Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms veikloms numatoma 67 procentai 50 procentų Programos finansavimo lėšų.“
straipsnio 6 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „6. 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms veikloms, taip pat skoloms (jeigu jų yra) sumokėti ir išlaidoms kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų, numatoma 33 procentai
Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, likusi dalis, ne mažiau kaip 91 procentas, akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskirstoma taip:“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Eugenijus Sabutis Algirdas Sysas Kęstutis Vilkauskas Orinta Leiputė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos kelių infrastruktūrą sudaro valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, kurių bendras ilgis – 85,5 tūkst. km. Šių kelių svarbą rodo tai, kad vidutiniškai per dieną keliais pervežama daugiau nei pusė (54 proc.) visų gabenamų krovinių, o kelių sektorius sukuria apie 6 proc. viso bendrojo vidaus produkto. Nepaisant transporto sektoriaus svarbos Lietuvos ekonomikai, ši sritis susiduria su problemomis dėl prastėjančios kelių būklės, nes dabartinis kelių infrastruktūros finansavimas yra pakankamai ydingas ir neužtikrinantis stabilių lėšų skyrimo. Naujausi tyrimai rodo, kad kelių būklė nėra patenkinama ir ji vis dar blogėja: Lietuvos kelių transporto infrastruktūra yra nepakankamai sutvarkyta, daugelio kelių būklė yra prastos kokybės. Atliktų tyrimų duomenys atskleidžia, kad daugiau kaip trečdalis šalies kelių su asfalto danga buvo blogos būklės – 2021 m. net 39,72 proc. valstybinės reikšmės kelių buvo identifikuoti, kaip neatitinkantys minimaliausių saugumo kriterijų. Akcentuotina, kad kokybės reikalavimų neatitinka ne tik valstybinės reikšmės kelių tinklas, bet dar prastesnė situacija matoma savivaldybėms priklausančiuose vietinės reikšmės keliuose. Nors absoliučią daugumą Lietuvos kelių tinklo sudaro vietinės reikšmės keliai ir gatvės (63 tūkst. km.), kurie nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintoje Programos finansavimo lėšų sąmatoje šiems keliams skiriama ženkliai mažesnis finansavimas. Praėjusių metų duomenimis, visiems keliams buvo skirta 543,2 mln. Eur, iš jų – 363,9 mln. Eur. valstybiniams, ir tik 179,3 mln. Eur vietiniams.
Eur vietiniams. Toks finansavimo modelis yra nulemtas paties Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, kurio 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse (toliau – Įstatymas) numatyta Programos disproporcinė finansavimo metodika, kai du trečdaliai Programos sąmatos lėšų skiriama valstybinės reikšmės kelių tinklui, likusi dalis – vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti. Manytina, kad Įstatyme įtvirtintas proporcingumo kriterijus ir ilgalaikis reikiamo finansavimo trūkumas niekaip neleidžia užtikrinti tinkamos savivaldybių valdomų vietinės reikšmės kelių tinklo priežiūros ir kokybės gerinimo. Dabartinės metodikos taikymas palaiko tik esamą kelių būklę, kad ji nedegraduotų dar labiau. Dėl neproporcingo ir nepakankamo finansavimo vietinės reikšmės keliams yra sudėtinga pasiekti greitesnį proveržį, ypatingai, kai kalbama apie kelius su žvyro danga. Statistiniai duomenis atskleidžia, kad daugiau nei 60 proc. vietinių kelių ilgio vis dar sudaro žvyrkeliai – vietinės reikšmės kelių su žvyro danga savivaldybėse, tame tarpe ir per gyvenvietes, dar liko virš 40 tūkst. km. Šiandieninė finansavimo tvarka niekaip neleidžia užtikrinti šalies kelių tinklo situacijos gerėjimo. Susiklosčiusioje situacijoje būtina atnaujinti kelių finansavimo modelį, todėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032
siekiama užtikrinti tvaresnį ir didesnį finansavimą kelių infrastruktūros priežiūrai bei plėtrai. Priėmus Projektą būtų užtikrintas finansavimo balansas tarp valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, nes Programos finansavimo lėšos būtų skiriamos vienodai – valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti 50 proc.; savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti – taip pat 50 proc., vietoje dabartinių 33 proc.
Įstatymo projekto tikslas – didinti finansavimą Lietuvos kelių infrastruktūrai – būtų pasiektais dviem esminiais aspektais:
didinama Programos sąmatos procentinė dalis, o tuo pačiu lėšos, savivaldybių valdomam vietinės reikšmės kelių (gatvių) projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) darbams finansuoti;
naują Lietuvos kelių finansavimo sistemą, šalies keliams skiriamos lėšos pirmą kartą suplanuotos 3 metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė savo nutarimu priėmė Programos finansavimo lėšų naudojimo 2022–2024 metų sąmatą, kurioje patvirtintos lėšos valstybinės reikšmės kelių tinklui. Priimtoje sąmatoje užtikrintas šių kelių finansavimas ne tik 2022 m., bet atitinkamai ir
kelių finansavimo disproporcijos ir valstybinės reikšmės keliams mažinti finansavimo procentinę išraišką iki 50 proc., tačiau tai visiškai nereikštų realaus finansavimo mažinimo. Atvirkščiai – Vyriausybė, norėdama laikytis savo pačios priimto nutarimo ir juo prisiimtų finansinių įsipareigojimų būtiniausių kelių infrastruktūros reikmių įgyvendinimui, būtų įgalinta ieškoti ir patvirtinti papildomus šaltinius (tarp jų galėtų būti ir kuro akcizo pajamos) didesniam Programos finansavimui. Tą Vyriausybė galėtų padaryti rengdama kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų (toliau – Valstybės biudžetas) projektus.
Sudarydama kitų metų Valstybės biudžeto projektą, Vyriausybė privalo rimtai įvertinti esamą ir būsimą finansavimą automobilių kelių tinklo plėtrai ir jo veikimo užtikrinimui, o tam, kad kelių tinklo būklė neblogėtų, būtina išnaudoti visus valstybės lėšų šaltinius, nes atlikti statistiniai duomenys atskleidžia, kad nuo 2008 m. skiriamo finansavimo kelių infrastruktūrai dydis bendrame Valstybės biudžete yra vis mažesnis ir, lyginant su 2022 m., sumažėjo net per pusę. Finansavimas šiuo metu, lyginant su 2008-2009 m. laikotarpiu, pinigine išraiška yra didesnis, tačiau įvertinus infliaciją, darytina išvada, kad finansavimas keliams yra gerokai sumažėjęs, o atsižvelgiant į realią perkamąją galią – ženkliai mažesnis. Tendencingam lėšų Lietuvos kelių infrastruktūrai mažinimui didžiausią įtaką daro vis menkesnis pajamų iš akcizo už kurą automobiliams skyrimas Programos finansavimui. Pateikta analizė rodo, kad finansavimas keliams, lyginant su valstybės pajamomis iš akcizo už kurą automobiliams – mažėja. Minėtu 2008-2009 m. laikotarpiu, šis santykis buvo artimas 100 proc., o su ES finansavimu net ir viršijo 100 proc. Pastaruoju metu kelių finansavimui Valstybės biudžetuose nebuvo numatyta net ir 60 proc. pajamų, gautų už kuro akcizą. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, mūsų šalies keliams buvo skirta dar mažiau – apie pusę kuro akcizo pajamų.
Įvertinant tai, kad kelių infrastruktūros finansavimas nėra tvarus, o daugiau kaip pusė kuro akcizo pajamų skiriama kitiems ir ne su susisiekimo infrastruktūra susijusiems ekonominiams sektoriams, būtina tobulinti dabartinį Programos finansavimo modelį, užtikrinti stabilias lėšas ir padidinti valstybės skiriamas pajamas kelių priežiūrai ir tvarkymui, ypatingai tas, kurios gautos už kuro akcizą sunaudojamą automobilių. Būtina įvertinti ir tai, kad kuro akcizas yra tikslinis mokestis, kurį Lietuvos kelių vartotojai sumoka būtent už naudojimąsi keliais, todėl surenkamos lėšos per valstybės biudžetą turėtų grįžti į kelių infrastruktūros palaikymą ir gerinimą. Manytina, kad Priėmus Projektą būtų dėtas svarbus žingsnis
Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Eugenijus Sabutis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Įstatyme numatyta, kad Programos finansavimo lėšos paskirstomos taip: valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų numatoma 67 proc. lėšų, savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų numatoma 33 proc. lėšų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu įtvirtinama nuostata, kad Programos finansavimo lėšos būtų skiriamos proporcingai: tiek valstybinės reikšmės, tiek vietinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai numatoma po 50 proc.
Programos finansavimo lėšų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms turės teigiamos įtakos, nes transporto sektoriaus paslaugų ir infrastruktūros kokybė turi tiesioginės įtakos šalies ekonomikos augimui, konkurencingumui ir gyvenimo kokybei. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Manytina, kad reikės koreguoti 2022 m. vasario 23 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 141 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2022–2024 metų sąmatos patvirtinimo“. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Manytina, kad turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo, todėl Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bus pavesta apskaičiuoti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„keliai“, „transportas“, „infrastruktūra“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Eugenijus Sabutis Algirdas Sysas Kęstutis Vilkauskas Orinta Leiputė
2023-02-03 Nr. XIVP-2403 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, o atsižvelgus į įstatymų priėmimo procedūras bei terminus – biudžetinių metų viduryje. Atkreiptinas dėmesys, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos naudojamos pagal per mėnesį nuo valstybės biudžeto patvirtinimo Vyriausybės patvirtintą trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą. Atsižvelgus į tai, manytina, kad projektas turėtų būti papildytas nuostatomis su vėlesne įsigaliojimo data, nes Vyriausybės patvirtintoje lėšų naudojimo sąmatoje gali nebūti patvirtintų lėšų projektu siūlomiems projektams finansuoti. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnis numato, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. 2.
nuostatomis dėl jo įgyvendinimo, nes dėl teikiamo projekto nuostatų įgyvendinimo turės būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai (turės būti keičiami dabar galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarką), bei taikymo, kuriose būtų aptartas iki įstatymo įsigaliojimo pradėtų projektų finansavimas. 3. Atsižvelgus į tai, kad Vyriausybė nustato Kelių priežiūros ir plėtros programos naudojimo tvarką, o Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtina valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo programas, Lietuvos kelių projektavimo normatyvinius dokumentus, bei į tai, kad 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]