P rojekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PAVELDIMO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1239 6 ir 7 STRAIPSNIų PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
ir punktą išdėstyti taip: „
1) jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 000 300 000 eurų – 5 procentai ;“
2Šio straipsnio 2 punkte vietoj skaičiaus „150 000“ įrašyti „300 000“ ir vietoj skaičiaus „10“ įrašyti „20“ ir punktą išdėstyti taip:
„2) jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 150 000 300 000 eurų –
10 20 procentų “ 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Papildyti įstatymo 7 straipsnį ketvirtąja dalimi:
4Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte išdėstytos lengvatos netaikomos turtui, kurio vertė viršija 1 000 000 eurų. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
2021-03-03 Nr. XIVP-236 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildyti Paveldimo turto mokesčio įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnį 4 dalimi, joje nustatant, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies
rojektu siūloma atsisakyti paveldimo turto mokesčio lengvatos turtui, kurį paveldėtų vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai), globotiniai (rūpintiniai), seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys ( keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas) , jei jo vertė viršytų
eurų, tačiau analogiškos vertės turtui, kurį paveldėtų mirusiojo sutuoktinis (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas), lengvata yra paliekama. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nustatytą Konstitucijos 29 straipsnyje. Šis principas draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas pastariesiems. Taikant mokesčių įstatymus, vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai, t. y. esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, mokesčių teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu.
Tačiau, kita vertus, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą objektyviai pateisintų (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai). Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius ir paveldėjimo pagal įstatymą įpėdinių eiles. Civilinio kodekso 5.13 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis pagal įstatymą paveldi visą palikimą tik tuo atveju, jeigu nėra pirmos (palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties) ir antros (palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai) eilės įpėdinių, o tais atvejais, kai yra pirmos arba antros eilės įpėdinių, paveldi tik dalį palikimo: su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio; jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais; jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Atsižvelgiant į tai bei įvertinus projekto nuostatas bei aiškinamajame rašte išdėstytus tikslus, svarstytina, ar siūlymas atsisakyti lengvatos vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimam turtui, kurio vertė viršytų
lengvatą vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimam analogiškos vertės turtui galėtų būti pateisintas objektyviais kriterijais, kurie leistų pastarųjų atžvilgiu nustatyti palankesnes apmokestinimo taisykles palyginus su kitais mokesčių mokėtojais. Antra, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punkte nustatyta, kad gyventojų pajamų mokesčių neapmokestinamos paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, praktikoje susidarytų situacijos, jog padaugėtų dovanojimo sandorių
išvengiama apmokestinimo paveldimo turto mokesčiu, tad svarstytina, ar projekto iniciatorių tikslai būtų pasiekti.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog projekte nėra aiškiai nustatyta, kaip būtų taikoma aptariama nuostata dėl keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos lengvatos. Pavyzdžiui, ar lengvata nebūtų taikoma tik turto daliai, viršijančiai nustatytą sumą, ar lengvata nebūtų taikoma visai turto vertei; kaip lengvata būtų taikoma, kai dalį turto, kurio vertė viršija 1 000 000 eurų, paveldėtų ne vienas paveldėtojas – ar tokiu atveju būtų vertinama kiekvieno paveldėtojo paveldimo turto vertė, ar viso paveldimo turto vertė. 2. A tsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 3.1. atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu yra keičiami abu vienintelės įstatymo 6 straipsnio dalies punktai, visas straipsnis dėstytinas nauja redakcija, o jo pakeitimo esmė dėstytina taip: „Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“; 3.2. projekto 2 straipsnio pakeitimo esmėje esantis žodis „ketvirtąja“ keistinas skaičiumi „4“, o pats pakeitimas dėstytinas kabutėse.
keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, pakeitimas dėstytinas taip: „
turtui, kurio apmokestinamoji vertė viršija 1 000 000 eurų.“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 7 straipsnio turinį, siūlytina jį pildyti nauja 2 dalimi, atitinkamai esamas 2 ir 3 dalis pernumeruojant ; 3.3. atsižvelgiant į projektu siūlomas nuostatas, projekto 3 straipsnis pildytinas nuostatomis apie įstatymo nuostatų taikymą. Neatsižvelgus į šią pastabą, vienintelė projekto 3 straipsnio dalis nenumeruotina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]