366
2023 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatyme ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). “2 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 29 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„
patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. “
straipsnis. Įstatymo papildymas 366 straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 366 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „366 straipsnis. Veiksmai galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti. “
straipsnis. Veiksmai galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju
seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti. 2. Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą ir jų interesus atstovaujantiems suaugusiems teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba, kurios teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. “5 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Papildyti 49 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą teikiančių advokatų mokymus. “
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija ir savivaldybių institucijos iki 2023 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir neužbaigtos vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros užbaigiamos pagal naujai įsigaliojusio įstatymo nuostatas.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
2023 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatyme ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). “2 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 50 straipsnio 1 dalį nauju 18 punktu:
„18) Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo vaikui ;“
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis
366
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
galimai nukentėjo 2486 vaikai, 2021 m. – 2594, o praėjusiais metais galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius išaugo iki 2866. Vaiko teisių gynėjų duomenimis, per 2020 metus mūsų šalyje dėl galimai nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų užfiksuoti 185 atvejai, 2021 m. – 239 atvejai, o praėjusiais metais – 300 atvejų. Šių metų pirmąjį mėnesį tokių atvejų užfiksuota 22. 70–85 procentais atvejų seksualinį smurtą vaikai patiria artimoje aplinkoje, o skriaudėjas yra asmuo, kurį vaikas pažįsta ir kuriuo pasitiki: giminaitis, bendraamžis, šeimos draugas ar kitas artimas žmogus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) siekiama į baudžiamąjį procesą įdiegti specializuotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instrumentą, kuomet yra atstovaujami seksualinį smurtą patyrusių vaikų teisės ir teisėti interesai. Šiandien Lietuva yra perėmusi gerąją patirtį iš Skandinavijos šalių ir minėtame procese atsiradusi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro bei teisėjo specializacija, susijusi su dalyvavimu baudžiamajame procese, kuomet nusikaltimo auka yra nepilnametis vaikas. Teismuose dirba profesionalių teismų psichologų komandos, kurių interesų sritis – būtent darbas su vaikais teisinėje sistemoje.
Profesionalus ir kokybiškas vaiko, nukentėjusiojo nuo seksualinio smurto, atstovavimas baudžiamajame procese yra ypatingai svarbus ir reikšmingas. Labai svarbu yra užtikrinanti jo teisių ir laisvių apsaugą, kuomet jis pats dėl amžiaus negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų bei apginti savo teisėtų interesų. Deja, iš nevyriausybinių organizacijų, veikiančių šioje srityje, tenka dažnai išgirsti apie nekokybišką ir neprofesionalų vaiko teisių bei teisėtų interesų atstovavimo baudžiamajame procese, kuomet yra paskiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tokiais atvejais galima padaryti nepataisomų klaidų, kurios gali dar labiau traumuoti ir taip nukentėjusius vaikus. Seksualinį smurtą patyręs vaikas psichologinę traumą gali pakartotinai patirti dėl neigiamų artimiausios socialinės aplinkos reakcijų, įvykio išviešinimo žiniasklaidoje, netinkamų, nekoordinuotų ir nesavalaikių įvairių žinybų veiksmų, dalyvavimo daugkartinėse apklausose. Netinkamas atstovavimas vaiko interesams gali kelti rimtą grėsmę net teisingumui, kuomet vaikui nebus sudaryta galimybė pasinaudoti visomis savo teisėmis. Specializuota psichologinė pagalba galimai seksualinį smurtą patyrusiems vaikams teikiama tik Vilniuje esančiuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priklausančiuose Globos namuose „ Užuovėja “ , o toliau pagalba turi rūpintis arba pati šeima, arba, jeigu reikalinga, yra perduodama konkrečios savivaldybės vykdomai atvejo vadybai. Deja, dėl specialistų trūkumo, brangių, ne visada šeimoms įperkamų, psichologo paslaugų ir aiškaus pagalbos suteikimo mechanizmo nebuvimo, nei galimai nukentėję vaikai, nei jų interesus atstovaujantys suaugę tęstinės psichologinės ar psichoterapinės pagalbos taip ir nesulaukia. Tai daro didelę ilgalaikę žalą tiek vaikui, tiek jo artimai aplinkai.
Dėl to projektu siekiama aiškaus, skaidraus ir valstybės remiamos specializuotos, t. y. šioje srityje ekspertinės, psichologinės pagalbos vaikui ir jo artimiesiems mechanizmo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Vytautas Bakas, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Lukas Savickas ir kiti. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra besispecializuojančių vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių advokatų, kurie turėtų tvirtas žinias apie nuo smurto, ypač seksualinio, nukentėjusius vaikus, aukoms būdingą elgseną, pagalbą, bendravimą. Lietuvoje iš esmės visi advokatai yra universalūs, nėra specializacijos. Nusikaltimai yra specifiniai, todėl reikia turėti ypatingų žinių tiek nustatant, tiek atstovaujant vaikui. Seksualinis smurtas yra traumuojantis įvykis visai šeimai, stipriai ją sukrečiantis, sukeliantis daug jausmų, todėl pagalba turi būti sisteminė, siekianti padėti ne vien nukentėjusiam vaikui, bet ir kitiems šeimos nariams. Vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, šiuo metu gali būti suteikiama bendra psichologo pagalba. Specializuota psichologinė pagalba tiek vaikui, tiek jo artimai aplinkai yra neprieinama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti.
Taip pat vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą ir jų interesus atstovaujantiems suaugusiems teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba. Taip pat Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad specialiai parengtiems advokatams, kurie bus apmokyti pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą darbui bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis būtų ne mažesnis kaip dvigubas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo taikomo dydžio užmokestis. Siūloma nustatyti terminą per kurį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo seksualinį smurtą galimai patyrusiems vaikams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Iki įstatymų įsigaliojimo datos Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybių institucijos turės pakeisti esamus ar patvirtinti naujus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektuose neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų priimti šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „seksualinis smurtas“, „vaikai“,
„valstybės garantuojama teisinė pagalba“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Seimo nariai:
DĖL
2023-02-08 Nr. XIVP-2413 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, teikiamo projekto tikslas – „į baudžiamąjį procesą įdiegti specializuotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instrumentą, kuomet yra atstovaujami seksualinį smurtą patyrusių vaikų teisės ir teisėti interesai“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pagrindus, kriterijus, ją teikiančius ir teisę gauti turinčius subjektus reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytume projekto 2, 3 straipsnyje bei 4 straipsnio 1 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusiems vaikams reglamentuoti ne keičiamame, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Nepritarus šiai pastabai, žemiau pateikiamos pastabos dėl konkrečių projekto nuostatų tobulinimo. 2. Vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytume projekto 2 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)29 straipsnio 7 dalies nuostatas dėstyti ne keičiamo įstatymo 29 straipsnyje, o keičiamo įstatymo 20 straipsnyje, reglamentuojančiame vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto. 3.
straipsnio 7 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai ,,tik specialiai parengti“, nes vadovaujantis Advokatūros įstatymu advokatų kvalifikacinių ir veiklos organizavimo egzaminų programos bei reikalavimai advokatu tapti siekiančiam asmeniui yra vienodi visiems advokatams, nepriklausomai nuo jų vėliau pasirenkamos teisinės veiklos specializacijos. Taigi visi advokatai yra
„vienodai“ parengti, o siūlomu įstatymo projektu yra siekiama tik nustatyti
reikalavimą, kad teikiant teisinio atstovavimo paslaugas galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju, advokatas būtų išklausęs specialius kursus. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas tvirtintų parengtą ir suderintą specialiąją mokymo programą. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 ir 4 straipsniuose siūlomas teisinis reguliavimas savo turiniu yra artimesnis keičiamo įstatymo 20 straipsniui, reglamentuojančiam vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto, todėl siūlytume atitinkamai tikslinti projekto nuostatas. 6. Projekto 3 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 366 straipsnyje vartojama formuluotė „specializuotą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas“, kuri savaime nėra aiški. Nėra aišku, ar ji apimtų kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2414
straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus „specialiai parengtus advokatus“. Siūlytume analizuojamo straipsnio nuostatą suderinti su kartu teikiamame įstatyme projekto reg. Nr.
2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostata ir vietoje formuluotės „specializuotą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas“ įrašyti formuluotę „išklausęs specialų kursą advokatas“, o 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies pabaigoje skliaustuose įrašyti trumpinį „(toliau – išklausę specialų kursą advokatai)“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintina ir projekto 4 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 366 straipsnio 1 dalis. 7. Projekto 3 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 366 straipsnyje, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo terminiją, vietoje formuluotės „vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai“ įrašytina formuluotė „vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintina ir projekto 4 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 366 straipsnio 1 dalis. 8. Tikslintina projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 366 straipsnio 2 dalis, vietoje žodžių „jų interesus atstovaujantiems suaugusiems“ įrašant žodžius „jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą“. 9. Projekto 5 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 5 punkte, siekiant teisinio aiškumo, išbrauktinas žodis „specializuotą“. 10. Tikslintina projekto 6 straipsnio 3 dalis, kadangi nėra aišku, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybių institucijos, nes projekto tekste tokie neminimi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje nėra nurodyta Lietuvos advokatūra, nors ji pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, turės parengti ir su Teisingumo ministerija suderinti specialiąją mokymo programą. 11.
į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. balandžio 1 d. yra reali. Projektu siūloma įstatymo įsigaliojimo data nėra reali dar ir dėl to, kad projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui – specialaus mokymo kurso parengimui, šio kurso dėstytojų parinkimui ir advokatų, kurie būtų skiriami teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, mokymui reikalingas tam tikras terminas. 12. Siūlytume atsisakyti projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatytos įstatymo taikymo taisyklės, kadangi projekte nėra jokių nuostatų, susijusių su vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros nustatymu. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 6 straipsnio pavadinimas. 13. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 13.1. projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“; 13.2. projekto
jį išdėstyti taip“; 13.3. projekto
jį išdėstyti taip“. 14. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 48 straipsnio nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką, atsako už ją ir koordinuoja jos įgyvendinimą , taip pat į keičiamo įstatymo 49 straipsnyje nustatytą Teisingumo ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2023-06-21 Nr. XIVP-2413(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
2023-05-24
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Laima Nagienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė.. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08 2,3,4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, teikiamo projekto tikslas – „į baudžiamąjį procesą įdiegti specializuotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instrumentą, kuomet yra atstovaujami seksualinį smurtą patyrusių vaikų teisės ir teisėti interesai“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pagrindus, kriterijus, ją teikiančius ir teisę gauti turinčius subjektus reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.
Vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytume projekto 2, 3 straipsnyje bei 4 straipsnio 1 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusiems vaikams reglamentuoti ne keičiamame, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Nepritarus šiai pastabai, žemiau pateikiamos pastabos dėl konkrečių projekto nuostatų tobulinimo. Spręsti pagrindiniame komitete
reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytume projekto 2 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
įstatymo 29 straipsnyje, o keičiamo įstatymo 20 straipsnyje, reglamentuojančiame vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto. Spręsti pagrindiniame komitete
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai ,,tik specialiai parengti“ , nes vadovaujantis Advokatūros įstatymu advokatų kvalifikacinių ir veiklos organizavimo egzaminų programos bei reikalavimai advokatu tapti siekiančiam asmeniui yra vienodi visiems advokatams, nepriklausomai nuo jų vėliau pasirenkamos teisinės veiklos specializacijos. Taigi visi advokatai yra „vienodai“ parengti, o siūlomu įstatymo projektu yra siekiama tik nustatyti reikalavimą, kad teikiant teisinio atstovavimo paslaugas galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju, advokatas būtų išklausęs specialius kursus. Spręsti pagrindiniame komitete
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-02-082 4.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas tvirtintų parengtą ir suderintą specialiąją mokymo programą
pagrindiniame komitete
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 ir 4 straipsniuose siūlomas teisinis reguliavimas savo turiniu yra artimesnis keičiamo įstatymo 20 straipsniui, reglamentuojančiam vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto, todėl siūlytume atitinkamai tikslinti projekto nuostatas. Spręsti pagrindiniame komitete
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 366 straipsnyje vartojama formuluotė „specializuotą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas“, kuri savaime nėra aiški. Nėra aišku, ar ji apimtų kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2414 1 straipsnyje dėstomo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus „specialiai parengtus advokatus“. Siūlytume analizuojamo straipsnio nuostatą suderinti su kartu teikiamame įstatyme projekto reg. Nr. XIVP-2414 vartojama terminija bei 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostata ir vietoje formuluotės
„specializuotą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas“
įrašyti formuluotę „išklausęs specialų kursą advokatas“ , o 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies pabaigoje skliaustuose įrašyti trumpinį „(toliau – išklausę specialų kursą advokatai)“ . Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintina ir projekto
pagrindiniame komitete
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-02-08 3,4 7.
Projekto 3 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 366 straipsnyje, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo terminiją, vietoje formuluotės „vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai“ įrašytina formuluotė „vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintina ir projekto 4 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 366 straipsnio 1 dalis. Spręsti pagrindiniame komitete
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 366 straipsnio 2 dalis, vietoje žodžių „ jų interesus atstovaujantiems suaugusiems“ įrašant žodžius
„jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą“. Spręsti
pagrindiniame komitete
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 5 punkte, siekiant teisinio aiškumo, išbrauktinas žodis „specializuotą “. Spręsti pagrindiniame komitete
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nėra aišku, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybių institucijos, nes projekto tekste tokie neminimi . Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje nėra nurodyta Lietuvos advokatūra, nors ji pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, turės parengti ir su Teisingumo ministerija suderinti specialiąją mokymo programą. Spręsti pagrindiniame komitete
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. balandžio 1 d. yra reali.
Projektu siūloma įstatymo įsigaliojimo data nėra reali dar ir dėl to, kad projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui – specialaus mokymo kurso parengimui, šio kurso dėstytojų parinkimui ir advokatų, kurie būtų skiriami teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, mokymui reikalingas tam tikras terminas. Spręsti pagrindiniame komitete
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
atsisakyti projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatytos įstatymo taikymo taisyklės, kadangi projekte nėra jokių nuostatų, susijusių su vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros nustatymu. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 6 straipsnio pavadinimas. Spręsti pagrindiniame komitete
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-02-08 2, 3,51
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 13.1. projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“;
esmėje brauktini pertekliniai žodžiai ,,nauju“ ir ,,ir jį išdėstyti taip“;
esmėje brauktini pertekliniai žodžiai ,,nauju“ ir ,,ir jį išdėstyti taip“. Spręsti pagrindiniame komitete
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-02-08 14.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 48 straipsnio nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką, atsako už ją ir koordinuoja jos įgyvendinimą, taip pat į keičiamo įstatymo 49 straipsnyje nustatytą Teisingumo ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Spręsti pagrindiniame komitete
Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-03-01 Įvertinę Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir
366 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2413 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES [1] ir Direktyvos 2012/29/ES [2] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso
Direktyvos 2011/93/ES ir Projekto bei Direktyvos 2012/29/ES ir Projekto atitikties lentelės. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto taip pat gauti Lietuvos Respublikos
pagrindiniame komitete
Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-03-01 Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357)
pagrindiniame komitete
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė R. Šalaševičiūtė, 2023-03-143666 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti. S pecialiai parengtais advokatais nurodomi advokatai, kurie bus apmokyti pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą darbui bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti vaiko atstovai patys sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti, advokatams nekeliamas reikalavimas išklausyti specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Tuo manytina, pažeidžiami atstovaujamo vaiko interesai gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, todėl būtina suvienodinti taikomus reikalavimus advokatams. Pasiūlymas:
Siūlau papildyti 366 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1. Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu, taip pat išklausiusiu specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą , vaiko interesams ginti.“
1 Pritarti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP‑2413 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – užtikrinti, kad vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, ir jų artimiesiems būtų užtikrinama psichologinė pagalba, o valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, teikiantys advokatai būtų specialiai parengti teikti teisines paslaugas tokiose bylose, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (toliau – antrinė teisinė pagalba) teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Šio įstatymo
dalies 6 punkte nurodytas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šie principai inter alia sudaro sąlygas pasirinkti tinkamiausias reguliavimo priemones tikslui pasiekti.
Įstatymo projektu, be kita ko, siūlomos nuostatos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos užtikrinimu vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, nustatant papildomus reikalavimus advokatams, teikiantiems šią pagalbą (Įstatymo projekto 2, 3, 4 straipsnio
alstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir organizavimo tvarką nustato ir šią pagalbą teikiančius bei teisę ją gauti turinčius asmenis apibrėžia Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba organizuoja mokymą, susijusį su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu. Šio įstatymo 12 straipsnio 12 punkte įtvirtinta, kad nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas , turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-2357 6 straipsnyje siūloma numatyti Lietuvos advokatūros funkciją dalyvauti organizuojant advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, mokymą. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas ir siekiant teisėkūros efektyvumo, aiškumo ir Įstatymo projekto tikslo, pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. vasario 8 d. pateiktos išvados dėl Įstatymo projekto 1 punktui ir siūlytina tikslinti ne Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas numatant specialius reikalavimus advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą vaikams (pavyzdžiui, būti išklausius specialų kursą). Be to, papildomai pažymėtina, kad siūloma nuostata kelia abejonių ir šiais aspektais: 1.1. Nėra numatyta, kaip, priėmus siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus, turėtų būti užtikrinamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas nukentėjusiems nepilnamečiams laikotarpiu, kol būtų patvirtinta speciali kursų programa advokatams ir bent dalis advokatų juos išklausytų. Siūlomas teisinis reguliavimas tokiu atveju sukurtų teisinio reguliavimo vakuumą, kuris tam tikrą laikotarpį apskritai neleistų nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems vaikams paskirti antrinę teisinę pagalbą teiksiančio advokato, nors, pavyzdžiui, advokatas jau turėtų praktinės patirties tokio pobūdžio bylose. Tai prieštarautų Įstatymo projekto tikslui ir poreikiui užtikrinti nepilnamečių interesų atstovavimą. 1.2. Analogiško pobūdžio teisinio reguliavimo spraga atsirastų ir tuo atveju, jeigu, patvirtinus specialią kursų programą, advokatai neišreikštų noro šiuos kursus išklausyti arba išklausiusių šią programą advokatų skaičius būtų per mažas ir jie negalėtų dalyvauti visose bylose, kuriose antrinė teisinė pagalba būtų reikalinga nepilnamečiams.
Pavyzdžiui, jeigu vienu metu vyktų keli ikiteisminio tyrimo ar teismo procesai ir būtų daug nukentėjusių nepilnamečių. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje advokatai verčiasi savarankiška profesine veikla, antrinę teisinę pagalbą jie teikia teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ir su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra susiję darbo ar kitokio pobūdžio pavaldumo santykiais, kuriems būdingas privalomojo pobūdžio nurodymų teikimas ir vykdymas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializaciją), tačiau nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato advokato pareigos specializuotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turėtų būti numatytas toks teisinis reguliavimas, jog išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialų kursą išklausiusio advokato, nepilnamečio interesams atstovauti gali būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialaus kurso, bet turintis praktinės patirties atstovaujant nepilnamečiams. Pritarti
Tačiau kartu manytina, kad advokatams specialios žinios bei gebėjimai reikalingi ir teikiant teisines paslaugas vaikams, nukentėjusiems ir nuo kitų nusikalstamų veikų, pavyzdžiui, nusikalstamų veikų jų sveikatai ar laisvei . Atitinkamai, atsižvelgiant į šio nutarimo
2
366 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, ir jų interesams atstovaujantiems suaugusiems teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tikslingumo principas, kuris reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo29 straipsnio 6 dalyje jau yra išsamiai reglamentuota vaiko ir jo šeimos narių teisė į kompleksinę pagalbą, apimančią socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad šis teisinis reguliavimas suteikia teisę gauti pagalbą ne tik seksualinio smurto atvejais, bet ir visais kitais nusikalstamų veikų prieš vaiką ir veikų, už kurias nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, atvejais.
Be kita ko, nurodytame įstatyme numatyta, kad vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą turi būti teikiama reikalinga kompleksinė pagalba ir užtikrinama kita apsauga, kad jie galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos, ir kad ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga. Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme jau yra įtvirtintos visos vaikams, galimai nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų ir smurto, reikalingos pagalbos priemonės, darytina išvada, kad įstatyminis teisinis reguliavimas yra pakankamas, o papildomai įtvirtinus specializuotos psichologinės pagalbos teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, galimybę, nebus pasiektas Įstatymo projekto tikslas suteikti vaikams reikalingą ir jų individualius poreikius atitinkančią pagalbą galimo seksualinio smurto atveju. Priešingai, galimai būtų įtvirtintas dviprasmiškas teisinis reguliavimas, t. y. būtų nustatyta, kad vaikams, nukentėjusiems nuo vieno pobūdžio nusikalstamų veikų, teikiama tik vienos rūšies pagalba – specializuota psichologinė pagalba, taip apribojant vaiko galimybę gauti visą jam reikalingą pagalbą seksualinio smurto atveju . Tai neatitiktų geriausių vaiko, galimai patyrusio seksualinį smurtą, interesų, nes pagalbos poreikis gali būti daug platesnis – ne tik psichologinės pagalbos. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas : Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas ir Vyriausybės išvadas Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Projekto nesvarstyti, o siūlomą teisinį reguliavimą peržiūrėti sistemiškai , įvertinti proceso dalyvių teises ir pareigas . 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Artūras Žukauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Komiteto biuro patarėja Rūta Steponėnienė
Žmogaus teisių komiteto
DĖL
Nr. XIVP-2413
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto nariai: Dainius Kepenis, Vytaustas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas; Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: teisingumo viceministrė Jurga Grečienė, Teisingumo ministerijos teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giegraitytė, vyriausioji patarėja Neringa Keršienė ir Vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė;
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė, Finansų skyriaus vedėja Ingrida Skebė; Seimo kanceliarijos teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Akvilė Dulevičiūtė – Akimovienė; Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto aiškinamuoju raštu, teikiamo projekto tikslas – „į baudžiamąjį procesą įdiegti specializuotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instrumentą, kuomet yra atstovaujami seksualinį smurtą patyrusių vaikų teisės ir teisėti interesai“.
Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pagrindus, kriterijus, ją teikiančius ir teisę gauti turinčius subjektus reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytume projekto 2, 3 straipsnyje bei 4 straipsnio 1 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusiems vaikams reglamentuoti ne keičiamame, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Nepritarus šiai pastabai, žemiau pateikiamos pastabos dėl konkrečių projekto nuostatų tobulinimo. Pritarti iš dalies dalies Siūloma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme palikti bendrą nuostatą dėl nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusių vaikų teisės į teisinę pagalbą, teikiamą specialius kursus išklausiusių advokatų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme siūloma pagalbos teikimą detalizuoti. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-082
teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytume projekto 2 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 29 straipsnio 7 dalies nuostatas dėstyti ne keičiamo įstatymo 29 straipsnyje, o keičiamo įstatymo 20 straipsnyje, reglamentuojančiame vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto. Pritarti
20 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Vaikas, galimai patyręs seksualinį smurtą, turi teisę į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, teikiamą advokatų, išklausiusių specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą, su Teisingumo ministerija suderintą ir teisingumo ministro patvirtintą specialiąją mokymo programą. “
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-082
žodžiai ,,tik specialiai parengti“, nes vadovaujantis Advokatūros įstatymu advokatų kvalifikacinių ir veiklos organizavimo egzaminų programos bei reikalavimai advokatu tapti siekiančiam asmeniui yra vienodi visiems advokatams, nepriklausomai nuo jų vėliau pasirenkamos teisinės veiklos specializacijos. Taigi visi advokatai yra „vienodai“ parengti, o siūlomu įstatymo projektu yra siekiama tik nustatyti reikalavimą, kad teikiant teisinio atstovavimo paslaugas galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju, advokatas būtų išklausęs specialius kursus. Pritarti Žr. pasiūlymą aukščiau. 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-082
dėmesys, kad iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas tvirtintų parengtą ir suderintą specialiąją mokymo programą. Pritarti 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesys, kad projekto 3 ir 4 straipsniuose siūlomas teisinis reguliavimas savo turiniu yra artimesnis keičiamo įstatymo 20 straipsniui, reglamentuojančiam vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto, todėl siūlytume atitinkamai tikslinti projekto nuostatas. Pritarti Siūloma atsisakyti 3 straipsnio ir 4 straipsniu pildomo
Projekto 3 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 366 straipsnyje vartojama formuluotė „specializuotą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas“, kuri savaime nėra aiški. Nėra aišku, ar ji apimtų kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2414 1 straipsnyje dėstomo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus „specialiai parengtus advokatus“. Siūlytume analizuojamo straipsnio nuostatą suderinti su kartu teikiamame įstatyme projekto reg. Nr. XIVP-2414 vartojama terminija bei 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostata ir vietoje formuluotės
„specializuotą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas“
įrašyti formuluotę „išklausęs specialų kursą advokatas“, o 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies pabaigoje skliaustuose įrašyti trumpinį „(toliau – išklausę specialų kursą advokatai)“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintina ir projekto 4 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 366 straipsnio 1 dalis. Pritarti Siūloma atsisakyti 3 straipsnio. 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo terminiją, vietoje formuluotės „vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai“ įrašytina formuluotė „vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintina ir projekto
straipsnio 1 dalis. Pritarti Siūloma atsisakyti 3 straipsnio ir
Tikslintina projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 366 straipsnio
žodžius „jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą“. Pritarti 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
49
punkte, siekiant teisinio aiškumo, išbrauktinas žodis „specializuotą“. Pritarti 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybių institucijos, nes projekto tekste tokie neminimi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje nėra nurodyta Lietuvos advokatūra, nors ji pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, turės parengti ir su Teisingumo ministerija suderinti specialiąją mokymo programą. Pritarti 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę,
taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. balandžio 1 d. yra reali. Projektu siūloma įstatymo įsigaliojimo data nėra reali dar ir dėl to, kad projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui – specialaus mokymo kurso parengimui, šio kurso dėstytojų parinkimui ir advokatų, kurie būtų skiriami teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, mokymui reikalingas tam tikras terminas. Pritarti 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-086 12.
Siūlytume atsisakyti projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatytos įstatymo taikymo taisyklės, kadangi projekte nėra jokių nuostatų, susijusių su vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros nustatymu. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 6 straipsnio pavadinimas. Pritarti 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 13.1. projekto
,,ir ją išdėstyti taip“;
jį išdėstyti taip“;
jį išdėstyti taip“. Pritarti 1.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 48 straipsnio nuostatas,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką, atsako už ją ir koordinuoja jos įgyvendinimą, taip pat į keičiamo įstatymo 49 straipsnyje nustatytą Teisingumo ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
sąjungos teisės grupė Įvertinę Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo366 straipsniu įstatymo projekto Nr.
(toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES [1] ir Direktyvos 2012/29/ES [2] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso 135 straipsnio 4 dalimi turėtų būti parengtos Direktyvos 2011/93/ES ir Projekto bei Direktyvos 2012/29/ES ir Projekto atitikties lentelės. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto
Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357)
pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. SV-S-838 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Pritarti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto Nr.
XIVP‑2413 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – užtikrinti, kad vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, ir jų artimiesiems būtų užtikrinama psichologinė pagalba, o valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, teikiantys advokatai būtų specialiai parengti teikti teisines paslaugas tokiose bylose, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
1.1. 21
1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (toliau – antrinė teisinė pagalba) teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Šio įstatymo3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šie principai inter alia sudaro sąlygas pasirinkti tinkamiausias reguliavimo priemones tikslui pasiekti. Įstatymo projektu, be kita ko, siūlomos nuostatos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos užtikrinimu vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, nustatant papildomus reikalavimus advokatams, teikiantiems šią pagalbą (Įstatymo projekto 2, 3, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis).
V alstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir organizavimo tvarką nustato ir šią pagalbą teikiančius bei teisę ją gauti turinčius asmenis apibrėžia Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 9 straipsnio
pagalbos tarnyba organizuoja mokymą, susijusį su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu. Šio įstatymo 12 straipsnio 12 punkte įtvirtinta, kad nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas , turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2357 6 straipsnyje siūloma numatyti Lietuvos advokatūros funkciją dalyvauti organizuojant advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, mokymą.
Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas ir siekiant teisėkūros efektyvumo, aiškumo ir Įstatymo projekto tikslo, pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. vasario 8 d. pateiktos išvados dėl Įstatymo projekto 1 punktui ir siūlytina tikslinti ne Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas numatant specialius reikalavimus advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą vaikams (pavyzdžiui, būti išklausius specialų kursą). Be to, papildomai pažymėtina, kad siūloma nuostata kelia abejonių ir šiais aspektais:
siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus, turėtų būti užtikrinamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas nukentėjusiems nepilnamečiams laikotarpiu, kol būtų patvirtinta speciali kursų programa advokatams ir bent dalis advokatų juos išklausytų. Siūlomas teisinis reguliavimas tokiu atveju sukurtų teisinio reguliavimo vakuumą, kuris tam tikrą laikotarpį apskritai neleistų nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems vaikams paskirti antrinę teisinę pagalbą teiksiančio advokato, nors, pavyzdžiui, advokatas jau turėtų praktinės patirties tokio pobūdžio bylose. Tai prieštarautų Įstatymo projekto tikslui ir poreikiui užtikrinti nepilnamečių interesų atstovavimą. 1.2 . Analogiško pobūdžio teisinio reguliavimo spraga atsirastų ir tuo atveju, jeigu, patvirtinus specialią kursų programą, advokatai neišreikštų noro šiuos kursus išklausyti arba išklausiusių šią programą advokatų skaičius būtų per mažas ir jie negalėtų dalyvauti visose bylose, kuriose antrinė teisinė pagalba būtų reikalinga nepilnamečiams. Pavyzdžiui, jeigu vienu metu vyktų keli ikiteisminio tyrimo ar teismo procesai ir būtų daug nukentėjusių nepilnamečių.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje advokatai verčiasi savarankiška profesine veikla, antrinę teisinę pagalbą jie teikia teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ir su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra susiję darbo ar kitokio pobūdžio pavaldumo santykiais, kuriems būdingas privalomojo pobūdžio nurodymų teikimas ir vykdymas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializaciją), tačiau nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato advokato pareigos specializuotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turėtų būti numatytas toks teisinis reguliavimas, jog išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialų kursą išklausiusio advokato, nepilnamečio interesams atstovauti gali būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialaus kurso, bet turintis praktinės patirties atstovaujant nepilnamečiams. Pritarti iš dalies Pritartina, kad valstybės garantuojama pagalba reglamentuotina Valstybės garantuojamos pagalbos įstatyme, tačiau turėtų būti spręstina situacija, ką daryti laikotarpiu kol būtų patvirtinta speciali kursų programa advokatams ir bent dalis advokatų juos išklausytų. Pavyzdžiui galėtų būti pavėlintas atitinkamų straipsnių įsigaliojimas, ar nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu ir (ar) vaiko tėvams (įtėviams) ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą pageidaujant teikia pagalbą sėkmingos praktikos tokiose bylose turintys advokatai. 1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
užtikrinti, kad antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, teikiantys advokatai būtų įgiję papildomų žinių ir gebėjimų teikti teisines paslaugas tokiose bylose, vertintinas teigiamai, yra racionalus ir tikslingas.
Tačiau kartu manytina, kad advokatams specialios žinios bei gebėjimai reikalingi ir teikiant teisines paslaugas vaikams, nukentėjusiems ir nuo kitų nusikalstamų veikų, pavyzdžiui, nusikalstamų veikų jų sveikatai ar laisvei . Atitinkamai, atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte išdėstytus argumentus, tokios nuostatos turėtų būti numatytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Pritarti iš dalies Sutinkant, kad specialiosios žinios advokatams reikalingos visais atvejais dirbant su nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiais vaikais, tačiau būtina įvertinti ir seksualiniais nusikaltimais sukeliamą ilgalaikę žalą vaiko psichinei sveikatai, dėl psichinės traumos sukeliamą pakitusią vaikų elgseną, lemiančią vaiko užsisklendimą, dėl šios priežasties esamą seksualinių nusikaltimų prieš vaikus latentiškumą. Taigi būtina užtikrinti sąlygas seksualinių nusikaltimų aukoms gauti specializuotas advokato (taip pat psichologų, psichiatrų ir kitų specialistų) paslaugas. Jei būtų galimybė biudžete numatyti lėšas, skiriamas platesniam vaikų ratui ginti (nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, vaikui ir šeimai, dorovei), užtikrinant atitinkamą advokatų darbo užmokestį ir specializuotų mokymų prieinamumą, pastabai pritartina. 1.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2
teisių apsaugos pagrindų įstatymo366 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, ir jų interesams atstovaujantiems suaugusiems teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tikslingumo principas, kuris reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
reglamentuota vaiko ir jo šeimos narių teisė į kompleksinę pagalbą, apimančią socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad šis teisinis reguliavimas suteikia teisę gauti pagalbą ne tik seksualinio smurto atvejais, bet ir visais kitais nusikalstamų veikų prieš vaiką ir veikų, už kurias nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, atvejais. Be kita ko, nurodytame įstatyme numatyta, kad vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą turi būti teikiama reikalinga kompleksinė pagalba ir užtikrinama kita apsauga, kad jie galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos, ir kad ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga. Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme jau yra įtvirtintos visos vaikams, galimai nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų ir smurto, reikalingos pagalbos priemonės, darytina išvada, kad įstatyminis teisinis reguliavimas yra pakankamas, o papildomai įtvirtinus specializuotos psichologinės pagalbos teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, galimybę, nebus pasiektas Įstatymo projekto tikslas suteikti vaikams reikalingą ir jų individualius poreikius atitinkančią pagalbą galimo seksualinio smurto atveju.
Priešingai, galimai būtų įtvirtintas dviprasmiškas teisinis reguliavimas, t. y. būtų nustatyta, kad vaikams, nukentėjusiems nuo vieno pobūdžio nusikalstamų veikų, teikiama tik vienos rūšies pagalba – specializuota psichologinė pagalba, taip apribojant vaiko galimybę gauti visą jam reikalingą pagalbą seksualinio smurto atveju. Tai neatitiktų geriausių vaiko, galimai patyrusio seksualinį smurtą, interesų, nes pagalbos poreikis gali būti daug platesnis – ne tik psichologinės pagalbos. Pritarti iš dalies Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių
pasekmių, sukeliamų seksualiniais nusikaltimais, bendrai teikiama kompleksinė pagalba nėra pakankamas argumentas, siekiant užtikrinti įmanomai geriausią atstovavimą galimai nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams. 2. Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė 2023-03-14 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti. S pecialiai parengtais advokatais nurodomi advokatai, kurie bus apmokyti pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą darbui bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti vaiko atstovai patys sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti, advokatams nekeliamas reikalavimas išklausyti specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Tuo manytina, pažeidžiami atstovaujamo vaiko interesai gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, todėl būtina suvienodinti taikomus reikalavimus advokatams. Pasiūlymas:
Siūlau papildyti 366 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu, taip pat išklausiusiu specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą , vaiko interesams ginti.“
pasiūlymo esmę dėstyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. 2. Pritariant tikslui, kad visiems advokatams, dirbantiems su seksualinių nusikaltimų prieš vaikus bylomis, būtinas specialus pasirengimas, atsižvelgtina į Vyriausybės išsakytą argumentą – ką daryti, jei neatsiras savarankiška profesine veikla besiverčiančių advokatų, išklausiusių specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, ar jų skaičius nebus pakankamas. Abejotina, ar vaiko geriausius interesus atitiktų tai, kad tėvai galėtų rinktis tik valstybės garantuojamą pagalbą teikiančių advokatų (sudariusių sutartis su VGTPT) paslaugomis.
Siūlytina tikslinti pasiūlymo :
seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu, taip pat išklausiusiu specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir teisingumo ministro patvirtintą specialiąją mokymo programą, vaiko interesams ginti arba turinčiu gerosios patirties ginant galimai patyrusius seksualinį smurtą vaikus. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti įstatymo projektui. 6.2. Pasiūlymai:
1) siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas ir pasiūlymus;
2) atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti projektus XIVP-2414; XIVP-2416 ir
pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą, numatant straipsnių, kuriais siekiama įgyvendinti projektų XIVP-2414 ir XIVP-2416 tikslus, vėlesnę įsigaliojimo datą. 7. Balsavimo rezultatai: „už“ – 6; „prieš“ – nėra; „susilaikė“ – nėra. (Vienas komiteto narys balsavime nedalyvavo). 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Eglė Lukšienė, Inga Strazdė [1]
2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR . [2] 2012 m. spalio 25 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR.
DĖL
NR. I-1234
2023-06-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydas Anušauskas, Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas . Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narys Vytautas Bakas, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Neringa Keršienė, vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja Giedrė Mikalauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus patarėja Ana Buzarevič, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pagalbos vaikams ir šeimos skyriaus vedėja
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
341 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
projekto aiškinamuoju raštu, teikiamo projekto tikslas – „į baudžiamąjį procesą įdiegti specializuotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instrumentą, kuomet yra atstovaujami seksualinį smurtą patyrusių vaikų teisės ir teisėti interesai“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pagrindus, kriterijus, ją teikiančius ir teisę gauti turinčius subjektus reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytume projekto 2, 3 straipsnyje bei 4 straipsnio 1 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusiems vaikams reglamentuoti ne keičiamame, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Pritarti iš dalies Pirma, Komitete organizuotų klausymų metu išklausius projekto autoriaus tikslus bei sistemiškai įvertinus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas ir reguliavimo dalykus, manytina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme netikslinga reglamentuoti nepilnamečių vaikų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir jos įgyvendinimo tvarką (tai yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reguliavimo dalykas). Todėl svarstomą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektą XIVP-2413 (toliau – projektas XIVP-2413) tikslinga tobulinti, atsisakant projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo.
Antra, pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte jau yra įtvirtinta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Komiteto organizuotų klausymų metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas apsispręsta tobulinti taip pat nustatant, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turėtų ir nepilnamečiai vaikai , galimai nukentėję nuo nurodytų nusikalstamų veikų , kai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiams teikimo pateiktų valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Atsižvelgiant į tai, projekto XIVP-2413 nuostatas tikslinga tobulinti, siūlant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 18 punktu, jame numatant, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius: „18) Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vaikui suteikimo; “ 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-082 Nepritarus šiai pastabai, žemiau pateikiamos pastabos dėl konkrečių projekto nuostatų tobulinimo. 2. Vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytume projekto 2 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 29 straipsnio 7 dalies nuostatas dėstyti ne keičiamo įstatymo 29 straipsnyje, o keičiamo įstatymo 20 straipsnyje, reglamentuojančiame vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto. Atsižvelgti Atsisakius projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo pastaba neaktuali. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
,,tik specialiai parengti“, nes vadovaujantis Advokatūros įstatymu advokatų kvalifikacinių ir veiklos organizavimo egzaminų programos bei reikalavimai advokatu tapti siekiančiam asmeniui yra vienodi visiems advokatams, nepriklausomai nuo jų vėliau pasirenkamos teisinės veiklos specializacijos.
Taigi visi advokatai yra „vienodai“ parengti, o siūlomu įstatymo projektu yra siekiama tik nustatyti reikalavimą, kad teikiant teisinio atstovavimo paslaugas galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju, advokatas būtų išklausęs specialius kursus. Atsižvelgti Atsisakius projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo pastaba neaktuali. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesys, kad iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas tvirtintų parengtą ir suderintą specialiąją mokymo programą. Atsižvelgti Atsisakius projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo pastaba neaktuali. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 3,4
dėmesys, kad projekto 3 ir 4 straipsniuose siūlomas teisinis reguliavimas savo turiniu yra artimesnis keičiamo įstatymo 20 straipsniui, reglamentuojančiam vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto, todėl siūlytume atitinkamai tikslinti projekto nuostatas. Atsižvelgti Atsisakius projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo pastaba neaktuali. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 2, 3,4
straipsnyje vartojama formuluotė „specializuotą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas“, kuri savaime nėra aiški.
Nėra aišku, ar ji apimtų kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2414 1 straipsnyje dėstomo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus
„specialiai parengtus advokatus“. Siūlytume analizuojamo straipsnio
nuostatą suderinti su kartu teikiamame įstatyme projekto reg. Nr. XIVP-2414 vartojama terminija bei 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostata ir vietoje formuluotės
„specializuotą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas“
įrašyti formuluotę „išklausęs specialų kursą advokatas“, o 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies pabaigoje skliaustuose įrašyti trumpinį „(toliau – išklausę specialų kursą advokatai)“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintina ir projekto 4 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 366 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgti Atsisakius projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo pastaba neaktuali. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 3,4
straipsnyje, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo terminiją, vietoje formuluotės „vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai“ įrašytina formuluotė „vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintina ir projekto 4 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 366 straipsnio
Atsisakius projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo pastaba neaktuali. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-084
Tikslintina projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 366 straipsnio
žodžius „jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 5 punkte, siekiant teisinio aiškumo, išbrauktinas žodis „specializuotą“. Atsižvelgti Atsisakius projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo pastaba neaktuali. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
projekto 6 straipsnio 3 dalis, kadangi nėra aišku, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybių institucijos, nes projekto tekste tokie neminimi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje nėra nurodyta Lietuvos advokatūra, nors ji pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, turės parengti ir su Teisingumo ministerija suderinti specialiąją mokymo programą. Atsižvelgti Siūlomą reguliavimą perkėlus į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, tikslinga projekto 6 straipsnį tobulinti atsisakant . 2, 3 ir 4 dalių. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. balandžio 1 d. yra reali. Projektu siūloma įstatymo įsigaliojimo data nėra reali dar ir dėl to, kad projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui – specialaus mokymo kurso parengimui, šio kurso dėstytojų parinkimui ir advokatų, kurie būtų skiriami teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, mokymui reikalingas tam tikras terminas.
Pritarti Siūlytina įstatymo įsigaliojimo data-
kanceliarijos Teisės departamentas
4
atsisakyti projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatytos įstatymo taikymo taisyklės, kadangi projekte nėra jokių nuostatų, susijusių su vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros nustatymu. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 6 straipsnio pavadinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 2, 3,51
taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 13.1. projekto
,,ir ją išdėstyti taip“;
jį išdėstyti taip“;
jį išdėstyti taip“. Atsižvelgti Atsisakius projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo pastaba neaktuali. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 * 14.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 48 straipsnio nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką, atsako už ją ir koordinuoja jos įgyvendinimą, taip pat į keičiamo įstatymo 49 straipsnyje nustatytą Teisingumo ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta (
. 15. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-03-01 * Įvertinę Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo366 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2413 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES [1] ir Direktyvos 2012/29/ES [2] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso
Direktyvos 2011/93/ES ir Projekto bei Direktyvos 2012/29/ES ir Projekto atitikties lentelės. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto 138 straipsnio
Vyriausybės išvadą. Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357)
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aida 2023-03-27 Turi būti kameros ir įrašoma vaikų apklausos, kitaip jos yra vaikų teisių klastojamos.
Apie vaikus turi spręsti savivaldybės darbuotojai, policijos bendruomenė, seniūnaičiai, seniūnai, bendruomenės ir šeimos gydytojai. O ne vienašališkai tik vaikų teisės. Tai pažeidžia vaikų teises į nešališkumą sprendimų priėmimo procese. Atsižvelgti iš dalies Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte jau yra įtvirtinta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Komiteto organizuotų klausymų metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas apsispręsta tobulinti taip pat nustatant, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turėtų ir nepilnamečiai vaikai, galimai nukentėję nuo nurodytų nusikalstamų veikų , kai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiams teikimo pateiktų valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. 4.
pasiūlymai: nėra . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Nr. 261 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2023 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. SV-S-838 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Pritarti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP‑2413 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – užtikrinti, kad vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, ir jų artimiesiems būtų užtikrinama psichologinė pagalba, o valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, teikiantys advokatai būtų specialiai parengti teikti teisines paslaugas tokiose bylose, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
Pritarti iš dalies Pirma, Komitete organizuotų klausymų metu išklausius projekto autoriaus tikslus bei sistemiškai įvertinus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas ir reguliavimo dalykus, manytina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme netikslinga reglamentuoti nepilnamečių vaikų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir jos įgyvendinimo tvarką (tai yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reguliavimo dalykas). Todėl svarstomą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektą XIVP-2413 (toliau – projektas XIVP-2413) tikslinga tobulinti, atsisakant projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo. Antra, pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte jau yra įtvirtinta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Komiteto organizuotų klausymų metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas apsispręsta tobulinti taip pat nustatant, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turėtų ir nepilnamečiai vaikai, galimai nukentėję nuo nurodytų nusikalstamų veikų , kai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiams teikimo pateiktų valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Atsižvelgiant į tai, projekto XIVP-2413 nuostatas tikslinga tobulinti, siūlant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 18 punktu, jame numatant, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius: „18) Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vaikui suteikimo; “
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (toliau – antrinė teisinė pagalba) teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės.
Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šie principai inter alia sudaro sąlygas pasirinkti tinkamiausias reguliavimo priemones tikslui pasiekti. Įstatymo projektu, be kita ko, siūlomos nuostatos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos užtikrinimu vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, nustatant papildomus reikalavimus advokatams, teikiantiems šią pagalbą (Įstatymo projekto 2, 3, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis). V alstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir organizavimo tvarką nustato ir šią pagalbą teikiančius bei teisę ją gauti turinčius asmenis apibrėžia Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 9 straipsnio
pagalbos tarnyba organizuoja mokymą, susijusį su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu. Šio įstatymo 12 straipsnio 12 punkte įtvirtinta, kad nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas , turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2357 6 straipsnyje siūloma numatyti Lietuvos advokatūros funkciją dalyvauti organizuojant advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, mokymą. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas ir siekiant teisėkūros efektyvumo, aiškumo ir Įstatymo projekto tikslo, pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. vasario 8 d. pateiktos išvados dėl Įstatymo projekto 1 punktui ir siūlytina tikslinti ne Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas numatant specialius reikalavimus advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą vaikams (pavyzdžiui, būti išklausius specialų kursą). Be to, papildomai pažymėtina, kad siūloma nuostata kelia abejonių ir šiais aspektais:
Nr. 261 * 1.1.
261 * 1.1. Nėra numatyta, kaip, priėmus siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus, turėtų būti užtikrinamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas nukentėjusiems nepilnamečiams laikotarpiu, kol būtų patvirtinta speciali kursų programa advokatams ir bent dalis advokatų juos išklausytų. Siūlomas teisinis reguliavimas tokiu atveju sukurtų teisinio reguliavimo vakuumą, kuris tam tikrą laikotarpį apskritai neleistų nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems vaikams paskirti antrinę teisinę pagalbą teiksiančio advokato, nors, pavyzdžiui, advokatas jau turėtų praktinės patirties tokio pobūdžio bylose. Tai prieštarautų Įstatymo projekto tikslui ir poreikiui užtikrinti nepilnamečių interesų atstovavimą. Pritarti Pastaboje nurodytos abejonės spręstinos tobulinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo projektą XIVP-2414. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Nr. 261
reguliavimo spraga atsirastų ir tuo atveju, jeigu, patvirtinus specialią kursų programą, advokatai neišreikštų noro šiuos kursus išklausyti arba išklausiusių šią programą advokatų skaičius būtų per mažas ir jie negalėtų dalyvauti visose bylose, kuriose antrinė teisinė pagalba būtų reikalinga nepilnamečiams. Pavyzdžiui, jeigu vienu metu vyktų keli ikiteisminio tyrimo ar teismo procesai ir būtų daug nukentėjusių nepilnamečių. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje advokatai verčiasi savarankiška profesine veikla, antrinę teisinę pagalbą jie teikia teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ir su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra susiję darbo ar kitokio pobūdžio pavaldumo santykiais, kuriems būdingas privalomojo pobūdžio nurodymų teikimas ir vykdymas.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializaciją), tačiau nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato advokato pareigos specializuotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turėtų būti numatytas toks teisinis reguliavimas, jog išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialų kursą išklausiusio advokato, nepilnamečio interesams atstovauti gali būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialaus kurso, bet turintis praktinės patirties atstovaujant nepilnamečiams. Pritarti Pastaboje nurodytos abejonės spręstinos tobulinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo projektą XIVP-2414. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
užtikrinti, kad antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, teikiantys advokatai būtų įgiję papildomų žinių ir gebėjimų teikti teisines paslaugas tokiose bylose, vertintinas teigiamai, yra racionalus ir tikslingas. Tačiau kartu manytina, kad advokatams specialios žinios bei gebėjimai reikalingi ir teikiant teisines paslaugas vaikams, nukentėjusiems ir nuo kitų nusikalstamų veikų, pavyzdžiui, nusikalstamų veikų jų sveikatai ar laisvei . Atitinkamai, atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte išdėstytus argumentus, tokios nuostatos turėtų būti numatytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme.
Pritarti Pastaboje nurodytos abejonės spręstinos tobulinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo projektą XIVP-2414. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
projekto
36
seksualinį smurtą, ir jų interesams atstovaujantiems suaugusiems teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tikslingumo principas, kuris reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje jau yra išsamiai reglamentuota vaiko ir jo šeimos narių teisė į kompleksinę pagalbą, apimančią socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad šis teisinis reguliavimas suteikia teisę gauti pagalbą ne tik seksualinio smurto atvejais, bet ir visais kitais nusikalstamų veikų prieš vaiką ir veikų, už kurias nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, atvejais. Be kita ko, nurodytame įstatyme numatyta, kad vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą turi būti teikiama reikalinga kompleksinė pagalba ir užtikrinama kita apsauga, kad jie galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos, ir kad ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga.
Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme jau yra įtvirtintos visos vaikams, galimai nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų ir smurto, reikalingos pagalbos priemonės, darytina išvada, kad įstatyminis teisinis reguliavimas yra pakankamas, o papildomai įtvirtinus specializuotos psichologinės pagalbos teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, galimybę, nebus pasiektas Įstatymo projekto tikslas suteikti vaikams reikalingą ir jų individualius poreikius atitinkančią pagalbą galimo seksualinio smurto atveju. Priešingai, galimai būtų įtvirtintas dviprasmiškas teisinis reguliavimas, t. y. būtų nustatyta, kad vaikams, nukentėjusiems nuo vieno pobūdžio nusikalstamų veikų, teikiama tik vienos rūšies pagalba – specializuota psichologinė pagalba, taip apribojant vaiko galimybę gauti visą jam reikalingą pagalbą seksualinio smurto atveju. Tai neatitiktų geriausių vaiko, galimai patyrusio seksualinį smurtą, interesų, nes pagalbos poreikis gali būti daug platesnis – ne tik psichologinės pagalbos. Spręsti pagrindiniam komitetui
Rimantė Šalaševičiūtė 2023-03-143 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti.
S pecialiai parengtais advokatais nurodomi advokatai, kurie bus apmokyti pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą darbui bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti vaiko atstovai patys sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti, advokatams nekeliamas reikalavimas išklausyti specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Tuo manytina, pažeidžiami atstovaujamo vaiko interesai gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, todėl būtina suvienodinti taikomus reikalavimus advokatams. Pasiūlymas:
Siūlau papildyti 366 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1. Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu, taip pat išklausiusiu specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą , vaiko interesams ginti.“ Nepritarti Reikalavimas būti išklausius specialų kursą, numatomas tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemoje.
Asmuo, besirenkantis privatų advokatą, turi teisę pasirinkti advokatą savo nuožiūra, todėl negali būti keliamas reikalavimas pasirinkti tik specializuotą advokatą ir nustatomas ribojamas pasirinkti advokatą savo nuožiūra. Manytina, kad tai būtų kišimasis į kliento ir advokato santykį. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir
straipsniu įstatymo projektą XIVP-2413 pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-06-072 Argumentai: Komitete organizuotų klausymų metu išklausius projekto autoriaus tikslus bei sistemiškai įvertinus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas ir reguliavimo dalykus, manytina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme netikslinga reglamentuoti nepilnamečių vaikų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir jos įgyvendinimo tvarką (tai yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reguliavimo dalykas). Todėl svarstomą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektą XIVP-2413 (toliau – projektas XIVP-2413) tikslinga tobulinti, atsisakant projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo. Pasiūlymas : Tobulinti projektą, atsisakant 2 straipsniu siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio papildymo nauja 7 dalimi:
Papildyti 29 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
smurtą, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. N epilnamečiams, baudžiamosiose bylose valstybės garantuojama teisinė pagalba užtikrinama Baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka “
atitinkamai 8-10 dalimis. Pritarti
ir teisėtvarkos komitetas 2023-06-073 Pasiūlymas : Tobulinti projektą, atsisakant 3 straipsniu siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 366 straipsniu. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 366 straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 366 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „366 straipsnis. Veiksmai galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti. “ Pritarti 3.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
1 Pasiūlymas : Tobulinti projektą, atsisakant 4 straipsniu siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 366 straipsnio 1 dalimi: Pakeisti 366 straipsnį ir jį išdėstyti taip:42 straipsnis. Įstatymo papildymas 366 straipsniu straipsnio pakeitimas „366 straipsnis. Veiksmai galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju 1.Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti. 2. Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą ir jų interesus atstovaujantiems suaugusiems teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba, kurios teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. “
ir teisėtvarkos komitetas 2023-06-075 Pasiūlymas : Tobulinti projektą, atsisakant 5 straipsniu siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
Papildyti 49 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „
Lietuvos advokatūra užtikrina specializuotą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą teikiančių advokatų mokymus. Pritarti 5.
ir teisėtvarkos komitetas 2023-06-073 N Argumentai : Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte jau yra įtvirtinta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Komiteto organizuotų klausymų metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas apsispręsta tobulinti taip pat nustatant, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turėtų ir nepilnamečiai vaikai , galimai nukentėję nuo nurodytų nusikalstamų veikų , kai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiams teikimo pateiktų valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Atsižvelgiant į tai, projekto XIVP-2413 nuostatas tikslinga tobulinti, siūlant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 18 punktu, jame numatant, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius: „18) Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vaikui suteikimo; “ Pasiūlymas Projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
1.Papildyti 50 straipsnio 1 dalį nauju 18 punktu ir jį išdėstyti taip: „18) Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vaikui suteikimo; “
punktu. Pritarti
ir teisėtvarkos komitetas 2023-06-076 Pasiūlymas:64 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio įstatymo 4 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 20243
sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija ir savivaldybių institucijos iki 2023 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir neužbaigtos vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros užbaigiamos pagal naujai įsigaliojusio įstatymo nuostatas. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas.
Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2023-06-14
posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vilma Augienė – viceministrė, Kristina Stepanova – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė; Teisingumo ministerijos atstovai: Aurelija Giedraitytė – Teisinių paslaugų politikos grupės l. e. p. vadovė, Gabija Grigaitė-Daugirdė – viceministrė, Neringa Keršienė – Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja, Vaida Rudėnaitė – Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja; Edita Bishop – Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
aiškinamuoju raštu, teikiamo projekto tikslas –
„į baudžiamąjį procesą įdiegti specializuotos
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instrumentą, kuomet yra atstovaujami seksualinį smurtą patyrusių vaikų teisės ir teisėti interesai“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pagrindus, kriterijus, ją teikiančius ir teisę gauti turinčius subjektus reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytume projekto 2, 3 straipsnyje bei 4 straipsnio 1 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusiems vaikams reglamentuoti ne keičiamame, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Pritarti. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08
žemiau pateikiamos pastabos dėl konkrečių projekto nuostatų tobulinimo. 2. Vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytume projekto 2 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
įstatymo 29 straipsnyje, o keičiamo įstatymo 20 straipsnyje, reglamentuojančiame vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto. Atsižvelgti. Pastaba neaktuali, nes pritarta pirmajai Teisės departamento pastabai, kuria, vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais , siūloma projekto 2, 3 straipsnyje bei 4 straipsnio 1 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusiems vaikams reglamentuoti ne keičiamame, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme . 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
parengti“, nes vadovaujantis Advokatūros įstatymu advokatų kvalifikacinių ir veiklos organizavimo egzaminų programos bei reikalavimai advokatu tapti siekiančiam asmeniui yra vienodi visiems advokatams, nepriklausomai nuo jų vėliau pasirenkamos teisinės veiklos specializacijos. Taigi visi advokatai yra „vienodai“ parengti, o siūlomu įstatymo projektu yra siekiama tik nustatyti reikalavimą, kad teikiant teisinio atstovavimo paslaugas galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju, advokatas būtų išklausęs specialius kursus. Atsižvelgti. Pastaba neaktuali, nes pritarta pirmajai Teisės departamento pastabai, kuria, vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais , siūloma projekto 2, 3 straipsnyje bei 4 straipsnio 1 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusiems vaikams reglamentuoti ne keičiamame, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme . 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08
dėmesys, kad iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas tvirtintų parengtą ir suderintą specialiąją mokymo programą. Atsižvelgti. Pastaba neaktuali, nes pritarta pirmajai Teisės departamento pastabai, kuria, vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais , siūloma projekto 2, 3 straipsnyje bei 4 straipsnio 1 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusiems vaikams reglamentuoti ne keičiamame, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme . 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08 (3),
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 ir 4 straipsniuose siūlomas teisinis reguliavimas savo turiniu yra artimesnis keičiamo įstatymo 20 straipsniui, reglamentuojančiam vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto, todėl siūlytume atitinkamai tikslinti projekto nuostatas. Atsižvelgti. Pastaba neaktuali, nes pritarta pirmajai Teisės departamento pastabai, kuria, vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais , siūloma projekto 2, 3 straipsnyje bei 4 straipsnio 1 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusiems vaikams reglamentuoti ne keičiamame, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme . 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08
straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 366 straipsnyje vartojama formuluotė „specializuotą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas“, kuri savaime nėra aiški. Nėra aišku, ar ji apimtų kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2414 1 straipsnyje dėstomo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus „specialiai parengtus advokatus“. Siūlytume analizuojamo straipsnio nuostatą suderinti su kartu teikiamame įstatyme projekto reg. Nr. XIVP-2414 vartojama terminija bei
nuostata ir vietoje formuluotės „specializuotą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas“ įrašyti formuluotę „išklausęs specialų kursą advokatas“, o 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies pabaigoje skliaustuose įrašyti trumpinį „(toliau – išklausę specialų kursą advokatai)“.
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintina ir projekto 4 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 366 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgti. Pastaba neaktuali, nes pritarta pirmajai Teisės departamento pastabai, kuria, vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais , siūloma projekto 2, 3 straipsnyje bei 4 straipsnio 1 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusiems vaikams reglamentuoti ne keičiamame, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme . 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08 (3),
straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 366 straipsnyje, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo terminiją, vietoje formuluotės „vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai“ įrašytina formuluotė „vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintina ir projekto 4 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 366 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgti. Pastaba neaktuali, nes pritarta pirmajai Teisės departamento pastabai, kuria, vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais , siūloma projekto 2, 3 straipsnyje bei 4 straipsnio 1 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusiems vaikams reglamentuoti ne keičiamame, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme . 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08
8.
Tikslintina projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 366 straipsnio 2 dalis, vietoje žodžių „jų interesus atstovaujantiems suaugusiems“ įrašant žodžius „jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą“. Atsižvelgti. Pastaba neaktuali, nes, Komitetui pritarus Vyriausybės pastabai Nr. 2.3, siūloma šio straipsnio atsisakyti. 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08
straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 5 punkte, siekiant teisinio aiškumo, išbrauktinas žodis „specializuotą“. Atsižvelgti. Pastaba neaktuali, nes atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą Nr. 3.5, atsisakoma projekto 5 straipsnio. 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-083
projekto 6 straipsnio 3 dalis, kadangi nėra aišku, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybių institucijos, nes projekto tekste tokie neminimi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje nėra nurodyta Lietuvos advokatūra, nors ji pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, turės parengti ir su Teisingumo ministerija suderinti specialiąją mokymo programą. Pritarti. Siūlomą reguliavimą perkėlus į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, šis straipsnis atitinkamai tikslintinas (žr. komiteto pasiūlymą Nr. 6). 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-083
į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. balandžio 1 d. yra reali.
Projektu siūloma įstatymo įsigaliojimo data nėra reali dar ir dėl to, kad projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui – specialaus mokymo kurso parengimui, šio kurso dėstytojų parinkimui ir advokatų, kurie būtų skiriami teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, mokymui reikalingas tam tikras terminas. Pritarti. Siūloma įstatymo įsigaliojimo data – 2024 m. sausio 1 d. (žr. komiteto pasiūlymą Nr. 6). 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-083
projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatytos įstatymo taikymo taisyklės, kadangi projekte nėra jokių nuostatų, susijusių su vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros nustatymu. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 6 straipsnio pavadinimas. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 6. 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08 (2), (3),
taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 13.1. projekto
ją išdėstyti taip“; 13.2. projekto 3 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai ,,nauju“ ir ,,ir jį išdėstyti taip“;
žodžiai ,,nauju“ ir ,,ir jį išdėstyti taip“. Atsižvelgti. Projekte atsisakius šių straipsnių, pastaba neaktuali. 1.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08 * 14.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 48 straipsnio nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką, atsako už ją ir koordinuoja jos įgyvendinimą , taip pat į keičiamo įstatymo 49 straipsnyje nustatytą Teisingumo ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta (
Nr. 261) . 2. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-03-01 * Įvertinę Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo366 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2413 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES [1] ir Direktyvos 2012/29/ES [2] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso
Direktyvos 2011/93/ES ir Projekto bei Direktyvos 2012/29/ES ir Projekto atitikties lentelės. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto taip pat gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357) . Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta ( 2023 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 261) . 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aida, 2023-03-27 Nr.
Aida, 2023-03-27 Nr. G-2023-2621 * Turi būti kameros ir įrašoma vaikų apklausos, kitaip jos yra vaikų teisių klastojamos. Apie vaikus turi spręsti savivaldybės darbuotojai, policijos bendruomenė, seniūnaičiai, seniūnai, bendruomenės ir šeimos gydytojai. O ne vienašališkai tik vaikų teisės. Tai pažeidžia vaikų teises į nešališkumą sprendimų priėmimo procese. Įvertinta. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. <...> Jų apklausos metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė 2023-03-14
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti. S pecialiai parengtais advokatais nurodomi advokatai, kurie bus apmokyti pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą darbui bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti vaiko atstovai patys sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti, advokatams nekeliamas reikalavimas išklausyti specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą.
Tuo manytina, pažeidžiami atstovaujamo vaiko interesai gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, todėl būtina suvienodinti taikomus reikalavimus advokatams. Pasiūlymas:
366 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu, taip pat išklausiusiu specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą , vaiko interesams ginti.“ Nepritarti. Pritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymams teisinį reguliavimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusiems vaikams reglamentuoti ne keičiamame, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Pasiūlymo nuostatos spręstinos tobulinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo projektą XIVP-2414. 2.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-04-12 nutarimas Nr. 261
* Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. SV-S-838 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Pritarti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP‑2413 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – užtikrinti, kad vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, ir jų artimiesiems būtų užtikrinama psichologinė pagalba, o valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, teikiantys advokatai būtų specialiai parengti teikti teisines paslaugas tokiose bylose, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (toliau – antrinė teisinė pagalba) teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Šio įstatymo
principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šie principai inter alia sudaro sąlygas pasirinkti tinkamiausias reguliavimo priemones tikslui pasiekti.
Įstatymo projektu, be kita ko, siūlomos nuostatos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos užtikrinimu vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, nustatant papildomus reikalavimus advokatams, teikiantiems šią pagalbą (Įstatymo projekto 2, 3, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis). V alstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir organizavimo tvarką nustato ir šią pagalbą teikiančius bei teisę ją gauti turinčius asmenis apibrėžia Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 9 straipsnio
pagalbos tarnyba organizuoja mokymą, susijusį su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu. Šio įstatymo 12 straipsnio 12 punkte įtvirtinta, kad nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas , turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-2357 6 straipsnyje siūloma numatyti Lietuvos advokatūros funkciją dalyvauti organizuojant advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, mokymą. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas ir siekiant teisėkūros efektyvumo, aiškumo ir Įstatymo projekto tikslo, pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. vasario 8 d. pateiktos išvados dėl Įstatymo projekto
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas numatant specialius reikalavimus advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą vaikams (pavyzdžiui, būti išklausius specialų kursą). Be to, papildomai pažymėtina, kad siūloma nuostata kelia abejonių ir šiais aspektais:
Pritarti. 2.1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-04-12 nutarimas Nr. 261
1.1. Nėra numatyta, kaip, priėmus siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus, turėtų būti užtikrinamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas nukentėjusiems nepilnamečiams laikotarpiu, kol būtų patvirtinta speciali kursų programa advokatams ir bent dalis advokatų juos išklausytų. Siūlomas teisinis reguliavimas tokiu atveju sukurtų teisinio reguliavimo vakuumą, kuris tam tikrą laikotarpį apskritai neleistų nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems vaikams paskirti antrinę teisinę pagalbą teiksiančio advokato, nors, pavyzdžiui, advokatas jau turėtų praktinės patirties tokio pobūdžio bylose. Tai prieštarautų Įstatymo projekto tikslui ir poreikiui užtikrinti nepilnamečių interesų atstovavimą. Pritarti. 2.1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-04-12 nutarimas Nr. 261
1.2.
261
teisinio reguliavimo spraga atsirastų ir tuo atveju, jeigu, patvirtinus specialią kursų programą, advokatai neišreikštų noro šiuos kursus išklausyti arba išklausiusių šią programą advokatų skaičius būtų per mažas ir jie negalėtų dalyvauti visose bylose, kuriose antrinė teisinė pagalba būtų reikalinga nepilnamečiams. Pavyzdžiui, jeigu vienu metu vyktų keli ikiteisminio tyrimo ar teismo procesai ir būtų daug nukentėjusių nepilnamečių. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje advokatai verčiasi savarankiška profesine veikla, antrinę teisinę pagalbą jie teikia teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ir su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra susiję darbo ar kitokio pobūdžio pavaldumo santykiais, kuriems būdingas privalomojo pobūdžio nurodymų teikimas ir vykdymas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializaciją), tačiau nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato advokato pareigos specializuotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turėtų būti numatytas toks teisinis reguliavimas, jog išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialų kursą išklausiusio advokato, nepilnamečio interesams atstovauti gali būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialaus kurso, bet turintis praktinės patirties atstovaujant nepilnamečiams. Pritarti. 2.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti,
kad antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, teikiantys advokatai būtų įgiję papildomų žinių ir gebėjimų teikti teisines paslaugas tokiose bylose, vertintinas teigiamai, yra racionalus ir tikslingas.
Tačiau kartu manytina, kad advokatams specialios žinios bei gebėjimai reikalingi ir teikiant teisines paslaugas vaikams, nukentėjusiems ir nuo kitų nusikalstamų veikų, pavyzdžiui, nusikalstamų veikų jų sveikatai ar laisvei . Atitinkamai, atsižvelgiant į šio nutarimo
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Pritarti. Pastaboje keliamos abejonės spręstinos tobulinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-04-12 nutarimas Nr. 261
366 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, ir jų interesams atstovaujantiems suaugusiems teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tikslingumo principas, kuris reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
jau yra išsamiai reglamentuota vaiko ir jo šeimos narių teisė į kompleksinę pagalbą, apimančią socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad šis teisinis reguliavimas suteikia teisę gauti pagalbą ne tik seksualinio smurto atvejais, bet ir visais kitais nusikalstamų veikų prieš vaiką ir veikų, už kurias nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, atvejais.
Be kita ko, nurodytame įstatyme numatyta, kad vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą turi būti teikiama reikalinga kompleksinė pagalba ir užtikrinama kita apsauga, kad jie galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos, ir kad ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga. Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme jau yra įtvirtintos visos vaikams, galimai nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų ir smurto, reikalingos pagalbos priemonės, darytina išvada, kad įstatyminis teisinis reguliavimas yra pakankamas , o papildomai įtvirtinus specializuotos psichologinės pagalbos teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, galimybę, nebus pasiektas Įstatymo projekto tikslas suteikti vaikams reikalingą ir jų individualius poreikius atitinkančią pagalbą galimo seksualinio smurto atveju. Priešingai, galimai būtų įtvirtintas dviprasmiškas teisinis reguliavimas, t. y. būtų nustatyta, kad vaikams, nukentėjusiems nuo vieno pobūdžio nusikalstamų veikų, teikiama tik vienos rūšies pagalba – specializuota psichologinė pagalba, taip apribojant vaiko galimybę gauti visą jam reikalingą pagalbą seksualinio smurto atveju. Tai neatitiktų geriausių vaiko, galimai patyrusio seksualinį smurtą, interesų, nes pagalbos poreikis gali būti daug platesnis – ne tik psichologinės pagalbos. Pritarti. Komitetui pritarus šiai pastabai, projektas tikslintinas, atsisakant pateikto projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatų (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas, 2023-05-24 *
1) siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas ir pasiūlymus;
2) atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti projektus XIVP-2414; XIVP-2416 ir
pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą, numatant straipsnių, kuriais siekiama įgyvendinti projektų XIVP-2414 ir XIVP-2416 tikslus, vėlesnę įsigaliojimo datą. Pritarti. 2. Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-05-24 * Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas ir Vyriausybės išvadas Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Projekto nesvarstyti, o siūlomą teisinį reguliavimą peržiūrėti sistemiškai , įvertinti proceso dalyvių teises ir pareigas . Nepritarti. Komitetas, atsižvelgdamas į Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose sistemiškai įvertintą siūlomą teisinį reguliavimą ir pateiktą nuomonę bei projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, jį patobulino. 3.1 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2023-06-07 * Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektą XIVP-2413 pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritarti.
Pritarti. 3.2 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2023-06-07
Komitete organizuotų klausymų metu išklausius projekto autoriaus tikslus bei sistemiškai įvertinus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas ir reguliavimo dalykus, manytina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme netikslinga reglamentuoti nepilnamečių vaikų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir jos įgyvendinimo tvarką (tai yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reguliavimo dalykas). Todėl svarstomą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektą XIVP-2413 (toliau – projektas XIVP-2413) tikslinga tobulinti, atsisakant projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo. Pasiūlymas : Tobulinti projektą, atsisakant 2 straipsniu siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio papildymo nauja 7 dalimi:
Papildyti 29 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. N epilnamečiams, baudžiamosiose bylose valstybės garantuojama teisinė pagalba užtikrinama Baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka “
dalis laikyti atitinkamai 8-10 dalimis. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1. 3.3 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2023-06-07
: Tobulinti projektą, atsisakant 3 straipsniu siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 366 straipsniu. 3 straipsnis.
papildymas 366 straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 366 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „366 straipsnis. Veiksmai galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti. “ Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 2. 3.4 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2023-06-07
Pasiūlymas : Tobulinti projektą, atsisakant 4 straipsniu siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 366 straipsnio 1 dalimi: Pakeisti 366
straipsnis. Veiksmai galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju 1.Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti. 2. Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą ir jų interesus atstovaujantiems suaugusiems teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba, kurios teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. “ Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 3. 3.5 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2023-06-07
: Tobulinti projektą, atsisakant 5 straipsniu siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 5 punktu. 5 straipsnis.
pakeitimas Papildyti 49 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „
garantuojamą teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą teikiančių advokatų mokymus. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 4. 3.6 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2023-06-072 N Argumentai : Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte jau yra įtvirtinta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Komiteto organizuotų klausymų metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas apsispręsta tobulinti taip pat nustatant, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turėtų ir nepilnamečiai vaikai , galimai nukentėję nuo nurodytų nusikalstamų veikų , kai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiams teikimo pateiktų valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Atsižvelgiant į tai, projekto XIVP-2413 nuostatas tikslinga tobulinti, siūlant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 18 punktu, jame numatant, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius: „18) Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vaikui suteikimo; “ Pasiūlymas:
Projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas 1.Papildyti 50 straipsnio 1 dalį nauju 18 punktu ir jį išdėstyti taip: „18) Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vaikui suteikimo; “ 2.Buvusį 50 straipsnio 18 punktą laikyti 19 punktu. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 5. 3.7 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2023-06-073 Pasiūlymas:6
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 20243
sausio
įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 3.
ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija ir savivaldybių institucijos iki 2023 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir neužbaigtos vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros užbaigiamos pagal naujai įsigaliojusio įstatymo nuostatas. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 6. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-06-14
Komitetas atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išsakytą nuomonę, jog komitete organizuotų klausymų metu išklausius projekto autoriaus tikslus bei sistemiškai įvertinus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas ir reguliavimo dalykus , manytina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme netikslinga reglamentuoti nepilnamečių vaikų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir jos įgyvendinimo tvarką (tai yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reguliavimo dalykas) . Todėl siūlome Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektą XIVP-2413 tobulinti, atsisakant projekto 2, 3, 4 ir 5 straipsniuose siūlomo teisinio reguliavimo. Pasiūlymas:
Tobulinti projektą, atsisakant 2 straipsniu siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio papildymo nauja 7 dalimi: „
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7.
Vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. “
atitinkamai 8-10 dalimis. “ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-06-14
: Tobulinti projektą, atsisakant 3 straipsniu siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 366 straipsniu:
papildymas 366 straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 366 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „366 straipsnis. Veiksmai galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti. “ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-06-14
Vyriausybės pateiktą nuomonę bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą Nr. 3.4 , siūlome atsisakyti
siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 366 straipsnio
Vyriausybės pastabai Nr. 2.3, projektas tikslintinas, atsisakant projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad išbraukiamos abi šio straipsnio dalys, siūloma atsisakyti pateikto projekto 4 straipsnio, kitus projekto straipsnius atitinkamai pernumeruojant. Pasiūlymas : Tobulinti projektą, atsisakant 4 straipsnio: „
straipsnio pakeitimas Pakeisti 366 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „366 straipsnis. Veiksmai galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju 1.
Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti. 2. Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą ir jų interesus atstovaujantiems suaugusiems teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba, kurios teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. “ Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-06-14
: Tobulinti projektą, atsisakant 5 straipsniu siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 5 punktu: „
pakeitimas Papildyti 49 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) kartu su Lietuvos advokatūra užtikrina specializuotą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą teikiančių advokatų mokymus. “ Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-06-142 N Argumentai : Teisės ir teisėtvarkos komitetas pažymi (pasiūlymas Nr. 3.6), jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte jau yra įtvirtinta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto organizuotų klausymų metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas apsispręsta tobulinti taip pat nustatant, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turėtų ir nepilnamečiai vaikai , galimai nukentėję nuo nurodytų nusikalstamų veikų , kai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiams teikimo pateiktų valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą, siūlome tobulinti projektą ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 18 punktu, atitinkamai papildant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atliekamas funkcijas. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „
pakeitimas
dalį nauju 18 punktu: „18) Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo vaikui;“
laikyti 19 punktu. “ Pritarti. 6. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-06-143 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą Nr.
3.7, siūlome atitinkamai patikslinti projekto buvusį 6 straipsnį, jį laikyti 3 straipsniu ir išdėstyti taip: „63 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2023 2024
sausio
ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, ir savivaldybių institucijos iki 2023 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir neužbaigtos vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros užbaigiamos pagal naujai įsigaliojusio įstatymo nuostatas. “ Pritarti. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-06-14 I Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
4950
Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vilija Aleknaitė-Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Justas Džiugelis Patarėja Asta Kazlauskienė [1]
dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR . [2]
Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR.