Projekto lyginamasis variantas
VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS ĮSTATYMo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 231 straipsniu ir NAUJU
įstatymas
1 straipsnis. I skyriaus pakeitimas Pakeisti I skyrių ir jį išdėstyti taip: „ I
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir pasienio teisinius režimus, pasienio kontrolės punktų veiklą, valstybės sienos apsaugos organizavimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) struktūrą, jos organizavimo pagrindus, finansavimą, funkcijas, bendradarbiavimą su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei visuomene, pareigūnų teises ir pareigas, taip pat prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų veiklos teisinius pagrindus . 2 . Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, nuostatomis. 3 . Šis įstatymas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kariuomenės nustatyto kontingento ir jam priskirtų karinėse pajėgose tarnaujančių civilių tarnautojų taikiam vykimui per valstybės sieną ir karinių krovinių gabenimui tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją taikomas tiek, kiek tai yra tiesiogiai nustatyta šiame įstatyme. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Kontrolinė pėdsakų juosta – pasienio juostos dalis, skirta Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pėdsakams fiksuoti. 2 . Lietuvos Respublikos gretutinė zona (toliau – gretutinė zona) – Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos dalis, gretima Lietuvos Respublikos teritorinei jūrai ir nutolusi 24 jūrmyles nuo Lietuvos Respublikos teritorinės jūros bazinės linijos. 3 .
3. Lietuvos Respublikos jūros rajono ir pasienio ruožo vidaus vandenys (toliau – vidaus vandenys) − Lietuvos Respublikos vandenys, esantys į sausumos pusę nuo Lietuvos Respublikos teritorinės jūros bazinės linijos, ir Lietuvos Respublikos pasienio ruože esantys vandens telkiniai. 4 . Lietuvos Respublikos pasienio ruožas (toliau – pasienio ruožas) – nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti paženklinta sausumos ar vidaus vandenų juosta, kurioje galioja pasienio teisinis režimas. 5 . Lietuvos Respublikos teritorinė jūra (toliau – teritorinė jūra) – Lietuvos Respublikos teritorijai priklausanti 12 jūrmylių pločio nuo bazinės linijos Baltijos jūros vandenų juosta, kurios ribos su gretimomis valstybėmis nustatomos Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais bei normomis. 6 . Lietuvos Respublikos teritorinės jūros bazinė linija (toliau – bazinė linija) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų koordinačių taškus jūroje jungianti linija, nuo kurios matuojamas Lietuvos Respublikos teritorinės jūros plotis. 7 . Lietuvos Respublikos valstybės siena (toliau – valstybės siena) – linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, pasienio vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse. 8 .
8. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga (toliau – valstybės sienos apsauga) – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta veikla, kuria siekiama:1 ) išvengti neteisėtų valstybės sienos ženklinimo pakeitimų;2 ) užtikrinti, kad fiziniai asmenys (toliau – asmenys), juridiniai asmenys (toliau fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys kartu – fiziniai ir juridiniai asmenys), juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys laikytųsi valstybės sienos ir pasienio teisinio režimo;3 ) užtikrinti asmenų, visuomenės ir valstybės interesus pasienio kontrolės punktuose ir vietose, kuriose galioja pasienio teisinis režimas. 9 . Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zona (toliau – valstybės sienos apsaugos zona) – nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo dalis, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos priežiūrai užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės Valstybės sienos apsaugos tarnybos priemonės. 10 . Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktas (toliau – valstybės sienos perėjimo punktas) – pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį su gretima valstybe įsteigta valstybės sienos kirtimo vieta, apimanti Lietuvos Respublikai priklausantį pasienio kontrolės punktą ir analogiškos paskirties gretimos valstybės objektą. 11 . Lietuvos Respublikos valstybės sienos priežiūra (toliau – valstybės sienos priežiūra) – valstybės sienos ženklų, valstybės sienos apsaugos objektų bei įrenginių tinkamos būklės ir atitikties reikalavimams užtikrinimas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka. 12 .
12. Lietuvos Respublikos valstybės sienos teisinis režimas (toliau – valstybės sienos teisinis režimas) – fizinių ir juridinių asmenų, juridinių asmenų filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų elgesio taisyklės (teisės ir pareigos), valstybės sienos nustatymo, ženklinimo ir kirtimo tvarka, pasienio teisinio režimo užtikrinimas ir valstybės sienos priežiūra. 13 . Patikrinimas – asmenų apžiūra, dokumentų, transporto priemonių ir daiktų patikra, kuria siekiama nustatyti asmenų, transporto priemonių vykimo ir buvimo pasienio ruože, teritorinėje jūroje, pasienio vandenyse, daiktų, krovinių gabenimo per valstybės sieną ir buvimo pasienio ruože, teritorinėje jūroje ir pasienio vandenyse teisėtumą. 14 . Pasienio incidentas – įvykis pasienio ruože, kai pažeidžiami valstybės ir (arba) gretimos valstybės interesai. 15 . Pasienio juosta – prie valstybės sienos esanti pasienio ruožo dalis, skirta valstybės sienos apsaugos objektams bei įrenginiams statyti ir prižiūrėti. 16 . Pasienio kontrolės punktas – tarptautiniame oro uoste (aerodrome), atvirame tarptautinei laivybai uoste, geležinkelio stotyje ar prie automobilių kelio pasienyje įsteigta vieta, kurioje įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos atlieka patikrinimus. 17 . Pasienio patrulio takas – pasienio juostos dalis, kurioje stebima valstybės siena, fiksuojami valstybės sienos kirtimo pažeidimai ir vykdoma jų prevencija. 18 . Pasienio teisinis režimas – valstybės sienos apsaugos užtikrinimas pasienio ruože ir teritorinėje jūroje, šiame įstatyme nustatytos asmenų buvimo, veiklos ir elgesio taisyklės, šių asmenų teisių įgyvendinimo tvarka. 19 . Pasienio vandenys – vandens telkiniai, kurių vandenimis arba krantais eina valstybės siena. 20 .
20. Prievarta – veiklos metodas, kuris taikomas, kai nevykdomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjo reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus, ir kuriuo siekiama įgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavestas funkcijas. 21 . Radiacinė kontrolė – valstybės sieną kertančių asmenų, transporto priemonių ir daiktų, krovinių patikra, skirta neteisėtam radioaktyviųjų, branduolinio kuro ciklo ir branduolinių medžiagų bei daliųjų medžiagų gabenimui ir šių medžiagų gabenimo taisyklių pažeidimams nustatyti bei jų prevencijai. 22 . Specialiosios tarnybos – tarnybos, pasitelkiamos stichinių nelaimių, katastrofų ar didelių pramoninių avarijų padariniams likviduoti, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, gresia dideli materialiniai nuostoliai. 23 . Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas (toliau – rėmėjas) – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netarnaujantis ar neatliekantis tikrosios karo tarnybos Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris savo noru padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas. 23
4. Valstybės sienos įgaliotinis – įgaliotas valstybės pareigūnas, paskirtas nagrinėti pasienio incidentus ir klausimus, susijusius su valstybės sienos teisiniu režimu. 24
5. Valstybės sienos kirtimas – asmenų, transporto priemonių vykimas, daiktų, krovinių gabenimas per valstybės sieną. 25
6. Sąvokos „išorės siena“, „vidaus siena“ ir „patikrinimai kertant sieną“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente
7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 2016/399 , 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas), Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute , Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme .“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) Vyriausybės nustatyta tvarka laikinai atnaujinus patikrinimus prie vidaus sienos siekiant užtikrinti viešąją tvarką, Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą.“
2. Papildyti 4 straipsnį 13 dalimi: „13 .
Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami (ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais). Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba. Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. “3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Valstybės sienos kirtimo laikinas apribojimas arba nutraukimas Vyriausybė, užtikrindama Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, visuomenės rimtį, siekdama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų ar jų sukėlėjų įvežimo ir išplitimo, paskelbus ekstremaliąją situaciją, taip pat gretimos valstybės prašymu gali laikinai apriboti arba nutraukti vykimą per valstybės sieną ar tam tikrus pasienio kontrolės punktus.“4 straipsnis. III skyriaus pakeitimas Pakeisti III skyrių ir jį išdėstyti taip: „ III
11 straipsnis. Pasienio teisinio režimo pagrindai ir galiojimo teritorinės ribos
1. Pasienio teisinio režimo kontrolę atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 2 . Draudimai ir apribojimai fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims vietose, kuriose galioja pasienio teisinis režimas, nustatomi šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse su gretimomis valstybėmis dėl valstybės sienos teisinio režimo. 3 . Pasienio ruožas nustatomas iki 5 km pločio į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, einančios sausuma, pasienio vandenimis. Pasienio ruožo ribas tvirtina Vyriausybė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – vidaus reikalų ministras) teikimu. 4 . Pasienio ruožo ribos keliuose ženklinamos įspėjamaisiais ženklais, kurių pavyzdžius ir išdėstymo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 5 . Privažiavimo prie pasienio vandenų vietos keliuose ženklinamos įspėjamaisiais ženklais, kurių pavyzdžius ir išdėstymo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 6 . Pasienio teisinio režimo galiojimo ribos teritorinėje jūroje ir vidaus vandenyse pažymimos žemėlapiuose ir (ar) jūrlapiuose. 7 .
7. Teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, asmenys turi turėti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus. Šis reikalavimas netaikomas teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, esančioje prie vidaus sienos, išskyrus atvejus, kai laikinai atnaujinami patikrinimai prie vidaus sienos. 8 . Apie rengiamas pasienio ruože sporto varžybas, medžioklę, religinius, kultūros renginius organizatoriai privalo ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki renginio pradžios pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienio rinktinei (toliau – rinktinė), nurodydami renginio laiką, trukmę ir vietą. 9 . Asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnų reikalavimu privalo sustabdyti transporto priemones, pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, sudaryti galimybes apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus pareigūnų reikalavimus. 10 . Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą gali patekti tik turėdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą. Šis leidimas išduodamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatytais atvejais.
Reikalavimas turėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą netaikomas asmenims:1 ) gyvenantiems pasienio ruože ir (ar) esantiems nekilnojamojo turto, kuris yra pasienio ruože, savininkais ar naudotojais;2 ) dirbantiems ar besimokantiems pasienio ruože;3 ) vykdantiems ūkinę, komercinę ar viešojo intereso objektų (pvz., kelių, ryšio linijų) priežiūros veiklą pasienio ruože;4 ) vykstantiems magistraliniais, krašto ar rajoniniais keliais arba geležinkeliais, esančiais pasienio ruože ar kertančiais pasienio ruožą;5 ) kertantiems valstybės sieną per pasienio kontrolės punktus ar vykstantiems į darbo vietą, esančią pasienio kontrolės punkte;6 ) vykdantiems valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių statybą, įrengimą ir (ar) priežiūrą ;7
straipsnis. Valstybės sienos apsaugos zonos ribos
1. Pasienio ruože Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu nustato valstybės sienos apsaugos zoną ir patvirtina jos ribas. 2 . Valstybės sienos apsaugos zonai nepriskiriama pasienio kontrolės punktų teritorija, automobilių keliai ir geležinkeliai, kertantys valstybės sieną. 3 . Valstybės sienos apsaugos zonos ribos ženklinamos draudžiamaisiais ženklais, kurių pavyzdžius ir išdėstymo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 13 straipsnis. Pasienio juostos ribos
1. Pasienio juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 5 m į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą:1 ) nuo valstybės sienos, kai ji eina sausuma, Kuršių mariomis ar upe, pereidama nuo vieno upės kranto į kitą;2 ) nuo upės kranto, kai valstybės siena eina laivybine upe;3 ) nuo upės (upelio) kranto arba nuo valstybės sienos, apimant pasienio juostai priklausančią upės (upelio) vagos dalį ir žemės juostą krante, kai valstybės siena eina nelaivybine upe (nelaivybiniu upeliu);4 ) nuo valstybės sienos, kai ji eina ežeru ar tvenkiniu.
Papildomai gali būti nustatoma pasienio juosta nuo ežero ar tvenkinio kranto prie valstybės sienos. 2 . Pasienio juostos ribas tvirtina Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu. Žemė ir vandenys, kuriais eina pasienio juosta, yra valstybės išimtinė nuosavybė. Žemė ir vandenys, kuriais eina pasienio juosta, perduodami naudotis patikėjimo teise Valstybės sienos apsaugos tarnybai. 14 straipsnis. Pasienio teisinis režimas valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, teritorinėje jūroje, Kuršių marių bei kituose vidaus ir pasienio vandenyse
1. Valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, leidžiama būti ar verstis ūkine, komercine veikla asmenims, įrašytiems į Valstybės sienos apsaugos tarnybos sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą (toliau – sąrašas). 2 . Sąrašas sudaromas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka.
Į sąrašą gali būti įrašyti visi motyvuotą prašymą pateikę fiziniai ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys, neturintys teistumo už tyčines nusikalstamas veikas arba praėjus vieniems metams nuo tais kalendoriniais metais jiems paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų , reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos. 3 .
3. Sprendimas atsisakyti įrašyti fizinius ir juridinius asmenis, juridinių asmenų filialus, atstovybes bei juridinio asmens statuso neturinčius asmenis į sąrašą gali būti priimamas, kai:1 ) fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo, pateikdamas prašymą, jame sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis;2 ) fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo pateikė ne visus reikiamus dokumentus, nurodytus sąrašo sudarymo tvarkos apraše;3 ) fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo kartu su prašymu pateikė negaliojančius ar suklastotus dokumentus;4 ) fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens filialui, atstovybei bei juridinio asmens statuso neturinčiam asmeniui tais kalendoriniais metais paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė nepraėję vieni metai nuo fiziniam asmeniui, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ir juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų , reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą , gabenimą , naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos arba fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo turi teistumą už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną tyčines nusikalstamas veikas ;5 ) asmuo, kurio buvimas valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ;6 ) fizinio ir juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturinčio asmens vykdoma veikla pasienio juostos dalyje, kuri yra sausumoje, nesusijusi su valstybės sienos apsaugos objektų bei įrenginių statyba, įrengimu ir (ar) priežiūra.
Sprendimas atsisakyti įrašyti fizinius ir juridinius asmenis, juridinių asmenų filialus, atstovybes bei juridinio asmens statuso neturinčius asmenis į sąrašą gali būti priimamas, kai:1 ) fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo, pateikdamas prašymą, jame sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis;2 ) fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo pateikė ne visus reikiamus dokumentus, nurodytus sąrašo sudarymo tvarkos apraše;3 ) fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo kartu su prašymu pateikė negaliojančius ar suklastotus dokumentus;4 ) fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens filialui, atstovybei bei juridinio asmens statuso neturinčiam asmeniui tais kalendoriniais metais paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė nepraėję vieni metai nuo fiziniam asmeniui, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ir juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų , reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą , gabenimą , naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos arba fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo turi teistumą už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną tyčines nusikalstamas veikas ;5 ) asmuo, kurio buvimas valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ;6 ) fizinio ir juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturinčio asmens vykdoma veikla pasienio juostos dalyje, kuri yra sausumoje, nesusijusi su valstybės sienos apsaugos objektų bei įrenginių statyba, įrengimu ir (ar) priežiūra. 4 .
4. Šio straipsnio 2 dalyje, 3 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyti ribojimai netaikomi fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims, kurie gyvena ar dirba valstybės sienos apsaugos zonoje, yra joje esančio nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai. 5 . Fiziniai ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys išbraukiami iš sąrašo, kai:1 ) paaiškėja šio straipsnio 3 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytos aplinkybės;2 ) pasibaigia juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė, juridinio asmens statuso neturintis asmuo ar panaikinamas leidimas verstis ūkine, komercine veikla;3 ) nustojama dirbti, gyventi valstybės sienos apsaugos zonoje, būti nekilnojamojo turto savininkais ar naudotojais;4 ) nustojama dirbti arba būti nariu juridiniame asmenyje, juridinių asmenų filiale, atstovybėje, juridinio asmens statuso neturinčiame asmenyje, kurie yra įrašyti į sąrašą;5 ) nebegalioja asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ;6 ) paaiškėja, kad nebevykdoma veikla pasienio juostos dalyje, kuri yra sausumoje, susijusi su valstybės sienos apsaugos objektų bei įrenginių statyba, įrengimu ir (ar) priežiūra. 6 .
6. Asmenims, neįrašytiems į sąrašą, valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, Kuršių marių vandenyse, esančiuose pasienio ruože, ir pasienio vandenyse leidžiama būti:1 ) kai valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, Kuršių marių vandenyse, esančiuose pasienio ruože, ir kituose pasienio vandenyse kyla pavojus viešajai tvarkai, žmonių gyvybei ar sveikatai;2 ) kai į valstybės sienos apsaugos zoną, Kuršių marių vandenis, esančius pasienio ruože, ir pasienio vandenis atvyksta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai;3 ) pasienio juostoje, kai ji eina pasienio vandenų krantu, išskyrus vietas, kuriose įrengtas pasienio patrulio takas ir (arba) kontrolinė pėdsakų juosta, arba prie vidaus sienos;4 ) patenkant į vidaus ir pasienio vandenis, kertant išorės sieną laivybos būdu;5 ) kai šio įstatymo nustatyta tvarka kertama išorės siena. 7 . Laivų kapitonai, išplaukdami į teritorinę jūrą, vidaus ir pasienio vandenis, neturėdami tikslo išvykti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, privalo pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie išplaukimo vietą, laiką, laive esančių asmenų skaičių ir jų pilietybes, planuojamą plaukiojimo rajoną, numatomą grįžimo laiką, o grįžę – apie grįžimą į uostą, prieplauką ar krantą. Asmenys, norintys patekti į Kuršių marių vandenis, esančius pasienio ruože, bei pasienio vandenis, privalo pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie išvykimą ir grįžimą. 8 . Laivo, naudojamo ūkinei, komercinei veiklai vykdyti teritorinėje jūroje, vidaus ir pasienio vandenyse, valdytojas ar naudotojas privalo per 24 valandas pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie pirmą išvykimą į teritorinę jūrą, vidaus ir pasienio vandenis, planuojamą išvykimų skaičių, plaukiojimo rajoną, švartavimosi vietas grįžus, įgulos narių skaičių, numatomą paskutinio grįžimo laiką ir vietą. 9 .
9. Laivybos priežiūros, muitinės, aplinkos apsaugos, žuvininkystės kontrolės institucijos ar įstaigos Valstybės sienos apsaugos tarnybai turi pateikti išankstinius jiems priklausančių laivų ir jais plaukiojančių asmenų sąrašus. 10 . Lietuvos Respublikos karo laivams šio straipsnio 7, 8 ir 19 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi. 11 . Fiziniai ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys, kurie verčiasi laivų nuoma, kai per parą keletą kartų išvykstama į teritorinę jūrą, vidaus ir pasienio vandenis, tuoj pat, ne vėliau kaip per 24 valandas, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnybai tik apie nuomojamų plaukiojimo priemonių pirmo išvykimo iš nuolatinės dislokacijos vietos ir paskutinio numatomo grįžimo laiką, plaukiojimo rajoną ir švartavimosi punktus. 12 . Laivų kapitonams teritorinėje jūroje, vidaus ir pasienio vandenyse draudžiama išlaipinti ar įlaipinti žmones, leisti pakilti ar nutūpti orlaiviui, atliekančiam tarptautinį skrydį, krauti prekes, krovinius į (iš) laivus (laivų), plaukiančius (plaukiančių) tarptautiniais maršrutais nuo valstybės sienos iki Lietuvos Respublikos jūrų, upių uostų ar atgal, arba į (iš) laivus (laivų), plaukiančius (plaukiančių) teritorine jūra, taip pat priplaukti arba švartuotis prie šių laivų, arba juos vilkti, išskyrus atvejus, kai:1 ) įvyksta nelaimingas atsitikimas, avarija ar stichinė nelaimė;2 ) reikia išlaipinti ar įlaipinti ligonį (sužeistąjį) arba suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą;3 ) velkamas sugedęs laivas;4 ) pristatomi išgelbėti žmonės;5 ) tai būtina laivo saugumui užtikrinti arba dėl nenugalimos jėgos ( force majeure );6 ) reikia į laivą įlaipinti uosto locmaną. 13 .
13. Šio straipsnio 12 dalyje nurodytais atvejais laivo kapitonas apie įvykį privalo tuoj pat, ne vėliau kaip per 24 valandas, pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uosto kapitonui, kurie tuoj pat, ne vėliau kaip per 24 valandas, informuoja apie tai muitinę ir specialiąsias tarnybas. 14 . Jeigu laivas šio straipsnio 12 dalyje nurodytais atvejais teritorinėje jūroje turėjo kontaktų su laivais, plaukiojančiais tarptautiniais maršrutais, orlaiviais, atliekančiais tarptautinius skrydžius, ar plaukiojimo metu buvo išgelbėti jūroje žmonės ar rastas krovinys, laivo kapitonas, prieš įplaukdamas į Lietuvos Respublikos uostą, prieplauką ar kitą nuolatinės dislokacijos vietą, apie tai privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki įplaukimo į uostą, prieplauką ar kitą nuolatinės dislokacijos vietą) pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir muitinei ir pristatyti laivą patikrinimų įstaigoms. 15 . Prie reiduose esančių laivų leidžiama švartuotis aptarnavimo laivams iš uosto ir įlaipinti ar išlaipinti žmones, krauti prekes, krovinius, jeigu iš anksto buvo informuotas uosto kapitonas ir gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės leidimas. 16 . Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės laivas, neturintis automatinės identifikavimo sistemos (AIS) arba žvejybinės laivų stebėjimo sistemos (FVMS), norėdamas įplaukti į teritorinę jūrą ir sustoti reide, įplaukti į uostą ar pasienio vandenis, tuoj pat, ne vėliau kaip per 24 valandas, apie tai turi informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir pateikti jos prašomą informaciją apie laivą (laivo pavadinimą, tipą, vėliavą arba registracijos uostą, paskirties uostą, įgulos narių skaičių ir pilietybę). 17 . Laivai gali be pasienio tikrinimo laikinai, ne ilgiau kaip 24 valandas, būti reide, laukdami eilės įplaukti į uostą. Šis terminas gali būti ilgesnis, kai tai būtina laivo saugumui užtikrinti arba dėl nenugalimos jėgos ( force majeure ). 18 .
18. Pakrančių žvejybos laivų kapitonai, išplaukdami ir grįždami į uostą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimu privalo nuplukdyti laivą į nurodytą vietą patikrinimui atlikti. Patikrinimo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pateikiami įgulos ir keleivių sąrašai. 19 . Laivų, išskyrus kapitonus užsienio valstybei priklausančių karo laivų ar laivų, naudojamų nekomerciniais tikslais, esančių vidaus ir pasienio vandenyse, uostuose, prieplaukose ar kitose laivų nuolatinės dislokacijos vietose, kapitonai Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ir kitų patikrinimų įstaigų pareigūnų reikalavimu privalo sustoti ir leisti šiems pareigūnams įlipti, pateikti laivo, įgulos, gabenamų prekių, krovinių dokumentus, leisti apžiūrėti laivo patalpas, gabenamas prekes, krovinius, vykdyti kitus pareigūnų reikalavimus. 15 straipsnis. Pasienio juostos priežiūra
1. Jeigu valstybės siena eina miškais arba krūmais, pasienio juostoje iškertama proskyna. Ji tvarkoma taip, kad matytųsi valstybės sienos ženklai ir greta valstybės sienos esantys valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai. Proskynų ir kitus valstybės sienos priežiūros darbus organizuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 2 . Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi teisę statyti valstybės sienos apsaugos objektus ir įrenginius, atlikti kitą su valstybės sienos apsauga susijusią veiklą. Valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka gali būti statomi ir už pasienio juostos ribų. 3 . Draudžiama gadinti, naikinti valstybės sienos ženklus, kitus valstybės sienos apsaugos objektus ir įrenginius ar kitaip daryti žalą pasienio juostai.
Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos ir jose taikomi ūkinės ir (arba) kitokios veiklos apribojimai nustatomi šiame įstatyme taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme .“5 st raipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturintys asmenys, kurių teritorijoje yra steigiamas ar įsteigtas pasienio kontrolės punktas, privalo patikrinimų įstaigoms suteikti patikrinimams atlikti reikalingą infrastruktūrą. Už naudojimąsi juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms ar juridinio asmens statuso neturintiems asmenims , išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, priklausančia infrastruktūra , išskyrus šio straipsnio 41 dalyje nurodytą infrastruktūrą, atlyginama Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
2. Papildyti 16 straipsnį 41 dalimi: „41 .
Jeigu valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, valstybės ir savivaldybės valdomų bendrovių dukterinių akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kaip šios bendrovės suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, kurių teritorijoje yra steigiamas ar įsteigtas pasienio kontrolės punktas, patikėjimo teise valdomos, naudojamos ir disponuojamos valstybės infrastruktūros ar jos dalies reikia patikrinimų įstaigoms patikrinimams atlikti, tokia valstybės infrastruktūra ar jos dalis atitinkamų patikrinimų įstaigų prašymu ir vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi perduodama panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis patikrinimų įstaigoms patikrinimams atlikti.“
3. Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Pasienio kontrolės punkto teritorijos schemą ir pasienio kontrolės punktų punkto darbo nuostatus tvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas ir Muitinės departamento generalinis direktorius. Pasienio kontrolės punkto, kuriame nėra muitinės įstaigos, teritorijos schemą ir darbo nuostatus tvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. “6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos subjektai, kitų subjektų pasitelkimas, valstybės sienos apsauga ginkluoto užpuolimo, karo ar nepaprastosios padėties atveju
1. Valstybės sienos apsaugą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 2 .
2. Siekiant sustiprinti valstybės sienos apsaugą, į pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pasitelkiami vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnai, o Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka – ir Lietuvos kariuomenė. pasitelkiami:1 ) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka – vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnai;2 ) Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos kariuomenė;3 ) šio straipsnio 3 dalyje nurodytame plane nustatyta tvarka – patikrinimų įstaigos ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. 3 . Valstybės sienos apsauga sustiprinama vadovaujantis valstybės sienos apsaugos priedangos planu, kurį tvirtina Vyriausybė. 3. 4 . Ginkluoto užpuolimo, karo ar nepaprastosios padėties atveju valstybės siena saugoma šio įstatymo, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo nustatyta tvarka.“7 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pripažinti netekusia galios 23 straipsnio 5 dalį. 5 . Praleisdama asmenis per pasienio kontrolės punktus, kuriuose nėra muitinės įstaigų, Valstybės sienos apsaugos tarnyba tikrina, ar vykstantys per šiuos pasienio kontrolės punktus asmenys, gabendami daiktus, krovinius, kurie apmokestinami importo (eksporto) muitais ar kuriems taikomi įvežimo ir išvežimo draudimai bei apribojimai, laikosi šių daiktų, krovinių įvežimo ir išvežimo reikalavimų. 2 . Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Valstybės sienos apsaugos tarnyba vidaus reikalų ministro valdymo srities centrinių statutinių įstaigų vadovų prašymu padeda atlikti vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato vidaus reikalų ministras.“8 straipsnis. Įstatymo papildymas 231 straipsniu Papildyti Įstatymo VI skyrių 231 straipsniu: „231 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei visuomene
1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įgyvendindama šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytas funkcijas, bendradarbiauja su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, asociacijomis bei kitais asmenimis. 2 . Valstybės sienos apsaugos tarnyba bendradarbiauja su viešosios informacijos rengėjais ir skleidėjais. Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali rengti ir leisti visuomenės informavimo priemones, kuriose teikiama informacija apie valstybės sienos apsaugai užtikrinti skirtas priemones, nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencijos priemonių, Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijų įgyvendinimą ir skelbiama kita su Valstybės sienos apsaugos tarnybos veikla susijusi informacija. 3 . Valstybės sienos apsaugos tarnyba remia ir inicijuoja prevencines ir teisinio švietimo programas, skleidžia teisines žinias mokymo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse. “9 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12 ) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoti sulaikytus ir suimtus asmenis .“10 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju IX skyriumi Papildyti Įstatymą nauju IX skyriumi: „ IX
31 straipsnis. Rėmėjų veiklos organizavimas1 .
Rėmėjų veikla organizuojama vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado patvirtintais Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų nuostatais. 2 . R ėmėjui išduodamas pažymėjimas, atpažinimo ženklas, liemenė su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“. Jų nešiojimo tvarką, pažymėjimo blanko ir atpažinimo ženklo pavyzdį bei liemenės su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ formą nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. 3 . R ėmėjų veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Valstybės sienos apsaugos tarnybai skirtų lėšų. 32 straipsnis. Priėmimas į rėmėjus
1. Rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų mokantis lietuvių kalbą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netarnaujantis ar neatliekantis tikrosios karo tarnybos Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis yra asmuo, kuris deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre. 2 . Norintis tapti rėmėju asmuo pateikia prašymą Valstybės sienos apsaugos tarnybai . Lietuvos šaulių sąjungos, kitų asociacijų, kurių įstatuose viena iš funkcijų numatytas viešojo saugumo užtikrinimas, vadovai gali pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybai rekomenduojamų būti rėmėjais asmenų sąrašus kartu su šiuose sąrašuose esančių asmenų prašymais tapti rėmėjais.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu norintis tapti rėmėju asmuo, atsižvelgiant į šioje dalyje nurodytą prašymą, Lietuvos šaulių sąjungos, kitų asociacijų, kurių įstatuose viena iš funkcijų numatytas viešojo saugumo užtikrinimas, rekomendacijas ir į Valstybės sienos apsaugos tarnybos poreikius, įrašomas į rėmėjų sąrašą, tik jeigu yra išlaikęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą egzaminą. 3 . Prieš įrašant norintį tapti rėmėju asmenį į rėmėjų sąrašą, Valstybės sienos apsaugos tarnyba tikrina, ar jis atitinka šio straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuos reikalavimus atitinkančiam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnyba organizuoja mokymą, kurį baigęs, šis asmuo laiko egzaminą. Šis reikalavimas netaikomas buvusiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams ir buvusiems tikrosios karo tarnybos kariams. Rė mėjų mokymo organizavimo tvarką, mokymo programai taikomus reikalavimus ir egzamino organizavimo, laikymo, vertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. 4 .
4. Rėmėju negali būti:1 ) už tyčinį nusikaltimą nuteistas asmuo, kol nepraėjo 5 metai nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo, už neatsargų nusikaltimą nuteistas asmuo, kol teistumas neišnyko arba nebuvo panaikintas, už baudžiamąjį nusižengimą nuteistas asmuo, jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai, taip pat asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai;2 ) asmuo, kuris anksčiau dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju, notaru, prokuroru, advokatu, antstoliu ar atliko tikrąją karo tarnybą ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminantį poelgį, advokato profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus, antstolio profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančias arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančias veikas ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 5 metai;3 ) asmuo, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. 5 . Į rėmėjų sąrašą įrašytas asmuo pasirašo 3 metų sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurioje įsipareigoja padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas funkcijas (toliau – sutartis). Sutarties sudarymo tvarką ir sutarties sąlygas nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. 6 . Apie nepatenkintą asmens prašymą tapti rėmėju, šio sprendimo apskundimo galimybę ir asmens įrašymą į rėmėjų sąrašą Valstybės sienos apsaugos tarnyba informuoja prašymą pateikusį asmenį ir jį rekomendavusią asociaciją Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimas netenkinti asmens prašymo tapti rėmėju gali būti skundžiamas administraciniam teismui. 7 .
7. Asmenys, pasirašę sutartį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu paskiriami padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas funkcijas. 33 straipsnis. Atleidimas iš rėmėjų
1. Rėmėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu išbraukiamas iš rėmėjų sąrašo ir su juo nutraukiama sutartis:1 ) rėmėjo prašymu;2 ) dėl rėmėjo vardo diskreditavimo, taip pat kai netenka jį rekomendavusios asociacijos, kuriai jis atstovauja, pasitikėjimo ir yra gautas jos motyvuotas pasiūlymas;3 ) jei rėmėjas nebeatitinka šio įstatymo 32 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų;4 ) jei rėmėjas ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės nedalyvauja rėmėjų veikloje. 2 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. 34 straipsnis. Rėmėjų funkcijos, teisės ir pareigos
1. Rėmėjai padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas funkcijas. 2 . Rėmėjai atlikdami jiems pavestas funkcijas turi teisę:1 ) šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais panaudoti prievartą;2 ) nustatyti pažeidėjo asmens tapatybę. 3 .
3. Rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalo:1 ) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves;2 ) gavę pranešimą apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, pastebėję rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui;3 ) gavę pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą;4 ) imtis priemonių asmenų turtui gelbėti ekstremaliųjų situacijų atvejais;5 ) saugoti jiems patikėtas ar sužinotas valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis;6 ) nešioti atpažinimo ženklą , liemenę su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“, prisistatyti, parodyti rėmėjo pažymėjimą;7 ) vadovautis teisės aktais, pavestas užduotis atlikti laiku ir tiksliai. 4
straipsnis. Rėmėjų socialinės garantijos
1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba išmoka vienkartinę išmoką rėmėjui, jeigu atliekant jam pavestas funkcijas rėmėjas buvo sužalotas ir dėl šio sužalojimo nustatytas:1 ) sunkus sveikatos sutrikdymo mastas − 60 bazinių socialinių išmokų dydžio;2 ) nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymo mastas − 40 bazinių socialinių išmokų dydžio. 2 .
2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba 120 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinę išmoką lygiomis dalimis išmoka:1 ) rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, šeimos nariams – vaikams (įvaikiams) (įskaitant vaikus, gimusius po rėmėjo mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja Lietuvos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui (įtėviui), motinai (įmotei);2 ) asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, 0–25 procentų darbingumo lygis arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, jeigu jie buvo rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą. 3 . Šiame straipsnyje nustatytos išmokos nemokamos, jeigu:1 ) rėmėjas žuvo ar susižalojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;2 ) rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;3 ) rėmėjas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;4 ) rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavimas vairuoti transporto priemonę asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti;5 ) rėmėjo sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ar karo veiksmų ir tai nesusiję su rėmėjų funkcijų atlikimu. 4 . Šiame straipsnyje nustatytų išmokų mokėjimo rėmėjams tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.
5. Kai dėl teisės pažeidėjo veikos rėmėjas sužalojamas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka jam atlyginama turtinė ir neturtinė žala. 6 . R ėmėjams gali būti atlygintos transporto, ryšių ir kitos išlaidos, patirtos atliekant jiems pavestas funkcijas. Sprendimą dėl šių išlaidų atlyginimo priima Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. 36 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
1. Rėmėjai kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais turi teisę panaudoti prievartą šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Rėmėjai turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atveju ir tik tiek, kiek to reikia jiems pavestoms funkcijoms atlikti. Rėmėjai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias teisės pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų rėmėjo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2 . Psichinę ar fizinę prievartą rėmėjas turi teisę panaudoti šiais atvejais:1 ) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;2 ) asmenims vengiant vykdyti rėmėjo ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimus ir nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti);3 ) sulaikant asmenis (jeigu jie priešinasi);4 ) atremdamas kėsinimąsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias bei ryšio priemones ir siekiama šiuos objektus susigrąžinti;5 ) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimą;6 ) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį;7 ) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 3 .
3. Rėmėjas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. 4 . Specialiąsias priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) naudoti draudžiama šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais. 5 . Rėmėjas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie rėmėjo panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 6 . R ėmėjai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Specialiosios priemonės gali būti išduodamos rėmėjams atlikti jiems pavestas funkcijas tik kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais. Rėmėjų parengimo, tikrinimo bei specialiųjų priemonių išdavimo rėmėjams tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. 37 straipsnis. Rėmėjų skatinimas ir atsakomybė
1. Rėmėjai, pasižymėję saugant valstybės sieną, gali būti Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar kitų institucijų paskatinti (apdovanoti). 2 . Rėmėjai gali būti teikiami valstybiniam apdovanojimui Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo nustatyta tvarka. 3 . Rėmėjai už neteisėtas veikas atsako įstatymų, reglamentuojančių teisinę atsakomybę, nustatyta tvarka. “11 straipsnis. Buvusio IX skyriaus ir 31 straipsnio pernumeravimas
1. Buvusį IX skyrių laikyti X skyriumi. 2 . Buvusį 31 straipsnį laikyti
traipsniu. 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. birželio 1 d. 2 .
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadas ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius iki 2023 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 16 straipsnio 41 dalies nuostatos taikomos valstybės infrastruktūrai ar jos daliai, kuri toje dalyje nurodytiems juridiniams asmenims perduota patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti pagal sutartis, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Nr. XIVP-2383(2)
straipsniu ir
įstatymas
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir pasienio teisinius režimus, pasienio kontrolės punktų veiklą, valstybės sienos apsaugos organizavimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau
Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų veiklos teisinius pagrindus .“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „8. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga (toliau – valstybės sienos apsauga) – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta veikla, kuria siekiama:“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Prievarta – veiklos metodas, kuris taikomas, kai nevykdomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjo reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus, ir kuriuo siekiama įgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavestas funkcijas.“
dalimi: „22
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas (toliau – rėmėjas) – šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, savo noru padedantis Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas. “ 4.
Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip: „26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos apibrėžiamos Reglamente (ES) Nr. 2016/399, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), 1982 m.
Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas), Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute , Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 2016/399, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje .“
pakeitimas 1.
pakeitimas
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Vyriausybės nustatyta tvarka laikinai atnaujinus patikrinimus prie vidaus sienos siekiant užtikrinti viešąją tvarką, Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą.“
dalimi: „
lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, ir esantys pasienio ruože, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami. Ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui. Jeigu nustatoma, kad užsienietis traukiasi nuo Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų, taip pat persekiojimo , kaip jis apibrėžtas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, arba siekia patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais, nuostata dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką netaikoma. Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba. Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. “
pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Valstybės sienos kirtimo laikinas apribojimas arba nutraukimas Vyriausybė, užtikrindama Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, visuomenės rimtį, siekdama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų ar jų sukėlėjų įvežimo ir išplitimo, paskelbus ekstremaliąją situaciją esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai , taip pat gretimos valstybės prašymu gali laikinai apriboti arba nutraukti vykimą per valstybės sieną ar tam tikrus pasienio kontrolės punktus.“
straipsnio pakeitimas
11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pasienio ruožas nustatomas iki 5 km pločio į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, einančios sausuma, pasienio vandenimis. Pasienio ruožo ribas tvirtina Vyriausybė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – vidaus reikalų ministras) teikimu.“
dalimi: „
lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą gali patekti tik turėdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą. Šis leidimas išduodamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatytais atvejais.
Reikalavimas turėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą netaikomas asmenims:
1) gyvenantiems pasienio ruože ir (ar) esantiems nekilnojamojo turto, kuris yra pasienio ruože, savininkais ar naudotojais;
2) dirbantiems ar besimokantiems pasienio ruože;
3) vykdantiems ūkinę, komercinę veiklą ar kelių, ryšio linijų ir kitų viešojo intereso objektų priežiūros veiklą pasienio ruože;
4) vykstantiems magistraliniais, krašto ar rajoniniais keliais arba geležinkeliais, esančiais pasienio ruože ar kertančiais pasienio ruožą;
5) kertantiems valstybės sieną per pasienio kontrolės punktus ar vykstantiems į darbo vietą, esančią pasienio kontrolės punkte;
6) vykdantiems valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių statybą, įrengimą ir (ar) priežiūrą . “
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Sąrašas sudaromas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka. Į sąrašą gali būti įrašyti motyvuotą prašymą pateikę fiziniai ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys , neturintys teistumo už tyčines nusikalstamas veikas arba tais kalendoriniais metais paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką .
Šioje dalyje nurodyti subjektai į sąrašą negali būti įrašyti, jeigu:
juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą;
2) nėra praėję vieneri metai nuo fiziniam asmeniui, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos;
nusikaltimo ir yra bent viena iš šių sąlygų:
a) po bausmės atlikimo nėra praėję treji metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą priskiriamas nesunkiems arba apysunkiams nusikaltimams;
b) po bausmės atlikimo nėra praėję penkeri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas sunkiems nusikaltimams;
c) po bausmės atlikimo nėra praėję aštuoneri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams. “
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Sprendimas atsisakyti įrašyti fizinius ir juridinius asmenis, juridinių asmenų filialus, atstovybes bei juridinio asmens statuso neturinčius asmenis į sąrašą gali būti priimamas, kai:
asmens statuso neturintis asmuo, pateikdamas prašymą, jame ar kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis;
asmens statuso neturintis asmuo pateikė ne visus reikiamus dokumentus, nurodytus sąrašo sudarymo tvarkos apraše;
asmens statuso neturintis asmuo kartu su prašymu pateikė negaliojančius ar suklastotus dokumentus;
filialui, atstovybei bei juridinio asmens statuso neturinčiam asmeniui tais kalendoriniais metais paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo arba teistumą už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną nustatomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių fizinis asmuo, juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar juridinio asmens statuso neturintis asmuo negali būti įrašytas į sąrašą ;
pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui . ;
asmens statuso neturinčio asmens vykdoma veikla pasienio juostos dalyje, kuri yra sausumoje, nesusijusi su valstybės sienos apsaugos objektų bei įrenginių statyba, įrengimu ir (ar) priežiūra. “ 3.
Sprendimas atsisakyti įrašyti fizinius ir juridinius asmenis, juridinių asmenų filialus, atstovybes bei juridinio asmens statuso neturinčius asmenis į sąrašą gali būti priimamas, kai:
asmens statuso neturintis asmuo, pateikdamas prašymą, jame ar kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis;
asmens statuso neturintis asmuo pateikė ne visus reikiamus dokumentus, nurodytus sąrašo sudarymo tvarkos apraše;
asmens statuso neturintis asmuo kartu su prašymu pateikė negaliojančius ar suklastotus dokumentus;
filialui, atstovybei bei juridinio asmens statuso neturinčiam asmeniui tais kalendoriniais metais paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo arba teistumą už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną nustatomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių fizinis asmuo, juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar juridinio asmens statuso neturintis asmuo negali būti įrašytas į sąrašą ;
pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui . ;
asmens statuso neturinčio asmens vykdoma veikla pasienio juostos dalyje, kuri yra sausumoje, nesusijusi su valstybės sienos apsaugos objektų bei įrenginių statyba, įrengimu ir (ar) priežiūra. “
3Pakeisti 14 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) paaiškėja šio straipsnio 3 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytos aplinkybės arba, kad fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo kartu su prašymu pateikė suklastotus dokumentus ;“ 4.
Papildyti 14 straipsnio 5 dalį 6 punktu: „
6) paaiškėja, kad nebevykdoma veikla pasienio juostos dalyje, kuri yra sausumoje, susijusi su valstybės sienos apsaugos objektų bei įrenginių statyba, įrengimu ir (ar) priežiūra .“
raipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Draudžiama gadinti, naikinti valstybės sienos ženklus, kitus valstybės sienos apsaugos objektus ir įrenginius ar kitaip daryti žalą pasienio juostai. Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos ir jose taikomi ūkinės ir (arba) kitokios veiklos apribojimai nustatomi šiame įstatyme taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme .“
raipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „
filialai, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturintys asmenys, kurių teritorijoje yra steigiamas ar įsteigtas pasienio kontrolės punktas, privalo patikrinimų įstaigoms suteikti patikrinimams atlikti reikalingą infrastruktūrą. Už naudojimąsi juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms ar juridinio asmens statuso neturintiems asmenims , išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, priklausančia infrastruktūra , išskyrus šio straipsnio 41 dalyje nurodytą infrastruktūrą, atlyginama Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
dalimi: „41 .
Jeigu valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, valstybės ir savivaldybės valdomų bendrovių dukterinių akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kaip šios bendrovės suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, kurių teritorijoje yra steigiamas ar įsteigtas pasienio kontrolės punktas, patikėjimo teise valdomos, naudojamos ir disponuojamos valstybės infrastruktūros ar jos dalies reikia patikrinimų įstaigoms patikrinimams atlikti, tokia valstybės infrastruktūra ar jos dalis atitinkamų patikrinimų įstaigų prašymu ir vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu perduodama panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis patikrinimų įstaigoms patikrinimams atlikti. “
ir ją išdėstyti taip: „6. Pasienio kontrolės punkto teritorijos schemą ir pasienio kontrolės punktų punkto darbo nuostatus tvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas ir Muitinės departamento generalinis direktorius. Pasienio kontrolės punkto, kuriame nėra muitinės įstaigos, teritorijos schemą ir darbo nuostatus tvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. “
pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos subjektai, kitų subjektų pasitelkimas, valstybės sienos apsauga ginkluoto užpuolimo, karo , ar nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos atveju
apsaugą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 2. Valstybės sienos apsauga sustiprinama vadovaujantis valstybės sienos apsaugos priedangos planu, kurį tvirtina Vyriausybė. 23 .
2
3. Siekiant sustiprinti valstybės sienos apsaugą, į pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pasitelkiami vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnai, o Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka – ir Lietuvos kariuomenė. pasitelkiami:
1) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka – vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnai;
2) Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos kariuomenė;
3) Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos šaulių sąjunga;
4) valstybės sienos apsaugos priedangos plane nustatyta tvarka – patikrinimų įstaigos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir kiti subjektai. 3. 4 . Ginkluoto užpuolimo, karo ar nepaprastosios padėties atveju valstybės siena saugoma šio įstatymo, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo nustatyta tvarka.“10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
asmenis per pasienio kontrolės punktus, kuriuose nėra muitinės įstaigų, Valstybės sienos apsaugos tarnyba tikrina, ar vykstantys per šiuos pasienio kontrolės punktus asmenys, gabendami daiktus, krovinius, kurie apmokestinami importo (eksporto) muitais ar kuriems taikomi įvežimo ir išvežimo draudimai bei apribojimai, laikosi šių daiktų, krovinių įvežimo ir išvežimo reikalavimų. 2. Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybės sienos apsaugos tarnyba vidaus reikalų ministro valdymo srities centrinių statutinių įstaigų vadovų prašymu padeda atlikti vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato vidaus reikalų ministras.“
straipsniu Papildyti Įstatymo VI skyrių 231 straipsniu: „231 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei visuomene
apsaugos tarnyba, įgyvendindama šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytas funkcijas, bendradarbiauja su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, asociacijomis bei kitais asmenimis. 2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba bendradarbiauja su viešosios informacijos rengėjais ir skleidėjais. Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali rengti ir leisti visuomenės informavimo priemones, kuriose teikiama informacija apie valstybės sienos apsaugai užtikrinti skirtas priemones, nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencijos priemonių, Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijų įgyvendinimą ir skelbiama kita su Valstybės sienos apsaugos tarnybos veikla susijusi informacija. 3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba remia ir inicijuoja prevencines ir teisinio švietimo programas, skleidžia teisines, ekspertines, profesines žinias mokymo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse. “
pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoti sulaikytus ir suimtus asmenis .“
Papildyti Įstatymą nauju IX skyriumi: „
1.
Rėmėjų veikla organizuojama vadovaujantis šiuo įstatymu ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado patvirtintais Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų nuostatais. 2. R ėmėjui išduodamas pažymėjimas, atpažinimo ženklas, liemenė su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“. Jų išdavimo, nešiojimo ir grąžinimo tvarką, pažymėjimo blanko ir atpažinimo ženklo pavyzdį bei liemenės su užrašu
„Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ formą nustato Valstybės sienos
apsaugos tarnybos vadas. 3. R ėmėjų veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Valstybės sienos apsaugos tarnybai skirtų lėšų. 32 straipsnis. Priėmimas į rėmėjus
tapti ne jaunesnis kaip 18 metų mokantis lietuvių kalbą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netarnaujantis ir neatliekantis tikrosios karo tarnybos Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis yra laikomas nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, jeigu jis deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. 2. Norintis tapti rėmėju asmuo pateikia prašymą Valstybės sienos apsaugos tarnybai . Lietuvos šaulių sąjungos, kitų asociacijų, kurių įstatuose viena iš funkcijų numatytas viešojo saugumo užtikrinimas, vadovai gali pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybai rekomenduojamų būti rėmėjais asmenų sąrašus kartu su šiuose sąrašuose esančių asmenų prašymais tapti rėmėjais. 3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytus prašymus, tikrina, ar norintis tapti rėmėju asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių.
Jeigu norintis tapti rėmėju asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra šio straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių, jam Valstybės sienos apsaugos tarnyba organizuoja mokymą, kurį baigęs, šis asmuo laiko egzaminą. Reikalavimas dėl mokymo baigimo ir egzamino laikymo netaikomas buvusiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, kitiems einantiems pareigas ir buvusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, šauliams ir buvusiems tikrosios karo tarnybos kariams. Norintis tapti rėmėju asmuo, išlaikęs šioje dalyje nurodytą egzaminą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu įrašomas į rėmėjų sąrašą. Jeigu norintis tapti rėmėju asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba yra šio straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių arba neišlaikomas šioje dalyje nurodytas egzaminas, asmens prašymas tapti rėmėju netenkinamas. Rė mėjų mokymo organizavimo tvarką, mokymo programai taikomus reikalavimus ir egzamino organizavimo, laikymo, vertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. 4.
būti:
1) asmuo, turintis teistumą už nusikaltimą, taip pat už baudžiamąjį nusižengimą nuteistas asmuo, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 1 metai, taip pat asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai;
2) asmuo, kuris anksčiau dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju, notaru, prokuroru, advokatu, antstoliu ar atliko tikrąją karo tarnybą ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminantį poelgį, advokato profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus, antstolio profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančias arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančias veikas ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 5 metai;
3) asmuo, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. 5. Į rėmėjų sąrašą įrašytas asmuo pasirašo 3 metų sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurioje įsipareigoja neatlygintinai padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas funkcijas (toliau – sutartis). Praėjus 3 metų laikotarpiui, jeigu rėmėjas be pažeidimų vykdė jam keliamas užduotis, sutarties galiojimas šalių sutarimu pratęsiamas tam pačiam laikotarpiui. Sutarties sudarymo tvarką ir sutarties sąlygas nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. 6. Apie nepatenkintą asmens prašymą tapti rėmėju, šio sprendimo apskundimo galimybę ir asmens įrašymą į rėmėjų sąrašą Valstybės sienos apsaugos tarnyba informuoja prašymą pateikusį asmenį ir jį rekomendavusią asociaciją Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas netenkinti asmens prašymo tapti rėmėju gali būti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas apygardos administraciniam teismui. 33 straipsnis.
iš rėmėjų sąrašo ir sutarties su rėmėju nutraukimas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu išbraukiamas iš rėmėjų sąrašo ir su juo nutraukiama sutartis:
1) rėmėjo prašymu;
2) dėl rėmėjo vardo diskreditavimo;
3) jei rėmėjas nebeatitinka šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba atsiranda, paaiškėja šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatytos aplinkybės;
4) jei rėmėjas ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės nedalyvauja rėmėjų veikloje. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimas gali būti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas apygardos administraciniam teismui. 34 straipsnis. Rėmėjų funkcijos, teisės ir pareigos
sienos apsaugos tarnybai vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas funkcijas, kurias atlieka kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais. 2.
pavestas funkcijas, turi teisę:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais panaudoti prievartą bei specialiąsias priemones;2 ) nustatyti pažeidėjo asmens tapatybę;
pažeidimą;
4) padėti stabdyti transporto priemones, kai įtariama, kad yra daroma ar padaryta nusikalstama veika;
5) padėti atlikti asmens apžiūrą ir daiktų, krovinių, dokumentų, patalpų patikrinimą;
persekiojant ir sulaikant teisės pažeidėjus, įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims priklausiančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas;
7) padėti pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį šio sutikimu į Valstybės sienos apsaugos tarnybos, policijos tarnybines patalpas ar seniūnijos patalpas kaimo gyvenamosiose vietovėse;
reikalavimus ir nurodymus . 3.
3. Rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalo:
1) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves;
2) suteikti nukentėjusiems asmenims, taip pat į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą;
3) imtis priemonių asmenų, valstybės ir savivaldybės turtui gelbėti įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais;
4) saugoti jiems patikėtas ar sužinotas valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis;
5) nešioti atpažinimo ženklą , liemenę su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“, prisistatyti, parodyti rėmėjo pažymėjimą;
6) gavę pranešimą apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, pastebėję rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui;
7) gavę pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti;
8) vadovautis teisės aktais, pavestas užduotis atlikti laiku ir tiksliai. 35 straipsnis. Rėmėjų įgaliojimai
1Rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas,
vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais. 2. Teisėti rėmėjų reikalavimai ir nurodymai yra privalomi asmenims. 3. Už rėmėjų teisėtų reikalavimų ir nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų, reglamentuojančių teisinę atsakomybę, nustatyta tvarka
apsaugos tarnyba išmoka vienkartinę išmoką rėmėjui, jeigu atliekant jam pavestas funkcijas rėmėjas buvo sužalotas ir dėl šio sužalojimo nustatytas:
1) sunkus sveikatos sutrikdymo mastas − 60 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymo mastas − 40 bazinių socialinių išmokų dydžio. 2.
apsaugos tarnyba 120 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinę išmoką lygiomis dalimis išmoka:
1) rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, šeimos nariams – vaikams (įvaikiams) (įskaitant vaikus, gimusius po rėmėjo mirties), ne vyresniems kaip 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja Lietuvos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, ne vyresniems kaip 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui (įtėviui), motinai (įmotei);
2) asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, 0–25 procentų darbingumo lygis arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, jeigu jie buvo rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą. 3. Šiame straipsnyje nustatytos išmokos nemokamos, jeigu:
1) rėmėjas žuvo ar susižalojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;
2) rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;
3) rėmėjas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;
4) rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavimas vairuoti transporto priemonę asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti;
5) rėmėjo sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ar karo veiksmų ir tai nesusiję su rėmėjų funkcijų atlikimu. 4. Šiame straipsnyje nustatytų išmokų mokėjimo rėmėjams tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. 5.
pažeidėjo veikos rėmėjas sužalojamas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka jam atlyginama turtinė ir neturtinė žala. 6. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka ir sąlygomis r ėmėjams gali būti atlygintos transporto, ryšių ir kitos išlaidos, patirtos atliekant jiems pavestas funkcijas. 37 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
jiems pavestas funkcijas, kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais turi teisę panaudoti prievartą šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Rėmėjai turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atveju ir tik tiek, kiek to reikia jiems pavestoms funkcijoms atlikti. Rėmėjai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias teisės pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų rėmėjo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Psichinę ar fizinę prievartą rėmėjas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
1) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) asmenims vengiant vykdyti rėmėjo ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimus ir nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti);
3) padėdamas sulaikyti asmenis (jeigu jie priešinasi);
4) atremdamas kėsinimąsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias bei ryšio priemones ir siekiamas šiuos objektus susigrąžinti;
5) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimą;
6) padėdamas stabdyti transporto priemonę;
7) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 3. Rėmėjas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. 4.
priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) naudoti draudžiama šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais. 5. Rėmėjas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie rėmėjo panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 6. R ėmėjai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Specialiosios priemonės gali būti išduodamos rėmėjams atlikti jiems pavestas funkcijas tik kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais. Rėmėjų parengimo, tikrinimo bei specialiųjų priemonių išdavimo rėmėjams tvarką nustato
tarnybos vadas. 38 straipsnis. Rėmėjų skatinimas ir atsakomybė 1. Rėmėjai, pasižymėję saugant valstybės sieną, gali būti Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar kitų institucijų paskatinti (apdovanoti). 2. Rėmėjai gali būti teikiami valstybiniam apdovanojimui Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo nustatyta tvarka. 3. Rėmėjai už neteisėtas veikas atsako įstatymų, reglamentuojančių teisinę atsakomybę, nustatyta tvarka. “
skyriumi. 2. Buvusį 31 straipsnį laikyti 39 s traipsniu. 15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
3 d. 2.
sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadas ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius iki 2023 m. gegužės 2 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 16 straipsnio 41 dalies nuostatos taikomos valstybės infrastruktūrai ar jos daliai, kuri toje dalyje nurodytiems juridiniams asmenims perduota patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti pagal sutartis, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. 2024 m. sausio
Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija: „2) asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, 0–25 procentų dalyvumo lygis arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas 15 procentų dalyvumo lygis, jeigu jie buvo rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1666 I IR III SKYRIŲ, 4, 10, 16, 18, 23, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 231 STRAIPSNIU IR NAUJU IX SKYRIUMI ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektas (toliau – VSIJA įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Turto valdymo įstatymas, abu kartu – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgus į Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) iškylančias problemas, susijusias su kai kurių Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau – VSIJA įstatymas) nuostatų praktiniu taikymu, siekiant užtikrinti visapusišką ir efektyvią valstybės sienos apsaugą ir kontrolę, užkirsti kelią piktnaudžiavimui sienų valdymo ir prieglobsčio sistema, siekį efektyviai valdyti migracijos srautus. VSIJA įstatymo projekto tikslai:1 ) stiprinti valstybės sienos apsaugą;2 ) įteisinti Tarnybos rėmėjų pasitelkimą;3 ) nustatyti Tarnybos bendradarbiavimo su kitomis institucijomis, įstaigomis ir asmenimis teisinius pagrindus;4 ) tobulinti teisinį reguliavimą kitais aspektais.
VSIJA įstatymo projekto ir Turto valdymo įstatymo projekto tikslas
Tarnybai ir kitoms pasienio kontrolės punktuose patikrinimus atliekančioms įstaigoms patikrinimams reikalingą valstybės infrastruktūrą (turtą) gauti naudotis panaudos pagrindais (neatlygintinai). VSIJA įstatymo projekto uždaviniai:1 ) nustatyti galimybę paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio neįleisti į Lietuvos teritoriją užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką;2 ) nustatyti galimybę riboti asmenų patekimą į pasienio ruožą, kai paskelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio;3 ) tobulinti asmenų buvimo (veiklos) valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, tvarką;4 ) reglamentuoti Tarnybos bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, įstaigomis bei visuomene;5 ) suteikti vidaus reikalų ministrui įgaliojimus nustatyti sulaikytų ir suimtų asmenų konvojavimo tvarką;6 ) nustatyti Tarnybos rėmėjų veiklos teisinius pagrindus. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Tarnyba. 3
1. VSIJA įstatymas nenustato tiesioginio teisinio pagrindo Patikrinimo prie vidaus sienos laikino atnaujinimo tvarkos aprašui. 2 .
2. VSIJA įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė, užtikrindama Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, visuomenės rimtį, siekdama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų ar jų sukėlėjų įvežimo ir išplitimo, paskelbus ekstremaliąją situaciją, taip pat gretimos valstybės prašymu gali laikinai apriboti arba nutraukti vykimą per tam tikrus pasienio kontrolės punktus, tačiau nėra nustatyta galimybė neįleisti užsieniečių į Lietuvos teritoriją paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus: 2.1 . Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 2016 m. kovo 9 d. dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas)
išorės sienas galima kirsti tik sienos perėjimo punktuose ir nustatytomis jų darbo valandomis. Šio kodekso 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės pagal savo nacionalinę teisę įveda sankcijas už neleistiną išorės sienų kirtimą ne nustatytuose sienos perėjimo punktuose ir ne nustatytomis jų darbo valandomis (sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ). Šio reikalavimo laikymasis yra būtinas, ypač masinės imigracijos sukeltos ekstremaliosios situacijos atveju, kad valstybė galėtų efektyviai nukreipti savo išteklius ir teikti reikalingas paslaugas migrantams. Tačiau, jeigu užsieniečiai nesinaudoja teisėtomis atvykimo priemonėmis ir kerta išorės sieną jėga arba pažeisdami sienos kontrolę reglamentuojančius teisės aktus, valstybė turi turėti galimybę imtis veiksmingų priemonių viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui apsaugoti masinės migracijos atveju ir tokius užsieniečius iš karto grąžinti. Pabrėžtina, kad prie Šengeno erdvės prisijungusi valstybė narė yra atsakinga ne tik už neteisėtą migraciją savo šalyje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (toliau – ES). 2.2 . 2013 m. birželio 26 d.
2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybės narės gali reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikti asmeniškai ir (arba) nurodytoje vietoje . Taigi ši nuostata leidžia ES valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima pateikti prieglobsčio prašymus. Lietuva tokia teise pasinaudojo ekstremaliosios situacijos dėl masinio migrantų antplūdžio metu. Prie išorinės ES sienos su Baltarusijos Respublika yra 6 veikiantys valstybės sienos perėjimo punktai, kuriuose užsieniečiai, norintys kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, gali teisėtu būdu pateikti prašymą. 2.3 . Atsižvelgiant į 2020 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) bylos N.D. ir N.T. v. Ispanija sprendimą, kolektyvinis migrantų išsiuntimas be jų identifikacijos ir be teisės į formalias prieglobsčio prašymo procedūras gali būti teisėtas, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
negali remtis savo teisėmis pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, jei nesilaikė teisėtų atvykimo procedūrų .
Jei valstybė suteikė realią ir rimtą galimybę atvykti užsieniečiams, tačiau užsieniečiai masiškai kerta sieną nelegaliai ir naudoja jėgą, taip sukurdami sunkiai kontroliuojamą ir viešajai tvarkai grėsmę keliančią situaciją, valstybė nėra atsakinga už tarptautinės tokių užsieniečių apsaugos užtikrinimą . 2.4 . Nacionalinė teisė gali numatyti aiškias pasekmes tais atvejais, kai užsienietis tyčia nesilaiko atvykimo reikalavimų neteisėtai kirsdamas išorės sieną arba piktnaudžiauja prieglobsčio sistema, pateikdamas akivaizdžiai nepagrįstą apsaugos prašymą. EŽTT ne kartą pabrėžė, kad valstybės turi teisę kontroliuoti savo sienas ir nuspręsti, kam leidžiama atvykti ir išvažiuoti iš jų teritorijos – valstybė turi suverenią teisę kontroliuoti asmenų, kurie nėra tos valstybės piliečiai, atvykimą, buvimą ir išvykimą, atsižvelgdama į savo tarptautinius įsipareigojimus (EŽTT byla M.N. ir kt. v. Belgija ). Pagal EŽTT sprendimą (EŽTT byla N.D. ir N.T. v. Ispanija ), valstybė turi teisę neišduoti individualaus išsiuntimo įsakymo užsieniečiams, kurie masiškai kerta šalies išorės sienas ir vartoja jėgą, taip sukeldami sunkiai kontroliuojamą situaciją bei grėsmę viešajai tvarkai. Kartu svarbu ir tai, kad valstybė per išorės sienos kirtimo punktus turi leisti užsieniečiams legaliai patekti į šalį. 2.5 . Atsižvelgiant į 2022 m.
Atsižvelgiant į 2022 m. EŽTT bylos A.A. ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją sprendimą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Žmogaus teisių konvencija) 4 protokolo 4 straipsnį, kuris draudžia kolektyviai išsiųsti užsieniečius, ir 13 straipsnį, kuris suteikia teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemones, siejant kartu su 4 protokolo straipsniu, pažeidimas nenustatytas, nes:
. 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, (toliau – Pabėgėlių konvencija),
valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų, tačiau ši nuostata negali būti taikoma pabėgėliams, dėl svarbių priežasčių laikomiems pavojingais šalies, kurioje jie yra, saugumui arba nuteistiems įsigaliojusiu nuosprendžiu už ypač sunkų nusikaltimą ir keliantiems pavojų šiai šaliai.
Taigi, pagal Pabėgėlių konvenciją, negrąžinimo principas gali būti netaikomas, kai migrantai yra laikomi pavojingi šalies, kurioje jie yra, saugumui. Žmogaus teisių konvencijos 4 protokolo 4 straipsnis draudžia kolektyviai išsiųsti užsieniečius, o 4 protokolo 6 straipsnis nustato visišką Žmogaus teisių konvencijos taikymą taip pat ir dėl minėtos nuostatos. Tačiau tuo tarpu Žmogaus teisių konvencijos 15 straipsnis, nustatantis, kad, k ilus karui ar kitomis nepaprastosios padėties aplinkybėmis, dėl kurių atsiranda grėsmė tautos išlikimui, kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis gali imtis priemonių nukrypdama nuo įsipareigojimų pagal Žmogaus teisų konvenciją, tačiau tik tiek, kiek tai būtina dėl susidariusios kritiškos padėties ir jei tokios priemonės neprieštarauja kitiems jos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę, leidžia nukrypti nuo Žmogaus teisių konvencijos nuostatų (taip pat ir 4 protokolo 4 straipsnio). 2.7 . 2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje C-72/22, kurioje konstatavo, kad tam tikros Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) nuostatos, susijusios su teise pateikti prašymą suteikti prieglobstį, prieštarauja ES teisei. Šis sprendimas yra vertinamas ir atitinkamai bus koreguojamos UTPĮ nuostatos, reglamentuojančios prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. 2.8 .
2.8 . Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, 39 punktas nustato ES išorės sienos apsaugos, migracijos procesų valdymo užtikrinimo uždavinius, atsižvelgiant į kintančią situaciją: stiprinti ES išorės sienos apsaugą, siekti atnaujinti bendrą ES strateginį požiūrį į išorės sienų valdymą, nustatyti bendrus šių sienų stebėjimo standartus bei veiksmingai integruoti naujas priemones ES migracijos ir prieglobsčio srityje, kurios užkirstų kelią migracijos procesų instrumentalizavimui ir piktnaudžiavimui prieglobsčio teise, taip pat prioriteto tvarka įgyvendinti visos Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos modernizavimą. 2021 m. prasidėjęs masinis neteisėtas sienos kirtimas iš Baltarusijos Respublikos rodo būtinybę nustatyti apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią piktnaudžiavimui sienų valdymo ir prieglobsčio sistema ir siekį efektyviai valdyti migracijos srautus ir stabdyti instrumentalizuotą migraciją. 2.9 .
2.9 . Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, konstatuodamas, kad trečiosios valstybės prieš Lietuvos Respubliką vykdo hibridinę agresiją, kurios metu, pažeidžiant tarptautinės teisės normas ir nesilaikant prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, organizuojami masiniai ir neteisėti Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančių asmenų iš trečiųjų šalių srautai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu ir valstybės nacionalinio saugumo prioritetu, siekdamas užtikrinti Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytus gyvybinius Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, pripažindamas, kad skubus fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir kartu ES išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimas turi strateginę reikšmę, siekiant likviduoti susidariusią ekstremaliąją situaciją dėl trečiųjų valstybių organizuojamo masinio asmenų iš trečiųjų šalių antplūdžio, 2021 m. rugpjūčio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2021 m. rugpjūčio 12 d. 2.10 . Neteisėtų migrantų grupės į Baltarusijos Respubliką atvyksta su turistinėmis vizomis, su savimi turi dokumentus ir gali teisėtai judėti kaimyninėje šalyje, taigi gali pasinaudoti galimybe kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę dėl prieglobsčio prašymo pateikimo arba vykti per veikiančius pasienio kontrolės punktus ir juose pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Pažymėtina, jog analizuojant neteisėtų migrantų tikslus, darytina išvada, jog jie niekaip nesusiję su prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymu. Nuo pat pradžių dauguma neteisėtų migrantų buvo apgyvendinti priėmimo įstaigose, kuriose judėjimo laisvė buvo ribota – jie negalėjo palikti įstaigos ir persikelti į kitą ES šalį.
Praėjus vieniems metams, kiekviena byla buvo nagrinėjama individualiai, o judėjimo laisvės apribojimą teismas siūlė spręsti tik esant saugumo aspektų. Poveikis akivaizdus – migrantų registracijos centruose kasdien mažėja, daugelis jų jau paliko Lietuvą. 2022 m. sausio 1 d. registracijos centruose buvo beveik 3200 užsieniečių, o šiandien jų yra mažiau nei 400. 2021 m. buvo sulaikytas 4 551 trečiųjų šalių pilietis, iš jų net 4 339 (arba apie 96 proc.) neteisėtai kirto valstybės sieną iš Baltarusijos. Per visus 2021 m. buvo fiksuoti 8 106 užsieniečių bandymai neteisėtai kirsti Lietuvos sieną. 2022 m. I pusmetį buvo stebimas sumažėjęs neteisėtos migracijos srautas iš Baltarusijos, o valstybės sienos su Baltarusija infrastruktūros modernizavimas reikšmingai sumažino valstybės sienos pažeidžiamumą, tačiau turime likti budrūs – vasarą neteisėtų migrantų srautas labai padidėjo. Liepos mėnesį buvo fiksuojamas neteisėtos migracijos iš Baltarusijos suintensyvėjimas, rugpjūčio mėnesį neteisėtos migracijos spaudimas iš Baltarusijos padidėjo dar labiau (2 kartus, palyginti su liepos mėnesiu) ir pasiekė 2021 m. rudenį fiksuotą neteisėtos migracijos mastą. Liepos mėnesį neįleista 1 018, rugpjūčio mėnesį – 2 003, rugsėjo mėnesį – 2756 asmenys. Rugpjūčio mėnesį per parą buvo neįleidžiama apie 70 neteisėtų migrantų (palyginti: liepos mėnesį – apie 30, birželio mėnesį – apie 14 asmenų). Paskutinėmis rugpjūčio mėnesio dienomis neįleistų asmenų skaičius viršydavo 100. Spalio mėnesio viduryje neįleistų migrantų skaičius pradėjo mažėti – per visą spalio mėnesį neįleisti 1 554 migrantai. 2022 m. fiksuota daugiau kaip 11 000 bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos sieną ir registruoti 220 trečiųjų šalių piliečiai, neteisėtai kirtę Lietuvos saugomą ES išorės sieną. 3 .
3. VSIJA įstatyme nėra nustatyta galimybė apriboti asmenų patekimą į pasienio ruožą , kai paskelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. VSIJA įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad asmenys, esantys pasienio ruože, Tarnybos ir muitinės pareigūnų reikalavimu privalo sustabdyti transporto priemones, pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, sudaryti galimybes apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus pareigūnų reikalavimus. Taigi, nors asmenų buvimas pasienio ruože pagal galiojantį VSIJA įstatymą nėra draudžiamas, tačiau asmenų buvimas pasienio ruože turi būti kontroliuojamas. Neteisėtos migracijos metu išryškėjo tendencija, jog dalis pareigūnų ir karių, saugančių ES išorės sieną, turėjo būti atitraukiami nuo šios funkcijos vykdymo, kad atliktų pasienio ruože esančių asmenų patikrą, kas užėmė nemažai laiko ir tokiu būdu silpnino ES išorės sienos apsaugą esant ribotiems žmogiškiesiems ištekliams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad esant ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio stebima ir neteisėta antrinė migracija – trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės kelionės iš vienos ES ar Šengeno asocijuotos šalies į kitą be išankstinio nacionalinių institucijų sutikimo (tiek keliaujant savarankiškai, tiek naudojantis neteisėtų migrantų gabentojų paslaugomis). 2022 m. sulaikyti 945 asmenys: 574 asmenys sulaikyti Lenkijoje ir grąžinti į Lietuvą, 6 – grąžinti iš Latvijos, 365 – sulaikyti Lietuvoje. Labiausiai neteisėta antrinė migracija buvo suintensyvėjusi liepos – rugpjūčio mėnesiais. Pagrindinė priežastis – daugumai apgyvendinimo įstaigose gyvenančių užsieniečių pasibaigė 12 mėn. teisės laisvai judėti ribojimo terminas. Trečiųjų šalių piliečiai, pasinaudodami suteikta teise laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savarankiškai arba naudodamiesi gabentojų paslaugomis vyksta iš Lietuvos link tikslo valstybių.
Gabentojų paslaugomis dažniausiai naudojasi Irako ir Afganistano piliečiai, o Afrikos šalių piliečiai dažniausiai vyksta savarankiškai, maršrutiniais autobusais, patikrinimui pateikdami tikrus kitiems asmenims priklausančius dokumentus arba naudodamiesi klastotais dokumentais. 4 . Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašo sudarymo procesas VSIJA įstatyme šiuo metu nėra vienodas. VSIJA įstatymo 14 straipsnis nustato, kad valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, leidžiama būti ar verstis ūkine, komercine veikla asmenims tik įrašytiems į Tarnybos sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą (toliau – Sąrašas). Pagal VSIJA įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, į Sąrašą gali būti įrašyti visi motyvuotą prašymą pateikę asmenys, neturintys teistumo už tyčines nusikalstamas veikas arba tais kalendoriniais metais paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Tačiau Tarnyba sprendimą, ar asmenį (ne)įrašyti į Sąrašą, priima vadovaudamasi VSIJA įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, jog asmenys į sąrašą neįtraukiami, jeigu turi teistumą už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną .
Pažymėtina, kad skiriasi ir administracinių nusižengimų, kuriuos padarę asmenys negali būti įrašyti į sąrašą arba juos atsisakoma įrašyti į sąrašą, pobūdis. Tiek VSIJA įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, tiek 14 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, jog asmenys negali būti įrašyti arba atsisakoma juos įrašyti į Sąrašą, jeigu tais kalendoriniais metais jiems paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Pažymėtina, kad atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą gali būti diferencijuojama, tačiau teisinės pasekmės už analogišką administracinį nusižengimą turi kilti analogiškos. Jei asmuo padarys administracinį nusižengimą sausio 1 d tais kalendoriniais metais, o kitas asmuo padarys administracinį nusižengimą gruodžio 1 d tais kalendoriniais metais, abiejų asmenų atžvilgiu teisinės pasekmės nebus lygiavertės.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principą, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas) ir įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas) Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio masto skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes.
VSIJA įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateikta pasienio juostos sąvoka, kuri numato, jog ši prie valstybės sienos esanti pasienio ruožo dalis yra skirta tik valstybės sienos apsaugos objektams bei įrenginiams statyti ir prižiūrėti, o pagal VSIJA įstatymo 14 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Sąrašo sudarymą matyti, kad asmenys, atitinkantys VSIJA įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytus reikalavimus, gali būti įtraukti į Sąrašą būti pasienio juostoje bet kokios veiklos vykdymui. 5 . VSIJA įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad: draudžiama gadinti, naikinti valstybės sienos ženklus, kitus valstybės sienos apsaugos objektus ir įrenginius ar kitaip daryti žalą pasienio juostai. Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos ir jose taikomi ūkinės ir (arba) kitokios veiklos apribojimai nustatomi šiame įstatyme. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, reglamentuoja šių teritorijų nustatymą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas ir pan. Šio įstatymo X skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytos valstybės sienos apsaugos objektų (įskaitant ir pasienio juostą) ir įrenginių apsaugos zonos, jų dydžiai bei jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. 6 . VSIJA įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta, kad pasienio kontrolės punktuose (toliau – PKP) pagal kompetenciją patikrinimus atlieka Tarnyba, muitinė, Lietuvos kariuomenės Karo policija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
VSIJA įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog patikrinimai PKP pradedami įrengus Tarnybos , muitinės, kitų patikrinimų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą ir patvirtinus PKP darbo nuostatus, teritorijos schemą ir teritorijos ribas. Juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturintys asmenys, kurių teritorijoje steigiamas pasienio kontrolės punktas, privalo patikrinimų įstaigoms suteikti patikrinimams atlikti reikalingą infrastruktūrą. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog u ž naudojimąsi juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms ar juridinio asmens statuso neturintiems asmenims, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, priklausančia infrastruktūra atlyginama Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, neatlygintinai valstybei ir savivaldybei priklausančią ir patikrinimus atliekančioms įstaigoms reikalingą infrastruktūrą (turtą) gali suteikti tik valstybių ir savivaldybių institucijos bei įstaigos.
Valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių bei bendrovių veiklą reglamentuojantys teisės aktai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas nustato pareigą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui akcinei bendrovei „LTG Infra“ jo valdomą turtą išnuomoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu įstatymuose nėra įpareigojimo reikalingą turtą institucijai ar įstaigai perduoti pagal panaudą (Geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 6 dalis). Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodyta, kad valstybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija taip pat privalo užtikrinti, kad valstybės įmonė nesudarytų neatlygintino naudojimosi valstybės nekilnojamuoju turtu sandorių, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenusprendžia kitaip (Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo 75.2 papunktis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VSIJA įstatymo 17 straipsnyje išvardytoms patikrinimus atliekančioms įstaigoms jų funkcijoms vykdyti reikalingą infrastruktūrą iš esmės valdo ne valstybės institucijos ar įstaigos, o būtent valstybės valdomos įmonės (pvz., valstybės įmonė „Lietuvos oro uostai“) arba bendrovės ar jų valdomos dukterinės bendrovės (pvz., AB „LTG Infra“).
Pagal susiklosčiusią praktiką valstybės įmonių valdoma valstybei nuosavybės teise priklausanti infrastruktūra, reikalinga patikrinimus atliekančiai įstaigai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu suteikiama naudotis neatlygintinai. Kaip pavyzdys paminėtinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 48 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo pagal panaudos sutartį Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos“, kuriuo Tarnybos funkcijoms vykdyti reikalingas valstybei priklausantis ir valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ valdomas nekilnojamasis turtas Palangos ir Kauno oro uostuose Tarnybai buvo suteiktas neatlygintinai, tačiau valstybės valdomų bendrovių ar jų dukterinių bendrovių valdomas ir valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikrinimus atliekančioms įstaigoms yra išnuomojamas. Kaip pavyzdys pateiktinos visų geležinkelių PKP patalpos, kurias patalpų nuomos sutarčių pagrindu Tarnyba nuomojasi iš akcinės bendrovės „LTG Infra“. Minėtų patalpų nuomos išlaidos 2021 m. siekė 18 tūkst. Eur. 2022 m. padidėjus nuomos bei elektros energijos įkainiams numatoma, kad šios išlaidos sieks iki 54 tūkst. Eur. Šiuo metu susiklosčiusi tokia situacija, kad valstybei priklausantis turtas, reikalingas įstaigoms, vykdančioms valstybės pavestas patikrinimo funkcijas, suteikiamas visiškai skirtingais būdais, kurie prisideda prie padidėjusios administracinės (Vyriausybės nutarimo rengimo procedūros) ir finansinės (didėjant valstybės turto nuomos kainai neišvengiamai kreipiamasi dėl papildomo finansavimo skyrimo) naštos.
Paminėtina ir tai, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūnams, kurie kartu su kitomis patikrinimus vykdančiomis įstaigomis atlieka funkcijas tuose pačiuose geležinkelių PKP, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, nuomos mokesčių mokėti nereikia, nes minėtame įstatyme numatyta išimtis, kad, muitinei pareikalavus, transporto infrastruktūros valdytojai privalo neatlygintinai sudaryti sąlygas atlikti muitinės formalumus, patikrinti gabenamas ir saugomas prekes, dokumentus bei kitą informaciją ir skirti tam reikalingas patalpas, techniką ir personalą. Turto valdymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad juridiniai asmenys, valdantys valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą patikėjimo sutarties pagrindu, perduoto valstybės turto negali perduoti kitiems subjektams, be kita ko panaudos pagrindais. 7 . VSIJA įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, PKP teritorijos schemą ir pasienio kontrolės punktų darbo nuostatus tvirtina Tarnybos vadas ir Muitinės departamento generalinis direktorius. 8 . VSIJA įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekiant sustiprinti valstybės sienos apsaugą, į pagalbą Tarnybai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pasitelkiami vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnai, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka – ir Lietuvos kariuomenė.
Pažymėtina, kad VSIJA įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „vidaus reikalų statutinė įstaiga“ nėra apibrėžta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute. Pagal Vidaus tarnybos statuto 4 straipsnį yra vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos. 9 . VSIJA įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba atlieka asmenų, transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, patikrinimus. Patikrinimus, kaip laikomasi Vyriausybės patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, atlieka pasienio kontrolės punktuose, kuriuose nėra muitinės įstaigų. VSIJA įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad atlikdama asmenų, transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, patikrinimus, Tarnyba užkardo neteisėtą daiktų, krovinių gabenimą per pasienio kontrolės punktus, kuriuose nėra muitinės įstaigų, ir visą informaciją perduoda muitinei. VSIJA įstatymo 23 straipsnio 5 dalis numato, kad praleisdama asmenis per PKP, kuriuose nėra muitinės įstaigų, Tarnyba tikrina, ar vykstantys per šiuos PKP asmenys, gabendami daiktus, krovinius, kurie apmokestinami importo (eksporto) muitais ar kuriems taikomi įvežimo ir išvežimo draudimai bei apribojimai, laikosi šių daiktų, krovinių įvežimo ir išvežimo reikalavimų. 10 . VSIJA įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių Tarnybos bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, įstaigomis ir visuomene. 11 . VSIJA įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktu Tarnybai suteikta teisė konvojuoti sulaikytus ir suimtus asmenis, tačiau VSIJA įstatyme nedetalizuota konvojavimo tvarka.
Šiuo metu Tarnyba vadovaujasi Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“. Konvojavimo taisyklės buvo patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1109 „Dėl Nuteistųjų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis pristatymo į bausmės atlikimo vietą tvarkos patvirtinimo“ 2 punktu. Šis nutarimas įgyvendino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 ir 66 straipsnius, kurie, 2020 m. birželio 20 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymui Nr. XIII-3023, buvo pakeisti ir atsisakyta nuostatų, pagal kurias Vyriausybei buvo suteikti įgaliojimai tvirtinti minėtą nutarimą. Atitinkamai neteko teisinio pagrindo ir Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklėmis, be Tarnybos, vadovavosi ir policija, ir Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST), kurių veiklą reglamentuojančių įstatymų atitinkami pakeitimai atlikti kitais įstatymų pakeitimų projektais. 12 . Nuo 2020 m. vasario mėn., Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, tarnyba darbą organizavo ypatingomis sąlygomis ir ieškojo būdų, kaip efektyviai įgyvendinti VSIJA įstatymo 23 straipsnyje nustatytas funkcijas.
Vyriausybei nustačius priemones, kuriomis buvo siekiama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos įvežimo ir išplitimo, Tarnyba turėjo vykdyti naujas tiek vidines, tiek išorines darbo organizavimo priemones, kurios pareikalavo nemažai papildomų žmogiškųjų ir materialinių išteklių. Tarnyba, užtikrindama ES bendros imigracijos bei prieglobsčio politikos pagrindines nuostatas (įskaitant prieglobsčio prašymų priėmimą bei pirminių prieglobsčio procedūros veiksmų atlikimą) ir spręsdama užsieniečių, pateikusių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje PKP, ir užsieniečių, atvykstančių į Lietuvos Respubliką dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, laikino apgyvendinimo klausimus, dėl COVID-19 plitimo grėsmės turėjo laiku, profesionaliai ir operatyviai organizuoti užsieniečių izoliavimą (saviizoliaciją), užtikrinti, kad nebūtų žmogaus teisių pažeidimų, pasirūpinti tiek užsieniečių, tiek Tarnybos pareigūnų saugumu. Nepasibaigus šiai ekstremaliajai situacijai dėl COVID-19, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Pažymėtina, kad, Lietuvai tapus visateise Šengeno valstybe, nuolat sulaikoma neteisėtai valstybės teritorijoje esančių ar per ją bandančių vykti užsieniečių. Daugumai užsieniečių, neteisėtai kertančių Lietuvos valstybės sieną, Lietuva yra tranzito valstybė pakeliui į Vakarų Europą.
Užsieniečių, neteisėtai kertančių Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, antplūdis į Lietuvą 2021 m. birželio–liepos mėn. tapo vienu rimčiausių iššūkių Tarnybai. Esant tokioms sąlygoms, valstybės sienos apsaugai užtikrinti Tarnyba pasitelkusi maksimalų Tarnybos pareigūnų skaičių, taip pat įtrauktos ir kitos šalies teisėsaugos institucijų pajėgos: policijos, VST, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos šaulių sąjungos, taip pat Tarnybai padeda Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir Estijos sienos apsaugos pareigūnai. Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija visose Europos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, pripažįstama svarbia valstybės politikos ir visuomenės gerovės užtikrinimo kryptimi. Kuriant saugią valstybę, itin svarbus ir visuomenės savanoriškas bei aktyvus vaidmuo. Norint turėti saugią gyvenamąją aplinką, privalu didinti gyventojų suvokimą apie ES išorės sienų apsaugą, neišvengiamus migracijos procesus, mažinti žmonių abejingumą, padėti kiekvienam asmeniui suvokti esamą situaciją, skatinti aktyvesnį piliečių bendradarbiavimą su Tarnyba. Siekiant sustiprinti turimas Tarnybos pajėgas, Tarnybai būtina organizuoti bendradarbiavimą su visuomenės atstovais (gyventojais). Tai galėtų padėti operatyviau reaguoti į neteisėtus valstybės sienos kirtimo atvejus ir užtikrinti veiksmingą šių pažeidimų užkardymą. Taip pat, įvertinant išorės ir vidaus rizikos veiksnių ir grėsmių pokyčius valstybės sienos ruože su Baltarusijos Respublika, visuomenės atstovus būtų galima pasitelkti nuolatiniam patruliavimui užtikrinti, tačiau pažymėtina, kad, dalyvaudami bendradarbiavimo ir prevencinėse priemonėse asmenys turi jausti ir valstybės (įstatymo pagrindu) paramą saugant jų teises, sveikatą, turtą, garbę ir orumą. Šiuo metu VSIJA įstatyme nėra įteisintos Tarnybos rėmėjų pasitelkimo galimybės, jų veiklos organizavimo teisiniai pagrindai.
13. VSIJA įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje paminėtas neegzistuojantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, t. y. taisytina redakcinė klaida. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1. Dėl VSIJA įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 2 punkto pakeitimo ( nustatomas tiesioginis teisinis pagrindas Patikrinimo prie vidaus sienos laikino atnaujinimo tvarkos aprašui ). Įvertinant tai, kad Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1376 „Dėl Patikrinimo prie vidaus sienos laikino atnaujinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ teisinis pagrindas yra 2007 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. X-1016 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2, 5, 8, 9, 11, 20, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios bei Įstatymo papildymo priedu“ 10 straipsnis, ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, teisinį pagrindą siūloma nustatyti VSIJA įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 2 punkte. 2 . Dėl VSIJA įstatymo 4 straipsnio papildymo 13 dalimi ( nustatoma galimybė ekstremaliosios situacijos metu neįleisti į Lietuvos teritoriją užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką ). Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos inicijuota hibridinė ataka ir prieš Lietuvą, ir prieš ES, tapo nauju migracijos konteksto precedentu, ir į saugumo situaciją regione ir pasaulyje, nėra prielaidų šioms tendencijoms keistis, būtina atitinkamai koreguoti VSIJA įstatymą, kad jis atlieptų šiandienines aktualijas, užtikrinant šalies nacionalinį saugumą, sustiprinant valstybės sienos apsaugą, ir valstybės sienos kirtimo tvarką ekstremaliosios situacijos metu. Svarbu atskirti natūralios migracijos ir migracijos instrumentalizavimo procesus.
Šie procesai turi būti vertinami skirtingai ir atitinkamai taikomas skirtingas reguliavimas ir procedūros, šiems procesams valdyti. Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas orientuojamas tik į instrumentalizuotą migraciją, nustatyti saugikliai, kad priemonės būtų taikomos tik jos atžvilgiu (būtinosios taikymo sąlygos – paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Vyriausybės sprendimas, atsižvelgus į jos sudarytą Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymą).
Vadovaujantis pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principu, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, ES teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų žmogaus teisių ir laisvių, teisėtų interesų, šios nuostatos turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir proporcingos, siūloma VSIJA įstatymu, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, nustatyti galimybę neįleisti asmenų į Lietuvos teritoriją VSIJA įstatymo nustatytomis sąlygomis, t. y. papildyti VSIJA įstatymo 4 straipsnį 13 dalimi, kurios nuostatas apibendrinant, išskirtini šie teisinio reguliavimo aspektai:
neleistiną išorės sienų kirtimą ne nustatytuose sienos perėjimo punktuose ir ne nustatytomis jų darbo valandomis atitinka tarptautiniuose teisės aktuose nustatytas išlygas (Šengeno sienų kodekso 5 straipsnis);
N.D. ir N.T. v.
Vadovaujantis pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principu, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, ES teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų žmogaus teisių ir laisvių, teisėtų interesų, šios nuostatos turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir proporcingos, siūloma VSIJA įstatymu, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, nustatyti galimybę neįleisti asmenų į Lietuvos teritoriją VSIJA įstatymo nustatytomis sąlygomis, t. y. papildyti VSIJA įstatymo 4 straipsnį 13 dalimi, kurios nuostatas apibendrinant, išskirtini šie teisinio reguliavimo aspektai:
neleistiną išorės sienų kirtimą ne nustatytuose sienos perėjimo punktuose ir ne nustatytomis jų darbo valandomis atitinka tarptautiniuose teisės aktuose nustatytas išlygas (Šengeno sienų kodekso 5 straipsnis);
N.D. ir N.T. v. Ispanija , byla A.A. ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją );
demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo , pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).
VSIJA įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatų atitiktį nurodytai konstitucinei doktrinai pagrindžia šie aspektai: a ) VSIJA įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nustatomas ribojimas įtvirtinamas įstatymu , ne įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu; b ) esant masiniam užsieniečių antplūdžiui, kurio metu naudojami neteisėti valstybės sienos kirtimo būdai (taip pat ir fizinė jėga), toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, arba įvedus nepaprastąją padėtį, – pašalinti grėsmę Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ; c ) ribojimas yra proporcingas – jis bus taikomas siekiant suvaldyti instrumentalizuotą migraciją, kuriai suvaldyti netinka natūralios migracijos valdymo priemonės. Kaip jau minėta, svarbu atskirti natūralią migraciją nuo migracijos instrumentalizavimo ir taikyti skirtingą šių situacijų vertinimą bei teisinį reguliavimą. Siūlomas pakeitimas atskiria šias dvis migracijos rūšis ir yra taikytinas kaip atsakas instrumentalizuotai migracijai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Estijoje liepos mėnesį buvo priimti Valstybės sienos ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos numatyta galimybė neįleisti užsieniečių į šalies teritoriją esant ekstremaliai situacijai [1] . Suomijoje taip pat vyksta analogiškos teisėkūrinės diskusijos, siekiant nacionalinėje teisėje įtvirtinti įrankius, skirtus instrumentalizuotai migracijai suvaldyti. 3 . Dėl VSIJA įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ( nustatyti galimybę laikinai nutraukti ar apriboti vykimą per valstybės sieną arba tam tikrus pasienio kontrolės punktus ):
Kadangi VSIJA įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja „valstybės sienos“ kirtimo tvarką, o 10 straipsnio pavadinime taip pat nurodytas vykimo per „valstybės sieną“ ribojimas ar nutraukimas, taip pat atsižvelgus į tai, kad pagal VSIJA 4 straipsnio 2 dalį, i šorės sieną pasienio vandenyse galima kirsti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose nustatytose vietose, siekiant suderinti nuostatas tarpusavyje, s iūloma VSIJA įstatymo 10 straipsnyje nustatyti, kad Vyriausybė gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti vykimą per valstybės sieną arba PKP (analogiška nuostata nustatyta ir Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje). 4 . Dėl VSIJA įstatymo 11 straipsnio papildymo 10 dalimi ( nustatoma galimybė riboti asmenų patekimą į pasienio ruožą, kai paskelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio ). Siūloma papildyti VSIJA įstatymo 11 straipsnį, nustatant, kad, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą galėtų patekti tik turėdami VSAT išduotą leidimą. Leidimas išduodamas VSAT vado nustatytais atvejais.
Reikalavimas turėti VSAT išduotą leidimą nebūtų taikomas asmenims gyvenantiems pasienio ruože ir (ar) esantiems nekilnojamojo turto, kuris yra pasienio ruože, savininkais ar naudotojais; dirbantiems ar besimokantiems pasienio ruože; vykdantiems ūkinę, komercinę ar viešojo intereso objektų (pvz., kelių, ryšio linijų) priežiūros veiklą pasienio ruože; vykstantiems magistraliniais, krašto ar rajoniniais keliais arba geležinkeliais, esančiais pasienio ruože ar kertančiais pasienio ruožą; kertantiems valstybės sieną per PKP ar vykstantiems į darbo vietą, esančią PKP; vykdantiems valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių statybą, įrengimą ir (ar) priežiūrą ; vykdantiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijas. 5 . Dėl VSIJA įstatymo 14 straipsnio pakeitimo (tobulinama asmenų buvimo (veiklos) valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, tvarka) . 5.1 . Siūloma VSIJA įstatymo 14 straipsnio 2 dalį suderinti su 14 straipsnio 3 dalies 4 punktu, nes nustatytos skirtingos sąlygos tam pačiam procesui: 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į Sąrašą asmenys gali būti įtraukti visi, neturintys teistumo už tyčines nusikalstamas veikas, o 14 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatoma, kad į Sąrašą asmenys gali būti įtraukiami, jeigu neturi teistumo už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną.
Siūloma VSIJA įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad į Sąrašą būtų galima įrašyti asmenis, kurie neturi teistumo už tyčines nusikalstamas veikas arba praėjus vieniems metams nuo jiems paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos. Kartu siūloma suvienodinti ir rūšis (sąrašą) administracinių nusižengimų, kuriuos įvykdę asmenys negali būti įrašyti į Sąrašą arba juos atsisakoma įrašyti į Sąrašą. 5.2 .
5.2 . Siekiant išvengti skirtingo aiškinimo dėl kalendorinių metų skaičiavimo (keliamas klausimas, kaip skaičiuojami šiame punkte nurodyti kalendoriniai metai: nuo pažeidimo padarymo dienos, nuo kalendorinių metų sausio 1 d. ir pan.) ir užtikrinti konstitucinio asmenų lygybės principo laikymąsi, siūloma numatyti, jog asmenys negali būti įrašyti į Sąrašą arba atsisakoma juos įrašyti į Sąrašą, jeigu nepraėję vieni metai nuo fiziniam asmeniui, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ir juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos arba fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo turi teistumą už tyčines nusikalstamas veikas. 5.3 . Siūloma VSIJA įstatymo 14 straipsnio 3 dalį papildyti 6 punktu ir numatyti, jog į sąrašą būti pasienio juostoje gali būti įtraukti tik tie asmenys, kurių veikla pasienio juostos dalyje, kuri yra sausumoje, susijusi su valstybės sienos apsaugos objektų bei įrenginių statyba, įrengimu ir (ar) priežiūra. Be to, siūloma apriboti asmenų buvimą tik pasienio juostos dalyje, esančioje sausumoje , nes riboti asmenų buvimo vidaus vandenyse nėra būtinybės dėl juose vykdomos rekreacinės bei vidaus vandenų priežiūros veiklos. 6 . Dėl VSIJA įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ( techninis pakeitimas – patikslinimas ).
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, reglamentuoja šių teritorijų nustatymą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas ir pan. Šio įstatymo X skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytos valstybės sienos apsaugos objektų (įskaitant ir pasienio juostą) ir įrenginių apsaugos zonos, jų dydžiai bei jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta, kad šis įstatymas „nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos“, 4 straipsnio 1 dalyje – „Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas. Kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.“ Atsižvelgdami į šias nuostatas, atitinkamai siūlome VSIJA įstatymo 15 straipsnio 3 dalies pakeitimą – draudžiama gadinti, naikinti valstybės sienos ženklus, kitus valstybės sienos apsaugos objektus ir įrenginius ar kitaip daryti žalą pasienio juostai. Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. 7 . Dėl VSIJA įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ( siekiant racionalaus tiek valstybės turto, tiek ir valstybės finansų valdymo, siūloma sudaryti sąlygas Tarnybai ir kitoms pasienio kontrolės punktuose patikrinimus atliekančioms įstaigoms patikrinimams reikalingą valstybės infrastruktūrą (turtą) perduoti panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis ). 7.1 .
7.1 . Siekiant racionalaus tiek valstybės turto, tiek ir valstybės finansų valdymo, administracinių procedūrų naštos mažinimo bei vienodo tas pačias valstybines funkcijas vykdančių įstaigų traktavimo, tikslinga suvienodinti teisinį reguliavimą jų atžvilgiu, Tarnybai ir kitoms PKP patikrinimus atliekančioms įstaigoms patikrinimams reikalingą infrastruktūrą suteikiant tomis pačiomis sąlygomis, t. y. neatlygintinai. VSIJA įstatymo projekte siūloma papildyti VSIJA įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, nurodant joje Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, kuriame išdėstyta aktuali VSIJA įstatymo įgyvendinimo prasme valstybės valdomos įmonės sąvoka, įtvirtinti naują 16 straipsnio 41 dalį, reglamentuojant, kad PKP patikrinimus atliekančių įstaigų prašymu šioms įstaigoms patikrinimams atlikti reikalingą valstybės infrastruktūrą valdomą patikėjimo teise panaudos pagrindais perduotų ne tik valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, bet ir valstybės, savivaldybių valdomos įmonės ir bendrovės, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinės akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių teritorijoje steigiamas ar įsteigtas PKP. Redakciniu aspektu taip pat siūloma patikslinti 16 straipsnio 4 dalį, numatant, kad patikrinimams atlikti reikalinga infrastruktūra būtų suteikiama ne tik steigiant, bet ir įsteigus PKP. Pažymėtina, kad valstybės infrastruktūra panaudos pagrindais būtų perduodama vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis“. Turto valdymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad juridiniai asmenys, valdantys valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą patikėjimo sutarties pagrindu, perduoto valstybės turto negali perduoti kitiems subjektams, be kita ko panaudos pagrindais.
Atsižvelgiant į siūlomas VSIJA įstatymo 16 straipsnio pataisas ir siekiant teisės aktų suderinamumo, siūloma koreguoti minėtą Turto valdymo įstatymo nuostatą, t. y. numatyti išimtį, kad juridiniai asmenys, valdantys valstybės turtą patikėjimo sutarties pagrindu, kitų įstatymų nustatytais atvejais galėtų laisviau valdyti, naudoti ar disponuoti valstybės turtu, pvz., jį suteikti valstybines funkcijas vykdantiems subjektams panaudos pagrindais. 7.2 . VSIJA įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalies pakeitimu siūloma VSIJA įstatymą papildyti nuostatomis, kad PKP, kuriame nėra muitinės įstaigos, teritorijos schemą ir darbo nuostatus tvirtintų tik Tarnybos vadas, nes šiuo metu susidaro situacija, jog Muitinės departamento generalinis direktorius tvirtina PKP, kuriame nėra muitinės ir muitinės pareigūnai neatlieka funkcijų, teritorijos schemą ir darbo nuostatus, t. y. Adutiškio PKP, Papelekio PKP, Krakūnų PKP, Norviliškių PKP, Eišiškių PKP, Rakų PKP, Latežerio PKP. 8 . Dėl VSIJA įstatymo 18 straipsnio pakeitimo ( įstatymo lygmeniu nustatoma, kad valstybės sienos apsauga sustiprinama vadovaujantis valstybės sienos apsaugos priedangos planu ir įvardijamos, kokios įstaigos pasitelkiamos ). Siekiant sustiprinti valstybės sienos apsaugą, siūloma VSIJA įstatymo 18 straipsnyje nustatyti, kad į pagalbą Tarnybai pasitelkiami vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka – vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos kariuomenė, o valstybės sienos apsaugos priedangos plane nustatyta tvarka – patikrinimų įstaigos ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Taip pat siūloma nustatyti, kad valstybės sienos apsauga sustiprinama vadovaujantis valstybės sienos apsaugos priedangos planu, kurį tvirtina Vyriausybė. 9 . Dėl VSIJA įstatymo 23 straipsnio pakeitimo ( redakcinis – techninis pakeitimas, atsisakoma perteklinės nuostatos ). Siūloma atlikti redakcinį pakeitimą, atsisakant VSIJA įstatymo 23 straipsnio 5 dalies, kuri yra perteklinė, t. y. dubliuoja VSIJA įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą funkciją. 10 . Dėl VSIJA įstatymo papildymo 231 straipsniu ( reglamentuojamas Tarnybos bendradarbiavimas su kitomis institucijomis bei visuomene ). Įvertinant būtinybę plėtoti Tarnybos bendradarbiavimą su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, asociacijomis, viešosios informacijos rengėjais bei skleidėjais ir kitais asmenimis ir rengiant bendradarbiavimo sutartis ar susitarimus, pastebėta ir įvertinta tai, kad VSIJA įstatyme trūksta nuostatų, susijusių su Tarnybos bendradarbiavimo galimybėmis, nors kitų statutinių įstaigų veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai įtvirtina statutinių įstaigų bendradarbiavimą, pvz., Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 11 straipsnis, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 5 straipsnis, Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 5 straipsnis.
Atsižvelgus į tai ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūloma papildyti VSIJA įstatymą 231 straipsniu, reglamentuojančiu Tarnybos bendradarbiavimo su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei visuomene nuostatas. 11 . Dėl VSIJA įstatymo 26 straipsnio pakeitimo ( vidaus reikalų ministrui suteikiami įgaliojimai nustatyti sulaikytų ir suimtų asmenų konvojavimo tvarką ). Siūloma patiksinti VSIJA įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą, kad sulaikyti ir suimti asmenys būtų konvojuojami vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka ( taip bus užtikrinta vienoda visų vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų veikla vykdant konvojavimą). 12 . Dėl VSIJA įstatymo papildymo IX skyriumi ( įteisinamas Tarnybos rėmėjų institutas ). Siekiant sudaryti sąlygas Tarnybai pasitelkti visuomenės atstovų pagalbą, VSIJA įstatymą siūloma papildyti nauju IX skyriumi, kuriame įteisinamas Tarnybos rėmėjų (toliau – rėmėjai) institutas. R ėmėjų veikla būtų organizuojama vadovaujantis Tarnybos vado patvirtintais rėmėjų nuostatais. Rėmėjų veikla būtų finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Tarnybai skirtų lėšų.
VSIJA įstatymo IX skyriuje reglamentuojama priėmimo į rėmėjus ir atleidimo iš rėmėjų tvarka ir sąlygos, r ėmėjų funkcijos, teisės ir pareigos, socialinės garantijos, prievartos naudojimo sąlygos, skatinimas ir atsakomybė. Išmokų mokėjimo rėmėjams, kuriems atliekant rėmėjų funkcijas buvo padaryti kūno sužalojimai, ir rėmėjų, kurie žuvo atlikdami rėmėjų funkcijas, šeimos nariams tvarką tvirtins tarnybos vadas. Pagal įvykio faktą Tarnybos vado įsakymu būtų sudaroma įvykį tirsianti komisija. Rėmėjas sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti kreiptųsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka rėmėjui būtų pateikiama išvada su nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu, kurią rėmėjas pateiktų įvykį tiriančiai komisijai. 13 . Taip pat atliekami VSIJA įstatymo redakcinio ir techninio pobūdžio pakeitimai. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami Įstatymų rezultatai aptarti aiškinamojo rašto 4 punkte. Priėmus Įstatymų projektus, bus taupomos valstybės biudžeto lėšos. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai tiesiogiai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr.
IX-904 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atliktas Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas ir rizikų nenustatyta. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai, tačiau galimai darytų įtaką valstybės valdomoms įmonėms bei bendrovėms ir (arba) jų valdomoms dukterinėms bendrovėms, t. y. sumažėtų jų pajamos, gaunamos iš infrastruktūros nuomos. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. VSIJA įstatymo projekte dvi sąvokos patikslinamos, įvedama viena nauja sąvoka – „ Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“. Šios sąvokos aprobuotos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 . Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams neprieštarauja. 12 .
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Iki 2022 m. gegužės 31 d.:
1. bus keičiamas Atlyginimo juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms ar juridinio asmens statuso neturintiems asmenims, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, už naudojimąsi jiems priklausančia infrastruktūra patikrinimams pasienio kontrolės punktuose atlikti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ (projekto rengėja – Vidaus reikalų ministerija);
2. bus keičiamas Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (projekto rengėja – Vidaus reikalų ministerija);
3. bus keičiamas Patikrinimo prie vidaus sienos laikino atnaujinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1376 „ Dėl Patikrinimo prie vidaus sienos laikino atnaujinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (projekto rengėja – Vidaus reikalų ministerija);
4. Tarnybos vadas turės patvirtinti:1 ) Rėmėjų nuostatus;2 ) Rėmėjams išduodamų pažymėjimų, atpažinimo ženklų, liemenės su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ nešiojimo tvarką;3 ) Rėmėjų mokymo organizavimo tvarką, mokymo programai taikomus reikalavimus ir egzamino organizavimo, laikymo, vertinimo tvarką, pažymėjimo blanko ir atpažinimo ženklo pavyzdį bei liemenės su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ formą;4 ) Sutarties su Tarnyba sudarymo tvarką ir šios sutarties sąlygas;5 ) Rėmėjų parengimo, tikrinimo bei specialiųjų priemonių išdavimo rėmėjams tvarką. 5 .
5. Priėmus VSIJA įstatymo 2 ir 16 straipsnių pataisas, reikės sudaryti naujas (panaudos) sutartis su valstybės infrastruktūros valdytojais. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Numatoma, kad Tarnyba rėmėjų veiklai skirs 10 tūkst. Eur per metus iš Tarnybai skirtų asignavimų. Nutraukus vien tik Tarnybos sudarytas nuomos sutartis su AB „LTG Infra“, per 2023 m. būtų sutaupyta iki 54 tūkst. Eur. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Eelnõu - Riigikogu
2023-01-23 Nr. XIVP-2383 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu atliekamus pakeitimus, siūlytina nedėstyti viso skyriaus nauja redakcija, o keisti tik konkrečias keičiamų straipsnių dalis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniui. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje, apibrėžiančioje sąvokos „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ turinį, siūlome atsisakyti nuostatų, nustatančių konkrečius įstatyminius reikalavimus, taikomus šiems asmenims. Pirma, tai nėra sąvokas apibrėžiančio straipsnio reguliavimo dalykas. Antra, šie reikalavimai išdėstyti ir keičiamo įstatymo 32 straipsnyje, reglamentuojančiame priėmimo į valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas pagrindus ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį siūlome dėstyti taip: „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas (toliau – rėmėjas) – šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, kuris savo noru padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas“. 3. Atsižvelgus į tai, kad valstybės sienos apsaugos sustiprinimas būtų taikomas tik laikinai
straipsnio 13 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „jos sudarytos“, nes Nacionalinio saugumo komisijos sudarymo klausimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje reikėtų atskleisti išlygos, numatančios, kad nuostata, nustatanti, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami, taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui, turinį. Pažymėtina, kad aukščiau nurodyta nuostata yra imperatyvi (įstatyme nurodyta, kad ji gali būti netaikoma tik tais atvejais, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais). Todėl nėra aiškus jos individualaus taikymo kiekvienam atskiram užsieniečiui tikslas, nes vis tiek visais atvejais į Lietuvos Respublikos teritoriją jie nebus įleidžiami. Jeigu siekiama nustatyti, kad nuostatos individualaus taikymo kiekvienam atskiram užsieniečiui tikslas yra būtent ir išsiaiškinti, ar konkretus užsienietis nesitraukia nuo karinės agresijos ar persekiojimo ar nori patekti Lietuvos Respubliką humanitariniais tikslais, tą reikėtų aiškiai ir nurodyti. Jeigu, vis dėlto, individualaus nuostatos taikymo kiekvienam užsieniečiui tikslas yra kitas, tą taip pat reikėtų išsamiai atskleisti. 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies 3 punkte tam tikros nuostatos yra išdėstytos skliaustuose. Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgus į tai, šios projekto nuostatų formuluotės taisytinos, atsisakant skliaustų. 7.
straipsnio 10 dalies 7 punkte yra nurodyta, jog reikalavimas turėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą būtų netaikomas „vykdantiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijas“. Pastebėtina, kad tiek tokių asmenų, tiek ir jų atliekamų funkcijų yra labai daug, o toks nuostatos neapibrėžtumas implikuoja, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduoto leidimo nereikėtų iš esmės bet kurių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bet kuriems tarnautojams (darbuotojams), į pasienio ruožą vykstantiems tarnybos (darbo) tikslais. Jeigu, vis dėlto, siūlomos nuostatos tikslas yra nustatyti kažkokį siauresnį valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų ratą, siekiant teisinio aiškumo minėtą nuostatą reikėtų sukonkretinti. 8. Nors projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad projekto 4 straipsniu siekiama suderinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 4 punkto nuostatas, nes juose yra nustatytos skirtingos sąlygos tam pačiam procesui, tačiau pastebėtina, kad projekto rengėjai vis tik palieka skirtingas nuostatas, nes vienu atveju yra kalbama apie juridinių asmenų, juridinių asmenų filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų teistumą, kitu atveju – apie šių subjektų vadovų ar kitų atsakingų asmenų teistumą bei jiems paskirtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones. Manytina, kad šios dvi nuostatos turėtų būti suvienodintos, kad ateityje nekiltų praktinių jų taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį dėstyti taip: „2. Sąrašas sudaromas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka. Į sąrašą gali būti įrašyti motyvuotą prašymą pateikę fiziniai ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys.
Šioje dalyje nurodyti subjektai į sąrašą negali būti įrašyti, jeigu:
1) fizinis asmuo, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką;
2) nėra praėję vieneri metai nuo fiziniam asmeniui, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos;
tyčinės nusikalstamos veikos ir yra bent viena iš šių sąlygų:
a) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję treji metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą priskiriamas nesunkiems arba apysunkiams nusikaltimams;
b) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję penkeri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas sunkiems nusikaltimams;
c) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję aštuoneri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams.“.
Šioje dalyje nurodyti subjektai į sąrašą negali būti įrašyti, jeigu:
1) fizinis asmuo, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką;
2) nėra praėję vieneri metai nuo fiziniam asmeniui, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos;
tyčinės nusikalstamos veikos ir yra bent viena iš šių sąlygų:
a) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję treji metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą priskiriamas nesunkiems arba apysunkiams nusikaltimams;
b) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję penkeri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas sunkiems nusikaltimams;
c) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję aštuoneri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams.“. Atitinkamai projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punktą dėstyti taip: „
4) nustatomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių fizinis asmuo, juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar juridinio asmens statuso neturintis asmuo negali būti įrašytas į sąrašą;“. 9.
straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas atsisakyti įrašyti fizinius ir juridinius asmenis, juridinių asmenų filialus, atstovybes bei juridinio asmens statuso neturinčius asmenis į sąrašą gali būti priimamas, kai fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo kartu su prašymu pateikė suklastotus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu Valstybės sienos apsaugos tarnyba galėtų konstatuoti, kad tam tikri dokumentai yra suklastoti, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, sprendimui atsisakyti įrašyti į sąrašą užtenka fakto, kad asmuo, pateikdamas prašymą, jame sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis (keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas), t. y. dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nebūtų konstatuota. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūlome išbraukti žodžius „ar suklastotus“, o šios dalies 1 punkte po žodžio „jame“ įrašyti žodžius „ar kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose“. 10. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo
dal yje bei projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje pateikiamos nuorodos į konkrečius įstatymų straipsnius ir jų dalis. Siūlytina atsisakyti nuorodų į konkrečius straipsnius ir jų dalis keičiamo įstatymo tekste, siekiant teisės ekonomiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad, jeigu būtų keičiama struktūrinių dalių numeracija įstatymuose, į kuriuos teikiamos nuorodos, reikėtų keisti ir šio įstatymo nuostatas. 11.
straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 3 dalies nuostatas, siūlytina jas sujungti ir šio straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „valstybės sienos apsaugos priedangos plane, kurį tvirtina Vyriausybė, nustatyta tvarka - . patikrinimų įstaigos ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos“. 12. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, po žodžio „vadovaujantis“ įrašant formuluotę „šiuo įstatymu ir“. 13. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas nustato ne tik rėmėjams išduodamų pažymėjimo, atpažinimo ženklo, liemenės su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ nešiojimo tvarką, bet ir jų išdavimo bei grąžinimo tvarką. Be to, projektas pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis šių daiktų grąžinimą, kai rėmėjas yra išbraukiamas iš rėmėjų sąrašo ir su juo yra nutraukiama sutartis. 14. A tsižvelgiant į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 35 punktą, įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) išdėstomos viename straipsnyje atskiromis straipsnio dalimis, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje pateiktos sąvokos – „Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančio kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“, apibrėžimą dėstyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, įtvirtinančiame šiame įstatyme naudojamų sąvokų apibrėžimus. 15.
projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos ne alternatyvios, o kumuliatyvios aplinkybės, kurioms esant asmuo negali tapti rėmėju (t.y. jis turi ir netarnauti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, ir neatlikti tikrosios karo tarnybos), keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje po žodžio „netarnaujantis“ vietoj jungtuko „ar“ įrašytinas jungtukas „ir“. 16. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje po žodžio „vidurinį“ įrašytini žodžiai „ar jam prilygintą“. 17. Siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą asmenims, norintiems tapti rėmėjais, prieš įrašant į rėmėjų sąrašą, būti išlaikius egzaminą, nustatyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje, kur taip pat nustatytas analogiško pobūdžio reikalavimas. Be kita ko, šioje straipsnio dalyje išskiriami buvę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir buvę tikrosios karo tarnybos kariai, kuriems šis reikalavimas nėra taikomas. Tuo tarpu projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nėra numatytos asmenų grupės, kurioms reikalavimas išlaikyti aukščiau nurodytą egzaminą nėra taikomas, kas suponuoja išvadą, kad pagal projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį visiems asmenims, norintiems tapti rėmėjais ir būti įrašytiems į rėmėjų sąrašą, privaloma išlaikyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą egzaminą. Neatsižvelgus į pateiktą pastabą, reikėtų patikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodant asmenų grupes, kuriems pagal projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį nėra taikomas reikalavimas išlaikyti egzaminą. 18.
straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies antro sakinio turinį bei siekiant nuosekliai dėstyti visą priėmimo į rėmėjus procedūrą, t.y. įrašymo į sąrašas klausimas sprendžiamas tik patikrinus, ar asmuo atitinka įstatymo reikalavimus bei jam išlaikius numatytą egzaminą, siūlytina jį dėstyti ne 2 dalyje, o pirmuoju šio straipsnio 5 dalies sakiniu. 19. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad „prieš įrašant norintį tapti rėmėju asmenį į rėmėjų sąrašą, Valstybės sienos apsaugos tarnyba tikrina, ar jis atitinka šio straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 4 dalyje yra numatyti ne reikalavimai kandidatui į rėmėjus, bet tam tikros aplinkybės, kurioms esant, asmuo negalėtų būti rėmėju. Atsižvelgus į tai bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „atitinka šio straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus reikalavimus“ keisti formuluote „atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra šio straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių“. Analogiškai tikslintinas ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas. 20. Svarstytina, ar projekto
išimties dėl egzamino laikymo ir Šaulių sąjungos nariams. Priešingu atveju, apskritai liktų neaiškus Lietuvos šaulių sąjungos ar kitų asociacijų, kurių įstatuose viena iš funkcijų numatytas viešojo saugumo užtikrinimas, teikiamų rekomendacijas tikslas, nes tai nepanaikina nei paties asmens individualaus prašymo teikimo bei mokymų išklausymo ir egzamino laikymo pareigos, nesuteikia kažkokių privalumų kitų pretendentų atžvilgiu bei nenustato jokių kitokių specialių priėmimo į rėmėjus sąlygų. 21. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos panaikinančios asmeniui galimybę tapti rėmėju.
Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
nurodyti teistumo terminai, t. y. 3, 5, 8 arba 10 metų, skaičiuojami nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo momento, taigi įstatymo projekte nustatytas 5 metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo, nepagrįstai ir neproporcingai ilgai apriboja asmenims galimybę tapti rėmėju, atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, jog rėmėju negali būti asmuo turintis teistumą už tyčinį nusikaltimą arba yra pripažintas kaltu už tyčinę nusikalstamą veiką ir nuo t eismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai. Šiame kontekste p astebėtina, kad teistumą, kaip sukeliantį teisinius padarinius, po nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, turi tik nusikaltimą padarę asmenys. Siekiant išvengti nepagrįsto galimybės asmenims tapti rėmėjais ribojimo, siūlytina keisti ir įstatymo projekte įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad rėmėju negali būti asmuo teistas už baudžiamąjį nusižengimą, jeigu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 matai, šį siekiamą įtvirtinti ribojimą susiejant tik su teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentu, po ko asmeniui nebūtų ribojama galimybė tapti rėmėjų. Vis dėlto nusprendus, kad šis terminas yra būtinas, rekomenduotina, kad jis neviršytų 2 metų. 22. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad į rėmėjų sąrašą įrašytas asmuo pasirašo 3 metų sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad projektas stokoja nuostatų, kuriose būtų aptarta kas nutinka po 3 metų su šia sutartimi – t.y. ar ji tiesiog pasibaigia, ar ji gali būti pratęsiama ir pan. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. 23.
tvarka ir sąlygos, o šio straipsnio 7 dalyje nustatoma viena iš rėmėjų funkcijų
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas apygardos administraciniam teismui“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 daliai. 25. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalis pildytina nuostatomis, atskleidžiančiomis, ar asmens prašymas priimti į rėmėjus privalo būti tenkinamas tuo atveju, jeigu jis atitinka visus įstatyme numatytus reikalavimus bei išlaiko egzaminą. Jeigu, vis dėlto, ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms asmens prašymas gali būti netenkinamas, siekiant apsaugoti asmenų interesus ir užtikrinti jų teisėtus lūkesčius, keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti tokius galimus prašymų netenkinimo pagrindus. 26. Atsižvelgiant į projekto
atleidimas iš rėmėjo pareigų, bet rėmėjo išbraukimas iš sąrašo ir sutarties su rėmėju nutraukimas, siūlytina tikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinimą. 27.
straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nustatančio, kad rėmėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu išbraukiamas iš rėmėjų sąrašo ir tuo atveju, kai netenka jį rekomendavusios asociacijos, kuriai jis atstovauja, pasitikėjimo ir yra gautas jos motyvuotas pasiūlymas, pagrįstumas. Pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas, vykdydamas savo kaip rėmėjo funkcijas, niekaip neatstovauja jį rekomendavusiai asociacijai. Jis vadovaujasi Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado patvirtintais Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų nuostatais. Todėl sprendžiant jo išbraukimo iš rėmėjų sąrašų klausimą, turėtų būti vertinama jo veikla vykdant būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjo funkcijas, o ne veikla jį rekomendavusioje asociacijoje. Mūsų nuomone, ginčytinas toks reguliavimas, pagal kurį asociacija, rekomendavusi asmenį į Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjus, gali turėti lemiamos įtakos dėl jo išbraukimo iš rėmėjų sąrašų, visiškai neatsižvelgiant į tokio rėmėjo veiklos atliekant savo pareigas pavyzdingumą. 28. Siūlytina tikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jame nustatant, kad sutartį su rėmėju būtų galima nutraukti jam neatitinkant bent vienoje iš nurodytų 32 straipsnio dalių nustatytų reikalavimų (nes siūloma formuluotė suponuoja, kad turėtų būti konstatuojamas neatitikimas būtent abiejose dalyse nustatytiems reikalavimams). 29. Atsižvelgus į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog rėmėjams gali būti išduodamos specialiosios priemonės, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą papildyti, nurodant, kad rėmėjai turi teisę panaudoti šias specialiąsias priemones. 30.
10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nereikėtų papildyti, įtvirtinant rėmėjams teisę padėti sulaikyti asmenį, įtariamą padariusį pažeidimą, arba stabdyti transporto priemones, kai įtariama, kad yra padaryta nusikalstama veika. 31. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad rėmėjai privalo
„gavę pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai
policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą nuostatos išdėstymą, rėmėjai privalėtų suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą tik gavę pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nuostatos dėl neatidėliotinos medicinos ar kitos būtinosios pagalbos nereikėtų dėstyti atskirai. 32. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalo imtis priemonių asmenų turtui gelbėti ekstremaliųjų situacijų atvejais. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme ekstremalioji situacija yra apibrėžta kaip dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti ar sukelia didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, turtinę ar kitą žalą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar tik tokiu atveju rėmėjai privalo imtis priemonių asmenų turtui gelbėti. Be to, siūlytina šią nuostatą papildyti, nurodant ne tik asmenų turtą, bet ir valstybės, įmonių, įstaigų ir organizacijų turtą. 33. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio pavadinimas „Rėmėjų funkcijos, teisės ir pareigos“.
Pastebėtina, kad šio straipsnio 4 dalyje esanti nuostata nepatenka nei į vieną kategoriją. Atsižvelgus į tai, siūlytina ją dėstyti kitame straipsnyje pavadinimu „Rėmėjų įgaliojimai“. Be to, manytina, kad ši nuostata turėtų būti papildyta, nurodant, kas lauktų asmenų, nevykdžiusių šių rėmėjų reikalavimų ir nurodymų. Svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti ir Administracinių nusižengimų kodekso. 34. Atsižvelgiant į tai, kad rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, šeimos nariams lygiomis dalimis būtų išmokama vienkartinė, o ne mokama periodinė išmoka, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžių „kol jiems sukaks 18 metų“ įrašytini žodžiai „ne vyresniems kaip 18 metų“. Atitinkamai tikslintina ir formuluotė „kol jiems sukaks 24 metai“. 35. Tikslintinos projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, kadangi yra priimtas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722, kuriuo sąvoka ,,darbingumo lygis“, keičiama į sąvoką ,,dalyvumo lygis“, sąvoka „didelių specialiųjų poreikių lygis“ į sąvoką „15 procentų dalyvumo lygis“, ir kurio įsigaliojimas yra numatytas 2024 m. sausio 1 d. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų nustatyti vėlesnį šios nuostatos įsigaliojimą, t. y. 2024 m. sausio 1 d. 36. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „rėmėjams gali būti atlygintos transporto, ryšių ir kitos išlaidos, patirtos atliekant jiems pavestas funkcijas. Sprendimą dėl šių išlaidų atlyginimo priima Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas“.
Manytina, kad įstatyminės materialinio rėmėjų aprūpinimo garantijos turėtų būti formuluojamos aiškiai ir nedviprasmiškai, nepaliekant galimybės minėtus klausimus spręsti remiantis objektyviai neapibrėžtais kriterijais paremtais Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado sprendimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiai nustatyti kriterijus, kuriems esant transporto, ryšių ir kitos išlaidos, patirtos atliekant jiems pavestas funkcijas, atlyginamos arba neatlyginamos. 37. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šiame straipsnyje dėstomos tik rėmėjų socialinės garantijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 6 dalyje reglamentuojamas ir rėmėjų patiriamų finansinių išlaidų atlyginimas. Atsižvelgus į tai, šio straipsnio pavadinimas turėtų būti tikslinamas. 38. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje prieš žodį „rėmėjai“ įrašyti formuluotę „vykdydami pareigas“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS ĮSTATYMo Nr.VIII-1666 1, 2, 4, 10, 11, 14, 15, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 231 straipsniu ir NAUJU IX SKYRIUMI ĮSTATYMO PROJEKTO 2023-04 -21 Nr. XIVP-2383(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1666 I IR III SKYRIŲ, 4, 10, 16, 18, 23, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
2023-04-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto nariai: Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Sienos kontrolės organizavimo valdybos viršininkas Saulius Nekraševičius, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-01-23 1,4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu atliekamus pakeitimus, siūlytina nedėstyti viso skyriaus nauja redakcija, o keisti tik konkrečias keičiamų straipsnių dalis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 23 dalyje, apibrėžiančioje sąvokos „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ turinį, siūlome atsisakyti nuostatų, nustatančių konkrečius įstatyminius reikalavimus, taikomus šiems asmenims. Pirma, tai nėra sąvokas apibrėžiančio straipsnio reguliavimo dalykas.
Antra, šie reikalavimai išdėstyti ir keičiamo įstatymo 32 straipsnyje, reglamentuojančiame priėmimo į valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas pagrindus ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį siūlome dėstyti taip: „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas (toliau – rėmėjas) – šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, kuris savo noru padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
būtų taikomas tik laikinai
kanceliarijos Teisės departamentas
2
brauktini pertekliniai žodžiai „jos sudarytos“, nes Nacionalinio saugumo komisijos sudarymo klausimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 13 dalyje reikėtų atskleisti išlygos, numatančios, kad nuostata, nustatanti, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami, taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui, turinį.
Pažymėtina, kad aukščiau nurodyta nuostata yra imperatyvi (įstatyme nurodyta, kad ji gali būti netaikoma tik tais atvejais, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais). Todėl nėra aiškus jos individualaus taikymo kiekvienam atskiram užsieniečiui tikslas, nes vis tiek visais atvejais į Lietuvos Respublikos teritoriją jie nebus įleidžiami. Jeigu siekiama nustatyti, kad nuostatos individualaus taikymo kiekvienam atskiram užsieniečiui tikslas yra būtent ir išsiaiškinti, ar konkretus užsienietis nesitraukia nuo karinės agresijos ar persekiojimo ar nori patekti Lietuvos Respubliką humanitariniais tikslais, tą reikėtų aiškiai ir nurodyti. Jeigu, vis dėlto, individualaus nuostatos taikymo kiekvienam užsieniečiui tikslas yra kitas, tą taip pat reikėtų išsamiai atskleisti. Pritarti Komitetas pritaria patikslintam Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus siūlymui. Žr. Komiteto sprendimą. 1.6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
punkte tam tikros nuostatos yra išdėstytos skliaustuose. Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgus į tai, šios projekto nuostatų formuluotės taisytinos, atsisakant skliaustų. Pritarti 1.7.
Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
punkte yra nurodyta, jog reikalavimas turėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą būtų netaikomas „vykdantiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijas“. Pastebėtina, kad tiek tokių asmenų, tiek ir jų atliekamų funkcijų yra labai daug, o toks nuostatos neapibrėžtumas implikuoja, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduoto leidimo nereikėtų iš esmės bet kurių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bet kuriems tarnautojams (darbuotojams), į pasienio ruožą vykstantiems tarnybos (darbo) tikslais. Jeigu, vis dėlto, siūlomos nuostatos tikslas yra nustatyti kažkokį siauresnį valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų ratą, siekiant teisinio aiškumo minėtą nuostatą reikėtų sukonkretinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu siekiama suderinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 4 punkto nuostatas, nes juose yra nustatytos skirtingos sąlygos tam pačiam procesui, tačiau pastebėtina, kad projekto rengėjai vis tik palieka skirtingas nuostatas, nes vienu atveju yra kalbama apie juridinių asmenų, juridinių asmenų filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų teistumą, kitu atveju – apie šių subjektų vadovų ar kitų atsakingų asmenų teistumą bei jiems paskirtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones. Manytina, kad šios dvi nuostatos turėtų būti suvienodintos, kad ateityje nekiltų praktinių jų taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį dėstyti taip:
„2. Sąrašas sudaromas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado
nustatyta tvarka.
Į sąrašą gali būti įrašyti motyvuotą prašymą pateikę fiziniai ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys. Šioje dalyje nurodyti subjektai į sąrašą negali būti įrašyti, jeigu:
1) fizinis asmuo, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką;
2) nėra praėję vieneri metai nuo fiziniam asmeniui, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos;
3) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl tyčinės nusikalstamos veikos ir yra bent viena iš šių sąlygų:
a) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję treji metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą priskiriamas nesunkiems arba apysunkiams nusikaltimams;
b) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję penkeri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas sunkiems nusikaltimams;
c) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję aštuoneri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams.“.
Šioje dalyje nurodyti subjektai į sąrašą negali būti įrašyti, jeigu:
1) fizinis asmuo, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką;
2) nėra praėję vieneri metai nuo fiziniam asmeniui, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos;
3) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl tyčinės nusikalstamos veikos ir yra bent viena iš šių sąlygų:
a) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję treji metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą priskiriamas nesunkiems arba apysunkiams nusikaltimams;
b) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję penkeri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas sunkiems nusikaltimams;
c) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję aštuoneri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams.“. Atitinkamai projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punktą dėstyti taip: „4) nustatomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių fizinis asmuo, juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar juridinio asmens statuso neturintis asmuo negali būti įrašytas į sąrašą;“.
Pritarti Siūloma pagrindiniam komitetui suderinti Įstatymo projekto nuostatas su LR Baudžiamojo kodekso nuostatomis. 1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas atsisakyti įrašyti fizinius ir juridinius asmenis, juridinių asmenų filialus, atstovybes bei juridinio asmens statuso neturinčius asmenis į sąrašą gali būti priimamas, kai fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo kartu su prašymu pateikė suklastotus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu Valstybės sienos apsaugos tarnyba galėtų konstatuoti, kad tam tikri dokumentai yra suklastoti, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, sprendimui atsisakyti įrašyti į sąrašą užtenka fakto, kad asmuo, pateikdamas prašymą, jame sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis (keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas), t. y. dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nebūtų konstatuota. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūlome išbraukti žodžius „ar suklastotus“, o šios dalies 1 punkte po žodžio „jame“ įrašyti žodžius „ar kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
102 10.
Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnį 41 dalyje bei projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje pateikiamos nuorodos į konkrečius įstatymų straipsnius ir jų dalis. Siūlytina atsisakyti nuorodų į konkrečius straipsnius ir jų dalis keičiamo įstatymo tekste, siekiant teisės ekonomiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad, jeigu būtų keičiama struktūrinių dalių numeracija įstatymuose, į kuriuos teikiamos nuorodos, reikėtų keisti ir šio įstatymo nuostatas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 3 dalies nuostatas, siūlytina jas sujungti ir šio straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „valstybės sienos apsaugos priedangos plane, kurį tvirtina Vyriausybė, nustatyta tvarka - . patikrinimų įstaigos ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, po žodžio „vadovaujantis“ įrašant formuluotę „šiuo įstatymu ir“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-01-2310 13.Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas nustato ne tik rėmėjams išduodamų pažymėjimo, atpažinimo ženklo, liemenės su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ nešiojimo tvarką, bet ir jų išdavimo bei grąžinimo tvarką. Be to, projektas pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis šių daiktų grąžinimą, kai rėmėjas yra išbraukiamas iš rėmėjų sąrašo ir su juo yra nutraukiama sutartis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-01-2310 14.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 35 punktą, įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) išdėstomos viename straipsnyje atskiromis straipsnio dalimis, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje pateiktos sąvokos –
„Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančio kitos Europos Sąjungos valstybės
narės pilietis“, apibrėžimą dėstyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, įtvirtinančiame šiame įstatyme naudojamų sąvokų apibrėžimus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
aplinkybės, kurioms esant asmuo negali tapti rėmėju (t.y. jis turi ir netarnauti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, ir neatlikti tikrosios karo tarnybos), keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„netarnaujantis“ vietoj jungtuko „ar“ įrašytinas jungtukas „ir“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
po žodžio „vidurinį“ įrašytini žodžiai „ar jam prilygintą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įrašant į rėmėjų sąrašą, būti išlaikius egzaminą, nustatyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje, kur taip pat nustatytas analogiško pobūdžio reikalavimas. Be kita ko, šioje straipsnio dalyje išskiriami buvę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir buvę tikrosios karo tarnybos kariai, kuriems šis reikalavimas nėra taikomas.
Tuo tarpu projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nėra numatytos asmenų grupės, kurioms reikalavimas išlaikyti aukščiau nurodytą egzaminą nėra taikomas, kas suponuoja išvadą, kad pagal projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį visiems asmenims, norintiems tapti rėmėjais ir būti įrašytiems į rėmėjų sąrašą, privaloma išlaikyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą egzaminą. Neatsižvelgus į pateiktą pastabą, reikėtų patikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodant asmenų grupes, kuriems pagal projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį nėra taikomas reikalavimas išlaikyti egzaminą. Pritarti 1.18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalies antro sakinio turinį bei siekiant nuosekliai dėstyti visą priėmimo į rėmėjus procedūrą, t.y. įrašymo į sąrašas klausimas sprendžiamas tik patikrinus, ar asmuo atitinka įstatymo reikalavimus bei jam išlaikius numatytą egzaminą, siūlytina jį dėstyti ne 2 dalyje, o pirmuoju šio straipsnio 5 dalies sakiniu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
yra numatyta, kad „prieš įrašant norintį tapti rėmėju asmenį į rėmėjų sąrašą, Valstybės sienos apsaugos tarnyba tikrina, ar jis atitinka šio straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio
aplinkybės, kurioms esant, asmuo negalėtų būti rėmėju.
Atsižvelgus į tai bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo
dalyje nustatytus reikalavimus“ keisti formuluote „atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra šio straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių“. Analogiškai tikslintinas ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalyje nereikėtų daryti išimties dėl egzamino laikymo ir Šaulių sąjungos nariams. Priešingu atveju, apskritai liktų neaiškus Lietuvos šaulių sąjungos ar kitų asociacijų, kurių įstatuose viena iš funkcijų numatytas viešojo saugumo užtikrinimas, teikiamų rekomendacijas tikslas, nes tai nepanaikina nei paties asmens individualaus prašymo teikimo bei mokymų išklausymo ir egzamino laikymo pareigos, nesuteikia kažkokių privalumų kitų pretendentų atžvilgiu bei nenustato jokių kitokių specialių priėmimo į rėmėjus sąlygų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
punkte įtvirtintos sąlygos panaikinančios asmeniui galimybę tapti rėmėju. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a - d papunkčiuose nurodyti teistumo terminai, t. y.
3, 5, 8 arba 10 metų, skaičiuojami nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo momento, taigi įstatymo projekte nustatytas 5 metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo, nepagrįstai ir neproporcingai ilgai apriboja asmenims galimybę tapti rėmėju, atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, jog rėmėju negali būti asmuo turintis teistumą už tyčinį nusikaltimą arba yra pripažintas kaltu už tyčinę nusikalstamą veiką ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai. Šiame kontekste pastebėtina, kad teistumą, kaip sukeliantį teisinius padarinius, po nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, turi tik nusikaltimą padarę asmenys. Siekiant išvengti nepagrįsto galimybės asmenims tapti rėmėjais ribojimo, siūlytina keisti ir įstatymo projekte įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad rėmėju negali būti asmuo teistas už baudžiamąjį nusižengimą, jeigu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 matai, šį siekiamą įtvirtinti ribojimą susiejant tik su teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentu, po ko asmeniui nebūtų ribojama galimybė tapti rėmėjų. Vis dėlto nusprendus, kad šis terminas yra būtinas, rekomenduotina, kad jis neviršytų 2 metų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
nurodyta, kad į rėmėjų sąrašą įrašytas asmuo pasirašo 3 metų sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad projektas stokoja nuostatų, kuriose būtų aptarta kas nutinka po 3 metų su šia sutartimi
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-01-2310 23.
Atsižvelgus į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo
straipsnio 7 dalyje nustatoma viena iš rėmėjų funkcijų – padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams vykdyti šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose nustatytas funkcijas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, šios nuostatos atsisakytina. Pažymėtina, kad iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnyje, kuriame yra nustatomos rėmėjų funkcijos, teisės ir pareigos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 32 straipsnio 6 dalis tikslintina, vietoj formuluotės „skundžiamas administraciniam teismui“ įrašant formuluotę „Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas apygardos administraciniam teismui“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 daliai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 32 straipsnio 6 dalis pildytina nuostatomis, atskleidžiančiomis, ar asmens prašymas priimti į rėmėjus privalo būti tenkinamas tuo atveju, jeigu jis atitinka visus įstatyme numatytus reikalavimus bei išlaiko egzaminą. Jeigu, vis dėlto, ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms asmens prašymas gali būti netenkinamas, siekiant apsaugoti asmenų interesus ir užtikrinti jų teisėtus lūkesčius, keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti tokius galimus prašymų netenkinimo pagrindus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-01-2310 26.
Atsižvelgiant į projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio turinį, kuriame yra numatytas ne atleidimas iš rėmėjo pareigų, bet rėmėjo išbraukimas iš sąrašo ir sutarties su rėmėju nutraukimas, siūlytina tikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies 2 punkto, nustatančio, kad rėmėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu išbraukiamas iš rėmėjų sąrašo ir tuo atveju, kai netenka jį rekomendavusios asociacijos, kuriai jis atstovauja, pasitikėjimo ir yra gautas jos motyvuotas pasiūlymas, pagrįstumas. Pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas, vykdydamas savo kaip rėmėjo funkcijas, niekaip neatstovauja jį rekomendavusiai asociacijai. Jis vadovaujasi Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado patvirtintais Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų nuostatais. Todėl sprendžiant jo išbraukimo iš rėmėjų sąrašų klausimą, turėtų būti vertinama jo veikla vykdant būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjo funkcijas, o ne veikla jį rekomendavusioje asociacijoje. Mūsų nuomone, ginčytinas toks reguliavimas, pagal kurį asociacija, rekomendavusi asmenį į Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjus, gali turėti lemiamos įtakos dėl jo išbraukimo iš rėmėjų sąrašų, visiškai neatsižvelgiant į tokio rėmėjo veiklos atliekant savo pareigas pavyzdingumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-01-2310 28.
Siūlytina tikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jame nustatant, kad sutartį su rėmėju būtų galima nutraukti jam neatitinkant bent vienoje iš nurodytų 32 straipsnio dalių nustatytų reikalavimų (nes siūloma formuluotė suponuoja, kad turėtų būti konstatuojamas neatitikimas būtent abiejose dalyse nustatytiems reikalavimams). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
specialiosios priemonės, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo
panaudoti šias specialiąsias priemones. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalies nereikėtų papildyti, įtvirtinant rėmėjams teisę padėti sulaikyti asmenį, įtariamą padariusį pažeidimą, arba stabdyti transporto priemones, kai įtariama, kad yra padaryta nusikalstama veika. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
punkte numatyta, kad rėmėjai privalo „gavę pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą nuostatos išdėstymą, rėmėjai privalėtų suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą tik gavę pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nuostatos dėl neatidėliotinos medicinos ar kitos būtinosios pagalbos nereikėtų dėstyti atskirai.
Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
punkte numatyta, kad rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalo imtis priemonių asmenų turtui gelbėti ekstremaliųjų situacijų atvejais. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme ekstremalioji situacija yra apibrėžta kaip dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti ar sukelia didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, turtinę ar kitą žalą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar tik tokiu atveju rėmėjai privalo imtis priemonių asmenų turtui gelbėti. Be to, siūlytina šią nuostatą papildyti, nurodant ne tik asmenų turtą, bet ir valstybės, įmonių, įstaigų ir organizacijų turtą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
pavadinimas „Rėmėjų funkcijos, teisės ir pareigos“. Pastebėtina, kad šio straipsnio 4 dalyje esanti nuostata nepatenka nei į vieną kategoriją. Atsižvelgus į tai, siūlytina ją dėstyti kitame straipsnyje pavadinimu „Rėmėjų įgaliojimai“. Be to, manytina, kad ši nuostata turėtų būti papildyta, nurodant, kas lauktų asmenų, nevykdžiusių šių rėmėjų reikalavimų ir nurodymų. Svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti ir Administracinių nusižengimų kodekso. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-01-2310 34.
Atsižvelgiant į tai, kad rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, šeimos nariams lygiomis dalimis būtų išmokama vienkartinė, o ne mokama periodinė išmoka, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžių „kol jiems sukaks 18 metų“ įrašytini žodžiai „ne vyresniems kaip 18 metų“. Atitinkamai tikslintina ir formuluotė „kol jiems sukaks 24 metai“. Pritarti 1.35 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, kadangi yra priimtas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722, kuriuo sąvoka ,,darbingumo lygis“, keičiama į sąvoką ,,dalyvumo lygis“, sąvoka „didelių specialiųjų poreikių lygis“ į sąvoką „15 procentų dalyvumo lygis“, ir kurio įsigaliojimas yra numatytas 2024 m. sausio 1 d. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų nustatyti vėlesnį šios nuostatos įsigaliojimą, t. y. 2024 m. sausio 1 d. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma nustatyti, kad „rėmėjams gali būti atlygintos transporto, ryšių ir kitos išlaidos, patirtos atliekant jiems pavestas funkcijas. Sprendimą dėl šių išlaidų atlyginimo priima Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas“. Manytina, kad įstatyminės materialinio rėmėjų aprūpinimo garantijos turėtų būti formuluojamos aiškiai ir nedviprasmiškai, nepaliekant galimybės minėtus klausimus spręsti remiantis objektyviai neapibrėžtais kriterijais paremtais Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado sprendimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiai nustatyti kriterijus, kuriems esant transporto, ryšių ir kitos išlaidos, patirtos atliekant jiems pavestas funkcijas, atlyginamos arba neatlyginamos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-01-2310 37.
Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šiame straipsnyje dėstomos tik rėmėjų socialinės garantijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 6 dalyje reglamentuojamas ir rėmėjų patiriamų finansinių išlaidų atlyginimas. Atsižvelgus į tai, šio straipsnio pavadinimas turėtų būti tikslinamas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje prieš žodį
„rėmėjai“ įrašyti formuluotę „vykdydami pareigas“. Nepritarti
Įstatymo 34 str. 2 d. nustatyta, kad prievartą rėmėjai naudoja ne vykdydami pareigas, o atlikdami jiems pavestas funkcijas. 2. Seimo kontrolierių įstaiga 2023-03-14 Nr. 1/3D-553
įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3 ir192 straipsniais, įgyvendindama nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. V III-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektą Nr. XIVP-2383 (toliau – VSIJAĮ pakeitimo projektas) bei teikia šiuo projektu siūlomo teisinio reglamentavimo vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu. 2.1. Seimo kontrolierių įstaiga
2 1.
2
ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnį papildyti 13 dalimi VSIJAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau - VSIJAĮ) 4 straipsnį 13 dalimi, be kita ko nustatant, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami. Taip pat siūloma nustatyti, kad ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais. Šiomis nuostatomis siekiama įstatymo lygiu įtvirtinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu taikytiną
„apgręžimų'" praktiką, kuri šiuo metu įtvirtinta Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. 10V-20 „Dėl masinio užsieniečių antplūdžio pasienio ruožo teritorijose prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika valdymo ir valstybės sienos apsaugos sustiprinimo". Pati asmenų „apgręžimų" politika vertintina kritiškai tiek dėl jos nesuderinamumo su Lietuvos Respublikos įsipareigojimais, prisiimtais ratifikavus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos papildomus protokolus, tiek ir su įsipareigojimais, kylančiais iš narystės Europos Sąjungoje.
Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijos matyti, kad „apgręžimų"" ar „išstūmimų"" taikymas neteisėta i sieną kirtusiems asmenims, kai egzistuoja svarbios aplinkybės dėl kurių šie asmenys nepasinaudojo teisėtais atvykimo būdais, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Ketvirto protokolo 4 straipsnyje įtvirtintą draudimą kolektyviai išsiųsti užsieniečius (pvz., Shahzad prieš Vengriją, EŽTT 2021 m. liepos 8 d. sprendimas, M. H. ir kili prieš Kroatiją, EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas). Kaip žinia, Baltarusijos režimo veiksmai lemia, kad migrantams paprastai nėra sudaromos galimybės kirsti sieną per pasienio kontrolės punktus, yra organizuojamas būtent neteisėtas sienos kirtimas [1] . „Apgręžimų“ politika neatitinka ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB (Grąžinimo direktyva) nuostatų (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje C-808/18 Komisija prieš Vengriją). „Apgręžimų" neteisėtumas tarptautinės ir ES teisės požiūriais iš esmės grindžiamas tuo, kad šios praktikos taikymas paneigia asmenų teisę į prieglobstį. Teisė prašyti prieglobsčio yra viena esminių žmogaus teisių, kuri neatsiejama nuo valstybės įsipareigojimų gerbti negrąžinimo (nonrefoulement) principą net ir nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio, metu. Teisė prašyti prieglobsčio ir apsauga nuo išsiuntimo į valstybę, kur asmeniui gresia egzekucija, kankinimai, nežmoniškas ar orumą žeminantis elgesys nepriklauso nuo prieglobsčio prašytojo patekimo į šalį teisėtumo.
Todėl toliau pateikiami argumentai dėl VSIJAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomo nustatyti reguliavimo teisės į prieglobstį aspektu. VSIJAJ pakeitimo projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties41 Nr. IX-2206 67, 1408 ,14012 straipsnių pakeitimo ir 14011 , 14017 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu (toliau - UTPĮ pakeitimo projektas), kuriuo, be kita ko, siūloma pripažinti netekusia galios įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - UTPĮ) 14012 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas. Kaip matyti iš UTPĮ pakeitimo projekto aiškinamojo rašto, šia UTPĮ pataisa siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą byloje C-72/22 PPU ir suderinti UTPĮ nuostatas su
(toliau - Procedūrų direktyva) bei 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES nuostatomis. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad atsisakant nuostatos apie prieglobsčio prašymų nepriėmimą, siekiama sudaryti kuo palankesnes galimybes užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ar neteisėtai. Ši ir kitos UTPĮ pataisos, kuriomis siekiama suderinti nacionalinį reguliavimą, taikomą karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, su Europos Sąjungos teise, neabejotinai vertintinos teigiamai.
Vis dėlto, VSIJAĮ 4 straipsnio 13 dalyje, kaip minėta, siūloma įtvirtinti taisyklę, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleisti užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką. Pritarus šiam pakeitimui taip pat būtų nustatyta, kad užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kaip žinoma, tai atvejais, kai valstybės sieną nenumatytose vietose kirtusiems valstybės sienos arba sienos kirtimo tvarką pažeidusiems užsieniečiams taikomas neįleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją arba „apgręžimas“, šių užsieniečių duomenys nėra registruojami Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (M1GRIS), taip pat jiems nesudaroma galimybė prašyti prieglobsčio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad VSIJAĮ pakeitimo projekte nėra siūlomų nuostatų apie nenustatytose vietose ar pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką asmenų teisę prašyti prieglobsčio, kyla pagrįstų abejonių dėl siūlomo reguliavimo suderinamumo su Procedūrų direktyvos nuostatomis.
Kaip išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-72/22 PPU, Procedūrų direktyvos 6 straipsnis „Galimybė naudotis procedūra“ ir 7 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti valstybės pareigą užtikrinti kad kiekvienas veiksnus suaugęs asmuo turėtų teisę prašyti tarptautinės apsaugos savo vardu, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas „draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neteisėtai šalyje esantys trečiųjų šalių piliečiai faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje“. Vis dėlto, iš kitų Procedūros direktyvų nuostatų matyti, kad valstybės narės teritorija ir atitinkamai šios direktyvos taikymo sritis apima ir pasienį (pvz., Procedūrų direktyvos 3 straipsnio 1 dalis). Todėl priėmus VSIJAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio
pašalinus iš UTPĮ nuostatas dėl prieglobsčio prašymų nepriėmimo, iš esmės liktų galioti reguliavimas, kurį, kaip išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Sąjungos teisės normos draudžia. Pažymėtina, kad šios išvados nekeičia ir VSIJAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos dėl individualizuoto neįleidimo („apgręžimo“) taikymo bei išimčių užsieniečiams, besitraukiantiems nuo karinės agresijos ar persekiojimo, taip pat humanitariniais tikslais, nes dėl žemiau pateikiamų aplinkybių jos negali būti laikomos tinkamai perkeliančiomis Europos Sąjungos teisę.
Europos Sąjungos teisėje, įskaitant 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES (toliau - Kvalifikavimo direktyva), tarptautinės apsaugos (konkrečiai, papildomos apsaugos) poreikis siejamas ne su traukimusi nuo karinės agresijos, o su didele žala, kuri apima, be kita ko, „rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui, kylančią dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu" (Kvalifikavimo direktyvos 15 straipsnio c punktas). Taigi , VSIJAĮ 4 straipsnio 13 dalyje siūloma įtvirtinti daug siauresnę nei Europos Sąjungos teisėje sąvoką, neįleidimo („apgręžimo“) išimties galimybę susiejant tik su traukimusi nuo tarptautinio ginkluoto konflikto, įvertinto kaip karinė agresija, ir šią galimybę taikant tik užpultos (užpultų) valstybių gyventojams. Atitinkamai, ši išimtis nebūtų taikoma besitraukiantiems nuo netarptautinio pobūdžio ginkluotų konfliktų (pvz., Afganistane, Jemene, Sirijoje), taip pat, tikėtina, nuo tarptautinių ginkluotų konfliktų, kuriuose viena iš pusių nėra aiškiai įvardinta kaip agresorė. Požymis „traukimasis nuo karinės agresijos“ kritikuotinas ne tik kaip labai susiaurinantis užsieniečių, kurie dėl ginkluoto konflikto patiria rimtą grėsmę gyvybei ar asmeniui, ratą, bet ir kaip įvedanti teisinį neapibrėžtumą, nes nėra aišku, koks subjektas turėtų įvertinti konkretų tarptautinį ginkluotą konfliktą kaip karinę agresiją.
Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad pavyzdžiui, Krymo aneksijos kontekste tarptautiniuose dokumentuose (pvz., Europos Parlamento rezoliucijose, ESBO Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijose) buvo naudota sąvoka „agresija“, bet ne „karinė agresija“. Teisinį neapibrėžtumą lemia ir galimybė taikyti „apgręžimo“ išimtį (taip sudarant prielaidą pasiprašyti prieglobsčio) užsieniečiams, besitraukiantiems nuo persekiojimo. Persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės, kaip pamatinio elemento pabėgėlio statusui gauti, samprata yra kompleksinė ir reikalaujanti individualaus atvejo tyrimo. Lieka neaišku, ar VSIJAĮ siūloma vartoti sąvoka „persekiojimas“ turėtų apimti persekiojimą minėtais pagrindais, ar ir kitokį persekiojimą. VSIJAĮ neįtvirtinus nei šios sąvokos apibrėžties, nei blanketinių nuostatų, nukreipiančių į pvz., Kvalifikavimo direktyvą, kyla rizika, kad šiai sąvokai bus suteiktas tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės neatitinkantis turinys. Be to, nėra aišku, kaip pasienio ruože budintys VSAT pareigūnai ar kiti subjektai per itin trumpą laiką gebėtų atlikti vertinimą, ar asmuo išties potencialiai bėga nuo persekiojimo. VSIJAĮ pakeitimo projekte nėra detalizuota ir sąvoka „užsieniečių patekimas į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais“.
Taip pat nėra aišku, ar sąvokos „persekiojimas“ arba „užsieniečių patekimas į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais“ apimtų situacijas, kai asmeniui gresia mirties bausmė, egzekucija, kankinimas, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ar baudimas kilmės šalyje ne dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės, bet dėl kitų priežasčių (pagal Kvalifikavimo direktyvą tokiais atvejais suteikiama papildoma apsauga). Pastebėtina ir tai, kad VSIJAĮ pakeitimo projektu nėra siūloma nustatyti, kas turės atlikti vertinimą, ar užsienietis traukiasi nuo karinės agresijos, persekiojimo ar siekia patekti į Lietuvą humanitariniais tikslais. Šiuos klausimus sureguliuoti palikta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) vadui. Apibendrinant, VSIJAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomas nustatyti reguliavimas neatitinka Europos Sąjungos teisės prieglobsčio srityje ir užkerta kelią tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-72/22 PPU, nes sudaro prielaidas situacijoms, kai užsieniečių, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu kirtusių sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, teisė į prieglobsti bus paneigta, kadangi nustatytos išimtys neužtikrins, kad asmenys, turintys pagrindą gauti tarptautinę apsaugą, būtų įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir galėtų naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje.
Šiame kontekste teigiamai vertintinas Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pasiūlymas dėl VSIJAĮ pakeitimo projekto, kuriuo siūloma užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką išimtį susieti su atvejais, kai užsieniečiai siekia įgyvendinti teisę į prieglobstį, taip pat kai asmens gyvybei ar sveikatai gresia pavojus. Tokia VSIJAĮ 4 straipsnio 13 dalies formuluotė leistų įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-72/22 PPU ir padėtų išvengti situacijų, kai asmenys dėl taikomos
„apgręžimų" politikos atsiduria gyvybei ir sveikatai pavojingose
situacijose. Pritarti Komitetas pritaria patikslintam Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pateiktam siūlymui. Žr. Komiteto siūlymą. 2.2. Seimo kontrolierių įstaiga 2023-03-14 Nr. 1/3D-553 1,10
institutu VSIJAĮ pakeitimo projektu siūloma keisti VSIJAĮ I skyrių bei papildyti nauju IX skyriumi, kuriuose įvedama VSAT rėmėjo sąvoka bei numatomi VSAT rėmėjų veiklos teisiniai pagrindai.
VSIJAĮ 34 straipsnyje siūloma numatyti, kad VSAT rėmėjai padeda VSAT vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose nustatytas funkcijas, tarp kurių, be kita ko, dalyvauti įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę; užtikrinti pasienio teisinį režimą ir valstybės sienos kirtimo tvarką; saugoti valstybės sieną sausumoje, teritorinėje jūroje, pasienio vandenyse. VSIJAĮ 36 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad VSAT rėmėjai kartu su VSAT pareigūnais turi teisę panaudoti prievartą. Priėmus siūlomą VSIJAĮ 36 straipsnio 2 dalį, psichinę ar fizinę prievartą VSAT rėmėjas turėtų teisę panaudoti, be kita ko, asmenims vengiant vykdyti VSAT rėmėjo ar VSAT pareigūno reikalavimus ir nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti); sulaikant asmenis (jeigu jie priešinasi); stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį; užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. VSIJAĮ 2 straipsnio 23 dalyje sąvoką „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ siūloma apibrėžti kaip VSAT netarnaujantį ar neatliekantį tikrosios karo tarnybos Lietuvos Respublikos pilietį ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantį kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietį, kuris savo noru padeda VSAT vykdyti VSIJAĮ jai nustatytas funkcijas. VSIJAĮ 32 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad VSAT rėmėją su VSAT sieja 3 metų sutartis, kurios sudarymo tvarką ir sutarties sąlygas nustato VSAT vadas.
Vis dėlto pastebėtina tai, kad priėmus VSIJAĮ pakeitimo projektu siūlomus VSIJAĮ pakeitimus, VSAT rėmėjai kartu su VSAT pareigūnais vykdytų VSIJAĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose nustatytas VSAT funkcijas, nors šių asmenų statusas bei atsakomybė už atliekamas funkcijas nėra lygiavertės, nes valstybės funkcijas vykdantiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, keliami ypatingi reikalavimai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 141 straipsnyje minimų pareigūnų veiklai svarbią reikšmę turi griežto pavaldumo ir kiti statutiniai santykiai. Konstitucijos 141 straipsnis suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla jai būdingi bruožai tarp kurių, be kita ko, specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams ( inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai ( inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos. Taigi konstitucinė tokių sukarintų tarnybą paskirtis lemia būtinybę jų veiklą organizuoti remiantis statutiniais santykiais. Tuo tarpu VSIJAĮ pakeitimo projektu siūlomose VSIJAĮ nuostatose iš esmės nėra numatytas VSAT rėmėjų kontrolės ir atsakomybės mechanizmas.
naudojamos prievartos teisėtumui, nustatant, kad „VSAT rėmėjai turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atveju ir tik tiek, kiek to reikia jiems pavestoms funkcijoms atlikti, naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias teisės pažeidėjo savybes“. Vis dėlto, lieka neaišku, kaip bus užtikrinama, kad VSAT rėmėjai turėtų tinkamas kompetencijas veikti vadovaujantis šiais reikalavimais ir koks bus šių reikalavimų laikymosi užtikrinimo mechanizmas. Šiame kontekste pastebėtina, kad VSAT rėmėjų atsakomybės klausimui VSIJAĮ pakeitimo projektu siūlomose VSIJAĮ nuostatose skirta tik lakoniška VSIJAĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „[r]ėmėjai už neteisėtas veikas atsako įstatymų, reglamentuojančių teisinę atsakomybę, nustatyta tvarka“. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, kyla abejonių dėl VSIJAĮ pakeitimo projekto 1 ir 10 straipsniais siūlomo teisinio reguliavimo, kuriam įsigaliojus teisė savo noru padėti VSAT vykdyti VSIJAĮ 23 straipsnio 1 dalies
atvejais panaudoti prievartą būtų suteikta ne statutiniams valstybės tarnautojams, nenustatant prievartos panaudojimo kontrolės ir atsakomybės mechanizmų, atitikties tarptautiniams standartams dėl valstybių atsakomybės prievartos panaudojimo reguliavimo srityje. Atsižvelgiant į tai siūlytina į VSIJAĮ pakeitimo projektą įtraukti ir šiuos aspektus reguliuojančias nuostatas. Nepritarti VSIJA projekte siūlomas VSAT rėmėjų institutas įtvirtinamas remiantis analogišku teisiniu reguliavimu, nustatytu Policijos rėmėjų įstatyme.
Šio įstatymo 16 ir 17 str. irgi numatyta policijos rėmėjų teisė panaudoti prievartą, šios prievartos panaudojimo tvarka ir pagrindai. Policijos rėmėjų įstatymas galioja jau 25 m. (nuo 1998 m.) ir praktinių problemų, susijusių su policijos rėmėjų prievartos panaudojimu, nefiksuota. Vidaus tarnybos sistemos statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (pvz., Policijos įstatyme, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatyme, Viešojo saugumo tarnybos įstatyme) yra įtvirtinta unifikuota (vienoda) prievartos panaudojimo tvarka ir pagrindai . VSIJA projekte nustatomi VSAT rėmėjų prievartos panaudojimo pagrindai ir tvarka nėra savaime
„nauji“ – jie yra suderinti su Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 28
str. nustatytomis prievartos panaudojimo sąlygomis. VSIJA projekte nustatyta, kad VSAT rėmėjai turi teisę panaudoti prievartą tik kartu su VSAT pareigūnais, bet ne vienasmeniškai (savarankiškai). Taigi VSAT rėmėjų prievartos panaudojimo kontroliuojančiais (prižiūrinčiais) asmenimis būtų VSAT pareigūnai. Toks prievartos panaudojimo modelis nustatytas ir Policijos rėmėjų įstatyme, kurio 17 str. 1 d. nustatyta, kad p olicijos rėmėjai, kartu su policijos pareigūnais šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka vykdydami pareigas, gali panaudoti prievartą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 41 ir 42 str. nustatyta, kad ir šauliai tik kartu su policijos ir VSAT pareigūnais turi teisę panaudoti prievartą. Tad VSIJA projekte siūlomas prievartos panaudojimo modelis yra nuoseklus ir sistemiškai dera su policijos rėmėjams ir šauliams suteiktais įgaliojimais panaudoti prievartą .
Pagal VSIJA projekto nuostatas VSAT rėmėjai galėtų panaudoti tik „švelnesnes“ prievartos priemones – pvz., fizinę ir psichinę prievartą, specialiąsias priemones (antrankius, surišimo priemones), tačiau neturėtų teisės naudoti šaunamojo ginklo, sprogmenų, kurių panaudojimas galėtų sukelti pačias sunkiausias pasekmes asmens gyvybei ar sveikatai (teisė panaudoti šaunamąjį ginklą ir sprogmenis suteikta tik VSAT pareigūnams). Siekiant užtikrinti VSAT rėmėjų tinkamą pasirengimą panaudoti prievartą, Įstatymo projekte nustatyta, kad VSAT r ėmėjai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. VSIJA projekto nuostatos nedraudžia rėmėjais būti tiek einantiems pareigas, tiek buvusiems šauliams, statutiniams pareigūnams, kurie yra specialiai parengti ir apmokyti naudoti prievartos priemones. 3. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra
UNHCR) atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims norėtų pasinaudoti proga ir pateikti savo pastabas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-2385) (toliau – Užsieniečių įstatymo pakeitimų projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (Nr. XIVP-2383) pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projektas). 2. UNHCR, kaip biuras, kuriam Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja suteikė įgaliojimus teikti tarptautinę apsaugą pabėgėliams ir kartu su vyriausybėmis ieškoti nuolatinių pabėgėlių problemų sprendimų, yra tiesiogiai suinteresuotas prieglobsčio srities teisės aktų pasiūlymais [2] .
UNHCR statuto
pabėgėlių apsaugos priežiūrą, [3] o 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso [4] ir jos 1967 m. protokolas dėl pabėgėlių statuso (toliau kartu – 1951 m. Konvencija) įpareigoja valstybes bendradarbiauti su UNHCR vykdant jo įgaliojimus, ypač palengvinant UNHCR pareigą prižiūrėti 1951 m. konvencijos ir 1967 m. protokolo nuostatų taikymą (1951 m. Konvencijos 35 straipsnis ir 1967 m. Protokolo II straipsnis) [5] . 3. UNHCR priežiūros funkcija iš dalies vykdoma rengiant aiškinamąsias gaires dėl tarptautinių pabėgėlių dokumentų, ypač 1951 m. Konvencijos, nuostatų ir terminų reikšmės. Tokios gairės pateiktos UNHCR Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove ir vėlesnėse Tarptautinės apsaugos gairėse (toliau – UNHCR vadovas) [6] . UNHCR biuras taip pat vykdo savo priežiūros pareigą teikdamas pastabas dėl teisėkūros ir politikos pasiūlymų, turinčių įtakos jam rūpimų asmenų apsaugai ir ilgalaikiams sprendimams. II
pastabos
patvirtino Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projektą ir Užsieniečių įstatymo pakeitimų projektą. Šiuo metu abu įstatymų projektai laukia priėmimo Lietuvos Respublikos Seime. 5. Remiantis Aiškinamuoju raštu [7] , Užsieniečių įstatymo pakeitimai parengti siekiant įgyvendinti 2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimą byloje C-72/22 PPU M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą (toliau – byla C-72/22 PPU).
Dėl šios priežasties minėtu įstatymo projektu siekiama suderinti Užsieniečių įstatymą su Prieglobsčio procedūrų direktyva (2013/32/ES) [8] ir Priėmimo sąlygų direktyva (2013/33/ES) [9] . 6. UNHCR palankiai vertina tai, kad Užsieniečių įstatymo pakeitimų projektu atkuriama pareiga suteikti kuo palankesnes galimybes Lietuvos teritorijoje esantiems užsieniečiams pateikti prašymą suteikti prieglobstį Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), neatsižvelgiant į jų atvykimo būdą ir visapusiškai laikantis negrąžinimo principo. Svarbu ir tai, kad siūlomais pakeitimais neteisėtas sienos kirtimas bus išbrauktas iš galimų prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų. 7. UNHCR pripažįsta, kad Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projekto tikslas – spręsti praktinius iššūkius, su kuriais susiduria VSAT, siekdama užtikrinti veiksmingą valstybės sienos apsaugą ir kontrolę, užkirsti kelią piktnaudžiavimui sienų valdymo ir prieglobsčio sistemomis bei veiksmingai valdyti mišrius migracijos srautus [10] . Tačiau UNHCR susirūpinimą kelia tai, jog Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projekte ir toliau numatoma galimybė neleisti atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai sieną kertantiems asmenims, kuriems gali reikėti tarptautinės apsaugos, nepaprastosios padėties metu. 8. UNHCR nuomone, abu įstatymų projektai yra tiesiogiai susiję su pabėgėlių apsauga ir turi būti suderinti su tarptautine ir regionine pabėgėlių ir žmogaus teisių teise. Taip pat svarbu dar kartą akcentuoti, kad veiksmingos pasienio procedūros, kuriomis užtikrinamos teisinės ir procedūrinės apsaugos priemonės bei laikomasi tarptautinės ir ES teisės, įskaitant negrąžinimo principą, yra įmanomos [11] . 9.
Lietuvos valdžios institucijomis ir teikti techninę pagalbą užtikrinant, kad pakeitimų projektas visiškai atitiktų Lietuvos įsipareigojimus, kylančius iš tarptautinės pabėgėlių teisės, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir Europos prieglobsčio teisyno, kurie yra privalomi ir išlieka tebetaikomi esamai situacijai. Pritarti Komitetas pritaria patikslintam Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pateiktam siūlymui. Žr. Komiteto siūlymą. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra
2 III Konkretūs pastebėjimai
būdo
pakeitimai (14012 straipsnio 1 dalis) kartu su dabartiniu Užsieniečių įstatymo 14011 straipsniu numato atvykimą į Lietuvos teritoriją ir galimybę pasinaudoti prieglobsčio procedūromis bet kuriam asmeniui, kuris prašo prieglobsčio pasienyje arba sulaikymo vietoje, nepriklausomai nuo atvykimo būdo ir visiškai laikantis negrąžinimo principo. 11. Tuo pat metu siūlomoje Valstybės sienos įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje numatyta, jog ekstremaliosios situacijos, kurią sukėlė masinis atvykimas prie sienos, atveju ir siekiant išsaugoti nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktus arba pažeisdami nustatytą sienos kirtimo tvarką, neįleidžiami į Lietuvos teritoriją. Siūlomame straipsnyje reikalaujama, kad tokios nuostatos užsieniečiams būtų taikomos individualiai, ir numatoma taikyti išimtis, kai užsieniečiai bėga nuo karinės agresijos ar persekiojimo arba turėtų būti įleisti dėl humanitarinių priežasčių.
Be to, projekto nuostatoje numatyta, jog užsieniečiai, kirtę valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktus arba pažeidžiant valstybės sienos kirtimo tvarką ir esantys pasienio zonoje, nelaikomi esančiais Lietuvos teritorijoje, tačiau, remiantis individualių poreikių įvertinimu, gauna visą reikalingą skubią medicininę ar humanitarinę pagalbą [12] . 12. UNHCR mano, kad Užsieniečių įstatymo pakeitimų projektui gali pakenkti siūlomi Valstybės sienos įstatymo pakeitimai. UNHCR nuomone, siūlomoje nuostatoje numatoma speciali procedūra, taikoma ekstremalioje situacijoje, kurią sukelia masinis atvykimas prie sienos, ir pagal kurią sienos apsaugos pareigūnai galės neįleisti į teritoriją neteisėtai atvykusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, kaip panašios nuostatos įgyvendinamos šiuo metu [13] , siūloma formuluotė reiškia, jog asmenims, kuriems gali reikėti tarptautinės apsaugos, gresia atstūmimo praktika. 13. 4 straipsnio 13 dalyje numatytos procedūros dar turi būti atskirai apibrėžtos. UNHCR pažymi, kad visi asmenys, išreiškiantys norą prašyti tarptautinės apsaugos, turi būti įleisti į teritoriją ir nukreipti prieglobsčio procedūroms be jokio papildomo išankstinio patvirtinimo ar įvertinimo, kad jie „bėga nuo karinės agresijos“ arba „persekiojimo“. Be to, UNHCR nori akcentuoti, jog individualios procedūros turėtų būti pagrįstos svarbiomis procedūrinėmis apsaugos priemonėmis, kad prieglobsčio prašytojams būtų užtikrinta efektyvi ir greita prieiga prie prieglobsčio procedūros ir prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimas. Asmens negrąžinimo principas yra pagrindinis tarptautinės pabėgėlių apsaugos principas, nuo kurio negalima nukrypti 14.
Aiškinamajame rašte, pridedamame prie Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projekto, inter alia , teigiama, kad siūloma
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) Protokolo Nr. 4
EŽTT) bylose N.D. ir N.T. prieš Ispaniją [14] ir A.A. ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją [15] . Minėtame rašte taip pat pabrėžiama, jog EŽTK 15 straipsnis leidžia nukrypti nuo konvencijos nuostatų karo ar kitos nepaprastosios padėties atveju, o 1951 m. Konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje numatyta negrąžinimo principo išimtis, pagal kurią „ši nuostata negali būti taikoma pabėgėliams, dėl svarbių priežasčių laikomiems pavojingais šalies, kurioje jie yra, saugumui.“
yra esminė tarptautinės pabėgėlių apsaugos dalis, nuo kurios negalima nukrypti, kaip numatyta 1951 m. Konvencijoje ir tarptautiniuose bei regioniniuose žmogaus teisių dokumentuose, tarptautinėje paprotinėje teisėje bei įtvirtinta teismų praktikoje [17] . Grąžinimo draudimas taikomas bet kokios formos priverstiniam išsiuntimui, įskaitant deportaciją, išsiuntimą, neoficialų perkėlimą, išstūmimą ir neįleidimą pasienyje [18] . Jis taikomas ne tik asmens grąžinimui į kilmės šalį, bet ir priverstiniam išsiuntimui į bet kurią kitą trečiąją šalį, kai asmuo turi pagrindo baimintis persekiojimo, rimtų žmogaus teisių pažeidimų ar kitos didelės žalos, arba iš kurios jis gali būti išsiųstas į savo kilmės šalį (netiesioginis arba grandininis grąžinimas) [19] . 16. UNHCR taip pat mano, kad svarbu priminti, jog negalima nukrypti nuo negrąžinimo principo net ir nepaprastosios padėties metu arba tais atvejais, kai trečioji šalis instrumentalizuoja neteisėtos migracijos srautus [20] . Nei 1951 m.
Nei 1951 m. Konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje, nei ES prieglobsčio teisėje nenumatytas teisinis pagrindas, leidžiantis sustabdyti prašymų suteikti prieglobstį priėmimą. Nors valstybės turi suverenią teisę valdyti ir kontroliuoti savo sienas, tačiau šiai prerogatyvai taikomi tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai, kurių valstybės privalo sąžiningai laikytis. Pagal EŽTK, nors 15 straipsnyje leidžiama nukrypti nuo tam tikrų teisių išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau aiškiai draudžiama nukrypti nuo EŽTK 2 ir 3 straipsnių, įskaitant negrąžinimo principą [21] . Negrąžinimo principo laikymasis reikalauja leisti neteisėtai į Lietuvą atvykusiam prieglobsčio prašytojui pasilikti šalyje bent laikinai, kol bus išnagrinėtas jo prašymas suteikti prieglobstį, kitu atveju teisė prašyti prieglobsčio ir negrąžinimo principas netektų prasmės [22] . Negrąžinimo įsipareigojimai taikomi visais atvejais, kai valstybė vykdo jurisdikciją
įstatymo 4 straipsnio 13 dalį neteisėtai atvykę ir pasienio ruože esantys asmenys nelaikomi esančiais Lietuvos teritorijoje. Šiuo atžvilgiu UNHCR norėtų pabrėžti, jog, nepaisant jokios teisinės neatvykimo fikcijos, valstybės privalo laikytis savo įsipareigojimų pagal 1951 m. Konvenciją, tarptautinius žmogaus teisių dokumentus ir ES pagrindinių teisių chartiją [23] . Visų pirma, grąžinimo draudimas taikomas visur, kur valstybė vykdo jurisdikciją, įskaitant pasienį [24] . Iš to išplaukia, kad pasienio ruože esantiems prieglobsčio prašytojams turi būti sudarytos sąlygos naudotis visomis teisėmis ir garantijomis, kurias jiems suteikia tarptautinė pabėgėlių ir žmogaus teisių teisė ir ES prieglobsčio teisės aktai. Tai apima teisę likti teritorijoje, kol bus išnagrinėti jų prašymai suteikti prieglobstį. 18.
projektas nustato neatvykimo fikciją, kuri gali užkirsti kelią prieglobsčio prašytojams pasinaudoti teise prašyti prieglobsčio ir pateikti prašymus suteikti prieglobstį Valstybės sienos apsaugos tarnybai Lietuvos teritorijoje, kaip numatyta siūlomame Užsieniečių įstatymo 14012 straipsnyje. Todėl ši garantija gali netekti prasmės, nes atitinkamiems asmenims pirmiausia būtų taikoma atstūmimo praktika, ir dėl to būtų pažeistas negrąžinimo principas. UNHCR siūlo vietoj to apsvarstyti galimybę sukurti apsaugos požiūriu jautrias pasienio procedūras, kuriose būtų išlaikytos teisinės ir procedūrinės apsaugos priemonės ir būtų laikomasi tarptautinės ir ES teisės, įskaitant negrąžinimo principą [25] . 19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, UNHCR rekomenduoja, kad siūloma Valstybės sienos įstatymo 4 straipsnio 13 dalis būtų peržiūrėta, siekiant užtikrinti jos suderinamumą su siūlomu Užsieniečių įstatymo 14012 straipsniu ir garantuoti, jog visi asmenys, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, galėtų nedelsdami prašyti prieglobsčio pagal tarptautinius, ES ir nacionalinius pabėgėlių teisės aktus. Atsakomybės netaikymas už neteisėtą sienos kirtimą ir su sulaikymu susijusios apsaugos priemonės pasienio procedūrų metu
[26] ir ESTT sprendimą byloje C-72/22 PPU [27] , Užsieniečių įstatymo pakeitimų projekte siūloma išbraukti neteisėtą sienos kirtimą iš prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų sąrašo. Kartu UNHCR su susirūpinimu pažymi, kad Užsieniečių įstatymo pakeitimų projekte vis dar išlieka nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatos, kurios leidžia prieglobsčio prašytojus apgyvendinti uždarose apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje [28] .
Pagal Užsieniečių įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, jeigu taikomos nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatos, prieglobsčio prašytojai turi būti apgyvendinti uždarose apgyvendinimo vietose iki 6 mėnesių. 21. Šiuo atžvilgiu UNHCR norėtų remtis byla C-72/22 PPU, kurioje ESTT pabrėžė, kad nors privalomas prieglobsčio prašytojų buvimas uždarose apgyvendinimo vietose formaliai nelaikomas sulaikymu pagal Lietuvos teisę, toks buvimas prilygsta sulaikymui, kaip apibrėžta Priėmimo sąlygų direktyvos
„negali išeiti iš centro teritorijos be leidimo arba palydos.“
nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos UNHCR taip pat akcentavo, jog judėjimo apribojimai, numatyti nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos nuostatose, reglamentuojančiose pasienio procedūrą, prilygsta sulaikymui. UNHCR padarė išvadą, kad „ pakeitimų projekte numatytų judėjimo apribojimų intensyvumas ir trukmė, kartu su ribotomis galimomis apsaugos priemonėmis, nukrypsta nuo tarptautinės teisės ir gali sukurti nereikalingą prieglobsčio procedūrų neefektyvumą ir kliūtis.“
Užsieniečių įstatymo 1408 straipsnį, siekiant jį suderinti su tarptautine ir ES teise bei standartais.
1408 straipsnį turėtų būti įtrauktos reikiamos procedūrinės apsaugos priemonės, pavyzdžiui, individualus vertinimas, būtinumo ir proporcingumo reikalavimai, alternatyvos sulaikymui, ne ilgesnis kaip keturių savaičių trukmės privalomo buvimo uždarose apgyvendinimo vietose terminas ir galimybė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba ir teismine peržiūra. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Raudonasis Kryžius 2023-03-08 Lietuvos Raudonasis Kryžius – organizacija, dirbanti žmogaus teisių apsaugos srityje – susipažino su Lietuvos Respublikos Seimui pateiktais Lietuvos
231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektu Nr. XIVP-2383 [31] (toliau – VSIJA įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67,1408 , 14012 straipsnių pakeitimo ir 14011 ,14017 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIVP-2385 [32] (toliau – UTP įstatymo projektas) ir teikia pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Suprantame kylančius iššūkius ir pabrėžiame tai, kad šioje srityje dirbančios organizacijos padeda valstybei atliepti bazinius humanitarinius poreikius. Tačiau taip pat tikime, kad pagrindines žmogaus teises būtina užtikrinti ir esant tokiai kritinei situacijai. I.
VSIJA įstatymo projektu įteisinama vadinamoji „apgręžimo politika“, kuri faktiškai atima iš neteisėtai valstybės sieną kirtusio užsieniečio galimybę kreiptis dėl prieglobsčio ir tokiu būdu pažeidžia vieną pagrindinių teisių – teisę į prieglobstį. Siūlomas mechanizmas nėra suderinamas su Europos Sąjungos teise, kuri nustato aiškias taisykles tiek prieglobsčio prašymo pateikimui, tiek neteisėtai šalyje esančių užsieniečių grąžinimui, bei turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus. Nors VSIJA įstatymo projekte numatyta, kad automatinis „apgręžimas“ tam tikrai kategorijai asmenų netaikomas, vis dėlto siūlomas tokių asmenų apibrėžimas yra teisiniu požiūriu ydingas, abstraktus bei paliekantis šios išimties taikymą vykdomosios valdžios diskrecijai. Žemiau pateikiame detalesnes pastabas dėl VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatų.
įstatymo projekto 2 straipsnio nesuderinamumo su valstybės pareiga kiekvienam užsieniečiui sudaryti sąlygas kreiptis dėl prieglobsčio VSIJA įstatymo projekto 2 straipsniu, kuriuo VSIJA įstatymo 4 straipsnis papildomas 13 dalimi, siūloma įstatymo lygiu įteisinti vadinamąją „apgręžimo politiką“, tačiau, mūsų vertinimu, siūlomas reglamentavimas nėra suderinamas su Europos Sąjungos teise, kadangi nepagrįstai atima iš neteisėtai valstybėje narėje esančio trečiosios šalies piliečio teisę pateikti tarptautinės apsaugos prašymą šios valstybės narės teritorijoje. 2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime byloje M. A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai (C‑72/22 PPU) pažymėta [33] , kad 2013 m. birželio
apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau - Direktyva 2013/32) 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas veiksnus suaugęs asmuo turi teisę prašyti tarptautinės apsaugos savo vardu .
Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad bet kuris trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės turi teisę prašyti tarptautinės apsaugos valstybės narės teritorijoje, įskaitant jos pasienį ar tranzito zonas, net jeigu jis šioje teritorijoje yra neteisėtai . Ši teisė turi būti jam pripažinta, nesvarbu, kokia tikimybė, kad toks prašymas bus patenkintas . Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta valstybių narių pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos paprašę asmenys turėtų veiksmingą galimybę prašymą pateikti kuo greičiau. Atsižvelgiant į tai, visų pirma pažymėtina, kad prašant tarptautinės apsaugos, įregistruojant prašymą ir jį pateikiant turi būti paisoma Direktyvos 2013/32 tikslo užtikrinti galimybę veiksmingai, t. y. kuo paprasčiau, pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra. Be to, teisė prašyti tokios apsaugos lemia, pirma, tai, kad turi būti paisoma teisės, kad prašymas būtų pateiktas, įregistruotas ir išnagrinėtas per Direktyvoje 2013/32 nustatytus terminus, ir, antra, svarbiausia, tai, kad būtų užtikrintas teisės į prieglobstį, garantuojamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnyje, veiksmingumas. Tokiu būdu, teisinis režimas, kaip antai nustatomas VSIJA įstatymo projekto 2 straipsniu, yra nesuderinamas su minėtomis Direktyvos 20132/32 nuostatomis, kadangi faktiškai atima iš užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose, galimybę kreiptis dėl prieglobsčio. Teisingumo Teismo vertinimu, nepaprastosios padėties arba ekstremalios situacijos paskelbimas neatleidžia valstybės nuo pareigos užtikrinti prieigą prie prieglobsčio procedūros.
Šiuo klausimu teismas pažymėjo, kad negalima bendrai remtis grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, kylančia dėl masinio trečiųjų šalių piliečių antplūdžio, ir taip pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 72 straipsnį pateisinti nuostatos, pagal kurią iš neteisėtai valstybėje narėje esančio trečiosios šalies piliečio de facto atimta teisė pateikti tarptautinės apsaugos prašymą šios valstybės narės teritorijoje. Teismo nuomone, valstybės saugumo bei viešosios tvarkos ir žmogaus teisių apsaugos interesus galima suderinti taikant tarptautinius standartus atitinkančias specialias procedūras, kuriomis siekiama įvertinti tarptautinės apsaugos prašymų priimtinumą tais atvejais, kai prašytojo elgesys rodo, kad jo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba juo piktnaudžiaujama. Šios procedūros leidžia valstybėms narėms prie Sąjungos išorės sienų vykdyti savo pareigas viešosios tvarkos palaikymo ir vidaus saugumo užtikrinimo srityje, nesant reikalo naudotis nukrypti leidžiančia nuostata pagal SESV 72 straipsnį. Tokiu būdu, vien tai, kad siūloma VSIJA įstatymo
paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką
“, nepateisina nukrypimo nuo valstybės pareigos kiekvienam
trečiosios šalies piliečiui sudaryti sąlygas kreiptis dėl prieglobsčio.
Apibendrindamas savo išvadas byloje M.A. (C‑72/22 PPU), Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyvos 2013/32/ES 6 straipsnis ir 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neteisėtai šalyje esantys trečiųjų šalių piliečiai faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje . Tokiu būdu, teisinis režimas, kaip antai nustatomas VSIJA įstatymo projekto 2 straipsniu, yra nesuderinamas su Europos Sąjungos teise. Šiuo klausimu papildomai pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, teisės normų kolizijos atveju Europos Sąjungos teisės normos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus . Taigi, net ir įtvirtinus nacionalinėje teisėje Europos Sąjungos teisei prieštaraujančią nuostatą, jos taikymas pažeistų ne tik atitinkamas Europos Sąjungos teisės normas, bet ir, tikėtina, Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Direktyvos 2013/32
Remiantis VSIJA įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, projekto rengėjai vadovaujasi Direktyvos 2013/32
valstybės narės gali reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikti asmeniškai ir (arba) nurodytoje vietoje .
Anot VSIJA įstatymo projekto rengėjų, ši nuostata leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima pateikti prieglobsčio prašymus. Remiantis aiškinamuoju raštu, prie išorinės Europos Sąjungos sienos su Baltarusijos Respublika yra 6 veikiantys valstybės sienos perėjimo punktai, kuriuose užsieniečiai, norintys kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, gali pateikti prašymą. Šiuo klausimu pažymėtina, kad, skirtingai negu Lietuvos Respublikos teisės aktai, Direktyva 2013/32 aiškiai atskiria 2 sąvokas: „pasiprašymą prieglobsčio“ (angl. „ making an application“ ), kuris gali būti išreikštas bet kokia forma, ir „prašymo pateikimą“ (angl. „ lodging an application“ ), kuriam artimiausias analogas Lietuvoje būtų prieglobsčio prašymo formalus registravimas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS). VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte minima Direktyvos 2013/32
„prašymo pateikimą“ (angl. „ lodging an application“ ), tačiau nenumato jokių galimų apribojimų „pasiprašymui prieglobsčio“ (angl. „making an application“ ). Remiantis Direktyvos 2013/32 2 straipsnio (c) punktu, būtent nuo „pasiprašymo“ momento užsienietis laikomas „prieglobsčio prašytoju“ ir naudojasi su tokiu statusu susijusiomis teisėmis, o Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 1 dalis nustato, per kiek laiko nuo „pasiprašymo prieglobsčio“ prašymas turi būti formaliai registruotas.
Apibendrinus,
įstatymo projekto aiškinamajame rašte minima Direktyvos 2013/32
valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima „pasiprašyti prieglobsčio“ (angl. „making an application“ ), bei reglamentuoja išskirtinai „prašymo pateikimą“ (angl. „lodging an application“ ), t. y. tokių prašymų formalų registravimą. Atitinkamai, minėta nuostata nepateisina siūlomo reglamentavimo, kuriuo remiantis užsieniečiai, pasiprašę prieglobsčio kitoje, nei „nurodytoje“ vietoje (viename iš
, būtų nelaikomi „prieglobsčio prašytojais“ ir apgręžiami.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija Remiantis VSIJA įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, siūlomas teisinis reguliavimas paremtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais bylose N.D. ir N.T. v. Ispanija [34] ir A.A. ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją [35] . Šiuo klausimu pažymėtina, kad minėtose bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas pateikė išaiškinimus, visų pirma susijusius su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 protokolo nuostatomis, bet ne su Europos Sąjungos acquis . Kitaip tariant, vien tai, kad atitinkama valstybės taikoma praktika neprieštarauja minėtos Konvencijos ar jos protokolų nuostatoms, automatiškai nereiškia, kad ji yra suderinama su Europos Sąjungos teise, kuri gali nustatyti aukštesnius apsaugos standartus.
Kaip teisingai nurodyta VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte, abejose minėtose bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas vertino ne tik neteisėto atvykimo faktą, bet, pirmiausia, tai, ar valstybė sudarė veiksmingą galimybę užsieniečiams atvykti teisėtu būdu, bei tai, ar konkrečiu atveju užsieniečiai turėjo rimtų priežasčių nepasinaudoti šia galimybe. Byloje N.D ir N.T prieš Ispaniją Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo ne tik teisinė prievolė priimti prieglobsčio prašymus pasienio kontrolės punkte, bet taip pat faktinė galimybė tai padaryti (
214 ). Byloje A.A ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, jog potencialūs prieglobsčio prašytojams buvo kokiais nors būdais trukdoma teisėtai atvykti į pasienio kontrolės punktą ir ten kreiptis dėl prieglobsčio ( § 121 ). Lietuvos Respublikos pasienyje su Baltarusijos Respublika 2021 m. susidariusi situacija VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte vadinama „hibridine agresija“, „hibridine ataka“ bei migracijos „instrumentalizavimu“, pabrėžiant, jog masiniai užsieniečių srautai buvo organizuojami Baltarusijos Respublikos valstybės institucijų. Anot Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos [36] , Baltarusijos teritorijoje yra (buvo) palapinių tipo stovyklavietės, kuriose migrantai yra pareigūnų laikomi ir neišleidžiami.
Remiantis Amnesty International
[37] , Baltarusijos pareigūnai sunkvežimiais nuveždavo migrantus iš Minsko iki pasienio ruožo, po to grupėmis nuvesdavo iki buferinės zonos, neretai iš abiejų pusių aptvertos tvora, bei prievarta varė sienos link, mušdami žmones guminėmis lazdomis bei grasindami užsiundyti tarnybinius šunis. Dienoms ar net savaitėms buferinėje zonoje įstrigusiems žmonėms Baltarusijos pareigūnai neleisdavo nei grįžti į šalies gilumą, nei palikti tvora aptvertos teritorijos. Panašius liudijimus 2022 m. surinko Human Rights Watch [38] . Iš esmės analogišką informaciją žiniasklaidai teikė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba [39]
N.D. ir N.T. v. Ispanija ir A.A. ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją , kuriais remiamasi VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte, Europos Žmogaus Teisių Teismas nevertino situacijos, kai asmenis sieną kirsti neleistinoje vietoje fiziškai verčia kitos valstybės ginkluoti pareigūnai. Be to, vertinant galimybės pateiktį prašymą suteikti prieglobstį valstybės sienos perėjimo punkte veiksmingumą, bene svarbiausias aspektas yra tas, kad iš Baltarusijos teritorijos atvykstantys asmenys iki kontakto su Lietuvos pareigūnais turi praeiti Baltarusijos pareigūnų kontrolę. Tik pastariesiems praleidus asmenis, jie gali pasiekti Lietuvos pasieniečius ir pasinaudoti teise pasiprašyti prieglobsčio.
Taigi, užsieniečių faktinė prieiga prie prieglobsčio procedūros pasienyje tiesiogiai priklauso nuo tų pačių Baltarusijos pareigūnų, kurie, remiantis, be kita ko, Lietuvos institucijų teikiama informacija, patys nuveža užsieniečius prie Lietuvos pasienio, nuveda iki valstybės sienos ir stumia per ją neleistinoje vietoje [40] . Pasak pačių užsieniečių, neretai Baltarusijos pareigūnai atima arba suplėšo jų turimus dokumentus. Beveik neabejotina, kad tokiomis aplinkybėmis Europos Žmogaus Teisių Teismas įžvelgtų svarių faktorių, trukdančių užsieniečiams pasirinkti teisėtą atvykimo į šalį būdą, tačiau į šias faktines aplinkybes VSIJA įstatymo projekte neatsižvelgiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo minimos sąlygos, leidžiančios vykdyti kolektyvinį migrantų išsiuntimą be teisės į formalias prieglobsčio prašymo procedūras, niekaip neatsispindi pasiūlyme dėl VSIJA įstatymo 4 straipsnio papildymo 13 dalimi, t. y., pvz., rimtos priežastys, neleidžiančios užsieniečiams kreiptis dėl prieglobsčio viename iš
punktų, nėra minimos tarp išimčių, kuomet ši nuostata netaikoma. Apibendrinus konstatuotina, kad VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnis nėra suderinamas su Direktyvos 2013/32 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise kreiptis dėl prieglobsčio, yra grindžiamas klaidingu Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 3 dalies turinio interpretavimu ir yra paremtas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose, kuriose nagrinėjamos situacijos reikšmingai skyrėsi nuo pasienyje su Baltarusija susidariusios padėties.
Papildomai, atsižvelgus į tai, kad VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte nuosekliai teigiama, jog visi prieglobsčio pasiprašyti norintys užsieniečiai turi veiksmingą galimybę tai padaryti Lietuvos Respublikos ambasadoje Minske arba valstybės sienos perėjimo punktuose, siūlome susipažinti su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2022 m. gruodį paskelbta tyrimo ataskaita [41] , kurioje detaliai paaiškinamos įvairios faktinės kliūtys, trukdančios užsieniečiams pasinaudoti minėtomis galimybėmis.
įstatymo projekto 2 straipsnio nesuderinamumo su užsieniečių grąžinimo procedūromis VSIJA įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomas reguliavimas iš esmės reiškia, kad neįleidimas (t. y. „apgręžimas“) taikomas visiems asmenims, kurie yra „ kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose “, neribojant šių veiksmų taikymo pasienio ruožu ir taikant juos taip pat valstybės teritorijos gilumoje nustatytiems asmenims. Tokia praktika būtų nesuderinama su 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2008/115), kurioje numatyti bendri standartai ir procedūros, taikytini neteisėtai šalyje esančiam trečiosios šalies piliečiui. Nors Direktyvos 2008/115 2 straipsnio 2 dalies a punktas leidžia valstybėms netaikyti visų direktyvoje numatytų procedūrų ir garantijų asmenims, kuriuos sulaikė ar suėmė dėl neteisėto valstybės narės išorės sienos kirtimo, t. y. kertant sieną ar netrukus po sienos kirtimo (angl.
„ in connection with the irregular crossing “), t ačiau net ir tokių asmenų atžvilgiu valstybės narės privalo laikytis negrąžinimo principo (Direktyvos 2008/115 4 straipsnio 4 dalies b punktas). Todėl asmenims, kuriuos sulaikė kertant sieną ar netrukus po sienos kirtimo turėtų būti užtikrinta galimybė naudotis prieglobsčio procedūra tiek pagal Direktyvą 2013/32, tiek ir pagal Direktyvą 2008/115. Apgręžimo priemonių taikymas visiems neteisėtai atvykusiems užsieniečiams, įskaitant tuos, kurie nustatyti teritorijos gilumoje, nesuderinamas su Direktyva 2008/115. Šią išvadą yra patvirtinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje Komisija prieš Vengriją (C-808/18) [42] . Anot Teisingumo Teismo, neteisėtai šalyje esančio trečiosios šalies piliečio priverstinį palydėjimą už jos teritorijoje esančios pasienio užkardos reikia prilyginti išsiuntimui iš šios teritorijos. Nors pagal Direktyvos 2008/115 3 straipsnio 5 punktą išsiuntimas suprantamas kaip fizinis išvežimas iš valstybės narės įvykdant prievolę grįžti, vis dėlto garantijos, susijusios su šioje direktyvoje numatytomis grąžinimo ir išsiuntimo procedūromis, prarastų savo veiksmingumą, jeigu valstybė narė galėtų nuo jų nukrypti, kai priverstinai palydi trečiosios šalies pilietį, o tai praktiškai prilygsta jo fiziniam išvežimui už jos teritorijos ribų. Pagal Direktyvoje 2008/115 nustatytas normas ir procedūras neteisėtai šalyje esančiam trečiosios šalies piliečiui turi būti taikoma grąžinimo procedūra su įgyvendinimo etapų tvarka, atitinkančia priemones, kurių reikia imtis siekiant įvykdyti iš esmės dėl jo priimtą sprendimą grąžinti, kad jis būtų žmoniškai repatrijuotas ir visiškai gerbiant jo pagrindines teises ir orumą.
Taigi, konstatavusios neteisėtą buvimą kompetentingos nacionalinės institucijos pagal Direktyvos 2008/115 6 straipsnio 1 dalį, nepažeisdamos jos 6 straipsnio 2–5 dalyse numatytų išimčių, turi priimti sprendimą grąžinti. Iš Direktyvos 2008/115 6 konstatuojamosios dalies taip pat matyti, kad šis sprendimas grąžinti turi būti priimtas laikantis teisingos ir skaidrios procedūros. Šios direktyvos 5 straipsnyje numatyta, kad kompetentinga nacionalinė institucija, ketinanti priimti sprendimą grąžinti, turi, pirma, laikytis negrąžinimo principo ir tinkamai atsižvelgti į vaiko interesus, atitinkamo trečiosios šalies piliečio šeimos gyvenimą ir sveikatos būklę ir, antra, išklausyti suinteresuotąjį asmenį šiuo klausimu. Taip pat Direktyvoje 2008/115 nustatyti formalūs reikalavimai, taikomi sprendimams grąžinti. Pagal jos 12 straipsnio 1 dalį šie sprendimai turi būti išdėstyti raštu ir nurodyti juos pagrindžiantys motyvai. Pagal jos
teisių gynimo priemones dėl šių sprendimų. Priėmus sprendimą grąžinti trečiosios šalies piliečiui, dėl kurio jis priimtas, pagal minėtos direktyvos
iš atitinkamos valstybės narės teritorijos. Pagal tos pačios direktyvos 8 straipsnį priverstinis išsiuntimas galimas tik kraštutiniu atveju, nepažeidžiant jos 9 straipsnio, pagal kurį valstybės narės įpareigojamos atidėti išsiuntimą jame nurodytais atvejais.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas konstatavo, kad, nepažeisdamos Direktyvos 2008/115 6 straipsnio 2–5 dalyse numatytų išimčių, prieš nuspręsdamos išsiųsti trečiųjų šalių piliečius iš šalies valstybės narės turi priimti sprendimą grąžinti trečiųjų šalių piliečius, neteisėtai esančius jų teritorijoje ir patenkančius į šios direktyvos taikymo sritį, laikydamosi joje nustatytų materialinių ir procedūrinių garantijų. Atsižvelgus į tai, VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlomo reguliavimo taikymas užsieniečiams, kurie kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose, tačiau buvo sulaikyti jau būnant valstybės teritorijos gilumoje, yra nesuderinamas su Direktyva 2008/115.
įstatymo projekto 2 straipsnio teisinio aiškumo Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šiuo požiūriu VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnis turi tam tikrų trūkumų. VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnyje numatyta išimtis, remiantis kuria siūlomos
įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostata „netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais
“. Nors sveikiname iniciatyvą apsaugoti tam tikras asmenų kategorijas nuo
automatinio „apgręžimo“, vis dėlto pastebime, kad siūloma formuluotė nėra aiški bei, nepaisant imperatyvumo, iš esmės palieka šios išimties taikymą vykdomosios valdžios diskrecijai.
Pvz., nesuprantama, ar tokia formuluotė reiškia, kad jau turi būti priimtas išankstinis sprendimas dėl konkrečių užsieniečių kategorijų „patekimo“ į teritoriją ir pasienio pareigūnams tereikia „užtikrinti“ šio sprendimo įgyvendinimą. Jei taip, VSIJA įstatymo projekto siūloma norma nenustato nei kas, nei kokiais teisiniais kriterijais remdamasis priima tokį sprendimą. Kita vertus, jei tokio pobūdžio išankstinio sprendimo nėra ir pasienio pareigūnai patys vietoje įvertina, ar konkretus užsienietis „traukiasi nuo karinės agresijos ar persekiojimo“, tuomet taip pat nesuprantama kokiu būdu, kokia tvarka bei kokiais kriterijais remiantis atliekamas šis vertinimas. Pvz., prieglobsčio srityje vertinimas, ar tam tikras užsienietis pagrįstai baiminasi persekiojimo, atliekamas vadovaujantis aibe nacionalinių, regioninių ir tarptautinių teisės aktų, be to, nustatant konkrečius kvalifikacinius reikalavimus tokio pobūdžio vertinimą atliekantiems asmenims, atitinkamas procedūras ir saugiklius. Pavedant pasienio pareigūnams spręsti, ar tam tikras užsienietis bėga nuo persekiojimo (kas yra prieglobsčio procedūros vertinimo objektas),
įstatymo p rojektu iš esmės praplečiama Valstybės sienos apsaugos tarnybos kompetenciją, suteikiant jai už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą atsakingos institucijos įgaliojimus. Tai nesuderinama su Direktyva 2013/32, kuria remiantis „visoms procedūroms valstybės narės paskiria sprendžiančiąją instituciją, kuri bus atsakinga už tinkamą prašymų nagrinėjimą pagal šią direktyvą. Valstybės narės užtikrina, kad tokia institucija turėtų tinkamus išteklius, įskaitant pakankamą kompetentingų darbuotojų skaičių, kad galėtų savo užduotis atlikti pagal šią direktyvą.“ (Direktyvos 2013/32 4 straipsnio 1 dalis).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra pabrėžęs sprendžiančiosios institucijos vaidmeniui teikiamą svarbą Europos Sąjungos teisėje ir nurodė, kad iš Direktyvos 2013/32 matyti, kad tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimas administracinėse arba kvaziteisminėse institucijose, turinčiose specialių išteklių ir šią sritį išmanančių darbuotojų, yra pagrindinis minėta direktyva nustatytų bendrų procedūrų etapas ( Žr., be kita ko, 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Addis (C-517/17, EU:C:2020:579, 61 punktas). Lietuvoje sprendžiančiosios institucijos įgaliojimai suteikti Migracijos departamentui, tuo tarpu Valstybės sienos apsaugos tarnyba šių funkcijų vykdyti negali. Šis klausimas tampa dar opesnis, įvertinus tai, kad VSIJA įstatymo projekte nepateikta apibrėžčių tokių vartojamų sąvokų, kaip „karinė agresija“,
„persekiojimas“ ar „humanitariniai tikslai“. Pažymėtina, kad „karinė
agresija“ neapima visų ginkluoto konflikto formų, o bona fide pabėgėlis nebūtinai turi patirti persekiojimą praeityje. Atsižvelgus į tai, kad minėta išimtis, lyginant net ir su kitais sakiniais VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnyje, yra abstrakti ir neapibrėžta, abejotina, ar pasienio pareigūnas, kuris įpareigotas nuspręsti vietoje, ar konkrečioje situacijoje ši išimtis taikytina, sugebės suprasti jos turinį. Atitinkamai, ji, kaip teisės norma, nėra tinkama.
straipsnio 13 dalies tobulinimo Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūlome išbraukti pasiūlymą dėl VSIJA įstatymo 4 straipsnio papildymo 13 dalimi iš VSIJA įstatymo projekto bei susilaikyti nuo atvykstančių užsieniečių „apgręžimo“, kai asmens gyvybei ar sveikatai gresia pavojus, įskaitant bet neapsiribojant pažeidžiamais asmenimis .
Vis dėlto, suprasdami valstybei kylančius iššūkius ir žinodami apie politinę valią vienu ar kitu būdu įteisinti užsieniečių „apgręžimo“ mechanizmą, alternatyviai siūlome:
1Performuluoti numatytą išimtį, nustatant,
kad „ ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais užsieniečiai siekia įgyvendinti teisę į prieglobstį , taip pat kai asmens gyvybei ar sveikatai gresia pavojus
“. Taip suformuluota išimtis tiek apimtų šiuo metu
įstatymo p rojekte įvardintas asmenų kategorijas, tiek būtų suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais. 2. Nustatyti, kad ši nuostata taikoma užsieniečiams , kuriuos sulaikė ar suėmė dėl neteisėto valstybės narės išorės sienos kirtimo, t. y. kertant sieną ar netrukus po sienos kirtimo, pvz.: „<...> užsieniečiai, sulaikyti ar suimti kertant ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną ar netrukus po valstybės sienos kirtimo tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami“. Taip suformuluota teisės normos taikymo sritis būtų suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais. Manome, kad siūlomi pakeitimai bent iš dalies padėtų išspręsti VSIJA įstatymo projekte identifikuotas problemas bei išvengti siūlomo reglamentavimo sąlygojamų ilgalaikių neigiamų padarinių suinteresuotiems asmenims.
Papildomai pažymime, kad siūlomi pakeitimai nereikalautų iš valstybės papildomų išlaidų.
<...>
Pritarti Komitetas pritaria patikslintam Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pateiktam siūlymui. Žr. Komiteto siūlymą. 2. Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2023-03-13 Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), susipažinęs su Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 (Įstatymas) I ir III skyrių, 4,
231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektu Nr. XIVP-2383, teikia pastabas ir pasiūlymus šiam projektui. 2.1 Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2023-03-132 Dėl prieigos prie prieglobsčio procedūrų ribojimo Projektu siūloma papildyti Įstatymo 4 str. nauja 13 dalimi, kuri numato, jog paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidę sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos teritoriją neįleidžiami. Ši nuostata, remiantis projektu, būtų taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir nebūtų taikoma, kai siekiama užtikrinti nuo karinės agresijos ar persekiojimo besitraukiančių užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba tokį patekimą humanitariniais tikslais.
Pažymėtina, kad toks siūlomas reguliavimas suponuoja, kad nereguliariai sieną ketinantys kirsti ar ją kirtę užsieniečiai, taip pat ir galimai siekiantys prieglobsčio, į Lietuvos teritoriją būtų neįleidžiami, t.y. būtų atstumiami nuo Lietuvos Respublikos sienos arba, kirtę sieną ir esantys Lietuvos teritorijoje, būtų grąžinami /išsiunčiami iš Lietuvos teritorijos atgal į šalį, iš kurios kirto sieną. Pažymėtina, kad tokiu būdu būtų stipriai apribota prieglobsčio prašytojų prieiga prie prieglobsčio procedūrų, teisė prašyti prieglobsčio ir teisė likti valstybės teritorijoje, kol toks prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas. 2023-01-13 registruoto Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) pakeitimų projekto 4 str. numato galimybę ekstremalios situacijos metu, esant Lietuvos teritorijoje, pateikti prieglobsčio prašymą Valstybės sienos apsaugos tarnybai, neapribojant šios teisės asmenims, sieną kirtusiems nereguliariai.
Tad siūlomi Įstatymo pakeitimai nederėtų su šio UTPĮ pakeitimų projekto nuostatomis; be to, siūlomi Įstatymo pakeitimai nederėtų ir su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimu byloje M.A., C‑72/22 PPU, kad pagal ES teisę draudžiamos tokios valstybės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra, inter alia , paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neteisėtai šalyje esantys trečiųjų šalių piliečiai faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje. [43] Toks reguliavimas yra nesuderinamas ir su Jungtinių Tautų konvencijoje dėl pabėgėlių statuso įtvirtintu negrąžinimo principu, kuomet asmuo negali būti grąžinamas į valstybę, kur jam galėtų grėsti persekiojimas, arba į trečiąją šalį, kurioje jam grėstų išsiuntimas į tokią valstybę (vadinamasis „chain refoulment“). Remiantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) 2022 m. stebėsenos ataskaita, galimybės pateikti prieglobsčio prašymus kertant sieną reguliariu būdu, t.y. tarptautiniuose pasienio punktuose, taip pat Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Baltarusijoje, yra stipriai ribotos; ataskaitoje daroma išvada, jog „surinkti duomenys rodo, kad pateikti prieglobsčio prašymą VSAT PKP gali tik tie užsieniečiai, kuriuos praleido Baltarusijos pareigūnai.
Be to, netgi tais atvejais, kai užsieniečiams pavyksta pasiekti VSAT pareigūnus, jų prieglobsčio prašymai būna neregistruojami, o jie patys – grąžinami į Baltarusijos pusę“. [44] Ataskaitoje taip pat konstatuota, jog pateikti prieglobsčio prašymą LR ambasadoje Minske gali tik tie užsieniečiai, kurie turi galiojantį kelionės dokumentą bei teisėtą buvimą Baltarusijoje patvirtinantį dokumentą; be to, tolesnė tokio prašymo nagrinėjimo tvarka nėra tinkamai reglamentuota, o prašymus pateikę žmonės „laukia nežinioje ir susiduria su išsiuntimo į kilmės valstybę rizika taip ir nesulaukus MD (Migracijos departamento) sprendimo“. [45] Pritarti Komitetas pritaria patikslintam Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pateiktam siūlymui. Žr. Komiteto siūlymą. 2.2 Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2023-03-13 Dėl individualaus vertinimo Nors projektu numatyta, kad nuostata dėl neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją nebūtų taikoma nuo karinės agresijos ar persekiojimo besitraukiančių užsieniečių atžvilgiu, taip pat užsieniečių, įleidžiamų į Lietuvos teritoriją humanitariniais tikslais, projektu suponuojama, kad sprendimus įleisti arba neįleisti ir /ar grąžinti užsienietį turėtų priimti Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vertindama, ar asmuo atitinka užsieniečio, besitraukiančio nuo karinės agresijos ar persekiojimo, ar asmens, įleidžiamo į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais, apibrėžimą.
Tačiau vertinimas, ar užsienietis bėga nuo karinės agresijos ir /ar persekiojimo, iš esmės prilygsta vertinimui, ar egzistuoja pagrindas tokiam užsieniečiui suteikti prieglobstį Lietuvoje, t.y. pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą. Tad, pagal kompetenciją, ir remiantis UTPĮ nuostatomis, tokį vertinimą gali atlikti ne VSAT, o tik Migracijos departamentas, kuris yra kompetentinga institucija Lietuvoje prieglobsčio prašymams nagrinėti. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūroms yra taikomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir atitinkami standartai, užtikrinantys tokių procedūrų sąžiningumą, įtvirtinantys pareigą rūpestingai išnagrinėti prašymus, ir kt. Vertinant, ar asmens prašymas pagrįstas, yra apklausiamas pats prieglobsčio prašytojas, renkama kilmės šalies informacija, atliekami kiti veiksmai. Akivaizdu, kad toks vertinimas negali būti atliktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos užsieniečiams, ketinantiems nereguliariai kirsti sieną ar ją nereguliariai kirtusiems ir esantiems Lietuvos teritorijoje pasienio zonoje, kur tam nėra jokių adekvačių sąlygų. Be to, tikėtina, kad, VSAT neturint reikiamos kompetencijos, toks vertinimas praktikoje būtų paviršutiniškas ir nesuteikiantis jokių garantijų bei saugiklių nuo savavališko asmenų grąžinimo /išsiuntimo.
Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2022 m. stebėsenos ataskaita, 2022 m. prieglobsčio prašymai iš Baltarusijos ir Rusijos Federacijos piliečių buvo priimami, taip pat ir jiems sieną kirtus nereguliariai, tačiau asmenys, atvykę iš Artimųjų Rytų, Afrikos ar Azijos šalių būdavo grąžinami į Baltarusijos teritoriją, išskyrus retus atvejus, kai asmenys buvo įleisti dėl kritinės sveikatos būklės ar Europos Žmogaus Teisių Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. [46] Taigi akivaizdu, kad toks vertinimas dabartinėje VSAT praktikoje yra selektyvus ir atliekamas „iš pažiūros“. [47] Tačiau net jeigu projektu ar poįstatyminiu teisės aktu ir būtų įtvirtinta detalesnė tokio individualaus vertinimo tvarka, kaip minėta, šis vertinimas iš esmės prilygsta vertinimui, ar asmuo turi pagrindą gauti prieglobstį Lietuvoje, o tokį vertinimą atlieka ne VSAT, o būtent Migracijos departamentas, remiantis UTPĮ ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu. Pavyzdžiui, 2021-2022 m. Migracijos departamentas suteikė prieglobstį 227 Afganistano piliečiams [48] , 93 Sirijos piliečiams, 35 Eritrėjos piliečiams [49] , tačiau, kaip minėta aukščiau, remiantis LRK stebėsenos ataskaita, asmenys,
Azijos), buvo neįleidžiami į Lietuvos Respublikos teritoriją arba iš jos grąžinami atgal į Baltarusiją.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlome atsisakyti Įstatymo pakeitimo projektu siūlomo Įstatymo 4 str. papildymo 13 dalimi, kadangi toks reguliavimas nederėtų su tarptautiniais ir ES teisės aktais, nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, ženkliai apribotų JT Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso įtvirtintą teisę prašyti prieglobsčio, teisę likti šalyje, kol nagrinėjamas prieglobsčio prašymas, bei Konvencijoje įtvirtintą negrąžinimo principą. Pritarti Komitetas pritaria patikslintam Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pateiktam siūlymui. Žr. Komiteto siūlymą. 2.3 Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2023-03-134 Dėl netrukdomos prieigos prie pasienio ruožo Įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymo III skyriaus 4 straipsnį nauja 10 dalimi, kuri numato, jog, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą gali patekti tik turėdami VSAT išduotą leidimą. Reikalavimas turėti leidimą nebūtų taikomas ribotam, įstatymo projekte įvardintų asmenų ratui, tarp jų ir asmenims, vykdantiems valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijas. Tačiau projektu nenumatoma tokia išimtis humanitarinę pagalbą teikiančioms ir /ar stebėseną vykdančioms nevyriausybinėms ar tarptautinėms organizacijoms, taip pat žurnalistams.
Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimus 2021 m. gruodį rekomendavo Lietuvai užtikrinti nekliudomą nacionalinės žmogaus teisių institucijos, nevyriausybinių organizacijų ir žurnalistų prieigą prie ekstremalios situacijos paveiktų pasienio zonų. [50] Pažymėtina, kad, remiantis šiandieniniais duomenimis, tokia nekliudoma prieiga nevyriausybinėms organizacijoms nėra užtikrinama – humanitarinę pagalbą pasienyje įstrigusiems žmonėms teikianti organizacija (Sienos grupė) ne tik susilaukia nuolatinės aštrios kritikos iš VSAT ir aukštų valstybės pareigūnų, tačiau jos savanoriams taikoma ir administracinė atsakomybė už buvimą pasienio zonoje be leidimo. Pažymėtinas ir VSAT 2021 m. gruodį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šios organizacijos humanitarinės veiklos, kuris 2022 m. balandį buvo nutrauktas prokuratūros, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Tokia institucinė praktika jokiu būdu nelaikytina kaip įgyvendinanti JT Komiteto prieš kankinimus rekomendaciją užtikrinti nekliudomą nevyriausybinių organizacijų patekimą į pasienio zoną. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti įstatymo projekto III skyriaus 4 straipsnio 10 dalį, numatant, kad reikalavimas turėti VSAT leidimą patekti į pasienio ruožą nebūtų taikomas humanitarinę pagalbą teikiančioms ir /ar stebėseną atliekančioms nevyriausybinėms ir tarptautinėms organizacijoms bei žurnalistams. Nepritarti Įstatymo projekte siūloma nuostata, kad Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą gali patekti tik turėdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą. Ši įstatymo nuostata nedraudžia nevyriausybinių organizacijų atstovams patekti į pasienio ruožą – tik reikia pateikti prašymą ir gauti VSAT leidimą.
Europos Direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 8 str. 2 d. nustato, kad valstybės narės gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias prašytojams patariančių organizacijų ir asmenų buvimą sienos perėjimo punktuose, ir visų pirma nustatyti, kad galimybė susitikti suteikiama gavus valstybių narių kompetentingų institucijų sutikimą. Grąžinimo direktyvos 16 str. 4 d. nustato, kad atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei įstaigoms suteikiama galimybė apsilankyti sulaikymo centruose, kaip nurodyta 1 dalyje, tiek, kiek jie yra naudojami trečiųjų šalių piliečių sulaikymui pagal šį skyrių. Tokiems vizitams gali reikėti gauti leidimą. 3. Viešoji įstaiga „Sienos Grupė“ 2023-03-22 VšĮ„ Sienos Grupė “ , teikianti humanitarinę pagalbą pasienyje ir vykdanti nepriklausomą migracijos politikos bei jos įgyvendinimo stebėseną, susipažino su Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23(1) straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektu (toliau – Projektas) ir teikia pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Atsižvelgdami į vėliausią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją ( 2023 m. vasario 2 d. Howais prieš Vengriją ), taip pat į 2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimą bei kitus tarptautinius teisės aktus, 2021 m. gegužės 12 d.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadą, Seimo kontrolierės komentarą, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pastabas, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybės Šiaurės ir Baltijos šalims vertinimą, atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomos pataisos paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl vadinamojo masinio užsieniečių antplūdžio neįleisti užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, nėra suderinamos su tarptautiniais Lietuvos Respublikos įsipareigojimais ir Europos Sąjungos teise. Atkreipiame dėmesį, kad pataisos taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros principų. Minėtu Projektu siūloma įtvirtinti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų institutą. Lietuvos Respublikos teisės aktuose atskiru įstatymu reglamentuojama policijos rėmėjų veikla, aiškiai apibrėžianti rėmėjų teises ir pareigas. Siekiant nuoseklaus teisinio reguliavimo, skatiname išbraukti Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų institutą iš Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo. Projekte numatyta, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, būtų ribojamas patekimas į pasienio ruožą, išskyrus tuos atvejus, kai asmenims suteikiami Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimai. Atkreipiame dėmesį, kad nepaisant to, jog tam tikros grupės turi prieigą pasienyje, Projektu nėra numatytos nevyriausybinių organizacijų, teikiančių humanitarinę pagalbą bei vykdančių žmogaus teisių stebėseną prieigos galimybės.
Dėl Projekto 2 straipsnio 4 straipsnio pakeitimo Dėl atitikmens Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui Teisės akto projekte nurodoma, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką , Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami (ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais). Pažymime, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad teisės aktų projektai rengiami laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos . To paties Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas principu. Projekto 4 straipsnyje vartojama masinio užsieniečių antplūdžio sąvoka yra netiksli, neaiški ir neapibrėžta.
Nenurodyta, kas yra masinis užsieniečių antplūdis, nėra aišku, kokios aplinkybės leidžia skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nenumatytas registracijos mechanizmas, kuris leistų apibrėžti užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, skaičių. Masinio užsieniečių antplūdžio sąvokos neapibrėžtumas ir nenustatyti kiekybiniai kriterijai lemia, kad toks terminas yra metafora, manipuliatyvi sąvoka, kuria neatsakingai kurstoma visuomenės baimė užsieniečių atžvilgiu. Masinio užsieniečių antplūdžio sąvoka neatitinka teisinės terminijos standartų. Neapibrėžti grėsmės nacionaliniam saugumui bei viešajai tvarkai vertinimo kriterijai, šių grėsmių nustatymo tvarka. ESTT byloje M. A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai (C-72/22 PPU) pasisakė, kad vien užsieniečio buvimo šalyje neteisėtumas savaime neįrodo pakankamai didelės grėsmės atitinkamos valstybės narės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Vadovaujantis Teismo išaiškinimu, atkreipiame dėmesį, kad Projekto tekste nenumatytos ir neapibrėžtos aplinkybės, kurių egzistavimas pagrįstų grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Nenumatyta, kuri institucija atliktų tokių grėsmių vertinimą. Projektu siekiama įstatymu įtvirtinti tai, ką ESTT minėtoje byloje jau įvertino kaip faktiškai atimamą galimybę pateikti tarptautinės apsaugos prašymą [51] . Dėl galimybės veiksmingai pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra Projektu faktiškai yra atimama galimybė iš neteisėtai valstybės sieną kirtusio užsieniečio pateikti prieglobsčio prašymą. ESTT pasisakė, kad nepaprastosios padėties arba ekstremalios situacijos paskelbimas neatleidžia valstybės nuo pareigos užtikrinti prieigą prie prieglobsčio procedūros
Teisė į prieglobstį garantuojama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnyje. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32) 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas veiksnus suaugęs asmuo turi teisę prašyti tarptautinės apsaugos savo vardu. Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta valstybių narių pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos paprašę asmenys turėtų veiksmingą galimybę prašymą pateikti kuo greičiau. Būtina siekti, kad prašymas būtų pateiktas, įregistruotas ir išnagrinėtas per Direktyvoje 2013/32 nustatytus terminus. Projekte numatyta, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba, tačiau įstatymo vykdymas paliktas vykdomosios institucijos diskrecijai išimtinai, nenumatytas nepriklausomos stebėsenos institutas, nenumatytas individualių aplinkybių vertinimas, kodėl užsienietis kirto valstybės sieną. Projekte nurodoma, kad nuostata dėl neįleidimo į Lietuvos Respubliką taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pastebėjo, kad: „Projekto esmė lieka tokia, kad instrumentalizuotos migracijos atveju gali būti taikomi apgręžimai arba taip vadinami atstūmimai , ir nors formuluotėse lyg ir įvardinta, kad tie apgręžimai taikomi labai individualizuotai, lieka pagrindinis klaustukas – ar išties VSAT turės pakankamai kompetencijų jau ant sienos įvertinti, ar asmuo bėga nuo persekiojimo, ar ne nuo persekiojimo“. Pasak Seimo kontrolierės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) niekada neturėjo funkcijos vertinti prieglobsčio pagrįstumo ir šiuos sprendimus priima Migracijos departamentas, tuo metu ne visi atvejai pasienyje gali būti greitai identifikuojami, pvz., kaip Ukrainos karo pabėgėlių. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybės Šiaurės ir Baltijos šalims atstovai taip pat neigiamai vertino minėtus pokyčius Lietuvos sistemoje [52] . Siūlomi pakeitimai iš esmės yra nesuderinami su 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2008/115) ir Direktyvos 2008/115 4 straipsnio 4 dalies b punktu, kuriuo įtvirtintas negrąžinimo principas. Galimybę naudotis prieglobsčio procedūra valstybės narės privalo užtikrinti tiek pagal Direktyvą 2013/32, tiek pagal Direktyvą 2008/115. Atkreipiame dėmesį į tai, kad byloje 2023 m. vasario 2 d. Howais prieš Vengriją, EŽTT vertino tarptautinių organizacijų išvadas dėl teisinio reguliavimo Vengrijoje.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas darė išvadą, kad Vengrijos teisinė sistema nesuteikia visiškos apsaugos nuo negrąžinimo. Komitetas atkreipė dėmesį į
policija gali apgręžti visus, kurie neteisėtai kerta valstybės sieną ir į dekretą Nr. 191/2015, kuriuo Serbija paskelbta saugia trečiąja šalimi. Pažymėtina ir tai, kad komitetas vertino pranešimus apie be atrankos vykdomus apgręžimus, kolektyvinį ir smurtinį išsiuntimą, kurį, kaip teigiama, lydėjo smarkus mušimas, policijos šunų atakos ir šaudymas guminėmis kulkomis, dėl kurio buvo sunkiai sužeistas ir bent vienu atveju mirė prieglobsčio prašytojas [53] . Nepaisant to, kad minėtu Projektu numatoma, kad nuostata dėl neįleidimo į Lietuvos Respubliką taikoma individualiai, nepriklausomos stebėsenos trūkumas lemia, kad Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašytojai susidurs su minėtame EŽTT sprendime vertintomis rizikomis [54] . 2021 m. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas paskelbė išsamią ataskaitą apie apgręžimų įtaką žmogaus teisių pažeidimams. Ataskaitoje nurodoma, kad gyvybių praradimas prie tarptautinių sienų yra tragiška pasekmė to, kad valstybės, bandydamos kontroliuoti migraciją, vis dažniau pasikliauja militarizacija, ekstrateritorine sienų kontrole ir atgrasymo priemonėmis. Valstybės aplaidumas, dėl kurio migrantams atimama galimybė gauti medicininę pagalbą, vandens, maisto ir pagrindinių išgyvenimo priemonių, gali prilygti kankinimui ir tapti grėsme teisei į gyvybę. Vėlavimas ieškoti ir gelbėti nelaimės ištiktus migrantus sausumoje ir jūroje, taip pat nustatyti saugius išlaipinimo uostus taip pat gali būti laikomas kankinimu ar netinkamu elgesiu ir kelti grėsmę teisei į gyvybę. Primename, kad šių metų sausio mėnesį, VšĮ „Sienos grupė” skelbė apie pirmąją migranto mirtį Lietuvos pasienyje.
Informaciją, kad rugpjūčio mėnesį buvo rastas Šri Lankos piliečio kūnas patvirtino Lietuvos Respublikos prokuratūra [55] . Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Projekto straipsnis turi esminių trūkumų dėl teisinio aiškumo, nėra apibrėžta masinio antplūdžio sąvoka. Neįtvirtinus tokių saugiklių kaip nepriklausomų stebėtojų institutas ir užsieniečių registracijos mechanizmas, nematome galimybės užtikrinti, kad Projektu siekiama įtvirtinti nuostata neįleisti asmenų į Lietuvos Respubliką, galėtų būti įgyvendinta nepažeidžiant aukščiau išvardintų tarptautinės teisės aktų, t.y. sudarant užsieniečiams tinkamas sąlygas pateikti prieglobsčio prašymą bei gauti humanitarinę ir medicininę pagalbą. Siūlome išbraukti 4 straipsnio pakeitimus iš Projekto. Dėl Projekto 4 straipsnio III skyriaus pakeitimo 10 punkto Projekte siūloma paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, apriboti patekimą į pasienio ruožą, išskyrus tuos atvejus, kai asmenims suteikiami Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimai. Projekte nenumatytos nevyriausybinių organizacijų, teikiančių humanitarinę pagalbą bei vykdančių žmogaus teisių stebėseną prieigos galimybės. Norėdami užpildyti šią spragą ir atsižvelgdami į humanitarinės pagalbos poreikį, siūlome praplėsti 10 punktą įtraukiant asmenis priklausančius nevyriausybinėms organizacijomis, kurių veikos įstatuose numatyta teikti humanitarinę pagalbą bei organizacijoms, vykdančioms nepriklausomą žmogaus teisių stebėseną bei organizacijoms, kurios teikia patarimus ir konsultuoja prieglobsčio prašytojus. Direktyvos 2013/32 8 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad prašytojams patariančios ir juos konsultuojančios organizacijos ir asmenys turėtų veiksmingą galimybę susitikti su prašytojais, esančiais sienos perėjimo punktuose, įskaitant tranzito zonas, prie išorės sienų.
Pažymėtina, kad esant dideliam asmenų, siekiančių pateikti prieglobsčio prašymą Lietuvoje skaičiui, nevyriausybinės organizacijos padeda valstybei įgyvendinti tarptautinės apsaugos tikslus. Į VŠĮ „Sienos grupę“ 2022 m. liepos - gruodžio mėnesiais kreipėsi 231 tarptautinės apsaugos prašytojas, iš kurių 106 pasienyje buvo suteikta gyvybiškai svarbi humanitarinė pagalba. Šiam poreikiui neslopstant, matome išplėstos prieigos pasienyje būtinumą. Dėl Projekto 10 straipsnio. Įstatymo papildymas nauju IX skyriumi „ Rėmėjų veiklos teisiniai pagrindai “ Nepritariame tokio straipsnio atsiradimui, nes esame įsitikinę, jog Valstybės sienos apsaugos funkcijų vykdymas yra atsakinga užduotis, jos vykdymas gali apimti fizinį smurtą ir prievartą, todėl sienos apsaugą turi atlikti tik profesionaliai tam pasirengę asmenys, o ne individualių paskatų vedami civiliai savanoriai. Šiuo įstatymo papildymu yra siūloma leisti pasieniečiams pasitelkti rėmėjus, kurie padėtų vykdyti sienos apsaugą. Jeilio universiteto profesorius Timothy D. Snyder savo mokslo populiarinimo knygoje „Apie tironiją: dvidešimt pamokų iš dvidešimtojo amžiaus“ atkreipia pasaulio dėmesį į karinės galios suteikimą civiliams. Ypatingą grėsmę, autoriaus nuomone, kelia civilinės organizacijos (neretai sukarintos), persimaišančios su oficialia kariuomene bei policija [56] . Siūlome šių pakeitimų kontekste atsižvelgti į 2022 m. parengtą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui pateiktą vertinimą. Departamento išvadose teigiama, kad 2021 m. dešinieji ekstremistai bandė pasinaudoti migrantų krize. Kelios iniciatyvos organizuoti patruliavimą pasienyje nutrūko pradinėse stadijose.
Jas surengti planavę asmenys ketino ieškoti sieną kirtusių asmenų ir prieš juos naudoti smurtą . Taip pat kai kurių Europos valstybių dešiniųjų ekstremistų naudojamuose informaciniuose ištekliuose paskelbti raginimai vykti į Lietuvos ir Baltarusijos pasienį. Lietuvos dešiniųjų ekstremistų diskusijų grupėse yra platinamos savadarbių ginklų ir sprogmenų gamybos instrukcijos, kovos menų bei karo taktikos literatūra ir didelio masto teroro aktus įvykdžiusių dešiniųjų ekstremistų manifestai. Tokios tendencijos rodo, kad dešiniųjų ekstremistų veikla išlieka rizikos veiksniu valstybės saugumui, ir neatmestina, kad artimoje perspektyvoje bus bandymų surengti teroro aktą prieš tautines ir religines mažumas, pabėgėlius, žmogaus teisių srityje veiklą vykdančius valstybės tarnautojus ar visuomenininkus [57] . Projekto 34 straipsnyje numatyta, kad rėmėjai atlikdami jiems pavestas funkcijas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais panaudoti prievartą. Atkreipiame dėmesį, jog netgi Lietuvos Respublikos Policijos rėmėjų įstatyme policijos rėmėjų prievarta minima tik 17 straipsnyje apibrėžiant sąlygas ir aprašoma ne kaip teisė, o kaip išimtinė galimybė. Manome, kad pasieniečių rėmėjų institutas, kuriuo suteikiama teisė rėmėjams naudoti prievartą, įgalintų dešiniųjų ekstremistų veiklą, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įvertintą kaip grėsmę nacionaliniam saugumui . JAV ir Meksikos pasienyje kelerius metus dirbusi mokslininkė Ieva Jusionytė pažymi, kad gyventojai formuoja patrulių būrius dėl to, kad mato grėsmę, – tam grėsmės suvokimui daug įtakos daro gandai, socialiniai tinklai, politikai, žiniasklaida, o ne tiesioginė patirtis, – ir mano, jog valstybės institucijos nėra užtektinai stiprios ir pajėgios susidoroti su jiems labai didelėmis atrodančiomis problemomis.
Kaip teigia mokslininkė: „Nors apie tai jie viešai nekalba, valstybė jiems atrodo ne tik per silpna, bet ir per daug pataikaujanti žmogaus teisėms. Žinoma, viešuose pareiškimuose jie pažada, kad tik padės valstybės pareigūnams, patys nesiims suimti ar išstumti žmonių, kurie jiems atrodo kaip neteisėtai kirtę sieną. Bet ar mes kaip nors sužinosime, kai jie pažeis žmogaus teises?“ [58] Visgi, jei būtų priimtas sprendimas valstybės sienos apsaugai pasitelkti rėmėjus, atkreipiame dėmesį į įstatyminės bazės netolygumus ir prašome įstatymų leidėjų laikytis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatyto aiškumo principo siekiant sudaryti nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Egzistuoja atskiras Lietuvos Respublikos Policijos rėmėjų įstatymas, išsamiai nustatantis policijos rėmėjų veiklos teisinius pagrindus, jų teises, pareigas, socialines garantijas ir atsakomybę. Laikantis nuoseklumo, manome, jog būtų tikslinga tai pačiai Vidaus reikalų sistemai priklausančių struktūrų teisinį reglamentavimą suvienodinti ir priimti atskirą Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos rėmėjų įstatymą. 3.1. Viešoji įstaiga „Sienos Grupė“
2 Atsižvelgiant į išdėstytą, Všį „Sienos grupė“ atkreipia dėmesį į galimus žmogaus teisių ir tarptautinių įsipareigojimų pažeidimus ir siūlo :
1) išbraukti iš Projekto 2 straipsnio 4 straipsnio pakeitimus; Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tobulinti įstatymo 4 straipsnio 13 dalį. 3.2.
įstaiga „Sienos Grupė“ 2023-03-224
2) papildyti Projekto 4 straipsnio III skyriaus pakeitimo 10 punktą įtraukiant asmenis priklausančius nevyriausybinėms organizacijomis, kurių veikos įstatuose numatyta teikti humanitarinę pagalbą bei organizacijas, vykdančias nepriklausomą žmogaus teisių stebėseną bei organizacijas, kurios teikia patarimus ir konsultuoja prieglobsčio prašytojus;
Nepritarti Įstatymo projekte siūloma nuostata, kad Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą gali patekti tik turėdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą. Ši įstatymo nuostata nedraudžia nevyriausybinių organizacijų atstovams patekti į pasienio ruožą – tik reikia pateikti prašymą ir gauti VSAT leidimą. Europos Direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 8 str. 2 d. nustato, kad valstybės narės gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias prašytojams patariančių organizacijų ir asmenų buvimą sienos perėjimo punktuose, ir visų pirma nustatyti, kad galimybė susitikti suteikiama gavus valstybių narių kompetentingų institucijų sutikimą. Grąžinimo direktyvos 16 str. 4 d. nustato, kad atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei įstaigoms suteikiama galimybė apsilankyti sulaikymo centruose, kaip nurodyta 1 dalyje, tiek, kiek jie yra naudojami trečiųjų šalių piliečių sulaikymui pagal šį skyrių. Tokiems vizitams gali reikėti gauti leidimą. 3.3. Viešoji įstaiga „Sienos Grupė“ 2023-03-2210
3) išbraukti iš Projekto 10 straipsnio. Įstatymo papildymą nauju IX skyriumi „Rėmėjų veiklos teisiniai pagrindai“, o esant Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų poreikiui, inicijuoti atskirą rėmėjų veiklą reglamentuojantį įstatymą. Nepritarti VSIJA projekte siūlomas VSAT rėmėjų institutas įtvirtinamas remiantis analogišku teisiniu reguliavimu, nustatytu Policijos rėmėjų įstatyme. 4.
teisių stebėjimo institutas 2023-03-31 Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), susipažinęs su Vidaus reikalų ministerijos pateikta informacija LR Seimo Žmogaus teisių komitetui ir suinteresuotų institucijų pastabomis bei pasiūlymais Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo
pakeitimo ir įstatymo papildymo231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektui Nr. XIVP-2383, teikia šiam projektui papildomas pastabas ir pasiūlymus. Dėl „apgręžimų“ įteisinimo Įstatymu ir
„apgręžimų“ taikymo Lietuvos teritorijoje esantiems asmenims
Pažymime, jog projektu siūloma papildyti Įstatymo 4 str. nauja 13 dalimi, kuri numato, jog paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidę sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos teritoriją neįleidžiami. Vertinant šią projekto nuostatos formuluotę ir Vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją, asmenys, kuriems būtų taikoma ši nuostata, ir kurie, kirtę valstybės sieną nereguliariu būdu, būtų Lietuvos pasienio ruože (iki 5 kilometrų pločio į šalies teritorijos gilumą):
1) teisiškai būtų laikomi „neįleistais“ į Lietuvos teritoriją ir 2) būtų grąžinami į šalies, iš kurios kirto sieną (praktikoje dažniausiai – Baltarusijos) teritoriją nesuteikiant jiems galimybės pateikti prieglobsčio prašymų. Atsižvelgiant į tai, norėtume atkreipti dėmesį į negrąžinimo principą, įtvirtintą Jungtinių Tautų Konvencijoje prieš kankinimus ir žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį (Konvencija). Konvencijos 3 str. draudžia išsiųsti, grąžinti ar išduoti asmenį kitai valstybei, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jam iškiltų pavojus būti kankinamam.
Siekdamos nustatyti, ar yra tokių priežasčių, kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgia į visas susijusias aplinkybes, įskaitant, kai aktualu, toje valstybėje esamų grubių, akivaizdžių ar masinių žmogaus teisių pažeidimų nuolatinį pobūdį. Šiuo aspektu norėtume pažymėti ne tik Baltarusijoje vykstančius grubius, akivaizdžius ir masinius nuolatinio pobūdžio žmogaus teisių pažeidimus, bet ir Baltarusijos pareigūnų nežmonišką ir žeminantį elgesį, smurtą ir kitokios formos prievartą prieš atstūminėjamus žmones, įskaitant elgesį, galintį prilygti kankinimams [59] , ką patvirtina nevyriausybinių organizacijų [60] ir žurnalistų [61] surinkti asmenų liudijimai bei užfiksuota vaizdo medžiaga [62] . Remiantis Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimus išaiškinimu Bendrajame komentare Nr. 4 [63] , žiaurus, nežmoniškas ir kitoks orumą žeminantis elgesys, smurtas, smurtas lyties pagrindu, rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis yra vieni iš kankinimų grėsmės indikatorių, į kuriuos valstybė turi atsižvelgti, taikydama negrąžinimo principą [64] .
Siekiant užtikrinti negrąžinimo principo pažeidimo prevenciją ir pilnai įgyvendinti Konvencijos 3 str., remiantis Komiteto išaiškinimu, šalys turėtų imtis atitinkamų priemonių, įskaitant: a) užtikrinti kiekvieno asmens teisę į tai, kad jo atvejis būtų nagrinėjamas individualiai; b) suteikti informaciją apie priežastis, kodėl jį siekiama išsiųsti, bei informaciją apie teisės aktuose numatytą teisę tokį sprendimą skųsti; c) užtikrinti prieigą prie advokato, taip pat valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai tai yra būtina; d) vykdyti procedūras asmeniui suprantama kalba arba prireikus suteikti vertimą; e) asmenis, teigiančius, jog patyrė kankinimus, nukreipti į nemokamą medicininę apžiūrą; ir f) užtikrinti teisę skųsti sprendimą dėl išsiuntimo nepriklausomai administracinei ar teisminei institucijai, apeliacijos atveju sustabdant išsiuntimo vykdymą [65] . Kaip išaiškino JT Komitetas [66] ir pažymėjo JT specialusis pranešėjas dėl kankinimų savo ataskaitoje Nr. A/HRC/37/50 [67] , negrąžinimo apsauga pagal Konvencijos 3 str., kaip ir kankinimų draudimas, yra panašiai absoliutaus pobūdžio; remiantis JT pranešėju, ji taikoma be išlygų visose situacijose, įskaitant ir nepaprastąją padėtį, visiems žmonėms be diskriminacijos; kaip pažymėta pranešėjo, kaip integralus imperatyvaus kankinimų draudimo komponentas, grąžinimo draudimas yra viršesnis ne tik už nacionalinius imigracijos įstatymus, bet ir [jam] prieštaraujančius tarptautinius įsipareigojimus, tokius, kokie [gali būti] numatyti ekstradicijos sutartyse [68] . Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) 130 str.
įtvirtina draudimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba grąžinti užsienietį į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Dėl teritorinio Konvencijos 3 str. įtvirtinto negrąžinimo principo taikymo Atsižvelgiant į Projekto nuostatas ir Vidaus reikalų ministerijos poziciją, asmenys, nereguliariai kirtę sieną ir esantys pasienio ruože, de jure būtų laikomi „neįleistais“ į Lietuvos teritoriją. Norėtume pažymėti JT Komiteto prieš kankinimus išaiškinimą Bendrajame komentare Nr. 4, kad iš Konvencijos 3 str. kylantį negrąžinimo principą kiekviena šalis narė turi taikyti bet kurioje teritorijoje savo jurisdikcijoje ar bet kurioje vietoje
, kuri patenka po jos kontrole ar jos įgaliojimais, bet kuriam asmeniui, įskaitant asmenis siekiančius ar turinčius tarptautinės apsaugos poreikį, be jokios formos diskriminacijos ir nepaisant šio asmens pilietybės ar jos neturėjimo ar jo teisinio, administracinio ar teisminio
statuso pagal įprastą ar nepaprastosios padėties reguliavimą. Remiantis komiteto Bendruoju komentaru Nr. 2, bet kokios teritorijos valstybės-narės jurisdikcijoje sąvoka apima bet kokią teritoriją ar infrastruktūrą ir privalo būti taikoma apsaugoti bet kuriam asmeniui, piliečiui ar nepiliečiui be jokios diskriminacijos, kurie yra de jure ar de facto šalies narės kontrolėje [69] .
Taigi, atsižvelgiant į šį Komiteto išaiškinimą, Konvencijos 3 str. įtvirtintas negrąžinimo principas taikomas ir asmenims, esantiems Lietuvos pasienio ruože, kurie de jure ir de facto yra Lietuvos kontrolėje; šis principas taikomas nepaisant šių asmenų teisinio statuso, t.y. ar jie teritorijoje yra teisėtai ir ar jie de jure laikomi įleisti /neįleisti į Lietuvos teritoriją; šis principas taip pat taikomas ir nepaprastosios padėties ar ekstremalios situacijos metu. Dėl projekto nuostatų suderinimo su Konvencijos 3 str. ir UTPĮ 130 str. 2 d. Pažymėtina, kad dabartinė projekto redakcija nenumato išsiuntimo /grąžinimo netaikymo asmenims, kuriems, grąžinus juos į šalį, iš kurios kirto sieną, galėtų iškilti pavojus būti kankinamiems ar patirti kitą žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą. Projektas taip pat nenumato ir su šio negrąžinimo principo pažeidimo prevencija susijusių garantijų asmenims, tokių kaip teisė į tinkamą informavimą, teisė į advokatą ir teisinę pagalbą, teisė į vertimą bei teisė apskųsti sprendimus dėl išsiuntimo nepriklausomai administracinei ar teisminei institucijai, apeliacijos atveju sustabdant išsiuntimo vykdymą. Papildomai norėtume pažymėti, kad pakartotinis asmenų atstūmimas per sieną, neatsižvelgiant į tokio daugybinio atstūmimo sąlygas, kai žmonės, įskaitant šeimas su mažais vaikais ar kitus pažeidžiamus asmenis, praleidžia savaites ar net mėnesius lauko sąlygomis bet kuriuo metų laiku, bei neatliepiant šių žmonių pagrindinių humanitarinių poreikių (prieglobos, maisto, vandens ir kt.), savaime gali prilygti nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui.
Tokį elgesį draudžia Konvencijos 16 str., kuris įpareigoja šalis-Konvencijos nares bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje užkirsti kelią kitoms, nei kankinimai, žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo veikoms. Žmogaus teisių stebėjimo institutas
2 Pasiūlymai Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlytume koreguoti Projekto 2 str. 2 d., šalia kitų tarptautinių, Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, suderinant jo nuostatas bei jį įgyvendinsiančius poįstatyminius teisės aktus ir su iš JT Konvencijos prieš kankinimus bei UTPĮ 130 str. 2 d. kylančiomis pareigomis:
atsižvelgiant ir į užsieniečius, kuriems, juos grąžinus į kitą valstybę, kiltų numatomas, asmeninis, šiuo metu egzistuojantis ir realus [70] pavojus patirti kankinimus ar žiaurų, nežmonišką ir orumą žeminantį elgesį ar baudimą. 2) Atsižvelgiant į tai, kad Konvencijos 3 str. taikomas bet kokioje valstybės teritorijoje jos jurisdikcijoje, asmenims, kurie de jure ar de facto yra valstybės kontrolėje, ir siekiant užtikrinti veiksmingą iš Konvencijos 3 str. kylančio negrąžinimo principo pažeidimo prevenciją, siūlome atsisakyti Projekto 2 str. 2 d. šiuo metu numatytos nuostatos, kad užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje.
įgyvendinsiančiais šias Įstatymo nuostatas, nustatyti, kad asmenims, kirtusiems valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidus valstybės sienos kirtimo tvarką, ir esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, įskaitant pasienio ruožą, būtų atliekamas individualus numatomo, asmeninio, šiuo metu egzistuojančio ir realaus pavojaus patirti kankinimus ar žiaurų, nežmonišką ir orumą žeminantį elgesį ar baudimą grąžinus jį į kitos šalies teritoriją vertinimas; nustatant tokio vertinimo tvarką, siūlome atsižvelgti į JT Komiteto prieš kankinimus rekomenduojamus indikatorius tokiam vertinimui [71] ;
įgyvendinsiančiuose šias Įstatymo nuostatas, numatyti JT Komiteto rekomenduojamas Konvencijos 3 str. įtvirtinto negrąžinimo principo pažeidimo prevencijos priemones, tokias kaip: 1) individualų atvejo nagrinėjimą ir individualus sprendimo dėl išsiuntimo priėmimą; 2) teisę apskųsti tokį sprendimą nepriklausomai administracinei ar teisminei institucijai, apeliacijos atveju sustabdant išsiuntimo vykdymą; 3) teisę į prieigą prie advokato, bei, kai tai yra būtina, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos; 4) teisę į procedūras asmeniui suprantama kalba arba užtikrinant vertimą; 5) jeigu asmuo teigia patyręs kankinimus, nukreipimą į nemokamą medicininę apžiūrą. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tobulinti įstatymo 4 straipsnio 13 dalį.
Pagal UTPĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, VSAT prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką , laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Remiantis šiomis UTPĮ nuostatomis ir Direktyvos 2013/32/ES 43 straipsnio nuostatomis, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys
2 Argumentai: Atsižvelgiant į š. m. kovo 24 d. Žmogaus teisių komiteto klausymų metu išklausytą informaciją, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 (toliau – ir Įstatymas ) I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projekto Nr.
XIVP-2383, siūloma tikslinti Įstatymo
, siekiant jį suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais teisės į prieglobstį ir tarptautinę apsaugą užtikrinimo srityje:
(1) aiškiai ir nedviprasmiškai įvardyti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami tik tie užsieniečiai, kurie ketina kirsti ar kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidė valstybės sienos kirtimo tvarką, ir vis dar yra pasienio ruože (taip, kaip jis apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje); tuo tikslu siūloma papildyti pirmąjį Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies sakinį žodžių junginiu „ir esantys pasienio ruože“ , užtikrinant, kad
„apgręžimo“ praktika būtų taikoma tik siekiant (ap)saugoti valstybės sieną, o
ne kompromituoti įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reglamentuotą prašymo suteikti prieglobstį pateikimo ir registravimo tvarką;
(2) patikslinti nuostatos dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką taikymo išimtį: (a) „karinės agresijos“ sąvoką keičiant „ginkluoto konflikto“ sąvoka; (b) „persekiojimo“ sąvoką tikslinant nuoroda į 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES (toliau
Kvalifikavimo direktyva ); (c) įvedant papildomą išimties kriterijų dėl pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai ; Europos Sąjungos teisėje, įskaitant Kvalifikavimo direktyvą, tarptautinės apsaugos poreikis siejamas ne su traukimusi nuo karinės agresijos, o su didele žala, kuri apima, be kita ko, „rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui, kylančią dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu“ (Kvalifikavimo direktyvos 15 straipsnio c punktas); šiuo metu Įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje siūloma įtvirtinti daug siauresnę nei Europos Sąjungos teisėje sąvoką, neįleidimo („apgręžimo“) išimties galimybę susiejant tik su traukimusi nuo tarptautinio ginkluoto konflikto, įvertinto kaip karinė agresija, ir šią galimybę taikant tik užpultos (užpultų) valstybių gyventojams; atitinkamai, ši išimtis nebūtų taikoma besitraukiantiems nuo netarptautinio pobūdžio ginkluotų konfliktų (pavyzdžiui, Afganistane, Jemene, Sirijoje), taip pat, tikėtina, nuo tarptautinių ginkluotų konfliktų, kuriuose viena iš pusių nėra aiškiai įvardinta kaip agresorė; požymis „traukimasis nuo karinės agresijos“ kritikuotinas ne tik kaip labai susiaurinantis užsieniečių, kurie dėl ginkluoto konflikto patiria rimtą grėsmę gyvybei ar sveikatai, ratą, bet ir kaip įvedantis teisinį neapibrėžtumą, nes nėra aišku, koks subjektas turėtų įvertinti konkretų tarptautinį ginkluotą konfliktą kaip karinę agresiją; šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, Krymo aneksijos kontekste tarptautiniuose dokumentuose (pavyzdžiui, Europos Parlamento rezoliucijose, ESBO Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijose) buvo naudota sąvoka „agresija“, bet ne „karinė agresija“; teisinį neapibrėžtumą lemia ir galimybė taikyti „apgręžimo“ išimtį (taip sudarant prielaidą pasiprašyti prieglobsčio) užsieniečiams, besitraukiantiems nuo persekiojimo; persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės, kaip pamatinio elemento pabėgėlio statusui gauti, samprata yra kompleksinė ir reikalaujanti individualaus atvejo tyrimo; nėra aišku, ar šiuo metu Įstatymo projekte siūloma vartoti sąvoka
„persekiojimas“ apima persekiojimą minėtais pagrindais, ar ir kitokį
persekiojimą; Įstatymo projekte neįtvirtinus nei šios sąvokos apibrėžties, nei blanketinių nuostatų, nukreipiančių į Kvalifikavimo direktyvą, kyla rizika, kad šiai sąvokai bus suteiktas tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės neatitinkantis turinys; dėl šios priežasties Įstatymo 4 straipsnio
; taip pat minimame straipsnyje siūloma aiškiai įtvirtinti, kad „apgręžimo“ išimtis taikoma ir tada, kai
„asmens gyvybei ir sveikatai gresia pavojus“
; š. m. kovo 24 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES (toliau
Kvalifikavimo direktyva ); (c) įvedant papildomą išimties kriterijų dėl pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai ; Europos Sąjungos teisėje, įskaitant Kvalifikavimo direktyvą, tarptautinės apsaugos poreikis siejamas ne su traukimusi nuo karinės agresijos, o su didele žala, kuri apima, be kita ko, „rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui, kylančią dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu“ (Kvalifikavimo direktyvos 15 straipsnio c punktas); šiuo metu Įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje siūloma įtvirtinti daug siauresnę nei Europos Sąjungos teisėje sąvoką, neįleidimo („apgręžimo“) išimties galimybę susiejant tik su traukimusi nuo tarptautinio ginkluoto konflikto, įvertinto kaip karinė agresija, ir šią galimybę taikant tik užpultos (užpultų) valstybių gyventojams; atitinkamai, ši išimtis nebūtų taikoma besitraukiantiems nuo netarptautinio pobūdžio ginkluotų konfliktų (pavyzdžiui, Afganistane, Jemene, Sirijoje), taip pat, tikėtina, nuo tarptautinių ginkluotų konfliktų, kuriuose viena iš pusių nėra aiškiai įvardinta kaip agresorė; požymis „traukimasis nuo karinės agresijos“ kritikuotinas ne tik kaip labai susiaurinantis užsieniečių, kurie dėl ginkluoto konflikto patiria rimtą grėsmę gyvybei ar sveikatai, ratą, bet ir kaip įvedantis teisinį neapibrėžtumą, nes nėra aišku, koks subjektas turėtų įvertinti konkretų tarptautinį ginkluotą konfliktą kaip karinę agresiją; šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, Krymo aneksijos kontekste tarptautiniuose dokumentuose (pavyzdžiui, Europos Parlamento rezoliucijose, ESBO Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijose) buvo naudota sąvoka „agresija“, bet ne „karinė agresija“; teisinį neapibrėžtumą lemia ir galimybė taikyti „apgręžimo“ išimtį (taip sudarant prielaidą pasiprašyti prieglobsčio) užsieniečiams, besitraukiantiems nuo persekiojimo; persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikro
s socialinės grupės, kaip pamatinio elemento pabėgėlio statusui gauti, samprata yra kompleksinė ir reikalaujanti individualaus atvejo tyrimo; nėra aišku, ar šiuo metu Įstatymo projekte siūloma vartoti sąvoka
„persekiojimas“ apima persekiojimą minėtais pagrindais, ar ir kitokį
persekiojimą; Įstatymo projekte neįtvirtinus nei šios sąvokos apibrėžties, nei blanketinių nuostatų, nukreipiančių į Kvalifikavimo direktyvą, kyla rizika, kad šiai sąvokai bus suteiktas tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės neatitinkantis turinys; dėl šios priežasties Įstatymo 4 straipsnio
; taip pat minimame straipsnyje siūloma aiškiai įtvirtinti, kad „apgręžimo“ išimtis taikoma ir tada, kai
„asmens gyvybei ir sveikatai gresia pavojus“
; š. m. kovo 24 d. Žmogaus teisių komiteto klausymų metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateiktas Pagrindinių užsieniečių vertinimo aspektų sulaikymo vietoje algoritmo projektas „humanitarinių tikslų“ vertinimą išimties taikymo kontekste apibrėžia kaip užsieniečio priskyrimą nelydymų nepilnamečių, neįgaliųjų, vyresnių nei 75 metų asmenų, nėščių moterų ir nepilnamečių mergaičių, smurtą patyrusių asmenų ir asmenų, kuriems reikalinga medicininė pagalba, kategorijoms, tačiau nevertina pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai; dėl šios priežasties siūloma atitinkamai patikslinti Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatas;
(3) siekiant užtikrinti, kad siūlomi Įstatymo pakeitimai nesukurtų
„neatvykimo fikcijos“, t. y. situacijos, kai Lietuvos Respublikos
jurisdikcijoje (t. y. pasienio ruože) esančiam asmeniui nebūtų taikomos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtvirtintos garantijos pateikti prieglobsčio prašymą, Įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje siūloma nurodyti, kad šioje dalyje įtvirtintas reguliavimas „nedaro poveikio užsieniečių teisei pateikti prieglobsčio prašymą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“14012 straipsnyje nustatyta tvark
a.“ Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14012 straipsnyje nustatyta, kad karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, Lietuvos Respublikos teritorijoje (kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai) ir užsienio valstybėje per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.
Žmogaus teisių komiteto klausymų metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateiktas Pagrindinių užsieniečių vertinimo aspektų sulaikymo vietoje algoritmo projektas „humanitarinių tikslų“ vertinimą išimties taikymo kontekste apibrėžia kaip užsieniečio priskyrimą nelydymų nepilnamečių, neįgaliųjų, vyresnių nei 75 metų asmenų, nėščių moterų ir nepilnamečių mergaičių, smurtą patyrusių asmenų ir asmenų, kuriems reikalinga medicininė pagalba, kategorijoms, tačiau nevertina pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai; dėl šios priežasties siūloma atitinkamai patikslinti Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatas;
(3) siekiant užtikrinti, kad siūlomi Įstatymo pakeitimai nesukurtų
„neatvykimo fikcijos“, t. y. situacijos, kai Lietuvos Respublikos
jurisdikcijoje (t. y. pasienio ruože) esančiam asmeniui nebūtų taikomos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtvirtintos garantijos pateikti prieglobsčio prašymą, Įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje siūloma nurodyti, kad šioje dalyje įtvirtintas reguliavimas „nedaro poveikio užsieniečių teisei pateikti prieglobsčio prašymą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“14012 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14012 straipsnyje nustatyta, kad karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, Lietuvos Respublikos teritorijoje (kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai) ir užsienio valstybėje per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūloma patikslinti ir papildyti Įstatymo 4 straipsnio 13 dalį. Pasiūlymas:
1Pakeisti 4 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13.
Paskelbus Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremali ąją ajai situacij ą ai dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, ir esantys pasienio ruože į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami . ( š Ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir , jei nustatoma, kad užsienietis traukiasi ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ginkluoto konflikto ar persekiojimo, kaip tai apibrėžta 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES, siekia patek imą ti į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais ) arba asmens gyvybei ar sveikatai gresia pavojus, nuostata dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką netaikoma . Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba. Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.
Ši dalis nedaro poveikio užsieniečių teisei pateikti prieglobsčio prašymą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14012 straipsnyje nustatyta tvarka.
“ Pritarti iš dalies Komitetas pritaria patikslintam Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pateiktam siūlymui:
1Pakeisti 4 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Paskelbus Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremali ąją ajai situacij ą ai dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, ir esantys pasienio ruože į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami .
( š Ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir , jei nustatoma, kad užsienietis traukiasi ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų , taip pat ar persekiojimo, kaip jis apibrėžtas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso , arba siekia patek imą ti į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais ) , nuostata dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką netaikoma . Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba. Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“
2023-04-0310 Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektu Nr. XIVP-2383 (toliau
kita ko, dalyvauti įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę; užtikrinti pasienio teisinį režimą ir valstybės sienos kirtimo tvarką; saugoti valstybės sieną sausumoje, teritorinėje jūroje, pasienio vandenyse. Įstatymo projekto 36 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog rėmėjams gali būti išduodamos specialiosios priemonės, 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad VSAT rėmėjai kartu su VSAT pareigūnais turi teisę panaudoti prievartą.
Pastebėtina tai, kad VSAT rėmėjams Įstatymo projektu skiriamos daugiau „represinio“ pobūdžio funkcijos ir teisės, dėl to valstybės sienos apsaugą vykdys ne tik profesionaliai tam pasirengę pareigūnai, tačiau ir tam neparengti civiliai savanoriai. Tokia situacija kelia žmogaus teisių pažeidimų riziką, taip pat dešiniuosius ekstremistus gali paskatinti įsitraukti į rėmėjų veiklą. Antai 2022 m. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui pateiktose vertinimo išvadose įvardintų grėsmių (kaip antai 2021 m. dešinieji ekstremistai bandė pasinaudoti migrantų krize ir ėmėsi organizuoti patruliavimą pasienyje, o jas surengti planavę asmenys ketino ieškoti sieną kirtusių asmenų ir prieš juos naudoti smurtą). Siūlome išplėsti VSAT rėmėjų funkcijas taip, kad jos apimtų tas VSAT veiklas, kurios numatytos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme ir tas, kurias VSAT vykdo įgyvendindama Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties deleguotas funkcijas
gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.) Tyrimai, ekspertai bei VSAT vadovai pripažįsta, kad išaugus migrantų srautams, VSAT susiduria su VSAT pareigūnų žinių ir kvalifikacijos bei personalo trūkumu identifikuojant pažeidžiamus asmenis, užtikrinant tinkamas sąlygas ir paslaugas prieglobsčio prašytojams. 2022 m. gruodžio 20 d. M.
M. Romerio universiteto mokslininkai atliko Lietuvos Respublikos prieglobsčio sistemos atskirų komponentų vertinimą bei prieglobsčio sistemos pertvarkos institucinio modelio ex ante vertinimą ir savo išvadose konstatavo, kad prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumo vertinime dalyvaujantys pareigūnai susiduria su kompetencijų trūkumu, siekiant įvertinti kai kuriuos užsieniečių pažeidžiamumo atvejus. Teikiamu siūlymu būtų sudaryta galimybė išspręsti šią spragą, kuomet VSAT rėmėjais taptų asmenys turintys žinias ir gebėjimus leidžiančius įvertinti užsieniečių pažeidžiamumo atvejus. Ši problema galėtų būti sprendžiama pasitelkiant VSAT rėmėjus ir šalia funkcijų susijusių su valstybės sienos apsauga, priskirta funkcijas, susijusias su tinkamų užsieniečių teisinės padėties įgyvendinimu, žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Panašiai reguliuojama policijos rėmėjų veikla. Remiantis Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymu, policijos rėmėjų veikla orientuota į žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, pagalbą nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims ir pan. Siūlytina, kad VSAT rėmėjai suteiktų realią pagalbą VSAT pareigūnams, įgyvendinant Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos nuostatas, skirtas užtikrinti, kad pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams būtų suteikta parama, kad jie galėtų tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir įgyvendinti pareigas prieglobsčio procedūrose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje išvadoje tyrėjai rekomendavo pasitelkti į pagalbą mobilias pagalbos grupes (pvz. sveikatos poreikiams spręsti), kurios pasiteisino kaip geroji praktika.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma patikslinti įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalis, 34 straipsnio 1 ir 2 dalis bei nustatyti, kad VSAT rėmėjai, neviršydami šiame įstatyme nustatytų įgaliojimų, galėtų padėti VSAT vykdyti pažeidžiamų asmenų, prieglobsčio prašytojų (ypač nelydimų nepilnamečių, kankinimų, prekybos žmonėmis aukų) identifikavimą bei atliktų galimų saugumo ir gerovės rizikų vertinimą, teiktų prieglobsčio prašytojams būtiną paramą, kad jie galėtų tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir įgyvendinti pareigas prieglobsčio procedūrose, o taip pat padėtų užtikrinti paslaugų (įskaitant teisinių, sveikatos priežiūros) prieinamumą prieglobsčio prašytojams jų apgyvendinimo, laikino sulaikymo, suėmimo vietose. Tam tikslui būtina sudaryti VSAT rėmėjams sąlygas būti pasienio ruože, pasienio kontrolės punktuose, vietose, kuriose galioja pasienio teisinis režimas bei užsieniečių laikino apgyvendinimo, sulaikymo ir suėmimo vietose. 2.1. Seimo narys Vytautas Bakas 2023-04-0310 Pasiūlymas:
Pakeisti 32 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Į rėmėjų sąrašą įrašytas asmuo pasirašo
padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šio įstatymo2334 straipsnio 1 dalies dalyje 1–5 punktuose nustatytas funkcijas (toliau – sutartis). Sutarties sudarymo tvarką ir sutarties sąlygas nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“ Nepritarti Ši nuostata nusako, kokias VSAT funkcijas rėmėjai padeda vykdyti, o VSAT funkcijos yra nustatytos šio įstatymo 23 straipsnyje. 34 straipsnyje siūlomos rėmėjų, o ne VSAT funkcijos, tad nuoroda į 34 straipsnio 1 dalį yra klaidinanti. 2.2. Seimo narys Vytautas Bakas 2023-04-0310 Pasiūlymas:
Pakeisti 32 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: 7.
Asmenys, pasirašę sutartį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu paskiriami padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams vykdyti šio įstatymo2334 straipsnio 1 dalies dalyje 1–5 punktuose nustatytas funkcijas. Nepritarti Ši nuostata nusako, kokias VSAT funkcijas rėmėjai padeda vykdyti, o VSAT funkcijos yra nustatytos šio įstatymo 23 straipsnyje. 34 straipsnyje siūlomos rėmėjų, o ne VSAT funkcijos, tad nuoroda į 34 straipsnio 1 dalį yra klaidinanti. 2.3. Seimo narys Vytautas Bakas 2023-04-0310 Pasiūlymas:
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Rėmėjai, neviršydami šiame įstatyme nustatytų įgaliojimų, padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai :
dalies 1–5 punktuose nustatytas funkcijas . ;
2) vykdyti pažeidžiamų asmenų, prieglobsčio prašytojų (ypač nelydimų nepilnamečių, kankinimų, prekybos žmonėmis aukų) identifikavimą bei atlikti galimų saugumo ir gerovės rizikų vertinimą;
jie galėtų tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir įgyvendinti pareigas prieglobsčio procedūrose;
4) padeda užtikrinti paslaugų (įskaitant teisinių, sveikatos priežiūros) prieinamumą prieglobsčio prašytojams jų apgyvendinimo, laikino sulaikymo, suėmimo vietose.“ Pritarti iš dalies Siūlomas papildymas naujomis VSAT rėmėjų funkcijomis yra netikslingas, nes:
kurios turinys jau atskleistas UTPĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Manytina, kad Seimo nario siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis.
Tačiau atsižvelgiant į įstatymo 4 straipsnio papildymą nauja 13 dalimi, kurioje nustatomas išimties dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją taikymas, siūloma papildyti VSAT rėmėjų pareigas, nustatant, kad VSAT rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalo - suteikti nukentėjusiems asmenims, taip pat į Lietuvos Respubliką neįleidžiamiems užsieniečiams , neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir išdėstyti šią nuostatą dėl neatidėliotinos pagalbos teikimo atskirai, t.y. 34 str. 3 d. 4 p. ir atitinkamai pakeisti kitų punktų numeraciją. Pakeisti 34 straipsnio 3 d. 4 p. ir jį išdėstyti tai: ,,4)suteikti nukentėjusiems asmenims, taip pat į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą;“
2023-04-0310 Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „2. Rėmėjai atlikdami jiems pavestas funkcijas turi teisę:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais panaudoti prievartą;
2) nustatyti pažeidėjo asmens tapatybę . ;
3) būti pasienio ruože, pasienio kontrolės punktuose, vietose, kuriose galioja pasienio teisinis režimas bei užsieniečių laikino apgyvendinimo, sulaikymo ir suėmimo vietose.“ Nepritarti Siūloma nuostata yra perteklinė. VSAT rėmėjai padės vykdyti VSAT funkcijas ir veiks tik kartu su VSAT pareigūnais, vadinasi, VSAT rėmėjai turės teisę būti visose Lietuvos Respublikos teritorijose, kuriose bus vykdomos (atliekamos) VSAT funkcijos, nurodytos įstatymo 23 straipsnio 1 d. 1-5 p. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Komiteto spendimas: pritarti
ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektui Nr.
ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Žmogaus teisių stebėjimo instituto pastabas, Seimo narių Tomo Vytauto Raskevičiaus ir Vytauto Bako pateiktas pastabas, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti Komiteto išvadoms. 6.2. Komiteto pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pasiūlymą dėl Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies patikslinimo, kuriam Komitetas pritarė iš dalies, Komitetas siūlo:
(1) aiškiai ir nedviprasmiškai įvardyti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami tik tie užsieniečiai, kurie ketina kirsti ar kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidė valstybės sienos kirtimo tvarką, ir vis dar yra pasienio ruože (taip, kaip jis apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje); tuo tikslu siūloma papildyti pirmąjį Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies sakinį žodžių junginiu „ir esantys pasienio ruože“, užtikrinant, kad „apgręžimo“ praktika būtų taikoma tik siekiant apsaugoti valstybės sieną;
(2) patikslinti nuostatos dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką taikymo išimtį: (a) „karinės agresijos“ sąvoką keičiant „Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų“ sąvoka ir (b) „persekiojimo“ sąvoką papildant nuoroda į Konvenciją dėl pabėgėlių statuso. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13.
Paskelbus Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremali ąją ajai situacij ą ai dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, ir esantys pasienio ruože į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami . ( š Ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir , jei nustatoma, kad užsienietis traukiasi ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų , taip pat ar persekiojimo, kaip jis apibrėžtas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso , arba siekia patek imą ti į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais ) , nuostata dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką netaikoma . Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba. Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“ Pritarti 2.
Žmogaus teisių komitetas 2023-04-1210
Komitetas, įvertinęs Seimo nario Vytauto Bako pateiktus siūlymus dėl įstatymo 34 straipsnio pakeitimo, mano, kad projekto papildymas naujomis VSAT rėmėjų funkcijomis yra netikslingas, tačiau atsižvelgiant į įstatymo 4 straipsnio papildymą nauja 13 dalimi, kurioje nustatomas išimties dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją taikymas, siūloma papildyti VSAT rėmėjų pareigas, nustatant, kad VSAT rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalo - suteikti nukentėjusiems asmenims, taip pat į Lietuvos Respubliką neįleidžiamiems užsieniečiams , neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir išdėstyti šią nuostatą dėl neatidėliotinos pagalbos teikimo atskirai, t.y. 34 str. 3 d. 4 p. ir atitinkamai pakeisti kitų punktų numeraciją. Pasiūlymas:
Pakeisti 34 straipsnio 3 d. 4 p. ir jį išdėstyti tai: ,,4) suteikti nukentėjusiems asmenims, taip pat į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą;“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821 [1] Pvz., VSAT pranešimas, 2022 m. rugpjūčio 18 d. publikuotas portale 15min.lt, prieinama per: https://www.
15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/baltarusiios-pasienieciai-ir-toliau-lydi-migrantus-i-lietuva-parode-kurdar-yra-spraga-56 -1917704 [2] JT Generalinė Asamblėja, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro statutas , 1950 m. gruodžio 14 d., A/RES/428(V), galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/3ae6b3628.html (toliau – Statutas). [3] Ten pat, 8 dalies a punktas. Pagal Statuto 8 dalies a punktą UNHCR biuras yra kompetentingas prižiūrėti tarptautines konvencijas dėl pabėgėlių apsaugos. Formuluotė yra atvira ir lanksti ir neapriboja UNHCR priežiūros funkcijos taikymo srities viena ar kita konkrečia tarptautine pabėgėlių konvencija. Todėl UNHCR biuras yra kompetentingas pagal savo Statutą prižiūrėti visas konvencijas, susijusias su pabėgėlių apsauga, UNHCR priežiūros atsakomybę, numatytą 2002 m. spalio mėn., galima rasti adresu: http://www.refworld.org/docid/4fe405ef2.html, 7-8 psl. [4] JT Generalinė Asamblėja, Konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1951 m. liepos
rasti adresu: http://www.unhcr.org/refworld/docid/3be01b964.html. Pagal
prižiūrėti, kaip taikomos Konvencijos nuostatos“. [5] UNHCR priežiūros atsakomybė taip pat atsispindi ES teisėje, įskaitant bendrąją nuorodą į 1951 m. konvenciją Sutarties dėl ES veikimo 78 straipsnio 1 dalyje. [6] UNHCR, Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovas ir Tarptautinės apsaugos gairės pagal 1951 m. konvenciją ir 1967 m. protokolą dėl pabėgėlių statuso, 2019 m. balandis, HCR/1P/4/ENG/REV. 4, galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/5cb474b27.html. [7] Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Lietuvos Vyriausybė), Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr.
XIVP-2385), galima rasti adresu: https://bit.ly/3SS0Z5v. [8] Europos Sąjunga: Europos Sąjungos Taryba, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija), 2013 m. birželio 29 d., OL L. 180/60 -180/95; 2013 06 29, 2013/32/ES, galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/51d29b224.html. [9] Europos Sąjunga: Europos Sąjungos Taryba, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija), 2013 m. birželio 29 d., OL L. 180/96 -105/32; 2013 06 29, 2013/33/ES, galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/51d29db54.html. [10] Lietuvos Vyriausybė, Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimų projekto (Nr.
2 psl., galima rasti adresu: https://bit.ly/3KXThF0. [11]
Praktiniai svarstymai dėl sąžiningų ir greitų pasienio procedūrų ir solidarumo Europos Sąjungoje , 2020 m. spalio 15 d., 1 psl., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/5f8838974.html. [12] Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projekto 2 straipsnio 2 dalis: Papildyti 4 straipsnį 13 dalimi:
13 dalis: „ Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami (ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais). Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba.
Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“ [13] Lietuvos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. XIV-1789 dėl nepaprastosios padėties paskelbimo, 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas, galima rasti adresu: https://bit.ly/3Jm3D0i; 2021 m. rugpjūčio 2 d. Vidaus reikalų ministro – ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo sprendimas Nr. 10V-20, galima rasti adresu: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija: https://bit.ly/3YHJeqZ [14] Europos Taryba: Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), N.D. ir N.T. prieš Ispaniją (Paraiškos Nr. 8675/15 ir 8697/15) (Didžioji kolegija), ECLI: CE:
ECHR:2020:0213JUD000867515, 2020 m. vasario 13 d., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/cases,ECHR,5e4691d54.html. [15]
A.A. ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją , Nr. 55798/16, 55808/16, 55817/16, 55820/16 ir 55823/16, 2022 m. balandžio 5 d., galima rasti adresu: https://bit.ly/3L73Fu2. [16] Lietuvos Vyriausybė, Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimų projekto , 2.6 punktas. [17] UNHCR, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro teikimas byloje R.A. ir kiti prieš Lenkiją (Paraiškos Nr. 42120/21) Europos žmogaus teisių teismui, 2022 m. vasario mėn., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/621ccfde4.html. [18] UNHCR, Patariamoji nuomonė dėl negrąžinimo įsipareigojimų pagal 1951 m.
Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolą, 2007 m. sausio 26 d., 7 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/45f17a1a4.html. [19] UNHCR, UNHCR teikimas byloje R.A. ir kiti prieš Lenkiją , 3.1.2 p. [20] UNHCR, UNHCR rekomendacijos Švedijos ir Ispanijos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai , 2023 m. sausis, 8 psl., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/63bd99904.html. [21] UNHCR, UNHCR teikimas byloje R.A. ir kiti prieš Lenkiją , 3.1.8 p. [22] UNHCR, Praktiniai svarstymai dėl sąžiningų ir greitų pasienio procedūrų , 1 psl. [23] UNHCR, UNHCR rekomendacijos Švedijos ir Ispanijos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai , 7-8 psl. [24] UNHCR, UNHCR teikimas byloje R.A. ir kiti prieš Lenkiją , 3.1.5 p. [25] UNHCR, Praktiniai svarstymai dėl sąžiningų ir greitų pasienio procedūrų , 1 psl. [26] UNHCR, UNHCR teisinės pastabos dėl Lietuvos Respblikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Nr.
XIV-506) pakeitimų, 2021 m. liepos 28 d., 26-29 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html [27] Europos Sąjungos teisingumo teismas (ESTT), M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas priimti prejudicinį sprendimą, byla C-72/22 PPU, ECLI:EU:C:2022:505, 2022 m. birželio 30 d., 84 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/cases,ECJ,62d03bce4.html. [28] Siūloma 1408 straipsnio 3 dalis: „ Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje [...]“. [29] ESTT, M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą, byla C-72/22 PPU, 40–42 p. [30] UNHCR, UNHCR pastabos dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr.
XIV-506) pakeitimų, 2021 m. liepos 28 d., 26-29 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html [27] Europos Sąjungos teisingumo teismas (ESTT), M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas priimti prejudicinį sprendimą, byla C-72/22 PPU, ECLI:EU:C:2022:505, 2022 m. birželio 30 d., 84 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/cases,ECJ,62d03bce4.html. [28] Siūloma 1408 straipsnio 3 dalis: „ Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje [...]“. [29] ESTT, M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą, byla C-72/22 PPU, 40–42 p. [30] UNHCR, UNHCR pastabos dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr. 21-29207), 2021 m. rugsėjo
[31] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 20 „ Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23-1 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr.
“: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9d395ef4925d11edb55e9d42c1579bdf [32] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 21 „ Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67, 140-8, 140-12 straipsnių pakeitimo ir 140-11, 140-17 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui “: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/28f63a84925e11edb55e9d42c1579bdf [33] Žr. 2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje M. A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai
punktai. [34]
d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje N.D. ir N.T. prieš Ispaniją (pareiškimai Nr. 8675/15 ir 8697/15),
[35]
Teismo sprendimas byloje A.A ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją (pareiškimai Nr. 55798/16, 55808/16, 55817/16, 55820/16 ir 55823/16),
[36] „ Mes tikrai turime įrodymų ir informacijos, kad tame procese sąmoningai dalyvauja Baltarusijos pareigūnai. Turime informacijos, kad Baltarusijos teritorijoje yra tam tikros stovyklavietės, galbūt jos yra nedidelės, palapinių tipo, kuriose yra laikomi neteisėti migrantai, jie neišleidžiami. Žinome, kad tie žmonės labai dažnai būna visiškai nepasirūpinę ir neprisitaikę prie žiemos sąlygų, neturi tinkamos aprangos.
Labai dažnai galima tikėtis, kad Baltarusijos pareigūnų rekomenduoti jie prie LR sienos atsiduria visiškai be avalynės, taip bandydami daryti spaudimą ir patekti į Lietuvą
“ (Agnė Bilotaitė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė),
žr. „A. Bilotaitė įspėja apie naujus A.
Lukašenkos planus: pasienyje – dvigubai daugiau baltarusių pareigūnų", Lrytas.lt, 2022 m. lapkričio 23 d.: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2022/11/23/news/a-bilotaite-ispeja-apie-naujus-a-lukasenkos-planus-pasienyje-dvigubai-daugiau-baltarusiu-pareigunu-25260659 [37]
„Belarus/EU: New evidence of brutal violence
from Belarusian forces against asylum-seekers and migrants facing pushbacks from the EU“, Amnesty International, 2021 m. gruodžio 20 d.: https://www.amnesty.org/en/latest/news/2021/12/belarus-eu-new-evidence-of-brutal-violence-from-belarusian-forces-against-asylum-seekers-and-migrants-facing-pushbacks-from-the-eu/ [38]
„Violence and Pushbacks at Poland-Belarus Border“,
Human Rights Watch, 2022 m. birželio 7 d.: https://www.hrw.org/news/2022/06/07/violence-and-pushbacks-poland-belarus-border [39] Žr., pvz., „VSAT užfiksavo, kaip Baltarusijos pareigūnai į Lietuvą stumia migrantus: mūsų rytiniai kaimynai gudriai tai nutylėjo", Delfi.lt, 2021 m. rugpjūčio 17 d.: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsat-uzfiksavo-kaip-baltarusijos-pareigunai-i-lietuva-stumia-migrantus-musu-rytiniai-kaimynai-gudriai-tai-nutylejo.d?id=87973245 ; „VSAT vadas: turime duomenų, kad bent viena migrantų grupė prie Lietuvos sienos yra apsupta Baltarusijos pareigūnų", Delfi.lt, 2021 m. lapkričio 11 d.: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsat-vadas-turime-duomenu-kad-bent-viena-migrantu-grupe-prie-lietuvos-sienos-yra-apsupta-baltarusijos-pareigunu.d?id=88641827 ; „VSAT: prie Lietuvos sienos iš Baltarusijos vėl vežami migrantai", Delfi.lt, 2021 m. lapkričio 22 d.: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsat-prie-lietuvos-sienos-is-baltarusijos-vel-vezami-migrantai.d?id=88738551 [40] Šią problemą įgarsino ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė: „ Tos galimybės yra labai mažos, todėl kad Baltarusijos režimas prie tokios galimybės tiesiog neprileidžia.
Lukašenkos planus: pasienyje – dvigubai daugiau baltarusių pareigūnų", Lrytas.lt, 2022 m. lapkričio 23 d.: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2022/11/23/news/a-bilotaite-ispeja-apie-naujus-a-lukasenkos-planus-pasienyje-dvigubai-daugiau-baltarusiu-pareigunu-25260659 [37]
„Belarus/EU: New evidence of brutal violence
from Belarusian forces against asylum-seekers and migrants facing pushbacks from the EU“, Amnesty International, 2021 m. gruodžio 20 d.: https://www.amnesty.org/en/latest/news/2021/12/belarus-eu-new-evidence-of-brutal-violence-from-belarusian-forces-against-asylum-seekers-and-migrants-facing-pushbacks-from-the-eu/ [38]
„Violence and Pushbacks at Poland-Belarus Border“,
Human Rights Watch, 2022 m. birželio 7 d.: https://www.hrw.org/news/2022/06/07/violence-and-pushbacks-poland-belarus-border [39] Žr., pvz., „VSAT užfiksavo, kaip Baltarusijos pareigūnai į Lietuvą stumia migrantus: mūsų rytiniai kaimynai gudriai tai nutylėjo", Delfi.lt, 2021 m. rugpjūčio 17 d.: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsat-uzfiksavo-kaip-baltarusijos-pareigunai-i-lietuva-stumia-migrantus-musu-rytiniai-kaimynai-gudriai-tai-nutylejo.d?id=87973245 ; „VSAT vadas: turime duomenų, kad bent viena migrantų grupė prie Lietuvos sienos yra apsupta Baltarusijos pareigūnų", Delfi.lt, 2021 m. lapkričio 11 d.: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsat-vadas-turime-duomenu-kad-bent-viena-migrantu-grupe-prie-lietuvos-sienos-yra-apsupta-baltarusijos-pareigunu.d?id=88641827 ; „VSAT: prie Lietuvos sienos iš Baltarusijos vėl vežami migrantai", Delfi.lt, 2021 m. lapkričio 22 d.: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsat-prie-lietuvos-sienos-is-baltarusijos-vel-vezami-migrantai.d?id=88738551 [40] Šią problemą įgarsino ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė: „ Tos galimybės yra labai mažos, todėl kad Baltarusijos režimas prie tokios galimybės tiesiog neprileidžia. Kiek yra žinoma, bent jau kiek man yra tekę girdėti, kad jie kaip tik yra kažkur nuvežami toliau nuo pasienio kontrolės punktų [...], kad jie kirstų sieną kitose vietose “, žr.
„Dienos tema. Liubajevas: Lukašenkos režimas ir nori
įrodyti, kad mes nesugebame užtikrinti savo sienos apsaugos", LRT, 2022 m. rugsėjo 2 d.: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000231428 [41] Lietuvos Raudonasis Kryžius. 2022 m. gruodis. TEMINIS TYRIMAS: Prieiga prie prieglobsčio procedūros Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse užsienyje ir VSAT PKP: https://redcross.lt/wp-content/uploads/2022/09/Prieiga-prie-prieglobscio-proceduros-diplomatinese-atstovybese-ir-PKP-LT.pdf [42] Žr. 2020 m. gruodžio 17 d.
Teisingumo Teismo sprendimą byloje Komisija prieš Vengriją (C-808/18, EU:C:2020:1029), 248-253, 255-256 punktai. [43]
želio 6 d. sprendimas byloje
, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf;jsessionid=DAA813043A08EE6C31621EC57332E3D2?text=&docid=261930&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=304187 [44] Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teminis tyrimas
„Prieiga prie prieglobsčio procedūros Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse užsienyje ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienio kontrolės punktuose“, 2022 m. gruodis, https://redcross.lt/veiklos/prieglobscio-ir-migracijos-programa/stebesena-2/ [45] Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teminis tyrimas „Prieiga prie prieglobsčio procedūros Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse užsienyje ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienio kontrolės punktuose“, 2022 m. gruodis, https://redcross.lt/veiklos/prieglobscio-ir-migracijos-programa/stebesena-2/ [46] Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2022m. metin ė stebėsenos ataskaita, https://redcross.lt/veiklos/prieglobscio-ir-migracijos-programa/stebesena-2/ [47] Anot VSAT atstovo, vertinama „[ar žmogui gresia akivaizdus pavojus, ar jiems reikalinga medicininė pagalba, nes neretai, jei skundžiamasi, kviečiama pagalba. Žinoma, Baltarusijos pilietis yra preliminariai vertinamas šiek tiek kitaip negu ekonominis emigrantas, kuris ieško geresnių gyvenimo sąlygų ir kuriam Lietuva yra tik tarpinė stotelė. Tai pamatyti nesudėtinga.
Tai pamatyti nesudėtinga. O su asmenimis, patiriančiais grėsmes dėl politinių aplinkybių Baltarusijoje, situacija yra kitokia.” Kaunodiena.lt „Nuogąstaujant dėl informacinio vakuumo pasienyje, VSAT atstovas tikina - jokių paslapčių nėra“, 2022-08-25, https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/nuogastaujant-del-informacinio-vakuumo-pasienyje-vsat-atstovas-tikina-jokiu-paslapciu-nera-1092780 [48] Įskaitant ir 2021 m. i š Afganistano evakuotus asmenis. [49] Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos metraščiai, 2021-2022, https://migracija.lrv.lt/lt/statistika/migracijos-metrasciai [50] Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimus 2021 m. gruod žio 21 d. baigiamosios i švados Lietuvai Nr. CAT/C/LTU/CO/4, https://docstore.ohchr.org/SelfServices/FilesHandler.ashx?enc=6QkG1d%2FPPRiCAqhKb7yhslcr%2Ff5KGx6%2Fr9UjrX%2Bsu%2Bg425Y6BAyPkLZzRl9RyMJcnb7fronFg60gi7jxyzitu8tr3LpkQbODCdtVz4%2BPu6K1w1fFQFrsRMNiWXdENI%2F3 [51] 2022 m. birželio 30 d. ESTT sprendimas byloje M. A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai (C-72/22 PPU, EU:C:2022:505) , prieiga: htttps://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf;jsessionid=C2211D055399C6114E7A0A4A7F704F6E?text= &docid=261930&pageIndex=0&doclang=LT&mode=req&dir=&occ=first&part=1&cid=8477799 [52] 2023-01-11 straipsnis LRT portale:
Žmogaus teisių gynėjai: ES prieštaraujančios nuostatos dėl migrantų keičiamos formaliai , prieiga: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1863788/zmogaus-teisiu-gynejai-es-priestaraujancios-nuostatos-del-migran tu-keiciamos-for maliai [53] 2023 m. vasario 2 d. EŽTT sprendimas Howais prieš Vengriją , prieiga: https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001-222791%22]} [54] Satkauskas, R.
2023-02-13 straipsnis teisė.pro portale: Pabėgėlis Simas Kudirka, atstūmimai ir teisė gyventi , prieiga: htttps://www.teise.pro/index.php/2023/02/13/r-satkauskas-pabegelis-simas-kudirka-atstumimai-ir-teise-gyventi/ [55] 2023-01-12 straipsnis LRT portale: Prokurorai patvirtino, kad Neries upėje rastas Šri Lankos piliečio kūnas, Bilotaitė įvykio nekomentuoja , prieiga: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1864467/pasienyje-dirbantys-savanoriai-paskelbe-apie-pirmaja-lietuvos-sie na-kirtusio-migranto-mirti-oficialaus-patvirtinimo-dar-nera [56] Snyder, T. „Apie tironiją: dvidešimt pamokų iš dvidešimtojo amžiaus“. Iliustravo Nora Krug. Hubris, Vilnius 2021, p. 34. [57] Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas 2022, prieiga: https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2022/04/LT-el-_.pdf 59-60 psl. [58] 2021-11-11 straipsnis LRT portale:
Ažiotažas dėl pasienyje patruliuojančių civilių: organizatoriai neigia ryšius su kraštutine dešine, ekspertė įspėja, kad galima prieiti iki linčo teismo , prieiga: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1537534/aziotazas-del-pasienyje-patruliuojanciu-civiliu-organizatoriai-neigia -rysius-su-krastutine-desine-eksperte-ispeja-kad-galima-prieiti-iki-linco-teismo [59] Human Rights Watch, „Smurtas ir atstūmimai prie Lenkijos-Baltarusijos sienos“, 2022-06-07, https://www.hrw.org/news/2022/06/07/violence-and-pushbacks-poland-belarus-border [60] M.
Poulet, France24, „Migrantai apgręžiami prie Baltarusijos-Lenkijos sienos: „Mes matome šeimas ir žmones su negalia“, 2022-04-29, https://observers.france24.com/en/europe/20220429-migrants-turned-away-at-belarus-poland-border-we-see-families-and-people-with-disabilities [61] BBC News, „Migrantai šąla iki mirties prie Baltarusijos-Lenkijos sienos“, https://www.youtube.com/watch?v=CVfHminD4U0 [62] LRT.lt, „Vaizdo įraše – dar vienos Baltarusijos pasieniečių smurto prieš migrantus akimirkos: šunys, skydai ir stūmimas į Lietuvos teritoriją“, 2021-09-02, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1484227/vaizdo-irase-dar-vienos-baltarusijos-pasienieciu-smurto-pries-migrantus-akimirkos-sunys-skydai-ir-stumimas-i-lietuvos-teritorija [63] Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus, Bendrasis komentaras Nr. 4,
2018-09-04, https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G18/268/21/PDF/G1826821.pdf?OpenElement [64] Ten pat. [65] Ten pat. [66] Ten pat. [67] Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas kankinimo ir kito žiauraus ir žmogaus orumą žeminančio elgesio klausimais, ataskaita Nr.
2018-11-23, https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G18/347/27/PDF/G1834727.pdf?OpenElement [68] Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas kankinimo ir kito žiauraus ir žmogaus orumą žeminančio elgesio klausimais, ataskaita Nr. A/HRC/37/50, 2018-11-23, https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G18/347/27/PDF/G1834727.pdf?OpenElement [69] Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus, Bendrasis komentaras Nr. 2,
2008-01-24, https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G08/402/62/PDF/G0840262.pdf?OpenElement [70] Žr. pvz. JT KPK sprendimą Dadar prieš Kanadą (CAT/C/35/D/258/2004), 8.4 paragrafas; N.S. prieš Šveicariją
7.3 paragrafas. [71] Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus, Bendrasis komentaras Nr. 4,
2018-09-04, 29 paragrafas, https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G18/268/21/PDF/G1826821.pdf?OpenElement
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
: Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Justas Gaidys, Vilma Greckaitė, Gediminas Kazėnas, Vilma Kaminskienė, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys:
dalyvavo: Vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas, Viešojo saugumo politikos grupės patarėjai Dainius Cicėnas ir Gabija Tamulevičienė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM (toliau – VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas, Migracijos departamento prie VRM Teisės skyriaus vedėja Vida Juciūtė, Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė ir Žmogaus teisių biuro atstovė Viktorija Osičnaitė, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos (UNHCR) atstovė Lietuvoje Renata Kuleš ir patarėjas teisės klausimais Vladimiras Siniovas, Lietuvos Raudonojo kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos vadovas Viktor Ostrovnoj, VšĮ
„Sienos grupė“ atstovai Mantautas Šulskus, Emilija Švobaitė, Dalia Krapavickaitė,
Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas.
dalyvavo: Vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas, Viešojo saugumo politikos grupės patarėjai Dainius Cicėnas ir Gabija Tamulevičienė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM (toliau – VSAT) vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius, Migracijos departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė, Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė, Vyriausybės kanceliarijos Teisės skyriaus vadovas Deividas Kriaučiūnas, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos (UNHCR) atstovė Lietuvoje Renata Kuleš ir patarėjas teisės klausimais Vladimiras Siniovas, Lietuvos Raudonojo kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos vadovas Viktor Ostrovnoj, VšĮ
„Sienos grupė“ atstovė Emilija Švobaitė, Seimo Žmogaus teisių komiteto
pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-23 1, 4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu atliekamus pakeitimus, siūlytina nedėstyti viso skyriaus nauja redakcija, o keisti tik konkrečias keičiamų straipsnių dalis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniui. Pritarti Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr. 7 ir sprendimą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-231
įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje, apibrėžiančioje sąvokos „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ turinį, siūlome atsisakyti nuostatų, nustatančių konkrečius įstatyminius reikalavimus, taikomus šiems asmenims. Pirma, tai nėra sąvokas apibrėžiančio straipsnio reguliavimo dalykas. Antra, šie reikalavimai išdėstyti ir keičiamo įstatymo 32 straipsnyje, reglamentuojančiame priėmimo į valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas pagrindus ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį siūlome dėstyti taip:
„Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas (toliau – rėmėjas) – šiame
įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, kuris savo noru padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas“. Pritarti Pasiūlymas:
taip: „23.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas (toliau – rėmėjas)
tarnyboje netarnaujantis ar neatliekantis tikrosios karo tarnybos Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris savo noru padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, savo noru padedantis Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šiame įstatyme jai
valstybės sienos apsaugos sustiprinimas būtų taikomas tik laikinai
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje vietoj žodžio
„paskelbus“ siūlome įrašyti žodžius „esant paskelbtai“. Analogiško turinio
pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatai iki dvitaškio. Pritarti Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimą, priimtą dėl Žmogaus teisių komiteto pasiūlymo Nr. 1, kuriame VSIJA projekto 2 straipsnio 2 dalimi dėstoma 4 straipsnio 13 dalis yra patikslinta. Pasiūlymas:
patikslinti taip: „10. Paskelbus Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliąją ekstremaliajai situaciją situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą gali patekti tik turėdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą. Šis leidimas išduodamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatytais atvejais. Reikalavimas turėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą netaikomas asmenims:“. Pasiūlymas:
Papildomai sistemiškai tuo pačiu pagrindu Projekto 3 straipsniu keičiamą 10 straipsnį patikslinti ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Valstybės sienos kirtimo laikinas apribojimas arba nutraukimas Vyriausybė, užtikrindama Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, visuomenės rimtį, siekdama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų ar jų sukėlėjų įvežimo ir išplitimo, paskelbus ekstremaliąją situaciją esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai , taip pat gretimos valstybės prašymu gali laikinai apriboti arba nutraukti vykimą per valstybės sieną ar tam tikrus pasienio kontrolės punktus.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-232
įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „jos sudarytos“, nes Nacionalinio saugumo komisijos sudarymo klausimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Pritarti Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimą, priimtą dėl Žmogaus teisių komiteto pasiūlymo Nr. 1, kuriame VSIJA projekto 2 straipsnio 2 dalimi dėstoma 4 straipsnio 13 dalis yra patikslinta. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-232
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje reikėtų atskleisti išlygos, numatančios, kad nuostata, nustatanti, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami, taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui, turinį. Pažymėtina, kad aukščiau nurodyta nuostata yra imperatyvi (įstatyme nurodyta, kad ji gali būti netaikoma tik tais atvejais, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais).
Todėl nėra aiškus jos individualaus taikymo kiekvienam atskiram užsieniečiui tikslas, nes vis tiek visais atvejais į Lietuvos Respublikos teritoriją jie nebus įleidžiami. Jeigu siekiama nustatyti, kad nuostatos individualaus taikymo kiekvienam atskiram užsieniečiui tikslas yra būtent ir išsiaiškinti, ar konkretus užsienietis nesitraukia nuo karinės agresijos ar persekiojimo ar nori patekti Lietuvos Respubliką humanitariniais tikslais, tą reikėtų aiškiai ir nurodyti. Jeigu, vis dėlto, individualaus nuostatos taikymo kiekvienam užsieniečiui tikslas yra kitas, tą taip pat reikėtų išsamiai atskleisti. Pritarti Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimą, priimtą dėl Žmogaus teisių komiteto pasiūlymo Nr. 1, kuriame VSIJA projekto 2 straipsnio 2 dalimi dėstoma 4 straipsnio 13 dalis yra patikslinta. 6. Seimo
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies 3 punkte tam tikros nuostatos yra išdėstytos skliaustuose. Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgus į tai, šios projekto nuostatų formuluotės taisytinos, atsisakant skliaustų. Pritarti Pasiūlymas:
taip: „3) vykdantiems ūkinę, komercinę veiklą ar kelių, ryšio linijų ir kitų viešojo intereso objektų (pvz., kelių, ryšio linijų) priežiūros veiklą pasienio ruože;“
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies 7 punkte yra nurodyta, jog reikalavimas turėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą būtų netaikomas „vykdantiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijas“. Pastebėtina, kad tiek tokių asmenų, tiek ir jų atliekamų funkcijų yra labai daug, o toks nuostatos neapibrėžtumas implikuoja, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduoto leidimo nereikėtų iš esmės bet kurių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bet kuriems tarnautojams (darbuotojams), į pasienio ruožą vykstantiems tarnybos (darbo) tikslais. Jeigu, vis dėlto, siūlomos nuostatos tikslas yra nustatyti kažkokį siauresnį valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų ratą, siekiant teisinio aiškumo minėtą nuostatą reikėtų sukonkretinti. Pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio asmenų pateikimas į pasienio ruožą (t.y. iki 5 km. pločio į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos) turi būti pagrįstas, neišvengiamas ir būtinas , tikslinga 11 straipsnio 10 dalies 7 punkto atsisakyti. „
7) vykdantiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijas.
Nors projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad projekto 4 straipsniu siekiama suderinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 4 punkto nuostatas, nes juose yra nustatytos skirtingos sąlygos tam pačiam procesui, tačiau pastebėtina, kad projekto rengėjai vis tik palieka skirtingas nuostatas, nes vienu atveju yra kalbama apie juridinių asmenų, juridinių asmenų filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų teistumą, kitu atveju – apie šių subjektų vadovų ar kitų atsakingų asmenų teistumą bei jiems paskirtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones. Manytina, kad šios dvi nuostatos turėtų būti suvienodintos, kad ateityje nekiltų praktinių jų taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį dėstyti taip:
„2. Sąrašas sudaromas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka. Į
sąrašą gali būti įrašyti motyvuotą prašymą pateikę fiziniai ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys.
Šioje dalyje nurodyti subjektai į sąrašą negali būti įrašyti, jeigu:
juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką;
asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos;
tyčinės nusikalstamos veikos ir yra bent viena iš šių sąlygų:
metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą priskiriamas nesunkiems arba apysunkiams nusikaltimams;
metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas sunkiems nusikaltimams;
metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams.“.
Šioje dalyje nurodyti subjektai į sąrašą negali būti įrašyti, jeigu:
juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką;
asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos;
tyčinės nusikalstamos veikos ir yra bent viena iš šių sąlygų:
metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą priskiriamas nesunkiems arba apysunkiams nusikaltimams;
metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas sunkiems nusikaltimams;
metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams.“. Atitinkamai projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punktą dėstyti taip: „
asmuo, juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar juridinio asmens statuso neturintis asmuo negali būti įrašytas į sąrašą;“.
Pritarti iš dalies Argumentai: Neatsižvelgta į šias Teisės departamento pastabos dalis:
punkte pagal Teisės departamento pastabą, siūloma rašyti taip: „1) fizinis asmuo, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką ;“. Pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio nuostatas, teistumas atsiranda tik padarius nusikaltimą , bet ne baudžiamąjį nusižengimą. Todėl nusikalstamos veikos sąvoka netinkama, nes ji apima ir tyčinius baudžiamuosius nusižengimus, kurie neužtraukia teistumo. Todėl
„nusikalstama veika“ pakeista į „nusikaltimą“. 2)
punkte pagal Teisės departamento pastabą, siūloma rašyti taip: „
3) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl tyčinės nusikalstamos veikos ir yra bent viena iš šių sąlygų:“. Tačiau a-c papunkčiuose kalbama apie nusikaltimus, todėl „nusikalstamos veikos“ pakeista į „nusikaltimo“ .
straipsnio 2 dalies 3 punkte pagal Teisės departamento pastabą, siūloma rašyti taip:
tyčinės nusikalstamos veikos ir yra bent viena iš šių sąlygų:
arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję treji metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą priskiriamas nesunkiems arba apysunkiams nusikaltimams;
arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję penkeri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas sunkiems nusikaltimams;
arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję aštuoneri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams.“ Pagal Baudžiamojo kodekso 76 straipsnį, atleidimas nuo bausmės atlikimo taikomas tik dėl ligos . Tad juridiniams asmenims atleidimas nuo bausmės atlikimo netaikomas . Kitų atleidimo nuo bausmės pagrindų Baudžiamasis kodeksas nenustato. Pasiūlymas:
taip:
„2. Sąrašas sudaromas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka. Į
sąrašą gali būti įrašyti visi motyvuotą prašymą pateikę fiziniai ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys , neturintys teistumo už tyčines nusikalstamas veikas arba praėjus vieneriems metams nuo jiems paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos .
Šioje dalyje nurodyti subjektai į sąrašą negali būti įrašyti, jeigu:
juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą;
2) nėra praėję vieneri metai nuo fiziniam asmeniui, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos;
tyčinio nusikaltimo ir yra bent viena iš šių sąlygų:
a) po bausmės atlikimo nėra praėję treji metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą priskiriamas nesunkiems arba apysunkiams nusikaltimams;
b) po bausmės atlikimo nėra praėję penkeri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas sunkiems nusikaltimams;
c) po bausmės atlikimo nėra praėję aštuoneri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams.“ Pasiūlymas :
taip: „4) nepraėję vieni metai nuo fiziniam asmeniui, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ir juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų , reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos arba fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo turi teistumą už tyčines nusikalstamas veikas nustatomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių fizinis asmuo, juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar juridinio asmens statuso neturintis asmuo negali būti įrašytas į sąrašą ;“.
Šioje dalyje nurodyti subjektai į sąrašą negali būti įrašyti, jeigu:
juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą;
2) nėra praėję vieneri metai nuo fiziniam asmeniui, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos;
tyčinio nusikaltimo ir yra bent viena iš šių sąlygų:
a) po bausmės atlikimo nėra praėję treji metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą priskiriamas nesunkiems arba apysunkiams nusikaltimams;
b) po bausmės atlikimo nėra praėję penkeri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas sunkiems nusikaltimams;
c) po bausmės atlikimo nėra praėję aštuoneri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams.“ Pasiūlymas :
taip: „4) nepraėję vieni metai nuo fiziniam asmeniui, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ir juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų , reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos arba fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo turi teistumą už tyčines nusikalstamas veikas nustatomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių fizinis asmuo, juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar juridinio asmens statuso neturintis asmuo negali būti įrašytas į sąrašą ;“. 9.
nustatyti, kad sprendimas atsisakyti įrašyti fizinius ir juridinius asmenis, juridinių asmenų filialus, atstovybes bei juridinio asmens statuso neturinčius asmenis į sąrašą gali būti priimamas, kai fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo kartu su prašymu pateikė suklastotus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu Valstybės sienos apsaugos tarnyba galėtų konstatuoti, kad tam tikri dokumentai yra suklastoti, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, sprendimui atsisakyti įrašyti į sąrašą užtenka fakto, kad asmuo, pateikdamas prašymą, jame sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis (keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas), t. y. dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nebūtų konstatuota. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūlome išbraukti žodžius „ar suklastotus“, o šios dalies 1 punkte po žodžio „jame“ įrašyti žodžius „ar kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose“. Pritarti Pasiūlymas:14 straipsnio 3 dalies 1 punktą patikslinti taip: „1) fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo, pateikdamas prašymą, jame ar kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis;“.
Pasiūlymas:14 straipsnio 3 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo kartu su prašymu pateikė negaliojančius ar suklastotus dokumentus;“. Pasiūlymas: Pažymėtina, kad suklastotus dokumentus išbraukus iš atsisakymo įrašyti asmenį į sąrašą pagrindų, sistemiškai tikslintini asmenų išbraukimo iš sąrašo pagrindai, jeigu paaiškėja, kad kartu su prašymu asmuo pateikė ir suklastotus dokumentus. 14 straipsnio 5 dalies 1 punktą patikslinti taip:
„1) paaiškėja šio straipsnio 3 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose
nurodytos aplinkybės arba, kad fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo kartu su prašymu pateikė suklastotus dokumentus
dal yje bei projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje pateikiamos nuorodos į konkrečius įstatymų straipsnius ir jų dalis. Siūlytina atsisakyti nuorodų į konkrečius straipsnius ir jų dalis keičiamo įstatymo tekste, siekiant teisės ekonomiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad, jeigu būtų keičiama struktūrinių dalių numeracija įstatymuose, į kuriuos teikiamos nuorodos, reikėtų keisti ir šio įstatymo nuostatas. Pritarti Pasiūlymas:
dalį patikslinti taip: „41 .
Jeigu valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, valstybės ir savivaldybės valdomų bendrovių dukterinių akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kaip šios bendrovės suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo įstatyme
, kurių teritorijoje yra steigiamas ar įsteigtas pasienio kontrolės punktas, patikėjimo teise valdomos, naudojamos ir disponuojamos valstybės infrastruktūros ar jos dalies reikia patikrinimų įstaigoms patikrinimams atlikti, tokia valstybės infrastruktūra ar jos dalis atitinkamų patikrinimų įstaigų prašymu ir vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatym u o14 straipsnio 4 dalimi perduodama panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis patikrinimų įstaigoms patikrinimams atlikti.“ Žr. pagal Teisės departamento 24 pastabą patikslintą 32 straipsnio 6 dalies redakciją. 11. Seimo
straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 3 dalies nuostatas, siūlytina jas sujungti ir šio straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „valstybės sienos apsaugos priedangos plane, kurį tvirtina Vyriausybė, nustatyta tvarka - patikrinimų įstaigos ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Priedangos planas nėra sietinas tik su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos. Be to, valstybės sienos apsaugos priedangos planas reglamentuos valstybės sienos apsaugos sustiprinimą ir ekstremaliųjų situacijų atvejais. Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr. 1 ir Komiteto sprendimą, kuriame patikslintas 18 straipsnis iš esmės. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310
12.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, po žodžio „vadovaujantis“ įrašant formuluotę „šiuo įstatymu ir“. Pritarti Pasiūlymas :
taip: „1. Rėmėjų veikla organizuojama vadovaujantis šiuo įstatymu ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado patvirtintais Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų nuostatais.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310
13Siekiant teisinio aiškumo,
siūlytina papildyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas nustato ne tik rėmėjams išduodamų pažymėjimo, atpažinimo ženklo, liemenės su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ nešiojimo tvarką, bet ir jų išdavimo bei grąžinimo tvarką. Be to, projektas pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis šių daiktų grąžinimą, kai rėmėjas yra išbraukiamas iš rėmėjų sąrašo ir su juo yra nutraukiama sutartis. Pritarti iš dalies Argumentai:
Neatsižvelgta į pastabos dalį, siūlančią projektą pildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis šių daiktų grąžinimą, kai rėmėjas yra išbraukiamas iš rėmėjų sąrašo ir su juo yra nutraukiama sutartis. 31 straipsnio 2 dalis papildyta , kad daiktų grąžinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas, tad papildomų nuostatų, kurios siūlomos pastaboje, nereikia. Nurodytų daiktų grąžinimas yra įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo dalykas ir tokių procedūrinių nuostatų įtvirtinimas įstatyme neatitiktų Konstitucinio Teismo doktrinos, jog įstatymuose turi būti reguliuojami tik patys svarbiausi, esminiai dalykai (santykiai). Pasiūlymas : 31 straipsnio 2 dalį patikslinti taip: „2. Rėmėjui išduodamas pažymėjimas, atpažinimo ženklas, liemenė su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“.
Jų išdavimo, nešiojimo ir grąžinimo tvarką, pažymėjimo blanko ir atpažinimo ženklo pavyzdį bei liemenės su užrašu
„Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ formą nustato Valstybės sienos
apsaugos tarnybos vadas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310
tsižvelgiant į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 35 punktą, įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) išdėstomos viename straipsnyje atskiromis straipsnio dalimis, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje pateiktos sąvokos – „Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančio kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“, apibrėžimą dėstyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, įtvirtinančiame šiame įstatyme naudojamų sąvokų apibrėžimus. Pritarti iš dalies Argumentai:
R edakciniu aspektu patikslintoje
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ performuluota kaip norminio pobūdžio teisės norma, o ne sąvoka. Žr. pagal Teisės departamento 14-16 pastabas patikslintą 32 straipsnio 1 dalį. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310
į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos ne alternatyvios, o kumuliatyvios aplinkybės, kurioms esant asmuo negali tapti rėmėju (t.y. jis turi ir netarnauti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, ir neatlikti tikrosios karo tarnybos), keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje po žodžio „netarnaujantis“ vietoj jungtuko „ar“ įrašytinas jungtukas „ir“. Pritarti Žr. pagal Teisės departamento 14-16 pastabas patikslintą 32 straipsnio 1 dalį. 16.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310
„vidurinį“ įrašytini žodžiai „ar jam prilygintą“. Pritarti
Pasiūlymas :
taip: „1. Rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų mokantis lietuvių kalbą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netarnaujantis ar ir neatliekantis tikrosios karo tarnybos Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą . Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis yra asmuo, kuris laikomas nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, jeigu jis deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registr
asmenims, norintiems tapti rėmėjais, prieš įrašant į rėmėjų sąrašą, būti išlaikius egzaminą, nustatyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje, kur taip pat nustatytas analogiško pobūdžio reikalavimas. Be kita ko, šioje straipsnio dalyje išskiriami buvę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir buvę tikrosios karo tarnybos kariai, kuriems šis reikalavimas nėra taikomas. Tuo tarpu projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nėra numatytos asmenų grupės, kurioms reikalavimas išlaikyti aukščiau nurodytą egzaminą nėra taikomas, kas suponuoja išvadą, kad pagal projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį visiems asmenims, norintiems tapti rėmėjais ir būti įrašytiems į rėmėjų sąrašą, privaloma išlaikyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą egzaminą.
Neatsižvelgus į pateiktą pastabą, reikėtų patikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodant asmenų grupes, kuriems pagal projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį nėra taikomas reikalavimas išlaikyti egzaminą. Pritarti Pasiūlymas : 32 straipsnio 2 dalį dėstyti taip:
„2. Norintis tapti rėmėju asmuo pateikia prašymą
Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Lietuvos šaulių sąjungos, kitų asociacijų, kurių įstatuose viena iš funkcijų numatytas viešojo saugumo užtikrinimas, vadovai gali pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybai rekomenduojamų būti rėmėjais asmenų sąrašus kartu su šiuose sąrašuose esančių asmenų prašymais tapti rėmėjais. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu norintis tapti rėmėju asmuo, atsižvelgiant į šioje dalyje nurodytą prašymą, Lietuvos šaulių sąjungos, kitų asociacijų, kurių įstatuose viena iš funkcijų numatytas viešojo saugumo užtikrinimas, rekomendacijas, ir į Valstybės sienos apsaugos tarnybos poreikius, įrašomas į rėmėjų sąrašą, tik jeigu yra išlaikęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą egzaminą. “. Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr. 3 ir Komiteto sprendimą dėl jo, kuriame 32 straipsnio 3 dalis yra patikslinta. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310
18.
Atsižvelgus į projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies antro sakinio turinį bei siekiant nuosekliai dėstyti visą priėmimo į rėmėjus procedūrą, t.y. įrašymo į sąrašas klausimas sprendžiamas tik patikrinus, ar asmuo atitinka įstatymo reikalavimus bei jam išlaikius numatytą egzaminą, siūlytina jį dėstyti ne 2 dalyje, o pirmuoju šio straipsnio 5 dalies sakiniu. Pritarti Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr. 3 ir Komiteto sprendimą dėl jo, kuriame 32 straipsnio 3 dalis yra patikslinta. 19. Seimo
keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad „prieš įrašant norintį tapti rėmėju asmenį į rėmėjų sąrašą, Valstybės sienos apsaugos tarnyba tikrina, ar jis atitinka šio straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 4 dalyje yra numatyti ne reikalavimai kandidatui į rėmėjus, bet tam tikros aplinkybės, kurioms esant, asmuo negalėtų būti rėmėju. Atsižvelgus į tai bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „atitinka šio straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus reikalavimus“ keisti formuluote „atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra šio straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių“. Analogiškai tikslintinas ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Pritarti Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr. 3 ir Komiteto sprendimą dėl jo, kuriame 32 straipsnio 3 dalis yra patikslinta. Žr. pagal Teisės departamento 28 pastabą patikslintą 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310
20.
Svarstytina, ar projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nereikėtų daryti išimties dėl egzamino laikymo ir Šaulių sąjungos nariams. Priešingu atveju, apskritai liktų neaiškus Lietuvos šaulių sąjungos ar kitų asociacijų, kurių įstatuose viena iš funkcijų numatytas viešojo saugumo užtikrinimas, teikiamų rekomendacijas tikslas, nes tai nepanaikina nei paties asmens individualaus prašymo teikimo bei mokymų išklausymo ir egzamino laikymo pareigos, nesuteikia kažkokių privalumų kitų pretendentų atžvilgiu bei nenustato jokių kitokių specialių priėmimo į rėmėjus sąlygų. Pritarti Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr. 3 ir Komiteto sprendimą dėl jo, kuriame 32 straipsnio 3 dalis yra patikslinta. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310
įtvirtintos sąlygos panaikinančios asmeniui galimybę tapti rėmėju. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
dalies 3 punkto a - d papunkčiuose nurodyti teistumo terminai, t. y. 3, 5, 8 arba 10 metų, skaičiuojami nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo momento, taigi įstatymo projekte nustatytas 5 metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo, nepagrįstai ir neproporcingai ilgai apriboja asmenims galimybę tapti rėmėju, atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, jog rėmėju negali būti asmuo turintis teistumą už tyčinį nusikaltimą arba yra pripažintas kaltu už tyčinę nusikalstamą veiką ir nuo t eismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai. Šiame kontekste p astebėtina, kad teistumą, kaip sukeliantį teisinius padarinius, po nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, turi tik nusikaltimą padarę asmenys.
Siekiant išvengti nepagrįsto galimybės asmenims tapti rėmėjais ribojimo, siūlytina keisti ir įstatymo projekte įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad rėmėju negali būti asmuo teistas už baudžiamąjį nusižengimą, jeigu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 matai, šį siekiamą įtvirtinti ribojimą susiejant tik su teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentu, po ko asmeniui nebūtų ribojama galimybė tapti rėmėjų. Vis dėlto nusprendus, kad šis terminas yra būtinas, rekomenduotina, kad jis neviršytų 2 metų. Pritarti Pasiūlymas:
taip: „
už tyčinį nusikaltimą nuteistas asmuo, kol nepraėjo 5 metai nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo, už neatsargų nusikaltimą nuteistas asmuo, kol teistumas neišnyko arba nebuvo panaikintas, taip pat už baudžiamąjį nusižengimą nuteistas asmuo, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 1 metai , jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai, taip pat asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310
į rėmėjų sąrašą įrašytas asmuo pasirašo 3 metų sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad projektas stokoja nuostatų, kuriose būtų aptarta kas nutinka po 3 metų su šia sutartimi – t.y. ar ji tiesiog pasibaigia, ar ji gali būti pratęsiama ir pan. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Pritarti Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr. 4 ir Komiteto sprendimą dėl jo, kuriame 32 straipsnio 5 dalis yra patikslinta. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310
23.
Atsižvelgus į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnyje reglamentuojama rėmėjų priėmimo tvarka ir sąlygos, o šio straipsnio 7 dalyje nustatoma viena iš rėmėjų funkcijų – padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams vykdyti šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose nustatytas funkcijas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, šios nuostatos atsisakytina. Pažymėtina, kad iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnyje, kuriame yra nustatomos rėmėjų funkcijos, teisės ir pareigos. Pritarti Pasiūlymas:
sutartį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu paskiriami padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas
teisinio aiškumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalis tikslintina, vietoj formuluotės „skundžiamas administraciniam teismui“ įrašant formuluotę „ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas apygardos administraciniam teismui“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 daliai. Pritarti Pasiūlymas:
patikslinti taip: „6. Apie nepatenkintą asmens prašymą tapti rėmėju, šio sprendimo apskundimo galimybę ir asmens įrašymą į rėmėjų sąrašą Valstybės sienos apsaugos tarnyba informuoja prašymą pateikusį asmenį ir jį rekomendavusią asociaciją Viešojo administravimo įstatymo
nustatyta tvarka.
Sprendimas netenkinti asmens prašymo tapti rėmėju gali būti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas apygardos administraciniam teismui.“ Pasiūlymas:
patikslinti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimas gali būti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas apygardos administraciniam teismui.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310
straipsnio 6 dalis pildytina nuostatomis, atskleidžiančiomis, ar asmens prašymas priimti į rėmėjus privalo būti tenkinamas tuo atveju, jeigu jis atitinka visus įstatyme numatytus reikalavimus bei išlaiko egzaminą. Jeigu, vis dėlto, ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms asmens prašymas gali būti netenkinamas, siekiant apsaugoti asmenų interesus ir užtikrinti jų teisėtus lūkesčius, keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti tokius galimus prašymų netenkinimo pagrindus. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūlomas patikslinimas išdėstytas
saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr. 3 ir Komiteto sprendimą dėl jo, kuriame 32 straipsnio 3 dalis yra patikslinta
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310
turinį, kuriame yra numatytas ne atleidimas iš rėmėjo pareigų, bet rėmėjo išbraukimas iš sąrašo ir sutarties su rėmėju nutraukimas, siūlytina tikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinimą.
Pritarti Pasiūlymas:
taip: „33 straipsnis. Atleidimas Išbraukimas iš rėmėjų sąrašo ir s utarties su rėmėju nutraukimas“
projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nustatančio, kad rėmėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu išbraukiamas iš rėmėjų sąrašo ir tuo atveju, kai netenka jį rekomendavusios asociacijos, kuriai jis atstovauja, pasitikėjimo ir yra gautas jos motyvuotas pasiūlymas, pagrįstumas. Pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas, vykdydamas savo kaip rėmėjo funkcijas, niekaip neatstovauja jį rekomendavusiai asociacijai. Jis vadovaujasi Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado patvirtintais Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų nuostatais. Todėl sprendžiant jo išbraukimo iš rėmėjų sąrašų klausimą, turėtų būti vertinama jo veikla vykdant būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjo funkcijas, o ne veikla jį rekomendavusioje asociacijoje. Mūsų nuomone, ginčytinas toks reguliavimas, pagal kurį asociacija, rekomendavusi asmenį į Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjus, gali turėti lemiamos įtakos dėl jo išbraukimo iš rėmėjų sąrašų, visiškai neatsižvelgiant į tokio rėmėjo veiklos atliekant savo pareigas pavyzdingumą. Pritarti Pasiūlymas:
taip: „2) dėl rėmėjo vardo diskreditavimo , taip pat kai netenka jį rekomendavusios asociacijos, kuriai jis atstovauja, pasitikėjimo ir yra gautas jos motyvuotas pasiūlymas ;“ 28.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310 (33) (1) (3)
28Siūlytina tikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jame nustatant, kad sutartį su rėmėju būtų galima nutraukti jam neatitinkant bent vienoje iš nurodytų 32 straipsnio dalių nustatytų reikalavimų (nes siūloma formuluotė suponuoja, kad turėtų būti konstatuojamas neatitikimas būtent abiejose dalyse nustatytiems reikalavimams). Pritarti Pasiūlymas:
33 straipsnio 1 dalies 3 punktą patikslinti taip:
„3) jei rėmėjas nebeatitinka šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba atsiranda, paaiškėja šio įstatymo 32 straipsnio ir
4 dalyse dalyje nustatytų reikalavimų; nustatytos aplinkybės ;“
29Atsižvelgus į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog rėmėjams gali būti išduodamos specialiosios priemonės, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą papildyti, nurodant, kad rėmėjai turi teisę panaudoti šias specialiąsias priemones. Pritarti Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr. 5 ir Komiteto sprendimą, kuriuo 34 straipsnio 2 dalis išdėstyta nauja redakcija. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310 (34) (2)
30Svarstytina, ar projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nereikėtų papildyti, įtvirtinant rėmėjams teisę padėti sulaikyti asmenį, įtariamą padariusį pažeidimą, arba stabdyti transporto priemones, kai įtariama, kad yra padaryta nusikalstama veika. Pritarti Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr.
rėmėjai privalo „gavę pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą nuostatos išdėstymą, rėmėjai privalėtų suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą tik gavę pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nuostatos dėl neatidėliotinos medicinos ar kitos būtinosios pagalbos nereikėtų dėstyti atskirai. Pritarti Žr. 34 straipsnio 3 dalį, nauja redakcija išdėstytą pagal Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą, priimtą dėl Žmogaus teisių komiteto pasiūlymo Nr. 2. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310
numatyta, kad rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalo imtis priemonių asmenų turtui gelbėti ekstremaliųjų situacijų atvejais. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme ekstremalioji situacija yra apibrėžta kaip dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti ar sukelia didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, turtinę ar kitą žalą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar tik tokiu atveju rėmėjai privalo imtis priemonių asmenų turtui gelbėti.
Be to, siūlytina šią nuostatą papildyti, nurodant ne tik asmenų turtą, bet ir valstybės, įmonių, įstaigų ir organizacijų turtą. Pritarti iš dalies Argumentai: Teisės departamento pastaboje minimos įstaigos, įmonės ir organizacijos patenka į „asmenų“ sąvoką, tad atskirai jų išskirti netikslinga. Žr. 34 straipsnio 3 dalį, nauja redakcija išdėstytą pagal Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą, priimtą dėl Žmogaus teisių komiteto pasiūlymo Nr. 2. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310
10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio pavadinimas „Rėmėjų funkcijos, teisės ir pareigos“. Pastebėtina, kad šio straipsnio 4 dalyje esanti nuostata nepatenka nei į vieną kategoriją. Atsižvelgus į tai, siūlytina ją dėstyti kitame straipsnyje pavadinimu „Rėmėjų įgaliojimai“. Be to, manytina, kad ši nuostata turėtų būti papildyta, nurodant, kas lauktų asmenų, nevykdžiusių šių rėmėjų reikalavimų ir nurodymų. Svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti ir Administracinių nusižengimų kodekso. Pritarti iš dalies Argumentai:
Neatsižvelgta į Teisės departamento pastabos dalį dėl Administracinių nusižengimų kodekso papildymo dėl šių priežasčių:
1) už policijos rėmėjų reikalavimų ir nurodymų nevykdymą administracinė atsakomybė taip pat nenumatyta;
2) pagal projekto nuostatas VSAT rėmėjai tik
„padėtų“ VSAT vykdyti jai priskirtas funkcijas, be to, VSAT rėmėjai
prievartos priemones naudotų tik „kartu“ su VSAT pareigūnais; taigi VSAT rėmėjų veiklos pobūdis suponuoja tik dalinį jų savarankiškumą, t. y., priklausomumą ir pavaldumą su VSAT pareigūnams. Šiuo metu, pvz., policijos rėmėjų reikalavimų ir nurodymų nevykdymas yra kvalifikuojamas kaip policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas (pagal ANK 506 str.
Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas ) ir dėl tokios praktikos taikymo problemų nekyla. Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 35 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Rėmėjų įgaliojimai
1Rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas,
vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais. 2. Teisėti rėmėjų reikalavimai ir nurodymai yra privalomi asmenims. 3. Už rėmėjų teisėtų reikalavimų ir nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų, reglamentuojančių teisinę atsakomybę, nustatyta tvarka.“ Buvusius 35-37 straipsnius laikyti 36-38
pavestas funkcijas, šeimos nariams lygiomis dalimis būtų išmokama vienkartinė, o ne mokama periodinė išmoka, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžių „kol jiems sukaks 18 metų“ įrašytini žodžiai „ne vyresniems kaip 18 metų“. Atitinkamai tikslintina ir formuluotė „kol jiems sukaks 24 metai“.
Pritarti Pasiūlymas:
taip: „1) rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, šeimos nariams – vaikams (įvaikiams) (įskaitant vaikus, gimusius po rėmėjo mirties), kol jiems sukaks ne vyresniems kaip
įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja Lietuvos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, kol jiems sukaks ne vyresniems kaip
(įtėviui), motinai (įmotei);“
kanceliarijos
keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, kadangi yra priimtas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722, kuriuo sąvoka ,,darbingumo lygis“, keičiama į sąvoką ,,dalyvumo lygis“, sąvoka „didelių specialiųjų poreikių lygis“ į sąvoką „15 procentų dalyvumo lygis“, ir kurio įsigaliojimas yra numatytas 2024 m. sausio
nuostatos įsigaliojimą, t. y. 2024 m. sausio 1 d. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 12 straipsnį papildyti 4 dalimi: „ 4.
2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 13 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija: „2) asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, 0–25 procentų dalyvumo lygis arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas 15 procentų dalyvumo lygis, jeigu jie buvo rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310
„rėmėjams gali būti atlygintos transporto, ryšių ir kitos išlaidos, patirtos atliekant jiems pavestas funkcijas. Sprendimą dėl šių išlaidų atlyginimo priima Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas“. Manytina, kad įstatyminės materialinio rėmėjų aprūpinimo garantijos turėtų būti formuluojamos aiškiai ir nedviprasmiškai, nepaliekant galimybės minėtus klausimus spręsti remiantis objektyviai neapibrėžtais kriterijais paremtais Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado sprendimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiai nustatyti kriterijus, kuriems esant transporto, ryšių ir kitos išlaidos, patirtos atliekant jiems pavestas funkcijas, atlyginamos arba neatlyginamos. Pritarti iš dalies Argumentai:
Aptariamos nuostatos yra įgyvendinamojo pobūdžio, todėl pildyti jomis Projektą netikslinga. Pasiūlymas: 35 straipsnio 6 dalį patikslinti taip:
„6. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado
nustatyta tvarka ir sąlygomis r R ėmėjams gali būti atlygintos transporto, ryšių ir kitos išlaidos, patirtos atliekant jiems pavestas funkcijas. Sprendimą dėl šių išlaidų atlyginimo priima Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas
Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šiame straipsnyje dėstomos tik rėmėjų socialinės garantijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 6 dalyje reglamentuojamas ir rėmėjų patiriamų finansinių išlaidų atlyginimas. Atsižvelgus į tai, šio straipsnio pavadinimas turėtų būti tikslinamas. Pritarti Pasiūlymas:
taip: „Rėmėjų socialinės ir kitos garantijos“. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-2310
formuluotę „vykdydami pareigas“. Pritarti iš dalies Argumentai: Rėmėjai pasitelkiami vykdyti funkcijas (o ne pareigas), todėl redakcija patikslinta kitaip. Pasiūlymas: 36 straipsnio 1 dalį patikslinti taip: „1. Rėmėjai , atlikdami jiems pavestas funkcijas, kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais turi teisę panaudoti prievartą šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. <...>“. 39. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims
2023-03-21 (Nr. G-2023-2399)
atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims norėtų pasinaudoti proga ir pateikti savo pastabas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-2385) (toliau – Užsieniečių įstatymo pakeitimų projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (Nr. XIVP-2383) pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projektas). 2.
įgaliojimus teikti tarptautinę apsaugą pabėgėliams ir kartu su vyriausybėmis ieškoti nuolatinių pabėgėlių problemų sprendimų, yra tiesiogiai suinteresuotas prieglobsčio srities teisės aktų pasiūlymais [1]
statuto 8 dalyje UNHCR priskiriama atsakomybė už tarptautinių konvencijų dėl pabėgėlių apsaugos priežiūrą, [2] o 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso [3] ir jos 1967 m. protokolas dėl pabėgėlių statuso (toliau kartu – 1951 m. Konvencija) įpareigoja valstybes bendradarbiauti su UNHCR vykdant jo įgaliojimus, ypač palengvinant UNHCR pareigą prižiūrėti 1951 m. konvencijos ir 1967 m. protokolo nuostatų taikymą (1951 m. Konvencijos 35 straipsnis ir 1967 m. Protokolo II straipsnis) [4]
priežiūros funkcija iš dalies vykdoma rengiant aiškinamąsias gaires dėl tarptautinių pabėgėlių dokumentų, ypač 1951 m. Konvencijos, nuostatų ir terminų reikšmės. Tokios gairės pateiktos UNHCR Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove ir vėlesnėse Tarptautinės apsaugos gairėse (toliau – UNHCR vadovas) [5] . UNHCR biuras taip pat vykdo savo priežiūros pareigą teikdamas pastabas dėl teisėkūros ir politikos pasiūlymų, turinčių įtakos jam rūpimų asmenų apsaugai ir ilgalaikiams sprendimams. II Bendrosios pastabos
Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projektą ir Užsieniečių įstatymo pakeitimų projektą. Šiuo metu abu įstatymų projektai laukia priėmimo Lietuvos Respublikos Seime. 5. Remiantis Aiškinamuoju raštu [6] , Užsieniečių įstatymo pakeitimai parengti siekiant įgyvendinti 2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimą byloje C-72/22 PPU M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą (toliau – byla C-72/22 PPU).
Dėl šios priežasties minėtu įstatymo projektu siekiama suderinti Užsieniečių įstatymą su Prieglobsčio procedūrų direktyva (2013/32/ES) [7] ir Priėmimo sąlygų direktyva (2013/33/ES) [8]
palankiai vertina tai, kad Užsieniečių įstatymo pakeitimų projektu atkuriama pareiga suteikti kuo palankesnes galimybes Lietuvos teritorijoje esantiems užsieniečiams pateikti prašymą suteikti prieglobstį Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), neatsižvelgiant į jų atvykimo būdą ir visapusiškai laikantis negrąžinimo principo. Svarbu ir tai, kad siūlomais pakeitimais neteisėtas sienos kirtimas bus išbrauktas iš galimų prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų. 7. UNHCR pripažįsta, kad Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projekto tikslas – spręsti praktinius iššūkius, su kuriais susiduria VSAT, siekdama užtikrinti veiksmingą valstybės sienos apsaugą ir kontrolę, užkirsti kelią piktnaudžiavimui sienų valdymo ir prieglobsčio sistemomis bei veiksmingai valdyti mišrius migracijos srautus [9] . Tačiau UNHCR susirūpinimą kelia tai, jog Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projekte ir toliau numatoma galimybė neleisti atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai sieną kertantiems asmenims, kuriems gali reikėti tarptautinės apsaugos, nepaprastosios padėties metu. 8. UNHCR nuomone, abu įstatymų projektai yra tiesiogiai susiję su pabėgėlių apsauga ir turi būti suderinti su tarptautine ir regionine pabėgėlių ir žmogaus teisių teise. Taip pat svarbu dar kartą akcentuoti, kad veiksmingos pasienio procedūros, kuriomis užtikrinamos teisinės ir procedūrinės apsaugos priemonės bei laikomasi tarptautinės ir ES teisės, įskaitant negrąžinimo principą, yra įmanomos [10] . 9.
yra pasirengusi dalyvauti tolesnėse konsultacijose su Lietuvos valdžios institucijomis ir teikti techninę pagalbą užtikrinant, kad pakeitimų projektas visiškai atitiktų Lietuvos įsipareigojimus, kylančius iš tarptautinės pabėgėlių teisės, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir Europos prieglobsčio teisyno, kurie yra privalomi ir išlieka tebetaikomi esamai situacijai. Atsižvelgti
Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims
prašyti prieglobsčio nepriklauso nuo atvykimo būdo
straipsnio
straipsniu numato atvykimą į Lietuvos teritoriją ir galimybę pasinaudoti prieglobsčio procedūromis bet kuriam asmeniui, kuris prašo prieglobsčio pasienyje arba sulaikymo vietoje, nepriklausomai nuo atvykimo būdo ir visiškai laikantis negrąžinimo principo. 11. Tuo pat metu siūlomoje Valstybės sienos įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje numatyta, jog ekstremaliosios situacijos, kurią sukėlė masinis atvykimas prie sienos, atveju ir siekiant išsaugoti nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktus arba pažeisdami nustatytą sienos kirtimo tvarką, neįleidžiami į Lietuvos teritoriją. Siūlomame straipsnyje reikalaujama, kad tokios nuostatos užsieniečiams būtų taikomos individualiai, ir numatoma taikyti išimtis, kai užsieniečiai bėga nuo karinės agresijos ar persekiojimo arba turėtų būti įleisti dėl humanitarinių priežasčių.
Be to, projekto nuostatoje numatyta, jog užsieniečiai, kirtę valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktus arba pažeidžiant valstybės sienos kirtimo tvarką ir esantys pasienio zonoje, nelaikomi esančiais Lietuvos teritorijoje, tačiau, remiantis individualių poreikių įvertinimu, gauna visą reikalingą skubią medicininę ar humanitarinę pagalbą [11] . 12. UNHCR mano, kad Užsieniečių įstatymo pakeitimų projektui gali pakenkti siūlomi Valstybės sienos įstatymo pakeitimai. UNHCR nuomone, siūlomoje nuostatoje numatoma speciali procedūra, taikoma ekstremalioje situacijoje, kurią sukelia masinis atvykimas prie sienos, ir pagal kurią sienos apsaugos pareigūnai galės neįleisti į teritoriją neteisėtai atvykusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, kaip panašios nuostatos įgyvendinamos šiuo metu [12] , siūloma formuluotė reiškia, jog asmenims, kuriems gali reikėti tarptautinės apsaugos, gresia atstūmimo praktika. 13. 4 straipsnio 13 dalyje numatytos procedūros dar turi būti atskirai apibrėžtos. UNHCR pažymi, kad visi asmenys, išreiškiantys norą prašyti tarptautinės apsaugos, turi būti įleisti į teritoriją ir nukreipti prieglobsčio procedūroms be jokio papildomo išankstinio patvirtinimo ar įvertinimo, kad jie „bėga nuo karinės agresijos“ arba „persekiojimo“. Be to, UNHCR nori akcentuoti, jog individualios procedūros turėtų būti pagrįstos svarbiomis procedūrinėmis apsaugos priemonėmis, kad prieglobsčio prašytojams būtų užtikrinta efektyvi ir greita prieiga prie prieglobsčio procedūros ir prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimas. Asmens negrąžinimo principas yra pagrindinis tarptautinės pabėgėlių apsaugos principas, nuo kurio negalima nukrypti 14.
Aiškinamajame rašte, pridedamame prie Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projekto, inter alia, teigiama, kad siūloma 4 straipsnio 13 dalis yra suderinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) Protokolo Nr. 4 4 straipsniu, kaip jį išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) bylose N.D. ir N.T. prieš Ispaniją [13] ir A.A. ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją [14] . Minėtame rašte taip pat pabrėžiama, jog EŽTK 15 straipsnis leidžia nukrypti nuo konvencijos nuostatų karo ar kitos nepaprastosios padėties atveju, o 1951 m. Konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje numatyta negrąžinimo principo išimtis, pagal kurią „ši nuostata negali būti taikoma pabėgėliams, dėl svarbių priežasčių laikomiems pavojingais šalies, kurioje jie yra, saugumui.“
atžvilgiu UNHCR norėtų pakartoti, kad negrąžinimo principas yra esminė tarptautinės pabėgėlių apsaugos dalis, nuo kurios negalima nukrypti, kaip numatyta 1951 m. Konvencijoje ir tarptautiniuose bei regioniniuose žmogaus teisių dokumentuose, tarptautinėje paprotinėje teisėje bei įtvirtinta teismų praktikoje [16] . Grąžinimo draudimas taikomas bet kokios formos priverstiniam išsiuntimui, įskaitant deportaciją, išsiuntimą, neoficialų perkėlimą, išstūmimą ir neįleidimą pasienyje [17] . Jis taikomas ne tik asmens grąžinimui į kilmės šalį, bet ir priverstiniam išsiuntimui į bet kurią kitą trečiąją šalį, kai asmuo turi pagrindo baimintis persekiojimo, rimtų žmogaus teisių pažeidimų ar kitos didelės žalos, arba iš kurios jis gali būti išsiųstas į savo kilmės šalį (netiesioginis arba grandininis grąžinimas) [18]
taip pat mano, kad svarbu priminti, jog negalima nukrypti nuo negrąžinimo principo net ir nepaprastosios padėties metu arba tais atvejais, kai trečioji šalis instrumentalizuoja neteisėtos migracijos srautus [19] . Nei 1951 m.
Nei
prieglobsčio teisėje nenumatytas teisinis pagrindas, leidžiantis sustabdyti prašymų suteikti prieglobstį priėmimą. Nors valstybės turi suverenią teisę valdyti ir kontroliuoti savo sienas, tačiau šiai prerogatyvai taikomi tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai, kurių valstybės privalo sąžiningai laikytis. Pagal EŽTK, nors 15 straipsnyje leidžiama nukrypti nuo tam tikrų teisių išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau aiškiai draudžiama nukrypti nuo EŽTK 2 ir 3 straipsnių, įskaitant negrąžinimo principą [20] . Negrąžinimo principo laikymasis reikalauja leisti neteisėtai į Lietuvą atvykusiam prieglobsčio prašytojui pasilikti šalyje bent laikinai, kol bus išnagrinėtas jo prašymas suteikti prieglobstį, kitu atveju teisė prašyti prieglobsčio ir negrąžinimo principas netektų prasmės [21]
įsipareigojimai taikomi visais atvejais, kai valstybė vykdo jurisdikciją
asmenys nelaikomi esančiais Lietuvos teritorijoje. Šiuo atžvilgiu UNHCR norėtų pabrėžti, jog, nepaisant jokios teisinės neatvykimo fikcijos, valstybės privalo laikytis savo įsipareigojimų pagal 1951 m. Konvenciją, tarptautinius žmogaus teisių dokumentus ir ES pagrindinių teisių chartiją [22] . Visų pirma, grąžinimo draudimas taikomas visur, kur valstybė vykdo jurisdikciją, įskaitant pasienį [23] . Iš to išplaukia, kad pasienio ruože esantiems prieglobsčio prašytojams turi būti sudarytos sąlygos naudotis visomis teisėmis ir garantijomis, kurias jiems suteikia tarptautinė pabėgėlių ir žmogaus teisių teisė ir ES prieglobsčio teisės aktai. Tai apima teisę likti teritorijoje, kol bus išnagrinėti jų prašymai suteikti prieglobstį. 18.
yra susirūpinusi, kad Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projektas nustato neatvykimo fikciją, kuri gali užkirsti kelią prieglobsčio prašytojams pasinaudoti teise prašyti prieglobsčio ir pateikti prašymus suteikti prieglobstį Valstybės sienos apsaugos tarnybai Lietuvos teritorijoje, kaip numatyta siūlomame Užsieniečių įstatymo 14012 straipsnyje. Todėl ši garantija gali netekti prasmės, nes atitinkamiems asmenims pirmiausia būtų taikoma atstūmimo praktika, ir dėl to būtų pažeistas negrąžinimo principas. UNHCR siūlo vietoj to apsvarstyti galimybę sukurti apsaugos požiūriu jautrias pasienio procedūras, kuriose būtų išlaikytos teisinės ir procedūrinės apsaugos priemonės ir būtų laikomasi tarptautinės ir ES teisės, įskaitant negrąžinimo principą [24] . 19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, UNHCR rekomenduoja , kad siūloma Valstybės sienos įstatymo 4 straipsnio 13 dalis būtų peržiūrėta, siekiant užtikrinti jos suderinamumą su siūlomu Užsieniečių įstatymo 14012 straipsniu ir garantuoti, jog visi asmenys, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, galėtų nedelsdami prašyti prieglobsčio pagal tarptautinius, ES ir nacionalinius pabėgėlių teisės aktus.
<...>
Pritarti iš dalies Argumentai: Į pasiūlymą tikslinti
nurodytų motyvų, tačiau 4 straipsnio 13 dalis patikslinta pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą: Pirma, nacionalinio saugumo užtikrinimo aspektu svarbu atskirti natūralios migracijos ir migracijos instrumentalizavimo procesus. Šie procesai turi būti vertinami skirtingai ir atitinkamai taikomas skirtingas reguliavimas ir procedūros, šiems procesams valdyti. VSIJA projekte siūlomas reguliavimas orientuojamas tik į instrumentalizuotą migraciją, nustatyti saugikliai, kad priemonės būtų taikomos tik jos atžvilgiu (būtinosios taikymo sąlygos – paskelbta ekstremalioji situacija, Nacionalinio saugumo komisijos pritarimas). Antra, 2013 m. birželio 26 d.
Antra, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 6 str. 3 d. nustato, kad valstybės narės gali reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikti asmeniškai ir (arba) nurodytoje vietoje. Taigi ši nuostata leidžia ES valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima pateikti prieglobsčio prašymus. Atsižvelgiant į
N.D ir N.T v. Ispanija sprendimą, jei valstybė suteikė realią ir rimtą galimybę atvykti užsieniečiams, tačiau užsieniečiai masiškai kerta sieną nelegaliai ir vartoja jėgą, taip sukurdami sunkiai kontroliuojamą ir viešajai tvarkai grėsmę keliančią situaciją, valstybė nėra atsakinga už tarptautinės tokių užsieniečių apsaugos užtikrinimą ir kolektyvinis migrantų išsiuntimas be jų identifikacijos ir be teisės į formalias prieglobsčio prašymo procedūras gali būti teisėtas . EŽTT ne kartą pabrėžė, kad valstybės turi teisę kontroliuoti savo sienas ir nuspręsti, kam leidžiama atvykti ir išvažiuoti iš jų teritorijos, – valstybė turi suverenią teisę kontroliuoti asmenų, kurie nėra tos valstybės piliečiai, atvykimą, buvimą ir išvykimą, atsižvelgdama į savo tarptautinius įsipareigojimus (EŽTT byla M.N. ir kt. v. Belgija ). Pagal EŽTT sprendimą (EŽTT byla A. A ir kiti v. Šiaurės Makedonija ), jei užsieniečiams ir potencialiems prieglobsčio prašytojams netrukdoma patekti į teisėtus sienos kirtimo punktus ir pateikti prieglobsčio prašymą juose, jie nėra grąžinami iš pasienio kontrolės punktų, Europos žmogaus teisių konvencijos 4 protokolo 4 straipsnis nėra pažeidžiamas (Europos žmogaus teisių konvencijos 4 protokolo 4 straipsnis draudžia kolektyviai išsiųsti užsieniečius).
Šiame sprendime taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad užsieniečiai niekada nebandė teisėtomis priemonėmis patekti į šalies teritoriją ir nebuvo suinteresuoti prašyti prieglobsčio valstybėje, o domėjosi tik tranzitu per ją. 1951 m. liepos
svarbių priežasčių laikomi pavojingais šalies, kurioje jie yra, saugumui arba nuteistiems įsigaliojusiu nuosprendžiu už ypač sunkų nusikaltimą ir keliantiems pavojų šiai šaliai, gali būti iš tos šalies išsiunčiami arba grąžinami. Lietuva yra perkėlusi Direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (Procedūrų direktyva) nuostatas į nacionalinę teisę ir jas notifikavusi, jokios ES teisės pažeidimo procedūros šiuo aspektu nėra pradėtos. Trečia,
projekte nustatyta, kada asmuo ekstremaliosios situacijos metu yra laikomas patekęs į Lietuvos teritoriją, todėl jo teisė kreiptis („make an application“) dėl prieglobsčio galės būti realizuojama nuo to momento, kai asmuo pateks į Lietuvos teritoriją. Prašymų suteikti prieglobstį pateikimo vietos nustatytos UTPĮ, šių prašymų pateikimo tvarka reglamentuota Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
prašymo suteikti prieglobstį registravimo terminai, kurie atitinka Direktyvoje 2013/32 nustatytus terminus.
Nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento jį pateikęs asmuo naudojasi prieglobsčio prašytojams numatytomis teisėmis ir garantijomis. Net ir dėl instrumentalizuotos migracijos paskelbtos valstybinės ekstremaliosios situacijos metu, nebus paneigiamas tarptautinės apsaugos turinys – išlieka galimybė kreiptis prieglobsčio teisės aktų nustatytose vietose: diplomatinėse atstovybėse, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, o Lietuvos Respublikos teritorijoje – Migracijos departamente arba VSAT. Taigi, tiek paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu, tiek jai nesant, užsieniečiui sudaroma galimybė pateikti prašymą suteikti prieglobstį, tačiau paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvimas pasienio ruože nebus laikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl užsienietis, aptiktas pasienio ruože, bus nukreipiamas atgal į Baltarusiją, paaiškinant, kur jis gali teisėtai kirsti Lietuvos Respublikos teritoriją ir kaip teisėtai pasinaudoti prieglobsčio teise. Ketvirta, p agal VSIJA projekto nuostatas buvimas pasienio ruože nebus laikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tai reiškia, kad užsienietis, aptiktas toliau nei 5 km nuo sienos, nebus nukreipiamas atgal ir iš jo bus priimamas prašymas suteikti prieglobstį. Pažymėtina, kad „neatvykimo“ fikcija šiuo metu taip pat yra nustatyta tranzito zonose, taip pat pasienio kontrolės punktuose. Žr. 4 straipsnio 13 dalį, patikslintą pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą Nr. 1. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-03-08 (Nr.
G-2023-1923)22 Lietuvos Raudonasis Kryžius – organizacija, dirbanti žmogaus teisių apsaugos srityje – susipažino su Lietuvos Respublikos Seimui pateiktais Lietuvos
231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektu Nr. XIVP-2383 [25] (toliau – VSIJA įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67,1408 , 14012 straipsnių pakeitimo ir 14011 ,14017 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIVP-2385 [26] (toliau – UTP įstatymo projektas) ir teikia pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Suprantame kylančius iššūkius ir pabrėžiame tai, kad šioje srityje dirbančios organizacijos padeda valstybei atliepti bazinius humanitarinius poreikius. Tačiau taip pat tikime, kad pagrindines žmogaus teises būtina užtikrinti ir esant tokiai kritinei situacijai. I. DĖL VSIJA
VSIJA įstatymo projektu įteisinama vadinamoji „apgręžimo politika", kuri faktiškai atima iš neteisėtai valstybės sieną kirtusio užsieniečio galimybę kreiptis dėl prieglobsčio ir tokiu būdu pažeidžia vieną pagrindinių teisių - teisę į prieglobstį. Siūlomas mechanizmas nėra suderinamas su Europos Sąjungos teise, kuri nustato aiškias taisykles tiek prieglobsčio prašymo pateikimui, tiek neteisėtai šalyje esančių užsieniečių grąžinimui, bei turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus. Nors VSIJA įstatymo projekte numatyta, kad automatinis „apgręžimas“ tam tikrai kategorijai asmenų netaikomas, vis dėlto siūlomas tokių asmenų apibrėžimas yra teisiniu požiūriu ydingas, abstraktus bei paliekantis šios išimties taikymą vykdomosios valdžios diskrecijai.
Žemiau pateikiame detalesnes pastabas dėl VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatų.
valstybės pareiga kiekvienam užsieniečiui sudaryti sąlygas kreiptis dėl prieglobsčio VSIJA įstatymo projekto 2 straipsniu, kuriuo VSIJA įstatymo 4 straipsnis papildomas 13 dalimi, siūloma įstatymo lygiu įteisinti vadinamąją „apgręžimo politiką“, tačiau, mūsų vertinimu, siūlomas reglamentavimas nėra suderinamas su Europos Sąjungos teise, kadangi nepagrįstai atima iš neteisėtai valstybėje narėje esančio trečiosios šalies piliečio teisę pateikti tarptautinės apsaugos prašymą šios valstybės narės teritorijoje. 2022 m. birželio
M. A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai
pažymėta [27] , kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau - Direktyva 2013/32) 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas veiksnus suaugęs asmuo turi teisę prašyti tarptautinės apsaugos savo vardu . Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad bet kuris trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės turi teisę prašyti tarptautinės apsaugos valstybės narės teritorijoje, įskaitant jos pasienį ar tranzito zonas, net jeigu jis šioje teritorijoje yra neteisėtai . Ši teisė turi būti jam pripažinta, nesvarbu, kokia tikimybė, kad toks prašymas bus patenkintas . Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta valstybių narių pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos paprašę asmenys turėtų veiksmingą galimybę prašymą pateikti kuo greičiau.
Atsižvelgiant į tai, visų pirma pažymėtina, kad prašant tarptautinės apsaugos, įregistruojant prašymą ir jį pateikiant turi būti paisoma Direktyvos 2013/32 tikslo užtikrinti galimybę veiksmingai, t. y. kuo paprasčiau, pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra. Be to, teisė prašyti tokios apsaugos lemia, pirma, tai, kad turi būti paisoma teisės, kad prašymas būtų pateiktas, įregistruotas ir išnagrinėtas per Direktyvoje 2013/32 nustatytus terminus, ir, antra, svarbiausia, tai, kad būtų užtikrintas teisės į prieglobstį, garantuojamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnyje, veiksmingumas. Tokiu būdu, teisinis režimas, kaip antai nustatomas VSIJA įstatymo projekto 2 straipsniu, yra nesuderinamas su minėtomis Direktyvos 20132/32 nuostatomis, kadangi faktiškai atima iš užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose, galimybę kreiptis dėl prieglobsčio. Teisingumo Teismo vertinimu, nepaprastosios padėties arba ekstremalios situacijos paskelbimas neatleidžia valstybės nuo pareigos užtikrinti prieigą prie prieglobsčio procedūros. Šiuo klausimu teismas pažymėjo, kad negalima bendrai remtis grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, kylančia dėl masinio trečiųjų šalių piliečių antplūdžio, ir taip pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SĖS V) 72 straipsnį pateisinti nuostatos, pagal kurią iš neteisėtai valstybėje narėje esančio trečiosios šalies piliečio de facto atimta teisė pateikti tarptautinės apsaugos prašymą šios valstybės narės teritorijoje.
Teismo nuomone, valstybės saugumo bei viešosios tvarkos ir žmogaus teisių apsaugos interesus galima suderinti taikant tarptautinius standartus atitinkančias specialias procedūras, kuriomis siekiama įvertinti tarptautinės apsaugos prašymų priimtinumą tais atvejais, kai prašytojo elgesys rodo, kad jo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba juo piktnaudžiaujama. Šios procedūros leidžia valstybėms narėms prie Sąjungos išorės sienų vykdyti savo pareigas viešosios tvarkos palaikymo ir vidaus saugumo užtikrinimo srityje, nesant reikalo naudotis nukrypti leidžiančia nuostata pagal SESV 72 straipsnį. Tokiu būdu, vien tai, kad siūloma VSIJA įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostata būtų taikoma tik „ paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką“, nepateisina nukrypimo nuo valstybės pareigos kiekvienam trečiosios šalies piliečiui sudaryti sąlygas kreiptis dėl prieglobsčio.
Apibendrindamas savo išvadas byloje M.A. (C-72/22 PPU), Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyvos 2013/32/ES 6 straipsnis ir 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neteisėtai šalyje esantys trečiųjų šalių piliečiai faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje . Tokiu būdu, teisinis režimas, kaip antai nustatomas VSIJA įstatymo projekto 2 straipsniu, yra nesuderinamas su Europos Sąjungos teise. Šiuo klausimu papildomai pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, teisės normų kolizijos atveju Europos Sąjungos teisės normos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Taigi, net ir įtvirtinus nacionalinėje teisėje Europos Sąjungos teisei prieštaraujančią nuostatą, jos taikymas pažeistų ne tik atitinkamas Europos Sąjungos teisės normas, bet ir, tikėtina, Lietuvos Respublikos Konstituciją.
b) Dėl rėmimosi Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 3 dalimi Remiantis VSIJA įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, projekto rengėjai vadovaujasi Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad valstybės narės gali reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikti asmeniškai ir (arba) nurodytoje vietoje .
Anot VSIJA įstatymo projekto rengėjų, ši nuostata leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima pateikti prieglobsčio prašymus. Remiantis aiškinamuoju raštu, prie išorinės Europos Sąjungos sienos su Baltarusijos Respublika yra 6 veikiantys valstybės sienos perėjimo punktai, kuriuose užsieniečiai, norintys kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, gali pateikti prašymą. Šiuo klausimu pažymėtina, kad, skirtingai negu Lietuvos Respublikos teisės aktai, Direktyva 2013/32 aiškiai atskiria 2 sąvokas: „pasiprašymą prieglobsčio“ (angį. „ making an application“), kuris gali būti išreikštas bet kokia forma, ir „prašymo pateikimą“ (angį. „ lodging an applicationj, kuriam artimiausias analogas Lietuvoje būtų prieglobsčio prašymo formalus registravimas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS). VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte minima Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 3 dalis reglamentuoja būtent „prašymo pateikimą“ (angį. „ lodging an application“), tačiau nenumato jokių galimų apribojimų „pasiprašymui prieglobsčio“ (angį. „ making an application“). Remiantis Direktyvos 2013/32 2 straipsnio (c) punktu, būtent nuo „pasiprašymo“ momento užsienietis laikomas „prieglobsčio prašytoju“ ir naudojasi su tokiu statusu susijusiomis teisėmis, o Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 1 dalis nustato, per kiek laiko nuo „pasiprašymo prieglobsčio“ prašymas turi būti formaliai registruotas.
Apibendrinus, VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte minima Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 3 dalies nuostata neleidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima „pasiprašyti prieglobsčio“ (angį. „ making an application“), bei reglamentuoja išskirtinai „prašymo pateikimą“ (angį. „ lodging an application“), t. y. tokių prašymų formalų registravimą. Atitinkamai, minėta nuostata nepateisina siūlomo reglamentavimo, kuriuo remiantis užsieniečiai, pasiprašę prieglobsčio kitoje, nei „nurodytoje“ vietoje (viename iš 6 veikiančių valstybės sienos perėjimo punktų), būtų nelaikomi „prieglobsčio prašytojais“ ir apgręžiami.
c) Dėl rėmimosi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija Remiantis VSIJA įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, siūlomas teisinis reguliavimas paremtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais bylose N.D. ir N.T. v. Ispanija [28] ir A.A. ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją [29] . Šiuo klausimu pažymėtina, kad minėtose bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas pateikė išaiškinimus, visų pirma susijusius su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 protokolo nuostatomis, bet ne su Europos Sąjungos acquis . Kitaip tariant, vien tai, kad atitinkama valstybės taikoma praktika neprieštarauja minėtos Konvencijos ar jos protokolų nuostatoms, automatiškai nereiškia, kad ji yra suderinama su Europos Sąjungos teise, kuri gali nustatyti aukštesnius apsaugos standartus.
Kaip teisingai nurodyta VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte, abejose minėtose bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas vertino ne tik neteisėto atvykimo faktą, bet, pirmiausia, tai, ar valstybė sudarė veiksmingą galimybę užsieniečiams atvykti teisėtu būdu, bei tai, ar konkrečiu atveju užsieniečiai turėjo rimtų priežasčių nepasinaudoti šia galimybe. Byloje N.D ir N .T prieš Ispaniją Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo ne tik teisinė prievolė priimti prieglobsčio prašymus pasienio kontrolės punkte, bet taip pat faktinė galimybė tai padaryti (§ 214). Byloje A. A ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, jog potencialūs prieglobsčio prašytojams buvo kokiais nors būdais trukdoma teisėtai atvykti į pasienio kontrolės punktą ir ten kreiptis dėl prieglobsčio (§ 121). Lietuvos Respublikos pasienyje su Baltarusijos Respublika 2021 m. susidariusi situacija VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte vadinama „hibridine agresija", „hibridine ataka" bei migracijos
„instrumentalizavimu", pabrėžiant, jog masiniai užsieniečių srautai buvo
organizuojami Baltarusijos Respublikos valstybės institucijų. Anot Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos [30] , Baltarusijos teritorijoje yra (buvo) palapinių tipo stovyklavietės, kuriose migrantai yra pareigūnų laikomi ir neišleidžiami.
Remiantis Amnesty International
[31] , Baltarusijos pareigūnai sunkvežimiais nuveždavo migrantus iš Minsko iki pasienio ruožo, po to grupėmis nuvesdavo iki buferinės zonos, neretai iš abiejų pusių aptvertos tvora, bei prievarta varė sienos link, mušdami žmones guminėmis lazdomis bei grasindami užsiundyti tarnybinius šunis. Dienoms ar net savaitėms buferinėje zonoje įstrigusiems žmonėms Baltarusijos pareigūnai neleisdavo nei grįžti į šalies gilumą, nei palikti tvora aptvertos teritorijos. Panašius liudijimus 2022 m. surinko Human Rights Watch [32] . Iš esmės analogišką informaciją žiniasklaidai teikė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba [33]
N.D. ir N.T. v. Ispanija ir A.A. ir kiti prieš Siaurės Makedoniją , kuriais remiamasi VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte, Europos Žmogaus Teisių Teismas nevertino situacijos, kai asmenis sieną kirsti neleistinoje vietoje fiziškai verčia kitos valstybės ginkluoti pareigūnai. Be to, vertinant galimybės pateiktį prašymą suteikti prieglobstį valstybės sienos perėjimo punkte veiksmingumą, bene svarbiausias aspektas yra tas, kad iš Baltarusijos teritorijos atvykstantys asmenys iki kontakto su Lietuvos pareigūnais turi praeiti Baltarusijos pareigūnų kontrolę. Tik pastariesiems praleidus asmenis, jie gali pasiekti Lietuvos pasieniečius ir pasinaudoti teise pasiprašyti prieglobsčio.
Taigi, užsieniečių faktinė prieiga prie prieglobsčio procedūros pasienyje tiesiogiai priklauso nuo tų pačių Baltarusijos pareigūnų, kurie, remiantis, be kita ko, Lietuvos institucijų teikiama informacija, patys nuveža užsieniečius prie Lietuvos pasienio, nuveda iki valstybės sienos ir stumia per ją neleistinoje vietoje [34] . Pasak pačių užsieniečių, neretai Baltarusijos pareigūnai atima arba suplėšo jų turimus dokumentus. Beveik neabejotina, kad tokiomis aplinkybėmis Europos Žmogaus Teisių Teismas įžvelgtų svarių faktorių, trukdančių užsieniečiams pasirinkti teisėtą atvykimo į šalį būdą, tačiau į šias faktines aplinkybes VSIJA įstatymo projekte neatsižvelgiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo minimos sąlygos, leidžiančios vykdyti kolektyvinį migrantų išsiuntimą be teisės į formalias prieglobsčio prašymo procedūras, niekaip neatsispindi pasiūlyme dėl VSIJA įstatymo 4 straipsnio papildymo 13 dalimi, t. y., pvz., rimtos priežastys, neleidžiančios užsieniečiams kreiptis dėl prieglobsčio viename iš 6 veikiančių valstybės sienos perėjimo punktų, nėra minimos tarp išimčių, kuomet ši nuostata netaikoma. Apibendrinus konstatuotina, kad VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnis nėra suderinamas su Direktyvos 2013/32 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise kreiptis dėl prieglobsčio, yra grindžiamas klaidingu Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 3 dalies turinio interpretavimu ir yra paremtas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose, kuriose nagrinėjamos situacijos reikšmingai skyrėsi nuo pasienyje su Baltarusija susidariusios padėties.
Papildomai, atsižvelgus į tai, kad VSIJA įstatymo projekto aiškinamajame rašte nuosekliai teigiama, jog visi prieglobsčio pasiprašyti norintys užsieniečiai turi veiksmingą galimybę tai padaryti Lietuvos Respublikos ambasadoje Minske arba valstybės sienos perėjimo punktuose, siūlome susipažinti su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2022 m. gruodį paskelbta tyrimo ataskaita [35] , kurioje detaliai paaiškinamos įvairios faktinės kliūtys, trukdančios užsieniečiams pasinaudoti minėtomis galimybėmis.
d) Dėl VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnio nesuderinamumo su užsieniečių grąžinimo procedūromis VSIJA įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomas reguliavimas iš esmės reiškia, kad neįleidimas (t. y. „apgręžimas") taikomas visiems asmenims, kurie yra „ kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose “, neribojant šių veiksmų taikymo pasienio ruožu ir taikant juos taip pat valstybės teritorijos gilumoje nustatytiems asmenims. Tokia praktika būtų nesuderinama su 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau - Direktyva 2008/115), kurioje numatyti bendri standartai ir procedūros, taikytini neteisėtai šalyje esančiam trečiosios šalies piliečiui. Nors Direktyvos 2008/115 2 straipsnio 2 dalies a punktas leidžia valstybėms netaikyti visų direktyvoje numatytų procedūrų ir garantijų asmenims, kuriuos sulaikė ar suėmė dėl neteisėto valstybės narės išorės sienos kirtimo, t. y. kertant sieną ar netrukus po sienos kirtimo (angl.
„ in connection with the irregular crossing ), tačiau net ir tokių asmenų atžvilgiu valstybės narės privalo laikytis negrąžinimo principo (Direktyvos 2008/115 4 straipsnio 4 dalies b punktas). Todėl asmenims, kuriuos sulaikė kertant sieną ar netrukus po sienos kirtimo turėtų būti užtikrinta galimybė naudotis prieglobsčio procedūra tiek pagal Direktyvą 2013/32, tiek ir pagal Direktyvą 2008/115. Apgręžimo priemonių taikymas visiems neteisėtai atvykusiems užsieniečiams, įskaitant tuos, kurie nustatyti teritorijos gilumoje, nesuderinamas su Direktyva 2008/115. Šią išvadą yra patvirtinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje Komisija prieš Vengriją (C-808/18) [36] . Anot Teisingumo Teismo, neteisėtai šalyje esančio trečiosios šalies piliečio priverstinį palydėjimą užjos teritorijoje esančios pasienio užkardos reikia prilyginti išsiuntimui iš šios teritorijos. Nors pagal Direktyvos 2008/115 3 straipsnio 5 punktą išsiuntimas suprantamas kaip fizinis išvežimas iš valstybės narės įvykdant prievolę grįžti, vis dėlto garantijos, susijusios su šioje direktyvoje numatytomis grąžinimo ir išsiuntimo procedūromis, prarastų savo veiksmingumą, jeigu valstybė narė galėtų nuo jų nukrypti, kai priverstinai palydi trečiosios šalies pilietį, o tai praktiškai prilygsta jo fiziniam išvežimui už jos teritorijos ribų. Pagal Direktyvoje 2008/115 nustatytas normas ir procedūras neteisėtai šalyje esančiam trečiosios šalies piliečiui turi būti taikoma grąžinimo procedūra su įgyvendinimo etapų tvarka, atitinkančia priemones, kurių reikia imtis siekiant įvykdyti iš esmės dėl jo priimtą sprendimą grąžinti, kad jis būtų žmoniškai repatrijuotas ir visiškai gerbiant jo pagrindines teises ir orumą.
Taigi, konstatavusios neteisėtą buvimą kompetentingos nacionalinės institucijos pagal Direktyvos 2008/115 6 straipsnio 1 dalį, nepažeisdamos jos 6 straipsnio 2-5 dalyse numatytų išimčių, turi priimti sprendimą grąžinti. Iš Direktyvos 2008/115 6 konstatuojamosios dalies taip pat matyti, kad šis sprendimas grąžinti turi būti priimtas laikantis teisingos ir skaidrios procedūros. Šios direktyvos 5 straipsnyje numatyta, kad kompetentinga nacionalinė institucija, ketinanti priimti sprendimą grąžinti, turi, pirma, laikytis negrąžinimo principo ir tinkamai atsižvelgti į vaiko interesus, atitinkamo trečiosios šalies piliečio šeimos gyvenimą ir sveikatos būklę ir, antra, išklausyti suinteresuotąjį asmenį šiuo klausimu. Taip pat Direktyvoje 2008/115 nustatyti formalūs reikalavimai, taikomi sprendimams grąžinti. Pagal jos 12 straipsnio
pagrindžiantys motyvai. Pagal jos 13 straipsnio 1 dalį valstybės narės taip pat įpareigotos nustatyti veiksmingas teisių gynimo priemones dėl šių sprendimų. Priėmus sprendimą grąžinti trečiosios šalies piliečiui, dėl kurio jis priimtas, pagal minėtos direktyvos 7 straipsnį dar turi būti nustatytas tam tikras terminas savanoriškai išvykti iš atitinkamos valstybės narės teritorijos. Pagal tos pačios direktyvos 8 straipsnį priverstinis išsiuntimas galimas tik kraštutiniu atveju, nepažeidžiant jos 9 straipsnio, pagal kurį valstybės narės įpareigojamos atidėti išsiuntimą jame nurodytais atvejais.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas konstatavo, kad, nepažeisdamos Direktyvos 2008/115 6 straipsnio 2-5 dalyse numatytų išimčių, prieš nuspręsdamos išsiųsti trečiųjų šalių piliečius iš šalies valstybės narės turi priimti sprendimą grąžinti trečiųjų šalių piliečius, neteisėtai esančius jų teritorijoje ir patenkančius į šios direktyvos taikymo sritį, laikydamosi joje nustatytų materialinių ir procedūrinių garantijų. Atsižvelgus į tai, VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlomo reguliavimo taikymas užsieniečiams, kurie kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose, tačiau buvo sulaikyti jau būnant valstybės teritorijos gilumoje, yra nesuderinamas su Direktyva 2008/115 .
e) Dėl VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnio teisinio aiškumo Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šiuo požiūriu VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnis turi tam tikrų trūkumų. VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnyje numatyta išimtis, remiantis kuria siūlomos VSIJA įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostata „netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais"'. Nors sveikiname iniciatyvą apsaugoti tam tikras asmenų kategorijas nuo automatinio
„apgręžimo“, vis dėlto pastebime, kad siūloma formuluotė nėra aiški bei,
nepaisant imperatyvumo, iš esmės palieka šios išimties taikymą vykdomosios valdžios diskrecijai.
Pvz., nesuprantama, ar tokia formuluotė reiškia, kad jau turi būti priimtas išankstinis sprendimas dėl konkrečių užsieniečių kategorijų „patekimo“ į teritoriją ir pasienio pareigūnams tereikia
„užtikrinti“ šio sprendimo įgyvendinimą. Jei taip, VSIJA įstatymo projekto
siūloma norma nenustato nei kas, nei kokiais teisiniais kriterijais remdamasis priima tokį sprendimą. Kita vertus, jei tokio pobūdžio išankstinio sprendimo nėra ir pasienio pareigūnai patys vietoje įvertina, ar konkretus užsienietis „traukiasi nuo karinės agresijos ar persėkiojimo“, tuomet taip pat nesuprantama kokiu būdu, kokia tvarka bei kokiais kriterijais remiantis atliekamas šis vertinimas. Pvz., prieglobsčio srityje vertinimas, ar tam tikras užsienietis pagrįstai baiminasi persekiojimo, atliekamas vadovaujantis aibe nacionalinių, regioninių ir tarptautinių teisės aktų, be to, nustatant konkrečius kvalifikacinius reikalavimus tokio pobūdžio vertinimą atliekantiems asmenims, atitinkamas procedūras ir saugiklius. Pavedant pasienio pareigūnams spręsti, ar tam tikras užsienietis bėga nuo persekiojimo (kas yra prieglobsčio procedūros vertinimo objektas), VSIJA įstatymo projektu iš esmės praplečiama Valstybės sienos apsaugos tarnybos kompetenciją, suteikiant jai už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą atsakingos institucijos įgaliojimus. Tai nesuderinama su Direktyva 2013/32, kuria remiantis „visoms procedūroms valstybės narės paskiria sprendžiančiąją instituciją, kuri bus atsakinga už tinkamą prašymų nagrinėjimą pagal šią direktyvą. Valstybės narės užtikrina, kad tokia institucija turėtų tinkamus išteklius, įskaitant pakankamą kompetentingų darbuotojų skaičių, kad galėtų savo užduotis atlikti pagal šią direktyvą.“ (Direktyvos 2013/32 4 straipsnio 1 dalis).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra pabrėžęs sprendžiančiosios institucijos vaidmeniui teikiamą svarbą Europos Sąjungos teisėje ir nurodė, kad iš Direktyvos 2013/32 matyti, kad tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimas administracinėse arba kvaziteisminėse institucijose, turinčiose specialių išteklių ir šią sritį išmanančių darbuotojų, yra pagrindinis minėta direktyva nustatytų bendrų procedūrų etapas ( Žr., be kita ko, 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Addis (C-517/17, EU:C:2020:579, 61 punktas). Lietuvoje sprendžiančiosios institucijos įgaliojimai suteikti Migracijos departamentui, tuo tarpu Valstybės sienos apsaugos tarnyba šių funkcijų vykdyti negali. Šis klausimas tampa dar opesnis, įvertinus tai, kad VSIJA įstatymo projekte nepateikta apibrėžčių tokių vartojamų sąvokų, kaip „karinė agresija“, „persėkiojimas“ ar „humanitariniai tikslai“. Pažymėtina, kad „karinė agresija“ neapima visų ginkluoto konflikto formų, o bona fide pabėgėlis nebūtinai turi patirti persekiojimą praeityje. Atsižvelgus į tai, kad minėta išimtis, lyginant net ir su kitais sakiniais VSIJA įstatymo projekto 2 straipsnyje, yra abstrakti ir neapibrėžta, abejotina, ar pasienio pareigūnas, kuris įpareigotas nuspręsti vietoje, ar konkrečioje situacijoje ši išimtis taikytina, sugebės suprasti jos turinį. Atitinkamai, ji, kaip teisės norma, nėra tinkama. Atsižvelgti
(Nr.
G-2023-1923)2
dėl 4 straipsnio 13 dalies tobulinimo Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūlome išbraukti pasiūlymą dėl VSIJA įstatymo 4 straipsnio papildymo 13 dalimi iš VSIJA įstatymo projekto bei susilaikyti nuo atvykstančių užsieniečių „apgręžimo“, kai asmens gyvybei ar sveikatai gresia pavojus, įskaitant bet neapsiribojant pažeidžiamais asmenimis. Vis dėlto, suprasdami valstybei kylančius iššūkius ir žinodami apie politinę valią vienu ar kitu būdu įteisinti užsieniečių „apgręžimo“ mechanizmą, alternatyviai siūlome:
numatytą išimtį, nustatant, kad „ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais užsieniečiai siekia įgyvendinti teisę į prieglobstį, taip pat kai asmens gyvybei ar sveikatai gresia pavojus
“. Taip suformuluota išimtis tiek apimtų šiuo metu VSIJA įstatymo projekte
įvardintas asmenų kategorijas, tiek būtų suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais. Pritarti iš dalies Argumentai : Į pasiūlymą patikslinti
motyvų, tačiau 4 straipsnio 13 dalis patikslinta pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą: Pirma , pagal siūlymą patikslinus nuostatas, jog nukreipimo politika netaikoma, užsieniečiams, kurie siekia įgyvendinti teisę į prieglobstį , būtų sukurta piktnaudžiavimui prieglobsčio institutu palanki terpė, ypač patraukli instrumentalizuotos migracijos atveju , nes bet kuris užsienietis galėtų pasakyti, kad siekia prieglobsčio, o įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją toliau tęsti kelionę į Europos Sąjungos šalį, į kurią planavo vykti, arba laukti galimybės į ją išvykti, nes daugeliu atveju priverstinis grąžinimas nebūtų galimas.
Nustačius tokį reglamentavimą nebetektų prasmės ne tik VSIJA projekte siūlomos nustatyti nuostatos, bet ir UTPĮ projekto nuostatos, nustatančios prašymų suteikti prieglobstį pateikimo vietas. Antra , VSIJA projekte yra numatyta, jog užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba. Grėsmė asmens gyvybei ar sveikatai patenka po šiais kriterijais . Taip pat atkreipiame dėmesį, kad į nuostatą įrašius, jog neįleidimas netaikomas, jeigu asmens gyvybei ar sveikatai gresia pavojus, tokiu būdu rizikuotume dėl šių aspektų :
pradėti žalotis,
užsieniečiai „atitiktų“ šį kriterijų, tad neatmestina, jog atsirastų Baltarusijos pareigūnų taikomos prievartos mastas prieš užsieniečius. Žr. 4 straipsnio 13 dalį, patikslintą pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą Nr. 1. 1.2. Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2023-03-08 (Nr. G-2023-1923)2
G-2023-1923)2
kad ši nuostata taikoma užsieniečiams, kuriuos sulaikė ar suėmė dėl neteisėto valstybės narės išorės sienos kirtimo, t. y. kertant sieną ar netrukus po sienos kirtimo, pvz.: „<...> užsieniečiai, sulaikyti ar suimti kertant ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną ar netrukus po valstybės sienos kirtimo tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami . Taip suformuluota teisės normos taikymo sritis būtų suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais. Manome, kad siūlomi pakeitimai bent iš dalies padėtų išspręsti VSIJA įstatymo projekte identifikuotas problemas bei išvengti siūlomo reglamentavimo sąlygojamų ilgalaikių neigiamų padarinių suinteresuotiems asmenims. Papildomai pažymime, kad siūlomi pakeitimai nereikalautų iš valstybės papildomų išlaidų.
<...>
Pritarti iš dalies Argumentai: Į pasiūlymą patikslinti 4 str. 13 dalį nėra atsižvelgta taip kaip pasiūlyta dėl žemiau nurodyto motyvo, tačiau 4 straipsnio 13 dalis patikslinta pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą: A tkreipiame dėmesį, kad nukreipimo politikos tikslas užkirsti kelią neteisėtai kirsti sieną ir atgrasyti nuo neteisėto sienos kirtimo ir patekimo į Lietuvos Respubliką, o ne sulaikyti ar suimti užsieniečius . Jei užsieniečiai būtų sulaikomi ar suimami, taip jie patektų į Lietuvos teritoriją ir turėtų būti priimami atitinkami sprendimai jų atžvilgiu. Žr. 4 straipsnio 13 dalį, patikslintą pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą Nr. 1. 2. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2023-03-13 * Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), susipažinęs su Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 (Įstatymas) I ir III skyrių, 4,
231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektu Nr. XIVP-2383, teikia pastabas ir pasiūlymus šiam projektui. Atsižvelgti 2.1.
Atsižvelgti 2.1. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2023-03-13 (Nr. G-2023-2083)2
prie prieglobsčio procedūrų ribojimo Projektu siūloma papildyti Įstatymo 4 str. nauja 13 dalimi, kuri numato, jog paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidę sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos teritoriją neįleidžiami. Ši nuostata, remiantis projektu, būtų taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir nebūtų taikoma, kai siekiama užtikrinti nuo karinės agresijos ar persekiojimo besitraukiančių užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba tokį patekimą humanitariniais tikslais. Pažymėtina, kad toks siūlomas reguliavimas suponuoja, kad nereguliariai sieną ketinantys kirsti ar ją kirtę užsieniečiai, taip pat ir galimai siekiantys prieglobsčio, į Lietuvos teritoriją būtų neįleidžiami, t.y. būtų atstumiami nuo Lietuvos Respublikos sienos arba, kirtę sieną ir esantys Lietuvos teritorijoje, būtų grąžinami /išsiunčiami iš Lietuvos teritorijos atgal į šalį, iš kurios kirto sieną. Pažymėtina, kad tokiu būdu būtų stipriai apribota prieglobsčio prašytojų prieiga prie prieglobsčio procedūrų, teisė prašyti prieglobsčio ir teisė likti valstybės teritorijoje, kol toks prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas. 2023-01-13 registruoto Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) pakeitimų projekto 4 str. numato galimybę ekstremalios situacijos metu, esant Lietuvos teritorijoje, pateikti prieglobsčio prašymą Valstybės sienos apsaugos tarnybai, neapribojant šios teisės asmenims, sieną kirtusiems nereguliariai.
Tad siūlomi Įstatymo pakeitimai nederėtų su šio UTPĮ pakeitimų projekto nuostatomis; be to, siūlomi Įstatymo pakeitimai nederėtų ir su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimu byloje M.A., C-72/22 PPU, kad pagal ES teisę draudžiamos tokios valstybės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra, inter alia , paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neteisėtai šalyje esantys trečiųjų šalių piliečiai faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje. [37] . Toks reguliavimas yra nesuderinamas ir su Jungtinių Tautų konvencijoje dėl pabėgėlių statuso įtvirtintu negrąžinimo principu, kuomet asmuo negali būti grąžinamas į valstybę, kur jam galėtų grėsti persekiojimas, arba į trečiąją šalį, kurioje jam grėstų išsiuntimas į tokią valstybę (vadinamasis „ chain refoulment "). Remiantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) 2022 m. stebėsenos ataskaita, galimybės pateikti prieglobsčio prašymus kertant sieną reguliariu būdu, t.y. tarptautiniuose pasienio punktuose, taip pat Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Baltarusijoje, yra stipriai ribotos; ataskaitoje daroma išvada, jog „surinkti duomenys rodo, kad pateikti prieglobsčio prašymą VSAT PKP gali tik tie užsieniečiai, kuriuos praleido Baltarusijos pareigūnai. Be to, netgi tais atvejais, kai užsieniečiams pavyksta pasiekti VSAT pareigūnus, jų prieglobsčio prašymai būna neregistruojami, o jie patys - grąžinami į Baltarusijos pusę“. [38] .
Ataskaitoje taip pat konstatuota, jog pateikti prieglobsčio prašymą LR ambasadoje Minske gali tik tie užsieniečiai, kurie turi galiojantį kelionės dokumentą bei teisėtą buvimą Baltarusijoje patvirtinantį dokumentą; be to, tolesnė tokio prašymo nagrinėjimo tvarka nėra tinkamai reglamentuota, o prašymus pateikę žmonės „laukia nežinioje ir susiduria su išsiuntimo į kilmės valstybę rizika taip ir nesulaukus MD (Migracijos departamento) sprendimo“. [39] Dėl individualaus vertinimo Nors projektu numatyta, kad nuostata dėl neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją nebūtų taikoma nuo karinės agresijos ar persekiojimo besitraukiančių užsieniečių atžvilgiu, taip pat užsieniečių, įleidžiamų į Lietuvos teritoriją humanitariniais tikslais, projektu suponuojama, kad sprendimus įleisti arba neįleisti ir /ar grąžinti užsienietį turėtų priimti Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vertindama, ar asmuo atitinka užsieniečio, besitraukiančio nuo karinės agresijos ar persekiojimo, ar asmens, įleidžiamo į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais, apibrėžimą. Tačiau vertinimas, ar užsienietis bėga nuo karinės agresijos ir /ar persekiojimo, iš esmės prilygsta vertinimui, ar egzistuoja pagrindas tokiam užsieniečiui suteikti prieglobstį Lietuvoje, t.y. pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą. Tad, pagal kompetenciją, ir remiantis UTPĮ nuostatomis, tokį vertinimą gali atlikti ne VSAT, o tik Migracijos departamentas, kuris yra kompetentinga institucija Lietuvoje prieglobsčio prašymams nagrinėti. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūroms yra taikomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir atitinkami standartai, užtikrinantys tokių procedūrų sąžiningumą, įtvirtinantys pareigą rūpestingai išnagrinėti prašymus, ir kt.
Vertinant, ar asmens prašymas pagrįstas, yra apklausiamas pats prieglobsčio prašytojas, renkama kilmės šalies informacija, atliekami kiti veiksmai. Akivaizdu, kad toks vertinimas negali būti atliktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos užsieniečiams, ketinantiems nereguliariai kirsti sieną ar ją nereguliariai kirtusiems ir esantiems Lietuvos teritorijoje pasienio zonoje, kur tam nėra jokių adekvačių sąlygų. Be to, tikėtina, kad, VSAT neturint reikiamos kompetencijos, toks vertinimas praktikoje būtų paviršutiniškas ir nesuteikiantis jokių garantijų bei saugiklių nuo savavališko asmenų grąžinimo /išsiuntimo. Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2022 m. stebėsenos ataskaita, 2022 m. prieglobsčio prašymai iš Baltarusijos ir Rusijos Federacijos piliečių buvo priimami, taip pat ir jiems sieną kirtus nereguliariai, tačiau asmenys, atvykę iš Artimųjų Rytų, Afrikos ar Azijos šalių būdavo grąžinami į Baltarusijos teritoriją, išskyrus retus atvejus, kai asmenys buvo įleisti dėl kritinės sveikatos būklės ar Europos Žmogaus Teisių Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. [40] Taigi akivaizdu, kad toks vertinimas dabartinėje VSAT praktikoje yra selektyvus ir atliekamas „iš pažiūros“. [41] Tačiau net jeigu projektu ar poįstatyminiu teisės aktu ir būtų įtvirtinta detalesnė tokio individualaus vertinimo tvarka, kaip minėta, šis vertinimas iš esmės prilygsta vertinimui, ar asmuo turi pagrindą gauti prieglobstį Lietuvoje, o tokį vertinimą atlieka ne VSAT, o būtent Migracijos departamentas, remiantis UTPĮ ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu. Pavyzdžiui, 2021-2022 m.
Pavyzdžiui, 2021-2022 m. Migracijos departamentas suteikė prieglobstį 227 Afganistano piliečiams [42] ,
[43] , tačiau, kaip minėta aukščiau, remiantis LRK stebėsenos ataskaita, asmenys, 2022 m. nereguliariai atvykę iš šių regionų (Artimųjų Rytų, Afrikos bei Azijos), buvo neįleidžiami į Lietuvos Respublikos teritoriją arba iš jos grąžinami atgal į Baltarusiją. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlome atsisakyti Įstatymo pakeitimo projektu siūlomo Įstatymo 4 str. papildymo 13 dalimi, kadangi toks reguliavimas nederėtų su tarptautiniais ir ES teisės aktais, nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, ženkliai apribotų JT Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso įtvirtintą teisę prašyti prieglobsčio, teisę likti šalyje, kol nagrinėjamas prieglobsčio prašymas, bei Konvencijoje įtvirtintą negrąžinimo principą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Į siūlymą atsisakyti Įstatymo pakeitimo projektu siūlomo Įstatymo 4 str. papildymo 13 dalimi nėra atsižvelgta dėl žemiau nurodytų motyvų, tačiau 4 straipsnio 13 dalis patikslinta pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą: Pirma, VSIJA projektas aiškiai atskiria natūralią migraciją ir instrumentalizuotą migraciją; projekte siūlomos priemonės taikomos tik instrumentalizuotos migracijos atžvilgiu ir tik tokios migracijos valdymui. Teisėtos migracijos procesams ir migracijos procesams nesant ekstremaliajai padėčiai, jokios įtakos nebus. Pagal VSIJA projekto nuostatas buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl užsienietis, aptiktas pasienio ruože, bus nukreipiamas atgal į Baltarusiją, paaiškinant, kur jis gali teisėtai kirsti Lietuvos Respublikos teritoriją ar kaip teisėtai pasinaudoti prieglobsčio teise. Pagal UTPĮ projektą užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali pateikti prašymą nepriklausomai nuo to ar atvyko teisėtai, ar neteisėtai.
Pabrėžiame, jog tai reiškia, kad užsienietis, aptiktas toliau nei 5 km nuo sienos, nebus nukreipiamas atgal į Baltarusiją . Patikiname, kad abu projektai yra suderinami tarpusavyje. Kartu pažymėtina, kad
Teisingumo Teismo išaiškinimas tiesiogiai nepasisako dėl Lietuvos vykdomos neteisėtų migrantų neįleidimo politikos instrumentalizuotos migracijos metu, jame pateikiamas išaiškinimas susijęs su galimybe pateikti prieglobsčio prašymą ir konkrečiu sulaikymo pagrindu. Teismo nagrinėtu atveju užsienietis buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Taigi, minėto teismo sprendime pateikti teiginiai negali būti ištraukti iš konteksto ir cituojami visiškai skirtingose situacijose. Prašymų suteikti prieglobstį pateikimo vietos nustatytos UTPĮ, šių prašymų pateikimo tvarka reglamentuota Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
panaikinimo aprašas), kuriame taip pat nustatyti ir prašymo suteikti prieglobstį registravimo terminai, kurie atitinka Direktyvoje 2013/32 nustatytus terminus. Nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento jį pateikęs asmuo naudojasi prieglobsčio prašytojams numatytomis teisėmis ir garantijomis. Net ir dėl instrumentalizuotos migracijos paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu nebus paneigiamas tarptautinės apsaugos turinys – išlieka galimybė kreiptis prieglobsčio teisės aktų nustatytose vietose : diplomatinėse atstovybėse, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, o Lietuvos Respublikos teritorijoje – Migracijos departamente arba VSAT.
Taigi, tiek paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu, tiek jai nesant, užsieniečiui sudaroma galimybė pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Iš ambasados Baltarusijoje gauti 27 prieglobsčio prašytojų prašymai – Irako, Kubos, Sirijos, Sudano piliečių. Šiuo metu nagrinėjami 6 asmenų prašymai. 21 prašymo nagrinėjimas nutrauktas – Migracijos departamentus negali susiekti su tokius prašymus pateikusiais užsieniečiais jų nurodytais kontaktais. Be to, 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, (toliau – Pabėgėlių konvencija), 33 straipsnyje nustatyta, kad valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų, tačiau ši nuostata negali būti taikoma pabėgėliams, dėl svarbių priežasčių laikomiems pavojingais šalies, kurioje jie yra, saugumui arba nuteistiems įsigaliojusiu nuosprendžiu už ypač sunkų nusikaltimą ir keliantiems pavojų šiai šaliai. Taigi, pagal Pabėgėlių konvenciją, negrąžinimo principas gali būti netaikomas, kai migrantai yra laikomi pavojingi šalies, kurioje jie yra, saugumui . Be to, Žmogaus teisių konvencijos 4 protokolo 4 straipsnis draudžia kolektyviai išsiųsti užsieniečius, o 4 protokolo 6 straipsnis nustato visišką Žmogaus teisių konvencijos taikymą taip pat ir dėl minėtos nuostatos.
Tačiau tuo tarpu Žmogaus teisių konvencijos 15 straipsnis, nustatantis, kad, kilus karui ar kitomis nepaprastosios padėties aplinkybėmis, dėl kurių atsiranda grėsmė tautos išlikimui, kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis gali imtis priemonių nukrypdama nuo įsipareigojimų pagal Žmogaus teisų konvenciją, tačiau tik tiek, kiek tai būtina dėl susidariusios kritiškos padėties ir jei tokios priemonės neprieštarauja kitiems jos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę, leidžia nukrypti nuo Žmogaus teisių konvencijos nuostatų (taip pat ir 4 protokolo 4 straipsnio). Antra, Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato VSAT vadas. VSAT pareigūnai turi reikiamas kompetencijas atlikti pirminį vertinimą ar užsienietis gali būti įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją . Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo aprašu, VSAT, vertindama, ar gali būti priimtas prašymas suteikti prieglobstį atsižvelgia į šias aplinkybes: ar užsienietis yra nelydimas nepilnametis; ar užsienietis tiesiogiai atvyksta iš valstybės, kurioje jam kyla grėsmė dėl persekiojimo ar yra grėsmė jo sveikatai, saugumui ar laisvei; ar yra kitų individualių aplinkybių. Pažymime, kad siekiant užtikrinti nuolatinį VSAT pareigūnų tobulėjimą bei kvalifikacijos kėlimą, yra organizuojami įvairūs kursai, renginiai bei mokymai prieglobsčio prašytojų ir pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo tematika.
2019–2022 m. organizuoti bei pravesti įvairūs mokymai: dėl pareigūnų veiksmų užsieniečiui pateikus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo; prieglobsčio prašymų priėmimo pasienyje; pirminių prieglobsčio procedūros veiksmų atlikimas; priėmimo sąlygų užtikrinimą prieglobsčio prašytojams ir prekybos žmonėmis aukų atpažinimą; p rieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimas COVID-19 pandemijos metu; pabėgėlių ir prekybos žmonėmis aukų apsauga: sinergija; teigiami valstybės įsipareigojimai ir taikomos garantijos; komunikacija ir informacijos teikimas prieglobsčio prašytojams; tarptautinės apsaugos prašymų registravimas; pažeidžiamumo nustatymas ir pradinės pagalbos teikimas. Mokymus organizavo šios įstaigos: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Caritas, Diversity Group, Migracijos departamentas, Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EUAA, buv. EASO). Taip pat patikiname, kad pagalbos poreikio vertinimas bus atliekama vadovaujantis tarnybos pareigūnų etikos kodeksu, kuris nusako, kad tarnyba grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nešališkumo, nesavanaudiškumo, atsakomybės, viešumo ir konfidencialumo derinimo, pavyzdingumo. Žr. 4 straipsnio 13 dalį, patikslintą pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą Nr. 1. 2.2. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2023-03-13 (Nr. G-2023-2083)4
Dėl netrukdomos prieigos prie pasienio ruožo Įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymo III skyriaus 4 straipsnį nauja 10 dalimi, kuri numato, jog, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą gali patekti tik turėdami VSAT išduotą leidimą.
Reikalavimas turėti leidimą nebūtų taikomas ribotam, įstatymo projekte įvardintų asmenų ratui, tarp jų ir asmenims, vykdantiems valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijas. Tačiau projektu nenumatoma tokia išimtis humanitarinę pagalbą teikiančioms ir /ar stebėseną vykdančioms nevyriausybinėms ar tarptautinėms organizacijoms, taip pat žurnalistams. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimus 2021 m. gruodį rekomendavo Lietuvai užtikrinti nekliudomą nacionalinės žmogaus teisių institucijos, nevyriausybinių organizacijų ir žurnalistų prieigą prie ekstremalios situacijos paveiktų pasienio zonų. [44] Pažymėtina, kad, remiantis šiandieniniais duomenimis, tokia nekliudoma prieiga nevyriausybinėms organizacijoms nėra užtikrinama - humanitarinę pagalbą pasienyje įstrigusiems žmonėms teikianti organizacija (Sienos grupė) ne tik susilaukia nuolatinės aštrios kritikos iš VSAT ir aukštų valstybės pareigūnų, tačiau jos savanoriams taikoma ir administracinė atsakomybė už buvimą pasienio zonoje be leidimo. Pažymėtinas ir VSAT 2021 m. gruodį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šios organizacijos humanitarinės veiklos, kuris 2022 m. balandį buvo nutrauktas prokuratūros, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Tokia institucinė praktika jokiu būdu nelaikytina kaip įgyvendinanti JT Komiteto prieš kankinimus rekomendaciją užtikrinti nekliudomą nevyriausybinių organizacijų patekimą į pasienio zoną.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti įstatymo projekto III skyriaus 4 straipsnio 10 dalį, numatant, kad reikalavimas turėti VSAT leidimą patekti į pasienio ruožą nebūtų taikomas humanitarinę pagalbą teikiančioms ir /ar stebėseną atliekančioms nevyriausybinėms ir tarptautinėms organizacijoms bei žurnalistams. Nepritarti VSIJA projekte siūloma nuostata, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą gali patekti tik turėdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą. Ši įstatymo nuostata nedraudžia nevyriausybinių organizacijų atstovams patekti į pasienio ruožą
VSAT, siekdama kuo efektyviau užtikrinti prieglobsčio prašytojų, esančių pasienio kontrolės punktuose bei VSAT struktūriniuose padaliniuose, pagrindines teises bei tinkamas priėmimo sąlygas, 2020-06-10 pasirašė su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (toliau – LRKD) bendradarbiavimo susitarimą, kuriame kartu su kitomis LRKD veiklomis numatytas ir teisinių paslaugų teikimas prieglobsčio prašytojams.
Vadovaujantis šiuo susitarimu, VSAT informuoja LRKD atstovus ir tais atvejais, kai užsieniečiai, esantys VSAT struktūriniuose padaliniuose, nesiprašo prieglobsčio, tačiau jiems leidžiama susitikti su LRKD atstovais, kurie vertina užsieniečių humanitarinius poreikius bei užtikrina šeimos ryšių atkūrimo paslaugą. Europos Direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 8 str. 2 d. nustato, kad valstybės narės gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias prašytojams patariančių organizacijų ir asmenų buvimą sienos perėjimo punktuose, ir visų pirma nustatyti, kad galimybė susitikti suteikiama gavus valstybių narių kompetentingų institucijų sutikimą. Grąžinimo direktyvos 16 str. 4 d. nustato, kad atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei įstaigoms suteikiama galimybė apsilankyti sulaikymo centruose, kaip nurodyta 1 dalyje, tiek, kiek jie yra naudojami trečiųjų šalių piliečių sulaikymui pagal šį skyrių. Tokiems vizitams gali reikėti gauti leidimą. 3. VšĮ „Sienos Grupė“
Grupė“, teikianti humanitarinę pagalbą pasienyje ir vykdanti nepriklausomą migracijos politikos bei jos įgyvendinimo stebėseną, susipažino su Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23(1) straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektu (toliau – Projektas) ir teikia pastabas dėl siūlomų pakeitimų.
Atsižvelgdami į vėliausią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją (2023 m. vasario 2 d. Howais prieš Vengriją ), taip pat į 2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimą bei kitus tarptautinius teisės aktus, 2021 m. gegužės 12 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadą, Seimo kontrolierės komentarą, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pastabas, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybės Šiaurės ir Baltijos šalims vertinimą, atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomos pataisos paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl vadinamojo masinio užsieniečių antplūdžio neįleisti užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, nėra suderinamos su tarptautiniais Lietuvos Respublikos įsipareigojimais ir Europos Sąjungos teise. Atkreipiame dėmesį, kad pataisos taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros principų. Minėtu Projektu siūloma įtvirtinti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų institutą. Lietuvos Respublikos teisės aktuose atskiru įstatymu reglamentuojama policijos rėmėjų veikla, aiškiai apibrėžianti rėmėjų teises ir pareigas. Siekiant nuoseklaus teisinio reguliavimo, skatiname išbraukti Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų institutą iš Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo. Projekte numatyta, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, būtų ribojamas patekimas į pasienio ruožą, išskyrus tuos atvejus, kai asmenims suteikiami Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimai.
Atkreipiame dėmesį, kad nepaisant to, jog tam tikros grupės turi prieigą pasienyje, Projektu nėra numatytos nevyriausybinių organizacijų, teikiančių humanitarinę pagalbą bei vykdančių žmogaus teisių stebėseną prieigos galimybės. Dėl Projekto
Dėl atitikmens Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui Teisės akto projekte nurodoma, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami (ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais). Pažymime, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad teisės aktų projektai rengiami laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos. To paties Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas principu. Projekto 4 straipsnyje vartojama masinio užsieniečių antplūdžio sąvoka yra netiksli, neaiški ir neapibrėžta.
Nenurodyta, kas yra masinis užsieniečių antplūdis, nėra aišku, kokios aplinkybės leidžia skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nenumatytas registracijos mechanizmas, kuris leistų apibrėžti užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, skaičių. Masinio užsieniečių antplūdžio sąvokos neapibrėžtumas ir nenustatyti kiekybiniai kriterijai lemia, kad toks terminas yra metafora, manipuliatyvi sąvoka, kuria neatsakingai kurstoma visuomenės baimė užsieniečių atžvilgiu. Masinio užsieniečių antplūdžio sąvoka neatitinka teisinės terminijos standartų. Neapibrėžti grėsmės nacionaliniam saugumui bei viešajai tvarkai vertinimo kriterijai, šių grėsmių nustatymo tvarka. ESTT byloje M. A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai (C-72/22 PPU), pasisakė, kad vien užsieniečio buvimo šalyje neteisėtumas savaime neįrodo pakankamai didelės grėsmės atitinkamos valstybės narės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Vadovaujantis Teismo išaiškinimu, atkreipiame dėmesį, kad Projekto tekste nenumatytos ir neapibrėžtos aplinkybės, kurių egzistavimas pagrįstų grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Nenumatyta, kuri institucija atliktų tokių grėsmių vertinimą. Projektu siekiama įstatymu įtvirtinti tai, ką ESTT minėtoje byloje jau įvertino kaip faktiškai atimamą galimybę pateikti tarptautinės apsaugos prašymą [45] . Dėl galimybės veiksmingai pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra Projektu faktiškai yra atimama galimybė iš neteisėtai valstybės sieną kirtusio užsieniečio pateikti prieglobsčio prašymą. ESTT pasisakė, kad nepaprastosios padėties arba ekstremalios situacijos paskelbimas neatleidžia valstybės nuo pareigos užtikrinti prieigą prie prieglobsčio procedūros (C-72/22 PPU).
Teisė į prieglobstį garantuojama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnyje. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32) 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas veiksnus suaugęs asmuo turi teisę prašyti tarptautinės apsaugos savo vardu. Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta valstybių narių pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos paprašę asmenys turėtų veiksmingą galimybę prašymą pateikti kuo greičiau. Būtina siekti, kad prašymas būtų pateiktas, įregistruotas ir išnagrinėtas per Direktyvoje 2013/32 nustatytus terminus. Projekte numatyta, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba, tačiau įstatymo vykdymas paliktas vykdomosios institucijos diskrecijai išimtinai, nenumatytas nepriklausomos stebėsenos institutas, nenumatytas individualių aplinkybių vertinimas, kodėl užsienietis kirto valstybės sieną. Projekte nurodoma, kad nuostata dėl neįleidimo į Lietuvos Respubliką taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pastebėjo, kad: „Projekto esmė lieka tokia, kad instrumentalizuotos migracijos atveju gali būti taikomi apgręžimai arba taip vadinami atstūmimai, ir nors formuluotėse lyg ir įvardinta, kad tie apgręžimai taikomi labai individualizuotai, lieka pagrindinis klaustukas – ar išties VSAT turės pakankamai kompetencijų jau ant sienos įvertinti, ar asmuo bėga nuo persekiojimo, ar ne nuo persekiojimo“. Pasak Seimo kontrolierės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) niekada neturėjo funkcijos vertinti prieglobsčio pagrįstumo ir šiuos sprendimus priima Migracijos departamentas, tuo metu ne visi atvejai pasienyje gali būti greitai identifikuojami, pvz., kaip Ukrainos karo pabėgėlių. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybės Šiaurės ir Baltijos šalims atstovai taip pat neigiamai vertino minėtus pokyčius Lietuvos sistemoje [46] . Siūlomi pakeitimai iš esmės yra nesuderinami su 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2008/115) ir Direktyvos 2008/115 4 straipsnio 4 dalies b punktu, kuriuo įtvirtintas negrąžinimo principas. Galimybę naudotis prieglobsčio procedūra valstybės narės privalo užtikrinti tiek pagal Direktyvą 2013/32, tiek pagal Direktyvą 2008/115. Atkreipiame dėmesį į tai, kad byloje 2023 m. vasario 2 d. Howais prieš Vengriją , EŽTT vertino tarptautinių organizacijų išvadas dėl teisinio reguliavimo Vengrijoje.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas darė išvadą, kad Vengrijos teisinė sistema nesuteikia visiškos apsaugos nuo negrąžinimo. Komitetas atkreipė dėmesį į 2016 m. birželio mėn. pirmą kartą priimtą įstatymą, pagal kurį Vengrijos policija gali apgręžti visus, kurie neteisėtai kerta valstybės sieną ir į dekretą Nr. 191/2015, kuriuo Serbija paskelbta saugia trečiąja šalimi. Pažymėtina ir tai, kad komitetas vertino pranešimus apie be atrankos vykdomus apgręžimus, kolektyvinį ir smurtinį išsiuntimą, kurį, kaip teigiama, lydėjo smarkus mušimas, policijos šunų atakos ir šaudymas guminėmis kulkomis, dėl kurio buvo sunkiai sužeistas ir bent vienu atveju mirė prieglobsčio prašytojas [47] . Nepaisant to, kad minėtu Projektu numatoma, kad nuostata dėl neįleidimo į Lietuvos Respubliką taikoma individualiai, nepriklausomos stebėsenos trūkumas lemia, kad Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašytojai susidurs su minėtame EŽTT sprendime vertintomis rizikomis [48] . 2021 m. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas paskelbė išsamią ataskaitą apie apgręžimų įtaką žmogaus teisių pažeidimams. Ataskaitoje nurodoma, kad gyvybių praradimas prie tarptautinių sienų yra tragiška pasekmė to, kad valstybės, bandydamos kontroliuoti migraciją, vis dažniau pasikliauja militarizacija, ekstrateritorine sienų kontrole ir atgrasymo priemonėmis. Valstybės aplaidumas, dėl kurio migrantams atimama galimybė gauti medicininę pagalbą, vandens, maisto ir pagrindinių išgyvenimo priemonių, gali prilygti kankinimui ir tapti grėsme teisei į gyvybę. Vėlavimas ieškoti ir gelbėti nelaimės ištiktus migrantus sausumoje ir jūroje, taip pat nustatyti saugius išlaipinimo uostus taip pat gali būti laikomas kankinimu ar netinkamu elgesiu ir kelti grėsmę teisei į gyvybę. Primename, kad šių metų sausio mėnesį, VšĮ
„Sienos grupė” skelbė apie pirmąją migranto mirtį Lietuvos pasienyje.
Informaciją, kad rugpjūčio mėnesį buvo rastas Šri Lankos piliečio kūnas patvirtino Lietuvos Respublikos prokuratūra [49] . Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Projekto straipsnis turi esminių trūkumų dėl teisinio aiškumo, nėra apibrėžta masinio antplūdžio sąvoka. Neįtvirtinus tokių saugiklių kaip nepriklausomų stebėtojų institutas ir užsieniečių registracijos mechanizmas, nematome galimybės užtikrinti, kad Projektu siekiama įtvirtinti nuostata neįleisti asmenų į Lietuvos Respubliką, galėtų būti įgyvendinta nepažeidžiant aukščiau išvardintų tarptautinės teisės aktų, t.y. sudarant užsieniečiams tinkamas sąlygas pateikti prieglobsčio prašymą bei gauti humanitarinę ir medicininę pagalbą. Siūlome išbraukti 4 straipsnio pakeitimus iš Projekto. Dėl Projekto
Projekte siūloma paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, apriboti patekimą į pasienio ruožą, išskyrus tuos atvejus, kai asmenims suteikiami Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimai. Projekte nenumatytos nevyriausybinių organizacijų, teikiančių humanitarinę pagalbą bei vykdančių žmogaus teisių stebėseną prieigos galimybės. Norėdami užpildyti šią spragą ir atsižvelgdami į humanitarinės pagalbos poreikį, siūlome praplėsti 10 punktą įtraukiant asmenis priklausančius nevyriausybinėms organizacijomis, kurių veikos įstatuose numatyta teikti humanitarinę pagalbą bei organizacijoms, vykdančioms nepriklausomą žmogaus teisių stebėseną bei organizacijoms, kurios teikia patarimus ir konsultuoja prieglobsčio prašytojus. Direktyvos 2013/32 8 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad prašytojams patariančios ir juos konsultuojančios organizacijos ir asmenys turėtų veiksmingą galimybę susitikti su prašytojais, esančiais sienos perėjimo punktuose, įskaitant tranzito zonas, prie išorės sienų.
Pažymėtina, kad esant dideliam asmenų, siekiančių pateikti prieglobsčio prašymą Lietuvoje skaičiui, nevyriausybinės organizacijos padeda valstybei įgyvendinti tarptautinės apsaugos tikslus. Į VŠĮ „Sienos grupę“ 2022 m. liepos - gruodžio mėnesiais kreipėsi 231 tarptautinės apsaugos prašytojas, iš kurių 106 pasienyje buvo suteikta gyvybiškai svarbi humanitarinė pagalba. Šiam poreikiui neslopstant, matome išplėstos prieigos pasienyje būtinumą. Dėl Projekto
teisiniai pagrindai“ Nepritariame tokio straipsnio atsiradimui, nes esame įsitikinę, jog Valstybės sienos apsaugos funkcijų vykdymas yra atsakinga užduotis, jos vykdymas gali apimti fizinį smurtą ir prievartą, todėl sienos apsaugą turi atlikti tik profesionaliai tam pasirengę asmenys, o ne individualių paskatų vedami civiliai savanoriai. Šiuo įstatymo papildymu yra siūloma leisti pasieniečiams pasitelkti rėmėjus, kurie padėtų vykdyti sienos apsaugą. Jeilio universiteto profesorius Timothy D. Snyder savo mokslo populiarinimo knygoje „Apie tironiją: dvidešimt pamokų iš dvidešimtojo amžiaus“ atkreipia pasaulio dėmesį į karinės galios suteikimą civiliams. Ypatingą grėsmę, autoriaus nuomone, kelia civilinės organizacijos (neretai sukarintos), persimaišančios su oficialia kariuomene bei policija [50] . Siūlome šių pakeitimų kontekste atsižvelgti į 2022 m. parengtą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui pateiktą vertinimą. Departamento išvadose teigiama, kad 2021 m. dešinieji ekstremistai bandė pasinaudoti migrantų krize. Kelios iniciatyvos organizuoti patruliavimą pasienyje nutrūko pradinėse stadijose.
Jas surengti planavę asmenys ketino ieškoti sieną kirtusių asmenų ir prieš juos naudoti smurtą. Taip pat kai kurių Europos valstybių dešiniųjų ekstremistų naudojamuose informaciniuose ištekliuose paskelbti raginimai vykti į Lietuvos ir Baltarusijos pasienį. Lietuvos dešiniųjų ekstremistų diskusijų grupėse yra platinamos savadarbių ginklų ir sprogmenų gamybos instrukcijos, kovos menų bei karo taktikos literatūra ir didelio masto teroro aktus įvykdžiusių dešiniųjų ekstremistų manifestai. Tokios tendencijos rodo, kad dešiniųjų ekstremistų veikla išlieka rizikos veiksniu valstybės saugumui, ir neatmestina, kad artimoje perspektyvoje bus bandymų surengti teroro aktą prieš tautines ir religines mažumas, pabėgėlius, žmogaus teisių srityje veiklą vykdančius valstybės tarnautojus ar visuomenininkus [51] . Projekto 34 straipsnyje numatyta, kad rėmėjai atlikdami jiems pavestas funkcijas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais panaudoti prievartą. Atkreipiame dėmesį, jog netgi Lietuvos Respublikos Policijos rėmėjų įstatyme policijos rėmėjų prievarta minima tik 17 straipsnyje apibrėžiant sąlygas ir aprašoma ne kaip teisė, o kaip išimtinė galimybė. Manome, kad pasieniečių rėmėjų institutas, kuriuo suteikiama teisė rėmėjams naudoti prievartą, įgalintų dešiniųjų ekstremistų veiklą, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įvertintą kaip grėsmę nacionaliniam saugumui. JAV ir Meksikos pasienyje kelerius metus dirbusi mokslininkė Ieva Jusionytė pažymi, kad gyventojai formuoja patrulių būrius dėl to, kad mato grėsmę, – tam grėsmės suvokimui daug įtakos daro gandai, socialiniai tinklai, politikai, žiniasklaida, o ne tiesioginė patirtis, – ir mano, jog valstybės institucijos nėra užtektinai stiprios ir pajėgios susidoroti su jiems labai didelėmis atrodančiomis problemomis.
Kaip teigia mokslininkė: „Nors apie tai jie viešai nekalba, valstybė jiems atrodo ne tik per silpna, bet ir per daug pataikaujanti žmogaus teisėms. Žinoma, viešuose pareiškimuose jie pažada, kad tik padės valstybės pareigūnams, patys nesiims suimti ar išstumti žmonių, kurie jiems atrodo kaip neteisėtai kirtę sieną. Bet ar mes kaip nors sužinosime, kai jie pažeis žmogaus teises?“ [52] . Visgi, jei būtų priimtas sprendimas valstybės sienos apsaugai pasitelkti rėmėjus, atkreipiame dėmesį į įstatyminės bazės netolygumus ir prašome įstatymų leidėjų laikytis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatyto aiškumo principo siekiant sudaryti nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Egzistuoja atskiras Lietuvos Respublikos Policijos rėmėjų įstatymas, išsamiai nustatantis policijos rėmėjų veiklos teisinius pagrindus, jų teises, pareigas, socialines garantijas ir atsakomybę. Laikantis nuoseklumo, manome, jog būtų tikslinga tai pačiai Vidaus reikalų sistemai priklausančių struktūrų teisinį reglamentavimą suvienodinti ir priimti atskirą Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos rėmėjų įstatymą. Atsižvelgti
2023-03-22 (Nr. G-2023-2437)2
į išdėstytą, VšĮ „Sienos grupė“ atkreipia dėmesį į galimus žmogaus teisių ir tarptautinių įsipareigojimų pažeidimus ir siūlo :
Pritarti iš dalies Argumentai: Į siūlymą atsisakyti 4 str.
straipsnio 13 dalis patikslinta pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą: Pirma, m asinio užsieniečių antplūdžio kriterijus yra nustatytas tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės
valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“. Šiuo metu derinamas šio nutarimo pakeitimo projektas, kuriame siūloma tikslinti ekstremaliųjų įvykių kriterijus – juos aiškiai susiejant su instrumentalizuota migracija, todėl VSIJA projekte vartojamas terminas bus išskleistas poįstatyminiu teisės aktu. VSIJA projekte nurodyta, kad LRV sprendimas dėl užsieniečių neįleidimo bus priimamas Nacionalinio saugumo komisijos siūlymu. Pažymime, kad šiai komisijai yra pavesta svarstyti strateginius klausimus dėl Seimo nutarimu tvirtinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtų rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams prevencijos, pasirengimo valdyti krizes ir krizių valdymo ir teikti pasiūlymus dėl būtinų sprendimų Vyriausybei, todėl neabejotina, kad konkretus siūlymas bus pagrįstas žvalgybos tarnybų turima informacija. Ekstremaliosios situacijos skelbimą, atšaukimą ir valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas. Žvalgybos informacijos rinkimas, tvarkymas ir panaudojimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu.
Be to, ž valgybos institucijos teikia Ministrui Pirmininkui metinį rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams vertinimą ir ataskaitą pagal savo veiklos sritis, o neįslaptintas veiklos ataskaitas ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus pagal savo veiklos sritis kiekvienais metais skelbia viešai. Antra, p agal VSIJA projekto nuostatas buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl užsienietis, aptiktas pasienio ruože, bus nukreipiamas atgal į Baltarusiją, paaiškinant, kur jis gali teisėtai kirsti Lietuvos Respublikos teritoriją ir teisėtai pasinaudoti prieglobsčio teise. Pagal UTPĮ projektą užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikos teritorijoje (išskyrus pasienio ruožą), gali pateikti prašymą nepriklausomai nuo to ar atvyko teisėtai, ar neteisėtai, ir tai reiškia, kad užsienietis, aptiktas toliau nei 5 km nuo sienos, nebus nukreipiamas atgal į Baltarusiją ir iš jo bus priimamas prašymas suteikti prieglobstį. Patikiname, kad abu projektai yra suderinami tarpusavyje. Įstatymo projekte sudėti visi reikalingi saugikliai, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės ir nustatytas balansas tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių apsaugos:
Vadovaujantis Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo aprašu, VSAT, vertindama, ar gali būti priimtas prašymas suteikti prieglobstį atsižvelgia į šias aplinkybes: ar užsienietis yra nelydimas nepilnametis; ar užsienietis tiesiogiai atvyksta iš valstybės, kurioje jam kyla grėsmė dėl persekiojimo ar yra grėsmė jo sveikatai, saugumui ar laisvei; ar yra kitų individualių aplinkybių. Pažymime, kad siekiant užtikrinti nuolatinį VSAT pareigūnų tobulėjimą bei kvalifikacijos kėlimą, yra organizuojami įvairūs kursai, renginiai bei mokymai prieglobsčio prašytojų ir pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo tematika. Kartu pažymėtina, kad 2022 m. birželio 30 d. sprendimo byloje C-72/22 PPU Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas tiesiogiai nepasisako dėl Lietuvos vykdomos neteisėtų migrantų neįleidimo politikos instrumentalizuotos migracijos metu, jame pateikiamas išaiškinimas susijęs su galimybe pateikti prieglobsčio prašymą ir konkrečiu sulaikymo pagrindu. Teismo nagrinėtu atveju užsienietis buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Taigi, minėto teismo sprendime pateikti teiginiai negali būti ištraukti iš konteksto ir cituojami visiškai skirtingose situacijose. Prašymų suteikti prieglobstį pateikimo vietos nustatytos UTPĮ, šių prašymų pateikimo tvarka reglamentuota Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo aprašas), kuriame taip pat nustatyti ir prašymo suteikti prieglobstį registravimo terminai, kurie atitinka Direktyvoje 2013/32 nustatytus terminus. Nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento jį pateikęs asmuo naudojasi prieglobsčio prašytojams numatytomis teisėmis ir garantijomis.
Net ir dėl instrumentalizuotos migracijos paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu nebus paneigiamas tarptautinės apsaugos turinys – išlieka galimybė kreiptis prieglobsčio teisės aktų nustatytose vietose : diplomatinėse atstovybėse, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, o Lietuvos Respublikos teritorijoje – Migracijos departamente arba VSAT. Taigi, tiek paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu, tiek jai nesant, užsieniečiui sudaroma galimybė pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Žr. 4 straipsnio 13 dalį, patikslintą pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą Nr. 1. 3.2. VšĮ „Sienos Grupė“ 2023-03-22 (Nr. G-2023-2437)4
asmenis priklausančius nevyriausybinėms organizacijomis, kurių veikos įstatuose numatyta teikti humanitarinę pagalbą bei organizacijas, vykdančias nepriklausomą žmogaus teisių stebėseną bei organizacijas, kurios teikia patarimus ir konsultuoja prieglobsčio prašytojus; Nepritarti Įstatymo projekte siūloma nuostata, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą gali patekti tik turėdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą. Ši įstatymo nuostata nedraudžia nevyriausybinių organizacijų atstovams patekti į pasienio ruožą
Be to, Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2013/32/ES 2013 m. birželio 26 d. dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės narės gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias prašytojams patariančių organizacijų ir asmenų buvimą sienos perėjimo punktuose, ir visų pirma nustatyti, kad galimybė susitikti suteikiama gavus valstybių narių kompetentingų institucijų sutikimą. 3.3. VšĮ „Sienos Grupė“ 2023-03-22 (Nr. G-2023-2437)10
„Rėmėjų veiklos teisiniai pagrindai“, o esant Valstybės sienos apsaugos
tarnybos rėmėjų poreikiui, inicijuoti atskirą rėmėjų veiklą reglamentuojantį įstatymą. Nepritarti VSIJA projekte siūlomas VSAT rėmėjų institutas įtvirtinamas remiantis analogišku teisiniu reguliavimu, nustatytu Policijos rėmėjų įstatyme. Šio įstatymo 16 ir 17 str. irgi numatyta policijos rėmėjų teisė panaudoti prievartą, šios prievartos panaudojimo tvarka ir pagrindai. Policijos rėmėjų įstatymas galioja jau 25 m. (nuo 1998 m.) ir praktinių problemų, susijusių su policijos rėmėjų prievartos panaudojimu, nefiksuota. Vidaus tarnybos sistemos statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (pvz., Policijos įstatyme, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatyme, Viešojo saugumo tarnybos įstatyme) yra įtvirtinta unifikuota (vienoda) prievartos panaudojimo tvarka ir pagrindai.
VSIJA projekte nustatomi VSAT rėmėjų prievartos panaudojimo pagrindai ir tvarka nėra savaime
„nauji“ – jie yra suderinti su Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 28
str. nustatytomis prievartos panaudojimo sąlygomis. VSIJA projekte nustatyta, kad VSAT rėmėjai turi teisę panaudoti prievartą tik kartu su VSAT pareigūnais, bet ne vienasmeniškai (savarankiškai). Taigi VSAT rėmėjų prievartos panaudojimo kontroliuojančiais (prižiūrinčiais) asmenimis būtų VSAT pareigūnai. Toks prievartos panaudojimo modelis nustatytas ir Policijos rėmėjų įstatyme, kurio 17 str. 1 d. nustatyta, kad policijos rėmėjai, kartu su policijos pareigūnais šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka vykdydami pareigas, gali panaudoti prievartą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 41 ir 42 str. nustatyta, kad ir šauliai tik kartu su policijos ir VSAT pareigūnais turi teisę panaudoti prievartą. Tad VSIJA projekte siūlomas prievartos panaudojimo modelis yra nuoseklus ir sistemiškai dera su policijos rėmėjams ir šauliams suteiktais įgaliojimais panaudoti prievartą. Pagal VSIJA projekto nuostatas VSAT rėmėjai galėtų panaudoti tik
„švelnesnes“ prievartos priemones – pvz., fizinę ir psichinę prievartą,
specialiąsias priemones (antrankius, surišimo priemones), tačiau neturėtų teisės naudoti šaunamojo ginklo, sprogmenų, kurių panaudojimas galėtų sukelti pačias sunkiausias pasekmes asmens gyvybei ar sveikatai (teisė panaudoti šaunamąjį ginklą ir sprogmenis suteikta tik VSAT pareigūnams).
Siekiant užtikrinti VSAT rėmėjų tinkamą pasirengimą panaudoti prievartą, Įstatymo projekte nustatyta, kad VSAT rėmėjai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. VSIJA projekto nuostatos nedraudžia rėmėjais būti tiek einantiems pareigas, tiek buvusiems šauliams, statutiniams pareigūnams, kurie yra specialiai parengti ir apmokyti naudoti prievartos priemones. Pagal VSIJA projekto nuostatas, rėmėjas yra įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo. Rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų mokantis lietuvių kalbą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netarnaujantis ir neatliekantis tikrosios karo tarnybos Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą. VSIJA projekte nustatyta, kad rėmėju negali būti asmenys, kurie turi teistumą, kuriems Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai , kurie anksčiau už atitinkamus pažeidimus buvo atleisti iš valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų, advokatų ir kitų viešųjų pareigų ir nėra praėjęs atitinkamas laikotarpis nuo tokio atleidimo, kurie yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustų organizacijų nariais.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad pagal VSIJA projekto nuostatas rėmėjais galės tapti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, be to, VSAT rėmėjais galės būti ir NVO nariai (fiziniai asmenys). 4. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2023-04-03 (Nr. G-2023-2903)22 Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), susipažinęs su Vidaus reikalų ministerijos pateikta informacija LR Seimo Žmogaus teisių komitetui ir suinteresuotų institucijų pastabomis bei pasiūlymais Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 (Įstatymas) I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektui Nr. XIVP-2383, teikia šiam projektui papildomas pastabas ir pasiūlymus. Dėl
„apgręžimų“ įteisinimo Įstatymu ir „apgręžimų“ taikymo Lietuvos teritorijoje
esantiems asmenims Pažymime, jog projektu siūloma papildyti Įstatymo 4 str. nauja 13 dalimi, kuri numato, jog paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidę sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos teritoriją neįleidžiami.
Vertinant šią projekto nuostatos formuluotę ir Vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją, asmenys, kuriems būtų taikoma ši nuostata, ir kurie, kirtę valstybės sieną nereguliariu būdu, būtų Lietuvos pasienio ruože (iki 5 kilometrų pločio į šalies teritorijos gilumą): 1) teisiškai būtų laikomi „neįleistais“ į Lietuvos teritoriją ir 2) būtų grąžinami į šalies, iš kurios kirto sieną (praktikoje dažniausiai – Baltarusijos) teritoriją nesuteikiant jiems galimybės pateikti prieglobsčio prašymų. Atsižvelgiant į tai, norėtume atkreipti dėmesį į negrąžinimo principą, įtvirtintą Jungtinių Tautų Konvencijoje prieš kankinimus ir žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį (Konvencija). Konvencijos 3 str. draudžia išsiųsti, grąžinti ar išduoti asmenį kitai valstybei, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jam iškiltų pavojus būti kankinamam. Siekdamos nustatyti, ar yra tokių priežasčių, kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgia į visas susijusias aplinkybes, įskaitant, kai aktualu, toje valstybėje esamų grubių, akivaizdžių ar masinių žmogaus teisių pažeidimų nuolatinį pobūdį.
Šiuo aspektu norėtume pažymėti ne tik Baltarusijoje vykstančius grubius, akivaizdžius ir masinius nuolatinio pobūdžio žmogaus teisių pažeidimus, bet ir Baltarusijos pareigūnų nežmonišką ir žeminantį elgesį, smurtą ir kitokios formos prievartą prieš atstūminėjamus žmones, įskaitant elgesį, galintį prilygti kankinimams [53] , ką patvirtina nevyriausybinių organizacijų [54] ir žurnalistų [55] surinkti asmenų liudijimai bei užfiksuota vaizdo medžiaga [56] . Remiantis Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimus išaiškinimu Bendrajame komentare Nr. 4 [57] , žiaurus, nežmoniškas ir kitoks orumą žeminantis elgesys, smurtas, smurtas lyties pagrindu, rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis yra vieni iš kankinimų grėsmės indikatorių, į kuriuos valstybė turi atsižvelgti, taikydama negrąžinimo principą [58] . Siekiant užtikrinti negrąžinimo principo pažeidimo prevenciją ir pilnai įgyvendinti Konvencijos 3 str., remiantis Komiteto išaiškinimu, šalys turėtų imtis atitinkamų priemonių, įskaitant: a) užtikrinti kiekvieno asmens teisę į tai, kad jo atvejis būtų nagrinėjamas individualiai; b) suteikti informaciją apie priežastis, kodėl jį siekiama išsiųsti, bei informaciją apie teisės aktuose numatytą teisę tokį sprendimą skųsti; c) užtikrinti prieigą prie advokato, taip pat valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai tai yra būtina; d) vykdyti procedūras asmeniui suprantama kalba arba prireikus suteikti vertimą; e) asmenis, teigiančius, jog patyrė kankinimus, nukreipti į nemokamą medicininę apžiūrą; ir f) užtikrinti teisę skųsti sprendimą dėl išsiuntimo nepriklausomai administracinei ar teisminei institucijai, apeliacijos atveju sustabdant išsiuntimo vykdymą [59] .
Kaip išaiškino JT Komitetas [60] ir pažymėjo JT specialusis pranešėjas dėl kankinimų savo ataskaitoje Nr. A/HRC/37/50 [61] , negrąžinimo apsauga pagal Konvencijos 3 str., kaip ir kankinimų draudimas, yra panašiai absoliutaus pobūdžio; remiantis JT pranešėju, ji taikoma be išlygų visose situacijose, įskaitant ir nepaprastąją padėtį, visiems žmonėms be diskriminacijos; kaip pažymėta pranešėjo, kaip integralus imperatyvaus kankinimų draudimo komponentas, grąžinimo draudimas yra viršesnis ne tik už nacionalinius imigracijos įstatymus, bet ir [jam] prieštaraujančius tarptautinius įsipareigojimus, tokius, kokie [gali būti] numatyti ekstradicijos sutartyse [62] . Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) 130 str. 2 d. taip pat įtvirtina draudimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba grąžinti užsienietį į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.
Dėl teritorinio Konvencijos 3 str. įtvirtinto negrąžinimo principo taikymo Atsižvelgiant į Projekto nuostatas ir Vidaus reikalų ministerijos poziciją, asmenys, nereguliariai kirtę sieną ir esantys pasienio ruože, de jure būtų laikomi „neįleistais“ į Lietuvos teritoriją. Norėtume pažymėti JT Komiteto prieš kankinimus išaiškinimą Bendrajame komentare Nr. 4, kad iš Konvencijos 3 str. kylantį negrąžinimo principą kiekviena šalis narė turi taikyti bet kurioje teritorijoje savo jurisdikcijoje ar bet kurioje vietoje (angl. area ), kuri patenka po jos kontrole ar jos įgaliojimais, bet kuriam asmeniui, įskaitant asmenis siekiančius ar turinčius tarptautinės apsaugos poreikį, be jokios formos diskriminacijos ir nepaisant šio asmens pilietybės ar jos neturėjimo ar jo teisinio, administracinio ar teisminio (angl. judicial ) statuso pagal įprastą ar nepaprastosios padėties reguliavimą. Remiantis komiteto Bendruoju komentaru Nr. 2, bet kokios teritorijos valstybės-narės jurisdikcijoje sąvoka apima bet kokią teritoriją ar infrastruktūrą ir privalo būti taikoma apsaugoti bet kuriam asmeniui, piliečiui ar nepiliečiui be jokios diskriminacijos, kurie yra de jure ar de facto šalies narės kontrolėje [63] . Taigi, atsižvelgiant į šį Komiteto išaiškinimą, Konvencijos 3 str. įtvirtintas negrąžinimo principas taikomas ir asmenims, esantiems Lietuvos pasienio ruože, kurie de jure ir de facto yra Lietuvos kontrolėje; šis principas taikomas nepaisant šių asmenų teisinio statuso, t.y. ar jie teritorijoje yra teisėtai ir ar jie de jure laikomi įleisti /neįleisti į Lietuvos teritoriją; šis principas taip pat taikomas ir nepaprastosios padėties ar ekstremalios situacijos metu.
Dėl projekto nuostatų suderinimo su Konvencijos 3 str. ir UTPĮ 130 str. 2 d. Pažymėtina, kad dabartinė projekto redakcija nenumato išsiuntimo /grąžinimo netaikymo asmenims, kuriems, grąžinus juos į šalį, iš kurios kirto sieną, galėtų iškilti pavojus būti kankinamiems ar patirti kitą žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą. Projektas taip pat nenumato ir su šio negrąžinimo principo pažeidimo prevencija susijusių garantijų asmenims, tokių kaip teisė į tinkamą informavimą, teisė į advokatą ir teisinę pagalbą, teisė į vertimą bei teisė apskųsti sprendimus dėl išsiuntimo nepriklausomai administracinei ar teisminei institucijai, apeliacijos atveju sustabdant išsiuntimo vykdymą. Papildomai norėtume pažymėti, kad pakartotinis asmenų atstūmimas per sieną, neatsižvelgiant į tokio daugybinio atstūmimo sąlygas, kai žmonės, įskaitant šeimas su mažais vaikais ar kitus pažeidžiamus asmenis, praleidžia savaites ar net mėnesius lauko sąlygomis bet kuriuo metų laiku, bei neatliepiant šių žmonių pagrindinių humanitarinių poreikių (prieglobos, maisto, vandens ir kt.), savaime gali prilygti nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui. Tokį elgesį draudžia Konvencijos 16 str., kuris įpareigoja šalis-Konvencijos nares bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje užkirsti kelią kitoms, nei kankinimai, žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo veikoms. Atsižvelgti 4.1. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2023-04-03 (Nr.
G-2023-2903)2
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlytume koreguoti Projekto 2 str. 2 d., šalia kitų tarptautinių, Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, suderinant jo nuostatas bei jį įgyvendinsiančius poįstatyminius teisės aktus ir su iš JT Konvencijos prieš kankinimus bei UTPĮ 130 str. 2 d. kylančiomis pareigomis:
1) Siūlome, kad Projekto 2 str. 2 d. būtų pakoreguotas, atsižvelgiant ir į užsieniečius, kuriems, juos grąžinus į kitą valstybę, kiltų numatomas, asmeninis, šiuo metu egzistuojantis ir realus [64] pavojus patirti kankinimus ar žiaurų, nežmonišką ir orumą žeminantį elgesį ar baudimą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Į siūlymą 4 straipsnio
nurodytų motyvų, tačiau 4 straipsnio 13 dalis patikslinta pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą: VSIJA projekte sudėti visi reikalingi saugikliai, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės ir nustatytas balansas tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių apsaugos, įskaitant pareigą privalomai suteikti pagalbą, taip pat privalomai įsileisti asmenį humanitariniais pagrindais. 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, (toliau – Pabėgėlių konvencija),33 straipsnyje nustatyta, kad valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų. Tačiau ši nuostata negali būti taikoma pabėgėliams, dėl svarbių priežasčių laikomiems pavojingais šalies, kurioje jie yra, saugumui arba nuteistiems įsigaliojusiu nuosprendžiu už ypač sunkų nusikaltimą ir keliantiems pavojų šiai šaliai. Taigi, pagal Pabėgėlių konvenciją, negrąžinimo principas gali būti netaikomas, kai migrantai yra laikomi pavojingi šalies, kurioje jie yra, saugumui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas konstatavo, kad trečiosios valstybės prieš Lietuvos Respubliką vykdo hibridinę agresiją, kurios metu, pažeidžiant tarptautinės teisės normas ir nesilaikant prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, organizuojami masiniai ir neteisėti Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančių asmenų iš trečiųjų šalių srautai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu ir valstybės nacionalinio saugumo prioritetu, siekdamas užtikrinti Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytus gyvybinius Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus , pripažino, kad skubus fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir kartu ES išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimas turi strateginę reikšmę, siekiant likviduoti susidariusią ekstremaliąją situaciją dėl trečiųjų valstybių organizuojamo masinio asmenų iš trečiųjų šalių antplūdžio. Taigi ši Baltarusijos režimo hibridinė ataka buvo pripažinta kaip kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui. Neteisėtų migrantų grupės į Baltarusijos Respubliką Lietuvos valdžios institucijų duomenimis, neteisėti migrantai į Lietuvą patenka organizuotais maršrutais, atvyksta su turistinėmis vizomis, su savimi turi dokumentus ir gali teisėtai judėti kaimyninėje šalyje. Jiems suteikiama logistinė ir kita pagalbą už pinigus, paprastai organizuotomis grupėmis, o Baltarusijos režimas ir pareigūnai organizuoja ir/ar aktyviais veiksmais, tokiais kaip neteisėtų migrantų grupių formavimas, asmenų nukreipimas į tam tikrus ruožus link Lietuvos sienos, fizinio barjero gadinimas, palengvina migrantų kontrabandą arba, atskirais atvejais, visiškai nesiima priemonių neteisėtai migracijai užkardyti. Žr. 4 straipsnio 13 dalį, patikslintą pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą Nr. 1. 4.2.
4.2. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2023-04-03 (Nr. G-2023-2903)2
į tai, kad Konvencijos 3 str. taikomas bet kokioje valstybės teritorijoje jos jurisdikcijoje, asmenims, kurie de jure ar de facto yra valstybės kontrolėje, ir siekiant užtikrinti veiksmingą iš Konvencijos 3 str. kylančio negrąžinimo principo pažeidimo prevenciją, siūlome atsisakyti Projekto 2 str. 2 d. šiuo metu numatytos nuostatos, kad užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pritarti iš dalies Argumentai:
Į siūlymą 4 straipsnio
nurodytų motyvų, tačiau 4 straipsnio 13 dalis patikslinta pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą: Pažymėtina, kad siūloma braukti nuostata yra esminis VSIJA papildymas, kurio negalima atsisakyti. Pagal UTPĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, VSAT prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką , laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Pagal UTPĮ 1408 straipsnio 1 dalį, užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, 6 mėnesius nuo tokio užsieniečio užregistravimo
1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją . Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, net ir reguliarios migracijos metu yra nustatytas neįleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Pagal VSIJA projekto nuostatas buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl užsienietis, aptiktas pasienio ruože, bus nukreipiamas atgal į Baltarusiją, paaiškinant, kur jis gali teisėtai kirsti Lietuvos Respublikos teritoriją ir teisėtai pasinaudoti prieglobsčio teise. Pagal UTPĮ projektą užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikos teritorijoje (išskyrus pasienio ruožą), gali pateikti prašymą nepriklausomai nuo to ar atvyko teisėtai, ar neteisėtai, ir tai reiškia, kad užsienietis, aptiktas toliau nei 5 km nuo sienos, nebus nukreipiamas atgal į Baltarusiją ir iš jo bus priimamas prašymas suteikti prieglobstį. Žr. 4 straipsnio 13 dalį, patikslintą pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą Nr. 1. 4.3. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2023-04-03 (Nr. G-2023-2903)2
Įstatymu ir /ar poįstatyminiais aktais, įgyvendinsiančiais šias Įstatymo nuostatas, nustatyti, kad asmenims, kirtusiems valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidus valstybės sienos kirtimo tvarką, ir esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, įskaitant pasienio ruožą, būtų atliekamas individualus numatomo, asmeninio, šiuo metu egzistuojančio ir realaus pavojaus patirti kankinimus ar žiaurų, nežmonišką ir orumą žeminantį elgesį ar baudimą grąžinus jį į kitos šalies teritoriją vertinimas; nustatant tokio vertinimo tvarką, siūlome atsižvelgti į JT Komiteto prieš kankinimus rekomenduojamus indikatorius tokiam vertinimui [65] ;
Pritarti iš dalies Argumentai: Pažymėtina, kad nuostata dėl individualaus vertinimo jau yra imperatyviai įrašyta į VSIJA projektą, pasieniečių pareiga bus ją įgyvendinti pagal nustatytus algoritmus.
Įstatymo projekte sudėti visi reikalingi saugikliai, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės ir nustatytas balansas tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių apsaugos, įskaitant pareigą privalomai suteikti pagalbą, taip pat privalomai įsileisti asmenį humanitariniais pagrindais. VSIJA projekte taip pat įtvirtinta, kad nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. Minimoje tvarkoje bus numatyta, kad VSAT pareigūnai, esant poreikiui, pasitelks kitų sričių specialistus (migracijos, sveikatos, vaikų teisių apsaugos ir pan.) Žr. 4 straipsnio 13 dalį, patikslintą pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą Nr. 1. 4.4. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2023-04-03 (Nr.
G-2023-2903) *
4) Siūlome Įstatymu ir /ar poįstatyminiuose teisės aktuose, įgyvendinsiančiuose šias Įstatymo nuostatas, numatyti JT Komiteto rekomenduojamas Konvencijos 3 str. įtvirtinto negrąžinimo principo pažeidimo prevencijos priemones, tokias kaip:
1) individualų atvejo nagrinėjimą ir individualus sprendimo dėl išsiuntimo priėmimą; 2) teisę apskųsti tokį sprendimą nepriklausomai administracinei ar teisminei institucijai, apeliacijos atveju sustabdant išsiuntimo vykdymą; 3) teisę į prieigą prie advokato, bei, kai tai yra būtina, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos; 4) teisę į procedūras asmeniui suprantama kalba arba užtikrinant vertimą; 5) jeigu asmuo teigia patyręs kankinimus, nukreipimą į nemokamą medicininę apžiūrą. Nepritarti VSIJA projektas nustato neįleidimo į teritoriją nuostatas. Tuo tarpu pasiūlyme išvardintos negrąžinimo principo pažeidimo prevencijos priemonės yra nagrinėjamos Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, priimant sprendimą dėl užsieniečio teisinės padėties, tame tarpe ir grąžinimo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, 2023-03-14 (Nr. G-2023-2152) * Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3 ir 192 straipsniais, įgyvendindama nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. V III-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektą Nr. XIVP-2383 (toliau - VSIJAĮ pakeitimo projektas) bei teikia šiuo projektu siūlomo teisinio reglamentavimo vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu.
Atsižvelgti 1.1 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, 2023-03-14 (Nr. G-2023-2152)2
straipsnį papildyti 13 dalimi
pakeitimo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau - VSIJAĮ) 4 straipsnį 13 dalimi, be kita ko nustatant, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami. Taip pat siūloma nustatyti, kad ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais. Šiomis nuostatomis siekiama įstatymo lygiu įtvirtinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu taikytiną
„apgręžimų'" praktiką, kuri šiuo metu įtvirtinta Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. 10V-20 „Dėl masinio užsieniečių antplūdžio pasienio ruožo teritorijose prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika valdymo ir valstybės sienos apsaugos sustiprinimo"".
Pati asmenų „apgręžimų" politika vertintina kritiškai tiek dėl jos nesuderinamumo su Lietuvos Respublikos įsipareigojimais, prisiimtais ratifikavus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos papildomus protokolus, tiek ir su įsipareigojimais, kylančiais iš narystės Europos Sąjungoje. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijos matyti, kad „apgręžimų"" ar
„išstūmimų"" taikymas neteisėtai sieną kirtusiems asmenims, kai
egzistuoja svarbios aplinkybės dėl kurių šie asmenys nepasinaudojo teisėtais atvykimo būdais, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Ketvirto protokolo 4 straipsnyje įtvirtintą draudimą kolektyviai išsiųsti užsieniečius (pvz., Shahzad prieš Vengriją , EŽTT 2021 m. liepos 8 d. sprendimas, M. H. ir kiti prieš Kroatiją , EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas). Kaip žinia, Baltarusijos režimo veiksmai lemia, kad migrantams paprastai nėra sudaromos galimybės kirsti sieną per pasienio kontrolės punktus, yra organizuojamas būtent neteisėtas sienos kirtimas. „Apgręžimų“ politika neatitinka ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB (Grąžinimo direktyva) nuostatų (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje C-808/18 Komisija prieš Vengriją). „Apgręžimų" neteisėtumas tarptautinės ir ES teisės požiūriais iš esmės grindžiamas tuo, kad šios praktikos taikymas paneigia asmenų teisę į prieglobstį. Teisė prašyti prieglobsčio yra viena esminių žmogaus teisių, kuri neatsiejama nuo valstybės įsipareigojimų gerbti negrąžinimo ( nonrefoulement ) principą net ir nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio, metu.
Teisė prašyti prieglobsčio ir apsauga nuo išsiuntimo į valstybę, kur asmeniui gresia egzekucija, kankinimai, nežmoniškas ar orumą žeminantis elgesys nepriklauso nuo prieglobsčio prašytojo patekimo į šalį teisėtumo. Todėl toliau pateikiami argumentai dėl VSIJAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomo nustatyti reguliavimo teisės į prieglobstį aspektu. VSIJAĮ pakeitimo projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties41 Nr. IX-2206 67, 1408, 14012 straipsnių pakeitimo ir 14011, 14017 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu (toliau - UTPĮ pakeitimo projektas), kuriuo, be kita ko, siūloma pripažinti netekusia galios įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - UTPĮ) 14012 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas. Kaip matyti iš UTPĮ pakeitimo projekto aiškinamojo rašto, šia UTPĮ pataisa siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą byloje C-72/22 PPU ir suderinti UTPĮ nuostatas su 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES (toliau - Procedūrų direktyva) bei 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES nuostatomis. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad atsisakant nuostatos apie prieglobsčio prašymų nepriėmimą, siekiama sudaryti kuo palankesnes galimybes užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ar neteisėtai.
Ši ir kitos UTPĮ pataisos, kuriomis siekiama suderinti nacionalinį reguliavimą, taikomą karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, su Europos Sąjungos teise, neabejotinai vertintinos teigiamai. Vis dėlto, VSIJAĮ 4 straipsnio 13 dalyje, kaip minėta, siūloma įtvirtinti taisyklę, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleisti užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką. Pritarus šiam pakeitimui taip pat būtų nustatyta, kad užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kaip žinoma, tai atvejais, kai valstybės sieną nenumatytose vietose kirtusiems valstybės sienos arba sienos kirtimo tvarką pažeidusiems užsieniečiams taikomas neįleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją arba „apgręžimas“, šių užsieniečių duomenys nėra registruojami Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (M1GRIS), taip pat jiems nesudaroma galimybė prašyti prieglobsčio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad VSIJAĮ pakeitimo projekte nėra siūlomų nuostatų apie nenustatytose vietose ar pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką asmenų teisę prašyti prieglobsčio, kyla pagrįstų abejonių dėl siūlomo reguliavimo suderinamumo su Procedūrų direktyvos nuostatomis.
Kaip išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-72/22 PPU, Procedūrų direktyvos 6 straipsnis „Galimybė naudotis procedūra“ ir 7 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti valstybės pareigą užtikrinti, kad kiekvienas veiksnus suaugęs asmuo turėtų teisę prašyti tarptautinės apsaugos savo vardu, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas „draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neteisėtai šalyje esantys trečiųjų šalių piliečiai faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje“. Vis dėlto, iš kitų Procedūros direktyvų nuostatų matyti, kad valstybės narės teritorija ir atitinkamai šios direktyvos taikymo sritis apima ir pasienį (pvz., Procedūrų direktyvos 3 straipsnio 1 dalis). Todėl priėmus VSIJAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomas įtvirtinti VSIJAĮ 4 straipsnio 13 dalies nuostatas, net ir pašalinus iš UTPĮ nuostatas dėl prieglobsčio prašymų nepriėmimo, iš esmės liktų galioti reguliavimas, kurį, kaip išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Sąjungos teisės normos draudžia. Pažymėtina, kad šios išvados nekeičia ir VSIJAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos dėl individualizuoto neįleidimo („apgręžimo“) taikymo bei išimčių užsieniečiams, besitraukiantiems nuo karinės agresijos ar persekiojimo, taip pat humanitariniais tikslais, nes dėl žemiau pateikiamų aplinkybių jos negali būti laikomos tinkamai perkeliančiomis Europos Sąjungos teisę.
Europos Sąjungos teisėje, įskaitant 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES (toliau - Kvalifikavimo direktyva), tarptautinės apsaugos (konkrečiai, papildomos apsaugos) poreikis siejamas ne su traukimusi nuo karinės agresijos, o su didele žala, kuri apima, be kita ko, „rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui, kylančią dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu" (Kvalifikavimo direktyvos 15 straipsnio c punktas). Taigi, VSIJAĮ 4 straipsnio 13 dalyje siūloma įtvirtinti daug siauresnę nei Europos Sąjungos teisėje sąvoką, neįleidimo („apgręžimo“) išimties galimybę susiejant tik su traukimusi nuo tarptautinio ginkluoto konflikto, įvertinto kaip karinė agresija, ir šią galimybę taikant tik užpultos (užpultų) valstybių gyventojams. Atitinkamai, ši išimtis nebūtų taikoma besitraukiantiems nuo netarptautinio pobūdžio ginkluotų konfliktų (pvz., Afganistane, Jemene, Sirijoje), taip pat, tikėtina, nuo tarptautinių ginkluotų konfliktų, kuriuose viena iš pusių nėra aiškiai įvardinta kaip agresorė. Požymis „traukimasis nuo karinės agresijos“ kritikuotinas ne tik kaip labai susiaurinantis užsieniečių, kurie dėl ginkluoto konflikto patiria rimtą grėsmę gyvybei ar asmeniui, ratą, bet ir kaip įvedanti teisinį neapibrėžtumą, nes nėra aišku, koks subjektas turėtų įvertinti konkretų tarptautinį ginkluotą konfliktą kaip karinę agresiją.
Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad pavyzdžiui, Krymo aneksijos kontekste tarptautiniuose dokumentuose (pvz., Europos Parlamento rezoliucijose, ESBO Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijose) buvo naudota sąvoka „agresija“, bet ne „karinė agresija“. Teisinį neapibrėžtumą lemia ir galimybė taikyti „apgręžimo“ išimtį (taip sudarant prielaidą pasiprašyti prieglobsčio) užsieniečiams, besitraukiantiems nuo persekiojimo. Persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės, kaip pamatinio elemento pabėgėlio statusui gauti, samprata yra kompleksinė ir reikalaujanti individualaus atvejo tyrimo. Lieka neaišku, ar VSIJAĮ siūloma vartoti sąvoka
„persekiojimas“ turėtų apimti persekiojimą minėtais pagrindais, ar ir kitokį
persekiojimą. VSIJAĮ neįtvirtinus nei šios sąvokos apibrėžties, nei blanketinių nuostatų, nukreipiančių į pvz., Kvalifikavimo direktyvą, kyla rizika, kad šiai sąvokai bus suteiktas tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės neatitinkantis turinys. Be to, nėra aišku, kaip pasienio ruože budintys VSAT pareigūnai ar kiti subjektai per itin trumpą laiką gebėtų atlikti vertinimą, ar asmuo išties potencialiai bėga nuo persekiojimo. VSIJAĮ pakeitimo projekte nėra detalizuota ir sąvoka „užsieniečių patekimas į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais“.
Taip pat nėra aišku, ar sąvokos „persekiojimas“ arba „užsieniečių patekimas į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais“ apimtų situacijas, kai asmeniui gresia mirties bausmė, egzekucija, kankinimas, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ar baudimas kilmės šalyje ne dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės, bet dėl kitų priežasčių (pagal Kvalifikavimo direktyvą tokiais atvejais suteikiama papildoma apsauga). Pastebėtina ir tai, kad VSIJAĮ pakeitimo projektu nėra siūloma nustatyti, kas turės atlikti vertinimą, ar užsienietis traukiasi nuo karinės agresijos, persekiojimo ar siekia patekti j Lietuvą humanitariniais tikslais. Šiuos klausimus sureguliuoti palikta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) vadui. Apibendrinant, VSIJAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomas nustatyti reguliavimas neatitinka Europos Sąjungos teisės prieglobsčio srityje ir užkerta kelią tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-72/22 PPU, nes sudaro prielaidas situacijoms, kai užsieniečių, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu kirtusių sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, teisė į prieglobsti bus paneigta, kadangi nustatytos išimtys neužtikrins, kad asmenys, turintys pagrindą gauti tarptautinę apsaugą, būtų įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir galėtų naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje.
Šiame kontekste teigiamai vertintinas Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pasiūlymas dėl VSIJAĮ pakeitimo projekto, kuriuo siūloma užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką išimtį susieti su atvejais, kai užsieniečiai siekia įgyvendinti teisę į prieglobstį, taip pat kai asmens gyvybei ar sveikatai gresia pavojus. Tokia VSIJAĮ 4 straipsnio 13 dalies formuluotė leistų įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-72/22 PPLI ir padėtų išvengti situacijų, kai asmenys dėl taikomos
„apgręžimų" politikos atsiduria gyvybei ir sveikatai pavojingose
situacijose. Pritarti iš dalies Argumentai : Į siūlymą pakoreguoti 4 straipsnio 13 dalį nėra atsižvelgta taip kaip pasiūlyta dėl žemiau nurodytų motyvų, tačiau 4 straipsnio 13 dalis patikslinta pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą: Pirma,
projektas atskiria natūralią migraciją ir instrumentalizuotą migraciją, VSIJA projekte siūlomos priemonės taikomos tik instrumentalizuotos migracijos atžvilgiu ir tik tokios migracijos valdymui. Teisėtos migracijos procesams ir migracijos procesams nesant ekstremaliajai padėčiai, jokios įtakos nebus.
Pažymėtina, kad 2022 m. birželio 30 d. sprendimo byloje C-72/22 PPU Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas tiesiogiai nepasisako dėl Lietuvos vykdomos neteisėtų migrantų neįleidimo politikos instrumentalizuotos migracijos metu, jame pateikiamas išaiškinimas susijęs su galimybe pateikti prieglobsčio prašymą ir konkrečiu sulaikymo pagrindu. Teismo nagrinėtu atveju užsienietis buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Būtent šiame kontekste teismas ir pasisakė, kad negali būti sukurta tokia situacija, kad užsienietis neturėtų galimybės pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Būtent toks reglamentavimas ir pažeidžia Europos Sąjungos teisę . Kadangi UTPĮ projekte Nr. XIVP-2385 (pagrindinis komitetas – Seimo Užsienio reikalų komitetas) šį teisinė spraga pataisoma ir aiškiai nurodomos vietos, kuriose galima pateikti prašymą suteikti prieglobstį ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, akivaizdu, kad prašymą suteikti prieglobstį pateikti galima, todėl šios nuostatos atitinka teismo sprendimą. Taigi, net ir dėl instrumentalizuotos migracijos paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu nebus paneigiamas tarptautinės apsaugos turinys – išlieka galimybė kreiptis prieglobsčio teisės aktų nustatytose vietose : diplomatinėse atstovybėse, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, o Lietuvos Respublikos teritorijoje – Migracijos departamente arba VSAT. Tiek paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu, tiek jai nesant, užsieniečiui yra sudaryta galimybė pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Šengeno sienų kodekso
d. nurodyta, kad išorės sienas galima kirsti tik sienos perėjimo punktuose ir nustatytomis jų darbo valandomis. O 5 str.
O 5 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės narės pagal savo nacionalinę teisę įveda sankcijas už neleistiną išorės sienų kirtimą ne nustatytuose sienos perėjimo punktuose ir ne nustatytomis jų darbo valandomis (sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ). Šio reikalavimo laikymasis yra būtinas, ypač masinės imigracijos sukeltos ekstremaliosios situacijos atveju, kad valstybė galėtų efektyviai nukreipti savo išteklius ir teikti reikalingas paslaugas migrantams. Tačiau, jeigu užsieniečiai nesinaudoja teisėtomis atvykimo priemonėmis ir kerta išorės sieną jėga arba pažeisdami sienos kontrolę reglamentuojančius teisės aktus, valstybė turi turėti galimybę imtis veiksmingų priemonių viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui apsaugoti masinės migracijos atveju ir tokius užsieniečius iš karto grąžinti. Antra, neįmanoma nustatyti tokios išimties, kuri apimtų visus galimus atvejus, todėl siekiant lankstumo, VSIJA projekte nustatomas reikalavimas atlikti individualų kiekvieno atvejo (situacijos) vertinimą, kurio metu ir bus vertinamos /nustatomos išimtis sudarančios aplinkybės. Bet kokiu atveju, Lietuva privalo vykdyti pagal ES teisės aktus ir Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis prisiimtus įsipareigojimus dėl asmenų tarptautinės apsaugos užtikrinimo. Nuostata dėl individualaus vertinimo imperatyviai įrašyta į įstatymą, pasieniečių pareiga bus ją įgyvendinti pagal nustatytus algoritmus, patvirtintus norminiu teisės aktu (VSAT vado įsakymu). VSAT pareigūnai turi reikiamas kompetencijas atlikti pirminį vertinimą dėl prieglobsčio prašymo. Vadovaujantis Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo aprašu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vertindama, ar gali būti priimtas prašymas suteikti prieglobstį atsižvelgia į šias aplinkybes: ar užsienietis yra nelydimas nepilnametis; ar užsienietis tiesiogiai atvyksta iš valstybės, kurioje jam kyla grėsmė dėl persekiojimo ar yra grėsmė jo sveikatai, saugumui ar laisvei; ar yra kitų individualių aplinkybių.
Pažymime, kad siekiant užtikrinti nuolatinį VSAT pareigūnų tobulėjimą bei kvalifikacijos kėlimą, yra organizuojami įvairūs kursai, renginiai bei mokymai prieglobsčio prašytojų ir pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo tematika. Apibendrinant, VSIJA projekte sudėti visi reikalingi saugikliai, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės ir nustatytas balansas tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių apsaugos:
VSIJA projekto nuostatas paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl užsienietis, aptiktas pasienio ruože, bus nukreipiamas atgal į Baltarusiją, paaiškinant, kur jis gali teisėtai kirsti Lietuvos Respublikos teritoriją ar kaip teisėtai pasinaudoti prieglobsčio teise. Pagal UTPĮ projektą užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali pateikti prašymą nepriklausomai nuo to ar atvyko teisėtai, ar neteisėtai. Pabrėžiame, jog tai reiškia, kad užsienietis, aptiktas toliau nei 5 km nuo sienos, nebus nukreipiamas atgal į Baltarusiją. VSIJA ir UTPĮ projektų rengėjų vertinimu, abu projektai yra tarpusavyje suderinti. Žr. 4 straipsnio 13 dalį, patikslintą pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą Nr. 1.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, 2023-03-14 (Nr. G-2023-2152)10
pakeitimo projektu siūloma keisti VSIJAĮ I skyrių bei papildyti nauju IX skyriumi, kuriuose įvedama VSAT rėmėjo sąvoka bei numatomi VSAT rėmėjų veiklos teisiniai pagrindai. VSIJAĮ
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytas funkcijas, tarp kurių, be kita ko, dalyvauti įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę; užtikrinti pasienio teisinį režimą ir valstybės sienos kirtimo tvarką; saugoti valstybės sieną sausumoje, teritorinėje jūroje, pasienio vandenyse. VSIJAĮ 36 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad VSAT rėmėjai kartu su VSAT pareigūnais turi teisę panaudoti prievartą. Priėmus siūlomą VSIJAĮ
panaudoti, be kita ko, asmenims vengiant vykdyti VSAT rėmėjo ar VSAT pareigūno reikalavimus ir nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti); sulaikant asmenis (jeigu jie priešinasi); stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį; užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. VSIJAĮ
siūloma apibrėžti kaip VSAT netarnaujantį ar neatliekantį tikrosios karo tarnybos Lietuvos Respublikos pilietį ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantį kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietį, kuris savo noru padeda VSAT vykdyti VSIJAĮ jai nustatytas funkcijas. VSIJAĮ 32 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad VSAT rėmėją su VSAT sieja 3 metų sutartis, kurios sudarymo tvarką ir sutarties sąlygas nustato VSAT vadas.
Vis dėlto pastebėtina tai, kad priėmus VSIJAĮ pakeitimo projektu siūlomus VSIJAĮ pakeitimus, VSAT rėmėjai kartu su VSAT pareigūnais vykdytų VSIJAĮ 23 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytas VSAT funkcijas, nors šių asmenų statusas bei atsakomybė už atliekamas funkcijas nėra lygiavertės, nes valstybės funkcijas vykdantiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, keliami ypatingi reikalavimai. Konstitucinio Teismo
minimų pareigūnų veiklai svarbią reikšmę turi griežto pavaldumo ir kiti statutiniai santykiai. Konstitucijos 141 straipsnis suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla jai būdingi bruožai tarp kurių, be kita ko, specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams ( inter alia susiję su ji| lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos. Taigi konstitucinė tokių sukarintų tarnybą paskirtis lemia būtinybę jų veiklą organizuoti remiantis statutiniais santykiais. Tuo tarpu VSIJAĮ pakeitimo projektu siūlomose VSIJAĮ nuostatose iš esmės nėra numatytas VSAT rėmėjų kontrolės ir atsakomybės mechanizmas.
straipsnio 1 dalyje numatoma įtvirtinti reikalavimus VSAT rėmėjų naudojamos prievartos teisėtumui, nustatant, kad „VSAT rėmėjai turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atveju ir tik tiek, kiek to reikia jiems pavestoms funkcijoms atlikti, naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias teisės pažeidėjo savybes“. Vis dėlto, lieka neaišku, kaip bus užtikrinama, kad VSAT rėmėjai turėtų tinkamas kompetencijas veikti vadovaujantis šiais reikalavimais ir koks bus šių reikalavimų laikymosi užtikrinimo mechanizmas. Šiame kontekste pastebėtina, kad VSAT rėmėjų atsakomybės klausimui VSIJAĮ pakeitimo projektu siūlomose VSIJAĮ nuostatose skirta tik lakoniška VSIJAĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „[r]ėmėjai už neteisėtas veikas atsako įstatymų, reglamentuojančių teisinę atsakomybę, nustatyta tvarka“. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, kyla abejonių dėl VSIJAĮ pakeitimo projekto 1 ir 10 straipsniais siūlomo teisinio reguliavimo, kuriam įsigaliojus teisė savo noru padėti VSAT vykdyti VSIJAĮ 23 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose jai nustatytas funkcijas ir VSIJAĮ nustatyta tvarka ir atvejais panaudoti prievartą būtų suteikta ne statutiniams valstybės tarnautojams, nenustatant prievartos panaudojimo kontrolės ir atsakomybės mechanizmų, atitikties tarptautiniams standartams dėl valstybių atsakomybės prievartos panaudojimo reguliavimo srityje. Atsižvelgiant į tai siūlytina į VSIJAĮ pakeitimo projektą įtraukti ir šiuos aspektus reguliuojančias nuostatas.
Nepritarti Teiginys, kad kyla abejonių dėl VSIJA projekto 1 ir 10 straipsniais siūlomo teisinio reguliavimo, kuriam įsigaliojus teisė savo noru padėti VSAT vykdyti VSIJAĮ 23 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose jai nustatytas funkcijas ir VSIJAĮ nustatyta tvarka ir atvejais panaudoti prievartą būtų suteikta ne statutiniams valstybės tarnautojams, nenustatant prievartos panaudojimo kontrolės ir atsakomybės mechanizmų, atitikties tarptautiniams standartams dėl valstybių atsakomybės prievartos panaudojimo reguliavimo srityje, nėra pagrįstas dėl šių motyvų:
Pirma
projekte siūlomas VSAT rėmėjų institutas įtvirtinamas remiantis analogišku teisiniu reguliavimu, nustatytu Policijos rėmėjų įstatyme. Šio įstatymo 16 ir
prievartos panaudojimo tvarka ir pagrindai. Policijos rėmėjų įstatymas galioja jau 25 m. (nuo 1998 m.) ir praktinių problemų, susijusių su policijos rėmėjų prievartos panaudojimu, nefiksuota. Vidaus tarnybos sistemos statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (pvz., Policijos įstatyme, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatyme, Viešojo saugumo tarnybos įstatyme) yra įtvirtinta unifikuota (vienoda) prievartos panaudojimo tvarka ir pagrindai . VSIJA projekte nustatomi VSAT rėmėjų prievartos panaudojimo pagrindai ir tvarka nėra savaime „nauji“ – jie yra suderinti su Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 28 str. nustatytomis prievartos panaudojimo sąlygomis. Antra
projekte numatyta, kad VSAT rėmėjai, atlikdami pavestas funkcijas , turi teisę panaudoti prievartą tik veikdami kartu su VSAT pareigūnais, bet ne vienasmeniškai (savarankiškai). Taigi VSAT rėmėjų prievartos panaudojimo kontroliuojančiais (prižiūrinčiais) asmenimis būtų VSAT pareigūnai.
Toks prievartos panaudojimo modelis nustatytas ir Policijos rėmėjų įstatyme, kurio 17 str. 1 d. nustatyta, kad p olicijos rėmėjai, kartu su policijos pareigūnais šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka vykdydami pareigas, gali panaudoti prievartą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 41 ir 42 str. nustatyta, kad ir šauliai tik kartu su policijos ir VSAT pareigūnais turi teisę panaudoti prievartą. Tad VSIJA projekte siūlomas prievartos panaudojimo modelis yra nuoseklus ir sistemiškai dera su policijos rėmėjams ir šauliams suteiktais įgaliojimais panaudoti prievartą . Trečia , svarbu pažymėti, kad pagal VSIJA projekto nuostatas VSAT rėmėjai galėtų panaudoti tik „švelnesnes“ prievartos priemones – pvz., fizinę ir psichinę prievartą, specialiąsias priemones (antrankius, surišimo priemones), tačiau neturėtų teisės naudoti šaunamojo ginklo, sprogmenų, kurių panaudojimas galėtų sukelti pačias sunkiausias pasekmes asmens gyvybei ar sveikatai (teisė panaudoti šaunamąjį ginklą ir sprogmenis suteikta tik VSAT pareigūnams). Ketvirta , siekiant užtikrinti VSAT rėmėjų tinkamą pasirengimą panaudoti prievartą, Įstatymo projekte nustatyta, kad VSAT r ėmėjai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Penkta , VSIJA projekto nuostatos nedraudžia rėmėjais būti tiek einantiems pareigas, tiek buvusiems šauliams, statutiniams pareigūnams, kurie yra specialiai parengti ir apmokyti naudoti prievartos priemones. Šešta , pagal VSIJA projekto nuostatas rėmėjais galės tapti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, todėl teiginys, kad valstybės sienos apsaugą vykdys ne tik profesionaliai tam pasirengę pareigūnai, tačiau ir tam neparengti civiliai savanoriai, neturi pagrindo.
Septinta , atsižvelgus į Teisės departamento 33 pastabą, VSIJA projektas papildytas straipsniu, reglamentuojančiu rėmėjų įgaliojimus, kartu įtvirtinant įpareigojimą, atliekant pavestas funkcijas, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys
2 Argumentai: Atsižvelgiant į š. m. kovo 24 d. Žmogaus teisių komiteto klausymų metu išklausytą informaciją, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 (toliau – ir Įstatymas ) I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projekto Nr.
XIVP-2383, siūloma tikslinti Įstatymo 4 straipsnio 13 dalį , siekiant jį suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais teisės į prieglobstį ir tarptautinę apsaugą užtikrinimo srityje:
(1) aiškiai ir nedviprasmiškai įvardyti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami tik tiek užsieniečiai, kurie ketina kirsti ar kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidė valstybės sienos kirtimo tvarką, ir vis dar yra pasienio ruože (taip, kaip jis apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje); tuo tikslu siūloma papildyti pirmąjį Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies sakinį žodžių junginiu „ir esantys pasienio ruože“ , užtikrinant, kad „apgręžimo“ praktika būtų taikoma tik siekiant (ap)saugoti valstybės sieną, o ne kompromituoti įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reglamentuotą prašymo suteikti prieglobstį pateikimo ir registravimo tvarką;
(2) patikslinti nuostatos dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką taikymo išimtį: (a) „karinės agresijos“ sąvoką keičiant „ginkluoto konflikto“ sąvoka; (b) „persekiojimo“ sąvoką tikslinant nuoroda į 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva ); (c) įvedant papildomą išimties kriterijų dėl pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai ; Europos Sąjungos teisėje, įskaitant Kvalifikavimo direktyvą, tarptautinės apsaugos poreikis siejamas ne su traukimusi nuo karinės agresijos, o su didele žala, kuri apima, be kita ko,
„rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui, kylančią dėl
nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu“ (Kvalifikavimo direktyvos 15 straipsnio c punktas); šiuo metu Įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje siūloma įtvirtinti daug siauresnę nei Europos Sąjungos teisėje sąvoką, neįleidimo („apgręžimo“) išimties galimybę susiejant tik su traukimusi nuo tarptautinio ginkluoto konflikto, įvertinto kaip karinė agresija, ir šią galimybę taikant tik užpultos (užpultų) valstybių gyventojams; atitinkamai, ši išimtis nebūtų taikoma besitraukiantiems nuo netarptautinio pobūdžio ginkluotų konfliktų (pavyzdžiui, Afganistane, Jemene, Sirijoje), taip pat, tikėtina, nuo tarptautinių ginkluotų konfliktų, kuriuose viena iš pusių nėra aiškiai įvardinta kaip agresorė; požymis „traukimasis nuo karinės agresijos“ kritikuotinas ne tik kaip labai susiaurinantis užsieniečių, kurie dėl ginkluoto konflikto patiria rimtą grėsmę gyvybei ar sveikatai, ratą, bet ir kaip įvedantis teisinį neapibrėžtumą, nes nėra aišku, koks subjektas turėtų įvertinti konkretų tarptautinį ginkluotą konfliktą kaip karinę agresiją; šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, Krymo aneksijos kontekste tarptautiniuose dokumentuose (pavyzdžiui, Europos Parlamento rezoliucijose, ESBO Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijose) buvo naudota sąvoka „agresija“, bet ne „karinė agresija“; teisinį neapibrėžtumą lemia ir galimybė taikyti „apgręžimo“ išimtį (taip sudarant prielaidą pasiprašyti prieglobsčio) užsieniečiams, besitraukiantiems nuo persekiojimo; persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės, kaip pamatinio elemento pabėgėlio statusui gauti, samprata yra kompleksinė ir reikalaujanti individualaus atvejo tyrimo; nėra aišku, ar šiuo metu Įstatymo projekte siūloma vartoti sąvoka
„persekiojimas“ apima persekiojimą minėtais pagrindais, ar ir kitokį
persekiojimą; Įstatymo projekte neįtvirtinus nei šios sąvokos apibrėžties, nei blanketinių nuostatų, nukreipiančių į Kvalifikavimo direktyvą, kyla rizika, kad šiai sąvokai bus suteiktas tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės neatitinkantis turinys; dėl šios priežasties Įstatymo 4 straipsnio
; taip pat minimame straipsnyje siūloma aiškiai įtvirtinti, kad „apgręžimo“ išimtis taikoma ir tada, kai
„asmens gyvybei ir sveikatai gresia pavojus“
; š. m. kovo 24 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva ); (c) įvedant papildomą išimties kriterijų dėl pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai ; Europos Sąjungos teisėje, įskaitant Kvalifikavimo direktyvą, tarptautinės apsaugos poreikis siejamas ne su traukimusi nuo karinės agresijos, o su didele žala, kuri apima, be kita ko,
„rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui, kylančią dėl
nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu“ (Kvalifikavimo direktyvos 15 straipsnio c punktas); šiuo metu Įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje siūloma įtvirtinti daug siauresnę nei Europos Sąjungos teisėje sąvoką, neįleidimo („apgręžimo“) išimties galimybę susiejant tik su traukimusi nuo tarptautinio ginkluoto konflikto, įvertinto kaip karinė agresija, ir šią galimybę taikant tik užpultos (užpultų) valstybių gyventojams; atitinkamai, ši išimtis nebūtų taikoma besitraukiantiems nuo netarptautinio pobūdžio ginkluotų konfliktų (pavyzdžiui, Afganistane, Jemene, Sirijoje), taip pat, tikėtina, nuo tarptautinių ginkluotų konfliktų, kuriuose viena iš pusių nėra aiškiai įvardinta kaip agresorė; požymis „traukimasis nuo karinės agresijos“ kritikuotinas ne tik kaip labai susiaurinantis užsieniečių, kurie dėl ginkluoto konflikto patiria rimtą grėsmę gyvybei ar sveikatai, ratą, bet ir kaip įvedantis teisinį neapibrėžtumą, nes nėra aišku, koks subjektas turėtų įvertinti konkretų tarptautinį ginkluotą konfliktą kaip karinę agresiją; šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, Krymo aneksijos kontekste tarptautiniuose dokumentuose (pavyzdžiui, Europos Parlamento rezoliucijose, ESBO Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijose) buvo naudota sąvoka „agresija“, bet ne „karinė agresija“; teisinį neapibrėžtumą lemia ir galimybė taikyti „apgręžimo“ išimtį (taip sudarant prielaidą pasiprašyti prieglobsčio) užsieniečiams, besitraukiantiems nuo persekiojimo; persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikro
s socialinės grupės, kaip pamatinio elemento pabėgėlio statusui gauti, samprata yra kompleksinė ir reikalaujanti individualaus atvejo tyrimo; nėra aišku, ar šiuo metu Įstatymo projekte siūloma vartoti sąvoka
„persekiojimas“ apima persekiojimą minėtais pagrindais, ar ir kitokį
persekiojimą; Įstatymo projekte neįtvirtinus nei šios sąvokos apibrėžties, nei blanketinių nuostatų, nukreipiančių į Kvalifikavimo direktyvą, kyla rizika, kad šiai sąvokai bus suteiktas tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės neatitinkantis turinys; dėl šios priežasties Įstatymo 4 straipsnio
; taip pat minimame straipsnyje siūloma aiškiai įtvirtinti, kad „apgręžimo“ išimtis taikoma ir tada, kai
„asmens gyvybei ir sveikatai gresia pavojus“
; š. m. kovo 24 d. Žmogaus teisių komiteto klausymų metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateiktas Pagrindinių užsieniečių vertinimo aspektų sulaikymo vietoje algoritmo projektas „humanitarinių tikslų“ vertinimą išimties taikymo kontekste apibrėžia kaip užsieniečio priskyrimą nelydymų nepilnamečių, neįgaliųjų, vyresnių nei 75 metų asmenų, nėščių moterų ir nepilnamečių mergaičių, smurtą patyrusių asmenų ir asmenų, kuriems reikalinga medicininė pagalba, kategorijoms, tačiau nevertina pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai; dėl šios priežasties siūloma atitinkamai patikslinti Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatas;
(3) siekiant užtikrinti, kad siūlomi Įstatymo pakeitimai nesukurtų „neatvykimo fikcijos“, t. y. situacijos, kai Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje (t. y. pasienio ruože) esančiam asmeniui nebūtų taikomos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtvirtintos garantijos pateikti prieglobsčio prašymą, Įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje siūloma nurodyti, kad šioje dalyje įtvirtintas reguliavimas
„nedaro poveikio užsieniečių teisei pateikti prieglobsčio prašymą
įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14012 straipsnyje nustatyta tvark
a.“ Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14012 straipsnyje nustatyta, kad karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, Lietuvos Respublikos teritorijoje (kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai) ir užsienio valstybėje per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.
Žmogaus teisių komiteto klausymų metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateiktas Pagrindinių užsieniečių vertinimo aspektų sulaikymo vietoje algoritmo projektas „humanitarinių tikslų“ vertinimą išimties taikymo kontekste apibrėžia kaip užsieniečio priskyrimą nelydymų nepilnamečių, neįgaliųjų, vyresnių nei 75 metų asmenų, nėščių moterų ir nepilnamečių mergaičių, smurtą patyrusių asmenų ir asmenų, kuriems reikalinga medicininė pagalba, kategorijoms, tačiau nevertina pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai; dėl šios priežasties siūloma atitinkamai patikslinti Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatas;
(3) siekiant užtikrinti, kad siūlomi Įstatymo pakeitimai nesukurtų „neatvykimo fikcijos“, t. y. situacijos, kai Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje (t. y. pasienio ruože) esančiam asmeniui nebūtų taikomos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtvirtintos garantijos pateikti prieglobsčio prašymą, Įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje siūloma nurodyti, kad šioje dalyje įtvirtintas reguliavimas
„nedaro poveikio užsieniečių teisei pateikti prieglobsčio prašymą
įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14012 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14012 straipsnyje nustatyta, kad karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, Lietuvos Respublikos teritorijoje (kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai) ir užsienio valstybėje per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūloma patikslinti ir papildyti Įstatymo 4 straipsnio 13 dalį. Pasiūlymas:
ir ją išdėstyti taip: „13.
Paskelbus Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremali ąją ajai situacij ą ai dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, ir esantys pasienio ruože į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami . ( š Ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir , jei nustatoma, kad užsienietis traukiasi ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ginkluoto konflikto ar persekiojimo, kaip tai apibrėžta 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES, siekia patek imą ti į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais ) arba asmens gyvybei ar sveikatai gresia pavojus, nuostata dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką netaikoma . Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba. Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.
Ši dalis nedaro poveikio užsieniečių teisei pateikti prieglobsčio prašymą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14012 straipsnyje nustatyta tvarka. “ Pritarti iš dalies Argumentai: Pasiūlymo nuostatos, į kurias neatsižvelgta dėl šių motyvų:
Parlamento ir Tarybos direktyvą : 2011/95/ES numatyta apsauga ne tik pabėgėliams, bet ir didelę žalą patiriantiems asmenims, kurie nėra pabėgėliai, bet jiems reikalinga tarptautinė papildoma apsauga (15 straipsnio c punktas). Tad išplėtus išlygą, privalėtume dar daugiau asmenų įsileisti į Lietuvos Respubliką , tuo tarpu VSIJA projekto tikslas yra sumažinti prašymų skaičių. Be to, p agal Sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarkos aprašą (toliau – tvarkos aprašas), kurį tvirtins Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas, bus atliekamas pagalbos poreikio vertinimas. Vienas iš pagalbos poreikio vertinimo punktų ir yra sveikatos būklė. Grėsmė asmens gyvybei ar sveikatai patenka į sveikatos būklės kriterijų. Kita vertus, įrašius, jog neįleidimas netaikomas, jeigu asmens gyvybei ar sveikatai gresia pavojus, sukeltume riziką dėl šių aspektų:
siekdami bet kokia kaina patekti į Lietuvos Respubliką gali pradėti žalotis;
žinodama apie šios išlygos buvimą, gali organizuoti, kad užsieniečiai
„atitiktų“ šį kriterijų, tad neatmestina, jog atsirastų Baltarusijos
pareigūnų taikomos prievartos mastas prieš užsieniečius.
: atsižvelgus į pasiūlymą, sukursime prielaidą užsieniečiams prašyti prieglobsčio ir pasienio ruože. Pateikus tokį prašymą, užsieniečiai įgys prieglobsčio prašytojų statusą ir negalės būti nukreipiami. Žr.
Žr. 4 straipsnio 13 dalį, patikslintą pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą Nr. 1. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 2. Seimo narys Vytautas Bakas, 2023-04-0310 Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektu Nr. XIVP-2383 (toliau – Įstatymo projektas) siūloma papildyti jį nauju IX skyriumi, kuriame aprašoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) rėmėjo sąvoka bei numatomi VSAT rėmėjų veiklos teisiniai pagrindai. Įstatymo projekto 34 straipsnyje siūloma numatyti, kad VSAT rėmėjai padeda VSAT vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose nustatytas funkcijas, tarp kurių, be kita ko, dalyvauti įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę; užtikrinti pasienio teisinį režimą ir valstybės sienos kirtimo tvarką; saugoti valstybės sieną sausumoje, teritorinėje jūroje, pasienio vandenyse. Įstatymo projekto 36 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog rėmėjams gali būti išduodamos specialiosios priemonės, 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad VSAT rėmėjai kartu su VSAT pareigūnais turi teisę panaudoti prievartą. Pastebėtina tai, kad VSAT rėmėjams Įstatymo projektu skiriamos daugiau „represinio“ pobūdžio funkcijos ir teisės, dėl to valstybės sienos apsaugą vykdys ne tik profesionaliai tam pasirengę pareigūnai, tačiau ir tam neparengti civiliai savanoriai. Tokia situacija kelia žmogaus teisių pažeidimų riziką, taip pat dešiniuosius ekstremistus gali paskatinti įsitraukti į rėmėjų veiklą. Antai 2022 m.
Antai
nacionaliniam saugumui pateiktose vertinimo išvadose įvardintų grėsmių (kaip antai 2021 m. dešinieji ekstremistai bandė pasinaudoti migrantų krize ir ėmėsi organizuoti patruliavimą pasienyje, o jas surengti planavę asmenys ketino ieškoti sieną kirtusių asmenų ir prieš juos naudoti smurtą). Siūlome išplėsti VSAT rėmėjų funkcijas taip, kad jos apimtų tas VSAT veiklas, kurios numatytos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme ir tas, kurias VSAT vykdo įgyvendindama Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties deleguotas funkcijas (pvz. užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.) Tyrimai, ekspertai bei VSAT vadovai pripažįsta, kad išaugus migrantų srautams, VSAT susiduria su VSAT pareigūnų žinių ir kvalifikacijos bei personalo trūkumu identifikuojant pažeidžiamus asmenis, užtikrinant tinkamas sąlygas ir paslaugas prieglobsčio prašytojams. 2022 m. gruodžio
prieglobsčio sistemos atskirų komponentų vertinimą bei prieglobsčio sistemos pertvarkos institucinio modelio ex ante vertinimą ir savo išvadose konstatavo, kad prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumo vertinime dalyvaujantys pareigūnai susiduria su kompetencijų trūkumu, siekiant įvertinti kai kuriuos užsieniečių pažeidžiamumo atvejus. Teikiamu siūlymu būtų sudaryta galimybė išspręsti šią spragą, kuomet VSAT rėmėjais taptų asmenys turintys žinias ir gebėjimus leidžiančius įvertinti užsieniečių pažeidžiamumo atvejus. Ši problema galėtų būti sprendžiama pasitelkiant VSAT rėmėjus ir šalia funkcijų susijusių su valstybės sienos apsauga, priskirta funkcijas, susijusias su tinkamų užsieniečių teisinės padėties įgyvendinimu, žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Panašiai reguliuojama policijos rėmėjų veikla.
Remiantis Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymu, policijos rėmėjų veikla orientuota į žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, pagalbą nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims ir pan. Siūlytina, kad VSAT rėmėjai suteiktų realią pagalbą VSAT pareigūnams, įgyvendinant Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos nuostatas, skirtas užtikrinti, kad pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams būtų suteikta parama, kad jie galėtų tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir įgyvendinti pareigas prieglobsčio procedūrose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje išvadoje tyrėjai rekomendavo pasitelkti į pagalbą mobilias pagalbos grupes (pvz. sveikatos poreikiams spręsti), kurios pasiteisino kaip geroji praktika. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma patikslinti įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalis, 34 straipsnio 1 ir 2 dalis bei nustatyti, kad VSAT rėmėjai, neviršydami šiame įstatyme nustatytų įgaliojimų, galėtų padėti VSAT vykdyti pažeidžiamų asmenų, prieglobsčio prašytojų (ypač nelydimų nepilnamečių, kankinimų, prekybos žmonėmis aukų) identifikavimą bei atliktų galimų saugumo ir gerovės rizikų vertinimą, teiktų prieglobsčio prašytojams būtiną paramą, kad jie galėtų tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir įgyvendinti pareigas prieglobsčio procedūrose, o taip pat padėtų užtikrinti paslaugų (įskaitant teisinių, sveikatos priežiūros) prieinamumą prieglobsčio prašytojams jų apgyvendinimo, laikino sulaikymo, suėmimo vietose. Tam tikslui būtina sudaryti VSAT rėmėjams sąlygas būti pasienio ruože, pasienio kontrolės punktuose, vietose, kuriose galioja pasienio teisinis režimas bei užsieniečių laikino apgyvendinimo, sulaikymo ir suėmimo vietose. Atsižvelgti
Pasiūlymas: Pakeisti 32 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Į rėmėjų sąrašą įrašytas asmuo pasirašo 3 metų sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurioje įsipareigoja padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šio įstatymo23 34 straipsnio 1 dalies dalyje 1–5 punktuose nustatytas funkcijas (toliau – sutartis). Sutarties sudarymo tvarką ir sutarties sąlygas nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“ Nepritarti Ši nuostata nusako, kokias VSAT funkcijas rėmėjai padeda vykdyti, o VSAT funkcijos yra nustatytos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 23 straipsnyje. Nuoroda į 34 straipsnio 1 dalį būtų klaidinanti. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 4. Seimo narys Vytautas Bakas, 2023-04-0310 (32) (7) Pasiūlymas:
Pakeisti 32 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
7Asmenys, pasirašę sutartį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu paskiriami padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams vykdyti šio įstatymo
23 34 straipsnio 1 dalies dalyje 1–5 punktuose nustatytas funkcijas. Nepritarti Komentuojamos 32 straipsnio 7 dalies, atsižvelgus į Teisės departamento 23 pastabą, yra atsisakyta. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 5. Seimo narys Vytautas Bakas, 2023-04-0310 (34) (1) Pasiūlymas:
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.
Rėmėjai, neviršydami šiame įstatyme nustatytų įgaliojimų, padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai :
dalies 1–5 punktuose nustatytas funkcijas . ;
2) vykdyti pažeidžiamų asmenų, prieglobsčio prašytojų (ypač nelydimų nepilnamečių, kankinimų, prekybos žmonėmis aukų) identifikavimą bei atlikti galimų saugumo ir gerovės rizikų vertinimą;
paramą, kad jie galėtų tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir įgyvendinti pareigas prieglobsčio procedūrose;
prieinamumą prieglobsčio prašytojams jų apgyvendinimo, laikino sulaikymo, suėmimo vietose.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Į siūlymą papildyti rėmėjų vykdomas funkcijas nėra atsižvelgta, tačiau rėmėjų pareigos dėl neįleidžiamų užsieniečių yra patikslintos pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą Nr. 2:
Pirma , pagal VSIJA įstatymo pakeitimo projekto 34 straipsnį, rėmėjai padeda VSAT vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas funkcijas, savarankiškų funkcijų neatlieka. Antra
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta tokia VSAT funkcija: dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę. Pažymėtina, kad šios funkcijos turinys yra atskleistas Užsieniečių teisinės padėties įstatyme (UTPĮ) ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pvz., Prieglobsčio
2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, III skyriuje jau yra nustatyta, kad VSAT priima prašymus suteikti prieglobstį ir atlieka pirminius su šio prašymo priėmimu susijusius veiksmus (pirminę užsieniečio apklausą, pirminį pažeidžiamumo vertinimą ir t.t.).
Taigi VSAT rėmėjai galės būti pasitelkti atlikti pirminę apklausą ir pan.; Trečia , pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašą atliekamas tik prieglobsčio prašančių asmenų pažeidžiamumo vertinimas; prieglobsčio suteikimo procedūros metu nei VSAT, nei Migracijos departamentui nėra suteikti įgaliojimai atlikti pažeidžiamų asmenų, prieglobsčio prašytojų galimų saugumo ir gerovės rizikų vertinimą. Ketvirta , pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašą prašymus suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja ir galutinius sprendimus suteikti prieglobstį priima Migracijos departamentas , bet ne VSAT. Be to, paramos teikimą ir paslaugų prieinamumą prieglobsčio prašytojams reglamentuoja Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, pvz., šio tvarkos aprašo 176 punkte nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kuriems panaikinamas prieglobstis, organizuoja ir koordinuoja Migracijos departamentas. Penkta , UTPĮ 71 straipsnio 1 d. 7 p. nustatyta prieglobsčio prašytojo teisė – nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą. Taigi nurodytos pagalbos ir paslaugų užtikrinimas jau priskirtas VSAT kompetencijai. Šešta, papildymas dėl įgaliojimų neviršijimo neatitinka teisinės logikos, nes rėmėjai gali veikti tik nepažeisdami įstatymų nustatytų įgaliojimų. Žr.
Žr. 34 straipsnio 3 dalį, patikslintą pagal Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą Nr. 2. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 6. Seimo narys Vytautas Bakas, 2023-04-0310 (34) (2) Pasiūlymas:
1Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Rėmėjai atlikdami jiems pavestas funkcijas turi teisę:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais panaudoti prievartą;
2) nustatyti pažeidėjo asmens tapatybę . ;
3) būti pasienio ruože, pasienio kontrolės punktuose, vietose, kuriose galioja pasienio teisinis režimas bei užsieniečių laikino apgyvendinimo, sulaikymo ir suėmimo vietose.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Siūloma nuostata yra perteklinė. VSAT rėmėjai padės vykdyti VSAT funkcijas ir veiks tik kartu su VSAT pareigūnais, vadinasi, VSAT rėmėjai turės teisę būti visose Lietuvos Respublikos teritorijose, kuriose bus vykdomos (atliekamos) VSAT funkcijos, nurodytos įstatymo 23 straipsnio 1 d. 1-5 p. Pasiūlymas:
Siekiant išvengti tolimesnių interpretacijų dėl rėmėjų veiklos, tikslinga papildomai patikslinti 34 straipsnio 1 dalį. 34 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Rėmėjai padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas funkcijas , kurias atlieka kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais .“ Balsavimo rezultatai:
už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Žmogaus teisių komitetas, 2023-04-122 (4) 2 (13) Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektui Nr.
XIVP-2383 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Žmogaus teisių stebėjimo instituto pastabas, Seimo narių Tomo Vytauto Raskevičiaus ir Vytauto Bako pateiktas pastabas, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti Komiteto išvadoms. Argumentai :
Atsižvelgiant į Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pasiūlymą dėl Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies patikslinimo, kuriam Komitetas pritarė iš dalies, Komitetas siūlo:
(1) aiškiai ir nedviprasmiškai įvardyti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami tik tie užsieniečiai, kurie ketina kirsti ar kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidė valstybės sienos kirtimo tvarką, ir vis dar yra pasienio ruože (taip, kaip jis apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje); tuo tikslu siūloma papildyti pirmąjį Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies sakinį žodžių junginiu „ir esantys pasienio ruože“, užtikrinant, kad „apgręžimo“ praktika būtų taikoma tik siekiant apsaugoti valstybės sieną;
(2) patikslinti nuostatos dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką taikymo išimtį: (a) „karinės agresijos“ sąvoką keičiant „Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų“ sąvoka ir (b) „persekiojimo“ sąvoką papildant nuoroda į Konvenciją dėl pabėgėlių statuso. Pasiūlymas : Pakeisti 4 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 13.
Paskelbus Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremali ąją ajai situacij ą ai dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, ir esantys pasienio ruože į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami . ( š Ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir , jei nustatoma, kad užsienietis traukiasi ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų , taip pat ar persekiojimo, kaip jis apibrėžtas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso , arba siekia patek imą ti į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais ) , nuostata dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką netaikoma . Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba. Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 2.
: Komitetas, įvertinęs Seimo nario Vytauto Bako pateiktus siūlymus dėl įstatymo 34 straipsnio pakeitimo, mano, kad projekto papildymas naujomis VSAT rėmėjų funkcijomis yra netikslingas, tačiau atsižvelgiant į įstatymo 4 straipsnio papildymą nauja 13 dalimi, kurioje nustatomas išimties dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją taikymas, siūloma papildyti VSAT rėmėjų pareigas, nustatant, kad VSAT rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalo - suteikti nukentėjusiems asmenims, taip pat į Lietuvos Respubliką neįleidžiamiems užsieniečiams , neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir išdėstyti šią nuostatą dėl neatidėliotinos pagalbos teikimo atskirai, t.y. 34 str. 3 d. 4 p. ir atitinkamai pakeisti kitų punktų numeraciją. Pasiūlymas :
Pakeisti 34 straipsnio 3 d. 4 p. ir jį išdėstyti tai: ,,4) suteikti nukentėjusiems asmenims, taip pat į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą;“ Pritarti Argumentai: Atsižvelgus į Teisės departamento
aiškumo dėl rėmėjų įpareigojimų, 34 straipsnio 3 dalies punktų eiliškumą tikslinga pakeisti ir visą 3 dalį išdėstyti nauja redakcija. Pasiūlymas :
taip: „3.
Rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalo:
1) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves;
2) suteikti nukentėjusiems asmenims, taip pat į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą;
3) imtis priemonių asmenų, valstybės ir savivaldybės turtui gelbėti įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais;
4) saugoti jiems patikėtas ar sužinotas valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis;
5) nešioti atpažinimo ženklą, liemenę su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“, prisistatyti, parodyti rėmėjo pažymėjimą;
6) gavę pranešimą apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, pastebėję rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui;
7) gavę pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti;
8) vadovautis teisės aktais, pavestas užduotis atlikti laiku ir tiksliai. “ Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: P ritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2383(2) ir Komiteto išvadoms. Siūlyti Seimui įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka . 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-04-176
N Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 11 pastabą ir Komiteto sprendimą dėl jos, taip pat svarų Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) indėlį padedant užtikrinti valstybės sienos apsaugą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, manome, kad reglamentuojant kitų subjektų pasitelkimą sustiprinant valstybės sienos apsaugą, būtina esamą sąrašą papildyti LŠS pasitelkimu. Pasiūlymas: 18 straipsnį tikslinti ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos subjektai,
kitų subjektų pasitelkimas, valstybės sienos apsauga ginkluoto užpuolimo, karo , ar nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos atveju
apsaugos tarnyba. 2. Valstybės sienos apsauga sustiprinama vadovaujantis valstybės sienos apsaugos priedangos planu, kurį tvirtina Vyriausybė. 23 . Siekiant sustiprinti valstybės sienos apsaugą, į pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai pasitelkiami:
1) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka – vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnai;
2) Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos kariuomenė;
3) Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos šaulių sąjunga;34 ) šio straipsnio 3 dalyje nurodytame valstybės sienos apsaugos priedangos plane nustatyta tvarka – patikrinimų įstaigos , ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir kiti subjektai . 3. Valstybės sienos apsauga sustiprinama vadovaujantis valstybės sienos apsaugos priedangos planu, kurį tvirtina Vyriausybė. 34 .
3
4. Ginkluoto užpuolimo, karo ar nepaprastosios padėties atveju valstybės siena saugoma šio įstatymo, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo nustatyta tvarka.“
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-04-178 (231 )
Atsižvelgiant į tai, kad Projektu Valstybės sienos apsaugos tarnybai paskiriama skleisti žinias mokymo įstaigose ir visuomenės informavimo priemonėse, įvertinus Tarnybos veiklos pobūdį ir paskirtį, tikslinga skleidžiamų žinių sąrašą papildyti profesinėmis ir ekspertinėmis žiniomis. Pasiūlymas : Papildyti 231 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
inicijuoja prevencines ir teisinio švietimo programas, skleidžia teisines , ekspertines, profesines žinias mokymo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse.“
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-04-1710
Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 17-20 pastabas ir Komiteto sprendimą dėl jų, kartu atkreipiant dėmesį, kad Projektu įtvirtinamo 32 straipsnio 1 dalis nedraudžia rėmėjais būti ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, be to, šių pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (Policijos įstatyme, Viešojo saugumo tarnybos įstatyme, FNTT įstatyme) yra nustatyti vienoda prievartos panaudojimo tvarka ir pagrindai, o pareigūnai yra apmokyti naudoti prievartą, kartu siekiant mažinti administracinę naštą, tikslinga praplėsti išimčių sąrašą ir nurodyti, kad rėmėjų egzamino nereikėtų laikyti tiek esamiems, tiek ir baigusiems tarnybą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. Pasiūlymas :32 straipsnio 3 dalį patikslinti taip: „ 3.
Prieš įrašant norintį tapti rėmėju asmenį į rėmėjų sąrašą , Valstybės sienos apsaugos tarnyba , gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytus prašymus, tikrina, ar norintis tapti rėmėju asmuo jis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir ar nėra šio straipsnio
nustatytus reikalavimus nustatytų aplinkybių . Jeigu norintis tapti rėmėju asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus Šiuos reikalavimus ir nėra šio straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių, atitinkančiam asmeniui jam Valstybės sienos apsaugos tarnyba organizuoja mokymą, kurį baigęs, šis asmuo laiko egzaminą. Šis r R eikalavimas dėl mokymo baigimo ir egzamino laikymo netaikomas buvusiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams , kitiems einantiems pareigas ir buvusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, šauliams ir buvusiems tikrosios karo tarnybos kariams. Norinti tapti rėmėju asmuo, išlaikęs šioje dalyje nurodytą egzaminą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu įrašomas į rėmėjų sąrašą. Jeigu norintis tapti rėmėju asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba yra šio straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių arba neišlaikomas šioje dalyje nurodytas egzaminas, asmens prašymas tapti rėmėju netenkinamas. Rė mėjų mokymo organizavimo tvarką, mokymo programai taikomus reikalavimus ir egzamino organizavimo, laikymo, vertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-04-1710
Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 2 ir 22 pastabas ir Komiteto sprendimą dėl jų, kartu atsižvelgiant į patikslintą rėmėjo sąvoką ir tai, kad rėmėjų veikla grindžiama savanoriškumo pagrindais , siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, tikslinga papildomai patikslinti reglamentavimą aiškiai nurodant, kad ši rėmėjų veikla yra neatlygintina, kaip tai pažymėta analogiškame Policijos rėmėjų įstatyme.
Pasiūlymas:
taip: „5. Į rėmėjų sąrašą įrašytas asmuo pasirašo 3 metų sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurioje įsipareigoja neatlygintinai padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas funkcijas (toliau – sutartis). Praėjus 3 metų laikotarpiui, jeigu rėmėjas be pažeidimų vykdė jam keliamas užduotis, sutarties galiojimas šalių sutarimu pratęsiamas tam pačiam laikotarpiui . Sutarties sudarymo tvarką ir sutarties sąlygas nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“
5Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-04-1710
N Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 29 ir 30 pastabas ir Komiteto sprendimą dėl jų, kartu Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjams priskyrus saugoti valstybės sieną sausumoje, teritorinėje jūroje, pasienio vandenyse, atlikti atlieka asmenų, transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, patikrinimus, užtikrinti pasienio teisinį režimą ir valstybės sienos kirtimo tvarką, dalyvauti įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę bei užtikrinant viešąją tvarką ir užtikrina valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi (23 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai), akivaizdu, kad Projektu siūlomas rėmėjų teisių sąrašas nėra pakankamas.
Siekiant sudaryti sąlygas Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjams tinkamai atlikti jiems pavestas funkcijas, sąrašas turėtų būti papildytas teisėmis atlikti patikrinimą, įeiti į patalpas, padėti pristatyti pažeidėją bei reikalauti vykdyti nurodymus. Pasiūlymas:
patikslinti, dalį papildyti naujais 3-8 punktais ir visą 2 dalį išdėstyti taip: „ 2.
Rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais panaudoti prievartą bei specialiąsias priemones ;
2) nustatyti pažeidėjo asmens tapatybę;
3) padėti sulaikyti asmenį, įtariamą padariusį pažeidimą;
4) padėti stabdyti transporto priemones, kai įtariama, kad yra daroma ar padaryta nusikalstama veika;
5) padėti atlikti asmens apžiūrą ir daiktų, krovinių, dokumentų, patalpų patikrinimą;
užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, persekiojant ir sulaikant teisės pažeidėjus, įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims priklausiančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas;
7) padėti pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį šio sutikimu į Valstybės sienos apsaugos tarnybos, policijos tarnybines patalpas ar seniūnijos patalpas kaimo gyvenamosiose vietovėse;
nurodymus .“
6Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-04-1712 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu šalyje įvesta nepaprastoji padėtis galioja iki š. m. gegužės 2 d. 24:00 ir šiame įstatyme siūlomas reglamentavimas susijęs su Seimo priimtu nutarimu
„Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, tikslinga numatyti įstatymo
įsigaliojimą pasibaigus šalyje įvestai nepaprastajai padėčiai. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 12 straipsnį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir
taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2023 m. birželio gegužės13 d. 2.
apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadas ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius iki 2023 m. gegužės312 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
7Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-04-17 I Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 1 pastabą ir Komiteto priimtą sprendimą ir tai, kad VSIJA projekte a tsisakyta keičiamo Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo I ir III skyrių dėstymo nauja redakcija, reikalinga patikslinti įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas: Įstatymo pavadinimą išdėstyti taip:
1, 2, 4, 10, 11, 14, 15,
8Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-04-17 * Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šiame įstatyme siūlomas reglamentavimas susijęs su Seimo priimtu nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, o šiuo metu šalyje įvesta nepaprastoji padėtis galioja iki š. m. gegužės 2 d. 24:00, Komitetas siūlo projektą toliau svarstyti skubos tvarka . Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Laurynas Kasčiūnas, Jonas Jarutis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-2383(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja (ES) Vilma Greckaitė [1] JT Generalinė Asamblėja, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro statutas , 1950 m. gruodžio 14 d., A/RES/428(V), galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/3ae6b3628.html (toliau – Statutas). [2] Ten pat, 8 dalies a punktas. Pagal Statuto 8 dalies a punktą UNHCR biuras yra kompetentingas prižiūrėti tarptautines konvencijas dėl pabėgėlių apsaugos. Formuluotė yra atvira ir lanksti ir neapriboja UNHCR priežiūros funkcijos taikymo srities viena ar kita konkrečia tarptautine pabėgėlių konvencija. Todėl UNHCR biuras yra kompetentingas pagal savo Statutą prižiūrėti visas konvencijas, susijusias su pabėgėlių apsauga, UNHCR priežiūros atsakomybę, numatytą 2002 m. spalio mėn., galima rasti adresu: http://www.refworld.org/docid/4fe405ef2.html, 7-8 psl. [3] JT Generalinė Asamblėja, Konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1951 m. liepos
rasti adresu: http://www.unhcr.org/refworld/docid/3be01b964.html. Pagal
prižiūrėti, kaip taikomos Konvencijos nuostatos“. [4] UNHCR priežiūros atsakomybė taip pat atsispindi ES teisėje, įskaitant bendrąją nuorodą į 1951 m. konvenciją Sutarties dėl ES veikimo 78 straipsnio 1 dalyje. [5] UNHCR, Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovas ir Tarptautinės apsaugos gairės pagal 1951 m. konvenciją ir 1967 m. protokolą dėl pabėgėlių statuso, 2019 m. balandis, HCR/1P/4/ENG/REV. 4, galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/5cb474b27.html. [6] Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Lietuvos Vyriausybė), Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projekto (Nr.
XIVP-2385), galima rasti adresu: https://bit.ly/3SS0Z5v. [7] Europos Sąjunga: Europos Sąjungos Taryba, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija), 2013 m. birželio 29 d., OL L. 180/60 -180/95; 2013 06 29, 2013/32/ES, galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/51d29b224.html. [8] Europos Sąjunga: Europos Sąjungos Taryba, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija), 2013 m. birželio 29 d., OL L. 180/96 -105/32; 2013 06 29, 2013/33/ES, galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/51d29db54.html. [9] Lietuvos Vyriausybė, Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimų projekto (Nr.
2 psl., galima rasti adresu: https://bit.ly/3KXThF0. [10]
Praktiniai svarstymai dėl sąžiningų ir greitų pasienio procedūrų ir solidarumo Europos Sąjungoje , 2020 m. spalio 15 d., 1 psl., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/5f8838974.html. [11] Valstybės sienos įstatymo pakeitimų projekto 2 straipsnio 2 dalis: Papildyti 4 straipsnį 13 dalimi:
13 dalis: „ Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami (ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais). Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba.
Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“ [12] Lietuvos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. XIV-1789 dėl nepaprastosios padėties paskelbimo, 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas, galima rasti adresu: https://bit.ly/3Jm3D0i; 2021 m. rugpjūčio 2 d. Vidaus reikalų ministro – ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo sprendimas Nr. 10V-20, galima rasti adresu: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija: https://bit.ly/3YHJeqZ [13] Europos Taryba: Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), N.D. ir N.T. prieš Ispaniją (Paraiškos Nr. 8675/15 ir 8697/15) (Didžioji kolegija), ECLI: CE:
ECHR:2020:0213JUD000867515, 2020 m. vasario 13 d., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/cases,ECHR,5e4691d54.html. [14]
A.A. ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją , Nr. 55798/16, 55808/16, 55817/16, 55820/16 ir 55823/16, 2022 m. balandžio 5 d., galima rasti adresu: https://bit.ly/3L73Fu2. [15] Lietuvos Vyriausybė, Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimų projekto , 2.6 punktas. [16] UNHCR, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro teikimas byloje R.A. ir kiti prieš Lenkiją (Paraiškos Nr. 42120/21) Europos žmogaus teisių teismui, 2022 m. vasario mėn., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/621ccfde4.html. [17] UNHCR, Patariamoji nuomonė dėl negrąžinimo įsipareigojimų pagal 1951 m.
Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolą, 2007 m. sausio 26 d., 7 p., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/45f17a1a4.html. [18] UNHCR, UNHCR teikimas byloje R.A. ir kiti prieš Lenkiją , 3.1.2 p. [19]
UNHCR rekomendacijos Švedijos ir Ispanijos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai , 2023 m. sausis, 8 psl., galima rasti adresu: https://www.refworld.org/docid/63bd99904.html. [20] UNHCR, UNHCR teikimas byloje R.A. ir kiti prieš Lenkiją , 3.1.8 p. [21]
Praktiniai svarstymai dėl sąžiningų ir greitų pasienio procedūrų , 1 psl. [22]
UNHCR rekomendacijos Švedijos ir Ispanijos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai , 7-8 psl. [23] UNHCR, UNHCR teikimas byloje R.A. ir kiti prieš Lenkiją , 3.1.5 p. [24]
Praktiniai svarstymai dėl sąžiningų ir greitų pasienio procedūrų , 1 psl. [25] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 20 „ Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23-1 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui “: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9d395ef4925d11edb55e9d42c1579bdf [26] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 21 „ Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 67, 140-8, 140-12 straipsnių pakeitimo ir 140-11, 140-17 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui “: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/28f63a84925e11edb55e9d42c1579bdf [27] Žr. 2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje M. A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai
punktai. [28]
d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje N.D. ir N.T. prieš Ispaniją (pareiškimai Nr. 8675/15 ir 8697/15),
[29]
Teismo sprendimas byloje A.A ir kiti prieš Šiaurės Makedoniją (pareiškimai Nr. 55798/16, 55808/16, 55817/16, 55820/16 ir 55823/16),
[30] „ Mes tikrai turime įrodymų ir informacijos, kad tame procese sąmoningai dalyvauja Baltarusijos pareigūnai. Turime informacijos, kad Baltarusijos teritorijoje yra tam tikros stovyklavietės, galbūt jos yra nedidelės, palapinių tipo, kuriose yra laikomi neteisėti migrantai, jie neišleidžiami. Žinome, kad tie žmonės labai dažnai būna visiškai nepasirūpinę ir neprisitaikę prie žiemos sąlygų, neturi tinkamos aprangos. Labai dažnai galima tikėtis, kad Baltarusijos pareigūnų rekomenduoti jie prie LR sienos atsiduria visiškai be avalynės, taip bandydami daryti spaudimą ir patekti į Lietuvą
“ (Agnė Bilotaitė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministrė), žr. „A. Bilotaitė įspėja apie naujus A.
Lukašenkos planus: pasienyje
https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2022/11/23/news/a-bilotaite-ispeja-apie-naujus-a-lukasenkos-planus-pasienyje-dvigubai-daugiau-baltarusiu-pareigunu-25260659 [31]
„Belarus/EU: New evidence of brutal violence
from Belarusian forces against asylum-seekers and migrants facing pushbacks from the EU“, Amnesty International, 2021 m. gruodžio 20 d.: https://www.amnesty.org/en/latest/news/2021/12/belarus-eu-new-evidence-of-brutal-violence-from-belarusian-forces-against-asylum-seekers-and-migrants-facing-pushbacks-from-the-eu/ [32]
„Violence and Pushbacks at Poland-Belarus Border“,
Human Rights Watch, 2022 m. birželio 7 d.: https://www.hrw.org/news/2022/06/07/violence-and-pushbacks-poland-belarus-border [33] Žr., pvz., „VSAT užfiksavo, kaip Baltarusijos pareigūnai į Lietuvą stumia migrantus: mūsų rytiniai kaimynai gudriai tai nutylėjo", Delfi.lt, 2021 m. rugpjūčio 17 d.: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsat-uzfiksavo-kaip-baltarusijos-pareigunai-i-lietuva-stumia-migrantus-musu-rytiniai-kaimynai-gudriai-tai-nutylejo.d?id=87973245 ; „VSAT vadas: turime duomenų, kad bent viena migrantų grupė prie Lietuvos sienos yra apsupta Baltarusijos pareigūnų", Delfi.lt, 2021 m. lapkričio 11 d.: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsat-vadas-turime-duomenu-kad-bent-viena-migrantu-grupe-prie-lietuvos-sienos-yra-apsupta-baltarusijos-pareigunu.d?id=88641827 ; „VSAT: prie Lietuvos sienos iš Baltarusijos vėl vežami migrantai", Delfi.lt, 2021 m. lapkričio 22 d.: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsat-prie-lietuvos-sienos-is-baltarusijos-vel-vezami-migrantai.d?id=88738551 [34] Šią problemą įgarsino ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė: „ Tos galimybės yra labai mažos, todėl kad Baltarusijos režimas prie tokios galimybės tiesiog neprileidžia.
Lukašenkos planus: pasienyje
https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2022/11/23/news/a-bilotaite-ispeja-apie-naujus-a-lukasenkos-planus-pasienyje-dvigubai-daugiau-baltarusiu-pareigunu-25260659 [31]
„Belarus/EU: New evidence of brutal violence
from Belarusian forces against asylum-seekers and migrants facing pushbacks from the EU“, Amnesty International, 2021 m. gruodžio 20 d.: https://www.amnesty.org/en/latest/news/2021/12/belarus-eu-new-evidence-of-brutal-violence-from-belarusian-forces-against-asylum-seekers-and-migrants-facing-pushbacks-from-the-eu/ [32]
„Violence and Pushbacks at Poland-Belarus Border“,
Human Rights Watch, 2022 m. birželio 7 d.: https://www.hrw.org/news/2022/06/07/violence-and-pushbacks-poland-belarus-border [33] Žr., pvz., „VSAT užfiksavo, kaip Baltarusijos pareigūnai į Lietuvą stumia migrantus: mūsų rytiniai kaimynai gudriai tai nutylėjo", Delfi.lt, 2021 m. rugpjūčio 17 d.: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsat-uzfiksavo-kaip-baltarusijos-pareigunai-i-lietuva-stumia-migrantus-musu-rytiniai-kaimynai-gudriai-tai-nutylejo.d?id=87973245 ; „VSAT vadas: turime duomenų, kad bent viena migrantų grupė prie Lietuvos sienos yra apsupta Baltarusijos pareigūnų", Delfi.lt, 2021 m. lapkričio 11 d.: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsat-vadas-turime-duomenu-kad-bent-viena-migrantu-grupe-prie-lietuvos-sienos-yra-apsupta-baltarusijos-pareigunu.d?id=88641827 ; „VSAT: prie Lietuvos sienos iš Baltarusijos vėl vežami migrantai", Delfi.lt, 2021 m. lapkričio 22 d.: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsat-prie-lietuvos-sienos-is-baltarusijos-vel-vezami-migrantai.d?id=88738551 [34] Šią problemą įgarsino ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė: „ Tos galimybės yra labai mažos, todėl kad Baltarusijos režimas prie tokios galimybės tiesiog neprileidžia. Kiek yra žinoma, bent jau kiek man yra tekę girdėti, kad jie kaip tik yra kažkur nuvežami toliau nuo pasienio kontrolės punktų [...], kad jie kirstų sieną kitose vietose “, žr.
„Dienos tema. Liubajevas: Lukašenkos režimas ir nori
įrodyti, kad mes nesugebame užtikrinti savo sienos apsaugos", LRT, 2022 m. rugsėjo 2 d.: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000231428 [35] Lietuvos Raudonasis Kryžius. 2022 m. gruodis. TEMINIS TYRIMAS: Prieiga prie prieglobsčio procedūros Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse užsienyje ir VSAT PKP: https://redcross.lt/wp-content/uploads/2022/09/Prieiga-prie-prieglobscio-proceduros-diplomatinese-atstovybese-ir-PKP-LT.pdf [36] Žr. 2020 m. gruodžio 17 d.
Teisingumo Teismo sprendimą byloje Komisija prieš Vengriją (C-808/18, EU:C:2020:1029), 248-253, 255-256 punktai. [37]
želio 6 d. sprendimas byloje
, https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf;jsessionid=DAA813043A08EE6C31621EC57332E3D2?text=&docid=261930&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=304187 [38] Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teminis tyrimas
„Prieiga prie prieglobsčio procedūros Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse užsienyje ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienio kontrolės punktuose“, 2022 m. gruodis, https://redcross.lt/veiklos/prieglobscio-ir-migracijos-programa/stebesena-2/ [39] Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teminis tyrimas „Prieiga prie prieglobsčio procedūros Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse užsienyje ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienio kontrolės punktuose“, 2022 m. gruodis, https://redcross.lt/veiklos/prieglobscio-ir-migracijos-programa/stebesena-2/ [40] Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2022m. metin ė stebėsenos ataskaita, https://redcross.lt/veiklos/prieglobscio-ir-migracijos-programa/stebesena-2/ [41] Anot VSAT atstovo, vertinama „[ar žmogui gresia akivaizdus pavojus, ar jiems reikalinga medicininė pagalba, nes neretai, jei skundžiamasi, kviečiama pagalba. Žinoma, Baltarusijos pilietis yra preliminariai vertinamas šiek tiek kitaip negu ekonominis emigrantas, kuris ieško geresnių gyvenimo sąlygų ir kuriam Lietuva yra tik tarpinė stotelė. Tai pamatyti nesudėtinga.
Tai pamatyti nesudėtinga. O su asmenimis, patiriančiais grėsmes dėl politinių aplinkybių Baltarusijoje, situacija yra kitokia.” Kaunodiena.lt „Nuogąstaujant dėl informacinio vakuumo pasienyje, VSAT atstovas tikina - jokių paslapčių nėra“, 2022-08-25, https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/nuogastaujant-del-informacinio-vakuumo-pasienyje-vsat-atstovas-tikina-jokiu-paslapciu-nera-1092780 [42] Įskaitant ir
š Afganistano evakuotus asmenis. [43] Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos metraščiai, 2021-2022, https://migracija.lrv.lt/lt/statistika/migracijos-metrasciai [44] Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimus
žio
švados Lietuvai Nr. CAT/C/LTU/CO/4, https://docstore.ohchr.org/SelfServices/FilesHandler.ashx?enc=6QkG1d%2FPPRiCAqhKb7yhslcr%2Ff5KGx6%2Fr9UjrX%2Bsu%2Bg425Y6BAyPkLZzRl9RyMJcnb7fronFg60gi7jxyzitu8tr3LpkQbODCdtVz4%2BPu6K1w1fFQFrsRMNiWXdENI%2F3 [45] 2022 m. birželio 30 d. ESTT sprendimas byloje M. A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai (C-72/22 PPU, EU:C:2022:505) , prieiga: htttps://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf;jsessionid=C2211D055399C6114E7A0A4A7F704F6E?text= &docid=261930&pageIndex=0&doclang=LT&mode=req&dir=&occ=first&part=1&cid=8477799 [46] 2023-01-11 straipsnis LRT portale:
Žmogaus teisių gynėjai: ES prieštaraujančios nuostatos dėl migrantų keičiamos formaliai , prieiga: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1863788/zmogaus-teisiu-gynejai-es-priestaraujancios-nuostatos-del-migrantu-keiciamos-for maliai [47]
Howais prieš Vengriją , prieiga: https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001-222791%22]} [48] Satkauskas, R.
2023-02-13 straipsnis teisė.pro portale: Pabėgėlis Simas Kudirka, atstūmimai ir teisė gyventi , prieiga: htttps://www.teise.pro/index.php/2023/02/13/r-satkauskas-pabegelis-simas-kudirka-atstumimai-ir-teise-gyventi/ [49] 2023-01-12 straipsnis LRT portale: Prokurorai patvirtino, kad Neries upėje rastas Šri Lankos piliečio kūnas, Bilotaitė įvykio nekomentuoja , prieiga: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1864467/pasienyje-dirbantys-savanoriai-paskelbe-apie-pirmaja-lietuvos-siena-kirtusio-migranto-mirti-oficialaus-patvirtinimo-dar-nera [50] Snyder, T. „Apie tironiją: dvidešimt pamokų iš dvidešimtojo amžiaus“. Iliustravo Nora Krug. Hubris, Vilnius 2021, p. 34. [51] Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas 2022, prieiga: https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2022/04/LT-el-_.pdf 59-60
2021-11-11 straipsnis LRT portale: Ažiotažas dėl pasienyje patruliuojančių civilių: organizatoriai neigia ryšius su kraštutine dešine, ekspertė įspėja, kad galima prieiti iki linčo teismo , prieiga: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1537534/aziotazas-del-pasienyje-patruliuojanciu-civiliu-organizatoriai-neigia -rysius-su-krastutine-desine-eksperte-ispeja-kad-galima-prieiti-iki-linco-teismo [53] Human Rights Watch, „Smurtas ir atstūmimai prie Lenkijos-Baltarusijos sienos“, 2022-06-07, https://www.hrw.org/news/2022/06/07/violence-and-pushbacks-poland-belarus-border [54] M.
Poulet, France24, „Migrantai apgręžiami prie Baltarusijos-Lenkijos sienos: „Mes matome šeimas ir žmones su negalia“, 2022-04-29, https://observers.france24.com/en/europe/20220429-migrants-turned-away-at-belarus-poland-border-we-see-families-and-people-with-disabilities [55] BBC News, „Migrantai šąla iki mirties prie Baltarusijos-Lenkijos sienos“, https://www.youtube.com/watch?v=CVfHminD4U0 [56] LRT.lt, „Vaizdo įraše – dar vienos Baltarusijos pasieniečių smurto prieš migrantus akimirkos: šunys, skydai ir stūmimas į Lietuvos teritoriją“, 2021-09-02, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1484227/vaizdo-irase-dar-vienos-baltarusijos-pasienieciu-smurto-pries-migrantus-akimirkos-sunys-skydai-ir-stumimas-i-lietuvos-teritorija [57] Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus, Bendrasis komentaras Nr. 4,
2018-09-04, https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G18/268/21/PDF/G1826821.pdf?OpenElement [58] Ten pat. [59] Ten pat. [60] Ten pat. [61] Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas kankinimo ir kito žiauraus ir žmogaus orumą žeminančio elgesio klausimais, ataskaita Nr.
https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G18/347/27/PDF/G1834727.pdf?OpenElement [62] Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas kankinimo ir kito žiauraus ir žmogaus orumą žeminančio elgesio klausimais, ataskaita Nr. A/HRC/37/50, 2018-11-23, https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G18/347/27/PDF/G1834727.pdf?OpenElement [63] Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus, Bendrasis komentaras Nr. 2,
2008-01-24, https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G08/402/62/PDF/G0840262.pdf?OpenElement [64] Žr. pvz. JT KPK sprendimą Dadar prieš Kanadą (CAT/C/35/D/258/2004), 8.4 paragrafas; N.S. prieš Šveicariją (CAT/C/44/D/356/2008), 7.3 paragrafas. [65] Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus, Bendrasis komentaras Nr. 4,
2018-09-04, 29 paragrafas, https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G18/268/21/PDF/G1826821.pdf?OpenElement