Projekto lyginamasis variantas
,14012 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 14011 , 14017 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Nr. Vilnius 1 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 67 straipsnio 7 dalį. 7. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą šio straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodytu atveju, nustato užsienio reikalų ministras. 2 straipsnis. 1408 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 1408 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo
140 12 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, arba neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, o užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, 6 mėnesius nuo tokio užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.“
2Pakeisti 1408 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar šio Įstatymo
140 12 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju arba neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną , pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos šio Įstatymo
3Pakeisti 1408 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju arba neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną , iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika.
Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 14011 straipsnį. 14011 straipsnis. Užsieniečio teisė kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje
1Užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu yra požymių, kad pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras. 2. Šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos dėl užsieniečių teisės kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje netaikomos. 4 straipsnis. 14012
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Lietuvos Respublikos teritorijoje , kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai,
straipsnio 2 dalį. 2. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį. 5 straipsnis. 14017 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 14017 straipsnį. 14017 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas:
1) šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais;
2) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2023 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2385(2) lyginamasis variantas
,14012
, 14017
Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų
Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusios , kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas viešajai tvarkai, nedelsdamos apie tai informuoja Migracijos departamentą , kuris . Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“
Pripažinti netekusia galios 67 straipsnio 7 dalį. 7. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą šio straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodytu atveju, nustato užsienio reikalų ministras. 3 straipsnis. 1408 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo140 12 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją juos į Lietuvos Respubliką, o taip pat užsieniečių, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirto kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, 6 mėnesius nuo tokio užsieniečio jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos , buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.“
2Pakeisti 1408 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar šio Įstatymo
140 12 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jis į ją pateko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną , pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio šio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos šio Įstatymo
3Pakeisti 1408 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną , iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamento sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirto kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir taip pat užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba tarnybos sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys.
Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista leidžiama laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų , minėtoms paslaugoms gauti kad gautų minėtas paslaugas ar įsigytų maisto produktams įsigyti produktų , kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų paslaugų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Skundas dėl šio straipsnio 3, 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 14011 straipsnį. 14011 straipsnis. Užsieniečio teisė kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje
1Užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu yra požymių, kad pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras. 2. Šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos dėl užsieniečių teisės kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje netaikomos. 5 straipsnis. 14012 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Lietuvos Respublikos teritorijoje , kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai,
straipsnio 2 dalį. 2. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį. 6 straipsnis. 14017 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 14017 straipsnį. 14017 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas:
1) šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais;
2) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 3 d. 2. Vidaus reikalų ministras iki 2023 m. gegužės 2 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis
,14012
, 14017
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67, 1408 ,14012 straipsnių pakeitimo ir 14011 , 14017 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. priimtą sprendimą byloje C-72/22 PPU (toliau – ESTT sprendimas). Įstatymo projekto tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) nuostatas su 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – Direktyva Nr. 2013/32/ES ) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES , kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau – Direktyva Nr. 2013/33/ES ), nuostatomis. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės (vadovė Aušra Grikevičienė, tel. (8 5) 271 7078) vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, tel. (8 5) 271 8897). 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. UTPĮ 67 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą UTPĮ 67 straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodytu atveju, nustato užsienio reikalų ministras. UTPĮ 67 straipsnio 11 dalis pripažinta netekusia galios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymu, tačiau per klaidą liko nepripažinta netekusia galios UTPĮ 67 straipsnio 7 dalis. UTPĮ 1408 straipsnio 1–3 dalyse išskiriama užsieniečių, kurie pateikė prašymą suteikti prieglobstį 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kategorija. UTPĮ 14011 straipsnyje nustatyta, kad užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje UTPĮ nustatyta tvarka. Jeigu yra požymių, kad pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras. Taip pat nustatyta, kad UTPĮ 65 straipsnio nuostatos dėl užsieniečių teisės kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje netaikomos. UTPĮ 14012 straipsnyje nustatyta, kad prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje užsienietis gali pateikti:1 ) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba);2 ) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas);3 ) užsienio valstybėje – per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas. Taip pat nustatyta, kad jeigu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas nesilaikant 14012 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį. UTPĮ 14017 straipsnyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 4 . Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. UTPĮ 67 straipsnis keičiamas techniniu aspektu, nes per klaidą liko nepripažinta netekusia galios UTPĮ 67 straipsnio 7 dalis. Atsižvelgiant į ESTT sprendimą ir į tai, kad D irektyvos Nr. 2013/32/ES
leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima pateikti prašymus suteikti prieglobstį, taip pat, siekiant reguliuoti neteisėtų migrantų srautą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių , siūloma patikslinti UTPĮ nuostatas ir sudaryti kuo palankesnes galimybes užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ar neteisėtai, ir nustatyti, kad tuo atveju, kai užsienietis jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, prašymą suteikti prieglobstį galėtų pateikti ne tik Migracijos departamentui, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Kadangi Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos teritorijoje bus galima pateikti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai , siūloma pripažinti netekusia galios UTPĮ 14012 straipsnio 2 dalį.
Kadangi patikslinamos prašymų suteikti prieglobstį pateikimo vietos ir pripažįstama netekusia galios14012 straipsnio 2 dalis
14011 straipsnį, taip pat patikslinti UTPĮ 1408 straipsnio 1–3 dalis. Siekiant suderinti UTPĮ nuostatas su Direktyvos
14017 straipsnis, kuriame nustatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priimti Įstatymo pakeitimai prisidės prie neteisėtos migracijos srauto suvaldymo, sumažins galimybes piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra ir užtikrins veiksmingą prašymų suteikti prieglobstį pateikimą. 6 . Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7 . Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8 . Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Neprieštarauja. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 10 .
10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 11 . Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12 . Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymo pakeitimą, reikės pakeisti Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Priimtam Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“:
„prašymas suteikti prieglobstį“, „užsienietis“
. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
,14012
Įstatymo PROJEKTO 2023-01-18 Nr. XIVP-2385 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
,14012
Įstatymo PROJEKTO 2023-04-19 Nr. XIVP-2385(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
,14012
, 14017
2023-03-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) atstovė Lietuvoje Renata Kuleš. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-01-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
2023-03-14 Nr. 1/3D-560 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3 ir 192 straipsniais, įgyvendindama nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 67, 1408 , 14012 straipsnių pakeitimo ir 14011 ,14017 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (toliau - Projektas) bei teikia Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu. Kaip matyti iš Projekto aiškinamojo rašto, Projektu siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) 2022 m. birželio 30 d. sprendimą byloj e C-72/22PPU ir suderinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - UTPĮ) nuostatas su 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau - Procedūrų direktyva) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau - Priėmimo direktyva), nuostatomis, panaikinant UTPĮ nuostatas, įgalinusias karo padėties, nepaprastosios padėties arba ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu sulaikyti prieglobsčio prašytojus vien todėl, kad jie šios valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai. Šios Projektu siūlomos UTPĮ pataisos sveikintinos ir vertintinos teigiamai.
Kartu pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - UTPĮ) 1408 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą reguliavimą prieglobsčio prašytojus, kurių prašymai nagrinėjami skubos tvarka arba nenagrinėjami, iki sprendimo juos įleisti į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar kitose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaujantis UTPĮ 1408 straipsnio 5 dalimi, toks laikinas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas gali trukti net iki 6 mėnesių. Pagal
straipsnio 3 dalį, analogiška kaip minėtiems prieglobsčio prašytojams priemonė taikoma ir užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, bei užsieniečiams, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Pažymėtina, kad tiek Seimo kontrolierių, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje prilyginamas de facto sulaikymui. Pavyzdžiui, 2023 m. sausio 19 d. nutartyje1
1408 straipsnio 3 dalimi“. Tuo tarpu prejudiciniame sprendime, priimtame byloje C-72/22 PPU, ESTT konstatavo, jog alternatyvi sulaikymui priemonė, kaip tai suprantama pagal Lietuvos teisę, t. y. apgyvendinimas VSAT centre nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, prilygsta sulaikymui pagal Priėmimo direktyvos 2 straipsnio h punktą [2] .
Pažymėtina ir tai, kad pagal galiojantį UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą prieglobsčio prašytojai, kurių prašymai nagrinėjami skubos tvarka arba nenagrinėjami, tam pritaikytose vietose laikinai apgyvendinami, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, be jokio administracinio sprendimo. Šiuo požiūriu UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas skiriasi nuo UTPĮ1408 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtinto reguliavimo, kur nustatytas tapačios laisvę ribojančios priemonės taikymas prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, taikymas papildomus 6 mėnesius, atitinkamai Migracijos departamento ir VSAT sprendimais. Šiame kontekste paminėtina ir LVAT 2023 m. sausio 19 d. nutartis, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad „užsieniečiams buvo taikomas faktinis sulaikymas remiantis 1408 straipsnio 3 dalimi, tai buvo padaryta administraciniu sprendimu (nors tai ir nebuvo išreikšta atskiru dokumentu), kuriuo jie buvo apgyvendinti“. Situacija, kai asmens laisvė apribojama be Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintus reikalavimus atitinkančio rašytinio administracinio sprendimo, lemia inter alia garantijų, įtvirtintų Procedūrų direktyvoje ir Priėmimo direktyvoje, paneigimą.
Aptariamas teisinis reguliavimas, kuriuo nėra įtvirtintas reikalavimas atitinkamam subjektui raštu priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo ar neteisėtai šalyje esančio trečiosios šalies piliečio sulaikymo, kuriame būtų numatytos sulaikymo faktinės ir teisinės priežastys, neatitinka ir Direktyvos
sulaikymo raštu turi parengti teisminės arba administracinės institucijos. Be to, UTPĮ1408 straipsnyje nėra numatyta UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje nustatytos priemonės apskundimo galimybė. Apskundimo teismui nesureguliavimo aspektu UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ydingumą savo praktikoje yra konstatavęs ir LVAT. LVAT pažymėjo, kad UTPĮ nustatytas reguliavimas sukūrė teisinio neaiškumo situaciją, kai užsieniečiui iki 6 mėnesių gali būti taikoma apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje priemonė, kartu neįtvirtinant aiškaus tokios priemonės teisėtumo teisinės patikros mechanizmo [3] . Nors LVAT, gindamas Konstitucijoje ir tarptautinėje teisėje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, suformavo praktiką, pagal kurią apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimai patenka į apylinkės teismo jurisdikciją (pagal analogiją su sprendimais dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo), tai nepaneigia galiojančio teisinio reguliavimo ydingumo teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimo aspektu.
expressis verbis neįtvirtinus aptariamame reguliavime minimos sulaikymui prilygstančios priemonės apskundimo tvarkos sukuriama teisinio neaiškumo situacija neatitinka ir Europos Sąjungos teisėje (Priėmimo direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintų reikalavimų, pagal kuriuos nacionaliniuose teisės aktuose turi būti numatyta prieglobsčio prašytojų ir neteisėtai valstybės narės teritorijoje esančių trečiųjų šalių piliečių sulaikymo teisėtumo teisminė kontrolė, bei užtikrinama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Be to, kartu nepaisoma ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 5 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurią kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė jį sulaikius, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo teisėtumo ir, jeigu asmuo sulaikytas neteisėtai, priimtų sprendimą jį paleisti. Taigi darytina išvada, kad galiojantis teisinis reguliavimas neatitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio tikrumo ir aiškumo reikalavimų, sudaro prielaidas paneigti konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir neatitinka Europos Sąjungos teisėje bei EŽTK 5 straipsnyje įtvirtintų standartų.
Pastebėtina ir tai, kad UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje numatytas automatinis prieglobsčio prašytojų de facto sulaikymo pobūdis neatitinka Priėmimo sąlygų direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, įpareigojančių prieš priimant sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją, kai tai yra būtina, kiekvieną atvejį vertinti individualiai ir šią kraštutinę priemonę taikyti, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių sulaikymui priemonių. Beje, automatinis de facto trečiųjų šalių piliečių, kurie neteisėtai yra valstybės narės teritorijoje, sulaikymas taip pat neatitinka Europos Sąjungos teisės normų, pagal kurias asmuo, kuriam taikoma grąžinimo tvarka, gali būti sulaikytas tik kiekvienu konkrečiu atveju išnagrinėjus, ar nepakanka kitų švelnesnių priemonių (Grąžinimo direktyvos 15 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo bei šiuo požiūriu nustato žemesnius standartus, nei nustatytieji Europos Sąjungos teisėje. Taigi, Seimo kontrolierės vertinimu, UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį de facto sulaikymas iki 6 mėnesių taikomas be jokio, juo labiau – motyvuoto ir individualizuoto teismui skundžiamo sprendimo, nėra suderinamas su konstitucinėmis žmogaus teisių, įskaitant teisės į laisvę ir teisės į teisminę gynybą, garantijomis, neatitinka Europos Sąjungos teisėje įtvirtintų standartų ir sudaro prielaidas savavališkam arba automatiniam prieglobsčio prašytojų ir kitų užsieniečių sulaikymui.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta siūlytina UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad joje įvardytų asmenų apgyvendinimas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti taikomas tik motyvuotu sprendimu, numatant tokio sprendimo apskundimo galimybę, ir šiais aspektais papildyti Projekto 2 straipsnį. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos bei kitų institucijų pateiktas pastabas, dėl to kad UTPĮ projekte nenumatytas 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyto sprendimo apgyvendinti asmenis tam pritaikytose vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimas, Komitetas šioms pastaboms pritaria ir atitinkamai formuluoja savo pasiūlymą. (Žr. Komiteto sprendimą)
Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (toliau – UNHCR) atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims norėtų pasinaudoti proga ir pateikti savo pastabas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-2385) (toliau – Užsieniečių įstatymo pakeitimų projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (Nr. XIVP-2383) pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projektas). 2.
biuras, kuriam Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja suteikė įgaliojimus teikti tarptautinę apsaugą pabėgėliams ir kartu su vyriausybėmis ieškoti nuolatinių pabėgėlių problemų sprendimų, yra tiesiogiai suinteresuotas prieglobsčio srities teisės aktų pasiūlymais [4] . UNHCR statuto 8 dalyje UNHCR priskiriama atsakomybė už tarptautinių konvencijų dėl pabėgėlių apsaugos priežiūrą, [5] o 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso [6] ir jos 1967 m. protokolas dėl pabėgėlių statuso (toliau kartu – 1951 m. Konvencija) įpareigoja valstybes bendradarbiauti su UNHCR vykdant jo įgaliojimus, ypač palengvinant UNHCR pareigą prižiūrėti 1951 m. konvencijos ir 1967 m. protokolo nuostatų taikymą (1951 m. Konvencijos 35 straipsnis ir 1967 m. Protokolo II straipsnis) [7]
priežiūros funkcija iš dalies vykdoma rengiant aiškinamąsias gaires dėl tarptautinių pabėgėlių dokumentų, ypač 1951 m. Konvencijos, nuostatų ir terminų reikšmės. Tokios gairės pateiktos UNHCR Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove ir vėlesnėse Tarptautinės apsaugos gairėse (toliau – UNHCR vadovas) [8] . UNHCR biuras taip pat vykdo savo priežiūros pareigą teikdamas pastabas dėl teisėkūros ir politikos pasiūlymų, turinčių įtakos jam rūpimų asmenų apsaugai ir ilgalaikiams sprendimams. II
4. 2023 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projektą ir Užsieniečių įstatymo pakeitimų projektą. Šiuo metu abu įstatymų projektai laukia priėmimo Lietuvos Respublikos Seime. 5. Remiantis Aiškinamuoju raštu [9] , Užsieniečių įstatymo pakeitimai parengti siekiant įgyvendinti 2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimą byloje C-72/22 PPU M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą (toliau – byla C-72/22 PPU).
Dėl šios priežasties minėtu įstatymo projektu siekiama suderinti Užsieniečių įstatymą su Prieglobsčio procedūrų direktyva (2013/32/ES) [10] ir Priėmimo sąlygų direktyva (2013/33/ES) [11]
palankiai vertina tai, kad Užsieniečių įstatymo pakeitimų projektu atkuriama pareiga suteikti kuo palankesnes galimybes Lietuvos teritorijoje esantiems užsieniečiams pateikti prašymą suteikti prieglobstį Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), neatsižvelgiant į jų atvykimo būdą ir visapusiškai laikantis negrąžinimo principo. Svarbu ir tai, kad siūlomais pakeitimais neteisėtas sienos kirtimas bus išbrauktas iš galimų prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų. 7. UNHCR pripažįsta, kad Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projekto tikslas – spręsti praktinius iššūkius, su kuriais susiduria VSAT, siekdama užtikrinti veiksmingą valstybės sienos apsaugą ir kontrolę, užkirsti kelią piktnaudžiavimui sienų valdymo ir prieglobsčio sistemomis bei veiksmingai valdyti mišrius migracijos srautus [12] . Tačiau UNHCR susirūpinimą kelia tai, jog Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projekte ir toliau numatoma galimybė neleisti atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai sieną kertantiems asmenims, kuriems gali reikėti tarptautinės apsaugos, nepaprastosios padėties metu. 8. UNHCR nuomone, abu įstatymų projektai yra tiesiogiai susiję su pabėgėlių apsauga ir turi būti suderinti su tarptautine ir regionine pabėgėlių ir žmogaus teisių teise. Taip pat svarbu dar kartą akcentuoti, kad veiksmingos pasienio procedūros, kuriomis užtikrinamos teisinės ir procedūrinės apsaugos priemonės bei laikomasi tarptautinės ir ES teisės, įskaitant negrąžinimo principą, yra įmanomos [13] . 9.
pasirengusi dalyvauti tolesnėse konsultacijose su Lietuvos valdžios institucijomis ir teikti techninę pagalbą užtikrinant, kad pakeitimų projektas visiškai atitiktų Lietuvos įsipareigojimus, kylančius iš tarptautinės pabėgėlių teisės, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir Europos prieglobsčio teisyno, kurie yra privalomi ir išlieka tebetaikomi esamai situacijai. III Konkretūs pastebėjimai
prašyti prieglobsčio nepriklauso nuo atvykimo būdo
palankiai vertina tai, kad siūlomi Užsieniečių įstatymo pakeitimai (14012 straipsnio
straipsniu numato atvykimą į Lietuvos teritoriją ir galimybę pasinaudoti prieglobsčio procedūromis bet kuriam asmeniui, kuris prašo prieglobsčio pasienyje arba sulaikymo vietoje, nepriklausomai nuo atvykimo būdo ir visiškai laikantis negrąžinimo principo. 11. Tuo pat metu siūlomoje Valstybės sienos įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje numatyta, jog ekstremaliosios situacijos, kurią sukėlė masinis atvykimas prie sienos, atveju ir siekiant išsaugoti nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktus arba pažeisdami nustatytą sienos kirtimo tvarką, neįleidžiami į Lietuvos teritoriją. Siūlomane straipsnyje reikalaujama, kad tokios nuostatos užsieniečiams būtų taikomos individualiai, ir numatoma taikyti išimtis, kai užsieniečiai bėga nuo karinės agresijos ar persekiojimo arba turėtų būti įleisti dėl humanitarinių priežasčių. Be to, projekto nuostatoje numatyta, jog užsieniečiai, kirtę valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktus arba pažeidžiant valstybės sienos kirtimo tvarką ir esantys pasienio zonoje, nelaikomi esančiais Lietuvos teritorijoje, tačiau, remiantis individualių poreikių įvertinimu, gauna visą reikalingą skubią medicininę ar humanitarinę pagalbą [14] . 12.
12UNHCR mano,
kad Užsieniečių įstatymo pakeitimų projektui gali pakenkti siūlomi Valstybės sienos įstatymo pakeitimai. UNHCR nuomone, siūlomoje nuostatoje numatoma speciali procedūra, taikoma ekstremalioje situacijoje, kurią sukelia masinis atvykimas prie sienos, ir pagal kurią sienos apsaugos pareigūnai galės neįleisti į teritoriją neteisėtai atvykusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, kaip panašios nuostatos įgyvendinamos šiuo metu [15] , siūloma formuluotė reiškia, jog asmenims, kuriems gali reikėti tarptautinės apsaugos, gresia atstūmimo praktika. 13. 4 straipsnio 13 dalyje numatytos procedūros dar turi būti atskirai apibrėžtos. UNHCR pažymi, kad visi asmenys, išreiškiantys norą prašyti tarptautinės apsaugos, turi būti įleisti į teritoriją ir nukreipti prieglobsčio procedūroms be jokio papildomo išankstinio patvirtinimo ar įvertinimo, kad jie „bėga nuo karinės agresijos“ arba „persekiojimo“. Be to, UNHCR nori akcentuoti, jog individualios procedūros turėtų būti pagrįstos svarbiomis procedūrinėmis apsaugos priemonėmis, kad prieglobsčio prašytojams būtų užtikrinta efektyvi ir greita prieiga prie prieglobsčio procedūros ir prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimas. Asmens negrąžinimo principas yra pagrindinis tarptautinės pabėgėlių apsaugos principas, nuo kurio negalima nukrypti
rašte, pridedamame prie Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projekto, inter alia , teigiama, kad siūloma 4 straipsnio 13 dalis yra suderinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) Protokolo Nr. 4 4 straipsniu, kaip jį išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) bylose N.D. ir N.T. prieš Ispaniją [16] ir A.A. ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją [17] . Minėtame rašte taip pat pabrėžiama, jog EŽTK 15 straipsnis leidžia nukrypti nuo konvencijos nuostatų karo ar kitos nepaprastosios padėties atveju, o 1951 m.
Konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje numatyta negrąžinimo principo išimtis, pagal kurią „ši nuostata negali būti taikoma pabėgėliams, dėl svarbių priežasčių laikomiems pavojingais šalies, kurioje jie yra, saugumui.“
atžvilgiu UNHCR norėtų pakartoti, kad negrąžinimo principas yra esminė tarptautinės pabėgėlių apsaugos dalis, nuo kurios negalima nukrypti, kaip numatyta 1951 m. Konvencijoje ir tarptautiniuose bei regioniniuose žmogaus teisių dokumentuose, tarptautinėje paprotinėje teisėje bei įtvirtinta teismų praktikoje [19] . Grąžinimo draudimas taikomas bet kokios formos priverstiniam išsiuntimui, įskaitant deportaciją, išsiuntimą, neoficialų perkėlimą, išstūmimą ir neįleidimą pasienyje [20] . Jis taikomas ne tik asmens grąžinimui į kilmės šalį, bet ir priverstiniam išsiuntimui į bet kurią kitą trečiąją šalį, kai asmuo turi pagrindo baimintis persekiojimo, rimtų žmogaus teisių pažeidimų ar kitos didelės žalos, arba iš kurios jis gali būti išsiųstas į savo kilmės šalį (netiesioginis arba grandininis grąžinimas) [21] . 16. UNHCR taip pat mano, kad svarbu priminti, jog negalima nukrypti nuo negrąžinimo principo net ir nepaprastosios padėties metu arba tais atvejais, kai trečioji šalis instrumentalizuoja neteisėtos migracijos srautus [22] . Nei
prieglobsčio teisėje nenumatytas teisinis pagrindas, leidžiantis sustabdyti prašymų suteikti prieglobstį priėmimą. Nors valstybės turi suverenią teisę valdyti ir kontroliuoti savo sienas, tačiau šiai prerogatyvai taikomi tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai, kurių valstybės privalo sąžiningai laikytis. Pagal EŽTK, nors 15 straipsnyje leidžiama nukrypti nuo tam tikrų teisių išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau aiškiai draudžiama nukrypti nuo EŽTK 2 ir 3 straipsnių, įskaitant negrąžinimo principą [23] .
Negrąžinimo principo laikymasis reikalauja leisti neteisėtai į Lietuvą atvykusiam prieglobsčio prašytojui pasilikti šalyje bent laikinai, kol bus išnagrinėtas jo prašymas suteikti prieglobstį, kitu atveju teisė prašyti prieglobsčio ir negrąžinimo principas netektų prasmės [24]
įsipareigojimai taikomi visais atvejais, kai valstybė vykdo jurisdikciją
pat pažymi, kad pagal siūlomą Valstybės sienos įstatymo 4 straipsnio
esančiais Lietuvos teritorijoje. Šiuo atžvilgiu UNHCR norėtų pabrėžti, jog, nepaisant jokios teisinės neatvykimo fikcijos, valstybės privalo laikytis savo įsipareigojimų pagal 1951 m. Konvenciją, tarptautinius žmogaus teisių dokumentus ir ES pagrindinių teisių chartiją [25] . Visų pirma, grąžinimo draudimas taikomas visur, kur valstybė vykdo jurisdikciją, įskaitant pasienį [26] . Iš to išplaukia, kad pasienio ruože esantiems prieglobsčio prašytojams turi būti sudarytos sąlygos naudotis visomis teisėmis ir garantijomis, kurias jiems suteikia tarptautinė pabėgėlių ir žmogaus teisių teisė ir ES prieglobsčio teisės aktai. Tai apima teisę likti teritorijoje, kol bus išnagrinėti jų prašymai suteikti prieglobstį. 18. UNHCR yra susirūpinusi, kad Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projektas nustato neatvykimo fikciją, kuri gali užkirsti kelią prieglobsčio prašytojams pasinaudoti teise prašyti prieglobsčio ir pateikti prašymus suteikti prieglobstį Valstybės sienos apsaugos tarnybai Lietuvos teritorijoje, kaip numatyta siūlomame Užsieniečių įstatymo 14012 straipsnyje. Todėl ši garantija gali netekti prasmės, nes atitinkamiems asmenims pirmiausia būtų taikoma atstūmimo praktika, ir dėl to būtų pažeistas negrąžinimo principas.
UNHCR siūlo vietoj to apsvarstyti galimybę sukurti apsaugos požiūriu jautrias pasienio procedūras, kuriose būtų išlaikytos teisinės ir procedūrinės apsaugos priemonės ir būtų laikomasi tarptautinės ir ES teisės, įskaitant negrąžinimo principą [27] . 19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, UNHCR rekomenduoja, kad siūloma Valstybės sienos įstatymo 4 straipsnio 13 dalis būtų peržiūrėta, siekiant užtikrinti jos suderinamumą su siūlomu Užsieniečių įstatymo 14012 straipsniu ir garantuoti, jog visi asmenys, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, galėtų nedelsdami prašyti prieglobsčio pagal tarptautinius, ES ir nacionalinius pabėgėlių teisės aktus. Atsakomybės netaikymas už neteisėtą sienos kirtimą ir su sulaikymu susijusios apsaugos priemonės pasienio procedūrų metu
palankiai vertina tai, kad pagal UNHCR rekomendacijas [28] ir ESTT sprendimą byloje C-72/22 PPU [29] , Užsieniečių įstatymo pakeitimų projekte siūloma išbraukti neteisėtą sienos kirtimą iš prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų sąrašo. Kartu UNHCR su susirūpinimu pažymi, kad Užsieniečių įstatymo pakeitimų projekte vis dar išlieka nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatos, kurios leidžia prieglobsčio prašytojus apgyvendinti uždarose apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje [30] . Pagal Užsieniečių įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, jeigu taikomos nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatos, prieglobsčio prašytojai turi būti apgyvendinti uždarose apgyvendinimo vietose iki 6 mėnesių. 21.
atžvilgiu UNHCR norėtų remtis byla C-72/22 PPU, kurioje ESTT pabrėžė, kad nors privalomas prieglobsčio prašytojų buvimas uždarose apgyvendinimo vietose formaliai nelaikomas sulaikymu pagal Lietuvos teisę, toks buvimas prilygsta sulaikymui, kaip apibrėžta Priėmimo sąlygų direktyvos 2 straipsnio h dalyje, visų pirma dėl to, kad atitinkamas asmuo „negali išeiti iš centro teritorijos be leidimo arba palydos.“
UNHCR pastabose dėl Užsieniečių įstatymo nuostatų dėl nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos UNHCR taip pat akcentavo, jog judėjimo apribojimai, numatyti nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatose, reglamentuojančiose pasienio procedūrą, prilygsta sulaikymui. UNHCR padarė išvadą, kad „ pakeitimų projekte numatytų judėjimo apribojimų intensyvumas ir trukmė, kartu su ribotomis galimomis apsaugos priemonėmis, nukrypsta nuo tarptautinės teisės ir gali sukurti nereikalingą prieglobsčio procedūrų neefektyvumą ir kliūtis.“
rekomenduoja apsvarstyti galimybę peržiūrėti Užsieniečių įstatymo 1408 straipsnį, siekiant jį suderinti su tarptautine ir ES teise bei standartais. Šiuo tikslu į Užsieniečių įstatymo 1408 straipsnį turėtų būti įtrauktos reikiamos procedūrinės apsaugos priemonės, pavyzdžiui, individualus vertinimas, būtinumo ir proporcingumo reikalavimai, alternatyvos sulaikymui, ne ilgesnis kaip keturių savaičių trukmės privalomo buvimo uždarose apgyvendinimo vietose terminas ir galimybė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba ir teismine peržiūra. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data
Remiantis UTP įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio
[33] . Įvertinus siūlomus pakeitimus, sveikiname iniciatyvą išbraukti iš įstatymo nuostatas, kurias Europos Sąjungos Teisingumo Teismas identifikavo, kaip nesuderinamas su Europos Sąjungos acquis . Vis dėlto, UTP įstatymo projekte neatsispindi vienas reikšmingas teismo pastebėjimas, susijęs su galiojančiu reglamentavimu. 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje Nr. C-72/22 PPU Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo [34] , kad UTP įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta „alternatyvi sulaikymui priemonė“ – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, laikytina de facto sulaikymu. Teismas išaiškino, kad nors tokia priemonė pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, dėmesys atkreiptinas į tai, kad toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2013/33) 2 straipsnio (h) punkto prasme laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas.
Tokiu būdu, be kitų įstatymo nuostatų, kurios UTP įstatymo projektu pripažįstamos netekusiomis galios, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad „ apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje “ prilygsta sulaikymui, kaip tai apibrėžta Direktyvoje 2013/33, bei pagal savo pobūdį nelaikytinas
„alternatyvia sulaikymui priemone“. Atsižvelgdami į šį svarbų teismo
pastebėjimą bei atkreipdami dėmesį į tai, kad, remiantis UTP įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, UTP įstatymo projekto tikslas yra suderinti UTP įstatymo nuostatas su Direktyvos 2013/33 nuostatomis, siūlome taip pat pripažinti netekusiomis galios UTP įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tokiu būdu būtų eliminuotas teisinis dviprasmiškumas bei kolizija tarp Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos teisės normų. Pažymime, kad šis pasiūlymas neturi įtakos institucijų galimybei, esant UTP įstatymo 113 straipsnyje numatytam teisiniam pagrindui, sulaikyti užsienieti UTP įstatymo 114 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir potencialius žmogaus teisių pažeidimus, raginame įvertinti pateiktus pasiūlymus. Suprantame kylančius iššūkius bei stengiamės padėti valstybei atliepti bazinius humanitarinius poreikius, tačiau tikime, kad pagrindines žmogaus teises būtina užtikrinti ir esant tokiai kritinei situacijai. Pritarti
teisių stebėjimo institutas 2023-03-13 Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Įstatymas) Nr.
pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIVP-2385 , teikia pastabas ir pasiūlymus šiam projektui. Pozityviai vertintini projektu siūlomi pakeitimai, kuriais gerinama prieiga prie prieglobsčio procedūrų ir užtikrinama galimybė pateikti prieglobsčio prašymą Valstybės sienos apsaugos tarnybai, taip pat ir nereguliaraus atvykimo į Lietuvos teritoriją atveju. Taip pat pozityviai vertintinas siūlomas galimybės sulaikyti prieglobsčio prašytoją vien tuo pagrindu, kad jis /ji neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, panaikinimas. Tuo pačiu ŽTSI norėtų atkreipti dėmesį, kad projektu nėra sprendžiama viena aktualiausių ir migrantų bei prieglobsčio prašytojų teises ženkliai ir neproporcingai ribojančių problemų, paminėta ir siūlomu projektu įgyvendinamame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendime – Įstatymu numatyta ilgalaikio administracinio de facto sulaikymo galimybė. Dėl Įstatymu įtvirtintos ilgalaikio de facto sulaikymo galimybės Įstatymo 1408 str. 3 d. numato, kad prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai, neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną, ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat užsieniečiai, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, apgyvendinami šiame straipsnyje nustatytose vietose be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Toks apgyvendinimas gali būti taikomas iki 6 mėnesių, kuriems pasibaigus, VSAT arba Migracijos departamento sprendimu, tam tikrais atvejais gali būti pratęstas dar 6 mėnesiams. Pažymėtina, kad Įstatymas numato, jog tik individualius VSAT arba Migracijos departamento sprendimus dėl tokio apgyvendinimo pagal Įstatymą galima skųsti teismui.
Manytina, kad pirminis, iki 6 mėnesių galintis trukti apgyvendinimas taikomas nepriimant individualių administracinių sprendimų užsieniečių atžvilgiu ir be įstatymu numatytos galimybės tokį apgyvendinimą skųsti teismui. Pažymėtina, kad, 2021-2022 m. praktikoje taikant šias Įstatymo nuostatas, toks apgyvendinimas reiškė, kad asmenys būdavo apgyvendinti pasienio užkardose, nebenaudojamuose viešosios paskirties pastatuose, vėliau – penkiuose užsieniečių registracijos ir pabėgėlių priėmimo centruose be teisės palikti apgyvendinimo vietos teritoriją, išskyrus su leidimu ir palyda būtinoms paslaugoms gauti. Visais atvejais tokios apgyvendinimo teritorijos, įskaitant ir apgyvendinimą centruose, pastatuose ar konteineriniuose nameliuose, buvo aptvertos tvora ir nuolat saugomos pareigūnų, kai kuriuose centruose nesant galimybės judėti tarp skirtingų centro sektorių.
Projektu įgyvendinamame ESTT sprendime byloje M.A., C‑72/22 PPU Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas centre su teise judėti tik centro teritorijoje ir turėjo galimybę iš jos išeiti tik su leidimu ir palyda, tad pareiškėjas buvo laikytinas atskirtu nuo kitų gyventojų ir netekusiu judėjimo laisvės, tad jis, Teismo vertinimu, turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas (40-42 paragrafai). [35] Seimo kontrolierių įstaiga, 2022 m. atlikusi stebėsenos vizitus į šiuo metu jau uždarytus Kybartų ir Medininkų užsieniečių registracijos centrus taip pat padarė išvadą, kad sąlygų šiuose centruose visuma prilygo sulaikymui, o pačios gyvenimo sąlygos šiuose centruose buvo žeminančios žmogaus orumą. [36] Kad toks ilgalaikis apgyvendinimas centruose, aptvertuose tvora ir nuolat saugomuose pareigūnų, prilygo sulaikymui, patvirtinto ir Pabradėje, Kybartuose bei Medininkuose 2021 m. pabaigoje lankęsis Europos komitetas prieš kankinimus. [37] Be to, tokį apgyvendinimą kaip de facto sulaikymą ne vienoje byloje pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo pačiu pripažindamas tokį laisvės apribojimą neteisėtu /nepagrįstu ir neproporcingu. [38] Pažymėtina, kad toks sulaikymas buvo taikomas ir nelydimiems nepilnamečiams, šeimoms su vaikais, asmenims su negalia ir kitiems pažeidžiamiems asmenims, į ką dėmesį savo ataskaitoje po vizitų centruose atkreipė Lygių galimybių kontrolierės tarnyba, pažymėjusi, kad pažeidžiamoms grupėms, kaip asmenys su negalia, sulaikymas apskritai neturėtų būti taikomas. [39] Pažymėtina ir tai, kad centruose laikomi užsieniečiai nebuvo tinkamai informuojami apie tokio de facto sulaikymo pagrindus, jo trukmę, galimybę dėl tokio sulaikymo kreiptis į teismą, jiems nebuvo teikiama su tokiu de facto sulaikymu susijusi valstybės garantuojama teisinė pagalba. [40] Dar 2021 m. gruodį Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus savo baigiamosiose išvadose rekomendavo Lietuvai: a) imtis priemonių, kad prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir migrantų be dokumentų sulaikymas, įskaitant ir pasienio procedūrų metu, apimtų būtinus saugiklius nuo neteisėto ar savavališko sulaikymo, ir būtų pasitelkiamas tik teismo sprendimu kaip kraštutinė priemonė, ir kai ji yra būtina ir proporcinga; toks sulaikymas turėtų būti taikomas trumpiausią įmanomą laiką, kuris turėtų būti nustatytas įstatymu, bei taikomas adekvačiomis sąlygomis; b) susilaikyti nuo šeimų su vaikais ir pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo. [41] Pažymėtina, kad 2021-2022 m. laikotarpiu šios Komiteto rekomendacijos taip ir nebuvo įgyvendintos.
Projektu įgyvendinamame ESTT sprendime byloje M.A., C‑72/22 PPU Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas centre su teise judėti tik centro teritorijoje ir turėjo galimybę iš jos išeiti tik su leidimu ir palyda, tad pareiškėjas buvo laikytinas atskirtu nuo kitų gyventojų ir netekusiu judėjimo laisvės, tad jis, Teismo vertinimu, turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas (40-42 paragrafai). [35] Seimo kontrolierių įstaiga, 2022 m. atlikusi stebėsenos vizitus į šiuo metu jau uždarytus Kybartų ir Medininkų užsieniečių registracijos centrus taip pat padarė išvadą, kad sąlygų šiuose centruose visuma prilygo sulaikymui, o pačios gyvenimo sąlygos šiuose centruose buvo žeminančios žmogaus orumą. [36] Kad toks ilgalaikis apgyvendinimas centruose, aptvertuose tvora ir nuolat saugomuose pareigūnų, prilygo sulaikymui, patvirtinto ir Pabradėje, Kybartuose bei Medininkuose 2021 m. pabaigoje lankęsis Europos komitetas prieš kankinimus. [37] Be to, tokį apgyvendinimą kaip de facto sulaikymą ne vienoje byloje pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo pačiu pripažindamas tokį laisvės apribojimą neteisėtu /nepagrįstu ir neproporcingu. [38] Pažymėtina, kad toks sulaikymas buvo taikomas ir nelydimiems nepilnamečiams, šeimoms su vaikais, asmenims su negalia ir kitiems pažeidžiamiems asmenims, į ką dėmesį savo ataskaitoje po vizitų centruose atkreipė Lygių galimybių kontrolierės tarnyba, pažymėjusi, kad pažeidžiamoms grupėms, kaip asmenys su negalia, sulaikymas apskritai neturėtų būti taikomas. [39] Pažymėtina ir tai, kad centruose laikomi užsieniečiai nebuvo tinkamai informuojami apie tokio de facto sulaikymo pagrindus, jo trukmę, galimybę dėl tokio sulaikymo kreiptis į teismą, jiems nebuvo teikiama su tokiu de facto sulaikymu susijusi valstybės garantuojama teisinė pagalba. [40] Dar 2021 m. gruodį Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus savo baigiamosiose išvadose rekomendavo Lietuvai: a) imtis priemonių, kad prieglobsčio prašytojų, pab
ėgėlių ir migrantų be dokumentų sulaikymas, įskaitant ir pasienio procedūrų metu, apimtų būtinus saugiklius nuo neteisėto ar savavališko sulaikymo, ir būtų pasitelkiamas tik teismo sprendimu kaip kraštutinė priemonė, ir kai ji yra būtina ir proporcinga; toks sulaikymas turėtų būti taikomas trumpiausią įmanomą laiką, kuris turėtų būti nustatytas įstatymu, bei taikomas adekvačiomis sąlygomis; b) susilaikyti nuo šeimų su vaikais ir pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo. [41] Pažymėtina, kad 2021-2022 m. laikotarpiu šios Komiteto rekomendacijos taip ir nebuvo įgyvendintos. Pasiūlymai Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, į ESTT sprendimą byloje M.A., C-72/22 PPU bei nacionalinių ir tarptautinių žmogaus teisių institucijų rekomendacijas, siūlome:
projektu koreguoti Įstatymo nuostatas, numatant, jog prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių, nepateikusių prieglobsčio prašymų, bei užsieniečių, kurių prieglobsčio prašymai netenkinti, sulaikymas būtų taikomas tik teismo sprendimu, tik Įstatyme numatytais konkrečiais pagrindais, ir trumpiausią įmanomą laiką;
ar poįstatyminiais aktais įtvirtinti prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių, nepateikusių prieglobsčio prašymų, bei užsieniečių, kurių prieglobsčio prašymai nebuvo patenkinti, ir kurie yra sulaikyti ar jų laisvė kitaip apribota, teisę gauti išsamią informaciją apie savo teises tokia forma ir būdu, kuris užtikrintų, kad jie savo teisėmis galėtų pasinaudoti praktiškai, įskaitant teisę sprendimą dėl sulaikymo ar kitokio laisvės apribojimo skųsti aukštesnės instancijos teismui bei teisę tokiu atveju naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba;
Įstatyme, kad sulaikymas netaikomas šeimoms su vaikais ir pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams (vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su negalia, nelydimiems nepilnamečiams, asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ir kt.), užtikrinant šiems prieglobsčio prašytojams adekvačias ir jų poreikius atliepiančias priėmimo ir apgyvendi
nimo sąlygas.
Pasiūlymai Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, į ESTT sprendimą byloje M.A., C-72/22 PPU bei nacionalinių ir tarptautinių žmogaus teisių institucijų rekomendacijas, siūlome:
projektu koreguoti Įstatymo nuostatas, numatant, jog prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių, nepateikusių prieglobsčio prašymų, bei užsieniečių, kurių prieglobsčio prašymai netenkinti, sulaikymas būtų taikomas tik teismo sprendimu, tik Įstatyme numatytais konkrečiais pagrindais, ir trumpiausią įmanomą laiką;
ar poįstatyminiais aktais įtvirtinti prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių, nepateikusių prieglobsčio prašymų, bei užsieniečių, kurių prieglobsčio prašymai nebuvo patenkinti, ir kurie yra sulaikyti ar jų laisvė kitaip apribota, teisę gauti išsamią informaciją apie savo teises tokia forma ir būdu, kuris užtikrintų, kad jie savo teisėmis galėtų pasinaudoti praktiškai, įskaitant teisę sprendimą dėl sulaikymo ar kitokio laisvės apribojimo skųsti aukštesnės instancijos teismui bei teisę tokiu atveju naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba;
Įstatyme, kad sulaikymas netaikomas šeimoms su vaikais ir pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams (vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su negalia, nelydimiems nepilnamečiams, asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ir kt.), užtikrinant šiems prieglobsčio prašytojams adekvačias ir jų poreikius atliepiančias priėmimo ir apgyvendinimo sąlygas. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pasiūlymams pripažinti netekusiais galios UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei patikslinti UTPĮ 1408 straipsnį numatant kad šiame straipsnyje įvardytų asmenų apgyvendinimas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti taikomas tik motyvuotu sprendimu, numatant tokio sprendimo apskundimo galimybę. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data
LR įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šio projekto tikslas yra suderinti UTPĮ nuostatas su 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2013/33), nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje Nr. C-72/22 PPU Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) konstatavo, kad UTP įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta „alternatyvi sulaikymui priemonė“ - apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, laikytina de facto sulaikymu. Teismas išaiškino, kad nors tokia priemonė pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, dėmesys atkreiptinas į tai, kad toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų ir netekęs judėjimo laisvės, todėl Direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punkto prasme laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad „apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje“ prilygsta sulaikymui, kaip tai apibrėžta Direktyvoje 2013/33, bei pagal savo pobūdį nelaikytinas „alternatyvia sulaikymui priemone“ .
Atsižvelgiant į šį svarbų teismo pastebėjimą siūloma pripažinti netekusiais galios UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir atitinkamai patikslinti įstatymo projekto pavadinimą bei projekto straipsnių numeraciją. Tokiu būdu būtų eliminuotas teisinis dviprasmiškumas bei kolizija tarp Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos teisės normų. Pažymėtina, kad šis pasiūlymas neturi įtakos institucijų galimybei, esant UTPĮ 113 straipsnyje numatytam teisiniam pagrindui, sulaikyti užsienieti UTPĮ 114 straipsnyje nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Pripažinti netekusiu galios 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pasiūlymas:
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pritarti Europos Sąjungos teisingumo teismas byloje C-72/22 PPU išdėstė, kad ,,38 Remiantis suformuota jurisprudencija, trečiosios šalies piliečio apgyvendinimas sulaikymo centre tiek nagrinėjant jo tarptautinės apsaugos prašymą, tiek siekiant jį išsiųsti yra su laisvės suvaržymu susijusi priemonė (2020 m. gegužės 14 d. Sprendimo Országos Idegenrendeszeti Főigazgatóság Dél-alföldi Regionális Igazgatóság , C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, EU:C:2020:367, 100 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
39 Be to, dėl sąvokos „sulaikymas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs , kad iš šios nuostatos formuluotės, genezės ir konteksto matyti, kad tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas yra prievartos priemonė, dėl kurios prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo kitų gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje (šiuo klausimu žr. 2020 m. gegužės 14 d. Sprendimo Országos Idegenrendeszeti Főigazgatóság Dél-alföldi Regionális Igazgatóság , C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, EU:C:2020:367,
3 Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir
)1408 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą reguliavimą prieglobsčio prašytojus, kurių prašymai nagrinėjami skubos tvarka arba nenagrinėjami, iki sprendimo juos įleisti į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –
) laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar kitose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaujantis UTPĮ 1408 straipsnio 5 dalimi, toks laikinas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas gali trukti net iki 6 mėnesių . Pagal UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalį, analogiška kaip minėtiems prieglobsčio prašytojams priemonė taikoma ir užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, bei užsieniečiams, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas.
Pažymėtina, kad tiek Seimo kontrolierių, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje prilyginamas de facto sulaikymui. Pavyzdžiui, 2023 m. sausio 19 d. nutartyje [42] LVAT pasisakė, kad „[u]žsieniečiams buvo taikomas faktinis sulaikymas remiantis 1408 straipsnio 3 dalimi“. Tuo tarpu prejudiciniame sprendime, priimtame byloje C-72/22 PPU, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir
) konstatavo, jog alternatyvi sulaikymui priemonė, kaip tai suprantama pagal Lietuvos teisę, t. y. apgyvendinimas VSAT centre nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, prilygsta sulaikymui pagal Priėmimo direktyvos 2 straipsnio h punktą [43] . Pažymėtina ir tai, kad pagal galiojantį UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą prieglobsčio prašytojai, kurių prašymai nagrinėjami skubos tvarka arba nenagrinėjami, tam pritaikytose vietose laikinai apgyvendinami, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, be jokio administracinio sprendimo . Šiuo požiūriu
straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas skiriasi nuo UTPĮ 1408 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtinto reguliavimo, kur nustatytas tapačios laisvę ribojančios priemonės taikymas prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, taikymas papildomus 6 mėnesius, atitinkamai Migracijos departamento ir VSAT sprendimais.
Šiame kontekste paminėtina ir LVAT 2023 m. sausio 19 d. nutartis, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad „užsieniečiams buvo taikomas faktinis sulaikymas remiantis 1408 straipsnio 3 dalimi, tai buvo padaryta administraciniu sprendimu (nors tai ir nebuvo išreikšta atskiru dokumentu), kuriuo jie buvo apgyvendinti.“ Situacija, kai asmens laisvė apribojama be Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintus reikalavimus atitinkančio rašytinio administracinio sprendimo, lemia inter alia garantijų, įtvirtintų Procedūrų direktyvoje ir Priėmimo direktyvoje, paneigimą. Aptariamas teisinis reguliavimas, kuriuo nėra įtvirtintas reikalavimas atitinkamam subjektui raštu priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo ar neteisėtai šalyje esančio trečiosios šalies piliečio sulaikymo, kuriame būtų numatytos sulaikymo faktinės ir teisinės priežastys, neatitinka ir Direktyvos Nr. 2013/33/ES 9 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodančios, kad įsakymą dėl sulaikymo raštu turi parengti teisminės arba administracinės institucijos. UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį de facto sulaikymas iki
teismui skundžiamo sprendimo, nėra suderinamas su konstitucinėmis žmogaus teisių, įskaitant teisės į laisvę ir teisės į teisminę gynybą, garantijomis, neatitinka Europos Sąjungos teisėje įtvirtintų standartų ir sudaro prielaidas savavališkam arba automatiniam prieglobsčio prašytojų ir kitų užsieniečių sulaikymui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlytina UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad joje įvardytų asmenų apgyvendinimas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti taikomas tik motyvuotu sprendimu, numatant tokio sprendimo apskundimo galimybę, ir šiais aspektais papildyti Projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio
kontrolės punktuose, tranzito zonose arba neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, motyvuotu Migracijos departamento sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba motyvuotu sprendimu laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika.
Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Pritarti Paminėtina, kad Procedūrų direktyvos 2013/32/ES 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad visoms procedūroms valstybės narės paskiria sprendžiančią instituciją , kuri bus atsakinga už tinkamą prašymų nagrinėjimą pagal šią direktyvą. Lietuvoje tokia institucija yra Migracijos departamentas. Šios direktyvos 4 str. 2 d. numatyta, kad Valstybės narės gali numatyti, kad kita institucija, nei nurodytoji 1 dalyje, yra atsakinga: a) svarstant bylas pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013 ir
b) leidimo atvykti į šalį suteikimą arba atsisakymą jį suteikti pagal 43 straipsnyje nustatytą tvarką, taikant tame straipsnyje nustatytas sąlygas ir remiantis sprendžiančiosios institucijos pagrįsta nuomone. Komiteto nuomone,
straipsnio 3 dalyje įvardytų asmenų apgyvendinimas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti taikomas tik motyvuotu Migracijos departamento sprendimu, numatant tokio sprendimo apskundimo galimybę. 2.2. Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius 2023-03-272 4(N) Argumentai:
straipsnyje nėra numatyta UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje nustatytos priemonės apskundimo galimybė. Apskundimo teismui nesureguliavimo aspektu
straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ydingumą savo praktikoje yra konstatavęs ir LVAT.
LVAT pažymėjo, kad UTPĮ nustatytas reguliavimas sukūrė teisinio neaiškumo situaciją, kai užsieniečiui iki 6 mėnesių gali būti taikoma apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje priemonė, kartu neįtvirtinant aiškaus tokios priemonės teisėtumo teisinės patikros mechanizmo. [44] Nors LVAT, gindamas Konstitucijoje ir tarptautinėje teisėje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, suformavo praktiką, pagal kurią apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimai patenka į apylinkės teismo jurisdikciją (pagal analogiją su sprendimais dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo), tai nepaneigia galiojančio teisinio reguliavimo ydingumo teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimo aspektu. UTPĮ expressis verbis neįtvirtinus aptariamame reguliavime minimos sulaikymui prilygstančios priemonės apskundimo tvarkos sukuriama teisinio neaiškumo situacija neatitinka ir Europos Sąjungos teisėje (Priėmimo direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintų reikalavimų, pagal kuriuos nacionaliniuose teisės aktuose turi būti numatyta prieglobsčio prašytojų ir neteisėtai valstybės narės teritorijoje esančių trečiųjų šalių piliečių sulaikymo teisėtumo teisminė kontrolė, bei užtikrinama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Be to, kartu nepaisoma ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –
) 5 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurią kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė jį sulaikius, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo teisėtumo ir, jeigu asmuo sulaikytas neteisėtai, priimtų sprendimą jį paleisti.
Taigi darytina išvada, kad galiojantis teisinis reguliavimas neatitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio tikrumo ir aiškumo reikalavimų, sudaro prielaidas paneigti konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir neatitinka Europos Sąjungos teisėje bei EŽTK 5 straipsnyje įtvirtintų standartų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlytina UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad joje įvardytų asmenų apgyvendinimas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti taikomas tik motyvuotu sprendimu, numatant tokio sprendimo apskundimo galimybę UTPĮ 1408 straipsnio 9 dalyje, ir šiais aspektais papildyti Projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas:
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Skundas dėl šio straipsnio 3,
apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.“
1408 straipsnį nauja81 dalimi. Žr. komiteto sprendimą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 67, 1408 ,14012 straipsnių pakeitimo ir 14011 , 14017 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIVP-2385 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus ir Žmogaus teisių komiteto pateiktus siūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
straipsnyje nėra numatyta UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje nustatytos priemonės apskundimo galimybė. Apskundimo teismui nesureguliavimo aspektu
straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ydingumą savo praktikoje yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT). LVAT pažymėjo, kad UTPĮ nustatytas reguliavimas sukūrė teisinio neaiškumo situaciją, kai užsieniečiui iki 6 mėnesių gali būti taikoma apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje priemonė, kartu neįtvirtinant aiškaus tokios priemonės teisėtumo teisinės patikros mechanizmo [45] . Nors LVAT, gindamas Konstitucijoje ir tarptautinėje teisėje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, suformavo praktiką, pagal kurią apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimai patenka į apylinkės teismo jurisdikciją (pagal analogiją su sprendimais dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo), tai nepaneigia galiojančio teisinio reguliavimo ydingumo teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimo aspektu.
LVAT yra pripažinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinės teisės normas turi būti veiksmingai užtikrinta užsieniečio teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – pagrįstumą ir teisėtumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija nesudaro pagrindo tokią gynybos teisę apriboti: pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 145 straipsnį teisė kreiptis į teismą negali būti laikinai apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021). Tai reiškia, kad teismas turi jurisdikciją vertinti ir spręsti dėl neįleistiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Įstatymo 5 straipsnio nuostatų prasme asmenims taikomų ribojančių priemonių proporcingumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021). Komitetas siūlo p apildyti 1408 straipsnį 81 dalimi suteikiant galimybę asmenims pateikti skundą dėl laikino apgyvendinimo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Pasiūlymas:
Papildyti 1408 straipsnį 81 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,81 .
Skundas dėl laikino apgyvendinimo šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio straipsnio 5 dalyje nurodytam laikotarpiui gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. “
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821 [1] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1289- 602/2023. [2] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 birželio 30 d. sprendimas byloje C-72/22 dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. vasario 4 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje M.A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai, p. 39-42.; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-822/2022. [3] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653- 492/2021; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -4071-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -4180-629/2021. [4] JT Generalinė Asamblėja, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro statutas , 1950 m. gruodžio 14 d., A/RES/428(V), galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/3ae6b3628.html (toliau – Statutas). [5] Ten pat, 8 dalies a punktas.
Pagal Statuto 8 dalies a punktą UNHCR biuras yra kompetentingas prižiūrėti tarptautines konvencijas dėl pabėgėlių apsaugos. Formuluotė yra atvira ir lanksti ir neapriboja UNHCR priežiūros funkcijos taikymo srities viena ar kita konkrečia tarptautine pabėgėlių konvencija. Todėl UNHCR biuras yra kompetentingas pagal savo Statutą prižiūrėti visas konvencijas, susijusias su pabėgėlių apsauga, UNHCR priežiūros atsakomybę, numatytą 2002 m. spalio mėn., galima rasti adresu: http://www.refworld.org/docid/4fe405ef2.html, 7-8 psl. [6] JT Generalinė Asamblėja, Konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1951 m. liepos
rasti adresu: http://www.unhcr.org/refworld/docid/3be01b964.html. Pagal
prižiūrėti, kaip taikomos Konvencijos nuostatos“. [7] UNHCR priežiūros atsakomybė taip pat atsispindi ES teisėje, įskaitant bendrąją nuorodą į 1951 m. konvenciją Sutarties dėl ES veikimo 78 straipsnio 1 dalyje. [8] UNHCR, Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovas ir Tarptautinės apsaugos gairės pagal 1951 m. konvenciją ir 1967 m. protokolą dėl pabėgėlių statuso, 2019 m. balandis, HCR/1P/4/ENG/REV. 4, galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/5cb474b27.html. [9] Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Lietuvos Vyriausybė), Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr. XIVP-2385), galima rasti adresu: https://bit.ly/3SS0Z5v. [10] Europos Sąjunga: Europos Sąjungos Taryba, 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija), 2013 m. birželio 29 d., OL L. 180/60 -180/95; 2013 06 29, 2013/32/ES, galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/51d29b224.html. [11] Europos Sąjunga: Europos Sąjungos Taryba, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija), 2013 m. birželio 29 d., OL L. 180/96 -105/32; 2013 06 29, 2013/33/ES, galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/51d29db54.html. [12] Lietuvos Vyriausybė, Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimų projekto (Nr.
2 psl., galima rasti adresu: https://bit.ly/3KXThF0. [13]
Praktiniai svarstymai dėl sąžiningų ir greitų pasienio procedūrų ir solidarumo Europos Sąjungoje , 2020 m. spalio 15 d., 1 psl., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/5f8838974.html. [14] Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projekto 2 straipsnio 2 dalis: Papildyti 4 straipsnį 13 dalimi:
13 dalis: „ Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami (ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais). Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba.
Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“ [15] Lietuvos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. XIV-1789 dėl nepaprastosios padėties paskelbimo, 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas, galima rasti adresu: https://bit.ly/3Jm3D0i; 2021 m. rugpjūčio 2 d. Vidaus reikalų ministro – ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo sprendimas Nr. 10V-20, galima rasti adresu: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija: https://bit.ly/3YHJeqZ [16] Europos Taryba: Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), N.D. ir N.T. prieš Ispaniją (Paraiškos Nr. 8675/15 ir 8697/15) (Didžioji kolegija), ECLI: CE:
ECHR:2020:0213JUD000867515, 2020 m. vasario 13 d., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/cases,ECHR,5e4691d54.html. [17]
A.A. ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją , Nr. 55798/16, 55808/16, 55817/16, 55820/16 ir 55823/16, 2022 m. balandžio 5 d., galima rasti adresu: https://bit.ly/3L73Fu2. [18] Lietuvos Vyriausybė, Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimų projekto , 2.6 punktas. [19] UNHCR, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro teikimas byloje R.A. ir kiti prieš Lenkiją (Paraiškos Nr. 42120/21) Europos žmogaus teisių teismui, 2022 m. vasario mėn., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/621ccfde4.html. [20] UNHCR, Patariamoji nuomonė dėl negrąžinimo įsipareigojimų pagal 1951 m.
Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolą, 2007 m. sausio 26 d., 7 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/45f17a1a4.html. [21] UNHCR, UNHCR teikimas byloje R.A. ir kiti prieš Lenkiją , 3.1.2 p. [22] UNHCR, UNHCR rekomendacijos Švedijos ir Ispanijos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai , 2023 m. sausis, 8 psl., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/63bd99904.html. [23] UNHCR, UNHCR teikimas byloje R.A. ir kiti prieš Lenkiją , 3.1.8 p. [24] UNHCR, Praktiniai svarstymai dėl sąžiningų ir greitų pasienio procedūrų , 1 psl. [25] UNHCR, UNHCR rekomendacijos Švedijos ir Ispanijos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai , 7-8 psl. [26] UNHCR, UNHCR teikimas byloje R.A. ir kiti prieš Lenkiją , 3.1.5 p. [27] UNHCR, Praktiniai svarstymai dėl sąžiningų ir greitų pasienio procedūrų , 1 psl. [28] UNHCR, UNHCR teisinės pastabos dėl Lietuvos Respblikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Nr.
XIV-506) pakeitimų, 2021 m. liepos 28 d., 26-29 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html [29] Europos Sąjungos teisingumo teismas (ESTT), M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas priimti prejudicinį sprendimą, byla C-72/22 PPU, ECLI:EU:C:2022:505, 2022 m. birželio 30 d., 84 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/cases,ECJ,62d03bce4.html. [30] Siūloma 1408 straipsnio 3 dalis: „ Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje [...]“. [31] ESTT, M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą, byla C-72/22 PPU, 40–42 p. [32] UNHCR, UNHCR pastabos dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr.
XIV-506) pakeitimų, 2021 m. liepos 28 d., 26-29 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html [29] Europos Sąjungos teisingumo teismas (ESTT), M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas priimti prejudicinį sprendimą, byla C-72/22 PPU, ECLI:EU:C:2022:505, 2022 m. birželio 30 d., 84 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/cases,ECJ,62d03bce4.html. [30] Siūloma 1408 straipsnio 3 dalis: „ Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje [...]“. [31] ESTT, M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą, byla C-72/22 PPU, 40–42 p. [32] UNHCR, UNHCR pastabos dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr. 21-29207), 2021 m. rugsėjo
[33] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimas byloje M. A., C-72/22 PPU, EU:C:2022:505 [34] Ten pat, § 39-42 [35] ESTT 2022 m. birželio 6 d. sprendimas byloje M.A.,
, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf;jsessionid=DAA813043A08EE6C31621EC57332E3D2?text=&docid=261930&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=304187 [36] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos ataskaita Nr.
NKP-2021/1-4 „Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centre“, 2022-01-24, https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2022/01/Final_Ataskaita_Kybartai_2021.pdf ; Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos ataskaita Nr. NKP-2022/1-1 „Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centre“, 2022-07-07, https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2022/07/Ataskaita_MURC_2022_FINAL.pdf [37] Europos komiteto prieš kankinimus ataskaita Lietuvos vyriausybei Nr. CPT/Inf (2023) 01 po komiteto periodinio vizito Lietuvoje
žio 10-20 dienomis, 2023 m. vasario 23 d., https://rm.coe.int/1680aa51af [38] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimas byloje Nr. A-1 804-502/2022; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimas byloje Nr. A-2414-881/2022, https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=40323ea5-cd4a-4e75-85f5-da3deddffb6a ;
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje Nr. A-2595-602/2022; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Nr. A-3969-968/2022 ; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Nr.
A-3948-442/2022 . [39] Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierės tarnybos nepriklausomos apžvalgos ataskaita „Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusių asmenų lygių galimybių užtikrinimas sulaikymo vietose“, 2022 m. gruodžio 30 d., https://www.lygybe.lt/data/public/uploads/2023/01/2022-12-30_nepriklausomos-stebesenos-ataskaita.pdf [40] Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimus 2021 m. gruodžio 21 d. baigiamosios išvados Lietuvai Nr. CAT/C/LTU/CO/4, https://docstore.ohchr.org/SelfServices/FilesHandler.ashx?enc=6QkG1d%2FPPRiCAqhKb7yhslcr%2Ff5KGx6%2Fr9UjrX%2Bsu%2Bg425Y6BAyPkLZzRl9RyMJcnb7fronFg60gi7jxyzitu8tr3LpkQbODCdtVz4%2BPu6K1w1fFQFrsRMNiWXdENI%2F3 [41] Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimus 2021 m. gruodžio 21 d. baigiamosios išvados Lietuvai Nr. CAT/C/LTU/CO/4, https://docstore.ohchr.org/SelfServices/FilesHandler.ashx?enc=6QkG1d%2FPPRiCAqhKb7yhslcr%2Ff5KGx6%2Fr9UjrX%2Bsu%2Bg425Y6BAyPkLZzRl9RyMJcnb7fronFg60gi7jxyzitu8tr3LpkQbODCdtVz4%2BPu6K1w1fFQFrsRMNiWXdENI%2F3 [42] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1289- 602/2023. [43] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 birželio 30 d. sprendimas byloje C-72/22 dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. vasario 4 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje M.A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai, p. 39-42.; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-822/2022. [44] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -4071-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr.
A -4180-629/2021. [45] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653- 492/2021; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -4071-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -4180-629/2021.
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
Nr. XIVP-2385 2023 m. balandžio 5 d. Nr. 105-P-36
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Arminas Lydeka, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Mažėlė, Inga Milašiūtė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys:
dalyvavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovas Martynas Jockus, Vidaus reikalų ministerijos (toliau
Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, VRM Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, Migracijos departamento prie LR VRM direktoriaus pavaduotoja Lucija Voišnis, VSAT vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-01-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti 2.
2Seimo kontrolierių įstaiga,
2023-03-14
įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3 ir192 straipsniais, įgyvendindama nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67, 1408 ,14012 straipsnių pakeitimo ir 14011 , 14017 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (toliau - Projektas) bei teikia Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu. Kaip matyti iš Projekto aiškinamojo rašto, Projektu siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) 2022 m. birželio 30 d. sprendimą byloj e C-72/22PPU ir suderinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - UTPĮ) nuostatas su 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau - Procedūrų direktyva) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau - Priėmimo direktyva), nuostatomis, panaikinant UTPĮ nuostatas, įgalinusias karo padėties, nepaprastosios padėties arba ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu sulaikyti prieglobsčio prašytojus vien todėl, kad jie šios valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai. Šios Projektu siūlomos UTPĮ pataisos sveikintinos ir vertintinos teigiamai. Pritarti 3.
3Seimo kontrolierių įstaiga,
2023-03-14 Kartu pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau -
straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą reguliavimą prieglobsčio prašytojus, kurių prašymai nagrinėjami skubos tvarka arba nenagrinėjami, iki sprendimo juos įleisti į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar kitose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaujantis UTPĮ 1408 straipsnio 5 dalimi, toks laikinas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas gali trukti net iki 6 mėnesių. Pagal UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalį, analogiška kaip minėtiems prieglobsčio prašytojams priemonė taikoma ir užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, bei užsieniečiams, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Pažymėtina, kad tiek Seimo kontrolierių, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje prilyginamas de facto sulaikymui. Pavyzdžiui, 2023 m. sausio 19 d. nutartyje1 [1] LVAT pasisakė, kad „[u]žsieniečiams buvo taikomas faktinis sulaikymas remiantis 1408 straipsnio 3 dalimi“. Tuo tarpu prejudiciniame sprendime, priimtame byloje C-72/22 PPU, ESTT konstatavo, jog alternatyvi sulaikymui priemonė, kaip tai suprantama pagal Lietuvos teisę, t. y. apgyvendinimas VSAT centre nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, prilygsta sulaikymui pagal Priėmimo direktyvos 2 straipsnio h punktą [2] .
Pažymėtina ir tai, kad pagal galiojantį
straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą prieglobsčio prašytojai, kurių prašymai nagrinėjami skubos tvarka arba nenagrinėjami, tam pritaikytose vietose laikinai apgyvendinami, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, be jokio administracinio sprendimo. Šiuo požiūriu UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas skiriasi nuo UTPĮ 1408 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtinto reguliavimo, kur nustatytas tapačios laisvę ribojančios priemonės taikymas prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, taikymas papildomus 6 mėnesius, atitinkamai Migracijos departamento ir VSAT sprendimais. Šiame kontekste paminėtina ir LVAT 2023 m. sausio 19 d. nutartis, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad „užsieniečiams buvo taikomas faktinis sulaikymas remiantis 1408 straipsnio 3 dalimi, tai buvo padaryta administraciniu sprendimu (nors tai ir nebuvo išreikšta atskiru dokumentu), kuriuo jie buvo apgyvendinti“. Situacija, kai asmens laisvė apribojama be Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintus reikalavimus atitinkančio rašytinio administracinio sprendimo, lemia inter alia garantijų, įtvirtintų Procedūrų direktyvoje ir Priėmimo direktyvoje, paneigimą.
Aptariamas teisinis reguliavimas, kuriuo nėra įtvirtintas reikalavimas atitinkamam subjektui raštu priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo ar neteisėtai šalyje esančio trečiosios šalies piliečio sulaikymo, kuriame būtų numatytos sulaikymo faktinės ir teisinės priežastys, neatitinka ir Direktyvos Nr. 2013/33/ES 9 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodančios, kad įsakymą dėl sulaikymo raštu turi parengti teisminės arba administracinės institucijos. Pritarti Pasiūlymas, kad užsieniečių, prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti LR teritorijoje būtų įforminamas atskiru rašytiniu sprendimu – tokį siūlymą teikia ir Seimo narys T.V. Raskevičius, įvardindamas tai
„motyvuotu sprendimu“. 4. Seimo kontrolierių įstaiga,
2023-03-14 Be to, UTPĮ 1408 straipsnyje nėra numatyta UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje nustatytos priemonės apskundimo galimybė . Apskundimo teismui nesureguliavimo aspektu UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ydingumą savo praktikoje yra konstatavęs ir LVAT. LVAT pažymėjo, kad UTPĮ nustatytas reguliavimas sukūrė teisinio neaiškumo situaciją, kai užsieniečiui iki 6 mėnesių gali būti taikoma apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje priemonė, kartu neįtvirtinant aiškaus tokios priemonės teisėtumo teisinės patikros mechanizmo [3] .
Nors LVAT, gindamas Konstitucijoje ir tarptautinėje teisėje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, suformavo praktiką, pagal kurią apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimai patenka į apylinkės teismo jurisdikciją (pagal analogiją su sprendimais dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo), tai nepaneigia galiojančio teisinio reguliavimo ydingumo teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimo aspektu. UTPĮ expressis verbis neįtvirtinus aptariamame reguliavime minimos sulaikymui prilygstančios priemonės apskundimo tvarkos sukuriama teisinio neaiškumo situacija neatitinka ir Europos Sąjungos teisėje (Priėmimo direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintų reikalavimų, pagal kuriuos nacionaliniuose teisės aktuose turi būti numatyta prieglobsčio prašytojų ir neteisėtai valstybės narės teritorijoje esančių trečiųjų šalių piliečių sulaikymo teisėtumo teisminė kontrolė, bei užtikrinama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Be to, kartu nepaisoma ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 5 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurią kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė jį sulaikius, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo teisėtumo ir, jeigu asmuo sulaikytas neteisėtai, priimtų sprendimą jį paleisti.
Taigi darytina išvada, kad galiojantis teisinis reguliavimas neatitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio tikrumo ir aiškumo reikalavimų, sudaro prielaidas paneigti konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir neatitinka Europos Sąjungos teisėje bei EŽTK 5 straipsnyje įtvirtintų standartų. Pritarti Pasiūlymas, kad užsieniečiai ir prieglobsčio prašytojai turėtų teisę skųsti sprendimus (pasienio procedūros metu) dėl jų apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti LR teritorijoje. Nors toks apskundimas, vadovaujantis LR Konstitucija, yra galimas ir šiuo metu, tačiau pritariama ir Seimo nario T. V. Raskevičiaus siūlymui, Įstatyme aiškiai numatant, kad sprendimai dėl asmenų apgyvendinimo būtų skundžiami analogiškai, kaip ir kitų procedūrų atvejais (per 14 d.). Pavyzdžiui, UTPĮ1408 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyti Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos departamento tarnybos sprendimai dėl apgyvendinimo su judėjimo ribojimu, skundžiami per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo. Apskundimo tvarkoje siūlytina laikytis nuoseklumo. 5. Seimo kontrolierių įstaiga,
1408 straipsnio 3 dalyje numatytas automatinis prieglobsčio prašytojų de facto sulaikymo pobūdis neatitinka Priėmimo sąlygų direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, įpareigojančių prieš priimant sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją, kai tai yra būtina, kiekvieną atvejį vertinti individualiai ir šią kraštutinę priemonę taikyti, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių sulaikymui priemonių.
Beje, automatinis de facto trečiųjų šalių piliečių, kurie neteisėtai yra valstybės narės teritorijoje, sulaikymas taip pat neatitinka Europos Sąjungos teisės normų, pagal kurias asmuo, kuriam taikoma grąžinimo tvarka, gali būti sulaikytas tik kiekvienu konkrečiu atveju išnagrinėjus, ar nepakanka kitų švelnesnių priemonių (Grąžinimo direktyvos 15 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo bei šiuo požiūriu nustato žemesnius standartus, nei nustatytieji Europos Sąjungos teisėje. Taigi, Seimo kontrolierės vertinimu, UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį de facto sulaikymas iki 6 mėnesių taikomas be jokio, juo labiau – motyvuoto ir individualizuoto teismui skundžiamo sprendimo, nėra suderinamas su konstitucinėmis žmogaus teisių, įskaitant teisės į laisvę ir teisės į teisminę gynybą, garantijomis, neatitinka Europos Sąjungos teisėje įtvirtintų standartų ir sudaro prielaidas savavališkam arba automatiniam prieglobsčio prašytojų ir kitų užsieniečių sulaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta siūlytina UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad joje įvardytų asmenų apgyvendinimas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti taikomas tik motyvuotu sprendimu, numatant tokio sprendimo apskundimo galimybę, ir šiais aspektais papildyti Projekto 2 straipsnį.
Pritarti iš dalies Pritartina, kad būtų surašomas apgyvendinimo sprendimas, tačiau siūloma išbraukti žodį
„motyvuotas“ kaip perteklinį, nes Lietuvos Respublikos viešojo administravimo
įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte jau yra nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai. Be to, kitose UTPĮ nuostatose, kuriose reglamentuojamas sprendimų priėmimas, žodžio
„motyvuotas“ nerašoma, bet tai nereiškia, kad sprendimai priimami be motyvų. Siūloma laikytis vienodos praktikos ir reglamentavimo visame UTPĮ. 6. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra,
2023-03-20
<...>
apsaugos priemonės pasienio procedūrų metu
palankiai vertina tai, kad pagal UNHCR rekomendacijas [4] ir ESTT sprendimą byloje C-72/22 PPU [5] , Užsieniečių įstatymo pakeitimų projekte siūloma išbraukti neteisėtą sienos kirtimą iš prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų sąrašo. Kartu UNHCR su susirūpinimu pažymi, kad Užsieniečių įstatymo pakeitimų projekte vis dar išlieka nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatos, kurios leidžia prieglobsčio prašytojus apgyvendinti uždarose apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje [6] . Pagal Užsieniečių įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, jeigu taikomos nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatos, prieglobsčio prašytojai turi būti apgyvendinti uždarose apgyvendinimo vietose iki 6 mėnesių. 21.
atžvilgiu UNHCR norėtų remtis byla C-72/22 PPU, kurioje ESTT pabrėžė, kad nors privalomas prieglobsčio prašytojų buvimas uždarose apgyvendinimo vietose formaliai nelaikomas sulaikymu pagal Lietuvos teisę, toks buvimas prilygsta sulaikymui, kaip apibrėžta Priėmimo sąlygų direktyvos 2 straipsnio h dalyje, visų pirma dėl to, kad atitinkamas asmuo „negali išeiti iš centro teritorijos be leidimo arba palydos.“
UNHCR pastabose dėl Užsieniečių įstatymo nuostatų dėl nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos UNHCR taip pat akcentavo, jog judėjimo apribojimai, numatyti nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatose, reglamentuojančiose pasienio procedūrą, prilygsta sulaikymui. UNHCR padarė išvadą, kad „ pakeitimų projekte numatytų judėjimo apribojimų intensyvumas ir trukmė, kartu su ribotomis galimomis apsaugos priemonėmis, nukrypsta nuo tarptautinės teisės ir gali sukurti nereikalingą prieglobsčio procedūrų neefektyvumą ir kliūtis.“
rekomenduoja apsvarstyti galimybę peržiūrėti Užsieniečių įstatymo 1408 straipsnį, siekiant jį suderinti su tarptautine ir ES teise bei standartais. Šiuo tikslu į Užsieniečių įstatymo 1408 straipsnį turėtų būti įtrauktos reikiamos procedūrinės apsaugos priemonės, pavyzdžiui, individualus vertinimas, būtinumo ir proporcingumo reikalavimai, alternatyvos sulaikymui, ne ilgesnis kaip keturių savaičių trukmės privalomo buvimo uždarose apgyvendinimo vietose terminas ir galimybė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba ir teismine peržiūra . Pritarti iš dalies Užsienio reikalų komitetas pritaria siūlymui Įstatyme numatyti galimybę asmeniui kreiptis į teismą (žr. URK sprendimą dėl Seimo nario T.V. Raskevičiaus pasiūlymo).
Raskevičiaus pasiūlymo). Vertinant užsieniečiui taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – būtinumą, pagrįstumą, proporcingumą (ar laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams), turėtų būti atsižvelgiama į visą aplinkybių kontekstą, į tai, kad būtina aiškiai atskirti natūralios ir instrumentalizuotos migracijos reiškinius, kuriems turi būti taikomos skirtingos valdymo priemones, į tai, kad Europos Sąjungos teisėje nėra nustatyta veiksmingų priemonių reaguojant į trečiųjų šalių vykdomą migracijos instrumentalizavimą politiniais tikslais, į tai, kad turi būti užtikrintas valstybės nacionalinis saugumas, o taip pat į tai, kad Lietuva nėra užsieniečių tikslo valstybė, o tik tranzitinė šalis pakeliui į Vakarų Europos šalis. Suprantama, kad įprastos situacijos atveju 4 sav. terminas pasienio procedūrai yra pakankamas, tačiau esant nepaprastajai padėčiai ar ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio šis terminas yra tikrai per trumpas. Pirmiausia, reikia išspręsti didelio kiekio užsieniečių apgyvendinimo klausimus, o tik tada atliekami kiti procedūriniai veiksmai. Generalinis advokatas minėtoje ESTT nagrinėtoje byloje savo išvadoje nurodė : „
konkrečių įgyvendinimo sąlygų galiu pripažinti, kad vykstant tokiam masiniam antplūdžiui, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kuris, atrodo, yra ypatingo pobūdžio ir ypač didelis, specialias procedūras pasienyje vykdančioms valstybės narės institucijoms ypač sunku atlikti daugybės trečiųjų šalių piliečių vienu metu pateiktų prieglobsčio prašymų „pirminę atranką“ per Procedūrų direktyvos 43 straipsnio 2 dalyje numatytą keturių savaičių terminą.
Nors tokiomis aplinkybėmis pagal šio straipsnio 3 dalį leidžiama tęsti tas procedūras pasibaigus šiam terminui, vis dėlto tai reiškia, kad visi atitinkami piliečiai turi būti įleisti į valstybės teritoriją, nesvarbu, ar sąžiningai naudojasi sistema, ar ja piktnaudžiauja(85 ). Beje, net Komisija pasiūlyme dėl Tarybos sprendimo leidžia suprasti, kad Procedūrų direktyva nėra visiškai pritaikyta tokioms aplinkybėms. 132. Taigi galima pripažinti, kad, kol bus priimtas šis pasiūlymas, valstybei narei gali prireikti, remiantis SESV 72 straipsniu, nukrypti nuo tam tikrų Procedūrų direktyvos 43 straipsnio nuostatų. Manau, kad, kaip nurodyta tame pasiūlyme, valstybė narė galėtų plačiau taikyti pasienio procedūras ir numatyti, kad visi neteisėtai sieną kirtusių ar į sienos perėjimo punktus atvykusių, sulaikytų arba aptiktų netoli atitinkamos sienos trečiųjų šalių piliečių prieglobsčio prašymai nagrinėjami pagal tokias procedūras(86 ), ir šiuo tikslu pagrįstai nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatyto keturių savaičių termino, kad nacionalinės valdžios institucijos turėtų pakankamai laiko šiai prieglobsčio prašymų „pirminei atrankai“ atlikti(87 ).“
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-03-08 <...> II.
Remiantis UTP įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio
[9] . Įvertinus siūlomus pakeitimus, sveikiname iniciatyvą išbraukti iš įstatymo nuostatas, kurias Europos Sąjungos Teisingumo Teismas identifikavo, kaip nesuderinamas su Europos Sąjungos acquis . Vis dėlto, UTP įstatymo projekte neatsispindi vienas reikšmingas teismo pastebėjimas, susijęs su galiojančiu reglamentavimu. 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje Nr. C-72/22 PPU Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo [10] , kad UTP įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta „alternatyvi sulaikymui priemonė“ – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, laikytina de facto sulaikymu. Teismas išaiškino, kad nors tokia priemonė pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, dėmesys atkreiptinas į tai, kad toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau
Tokiu būdu, be kitų įstatymo nuostatų, kurios UTP įstatymo projektu pripažįstamos netekusiomis galios, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad
„apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos
tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje“ prilygsta sulaikymui, kaip tai apibrėžta Direktyvoje 2013/33, bei pagal savo pobūdį nelaikytinas
„alternatyvia sulaikymui priemone“. Atsižvelgdami į šį svarbų teismo
pastebėjimą bei atkreipdami dėmesį į tai, kad, remiantis UTP įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, UTP įstatymo projekto tikslas yra suderinti UTP įstatymo nuostatas su Direktyvos 2013/33 nuostatomis, siūlome taip pat pripažinti netekusiomis galios UTP įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tokiu būdu būtų eliminuotas teisinis dviprasmiškumas bei kolizija tarp Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos teisės normų. Pažymime, kad šis pasiūlymas neturi įtakos institucijų galimybei, esant UTP įstatymo 113 straipsnyje numatytam teisiniam pagrindui, sulaikyti užsienieti UTP įstatymo 114 straipsnyje nustatyta tvarka. Nepritarti
dėmesys, kad ESTT nagrinėtoje byloje C−72/22 PPU, kurioje prašymą priimti prejudicinį sprendimą 2022 m. vasario 2 d. nutartimi pateikė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nebuvo nagrinėjamas užsieniečių de facto sulaikymo klausimas.
Šioje byloje nacionalinio teismo pateiktais klausimais iš esmės buvo siekiama išsiaiškinti, ar: 1) Direktyvos 2013/32/ES 6 straipsnis ir 7 straipsnio
narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neteisėtai šalyje esantys trečiųjų šalių piliečiai faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje; 2) ar Direktyvos 2013/33/ES 8 straipsnio 2 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas vien todėl, kad jis šios valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai, t . y., buvo vertinamas Įstatyme nustatyto sulaikymo pagrindo teisėtumas. Taigi byloje nagrinėtos galimybės pateikti prieglobsčio prašymą esant Lietuvos Respublikos teritorijoje ir konkretus sulaikymo pagrindas. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje (2022 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr.
A-1221-520/2022) nurodė, kad vertinant užsieniečiui taikytą priemonę (apgyvendinimą nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad sprendžiant šio pobūdžio klausimus, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (žr., pvz., 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17 )). Taigi, siekiant nustatyti ar apgyvendinimas nesuteikiant teisės laivai judėti Lietuvos Respublikoje gali būti de facto laikomas sulaikymu, būtina įvertinti individualias užsieniečio apgyvendinimo sąlygas. 3. Pažymėtina, kad alternatyvias sulaikymui priemones gali skirti tik teismai . Taigi, teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, sprendžia, kurią iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 115 straipsnio 2 dalyje nustatytų alternatyvių sulaikymo priemonių paskirti. 4. Panaikinus tokią alternatyvią sulaikymui priemonę, norint suvaržyti užsieniečio laisvę liktų vienintelė priemonė – sulaikymas. Tai reiškia, kad dažniau tektų kreiptis į teismą dėl užsieniečių sulaikymo, o tokiu atveju užsieniečio laisvė dažniau būtų suvaržyta dar labiau. 5.
straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė praktikoje tikrai neprilygsta sulaikymui , nes užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai – jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu. Tuo tarpu sulaikyti užsieniečiai laikomi atskirai nuo kitų Valstybės sienos apsaugos tarnyboje apgyvendintų užsieniečių, jų judėjimas galimas tik sulaikymo pastate ar dalyje šio pastato (pvz., konkrečiame pastato aukšte) ir prie sulaikymo pastato aptvertoje nedidelėje teritorijoje lauke. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad Vidaus reikalų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi UTPĮ pakeitimo projektą (TAIS Nr. 23-138), kuriuo siekiama įgyvendinti migrantų priėmimo sistemos pertvarką. Šiame projekte keičiamos ir nuostatos, susijusios su alternatyviomis sulaikymui priemonėmis, siekiant kompleksiškai peržiūrėti sulaikymo ir alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimą ir taikymą. Negalima išbraukti vieną alternatyvią sulaikymui priemonę kompleksiškai neįvertinus visų nustatytų alternatyvių sulaikymui priemonių . 2. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2023-03-13 Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Įstatymas) Nr. IX-2206,
straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIVP-2385, teikia pastabas ir pasiūlymus šiam projektui. Pozityviai vertintini projektu siūlomi pakeitimai, kuriais gerinama prieiga prie prieglobsčio procedūrų ir užtikrinama galimybė pateikti prieglobsčio prašymą Valstybės sienos apsaugos tarnybai, taip pat ir nereguliaraus atvykimo į Lietuvos teritoriją atveju.
Taip pat pozityviai vertintinas siūlomas galimybės sulaikyti prieglobsčio prašytoją vien tuo pagrindu, kad jis /ji neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, panaikinimas. Tuo pačiu ŽTSI norėtų atkreipti dėmesį, kad projektu nėra sprendžiama viena aktualiausių ir migrantų bei prieglobsčio prašytojų teises ženkliai ir neproporcingai ribojančių problemų, paminėta ir siūlomu projektu įgyvendinamame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendime – Įstatymu numatyta ilgalaikio administracinio de facto sulaikymo galimybė. Dėl Įstatymu įtvirtintos ilgalaikio de facto sulaikymo galimybės Įstatymo 1408 str. 3 d. numato, kad prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai, neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną, ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat užsieniečiai, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, apgyvendinami šiame straipsnyje nustatytose vietose be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Toks apgyvendinimas gali būti taikomas iki 6 mėnesių, kuriems pasibaigus, VSAT arba Migracijos departamento sprendimu, tam tikrais atvejais gali būti pratęstas dar 6 mėnesiams. Pažymėtina, kad Įstatymas numato, jog tik individualius VSAT arba Migracijos departamento sprendimus dėl tokio apgyvendinimo pagal Įstatymą galima skųsti teismui. Manytina, kad pirminis, iki 6 mėnesių galintis trukti apgyvendinimas taikomas nepriimant individualių administracinių sprendimų užsieniečių atžvilgiu ir be įstatymu numatytos galimybės tokį apgyvendinimą skųsti teismui.
Pažymėtina, kad, 2021-2022 m. praktikoje taikant šias Įstatymo nuostatas, toks apgyvendinimas reiškė, kad asmenys būdavo apgyvendinti pasienio užkardose, nebenaudojamuose viešosios paskirties pastatuose, vėliau
Projektu įgyvendinamame ESTT sprendime byloje M.A., C‑72/22 PPU Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas centre su teise judėti tik centro teritorijoje ir turėjo galimybę iš jos išeiti tik su leidimu ir palyda, tad pareiškėjas buvo laikytinas atskirtu nuo kitų gyventojų ir netekusiu judėjimo laisvės, tad jis, Teismo vertinimu, turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas (40-42 paragrafai). [11] Seimo kontrolierių įstaiga, 2022 m. atlikusi stebėsenos vizitus į šiuo metu jau uždarytus Kybartų ir Medininkų užsieniečių registracijos centrus taip pat padarė išvadą, kad sąlygų šiuose centruose visuma prilygo sulaikymui, o pačios gyvenimo sąlygos šiuose centruose buvo žeminančios žmogaus orumą. [12] Kad toks ilgalaikis apgyvendinimas centruose, aptvertuose tvora ir nuolat saugomuose pareigūnų, prilygo sulaikymui, patvirtinto ir Pabradėje, Kybartuose bei Medininkuose 2021 m. pabaigoje lankęsis Europos komitetas prieš kankinimus. [13] Be to, tokį apgyvendinimą kaip de facto sulaikymą ne vienoje byloje pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo pačiu pripažindamas tokį laisvės apribojimą neteisėtu /nepagrįstu ir neproporcingu. [14] Pažymėtina, kad toks sulaikymas buvo taikomas ir nelydimiems nepilnamečiams, šeimoms su vaikais, asmenims su negalia ir kitiems pažeidžiamiems asmenims, į ką dėmesį savo ataskaitoje po vizitų centruose atkreipė Lygių galimybių kontrolierės tarnyba, pažymėjusi, kad pažeidžiamoms grupėms, kaip asmenys su negalia, sulaikymas apskritai neturėtų būti taikomas. [15] Pažymėtina ir tai, kad centruose laikomi užsieniečiai nebuvo tinkamai informuojami apie tokio de facto sulaikymo pagrindus, jo trukmę, galimybę dėl tokio sulaikymo kreiptis į teismą, jiems nebuvo teikiama su tokiu de facto sulaikymu susijusi valstybės garantuojama teisinė pagalba. [16] Dar 2021 m. gruodį Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus savo baigiamosiose išvadose rekomendavo Lietuvai: a) imtis priemonių, kad prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir migrantų be dokumentų sulaikymas, įskaitant ir pasienio procedūrų metu, apimtų būtinus saugiklius nuo neteisėto ar savavališko sulaikymo, ir būtų pasitelkiamas tik teismo sprendimu kaip kraštutinė priemonė, ir kai ji yra būtina ir proporcinga; toks sulaikymas turėtų būti taikomas trumpiausią įmanomą laiką, kuris turėtų būti nustatytas įstatymu, bei taikomas adekvačiomis sąlygomis; b) susilaikyti nuo šeimų su vaikais ir pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo. [17] Pažymėtina, kad 2021-2022 m. laikotarpiu šios Komiteto rekomendacijos taip ir nebuvo įgyvendintos.
Projektu įgyvendinamame ESTT sprendime byloje M.A., C‑72/22 PPU Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas centre su teise judėti tik centro teritorijoje ir turėjo galimybę iš jos išeiti tik su leidimu ir palyda, tad pareiškėjas buvo laikytinas atskirtu nuo kitų gyventojų ir netekusiu judėjimo laisvės, tad jis, Teismo vertinimu, turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas (40-42 paragrafai). [11] Seimo kontrolierių įstaiga, 2022 m. atlikusi stebėsenos vizitus į šiuo metu jau uždarytus Kybartų ir Medininkų užsieniečių registracijos centrus taip pat padarė išvadą, kad sąlygų šiuose centruose visuma prilygo sulaikymui, o pačios gyvenimo sąlygos šiuose centruose buvo žeminančios žmogaus orumą. [12] Kad toks ilgalaikis apgyvendinimas centruose, aptvertuose tvora ir nuolat saugomuose pareigūnų, prilygo sulaikymui, patvirtinto ir Pabradėje, Kybartuose bei Medininkuose 2021 m. pabaigoje lankęsis Europos komitetas prieš kankinimus. [13] Be to, tokį apgyvendinimą kaip de facto sulaikymą ne vienoje byloje pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo pačiu pripažindamas tokį laisvės apribojimą neteisėtu /nepagrįstu ir neproporcingu. [14] Pažymėtina, kad toks sulaikymas buvo taikomas ir nelydimiems nepilnamečiams, šeimoms su vaikais, asmenims su negalia ir kitiems pažeidžiamiems asmenims, į ką dėmesį savo ataskaitoje po vizitų centruose atkreipė Lygių galimybių kontrolierės tarnyba, pažymėjusi, kad pažeidžiamoms grupėms, kaip asmenys su negalia, sulaikymas apskritai neturėtų būti taikomas. [15] Pažymėtina ir tai, kad centruose laikomi užsieniečiai nebuvo tinkamai informuojami apie tokio de facto sulaikymo pagrindus, jo trukmę, galimybę dėl tokio sulaikymo kreiptis į teismą, jiems nebuvo teikiama su tokiu de facto sulaikymu susijusi valstybės garantuojama teisinė pagalba. [16] Dar 2021 m. gruodį Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus savo baigiamosiose išvadose rekomendavo Lietuvai: a) imtis priemonių, kad prieglobsčio prašytojų, pab
ėgėlių ir migrantų be dokumentų sulaikymas, įskaitant ir pasienio procedūrų metu, apimtų būtinus saugiklius nuo neteisėto ar savavališko sulaikymo, ir būtų pasitelkiamas tik teismo sprendimu kaip kraštutinė priemonė, ir kai ji yra būtina ir proporcinga; toks sulaikymas turėtų būti taikomas trumpiausią įmanomą laiką, kuris turėtų būti nustatytas įstatymu, bei taikomas adekvačiomis sąlygomis; b) susilaikyti nuo šeimų su vaikais ir pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo. [17] Pažymėtina, kad 2021-2022 m. laikotarpiu šios Komiteto rekomendacijos taip ir nebuvo įgyvendintos. Pasiūlymai Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, į ESTT sprendimą byloje M.A., C-72/22 PPU bei nacionalinių ir tarptautinių žmogaus teisių institucijų rekomendacijas, siūlome:
nuostatas, numatant, jog prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių, nepateikusių prieglobsčio prašymų, bei užsieniečių, kurių prieglobsčio prašymai netenkinti, sulaikymas būtų taikomas tik teismo sprendimu, tik Įstatyme numatytais konkrečiais pagrindais, ir trumpiausią įmanomą laiką ;
įtvirtinti prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių, nepateikusių prieglobsčio prašymų, bei užsieniečių, kurių prieglobsčio prašymai nebuvo patenkinti, ir kurie yra sulaikyti ar jų laisvė kitaip apribota, teisę gauti išsamią informaciją apie savo teises tokia forma ir būdu, kuris užtikrintų, kad jie savo teisėmis galėtų pasinaudoti praktiškai, įskaitant teisę sprendimą dėl sulaikymo ar kitokio laisvės apribojimo skųsti aukštesnės instancijos teismui bei teisę tokiu atveju naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba;
ulaikymas netaikomas šeimoms su vaikais ir pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams (vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su negalia, nelydimiems nepilnamečiams, asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ir kt.), užtikrinant šiems prieglobsčio prašytojams adekvačias ir jų poreikius atliepiančias priėmimo ir apgyven
dinimo sąlygas.
Pasiūlymai Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, į ESTT sprendimą byloje M.A., C-72/22 PPU bei nacionalinių ir tarptautinių žmogaus teisių institucijų rekomendacijas, siūlome:
nuostatas, numatant, jog prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių, nepateikusių prieglobsčio prašymų, bei užsieniečių, kurių prieglobsčio prašymai netenkinti, sulaikymas būtų taikomas tik teismo sprendimu, tik Įstatyme numatytais konkrečiais pagrindais, ir trumpiausią įmanomą laiką ;
įtvirtinti prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių, nepateikusių prieglobsčio prašymų, bei užsieniečių, kurių prieglobsčio prašymai nebuvo patenkinti, ir kurie yra sulaikyti ar jų laisvė kitaip apribota, teisę gauti išsamią informaciją apie savo teises tokia forma ir būdu, kuris užtikrintų, kad jie savo teisėmis galėtų pasinaudoti praktiškai, įskaitant teisę sprendimą dėl sulaikymo ar kitokio laisvės apribojimo skųsti aukštesnės instancijos teismui bei teisę tokiu atveju naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba;
ulaikymas netaikomas šeimoms su vaikais ir pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams (vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su negalia, nelydimiems nepilnamečiams, asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ir kt.), užtikrinant šiems prieglobsčio prašytojams adekvačias ir jų poreikius atliepiančias priėmimo ir apgyvendinimo sąlygas. Nepritarti Pažymėtina, kad pagal Konstituciją ir tarptautinės teisės normas užsieniečiui yra užtikrinama teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti jam taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – pagrįstumą ir teisėtumą [18] . U žsienietis, kuris mano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, turi teisę kreiptis į teismą, asmeniui nėra užkertamas kelias siekti veiksmingos jam taikomos priemonės teisėtumo peržiūros teisme.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog UTPĮ 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (žr. 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021 ; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021; kt.). Taip pat yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į užsieniečių argumentus, jog jie buvo sulaikyti, turi būti nustatoma, ar užsieniečiams taikyta priemonė (apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) gali būti vertinama kaip de facto sulaikymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-492/2021 ; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021 ; kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojo teisė nemokamai jam suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr.
1V-131
„Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“, 25 punkte nurodyti prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgalioto valstybės tarnautojo veiksmai, iš kurių vienas – išspausdinti iš Lietuvos migracijos informacinės sistemos Pažymą dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo (Aprašo 1 priedas), ją pasirašyti ir įteikti prieglobsčio prašytojui. Minėta pažyma įteikiama prieglobsčio prašytojui ir joje nurodoma ar prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjamas bendra tvarka ar skubos tvarka, taip pat nurodoma ar sprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio prašytojo įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Taigi, prieglobsčio prašytojams pateikiama informacija apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą bei jų teisinę padėtį. Prieglobsčio prašytojai nurodyta pažyma informuojami apie Migracijos departamento jų atžvilgiu priimtus sprendimus ir turi galimybę šiuos sprendimus skųsti, skųsdami nurodytą pažymą. Informuojame, kad teismuose buvo gauti skundai, kuriais prieglobsčio prašytojai skundė pažymos dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., byla Nr. A20.-1847-405/2022, Nr. A-1289-602/2023 ). Pažymime, kad prieglobsčio prašytojai ne tik gali skųsti Migracijos departamento pažymas dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, bet ir kreiptis į jų apgyvendinimo centre esančius VSAT pareigūnus visais jiems rūpimais klausimais (įskaitant ir klausimus dėl jų teisinės padėties), o VSAT pareigūnai, nustatę, kad klausimas priskirtinas Migracijos departamento kompetencijai, tokius prašymus persiunčia Migracijos departamentui.
Prieglobsčio prašytojai taip pat turi galimybę kreiptis tiesiogiai į Migracijos departamentą per jų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjantį valstybės tarnautoją arba bendruoju Migracijos departamento elektroninio pašto adresu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje (2022 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1221-520/2022) nurodė, kad vertinant užsieniečiui taikytą priemonę (apgyvendinimą nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad sprendžiant šio pobūdžio klausimus, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (žr., pvz., 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17))). Taigi, siekiant nustatyti ar apgyvendinimas nesuteikiant teisės laivai judėti Lietuvos Respublikoje gali būti de facto laikomas sulaikymu, būtina įvertinti individualias užsieniečio apgyvendinimo sąlygas.
Vertinant užsieniečiui taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – būtinumą, pagrįstumą, proporcingumą (ar laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams), turėtų būti atsižvelgiama į visą aplinkybių kontekstą, į tai, kad būtina aiškiai atskirti natūralios ir instrumentalizuotos migracijos reiškinius, kuriems turi būti taikomos skirtingos valdymo priemones, į tai, kad Europos Sąjungos teisėje nėra nustatyta veiksmingų priemonių reaguojant į trečiųjų šalių vykdomą migracijos instrumentalizavimą politiniais tikslais, į tai, kad turi būti užtikrintas valstybės nacionalinis saugumas, o taip pat į tai, kad Lietuva nėra užsieniečių tikslo valstybė, o tik tranzitinė šalis pakeliui į Vakarų Europos šalis. Pažymėtina, kad migrantų antplūdžio pradžioje Lietuva nebuvo pasiruošusi priimti tokio kiekio migrantų, todėl ne visada buvo užtikrintos tinkamos priėmimo ir apgyvendinimo sąlygos, tačiau šiuo metu visi užsieniečiai apgyvendinti tinkamomis sąlygomis, apgyvendinimo vietos atitinka visus reikalavimus, jiems teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir informacija susijusi su jų teisine padėtimi. Pažeidžiami asmenys yra apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre, kur yra užtikrinami jų specialūs poreikiai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius,
2023-03-102 N Argumentai: LR įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šio projekto tikslas yra suderinti UTPĮ nuostatas su 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2013/33), nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje Nr. C-72/22 PPU Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) konstatavo, kad UTP įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 14019 straipsnio
Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, laikytina de facto sulaikymu. Teismas išaiškino, kad nors tokia priemonė pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, dėmesys atkreiptinas į tai, kad toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų ir netekęs judėjimo laisvės, todėl Direktyvos 2013/33 2 straipsnio (h) punkto prasme laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad „apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje“ prilygsta sulaikymui, kaip tai apibrėžta Direktyvoje 2013/33, bei pagal savo pobūdį nelaikytinas „alternatyvia sulaikymui priemone“ . Atsižvelgiant į šį svarbų teismo pastebėjimą siūloma pripažinti netekusiais galios UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir atitinkamai patikslinti įstatymo projekto pavadinimą bei projekto straipsnių numeraciją. Tokiu būdu būtų eliminuotas teisinis dviprasmiškumas bei kolizija tarp Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos teisės normų.
Pažymėtina, kad šis pasiūlymas neturi įtakos institucijų galimybei, esant UTPĮ 113 straipsnyje numatytam teisiniam pagrindui, sulaikyti užsienieti UTPĮ 114 straipsnyje nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Pripažinti netekusiu galios 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Nepritarti Argumentai:
1Pažymėtina,
kad alternatyvias sulaikymui priemones gali skirti tik teismai . Taigi, teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, sprendžia, kurią iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalyje nustatytų alternatyvių sulaikymo priemonių paskirti. Atkreiptinas dėmesys, kad UTPĮ 115 straipsnis taikomas, kai nėra įvesta nepaprastoji padėtis ar paskelbta ekstremalioji situacija. Ši alternatyvi sulaikymui priemonė dažniausiai taikoma, kai užsienietis išsiunčiamas arba grąžinamas , tad ji tikrai reikalinga, norint netaikyti griežčiausios priemonės – sulaikymo. Pažymėtina, kad ši alternatyvi sulaikymui priemonė nustatyta nuo 2021-03-01 (TAR, 2020, Nr. 2020-24582
), buvo nustatyta ne neteisėtos migracijos kontekste . 2. Pabrėžtina, kad panaikinus tokią alternatyvią sulaikymui priemonę, norint suvaržyti užsieniečio laisvę, teismui liktų vienintelė priemonė – sulaikymas. Tai reiškia, kad dažniau tektų kreiptis į teismą dėl užsieniečių sulaikymo, o tokiu atveju užsieniečio laisvė dažniau būtų suvaržyta dar labiau. 3.
straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė praktikoje tikrai neprilygsta sulaikymui , nes užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai – jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu. Tuo tarpu sulaikyti užsieniečiai laikomi atskirai nuo kitų Valstybės sienos apsaugos tarnyboje apgyvendintų užsieniečių, jų judėjimas galimas tik sulaikymo pastate ar dalyje šio pastato (pvz., konkrečiame pastato aukšte) ir prie sulaikymo pastato aptvertoje nedidelėje teritorijoje lauke. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Vidaus reikalų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi UTPĮ pakeitimo projektą (TAIS Nr. 23-138), kuriuo siekiama įgyvendinti migrantų priėmimo sistemos pertvarką. Šiame projekte keičiamos ir nuostatos, susijusios su alternatyviomis sulaikymui priemonėmis, siekiant kompleksiškai peržiūrėti sulaikymo ir alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimą ir taikymą. Todėl negalima išbraukti vieną alternatyvią sulaikymui priemonę kompleksiškai neįvertinus visų nustatytų alternatyvių sulaikymui priemonių. 5. Dėl pasiūlyme minimos ESTT nagrinėtos bylos C−72/22 PPU, kurioje prašymą priimti prejudicinį sprendimą 2022 m. vasario 2 d. nutartimi pateikė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėjamas užsieniečių de facto sulaikymo klausimas, o nagrinėtos galimybės pateikti prieglobsčio prašymą esant Lietuvos Respublikos teritorijoje ir konkretus sulaikymo pagrindas.
Šioje byloje nacionalinio teismo pateiktais klausimais iš esmės buvo siekiama išsiaiškinti, ar: 1) Direktyvos 2013/32/ES 6 straipsnis ir
draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neteisėtai šalyje esantys trečiųjų šalių piliečiai faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje; 2) ar Direktyvos 2013/33/ES 8 straipsnio 2 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas vien todėl, kad jis šios valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai, t. y., buvo vertinamas Įstatyme nustatyto sulaikymo pagrindo teisėtumas. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje (2022 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr.
A-1221-520/2022) nurodė, kad vertinant užsieniečiui taikytą priemonę (apgyvendinimą nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad sprendžiant šio pobūdžio klausimus, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (žr., pvz., 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17)). Taigi, siekiant nustatyti ar apgyvendinimas nesuteikiant teisės laivai judėti Lietuvos Respublikoje gali būti de facto laikomas sulaikymu, būtina įvertinti individualias užsieniečio apgyvendinimo sąlygas. 2. Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, 2023-03-107 N Pasiūlymas:
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Nepritarti Argumentai:
1Pažymėtina,
kad alternatyvias sulaikymui priemones gali skirti tik teismai . Taigi, teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, sprendžia, kurią iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalyje, o esant įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai ar ekstremaliai situacijai dėl masinio migrantų antplūdžio, Įstatymo14019 straipsnyje nustatytų alternatyvių sulaikymo priemonių paskirti. 2. Pabrėžtina, kad panaikinus tokią alternatyvią sulaikymui priemonę, norint suvaržyti užsieniečio laisvę, teismui liktų vienintelė priemonė – sulaikymas.
Tai reiškia, kad dažniau tektų kreiptis į teismą dėl užsieniečių sulaikymo, o tokiu atveju užsieniečio laisvė dažniau būtų suvaržyta dar labiau. 3. UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė praktikoje tikrai neprilygsta sulaikymui , nes užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai – jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu. Tuo tarpu sulaikyti užsieniečiai laikomi atskirai nuo kitų Valstybės sienos apsaugos tarnyboje apgyvendintų užsieniečių, jų judėjimas galimas tik sulaikymo pastate ar dalyje šio pastato (pvz., konkrečiame pastato aukšte) ir prie sulaikymo pastato aptvertoje nedidelėje teritorijoje lauke. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Vidaus reikalų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi UTPĮ pakeitimo projektą (TAIS Nr. 23-138), kuriuo siekiama įgyvendinti migrantų priėmimo sistemos pertvarką. Šiame projekte keičiamos ir nuostatos, susijusios su alternatyviomis sulaikymui priemonėmis, siekiant kompleksiškai peržiūrėti sulaikymo ir alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimą ir taikymą. Todėl negalima išbraukti vieną alternatyvią sulaikymui priemonę kompleksiškai neįvertinus visų nustatytų alternatyvių sulaikymui priemonių. 3.
3Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius,
3 Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir
) 1408 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą reguliavimą prieglobsčio prašytojus, kurių prašymai nagrinėjami skubos tvarka arba nenagrinėjami, iki sprendimo juos įleisti į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –
) laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar kitose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaujantis UTPĮ 1408 straipsnio 5 dalimi, toks laikinas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas gali trukti net iki 6 mėnesių . Pagal UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalį, analogiška kaip minėtiems prieglobsčio prašytojams priemonė taikoma ir užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, bei užsieniečiams, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Pažymėtina, kad tiek Seimo kontrolierių, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje prilyginamas de facto sulaikymui. Pavyzdžiui, 2023 m. sausio 19 d. nutartyje [19] LVAT pasisakė, kad „[u]žsieniečiams buvo taikomas faktinis sulaikymas remiantis 1408 straipsnio 3 dalimi“. Tuo tarpu prejudiciniame sprendime, priimtame byloje C-72/22 PPU, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir
) konstatavo, jog alternatyvi sulaikymui priemonė, kaip tai suprantama pagal Lietuvos teisę, t. y. apgyvendinimas VSAT centre nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, prilygsta sulaikymui pagal Priėmimo direktyvos 2 straipsnio h punktą [20] .
Pažymėtina ir tai, kad pagal galiojantį UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą prieglobsčio prašytojai, kurių prašymai nagrinėjami skubos tvarka arba nenagrinėjami, tam pritaikytose vietose laikinai apgyvendinami, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, be jokio administracinio sprendimo . Šiuo požiūriu UTPĮ 1408 straipsnio
straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtinto reguliavimo, kur nustatytas tapačios laisvę ribojančios priemonės taikymas prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, taikymas papildomus 6 mėnesius, atitinkamai Migracijos departamento ir VSAT sprendimais. Šiame kontekste paminėtina ir LVAT 2023 m. sausio 19 d. nutartis, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad „užsieniečiams buvo taikomas faktinis sulaikymas remiantis 1408 straipsnio 3 dalimi, tai buvo padaryta administraciniu sprendimu (nors tai ir nebuvo išreikšta atskiru dokumentu), kuriuo jie buvo apgyvendinti.“ Situacija, kai asmens laisvė apribojama be Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintus reikalavimus atitinkančio rašytinio administracinio sprendimo, lemia inter alia garantijų, įtvirtintų Procedūrų direktyvoje ir Priėmimo direktyvoje, paneigimą.
Aptariamas teisinis reguliavimas, kuriuo nėra įtvirtintas reikalavimas atitinkamam subjektui raštu priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo ar neteisėtai šalyje esančio trečiosios šalies piliečio sulaikymo, kuriame būtų numatytos sulaikymo faktinės ir teisinės priežastys, neatitinka ir Direktyvos Nr. 2013/33/ES 9 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodančios, kad įsakymą dėl sulaikymo raštu turi parengti teisminės arba administracinės institucijos. UTPĮ 1408 straipsnio
de facto sulaikymas iki
teismui skundžiamo sprendimo, nėra suderinamas su konstitucinėmis žmogaus teisių, įskaitant teisės į laisvę ir teisės į teisminę gynybą, garantijomis, neatitinka Europos Sąjungos teisėje įtvirtintų standartų ir sudaro prielaidas savavališkam arba automatiniam prieglobsčio prašytojų ir kitų užsieniečių sulaikymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlytina UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad joje įvardytų asmenų apgyvendinimas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti taikomas tik motyvuotu sprendimu, numatant tokio sprendimo apskundimo galimybę, ir šiais aspektais papildyti Projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, motyvuotu Migracijos departamento sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba motyvuotu sprendimu laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika.
Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant aiškumo, siūloma pritarti, kad apgyvendinant užsieniečius nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (pasienio procedūra), būtų surašomi apgyvendinimo sprendimai. Dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sprendimą priimtų Migracijos departamentas, o dėl užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, – Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tokiu atveju, bus aišku, nuo kokio momento užsieniečiai gali skųsti minėtus apgyvendinimo sprendimus. Tačiau, siūloma išbraukti žodį „motyvuotas“ kaip perteklinį, nes pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punktą, administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai. Be to, kitose UTPĮ nuostatose, kuriose reglamentuojamas sprendimų priėmimas, nenustatoma, kad sprendimas turi būti motyvuotas, bet tai nereiškia, kad priimami nemotyvuoti sprendimai. Siūloma laikytis vienodos praktikos ir reglamentavimo visame UTPĮ. Taip pat siekiant, kad būtų aišku, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima sprendimą dėl apgyvendinimo ir apgyvendina užsienietį, siūloma patikslinti formuluotę. Žr. URK formuluotę. 4.
4Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius,
2023-03-272 4(N) Argumentai:
straipsnyje nėra numatyta UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje nustatytos priemonės apskundimo galimybė. Apskundimo teismui nesureguliavimo aspektu
straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ydingumą savo praktikoje yra konstatavęs ir LVAT. LVAT pažymėjo, kad UTPĮ nustatytas reguliavimas sukūrė teisinio neaiškumo situaciją, kai užsieniečiui iki 6 mėnesių gali būti taikoma apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje priemonė, kartu neįtvirtinant aiškaus tokios priemonės teisėtumo teisinės patikros mechanizmo. [21] Nors LVAT, gindamas Konstitucijoje ir tarptautinėje teisėje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, suformavo praktiką, pagal kurią apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimai patenka į apylinkės teismo jurisdikciją (pagal analogiją su sprendimais dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo), tai nepaneigia galiojančio teisinio reguliavimo ydingumo teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimo aspektu. UTPĮ expressis verbis neįtvirtinus aptariamame reguliavime minimos sulaikymui prilygstančios priemonės apskundimo tvarkos sukuriama teisinio neaiškumo situacija neatitinka ir Europos Sąjungos teisėje (Priėmimo direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintų reikalavimų, pagal kuriuos nacionaliniuose teisės aktuose turi būti numatyta prieglobsčio prašytojų ir neteisėtai valstybės narės teritorijoje esančių trečiųjų šalių piliečių sulaikymo teisėtumo teisminė kontrolė, bei užtikrinama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą.
Be to, kartu nepaisoma ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –
) 5 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurią kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė jį sulaikius, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo teisėtumo ir, jeigu asmuo sulaikytas neteisėtai, priimtų sprendimą jį paleisti. Taigi darytina išvada, kad galiojantis teisinis reguliavimas neatitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio tikrumo ir aiškumo reikalavimų, sudaro prielaidas paneigti konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir neatitinka Europos Sąjungos teisėje bei EŽTK 5 straipsnyje įtvirtintų standartų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlytina UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad joje įvardytų asmenų apgyvendinimas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti taikomas tik motyvuotu sprendimu, numatant tokio sprendimo apskundimo galimybę UTPĮ 1408 straipsnio 9 dalyje, ir šiais aspektais papildyti Projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas:
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Skundas dėl šio straipsnio 3,
sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-03-29 pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67, 1408 ,14012 straipsnių pakeitimo ir 14011 , 14017 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIVP-2385 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus ir Žmogaus teisių komiteto pateiktus siūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti Komiteto išvadoms. Pritarti iš dalies
straipsnyje nėra numatyta UTPĮ 1408 straipsnio
nesureguliavimo aspektu UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ydingumą savo praktikoje yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT).
LVAT pažymėjo, kad UTPĮ nustatytas reguliavimas sukūrė teisinio neaiškumo situaciją, kai užsieniečiui iki 6 mėnesių gali būti taikoma apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje priemonė, kartu neįtvirtinant aiškaus tokios priemonės teisėtumo teisinės patikros mechanizmo [45] . Nors LVAT, gindamas Konstitucijoje ir tarptautinėje teisėje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, suformavo praktiką, pagal kurią apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimai patenka į apylinkės teismo jurisdikciją (pagal analogiją su sprendimais dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo), tai nepaneigia galiojančio teisinio reguliavimo ydingumo teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimo aspektu. LVAT yra pripažinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinės teisės normas turi būti veiksmingai užtikrinta užsieniečio teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – pagrįstumą ir teisėtumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija nesudaro pagrindo tokią gynybos teisę apriboti: pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 145 straipsnį teisė kreiptis į teismą negali būti laikinai apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
reiškia, kad teismas turi jurisdikciją vertinti ir spręsti dėl neįleistiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Įstatymo 5 straipsnio nuostatų prasme asmenims taikomų ribojančių priemonių proporcingumo (žr. pvz.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021). Komitetas siūlo papildyti 1408 straipsnį 81 dalimi suteikiant galimybę asmenims pateikti skundą dėl laikino apgyvendinimo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Pasiūlymas:
Papildyti 1408 straipsnį 81 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,8
1. Skundas dėl laikino apgyvendinimo šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio straipsnio 5 dalyje nurodytam laikotarpiui gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. “ Nep ritarti Argumentai:
Pritariama Seimo nario T.V. Raskevičiaus pasiūlymui dėl Įstatymo 140(8) straipsnio 9 dalies papildymo. Taip pat manytina, kad pasienio procedūros metu turėtų būti suteikiamos analogiškos galimybės ir terminai asmeniui kreiptis į teismą, kaip ir kitais atvejais, numatytais UTPĮ 140(8) straipsnyje. Pavyzdžiui, UTPĮ1408 straipsnio 6 ir 7 dalyje nurodyti Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos departamento tarnybos sprendimai dėl apgyvendinimo su judėjimo ribojimu, skundžiami per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo. Todėl negali būti taikomas skirtingas reglamentavimas, kad viename apgyvendinimo etape turėtų būti leidžiama skųsti viso apgyvendinimo laikotarpio metu, o kitu apgyvendinimo etapu – per 14 dienų.
Kadangi siūloma surašyti apgyvendinimo sprendimus ir apskundimo momentas yra aiškus, manytina, kad reikėtų laikytis apskundimo tvarkoje nuoseklumo ir pasienio procedūros metu apgyvendinimo sprendimai turėtų būti skundžiami tokia pačia tvarka kaip ir kiti sprendimai
: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-04-051
N Argumentai:
nuostatas, buvo patikslinta ne ta minėto straipsnio dalis ir šiuo metu Įstatyme galioja dvi dalys (5 ir 6 dalys), kurios savo turiniu yra analogiškos. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje turėtų būti reglamentuoti policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmai, o 6 dalyje – Valstybės saugumo departamento veiksmai. Siekiant ištaisyti šią techninę klaidą, siūlome pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir numatyti, kokių veiksmų turi imtis policija ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustačiusi užsieniečio grėsmę viešajai tvarkai. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą nauju 1 straipsniu: „
Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusios , kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas viešajai tvarkai, nedelsdamos apie tai informuoja Migracijos departamentą , kuris . Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“ Pasiūlymas:
Pakeisti paskesnių Projekto straipsnių numeraciją. Pasiūlymas: Atitinkamai pakeisti Projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
4, 67, 1408 ,14012
, 14017
2Seimo Užsienio reikalų komitetas,
1408 (1, 2,
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad užsienietis būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę pateikti prašymą suteikti prieglobstį Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai, nepriklausomai nuo to, ar jis į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko teisėtai ar neteisėtai. Siekiant aiškumo ir vartojamų formuluočių suderinamumo tarp šio Įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projekto, siūlytina patikslinti Projekto 3 straipsniu keičiamas Įstatymo 1408 straipsnio 1–3 dalis, įvedant tikslinamąsias formuluotes „Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į ją pateko neteisėtai kirtę“. Taip pat siūloma Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje inkorporuoti Seimo nario V.
Raskevičiaus patikslintą pasiūlymą dėl priimamų sprendimų dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo, aiškiai numatant, kas sprendimą priima ir jį įgyvendina. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į
Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtus kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją juos į Lietuvos Respubliką, o taip pat užsieniečių, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirto kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, 6 mėnesius nuo tokio užsieniečio jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito
zonoje arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jis į ją pateko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio šio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos šio Įstatymo76 straipsnio 4 dalies arba77 straipsnio 1 dalies nuostatos.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtus kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamento sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirto kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir taip pat užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba tarnybos sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys.
Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista leidžiama laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų , minėtoms paslaugoms gauti kad gautų minėtas paslaugas ar įsigytų maisto produktams įsigyti produktų , kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų paslaugų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“
3Seimo Užsienio reikalų komitetas,
2023-04-057 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo numatyti ankstesnę įstatymo įsigaliojimo datą, siekiant kad nuostatos įsigaliotų pasibaigus nepaprastosios padėties įvedimo 2023 m. gegužės 2 d. terminui. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „76 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. birželio 1 gegužės3 d. 2. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministras iki 2023 m. gegužės313 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Žygimantas Pavilionis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė [1] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr.
A-1289- 602/2023. [2] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 birželio 30 d. sprendimas byloje C-72/22 dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. vasario 4 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje M.A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai, p. 39-42.; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-822/2022. [3] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653- 492/2021; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -4071-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -4180-629/2021. [4] UNHCR, UNHCR teisinės pastabos dėl Lietuvos Respblikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Nr.
XIV-506) pakeitimų, 2021 m. liepos 28 d., 26-29 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html [5] Europos Sąjungos teisingumo teismas (ESTT), M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas priimti prejudicinį sprendimą, byla C-72/22 PPU, ECLI:EU:C:2022:505, 2022 m. birželio 30 d., 84 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/cases,ECJ,62d03bce4.html. [6] Siūloma 1408 straipsnio 3 dalis: „ Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje [...]“. [7] ESTT, M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą, byla C-72/22 PPU, 40–42 p. [8] UNHCR, UNHCR pastabos dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr. 21-29207), 2021 m. rugsėjo
[9] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimas byloje M.A., C-72/22 PPU, EU:C:2022:505 [10] Ten pat, § 39-42 [11] ESTT 2022 m. birželio 6 d. sprendimas byloje M.A.,
, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf;jsessionid=DAA813043A08EE6C31621EC57332E3D2?text=&docid=261930&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=304187 [12] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos ataskaita Nr.
NKP-2021/1-4 „Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centre“, 2022-01-24, https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2022/01/Final_Ataskaita_Kybartai_2021.pdf ; Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos ataskaita Nr. NKP-2022/1-1 „Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centre“, 2022-07-07, https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2022/07/Ataskaita_MURC_2022_FINAL.pdf [13] Europos komiteto prieš kankinimus ataskaita Lietuvos vyriausybei Nr. CPT/Inf (2023) 01 po komiteto periodinio vizito Lietuvoje 2021 m. gruodžio 10-20 dienomis, 2023 m. vasario 23 d., https://rm.coe.int/1680aa51af [14] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimas byloje Nr. A-1 804-502/2022;
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimas byloje Nr. A-2414-881/2022, https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=40323ea5-cd4a-4e75-85f5-da3deddffb6a ; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje Nr. A-2595-602/2022;
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Nr.
A-3969-968/2022 ; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Nr. A-3948-442/2022 . [15] Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierės tarnybos nepriklausomos apžvalgos ataskaita „Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusių asmenų lygių galimybių užtikrinimas sulaikymo vietose“, 2022 m. gruodžio 30 d., https://www.lygybe.lt/data/public/uploads/2023/01/2022-12-30_nepriklausomos-stebesenos-ataskaita.pdf [16] Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimus 2021 m. gruodžio 21 d. baigiamosios išvados Lietuvai Nr. CAT/C/LTU/CO/4, https://docstore.ohchr.org/SelfServices/FilesHandler.ashx?enc=6QkG1d%2FPPRiCAqhKb7yhslcr%2Ff5KGx6%2Fr9UjrX%2Bsu%2Bg425Y6BAyPkLZzRl9RyMJcnb7fronFg60gi7jxyzitu8tr3LpkQbODCdtVz4%2BPu6K1w1fFQFrsRMNiWXdENI%2F3 [17] Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimus 2021 m. gruodžio 21 d. baigiamosios išvados Lietuvai Nr. CAT/C/LTU/CO/4, https://docstore.ohchr.org/SelfServices/FilesHandler.ashx?enc=6QkG1d%2FPPRiCAqhKb7yhslcr%2Ff5KGx6%2Fr9UjrX%2Bsu%2Bg425Y6BAyPkLZzRl9RyMJcnb7fronFg60gi7jxyzitu8tr3LpkQbODCdtVz4%2BPu6K1w1fFQFrsRMNiWXdENI%2F3 [18] Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinės teisės normas turi būti veiksmingai užtikrinta užsieniečio teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – pagrįstumą ir teisėtumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija nesudaro pagrindo tokią gynybos teisę apriboti: pagal Lietuvos Respublikos
145 straipsnį teisė kreiptis į teismą negali būti laikinai apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021).
AS-653-492/2021). Tai reiškia, kad teismas turi jurisdikciją vertinti ir spręsti dėl neįleistiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Įstatymo 5 straipsnio nuostatų prasme asmenims taikomų ribojančių priemonių proporcingumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021 ). [19] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1289- 602/2023. [20] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 birželio 30 d. sprendimas byloje C-72/22 dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. vasario 4 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje M.A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai, p. 39-42.; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-822/2022. [21] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -4071-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -4180-629/2021.