Projekto lyginamasis variantas
IR 412
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 8 dalį. 8 . Bepilotis orlaivis
1. Oro susisiekimo formalumų supaprastinimas – p riemonių, padedančių paspartinti ir optimizuoti orlaivių, skrydžio įgulų, keleivių, krovinių, pašto ir atsargų judėjimą, visuma, kartu užtikrinanti visapusišką atitiktį nacionalinės ir tarptautinės teisės aktams, kuriais reglamentuojama imigracija, atvykimas ir išvykimas, karantinai, muitai. “
3. Papildyti 2 straipsnį 431 dalimi: „43
1. Valstybės bepilotis orlaivis – krašto apsaugos, žvalgybos institucijų, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ir vidaus tarnybos statutinių įstaigų naudojamas bepilotis orlaivis .“
4. Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip: „
45. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatyme, Reglamente (EEB) Nr. 95/93 , Reglamente (EB) Nr. 549/2004 , Reglamente (EB) Nr. 300/2008 , Reglamente (EB) Nr. 1008/2008 ,
(ES) Nr. 73/2010 , kuriuo nustatomi bendro Europos dangaus oro navigacijos duomenų ir informacijos kokybės reikalavimai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1029/2014 Reglamente (ES) Nr. 1178/2011 , Reglamente (ES) Nr.
923/2012 , Reglamente (ES) Nr. 965/2012 , Reglamente (ES) 2017/373 , ir Reglamente (ES) 2018/1139 , R eglamente (ES) 2019/945 , Reglamente (ES) 2019/947 ir Reglamente (ES) 2021/664 .“ 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5Šio įstatymo III skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnių nuostatos netaikomos eksperimentinės kategorijos orlaiviams ir bepiločiams orlaiviams, kuriems netaikomi Reglamente (ES) 2019/947 nustatyti sertifikavimo ir naudotojų registravimo reikalavimai . Eksperimentinės kategorijos orlaivių, išskyrus paprastuosius orlaivius , ir bepiločių orlaivių, kuriems netaikomi Reglamente (ES) 2019/947 nustatyti sertifikavimo ir naudotojų registravimo reikalavimai, projektavimo, gamybos, registravimo, techninės priežiūros, tinkamumo skraidyti, naudojimo ir pilotavimo reikalavimus nustato Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA), atsižvelgdama į skrydžių saugos užtikrinimą. Paprastųjų orlaivių, išskyrus vaikų aviaciniam švietimui naudojamus orlaivius, apskaitos, ženklinimo ir tinkamumo skraidyti reikalavimus nustato LTSA arba jos nustatyta tvarka atrinkta ir įgaliota atitinkama įstaiga ar asociacija. Vaikų aviaciniam švietimui naudojamų orlaivių naudojimo tvarką nustato ir jos vykdymą kontroliuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“
3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 5 ) atlieka įstaigos, atsakingos už Reglamento (ES) Nr. 598/2014 , Reglamento (EB) Nr. 261/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 1107/2006 vykdymą, funkcijas, kompetentingos institucijos funkcijas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/664 18 straipsnio b–d, f ir j punktuose; “. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 3 ) atlieka Reglamente (EB) Nr. 300/2008 nurodytos atitinkamos institucijos, Reglamente (ES) Nr. 1178/2011 , Reglamente (ES) Nr.
748/2012 , Reglamente (ES) Nr. 923/2012 , Reglamente (ES) Nr. 965/2012 , Reglamente (ES) Nr. 139/2014 , Reglamente (ES) Nr. 376/2014 , Reglamente (ES) Nr. 1321/2014 , Reglamente (ES) 2015/340 , Reglamente (ES) 2017/373 , Reglamente (ES) 2018/1976 ir Reglamente (ES) 2018/395 nurodytos kompetentingos institucijos, taip pat Reglamente (ES) 2019/947 nurodytos kompetentingos institucijos, atsakingos už šio reglamento 18 straipsnio a–e ir g–m punktų nuostatų vykdymą, Reglamente (ES) 2018/1139 nurodytos nacionalinės kompetentingos institucijos ir Reglamente (EB) Nr. 549/2004 , Reglamente (ES) 2019/317 nurodytos nacionalinės priežiūros institucijos funkcijas ir kompetentingos institucijos funkcijas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/664 18 straipsnio a, e, g–i ir k punktuose ;“. 2 . Papildyti 6 straipsnio 3 dalį 8 punktu: „ 8 ) sertifikuoja sistemos „U-space“ paslaugų teikėjus ir vienintelį bendrų informacijos paslaugų teikėją, nurodytus Reglamente (ES) 2021/664 , ir išduoda jiems atitinkamus pažymėjimus.“
1Pakeisti 16 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ 16 straipsnis. Valstybės orlaivių registravimas ir eksploatavimas , valstybės bepiločių orlaivių naudojimas “. 2 . Papildyti 16 straipsnį 9 ir 10 dalimis: „
9Valstybės bepiločių orlaivių, išskyrus krašto apsaugos institucijų naudojamus valstybės bepiločius orlaivius, naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
10Valstybės bepiločių orlaivių, kuriuos naudoja krašto apsaugos institucijos, naudojimo tvarką nustato kariuomenės vadas .“
6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Papildyti 18 straipsnį 4–7 dalimis: „ 4 .
Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas Lietuvos Respublikos oro erdvėje, išskyrus zonas virš karinių teritorijų ir pasienio zonoje, pagal Reglamentą (ES) 2019/947 ir Reglamentą (ES) 2021/664 , suderinusi su oro eismo paslaugų teikėju, o šių reglamentų numatytais atvejais remdamasi ir Agentūros atliktu ir LTSA pateiktu oro erdvės rizikos vertinimu, nustato LTSA jos nustatyta tvarka. 5 . Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2019/947 , kuriose visi arba tam tikri bepiločių orlaivių skrydžiai ribojami arba draudžiami, LTSA gali nustatyti virš teritorijų, kuriose yra ornitologiniai draustiniai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės jų nurodytų teritorijų ribose, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, švietimo, mokslo, ugdymo įstaigos, gydymo ir slaugos įstaigos, valstybės institucijos, vidaus tarnybos statutinės įstaigos, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinių organizacijų atstovybės, Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) institucijos ir įstaigos, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybės, akredituotos Vyriausybės nustatyta tvarka. 6 .
6. Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2019/947 , virš karinių teritorijų ir pasienio zonoje, taip pat 500 metrų atstumu abipus geležinkelio kelio, kuriuo vyksta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybiniuose susitarimuose nurodytų tranzitinių traukinių eismas, ašies (toliau – geležinkelio kelio ašis), suderinęs su LTSA, nustato kariuomenės vadas jo nustatyta tvarka. Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinės zonos pasienio zonoje, taip pat 500 metrų atstumu abipus geležinkelio kelio ašies papildomai suderinamos su Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 7 . Siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir valstybės saugumą, krašto apsaugos, žvalgybos institucijos, Vadovybės apsaugos tarnyba ir vidaus tarnybos statutinės įstaigos turi teisę nustatyti laikinas bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2019/947 , kuriose bepiločių orlaivių skrydžiai ribojami arba draudžiami. Vykdydamos savo funkcijas, minėtos įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę laikinose bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinėse zonose taikyti technines bepiločių orlaivių skrydžių nutupdymo ir (ar) neutralizavimo priemones. Šios laikinos bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinės zonos nustatomos kariuomenės vado nustatyta tvarka, suderinta su vidaus reikalų ministru ir LTSA, ir negali galioti ilgiau, negu to reikalauja jų nustatymą lėmusios priežastys. Atitinkamos institucijos pasirašo su vieninteliu bendros informacijos paslaugos teikėju veiklos susitarimus dėl informacijos apie laikinas bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas skelbimo .“7 straipsnis. Įstatymo papildymas 191 straipsniu Papildyti Įstatymą 191 straipsniu: „191 straipsnis. Bendros informacijos paslaugos ir sistemos „U-space“ paslaugos1 .
Lietuvos Respublikoje nustatytose sistemos „U-space“ oro erdvėse bendras informacijos paslaugas teikia sertifikuotas oro navigacijos paslaugų teikėjas, Lietuvos Respublikoje teikiantis oro navigacijos informacijos ir oro erdvės valdymo paslaugas, turintis Reglamente (ES) 2021/664 nurodytą vienintelio bendrų informacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą. 2 . Lietuvos Respublikoje nustatytose sistemos „U-space“ oro erdvėse sistemos „U-space“ paslaugas teikia sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai, turintys sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų pažymėjimus, nurodytus Reglamente (ES) 2021/664 . 3 . Bendrų informacijos paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką ir sistemos „U-space“ paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką tvirtina LTSA, kiek jų nereglamentuoja Reglamentas (ES) 2021/664 .“8 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Orlaivių, kuriuose nėra radiolokacinio atsakiklio, veikiančio „A + C“ arba „S“ režimu, išskyrus užsienio šalių valstybės orlaivius, skrydžiai Lietuvos Respublikos valdomąja oro erdve galimi tik gavus oro eismo paslaugų teikėjo leidimą oro eismo paslaugų teikėjo teikimu LTSA nustatyta tvarka. Apie suteiktus leidimus oro eismo paslaugų teikėjas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo leidimo suteikimo, praneša Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadui ar jo įgaliotam karininkui.“
2. Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Šio straipsnio 3 dalies reikalavimai netaikomi orlaivių skrydžiams, vykdomiems aerodromų, esančių pasienio zonoje, oro eismo zonose, ir valstybės bepiločių orlaivių , kurie yra valstybės orlaiviai, skrydžiams. Bepiločių orlaivių, kurie yra valstybės orlaiviai, skrydžiai pasienio zonoje vykdomi kariuomenės vado nustatyta, su LTSA suderinta tvarka. “
3. Pakeisti 35 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7 .
Bepiločių orlaivių skrydžiai: skrydžiams virš karinių teritorijų ir nustatytu atstumu iki jų taikomi ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatyti reikalavimai. 1 ) LTSA nustatytose bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinėse zonose vykdomi Reglamento (ES) 2019/947 , Reglamento (ES) 2021/664 ir LTSA nustatytomis sąlygomis ir tvarka ;2 ) k ariuomenės vado nustatytose bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinėse zonose vykdomi kariuomenės vado nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
4. Pripažinti netekusia galios
. Bepiločių orlaivių skrydžiai aerodromo oro eismo zonose gali būti vykdomi tik suderinus su aerodromo naudotoju ir laikantis aerodromo naudotojo nustatytų sąlygų. 5 . Pakeisti 35 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „
10. Aerodromo skrydžių valdymo zonoje maksimaliai leistinus aukščius bepiločių orlaivių skrydžiams nustato oro eismo paslaugų teikėjas. Bepiločių orlaivių s krydžiai virš šių maksimaliai leistinų aukščių
nustatytų bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinių zonų vertikalių ribų valdomojoje oro erdvėje vykdomi LTSA nustatyta tvarka. Šią tvarką LTSA nustato oro eismo paslaugų teikėjo teikimu, suderintu su Agentūra gali būti leidžiami tik juos suderinus su oro eismo paslaugų teikėju ir juos vykdant oro eismo paslaugų teikėjo nustatytomis sąlygomis . “9 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Parodomieji renginiai, ir aviacijos sporto varžybos, akrobatiniai ir karšto oro balionų skrydžiai
1. Parodomuosius renginius ir aviacijos sporto varžybas rengti galima LTSA nustatyta tvarka ir turint Agentūros leidimą. 2 . A krobatiniai skrydžiai orlaiviais vykdomi LTSA nustatyta tvarka. 3 . Karšto oro balionų skrydžiai Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose vykdomi LTSA nustatyta tvarka.
Šią tvarką LTSA nustato oro eismo paslaugų teikėjo teikimu, suderintu su Agentūra.“10 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 41 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Vadovaudamasi Reglamente (ES) 2015/1998 nustatytomis sąlygomis ir LTSA nustatyta tvarka, Agentūra suteikia reguliuojamo subjekto, žinomo siuntėjo, Europos Sąjungos aviacijos saugumo tikrintojo, vežėjo, vežančio krovinius arba paštą iš trečiosios šalies oro uosto į Europos Sąjungą (ACC3 vežėjo), reguliuojamo orlaivio atsargų tiekėjo ir aviacijos saugumo instruktoriaus statusą, galiojantį 5 metus, trečiosios šalies reguliuojamo subjekto (RA3) ir trečiosios šalies žinomo siuntėjo (KC3) statusą, galiojantį 3 metus, jį panaikina ir informaciją apie šiems subjektams , išskyrus aviacijos saugumo instruktorių, suteiktą statusą ar jo panaikinimą įrašo į Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų bazę. Agentūra suteikia nuotolinį mokymą vykdančio subjekto statusą, galiojantį 5 metus, jeigu subjekto mokymai atitinka Reglamente (ES) 2015/1998 nustatytus reikalavimus, o nuotolinio mokymo programos turinį administruojantys darbuotojai atitinka aviacijos saugumo instruktoriams keliamus reikalavimus, ir jį panaikina.
Agentūra, siekdama paviešinti informaciją, kad subjektai, kuriems reikalingi aviacijos saugumo mokymai, turėtų patikimą informacijos šaltinį, savo interneto svetainėje viešai skelbia Agentūros patvirtintų aviacijos saugumo instruktorių bei nuotolinius mokymus vykdančių ūkio subjektų sąrašą ir nurodo instruktoriaus vardą, pavardę bei elektroninio pašto adresą; nuotolinius mokymus vykdančio ūkio subjekto pavadinimą, už mokymus atsakingo asmens vardą ir pavardę bei elektroninio pašto adresą; mokymo modulius, pagal kuriuos instruktorius ar nuotolinius mokymus vykdantis subjektas turi teisę vykdyti aviacijos saugumo mokymus, ir teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal atitinkamą modulį galiojimo terminą. Duomenys apie aviacijos saugumo instruktorių ar nuotolinius mokymus vykdantį ūkio subjektą Agentūros interneto svetainėje paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo dėl teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal atitinkamą modulį suteikimo, sustabdymo ar panaikinimo priėmimo dienos. Informacija apie asmenį skelbiama tol, kol jam suteiktas aviacijos saugumo instruktoriaus statusas nėra panaikintas arba kol nuotolinius mokymus vykdantis ūkio subjektas nepaskiria kito už mokymus atsakingo asmens. “
2. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „
10. Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 1.0.6 ir 1.7 punktuose numatyta civilinės aviacijos ypatingos svarbos informacinė infrastruktūra nustatoma ir apsauga nuo kibernetinių grėsmių vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymu ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.
Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 1.7 punkte numatytos ypatingos svarbos informacinių ir ryšių technologijų sistemos bei duomenys, nepatenkantys į Kibernetinio saugumo įstatymo reguliavimo sritį, nustatomi ir jų apsauga nuo kibernetinių grėsmių vykdoma vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 1.7 punkto ir Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos nuostatomis. “ 11 straipsnis. 411 straipsnio pakeitimas Pakeisti 411 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41
1Standartinio asmens reputacijos patikrinimo išvada negali būti teigiama, jeigu yra nustatyta bent viena iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–4 ir 9 punktuose. 2 .
2. Išsamaus asmens reputacijos patikrinimo išvada negali būti teigiama, jeigu yra nustatyta bent viena iš šių aplinkybių:1 ) asmuo buvo nuteistas už neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas;2 ) asmuo buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir (arba) už teroristinius ir (ar) su teroristine veikla susijusius nusikaltimus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;3 ) asmuo buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir yra neatlikęs paskirtos bausmės (išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo bausmės atlikimo);4 ) per pastaruosius 2 metus iki asmens kreipimosi gauti šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytus pažymėjimus ar paskyrimo eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje, ar iki šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų pradinio saugumo mokymų, kuriuose pateikiama dėl svarbos saugumui viešai neprieinama informacija, pradžios asmeniui buvo skirtos bent dvi administracinės nuobaudos už aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimus;5 ) asmuo , turėdamas Lietuvos Respublikai priešiškų interesų, bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės karine, žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės karine, žvalgybos ar saugumo tarnyba turi arba turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis ;6 ) asmuo dalyvauja ar dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar grupei;7 ) asmuo dalyvauja ar per pastaruosius 5 metus dalyvavo neregistruoto judėjimo veikloje, jeigu toks dalyvavimas sudaro pagrindą manyti, kad asmuo, kuriam būtinas išsamus asmens reputacijos patikrinimas, netinkamas konkrečiai funkcijai atlikti kelia grėsmę civilinės aviacijos saugumui ;8
32 punkte nurodytos institucijos neturi galimybės gauti ar negauna iš atitinkamų užsienio valstybių institucijų patikimos informacijos apie užsienio valstybės pilietį arba asmenį be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos pilietį, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, dėl šios dalies 5, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių arba iš atitinkamų institucijų gauta informacija kelia pagrįstų abejonių dėl šios informacijos patikimumo; informacija apie šiame punkte nurodytus asmenis gaunama iš valstybių, kuriose asmuo nuolat gyveno pastaruosius 5 metus;9 ) asmuo atsisako pateikti šio straipsnio 7 ir 9 dalyse nurodytus dokumentus ir duomenis ar negali jų pateikti šio straipsnio 7 ir 9 dalyse nurodytų dokumentų ir duomenų arba nesutinka būti tikrinamas, arba tikrinimo metu sąmoningai pateikia neteisingus duomenis.
Išsamaus asmens reputacijos patikrinimo išvada negali būti teigiama, jeigu yra nustatyta bent viena iš šių aplinkybių:1 ) asmuo buvo nuteistas už neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas;2 ) asmuo buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir (arba) už teroristinius ir (ar) su teroristine veikla susijusius nusikaltimus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;3 ) asmuo buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir yra neatlikęs paskirtos bausmės (išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo bausmės atlikimo);4 ) per pastaruosius 2 metus iki asmens kreipimosi gauti šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytus pažymėjimus ar paskyrimo eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje, ar iki šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų pradinio saugumo mokymų, kuriuose pateikiama dėl svarbos saugumui viešai neprieinama informacija, pradžios asmeniui buvo skirtos bent dvi administracinės nuobaudos už aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimus;5 ) asmuo , turėdamas Lietuvos Respublikai priešiškų interesų, bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės karine, žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės karine, žvalgybos ar saugumo tarnyba turi arba turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis ;6 ) asmuo dalyvauja ar dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar grupei;7 ) asmuo dalyvauja ar per pastaruosius 5 metus dalyvavo neregistruoto judėjimo veikloje, jeigu toks dalyvavimas sudaro pagrindą manyti, kad asmuo, kuriam būtinas išsamus asmens reputacijos patikrinimas, netinkamas konkrečiai funkcijai atlikti kelia grėsmę civilinės aviacijos saugumui ;8
32 punkte nurodytos institucijos neturi galimybės gauti ar negauna iš atitinkamų užsienio valstybių institucijų patikimos informacijos apie užsienio valstybės pilietį arba asmenį be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos pilietį, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, dėl šios dalies 5, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių arba iš atitinkamų institucijų gauta informacija kelia pagrįstų abejonių dėl šios informacijos patikimumo; informacija apie šiame punkte nurodytus asmenis gaunama iš valstybių, kuriose asmuo nuolat gyveno pastaruosius 5 metus;9 ) asmuo atsisako pateikti šio straipsnio 7 ir 9 dalyse nurodytus dokumentus ir duomenis ar negali jų pateikti šio straipsnio 7 ir 9 dalyse nurodytų dokumentų ir duomenų arba nesutinka būti tikrinamas, arba tikrinimo metu sąmoningai pateikia neteisingus duomenis. 3 .
3. Informaciją dėl su asmeniu susijusių šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų aplinkybių teikia:1 ) LTSA – dėl aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 4 punkte;21 ) Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vyriausybės įgaliota institucija
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos Vyriausybės įgaliota institucija
. Tais atvejais, kai atliekamas standartinis asmens reputacijos patikrinimas, šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos institucijos Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta institucija informaciją dėl šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių buvimo pateikia oro uostą valdančiai įmonei, vežėjui, aviacijos saugumo priemones taikančiam subjektui ar , Agentūrai arba tikrinamam asmeniui pagal jų prašymus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo rašytinio prašymo pateikti nurodytą informaciją gavimo dienos. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos institucijos informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki sprendimo dėl asmens reputacijos patikrinimo priėmimo dienos. 5 . Vežėjai ir aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai, atlikdami išsamų asmens reputacijos patikrinimą pagal šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, taip pat oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės ir Agentūra, atlikdamos išsamų asmens reputacijos patikrinimą pagal šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalį, kreipiasi į LTSA su prašymu pateikti pažymą, ar yra su vertinamu asmeniu susijusių vertinant įdarbinamą asmenį yra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 5–8 1–8 punktuose.
Tais atvejais, jeigu dėl šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių buvimo į šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas institucijas kreipiasi patys asmenys, LTSA pateikiamas prašymas pateikti pažymą tik dėl šio straipsnio 2 dalies 5–8 punktuose nurodytų aplinkybių buvimo . Gavusi prašymą LTSA per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo kreipiasi atitinkamai į šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas institucijas su prašymu informuoti, ar yra su asmeniu susijusių šio straipsnio 2 dalies 5–8 punktuose nurodytų aplinkybių. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytos institucijos informuoja apie šio straipsnio 2 dalies 5–8 punktuose nurodytų aplinkybių buvimą /nebuvimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo LTSA rašytinio kreipimosi pateikti informaciją apie tikrinamą asmenį gavimo dienos. Šis terminas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų institucijų sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 30 darbo dienų. Gavusi iš šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų institucijų informaciją, LTSA per 3 darbo dienas nuo paskutinės informacijos iš šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų institucijų gavimo dienos pateikia pažymą, kurioje nurodoma, ar yra su tikrinamu asmeniu susijusių šio straipsnio 2 dalies 5–8 punktuose nurodytų aplinkybių, ar jų nėra. Šioje dalyje nurodyta LTSA pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki asmens reputacijos patikrinimo pradžios. 6 .
6. Oro uostą valdanti įmonė, atlikdama išsamų asmens reputacijos patikrinimą pagal šio įstatymo 41 straipsnio 3 ir 7 dalis, kreipiasi į šio straipsnio 3 dalyje dalies 2 punkte nurodytas institucijas su prašymu kreipiasi tiesiogiai informuoti, ar yra su vertinamu asmeniu susijusių aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 5–8 punktuose . Tais atvejais, jeigu dėl šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių buvimo į šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas institucijas kreipiasi patys asmenys, LTSA pateikiamas prašymas pateikti pažymą tik dėl šio straipsnio 2 dalies 5–8 punktuose nurodytų aplinkybių buvimo. Šio straipsnio 3 dalyje dalies 2 punkte nurodytos institucijos pateikia informaciją dėl informuoja apie šio straipsnio 2 dalies15 –8 punktuose nurodytų aplinkybių buvimą /nebuvimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo oro uostą valdančios įmonės rašytinio prašymo pateikti informaciją apie tikrinamą asmenį gavimo dienos. Šis terminas institucijos sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 30 darbo dienų. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų institucijų informacija turi būti pateikta ne ankščiau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki sprendimo dėl asmens reputacijos patikrinimo priėmimo dienos. 7 . Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse minimuose prašymuose turi būti nurodytas asmens vardas, pavardė ir asmens kodas ar arba kitokie asmens identifikavimo duomenys (gimimo data, asmens tapatybės dokumento identifikacinis numeris), jeigu asmuo neturi asmens kodo, asmens pilietybė bei valstybės, kuriose asmuo gavo leidimą gyventi, jeigu asmuo tokį leidimą turi, ir gyvenamųjų vietų ne Lietuvos Respublikoje, kuriose asmuo per pastaruosius 5 metus nuolat gyveno 6 mėnesius ar ilgiau, adresai, taip pat dėl kurių šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo prašoma pateikti pažymą. 8 .
8. Gavusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą prašymą LTSA per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo ir atsižvelgdama į prašyme nurodytų tikrintinų aplinkybių apimtį kreipiasi atitinkamai į šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas institucijas dėl informacijos, ar yra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir (ar) 5–8 punktuose. Patikrinusios informaciją apie tikrinamą asmenį dėl aplinkybių pagal šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir (ar) 5–8 punktus, šio straipsnio 3 dalies 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytos institucijos pateikia ją ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo LTSA rašytinio kreipimosi pateikti informaciją apie tikrinamą asmenį gavimo dienos. Šis terminas šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų institucijų motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 30 darbo dienų. Gavusi iš šio straipsnio 3 dalies 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytų institucijų informaciją, taip pat patikrinusi, ar nėra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, LTSA per 3 darbo dienas nuo paskutinės informacijos iš šio straipsnio 3 dalies 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytų institucijų gavimo dienos pateikia pažymą, kurioje nurodoma, ar yra apie tikrinamą asmenį šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų aplinkybių, ar jų nėra.
Tais atvejais, kai išsamus asmens reputacijos patikrinimas buvo atliktas pagal šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalį asmeniui išduodant oro uosto pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė asmeniui nelydimam patekti į Lietuvos Respublikos oro uosto riboto patekimo zoną, vežėjai ir aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai gali neatlikti išsamaus asmens reputacijos patikrinimo pagal šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, o oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės ir Agentūra – pagal šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalį, jeigu vežėjai, aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai, oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės ar Agentūra turi dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu buvo atliktas išsamus asmens reputacijos patikrinimas pagal šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalį asmeniui išduodant oro uosto pažymėjimą, arba jie yra automatizuotos sistemos, kurią naudojant atliekamas išsamus asmens reputacijos patikrinimas, naudotojai ir turi galimybę įsitikinti, jog jau yra atliktas išsamus asmens reputacijos patikrinimas ir jis atitinka šio patikrinimo reikalavimus. 9 .
9. Tais atvejais, kai tikrinami asmenys yra užsienio valstybės piliečiai arba asmenys be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje arba kurie per pastaruosius 5 metus ilgiau kaip 6 mėnesius gyveno užsienyje, informaciją dėl šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių ir ją patvirtinančius dokumentus, išduotus asmens pilietybės šalies arba asmens be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečio, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, atveju – asmens gyvenamosios šalies kompetentingų institucijų, pateikia patys tikrinami asmenys juos į pareigas skiriančiam subjektui. Šioje dalyje nurodyti dokumentai turi būti išduoti ne anksčiau kaip prieš 90 kalendorinių dienų iki sprendimo dėl asmens reputacijos patikrinimo priėmimo dienos. Ši dalis netaikoma Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Jungtinėje Karalystėje arba kurie per pastaruosius 5 metus ilgiau kaip 6 mėnesius gyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Jungtinėje Karalystėje. “
10. Vežėjai ir aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai turi teisę rašytinio susitarimo pagrindu pavesti atlikti jų vardu vieni kitų išsamų asmens reputacijos patikrinimą. Išsamų asmens reputacijos patikrinimą vykdyti savo vardu pavedę vežėjai ir aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai lieka atsakingi už tinkamą išsamų asmens reputacijos patikrinimą ir privalo tikrinti šio pavedimo įgyvendinimą saugumo programoje numatytos vidaus kokybės kontrolės metu. 1011 . Išsamus Oro uostą valdanti įmonė išsamų asmens reputacijos patikrinimas atliekamas patikrinimą atlieka pakartotinai ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų informacijos dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių gavimo dienos , kai dėl šios informacijos kreipiasi oro uostą valdanti įmonė, .
Vežėjai, aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai, taip pat oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės ir Agentūra išsamų asmens reputacijos patikrinimą atlieka pakartotinai ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo informacijos dėl šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių iš šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos institucijos gavimo dienos ar arba nuo šio straipsnio85 dalyje nurodytos LTSA pažymos dėl asmens reputacijos pateikimo dienos, priklausomai nuo to, kuri informacija pateikta vėliau . Asmuo gali būti papildomai tikrinamas ir nepasibaigus vienų metų
terminui, jeigu oro uostą valdanti įmonė, oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės, vežėjai, aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai ar Agentūra gauna duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose nurodytų aplinkybių. 1112 . Standartinis asmens reputacijos patikrinimas atliekamas pakartotinai ne vėliau kaip po 3 metų nuo paskutinės informacijos dėl šio straipsnio 2 dalyje dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių gavimo iš šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų institucijų šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos institucijos dienos. Asmuo gali būti papildomai tikrinamas ir nepasibaigus 3 metų terminui, jeigu oro uostą valdanti įmonė, vežėjas ar aviacijos saugumo priemones taikantis subjektas gauna duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių. 1213 .
12
13. Oro uostą valdanti įmonė, oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės, vežėjai, aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai ir Agentūra šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktą informaciją gali naudoti tik priimdami sprendimą dėl asmens, pretenduojančio eiti ar einančio pareigas arba norinčio gauti pažymėjimą, tinkamumo ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti ar kitaip atskleisti tretiesiems asmenims, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. 1314 . Oro uostą valdanti įmonė, oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės, vežėjai, aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai, Agentūra ir institucijos bei įstaigos privalo užtikrinti, kad tikrinamo asmens duomenys, gauti šiame straipsnyje nustatyta tvarka, būtų tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. 1415 . Šiame straipsnyje nurodyti dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka.“12 straipsnis. Įstatymo papildymas 412 straipsniu Papildyti Įstatymo III skyriaus šeštąjį skirsnį 412 straipsniu: „412 straipsnis. Teisė vykdyti aviacijos saugumo mokymus
1. Teisę vykdyti aviacijos saugumo mokymus turi:1 ) aviacijos saugumo instruktoriai;2 ) nuotolinius mokymus vykdantys ūkio subjektai. 2 . Aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statusas suteikia teisę vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal atitinkamus susisiekimo ministro tvirtinamoje nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo mokymo programoje (toliau – Mokymo programa) nurodytus modulius atitinkamų kategorijų darbuotojams.
Aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas atestuojamas kas 5 metus Mokymo programoje nustatyta tvarka. 3 . Aviacijos saugumo instruktoriaus statusas suteikiamas, jeigu :1 ) asmuo atitinka Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 11.5 punkte nustatytus reikalavimus;2 ) asmens dėstomų mokymų medžiagos turinys atitinka civilinės aviacijos saugumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pasikeitus aviacijos saugumą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, mokymų medžiaga turi būti atitinkamai atnaujinta Mokymo programoje nustatyta tvarka ir terminais. 4 . Nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statusas suteikiamas, jeigu:1 ) ūkio subjektas paskiria už mokymus atsakingą asmenį ir šis asmuo atitinka Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 11.5 punkte nustatytus reikalavimus;2 ) nuotolinių mokymų medžiagos turinys atitinka civilinės aviacijos saugumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pasikeitus aviacijos saugumą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, mokymų medžiaga turi būti atitinkamai atnaujinta Mokymo programoje nustatyta tvarka ir terminais. 5 . Agentūra suteikia aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statusą, sustabdo, panaikina jo galiojimą, sustabdo ar panaikina teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius galiojimą, taip pat suteikia teisę aviacijos saugumo instruktoriui ar nuotolinį mokymą vykdančiam ūkio subjektui mokyti pagal papildomus ar kitus modulius vadovaudamasi Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 11.5 punkte ir šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir Mokymo programoje nustatyta tvarka. 6 .
6. Mokymų formos bei sudėties reikalavimus nustato Agentūra. 7 . Jeigu nustatoma, kad aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas neatitinka sąlygų, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 1 punkte ar 4 dalies 1 punkte, Agentūra per 3 darbo dienas nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą sustabdyti atitinkamo statuso galiojimą ir nustato 20 darbo dienų terminą šiems trūkumams pašalinti. Aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto prašymu šis terminas gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų. Jeigu nustatoma, kad aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas neatitinka sąlygų, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte ar 4 dalies 2 punkte, Agentūra per 3 darbo dienas nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą sustabdyti teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius galiojimą. Aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu apie tai informuojamas, taip pat įspėjamas apie galimą atitinkamo statuso ar teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius galiojimo panaikinimą ir jam suteikiamas Mokymo programoje nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Pašalinus trūkumus atitinkamo statuso ar teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius galiojimo sustabdymas panaikinamas per 1 darbo dieną. 8 .
8. Aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statuso galiojimas panaikinamas per 1 darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu paaiškėja bent viena iš jų:1 ) aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas, kurio statuso galiojimas sustabdytas šio straipsnio 7 dalyje nurodytais pagrindais, per nustatytą terminą nepašalina trūkumų;2 ) to prašo aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas;3 ) aviacijos saugumo instruktorius miršta;4 ) nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas likviduojamas, baigia savo veiklą ar bankrutuoja;5 ) paaiškėjus, kad atitinkamam statusui gauti buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys ir (arba) dokumentai;6 ) nustatoma, kad aviacijos saugumo instruktorius arba nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas vykdė mokymus pagal modulius, neturėdamas tam teisės. 9 . Aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius galiojimas panaikinamas per1 darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu paaiškėja bent viena iš jų:1 ) aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas, kurio statuso galiojimas sustabdytas šio straipsnio 7 dalyje nurodytais pagrindais, per nustatytą terminą nepašalina trūkumų;2 ) to prašo aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas. 10 . Aviacijos saugumo instruktoriui arba nuotolinį mokymą vykdančiam ūkio subjektui, kurio statuso galiojimas panaikintas šio straipsnio 8 dalyje nurodytu pagrindu, aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statusas gali būti suteiktas ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo sprendimo panaikinti aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statusą priėmimo dienos. 11 .
11. Apie aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statuso ar teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius galiojimo panaikinimą Agentūra per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu praneša aviacijos saugumo instruktoriui arba nuotolinį mokymą vykdančiam ūkio subjektui ir nurodo sprendimo priėmimo priežastis ir apskundimo tvarką. 12 . Agentūra, siekdama paviešinti informaciją, kad subjektai, kuriems reikalingi aviacijos saugumo mokymai, turėtų patikimą informacijos šaltinį, savo interneto svetainėje viešai skelbia Agentūros patvirtintų aviacijos saugumo instruktorių bei nuotolinius mokymus vykdančių ūkio subjektų sąrašą ir nurodo aviacijos saugumo instruktoriaus vardą, pavardę bei elektroninio pašto adresą; nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto pavadinimą, už mokymus atsakingo asmens vardą ir pavardę bei elektroninio pašto adresą; mokymo modulius, pagal kuriuos aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas turi teisę vykdyti aviacijos saugumo mokymus, ir statuso galiojimo terminą. Duomenys apie aviacijos saugumo instruktorių ar nuotolinį mokymą vykdantį ūkio subjektą Agentūros interneto svetainėje paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šiame straipsnyje nurodytų sprendimų, susijusių su aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statusu, priėmimo dienos. Informacija apie asmenį skelbiama tol, kol jam suteiktas aviacijos saugumo instruktoriaus statuso galiojimas nėra panaikintas.“13 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Leidimus vykdyti Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau –
) valstybių narių valstybės orlaivių skrydžius išduoda krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.
Leidimus vykdyti kitų užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžius išduoda Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, suderinusi su krašto apsaugos ministru ar jo įgaliotu asmeniu. Leidimą vykdyti skrydį ypač skubiais atvejais, kurių sąrašas tvirtinamas krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu, išduoda krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo. Apie leidimo išdavimą jis nedelsdamas informuoja Užsienio reikalų ministeriją.“
2. Pakeisti 46 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Tais atvejais, kai diplomatiniais kanalais yra gauta paraiška išduoti leidimą vykdyti skrydį orlaiviu, kuriuo vežami labai svarbūs asmenys, šį leidimą pagal valstybės orlaivių skrydžiams taikomus reikalavimus išduoda Užsienio reikalų ministerija, suderinusi su krašto apsaugos ministru ar jo įgaliotu asmeniu. Skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarką nustato ir labai Labai svarbių asmenų, kurių skrydžiui orlaiviu leidimas išduodamas šioje dalyje nustatyta tvarka, sąrašą, atsižvelgdama į tarptautinę praktiką ir tradicijas, tvirtina Vyriausybė.“14 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės orlaivių naudotojai moka paslaugų teikėjams rinkliavas už oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje (maršruto ir terminalo) ir rinkliavas už naudojimąsi oro uostais. Sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai moka paslaugų teikėjams rinkliavas už bendras informacijos paslaugas, nurodytas Reglamente (ES) 2021/664 . “
2. Papildyti 50 straipsnį 6 dalimi: „
6. Rinkliavų už bendras informacijos paslaugas dydžius nustato vienintelis bendros informacijos paslaugos teikėjas.
Šios rinkliavos turi būti ekonomiškai pagrįstos
15 straipsnis. III skyriaus papildymas vienuoliktuoju skirsniu Papildyti III skyrių vienuoliktuoju skirsniu: „
54 straipsnis. Oro susisiekimo formalumų supaprastinimas
1. Priemonės, kurios palengvintų ir optimizuotų orlaivių, skrydžio įgulų, keleivių, krovinių, pašto ir atsargų judėjimą, panaikintų perteklines kliūtis ir pagerintų oro susisiekimo veiklos procesus ir taikomas procedūras, nustatomos susisiekimo ministro tvirtinamoje nacionalinėje oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programoje. Ši programa turi atitikti Čikagos konvencijos ir jos 9 priedo nuostatas, taip pat šiame priede nurodytus standartus ir rekomenduojamą praktiką. 2 . Nacionalinės oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programos įgyvendinimą koordinuoja susisiekimo ministro sudaryta Nacionalinė oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisija.“16 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedo 1.1 papunktį ir jį išdėstyti taip: „ 1.1 . atstovavimas vežėjui ir ryšių su vietos valdžia valdžios ar kitomis institucijomis palaikymas, apmokėjimas vežėjo vardu ir biuro patalpų suteikimas jo atstovams;“. 17 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 .
Aprūpinimas degalais ir tepalais: 4.1 . degalų į orlaivius įpylimo ir
(arba) degalų išpylimo organizavimas ir vykdymas, įskaitant degalų laikymą ir atvežamų degalų kiekybės ir kokybės kontrolę; 4.2 . tepalų ir kitų skysčių įpylimas į orlaivius. “18 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 3 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo3 priedas
1. 1993 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) 2020/459
(ES) 2022/255 . 2 . 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 . 3 . 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004 , nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 . 4 . 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 549/2004 , nustatantis bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamentas), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1070/2009 . 5 . 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (paslaugų teikimo reglamentas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1070/2009 . 6 . 2004 m. balandžio 21 d.
(EB) Nr. 785/2004 dėl draudimo reikalavimų oro vežėjams ir orlaivių naudotojams su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) 2019/1243
(ES) 2020/1118 . 7 . 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/2004 dėl derybų dėl valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimų dėl oro susisiekimo ir jų įgyvendinimo. 8 . 2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinantis Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243 . 9 . 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru. 10 . 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 18/2010 . 11 . 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) 2020/696
(ES) 2020/2115 . 12 . 2009 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 272/2009 , kuriuo papildomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
300/2008 priede nustatyti bendrieji pagrindiniai civilinės aviacijos saugumo standartai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 245/2013 . 13 . 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1139 . 14 . 2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1178/2011 , kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių įgula susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) 2020/723
(ES) 2021/2227 . 15 . 2012 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 748/2012 , kuriuo nustatomos orlaivio tinkamumo skraidyti sertifikavimo, orlaivio ir susijusių gaminių, dalių bei prietaisų aplinkosauginio sertifikavimo, taip pat projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimo įgyvendinimo taisyklės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) 2020/570
(ES) 2022/203 . 16 . 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 , kuriuo nustatomos bendrosios skrydžių taisyklės ir veiklos nuostatos dėl oro navigacijos paslaugų ir procedūrų ir iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1035/2011 ir reglamentai (EB) Nr. 1265/2007
, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinamuoju reglamentu (ES) 2020/886 . 17 .
17. 2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 965/2012 , kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) 2019/1387
(ES) 2021/1296 . 18 . 2014 m. vasario 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 139/2014 , kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su aerodromais susiję reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) 2018/401
(ES) 2020/2148 . 19 . 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007 , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1139 . 20 . 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 598/2014 , kuriuo pagal darnųjį metodą nustatomos su triukšmu susijusių naudojimo apribojimų taikymo Sąjungos oro uostuose taisyklės ir procedūros ir panaikinama Direktyva 2002/30/EB . 21 . 2014 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 452/2014 , kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams, vykdomiems trečiųjų šalių vežėjų, susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. liepos 15 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/1158 . 22 . 2014 m. lapkričio 26 d.
(ES) Nr. 1321/2014 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) 2020/270
(ES) 2022/410 . 23 . 2015 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/340 , kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su skrydžių vadovų licencijomis ir pažymėjimais susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 805/2011 . 24 . 2015 m. lapkričio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1998 , kuriuo nustatomos išsamios bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) 2021/255
(ES) 2022/1174 . 25 . 2017 m. kovo 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/373 , kuriuo nustatomi oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų teikėjų, kitų oro eismo valdymo tinklo funkcijų vykdytojų ir tų subjektų priežiūros bendrieji reikalavimai, panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 482/2008 , įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1034/2011 , (ES) Nr. 1035/2011 ir (ES) 2016/1377 ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 677/2011 , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1338 . 26 . 2018 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/395 , kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomos išsamios skrydžių oro balionais vykdymo taisyklės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. kovo 4 d.
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/357 . 27 . 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005 , (EB) Nr. 1008/2008 , (ES) Nr. 996/2010 , (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. balandžio 7 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1087 . 28 . 2018 m. gruodžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1976 , kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1139 nustatomos išsamios skrydžių vykdymo sklandytuvais ir sklandytuvų skrydžio įgulos licencijavimo taisyklės , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. kovo 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/358 . 29 . 2019 m. vasario 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/317 , kuriuo nustatoma Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų ir mokesčių sistema ir panaikinami įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 390/2013 ir (ES) Nr. 391/2013 . 30 . 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/945 dėl bepiločių orlaivių sistemų ir trečiųjų valstybių bepiločių orlaivių sistemų naudotojų su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) 2020/1058
(ES) 2019/947 dėl bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 4 d. Komisijos įgyvendinamuoju reglamentu (ES) 2020/746 . 31 . 2019 m. gegužės 24 d.
(ES) 2019/947 dėl bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. kovo 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/425 . 32 . 2021 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/664 dėl sistemos „U-space“ reglamentavimo sistemos .“19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2–5 dalis, šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 5 dalis, 14 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2 . Šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 5 dalys, 14 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnis įsigalioja 2023 m. birželio 1 d. 3 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos kariuomenės vadas, susisiekimo ministras, Lietuvos transporto saugos administracija ir viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4 . Su šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 14 straipsnio 2 dalimi ir 15 straipsniu susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2023 m. gegužės 31 d. priima susisiekimo ministras ir Lietuvos transporto saugos administracija. 5 . Išsamus asmens reputacijos patikrinimas pagal prašymus, gautus iki 2023 m. gegužės 1 d., baigiamas atlikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto 2 lyginamasis variantas
,
IR 412
2023 m. d. Nr. Vilnius
1. Oro susisiekimo formalumų supaprastinimas – p riemonių, padedančių paspartinti ir optimizuoti orlaivių, skrydžio įgulų, keleivių, krovinių, pašto ir atsargų judėjimą, visuma, kartu užtikrinanti visapusišką atitiktį nacionalinės ir tarptautinės teisės aktams, kuriais reglamentuojama imigracija, atvykimas ir išvykimas, karantinai, muitai.
institucijų, žvalgybos institucijų, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ir statutinių įstaigų naudojamas bepilotis orlaivis .“
4Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžt o s iamos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Reglamente (EEB) Nr. 95/93, Reglamente (EB) Nr. 549/2004, Reglamente (EB) Nr. 300/2008, Reglamente (EB) Nr. 1008/2008, 2010 m. sausio 26 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 73/2010, kuriuo nustatomi bendro Europos dangaus oro navigacijos duomenų ir informacijos kokybės reikalavimai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1029/2014 Reglamente (ES) Nr. 1178/2011, Reglamente (ES) Nr. 923/2012, Reglamente (ES) Nr.
straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
skirsnių nuostatos netaikomos eksperimentinės kategorijos orlaiviams ir bepiločiams orlaiviams, kuriems netaikomi Reglamente (ES) 2019/947 nustatyti sertifikavimo ir naudotojų registravimo reikalavimai . Eksperimentinės kategorijos orlaivių, išskyrus paprastuosius orlaivius , ir bepiločių orlaivių, kuriems netaikomi Reglamente (ES) 2019/947 nustatyti sertifikavimo ir naudotojų registravimo reikalavimai, projektavimo, gamybos, registravimo, techninės priežiūros, tinkamumo skraidyti, naudojimo ir pilotavimo reikalavimus nustato Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA), atsižvelgdama į skrydžių saugos užtikrinimą. Paprastųjų orlaivių, išskyrus vaikų aviaciniam švietimui naudojamus orlaivius, apskaitos, ženklinimo ir tinkamumo skraidyti reikalavimus nustato LTSA arba jos nustatyta tvarka atrinkta ir įgaliota atitinkama įstaiga ar asociacija. Vaikų aviaciniam švietimui naudojamų orlaivių naudojimo tvarką nustato ir jos vykdymą kontroliuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) atlieka įstaigos, atsakingos už Reglamento
(ES) Nr. 598/2014, Reglamento (EB) Nr. 261/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 1107/2006 vykdymą, funkcijas , ir kompetentingos institucijos funkcijas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/664 18 straipsnio b–d, f ir j punktuose; “. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Agentūros Agentūra yra civilinės aviacijos skrydžių saugos priežiūros įstaiga , kurios vienintelė dalininkė arba savininkė yra valstybė.
Agentūros vadovas inter alia yra atsakingas už Agentūrai šiame įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytų funkcijų atlikimą.“
punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) atlieka Reglamente (EB) Nr. 300/2008 nurodytos atitinkamos institucijos, Reglamente (ES) Nr. 1178/2011,
Reglamente (ES) Nr. 748/2012, Reglamente (ES) Nr. 923/2012, Reglamente (ES) Nr. 965/2012, Reglamente (ES) Nr. 139/2014, Reglamente (ES) Nr. 376/2014, Reglamente (ES) Nr. 1321/2014, Reglamente (ES) 2015/340, Reglamente (ES) 2017/373, Reglamente (ES) 2018/1976 ir Reglamente (ES) 2018/395 nurodytos kompetentingos institucijos, taip pat Reglamente (ES) 2019/947 nurodytos kompetentingos institucijos, atsakingos už šio reglamento 18 straipsnio a–e ir g–m punktų nuostatų vykdymą, Reglamente (ES) 2018/1139 nurodytos nacionalinės kompetentingos institucijos ir Reglamente (EB) Nr. 549/2004, Reglamente (ES) 2019/317 nurodytos nacionalinės priežiūros institucijos funkcijas ir kompetentingos institucijos funkcijas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/664 18 straipsnio a, e, g–i ir k punktuose ;“. 3. Papildyti 6 straipsnio 3 dalį 8 punktu: „8) sertifikuoja s istemos „U-space“ paslaugų teikėjus ir vienintelį bendrų informacijos paslaugų teikėją, nurodytus Reglamente (ES) 2021/664, ir išduoda jiems atitinkamus pažymėjimus.“
pakeitimas
ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Valstybės orlaivių registravimas ir eksploatavimas
, valstybės bepiločių orlaivių naudojimas “. 2. Papildyti 16 straipsnį 9 ir 10 dalimis: „
9Valstybės bepiločių orlaivių,
išskyrus krašto apsaugos sistemos institucijų naudojamus valstybės bepiločius orlaivius, naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“ 10.
Valstybės bepiločių orlaivių, kuriuos naudoja krašto apsaugos sistemos institucijos, naudojimo tvarką nustato kariuomenės vadas .“
Papildyti 18 straipsnį 4, 5, 6 ir 7 dalimis: „
geografines zonas Lietuvos Respublikos oro erdvėje, išskyrus zonas virš karinių teritorijų ir pasienio zonoje, pagal Reglamentą (ES) 2019/947 ir Reglamentą (ES) 2021/664 , suderinusi su oro eismo paslaugų teikėju, o šių reglamentų numatytais atvejais remdamasi ir Agentūros atliktu ir LTSA pateiktu oro erdvės rizikos vertinimu, nustato LTSA savo nustatyta tvarka. 5. Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2019/947, kuriose visi arba tam tikri bepiločių orlaivių skrydžiai draudžiami, LTSA gali nustatyti virš teritorijų, kuriose yra ornitologiniai draustiniai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės jų nurodytų teritorijų ribose, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, švietimo, mokslo, ugdymo įstaigos, gydymo ir slaugos įstaigos, valstybės institucijos, statutinės įstaigos, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinių organizacijų atstovybės, Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) institucijos ir įstaigos, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybės, akredituotos Vyriausybės nustatyta tvarka. 6.
6Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas,
kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2019/947, virš karinių teritorijų ir pasienio zonoje, taip pat 500 metrų atstumu abipus geležinkelio kelio, kuriuo vyksta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybiniuose susitarimuose nurodytų tranzitinių traukinių eismas, ašies (toliau – geležinkelio kelio ašis), suderinęs su LTSA, nustato kariuomenės vadas savo nustatyta tvarka. Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinės zonos pasienio zonoje, taip pat 500 metrų atstumu abipus geležinkelio kelio ašies papildomai suderinamos su Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 7. Siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir valstybės saugumą, krašto apsaugos sistemos institucijos, žvalgybos institucijos, Vadovybės apsaugos tarnyba ir statutinės įstaigos turi teisę nustatyti laikinas bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2019/947, kuriose bepiločių orlaivių skrydžiai ribojami arba draudžiami. Atlikdamos savo funkcijas, minėtos įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę laikinose bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinėse zonose taikyti technines bepiločių orlaivių skrydžių nutupdymo ir (ar) neutralizavimo priemones. Šios laikinos bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinės zonos nustatomos kariuomenės vado nustatyta tvarka, suderinta su vidaus reikalų ministru ir LTSA, ir negali galioti ilgiau, negu to reikalauja jų nustatymą lėmusios priežastys. Atitinkamos institucijos pasirašo su vieninteliu bendros informacijos paslaugos teikėju veiklos susitarimus dėl informacijos apie laikinas bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas skelbimo .“
informacijos paslaugos ir sistemos „U-space“ paslaugos 1.
Lietuvos Respublikoje nustatytose sistemos „U-space“ oro erdvėse bendras informacijos paslaugas teikia sertifikuotas oro navigacijos paslaugų teikėjas, Lietuvos Respublikoje teikiantis oro navigacijos informacijos ir oro erdvės valdymo paslaugas, turintis Reglamente (ES) 2021/664 nurodytą vienintelio bendrų informacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą. 2. Lietuvos Respublikoje nustatytose sistemos „U-space“ oro erdvėse sistemos „U-space“ paslaugas teikia sistemos
„U-space“ paslaugų teikėjai, turintys sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų
pažymėjimus, nurodytus Reglamente (ES) 2021/664. 3. Bendrų informacijos paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką ir sistemos „U-space“ paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką nustato LTSA, kiek jų nereglamentuoja Reglamentas (ES) 2021/664.“
1Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
režimu, išskyrus užsienio šalių valstybės orlaivius, skrydžiai Lietuvos Respublikos valdomąja oro erdve galimi tik gavus oro eismo paslaugų teikėjo leidimą oro eismo paslaugų teikėjo teikimu LTSA nustatyta tvarka. Apie suteiktus leidimus oro eismo paslaugų teikėjas nedelsdamas, ne vėliau kaip per
pajėgų vadui ar jo įgaliotam karininkui.“
išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 3 dalies reikalavimai netaikomi orlaivių skrydžiams, vykdomiems aerodromų, esančių pasienio zonoje, oro eismo zonose, ir valstybės bepiločių orlaivių , kurie yra valstybės orlaiviai, skrydžiams. Bepiločių orlaivių, kurie yra valstybės orlaiviai, skrydžiai pasienio zonoje vykdomi kariuomenės vado nustatyta, su LTSA suderinta tvarka. “
išdėstyti taip: „7.
Bepiločių orlaivių skrydžiai: skrydžiams virš karinių teritorijų ir nustatytu atstumu iki jų taikomi ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatyti reikalavimai. 1) LTSA nustatytose bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinėse zonose vykdomi Reglamento (ES) 2019/947, Reglamento (ES) 2021/664 ir LTSA nustatytomis sąlygomis ir tvarka ;
2) k ariuomenės vado nustatytose bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinėse zonose vykdomi kariuomenės vado nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
oro eismo zonose gali būti vykdomi tik suderinus su aerodromo naudotoju ir laikantis aerodromo naudotojo nustatytų sąlygų. 5. Pakeisti 35 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Aerodromo skrydžių valdymo zonoje maksimaliai leistinus aukščius bepiločių orlaivių skrydžiams nustato oro eismo paslaugų teikėjas. Bepiločių orlaivių s krydžiai virš šių maksimaliai leistinų aukščių
nustatytų bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinių zonų vertikalių ribų valdomojoje oro erdvėje vykdomi
nustatyta tvarka. Šią tvarką LTSA nustato oro eismo paslaugų teikėjo teikimu, suderintu su Agentūra gali būti leidžiami tik juos suderinus su oro eismo paslaugų teikėju ir juos vykdant oro eismo paslaugų teikėjo nustatytomis sąlygomis . “
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
. Parodomieji renginiai, ir aviacijos sporto varžybos, akrobatiniai ir karšto oro balionų skrydžiai
varžybas rengti galima LTSA nustatyta tvarka ir turint Agentūros leidimą. 2. A krobatiniai skrydžiai orlaiviais vykdomi LTSA nustatyta tvarka. 3. Karšto oro balionų skrydžiai Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose ir aerodromo skrydžių valdymo rajonuose vykdomi
nustatyta tvarka.
Šią tvarką LTSA nustato oro eismo paslaugų teikėjo teikimu, suderintu su Agentūra.“
1Pakeisti 41 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Vadovaudamasi Reglamente (ES) 2015/1998 nustatytomis sąlygomis ir
LTSA nustatyta tvarka, Agentūra suteikia reguliuojamo subjekto, žinomo siuntėjo, Europos Sąjungos aviacijos saugumo tikrintojo, vežėjo, vežančio krovinius arba paštą iš trečiosios šalies oro uosto į Europos Sąjungą (ACC3 vežėjo), reguliuojamo orlaivio atsargų tiekėjo ir aviacijos saugumo instruktoriaus statusą, galiojantį 5 metus, trečiosios šalies reguliuojamo subjekto (RA3) ir trečiosios šalies žinomo siuntėjo (KC3) statusą, galiojantį 3 metus, jį panaikina ir informaciją apie šiems subjektams , išskyrus aviacijos saugumo instruktorių, suteiktą statusą ar jo panaikinimą įrašo į Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų bazę. Agentūra suteikia nuotolinį mokymą vykdančio subjekto statusą, galiojantį 5 metus, jeigu subjekto mokymai atitinka Reglamente (ES) 2015/1998 nustatytus reikalavimus, o nuotolinio mokymo programos turinį administruojantys darbuotojai atitinka aviacijos saugumo instruktoriams keliamus reikalavimus, ir jį panaikina.
Agentūra, siekdama paviešinti informaciją, kad subjektai, kuriems reikalingi aviacijos saugumo mokymai, turėtų patikimą informacijos šaltinį, savo interneto svetainėje viešai skelbia Agentūros patvirtintų aviacijos saugumo instruktorių bei nuotolinius mokymus vykdančių ūkio subjektų sąrašą ir nurodo instruktoriaus vardą, pavardę bei elektroninio pašto adresą; nuotolinius mokymus vykdančio ūkio subjekto pavadinimą, už mokymus atsakingo asmens vardą ir pavardę bei elektroninio pašto adresą; mokymo modulius, pagal kuriuos instruktorius ar nuotolinius mokymus vykdantis subjektas turi teisę vykdyti aviacijos saugumo mokymus, ir teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal atitinkamą modulį galiojimo terminą. Duomenys apie aviacijos saugumo instruktorių ar nuotolinius mokymus vykdantį ūkio subjektą Agentūros interneto svetainėje paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo dėl teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal atitinkamą modulį suteikimo, sustabdymo ar panaikinimo priėmimo dienos. Informacija apie asmenį skelbiama tol, kol jam suteiktas aviacijos saugumo instruktoriaus statusas nėra panaikintas arba kol nuotolinius mokymus vykdantis ūkio subjektas nepaskiria kito už mokymus atsakingo asmens. “
41 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 1.0.6 ir 1.7 punktuose numatyta civilinės aviacijos ypatingos svarbos informacinė infrastruktūra nustatoma ir apsauga nuo kibernetinių grėsmių vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymu ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.
Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 1.7 punkte numatytos ypatingos svarbos informacinių ir ryšių technologijų sistemos ir duomenys, nepatenkantys į Kibernetinio saugumo įstatymo reguliavimo sritį, nustatomi ir jų apsauga nuo kibernetinių grėsmių vykdoma vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 1.7 punkto ir Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos nuostatomis. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 411 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „411 straipsnis. Asmens reputacijos patikrinimas
teigiama, jeigu yra nustatyta bent viena iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–4 ir 9 punktuose. 2.
2Išsamaus asmens reputacijos patikrinimo išvada negali būti teigiama,
jeigu yra nustatyta bent viena iš šių aplinkybių:
1) asmuo buvo nuteistas už neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas;
2) asmuo buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir (arba) už teroristinius ir (ar) su teroristine veikla susijusius nusikaltimus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
3) asmuo buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir yra nėra neatlikęs paskirtos bausmės (išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo bausmės atlikimo);
4) per pastaruosius 2 metus iki asmens kreipimosi gauti šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytus pažymėjimus ar paskyrimo eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje, ar iki šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų pradinio saugumo mokymų, kuriuose pateikiama dėl svarbos saugumui viešai neprieinama informacija, pradžios asmeniui buvo skirtos bent dvi administracinės nuobaudos už aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimus;
5) asmuo , turėdamas Lietuvos Respublikai priešiškų interesų, bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės karine, žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės karine, žvalgybos ar saugumo tarnyba turi arba turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis arba tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis ;
organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar grupei;
7) asmuo dalyvauja ar per pastaruosius 5 metus dalyvavo neregistruoto judėjimo veikloje, jeigu toks dalyvavimas sudaro pagrindą manyti, kad asmuo, kuriam būtinas išsamus asmens reputacijos patikrinimas, netinkamas konkrečiai funkcijai atlikti kelia grėsmę civilinės aviacijos saugumui ;
8) šio straipsnio 3 dalies32 punkte nurodytos institucijos neturi galimybės gauti ar negauna iš atitinkamų užsienio valstybių institucijų patikimos informacijos apie užsienio valstybės pilietį arba asmenį be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos pilietį, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, dėl šios dalies 5, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių arba iš atitinkamų institucijų gauta informacija kelia pagrįstų abejonių dėl šios informacijos patikimumo; informacija apie šiame punkte nurodytus asmenis gaunama iš valstybių, kuriose asmuo nuolat gyveno pastaruosius 5 metus;
9) asmuo atsisako pateikti šio straipsnio 7 ir 9 dalyse nurodytus dokumentus ir duomenis ar negali jų pateikti šio straipsnio 7 ir 9 dalyse nurodytų dokumentų ir duomenų arba nesutinka būti tikrinamas, arba tikrinimo metu sąmoningai pateikia neteisingus duomenis.
Išsamaus asmens reputacijos patikrinimo išvada negali būti teigiama, jeigu yra nustatyta bent viena iš šių aplinkybių:
1) asmuo buvo nuteistas už neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas;
2) asmuo buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir (arba) už teroristinius ir (ar) su teroristine veikla susijusius nusikaltimus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
3) asmuo buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir yra nėra neatlikęs paskirtos bausmės (išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo bausmės atlikimo);
4) per pastaruosius 2 metus iki asmens kreipimosi gauti šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytus pažymėjimus ar paskyrimo eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje, ar iki šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų pradinio saugumo mokymų, kuriuose pateikiama dėl svarbos saugumui viešai neprieinama informacija, pradžios asmeniui buvo skirtos bent dvi administracinės nuobaudos už aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimus;
5) asmuo , turėdamas Lietuvos Respublikai priešiškų interesų, bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės karine, žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės karine, žvalgybos ar saugumo tarnyba turi arba turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis arba tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis ;
organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar grupei;
7) asmuo dalyvauja ar per pastaruosius 5 metus dalyvavo neregistruoto judėjimo veikloje, jeigu toks dalyvavimas sudaro pagrindą manyti, kad asmuo, kuriam būtinas išsamus asmens reputacijos patikrinimas, netinkamas konkrečiai funkcijai atlikti kelia grėsmę civilinės aviacijos saugumui ;
8) šio straipsnio 3 dalies32 punkte nurodytos institucijos neturi galimybės gauti ar negauna iš atitinkamų užsienio valstybių institucijų patikimos informacijos apie užsienio valstybės pilietį arba asmenį be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos pilietį, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, dėl šios dalies 5, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių arba iš atitinkamų institucijų gauta informacija kelia pagrįstų abejonių dėl šios informacijos patikimumo; informacija apie šiame punkte nurodytus asmenis gaunama iš valstybių, kuriose asmuo nuolat gyveno pastaruosius 5 metus;
9) asmuo atsisako pateikti šio straipsnio 7 ir 9 dalyse nurodytus dokumentus ir duomenis ar negali jų pateikti šio straipsnio 7 ir 9 dalyse nurodytų dokumentų ir duomenų arba nesutinka būti tikrinamas, arba tikrinimo metu sąmoningai pateikia neteisingus duomenis. 3.
su asmeniu susijusių šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų aplinkybių teikia:
1) LTSA – dėl aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 4 punkte;21 ) Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vyriausybės įgaliota institucija
Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos Vyriausybės įgaliota institucija
Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta institucija informaciją dėl šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių buvimo pateikia oro uostą valdančiai įmonei, vežėjui, aviacijos saugumo priemones taikančiam subjektui ar , Agentūrai arba tikrinamam asmeniui pagal jų prašymus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo rašytinio prašymo pateikti nurodytą informaciją gavimo dienos. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos institucijos informacija turi būti pateikta ne anksčiau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki sprendimo dėl asmens reputacijos patikrinimo priėmimo dienos. 5. Vežėjai ir aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai, atlikdami išsamų asmens reputacijos patikrinimą pagal šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, taip pat oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės ir Agentūra, atlikdamos išsamų asmens reputacijos patikrinimą pagal šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalį, kreipiasi į LTSA su prašymu pateikti pažymą, ar yra su vertinamu asmeniu susijusių vertinant įdarbinamą asmenį yra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 5–8 1–8 punktuose.
Tais atvejais, jeigu dėl šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių buvimo į šio straipsnio 3 dalies 1 ir
kreipiasi patys asmenys, LTSA pateikiamas prašymas pateikti pažymą tik dėl šio straipsnio 2 dalies 5–8 punktuose nurodytų aplinkybių buvimo . Gavusi prašymą LTSA per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi atitinkamai į šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas institucijas su prašymu informuoti, ar yra su asmeniu susijusių šio straipsnio 2 dalies 5–8 punktuose nurodytų aplinkybių. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytos institucijos informuoja apie šio straipsnio 2 dalies 5–8 punktuose nurodytų aplinkybių buvimą (nebuvimą) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo LTSA rašytinio kreipimosi pateikti informaciją apie tikrinamą asmenį gavimo dienos . Šis terminas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų institucijų sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 30 darbo dienų. Gavusi iš šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų institucijų informaciją, LTSA per 3 darbo dienas nuo paskutinės informacijos iš šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų institucijų gavimo dienos pateikia pažymą, kurioje nurodoma, ar yra su tikrinamu asmeniu susijusių šio straipsnio 2 dalies 5–8 punktuose nurodytų aplinkybių, ar jų nėra. Šioje dalyje nurodyta LTSA pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki sprendimo dėl asmens reputacijos patikrinimo priėmimo dienos . 6.
patikrinimą pagal šio įstatymo 41 straipsnio 3 ir 7 dalis, kreipiasi į šio straipsnio 3 dalyje dalies 2 punkte nurodytas institucijas su prašymu kreipiasi tiesiogiai informuoti, ar yra su vertinamu asmeniu susijusių aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 5–8 punktuose . Tais atvejais, jeigu dėl šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių buvimo į šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas institucijas kreipiasi patys asmenys, LTSA pateikiamas prašymas pateikti pažymą tik dėl šio straipsnio 2 dalies 5–8 punktuose nurodytų aplinkybių buvimo. Šio straipsnio 3 dalyje dalies 2 punkte nurodytos institucijos pateikia informaciją dėl informuoja apie šio straipsnio 2 dalies15 –8 punktuose nurodytų aplinkybių buvimą (nebuvimą) ne vėliau kaip per
informaciją apie tikrinamą asmenį gavimo dienos. Šis terminas institucijos sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 30 darbo dienų. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų institucijų informacija turi būti pateikta ne ankščiau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki sprendimo dėl asmens reputacijos patikrinimo priėmimo dienos. 7. Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse minimuose prašymuose turi būti nurodytas asmens vardas, pavardė ir asmens kodas ar arba kitokie asmens identifikavimo duomenys (gimimo data, asmens tapatybės dokumento identifikacinis numeris), jeigu asmuo neturi asmens kodo, asmens pilietybė bei valstybės, kuriose asmuo gavo leidimą gyventi, jeigu asmuo tokį leidimą turi, ir gyvenamųjų vietų ne Lietuvos Respublikoje, kuriose asmuo per pastaruosius 5 metus nuolat gyveno 6 mėnesius ar ilgiau, adresai, taip pat dėl kurių šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo prašoma pateikti pažymą . 8.
prašymą LTSA per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo ir atsižvelgdama į prašyme nurodytų tikrintinų aplinkybių apimtį kreipiasi atitinkamai į šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas institucijas dėl informacijos, ar yra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir (ar) 5–8 punktuose. Patikrinusios informaciją apie tikrinamą asmenį dėl aplinkybių pagal šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir (ar) 5–8 punktus, šio straipsnio 3 dalies 2 ir
(ar) 3 punktuose nurodytos institucijos pateikia ją ne vėliau kaip per
tikrinamą asmenį gavimo dienos. Šis terminas šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų institucijų motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 30 darbo dienų. Gavusi iš šio straipsnio 3 dalies 2 ir
(ar) 3 punktuose nurodytų institucijų informaciją, taip pat patikrinusi, ar nėra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, LTSA per 3 darbo dienas nuo paskutinės informacijos iš šio straipsnio 3 dalies 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytų institucijų gavimo dienos pateikia pažymą, kurioje nurodoma, ar yra apie tikrinamą asmenį šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų aplinkybių, ar jų nėra.
Kai išsamus asmens reputacijos patikrinimas buvo atliktas pagal šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalį asmeniui išduodant oro uosto pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė asmeniui nelydimam patekti į Lietuvos Respublikos oro uosto riboto patekimo zoną, vežėjai ir aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai gali neatlikti išsamaus asmens reputacijos patikrinimo pagal šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, o oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės ir Agentūra – pagal šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalį, jeigu vežėjai, aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai, oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės ar Agentūra turi dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu buvo atliktas išsamus asmens reputacijos patikrinimas pagal šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalį asmeniui išduodant oro uosto pažymėjimą, arba jie yra automatizuotos sistemos, kurią naudojant atliekamas išsamus asmens reputacijos patikrinimas, naudotojai ir turi galimybę įsitikinti, jog jau yra atliktas išsamus asmens reputacijos patikrinimas ir jis atitinka šio patikrinimo reikalavimus. 9.
9Tais atvejais,
K ai tikrinami asmenys yra užsienio valstybės piliečiai arba asmenys be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje arba kurie per pastaruosius 5 metus ilgiau kaip 6 mėnesius gyveno užsienyje, informaciją dėl šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių ir ją patvirtinančius dokumentus, išduotus asmens pilietybės šalies arba asmens be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečio, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, atveju – asmens gyvenamosios šalies kompetentingų institucijų , pateikia patys tikrinami asmenys juos į pareigas skiriančiam subjektui. Šioje dalyje nurodyti dokumentai turi būti išduoti ne anksčiau kaip prieš 90 kalendorinių dienų iki sprendimo dėl asmens reputacijos patikrinimo priėmimo dienos. Ši dalis netaikoma Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Jungtinėje Karalystėje arba kurie per pastaruosius 5 metus ilgiau kaip 6 mėnesius gyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Jungtinėje Karalystėje . “
taikantys subjektai turi teisę rašytinio susitarimo pagrindu pavesti atlikti jų vardu vieni kitų išsamų asmens reputacijos patikrinimą. Išsamų asmens reputacijos patikrinimą vykdyti savo vardu pavedę vežėjai ir aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai lieka atsakingi už tinkamą išsamų asmens reputacijos patikrinimą ir privalo tikrinti šio pavedimo įgyvendinimą saugumo programoje numatytos vidaus kokybės kontrolės metu. 1011 . Išsamus Oro uostą valdanti įmonė išsamų asmens reputacijos patikrinimas atliekamas patikrinimą atlieka pakartotinai ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų informacijos dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių gavimo dienos , kai dėl šios informacijos kreipiasi oro uostą valdanti įmonė, .
Vežėjai, aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai, taip pat oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės ir Agentūra išsamų asmens reputacijos patikrinimą atlieka pakartotinai ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo informacijos dėl šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių iš šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos institucijos gavimo dienos ar arba nuo šio straipsnio85 dalyje nurodytos LTSA pažymos dėl asmens reputacijos pateikimo dienos, priklausomai nuo to, kuri informacija pateikta vėliau . Asmuo gali būti papildomai tikrinamas ir nepasibaigus vienų metų
terminui, jeigu oro uostą valdanti įmonė, oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės, vežėjai, aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai ar Agentūra gauna duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose nurodytų aplinkybių. 1112 . Standartinis asmens reputacijos patikrinimas atliekamas pakartotinai ne vėliau kaip po
paskutinės informacijos dėl šio straipsnio 2 dalyje dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių gavimo iš šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų institucijų šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos institucijos dienos. Asmuo gali būti papildomai tikrinamas ir nepasibaigus 3 metų terminui, jeigu oro uostą valdanti įmonė, vežėjas ar aviacijos saugumo priemones taikantis subjektas gauna duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių. 1213 .
12
13. Oro uostą valdanti įmonė, oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės, vežėjai, aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai ir Agentūra šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktą informaciją gali naudoti tik priimdami sprendimą dėl asmens, pretenduojančio eiti ar einančio pareigas arba norinčio gauti pažymėjimą, tinkamumo ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti ar kitaip atskleisti tretiesiems asmenims, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. 1314 . Oro uostą valdanti įmonė, oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės, vežėjai, aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai, Agentūra ir institucijos bei įstaigos privalo užtikrinti, kad tikrinamo asmens duomenys, gauti šiame straipsnyje nustatyta tvarka, būtų tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. 1415 . Šiame straipsnyje nurodyti dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka.“
straipsniu Papildyti Įstatymo III skyriaus šeštąjį skirsnį 412 straipsniu: „412 straipsnis. Teisė vykdyti aviacijos saugumo mokymus
1Teisę vykdyti aviacijos saugumo mokymus turi:
1) aviacijos saugumo instruktoriai;
instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statusas suteikia teisę vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal atitinkamus susisiekimo ministro tvirtinamoje nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo mokymo programoje (toliau – Mokymo programa) nurodytus modulius atitinkamų kategorijų darbuotojams.
Aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas atestuojamas kas
Mokymo programoje nustatyta tvarka. 3. Aviacijos saugumo instruktoriaus statusas suteikiamas, jeigu :
1) asmuo atitinka Reglamento
priedo 11.5 punkte nustatytus reikalavimus;
atitinka civilinės aviacijos saugumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pasikeitus aviacijos saugumą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, mokymų medžiaga turi būti atitinkamai atnaujinta Mokymo programoje nustatyta tvarka ir terminais. 4. Nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statusas suteikiamas, jeigu:
1) ūkio subjektas paskiria už mokymus atsakingą asmenį ir šis asmuo atitinka Reglamento
priedo 11.5 punkte nustatytus reikalavimus;
2) nuotolinių mokymų medžiagos turinys atitinka civilinės aviacijos saugumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pasikeitus aviacijos saugumą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, mokymų medžiaga turi būti atitinkamai atnaujinta Mokymo programoje nustatyta tvarka ir terminais. 5. Agentūra suteikia aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statusą, sustabdo, panaikina jo galiojimą, sustabdo ar panaikina teisę vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius, taip pat suteikia teisę aviacijos saugumo instruktoriui ar nuotolinį mokymą vykdančiam ūkio subjektui mokyti pagal papildomus ar kitus modulius vadovaudamasi Reglamento
priedo 11.5 punkte ir šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir Mokymo programoje nustatyta tvarka. 6. Mokymų formos bei turinio reikalavimus nustato Agentūra.
instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas neatitinka sąlygų, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 1 punkte ar 4 dalies 1 punkte, Agentūra per 3 darbo dienas nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą sustabdyti atitinkamo statuso galiojimą ir nustato 20 darbo dienų terminą šiems trūkumams pašalinti. Aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto prašymu šis terminas gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų. Jeigu nustatoma, kad aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas neatitinka sąlygų, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte ar 4 dalies 2 punkte, Agentūra per 3 darbo dienas nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą sustabdyti teisę vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius. Aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu apie tai informuojamas, taip pat įspėjamas apie galimą atitinkamo statuso ar teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius galiojimo panaikinimą ir jam suteikiamas Mokymo programoje nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Pašalinus trūkumus atitinkamo statuso ar teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dokumentų ar duomenų, patvirtinančių, kad trūkumai pašalinti, pateikimo Agentūrai dienos . 8.
nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statuso galiojimas panaikinamas per 1 darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu paaiškėja bent viena iš jų:
1) aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas, kurio statuso galiojimas sustabdytas šio straipsnio 7 dalyje nurodytais pagrindais, per nustatytą terminą nepašalina trūkumų;
2) to prašo aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas;
3) aviacijos saugumo instruktorius miršta;
4) nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu, jam yra iškeliama bankroto byla arba vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka;
5) paaiškėja, kad atitinkamam statusui gauti buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys ir (arba) dokumentai;
6) nustatoma, kad aviacijos saugumo instruktorius arba nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas vykdė mokymus pagal modulius, neturėdamas tam teisės;
instruktorius yra pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje . 9. Aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius galiojimas panaikinamas per 1 darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu paaiškėja bent viena iš jų:
1) aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas, kurio statuso galiojimas sustabdytas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, per nustatytą terminą nepašalina trūkumų;
2) to prašo aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas. 10.
ūkio subjektui, kurio statuso galiojimas panaikintas šio straipsnio 8 dalies 1,
nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statusas gali būti suteiktas ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo sprendimo panaikinti aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statusą priėmimo dienos . 11. Apie aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statuso ar teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius galiojimo panaikinimą Agentūra per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu praneša aviacijos saugumo instruktoriui arba nuotolinį mokymą vykdančiam ūkio subjektui ir nurodo sprendimo priėmimo priežastis ir apskundimo tvarką. 12. Agentūra, siekdama paviešinti informaciją, kad subjektai, kuriems reikalingi aviacijos saugumo mokymai, turėtų patikimą informacijos šaltinį, savo interneto svetainėje viešai skelbia Agentūros patvirtintų aviacijos saugumo instruktorių bei nuotolinius mokymus vykdančių ūkio subjektų sąrašą ir nurodo aviacijos saugumo instruktoriaus vardą, pavardę bei elektroninio pašto adresą; nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto pavadinimą, už mokymus atsakingo asmens vardą ir pavardę bei elektroninio pašto adresą; mokymo modulius, pagal kuriuos aviacijos saugumo instruktorius ar nuotolinį mokymą vykdantis ūkio subjektas turi teisę vykdyti aviacijos saugumo mokymus, ir statuso galiojimo terminą. Duomenys apie aviacijos saugumo instruktorių ar nuotolinį mokymą vykdantį ūkio subjektą Agentūros interneto svetainėje paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šiame straipsnyje nurodytų sprendimų, susijusių su aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statusu, priėmimo dienos.
Informacija apie asmenį skelbiama tol, kol jam suteiktas aviacijos saugumo instruktoriaus statuso galiojimas nėra panaikintas.“
1Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau –
) valstybių narių valstybės orlaivių skrydžius išduoda krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Leidimus vykdyti kitų užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžius išduoda Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, suderinusi su krašto apsaugos ministru ar jo įgaliotu asmeniu. Leidimą vykdyti skrydį ypač skubiais atvejais, kurių sąrašas tvirtinamas krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu, išduoda krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo. Apie leidimo išdavimą jis nedelsdamas informuoja Užsienio reikalų ministeriją.“
2Pakeisti 46 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Tais atvejais, kai diplomatiniais kanalais yra gauta paraiška
išduoti leidimą vykdyti skrydį orlaiviu, kuriuo vežami labai svarbūs asmenys, šį leidimą pagal valstybės orlaivių skrydžiams taikomus reikalavimus išduoda Užsienio reikalų ministerija, suderinusi su krašto apsaugos ministru ar jo įgaliotu asmeniu. Skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarką nustato ir labai Labai svarbių asmenų, kurių skrydžiui orlaiviu leidimas išduodamas šioje dalyje nustatyta tvarka, sąrašą, atsižvelgdama į tarptautinę praktiką ir tradicijas, tvirtina Vyriausybė.“
1Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės orlaivių naudotojai moka paslaugų teikėjams rinkliavas už oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje (maršruto ir terminalo) ir rinkliavas už naudojimąsi oro uostais. Sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai moka rinkliavas vieninteliam bendrų informacijos paslaugų teikėjui už bendras informacijos paslaugas, nurodytas Reglamente (ES) 2021/664. “
2Papildyti 50 straipsnį 6 dalimi:
„6. Rinkliavų už bendras informacijos paslaugas dydžius nustato
vienintelis bendros informacijos paslaugos teikėjas. Šios rinkliavos turi būti ekonomiškai pagrįstos
saugą, į paslaugos savikainą negali būti įtraukiamos su paslaugos teikimu nesusijusios sąnaudos. Rinkliavų už bendras informacijos paslaugas dydžių nustatymo tvarką nustato LTSA. Vienintelio bendrų informacijos paslaugų teikėjo nustatomų rinkliavų dydžių atitikties ekonominiam pagrįstumui, paslaugos kokybei ir saugai priežiūrą atlieka Agentūra.“
Papildyti III skyrių vienuoliktuoju skirsniu:
1. Priemonės, kurios palengvintų ir optimizuotų orlaivių, skrydžio įgulų, keleivių, krovinių, pašto ir atsargų judėjimą, panaikintų perteklines kliūtis ir pagerintų oro susisiekimo veiklos procesus ir taikomas procedūras, nustatomos susisiekimo ministro tvirtinamoje nacionalinėje oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programoje (toliau – Formalumų supaprastinimo programa). Formalumų supaprastinimo programa turi atitikti Čikagos konvencijos ir jos 9 priedo nuostatas, taip pat šiame priede nurodytus standartus ir rekomenduojamą praktiką. 2.
supaprastinimo komisija koordinuoja Formalumų supaprastinimo programos įgyvendinimą, nagrinėja klausimus, susijusius su oro susisiekimo formalumų supaprastinimo užtikrinimu, tarptautinių standartų ir rekomendacijų įgyvendinimu nacionaliniu lygiu, dalijasi kiekvienos Nacionalinėje oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisijoje dalyvaujančios institucijos informacija apie atitinkamos srities pokyčius, kurie turi ar gali turėti įtakos oro susisiekimui, analizuoja, kaip įgyvendinamos oro susisiekimo formalumams supaprastinti skirtos priemonės, ir teikia pasiūlymus, kaip šias priemones tobulinti, taip pat teikia pasiūlymus projektuojant naujus oro uostus ar rekonstruojant (plečiant) esamus oro uostus. 3. Nacionalinė oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) susijusioms valstybės institucijoms pagal jų kompetenciją teikti pasiūlymus, kaip veiksmingiau organizuoti Formalumų supaprastinimo programos įgyvendinimą;
2) gauti iš valstybės institucijų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir kitų organizacijų ar jų padalinių informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti;
3) duoti valstybės institucijoms privalomus vykdyti nurodymus dėl Formalumų supaprastinimo programos įgyvendinimo;
4) kviesti į Nacionalinės oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisijos posėdžius suinteresuotų valstybės institucijų ir įstaigų atstovus, oro uostų, oro vežėjų ir kitų aviacijos paslaugas teikiančių įmonių atstovus, specialistus ir ekspertus .“
Pakeisti Įstatymo 1 priedo 1.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„1.1. atstovavimas vežėjui ir ryšių su vietos
valdžia valdžios ar kitomis institucijomis palaikymas, apmokėjimas vežėjo vardu ir biuro patalpų suteikimas jo atstovams;“. 17 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4.
Aprūpinimas degalais ir tepalais:
į orlaivius įpylimo ir
(arba) degalų išpylimo organizavimas ir vykdymas, įskaitant degalų laikymą ir atvežamų degalų kiekybės ir kokybės kontrolę;
į orlaivius. “
Pakeisti Įstatymo 3 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo
(EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių su paskutiniais pakeitimais, padarytais
2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/255 . 2. 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003. 3. 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91. 4. 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 549/2004, nustatantis bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamentas), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1070/2009. 5. 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (paslaugų teikimo reglamentas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1070/2009. 6. 2004 m. balandžio 21 d.
ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 785/2004 dėl draudimo reikalavimų oro vežėjams ir orlaivių naudotojams su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243 2020 m. balandžio 27 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/1118 . 7. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/2004 dėl derybų dėl valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimų dėl oro susisiekimo ir jų įgyvendinimo. 8. 2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinantis Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243. 9. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru. 10. 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 18/2010. 11. 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir
2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/696 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/2115 . 12. 2009 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 272/2009, kuriuo papildomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
300/2008 priede nustatyti bendrieji pagrindiniai civilinės aviacijos saugumo standartai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 245/2013. 13. 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1139. 14. 2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1178/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių įgula susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) 2020/723
įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/2227 . 15. 2012 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 748/2012, kuriuo nustatomos orlaivio tinkamumo skraidyti sertifikavimo, orlaivio ir susijusių gaminių, dalių bei prietaisų aplinkosauginio sertifikavimo, taip pat projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimo įgyvendinimo taisyklės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. sausio 28 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/570 2022 m. vasario 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/203 . 16. 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012, kuriuo nustatomos bendrosios skrydžių taisyklės ir veiklos nuostatos dėl oro navigacijos paslaugų ir procedūrų ir iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1035/2011 ir reglamentai (EB) Nr. 1265/2007, (EB) Nr. 1794/2006, (EB) Nr. 730/2006, (EB) Nr. 1033/2006 ir (ES) Nr. 255/2010, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinamuoju reglamentu (ES) 2020/886. 17. 2012 m. spalio 5 d.
(ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
2019/1387
reglamentu (ES) 2021/1296 . 18. 2014 m. vasario 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 139/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su aerodromais susiję reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/2148 . 19. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1139. 20. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 598/2014, kuriuo pagal darnųjį metodą nustatomos su triukšmu susijusių naudojimo apribojimų taikymo Sąjungos oro uostuose taisyklės ir procedūros ir panaikinama Direktyva 2002/30/EB. 21. 2014 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 452/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams, vykdomiems trečiųjų šalių vežėjų, susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. liepos 15 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/1158. 22. 2014 m. lapkričio 26 d.
reglamentas (ES) Nr. 1321/2014 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais
reglamentu (ES) 2020/270
įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/410. 23. 2015 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/340, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su skrydžių vadovų licencijomis ir pažymėjimais susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 805/2011. 24. 2015 m. lapkričio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1998, kuriuo nustatomos išsamios bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
reglamentu (ES) 2021/255
reglamentu (ES) 2022/1174. 25. 2017 m. kovo 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/373, kuriuo nustatomi oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų teikėjų, kitų oro eismo valdymo tinklo funkcijų vykdytojų ir tų subjektų priežiūros bendrieji reikalavimai, panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 482/2008, įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1034/2011, (ES) Nr. 1035/2011 ir (ES) 2016/1377 ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 677/2011 , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1338 . 26. 2018 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/395, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomos išsamios skrydžių oro balionais vykdymo taisyklės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. kovo 4 d.
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/357. 27. 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. balandžio 7 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1087 . 28. 2018 m. gruodžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1976, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1139 nustatomos išsamios skrydžių vykdymo sklandytuvais ir sklandytuvų skrydžio įgulos licencijavimo taisyklės , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. kovo 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/358 . 29. 2019 m. vasario 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/317, kuriuo nustatoma Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų ir mokesčių sistema ir panaikinami įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 390/2013 ir (ES) Nr. 391/2013. 30. 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/945 dėl bepiločių orlaivių sistemų ir trečiųjų valstybių bepiločių orlaivių sistemų naudotojų su paskutiniais pakeitimais, padarytais
reglamentu (ES) 2020/1058
įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/947 dėl bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 4 d. Komisijos įgyvendinamuoju reglamentu (ES) 2020/746 . 31 . 2019 m. gegužės 24 d.
d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/947 dėl bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. kovo 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/425. 32. 2021 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/664 dėl sistemos „U-space“ reglamentavimo sistemos . “ “. 19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos kariuomenės vadas, susisiekimo ministras, Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius ir viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros direktorius iki 2023 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Išsamus asmens reputacijos patikrinimas pagal prašymus, gautus iki 2023 m. birželio 1 d., baigiamas atlikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
IR 412 STRAIPSNIAIS, III SKYRIAUS PAPILDYMO VIENUOLIKTUOJU SKIRSNIU IR 1, 2 IR 3 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 3, 5, 6, 16, 18, 35, 38, 41, 411 , 46 ir 50 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 191 ir 412 straipsniais, III skyriaus papildymo vienuoliktuoju skirsniu ir 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) pagrindinis tikslas – nustatyti pagrindą tam tikrų 2021 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/664 dėl sistemos „U-space“ reglamentavimo sistemos (toliau – Reglamentas (ES) 2021/664 ) (kuris bus taikomas nuo 2023 m. sausio 26 d.) ir 2019 m. gegužės 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/947 dėl bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos (toliau – Reglamentas (ES) 2019/947 ) nuostatų įgyvendinimui, taip pat atlikti kitus svarbius pakeitimus ir patikslinimus, susijusius su bepiločių orlaivių naudojimu. Bepiločių orlaivių sistemos (angl. unmanned aircraft systems
tsiveriant mobilumo ir duomenų paslaugų galimybėms, leidžiančioms pasinaudoti naujausiais technologiniais sprendimais, atsiranda naujų verslo nišų, ypač miestų vietovėse, kur reikalingas saugus ir efektyvus automatizuotų bepiločių orlaivių valdymas.
Įvairių šaltinių duomenimis, dėl plataus bepiločių orlaivių sistemų pritaikymo viešosioms ir komercinėms paslaugoms teikti, Europoje 2050 metais tiesioginė ir netiesioginė šio sektoriaus kuriama vertė sieks 25–45 milijardus eurų ir leis sukurti mažiausiai 250–400 tūkst. darbo vietų. Didėjant bepiločių orlaivių sistemų operacijų skaičiui Europos oro erdvėje ir šioms technologijoms sparčiai plėtojantis, taip pat kyla ir iššūkių , kurie dažnai susiję ne tik su bepiločių orlaivių pilotų kvalifikacijos trūkumu, asmens privatumo pažeidimais, bet ir atitinkamo oro erdvės naudojimo reglamentavimo stoka, saugiam skrydžių vykdymui ir integravimui į bendrąjį oro eismą reikalingų technologijų ir procedūrų trūkumu. Įvertinus numatomą tiek pilotuojamo oro eismo, tiek bepiločių orlaivių sistemų operacijų skaičiaus didėjimą Europos oro erdvėje per artimiausius metus, kai abiejų tipų orlaiviai kartais naudojasi ta pačia oro erdve, tampa akivaizdu, kad padidėja ir pavojus oro eismui, asmenims. Todėl, siekiant užtikrinti saugų bepiločių orlaivių eismo valdymą ir kad jų skrydžiai galėtų būti vykdomi saugiai esamoje oro eismo aplinkoje, buvo priimtas Reglamentas (ES) 2021/664 , 2021 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/665 , kuriuo dėl reikalavimų, kurie oro eismo valdymo ir (arba) oro navigacijos paslaugų teikėjams ir kitų oro eismo valdymo tinklo funkcijų vykdytojams turi būti taikomi valdomoje oro erdvėje paskirtoje sistemos
„U-space“ oro erdvėje, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas
(ES) 2017/373 , ir 2021 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/666 , kuriuo dėl pilotuojamų orlaivių naudojimo sistemos „U-space“ oro erdvėje reikalavimų iš dalies keičiamas Reglamentas
923/2012 (toliau kartu – „U-space“ reglamentai). Kadangi bepiločių orlaivių eismo organizavimas dėl bepiločių orlaivių skrydžių charakteristikų ir kitų ypatumų (piloto nėra orlaivyje, automatizuotas skrydžių vykdymas, bepilotis orlaivis arba turi būti nuotolinio piloto matomumo zonoje, arba skristi pagal numatytą programą ir kt.) skiriasi nuo pilotuojamų orlaivių, šiandieninis oro eismo valdymas negali būti laikomas vienintele tinkama priemone saugiai ir efektyviai valdyti didėjantį bepiločių orlaivių eismą. Todėl Reglamentu (ES) 2019/947 nustatytos taisyklės dėl bepiločių orlaivių naudojimo papildytos Reglamento (ES) 2021/664 nuostatomis, kuriomis, siekiant užtikrinti saugų didelio bepiločių orlaivių skaičiaus eismo valdymą ir jų sąveikumą su kitais oro eismo dalyviais, sudaromos prielaidos sukurti bepiločių orlaivių oro erdvę – „U-space“ oro erdvę – bepiločiams orlaiviams skirtą nustatytą oro erdvę (geografinę zoną), kurioje skaitmeninės infrastruktūros pagalba bepiločių orlaivių naudotojams teikiamos naujos Reglamente (ES) 2021/664 numatytos sistemos „U-space“ paslaugos ir bendros informacijos paslaugos. Tai suteiks galimybę vykdyti sudėtingesnes ir ilgesnio atstumo operacijas ir užtikrinti, kad bepiločių orlaivių skrydžiai, vykdomi už matomumo ribų (angl. beyond visual line of sight
) būtų remiamas teikiant sistemos „U-space“ paslaugas, kuriomis didinama šių operacijų sauga, saugumas, privatumas ir veiksmingumas. Papildoma informacija . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 6 punktu ir 24 straipsnio 71 bei 8 dalimis, VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (toliau – Agentūra) Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre registruoja 2019 m. gegužės 24 d.
Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/947 dėl bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos (toliau – Reglamentas (ES) 2019/947 ) 14 straipsnio 1 dalyje nurodytus bepiločius orlaivius ir bepiločių orlaivių naudotojus ( bepiločius orlaivius ir jų nuotolinio valdymo įrangą, kurių konstrukcijai taikomas sertifikavimo reikalavimas, ir bepiločių orlaivių naudotojus, kurių veikla gali kelti riziką saugai, saugumui, privatumui, asmens duomenų apsaugai ar aplinkai) . Registruojant atitinkamus bepiločius orlaivius ir bepiločių orlaivių naudotojus (fizinius ir juridinius asmenis), tvarkoma Reglamento (ES) 2019/947 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1680 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro nuostatų patvirtinimo“, 13.1 ir 13.2 papunkčiuose nurodyta informacija. Agentūros duomenimis, šiuo metu nėra registruota nė vieno bepiločio orlaivio, k urių konstrukcijai taikomas sertifikavimo reikalavimas ; yra užregistruoti 3934 bepiločių orlaivių naudotojai (2023 m. sausio 17 d. duomenimis); gautą registracijos numerį bepiločių orlaivių naudotojai nurodo ant kiekvieno savo bepiločio orlaivio . Papildomai pažymėtina, kad šiuo metu yra 2890 nuotolinių pilotų, išsilaikiusių nuotolinio piloto egzaminus ir gavusių atitinkamus kvalifikacijos pažymėjimus. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 393 straipsnio 2, 3, 8, 9 ir 13 dalyse yra numatytos baudos už tam tikrus su bepiločių orlaivių naudojimu susijusius nusižengimus.
Šių administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo atitinkamai Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA) ir Karo policija. LTSA duomenimis, 2022 m. Valstybės sienos apsaugos tarnyb os prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai nustatė 105 atvejus, kai be leidimo buvo vykdomi skrydžiai bepiločiais orlaiviais pasienio zonoje. 7 atvejais iš 105 bepiločiai orlaiviai buvo priverstinai nutupdyti arba rasti nusileidę, tačiau nė vienu iš šių atvejų nebuvo nustatytas nuotolinis pilotas. Visais atvejais LTSA administracinių nusižengimų teisenos pagal ANK 393 straipsnio 3 dalį nepradėjo arba nutraukė dėl duomenų trūkumo. 2022 m. LTSA iš piliečių ar kitų įvairių institucijų gavo 20 pranešimų, kuriuose pranešama apie galimus bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių, nustatytų Reglamente (ES) 2019/947 , pažeidimus arba skrydžius draudžiamosiose ar pasienio zonose neturint išduoto Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų leidimo. 15 atvejų buvo surašytas protokolas pagal ANK 393 straipsnio atitinkamas dalis, 3 atvejais teisena pagal ANK nutraukta arba nepradėta dėl duomenų trūkumo, dar 2 atvejai yra tiriami. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai: skrydžiai neužsiregistravus bepiločių orlaivių naudotoju ir neturint atitinkamos kvalifikacijos pažymėjimo, skrydžiai draudžiamosiose, ribojamosiose zonose ar pasienio zonoje neturint leidimo, tiesiogiai nematomi skrydžiai neturint specialiosios kategorijos leidimo, skrydžiai virš leistino maksimalaus aukščio. Svarbu pažymėti, kad Įstatymo projektas nesprendžia klausimų, susijusių atsakomybės už pažeidimus pritaikymo aspektais, nes tai nėra jo reguliavimo dalykas.
Pabrėžtina, kad iš esmės Įstatymo projektu, įgyvendinant 2021 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/664 dėl sistemos „U-space“ reglamentavimo sistemos ir Reglamentą (ES) 2019/947 , be kita ko, siekiama įtvirtinti pagrindą nustatyti naują oro erdvės elementą, skirtą tik bepiločiams orlaiviams – bepiločių orlaivių sistemų geografines zonas, kaip tai numatyta šiuose reglamentuose. Pažymime, kad jau ir šiuo metu virš tam tikrų objektų, tarp jų ir nacionaliniam saugumui svarbių objektų, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3-353 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės draudžiamųjų, ribojamųjų ir pavojingųjų zonų nustatymo“ yra nustatytos draudžiamosios zonos, kurios galioja visai aviacijai, įskaitant ir bepiločius orlaivius, taigi priėmus įstatymą, šio klausimo aktualumas nepakis. Kitais Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais siekiama:
Tarybos direktyvos 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką nuostatas, patikslinti Aviacijos įstatymo 1 priedo 1.1 papunkčio ir 2 priedo 4 punkto nuostatas, susijusias su aprūpinimo degalais ir tepalais paslaugomis ir antžeminiu aptarnavimu ir priežiūra. 1.1 . Dėl Reglamento (ES) 2021/664 ir Reglamento (ES) 2019/947 nuostatų įgyvendinimo ir kitų pakeitimų, susijusių su bepiločių orlaivių naudojimu 1.1.1 . Dėl sąvokų Įstatymo projektu siūloma pakeisti Aviacijos įstatymo 2 straipsnį ir atsisakyti sąvokos „bepilotis orlaivis“ (pripažįstama netekusia galios 2 straipsnio 8 dalis), kadangi ši ir kitos aktualios sąvokos numatytos
(ES) 2019/945 dėl bepiločių orlaivių sistemų ir trečiųjų valstybių bepiločių orlaivių sistemų naudotojų (toliau – Reglamentas (ES) 2019/945 ): bepilotis orlaivis – orlaivis, naudojamas arba suprojektuotas veikti autonomiškai arba būti pilotuojamas nuotoliniu būdu be piloto jame ( Reglamento (ES) 2019/945 3 straipsnio 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma nuoroda į šį reglamentą papildyti Aviacijos įstatymo 2 straipsnio 45 dalį. Papildomai, siekiant aiškumo ir nuoseklumo taikant tam tikras Aviacijos įstatymo nuostatas valstybės orlaiviams, valstybės bepiločiams orlaiviams ir kitiems bepiločiams orlaiviams, siūloma įvesti sąvoką „valstybės bepilotis orlaivis“ (Aviacijos įstatymo 2 straipsnis papildomas 431 dalimi). P agal šiuo metu galiojančio Aviacijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį valstybės orlaivis yra krašto apsaugos, muitinės ir vidaus reikalų įstaigų naudojamas orlaivis. Tokia nuostata Aviacijos įstatyme numatyta vadovaujantis Tarptautinė civilinės aviacijos konvencijos, pasirašytos Čikagoje 1944 m. gruodžio 7 d. (Lietuvos Respublika prisijungė prie šios konvencijos 1991 m.) (toliau – Čikagos konvencija), apibrėžimu . Valstybės orlaiviams ir jų naudojimui tiek nacionaliniuose, tiek Europos Sąjungos teisės aktuose yra taikomi kiek kitokie reikalavimai (išimtys) nei kitiems civiliniams orlaiviams, atsižvelgiant į jų naudojimo specifiką . Bepilotis orlaivis taip pat yra orlaivis, tačiau dėl objektyvių priežasčių jo panaudojimo galimybės yra skirtingos nei kitų orlaivių. Bepiločius orlaivius savo veikloje naudoja vis daugiau valstybės institucijų savo specialioms funkcijoms vykdyti, ir neretai tiek šių bepiločių orlaivių techninės savybės, tiek naudojimo specifika žymiai skiriasi nuo kitų, civilinių, bepiločių orlaivių, kuriems taikomi R eglamento (ES) 2019/945 , Reglamento (ES) 2019/947 , 2018 m. liepos 4 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005 , (EB) Nr. 1008/2008 , (ES) Nr. 996/2010 , (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1139 ) reikalavimai . Atsižvelgiant į tai, kad dėl valstybės bepiločių orlaivių naudojimo specifikos šiuose reglamentuose nustatyta, jog jų reikalavimai iš esmės netaikomi valstybės (kaip specialioms funkcijoms skirtiems) bepiločiams orlaiviams , valstybės narės gali nustatyti nacionalinius jų naudojimo reikalavimus, o Lietuvoje valstybės bepiločių orlaivių naudojimas šiuo metu iš esmės nėra aiškiai reglamentuotas.
Taigi, a tsižvelgiant į tam tikrų institucijų išreikštą poreikį savo veikloje naudoti bepiločius orlaivius (valstybės bepiločius orlaivius), kuriems dėl veiklos specifikos , dėl kitų specifinių požymių ar kuriems dėl naudojamų bepiločių orlaivių techninių savybių neturėtų /negalėtų būti taikomi minėtų reglamentų reikalavimai, kaip minėta, siekiant aiškumo ir nuoseklumo taikant tam tikras Aviacijos įstatymo nuostatas valstybės orlaiviams, valstybės bepiločiams orlaiviams ir kitiems bepiločiams orlaiviams, bei siekiant suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms bepiločius orlaivius savo specifinėje veikloje naudoti taikant tam tikras išimtis, Įstatymo projekte pasiūlyta įtvirtinti sąvoką „valstybės bepilotis orlaivis – krašto apsaugos, žvalgybos institucijų, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ir vidaus tarnybos statutinių įstaigų naudojamas bepilotis orlaivis“ (pernelyg nenutolstant nuo valstybės orlaivio apibrėžimo Konvencijoje). Taip pat Įstatymo projektu Aviacijos įstatymo 2 straipsnio 45 dalis papildoma nuorodomis į Reglamentą (ES) 2019/945 , Reglamentą (ES) 2019/947 ir Reglamentą (ES) 2021/664 , kadangi juose pateikiamos Aviacijos įstatymui aktualios sąvokos, ir šie reglamentai, kaip įgyvendinamieji ES teisės aktai, atitinkamai įtraukiami į Aviacijos įstatymo 3 priedą. 1.1.2 .
1.1.2 . Dėl valstybės bepiločių orlaivių naudojimo Reglamento (ES) 2021/664 preambulės 13 ir 28 punktuose iš esmės nurodoma, kad šis reglamentas netaikomas valstybės orlaiviams, taip pat pagal Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (toliau – EASA) išaiškinimą ir įvertinus Reglamento (ES) 2018/1139
( šis reglamentas netaikomas <...> nuotolinio orlaivių valdymo įrangai, naudojamiems karinei, muitinės, policijos, paieškos ir gelbėjimo, priešgaisrinei, sienų kontrolės, pakrančių apsaugos ar panašiai veiklai <...> ) jiems netaikomi ir Reglamento (ES) 2019/947 reikalavimai. Tačiau, kaip minėta, atsižvelgiant į galimą valstybės bepiločių orlaivių naudojimo specifiką ir į tai, kad dėl šios specifikos jų naudojimo reglamentavimas gali gerokai skirtis nuo minėtų reglamentų reikalavimų, bei į tai, kad jie naudojami kartu su kitais bepiločiais orlaiviais arba toje pačioje oro erdvėje, kur vyksta pilotuojamų orlaivių skrydžiai, ir įvertinant tai, kad jų naudojimas šiuo metu nėra aiškiai reglamentuotas, kas gali kelti grėsmę skrydžių saugai, būtina atskirti juos nuo civilinių orlaivių ir numatyti jų naudojimo tvarką ir sąlygas. Kadangi valstybės bepiločius orlaivius savo specialioms funkcijoms atlikti naudoja nemažai skirtingų institucijų ( krašto apsaugos, žvalgybos institucijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba ir kai kurios vidaus tarnybos statutinės įstaigos) , turėtų būti nustatyta jų interesus apimanti valstybės bepiločių orlaivių naudojimo tvarka. Tačiau svarbu pažymėti, kad k rašto apsaugos sistemos institucijų naudojami bepiločiai orlaiviai nuo kitų valstybės orlaivių išsiskiria tuo, kad yra naudojami išskirtinai valstybės ginkluotos gynybos tikslais.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad vienas iš pagrindinių Lietuvos kariuomenės uždavinių yra oro erdvės stebėjimas, kontrolė ir gynyba, o 13 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatoma, kad Lietuvos kariuomenės vadas taikos metu nustato oro erdvės kontrolės bei apsaugos užduotis. Suprantant tai ir atsižvelgiant į išskirtinę kariuomenės vado kompetenciją saugant oro erdvę, teisinis reguliavimas, susijęs su karine aviacija, Aviacijos įstatyme yra atskiriamas nuo civilinės aviacijos: Aviacijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatoma, kad karinė aviacija yra kariuomenės vado ir jo įgaliotų asmenų reguliuojama aviacinė veikla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad v alstybės bepiločių orlaivių, išskyrus krašto apsaugos institucijų naudojamus valstybės bepiločių orlaivius, naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, o v alstybės bepiločių orlaivių, kuriuos naudoja krašto apsaugos institucijos, naudojimo tvarką nustato kariuomenės vadas. 1.1.3 . Dėl R eglamento (ES) 2021/664 dėl sistemos „U-space“ reglamentavimo sistemos nurodytų kompetentingų institucijų funkcijų vykdymo Reglamento (ES) 2021/664 18 straipsnyje nurodytos kompetentingų institucijų užduotys.
Taigi, paskirtosios kompetentingos institucijos: a ) įdiegia, palaiko ir užtikrina galimybę naudoti sertifikuotų sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų ir vienintelių bendrų informacijos paslaugų teikėjų registracijos sistemą; b ) nustato, kokius eismo duomenis, tiek tikralaikius, tiek įrašytus, sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai, vieninteliai bendrų informacijos paslaugų teikėjai ir oro eismo paslaugų teikėjai turi teikti leidimus turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant reikalaujamą duomenų teikimo dažnumą ir kokybės lygį, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos taisyklių; c ) nustato prieigos prie informacijos lygį įvairiems bendros informacijos naudotojams ir užtikrina, kad ji būtų prieinama pagal II priedą; d ) užtikrina, kad oro eismo paslaugų teikėjų ir sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų keitimasis duomenimis būtų vykdomas pagal V priedą; e ) nustato, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys gali prašyti išduoti sistemos „U-space“ paslaugų teikėjo arba vienintelio bendrų informacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą pagal V skyrių; f ) nustato, kaip koordinuojant veiksmus su kitomis institucijomis ir subjektais, įskaitant vietos lygmens institucijas ir subjektus, tvarką, nustatoma sistemos „U-space“ oro erdvė, UAS apribojimai toje oro erdvėje ir sistemos „U-space“ oro erdvėje teiktinos sistemos „U-space“ paslaugos; g ) nustato sertifikavimo ir nuolatinės rizika grindžiamos priežiūros programą, apimančią veiklos ir finansinių rezultatų stebėseną ir atitinkančią su sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų ir vienintelių bendrų informacijos paslaugų teikėjų, už kuriuos jos atsakingos, teikiamomis paslaugomis susijusią riziką; h ) reikalauja, kad bendrų informacijos paslaugų teikėjai ir sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai pateiktų visą būtiną informaciją, kad būtų užtikrinta, jog teikiant sistemos „U-space“ paslaugas būtų prisidedama prie saugaus orlaivių naudojimo; i ) atlieka sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų ir vienintelių bendrų informacijos paslaugų teikėjų auditą, vertinimus, tyrimus ir patikrinimus, kaip nustatyta priežiūros programoje; j ) nustatydamos kiekvienos sistemos „U-space“ oro erdvės, dėl kurios pagal 3 straipsnio 1 dalį buvo atliktas rizikos vertinimas, reikalavimus, atsižvelgia į reikalaujamus saugos užtikrinimo veiksmingumo lygius; k ) reguliariai stebi ir vertina saugos užtikrinimo veiksmingumo lygius ir naudojasi saugos užtikrinimo veiksmingumo stebėsenos rezultatais, visų pirma vykdydamos rizika grindžiamą priežiūrą.
Taigi, paskirtosios kompetentingos institucijos: a ) įdiegia, palaiko ir užtikrina galimybę naudoti sertifikuotų sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų ir vienintelių bendrų informacijos paslaugų teikėjų registracijos sistemą; b ) nustato, kokius eismo duomenis, tiek tikralaikius, tiek įrašytus, sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai, vieninteliai bendrų informacijos paslaugų teikėjai ir oro eismo paslaugų teikėjai turi teikti leidimus turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant reikalaujamą duomenų teikimo dažnumą ir kokybės lygį, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos taisyklių; c ) nustato prieigos prie informacijos lygį įvairiems bendros informacijos naudotojams ir užtikrina, kad ji būtų prieinama pagal II priedą; d ) užtikrina, kad oro eismo paslaugų teikėjų ir sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų keitimasis duomenimis būtų vykdomas pagal V priedą; e ) nustato, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys gali prašyti išduoti sistemos „U-space“ paslaugų teikėjo arba vienintelio bendrų informacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą pagal V skyrių; f ) nustato, kaip koordinuojant veiksmus su kitomis institucijomis ir subjektais, įskaitant vietos lygmens institucijas ir subjektus, tvarką, nustatoma sistemos „U-space“ oro erdvė, UAS apribojimai toje oro erdvėje ir sistemos „U-space“ oro erdvėje teiktinos sistemos „U-space“ paslaugos; g ) nustato sertifikavimo ir nuolatinės rizika grindžiamos priežiūros programą, apimančią veiklos ir finansinių rezultatų stebėseną ir atitinkančią su sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų ir vienintelių bendrų informacijos paslaugų teikėjų, už kuriuos jos atsakingos, teikiamomis paslaugomis susijusią riziką; h ) reikalauja, kad bendrų informacijos paslaugų teikėjai ir sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai pateiktų visą būtiną informaciją, kad būtų užtikrinta, jog teikiant sistemos „U-space“ paslaugas būtų prisidedama prie saugaus orlaivių naudojimo; i ) atlieka sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų ir vienintelių bendrų informacijos paslaugų teikėjų auditą, vertinimus, tyrimus ir patikrinimus, kaip nustatyta priežiūros programoje; j ) nustatydamos kiekvienos sistemos „U-space“ oro erdvės, dėl kurios pagal 3 straipsnio 1 dalį buvo atliktas rizikos vertinimas, reikalavimus, atsižvelgia į reikalaujamus saugos užtikrinimo veiksmingumo lygius; k ) reguliariai stebi ir vertina saugos užtikrinimo veiksmingumo lygius ir naudojasi saugos užtikrinimo veiksmingumo stebėsenos rezultatais, visų pirma vykdydamos rizika grindžiamą priežiūrą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti minėtų funkcijų vykdymą ir įvertinus aviacijos valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją vykdančių LTSA, kuri pagal kompetenciją nustato civilinės aviacijos reikalavimus, ir Agentūra, kuri vykdo civilinės aviacijos valstybinės priežiūros ir kt. funkcijas, kompetencijas, Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Agentūra, be kita ko, vykdytų kompetentingos institucijos funkcijas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/664
, o LTSA atliktų kompetentingos institucijos funkcijas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/664 18 straipsnio b–d, f ir j punktuose.
1.1.4 . Dėl sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų ir vienintelių bendrų informacijos paslaugų teikėjų sertifikavimo Reglamento (ES) 2021/664 7 straipsnis numato, kad sistemos „U-space“ paslaugas teikia juridiniai asmenys, pagal V skyrių sertifikuoti kaip sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai, o 14 straipsnyje numatyta, kad sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai ir, jei yra paskirti, vieninteliai bendrų informacijos paslaugų teikėjai turi turėti pažymėjimą (kurie atitinkamai numatyti Reglamento (ES) 2021/664 VI ir VII prieduose), išduotą valstybės narės, kurioje yra jų pagrindinė verslo vieta, kompetentingos institucijos. Atsižvelgiant į tai, kilo poreikis Aviacijos įstatyme aiškiai įvardyti, kas Lietuvos Respublikoje vykdo šią sertifikavimo ir atitinkamų pažymėjimų išdavimo funkciją. Įvertinus tai, kad Agentūra, pagal kompetenciją išduoda pažymėjimus, licencijuoja aviacijos specialistus, vykdo civilinės aviacijos valstybinę priežiūrą ir atlieka kitas susijusias funkcijas, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Agentūra sertifikuoja sistemos „U-space“ paslaugų teikėjus ir vienintelį bendrų informacijos paslaugų teikėją, nurodytus Reglamente (ES) 2021/664 , ir išduoda jiems atitinkamus pažymėjimus. 1.1.5 .
1.1.5 . Dėl geografinių zonų nustatymo, bepiločių orlaivių šiose zonose naudojimo ir bepiločių orlaivių skrydžių aerodromo oro eismo zonoje ir oro eismo informacijos zonoje Reglamento (ES) 2019/947
(ES) 2021/664 3 straipsnyje numatoma, kad valstybės narės nustato bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, t. y. nustatytas oro erdvės dalis, kuriose vykdyti skrydžius naudojant bepiločių orlaivių sistemas leidžiama, jie ribojami arba draudžiami siekiant pašalinti dėl jų naudojimo kylančią riziką saugai, privatumui, asmens duomenų apsaugai, saugumui arba aplinkai, ir sistemos „U-space“ oro erdvę, kuri taip pat yra tam tikra specifinė geografinė zona. Taip pat Reglamentas (ES) 2019/947 ir Reglamentas (ES) 2021/664 iš dalies nustato bepiločių orlaivių veiklos sąlygas nustatomose geografinėse zonose, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tam tikras sąlygas valstybės narės gali /turėtų nustatyti pačios, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas Lietuvos Respublikos oro erdvėje, išskyrus zonas virš karinių teritorijų ir pasienio zonoje, pagal Reglamentą (ES) 2019/947 ir Reglamentą (ES) 2021/664 , suderinusi su oro eismo paslaugų teikėju, o šių reglamentų numatytais atvejais remdamasi ir Agentūros atliktu ir LTSA pateiktu oro erdvės rizikos vertinimu, nustato LTSA jos nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad minėtomis siūlomomis nuostatomis, kai LTSA nustato bepiločių orlaivių sistemų geografines zonas, Agentūrai tam tikrais atvejais pavedama atlikti oro erdvės rizikos vertinimą, numatytą Reglamente (ES) 2019/947 (15 straipsnis) ir Reglamente (ES) 2021/664 (3 straipsnis).
Pagal Reglamento (ES) 2021/664 2 straipsnio 3 punktą oro erdvės rizikos vertinimas – veiklos, saugos ir saugumo rizikos vertinimas atsižvelgiant į reikiamą saugos užtikrinimo veiksmingumo lygį, nustatytą Europos aviacijos saugos plane ir valstybinėje saugos programoje, nurodytuose Reglamento (ES) 2018/1139 6 ir 7 straipsniuose, eismo tipą, sudėtingumą ir intensyvumą, vietą, absoliutųjį aukštį ar aukštį ir oro erdvės klasifikaciją. Šio atlikto oro erdvės rizikos vertinimo pagrindu LTSA priims sprendimus dėl geografinių zonų, ypač sistemos „U-space“ oro erdvės, nustatymo, dėl apribojimų ar konkrečių reikalavimų taikymo /netaikymo bepiločių orlaivių naudojimui tose geografinėse zonose, pvz., galės nustatyti tam tikras geografines zonas, kuriose bepiločių orlaivių naudojimui netaikomas vienas ar daugiau atvirosios kategorijos reikalavimų arba tam tikrose sistemos „U-space“ oro erdvėse reikalauti naudotis papildomomis paslaugomis. Įvertinus tai, kad Reglamento (ES) 2019/947 2 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinė zona yra nustatyta oro erdvės dalis, kurioje vykdyti skrydžius naudojant bepiločių orlaivių sistemas (UAS) leidžiama, jie ribojami arba draudžiami siekiant pašalinti dėl jų naudojimo kylančią riziką saugai, privatumui, asmens duomenų apsaugai, saugumui arba aplinkai, gali pasitaikyti atvejų, kuomet šiose zonoje bus ribojama ūkinė veikla, kai bepiločių orlaivių sistemų (UAS) skrydžiai bus ribojami arba draudžiami.
Kadangi esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima nustatyti tik įstatymu, Įstatymo projektu siūloma numatyti, virš kokių objektų /teritorijų, siekiant sumažinti riziką saugai, privatumui, asmens duomenų apsaugai, saugumui arba aplinkai, LTSA galėtų nustatyti bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinės zonas, kuriose visi arba tam tikri bepiločių orlaivių skrydžiai būtų ribojami arba draudžiami: virš teritorijų, kuriose yra ornitologiniai draustiniai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės jų nurodytų teritorijų ribose, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, švietimo, mokslo, ugdymo įstaigos, gydymo ir slaugos įstaigos, valstybės institucijos, vidaus tarnybos statutinės įstaigos, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinių organizacijų atstovybės, Europos Sąjungos, NATO institucijos ir įstaigos, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kiti subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybės, akredituotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kadangi esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima nustatyti tik įstatymu, Įstatymo projektu siūloma numatyti, virš kokių objektų /teritorijų, siekiant sumažinti riziką saugai, privatumui, asmens duomenų apsaugai, saugumui arba aplinkai, LTSA galėtų nustatyti bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinės zonas, kuriose visi arba tam tikri bepiločių orlaivių skrydžiai būtų ribojami arba draudžiami: virš teritorijų, kuriose yra ornitologiniai draustiniai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės jų nurodytų teritorijų ribose, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, švietimo, mokslo, ugdymo įstaigos, gydymo ir slaugos įstaigos, valstybės institucijos, vidaus tarnybos statutinės įstaigos, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinių organizacijų atstovybės, Europos Sąjungos, NATO institucijos ir įstaigos, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kiti subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybės, akredituotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojančio Aviacijos įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bepiločių orlaivių skrydžiams virš karinių teritorijų ir nustatytu atstumu iki jų taikomi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatyti reikalavimai. Įsigaliojus Reglamentui (ES) 2019/947 , buvo nustatyti išsamūs reikalavimai bepiločių orlaivių sistemų naudojimui ir jas naudojantiems asmenims, įskaitant nuotolinius pilotus ir organizacijas, taigi, vienintelė galimybė reguliuoti bepiločių orlaivių veiklą oro erdvėje yra nustatyti atitinkamą geografinę zoną.
Todėl Įstatymo projektu, siekiant išlaikyti galimybes vykdyti tam tikras specialias funkcijas ir užtikrinti, kad civilinės ir karinės paskirties geografinės zonos būtų atskirtos, taip pat atsižvelgiant į Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasiūlymą, siūloma numatyti, kad bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2019/947 , virš karinių teritorijų ir pasienio zonoje, taip pat 500 metrų atstumu abipus geležinkelio kelio, kuriuo vyksta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybiniuose susitarimuose nurodytų tranzitinių traukinių eismas, ašies, suderinęs su LTSA, nustato kariuomenės vadas jo nustatyta tvarka. Atitinkamai siūloma pakeisti
bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinėse zonose b epiločių orlaivių skrydžiai vykdomi kariuomenės vado nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Papildomai, atsižvelgiant į esamą tarptautinę praktiką ir siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir valstybės saugumą ir atitinkamai skrydžių saugą, Įstatymo projektu siekiama suteikti teisę krašto apsaugos, žvalgybos institucijoms, Vadovybės apsaugos tarnybai ir vidaus tarnybos statutinėms įstaigoms tam tikroje oro erdvėje, kai joje būtina riboti arba uždrausti bepiločių orlaivių skrydžius, nustatyti laikinas bepiločių orlaivių sistemų geografines zonas.
Šios geografinės zonos galėtų būti nustatomos specifinių operacijų metu, kai būtina užtikrinti, kad toje oro erdvėje nebūtų kitų nei operaciją vykdančių bepiločių orlaivių, renginių, kuriuose gali būti ribojamas pašalinių asmenų dalyvavimas, metu, ar LTSA (kuriai Įstatymo projektu priskiriama funkcija nustatyti bepiločių orlaivių sistemų geografines zonas) nedarbo metu įvykus nenumatytiems įvykiams (pvz., įvykus avarijai, kilus gaisrui, vykdant paieškos ir gelbėjimo operaciją ir pan.), arba kai dėl skubos laikinai riboti bepiločių orlaivių skrydžius negalima laukti numatytų bepiločių orlaivių sistemų geografinių zonų nustatymo procedūrų pabaigos. Pažymėtina, kad siūloma nustatyti galimybę minėtoms institucijoms ne tik nustatyti laikinas bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti šiose zonose technines bepiločių orlaivių skrydžių nutupdymo ir (ar) neutralizavimo priemones siekiant tokią galimybę nustatyti įstatymu, kadangi tokių priemonių panaudojimas gali turėti poveikį nutupdomų (neutralizuojamų) bepiločių orlaivių atžvilgiu. Tuo pačiu siūloma nustatyti, kad šios laikinos geografinės zonos negalėtų galioti ilgiau negu to reikalauja jų nustatymą lėmusios priežastys, o atitinkamos institucijos turėtų pasirašyti veiklos susitarimus su vieninteliu bendros informacijos paslaugos teikėju dėl informacijos apie šias laikinas geografines zonas skelbimo, kad suinteresuoti asmenys (pvz., kiti oro erdvės naudotojai) šią informaciją gautų tinkamai ir laiku.
Pradėjus įgyvendinti „U-space“ koncepciją, planuojama vertinti galimybes sistemos „U-space“ oro erdvę nustatyti ir sistemos „U-space“ paslaugas teikti tik kai kuriuose miestuose ar oro erdvėje, kur yra didelė tikimybė bepiločiam orlaiviui susidurti su pilotuojamais orlaiviais (pvz., tarptautinių oro uostų aerodromų prieigose), arba ten, kur dėl didelio gyventojų tankumo be atitinkamo valdymo /skrydžių reguliavimo, bepiločių orlaivių skrydžiai būtų chaotiški ir keltų rizikos tiek žmonėms ir turtui ant žemės, tiek ta erdve besinaudojantiems kitiems bepiločiams orlaiviams. Pirminiame „U-space“ koncepcijos įgyvendinimo etape ir galimai ateityje atokesnėse teritorijose šios geografinės zonos (sistemos „U-space“ oro erdvės) nustatyti ir teikti sistemos „U-space“ paslaugų neplanuojama. Tačiau šiose teritorijose yra bendrosios aviacijos aerodromų, kuriuose vykdoma aktyvi aviacinė veikla. Aplink šiuos aerodromus šiuo metu nustatyti oro erdvės elementai – aerodromo oro eismo zonos (ATZ) ir oro eismo informacijos zonos (TIZ), o jų tikslas apsaugoti šiose zonose vykstančius skrydžius nuo nepageidaujamo /nekontroliuojamo išorės eismo. Todėl skrydžių saugai užtikrinti, tinkamai atskiriant žmonių pilotuojamų orlaivių ir bepiločių orlaivių veiklas, pirmiausiai atliekamas minėtas oro erdvės rizikos vertinimas.
Atsižvelgiant į šio vertinimo rezultatus ir į tai, kad nustatydamos bepiločių orlaivių sistemų geografines zonas (pagal Reglamento (ES) 2019/947
reikalauti konkrečių sąlygų tam tikriems arba visiems skrydžiams, planuojama, kad ATZ ir TIZ, atitinkamu atstumu nuo aerodromo kontrolinio taško, bus nustatytos bepiločių orlaivių sistemų geografinės zonos, kuriose, ATZ ir TIZ esant aktyvuotoms, t. y., kai bus vykdomi pilotuojamos aviacijos skrydžiai, bepiločių orlaivių veikla bus ribojama. Pabrėžiama, kad šioms zonoms esant neaktyvioms, bepiločių orlaivių veikla nebus ribojama. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamas bepiločių orlaivių sistemų geografines zonas pagal Įstatymo projektu siūlomas nuostatas nustatys LTSA, Aviacijos įstatymo 35 straipsnio 9 dalis, kurioje šiuo metu nurodoma, kad bepiločių orlaivių skrydžiai aerodromo oro eismo zonose gali būti vykdomi tik suderinus su aerodromo naudotoju ir laikantis aerodromo naudotojo nustatytų sąlygų, tampa pertekline /netenka prasmės, todėl Įstatymo projektu siūloma ją pripažinti netekusia galios. Papildomai, siekiant užtikrinti galimybę lanksčiai ir efektyviai naudoti oro erdvę visų oro erdvės naudotojų poreikiams, atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomą reguliavimą ir į tai, kad sistemos „U-space“ oro erdvę (kaip minėta, sistemos „U-space“ oro erdve yra viena iš geografinių zonų rūšių, kurią nustatys LTSA, suderinusi su oro eismo paslaugų teikėju) numatoma pirmiausia nustatyti tarptautinių oro uostų aerodromų prieigose ir ten teikti atitinkamas sistemos „U-space“ paslaugas, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bepiločių orlaivių s krydžiai virš LTSA nustatytų bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinių zonų vertikalių ribų valdomoje oro erdvėje būtų vykdomi LTSA nustatyta tvarka.
Šią tvarką LTSA tvirtintų oro eismo paslaugų teikėjo teikimu, kurį oro eismo paslaugų teikėjas, prieš teikdamas tvirtinimui LTSA, suderintų su Agentūra. Tai Įstatymo projektu siūloma nustatyti keičiant galiojančią Aviacijos įstatymo 35 straipsnio 10 dalį, kurioje nurodoma, kad a erodromo skrydžių valdymo zonoje ( tarptautinių oro uostų aerodromų prieigose) maksimaliai leistinus aukščius bepiločių orlaivių skrydžiams nustato oro eismo paslaugų teikėjas, o b epiločių orlaivių s krydžiai virš šių maksimaliai leistinų aukščių gali būti leidžiami tik juos suderinus su oro eismo paslaugų teikėju ir juos vykdant oro eismo paslaugų teikėjo nustatytomis sąlygomis . Taigi, pagal naują reguliavimą šie minimi maksimaliai leistini aukščiai iš esmės sutaps su LTSA nustatytomis bepiločių orlaivių sistemų geografinių zonų vertikaliomis ribomis, virš kurių b epiločių orlaivių skrydžiai turės būti vykdomi LTSA nustatyta tvarka . 1.1.6 .
1.1.6 . Dėl sistemos „U-space“ paslaugų ir bendrų informacijos paslaugų Reglamento (ES) 2021/664 3 straipsnyje nustatyta, kad jei valstybės narės saugos, saugumo, privatumo ar aplinkos apsaugos sumetimais nustato sistemos „U-space“ oro erdvę, toks nustatymas pagrindžiamas oro erdvės rizikos vertinimu (3 straipsnio 1 dalis), ir visi bepiločių orlaivių skrydžiai sistemos „U-space“ oro erdvėje turi būti vykdomi naudojantis keturiomis privalomomis sistemos „U-space“ paslaugomis (3 straipsnio 2 dalis) (t. y. skaitmeninėmis paslaugomis ir funkcijų automatizavimu grindžiamomis paslaugomis, skirtomis užtikrinti, kad sistemos „U-space“ oro erdvėje galėtų būti saugiai ir efektyviai naudojama daug UAS ): a ) 8 straipsnyje nurodyta tinklinė identifikavimo paslauga; b ) 9 straipsnyje nurodyta geografinio orientavimo paslauga; c ) 10 straipsnyje nurodyta UAS skrydžių leidimų paslauga; d ) 11 straipsnyje nurodyta eismo informacijos paslauga. Papildomai, remdamosi minėtu oro erdvės rizikos vertinimu, valstybės narės kiekvienoje sistemos „U-space“ oro erdvėje gali reikalauti naudotis pasirinktomis Reglamento (ES) 2021/664
orų informacijos paslauga ir atitikties stebėsenos paslauga.
Taip pat Reglamento (ES) 2021/664 preambulės 14 punkte nurodyta, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kiekvienoje sistemos „U-space“ oro erdvėje būtų teikiamos bendros informacijos paslaugos ( bendra informacijos paslauga – paslauga, kurią sudaro statinių ir dinaminių duomenų sklaida siekiant užtikrinti galimybę teikti sistemos „U-space“ paslaugas bepiločių orlaivių eismui valdyti ), kad UAS naudotojai galėtų nediskriminuojami naudotis sistemos „U-space“ oro erdve ir paslaugomis, ypač atsižvelgiant į saugą, o Reglamento (ES) 2021/664 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali paskirti vienintelį bendrų informacijos paslaugų teikėją, kuris vienintelis teiktų bendras informacijos paslaugas visose arba kai kuriose sistemos „U-space“ oro erdvėse, už kurias jos yra atsakingos <...>, ir pagal 5 straipsnio 7 dalį toks vienintelis bendrų informacijos paslaugų teikėjas turi atitikti 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus ir būti sertifikuotas pagal šio reglamento V skyrių. Bendrų informacijos paslaugų pagrindinis tikslas – užtikrinti teikiamų paslaugų saugą ir kokybę. Šių b endrų informacijos paslaugų paketą iš esmės sudaro oro navigacijos informacija ir oro erdvės valdymo informaciją, taip pat oro eismo valdymo informacija.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje vienintelis sertifikuotas šios informacijos rengėjas ir valdytojas yra VĮ „Oro navigacija“, ir nėra jokio kito galimo šios informacijos teikėjo, numatoma, kad šias bendras informacijos paslaugas Lietuvoje nustatytose sistemos „U-space“ oro erdvėse teiks sertifikuotas oro navigacijos paslaugų teikėjas, Lietuvos Respublikoje teikiantis oro navigacijos informacijos ir oro erdvės valdymo paslaugas, t. y., VĮ „Oro navigacija“, įgijusi atitinkamą vienintelio bendrų informacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą. Kalbant apie sistemos „U-space“ paslaugų teikimą, vienas iš Reglamento (ES) 2021/664 tikslų – sukurti konkurencingą „U-space“ paslaugų rinką, kuri užtikrintų saugią ir tvarią veiklą „U-space“ oro erdvėje. Reglamentas (ES) 2021/664 įtvirtina galimybę vienoje sistemos „U-space“ oro erdvėje paslaugas teikti keliems rinkos sąlygomis veikiantiems sistemos „U-space“ paslaugų teikėjams, kurie yra tinkamai sertifikuoti, kaip numatyta Reglamente (ES) 2021/664 . Skirtingai nei bendrų informacijos paslaugų teikėjo, teiksiančio paslaugas sistemos „U-space“ paslaugų teikėjams, atveju, ši nuostata kyla labiau dėl siekio sudaryti konkurencines sąlygas ir atverti rinką, nei užtikrinti saugą. Pažymėtina, kad šiuo metu Europoje kol kas nėra sertifikuotų sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų, o didžiąją dalį informacijos, kurią turės teikti sistemos „U-space“ paslaugų teikėjas, teikia oro navigacijos paslaugų teikėjas VĮ „Oro navigacija“, teikianti oro navigacijos informacijos, oro eismo, taip pat ryšių, navigacijos ir stebėjimo paslaugas.
Taigi, įsigaliojus Reglamentui (ES) 2021/664 , bus siekiama, kaip minėta, užtikrinti efektyvų ir saugų bepiločių orlaivių naudojimą pirmiausia didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kuriuose arba šalia kurių veikia tarptautiniai oro uostai, o jų prieigose pilotuojamiems orlaiviams teikiamos skrydžių valdymo paslaugos. Atsižvelgdama į tai, pirminiame sistemos „U-space“ paslaugų teikimo etape, ten, kur bus nustatyta sistemos „U-space“ oro erdvė, technologine ir operacine prasme pasirengusi ir gavusi atitinkamą sistemos „U-space“ paslaugų teikėjo pažymėjimą, sistemos „U-space“ paslaugas rinkos sąlygomis planuoja teikti VĮ „Oro navigacija“. Reglamente (ES) 2021/664 nesant visiškai išsamių nuostatų dėl sistemos „U-space“ paslaugų ir bendrų informacijos paslaugų teikimo tvarkos, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad sistemos „U-space“ paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką ir bendrų informacijos paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką, kiek jų nereglamentuoja Reglamentas (ES) 2021/664 , tvirtina LTSA. 1.1.7 . Dėl rinkliavų už bendras informacijos paslaugas dydžių nustatymo Siekiant numatyti galimybę finansuoti bendrų informacijos paslaugų teikimo veiklą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai moka bendrų informacijos paslaugų teikėjams rinkliavas už bendras informacijos paslaugas, nurodytas Reglamente (ES) 2021/664 , taip pat pagrindinius rinkliavų už šias paslaugas nustatymo principus.
Įstatymo projekte numatoma, kad rinkliavų už bendras informacijos paslaugas dydžius nustato vienintelis bendros informacijos paslaugos teikėjas, o rinkliavos turi būti ekonomiškai pagrįstos, padengti paslaugos sąnaudas ir užtikrinti reikiamą paslaugos kokybę ir saugą; į paslaugos savikainą negali būti įtraukiamos su paslaugos teikimu nesusijusios sąnaudos. Numatoma, kad vienintelio bendrų informacijos paslaugų teikėjo nustatomų rinkliavų dydžio atitikties ekonominiam pagrįstumui, paslaugos kokybei ir saugai priežiūrą vykdo Agentūra, o rinkliavų už bendras informacijos paslaugas dydžių nustatymo tvarką nustato LTSA. Minėtos nuostatos dėl rinkliavų nustatymo siūlomos atsižvelgiant į EASA Reglamento 2021/664 rengimo metu aiškinamojoje medžiagoje pateiktą nuomonę, kad rinkliavos už teikiamas paslaugas būtų protingos, nediskriminuojančios, iš esmės sudarančios sąnaudas šių paslaugų teikimui padengti. 1.2 . Dėl kitų įstatymo projektu siūlomų pakeitimų 1.2.1 . Dėl įgaliojimų nustatyti akrobatinių skrydžių orlaiviais vykdymo, s krydžių be radiolokacinio atsakiklio Lietuvos Respublikos valdomojoje oro erdvėje ir karšto oro balionų skrydžių Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose tvarkas
(ES) Nr. 923/2012 , kuriuo nustatomos bendrosios skrydžių taisyklės ir veiklos nuostatos dėl oro navigacijos paslaugų ir procedūrų ir iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1035/2011 ir reglamentai (EB) Nr. 1265/2007
1033/2006 ir (ES) Nr. 255/2010 , priedo SERA.3130 a punktas numato, kad akrobatiniai skrydžiai galimi tik laikantis Sąjungos teisės aktų arba, jei taikytina, valstybių narių reguliuojamam orlaivių naudojimui taikomų nacionalinės teisės aktų. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 4R-208 „Dėl Lėktuvų akrobatinių skrydžių vykdymo taisyklių tvirtinimo“ buvo patvirtintos Lėktuvų akrobatinių skrydžių vykdymo taisyklės (toliau – taisyklės). Pažymėtina, kad n uo 2019 m. sausio 1 d. Civilinės aviacijos administracija reorganizuota, o jos teisės ir pareigos perduotos LTSA, kuri pagal kompetenciją nustato civilinės aviacijos reikalavimus. Aviacijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad LTSA nustato reikalavimus eksperimentinės kategorijos orlaiviams, tačiau pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą LTSA neturi aiškių įgaliojimų, esant poreikiui, nustatyti ar keisti teisinį reguliavimą, susijusį su sertifikuotais orlaiviais (kiek tai leidžiama pagal ES reglamentus), nors tos pačios akrobatinių skrydžių taisyklių nuostatos yra taikomos tiek eksperimentinės kategorijos, tiek ir sertifikuotiems orlaiviams. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma papildyti Aviacijos įstatymą nuostatomis, numatančiomis aiškius įgaliojimus LTSA nustatyti akrobatinių skrydžių orlaiviais vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad oro eismo paslaugų teikėja, VĮ „Oro navigacija“, nuo 2023 m. sausio 2 d. pertvarkyta į akcinę bendrovę, o akcinėms bendrovėms pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nėra suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, taip pat ir teisė leisti norminių teisės aktų, oro eismo paslaugų teikėjo įgaliojimai nustatyti s krydžių be radiolokacinio atsakiklio Lietuvos Respublikos valdomojoje oro erdvėje tvarką perduodami LTSA, pagal kompetenciją nustatančiai civilinės aviacijos reikalavimus .
Tai atliekama papildant Aviacijos įstatymo 35 straipsnio 2 dalį ir numatant, kad orlaivių, kuriuose nėra radiolokacinio atsakiklio, veikiančio „A + C“ arba „S“ režimu, išskyrus užsienio šalių valstybės orlaivius, skrydžiai Lietuvos Respublikos valdomąja oro erdve galimi tik gavus oro eismo paslaugų teikėjo leidimą oro eismo paslaugų teikėjo teikimu LTSA patvirtinta tvarka. Taip pat, atitinkamai papildant Aviacijos įstatymo 38 straipsnį 3 dalimi, LTSA suteikiami įgaliojimai patvirtinti nustatyti karšto oro balionų skrydžių Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose tvarką. Numatoma, kad šią tvarką LTSA nustato oro eismo paslaugų teikėjo teikimu, kurį oro eismo paslaugų teikėjas, prieš teikdamas tvirtinti LTSA, suderina su Agentūra. 1.2.2 . Dėl nuostatų, susijusių su asmens reputacijos patikrinimu Siekiant efektyvinti asmens reputacijos patikrinimo mechanizmą, Įstatymo projektu siūloma patikslinti Aviacijos įstatymo41
1. Patikslinti aplinkybes, kurioms esant asmens išsamaus reputacijos patikrinimo išvada negali būti teigiama: 1.1 .
411 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kadangi dabar galiojanti formuluotė yra per siaura, nes vertinant asmenį svarbu yra ne tik jo ryšiai su užsienio valstybės karine, žvalgybos ar saugumo tarnyba, bet apskritai ryšiai didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui su bet kokiais fiziniais ar juridiniais asmenimis. 1.2
411 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, kadangi pagal
(ES) 2015/1998 , kuriuo nustatomos išsamios bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės (toliau – Reglamentas (ES) 2015/1998 ), išsamaus asmens reputacijos patikrinimo būtinybė, visų pirma, yra siejama su šio asmens galimybe nelydimam patekti ir būti oro uosto riboto patekimo zonoje , nepriklausomai nuo to, kokios yra konkrečios jo atliekamos funkcijos ar pareigos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kituose įstatymuose, kuriuose yra numatyta analogiška aplinkybė, ji yra siejama su to konkretaus įstatymo reguliavimo sritimi ir tuo įstatymu saugomomis vertybėmis. [1] Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei sistemiškumo, siūloma tikslinti 411 straipsnio 2 dalies 7 punktą, pagal kurį asmens dalyvavimo neregistruoto judėjimo veikloje faktas būtų vertinamas priklausomai nuo to, ar toks dalyvavimas kelia grėsmę civilinės aviacijos saugumui. 1.3 . Papildyti Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir numatyti sąlygą, kad informaciją apie šioje dalyje nurodytus asmenis atitinkamos institucijos gauna iš visų valstybių, kuriose tikrinamas asmuo nuolat gyveno per pastaruosius5 metus.
Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad Lietuvos kompetentingos institucijos privalo gauti informaciją iš atitinkamų užsienio valstybių apie asmenį, jeigu jis yra užsienietis arba asmuo be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Tokios informacijos negavus, išvada dėl asmens reputacijos negali būti teigiama. Pagal Reglamento (ES) 2015/1998 nuostatas atliekant išsamų asmens reputacijos patikrinimą, turi būti patikrinama kompetentingų nacionalinių institucijų turima žvalgybos informacija ir visa kita svarbi informacija, kuri, jų manymu, reikšminga vertinant asmens tinkamumą. Pažymėtina, kad institucijų turimų atitinkamų žvalgybos duomenų įvertinimas yra atliekamas pagal Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5–8 punktus. Minėtas reglamentas taip pat numato, kad valstybės narės stengiasi nustatyti tinkamus ir veiksmingus mechanizmus, kad užtikrintų keitimąsi informacija nacionaliniu lygmeniu ir su kitomis valstybėmis, siekdamos parengti ir įvertinti informaciją, susijusią su asmens reputacijos patikrinimu. Taigi, tikrinant asmens reputaciją, institucijos vertina visą jų turimą ir jiems prieinamą informaciją, įskaitant ir tą, kuri gali būti prieinama per bendradarbiavimo mechanizmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dabar galiojanti Aviacijos įstatymo nuostata sudaro nepagrįstus ribojimus asmenų įsidarbinimui ir verslo vystymui bei plėtrai.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet trečiosios valstybės pilietis, nuolat gyvenantis ir dirbantis ES valstybėje narėje bei turintis nuolatinį leidimą gyventi ES, negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos pagal dabar galiojančias Aviacijos įstatymo nuostatas, kadangi atitinkamos institucijos neturi galimybių gauti informacijos iš jo kilmės valstybės. Atsižvelgiant į tai, kad, išduodant atitinkamus leidimus gyventi ir dirbti ES, jau yra atliktas atitinkamas asmens vertinimas, Įstatymo projektu siūloma susiaurinti ir sukonkretinti šalių, į kurias kreiptųsi informacijos apie tikrinamą asmenį atitinkamos institucijos, ratą. 2 . Nustatyti, kad duomenis dėl asmeniui skirtų administracinių nuobaudų už aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimus (toliau – administracinis baustumas) teikia ne LTSA, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD), o taip pat – kad teistumo duomenis subjektai gautų ne per LTSA, o tiesiogiai iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro. Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kokios institucijos teikia informaciją apie asmenis dėl aplinkybių, numatytų Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 2 dalyje. LTSA teikia informaciją apie administracinį baustumą. Šiuos duomenis LTSA teikia iš Administracinių nusižengimų registro (toliau – ANR). Atsižvelgiant į tai, kad LTSA, pateikdama informaciją dėl administracinio baustumo iš ANR, nesukuria jokių naujų savo duomenų ar jų vertinimo, Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad duomenis dėl asmens administracinio baustumo teikia ne LTSA, o IRD, kaip pagrindinis ANR valdytojas.
Šiuo metu pagal Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 5 dalį, subjektai, atlikdami išsamų asmens reputacijos patikrinimą ir norėdami gauti informaciją, ar apie asmenį nėra šiame įstatyme numatytų aplinkybių, taigi – ir apie asmens teistumą, turi kreiptis su prašymu į LTSA (išskyrus atvejus, kai teistumo pažymą subjektui pristato pats tikrinamas asmuo). LTSA šių prašymų pagrindu siunčia paklausimus IRD, o iš IRD gautą informaciją (kartu su iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) gauta informacija) įtraukia į vieną apibendrintą pažymą dėl asmens reputacijos ir ją pateikia subjektui. Pažymėtina, kad tiek fiziniai asmenys, tiek ir subjektai teistumo duomenis gali gauti tiesiogiai iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, todėl tokių duomenų gavimas per LTSA nėra tikslingas. LTSA, būdama tarpine institucija tarp teistumo duomenų prašančio subjekto ir IRD, veikia tik kaip papildoma administracinio pobūdžio grandis, įmonės patiria papildomų finansinių išlaidų, kadangi LTSA kreipimosi į IRD ir iš IRD gautos informacijos persiuntimo išlaidos yra įskaičiuotos į už LTSA pažymos išdavimą mokamos valstybės rinkliavos dydį. Naujo asmens reputacijos mechanizmo taikymo praktika parodė, kad LTSA pažymos išdavimas gali užtrukti apie mėnesį. Galimybė gauti teistumo (ir pagal siūlomus pakeitimus – administracinio baustumo) duomenis tiesiogiai iš IRD, subjektams leistų efektyviau organizuoti asmenų įdarbinimo procesą. Pažymėtina, kad viena iš asmens įdarbinimo proceso dalių yra privalomas aviacijos saugumo mokymas.
Pagal Reglamentą (ES) 2015/1998 [2] įmonė gali organizuoti aviacijos saugumo mokymus turėdama tik dalį visų išsamiam asmens reputacijos patikrinimui reikalingų duomenų, t. y., pakanka turėti duomenis tik apie asmens teistumą ir administracinį baustumą [3] , o žvalgybos institucijų [4] turima informacija turi būti gaunama (taigi, ir išsamus reputacijos patikrinimas, atliktas visa apimtimi) iki asmeniui leidžiant vykdyti atitinkamas saugumo funkcijas. Taigi, subjektai, turėdami galimybę teistumo ir administracinio baustumo duomenis gauti tiesiogiai iš IRD, šiuos duomenis gautų operatyviau [5] ir galėtų organizuoti aviacijos saugumo mokymus nelaukdamos LTSA pažymos, kurioje pateikiama apibendrinta žvalgybos institucijų pateikta informacija. Toks reguliavimas būtų suderintas su Reglamento (ES) 2015/1998 nuostatomis, tikslingai sudarančiomis prielaidas efektyvesniam asmenų įdarbinimo ir mokymo organizavimui. Papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktu, Vyriausybė steigia įstaigas prie ministerijų, o įvertinus Vyriausybės kompetenciją šioje srityje, teisėkūros praktikoje yra vengtina įstaigų prie ministerijų pavadinimus įtvirtinti įstatymuose. Todėl siekiant užtikrinti sklandų minėtos Vyriausybės teisės įgyvendinimą, Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus įstaigų prie ministerijų pavadinimus Įstatymo projekte siūloma koreguoti juos įvardijant Vyriausybės įgaliotomis institucijomis, o atitinkamų funkcijų atlikimas būtų įforminamas Vyriausybės nutarime dėl Aviacijos įstatymo įgyvendinimo. 3 .
3. Siekiant užtikrinti tinkamą asmenų reputacijos patikrinimą, Įstatymo projektu siūloma papildyti Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 7 dalies teisinį reguliavimą dėl prašymų dėl asmens reputacijos patikrinimo – nustatyti, kad tais atvejais, kai tikrinami asmenys per pastaruosius 5 metus nuolat gyveno užsienio šalyje ar šalyse 6 mėnesius ar ilgiau, kreipiantis dėl Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5–7 punktuose numatytų aplinkybių, be šiuo metu numatytų duomenų, turėtų būti taip pat pateikiami ir šių asmenų visų gyvenamųjų vietų ne Lietuvos Respublikoje adresai. 4 . Patikslinti Aviacijos įstatymo nuostatas, siekiant išvengti dvigubo to paties asmens išsamaus asmens reputacijos patikrinimo. Tam tikrais atvejais susidaro situacija, kai laikantis Reglamento (ES) 2015/1998 reikalavimų skirtingi subjektai dėl to paties asmens turi atlikti išsamų asmens reputacijos patikrinimą. Paprastai, tai yra atvejai, kai tokiam asmeniui reikia išduoti oro uosto pažymėjimą (šiuo atveju išsamų asmens reputacijos patikrinimą atlieka oro uostą valdanti įmonė), o tuo pačiu išsamaus asmens reputacijos patikrinimo išvada reikalinga dėl to asmens oro uosto riboto patekimo zonoje atliekamų funkcijų (pvz., antžeminio aptarnavimo įmonės darbuotojai, orlaivių įgulos; šiais atvejais asmens patikrinimą atlieka jo darbdavys). Atsižvelgiant į tai, siūloma numatyti naują Aviacijos įstatymo41
8 dalį, numatant, kad tais atvejais, jeigu išsamus asmens reputacijos patikrinimas buvo atliktas ir asmeniui išduotas oro uosto pažymėjimas, pakartotinio šio asmens patikrinimo atlikti nereikia.
Tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, kad tikrinimo pareigą turintis subjektas visais atvejais lieka atsakingas už asmens patikrinimo tinkamumą, numatoma privaloma sąlyga, kad toks subjektas turi nuolat turėti galimybę patikrinti, kaip atliktas tokio asmens reputacijos patikrinimas (prieiga prie atitinkamų dokumentų, sistemų ir pan.) ir bet kuriuo metu turi sugebėti aviacijos saugumo priežiūrą atliekančiai institucijai (Agentūrai) įrodyti, kad asmens reputacijos patikrinimas atliktas tinkamai. Taip pat Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, jeigu išsamus asmens reputacijos patikrinimas buvo atliktas prieš tam asmeniui išduodant oro uosto pažymėjimą, kiti subjektai, pagal teisės aktus privalantys atlikti to paties asmens išsamų reputacijos patikrinimą, gali tokio patikrinimo neatlikti, jeigu jie kiekvienu atveju gali įsitikinti, kad asmens išsamus reputacijos patikrinimas yra atliktas tinkamai (t. y. turi dokumentus, kurių pagrindu buvo atliktas patikrinimas, arba yra automatizuotos sistemos, per kurią atliekamas toks patikrinimas, naudotojai). Taip pat Įstatymo projektu siūloma papildyti Aviacijos įstatymo 411 straipsnį nauja 10 dalimi ir įtvirtinti nuostatą, leidžiančią įmonėms deleguoti (pavesti) išsamų asmens reputacijos patikrinimą vykdyti jo vardu kitam subjektui, ir numatyti, kad tokiais atvejais delegavusi (pavedusi) įmonė liktų atsakinga už tinkamą reputacijos patikrinimo atlikimą ir privalėtų kontroliuoti, kaip jis yra vykdomas. 5 . Nustatyti tikrinant asmens reputaciją institucijų išduodamų dokumentų galiojimo terminą.
Šiuo metu Aviacijos įstatyme nėra numatytas dokumentų, reikalingų tikrinant asmens reputaciją, galiojimo terminas, o tai gali lemti skirtingas interpretacijas praktikoje. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir vienodos praktikos atliekant asmens reputacijos patikrinimą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad IRD ir LTSA išduodami dokumentai turi būti išduoti ne seniau kaip prieš 60 kalendorinių dienų. Atsižvelgiant į tai, kad informacijos gavimas iš atitinkamų užsienio institucijų gali užtrukti ilgiau, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai užsienio valstybių piliečiai arba asmenys be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje arba kurie per pastaruosius 5 metus ilgiau kaip 6 mėnesius gyveno užsienyje, patys pateikia užsienio kompetentingų institucijų dokumentus dėl tikrinamo asmens teistumo, šie dokumentai turėtų būti išduoti ne seniau kaip prieš 90 kalendorinių dienų. 6 . Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad informaciją dėl aplinkybių, nurodytų minėto straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, teikia Vyriausybės įgaliota institucija – IRD. IRD naudodamasis Europos nuosprendžių registrų informacine sistema ECRIS keičiasi informacija su ES valstybėmis narėmis ir Jungtine Karalyste iš nacionalinių nuosprendžių registrų kompiuterizuotu būdu, naudodamas standartizuotą formą bei nusikalstamų veikų ir sankcijų kodus.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu IRD yra prieinami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių teistumą ES valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje, Įstatymo projektu siūloma papildyti Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 9 dalį nuostata, suteikiančią išimtį Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Jungtinėje Karalystėje arba kurie per pastaruosius 5 metus ilgiau kaip 6 mėnesius gyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Jungtinėje Karalystėje, dokumentus dėl informacijos pagal minėtojo straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių pateikti ne iš asmens gyvenamosios užsienio šalies kompetentingų institucijų, o iš IRD. 1.2.3 . Dėl nuostatų, susijusių su aviacijos saugumo užtikrinimu Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 6.8.4.1 papunktis numato, kad trečiųjų šalių subjektai, dalyvaujantys arba norintys dalyvauti ACC3 vežėjo statusą turinčio oro vežėjo tiekimo grandinėje, gali būti paskiriami arba trečiosios šalies reguliuojamu subjektu (RA3) arba trečiosios šalies žinomu siuntėju (KC3). Šiuos subjektus skiria atitinkama valstybės narės institucija. Siekiant sudaryti tokių statusų suteikimo galimybę Lietuvoje, Aviacijos įstatyme būtina numatyti konkrečią šiuos statusus suteikiančią instituciją, o tuo pačiu – ir instituciją, kuri nustato statusų suteikimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma numatyti įgaliojimus Agentūrai suteikti trečiosios šalies reguliuojamo subjekto (RA3) ir trečiosios šalies žinomo siuntėjo (KC3) statusą, o LTSA – nustatyti šių statusų suteikimo tvarką ir atitinkamai papildyti Aviacijos įstatymo 41 straipsnio 8 dalį.
Taip pat Įstatymo projektu siūloma atlikti kitus, teisinio reguliavimo iš esmės nekeičiančius patikslinimus:
Aviacijos įstatymo 41 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus suteikimo, perkelti į naują 412 straipsnį, kuriame kartu nustatomas aviacijos saugumo mokymus vykdyti turinčių teisę subjektų ratas, šios teisės suteikimo, jos sustabdymo, sustabdymo atšaukimo ir teisės panaikinimo sąlygas. Pažymėtina, kad šios sąlygos perkeliamos iš Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programos [6] .
priedo 1.0.6 ir 1.7 papunkčiuose numatyta civilinės aviacijos ypatingos svarbos informacinė infrastruktūra nustatoma ir apsauga nuo kibernetinių grėsmių vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymu ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. [7] Pažymėtina, kad Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 1.7 papunktyje numatyta ypatingos svarbos informacinių ir ryšių technologijų sistemos bei duomenų sąvoka yra platesnė už Kibernetinio saugumo įstatyme apibrėžtą civilinės aviacijos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąvoką. Todėl, tos sistemos ir duomenys, kurie nepatenka į kibernetinio saugumo reguliavimo sritį yra nustatomos ir jų apsauga nuo kibernetinių išpuolių yra vykdoma vadovaujantis Reglamente (ES) 2015/1998 nustatytais reikalavimais ir juos detalizuojančiomis Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr.
1613-7 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos patvirtinimo“, nuostatomis. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, atitinkamai papildoma Aviacijos įstatymo 41 straipsnio 10 dalis. 1.2.4 . Dėl nuostatų dėl skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1592 „D ėl Skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra patvirtintas Skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarkos aprašas, tačiau Aviacijos įstatyme nenumatytas aiškus įgaliojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei tokį aprašą tvirtinti. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina ne tik labai svarbių asmenų, kurių skrydžiui orlaiviu išduodamas leidimas, sąrašą, bet kartu su juo nustato ir skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarką. 1.2.5 . Dėl nuostatų , susijusių su aprūpinimo degalais ir tepalais paslaugomis ir antžeminiu aptarnavimu ir priežiūra, patikslinimo. Atsižvelgiant į tai, kad 1996 m. spalio 15 d.
Tarybos direktyvos 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką priedo 7.1 papunktyje nurodoma, kad su degalais ir tepalais susijusios paslaugos yra degalų pylimo ar išpylimo organizavimas ir vykdymas į orlaivius, o ne apskritai tokios veiklos vykdymas oro uoste, ir siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projektu siūloma patikslinti Aviacijos įstatymo 2 priedo 4 punktą nurodant, kad aprūpinimo degalais ir tepalais antžeminės paslaugos yra degalų įpylimo ir (arba) degalų išpylimo organizavimas ir vykdymas į orlaivius, o taip pat tepalų ir kitų skysčių įpylimas į orlaivius. Taip pat siekiama atlikti Aviacijos įstatymo 1 priedo 1.1 papunkčio redakcinį patikslinimą nurodant, kad antžeminis administravimas ir priežiūra apima ryšių su vietos valdžios ir kitomis institucijomis palaikymą. 1.2.6 . Dėl nuostatų, susijusių su Nacionaline oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programa. ICAO atlikto audito metu buvo tikrinama, kaip Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos Čikagos konvencijos 9 priedo „Formalumų supaprastinimas“ ir 17 priedo „Aviacijos saugumas“ nuostatos. Šio audito išvados nurodė, kad Lietuvos Respublikoje nėra patvirtinta Nacionalinė oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programa ir nėra įsteigta Nacionalinė oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisija. Atsižvelgiant į tai ir siekiant ištaisyti audito metu rastus trūkumus, Įstatymo projektu siūloma apibrėžti oro susisiekimo formalumų supaprastinimo sąvoką (Aviacijos įstatymo 2 straipsnį papildant 301 dalimi) ir Aviacijos įstatymo 3 skyrių papildyti 11 skirsniu, kuriame siūloma numatyti, kad Nacionalinė oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programa yra tvirtinama susisiekimo ministro , o šios programos įgyvendinimą koordinuoja susisiekimo ministro sudaryta Nacionalinė oro susiekimo formalumų supaprastinimo komisija. 2 .
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto nuostatas, susijusias su Reglamento (ES) 2021/664 ir Reglamento (ES) 2019/947 nuostatų įgyvendinimu, taip pat kitas nuostatas, susijusias bepiločių orlaivių naudojimu, parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2021 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-354 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl teisės aktų, reglamentuojančių bepiločių orlaivių naudojimą, projektų teikti , kurią sudarė Susisiekimo ministerijos, LTSA, Agentūros ir VĮ „Oro navigacija“ atstovai. Kitas Įstatymo projekto nuostatas rengė Susiekimo ministerija kartu su LTSA, VĮ „Oro navigacija“ ir Agentūra. Rengimą koordinavo Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupė (grupės vadovas – Vladislav Kondratovič, tel. (8 5) 239 3867, el. p. [email protected] ), tiesioginės rengėjos – šios grupės patarėja Sigita Jurkšaitytė (tel. 8 687 59 611, el. p. [email protected] ) ir patarėja Indrė Meironaitė-Gudaitienė (tel. 8 672 38 737, el. p. indre.meironaite @ sumin.lt). 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 3.1 . Dėl Reglamento (ES) 2021/664 ir Reglamento (ES) 2019/947 nuostatų įgyvendinimo ir kitų pakeitimų, susijusių su bepiločių orlaivių naudojimu 3.1.1 . Dėl sąvokų Aviacijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatyta sąvoka „b epilotis orlaivis“ – orlaivis, naudojamas arba suprojektuotas veikti autonomiškai arba būti pilotuojamas nuotoliniu būdu be piloto jame, šio straipsnio 45 dalyje nėra nuorodos į Reglamentą (ES) 2019/945 , Reglamentą (ES) 2019/947 ir Reglamentą (ES) 2021/664 . Sąvoka „valstybės bepilotis orlaivis“ Aviacijos įstatyme nenumatyta. 3.1.2 .
3.1.2 . Dėl valstybės bepiločių orlaivių naudojimo Šiuo metu valstybės bepiločių orlaivių skrydžiai, vadovaujantis Aviacijos įstatymo 35 straipsnio 5 dalimi, reglamentuoti tik juos vykdant pasienio zonoje – Lietuvos kariuomenės vado 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V-641 „Dėl Valstybės bepiločių orlaivių skrydžių pasienio zonoje tvarkos aprašo patvirtinimo“. Kiti teisės aktai nenumato a iškaus ir vieningo valstybės bepiločių orlaivių naudojimo reglamentavimo. 3.1.3 . Dėl R eglamento (ES) 2021/664 dėl sistemos „U-space“ reglamentavimo sistemos nurodytų kompetentingų institucijų funkcijų vykdymo Šiuo metu nei Aviacijos įstatyme, nei kituose teisės aktuose nenumatyta, kas vykdo R eglamento (ES) 2021/664
nurodytas kompetentingų institucijų funkcijas, kadangi R eglamentas (ES) 2021/664 nustato iki šios neegzistavusius reikalavimus. 3.1.4 . Dėl sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų ir vienintelių bendrų informacijos paslaugų teikėjų sertifikavimo Šiuo metu nei Aviacijos įstatyme, nei kituose teisės aktuose nenumatyta nuostatų dėl sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų ir vienintelių bendrų informacijos paslaugų teikėjų sertifikavimo, kadangi R eglamentas (ES) 2021/664 nustato iki šios neegzistavusius reikalavimus. 3.1.5 . Dėl geografinių zonų nustatymo, bepiločių orlaivių šiose zonose naudojimo ir bepiločių orlaivių skrydži ų aerodromo oro eismo zonoje ir oro eismo informacijos zonoje Dėl geografinių zonų nustatymo Šiuo metu nei Aviacijos įstatyme, nei kituose teisės aktuose nenumatyta nuostatų dėl bepiločių orlaivių sistemų geografinių zonų nustatymo ir bepiločių orlaivių šiose zonose naudojimo. 35 straipsnio 7 dalis nustato, kad bepiločių orlaivių skrydžiams virš karinių teritorijų ir nustatytu atstumu iki jų taikomi ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatyti reikalavimai.
Dėl nuostatų, susijusių su bepiločių orlaivių naudojimu Aviacijos įstatymas nustato tam tikrus reikalavimus bepiločiams orlaiviams:
nustatyti sertifikavimo ir naudotojų registravimo reikalavimai, projektavimo, gamybos, registravimo, techninės priežiūros, tinkamumo skraidyti, naudojimo ir pilotavimo reikalavimus nustato LTSA, atsižvelgdama į skrydžių saugos užtikrinimą (...).
14 straipsnio 1 dalyje, registravimą. Dėl bepiločių orlaivių skrydžių aerodromo oro eismo zonoje ir oro eismo informacijos zonoje :
3.1.6 . Dėl sistemos „U-space“ paslaugų ir bendrų informacijos paslaugų Šiuo metu nei Aviacijos įstatyme, nei kituose teisės aktuose nenumatyta nuostatų dėl šių paslaugų teikimo, kadangi R eglamentas (ES) 2021/664 nustato iki šiol neegzistavusius reikalavimus. 3.1.7 . Dėl rinkliavų už bendras informacijos paslaugas dydžių nustatymo Šiuo metu nei Aviacijos įstatyme, nei kituose teisės aktuose nenumatyta nuostatų dėl rinkliavų už bendras informacijos paslaugas dydžių nustatymo , kadangi šios rinkliavos iki šiol neegzistavo, ir išplaukia iš R eglamento (ES) 2021/664 reikalavimų įgyvendinimo. 3.2 . Dėl kitų įstatymo projektu siūlomų pakeitimų 3.2.1 . Dėl įgaliojimų nustatyti akrobatinių skrydžių orlaiviais vykdymo, Karšto oro balionų skrydžių Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose ir Skrydžių be radiolokacinio atsakiklio Lietuvos Respublikos valdomojoje oro erdvėje tvarkas Lėktuvų akrobatinių skrydžių vykdymo taisyklės patvirtintos Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 4R-208 „Dėl Lėktuvų akrobatinių skrydžių vykdymo taisyklių tvirtinimo“. Pagrindo LTSA nustatyti akrobatinių skrydžių orlaiviais vykdymo tvarką teisės aktai nenumato. Karšto oro balionų skrydžių Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose tvarkos aprašas buvo patvirtintas valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-185 „Dėl karšto oro balionų skrydžių Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose vykdymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (šiuo metu valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-203 „Dėl valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. V-185 „Dėl Karšto oro balionų skrydžių Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose vykdymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pripažintas netekusiu galios).
Skrydžių be radiolokacinio atsakiklio Lietuvos Respublikos valdomojoje oro erdvėje tvarkos aprašas patvirtintas valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-150 „Dėl skrydžių be radiolokacinio atsakiklio Lietuvos Respublikos valdomojoje oro erdvėje tvarkos aprašo patvirtinimo“. Valstybės įmonė „Oro navigacija“ tapusi akcine bendrove nebegalės keisti ar pripažinti netekusiais galios išleistų norminių teisės aktų, todėl šiuos įgaliojimus būtina suteikti LTSA. 3.2.2
41
2 dalies 5 punktą, viena iš aplinkybių, kuriai esant asmens išsamaus reputacijos patikrinimo išvada negali būti teigiama, jeigu asmuo, turėdamas Lietuvos Respublikai priešiškų interesų, bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės karine, žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės karine, žvalgybos ar saugumo tarnyba. Ši aplinkybė neapima tų atvejų, kuomet asmuo palaiko ryšius su kitais fiziniais ar juridiniais asmeninis, kurių veikla yra priešiška Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad asmens išsamaus reputacijos patikrinimo išvada negali būti teigiama, jeigu nustatyta, kad asmuo dalyvauja ar per pastaruosius 5 metus dalyvavo neregistruoto judėjimo veikloje, jeigu toks dalyvavimas sudaro pagrindą manyti, kad asmuo, kuriam būtinas išsamus asmens reputacijos patikrinimas, netinkamas konkrečiai funkcijai atlikti.
Toks reguliavimas yra netikslus ir tikslintinas, kadangi pagal Reglamentą (ES) 2015/1998 išsamaus asmens reputacijos patikrinimo būtinybė, visų pirma, yra siejama su šio asmens galimybe nelydimam patekti ir būti oro uosto riboto patekimo zonoje, nepriklausomai nuo to, kokios yra konkrečios jo atliekamos funkcijos. Pagal Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 8 punktą, asmens išsamaus reputacijos patikrinimo išvada negali būti teigiama, jeigu šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytos institucijos neturi galimybės gauti ar negauna iš atitinkamų užsienio valstybių institucijų patikimos informacijos apie užsienio valstybės pilietį arba asmenį be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos pilietį, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, dėl šios dalies 5, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių arba iš atitinkamų institucijų gauta informacija kelia pagrįstų abejonių dėl šios informacijos patikimumo. Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad duomenis dėl administracinio baustumo teikia LTSA. Šiuos duomenis LTSA teikia atlikusi duomenų peržiūrą ANR. LTSA, pateikdama informaciją dėl administracinio baustumo iš ANR, nesukuria jokių naujų savo duomenų ar jų vertinimo. Pagal Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 5 dalį, subjektai, atlikdami išsamų asmens reputacijos patikrinimą, kreipiasi į LTSA su prašymu pateikti pažymą, ar vertinant įdarbinamą asmenį yra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Tais atvejais, jeigu dėl šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių (teistumo ir administracinio baustumo) buvimo į šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas institucijas kreipiasi patys asmenys, LTSA pateikiamas prašymas pateikti pažymą tik dėl šio straipsnio 2 dalies 5–8 punktuose nurodytų aplinkybių buvimo. Gavusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą prašymą LTSA per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo ir atsižvelgdama į prašyme nurodytų tikrintinų aplinkybių apimtį kreipiasi atitinkamai į šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas institucijas dėl informacijos, ar yra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir (ar) 5–8 punktuose. Patikrinusios informaciją apie tikrinamą asmenį dėl aplinkybių pagal šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir (ar) 5–8 punktus, šio straipsnio 3 dalies 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytos institucijos pateikia ją ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo LTSA rašytinio kreipimosi pateikti informaciją apie tikrinamą asmenį gavimo dienos. Šis terminas šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų institucijų motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 30 darbo dienų. Gavusi iš šio straipsnio 3 dalies 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytų institucijų informaciją, taip pat patikrinusi, ar nėra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, LTSA per 3 darbo dienas nuo paskutinės informacijos iš šio straipsnio 3 dalies 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytų institucijų gavimo dienos pateikia pažymą, kurioje nurodoma, ar yra apie tikrinamą asmenį šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų aplinkybių, ar jų nėra. Taigi, subjektai, norėdami gauti duomenis dėl tikrinamo asmens teistumo, juos gauna per LTSA, o šių duomenų gavimas gali užtukti apie mėnesį.
411 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse minimuose prašymuose turi būti nurodytas asmens vardas, pavardė ir asmens kodas ar kitokie asmens identifikavimo duomenys (gimimo data, asmens tapatybės dokumento identifikacinis numeris), jeigu asmuo neturi asmens kodo, taip pat dėl kurių šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo prašoma pateikti pažymą. Šiuo metu galiojantis reguliavimas numato reikalavimus tik prašymo turiniui, bet ne formai, tačiau praktika rodo, kad vienodos prašymo ir kartu su juo teikiamų priedų formos bei tokių prašymų teikimo tvarkos nustatymas padidintų išsamaus asmens reputacijos tikrinimo proceso efektyvumą. Aviacijos įstatymas nereglamentuoja atvejų, kai keli skirtingi subjektai privalo atlikti išsamų reputacijos patikrinimą dėl to paties asmens. Aviacijos įstatyme nėra numatyta, kiek laiko galioja institucijų išduoti dokumentai, reikalingi tikrinant asmens reputaciją. Aviacijos įstatyme Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Jungtinėje Karalystėje arba kurie per pastaruosius 5 metus ilgiau kaip 6 mėnesius gyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Jungtinėje Karalystėje nėra numatytos išimtys teikiant dokumentus dėl Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių iš gyvenamosios užsienio šalies atitinkamų institucijų. 3 .2.3 . Dėl nuostatų, susijusių su aviacijos saugumo užtikrinimu Šiuo metu Aviacijos įstatyme nenumatyta, kas suteikia trečiosios šalies reguliuojamo subjekto (RA3) ir trečiosios šalies žinomo siuntėjo (KC3) statusą bei kas nustato šių statusų suteikimo tvarką, todėl nėra sudarytos galimybės suteikti šiuos statusus Lietuvoje.
Bendrosios nuostatos dėl teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus suteikimo yra numatytos Aviacijos įstatymo 41 straipsnio 8 dalies, o teisę vykdyti aviacijos saugumo mokymus turinčių subjektų ratas, šios teisės suteikimo, jos sustabdymo, sustabdymo atšaukimo ir teisės panaikinimo sąlygos numatytos susisiekimo ministro patvirtintoje Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programoje [8] . Aviacijos įstatymas numato, kad Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 1.0.6 ir 1.7 papunkčiuose numatyta civilinės aviacijos ypatingos svarbos informacinė infrastruktūra nustatoma ir apsauga nuo kibernetinių grėsmių vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymu ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, tačiau Aviacijos įstatyme nėra aiškiai numatyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis yra nustatomos ir kaip yra vykdoma apsauga nuo kibernetinių išpuolių tų Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 1.7 papunktyje numatytų ypatingos svarbos informacinių ir ryšių technologijų sistemų bei duomenų, kurie nepatenka į Kibernetinio saugumo reguliavimo sritį. 3.2.4 . Dėl nuostatų dėl skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys Aviacijos įstatymo 46 straipsnio 7 dalis numato, kad tais atvejais, kai diplomatiniais kanalais yra gauta paraiška išduoti leidimą vykdyti skrydį orlaiviu, kuriuo vežami labai svarbūs asmenys, šį leidimą pagal valstybės orlaivių skrydžiams taikomus reikalavimus išduoda Užsienio reikalų ministerija, suderinusi su krašto apsaugos ministru ar jo įgaliotu asmeniu.
Labai svarbių asmenų, kurių skrydžiui orlaiviu leidimas išduodamas šioje dalyje nustatyta tvarka, sąrašą, atsižvelgdama į tarptautinę praktiką ir tradicijas, tvirtina Vyriausybė. Skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarkos aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1592 „D ėl Skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, tačiau, kaip minėta, Aviacijos įstatyme ar kituose teisės aktuose nėra įgaliojimo Vyriausybei tokį aprašą tvirtinti. 3.2.5 . Dėl nuostatų , susijusių su aprūpinimo degalais ir tepalais paslaugomis ir antžeminiu aptarnavimu ir priežiūra, patikslinimo Aviacijos įstatymo 2 priedo 4 punkte pateikiamas šių antžeminių paslaugų sąrašas:
Aprūpinimas degalais ir tepalais:
. Dėl nuostatų, susijusių su Nacionaline oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programa. Šiuo metu nuostatų, reglamentuojančių Nacionalinę oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programą ir Nacionalinės oro susisekimo formalumų supaprastinimo komisijos sudarymą, nacionaliniuose teisės aktuose nėra. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1 .
Dėl Reglamento (ES) 2021/664 ir Reglamento (ES) 2019/947 nuostatų įgyvendinimo ir kitų pakeitimų, susijusių su bepiločių orlaivių naudojimu 4.1.1 . Dėl sąvokų Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (toliau – Aviacijos įstatymas) 2 straipsnį ir atsisakyti sąvokos „bepilotis orlaivis“ (pripažįstama netekusia galios 2 straipsnio 8 dalis), kadangi ši ir kitos aktualios sąvokos numatytos Reglamente (ES) 2019/945 . Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 2 straipsnio 45 dalį papildyti nuoroda į šį reglamentą. Papildomai, siekiant aiškumo ir nuoseklumo taikant tam tikras Aviacijos įstatymo nuostatas valstybės orlaiviams ir valstybės bepiločiams orlaiviams, šalia sąvokos „valstybės orlaivis“ siūloma įvesti sąvoką „valstybės bepilotis orlaivis“ (Aviacijos įstatymo 2 straipsnis papildomas 431 dalimi). Taip pat Įstatymo projektu Aviacijos įstatymo 2 straipsnio 45 dalis papildoma nuorodomis į Reglamentą (ES) 2019/945 , Reglamentą (ES) 2019/947 ir Reglamentą (ES) 2021/664 , kadangi juose pateikiamos Aviacijos įstatymui aktualios sąvokos, ir Aviacijos įstatymo 3 priedas atitinkamai papildomas nuorodomis į šiuos reglamentus, kaip įgyvendinamus ES teisės aktus. Atlikus šiuos pakeitimus bus išvengta Reglamente (ES) 2019/945 esančios sąvokos atkartojimo Aviacijos įstatyme, įtraukiamos Reglamente (ES) 2019/947 ir Reglamente (ES) 2021/664 vartojamos sąvokos, užtikrintas aiškumas ir nuoseklumas taikant tam tikras Aviacijos įstatymo nuostatas valstybės orlaiviams ir valstybės bepiločiams orlaiviams. 4.1.2 .
4.1.2 . Dėl valstybės bepiločių orlaivių naudojimo Įstatymo projektu siūloma pakeisti Aviacijos įstatymo 16 straipsnio pavadinimą, jame nurodant ir šio straipsnio taikymą valstybės bepiločiams orlaiviams, taip pat šį straipsnį papildyti 9 ir 10 dalimis ir jose atitinkamai nustatyti, kad valstybės bepiločių orlaivių, išskyrus krašto apsaugos institucijų naudojamų valstybės bepiločių orlaivių, naudojimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija (9 dalis), o v alstybės bepiločių orlaivių, kuriuos naudoja krašto apsaugos institucijos, naudojimo tvarkos aprašą tvirtina kariuomenės vadas (10 dalis). Atlikus šiuos pakeitimus, bus nustatytas teisinis pagrindas tinkamai sureglamentuoti valstybės bepiločių orlaivių naudotojų specifinius interesus, o tai sudarys galimybes išlaikyti tinkamą skrydžių saugos lygį ir vykdyti atitinkamų suinteresuotų institucijų kompetencijoje esančias funkcijas. 4.1.3 . Dėl R eglamento (ES) 2021/664 dėl sistemos „U-space“ reglamentavimo sistemos nurodytų kompetentingų institucijų funkcijų vykdymo Į statymo projektu siūloma papildyti Aviacijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir numatyti, kad LTSA, be kita ko, atlieka kompetentingos institucijos funkcijas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/664
Aviacijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir numatoma, kad Agentūra, be kita ko, atlieka kompetentingos institucijos funkcijas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/664
. Nustačius tokį teisinį reguliavimą, būtų užtikrintas tinkamas R eglamento (ES) 2021/664 nuostatų taikymas ir aiškiai padalytos funkcijos tarp atitinkamų organizacijų. 4.1.4 .
4.1.4 . Dėl sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų ir vienintelių bendrų informacijos paslaugų teikėjų sertifikavimo Įstatymo projektu siūloma papildyti Aviacijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį 8 punktu ir nustatyti, kad Agentūra sertifikuoja sistemos „U-space“ paslaugų teikėjus ir vienintelį bendrų informacijos paslaugų teikėją, nurodytą Reglamente (ES) 2021/664 , ir išduoda jam atitinkamą pažymėjimą. Nustačius tokį teisinį reguliavimą, būtų užtikrintas tinkamas R eglamento (ES) 2021/664 nuostatų dėl paslaugų teikėjo sertifikavimo taikymas, užtikrintas aiškumas, kas vykdo šią funkciją. 4.1.5 .
4.1.5 . Dėl geografinių zonų nustatymo, bepiločių orlaivių šiose zonose naudojimo ir bepiločių orlaivių skrydži ų aerodromo oro eismo zonoje ir oro eismo informacijos zonoje Įstatymo projektu siūloma Aviacijos įstatymo 18 straipsnį papildyti:
, suderinusi su oro eismo paslaugų teikėju, o šių reglamentų numatytais atvejais remdamasi ir Agentūros atliktu ir LTSA pateiktu oro erdvės rizikos vertinimu, nustato LTSA jos nustatyta tvarka ;
, kuriose visi arba tam tikri bepiločių orlaivių skrydžiai ribojami arba draudžiami, LTSA gali nustatyti virš teritorijų, kuriose yra ornitologiniai draustiniai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės jų nurodytų teritorijų ribose, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, švietimo, mokslo, ugdymo įstaigos, gydymo ir slaugos įstaigos, valstybės institucijos, vidaus tarnybos statutinės įstaigos, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinių organizacijų atstovybės, Europos Sąjungos, NATO institucijos ir įstaigos, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kiti subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybės, akredituotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ;
virš karinių teritorijų ir pasienio zonoje, taip pat 500 metrų atstumu abipus geležinkelio kelio, kuriuo vyksta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybiniuose susitarimuose nurodytų tranzitinių traukinių eismas, ašies (toliau – geležinkelio kelio ašis), suderinęs su LTSA, nustato kariuomenės vadas jo nustatyta tvarka.
Dėl geografinių zonų nustatymo, bepiločių orlaivių šiose zonose naudojimo ir bepiločių orlaivių skrydži ų aerodromo oro eismo zonoje ir oro eismo informacijos zonoje Įstatymo projektu siūloma Aviacijos įstatymo 18 straipsnį papildyti:
, suderinusi su oro eismo paslaugų teikėju, o šių reglamentų numatytais atvejais remdamasi ir Agentūros atliktu ir LTSA pateiktu oro erdvės rizikos vertinimu, nustato LTSA jos nustatyta tvarka ;
, kuriose visi arba tam tikri bepiločių orlaivių skrydžiai ribojami arba draudžiami, LTSA gali nustatyti virš teritorijų, kuriose yra ornitologiniai draustiniai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės jų nurodytų teritorijų ribose, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, švietimo, mokslo, ugdymo įstaigos, gydymo ir slaugos įstaigos, valstybės institucijos, vidaus tarnybos statutinės įstaigos, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinių organizacijų atstovybės, Europos Sąjungos, NATO institucijos ir įstaigos, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kiti subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybės, akredituotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ;
virš karinių teritorijų ir pasienio zonoje, taip pat 500 metrų atstumu abipus geležinkelio kelio, kuriuo vyksta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybiniuose susitarimuose nurodytų tranzitinių traukinių eismas, ašies (toliau – geležinkelio kelio ašis), suderinęs su LTSA, nustato kariuomenės vadas jo nustatyta tvarka. Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinės zonos pasienio zonoje, taip pat 500 metrų atstumu abipus geležinkelio kelio ašies, papildomai suderinamos su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ;
(ES) 2019/947 , kuriose bepiločių orlaivių skrydžiai ribojami arba draudžiami.
Vykdydamos savo funkcijas, minėtos įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę laikinose bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinėse zonose taikyti technines bepiločių orlaivių skrydžių nutupdymo ir (ar) neutralizavimo priemones. Šios laikinos bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinės zonos nustatomos kariuomenės vado nustatyta tvarka, suderinta su vidaus reikalų ministru ir LTSA, ir negali galioti ilgiau, negu to reikalauja jų nustatymą lėmusios priežastys. Atitinkamos institucijos pasirašo veiklos susitarimus su vieninteliu bendros informacijos paslaugos teikėju dėl informacijos apie laikinas bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas skelbimo . Įstatymo projektu taip pat siūloma pakeisti Aviacijos įstatymo 35 straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad bepiločių orlaivių skrydžiai:1 ) LTSA nustatytose bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinėse zonose vykdomi Reglamento (ES) 2019/947 ir Reglamento (ES) 2021/664 ir LTSA nustatytomis sąlygomis ir tvarka;2 ) kariuomenės vado nustatytose bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinėse zonose vykdomi kariuomenės vado nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Papildomai Įstatymo projektu dėl šio Aiškinamojo rašto 1.1.5 papunktyje nurodytų priežasčių siūloma pripažinti netekusia galios Aviacijos įstatymo 35 straipsnio 9 dalį ir pakeisti 10 dalį, kurioje siūloma nustatyti, kad bepiločių orlaivių s krydžiai virš LTSA nustatytų bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinių zonų vertikalių ribų valdomoje oro erdvėje vykdomi LTSA nustatyta tvarka. Šią tvarką LTSA tvirtina oro eismo paslaugų teikėjo teikimu, suderintu su Agentūra . Nustačius tokį teisinį reguliavimą, būtų sudarytos teisinės prielaidos tinkamam R eglamento (ES) 2021/664 ir Reglamento (ES) 2019/947 nuostatų dėl bepiločių orlaivių sistemų geografinių zonų nustatymo įgyvendinimui, taip pat, atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomą reglamentavimą, aiškiai sureglamentuotas bepiločių orlaivių naudojimas Lietuvos Respublikos oro erdvėje užtikrinant lankstesnes visų oro erdvės naudotojų galimybes efektyviai naudoti oro erdvę. Papildomai būtų nustatyta galimybė atitinkamoms institucijoms ne tik nustatyti laikinas bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti šiose zonose technines bepiločių orlaivių skrydžių nutupdymo ir (ar) neutralizavimo priemones (siekiant tokią galimybę nustatyti įstatymu, kadangi tokių priemonių panaudojimas gali turėti ir turės poveikį nutupdomų (neutralizuojamų) bepiločių orlaivių atžvilgiu). 4.1.6 .
4.1.6 . Dėl sistemos „U-space“ paslaugų ir bendrų informacijos paslaugų Priėmus siūlomas nuostatas, Aviacijos įstatymas būtų papildytas 191 straipsniu
„Bendros informacijos paslaugos ir sistemos „U-space“ paslaugos“
, kurio 1 dalyje būtų nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje nustatytose sistemos „U-space“ oro erdvėse bendras informacijos paslaugas teikia sertifikuotas oro navigacijos paslaugų teikėjas, Lietuvos Respublikoje teikiantis oro navigacijos informacijos ir oro erdvės valdymo paslaugas, turintis Reglamente (ES) 2021/664 nurodytą vienintelio bendrų informacijos paslaugos teikėjo pažymėjimą . Šio straipsnio 2 dalyje būtų nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje nustatytose sistemos „U-space“ oro erdvėse sistemos „U-space“ paslaugas teikia sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai, turintys sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų pažymėjimus, nurodytus Reglamente (ES) 2021/664 , o 3 dalyje nurodoma, kad bendrų informacijos paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką ir sistemos „U-space“ paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką tvirtina LTSA, kiek jų nereglamentuoja Reglamentas (ES) 2021/664 . Nustačius tokį teisinį reguliavimą, būtų įgyvendintos R eglamento (ES) 2021/664 nuostatos dėl įpareigojimo valstybei narei užtikrinti, kad būtų teikiamos bendros informacijos paslaugos, ir dėl galimybės paskirti vienintelį bendrų informacijos paslaugų teikėją, bei būtų užtikrintas aiškus s istemos „U-space“ paslaugų ir bendrų informacijos paslaugų teikimo reglamentavimas, kiek jis nenumatytas R eglamente (ES) 2021/664 . 4.1.7 .
4.1.7 . Dėl rinkliavų už bendras informacijos paslaugas dydžių nustatymo Įstatymo projektu siūloma papildyti Aviacijos įstatymo
sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai moka paslaugų teikėjams rinkliavas už bendras informacijos paslaugas, nurodytas Reglamente (ES) 2021/664 , taip pat 50 straipsnį siūloma papildyti
rinkliavų už bendras informacijos paslaugas dydžius nustato vienintelis bendros informacijos paslaugos teikėjas. Šios rinkliavos turi būti ekonomiškai pagrįstos
. Nustačius tokį teisinį reguliavimą, būtų nustatytas įpareigojimas valstybės paskirtam vieninteliam bendrų informacijos paslaugų teikėjui skaidriai nustatyti ekonomiškai pagrįstas, paslaugų sąnaudas padengiančias rinkliavas, taip pat užtikrinama nustatomų rinkliavų dydžio atitikties ekonominiam pagrįstumui, paslaugos kokybei ir saugai kontrolė vadovaujantis LTSA nustatyta rinkliavų už bendras informacijos paslaugas dydžių nustatymo tvarka. 4.2 . Dėl kitų įstatymo projektu siūlomų pakeitimų 4.2.1 .
Dėl įgaliojimų nustatyti akrobatinių skrydžių orlaiviais vykdymo, Karšto oro balionų skrydžių Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose ir Skrydžių be radiolokacinio atsakiklio Lietuvos Respublikos valdomojoje oro erdvėje tvarkas Įstatymo projektu siūloma pakeisti įstatymo 35 straipsnio 2 dalį ir nustatyti įgaliojimą LTSA tvirtinti oro eismo paslaugų teikėjo parengtą tvarką, kuria būtų vykdomi o rlaivių, kuriuose nėra radiolokacinio atsakiklio, veikiančio „A + C“ arba „S“ režimu, išskyrus užsienio šalių valstybės orlaivius, skrydžiai Lietuvos Respublikos valdomąja oro erdve. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Aviacijos įstatymo 38 straipsnį ir papildyti jo pavadinimą nurodant, kad jis taikomas akrobatiniams skrydžiams ir skrydžiams karšto oro balionais. Taip pat šis straipsnis papildomas nuostatomis, kad a krobatiniai skrydžiai orlaiviais vykdomi LTSA nustatyta tvarka, o karšto oro balionų skrydžiai Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose vykdomi LTSA nustatyta tvarka. Šią tvarką LTSA tvirtintų oro eismo paslaugų teikėjo teikimu, suderintu su Agentūra. Priėmus siūlomą pakeitimą Aviacijos įstatymo 38 straipsnį sudarytų trys dalys. Nustačius minėtą reguliavimą, LTSA turėtų aiškius įgaliojimus nustatyti akrobatinių skrydžių orlaiviais vykdymo, karšto oro balionų skrydžių Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose ir Skrydžių be radiolokacinio atsakiklio Lietuvos Respublikos valdomojoje oro erdvėje tvarkas. 4.2.2 . Dėl nuostatų, susijusių su asmens reputacijos patikrinimu Įstatymo projektu siūloma:1 .
411 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas išplečiant šiuo metu galiojančią formuluotę ir nustatyti, kad išsamaus asmens reputacijos patikrinimo išvada negali būti teigiama, jeigu yra nustatyta, kad asmuo turi arba turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Pažymėtina, kad dėl žvalgybinės informacijos specifikos ir jautrumo, taip pat įvertinus civilinės aviacijos saugumo svarbą, Įstatymo projektu nesiūloma nustatyti konkrečių turėtų ar turimų ryšių pobūdžio, dažnumo, senaties termino ir kitų požymių. 2 . Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei sistemiškumo, patikslinti Aviacijos įstatymo411 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas ir nustatyti, kad išsamaus asmens reputacijos patikrinimo išvada negali būti teigiama, jeigu yra nustatyta, kad asmuo dalyvauja ar per pastaruosius 5 metus dalyvavo neregistruoto judėjimo veikloje, jeigu toks dalyvavimas kelia grėsmę civilinės aviacijos saugumui. 3
411 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuriame nustatyta, kad jei Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturi galimybės gauti ar negauna iš atitinkamų užsienio valstybių institucijų patikimos informacijos apie užsienio valstybės pilietį arba asmenį be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos pilietį, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, dėl minėtosios dalies 5, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių arba iš atitinkamų institucijų gauta informacija kelia pagrįstų abejonių dėl šios informacijos patikimumo, tai išsamaus asmens reputacijos patikrinimo išvada negali būti teigiama.
Įstatymo projektu siūloma susiaurinti ir konkretizuoti šalių, į kurių atitinkamas institucijas būtų kreipiamasi, ratą ir nustatyti, kad informacija yra gaunama iš visų valstybių, kuriuose tikrinamas asmuo nuolat gyveno per pastaruosius 5 metus. Šis patikslinimas panaikintų nepagrįstus ribojimus asmenų (pavyzdžiui, turinčių leidimą gyventi ES ar NATO valstybėje) galimybei įsidarbinti, o taip pat padėtų išlaikyti konkurencingą verslo vystymąsi ir plėtrą regione. 4
411 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad duomenis dėl asmens administracinio baustumo iš ANR teiktų ne LTSA, o Vyriausybės įgaliota institucija – IRD. Taip pat patikslinti Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 4 dalies nuostatas nustatant, kad teistumo duomenis subjektai gautų tiesiogiai kreipdamiesi į IRD o ne per LTSA. Tokiu būdu teistumo ir administracinio baustumo duomenų teikimas tikrinant asmens reputaciją taptų operatyvesnis, kadangi subjektai šiuos duomenis gautų iš vienos institucijos – IRD. [9] Tai sumažintų patiriamas laiko sąnaudas įmonėms ir LTSA, įmonės išvengtų papildomų finansinių išlaidų, kadangi joms nereikėtų papildomai mokėti LTSA už kreipimosi į IRD ir iš IRD gautos informacijos persiuntimo išlaidas, kurios šiuo metu įskaičiuotos į valstybės rinkliavą.
Be to, galimybė gauti teistumo ir administracinio baustumo duomenis tiesiogiai iš IRD, subjektams leistų efektyviau organizuoti asmenų įdarbinimo procesą, nes turėdamos duomenis tik apie asmens teistumą ir baustumą įmonės jau galėtų organizuoti įdarbinamam asmeniui privalomus aviacijos saugumo mokymus, nelaukdamos likusios privalomos žvalgybos institucijų [10] turimos informacijos, kuri turi būti gaunama iki asmeniui faktiškai leidžiant vykdyti atitinkamas saugumo funkcijas (t. y. atliktas išsamus asmens reputacijos patikrinimas). Toks reguliavimas būtų suderintas su Reglamento (ES) 2015/1998 nuostatomis ir sudarytų tinkamas prielaidas efektyvesniam asmenų įdarbinimo ir mokymo organizavimui. Taip pat patikslinti Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus įstaigų prie ministerijų pavadinimus juos įvardijant Vyriausybės įgaliotomis institucijomis. Nurodytųjų funkcijų atlikimas būtų įforminamas Vyriausybės nutarime dėl Aviacijos įstatymo įgyvendinimo. 5 . Nustatyti, kad IRD ir LTSA išduodami dokumentai turi būti išduoti ne seniau kaip prieš 60 kalendorinių dienų.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad informacijos gavimas iš atitinkamų užsienio institucijų gali užtrukti ilgiau, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai užsienio valstybių piliečiai arba asmenys be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje arba kurie per pastaruosius 5 metus ilgiau kaip 6 mėnesius gyveno užsienyje, patys pateiktų užsienio kompetentingų institucijų dokumentus dėl tikrinamo asmens teistumo, šie dokumentai turėtų būti išduoti ne seniau, kaip prieš 90 kalendorinių dienų. 6
411 straipsnio 7 dalį ir papildyti prašyme dėl asmens reputacijos tikrinimo teikiamų duomenų apie asmenį kiekį – nustatyti, kad be šiuo metu Aviacijos įstatyme numatytų duomenų, pateikti ir visas asmens gyvenamąsias vietas, kuriose asmuo gyveno ne Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip6 mėnesius per pastaruosius5 metus. Tokie duomenys leistų užtikrinti kokybiškesnį VSD ir AOTD atliekamą patikrinimą apie užsienio valstybėje gyvenančius ar gyvenusius asmenis. 7 .
7. Patikslinti Aviacijos įstatymo411 straipsnio 8 dalies nuostatas ir nustatyti, kad tais atvejais, jeigu išsamus asmens reputacijos patikrinimas buvo atliktas prieš tam asmeniui išduodant oro uosto pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė jam nelydimam patekti į oro uosto riboto patekimo zoną, vežėjai ir aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai gali neatlikti išsamaus asmens reputacijos patikrinimo pagal šio Aviacijos įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, o oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės ir Agentūra – pagal Aviacijos įstatymo 41 straipsnio 7 dalį, jeigu vežėjai, aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai ar Agentūra turi dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu buvo atliktas išsamus asmens reputacijos patikrinimas, ar yra automatizuotos sistemos, per kurias atliekamas išsamus reputacijos patikrinimas, naudotojai ir gali bet kuriuo momentu įsitikinti ir įrodyti Agentūrai patikrinimo metu, jog asmenys atitinka išsamaus asmens reputacijos patikrinimo reikalavimus. Taip pat Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, leidžiančią įmonėms deleguoti (pavesti) išsamaus asmens reputacijos patikrinimą vykdyti jų vardu kitam subjektui, tačiau numatyti, kad tokiais atvejais delegavusi (pavedusi) įmonė liktų atsakinga už tinkamą reputacijos patikrinimo atlikimą ir privalėtų kontroliuoti, kaip šis patikrinimas yra vykdomas. Šios nuostatos leistų išvengti dvigubo to paties asmens išsamaus asmens reputacijos patikrinimo, sumažėtų užklausų skaičius atitinkamoms institucijoms. 8 .
8. Papildyti Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 9 dalį nuostata, suteikiančią išimtį Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Jungtinėje Karalystėje arba kurie per pastaruosius 5 metus ilgiau kaip 6 mėnesius gyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Jungtinėje Karalystėje, dokumentus dėl informacijos pagal Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių pateikti ne iš asmens gyvenamosios užsienio šalies kompetentingų institucijų, o iš IRD. 4.2.3 . Dėl nuostatų, susijusių su aviacijos saugumo užtikrinimu Įstatymo projektu siekiama suteikti įgaliojimus Agentūrai suteikti trečiosios šalies reguliuojamo subjekto (RA3) ir trečiosios šalies žinomo siuntėjo (KC3) statusą, o LTSA – nustatyti šių statusų suteikimo tvarką ir atitinkamai papildyti Aviacijos įstatymo 41 straipsnio 8 dalį. Taip pat Įstatymo projektu siūloma Aviacijos įstatymo 41 straipsnio 8 dalies nuostatas dėl teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus suteikimo perkelti į naują Aviacijos įstatymo 412 straipsnį. Taip pat šį straipsnį papildyti nuostatomis dėl turinčių teisę vykdyti aviacijos saugumo mokymus subjektų rato, šios teisės suteikimo, jos sustabdymo, sustabdymo atšaukimo ir teisės panaikinimo sąlygų, kurios perkeliamos iš susisiekimo ministro patvirtintos N acionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programos [11] . Siekiant tiesinio aiškumo Įstatymo projektu siūloma papildyti Aviacijos įstatymo 41 straipsnio 10 dalį ir nustatyti, kad Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 1.7 punkte numatytos ypatingos svarbos informacinių ir ryšių technologijų sistemos bei duomenys, nepatenkantys į Kibernetinio saugumo įstatymo reguliavimo sritį, nustatomi ir jų apsauga nuo kibernetinių grėsmių vykdoma vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 1.7 punkto ir Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos nuostatomis. 4.2.4 .
4.2.4 . Dėl nuostatų dėl skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys Įstatymo projektu, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Aviacijos įstatymo 46 straipsnio 7 dalies nuostatas ir nustatyti, kad skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4.2.5 . Dėl nuostatų , susijusių su aprūpinimo degalais ir tepalais paslaugomis ir antžeminiu aptarnavimu ir priežiūra, patikslinimo Įstatymo projektu siūloma patikslinti Aviacijos įstatymo 2 priedo 4 punktą ir nurodyti, kad aprūpinimo degalais ir tepalais antžeminės paslaugos yra degalų į orlaivius įpylimo ir (arba) degalų išpylimo organizavimas ir vykdymas, o taip pat tepalų ir kitų skysčių įpylimas į orlaivius. Taip pat Įstatymo projektu siūloma atlikti redakcinį patikslinimą Aviacijos įstatymo 1 priedo 1.1 papunktyje ir numatyti , kad antžeminis administravimas ir priežiūra apima ryšių su vietos valdžios ir kitomis institucijomis palaikymą. Atlikus šiuos patikslinimus, Aviacijos įstatymo 2 priedo 4 punktas atitiks 1996 m. spalio
96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką priedo 7.1 papunkčio nuostatas, taip pat Aviacijos įstatymo 1 priedo 1.1 papunktis atitiks šios direktyvos priedo 1.1 papunkčio nuostatas. 4.2.6 . Dėl nuostatų, susijusių su Nacionaline oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programa. Priėmus siūlomas nuostatas, Aviacijos įstatymo 3 skyrius bus papildytas 11 skirsniu, kuriame bus numatyta, kad susisiekimo ministras tvirtina Nacionalin ę oro susisiekimo formalumų supaprastinimo program ą, kurioje bus nustatytos priemonės, palengvinančios ir optimizuojančios orlaivių, skrydžio įgulų, keleivių, krovinių, pašto ir atsargų judėjimą, panaikintų perteklines kliūtis ir pagerintų oro susisiekimo veiklos procesus ir taikomas procedūras ( migracijos, karantino, muitų, išvykimo ir kt.).
Ši programa bus sudaroma laikantis Čikagos konvencijos ir jos 9 priedo nuostatų, taip pat vadovaujantis šiame priede nurodytais standartais ir rekomenduojamąją praktika. Taip pat bus numatyta, kad Nacionalinės oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programos įgyvendinimą koordinuos susisiekimo ministro sudaryta Nacionalinė oro susiekimo formalumų supaprastinimo komisija. Taip pat Aviacijos įstatymo 2 straipsnis papildomas 301 dalimi, kurioje numatoma o ro susisiekimo formalumų supaprastinimo sąvoka – tai p riemonių, padedančių paspartinti ir optimizuoti orlaivių, skrydžio įgulų, keleivių, krovinių, pašto ir atsargų judėjimą, visuma, kartu užtikrinanti visapusišką atitiktį nacionalinės ir tarptautinės teisės aktams, kuriais reglamentuojama imigracija, atvykimas ir išvykimas, karantinai, muitai. Pažymėtina, kad vadovaujantis Čikagos konvencijos 9 priedo
„Formalumų supaprastinimas“ 8 skyriaus G dalies nuostatomis
[12] , kiekviena ICAO valstybė narė turi parengti nacionalinę oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programą ir įsteigti nacionalinį oro transporto formalumų supaprastinimo komitetą . Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ši programa nėra susijusi su Strateginio valdymo įstatyme apibrėžtais planavimo dokumentais ir nėra priskirtina šiame įstatyme nurodytiems valstybės strategijų tipams. 4.3 . Dėl įstatymo projekto įsigaliojimo Priėmus įstatymą, reikės parengti ir priimti tam tikrus jo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Kadangi nemažai Įstatymo projekte numatytų straipsnių siejami su R eglamento (ES) 2021/664 įgyvendinimu, siekiant užtikrinti, kad jų įgyvendinamieji teisės aktai būtų parengti ir priimti iki R eglamento (ES) 2021/664 taikymo pradžios, siūloma numatyti, kad įstatymas, išskyrus jo 8 straipsnio 1 ir 5 dalis, 9 straipsnį, 14 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnį, įsigaliotų 2023 m. sausio 26 d., įstatymo 9 straipsnis įsigaliotų 2023 m. kovo 31 d., įstatymo 8 straipsnio 1 ir 5 dalys, 14 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnis įsigaliotų 2023 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos kariuomenės vadas, susisiekimo ministras, LTSA ir Agentūra iki 2023 m. sausio 25 d. turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus su šio įstatymo 9 straipsniu susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuos iki 2023 m. kovo 30 d. turėtų priimti LTSA, taip pat su šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 14 straipsnio 2 dalimi ir 15 straipsniu susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuos iki 2023 m. gegužės 31 d. turėtų priimti Vyriausybė ir LTSA. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto pirmojo derinimo eigoje gautą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymą, pateiktą 2022 m. vasario 22 d. raštu Nr.
3-755 (toliau – EIM raštas), atlikti Įstatymo projekto poveikio konkurencijai vertinimą, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kokiais atvejais teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, ir į tai, kad, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuomone, Įstatymo projektu nustatomas reguliavimas atitinka minėto straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 6, 7, 15 punktuose nustatytus atvejus , v adovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos parengtų Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairių (toliau – Gairės) 7.4 papunkčiu, buvo vertinama, ar sprendimas paskirti vienintelį bendrų informacijos paslaugų teikėją, turintį atitinkamą vienintelio bendrų informacijos paslaugos teikėjo pažymėjimą, kuris vienintelis teiktų bendras informacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje nustatytose sistemos „U-space“ oro erdvėse, gali daryti poveikį konkurencijai. Atliekant tokio poveikio vertinimą buvo atsakoma į Gairėse nurodyto klausimyno klausimus, ar:
Reglamento (ES) 2021/664 nuostatomis, būtų paskirtas vienintelis bendrų informacijos paslaugų teikėjas.
Svarbu pažymėti, kad toks sprendimas siūlomas atsižvelgiant į šio aiškinamojo rašto 1.1.6 papunktyje nurodytas priežastis, t. y., kad Reglamento (ES) 2021/664 preambulės 14 punkte nurodyta, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kiekvienoje sistemos „U-space“ oro erdvėje būtų teikiamos bendros informacijos paslaugos, kad UAS naudotojai galėtų nediskriminuojami naudotis sistemos „U-space“ oro erdve ir paslaugomis, ypač atsižvelgiant į saugą, o 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali paskirti vienintelį bendrų informacijos paslaugų teikėją, kuris vienintelis teiktų bendras informacijos paslaugas visose arba kai kuriose sistemos „U-space“ oro erdvėse, už kurias jos yra atsakingos. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Remiantis SESAR bendros įmonės (
Europos institucionalizuota įmonė, vykdanti atitinkamus mokslinius tyrimus ir inovacijas) parengtoje studijoje „ European Drones Outlook Study. Unlocking the Value for Europe
“ pateiktomis prielaidomis, iki 2050 m. Europoje (taip pat ir Lietuvoje) bus plėtojamos esamos paslaugos, susijusios su bepiločių orlaivių naudojimu, bei diegiamos naujos ir inovatyvios paslaugos šiose srityse:
Pažymėtina, kad, šiuo metu kai kurių Lietuvos miestų teritorijose (valdomoje oro erdvėje, tarptautinių aerodromų prieigose) dauguma bepiločių skrydžių dėl įvairių priežasčių (pvz., nenustatytos atitinkamos bepiločių orlaivių sistemų geografines zonos, gana sudėtingos leidimo skrydžiui gavimo sąlygos) ne visada vykdomi laikantis visų nustatytų reikalavimų. Remiantis VĮ „Oro navigacija“ duomenimis, 2018–2020 m. suteiktų leidimų specialiųjų bepiločių orlaivių skrydžiams valdomojoje oro erdvėje skaičiai buvo tokie: 2018 m. – 48, 2019 m. – 37, o 2020 m. – 36. Tačiau įmonės atlikta „U-space“ paslaugų įgyvendinimo kaštų naudos analizė atskleidė, kad iki 2035 m. profesionaliais tikslais naudojamų bepiločių orlaivių skrydžių skaičius per metus, remiantis baziniu augimo scenarijumi, gali siekti beveik 346 tūkst. skrydžių, o laisvalaikiui naudojamų bepiločių orlaivių prognozuojami skrydžių skaičius dar didesnis – apie 681 tūkst. skrydžių. Skaičiuojama, kad įgyvendinus Reglamento (ES) 2021/664 reikalavimus, tam tikrose zonose nustačius sistemos „U-space“ oro erdvę ir įdiegus naujų sistemos „U-space“ paslaugų teikimą joje, ne mažiau kaip pusė šių skrydžių bus vykdoma nustatytoje sistemos „U-space“ oro erdvėje ir naudojantis sistemos „U-space“ paslaugomis.
Taigi, plečiantis paslaugų, teikiamų bepiločiais orlaiviais, rinkai, atsiveriant vis daugiau verslo nišų, bus aktualu išlaikyti tvarų verslą, o įgyvendinus Reglamento (ES) 2021/664 reikalavimus ir pradėjus teikti sistemos „U-space“ paslaugas, bus sudarytos galimybės daugeliui verslo rūšių, susijusių su bepiločių orlaivių naudojimu savo paslaugas teikti ir jas plėtoti oficialiai ir tvariai, kadangi bus sukurta tam tikra bepiločiams orlaiviams skirta ekosistema, kurioje bus sudarytos sąlygos efektyviai ir lengvai planuoti bei vykdyti veiklas ir teikti paslaugas saugiai integruojantis į bendrą oro erdvę, ir, saugiai atskiriant bepiločių orlaivių ir žmonių pilotuojamų orlaivių veiklas, užtikrinama skrydžių sauga. Kitos Įstatymo projektu siūlomos nuostatos verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Pažymėtina, kad Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo planas), 5.7.12 papunktyje numatyta priemonė p akeisti Nevaldomos oro erdvės skrydžių organizavimo informacinės sistemos nuostatus ir Duomenų saugos nuostatus, siekiant sudaryti bepiločių orlaivių komercinio naudojimo sąlygas, integruojant juos į oro eismo valdymo sistemą.
Šios, planuotos kurti Nevaldomos oro erdvės skrydžių organizavimo informacinės sistemos (toliau – NOESOIS) nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3-177„Dėl Nevaldomos oro erdvės skrydžių organizavimo informacinės sistemos nuostatų ir duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“, o jos pagrindinis tikslas – informacinių technologijų priemonėmis teikti suinteresuotoms šalims informaciją apie laisvojo skridimo orlaivių, bepiločių orlaivių ir bendrosios aviacijos orlaivių skrydžius Lietuvos nevaldomoje oro erdvėje. Atsižvelgiant į tai, kad, kadangi bepiločiai orlaiviai naudojami toje pačioje oro erdvėje kaip ir pilotuojami orlaiviai bei padaugėjus jų skrydžių netoli tarptautinių oro uostų (valdomoje oro erdvėje), vien tik NOESOIS nuostatuose numatyto informacijos teikimo apie bepiločių orlaivių veiklą kitiems oro erdvės naudotojams nebepakanka, be to, 2019 m. priėmus R eglamentą (ES) 2019/947 , o vėliau – Reglamentą (ES) 2021/664 , kuriais buvo nustatyti saugaus bepiločių orlaivių naudojimo ir jų integravimo į oro eismą reikalavimai, NOESOIS tikslai ir uždaviniai iš esmės nebeatitinka nei minėtų reglamentų reikalavimų, nei esamų bepiločių orlaivių integravimo į bendrą oro eismą poreikių. Todėl NOESOIS plėtojimas laikytinas nebetikslingu.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto nuostatomis, susijusiomis su Reglamento (ES) 2021/664 įgyvendinimu, nustatomas pagrindas pasiekti minėtame Įgyvendinimo plano 5.7.12 papunktyje nustatyto tikslo – sudaryti bepiločių orlaivių komercinio naudojimo sąlygas, integruojant juos į oro eismo valdymo sistemą, įgyvendinant pažangesnius, valstybėms narėms tiesiogiai taikomus naujųjų „U-space“ reglamentų reikalavimus. Kitos siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 15 straipsnyje, kuriuo Aviacijos įstatymas papildomas 54 straipsniu, nurodyta susisiekimo ministro tvirtinama Nacionalin ė oro susisiekimo formalumų supaprastinimo program a nėra vertinama pagal Strateginio valdymo įstatyme apibrėžtus planavimo dokumentus, kadangi ši programa nėra priskiriama nė vienam iš valstybės strategijų tipui, nurodytų Strateginio valdymo įstatyme. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai buvo įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 .
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą, reikės pakeisti /priimti:1 ) Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285
„Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (pakeitimas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu);
2 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1613-7 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos patvirtinimo“;3 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 377 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės pažeidimų fiksavimo ir informacijos apie užfiksuotus Lietuvos Respublikos oro erdvės pažeidimus perdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (projektas į sąrašą įtrauktas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išreikštą poreikį;
pakeitimas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu );4 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pakeitimas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu; rengėjas – Vidaus reikalų ministerija).
5 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos įsakymą „Dėl Valstybės bepiločių orlaivių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (naujas teisės aktas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu);6 ) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr.
3-193 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programos patvirtinimo“;7 ) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą „Dėl Nacionalinės oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programos patvirtinimo“;8 ) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą „Dėl Nacionalinės oro susiekimo formalumų supaprastinimo komisijos sudarymo“;9 ) k ariuomenės vado įsakymą (-us)
„Dėl bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinių zonų virš karinių teritorijų ir pasienio zonoje ir laikinų bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinių zonų nustatymo“ ir „Dėl Bepiločių orlaivių s
krydžių vykdymo bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinėse zonose virš karinių teritorijų ir pasienio zonoje tvarkos aprašo patvirtinimo “ (naujas (-i) teisės aktas (-ai), pakeitimas (-ai) turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu) ;10 ) k ariuomenės vado įsakymą „Dėl Valstybės bepiločių orlaivių, kuriuos naudoja krašto apsaugos institucijos, naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (naujas teisės aktas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu);11 ) LTSA direktoriaus įsakymą „ Dėl bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinių zonų nustatymo ir skrydžių vykdymo sąlygų jose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (naujas teisės aktas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu) ;12 ) LTSA direktoriaus 2012 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 4R-89 „Dėl Oro navigacijos informacijos paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (pakeitimas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu );13 ) LTSA direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. įsakymą Nr.
2BE-85 „Dėl Oro eismo paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pakeitimas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu );14 ) LTSA direktoriaus įsakymą „Dėl Sistemos „U-space“ paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (naujas teisės aktas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu);15 ) LTSA direktoriaus įsakymą „Dėl Bendros informacijos paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (naujas teisės aktas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu);16 ) LTSA direktoriaus įsakymą „Dėl A krobatinių skrydžių orlaiviais vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (naujas teisės aktas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu);17 ) LTSA direktoriaus įsakymą „ Dėl Karšto oro balionų skrydžiai Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose vykdymo tvarkos patvirtinimo“;18 ) LTSA direktoriaus įsakymą „Dėl Bepiločių orlaivių s krydžių virš nustatytų bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinių zonų vertikalių ribų valdomoje oro erdvėje vykdymo tvarkos patvirtinimo“;19 ) LTSA direktoriaus įsakymą „Dėl Orlaivių, kuriuose nėra radiolokacinio atsakiklio, veikiančio „A + C“ arba „S“ režimu, skrydžių Lietuvos Respublikos valdomąja oro erdve vykdymo tvarkos patvirtinimo“;20 ) LTSA direktoriaus įsakymą „Dėl trečiosios šalies reguliuojamo subjekto (RA3) ir trečiosios šalies žinomo siuntėjo (KC3) statuso suteikimo tvarkos nustatymo“;21 ) Agentūros direktoriaus įsakymą „Dėl Prašymų išduoti sistemos „U-space“ paslaugų teikėjo, vienintelio bendrų informacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (naujas teisės aktas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu).
2BE-85 „Dėl Oro eismo paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pakeitimas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu );14 ) LTSA direktoriaus įsakymą „Dėl Sistemos „U-space“ paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (naujas teisės aktas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu);15 ) LTSA direktoriaus įsakymą „Dėl Bendros informacijos paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (naujas teisės aktas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu);16 ) LTSA direktoriaus įsakymą „Dėl A krobatinių skrydžių orlaiviais vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (naujas teisės aktas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu);17 ) LTSA direktoriaus įsakymą „ Dėl Karšto oro balionų skrydžiai Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose vykdymo tvarkos patvirtinimo“;18 ) LTSA direktoriaus įsakymą „Dėl Bepiločių orlaivių s krydžių virš nustatytų bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinių zonų vertikalių ribų valdomoje oro erdvėje vykdymo tvarkos patvirtinimo“;19 ) LTSA direktoriaus įsakymą „Dėl Orlaivių, kuriuose nėra radiolokacinio atsakiklio, veikiančio „A + C“ arba „S“ režimu, skrydžių Lietuvos Respublikos valdomąja oro erdve vykdymo tvarkos patvirtinimo“;20 ) LTSA direktoriaus įsakymą „Dėl trečiosios šalies reguliuojamo subjekto (RA3) ir trečiosios šalies žinomo siuntėjo (KC3) statuso suteikimo tvarkos nustatymo“;21 ) Agentūros direktoriaus įsakymą „Dėl Prašymų išduoti sistemos „U-space“ paslaugų teikėjo, vienintelio bendrų informacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (naujas teisės aktas, turi įsigalioti kartu su atitinkamų Aviacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimu). 13 .
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Kaip pažymėta anksčiau, Europos Sąjungoje kol kas nėra sertifikuotų bendrų informacijos paslaugų ir sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų, ir šias paslaugas valstybėse narėse bent jau pradiniame etape greičiausiai planuoja teikti oro eismo paslaugų teikėjai, gavę atitinkamų paslaugų teikėjų sertifikatus. Tačiau, nors kol kas nei Europos Komisija, nei EASA nėra pateikusios net rekomendacinio pobūdžio nuostatų dėl minėtos veiklos finansavimo, ir tikėtina, kad tokio pobūdžio rekomendacijos arba tam tikri reikalavimai bus nustatyti vėliau, tik išnagrinėjus valstybių narių praktiką, Europos Komisija yra išreiškusi griežtą poziciją, kad oro eismo paslaugų teikėjams draudžiama naudoti iš įprastų oro erdvės naudotojų surinktas rinkliavas bendrų informacijos paslaugų ir sistemos „U-space“ paslaugų teikimui finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme numačius, jog Lietuvos Respublikoje nustatytose sistemos „U-space“ oro erdvėse bendras informacijos paslaugas teikia sertifikuotas oro navigacijos paslaugų teikėjas, Lietuvos Respublikoje teikiantis oro navigacijos informacijos ir oro erdvės valdymo paslaugas ( turintis Reglamente (ES) 2021/664 nurodytą vienintelio bendrų informacijos paslaugos teikėjo pažymėjimą), t. y., VĮ „Oro navigaciją“ paskyrus vieninteliu bendrų informacijos paslaugų teikėju ir įmonei taip pat rengiantis rinkos sąlygomis teikti sistemos „U-space“ paslaugas , įmonės atitinkamos i nvesticijos ir veiklos sąnaudos iki 2035 m. sudarys 6,5 mln. Eur (iš kurių – 2,7 mln. Eur yra įrangos įsigijimas ir palaikymas).
Remiantis VĮ „Oro navigacija“ atlikta pirmine kaštų-naudos analize, atitinkamos (-ų) sistemos (-ų), skirtos (-ų) paslaugoms teikti, diegimas ir palaikymas pradėjus įgyvendinti „U-space“ koncepciją ir teikti atitinkamas paslaugas pirmuosius 5–9 metus bus nuostolingas. Pažymėtina, kad, nustačius visiškai naują reglamentavimą dėl bepiločių orlaivių naudojimo ir sukūrus atitinkamą ekosistemą bepiločių orlaivių naudojimui, bus pirmiausia siekiama tinkamai išbandyti naujai įdiegtas paslaugų teikimo sistemas, jų veiksmingumą ir mastą nesukeliant papildomos finansinės naštos bepiločių orlaivių naudotojams. Todėl neplanuojama, kad pirmuosius 5 metus bus renkamos rinkliavos už teikiamas paslaugas. Tačiau skaičiuojama, kad vėlesniais metais net ir renkant rinkliavas iš bepiločių orlaivių naudotojų ir neturint galimybių išlaikyti šios sistemos iš rinkliavų, surenkamų iš kitų oro erdvės naudotojų, šios sistemos išlaikymui ir paslaugų teikimui užtikrinti bus būtinos papildomos lėšos. Atsižvelgiant į tai, bus būtina svarstyti dalį sąnaudų (kurių dydį bus galima nustatyti atsiskleidus naujųjų paslaugų paklausai), susijusių su paslaugų teikimu, kompensuoti iš kitų šaltinių, pvz., iš valstybės biudžeto arba taikant iš kitos veiklos gauto pelno reinvesticijos mechanizmą. Kitų Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui neprireiks valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, sutaupymų taip pat nenumatoma. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų nėra. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra „bepiločių orlaivių sistemos“, „geografinė zona“, „sistemos „U-space“ oro erdvė“, „oro eismas“, „civilinė aviacija“, „kariuomenės vadas“, „aviacijos saugumas“, „formalumų supaprastinimas“, „reputacija“, „kibernetinis saugumas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą dalyvavimas neregistruoto judėjimo veikloje yra diskvalifikuojanti aplinkybė, „jeigu toks dalyvavimas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui“; pagal Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymą – „jeigu toks dalyvavimas gali kelti grėsmę pareiškėjui ar licencijos turėtojui“. [2] Reglamento (ES) 2015/1998 [2] priedo 11.1.5 papunktis. [3] Kartu nustačius asmens tapatybę bei patikrinus duomenis apie pastarųjų 5 metų darbovietes, mokymosi įstaigas bei pertraukas, jeigu tokių buvo (Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 11.1.3 p.). [4] Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5–8 punktai. [5] apie žvalgybos institucijų pateiktus duomenis (turint omenyje ir tai, kad tokių duomenų pateikimui Aviacijos įstatymas numato gana ilgą 20 darbo dienų terminą). [6] Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. 3-193 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programos patvirtinimo“ [7] Reglamento (ES) 2015/1998 1.7.5 papunktis numato, kad jei oro uostų operatoriams, oro vežėjams ir nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje apibrėžtiems subjektams taikomi atskiri kibernetinio saugumo reikalavimai, kylantys iš kitų ES arba nacionalinės teisės aktų, atitinkama institucija gali reikalauti, kad vietoj šio reglamento reikalavimų būtų laikomasi kitų ES ar nacionalinės teisės aktų nuostatų. [8] Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr.
3-193 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programos patvirtinimo“. [9] Standartinis asmens reputacijos patikrinimas apima tik duomenis apie asmens teistumą ir administracinį baustumą. [10] Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5–8 punktai. [11] Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. 3-193 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programos patvirtinimo“ [12] 8.17. Kiekviena Susitariančioji Valstybė parengia nacionalinę oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programą , pagrįstą Konvencijos ir jos 9 priedo formalumų supaprastinimo reikalavimais.
<...>
8.19. Kiekviena Susitariančioji Valstybė įsteigia nacionalinį oro transporto formalumų supaprastinimo komitetą ir, jeigu reikia, oro uostų formalumų supaprastinimo komitetus arba panašias koordinavimo įstaigas, kad būtų koordinuojama formalumų supaprastinimo veikla, vykdoma valstybės departamentų, tarnybų ir kitų organizacijų, susijusių su įvairiais tarptautinės civilinės aviacijos aspektais arba atsakingų už juos, taip pat susijusių su oro uostą valdančiomis įmonėmis ir orlaivio naudotojais.
38, 41, 411
IR 412
2023-02-02 Nr. XIVP-2401 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Aviacijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
dalyje ir toliau projekto tekste yra vartojama sąvoka „vidaus tarnybos statutinės įstaigos“. Pastebėtina, kad Vidaus tarnybos statute tokia sąvoka nėra vartojama. Šiame statute įtvirtintos atskiros vidaus tarnybos, kuri suprantama kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma, ir statutinės įstaigos sąvokos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymuose vartoti vienodas sąvokas, siūlytume projektu keičiamo įstatymo tekste vartoti sąvoką „statutinės įstaigos“. Kartu atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto4 straipsnyje vartojamus statutinių įstaigų apibrėžimus reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo
44 dalį. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo
dalyje ir toliau projekto tekste yra vartojama sąvoka „krašto apsaugos institucijos“. Atkreiptinas dėmesys, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme yra vartojama „krašto apsaugos sistemos institucijų“ sąvoka. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai tikslinti, vartojamą terminiją derinant su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatomis. 3.
keičiamo įstatymo
dalyje vietoj nuorodos „ Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatyme“ reikėtų rašyti nuorodą „Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute“, nes sąvokos yra įtvirtintos pačiame Vidaus tarnybos statute, o ne jo patvirtinimo įstatyme. 4. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad reglamentų numatytais atvejais bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas Lietuvos Respublikos oro erdvėje LTSA nustato remdamasi ir Agentūros atliktu ir LTSA pateiktu oro erdvės rizikos vertinimu. Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus Agentūros atlikto oro erdvės rizikos vertinimo pateikimo LTSA tikslas bei esmė. Jeigu siekiama nustatyti, kad Agentūros atlikto oro erdvės rizikos vertinimo pateikimas LTSA yra privaloma (ar būtina) formalioji tokio rizikos vertinimo įteisinimo ar patvirtinimo procedūra, tai reikėtų plačiau atskleisti. Jeigu, vis dėlto, atlikto oro erdvės rizikos vertinimo pateikimo esmė ar tikslas yra tiesiog kompetentingos institucijos supažindinimas su šiuo dokumentu, siūlome šios nuostatos atsisakyti kaip perteklinės (nes ir taip akivaizdu, kad šis viešojo administravimo subjekto patvirtintas teisės aktas bus viešas ir visiems prieinamas). 5. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžių „informacija apie šiame punkte nurodytus asmenis gaunama iš valstybių, kuriose asmuo nuolat gyveno pastaruosius 5 metus“ įrašytini žodžiai „šio punkto nuostatos taikomos tik tiems asmenims, kurie užsienio valstybėse nuolat gyveno pastaruosius 5 metus. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, vietoj žodžio „gaunama“ įrašytinas žodis „prašoma“, nes ne visada iš užsienio valstybių institucijų prašoma informacija dėl objektyvių priežasčių bus suteikta. 6. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 411 straipsnio struktūrinė dalis, kuri eina po keičiamo įstatymo 411 straipsnio 5 dalies, neturi numerio.
Atsižvelgiant į tai projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 411 straipsnio numeravimas arba tikslintinas, arba minėtoji struktūrinė dalis turėtų būti dėstoma ne kaip atskira pastraipa, o kaip 5 dalies tęsinys. 7. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 411 straipsnio struktūrinėje dalyje be numerio, siūlytina žodžius „buvimą“, „nebuvimą“ atskirti skliaustu, o ne pasvirusiu brūkšniu. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 411 straipsnio 6 dalies. 8. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 411 straipsnio struktūrinėje dalyje be numerio yra numatoma, kad Lietuvos Respublikos saugumo departamentas ir Vyriausybės įgaliota įstaiga turi teisę savo sprendimu pratęsti terminą dėl informacijos pateikimo LTSA apie keičiamo įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5-8 punktuose nurodytų aplinkybių buvimą (nebuvimą). Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, ar šios įstaigos privalo informuoti LTSA apie priimtą sprendimą pratęsti terminą dėl informacijos pateikimo. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šią nuostatą papildyti, numatant pareigą informuoti LTSA apie termino pratęsimą ir apibrėžti konkretų terminą, per kurį ši informacija turi būti pateikiama. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto
straipsnio 6 dalies. 9. Nėra aiškus projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 411 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios, kad šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos institucijos informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki sprendimo dėl asmens reputacijos patikrinimo priėmimo dienos, tikslas bei jos loginis pagrįstumas.
Siūloma nuostata implikuoja, kad po šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos institucijos pateiktos informacijos pateikimo dienos turės praeiti bent 60 kalendorinių dienų iki paties sprendimo priėmimo (net ir tuo atveju, kai jokių objektyvių priežasčių, trukdančių sprendimo priėmimui ir nebūtų). Galbūt šioje dalyje siekiama nustatyti, kad informacija turi būti pateikta ne ankščiau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki sprendimo dėl asmens reputacijos patikrinimo priėmimo dienos (analogiškai kaip nustatyta projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 411 straipsnio struktūrinėje dalyje be numerio, 7 bei 9 dalyse). 10. Siūlytina tikslinti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 411 straipsnio 8 dalies 4 punktą, vietoje žodžių „ūkio subjektas likviduojamas, baigia savo veiklą ar bankrutuoja“ įrašant žodžius „ ūkio subjektas pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu, jam yra iškeliama bankroto byla arba vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka“. 11. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 412 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „sustabdo ar panaikina teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius galiojimą“ įrašytini žodžiai „sustabdo ar panaikina teisę vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius“, nes atitinkama teisė kompetentingos institucijos sprendimu yra tiesiog suteikiama bei panaikinama (o ne nustatomas teisės galiojimas bei galiojimo panaikinimas). Atitinkamai tikslintinos ir projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 412 straipsnio7 dalies nuostatos. 12. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 412 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio
„sudėties“ įrašytinas žodis „turinio“. 13.
teisinio aiškumo, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 412 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „per 1 darbo dieną“ siūlome įrašyti žodžius
„ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dokumentų ar duomenų, patvirtinančių, kad
trūkumai pašalinti, pateikimo Agentūrai dienos“. 14. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 412 straipsnio 8 dalyje yra numatomas baigtinis aplinkybių sąrašas kuomet gali būti panaikintas aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statuso galiojimas. Svarstytina, ar šio baigtinio aplinkybių sąrašo nereikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad aviacijos saugumo instruktoriaus statuso galiojimas panaikinamas ir tais atvejais, kuomet aviacijos saugumo instruktorius yra pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės užsiimti šia veikla atėmimas. 15. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 412 straipsnio 9 dalies 1 punkte vietoj žodžių „šio straipsnio 7 dalyje nurodytais pagrindais“ turėtų būti įrašyti žodžiai „dėl šio straipsnio 3 dalies 2 punkte ar 4 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų neatitikimo“. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 412 straipsnio 8 dalies 1 punktas, jame nurodant ne 7 dalį apskritai, o nustatant neatitikimo būtent šio straipsnio 3 dalies 1 punkte ar 4 dalies 1 punkte nurodytoms sąlygoms pagrindą. 16. Atsižvelgiant į tai, kad asmens prašymas savo noru panaikinti aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statuso galiojimą (t. y. kai nenustatyta jokių veiklos pažeidimų) neturėtų būti laikomas kliūtimi jam ateityje vėl užsiimti atitinkama veikla, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 412 straipsnio 10 dalyje vietoj formuluotės „šio straipsnio
1, 5 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais“. 17.
į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 191 straipsnį Lietuvos Respublikoje nustatytose sistemos „U-space“ oro erdvėse bendras informacijos paslaugas teikia sertifikuotas oro navigacijos paslaugų teikėjas, turintis Reglamente
nurodytą vienintelio bendrų informacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „sistemos
„U-space“ paslaugų teikėjai moka paslaugų teikėjams“ įrašytini žodžiai
„sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai moka vieninteliam bendros informacijos
paslaugos teikėjui“. 18. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 54 straipsnyje neturėtų būti plačiau atskleistas Nacionalinės oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisijos statusas, jos institucinę (ar personalinę) sudėtį bei pagrindines šios komisijos funkcijas reglamentuojančios nuostatos. 19. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda „šio straipsnio 2 – 5 dalis“ keistina nuoroda „šio straipsnio 3 – 5 dalis”. 20. Projekto 19 straipsnio 3 dalyje darytina išimtis įstatymo
jų įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimą kalbama šio straipsnio 4 dalyje. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
IR 412
2023-04 -21 Nr. XIVP-2401(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgiant į projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 54 straipsnyje nurodytos Nacionalinės oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisijos (toliau – komisija) sudarymo tvarką, statusą bei veiklos paskirtį - koordinuoti Formalumų supaprastinimo programos įgyvendinimą, ginčytinas keičiamo įstatymo 54 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų teisių - gauti iš fizinių asmenų, juridinių asmenų ir kitų organizacijų ar jų padalinių informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti bei duoti valstybės institucijoms privalomus vykdyti nurodymus dėl Formalumų supaprastinimo programos įgyvendinimo. Aukščiau išdėstyti įgaliojimai būdingi viešojo administravimo subjektams, kurie yra steigiami ir veikia konkrečioms viešojo administravimo funkcijoms pagal savo kompetenciją užtikrinti, tuo tarpu komisija pagal savo prigimtį ir veiklos tikslus neturėtų būti laikoma viešojo administravimo subjektu, turinčiu tokio turinio įgaliojimus. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
, 46 IR 50
IR 412
X IVP-2401 2023-04-19
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo:
komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas G. Paluckas; komiteto nariai: A. Bagdonas, V. Fiodorovas, D. Labanavičius, A. Kupčinskas, L. Mogenienė, J. Pinskus, P. Saudargas. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Susisiekimo ministerijos: kancleris Ramūnas Dilba, susisiekimo ministro patarėjas Justas Nugaras, Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausioji patarėja Agne Katkutė, Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėja Indrė Meironaitė-Gudaitienė, Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėja Sigita Jurkšaitytė;
VšĮ Transporto kompetencijų agentūros atstovai: Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Plėta, Civilinės aviacijos departamento Skrydžių priežiūros skyriaus grupės vadovas Egidijus Mykolaitis; AB „Oro navigacija“ atstovai: Teisės, rizikų ir atitikties valdymo skyriaus vadovas Žygimantas Daukša, Plėtros ir inovacijų departamento Projektų valdymo koordinatorius Romanas Petrovskis Operacinės veiklos departamento Oro eismo vadybos skyriaus Bepiločių orlaivių ir U-space paslaugų sistemų integracijos vadybininkas Robert Strukel;
Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai: Civilinės aviacijos skyriaus vyresnioji patarėjos Margarita Paulauskienė ir Jūratė Peciukonytė; Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas G. Ligeika, Valstybės saugumo departamento atstovė K.
Vaičiūnė, Lietuvos sklandymo sporto federacijos prezidentas L. Miežlaiškis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0213
įstatymas) 2 straipsnio 431 dalyje ir toliau projekto tekste yra vartojama sąvoka „vidaus tarnybos statutinės įstaigos“. Pastebėtina, kad Vidaus tarnybos statute tokia sąvoka nėra vartojama. Šiame statute įtvirtintos atskiros vidaus tarnybos, kuri suprantama kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma, ir statutinės įstaigos sąvokos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymuose vartoti vienodas sąvokas, siūlytume projektu keičiamo įstatymo tekste vartoti sąvoką „statutinės įstaigos“. Kartu atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 4 straipsnyje vartojamus statutinių įstaigų apibrėžimus reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalį. Pritarti. 2 straipsnio 431 dalį išdėstyti taip:
, žvalgybos institucijų, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ir vidaus tarnybos statutinių įstaigų naudojamas bepilotis orlaivis .“2
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0213
dalyje ir toliau projekto tekste yra vartojama sąvoka „krašto apsaugos institucijos“. Atkreiptinas dėmesys, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme yra vartojama „krašto apsaugos sistemos institucijų“ sąvoka.
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai tikslinti, vartojamą terminiją derinant su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatomis. Pritarti. 3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0214
nuorodos „ Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatyme“ reikėtų rašyti nuorodą „Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute“, nes sąvokos yra įtvirtintos pačiame Vidaus tarnybos statute, o ne jo patvirtinimo įstatyme. Pritarti. 4
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-026
reglamentų numatytais atvejais bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas Lietuvos Respublikos oro erdvėje LTSA nustato remdamasi ir Agentūros atliktu ir LTSA pateiktu oro erdvės rizikos vertinimu. Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus Agentūros atlikto oro erdvės rizikos vertinimo pateikimo LTSA tikslas bei esmė. Jeigu siekiama nustatyti, kad Agentūros atlikto oro erdvės rizikos vertinimo pateikimas LTSA yra privaloma (ar būtina) formalioji tokio rizikos vertinimo įteisinimo ar patvirtinimo procedūra, tai reikėtų plačiau atskleisti. Jeigu, vis dėlto, atlikto oro erdvės rizikos vertinimo pateikimo esmė ar tikslas yra tiesiog kompetentingos institucijos supažindinimas su šiuo dokumentu, siūlome šios nuostatos atsisakyti kaip perteklinės (nes ir taip akivaizdu, kad šis viešojo administravimo subjekto patvirtintas teisės aktas bus viešas ir visiems prieinamas). Nepritarti.
Nepritarti. Vadovaudamosi Reglamentais 2019/947 ir 2021/664, valstybės narės gali nustatyti UAS geografines zonas, kuriose bepiločių orlaivių skrydžiai draudžiami arba ribojami, o minėtuose reglamentuose numatytais atvejais, nustatant UAS geografines zonas, turi būti atliktas rizikos vertinimas. Tokiu būdu, teikiamu įstatymo projektu yra siūloma tiksliai nustatyti institucijas, kurios yra atsakingos už minėtuose reglamentuose numatytų funkcijų vykdymą, t. y. UAS geografinių zonų nustatymą ir rizikos vertinimo atlikimą. Prievolė reglamentuose numatytais atvejais nustatant UAS geografines zonas atlikti rizikos vertinimą yra numatyta pačiuose reglamentuose, todėl perkelti reglamentų nuostatas į Aviacijos įstatymą yra netikslinga. Pabrėžiame, kad teikiamu Aviacijos įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi yra siekiama tik įgyvendinti jau minėtų Reglamentų nuostatas, t. y. nustatyti Lietuvos Respublikos institucijas, atsakingas už konkrečių reglamentų nuostatų vykdymą. Kadangi ne visų geografinių zonų nustatymo atvejais rizikos vertinimas yra reikalingas, kokiais atvejais jis bus reikalingas, bus nurodoma atitinkamame LTSA tvirtinsimame tvarkos apraše dėl geografinių zonų nustatymo, todėl tai detalizuoti įstatymo projekte netikslinga. 5
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0211
straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžių „informacija apie šiame punkte nurodytus asmenis gaunama iš valstybių, kuriose asmuo nuolat gyveno pastaruosius 5 metus“ įrašytini žodžiai „šio punkto nuostatos taikomos tik tiems asmenims, kurie užsienio valstybėse nuolat gyveno pastaruosius 5 metus. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, vietoj žodžio „gaunama“ įrašytinas žodis „prašoma“, nes ne visada iš užsienio valstybių institucijų prašoma informacija dėl objektyvių priežasčių bus suteikta. Nepritarti.
Nepritarti. Šios nuostatos formuluote būtent ir siekiama pabrėžti iš kokių valstybių turi būti gauta informacija, o ne kokiems asmenims taikytinas šis punktas. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, nuostatos papildymas prarastų savo prasmę – apibrėžti laikotarpį ir vietą. Į antrąją pastabos dalį taip pat siūloma neatsižvelgti, kadangi atlikus siūloma pakeitimą susidarytų teisės kolizija, kai Lietuvos žvalgybos institucijos tūrėtų teikti prašymą gauti informaciją iš Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių atitinkamų institucijų. Taip pat būtina pastebėti, kad dalį informacijos žvalgybos institucijos gauna tiesiogiai iš atitinkamų duomenų sistemų neteikiant atskirų prašymų. 6
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0211
straipsnio struktūrinė dalis, kuri eina po keičiamo įstatymo 411 straipsnio 5 dalies, neturi numerio. Atsižvelgiant į tai projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 411 straipsnio numeravimas arba tikslintinas, arba minėtoji struktūrinė dalis turėtų būti dėstoma ne kaip atskira pastraipa, o kaip 5 dalies tęsinys. Pritarti. Techninė klaida – struktūrinė dalis yra 5 dalies tęsinys. 7
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0211
straipsnio struktūrinėje dalyje be numerio, siūlytina žodžius „buvimą“, „nebuvimą“ atskirti skliaustu, o ne pasvirusiu brūkšniu. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto
straipsnio 6 dalies. Pritarti. 8
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0211
straipsnio struktūrinėje dalyje be numerio yra numatoma, kad Lietuvos Respublikos saugumo departamentas ir Vyriausybės įgaliota įstaiga turi teisę savo sprendimu pratęsti terminą dėl informacijos pateikimo LTSA apie keičiamo įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5-8 punktuose nurodytų aplinkybių buvimą (nebuvimą).
Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, ar šios įstaigos privalo informuoti LTSA apie priimtą sprendimą pratęsti terminą dėl informacijos pateikimo. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šią nuostatą papildyti, numatant pareigą informuoti LTSA apie termino pratęsimą ir apibrėžti konkretų terminą, per kurį ši informacija turi būti pateikiama. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo411 straipsnio 6 dalies. Nepritarti. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato administracinių sprendimų priėmimo tvarką (nagrinėjimo terminus, pranešimą dėl termino pratęsimo, šio pranešimo motyvavimą ir kt.), todėl atkartoti šias nuostatas nėra tikslinga. 9
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0211
aiškus projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 411 straipsnio
nurodytos institucijos informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki sprendimo dėl asmens reputacijos patikrinimo priėmimo dienos, tikslas bei jos loginis pagrįstumas. Siūloma nuostata implikuoja, kad po šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos institucijos pateiktos informacijos pateikimo dienos turės praeiti bent 60 kalendorinių dienų iki paties sprendimo priėmimo (net ir tuo atveju, kai jokių objektyvių priežasčių, trukdančių sprendimo priėmimui ir nebūtų).
Galbūt šioje dalyje siekiama nustatyti, kad informacija turi būti pateikta ne ankščiau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki sprendimo dėl asmens reputacijos patikrinimo priėmimo dienos (analogiškai kaip nustatyta projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 411 straipsnio struktūrinėje dalyje be numerio, 7 bei 9 dalyse). Pritarti. Šia nuostata siekiama nustatyti išduotų dokumentų (šiuo atveju – Informatikos ir ryšių departamento ir LTSA išduotų pažymų) tinkamumo terminą – jos negali būti senesnės nei 60 kalendorinių dienų. Siūloma šią nuostatą išdėstyti taip: “ Šioje dalyje nurodyta LTSA pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki asmens reputacijos patikrinimo pradžios sprendimo dėl asmens reputacijos patikrinimo priėmimo dienos . “10
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0211
tikslinti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 411 straipsnio
veiklą ar bankrutuoja“ įrašant žodžius „ ūkio subjektas pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu, jam yra iškeliama bankroto byla arba vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka“. Pritarti. 11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0212 11.
Projekto
straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „sustabdo ar panaikina teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius galiojimą“ įrašytini žodžiai „ sustabdo ar panaikina teisę vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius “, nes atitinkama teisė kompetentingos institucijos sprendimu yra tiesiog suteikiama bei panaikinama (o ne nustatomas teisės galiojimas bei galiojimo panaikinimas). Atitinkamai tikslintinos ir projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 412 straipsnio 7 dalies nuostatos. Pritarti. 12
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0212
straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „sudėties“ įrašytinas žodis „turinio“. Pritarti. 13
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0212
teisinio aiškumo, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 412 straipsnio
ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dokumentų ar duomenų, patvirtinančių, kad trūkumai pašalinti, pateikimo Agentūrai dienos “. Pritarti. 14
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0212
straipsnio 8 dalyje yra numatomas baigtinis aplinkybių sąrašas kuomet gali būti panaikintas aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statuso galiojimas. Svarstytina, ar šio baigtinio aplinkybių sąrašo nereikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad aviacijos saugumo instruktoriaus statuso galiojimas panaikinamas ir tais atvejais, kuomet aviacijos saugumo instruktorius yra pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės užsiimti šia veikla atėmimas. Pritarti iš dalies .
Pritarti iš dalies . Pažymėtina, kad papildyti dalį nuostata dėl pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės nėra tikslinga, nes Aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto paskirtas atsakingas asmuo atitinka išsamaus asmens reputacijos patikrinimo kriterijus, kurie apima asmens baustumą. Papildyti412 straipsnio 8 dalį 7 punktu: „7) aviacijos saugumo instruktorius yra pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje .“15
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0212
teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 412 straipsnio 9 dalies 1 punkte vietoj žodžių „šio straipsnio 7 dalyje nurodytais pagrindais“ turėtų būti įrašyti žodžiai „dėl šio straipsnio 3 dalies 2 punkte ar 4 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų neatitikimo“. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 412 straipsnio 8 dalies 1 punktas, jame nurodant ne 7 dalį apskritai, o nustatant neatitikimo būtent šio straipsnio 3 dalies 1 punkte ar 4 dalies 1 punkte nurodytoms sąlygoms pagrindą. Pritarti iš dalies. Siūloma patikslinti minimus punktus taip: „<...> kurio statuso galiojimas sustabdytas šio straipsnio 7 d alyje nurodytais pagrindais, per nustatytą terminą nepašalina trūkumų kurio statuso galiojimas sustabdytas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, per nustatytą terminą nepašalina trūkumų ;“16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0212 16.
Atsižvelgiant į tai, kad asmens prašymas savo noru panaikinti aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statuso galiojimą (t. y. kai nenustatyta jokių veiklos pažeidimų) neturėtų būti laikomas kliūtimi jam ateityje vėl užsiimti atitinkama veikla, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 412 straipsnio 10 dalyje vietoj formuluotės
„šio straipsnio 8 dalyje nurodytu pagrindu“ siūlome įrašyti formuluotę „šio
straipsnio 8 dalies 1, 5 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais“. Pritarti. 17
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0214
į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 191 straipsnį Lietuvos Respublikoje nustatytose sistemos „U-space“ oro erdvėse bendras informacijos paslaugas teikia sertifikuotas oro navigacijos paslaugų teikėjas, turintis Reglamente (ES) 2021/664 nurodytą vienintelio bendrų informacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai moka paslaugų teikėjams“ įrašytini žodžiai „sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai moka vieninteliam bendros informacijos paslaugos teikėjui“. Pritarti. 18
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0215
18Svarstytina,
ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 54 straipsnyje neturėtų būti plačiau atskleistas Nacionalinės oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisijos statusas, jos institucinę (ar personalinę) sudėtį bei pagrindines šios komisijos funkcijas reglamentuojančios nuostatos. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Čikagos konvencijos 9 priedo „Formalumų supaprastinimas“ nuostatos apima apie 16 institucijų kompetencijas, susijusias su orlaivių išvykimu /atvykimu, pasienio, migracijos, karantino, neįleistų atvykti į šalį klausimais, oro uostų infrastruktūra, paieška ir gelbėjimu, keitimosi keleivių duomenimis ir kt. Todėl atsižvelgiant į tai, kad įstatyme paprastai dėstomos tik norminės nuostatos, manytina, kad komisijos institucinė ir personalinė sudėtis galėtų būti nustatyta žemesnio lygio teisės akte. Taip pat komisijos sudėtis pagal praktiką dažnai atnaujinama ir keičiama, todėl nėra tikslinga jos reglamentuoti įstatymo lygmeniu. Dėl pagrindinių komisijos funkcijų. Siūloma projekto 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Susisiekimo ministro sudaryta Nacionalinė oro
susisiekimo formalumų supaprastinimo komisija koordinuoja nacionalinės oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programos įgyvendinimą, nagrinėja klausimus, susijusius su oro susisiekimo formalumų supaprastinimo užtikrinimu, tarptautinių standartų ir rekomendacijų įgyvendinimu nacionaliniu lygiu, dalinasi kiekvienos komisijoje dalyvaujančios institucijos informacija apie atitinkamos srities pokyčius, kurie turi ar gali turėti įtakos oro susisiekimui, analizuoja, kaip įgyvendinamos oro susisiekimo formalumų supaprastinimui skirtos priemonės, ir teikia pasiūlymus, kaip šias priemones tobulinti, taip pat teikia pasiūlymus projektuojant naujus oro uostus ar rekonstruojant (plečiant) esamus oro uostus .“ Taip pat siūloma papildyti šį straipsnį 3 dalimi, nustatančia komisijos teises: „ 3.
Nacionalinė oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę: 3.1. susijusioms valstybės institucijoms pagal jų kompetenciją teikti pasiūlymus, kaip veiksmingiau organizuoti nacionalinės oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programos įgyvendinimą; 3.2. gauti iš valstybės institucijų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir kitų organizacijų ar jų padalinių informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti; 3.3. duoti valstybės institucijoms privalomus vykdyti nurodymus dėl nacionalinės oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programos įgyvendinimo; 3.4. kviesti į Nacionalinės oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisijos posėdžius suinteresuotų valstybės institucijų ir įstaigų atstovus, oro uostų, oro vežėjų ir kitų aviacijos paslaugas teikiančių įmonių atstovus, specialistus ir ekspertus. “
1
19Projekto 19 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda „šio straipsnio 2 – 5 dalis“ keistina nuoroda „šio straipsnio 3 – 5 dalis”. Pritarti. 20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-0219
3 20.
Projekto 19 straipsnio 3 dalyje darytina išimtis įstatymo 8 straipsnio 1 ir 5 dalims, 14 straipsnio 2 daliai ir 15 straipsniui, nes apie jų įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimą kalbama šio straipsnio 4 dalyje. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Nacionalinė aviacijos asociacija LAVIA susipažino su Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 (toliau – Įstatymas) 2, 3, 5, 6, 16, 18, 35, 38, 41,
41 1 , 46 ir 50 straipsnių, III skyriaus dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo19 1 , 412 , 54 ir 55 straipsniais, III skyriaus papildymo vienuoliktuoju skirsniu ir 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektu (registracijos Nr. XIVP-2401 (toliau – Projektas). 2. Atkreipiame Jūsų dėmesį į žemiau nurodytas teisines aplinkybes, kurias, mūsų nuomone, yra būtina įvertinti prieš teikiant Projektą tolimesnėms teisėkūros stadijoms Seime. 3. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5 punktą išdėstant jį taip:
„<...> Išsamaus asmens reputacijos patikrinimo išvada negali būti teigiama, jeigu yra nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: <...> 5) asmuo turi arba turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis <...>.“
4Susipažinus su Įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluote kyla abejonių, kaip teisingai interpretuoti naujoje minėto punkto formuluotėje vartojamą sąvoką „ turėjo ryšių“ . Nėra aišku, kokių ryšių turėjimas praeityje gali lemti nepalankios išvados po išsamaus asmens reputacijos patikrinimo išdavimą.
Įgyvendinant teisėkūros subjektams privalomus konstitucinį teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus bei siekiant reguliavimo aiškumo ir tikslumo, turi būti aiškiai apibrėžtas draudžiamų ryšių intensyvumas, teisėtumas, pobūdis ir kt. Tuo tarpu iš Projekte pateiktos formuluotės nėra aišku, ar tie ryšiai negalėjo būti asmeniniai, komerciniai, ar ūkiniai. Pavyzdžiui, ar Lietuvoje įsisteigusi ir veikianti antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovė, orlaivių nuomos bendrovė, ar orlaivių remonto ir priežiūros organizacija ir atitinkamai jų darbuotojai, praeityje ilgą laiką teikę paslaugas Rusijos oro linijoms „Aeroflot“ ar Baltarusijos oro linijoms „Belavia“, ar kitiems Rusijos ar Baltarusijos kilmės verslo subjektams, dabar būtų laikomi kaip turėję draudžiamų ryšių su priešiškų užsienių valstybių juridiniais asmenimis? Ar, pavyzdžiui, tikrinamas asmuo (aviacijos srityje veikiančios bendrovės darbuotojas, kurio reputacija tikrinama), kuris su užsienio valstybės fiziniu asmeniu, kurio veikla laikoma neatitinkančia Lietuvos nacionalinio saugumo interesų yra kaimynai, kurie abu buvo daugiabučio namo savininkų bendrijos nariai ir sprendė klausimus, susijusius su daugiabučiu namu, bus laikomi turėjusiais draudžiamų ryšių? Šiais pavyzdžiais siekiama iliustruoti, jog realiame gyvenime gali pasitaikyti įvairių, iš pirmo žvilgsnio į siūlomą reguliavimą neturinčių patekti situacijų, kurios šį reguliavimą taikančių institucijų gali būti plačiai interpretuojamos ir dėl to susikurtų prielaida tokių institucijų nepagrįstiems sprendimams, ribojantiems fizinių ir juridinių asmenų veiklą. 5.
Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisinio tikrumo, aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus, susijusius su teisiniu reguliavimu: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių [1] . 6. Be to, nei iš paties Projekto , nei iš Projektą lydinčių dokumentų nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu vertinami ryšiai, kurie vertinamo metu jau nebeegzistuoja . Iš Projektą parengusios institucijos – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos LAVIA dėl šio klausimo yra gavusi gana kontraversišką ir prieštaringą atsakymą [2] :
„Susisiekimo ministerija pažymi, kad Įstatymo projektu keičiama
Aviacijos įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluote nesiekiama reguliuoti praeityje buvusių ir pasibaigusių subjektų santykių ir ryšių , taip pat Įstatymo projekte nustatomos teisės normos nebus taikomos iki Įstatymo projekto įsigaliojimo atsiradusiems juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms .“ Tačiau jau kitoje savo atsakymo pastraipoje Susisiekimo ministerija teigia, prieštaraudama ankstesnei savo minčiai: „Atliekant išsamų asmens reputacijos vertinimą yra itin svarbus asmens ne tik esamų, bet ir buvusių ryšių vertinimas per rizikos ir grėsmių nacionaliniam saugumui prizmę. Asmenų turimi ar praeityje turėti didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui ryšiai su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis iš esmės negali išnykti ar pasikeisti , nes tiek esamas, tiek buvęs ryšys su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui ir turi būti laikomas nuolat aktualiu .“ Todėl kyla abejonių, jog įstatymo iniciatoriai patys nėra apsisprendę dėl Projektu siūlomų nuostatų atgalinio veikimo.
Dėl šios priežasties nėra aiški Projektu keičiamo Įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5 punkto reguliavimo apimtis, o minėtos nuostatos taikymas gali priklausyti nuo subjektyvaus ją taikančių institucijų ir pareigūnų požiūrio ir supratimo. 7. Teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit , tai yra - teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios . Šis teisės principas atsispindi Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje. Taisyklė lex retro non agit yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit , pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka , nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams [3] . Šis principas reiškia, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurie atsiranda po įstatymų įsigaliojimo . Nei įstatymu, nei įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius.
Tokiu reguliavimu, kuriuo teisės normos galėtų būti pakeistos, kai reguliuojami santykiai jau yra baigti, būtų sudarytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą. Tuo tarpu Projektu siūloma Įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluote siekiama reguliuoti ir vertinti praeityje buvusius ir pasibaigusius subjektų santykius ir ryšius, todėl tokia formuluotė akivaizdžiai neatitinka aukščiau minėtų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei teisingumo principų. 8. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, manome, kad prieš balsuojant dėl Projekto Seimo ekonomikos komitete ir toliau svarstant Projektą Lietuvos Respublikos Seime, būtina atitinkamai jį pakoreguoti ir panaikinti aukščiau nurodytus Projektu siūlomo teisinio reguliavimo trūkumus (sukonkretinti Projekte vartojamas sąvokas ir formuluotes ir kt.), jog Projektas atitiktų konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinės valstybės principus. Nepritarti. Susisiekimo ministerijos komentaras (nepritarti): „Atsižvelgiant į tai, kad Susisiekimo ministerija 2023 m. vasario 20 d. raštu Nr.
2-641 „Dėl Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo pakeitimo projekto” LAVIA ir LRS Ekonomikos komitetui išsamiai pateikė argumentus dėl analogiškų LAVIA teiginių, glaustai pakartosime pagrindines minėto atsakymo mintis:
(1) Aviacijos įstatymo 41(1) straipsnio 2 dalies 5 punktas tikslinamas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos siūlymu, siekiant platesne apimtimi įvertinti tikrinamo asmens ryšius su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, kurių veikla yra priešiška Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
(2) Reglamento (ES) 2015/1998 [4]
„išsamiai tikrinant asmens reputaciją bent jau
patikrinama kompetentingų nacionalinių institucijų turima žvalgybos informacija ir visa kita svarbi informacija , kuri, jų manymu, gali būti svarbi asmens tinkamumui dirbti vykdant funkciją, kuriai būtinas išsamus asmens reputacijos patikrinimas“.
(3) asmens ryšiai su neteisėtų ar priešiškų interesų turinčiais subjektais rodo rizikas, kad tokių interesų realizavimui kaip įrankis gali būti pasirinkta civilinė aviacija (asmuo gali būti išnaudojamas rinkti jautrią informaciją, sudaryti technines galimybes nusikalstamų ketinimų turintiems asmenims patekti į aviacijos saugumo zonas ir pan.).
(4) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo doktrinoje ( Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas ir kt.) , taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje iš esmės pripažįsta, kad nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas yra viena iš esminių normalaus valstybės funkcionavimo prielaidų.
2-641 „Dėl Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo pakeitimo projekto” LAVIA ir LRS Ekonomikos komitetui išsamiai pateikė argumentus dėl analogiškų LAVIA teiginių, glaustai pakartosime pagrindines minėto atsakymo mintis:
(1) Aviacijos įstatymo 41(1) straipsnio 2 dalies 5 punktas tikslinamas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos siūlymu, siekiant platesne apimtimi įvertinti tikrinamo asmens ryšius su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, kurių veikla yra priešiška Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
(2) Reglamento (ES) 2015/1998 [4]
„išsamiai tikrinant asmens reputaciją bent jau
patikrinama kompetentingų nacionalinių institucijų turima žvalgybos informacija ir visa kita svarbi informacija , kuri, jų manymu, gali būti svarbi asmens tinkamumui dirbti vykdant funkciją, kuriai būtinas išsamus asmens reputacijos patikrinimas“.
(3) asmens ryšiai su neteisėtų ar priešiškų interesų turinčiais subjektais rodo rizikas, kad tokių interesų realizavimui kaip įrankis gali būti pasirinkta civilinė aviacija (asmuo gali būti išnaudojamas rinkti jautrią informaciją, sudaryti technines galimybes nusikalstamų ketinimų turintiems asmenims patekti į aviacijos saugumo zonas ir pan.).
(4) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo doktrinoje ( Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas ir kt.) , taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje iš esmės pripažįsta, kad nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas yra viena iš esminių normalaus valstybės funkcionavimo prielaidų. Atsižvelgiant į tai, manome, kad informacija apie asmens ryšius, didinančius riziką ar keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, pagrįstai laikytina svarbia atliekant išsamų asmens reputacijos vertinimą ir patenka į Reglamento (ES) 2015/1998 11.1.3 punkto d papunkčio apimtį.
(5) Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti sąlygą , kad asmenys, siekiantys vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, neturėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.
(6) Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos.
pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra konstatavęs, kad principu lex retro non agit siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo ir asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą.
Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu galiojančioje Aviacijos įstatymo 41(1) straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoje jau yra nustatytas esamų ir buvusių ryšių su Lietuvos Respublikai priešiškų interesų turinčiais asmenimis kriterijus. 2 Nacionalinė aviacijos asociacija LAVIA, 2023-03-29 Išrašas iš 2023-03-29 d. rašto Nr. 23/9:
Įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotė yra dviprasmiška, todėl teisiškai ydinga. Įgyvendinant teisėkūros subjektams privalomus konstitucinį teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus bei siekiant reguliavimo aiškumo, turėtų būti aiškiai apibrėžti draudžiamų ryšių apimtis ir pobūdis, bei jų aktualumas laike. 2. Atsižvelgiant į 2023-03-16 rašte Nr.
23/8 ir aukščiau šiame rašte išdėstytus argumentus, LAVIA siūlo įvertinti alternatyvią galimybę pasiekti Projektui keliamus tikslus, nekvestionuojant konstitucinių asmenų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei teisingumo principų, pakeičiant Projekte pateikto Įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę, išbraukiant joje nurodytą sąlygą „arba turėjo“ ir ją išdėstyti taip: „5) asmuo turi arba turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis “. Nepritarti. Susisiekimo ministerijos komentaras (nepritarti):
(8) Asmenų turimi ar praeityje turėti didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui ryšiai su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis iš esmės negali išnykti ar pasikeisti, nes tiek esamas, tiek buvęs ryšys su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui ir turi būti laikomas nuolat aktualiu .
(9) Pažymėtina, kad grėsmių vertinimas negali būti statiškas, todėl grėsmių vertinimas ir konstatavimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę 1 Ekonomikos komitetas, 2023-04-079 Argumentai: Rengiant Karšto oro balionų skrydžių Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose tvarkos aprašo projektą , paaiškėjo, kad, siekiant užtikrinti galimybę saugiai vykdyti karšto oro balionų skrydžius kertant aerodromo kiltinės/tūptinės zoną, būtina nustatyti įpareigojimą karšto oro balionams pakilti į 4000 pėdų aukštį, o toks aukštis yra priskiriamas jau ne aerodromo skrydžių valdymo zonai , o aerodromų skrydžių valdymo rajonui . Įstatymo projektu LTSA būtų įgaliojama tvirtinti tik karšto oro balionų skrydžių aerodromų skrydžių valdymo zonose tvarką, ir jų skrydžiai aerodromų skrydžių valdymo rajono jau nebeapimtų. Todėl siekiant užtikrinti tinkamą karšto oro balionų skrydžių vykdymo reglamentavimą, iškilo būtinybė patikslinti minėtą įstatymo projekto formuluotę. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 9 straipsnį patikslinti ir išdėstyti taip:
„9 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Parodomieji renginiai, aviacijos sporto varžybos, akrobatiniai ir karšto oro balionų skrydžiai
1Parodomuosius renginius ir aviacijos sporto varžybas rengti galima LTSA nustatyta tvarka ir turint Agentūros leidimą. 2. A krobatiniai skrydžiai orlaiviais vykdomi LTSA nustatyta tvarka. 3. Karšto oro balionų skrydžiai Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose ir aerodromo skrydžių valdymo rajonuose vykdomi LTSA nustatyta tvarka. Šią tvarką LTSA nustato oro eismo paslaugų teikėjo teikimu, suderintu su Agentūra.“ Pritarti. 2 Ekonomikos komitetas, 2023-04-076 Argumentai:
Aviacijos įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi siekiama nurodyti objektus, virš kurių galima nustatyti draudimą bepiločių orlaivių skrydžiams, t. y., aiškiai nurodyti, kad ten bus įsteigiama jų draudžiamoji geografinė zona, kurioje skrydžiai negalės būti vykdomi.
Kalbant apie skrydžių ribojimus, jų sąlygos yra nustatytos Reglamente (ES) 2019/947: aukštis, bepiločio orlaivio masė ir klasė ir pan. Todėl neišbraukus žodžio „ribojami“ šio straipsnio nuostatos prieštaraus priimtinoms Reglamento atitikties užtikrinimo priemonėms. Pasiūlymas: Patikslinti projekto 6 straipsniu įstatymą pildomo 18 straipsnio 5 dalį taip:
„5. Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, kaip jos suprantamos
pagal Reglamentą (ES) 2019/947 , kuriose visi arba tam tikri bepiločių orlaivių skrydžiai ribojami arba draudžiami, LTSA gali nustatyti virš teritorijų, kuriose yra ornitologiniai draustiniai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės jų nurodytų teritorijų ribose, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, švietimo, mokslo, ugdymo įstaigos, gydymo ir slaugos įstaigos, valstybės institucijos, statutinės įstaigos, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinių organizacijų atstovybės, Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) institucijos ir įstaigos, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybės, akredituotos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti.
3 Ekonomikos komitetas, 2023-04-0719 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad planuojama įstatymo projektą svarstyti komitete balandžio 19 d., o didžioji dalis jo nuostatų įsigaliotų gegužės 1 d., reiktų visų įstatymo nuostatų įsigaliojimą numatyti birželio 1 d., kadangi bus reikalinga priimti įgyvendinamuosius teisės aktus (tarp jų ir LRV nutarimus), kuriuos bus reikalinga suderinti tarp institucijų. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto straipsnį dėl įsigaliojimo išdėstyti taip: „19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
, išskyrus 8 straipsnio 1 ir
dalis, įsigalioja 2023 m. gegužės birželio
.
3
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos kariuomenės vadas, susisiekimo ministras, Lietuvos transporto saugos administracija ir viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus , išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus teisės aktus . 4. Su šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 14 straipsnio 2 dalimi ir 15 straipsniu susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2023 m. gegužės 31 d. priima susisiekimo ministras ir Lietuvos transporto saugos administracija. 53 . Išsamus asmens reputacijos patikrinimas pagal prašymus, gautus iki 2023 m. gegužės birželio
pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.“ Pritarti. 4. Ekonomikos komitetas, 2023-04-194 Argumentai: Lietuvai siekiant gauti teisę Lietuvos oro vežėjams vykdyti skrydžius į JAV teritoriją, JAV Federalinės aviacijos administracija planuoja atlikti Lietuvos valstybės aviacijos priežiūros sistemos auditą, kurio metu bus audituojama, kaip ji atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) nustatytus civilinės aviacijos saugos standartus. ICAO dokumente 8335
„Operacijų tikrinimo, sertifikavimo ir nuolatinės priežiūros procedūrų
vadovas“ nustatyti reikalavimai aviacijos priežiūros sistemai, taip pat pareiga turėti civilinės aviacijos priežiūros instituciją, kurios vadovui įstatymu būtų nustatyti įgaliojimai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sėkmingai įvykdyti minėtą auditą, yra tikslinga Aviacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje tiksliau apibrėžti VšĮ Transporto kompetencijų agentūros (toliau – Agentūra), kaip civilinės aviacijos priežiūrą atliekančios institucijos statusą ir numatyti Agentūros vadovo funkcijas. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.
Agentūros Agentūra yra civilinės aviacijos skrydžių saugos priežiūros įstaiga , kurios vienintelė dalininkė arba savininkė yra valstybė. Agentūros vadovas inter alia yra atsakingas už Agentūrai šiame įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytų funkcijų vykdymą.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai :
A.Kupčinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris [1] Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas. [2] Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2023 m. vasario 20 d. raštas Nr. 2-641 adresuotas Nacionalinei aviacijos asociacijai LAVIA. [3] Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas. [4]
2015/1998, kuriuo nustatomos išsamios bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės.