Projekto lyginamasis variantas
_ d. Nr. Vilnius
Pakeisti 18¹ straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis besinaudojančių vežėjų iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklos gaunamas pajamas ir kitus duomenis, susijusius su mokesčių apskaičiavimu ir deklaravimu Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka ir terminais. Keleivių vežimo organizatoriui nepateikus šios informacijos, Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti keleivių vežimo organizatoriaus paslaugų interneto svetainę, kuria naudojantis priimami užsakymai vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, tol, kol nepašalinamas pažeidimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą taikyti numatytus privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams turi sankcionuoti pirmosios instancijos administracinis teismas. Valstybinė mokesčių inspekcija privalo teismui pateikti prašymą. Šiame prašyme turi būti nurodyta įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti, interneto svetainės, prie kurios prašoma panaikinti prieigą, tikslus adresas. Teismas Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą sankcionuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį šį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka su teismo nutartimi atmesti prašymą, Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo tokios nutarties priėmimo dienos apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 19¹STRAIPSNIO PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS
PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 63³ STRAIPSNIO PAKEITIMO,
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 papildymo 98 straipsniu įstatymo (toliau – Elektroninių ryšių įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau
Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 20⁷ straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Lietuvos banko įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr.
I-1143 19¹ straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 49¹ straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimų įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63³ straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Kelių transporto kodekso projektas) projektų pagrindinis tikslas – suvienodinti institucijų, turinčių įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus dėl prieigos prie informacijos ribojimo ar informacijos pašalinimo, nuostatas dėl šių įgaliojimų įgyvendinimo, teismo sankcionavimo bei blokavimo įgyvendinimo tvarkos, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, sistemingumo, teisinio saugumo bei efektyvesnės apsaugos nuo pažeidimų ir nusikaltimų kibernetinėje erdvėje. Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos bankui, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lietuvos policijai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Institucijos) yra suteikta teisė duoti privalomuosius nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti tam tikrą, internetinėje erdvėje paskelbtą, teisės aktų reikalavimų neatitinkantį turinį ir informaciją.
Kiekvienai institucijai, atskiruose teisės aktuose, yra numatyti privalomųjų nurodymų teikimo teisiniai pagrindai, vykdymo, teismo sankcionavimo, tam tikrais atvejais – blokavimo, įgyvendinimo tvarka. Skirtinga, atskiruose teisės aktuose numatyta tvarka sukelia praktinių įgyvendinimo iššūkių (tai atspindi ir skirtingas Institucijų privalomųjų nurodymų taikymo intensyvumas – kai kurios juos yra teikusios vos keletą kartų, o kitos nurodo, kad yra nurodžius blokuoti šimtus interneto svetainių adresų):
Pirma, Institucijų patvirtintuose privalomųjų nurodymų davimo tvarkų aprašuose skiriasi tam tikrų procedūrų reglamentavimas. Pavyzdžiui, trukmė, per kiek laiko teismas privalo priimti sprendimą dėl leidimo blokuoti interneto svetainę. Antra, skiriasi procedūrų lankstumas. Kai kurios Institucijos gali be teismo sankcijos blokuoti interneto svetainių kopijas, nustatomas pagal tam tikrus kriterijus, kitos – tokios galimybės neturi. Toks esamas reglamentavimas apriboja atskirų Institucijų galimybę efektyviai reaguoti į greitai kuriamas interneto svetainių kopijas. Trečia, siekiant tobulinti esamą skirtingą šių nuostatų teisinį reglamentavimą, visų esamų teisės aktų pakeitimas tik didintų teisėkūros apimtį, bet nepadidintų teisinio reguliavimo nuoseklumo, sistemingumo ir teisinio saugumo.
Atsižvelgiant į tai, įstatymų projektų pakeitimais siūloma įtvirtinti Institucijų įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus, jų vykdymo, teismo sankcionavimo, blokavimo įgyvendinimo tvarką viename teisės akte – Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme Nr. IX-2135 (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas). Ketvirta, skirtingos tvarkos apsunkina ne tik institucijų veiklą ir numato joms skirtingas galimybes, bet ir sukelia problemų privalomųjų nurodymų vykdytojams. Programos „Kurk Lietuvai“ projekto
„Kenkėjiškų interneto svetainių grėsmių valdymo priemonių kūrimas“ ataskaitoje
„Viešosios konsultacijos dėl Blokuojamų domenų valdymo informacinės sistemos
kūrimo iniciavimo“[¹] yra pateikiami diskusijos dalyvių, t.y. interneto svetainių blokavimą galinčių inicijuoti valstybinių institucijų, interneto prieigos paslaugų teikėjų (toliau
skirtingai, ne visada tinkamai ir teisingai yra nurodomi reikalavimai. Nurodymams vykdyti užtenka pagrindinės informacijos“, „Šiuo metu yra daug institucijų, kurios teisės aktuose yra nusimačiusios galimybę blokuoti interneto svetainę vienu ar kitu pagrindu. Gavus raštą dėl blokavimo, IPPT turi papildomai patikrinti, kokiu pagrindu yra teikiamas reikalavimas, taip pat skiriasi įvykdymo terminai [...]“, „Neegzistuoja vienas blokuojamų domenų sąrašas, kuris suteiktų galimybę IPPT patikrinti, ar viskas yra užblokuota.
Tokią informaciją taip pat būtų aktualu pateikti vienoje vietoje ir visuomenei“, „Valstybinės institucijos atlikdamos teisės aktų pakeitimus ir numatydamos galimybę teikti privalomus nurodymus blokuoti, ne visada atsižvelgia į technines galimybes įvykdyti tokius nurodymus. Dėl šios priežasties IPPT susiduria su sunkumais įgyvendinant kai kuriuos nurodymus“ ir kt. Tikėtina, kad suvienodinus privalomų nurodymų teikimo procedūras, IPPT būtų lengviau juos įgyvendinti ir užtikrinti, kad yra laikomasi teisės aktų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektus inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymų, nustatančių Institucijų įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus, nuostatos dėl šių įgaliojimų įgyvendinimo, teismo sankcionavimo ir blokavimo įgyvendinimo tvarkos yra skirtingos ir reglamentuojamos atskiruose teisės aktuose. Elektroninių ryšių įstatyme nėra reglamentuojama vieninga Institucijų privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją, teikimo, vykdymo, teismo sankcionavimo, blokavimo įgyvendinimo tvarka. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme Nr. I-857 (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas), Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme Nr. VIII-1185 (toliau
Azartinių lošimų įstatymas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme Nr.
I-678 (toliau – Lietuvos banko įstatymas), Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme Nr. I-1143 (toliau – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme Nr. I-657 (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme Nr. I-1418 (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme Nr. IX-2112 (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (toliau – Kelių transporto kodeksas) įtvirtinti teisiniai pagrindai, įgyvendinti įgaliojimus teikti privalomuosius nurodymus, numatyta teismo sankcionavimo tvarka, tam tikrais atvejais – numatyta blokavimo galimybė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Elektroninių ryšių įstatymą papildyti nauju 98 straipsniu:
„Privalomieji nurodymai pašalinti informaciją arba panaikinti galimybę ją
pasiekti“, kuriuo būtų nustatoma institucijų, turinčių įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus, privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją, teismo sankcionavimo, blokavimo įgyvendinimo tvarka. Straipsnio pirma dalimi nustatoma, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (ar) lt. domenų administratoriui privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti informaciją, tol, kol nepašalinamas pažeidimas, turi teisę duoti atitinkamos Institucijos, atsižvelgiant į atskiruose teisės aktuose nustatytus teisinius pagrindus. Antra dalimi nustatoma teismo sankcionavimo tvarka.
Trečia dalimi įtvirtinama išimtis, kad Institucijų sprendimai taikyti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui ir (ar) lt. domenų administratoriui dinaminio blokavimo atveju gali būti nesankcionuojami. Ketvirta ir penkta dalimi įtvirtinama galimybė, esant atitinkamiems Elektroninių ryšių įstatymo projekte numatytiems pagrindams, Institucijoms duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją ne ilgiau kaip 72 valandoms be teismo leidimo. Šeštoje dalyje numatoma, kad Institucija, gavusi sankcionuotą privalomą nurodymą, asmens interneto svetainę leidžiantį identifikuoti domeno vardą įtraukia į tvarkomą interneto domeno vardų, naudojamų vykdant veiklą, kuria pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, sąrašą, kuris skelbiamas viešai. Septinta dalimi nustatomas terminas, per kurį turi būti atnaujinama prieiga prie užblokuoto interneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę. Aštuntoje dalyje įtvirtinama, kad privalomų nurodymų taikymo elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, interneto prieigos tiekėjams, informacijos prieglobos paslaugų tiekėjams ir
(ar) lt. domenų administratoriui tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Alkoholio kontrolės įstatymo projektu siūloma pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Penktą dalį siūloma pripažinti netekusia galios, kadangi visa privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 3.
3. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektu siūloma pakeisti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19¹straipsnį: 3.1. Pirmoje dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Antrą dalį siūloma pripažinti netekusia galios, kadangi visa privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 4. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektu siūloma pakeisti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai kitose dalyse siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 5. Azartinių lošimų įstatymo projektu siūloma pakeisti Azartinių lošimų įstatymo 20⁷ straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Lošimų priežiūros tarnyba turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai kitose dalyse siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 6. Lietuvos banko įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnį: 6.1.
Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos bankas turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai kitose dalyse siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 7. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektu siūloma pakeisti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 ir 49¹ straipsnius:
siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. 7.2. Atitinkamai 49¹straipsnyje siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 8. Visuomenės informavimo įstatymo projektu siūloma pakeisti Visuomenės informavimo įstatymo 48, 50 ir 52 straipsnius:
siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat, siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 8.2. 52 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. 8.3.
siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 9. Mokesčių administravimo įstatymo projektu siūloma pakeisti Mokesčių administravimo įstatymo 63³ straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat, siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo
transporto kodekso projektu siūloma pakeisti Kelių transporto kodekso 18¹ straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat, siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo
vieningas privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją teikimo, vykdymo, teismo sankcionavimo bei blokavimo įgyvendinimo tvarkos teisinis reguliavimas, nuoseklumas bei sistemingumas, Institucijoms įgyvendinant įtvirtintus įgaliojimus šioje srityje. Taip pat, esant unifikuotai tvarkai, subjektams, kuriems teikiami privalomieji nurodymai, būtų paprasčiau juos taikyti. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, numatomas teigiamas poveikis kibernetinių nusikaltimų ir pažeidimų kibernetinėje erdvėje užkardymui. Priėmus įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai neturėtų būti. Kriminogeninė situacija turėtų gerėti, nes kibernetiniai nusikaltimai ir pažeidimai kibernetinėje erdvėje būtų efektyviau pašalinami bei atgrasoma nuo naujų pažeidimų vykdymo. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų projektais nustatyti reikalavimai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus pripažinti netekusiais galios reikės:
ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. DI-717 patvirtintą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti nelegalią nuotolinių lošimų veiklą, panaikinimo užtikrinimo tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. 2. Lietuvos banko valdybos 2018 m. birželio 12 d. nutarimu Nr.
03-102 patvirtintą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti finansinių priemonių arba jas pasirašyti, siūlyti ir (arba) teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas, panaikinimo užtikrinimo tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1R-242 patvirtintą Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. 4. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-634 patvirtintą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. Priėmus įstatymų projektus reikės keisti įgyvendinamuosius teisės aktus:
1Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m.
lapkričio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-771 patvirtintą Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams ir atsiskaitymų, mokėjimų ar kitų finansinių operacijų už neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete) per Lietuvos Respublikoje veikiančias mokėjimo, kredito ar kitas finansų įstaigas ribojimo tvarkos aprašą. Šiame apraše turės būti panaikinta dalis, kuria reglamentuojama privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarka. 2. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.
T1- 108 patvirtintas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente gautos medžiagos dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo pažeidimų, paklausimų, susijusių su tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių, pluoštinių kanapių tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių bei alkoholio produktų priežiūra, nagrinėjimo ir privalomųjų nurodymų davimo informacijos prieglobos paslaugų teikėjui taisykles. Šiose taisyklėse turės būti panaikinta dalis, kuria reglamentuojama privalomų nurodymų taikymo informacijos prieigos paslaugų teikėjams tvarka. Priėmus įstatymų projektus reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus:
informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų tiekėjams tvarką. Šią tvarką turės nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymų projektus, atitinkamos institucijos pagal kompetenciją turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti privalomų nurodymų taikymo tvarką elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų tiekėjams. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai yra: „privalomas nurodymas“, „pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją”, „viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai“, „viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjai“, „elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai“, „kibernetinis saugumas“, „interneto svetainės blokavimas“, „.lt domenų administratorius” ir t. t. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai [¹] http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2021/10/viesosios-konsultacijos-ataskaita-del-blokuojamu-domenu-valdymo-informacines-sistemos-kurimo-inicijavimo-kurk-lietuvai.pdf
2023-02-09 Nr. XIVP-2408 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Vertinant projekto nuostatas, norime atkreipti dėmesį, kad 2022 m. gruodžio 13 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1665, kuriuo projektu siūlomas keisti kodekso 18¹ straipsnio 4 dalies 1 punktas apskritai buvo pripažintas netekusiu galios (šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.). Minėto įstatymo aiškinamajame rašte buvo argumentuojama, kad siūloma atsisakyti pareigos keleivių vežimo organizatoriui teikti VMI informaciją apie keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis besinaudojančių vežėjų iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklos gaunamas pajamas ir kitus duomenis, susijusius su mokesčių apskaičiavimu ir deklaravimu pagal Kelių transporto kodeksą. Keleivių vežimo organizatoriai informaciją teiktų VMI, kaip ir kiti platformų operatoriai, vadovaudamiesi Mokesčių administravimo įstatymu. Taip visiems platformų operatoriams, patenkantiems į Mokesčių administravimo įstatymo taikymo sritį, būtų užtikrinamos vienodos informacijos kaupimo, teikimo ir kitos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, ginčytinas projektu teikiamų nuostatų tikslingumas ir jos santykis su Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintu reguliavimu. Iš kitos pusės, atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 24 d. Seimas jau buvo priėmęs Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymą XIV-1594, kuriuo tas pats kodekso 18¹ straipsnio 4 dalies 1 punktas buvo pakeistas (šio įstatymo įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d.).
Pažymėtina, kad pastarojo įstatymo tikslas buvo, atsižvelgiant į vykdomą administracinių teismų reorganizavimą, Kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio 4 dalies 1 punkte tik patikslinti nuo 2024 m. sausio 1 d. po reorganizavimo veiksiančių administracinių teismų pavadinimus, nenustatant papildomo teisinio reguliavimo. 2022 m. gruodžio 13 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1665, kuriuo projektu siūlomas keisti kodekso 18¹ straipsnio 4 dalies 1 punktas apskritai buvo pripažintas netekusiu galios (šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.), neliko pagrindo keisti ir jame anksčiau vartotus administracinių teismų pavadinimus. Todėl minėtasis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymas XIV-1594, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, turėtų būti pripažintas netekusiu galios. Poreikis pripažinti minėtą įstatymą netekusiu galios buvo nurodytas ir Teisės departamento 2022 m. gruodžio 12 d. išvadoje Reg. Nr. XIVP-2141(2) ,,Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, turėtų būti teikiamas 2022 m. lapkričio 24 d. Seimo priimto Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymo XIV-1594 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Kitu atveju, teikiamame įstatymo projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti suderinti su minėtame įstatyme nustatytu reguliavimu. Antraip 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų du vienas su kitu nederantys Kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio
spragoms bei netinkamam įstatymo taikymui.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
ekonomikos komitetas
projekto Nr. XIVP–2408 2023-06-21
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Kasparas Adomaitis; Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė;
Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas; Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narė Kristina Mikoliūnienė, Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovas Vaidotas Ramonas; Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vadovas Darius Stravinskas, Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Albertas Turonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Vertinant projekto nuostatas, norime atkreipti dėmesį, kad 2022 m. gruodžio 13 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymą Nr.
XIV-1665, kuriuo projektu siūlomas keisti kodekso 18¹ straipsnio 4 dalies 1 punktas apskritai buvo pripažintas netekusiu galios (šis įstatymas įsigaliojo
argumentuojama, kad siūloma atsisakyti pareigos keleivių vežimo organizatoriui teikti VMI informaciją apie keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis besinaudojančių vežėjų iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklos gaunamas pajamas ir kitus duomenis, susijusius su mokesčių apskaičiavimu ir deklaravimu pagal Kelių transporto kodeksą. Keleivių vežimo organizatoriai informaciją teiktų VMI, kaip ir kiti platformų operatoriai, vadovaudamiesi Mokesčių administravimo įstatymu. Taip visiems platformų operatoriams, patenkantiems į Mokesčių administravimo įstatymo taikymo sritį, būtų užtikrinamos vienodos informacijos kaupimo, teikimo ir kitos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, ginčytinas projektu teikiamų nuostatų tikslingumas ir jos santykis su Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintu reguliavimu. Iš kitos pusės, atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 24 d. Seimas jau buvo priėmęs Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymą XIV-1594, kuriuo tas pats kodekso 18¹ straipsnio 4 dalies 1 punktas buvo pakeistas (šio įstatymo įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d.). Pažymėtina, kad pastarojo įstatymo tikslas buvo, atsižvelgiant į vykdomą administracinių teismų reorganizavimą, Kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio 4 dalies 1 punkte tik patikslinti nuo 2024 m. sausio 1 d. po reorganizavimo veiksiančių administracinių teismų pavadinimus, nenustatant papildomo teisinio reguliavimo. 2022 m. gruodžio 13 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymą Nr.
XIV-1665, kuriuo projektu siūlomas keisti kodekso 18¹ straipsnio 4 dalies 1 punktas apskritai buvo pripažintas netekusiu galios (šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.), neliko pagrindo keisti ir jame anksčiau vartotus administracinių teismų pavadinimus. Todėl minėtasis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymas XIV-1594, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, turėtų būti pripažintas netekusiu galios. Poreikis pripažinti minėtą įstatymą netekusiu galios buvo nurodytas ir Teisės departamento 2022 m. gruodžio 12 d. išvadoje Reg. Nr. XIVP-2141(2) ,,Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, turėtų būti teikiamas 2022 m. lapkričio 24 d. Seimo priimto Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymo XIV-1594 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Kitu atveju, teikiamame įstatymo projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti suderinti su minėtame įstatyme nustatytu reguliavimu. Antraip 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų du vienas su kitu nederantys Kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimai, tuo sudarydami prielaidas teisinio reguliavimo spragoms bei netinkamam įstatymo taikymui. Pritarti Pasiūlymas:
2Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė,
2023-02-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2408(2) atitiktį Europos
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2023-05-25 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2023 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. SV‑S-866 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2–1.9, 1.11–1.12 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 papildymo 98 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2346(2) (toliau – ERĮ projektas), Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857
Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2348(2) (toliau – ATGTĮ projektas), Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 20⁷ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2349(2), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2350(2), Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2351(2), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 49¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2352(2), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2353(2) (toliau – VIĮ projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63³ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2409 (toliau – MAĮ projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui atsisakyti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2408 (toliau – KTĮ projektas) ir tobulinti ERĮ projektą, VIĮ projektą, MAĮ projektą ir ATGTĮ projektą, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Keleivių vežimo organizatorių vykdoma veikla patenka į nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 61³straipsnio, numatančio platformų operatorių teikiamos informacijos reikalavimus, reguliavimo apimtį. Siūlomas keisti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹straipsnio
d. Kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1665 (įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, KTĮ projektas yra nebeaktualus ir netikslingas.
<...>
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atmesti įstatymo projektą Nr. XIVP-2408. Argumentai: Įstatymo projektas Nr. XIVP-2408 yra nebeaktualus, nes juo siūlomas keisti Kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio 4 dalies 1 punktas yra pripažintas netekusiu galios nuo 2023 m. sausio 1 d. ( 2022 m. gruodžio 13 d. Seimas priėmė Kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1665, kuriuo buvo 18¹ straipsnio 4 dalies
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Bagdonas, Jonas Pinskus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė