Projekto lyginamasis variantas
27, 28, 48
1Pakeisti 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip :
„
32Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentai – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir pakartotinio duomenų naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję bet kokios formos tekstiniai, grafiniai, garsiniai ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 36 dalimi:
„
36Periodinis leidinys – tęstinis, to paties pavadinimo, vis naujo turinio, numeruotas ar datuotas, ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus leidžiamas leidinys.
“
3Buvusias 2 straipsnio 36–86 dalis laikyti atitinkamai 37–87 dalimis. 4 . Pakeisti 2 straipsnio 87 dalį ir ją išdėstyti taip:
„86 87 .
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, Lietuvos Respublikos kino įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių partijų organizacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme , ir kituose įstatymuose ir Reglamente (ES) 2021/784 .“2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo bei ir kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.“3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas1 .
1. Pakeisti 19 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Policija, kuri atlieka Reglamento (ES) 2021/784 12 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, sužinojusi, kad paskleistas teroristinis turinys, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) 2021/784 2 straipsnio 7 dalyje (toliau – teroristinis turinys) : šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta neskelbtina informacija paskleista internete, ir atsižvelgusi į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes1 ) praneša elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams apie šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą informaciją. Jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės jos pasiekti, policija vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/784 3 ir 4 straipsniais duoda motyvuotus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visoms Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms teroristinį turinį panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms su teismo leidimu ;2 ) bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis, siekia, kad būtų pašalinta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje saugoma šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija.
Kai šios informacijos iš jos šaltinio pašalinti neįmanoma, duoda motyvuotus privalomus nurodymus viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu;32 ) vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 9 dalimi praneša pagal šio įstatymo 48 ir 50 straipsniuose Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir (ar) žurnalistų etikos inspektoriui. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, kuri atlieka Reglamento (ES) 2021/784 12 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, apie duotą privalomą nurodymą pašalinti teroristinį turinį ar panaikinti prieigą prie jo, o jei privalomas nurodymas buvo duotas kitos Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės erdvės valstybės narės elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui – tos valstybės narės kompetentingai institucijai.
Kai šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija pašalinta arba panaikinta galimybė ją pasiekti, šios informacijos kopija pateikiama kartu su pranešimu minėtoms institucijoms. “
2. Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „
10. Policija, siekdama gauti šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą leidimą duoti motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus pateikimo momento. Jeigu policija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo policijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų atlikti veiksmų slaptumą. įgyvendindama Reglamento (ES) 2021/784 4 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas dėl įvertinimo, ar privalomas nurodymas nepažeidžia šio reglamento ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos garantuojamų pagrindinių teisių ir laisvių, turi teisę kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių. “
3. Pakeisti 19 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
11. Šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 2 valandas nuo privalomų nurodymų gavimo.
Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai:1 ) gavę policijos privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visoms Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms teroristinį turinį, privalo vykdyti Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus;2 ) gavę policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos prašymą nurodyti tikslų savo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos skaičių, privalo šią informaciją pateikti per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo;3 ) gavę Ryšių reguliavimo tarnybos prašymą suteikti informaciją apie Reglamento (ES) 2021/784 5, 7 ir 10 straipsniuose, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytų reikalavimų vykdymą, privalo šią informaciją pateikti per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo;4 ) vykdo kitas Reglamente (ES) 2021/784 nurodytas prieglobos paslaugų teikėjo pareigas. “
4. Pakeisti 19 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12 .
Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai apie savo atliktų veiksmų (informacijos pašalinimo ir (ar) galimybės pasiekti ją panaikinimo) priežastis teroristinio turinio pašalinimą ar prieigos prie jos panaikinimą informuoja viešosios informacijos rengėjus ir
(ar) skleidėjus Reglamento (ES) 2021/784 11 straipsnyje nustatyta tvarka informuoja viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, išskyrus atvejus, kai neturi viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktinių duomenų arba kai policija to prašo konkrečiam terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos, kad nebūtų pakenkta ikiteisminiam tyrimui, o viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai apie galimybės pasiekti informaciją panaikinimo priežastis informuoja vartotojus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos. Kai viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktiniai duomenys yra nežinomi, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos apie tai praneša policijai, kuri apie elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų atliktų veiksmų priežastis nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, paskelbia savo interneto svetainėje .“4 straipsnis. Įstatymo papildymas 191
1Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams gali būti skiriamos ekonominės sankcijos už šiuos pažeidimus:
1 ) Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą; 2 ) Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 6 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą; 3 ) Reglamento (ES) 2021/784 4 straipsnio 2 ir 7 dalyse nurodytų reikalavimų nevykdymą; 4 ) Reglamento (ES) 2021/784 6 straipsnyje, 11 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą; 5 ) šio įstatymo 19 straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytos informacijos policijai ar Ryšių reguliavimo tarnybai per nurodytą terminą nepateikimą; 6 ) Reglamento (ES) 2021/784 7 ir 10 straipsniuose, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytų reikalavimų nevykdymą; 7 ) Reglamento (ES) 2021/784 5 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse nurodytų reikalavimų nevykdymą. 2 . Policija už šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytus pažeidimus gali skirti šias baudas: 1 ) iki 3 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą; 2 ) iki 4 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą Reglamento (ES) 2021/784 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra padaromas du ir daugiau kartų per metus nuo ekonominės sankcijos už jį paskyrimo ; 3 ) jeigu šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendra apyvarta yra mažesnė negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų, o per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padarius pakartotinį pažeidimą – iki 5 800 eurų. 3 .
3. Ryšių reguliavimo tarnyba už šio straipsnio 1 dalies 5–7 punktuose nurodytus pažeidimus gali skirti šias baudas:1 ) iki 3 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą;2 ) jeigu šios dalies 1 punkte nurodyta elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendra apyvarta yra mažesnė negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų. 4 . Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgus į Reglamento (ES) 2021/784 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. “5 straipsnis. Įstatymo papildymas 192 straipsniu Papildyti įstatymą 192 straipsniu: „192 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas, nutarimo vykdymas ir apskundimas
1. Policija arba Ryšių reguliavimo tarnyba, išnagrinėjusios 191 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, turi teisę:1 ) skirti šio įstatymo 191 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas ekonomines sankcijas;2 ) nutraukti pažeidimo nagrinėjimą, kai nenustato šio įstatymo 191 straipsnyje numatytų pažeidimų požymių, taip pat, kai paaiškėja, kad asmuo, dėl kurio pradėtas pažeidimo tyrimas, miręs (fizinio asmens atveju) arba išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (juridinio asmens atveju), ar suėjus ekonominės sankcijos skyrimo terminui. 2 . Išnagrinėjus pažeidimą, priimamas nutarimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo (neskyrimo) (toliau – nutarimas), kuriame turi būti nurodytas nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, nurodyti šio straipsnio 9 dalies aprašuose, pažeidimo faktinės aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą, pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas, priimtas sprendimas, jo apskundimo tvarka. 3 . Pažeidimas turi būti išnagrinėtas ir ekonominė sankcija paskirta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. 4 .
4. Policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, per 2 darbo dienas nuo jų priėmimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiami elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams, dėl kurių šie nutarimai priimti. 5 . Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjas privalo įvykdyti policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą ekonominę sankciją ir
(ar) sumokėti paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos. 6 . Policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas per nustatytą terminą, nutarimas pateikiamas vykdyti antstoliams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas antstoliams turi būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarimo išsiuntimo dienos šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino įvykdyti paskirtą ekonominę sankciją, suėjimo, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį. 7 . Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai turi teisę per vieną mėnesį nuo nutarimo gavimo dienos apskųsti nutarimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 8 . Kreipimasis į teismą sustabdo šio įstatymo 191 straipsnyje nurodyto nutarimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo vykdymą. 9 . Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašus tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras ir Ryšių reguliavimo tarnybos taryba. “6 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8 ) informacija apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 27 straipsnio32 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones
straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
(ar) skleidėjų – juridinių asmenų – kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal šio įstatymo 28 straipsnio 15 dalyje nurodytas programas (prioritetines sritis) . Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama viešųjų konkursų tvarka ir, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos Medijų rėmimo fondą (toliau – Fondas). Fondo veiklai Fondui lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams . 2 . Finansinė parama iš valstybės biudžeto knygų leidybai, taip pat garso ir vaizdo laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai yra skiriama per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, teikimu . 32 . Viešosios informacijos rengėjas ir
(ar) skleidėjas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1 , 2 ir
(ar) 3 dalies pažeidimą, vienus vienerius metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos laikomas rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ir
(ar) skleidėju. 43 . Viešosios informacijos rengėjui ir
(ar) skleidėjui , kuris laikomas padaręs rimtą profesinį pažeidimą, šiame straipsnyje nurodyta parama negali būti teikiama . “ 8 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1 .
Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – konkurso tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams. 2 . Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkais Fondo įstatuose nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatuose turi būti numatyta naujų dalininkų priėmimo tvarka. 3 . Fondui ir jo administracijai, kuri atlieka Fondo finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą ir padeda Fondui atlikti jam pavestas funkcijas, vadovauja direktorius. Fondo direktorių į pareigas skiria ir atšaukia iš pareigų Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros, švietimo raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį visuomenės informavimo srityje. Tas pats asmuo gali būti Fondo direktoriumi ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybos posėdžiuose Fondo direktorius turi teisę dalyvauti stebėtojo teisėmis. Fondo direktoriaus skyrimo į pareigas konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas ir viešai juos skelbia Fondo interneto svetainėje. Fondo direktorius kiekvienais metais teikia Fondo visuotiniam dalininkų susirinkimui Fondo veiklos ir finansines ataskaitas, jo veikla kiekvienais metais vertinama Fondo įstatuose nustatyta tvarka.
Fondo direktoriaus teises ir pareigas organizuojant viešosios įstaigos veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai, Fondo įstatai ir Fondo direktoriaus pareigybės aprašymas. 4 . Fondui pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertina ekspertai. Visi ekspertai turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros ar švietimo srityse, būti nepriekaištingos reputacijos, turėti specialių žinių, įgūdžių, kompetencijos, reikalingų vertinti pateiktus projektus. Ekspertams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Ekspertai skiriami 2 metų laikotarpiui, tas pats asmuo negali būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai, jų pavaduotojai, jų įsteigtų įstaigų vadovai, Fondo darbuotojai. Taip pat ekspertu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme, yra susiję su Fondo dalininkais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais. 5 . Kandidatus į Fondo ekspertų sąrašą konkrečiai programai per ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą po viešo paskelbimo gali siūlyti Fondo dalininkai, meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos asociacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką ar veikiančios kultūrinėje žiniasklaidoje. Tarybos patvirtintas bendras ekspertų sąrašas per 14 kalendorinių dienų skelbiamas Fondo interneto svetainėje. 6 .
6. Kiekvienai fondo programai yra sudaroma ekspertų grupė, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 asmenys. Kiekviena ekspertų grupė savo narių balsų dauguma išsirenka ekspertų grupės pirmininką. Detali ekspertų atrankos, ekspertų sąrašo ir ekspertų grupių sudarymo ir darbo tvarka, projektų vertinimo kriterijai ir tvarka nustatoma ekspertų darbo reglamente, kurį tvirtina Fondo direktorius. 7 . Ekspertų grupės savo išvadas dėl projektų vertinimo pateikia Fondo tarybai. 8 . Fondo tarybą sudaro 7 nariai. Į Fondo tarybą narius deleguoja: Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija – po vieną narį. Galutinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Detali delegavimo į Fondo tarybos narius tvarka nustatoma Fondo įstatuose. 9 . Fondo tarybos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros ir žiniasklaidos raidos procesus. Fondo tarybos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tarybos nariais negali būti Fondo darbuotojai ir Fondo ekspertai. 10 . Fondo tarybos kadencija trunka 3 metus ir pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas patvirtina galutinę Fondo tarybos sudėtį. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui.
Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis. 11 . Visi ekspertai ir Fondo tarybos nariai prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. 12 . Visiems ekspertams ir Fondo tarybos nariams yra taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. 13 . Fondo lėšų šaltiniai:1 ) valstybės dotacijos (subsidijos);2 ) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;3 ) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;4 ) kitos teisėtai įgytos lėšos. 14 . Fondas konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus pagal 6 programas:1 ) periodinių kultūros ir meno leidinių;2 ) nacionalinės periodinės spaudos;3 ) regioninės periodinės spaudos;4
5 ) regioninės radijo ir televizijos;6 ) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių). 15 . Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti su Seimo Kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė. 151 .
15
1. Fondo taryba motyvuotu sprendimu karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos atveju ar paskelbus mobilizaciją gali remti ir šio straipsnio 14 dalyje nenumatytus viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, taip pat nukrypti nuo bendruosiuose konkursų nuostatuose patvirtintų programų finansavimo proporcijų perkeldama iki 20 procentų konkrečiai programai finansuoti skirtų lėšų į kitą (kitas) programą (programas). 16 . Fondas kiekvienais metais spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą. 28 straipsnis. Medijų rėmimo fondas
1. Fondo misija – remti visuomenei ir valstybei reikšmingo, kokybiško, etiško ir politiškai neutralaus turinio visuomenės informavimo priemonėse kūrimą ir sklaidą. Fondo tikslas – siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje teikiant valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir
(ar) skleidėjams, užtikrinant racionalų ir pagrįstą valstybės lėšų panaudojimą. 2 . Fondo steigėjai ir dalininkai yra trys – valstybė, kurios kaip Fondo steigėjos ir dalininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Fondo dalininkai Fondo valdyme dalyvauja lygiomis dalimis. 3 . Fondo veiklai Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 4 .
4. Fondas, siekdamas jam pavesto tikslo, atlieka šias funkcijas:1 ) skiria valstybės paramą atrinktiems projektams;2 ) vykdo finansuojamų projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą;3 ) vertina įgyvendintų projektų rezultatų poveikį visuomenei;4 ) skiria stipendijas viešosios informacijos rengėjams;5 ) organizuoja visuomenės informavimo srities tyrimus, koordinuoja šių tyrimų vykdymą;6 ) kiekvienais metais rengia ir kartu su Fondo veiklos ataskaita viešai skelbia praėjusiais metais įgyvendintų projektų eigos ir pasiektų rezultatų apžvalgą bei visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros apžvalgą. 5 . Fondas turi kolegialų valdymo organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – direktorių . 6 . Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės paramos skyrimo priima Fondo kolegialus organas – Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 10 narių. Vieną narį į Fondo tarybą skiria Medijų taryba iš aukštųjų mokyklų, vykdančių žurnalistikos studijų programą , pasiūlytų kandidatų, kitus narius po vieną deleguoja viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančios organizacijos:1 ) Kultūros periodinių leidinių asociacija;2 ) Lietuvos meno kūrėjų asociacija;3 ) Interneto žiniasklaidos asociacija;4 ) Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija;5
Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu;9 ) Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu. 7 . Fondo tarybos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų veiklos, akademinę ar profesinę patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo, mokslo ar žmogaus teisių srityse .
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytą kriterijų, dėl kurio asmuo nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos. Fondo tarybos nariais negali būti valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai, Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, Fondo administracijos darbuotojai ir ekspertai, viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų vadovai, valdymo organų nariai, taip pat Europos Parlamento nariai . Jei Fondo tarybos nariu skiriamas politinės partijos narys, jis iki paskyrimo sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Fondo taryboje pabaigos. 8 . Fondo t arybos narius (sudėtį) 4 metų kadencijai renka (tvirtina) ir atšaukia Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Asmuo Fondo tarybos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jei asmuo Fondo tarybos nariu buvo ilgiau kaip pusę kadencijos laikotarpio, šis laikotarpis prilyginamas vienai jo kadencijai Fondo taryboje. Fondo t arybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Fondo t arybos sudėtį patvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas . 9 .
9. Fondo t arybos nario įgaliojimai pasibaigia:1
netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;4 ) šio straipsnio 6 dalyje nurodytam subjektui atšaukus deleguotą ir (ar) delegavus kitą Fondo tarybos narį ir Fondo visuotinam dalininkų susirinkimui jį patvirtinus;5 ) paaiškėjus, kad Fondo tarybos narys nebeatitinka šio straipsnio 7 dalyje numatytų reikalavimų;6 ) kai Fondo tarybos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip tris mėnesius iš eilės nedalyvauja Fondo t arybos posėdžiuose;7 ) negalint eiti pareigų dėl sveikatos būklės;8 ) mirus. 10 . Jei Fondo tarybos nario įgaliojimai baigiasi anksčiau nei Fondo tarybos kadencija, naujas Fondo tarybos narys skiriamas likusiam Fondo tarybos kadencijos laikui. 11 . Fondo t aryba viešojo konkurso būdu atrenka ekspertus, kurie teikia Fondo tarybai išvadas dėl projektų finansavimo. Fondo tarybos sprendimai dėl lėšų skyrimo skelbiami viešai Fondo interneto svetainėje. 12 . Fondo t arybos nariai ir ekspertai, prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas, deklaruoti privačius interesus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka . 13 . Fondo direktorių viešojo konkurso būdu atrenka, skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Fondo direktoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip tai nurodyta šio straipsnio 7 dalyje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą , išmanantis visuomenės informavimo raidos procesus, turintis ne mažesnę kaip 5 metų veiklos, akademinę ar profesinę patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo, mokslo ar žmogaus teisių srityse . Fondo direktorius skiriamas 5 metų kadencijai. Fondo direktoriumi paskirtas asmuo šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Fondo direktoriumi negali būti skiriami valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai, Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, Fondo tarybos nariai, Fondo administracijos darbuotojai ir ekspertai, viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų vadovai, valdymo organų nariai, taip pat Europos Parlamento nariai. Jei Fondo direktoriumi skiriamas politinės partijos narys, jis iki paskyrimo sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki Fondo direktoriaus kadencijos pabaigos. 14 . Fondo lėšų šaltiniai:1 ) valstybės biudžeto asignavimai;2 ) asmenų, išskyrus politines organizacijas, jų įsteigtus ar valdomus juridinius asmenis, dovanotos lėšos;3 ) kitos teisėtai įgytos lėšos. 15 . Fondas skiria paramą viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų projektams pagal šias programas (prioritetines sritis):1 ) kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių (t. y. leidinių, kurių ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti) ;2 ) regioninės žiniasklaidos;3 ) naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos;4 ) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo. 16 . Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklėse nustatomas Fondo veiklai skiriamo valstybės finansavimo pagal šio straipsnio 15 dalyje numatytas programas paskirstymas, viešųjų konkursų tvarka, reikalavimai projektams, jų paraiškoms ir įgyvendinimui, taip pat kitos valstybės paramos administravimo ir teikimo sąlygos. 17 . Pagal šį straipsnį neremiami:1 ) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos projektai, kitų viešosios informacijos rengėjų ir (ar ) skleidėjų projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose ar interneto svetainėje;2 ) viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų projektai;3 ) mokslo ir studijų institucijų bei švietimo įstaigų
projektai, skirti knygų, garso ir vaizdo laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai ;6 ) politinių organizacijų, jų įsteigtų ar valdomų juridinių asmenų projektai, taip pat projektai, kurių turinys tenkina politinių organizacijų politinius interesus, išreiškia jų politines nuostatas ir
(ar) valią . 18 . Fondo funkcijoms įgyvendinti ir kitoms su Fondo veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skiriama lėšų dalis negali viršyti 10 procentų Fondo einamųjų metų biudžeto. 19 . Fondo veikla, įskaitant Fondo tarybos veiklą, kiekvienais metais vertinama Fondo visuotiniame dalininkų susirinkime. Fondas kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos Fondo interneto svetainėje viešai paskelbia Fondo praėjusių metų veiklos ataskaitą, metinių ataskaitų rinkinį ir biudžeto lėšų paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą , kurią pateikia Seimui . 20 .
20F ondo vidaus auditą ne rečiau kaip kartą per 3 metus atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos centralizuoto vidaus audito tarnyba, valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą ne rečiau kaip kartą per 5 metus atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė .
“ 9 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 11 ) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo 19 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu , policijos pranešimą šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu arba atlikusi tyrimą, arba šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4, 7, 8 punktuose nurodytais atvejais remdamasi žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo;“. 10 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 9 ir 10 punktais: „
92021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo . 10 . 2022 m. balandžio 27 d. Europos Komisijos rekomendacija (ES) 2022/758 dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo).
“
1Šis įstatymas , išskyrus 7 ir 8 straipsnius ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2023 m. vasario 1 d. 2 . Šio įstatymo 7 ir 8 straipsniai įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 3 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos policijos generalinis komisaras ir Ryšių reguliavimo tarnybos taryba iki 2023 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 4 .
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-2355(2) lyginamasis variantas
27, 28, 48
1Pakeisti 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip :
„32. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentai – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję bet kokios formos tekstiniai, grafiniai, garsiniai ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 36 dalimi:
„
36Periodinis leidinys – tęstinis, to paties pavadinimo, vis naujo turinio, numeruotas ar datuotas, ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus leidžiamas leidinys.
“
3Buvusias 2 straipsnio 36–86 dalis laikyti atitinkamai 37–87 dalimis. 4. Pakeisti 2 straipsnio 87 dalį ir ją išdėstyti taip:
„86 87 .
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, Lietuvos Respublikos kino įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių partijų organizacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme
straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo bei ir kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.“3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas 1.
19 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Policija, kuri atlieka Reglamento (ES) 2021/784 12 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, sužinojusi, kad paskleistas teroristinis turinys, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) 2021/784 2 straipsnio 7 dalyje (toliau – teroristinis turinys) : šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta neskelbtina informacija paskleista internete, ir atsižvelgusi į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes1 ) praneša elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams apie šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą informaciją. Jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės jos pasiekti, policija vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/784 3 ir 4 straipsniais duoda motyvuotus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse teroristinį turinį panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms su teismo leidimu ;32 ) vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 9 dalimi praneša pagal šio įstatymo 48 ir 50 straipsniuose Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir (ar) žurnalistų etikos inspektoriui.
Lietuvos
straipsnio1 dalies c ir d punktuose kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, apie duotą privalomą nurodymą pašalinti teroristinį turinį ar panaikinti prieigą prie jo, o jeigu privalomas nurodymas buvo duotas kitos Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės erdvės valstybės narės elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui – tos valstybės narės kompetentingai institucijai. Kai šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija pašalinta arba panaikinta galimybė ją pasiekti, šios informacijos kopija pateikiama kartu su pranešimu minėtoms institucijoms. “
2Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Policija, siekdama gauti šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą leidimą duoti motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus.
Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus pateikimo momento. Jeigu policija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo policijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų atlikti veiksmų slaptumą. įgyvendindama Reglamento (ES) 2021/784 4 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas dėl įvertinimo, ar iš kitos valstybės kompetentingos institucijos gautas privalomas nurodymas nepažeidžia šio reglamento ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos garantuojamų pagrindinių teisių ir laisvių, turi teisę kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių. “
3. Pakeisti 19 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
11. Šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 2 valandas nuo privalomų nurodymų gavimo. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai:1 ) gavę policijos privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse teroristinį turinį, privalo vykdyti Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3, ir 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus reikalavimus;
savo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydį, privalo šią informaciją pateikti per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos;
Reglamento (ES) 2021/784 5, 7 ir 10 straipsniuose, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytų reikalavimų vykdymą, privalo šią informaciją pateikti per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos;
teikėjo pareigas. “
4Pakeisti 19 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12.
Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai apie savo atliktų veiksmų (informacijos pašalinimo ir (ar) galimybės pasiekti ją panaikinimo) priežastis teroristinio turinio pašalinimą ar prieigos prie jos panaikinimą informuoja viešosios informacijos rengėjus ir
(ar) skleidėjus Reglamento (ES) 2021/784 11 straipsnyje nustatyta tvarka informuoja viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, išskyrus atvejus, kai neturi viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktinių duomenų arba kai policija to prašo konkrečiam terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip
nuo prašymo gavimo dienos, kad nebūtų pakenkta ikiteisminiam tyrimui, o viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai apie galimybės pasiekti informaciją panaikinimo priežastis informuoja vartotojus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos. Kai viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktiniai duomenys yra nežinomi, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos apie tai praneša policijai, kuri apie elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų atliktų veiksmų priežastis nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, paskelbia savo interneto svetainėje .“4 straipsnis. Įstatymo papildymas 191
1Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams gali būti skiriamos ekonominės sankcijos už šiuos pažeidimus:
1 ) Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą; 2 ) Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 6 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą; 3 ) Reglamento (ES) 2021/784 4 straipsnio 2 ir 7 dalyse nurodytų reikalavimų nevykdymą; 4 ) Reglamento (ES) 2021/784 6 straipsnyje, 11 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą; 5 ) šio įstatymo 19 straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytos informacijos nepateikimą per nurodytą terminą policijai ar Ryšių reguliavimo tarnybai; 6 ) Reglamento (ES) 2021/784 7 ir 10 straipsniuose, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytų reikalavimų nevykdymą; 7 ) Reglamento (ES) 2021/784 5 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse nurodytų reikalavimų nevykdymą. 2 . Policija už šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytus pažeidimus gali skirti šias baudas: 1 ) iki 3 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą; 2 ) iki 4 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą Reglamento (ES) 2021/784 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra padaromas du ir daugiau kartų per metus nuo ekonominės sankcijos už jį paskyrimo ;
3) jeigu šios dalies 1 punkte nurodyta elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendra apyvarta yra mažesnė negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų, o Reglamento (ES) 2021/784 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra padaromas du ir daugiau kartų per metus nuo ekonominės sankcijos už jį paskyrimo – iki 5 800 eurų. 3 .
3. Ryšių reguliavimo tarnyba už šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytus pažeidimus gali skirti šias baudas:1 ) iki 3 procentų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos dydžio baudą;2 ) jeigu šios dalies 1 punkte nurodyta elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendra apyvarta yra mažesnė negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų. 4. Policija ir Ryšių reguliavimo tarnyba už šio straipsnio 1 dalies
iki
. 5 . Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgus į Reglamento (ES) 2021/784 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. “5 straipsnis. Įstatymo papildymas 192 straipsniu Papildyti Įstatymą 192 straipsniu: „192 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas, nutarimo vykdymas ir apskundimas
1. Policija arba Ryšių reguliavimo tarnyba, išnagrinėjusios šio įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, turi teisę:1 ) skirti šio įstatymo 191 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas ekonomines sankcijas;2 ) nutraukti pažeidimo nagrinėjimą, kai nenustato šio įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų požymių, taip pat kai paaiškėja, kad asmuo, dėl kurio pradėtas pažeidimo tyrimas, miręs (fizinio asmens atveju) arba išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (juridinio asmens atveju), ar suėjus ekonominės sankcijos skyrimo terminui. 2 .
2. Išnagrinėjus pažeidimą, priimamas nutarimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo (neskyrimo) (toliau – nutarimas), kuriame turi būti nurodytas nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo faktinės aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą, pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas, priimtas sprendimas, jo apskundimo tvarka. 3. Pažeidimas turi būti išnagrinėtas ir ekonominė sankcija paskirta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. 4. Policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, per 2 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiami elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams, dėl kurių šie nutarimai priimti. 5. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjas privalo įvykdyti policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą ekonominę sankciją ir
(ar) sumokėti paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos. 6. Policijos ar Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas per nustatytą terminą, nutarimas pateikiamas vykdyti antstoliams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas antstoliams turi būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per
nutarimo išsiuntimo dienos šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino įvykdyti paskirtą ekonominę sankciją, suėjimo dienos, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį. 7. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai turi teisę per vieną mėnesį nuo nutarimo gavimo dienos apskųsti nutarimą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 8. Kreipimasis į teismą sustabdo šio įstatymo 191 straipsnyje nurodyto nutarimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo vykdymą. 9 .
9Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašą, pagal kurį pažeidimus nagrinėja ir ekonomines sankcijas skiria policija, tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras. Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašą, pagal kurį pažeidimus nagrinėja ir ekonomines sankcijas skiria Ryšių reguliavimo tarnyba, tvirtina ir Ryšių reguliavimo tarnybos taryba.
“ 6 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) informacija apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 27 straipsnio
3 2 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones ;“. 7 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams
1Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų – juridinių asmenų – kultūrinius ir šviečiamuosius projektus ir veiklą pagal šio įstatymo
28 straipsnio 16 dalyje nurodytas programas (prioritetines sritis) . Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama viešųjų konkursų tvarka ir, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos Medijų rėmimo fondą (toliau – Fondas). Fondo veiklai Fondui lėšas iš valstybės biudžeto kasmet kiekvienais metais skiria Seimas. Valstybės institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams . 2. Finansinė parama iš valstybės biudžeto knygų leidybai, taip pat garso ir vaizdo laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai yra skiriama per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, teikimu . 32 .
3
2. Viešosios informacijos rengėjas ir
straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo
1 , 2 ir
(ar) 3 dalies pažeidimą, vienus vienus metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos laikomas rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ir
(ar) skleidėju. 43 . Viešosios informacijos rengėjui ir
, kuris laikomas padaręs rimtą profesinį pažeidimą, šiame straipsnyje nurodyta parama negali būti teikiama . “8 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
juridinis asmuo, kurio tikslas – konkurso tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams. 2. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkais Fondo įstatuose nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatuose turi būti numatyta naujų dalininkų priėmimo tvarka. 3. Fondui ir jo administracijai, kuri atlieka Fondo finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą ir padeda Fondui atlikti jam pavestas funkcijas, vadovauja direktorius. Fondo direktorių į pareigas skiria ir atšaukia iš pareigų Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui.
Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros, švietimo raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį visuomenės informavimo srityje. Tas pats asmuo gali būti Fondo direktoriumi ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybos posėdžiuose Fondo direktorius turi teisę dalyvauti stebėtojo teisėmis. Fondo direktoriaus skyrimo į pareigas konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas ir viešai juos skelbia Fondo interneto svetainėje. Fondo direktorius kiekvienais metais teikia Fondo visuotiniam dalininkų susirinkimui Fondo veiklos ir finansines ataskaitas, jo veikla kiekvienais metais vertinama Fondo įstatuose nustatyta tvarka. Fondo direktoriaus teises ir pareigas organizuojant viešosios įstaigos veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai, Fondo įstatai ir Fondo direktoriaus pareigybės aprašymas. 4. Fondui pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertina ekspertai. Visi ekspertai turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros ar švietimo srityse, būti nepriekaištingos reputacijos, turėti specialių žinių, įgūdžių, kompetencijos, reikalingų vertinti pateiktus projektus. Ekspertams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Ekspertai skiriami 2 metų laikotarpiui, tas pats asmuo negali būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai, jų pavaduotojai, jų įsteigtų įstaigų vadovai, Fondo darbuotojai. Taip pat ekspertu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme, yra susiję su Fondo dalininkais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais. 5. Kandidatus į Fondo ekspertų sąrašą konkrečiai programai per ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą po viešo paskelbimo gali siūlyti Fondo dalininkai, meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos asociacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką ar veikiančios kultūrinėje žiniasklaidoje. Tarybos patvirtintas bendras ekspertų sąrašas per 14 kalendorinių dienų skelbiamas Fondo interneto svetainėje. 6. Kiekvienai fondo programai yra sudaroma ekspertų grupė, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 asmenys. Kiekviena ekspertų grupė savo narių balsų dauguma išsirenka ekspertų grupės pirmininką. Detali ekspertų atrankos, ekspertų sąrašo ir ekspertų grupių sudarymo ir darbo tvarka, projektų vertinimo kriterijai ir tvarka nustatoma ekspertų darbo reglamente, kurį tvirtina Fondo direktorius. 7. Ekspertų grupės savo išvadas dėl projektų vertinimo pateikia Fondo tarybai. 8. Fondo tarybą sudaro 7 nariai. Į Fondo tarybą narius deleguoja: Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija – po vieną narį. Galutinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas.
Detali delegavimo į Fondo tarybos narius tvarka nustatoma Fondo įstatuose. 9. Fondo tarybos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros ir žiniasklaidos raidos procesus. Fondo tarybos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tarybos nariais negali būti Fondo darbuotojai ir Fondo ekspertai. 10. Fondo tarybos kadencija trunka 3 metus ir pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas patvirtina galutinę Fondo tarybos sudėtį. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis. 11. Visi ekspertai ir Fondo tarybos nariai prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. 12. Visiems ekspertams ir Fondo tarybos nariams yra taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. 13. Fondo lėšų šaltiniai:
1) valstybės dotacijos (subsidijos);
2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;
3) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;
4) kitos teisėtai įgytos lėšos. 14.
kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus pagal 6 programas:
1) periodinių kultūros ir meno leidinių;
2) nacionalinės periodinės spaudos;
3) regioninės periodinės spaudos;
4) nacionalinės radijo ir televizijos;
5) regioninės radijo ir televizijos;
6) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių). 15. Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti su Seimo Kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė. 151 . Fondo taryba motyvuotu sprendimu karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos atveju ar paskelbus mobilizaciją gali remti ir šio straipsnio 14 dalyje nenumatytus viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, taip pat nukrypti nuo bendruosiuose konkursų nuostatuose patvirtintų programų finansavimo proporcijų perkeldama iki 20 procentų konkrečiai programai finansuoti skirtų lėšų į kitą (kitas) programą (programas). 16. Fondas kiekvienais metais spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą. 28 straipsnis. Medijų rėmimo fondas
misija – remti visuomenei ir valstybei reikšmingo, kokybiško, etiško ir politiškai neutralaus visuomenės informavimo priemonių turinio kūrimą, sklaidą ir viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų veiklą. Fondo tikslas – siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje, įskaitant asmenų su negalia informacinį prieinamumą, teikiant valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, užtikrinant racionalų ir pagrįstą valstybės lėšų panaudojimą. 2.
steigėjos ir dalininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Fondo dalininkai Fondo valdyme dalyvauja lygiomis dalimis. 3. Fondo veiklai Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 4. Fondas, siekdamas jam pavesto tikslo, atlieka šias funkcijas:
1) skiria valstybės paramą atrinktiems projektams;
2) vykdo finansuojamų projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą;
3) vertina įgyvendintų projektų rezultatų poveikį visuomenei;
4) skiria stipendijas viešosios informacijos rengėjams;
5) organizuoja visuomenės informavimo srities tyrimus, koordinuoja šių tyrimų vykdymą;
6) kiekvienais metais rengia ir kartu su Fondo veiklos ataskaita viešai skelbia praėjusiais metais įgyvendintų projektų eigos ir pasiektų rezultatų apžvalgą bei visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros apžvalgą. 5. Fondas turi kolegialų valdymo organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – direktorių . 6. Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės paramos skyrimo priima Fondo kolegialus organas – Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 10 narių.
Fondo tarybą sudaro 10 narių. Vieną narį į Fondo tarybą skiria Medijų taryba iš aukštųjų mokyklų, vykdančių žurnalistikos studijų programą , pasiūlytų kandidatų, kitus narius po vieną skiria viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančios organizacijos:
kūrėjų asociacija;
ociacija „Nacionalinė spauda“;
stočių asociacija bendru sutarimu;
asociacija bendru sutarimu. 7. Fondo tarybos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų veiklos, akademinę ar profesinę patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo, mokslo ar žmogaus teisių srityse . Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytą kriterijų, dėl kurio asmuo nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos. Fondo tarybos nariais negali būti valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai, Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, Fondo administracijos darbuotojai ir ekspertai, viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų vadovai, valdymo organų nariai, taip pat Europos Parlamento nariai . Jei Fondo tarybos nariu skiriamas politinės partijos narys, jis iki paskyrimo sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki kadencijos Fondo taryboje pabaigos. 8. Fondo t arybos sudėtį 4 metų kadencijai tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Asmuo Fondo tarybos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Jei asmuo Fondo tarybos nariu buvo ilgiau kaip pusę kadencijos laikotarpio, šis laikotarpis prilyginamas vienai jo kadencijai Fondo taryboje. Fondo t arybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Fondo t arybos sudėtį patvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas . Fondo tarybos nariu asmuo netvirtinamas, jei nustatoma, kad jis neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju nustatomas 15 dienų terminas deleguoti skirti į Fondo tarybą kitą asmenį, atitinkantį šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Fondo taryba veikia, jeigu yra paskirti ne mažiau kaip 7 jos nariai. Fondo taryba veikia tol, kol patvirtinama naujos sudėties Fondo taryba. Likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki Fondo t arybos kadencijos pabaigos, Fondo direktorius kreipiasi į Fondo t arybos narius skiriančias organizacijas dėl naujų narių skyrimo į Fondo t arybą. 9. Fondo t arybos nario įgaliojimai pasibaigia :
straipsnio 6 dalyje nurodytam subjektui paskyrus kitą Fondo tarybos narį ir Fondo visuotinam dalininkų susirinkimui jį patvirtinus;
5) paaiškėjus, kad Fondo tarybos narys nebeatitinka šio straipsnio 7 dalyje numatytų reikalavimų;
Fondo tarybos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip tris mėnesius iš eilės nedalyvauja Fondo t arybos posėdžiuose;
anksčiau nei Fondo tarybos kadencija, naujas Fondo tarybos narys skiriamas likusiam Fondo tarybos kadencijos laikui. 11. Fondo taryba kadencijos laikotarpiui iš savo narių išsirenka Fondo tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją, kuris pavaduoja pirmininką, kai jis dėl svarbių priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų.
Fondo tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas į pareigas skiriami ir atšaukiami iš pareigų Fondo tarybos sprendimu. Fondo tarybos darbo tvarką nustato jos patvirtintas darbo reglamentas. 12. Fondo t aryba viešojo konkurso būdu atrenka ekspertus, kurie teikia Fondo tarybai išvadas dėl projektų finansavimo. Sprendimus dėl lėšų skyrimo Fondo taryba priima tik įvertinusi ekspertų išvadas. Fondo tarybos sprendimai dėl lėšų skyrimo skelbiami viešai Fondo interneto svetainėje. 13. Fondo t arybos nariai ir ekspertai, prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas, deklaruoti privačius interesus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka . 14. Fondo direktorių viešojo konkurso būdu atrenka, skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Fondo direktoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip tai nurodyta šio straipsnio 7 dalyje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą , išmanantis visuomenės informavimo raidos procesus, turintis ne mažesnę kaip 5 metų veiklos, akademinę ar profesinę patirtį visuomenės informavimo, kultūros, švietimo, mokslo ar žmogaus teisių srityse . Fondo direktorius skiriamas 5 metų kadencijai. Fondo direktoriumi paskirtas asmuo šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Fondo direktoriumi negali būti skiriami valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai, Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, Fondo tarybos nariai, Fondo administracijos darbuotojai ir ekspertai, viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų vadovai, valdymo organų nariai, taip pat Europos Parlamento nariai. Jei Fondo direktoriumi skiriamas politinės partijos narys, jis iki paskyrimo sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki Fondo direktoriaus kadencijos pabaigos. 15. Fondo lėšų šaltiniai:
įsteigtus ar valdomus juridinius asmenis, dovanotos lėšos;
(ar) skleidėjų projektams ir veiklai pagal šias programas (prioritetines sritis):
žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių (t. y. leidinių, kurių ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti) ;
ir šviečiamosios žurnalistikos;
4) žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis ir lietuvių išeivijos (diasporos) žiniasklaidos;
informavimo kultūros raidos ir plėtros bei informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo. 17. Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklėse nustatomas Fondo veiklai skiriamo valstybės finansavimo pagal šio straipsnio 16 dalyje numatytas programas paskirstymas, viešųjų konkursų tvarka, reikalavimai projektams, jų paraiškoms ir įgyvendinimui, taip pat kitos valstybės paramos administravimo ir teikimo sąlygos. Karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju ar paskelbus mobilizaciją, Fondo tarybos motyvuotu sprendimu prioriteto tvarka remiami viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektai, kuriais siekiama stiprinti visuomenės informacinį saugumą ir atsparumą.“
18Pagal šį straipsnį neremiami:
informacijos rengėjų ir (ar ) skleidėjų projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose ar interneto svetainėje;
projektai;
projektai ;
straipsnio 3 dalyje nurodytų viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų projektai;
produkcijos leidybai, kino filmų gamybai ;
juridinių asmenų projektai, taip pat projektai, kurių turinys tenkina politinių organizacijų politinius interesus, išreiškia jų politines nuostatas ir
(ar) valią . 19. Fondo funkcijoms įgyvendinti ir kitoms su Fondo veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skiriama lėšų dalis negali viršyti 10 procentų Fondo einamųjų metų biudžeto. 20. Fondo veikla, įskaitant Fondo tarybos veiklą, kiekvienais metais vertinama Fondo visuotiniame dalininkų susirinkime.
Fondas kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos Fondo interneto svetainėje viešai paskelbia Fondo praėjusių metų veiklos ataskaitą, metinių ataskaitų rinkinį ir biudžeto lėšų paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą , kurią pateikia Seimui . 21. F ondo vidaus auditą ne rečiau kaip kartą per 3 metus atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos centralizuoto vidaus audito tarnyba, valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą ne rečiau kaip kartą per 5 metus atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė . “ 9 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo 19 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu , policijos pranešimą šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu arba atlikusi tyrimą, arba šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4, 7, 8 punktuose nurodytais atvejais remdamasi žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo;“. 10 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 9 ir 10 punktais:
„
92021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo . 10. 2022 m. balandžio 27 d. Europos Komisijos rekomendacija (ES) 2022/758 dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo).
“
1Šis įstatymas , išskyrus 7 ir 8 straipsnius ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2023 m. vasario 1 d. 1. Šio įstatymo 7 ir 8 straipsniai įsigalioja 2023 m.
gegužės 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos policijos generalinis komisaras ir Ryšių reguliavimo tarnybos taryba iki 2023
gegužės 31 d. priima šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 192 straipsnio
nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2023
d. priima šio įstatymo
straipsniuose8 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio17 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Valstybė, kurios kaip Fondo steigėjos ir dalininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d. įsteigia viešąją įstaigą Medijų rėmimo fondą. 5. V iešosios informacijos rengėjai, iš v iešosios įstaigos „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ gavę finansavimą projektų įgyvendinimui 2023 metams, galutines projektų finansines ir įgyvendinimo ataskaitas v iešajai įstaigai „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ pateikia ne vėliau, kaip iki 2024 m. sausio 15 d. 6. Valstybės, kaip v iešosios įstaigos „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ dalininkės, teises ir pareigas gyvendinanti institucija ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 31 d. perduoda dalininko teises Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais. 7. Valstybės parama per viešąją įstaigą Medijų rėmimo fondą pradedama teikti ne vėliau kaip 2024 metais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
27, 28, 48 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 191 IR 192 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO IR
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 191 ir 192 straipsniais įstatymo projekto (toliau – VIĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII -1328 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – EKVGPĮ projektas; VIĮ projektas ir EKVGPĮ projektas toliau kartu vadinami Įstatymų projektais) parengimą lėmusios priežastys:
1.1 . V alstybės paramos žiniasklaidai modelis nepritaikytas spręsti šiandieninių žiniasklaidos (medijų) srities iššūkių, nepajėgus užtikrinti šios srities gyvybingumo ir plėtros, o valdymo ir atskaitingumo aspektais – nepakankamai efektyvus . Vykstant globaliems pokyčiams, keičiantiems žiniasklaidos (ir bendrai – medijų) ekosistemą – šalia tradicinių žiniasklaidos kanalų įsivyraujant socialiniams tinklams, vartotojų kuriamo turinio platformoms, augant jų ir tradicinės žiniasklaidos konkurencijai, keičiantis visuomenės įpročiams dėl žiniasklaidos turinio vartojimo, vykstant reklamos pajamų persiskirstymui (dažnai didžiųjų interneto turinio platformų naudai) – reikalingi valstybės paramos žiniasklaidai sistemos pokyčiai. 1996 metais Lietuvoje sukurtas valstybės paramos žiniasklaidai modelis, i lgainiui įtvirtinęs valstybės pagalbos mechanizmą – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas – minėtiems pokyčiams nepritaikytas, dėl to negali užtikrinti žiniasklaidos (medijų) sričių plėtros ir gyvybingumo .
Šiuos dalykus riboja Visuomenės informavimo įstatyme (toliau – VIĮ) nustatytas baigtinis sąrašas programų ir temų, pagal kurias gali būti finansuojami tik viešosios informacijos rengėjų ir tik tam tikros tematikos projektai – kultūriniai , šviečiamieji , visuomenės informavimo saugumo , medijų raštingumo ugdymo (įstatymas riboja galimybes remti viešosios informacijos skleidėjų ir fizinių asmenų veiklą, pavyzdžiui: siekiant stiprinti tiriamąją žurnalistiką, parama galėtų būti teikiama žurnalistams; siekiant didinti informacinį prieinamumą regos, klausos negalią turintiems asmenims, parama tam tikrais atvejais galėtų būti teikiama viešosios informacijos skleidėjams ir pan.). Neįprastomis visuomenės gyvenimo sąlygomis (COVID-19 pandemijos ir dėl jo įvesto karantino, Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir dėl to paskelbtos nepaprastosios padėties metu) taip pat atsiskleidė, kad VIĮ nustatyti ribojimai nesuteikia galimybių laiku ir tinkamai reaguoti į greitai besikeičiančią visuomenės informavimo aplinką ir informacinę erdvę. Š alies k ultūrinę refleksiją perteikiančių leidinių veiklos ilgametė patirtis rodo, kad šios medijų srities subsidijavimas turi būti šiek tiek kitoks, nebūtinai per projektinę veiklą, kurios maksimali trukmė yra biudžetiniai metai. Kitokių sprendimų reikalauja ir kita sunkumų patirianti žiniasklaidos sritis – regioninė žiniasklaida (ypač spauda), kuri be valstybės paramos neišsilaikytų. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2.7.3 prioritetu numatyta atnaujinti medijų rėmimo modelį, užtikrinantį paramos tvarumą, žiniasklaidos nepriklausomumą ir prioritetines paramos sritis . 2021 m. gegužės 6–7 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje [1] priimtos baigiamosios nuostatos žiniasklaidos rėmimo tobulinimui. Jomis išreiškiamas pritarimas dėl žiniasklaidos rėmimo modelio atnaujinimo, be to, siūloma remti tris prioritetines žiniasklaidos kryptis (sritis): (1) regioninę žiniasklaidą; (2) kultūrinę žiniasklaidą ir (3) naujienų bei tiriamąją žurnalistiką. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (toliau iki 4-ojo punkto – Fondas) veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Lietuvos Respublikos Seimas. 2022 m. Fondo biudžetas buvo 3,241 mln. eurų. Išskyrus valstybės subsidijas, kitų lėšų Fondas neadministruoja. Steigiant Fondą 1996 metais jo steigėjų (dalininkų) skaičius buvo – 13; šiuo metu Fondo dalininkų yra 21, iš kurių vienas – valstybė. Nuo 2017 m. liepos 12 d. valstybės, kaip dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas Fonde įgyvendina Kultūros ministerija [2] , kuri savo atstovą taip pat deleguoja į Fondo tarybą. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012 m. atlikto valstybinio audito ataskaita [3] , Fondas administruoja ne nuosavas (dalininkų), bet valstybės biudžeto lėšas, todėl jo kontrolė turėtų būti tinkamai užtikrinama suteikiant įstaigai atitinkamą statusą, įgalinantį efektyvią kontrolę.
Valstybės kontrolės nuomone, valstybės biudžeto lėšų administravimas mažai siejasi su Seimui atskaitingų institucijų paskirtimi ir priskirtinas prie vykdomajai valdžiai būdingų funkcijų, o Fondas valstybės biudžeto lėšas administruoja kultūros ministrui pavestoje valdymo srityje. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių [4] (toliau – Gairės) 39 punkte nustatyta, kad m inisterija, Vyriausybės įstaiga ar Vyriausybei atskaitinga biudžetinė įstaiga, kuri viešojoje įstaigoje atstovauja valstybei ir įgyvendina savininko ar dalininko teises ir pareigas, privalo užtikrinti viešosios įstaigos planuojamų veiklos rodiklių sąsajas su atitinkamos ministrui pavestos valdymo srities ar savo strateginiais ir
(arba) veiklos tikslais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 2 d. pasitarimo protokolu Nr. 58 [5] institucijoms, įgyvendinančioms valstybės, kaip dalininkės, teises ir pareigas viešosiose įstaigose, pavesta siekti (o kai valstybė yra viešosios įstaigos savininkė – užtikrinti), kad (1) viešųjų įstaigų veiklos strategijose būtų numatyti siektini tikslai, (2) atsižvelgiant į viešųjų įstaigų veiklos tikslus, iki kiekvienų metų balandžio 30 dienos būtų nustatomi viešųjų įstaigų vertinimo rodikliai, o viešųjų įstaigų vadovams – metinės veiklos užduotys,
dienos paskelbti viešųjų įstaigų vadovų veiklos vertinimo rezultatai. Valstybė, būdama viena iš 21 Fondo dalininkių ir savo teises ir pareigas įgyvendindama per Kultūros ministeriją, šiuo metu neturi realių svertų pasiekti pirmiau išdėstytų valdymo tobulinimo standartų įgyvendinimo Fonde. 1.2 .
1.2 . Nustatyti veiksmingesnes teroristinio turinio pašalinimo galimybes ir priemones įgyvendinant ir į nacionalinę teisę perkeliant Europos Sąjungos Reglamentą (ES) 2021/784 . 2021 m. balandžio 29 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo (toliau – Reglamentas), siekiant užtikrinti sklandų bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą atviroje ir demokratinėje visuomenėje sprendžiant netinkamo prieglobos paslaugų naudojimo teroristiniais tikslais klausimą ir prisidedant prie viešojo saugumo Europos Sąjungoje . Reglamentas įsigaliojo 2022 m. birželio 7 d., jo nuostatos turi būti suderintos su ES valstybių narių nacionalinių teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai VIĮ projektas apima ir tokias nuostatas, kuriomis siekiama:1 ) įgyvendinti Reglamentą, kuriuo siekiama nustatyti veiksmingesnes teroristinio turinio pašalinimo galimybes ir priemones visos Europos Sąjungos lygmeniu;2 ) suteikti policijai daugiau galimybių duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti teroristinį turinį internete, taip pat numatant atitinkamas galimybes taikyti sankcijas už privalomų nurodymų nevykdymą;3 ) suteikti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – RRT) daugiau galimybių stebėti, kaip elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai įgyvendina Reglamente numatytas priemones, nustatant atitinkamas galimybes taikyti sankcijas už priemonių ar privalomų nurodymų nevykdymą.
Įstatymų projektų tikslai: pirmasis – atnaujinti Lietuvos žiniasklaidos (medijų) paramos modelį taip, kad pagrindiniai jo veiklos tikslai ir uždaviniai atitiktų Lietuvos visuomenės informavimo aplinkos poreikius, o valdymas ir sprendimų priėmimas būtų grindžiami valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo, kontrolės ir atskaitingumo, bet ne politinės valdžios sprendimo galios ar įtakos didinimu; antrasis – įgyvendinti Reglamentą suteikiant atitinkamoms institucijoms (policijai ir RRT) papildomus įgaliojimus Reglamento nuostatų įgyvendinimui ir priežiūrai. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2.7.3 prioritetą ( A tnaujinti medijų rėmimo modelį, užtikrinantį paramos tvarumą, žiniasklaidos nepriklausomumą ir prioritetines paramos sritis ) ir atsižvelgiant į Medijų tarybos 2021-06-23, 2021-10-18 ir 2022-06-16 posėdžiuose įvykusius svarstymus ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos pateiktus pasiūlymus. Įstatymų projektus, susijusius su pirmuoju tikslu, parengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas (tel. 8 608 45993, el. p. [email protected] ). VIĮ projekto nuostatas, susijusias su antruoju tikslu, parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės (vadovas Darius Domarkas, tel. (8 5) 271 8881, el. p. [email protected] ) patarėjas Matas Tamošaitis (tel. (8 5) 271 7246, el. p. [email protected] ). 3 . Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 3.1 . Šiuo metu VIĮ numatyta, kad valstybės parama viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka per Fondą, kuris remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus pagal 6 programas:1 ) periodinių kultūros ir meno leidinių;2 ) nacionalinės periodinės spaudos;3 ) regioninės periodinės spaudos;4 ) nacionalinės radijo ir televizijos;5 ) regioninės radijo ir televizijos;6 ) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių). Fondo veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas.
Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti bendrame Seimo Kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė. Fondo dalininkais Fondo įstatuose nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir
(ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatuose turi būti numatyta naujų dalininkų priėmimo tvarka. Fondo tarybą sudaro 7 nariai. Į Fondo tarybą narius deleguoja: Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija – po vieną narį. Galutinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Fondo tarybos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros ir žiniasklaidos raidos procesus. Fondo tarybos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tarybos nariais negali būti Fondo darbuotojai ir Fondo ekspertai. Fondui ir jo administracijai (kuri atlieka Fondo finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą ir padeda Fondui atlikti jam pavestas funkcijas) vadovauja direktorius. Fondo direktorių į pareigas skiria ir atšaukia iš pareigų Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai.
Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros, švietimo raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį visuomenės informavimo srityje. Tas pats asmuo gali būti Fondo direktoriumi ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybos posėdžiuose Fondo direktorius turi teisę dalyvauti stebėtojo teisėmis. Fondo direktoriaus skyrimo į pareigas konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Fondui pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertina ekspertai. Visi ekspertai turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros ar švietimo srityse, būti nepriekaištingos reputacijos, turėti specialių žinių, įgūdžių, kompetencijos, reikalingų vertinti pateiktus projektus. Ekspertams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Ekspertai skiriami 2 metų laikotarpiui, tas pats asmuo negali būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai, jų pavaduotojai, jų įsteigtų įstaigų vadovai, Fondo darbuotojai. Taip pat ekspertu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme, yra susiję su Fondo dalininkais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais. Kiekvienai fondo programai yra sudaroma ekspertų grupė, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 asmenys. Kiekviena ekspertų grupė savo narių balsų dauguma išsirenka ekspertų grupės pirmininką.
Detali ekspertų atrankos, ekspertų sąrašo ir ekspertų grupių sudarymo ir darbo tvarka, projektų vertinimo kriterijai ir tvarka nustatoma ekspertų darbo reglamente, kurį tvirtina Fondo direktorius. Fondo direktorius kiekvienais metais teikia Fondo visuotiniam dalininkų susirinkimui Fondo veiklos ir finansines ataskaitas, jo veikla kiekvienais metais vertinama Fondo įstatuose nustatyta tvarka. Fondas kiekvienais metais spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą. Pagal Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą (toliau – EKVGPĮ) Fondas, atsižvelgdamas į Etninės kultūros globos tarybos rekomendacijas, remia viešosios informacijos rengėjų programas, skirtas etninei kultūrai populiarinti, etninės kultūros periodinius leidinius (
straipsnio 8 dalis). 3.2 . Šiuo metu VIĮ nustatyta galimybė policijai kreiptis į elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjus dėl nustatytos teroristinio pobūdžio informacijos, jeigu jos elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjas savanoriškai nepašalina arba nepanaikina galimybės pasiekti nurodytą informaciją per 2 valandas, tada policija gali duoti motyvuotus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją ne ilgiau kaip 72 valandoms arba ilgesniam terminui su teismo leidimu (VIĮ 19 straipsnio 9 dalies 1 punktas). Taip pat nustatyta, kad policija, bendradarbiaudama su kitomis kompetentingomis institucijomis, turi siekti, kad ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje saugomas teroristinis turinys būtų pašalintas.
Nesant galimybių šį turinį pašalinti, policija turi galimybę duoti motyvuotus privalomus nurodytus viešųjų elektroninių ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę šį turinį pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms arba ilgesniam terminui su teismo leidimu. Privalomus nurodymus pašalinti turinį elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai privalo atlikti ne vėliau kaip per 2 valandas nuo privalomų nurodymų gavimo (VIĮ 19 straipsnio 11 dalis); nurodymų apskundimo procedūra ir galimybės yra nustatytos VIĮ 19 straipsnio 10 dalyje. Už šių nurodymų nevykdymą policija gali skirti baudą administracine tvarka. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1 . VI Į projekto 1 straipsniu siūloma VIĮ 2 straipsnyje apibrėžti sąvoką periodinis leidinys . Taip pat VIĮ projekto 7 straipsnyje apibrėžiamas kultūros periodinis leidinys , t. y. leidinys, kurio ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti. Tokiu būdu siekiama panaikinti teisinį neapibrėžtumą, t. y. atriboti periodinį leidinį /kultūros periodinį leidinį nuo kitų leidinių bei išspręsti kitų įstatymų, kuriuose naudojama periodinio leidinio sąvoka (pvz., Rinkimų kodekso , Civilinio kodekso , Pašto įstatymo , Bibliotekų įstatymo , Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo , Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo , ETVGPĮ , Įstatymo dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo ) , taikymo problemą. 4.2 . VI Į projekto 1 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir 2 straipsniu tikslinami teisės aktų pavadinimai. 4.3 .
3 straipsniu siekiama : 4.3.1 . įgyvendinant Reglamento 3 ir 4 straipsnius – suteikti policijai, kaip Lietuvoje paskirtai kompetentingai institucijai, galimybę Lietuvoje ir visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti nurodytą teroristinį turinį arba panaikinti galimybę jį pasiekti visoms Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms; 4.3.2 . įgyvendinant Reglamento 4 straipsnį – įgalinti visas Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių paskirtas kompetentingas institucijas duoti privalomus nurodymus Lietuvos elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti nurodytą teroristinį turinį arba panaikinti galimybę jį pasiekti visoms Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms; 4.3.3 . įgyvendinant Reglamento 5, 12, 13 ir 14 straipsnius – suteikti RRT, kaip Lietuvoje paskirtai kompetentingai institucijai, teisę gauti informaciją iš policijos apie užfiksuotą teroristinį turinį ir galimybę stebėti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų Reglamento 5, 7, 10 straipsniuose, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytų reikalavimų vykdymą; 4.3.4 . įgyvendinant Reglamento 4 straipsnį – suteikti galimybę policijai dėl vertinimo, ar kitos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės narės duotas privalomas nurodymas pašalinti Lietuvos Respublikoje saugomą teroristinį turinį nepažeidžia asmens saviraiškos bei žodžio laisvės, kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą; 4.3.5 . įgyvendinant Reglamento 12, 13 ir 18 straipsnius – suteikti policijai ir RRT galimybę gauti tikslų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų praėjusių finansinių metų bendros apyvartos skaičių; 4.3.6 . įgyvendinant Reglamento 3 straipsnį – nustatyti, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, iš policijos ar kitos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos gavę privalomą nurodymą pašalinti teroristinį turinį ar panaikinti galimybę jį pasiekti visoms Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms, šį nurodymą turi įvykdyti per vieną valandą nuo nurodymo gavimo; 4.3.7 . įgyvendinant Reglamento 3 straipsnį – nustatyti, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, pašalinę ar panaikinę galimybę pasiekti visoms Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms teroristinį turinį pagal policijos ar kitos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos nurodymą, nedelsdami informuoja nurodymą davusią instituciją apie šių nurodymų įgyvendinimą; 4.3.8 . įgyvendinant Reglamento 11 straipsnį – pratęsti policijos nurodymo terminą elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui neinformuoti viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų apie pašalintą teroristinį turinį, kad nebūtų pakenkta teroristinių nusikaltimų prevencijai, aptikimui, tyrimui ar baudžiamajam persekiojimui.
VIĮ projekto 3 straipsniu siekiama : 4.3.1 . įgyvendinant Reglamento 3 ir 4 straipsnius – suteikti policijai, kaip Lietuvoje paskirtai kompetentingai institucijai, galimybę Lietuvoje ir visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti nurodytą teroristinį turinį arba panaikinti galimybę jį pasiekti visoms Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms; 4.3.2 . įgyvendinant Reglamento 4 straipsnį – įgalinti visas Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių paskirtas kompetentingas institucijas duoti privalomus nurodymus Lietuvos elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti nurodytą teroristinį turinį arba panaikinti galimybę jį pasiekti visoms Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms; 4.3.3 . įgyvendinant Reglamento 5, 12, 13 ir 14 straipsnius – suteikti RRT, kaip Lietuvoje paskirtai kompetentingai institucijai, teisę gauti informaciją iš policijos apie užfiksuotą teroristinį turinį ir galimybę stebėti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų Reglamento 5, 7, 10 straipsniuose, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytų reikalavimų vykdymą; 4.3.4 . įgyvendinant Reglamento 4 straipsnį – suteikti galimybę policijai dėl vertinimo, ar kitos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės narės duotas privalomas nurodymas pašalinti Lietuvos Respublikoje saugomą teroristinį turinį nepažeidžia asmens saviraiškos bei žodžio laisvės, kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą; 4.3.5 . įgyvendinant Reglamento 12, 13 ir 18 straipsnius – suteikti policijai ir RRT galimybę gauti tikslų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų praėjusių finansinių metų bendros apyvartos skaičių; 4.3.6 . įgyvendinant Reglamento 3 straipsnį – nustatyti, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, iš policijos ar kitos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos gavę privalomą nurodymą pašalinti teroristinį turinį ar panaikinti galimybę jį pasiekti visoms Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms, šį nurodymą turi įvykdyti per vieną valandą nuo nurodymo gavimo; 4.3.7 . įgyvendinant Reglamento 3 straipsnį – nustatyti, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, pašalinę ar panaikinę galimybę pasiekti visoms Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms teroristinį turinį pagal policijos ar kitos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos nurodymą, nedelsdami informuoja nurodymą davusią instituciją apie šių nurodymų įgyvendinimą; 4.3.8 . įgyvendinant Reglamento 11 straipsnį – pratęsti policijos nurodymo terminą elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui neinformuoti viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų apie pašalintą teroristinį turinį, kad nebūtų pakenkta teroristinių nusikaltimų prevencijai, aptikimui, tyrimui ar baudžiamajam persekiojimui. 4.4 .
4 straipsniu siekiama, įgyvendinant Reglamento 18 straipsnį , įgalinti policiją ir RRT taikyti atitinkamas sankcijas už privalomų nurodymų ar Reglamente nustatytų reikalavimų nevykdymą. 4.5 . VIĮ projekto 5 straipsniu siekiama, įgyvendinant Reglamento 18 straipsnį , nustatyti aiškias policijos ir RRT taikomų ekonominių sankcijų skyrimo, vykdymo tvarkos ir apskundimo procedūras. 4.6 . VI Į projekto 6 straipsniu tikslinamas VIĮ 24 straipsnio 1 dalies 8 punkte esanti nuoroda į VIĮ 27 straipsnio atitinkamą dalį, pasikeitus šio straipsnio dalių numeracijai. 4.7 . VI Į projekto 7 straipsniu siūloma nustatyti, kad valstybės parama viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams teikiama viešųjų konkursų tvarka per naujai įsteigtą Medijų rėmimo fondą (toliau nuo šio punkto – Fondas). VIĮ numatyti konkrečią įstaigą – Medijų rėmimo fondą – svarbu siekiant užtikrinti tokio pobūdžio Fondo veiklos stabilumą, nepertraukiamumą ir nepriklausomumą – atitinkamą įstatymu suteiktą statusą vykdyti jam pavestas funkcijas, susijusias su valstybės biudžeto lėšų tiksliniu paskirstymu. Priešingu atveju, paliekant Vyriausybei teisę priimti atitinkamus sprendimus dėl viešojo administravimo įgaliojimų perdavimo VIĮ aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodytam subjektui, Fondo veikla ir įsteigimas taptų priklausomas nuo tuo metu veikiančios Vyriausybės sprendimų, kurie, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, galėtų būti ir nepriimami, atidėliojami ar pan. Toks reguliavimas mažintų Fondo veiklos stabilumą, nepertraukiamą VIĮ numatytų funkcijų įgyvendinimą bei galėtų turėti neigiamos įtakos žiniasklaidos paramos tvarumui, būtų nesuderinamas su Vyriausybės numatytomis medijų rėmimo modelio atnaujinimo kryptimis (žr. šio rašto 2 punktą).
Siekiant informacinio prieinamumo gerinimo ir plėtros atitinkamose visuomenės informavimo srityse, siūloma praplėsti paramos gavėjų ratą, kad valstybės parama galėtų būti teikiama ne tik viešosios informacijos rengėjams ir tik juridiniams asmenims, bet ir viešosios informacijos skleidėjams, taip pat fiziniams asmenims. Tarpusavyje derinant VIĮ nuostatas su Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis (pagal kurias parama nepripažįstama, jei ją teikia valstybės ir savivaldybių įmonės, biudžetinės įstaigos, valstybės ir savivaldybių institucijos), atsisakoma galiojančio VIĮ 27 straipsnio 2 dalies nuostatos. Siekiant didesnio valstybės paramos skyrimo taisyklių ir profesinių reikalavimų taikymo bei laikymosi suderinamumo, siūloma susiaurinti rimto profesinio pažeidimo traktavimą ir finansinės paramos neteikti pareiškėjams, pažeidusiems VIĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatas (tokiu atveju rimtu profesiniu pažeidimu nebūtų laikomas fizinio asmens garbės ir orumo pažeidimas). Tokiu atveju būtų iš dalies įgyvendintos 2022 m. balandžio 27 d. Komisijos rekomendacijos (ES) 2022/758 dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo) 5–7 straipsnių nuostatos. 4.8 . VIĮ projekto 8 straipsniu siūloma apibrėžti naujai steigiamo Fondo misiją, tikslą, funkcijas, veiklą. Laikantis Gairių 35 punkto nuostatų, siūloma apibrėžti baigtinį Fondo funkcijų (veiklų) sąrašą, nustatyti viešojo administravimo įgaliojimus.
Numatant tris Fondo steigėjus ( dalininkus), t.
, kurios turtines ir neturtines teises ir pareigas F onde įgyvendintų Vyriausybės įgaliota institucija (Kultūros ministerija), Visuomenės informavimo etikos asociaciją , vienijančią viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų organizacijas, kurių veiklai taikomos Visuomenės informavimo etikos kodekso normos, ir Kultūros periodinių leidėjų asociaciją , vienijančią kultūros periodinių leidinių leidėjus – siekiama didinti valstybės biudžeto lėšų administravimo efektyvumą Fonde, sudaryti geresnes sąlygas užtikrinti Fondo administravimo ir veiklos standartus, kurie keliami valstybės biudžeto lėšų panaudojimui, valstybės paramos skyrimo atvejus labiau susieti su profesinės etikos standartus atitinkančia (etiška) viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veikla. Siūloma, kad Fondo dalininkai Fondo valdyme dalyvautų lygiomis dalimis; tokiu būdų valstybei tenkanti balsų dalis Fondo visuotiniame dalininkų susirinkime būtų 1/3 (šiuo metu valstybės turima balsų dalis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo visuotiniame dalininkų susirinkime yra septyniskart mažesnė ir lygi 1/21). Fondo valdymo struktūrą sudarytų visuotinis dalininkų susirinkimas (kolegialus organas) ir direktorius (vienasmenis valdymo organas). Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės finansinės paramos priimtų atskiras Fondo kolegialus organas – Fondo taryba, kurią sudarytų 10 narių, iš kurių vieną narį iš aukštųjų mokyklų, vykdančių žurnalistikos studijų programą , pasiūlytų kandidatų s kirtų Medijų taryba, kitus narius deleguotų vienuolika VIĮ išvardytų organizacijų, vienijančių viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus.
Siūlomu teisiniu reguliavimu (skirtingai nuo šiuo metu galiojančio) būtų naikinamas valstybės dalyvavimas Fondo taryboje priimant sprendimus dėl atskirų projektų finansavimo, taip eliminuojant bet kokią valdžios institucijų įtaką sprendimams, priimamiems dėl konkrečių projektų finansavimo. Kita vertus, valstybės dalyvavimas būtų didinamas Fondo visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiant Fondo valdymo ir valstybės lėšų panaudojimo priežiūros klausimus, kitus visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Siūloma, kad Fondo direktorių viešojo konkurso būdu atrinktų, skirtų į pareigas ir iš jų atleistų Fondo dalininkų susirinkimas. Taip pat įstatyme siūloma nustatyti reikalavimus Fondo tarybos nariams ir Fondo direktoriui, nustatyti asmenis, kurie negali būti skiriami šioms pareigoms (jei į Fondo tarybos ar direktoriaus pareigas skiriami p olitinių partijų nariai, jie iki paskyrimo į šias pareigas turi sustabdyti savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos nurodytose pareigose pabaigos), apibrėžti atvejus, kada pasibaigia Fondo t arybos nario įgaliojimai. Siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl lėšų skyrimo Fondo t aryba priimtų įvertinusi ekspertų rekomendacijas. Fondo t arybos sprendimai dėl lėšų skyrimo būtų skelbiami viešai Fondo interneto svetainėje . Numatomi Fondo lėšų šaltiniai:1 ) valstybės biudžeto asignavimai;2 ) asmenų, išskyrus politines organizacijas, jų įsteigtus ar valdomus juridinius asmenis , dovanotos lėšos;3 ) kitos teisėtai įgytos lėšos.
Fondo funkcijoms įgyvendinti ir kitoms su Fondo veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skiriama lėšų dalis negalėtų viršyti 10 procentų Fondo einamųjų metų biudžeto. VIĮ projektu siūloma nustatyti, kad Fondas remia viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų projektus pagal šias programas (prioritetines paramos sritis):1 ) kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių (t. y. leidinių, kurių ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti) ;2 ) regioninės žiniasklaidos;3 ) naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos;4 ) kitas programas, parengtas Fondo tarybos atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo. Tai reiškia, kad įprastomis visuomenės gyvenimo ir Fondo finansavimo sąlygomis valstybės finansinė parama būtų skiriama trims prioritetinėms žiniasklaidos sritims (programoms), tačiau, atsiradus papildomiems visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetams ar pasikeitus visuomenės informavimo aplinkai, VIĮ neribotų galimybės finansavimą skirti ir kitoms programoms. Pavyzdžiui, įgyvendinant tam tikras ES direktyvas [6] itin svarbu tam tikrą viešąją informaciją pritaikyti neįgaliesiems; kelis metus iš eilės didėjant periodinės spaudos pristatymo (prenumeratos) paslaugų, teikiamų Lietuvos pašto, tarifams, būtina ieškoti kitų valstybės paramos būdų, galinčių padėti spausdintinės žiniasklaidos sektoriui ir pan.
Poįstatyminiame teisės akte – Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklėse būtų nustatomas Fondo veiklai skiriamo valstybės finansavimo paskirstymas pagal pirmiau nurodytas programas, viešųjų konkursų tvarka, reikalavimai projektams, jų paraiškoms ir įgyvendinimui, taip pat kitos valstybės paramos administravimo ir teikimo sąlygos. Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles tvirtintų Vyriausybė arba jos pavedimu Vyriausybės įgaliota institucija. Atsižvelgiant į Fondo misiją, paskirtį, visuomenės informavimo srities prioritetus, siekiant išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp visuomeninio transliuotojo finansavimo ir valstybės paramos žiniasklaidai, veikiančiai įprastomis rinkos (verslo) sąlygomis, siūloma nustatyti, kad neremiami:1 ) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos projektai, kitų viešosios informacijos rengėjų ir (ar ) skleidėjų projektai, įgyvendinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose ar interneto svetainėje;2 ) viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų projektai;3 ) mokslo ir studijų institucijų bei švietimo įstaigų
projektai, skirti knygų, garso ir vaizdo laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai ;6 ) politinių organizacijų, jų įsteigtų ar valdomų juridinių asmenų projektai, taip pat projektai, kurių turinys tenkina politinių organizacijų politinius interesus, išreiškia jų politines nuostatas ir
(ar) valią . Fondo veiklą, įskaitant Fondo tarybos veiklą, kiekvienais metais vertintų Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas.
Fondas kiekvienais metais iki balandžio 1 d. Fondo interneto svetainėje viešai turėtų skelbti Fondo praėjusių metų veiklos ataskaitą ir metinių ataskaitų rinkinį, o Seimui pateikti biudžeto lėšų paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą . Siekiant didesnės valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo finansinės kontrolės, siūloma, kad F ondo vidaus auditą ne rečiau kaip kartą per 3 metus atliktų Vyriausybės įgaliotos institucijos centralizuoto vidaus audito tarnyba, o valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą ne rečiau kaip kartą per 5 metus – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
9 straipsniu siekiama pakeisti Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kaip atsakingas institucijas, numatytas VIĮ 19 straipsnio 9 dalies 3 punkte, vietoj jų įrašant RRT. 4.10
10 straipsniu siekiama redakciniu požiūriu papildyti VIĮ priedą, pateikiant papildomas nuorodas į įgyvendinamus Reglamentą ir Rekomendaciją. 4.11
11 straipsniu siūlomos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos: VIĮ projekto nuostatos, įgyvendinančios Reglamentą, įsigaliotų 2023 m. vasario 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos policijos generalinis komisaras ir Ryšių reguliavimo tarnybos taryba iki 2023 m. sausio 31 d. priimtų atitinkamus įgyvendinamuosius teisės aktus;
Fondas būtų įsteigtas iki 2023 m. gegužės 1
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija priimtų atitinkamus įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.12
projekto1 straipsniu siūloma patikslinti, kad Fondas, atsižvelgdamas į Etninės kultūros globos tarybos rekomendacijas, remia viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų projektus, skirtus etninei kultūrai populiarinti etninės kultūros periodiniuose leidiniuose. 5 .
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 36 punktu, poveikio vertinimo rezultatai atskira Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma neįforminami. Prieš rengiant VIĮ projektą, buvo įvertintos trys Medijų rėmimo fondo steigimo alternatyvos: (1) viešojo administravimo funkcijos – valstybės paramos lėšų administravimo – perdavimas Lietuvos kultūros tarybai; (2) naujos biudžetinės įstaigos steigimas; (3) naujos viešosios įstaigos steigimas; (4) Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo reorganizavimas . Būsimasis medijų rėmimo modelis pasirinktas atsižvelgiant į šiuos principus: (a) žiniasklaidos (medijų) srities savitumą ir išskirtinumą bendrame kultūros lauke ir kultūros politikoje; (b) žiniasklaidos veiklos savitvarką ( savivaldą); (c) nepriklausomumą ir atskirumą nuo valdžios institucijų; (d) atskaitingumo ir kontrolės užtikrinimą administruojant valstybės biudžeto lėšas. Reorganizuoti viešąją įstaigą „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ atsisakyta dėl pernelyg sudėtingo šio sprendimo įgyvendinimo: su reorganizavimu susiję sprendimai turi būti priimami visuotiniame dalininkų susirinkime (21 dalininkas), kuriame dalininkų nuomonės svarbiais šio fondo atnaujinimo (pertvarkos) klausimais (pvz., fondo valdymo didinant valstybės dalyvavimą) kardinaliai išsiskiria. Po įvykusių diskusijų, taip pat konsultacijų su Medijų taryba buvo pasirinktas modelis steigti naują viešąją įstaigą, dalininkų skaičių mažinant iki trijų.
Remiantis Gairių 42 punktu, kitos įstaigos, kuriai galėtų būti pavesta administruoti valstybės paramos lėšas žiniasklaidos srityje, išskyrus Lietuvos kultūros tarybą, paminėtą 1-oje alternatyvoje, konkrečiu atveju nėra. Remiantis Valstybės kontrolės 2017 m. atlikto valstybinio audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, Kultūros ministerija pati neturėtų vykdyti politikos įgyvendinimo funkcijų [7] . Numatomo teisinio reguliavimo poveikis priėmus Įstatymų projektus:
Poveikis atitinkamai sričiai . Pakeitus Fondo veiklos teisinį reglamentavimą ir eliminavus tam tikrus apribojimus galiojančiame VIĮ, būtų užtikrinta galimybė plėsti paramos sritis, veiksmingiau ir lanksčiau reaguoti į spontaniškus, neprognozuojamus visuomenės informavimo aplinkos pokyčius (pavyzdžiui, tokius kaip karantinas, nepaprastoji padėtis, ekonominė, energetinių išteklių krizė ar pan.). Tokiu būdu Fondas atliktų žiniasklaidos gyvybingumo palaikymo, amortizacinę funkciją. Atitinkamai siūlomas modelis būtų efektyvesnis visuomenės informavimo srities plėtros, tai reiškia ir žiniasklaidos pliuralizmo, užtikrinimo požiūriu, nes galėtų lengviau prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos ar atskiro jos segmento – žiniasklaidos, taip pat visuomenės (vartotojo) elgesio pokyčių. Poveikis valstybės finansams . Nors naujo fondo steigimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų (žr. aiškinamojo rašto 13 punktą), ilguoju laikotarpiu tai turėtų virsti investicija į didesnį žiniasklaidos nepriklausomumą ir ekonominį pajėgumą. Fondo dalininkų (steigėjų) dalyvavimas visuotiniame dalininkų susirinkime lygiomis dalimis (po 1/3 balsų) turėtų sukurti tinkamą, taip pat valstybei palankesnį jėgų balansą nei yra šiuo metu. Tai ypač svarbu Fondo valdymo efektyvumo ir atskaitingumo aspektais, nes Fondas administruoja ne nuosavas, bet valstybės biudžeto lėšas.
Iš esmės a tnaujinus Fondo valdymo struktūrą galėtų būtų efektyviau ieškoma ir kitų papildomų Fondo finansavimo šaltinių (ne tik biudžeto lėšų). Naujų funkcijų (aktyvesnės projektų įgyvendinimo stebėsenos, tyrimų vykdymo) ir viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas Fondo administracijai leistų įvertinti tikrąjį valstybės paramos lėšų efektą (naudą) ir pagrįstų duomenų pagrindu spręsti dėl šių lėšų naudojimo efektyvumo. Poveikis socialinei aplinkai . Panaikinus teisinio reguliavimo apribojimus valstybės paramą skirti viešosios informacijos skleidėjams, bus sudarytos sąlygos įgyvendinti VIĮ 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, t.
(ar) skleidėjų skleidžiama viešoji informacija nuosekliai taptų prieinama neįgaliesiems. VIĮ nuostatos, susijusios su Reglamento įgyvendinimu, palengvins galimybes pašalinti teroristinį turinį internete, pagreitins šių procesų atlikimą, o nustatyti papildomi reikalavimai elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams motyvuos juos skirti daugiau dėmesio taikant atskiras apsaugos nuo teroristinio turinio skleidimo priemones. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Priešingai, VIĮ patvirtinus prioritetines finansavimo programas (sritis), numatyta galimybė finansuoti tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos projektus. Be to, įgyvendinant naują Fondo funkciją – skirti viešosios informacijos rengėjams (žurnalistams) stipendijas – tikimasi daugiau žurnalistinių tyrimų ir visuomenei aktualios ir reikšmingos informacijos sklaidos. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai.
Kita vertus, specifinėje rinkoje – žiniasklaidos sektoriuje atnaujintas Medijų rėmimo fondas sudarys geresnes veiklos ir tvarumo sąlygas, ypač tose žiniasklaidos srityse, kurios negali savarankiškai egzistuoti be valstybės pagalbos. Taip pat bus efektyviau laikomasi sąlygų valstybės paramą skirti tiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, kurie paiso profesinių etikos standartų. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymus inkorporuoti į teisinę sistemą kitų įstatymų keisti nereikės. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projektu siūlomos dvi naujos sąvokos (antroji išdėstoma VIĮ tekste), kurios aprobuotos Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka:1 ) periodinis leidinys
tuo pačiu pavadinimu, vis naujo turinio, numeruotas ar datuotas, paprastai vienodo formato ir apimties, ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus reguliariais intervalais leidžiamas leidinys;2 ) kultūros periodinis leidinys
. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos Sąjungos teisės aktams. Be kita ko, Įstatymo projektu iš dalies įgyvendinamos 2022 m. balandžio 27 d. Komisijos rekomendacijos (ES) 2022/758 5–7 straipsnių nuostatos. 12 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant įgyvendinti priimtų įstatymų nuostatas:1 ) iki 2023 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės suteikti atitinkamus įgaliojimus Vyriausybės įgaliotai institucijai, t. y. Kultūros ministerijai, dėl valstybės dalyvavimo steigiant Medijų rėmimo fondą .
Įsteigus šį fondą turės būti parengtos ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Medijų rėmimo fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles ;2 ) turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 290 „Dėl Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo“. Atitinkamus įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti Lietuvos policijos generalinis komisaras ir RRT taryba. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siekiant amortizuoti neigiamą vidaus ir išorės veiksnių įtaką Lietuvos informacinei erdvei, reikalingas tvarus valstybės paramos žiniasklaidai modelis su žymiai didesniu valstybės finansavimu. Kadangi įgyvendinant šį modelį plečiamos paramos sritys, be to, kuriamas efektyvesnis šios paramos paskirstymo mechanizmas, deleguojamos papildomos viešojo administravimo funkcijos, Įstatymo projektui įgyvendinti nuo 2024 metų reikės 6,5 mln. eurų: 3,2 mln. eurų į Medijų rėmimo fondą būtų nukreipiami iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo planuojamo biudžeto, papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis – 3,3 mln. eurų. Įgyvendinant atskirus Reglamento straipsnius ir su juo susijusius VIĮ pakeitimus, taip pat reikės papildomo finansavimo:1 .
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kaip kompetentinga institucija, atsakinga už Reglamento 12 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktų įgyvendinimą, turės įsteigti nuolat veikiantį kontaktinį centrą, kurio pareigūnai gebėtų kvalifikuotai identifikuoti teroristinį turinį, operatyviai teikti privalomuosius nurodymus pašalinti turinį ar apriboti prieigą prie jo, tvarkyti prašymus, pateikti paaiškinimus ir grįžtamąją informaciją, susijusius su policijos išduotais nurodymais pašalinti turinį. Atsižvelgiant į teroristinio turinio keliamą grėsmę visuomenės saugumui, policijos pareigūnų veiksmai šalinant turinį turės būti vykdomi kuo greičiau. Be to, Reglamente numatyti griežti laiko terminai dėl skundų, susijusių su nurodymais, nagrinėjimo. Siekiant tinkamai įgyvendinti Reglamento tikslus ir vykdyti juos pagal nustatytas pareigas, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos papildomai prireiks 197 040 eurų per metus. Papildomų lėšų poreikis grindžiamas tuo, kad Reglamente numatytoms funkcijoms vykdyti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos reikia steigti papildomas 6 vyriausiųjų tyrėjų pareigybes, kurių vienos metinis darbo užmokestis kartu su socialinio draudimo įmokomis yra 32 840 eurų. 2 . Atsižvelgiant į tai, kad RRT šiuo metu neatlieka informacijos prieglobos paslaugų teikėjų priežiūros ir Įstatymo projekte numatomos priskirti funkcijos yra visiškai naujos, informuojame, kad jų atlikimui užtikrinti RRT reikia bent 2 papildomų pareigybių, kurios būtų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Atitinkamai RRT priskiriamoms naujoms funkcijoms atlikti reikėtų papildomai 71 tūkst. eurų per metus valstybės biudžeto lėšų.
Taip pat pažymėtina, kad šių naujų RRT numatomų priskirtų funkcijų atlikimas negali būti finansuojamas iš RRT į biudžetą mokamų pajamų įmokų, surenkamų iš elektroninių ryšių rinkos, nes šios lėšos gali būti naudojamos tik RRT, kaip nacionalinei reguliavimo institucijai, pagal Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo reguliavimo dalyku, priskirtų funkcijų atlikimui finansuoti. 14 . Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai:
„elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjas“,
„kultūros periodinis leidinys“, „medijų raštingumas“, „Medijų rėmimo fondas“, „periodinis leidinys“,
„teroristinis turinys“, „valstybės parama“, „žiniasklaida“. 16 . Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Tarptautinė konferencija „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ (žiniasklaidos rėmimo modelio tobulinimas) [2] Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 564 „Dėl V iešosios įstaigos „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ dalininko turtines ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo“. [3] Žr. 2012 m. gegužės 17 d. Valstybinio audito ataskaitą Nr. VA-P-50-2-6 „ Seimui atskaitingų institucijų, veikiančių kultūros srityje, veikla“. [4] Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 495 „Dėl Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių patvirtinimo”. [5] Žr.
2 klausimą „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, valdymo tobulinimo“.
2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva); 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų. [7] Žr. 2017 m. vasario 28 d. Valstybinio audito ataskaitą Nr. VA-P-50-2-3 „ Kaip Kultūros ministerija formuoja kultūros politiką, organizuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą“.
192 STRAIPSNIAIS įstatymo P
2022-12-22 Nr. XIVP-2355 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 32 dalyje turi būti patikslintas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo pavadinimas, t. y. žodžiai „pakartotinio“ bei „duomenų“ turi būti sukeisti vietomis. 2. Derinant projekto nuostatas su 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 1 punkte ir 11 dalies 1 punkte vietoj žodžių „visoms Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms“ siūlytina įrašyti žodžius „visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse“. 3. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje prieš žodžius „privalomas nurodymas“ įrašytini žodžiai „iš kitos valstybės kompetentingos institucijos gautas“. 4.
numatyta, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, gavę policijos privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse teroristinį turinį, privalo vykdyti ne tik Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus, tačiau ir 3 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus reikalavimus (t. y. tuo atveju, kai prieglobos paslaugų teikėjas dėl tam tikrų priežasčių negali įvykdyti nurodymo pašalinti turinį, jis, naudodamasis III priede pateiktu šablonu, apie tai nedelsdamas turėtų pranešti kompetentingai institucijai, kuri išdavė nurodymą pašalinti turinį). 5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 191 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad didesnio dydžio ekonominę sankciją galima skirti, jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjas šio straipsnio 1 dalies
du ir daugiau kartų per metus nuo ekonominės sankcijos už jį paskyrimo, tuo tarpu šios dalies 3 punkte jau nustatoma, kad tuo atveju, kai prieglobos paslaugų teikėjo bendroji metinė apyvarta yra mažesnė už tam tikrą sumą, didesnio dydžio ekonominę sankciją galima skirti per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padarius pakartotinį pažeidimą . Kitaip sakant, įstatyme siūloma nustatyti skirtingas didesnės ekonominės sankcijos dydžio skyrimo sąlygas priklausomai nuo elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendrosios metinės apyvartos. Manytina, kad toks reguliavimas yra nepagrįstas ir turėtų būti tikslintinas, suvienodinant didesnių ekonominių sankcijų skyrimo sąlygas prieglobos paslaugų teikėjams, neatsižvelgiant į jų veiklos pelningumą. 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo191 straipsnio 2 dalyje policijai nustatoma galimybė skirti baudas už šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pažeidimą.
Ta pati formuluotė pateikta ir keičiamo įstatymo191 straipsnio 3 dalyje, tik šiuo atveju galimybė bausti numatyta Ryšių reguliavimo tarnybai. Pastebėtina, kad už šį pažeidimą numatytos sankcijos, išskyrus vieną, nėra identiškos, kas suponuoja galimybę skirtingoms institucijoms už tą patį pažeidimą skirti skirtingas nuobaudas. Todėl siūlytina galimybę bausti dėl keičiamo įstatymo19
šį pažeidimą vienodas sankcijas. 7. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio 1 dalyje po žodžio „išnagrinėjusios“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 8. Siūlytina patikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodant konkrečius keičiamo įstatymo191 straipsnyje nustatytus pažeidimus, kadangi pažeidimai nėra nustatyti visame minimame straipsnyje, o tik 191 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. 9. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio 2 dalyje siūlytina išbraukti perteklinius ir klaidinančius žodžius „nurodyti šio straipsnio 9 dalies aprašuose“, nes ši formuluotė suponuoja, kad Lietuvos policijos generalinis komisaro ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos tvirtinamuose aprašuose nurodomi tik duomenys apie pažeidėją, tuo tarpu visi kiti privalomieji nutarimo turinio elementai, vardijami keičiamo įstatymo 192 straipsnio 2 dalyje, aprašuose nenurodomi. 10. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio 9 dalis tikslintina aiškiai nustatant, ar šioje dalyje nurodyti subjektai tvirtina Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašus atskirai būtent jų vadovaujamai institucijai, ar, vis dėlto, jie bendru sprendimu tvirtina atskirai pažeidimų nagrinėjimo bei ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašus. 11.
keičiamo įstatymo 27 straipsnio pavadinime po žodžio „ir“ įrašytinas jungtukas skliaustuose „(ar)“. 12. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalies nuostatoje iki dvitaškio siūloma nustatyti, kad vieną Fondo tarybos narį skiria Medijų taryba, o kitus 9 Fondo narius deleguoja atitinkamos viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančios organizacijos. Kadangi projekte nėra atskleisti jokie Fondo valdybos narių delegavimo (skyrimo) procedūrų skirtumai, priklausomai nuo juos deleguojančių (skiriančių) subjektų, šioje dalyje, reglamentuojant analogiškus savo turiniu teisinius santykius, siūlytina vartoti vienodą terminiją. Atsižvelgus į šio straipsnio 7 dalies nuostatas, galbūt tikslinga vartoti „skyrimo“, o ne „delegavimo“ sąvoką. 13. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies paskutiniajame sakinyje brauktinas žodis „savo“, nes kadencija bus skaičiuojama ne kiekvienam Fondo tarybos nariui atskirai, o visai tarybai in corpore . 14. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad Fondo tarybos narius (sudėtį) 4 metų kadencijai renka (tvirtina) ir atšaukia Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, visuotinis dalininkų susirinkimas nerenka Fondo valdybos narių – juos visus skiria 6 dalyje nurodyti subjektai. Antra, keičiamo įstatymo
atšaukimą in corpore . Trečia, manytina, kad visuotinis dalininkų susirinkimas, patikrinęs ar visi paskirti Fondo valdybos nariai atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, tvirtina Fondo valdybos sudėtį . Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies pirmąjį sakinį siūlytina dėstyti taip: „Fondo tarybos sudėtį 4 metų kadencijai tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas“. 15.
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalies 2 punktą siūlytina dėstyti taip: „2) pasibaigus Fondo tarybos kadencijai“. 16. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalies 4 punktą siūlytina dėstyti taip: „4) šio straipsnio 6 dalyje nurodytam subjektui paskyrus kitą Fondo tarybos narį ir Fondo visuotinam dalininkų susirinkimui patvirtinus naujos sudėties tarybą“. 17. Svarstytina, ar siekiant aiškumo bei tinkamos ir nenutrūkstamos Fondo tarybos veiklos užtikrinimo, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnis neturėtų būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis naujos sudėties Fondo tarybos sudarymo sąlygas bei tų atvejų, kai pasibaigus senos sudėties tarybos kadencijai nauja taryba dar nesudaryta ir nepatvirtinta, reglamentavimą. 18. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 17 dalies 4 punkte turėtų būti pateikta nuoroda ne į šio įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, o į šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalį. 19. Projekto 11 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 192 straipsnio 9 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 11 straipsnio 4 dalies formuluotei (beje, projekto 7 straipsniu keičiamame įstatymo 27 straipsnyje jokie įgyvendinamieji teisės aktai nėra numatyti). 20. Projekto 11 straipsnis pildytinas įstatymo įgyvendinimo nuostatomis dėl viešosios įstaigos Medijų rėmimo fondo steigimo. 21. Pažymėtina, jog vietoj dabar galiojančiame keičiamo įstatymo 28 straipsnyje numatyto Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pagal projekto 8 straipsnį būtų steigiamas naujas juridinis asmuo – Medijų rėmimo fondas, kuris atliktų ir dalį panašių funkcijų bei būtų finansuojamas iš tų pačių šaltinių.
Projekto 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio pakeitimas (kuriuo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas pakeičiamas Medijų rėmimo fondu) įsigaliotų
ir televizijos rėmimo fondo iki 2023 m. balandžio 30 d. remtų projektų tolimesnę eigą, nesiūloma nustatyti. Siekiant teisinio tikrumo bei sklandaus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamų projektų finansavimo, projektas pildytinas atitinkamomis nuostatomis, sureguliuojančiomis minėtus teisinius santykius. 22. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede viešajai įstaigai Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui yra nustatyti konkretūs valstybės biudžeto asignavimai 2023 metams. Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 8 straipsnį ir 11 straipsnio 2 dalį viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas būtų pakeista kita viešąja įstaiga Medijų rėmimo fondas, kartu su projektu teiktinas ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 23. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, svarstytina, ar projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos įstatymo ir atskirų jo straipsnių įsigaliojimo datos – 2023 m. vasario 1 d. ir 2023 m. gegužės 1 d. yra realios . Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] A.
Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
192
įstatymo P
2023-04-18 Nr. XIVP-2355(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 87 dalyje prieš žodžius „Respublikos politinių organizacijų įstatyme“ įrašytinas žodis „Lietuvos“. 2. Projekto 5 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 192 straipsnio 1 dalies 1 punkte papildomai pateiktina nuoroda ir į keičiamo įstatymo 191 straipsnio
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „nustatomas 15 dienų terminas deleguoti“ siūlytina įrašyti žodžius „kreipiamasi į organizaciją, skyrusią šį asmenį į Tarybos narius, su prašymu per 15 kalendorinių dienų skirti“, o vietoj žodžių „jeigu yra paskirti“ – žodžius „jeigu yra patvirtinti“. 4. Projekto 11 straipsnio 4 dalyje formuluotė „kaip Fondo steigėjos“ tikslintina nurodant „kaip viešosios įstaigos Medijų rėmimo fondo steigėjos“. 5. Pažymėtina, jog vietoj dabar galiojančiame keičiamo įstatymo 28 straipsnyje numatyto Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pagal projekto 8 straipsnį būtų steigiamas naujas juridinis asmuo – viešoji įstaiga Medijų rėmimo fondas, kuris atliktų ir dalį panašių funkcijų bei būtų finansuojamas iš tų pačių šaltinių.
Projekto 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio pakeitimas (kuriuo valstybės parama per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą keičiama valstybės parama per Medijų rėmimo fondą) įsigaliotų 2023 m. gegužės 1 d., tačiau jokių nuostatų, reglamentuojančių Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede paskirtų valstybės biudžeto asignavimų 2023 metams tolimesnio naudojimo (ar nenaudojimo) tvarką, nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, o taip pat siekiant užtikrinti tolesnį sklandų valstybės remiamų projektų finansavimą valstybės biudžeto lėšomis, projektą reikėtų papildyti taikymo nuostatomis, aiškiai nustatančiomis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui skirtų valstybės biudžeto asignavimų 2023 metams tolesnį naudojimą (ar nebenaudojimą) po įstatymo 8 straipsnio įsigaliojimo 2023 m. gegužės 1 d. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
191 IR 192
2023-03-15
dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Justas Gaidys, Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, Mantas Lapinskas, vyriausioji specialistė Skaistė Blaževičiūtė, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Kultūros viceministras Vygintas Gasperavičius, Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių grupės vadovas Deividas Velkas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Matas Tamošaitis, Prezidento patarėjas Mindaugas Bundza, Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko, Vyriausybės kanceliarijos Socialinės politikos grupės patarėja Nomeda Poderienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-221
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
informavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 32 dalyje turi būti patikslintas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo pavadinimas, t. y. žodžiai „pakartotinio“ bei „duomenų“ turi būti sukeisti vietomis. Pritarti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalį siūlytina tikslinti taip: „32. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentai – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir pakartotinio duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję bet kokios formos tekstiniai, grafiniai, garsiniai ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą.“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-223
Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 1 punkte ir 11 dalies 1 punkte vietoj žodžių
„visoms Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms“
siūlytina įrašyti žodžius „visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse“. Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 1 punktą siūlytina tikslinti taip: „1) praneša elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams apie šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą informaciją.
Jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės jos pasiekti, policija vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/784 3 ir 4 straipsniais duoda motyvuotus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visoms visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms valstybėse narėse teroristinį turinį panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms su teismo leidimu ;“. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalies 1 punktą siūlytina tikslinti taip: „1) gavę policijos privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visoms visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms valstybėse narėse teroristinį turinį, privalo vykdyti Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus;“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-223
įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje prieš žodžius „privalomas nurodymas“ įrašytini žodžiai „iš kitos valstybės kompetentingos institucijos gautas“. Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 10 dalį siūlytina tikslinti taip: „10.
Policija, siekdama gauti šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą leidimą duoti motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus pateikimo momento. Jeigu policija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo policijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų atlikti veiksmų slaptumą. įgyvendindama Reglamento (ES) 2021/784 4 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas dėl įvertinimo, ar iš kitos valstybės kompetentingos institucijos gautas privalomas nurodymas nepažeidžia šio reglamento ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos garantuojamų pagrindinių teisių ir laisvių, turi teisę kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-12-223
prieglobos paslaugų teikėjai, gavę policijos privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse teroristinį turinį, privalo vykdyti ne tik Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus, tačiau ir 3 straipsnio 7 ir
teikėjas dėl tam tikrų priežasčių negali įvykdyti nurodymo pašalinti turinį, jis, naudodamasis III priede pateiktu šablonu, apie tai nedelsdamas turėtų pranešti kompetentingai institucijai, kuri išdavė nurodymą pašalinti turinį). Pritarti
2 021 m. balandžio 29 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo yra tiesioginio taikymo, todėl Projekto iniciatiriai teigia, kad siekiant jį įgyvendinti Įstatymo projekto rengimo metu buvo stengiamasi kuo mažiau jį perrašyti (pažymėtina, kad projektu keičiamo 19 straipsnio 11 dalies 4 punkte nurodyta bendra norma, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai taip pat vykdo kitas Reglamente (ES) 2021/784 nurodytas prieglobos paslaugų teikėjo pareigas.“). Komiteto nuomone, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, tikslinga atsižvelgti į šią Teisės departamento pastabą pateikiant tiesiogines nuorodas į minėtas konkrečias Reglamento nuostatas. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalies 1 punktą siūlytina dėstyti taip: „1) gavę policijos privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visoms visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms valstybėse narėse teroristinį turinį, privalo vykdyti Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3, ir 6,
dalyse nurodytus reikalavimus;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-224 (191 )
straipsnio
galima skirti, jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą padaro du ir daugiau kartų per metus nuo ekonominės sankcijos už jį paskyrimo, tuo tarpu šios dalies 3 punkte jau nustatoma, kad tuo atveju, kai prieglobos paslaugų teikėjo bendroji metinė apyvarta yra mažesnė už tam tikrą sumą, didesnio dydžio ekonominę sankciją galima skirti per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padarius pakartotinį pažeidimą .
Kitaip sakant, įstatyme siūloma nustatyti skirtingas didesnės ekonominės sankcijos dydžio skyrimo sąlygas priklausomai nuo elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendrosios metinės apyvartos. Manytina, kad toks reguliavimas yra nepagrįstas ir turėtų būti tikslintinas, suvienodinant didesnių ekonominių sankcijų skyrimo sąlygas prieglobos paslaugų teikėjams, neatsižvelgiant į jų veiklos pelningumą. Pritarti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 191 straipsnio 2 dalies 2 punktas skirtas Reglamento 18 straipsnio 3 dalies nuostatai („ Valstybės narės užtikrina, kad sistemingai ar pakartotinai nevykdant pareigų pagal 3 straipsnio 3 dalį būtų taikomos finansinės sankcijos, kurių dydis gali siekti iki 4 % prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos.
“) įgyvendinti. Projekto iniciatoriai teigia, kad Įstatymo
projekto derinimo su institucijoms metu buvo nuspręsta „sistemingą ir pakartotinį“ nevykdymą įvardinti kaip „du ir daugiau kartų per metus“. Įstatymo projekte 191 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė „per metus nuo ekonominės sankcijos“ yra parinkta pagal analogiją su Elektroninių ryšių įstatymo 90 str., numatančiu ekonominių sankcijų taikymą (t. y. šiuo atveju nėra būtinas sistemingumo požymis, kurį numato Reglamentas).
Komiteto nuomone, skirtingų sąlygų įtvirtinimas suponuoja Įstatymo taikymo problemas, todėl Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 191 straipsnio 2 dalies 3 punktą siūlytina tikslinti ir jį išdėstyti taip: „3) jeigu šios dalies 1 ir 2 punkt uos e nurodyta elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendra apyvarta yra mažesnė negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų, o Reglamento (ES) 2021/784 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas padaromas du ir daugiau kartų per metus nuo ekonominės sankcijos už jį paskyrimo per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padarius pakartotinį pažeidimą
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-12-224 (191 )
191 straipsnio 2 dalyje policijai nustatoma galimybė skirti baudas už šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pažeidimą. Ta pati formuluotė pateikta ir keičiamo įstatymo191 straipsnio 3 dalyje, tik šiuo atveju galimybė bausti numatyta Ryšių reguliavimo tarnybai. Pastebėtina, kad už šį pažeidimą numatytos sankcijos, išskyrus vieną, nėra identiškos, kas suponuoja galimybę skirtingoms institucijoms už tą patį pažeidimą skirti skirtingas nuobaudas. Todėl siūlytina galimybę bausti dėl keičiamo įstatymo19
1 dalies 5 punkto pažeidimo dėstyti atskirai ir numatyti už šį pažeidimą vienodas sankcijas. Pritarti
191 straipsnį siūlytina papildyti nauja 4 dalimi: „ 4.
Policija ir Ryšių reguliavimo tarnyba už šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pažeidimą gali skirti iki 14 500 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis, – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną. Atitinkamai siekiant sistemiškai suderinti nuostatas, tikslintinos 191 straipsnio 2 ir 3 dalys: „
5
7 punktuose nurodytus pažeidimus gali skirti šias baudas:“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-225 (192 ) (1)
7Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio 1 dalyje po žodžio „išnagrinėjusios“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio 1 dalį siūlytina tikslinti taip:
„1 . Policija arba Ryšių reguliavimo tarnyba, išnagrinėjusios šio įstatymo
19 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, turi teisę:“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-225 (192 ) (1) (2)
8Siūlytina patikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodant konkrečius keičiamo įstatymo
19 1 straipsnyje nustatytus pažeidimus, kadangi pažeidimai nėra nustatyti visame minimame straipsnyje, o tik 191 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Pritarti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlytina tikslinti taip:
„2 ) nutraukti pažeidimo nagrinėjimą, kai nenustato šio įstatymo
19 1 straipsnyje straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų požymių, taip pat, kai paaiškėja, kad asmuo, dėl kurio pradėtas pažeidimo tyrimas, miręs (fizinio asmens atveju) arba išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (juridinio asmens atveju), ar suėjus ekonominės sankcijos skyrimo terminui.“ 9.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-225 (192 )
straipsnio
šio straipsnio 9 dalies aprašuose“, nes ši formuluotė suponuoja, kad Lietuvos policijos generalinis komisaro ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos tvirtinamuose aprašuose nurodomi tik duomenys apie pažeidėją, tuo tarpu visi kiti privalomieji nutarimo turinio elementai, vardijami keičiamo įstatymo 192 straipsnio 2 dalyje, aprašuose nenurodomi. Pritarti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio 2 dalį siūlytina tikslinti taip: „2 . Išnagrinėjus pažeidimą, priimamas nutarimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo (neskyrimo) (toliau – nutarimas), kuriame turi būti nurodytas nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, nurodyti šio straipsnio 9 dalies aprašuose, pažeidimo faktinės aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą, pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas, priimtas sprendimas, jo apskundimo tvarka . “
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-12-225 (192 )
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio
tvirtina Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašus atskirai būtent jų vadovaujamai institucijai, ar, vis dėlto, jie bendru sprendimu tvirtina atskirai pažeidimų nagrinėjimo bei ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašus. Pritarti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio 9 dalį siūlytina tikslinti taip: „9 . Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašus aprašą, pagal kurį pažeidimus nagrinėja ir ekonomines sankcijas skiria policija, tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras . Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašą, pagal kurį pažeidimus nagrinėja ir ekonomines sankcijas skiria Ryšių reguliavimo tarnyba, tvirtina ir Ryšių reguliavimo tarnybos taryba.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-12-227
po žodžio „ir“ įrašytinas jungtukas skliaustuose „(ar)“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-228
nuostatoje iki dvitaškio siūloma nustatyti, kad vieną Fondo tarybos narį skiria Medijų taryba, o kitus 9 Fondo narius deleguoja atitinkamos viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančios organizacijos. Kadangi projekte nėra atskleisti jokie Fondo valdybos narių delegavimo (skyrimo) procedūrų skirtumai, priklausomai nuo juos deleguojančių (skiriančių) subjektų, šioje dalyje, reglamentuojant analogiškus savo turiniu teisinius santykius, siūlytina vartoti vienodą terminiją. Atsižvelgus į šio straipsnio
sąvoką.
Pritarti Pritariame poreikiui suvienodinti Projekte vartojamus terminus, tačiau terminiją siūlome galutinai suderinti pagrindiniame komitete. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-228
paskutiniajame sakinyje brauktinas žodis „savo“, nes kadencija bus skaičiuojama ne kiekvienam Fondo tarybos nariui atskirai, o visai tarybai in corpore . Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-228
siūloma nustatyti, kad Fondo tarybos narius (sudėtį) 4 metų kadencijai renka (tvirtina) ir atšaukia Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, visuotinis dalininkų susirinkimas nerenka Fondo valdybos narių – juos visus skiria 6 dalyje nurodyti subjektai. Antra, keičiamo įstatymo 28 straipsnyje nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių visos Fondo valdybos atšaukimą in corpore . Trečia, manytina, kad visuotinis dalininkų susirinkimas, patikrinęs ar visi paskirti Fondo valdybos nariai atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, tvirtina Fondo valdybos sudėtį . Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies pirmąjį sakinį siūlytina dėstyti taip: „Fondo tarybos sudėtį 4 metų kadencijai tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas“. Pritarti Pritariame poreikiui tikslinti komentuojamą nuostatą, tačiau redakciją siūlome galutinai suderinti pagrindiniame komitete. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-228
tarybos kadencijai“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 16.
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-12-228
visuotinam dalininkų susirinkimui patvirtinus naujos sudėties tarybą“. Pritarti Pritariame poreikiui patikslinti komentuojamą nuostatą, tačiau redakciją siūlome galutinai suderinti pagrindiniame komitete. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-228
tinkamos ir nenutrūkstamos Fondo tarybos veiklos užtikrinimo, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnis neturėtų būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis naujos sudėties Fondo tarybos sudarymo sąlygas bei tų atvejų, kai pasibaigus senos sudėties tarybos kadencijai nauja taryba dar nesudaryta ir nepatvirtinta, reglamentavimą. Pritarti Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, pritartume poreikiui papildyti Medijų rėmimo fondo tarybos sudarymo teisinį reglamentavimą, tačiau dėl redakcijos siūlome galutinai apsispręsti pagrindiniame komitete. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-228
įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, o į šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalį. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-2211 3,4
žodžių „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 192 straipsnio 9 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 11 straipsnio 4 dalies formuluotei (beje, projekto 7 straipsniu keičiamame įstatymo 27 straipsnyje jokie įgyvendinamieji teisės aktai nėra numatyti).
Pritarti Įgyvendinamųjų teisės aktų parengimas laiku yra būtinas sėkmingam Įstatymo įsigaliojimui ir taikymui, todėl įžvelgus reglamentavimo neaiškumą pritariame poreikiui papildomai tikslinti komentuojamas nuostatas. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo įgyvendinimo nuostatomis dėl viešosios įstaigos Medijų rėmimo fondo steigimo. Pritarti Pritartume poreikiui Projekto 11 straipsnį papildyti papildomomis įgyvendinamosiomis nuostatomis, tačiau dėl to siūlome galutinai apspręsti pagrindiniame komitete. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
galiojančiame keičiamo įstatymo 28 straipsnyje numatyto Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pagal projekto 8 straipsnį būtų steigiamas naujas juridinis asmuo – Medijų rėmimo fondas, kuris atliktų ir dalį panašių funkcijų bei būtų finansuojamas iš tų pačių šaltinių. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio pakeitimas (kuriuo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas pakeičiamas Medijų rėmimo fondu) įsigaliotų 2023 m. gegužės 1 d., tačiau jokių nuostatų, reglamentuojančių Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo iki 2023 m. balandžio 30 d. remtų projektų tolimesnę eigą, nesiūloma nustatyti. Siekiant teisinio tikrumo bei sklandaus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamų projektų finansavimo, projektas pildytinas atitinkamomis nuostatomis, sureguliuojančiomis minėtus teisinius santykius.
Pritarti Remiantis dabar galiojančiu įstatyminiu reguliavimu, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia visuomenės informavimo saugumo projektus , todėl siekiant užtikrinti projektų tęstinumą pritariame poreikiui įtvirtinti papildomas įstatymo įgyvendinimo nuostatas, susijusias su iki 2023 m. balandžio 30 d. remtų projektų tolimesne eiga. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede viešajai įstaigai Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui yra nustatyti konkretūs valstybės biudžeto asignavimai 2023 metams. Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 8 straipsnį ir 11 straipsnio 2 dalį viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas būtų pakeista kita viešąja įstaiga Medijų rėmimo fondas, kartu su projektu teiktinas ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti Žr. Teisės departamento 21 pastabos komentarą. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
leidybos procedūrų trukmę, svarstytina, ar projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos įstatymo ir atskirų jo straipsnių įsigaliojimo datos – 2023 m. vasario 1 d. ir 2023 m. gegužės 1 d. yra realios. Pritarti Pritariame, kad Projekto įsigaliojimo laikas – vasario 1 d. – nėra aktualus, todėl yra tikslintinas. Dėl Įstatymo projekto dalies, susijusios su 2
teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo įgyvendinimu, siūlome apsispręsti pagrindiniame komitete.
Projekto iniciatoriai atkreipia dėmesį, kad Reglamentas įsigaliojo 2022 m. birželio 7 d. (jau indikuojama apie pažeidimo procedūros pradžią), todėl Įstatymo projekto nuostatos dėl Reglamento turėtų būti priimtos ir įsigalioti kuo anksčiau. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Interneto žiniasklaidos asociacija, 2023-01-258
Asociacija palaiko Kultūros ministerijos ir Vyriausybės siekį nuo 2024 m. pereiti prie naujai įkurto Medijų rėmimo fondo, po pereinamojo laikotarpio nuo 2023 m. gruodžio 31 d. naikinant dabartinį SRTRF. Naujienų portalų nuomone, tai yra sveikintina, nes pokyčiai būtini. Taip pat dėkojame šio projekto rengėjai - Kultūros ministerijai, kuri atsižvelgė į dalį anksčiau jau išsakytų asociacijos pasiūlymų ir patobulino pirminę fondo koncepciją bei teisės akto formuluotes. Visgi į kai kuriuos pasiūlymus, kurie, mūsų nuomone, yra labai svarbūs, nebuvo atsižvelgta. Deja, kol kas neatsižvelgta į siūlymus sudaryti galimybes visoms skirtingoms žiniasklaidos priemonių grupėms dalyvauti naujojo fondo konkursuose ir teikti paraiškas dėl projektų rėmimo. Pagal dabartinį įstatymo projektą, aiškiai numatyta tik tai, kad tokias teises ir galimybes turi regioninė, literatūros bei meno žiniasklaida. Tuo tarpu nacionalinė žiniasklaida neįtraukiama ir, naujienų portalų nuomone, taip yra diskriminuojama.
Tai reiškia, kad norint teikti paraiškas dėl projektų finansavimo nacionalinės žiniasklaidos atstovams, tektų nuolat ieškoti su kuo iš regioninės, literatūros ar meno žiniasklaidos sudaryti konsorciumus, norint atitikti reikalavimus ir teikti paraiškas projektams įgyvendinti, kai regioninei, nacionalinei ir meno žiniasklaidai to nereikėtų daryti. IŽA narių nuomone, tai sukuria nelygias konkurencines galimybes ir sukuria išskirtinumą kitoms žiniasklaidos grupėms, kurios yra jau įtrauktos į įstatymo projektą. 28 straipsnio 15 dalyje du kartus kalbama apie žiniasklaidą (kultūrinę ir regioninę). Ir tik 3 punkte vietoje žiniasklaidos vartojama žurnalistikos sąvoka. Tai yra nenuoseklu ir diskriminuoja nacionalinę žiniasklaidą, kuri taip pat turėtų būti remiama, įtraukiant ją atskiru punktu. Dėl naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos turi būti patikslinta, kad remiami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (pvz., turintys tiriamosios žurnalistikos skyrių). Pasiūlymas :
Papildyti 28 straipsnio 15 dalį 3 punktu, pakeisti 4 punktą ir 28 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip: „15.
Fondas skiria paramą viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams pagal šias programas (prioritetines sritis):
1) kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių (t. y. leidinių, kurių ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti);
2) regioninės žiniasklaidos;
3) nacionalinės žiniasklaidos;
4) naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos (fiziniai ir juridiniai asmenys);
5) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo.“ Spręsti pagrindiniame komitete Komiteto nuomone, prioritetinės sritys (programos), pagal kurias būtų skiriama valstybės parama viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams, yra visuomenės informavimo srities, kuri Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ priskirta kultūros ministro kompetencijai, klausimai, todėl dėl nacionalinės žiniasklaidos kaip naujos prioritetinės srities ir remiamų asmenų siūlome galutinai apsispręsti pagrindiniame komitete. 2.
2Visuomenės informavimo etikos asociacija,
informavimo etikos asociacija (toliau – VIEA), jungianti devynias žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijas (Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija) ir Kultūros periodinių leidinių asociacija yra susipažinusios ir išdiskutavusios siūlomą esamo Spaudos, radijo ir televizijos fondo pertvarkos modelį ir iš esmės pritaria teikiamam Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19(1) ir 19(2) straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-2355 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama įkurti naują Medijų rėmimo fondą. 2021 m. gegužės 5-6 dienomis vykusios tarptautinės konferencijos „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ baigiamoji rezoliucija tapo pagrindu sukurti siūlomą Medijų rėmimo fondo struktūrą, valdymo principus ir remiamas prioritetines sritis. Rezoliucijoje buvo nutarta remti ne tik projektus, bet kartu įteisinti ir lankstesnes rėmimo formas, kurios teigiamai atsilieptų kokybiško turinio plėtotei. Svarbu paminėti, jog buvo pritarta ir prioritetinių veiklų, kurios tiesiogiai nėra turinio kūrimas, rėmimui. Praėjusiais metais periodinių leidinių leidėjų ir Vyriausybės kanceliarijos, Susisiekimo bei Kultūros ministerijų daugkartiniuose susitikimuose buvo sprendžiama periodinių leidinių prenumeratos pristatymo kompensavimo mechanizmo klausimas. Šiuo metu valstybė iš dalies kompensuoja prenumeratos pristatymą mažų miestų ir kaimų skaitytojams per AB "Lietuvos paštas".
Bendruose leidėjų ir vyriausybės bei ministerijų atstovų susitikimuose buvo akcentuota, kad nuo 2024 metų periodinių leidinių prenumeratos kompensavimas turėtų vykti per naujai įsteigtą Medijų rėmimo fondą. Remiamos galėtų būti ir kitos svarbios veiklos sritys, kaip antai: archyvų skaitmenizavimas, siuntimo paslaugos transliuotojams ir pan. Pateiktame Įstatymo projekte nėra akcentuota, kad remiama ne tik turinio kūrimas ir sklaida, bet ir atitinkamos veiklos, todėl VIEA ir Kultūros periodinių leidinių asociacija siūlo papildyti Įstatymo projektą sekančiomis šiomis nuostatomis. Siūlome papildyti 7 straipsnį ir išdėstyti jį taip:7 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
taip: „27 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams
rengėjų ir (ar) skleidėjų projektus ir veiklą pagal šio įstatymo 28 straipsnio 15 dalyje nurodytas programas (prioritetines sritis). Valstybės parama teikiama viešųjų konkursų tvarka per viešąją įstaigą Medijų rėmimo fondą (toliau – Fondas). Fondui lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. 2. Viešosios informacijos rengėjas ir
(ar) skleidėjas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pažeidimą, vienerius metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos laikomas rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju. 3. Viešosios informacijos rengėjui ir
(ar) skleidėjui, kuris laikomas padaręs rimtą profesinį pažeidimą, šiame straipsnyje nurodyta parama negali būti teikiama.“ Taip pat, siūlome papildyti 8 straipsnio 1 punktą ir išdėstyti jį taip: 1.
Fondo misija – remti visuomenei ir valstybei reikšmingo, kokybiško, etiško ir politiškai neutralaus turinio visuomenės informavimo priemonėse kūrimą, ir sklaidą ir veiklą . Fondo tikslas – siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje teikiant valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir
(ar) skleidėjams, užtikrinant racionalų ir pagrįstą valstybės lėšų panaudojimą . Taip pat, siūlome papildyti 8 straipsnio 15 punktą ir išdėstyti jį taip: „15. Fondas skiria paramą viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams ir veiklai pagal šias programas (prioritetines sritis):
1) kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių (t. y. leidinių, kurių ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti);
2) regioninės žiniasklaidos;
3) naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos;
4) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo.“ Prašome atsižvelgti į išdėstytus argumentus ir pakoreguoti Įstatymo projektą pagal pateiktus pasiūlymus. Spręsti pagrindiniame komitete Komitetas galėtų pritarti, kad valstybės parama būtų skiriama ne tik viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams, bet ir veiklai, tačiau svarbu užtikrinti, kad valstybės lėšomis finansuojama viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veikla būtų tikslinė . 3.
stebėdama procesus vykdant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano[l] 2.7.3 prioritetą „Atnaujinti medijų rėmimo modelį, užtikrinantį paramos tvarumą, žiniasklaidos nepriklausomumą ir prioritetines paramos sritis", prieš 2023 m. vasario 7 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje numatytus surengti klausymus dėl Vyriausybės pateiktų Seimui įstatymų projektų, nori dar kartą išsakyti savo pastebėjimus, kad vykdant įstatymo pakeitimo įstatyme numatytus pokyčius kyla reali grėsmė jog atnaujinus medijų rėmimo modelio administravimą, įkuriant naują Fondą, galima dar didesnė vykdomosios valdžios bei politikų įtaką žiniasklaidai per medijų finansavimą, kas yra ydinga demokratijos požiūriu ir gali sukelti korupcijos riziką, ypač politinės. Siūlome atnaujintą medijų rėmimo modelį vykdyti per jau trečią dešimtmetį veikiantį „Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą" (SRTRF), kuris atstovauja platų visuomenės, žiniasklaidos ir kultūros lauką, turėdamas 21 dalininką, kurie iš esmė labiau atlieka stebėtojų tarybos funkciją, nes dėl finansavimo skyrimo sprendžia Fondo Taryba, į kurią narius deleguoja organizacijos numatytos įstatyme (kuriuos in corpore SRTFRF dalininkai tik tvirtina), o finansavimo bendruosius konkursų nuostatus tvirtina Vyriausybė, o ne SRTRF dalininkai. Tad SRTRF dalininkų susirinkimo sprendimui realiai lieka tik Fondo direktoriaus rinkimai ir tvirtinimas, o pats Fondas atskaitingas Seimui.
Primename, kad pagal šiuo metu galiojantį įstatymą „Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti su Seimo Kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė“, o pagal siūlomą naują variantą
„Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija.“, tad labai realu, kad Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles tvirtins venas iš trijų dalininkų - Kultūros ministerija (KM). Priėmus įstatymo pataisas susijusias su Vyriausybės programoje numatyto medijų finansavimo modelio (o ne administravimo) atnaujinimu SRTRF fondas galėtų būti pervadintas į „Medijų fondą“, išlaikant tą patį juridinį statusą bei dalininkus, tik atnaujinat jo pavadinimą, taip labiau atliepiant finansavimo programų tikslus. Išlaikant finansavimą per esamą SRTRF žiniasklaidos finansavimas liktų atskira Valstybės biudžeto dalimi, nes esamas SRTRF yra Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų sąraše, o įkūrus naują Fondą, nesvarbu koks būtų jo teisinis statusas, šio finansavimas taptų Kultūros ministerijos biudžeto dalimi, taip susitirpinant Kultūros ministerijos, kaip vieno iš trijų naujojo Fondo dalininkų, politinę įtaką medijų finansavimui.
Dar atkreiptinas dėmesys, kad siūlomo įstatymo pakeitimo įstatymo 28 straipsnio „Medijų rėmimo fondas“ 20 dalis numato „Fondo vidaus auditą ne rečiau kaip kartą per 3 metus atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos centralizuoto vidaus audito tarnyba, valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą ne rečiau kaip kartą per 5 metus atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.“ Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytas šis SRTRF atsiskaitomumas: „Fondas kiekvienais metais spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.“ Kultūros ministerijos teisėkūrai pateikti pasiūlymai ir argumentai, pagal kuriuos numatyta steigti naują Medijų rėmimo fondą, kurio steigimui pritrūko balsų, svarstant tai KM „Medijų taryboje“, nors Kultūros ministerija ir pateikia šią visuomenę ir sprendimų perėmėjus klaidinančią informaciją, akivaizdžiai mažina šio fondo ar bendrai - valstybės paramos žiniasklaidai mechanizmo nepriklausomumą. Aukščiau išdėstyti tik keli valstybės vaidmens didėjimo pavyzdžiai, per didėjantį Kultūros ministerijos dalyvavimą medijų rėmimo modelio administravime, paneigiantys Kultūros ministerijos 2023
teiginius, kuriais bandoma teigti, kad: „valstybės vaidmuo per Kultūros ministerijos dalyvavimą didinamas tik tose naujojo fondo veiklos srityse (t. y. lėšų panaudojimo, atskaitingumo, veiklos efektyvumo)“.
Valstybės vaidmuo per Kultūros ministerijos dalyvavimą didės visose naujojo fondo veiklos sferose, nes siūlomo įstatymo pakeitimo įstatymo 28 straipsnio „Medijų rėmimo fondas“ antroji dalis numato: „Fondo dalininkai Fondo valdyme dalyvauja lygiomis dalimis“ ir iš šiuo metu valstybei esant vienai dalininkei iš dvidešimt vieno dalininko ji taps viena dalininke iš trijų, įvertinant, kad valstybei naujame fonde atstovaus Kultūros ministerija, kuriai vadovauja politinio pasitikėjimo komanda, kuri turi papildomus jai suteikiamus, jau anksčiau minėtus, svertus tiek tvirtinant Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles, tiek numatant kiek kokiai programai bus skiriama finansavimo, įgyjanti tiesioginį poveikį įvairioms Fondo funkcijoms, bei akivaizdų pranašumą prieš kitus du dalininkus. Tuo pačiu norime informuoti, kad Kultūros ministerijos 2023 01 30 atsakyme Nr. S2-165 (į LMKA 2022 08 19 raštą Nr. 14) pateikta informacija „Kultūros ministerija primena, kad LMKA buvo siūloma tapti viena iš šio fondo dalininkių, tačiau tokio pasiūlymo ji nepriėmė.“ neatitinka tikrovės ir klaidina sprendimų priėmėjus, nes Kultūros ministerija nei karto nebuvo atsiuntusi oficialaus pasiūlymo LMKA tapti naujai kuriamo fondo dalininke. Tuo pačiu abejonių kelia to pačio Kultūros ministerijos rašto teiginys „šie projektai susiję su Lietuvos žiniasklaidos (medijų) paramos modelio atnaujinimu, parengimo priežastys buvo išsamiai aptartos šių įstatymų projektų aiškinamajame rašte; šiame rašte, be kita ko, aptartos ir Medijų rėmimo fondo steigimo alternatyvos (žr.
išdiskutuotos įvairiuose pasitarimuose iki projektų parengimo.“, neįvardijus kur ir kaip buvo „plačiau išdiskutuota“, nes platesnių viešų diskusijų išties pasigedome, o tame pačiame rašte įvardinta tik 2021 m. gegužės 6-7 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusios tarptautinės konferencijos rezoliucija, kuri kalba apie medijų finansavimą per SRTRF ir numato tik tris prioritetines žiniasklaidos sritis: „1) regioninę žiniasklaidą; 2) kultūrinę žiniasklaidą ir 3) naujienų bei tiriamąją žurnalistiką.“, o įstatymo pakeitimo įstatymu numatoma ir nauja programa „4) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo“, kurios tikslai ir paskirtis yra labai nepabrėžtos ir įvertinus didėjančią valstybės įtaką naujai kuriamam fondui, per Kultūros ministeriją, kelia didelę riziką valdančiosios politinės daugumos įtaką žiniasklaidai per jos finansavimą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į 2023 01 31 Viešosios įstaigos „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo“ Visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seime pateikto Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 pakeitimų projekto Nr. XIVP-2355“:
„1. Nepritarti Projektui tiek, kiek jis siūlo panaikinti žiniasklaidai paramą
skirstančio Fondo nepriklausomą statusą. Fondo atskaitomybės Seimui panaikinimas pagal Biudžeto sandaros įstatymą automatiškai reiškia Fondo, kaip nepriklausomo asignavimų valdytojo statuso panaikinimą.
Nepriklausomai nuo to, ar pertvarkymai būtų daromi dabartiniame Fonde, ar būtų steigiamas naujas Fondas, žiniasklaidos paramai skirto Fondo priskyrimas ministerijos valdymo sričiai būtų didelė klaida.“ Įstatymo pakeitimo įstatymu siūloma palikti tik tris dalininkus, kurių vienas - Valstybė, per Kultūros ministeriją, ir dvi žiniasklaidos darbdavių asociacijos kurių narės pačios tiesiogiai suinteresuotos gauti valstybės paramą žiniasklaidai, nes jų pagrindinė veikla yra tik žiniasklaidos srityje. Net septynis kartus mažinant dalininkų skaičių mažinamas fondo veikimo viešumas, kas ypač kelia abejonių dėl žiniasklaidos finansavimo mechanizmo demokratiškumo. Mažinant platesnio spektro žiniasklaidos, kultūros, kitų visuomenės ugdymui aktualių sričių specialistų dalyvavimą nyksta socialinis dialogas ir socialinė sanglauda. Toks trijų dalininkų parinkimas, kai dalininkais yra Valstybės įgaliota institucija ir dvi didžiąja imtimi darbdavius atstovaujančios organizacijos - prieštarauja socialinės sanglaudos principams ir nėra susijęs nei su socialine integracija, nei su socialiniu solidarumu. Jungtinės Tautos dar 2007 m. Socialinę sanglaudą apibrėžė kaip bandymą didinti daugiakultūriškumą, plėtoti informacinę visuomenę ir skleisti demokratines idėjas siekiant sukurti socialinio ir pilietinio dalyvavimo sistemas ir mechanizmus. Šiuo metu žiniasklaidai skiriama parama per SRTRF kuris turi 21 dalininką, kas užtikrina bent bazinį socialinės sanglaudos principų taikymą. Nors sudaroma regimybė, kad naujojo fondo tiek administracijos, tiek Tarybos nariai turi nutraukti savo politinę veiklą, tačiau naujai kuriamo Fondo daugelis įtakos svertų atitenka tik vienam iš dalininkų - konkrečiai Kultūros ministerijai, kuriai vadovauja politinio pasitikėjimo komanda, nors ir bandoma tai pateikti tik kaip vykdomąją valdžią.
Tokia politinio pasitikėjimo komandos ar Vyriausybės, kurią sudaro tik valdančiosios daugumos atstovai, įtaka žiniasklaidos finansavimui sudaro akivaizdžią riziką tuomečiams valdančiosios daugumos politikams įtakoti žiniasklaidą per finansavimą. Tai galima nesudėtingai įgyvendinti per naujai atsiradusią ir aiškiai neapibrėžtą programą: „4) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo“, kuriai finansavimo apimtis ir taisykles nustatys
„Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, o tai nekuria laisvės ir
demokratijos šalyje. Abejonių kelia ir kiti numatomi pakeitimai, kurie buvo pristatyti LMKA 2022 08 19 rašte Nr. 14, apie kuriuos ir kitus, tikimės, kad pagaliau bus plačiai diskutuojama su įvairių sektorių atstovais, Kultūros komiteto klausymuose. Vieną jų norėtume priminti:
Fondo kolegialus organas -Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 10 narių.
Fondo tarybą sudaro 10 narių. Vieną narį į Fondo tarybą skiria Medijų taryba iš aukštųjų mokyklų, vykdančių žurnalistikos studijų programą, pasiūlytų kandidatų, kitus narius po vieną deleguoja viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančios organizacijos:
1) Kultūros periodinių leidinių asociacija;
2) Lietuvos meno kūrėjų asociacija;
3) Interneto žiniasklaidos asociacija;
4) Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija;
5) asociacija „Nacionalinė spauda“;
6) Lietuvos žurnalistų draugija;
7) Lietuvos žurnalistų sąjunga;
8) Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu;
9) Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu. LMKA siūlo atsisakyti dešimtojo Fondo Tarybos nario skiriamo Medijų tarybos. 10 iš 21 į Medijų tarybos sudėtį skiriančių savo narius organizacijų deleguoja narius ir į siūlomo kurti Medijų fondo Tarybą, tai: Kultūros periodinių leidinių asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda", Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija. 11-ojo Medijų tarybos nario, Visuomenės informavimo etikos komisijos, steigėjai (Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija) taip pat deleguoja narius į siūlomo kurti Medijų fondo tarybą.
Tokiu atveju daugumą Medijų taryboje turinčioms asociacijom sudaroma galimybė turėti papildomą narį siūlomo kurti Medijų fondo taryboje, kas gali sudaryti korupcinės rizikos prielaidas priimant sprendimus skiriant finansavimą. Fondo tarybos sudėtį 4 metų kadencijai tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas, kurio šiuo įstatymo pakeitimu numatoma sudėtis, išskleidus per asocijuotą atstovavimą yra aštuonios asociacijos (Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Kultūros periodinių leidinių asociacija) atstovaujamos ir Medijų taryboje. (Prie šios klausymų lentelės taip pat pridedamas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos 2022-08-19 raštas Nr. 14 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai, Lietuvos Respublikos vyriausybei, LR specialiųjų tyrimų tarnybai, (Kopija: Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetui LR Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupei, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui). Spręsti pagrindiniame komitete Šiuo metu veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos fondo veikla, įgyvendinant atnaujintą medijų rėmimo modelį, steigiamo Medijų rėmimo fondo dalininkų sudėties, Tarybos narių skyrimo klausimai yra visuomenės informavimo srities, kuri Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr.
kompetencijai, klausimai, todėl dėl jų siūlome galutinai apsispręsti pagrindiniame komitete. 4. VšĮ „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“, 2023-02-018
televizijos rėmimo fondas" (toliau - SRTRF) dalininkų susirinkimas ir administracija apsvarstė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parengtą ir LR Seimo plenariniame posėdyje prieš šv. Kalėdas pateiktą įstatymo projektą Nr. XIVP-2355 (toliau tekste - Projektas) numatytą naują medijų rėmimo modelį ir tam skirtą naują „Medijų rėmimo fondą" (toliau tekste - Fondas). Atsižvelgdamas j Projekte siūlomą ir jo Aiškinamajame rašte aprašytą pakeitimą - panaikinti naujo Fondo atskaitomybę Lietuvos Respublikos Seimui (išbraukiant galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 28 str. 16 dalį), ir taip pavesti Fondo veiklą Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos valdymo sričiai (žr. Aiškinamojo rašto 1.1. skyriaus 6, 7, 8 pastraipas), SRTRF dalininkų susirinkimas priėmė nutarimą: „Nepritarti Projektui tiek, kiek jis siūlo panaikinti nepriklausomų statusų. Fondo atskaitomybės įstatymų automatiškai reiškia Fondo, kaip nepriklausomo asignavimų valdytojo statuso panaikinimų. Nepriklausomai nuo to, ar pertvarkymai būtų daromi dabartiniame fonde, ar steigiamas naujas Fondas, žiniasklaidos paramai skirto Fondo priskyrimas ministerijos valdymo sričiai būtų didelė klaida".
Šiam SRTRF nutarimui nepritarė keturių dalininkų atstovai (tarp jų - Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos bei Interneto žiniasklaidos asociacijos atstovės), kurios pareiškė, jog šios asociacijos remia Projektą tokį, kokį jį pateikė LR kultūros ministerija). Trijų dalininkų atstovai susilaikė. Atkreipiame Seimo Kultūros komiteto dėmesį į tai, kad Projekto Aiškinamajame rašte Kultūros ministerijos išdėstyti argumentai, esą žiniasklaidos sritis ir paramos žiniasklaidai skyrimas turi priklausyti šios ministerijos valdymo sričiai, nes esą tai yra sritis, kuri priskirtina vykdomajai valdžiai, neatitinka tikrovės. Nei žiniasklaida, nei paramos jai skyrimas niekada nebuvo ir, tikime, nebus ministerijos valdymo sritis. Projekto autoriai čia painioja Strateginio valdymo įstatymo sąvokas „valdymo sritis" ir „veiklos sritis". Ministerijos paminėti, tačiau aiškiau neišdėstyti „standartai", kurių esą pasiektų ministerija, gali būti užtikrinami teisės aktų nustatyta tvarka tiek šios, tiek ir kitų ministerijų veiklos srityje per nepriklausomą fondą, nes tokia yra žiniasklaidos specifika laisvoje ir demokratinėje šalyje, nepatenkanti į ministerijos valdymo sritį. Žiniasklaidai skirto paramos Fondo priskyrimas ministerijos valdymo sričiai akivaizdžiai neatitinka Aiškinamajame rašte paminėtos Vyriausybės programos bei jos nuostatų įgyvendinimo plano principinių punktų apie tokio fondo ir pačios žiniasklaidos nepriklausomumo stiprinimą. Siūlomas paramos žiniasklaidai (medijų) fondo priskyrimas Kultūros ministerijos valdymo sričiai neatsižvelgia nei į esamą patirtį, nei j srities specifiką, kadangi SRTRF veikla yra labiau horizontali (apima kelių ministerijų valdymo sritis - švietimo ir mokslo, krašto apsaugos ir kt.).
Kultūros ministerijos atstovas susirinkime teigė, kad ministerija esą nesiūlo panaikinti Fondo, kaip nepriklausomo asignavimų valdytojo, statuso, tačiau kita vertus pripažino, kad ministerija įrašyti aiškią nuostatą j Projektą dėl Fondo statuso neplanuoja. Aiškinamajame rašte Projekto autoriai neatsakė į klausimą, kodėl jie siūlo steigti naują Fondą, o ne pertvarkyti esamą, nors reformoms būtent esamo fondo pagrindu pritarė ir Medijų taryba prie Kultūros ministerijos. Konkretus nesutarimas yra tik dėl dalininkų skaičiaus. Aiškinamajame rašte tai net nenurodyta. Greta to, kad SRTRF dalininkai ir jo administracija iš esmės nepritaria Projekte numatytam Fondo nepriklausomumo mažinimui, jo teisinio statuso menkinimui, jame yra ir kitų atidžiai svarstytinų, itin abejotinų nuostatų, kurias vertėtų tobulinti, atsižvelgiant j dabartinio fondo daugiau kaip 25 metų veiklos patirtį:
galimai sumenkintų Fondo kultūros-šviečiamąją misiją, padidintų riziką skirti valstybės paramą komerciniams projektams žiniasklaidoje;
būti nepakankamas ir, skirtingai negu teigia Kultūros ministerija, Fondo veiklos skaidrumo rizikas gali tik padidinti, o ne sumažinti;
sumažinti ar net iš viso panaikinti kūrybinių sąjungų ]taką Fondo valdymui. 2.4. Aiškinamajame rašte nepagrysti Fondo tarybos sudėties keitimai ir Projekte lieka neaiški jos atskaitomybė. 2.5.
juridiniams, bet ir fiziniams asmenims labai apsunkintų paramos skyrimo valdymą, didintų neskaidrumo rizikas, chaosą ir galimai menkintų paramos skyrimo standartus; tokio pobūdžio siūlymus labai argumentuotai atmetė buvusių kadencijų Vyriausybės, kai svarstė Fondo konkursų organizavimo tvarką. Projekto autorių deklaruojamus žurnalistikos rėmimo tikslus, kuriuos siūlė tarptautinė konferencija Seime (tarp jos rezoliucijos rengėjų buvo ir SRTRF), galima pasiekti ir per paramos skyrimo tvarką juridiniams asmenims. 2.6. Lieka neaišku, kas ir kaip parengtų paramos skyrimo gaires (konkursų organizavimo tvarką), kurias numato galiojanti Vyriausybės programa; iš Projekto Aiškinamojo rašto aiškėja, kad Gaires vienašališkai rengtų ir tvirtintų Kultūros ministerija, nes Fondo veikla ir skiriamos paramos lėšos pagal Kultūros ministerijos pateiktą viziją būtų priskirta šios ministerijos valdymo sričiai. 2.7. Atkreipiame dėmes], kad įsteigus naują Fondą atsirastų realios papildomos grėsmės dėl paramos skyrimo pereinamuoju laikotarpiu ir dėl nenumatytos žalos pirmiausia kultūriniams, o taip pat ir regioniniams periodiniams leidiniams, kurių veikla yra jautriausia tokiai paramai; kiltų papildomos problemos dėl paramos modelio tęstinumo. 2.8. Nėra jokių aiškesnių garantijų dėl Fondo veiklai numatomų skirti viešųjų finansų ryšio su Fondo siekiamais tikslais (Kultūros ministerija nebuvo ir nėra iš tų ministerijų, kuriai suteikiama pirmenybė, ar kokie kiti privalumai skiriant valstybės biudžeto asignavimus - Fondo pašalinimas iš atskiros eilutės biudžeto rodiklių įstatymuose Fondo finansavimo tvarumo tikrai negarantuos, nors būtent tokio tvarumo siek] deklaravo Vyriausybės programa bei jos įgyvendinimo planas). Spręsti pagrindiniame komitete Žr. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos pastabų komentarą (3 punktas). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Tautinių mažumų departamentas prie LRV, 2023-01-308
Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės susipažino su Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 19(1) ir 19(2) straipsniais įstatymo straipsnių pakeitimo projektu (toliau – Projektas). Pažymėtina, kad Lietuvoje smarkiai išaugo nelietuvių tautybės gyventojų skaičius – nuo karo Ukrainoje ir protestų Baltarusijoje pradžios, ukrainiečių, baltarusių ir rusų tautybės pabėgėlių skaičius Lietuvoje jau sudaro virš 100 tūkst. Lietuvoje nuolat gyvenančios tautinės bendruomenės sudaro apie 14 proc. visų šalies gyventojų. Reaguojant į geopolitinius ir statistinius pokyčius, pastaruoju metu išaugo žiniasklaidos priemonių tautinių mažumų kalbomis skaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad Ministrų Komitetas, remdamasis Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamojo komiteto rekomendacijomis, 2019 m. kovo 27 d. priėmė Rezoliuciją CM/ResCMN(2019)43, kuria Lietuva raginama įgyvendinti tarptautines pastabas bei rekomendacijas. Tarp jų – stabilizuoti paramą mažumų žiniasklaidai per Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos paramos fondą, fonde numatant, inter alia, atskirą finansavimo eilutę, paskirtą tautinių mažumų žiniasklaidai.
Siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesą turėti profesionalią ir kokybišką bei socialiai atsakingą žiniasklaidą tautinių mažumų kalbomis bei būtinybę stiprinti visų Lietuvoje gyvenančių tautybių žmonių atsparumo propagandai ir media raštingumo įgūdžius, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikia siūlymus Projektui.
Fondo tarybą įtraukti žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis atstovą, atitinkamai koreguojant 28 straipsnio 6 punktą. Spręsti pagrindiniame komitete Komiteto nuomone, prioritetinės sritys (programos), pagal kurias būtų skiriama parama viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams, yra visuomenės informavimo srities, kuri Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330
„Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ priskirta kultūros ministro
kompetencijai, klausimai, todėl dėl žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis kaip prioritetinės srities, tautinių mažumų atstovo Medijų rėmimo fondo taryboje ir pan. siūlome galutinai apsispręsti pagrindiniame komitete. 2. Prezidento kanceliarija, 2023-02-028
informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (toliau – Projektas) Nr. XIVP-2355. 1.
numatyta informacijos prieinamumo kontekste svarbių nuostatų, tokių kaip įgyvendinamų projektų poveikio vertinimas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms (28 straipsnio 4 dalis), taip pat šių svarbių principų numatymo tarp Fondo prioritetinių sričių (28 straipsnio 15 dalis). Manome, kad informacijos prieinamumo didinimas turėtų būti ir horizontalus Fondo veiklos prioritetas. 2. Projektas taip pat nedetalizuoja, kas ir kokiu būdu nustato visuomenės informavimo raidos ir plėtros prioritetus, pagal kuriuos Fondas galėtų skelbti finansavimo programas, taip pat nedetalizuoja, kuria apimtimi į juos turėtų būti atsižvelgiama skelbiant šias programas. 3. Manytina, kad Projekto 28 straipsnio 4 dalį reikėtų praplėsti ir kitomis funkcijomis, kaip, pavyzdžiui, projektų vykdytojų konsultacijos, ekspertų išvadų teikimas Kultūros ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms visuomenės informavimo politikos klausimais. 4. Projekte nėra numatyta, kad Fondo Taryba sprendimus dėl projektų finansavimo ar stipendijų skyrimo priima tik atsižvelgusi į ekspertų rekomendacijas. Manytina, jog toks reguliavimas padidintų sprendimų priėmimo kokybę ir aktualumą. 5. Dabartinis projektas nenumato Tarybos pirmininko pareigybės ir, natūralu, tokios pareigybės funkcijų. Dėl šios priežastis Projektas nepateikia aiškios Fondo valdymo, sprendimų priėmimo struktūros, pavyzdžiui, kodėl numatant finansavimo programas dėl to sprendžia tik visuotinis dalininkų susirinkimas (kodėl nėra numatomas Fondo Tarybos vaidmuo), koks Fondo direktoriaus ir Tarybos, taip pat visuotinio dalininkų susirinkimo, Medijų tarybos prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos santykis ir pan. 6. Taip pat svarstytina, ar Tarybos sudarymas narius deleguojant (Projektas nenumato bendros delegavimo tvarkos), o ne juos renkant užtikrintų visavertį organizacijų ir visuomenės dalyvavimą Fondo veikloje.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, tikimės, jog Kultūros komiteto vasario 7 d. organizuojamuose klausymuose bus galimybė diskutuoti šiomis, taip pat ir kitomis svarbiomis temomis ir tikslinti pagal šių klausymų rezultatus Projektą konkrečiomis formuluotėmis, leisiančiomis užtikrinti Projektu Fondui keliamus visuomenei svarbius tikslus, taip pat pagarbaus atstumo principu grįstus Fondo valdymo mechanizmus. Spręsti pagrindiniame komitete Pritartume nuomonei, kad informacijos prieinamumo didinimas turėtų būti horizontalus Fondo veiklos prioritetas, tačiau dėl jo kaip prioritetinės srities, kitų Prezidentūros pastabų siūlome galutinai apsispręsti pagrindiniame komitete. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
mūsų visuomenės dalis, su Lietuva susijusi ilgalaikiais istoriniais ir kultūriniais saitais. Jos prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę ir ginant jos laisvę bei Nepriklausomybę. Sąjūdžio laikais visų Lietuvoje gyvenančių tautybių piliečiai įsijungė į tautinio atgimimo judėjimą: palaikė referendumą dėl sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, stovėjo Baltijos kelyje, gynė šalies Nepriklausomybę per 1991 m. sausio įvykius ir rugpjūčio pučo metu. Remiantis Lietuvos Respublikos 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, 2021 m. Lietuvoje gyveno
atstovai. Tai sudaro apie 15 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Tautinių mažumų kalbomis leidžiama, kuriama ir(ar) transliuojama Lietuvos žiniasklaida reikšmingai prisideda prie Lietuvos tautinių mažumų tautinio identiteto išsaugojimo, pilietiškumo ir lojalumo Lietuvos valstybei skatinimo bei yra svarbus įrankis kovojant su Kremliaus ir kitų nedraugiškų valstybių propaganda ir dezinformacija. Šios žiniasklaidos rėmimas yra Lietuvos valstybės pareigą. Pažymėtina, kad tautinių mažumų žiniasklaida nevisais atvejais patenka po regioninės žiniasklaidos sąvoka – Lietuvos lenkų ar baltarusių žiniasklaidos priemonės iš tikrųjų turi regioninės žiniasklaidos požymių, bet Lietuvos rusų, žydų ar ukrainiečių atveju – turint mintyje, jog šios mažumos paprastai pasiskirsto pakankamai tolygiai per visus regionus – jų žiniasklaidos priemonės turi labiau nacionalinės žiniasklaidos požymį. Be to, tautinių mažumų žiniasklaidos tikslai, veikimo modelis, orientacija į tam tikros etninės grupės problemų, laimėjimų nušvietimą, o ne į vietines aktualijas, leidžia ir įpareigoja šias žiniasklaidos grupes traktuoti atskirai nuo regioninės žiniasklaidos priemonių. Todėl tikslinga papildyti Medijų fondo remiamas prioritetines sritis ir šalia regioninės žiniasklaidos išskirti ir tautinių mažumų žiniasklaidą. Pasiūlymas: įstatymo projekto 8 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 28 straipsnio 15 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) regioninės ir tautinių mažumų žiniasklaidos; “ . Spręsti pagrindiniame komitete Prioritetinės sritys (programos), pagal kurias būtų skiriama parama viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams, yra visuomenės informavimo srities, kuri Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ priskirta kultūros ministro kompetencijai, klausimai, todėl dėl tautinių mažumų kaip prioritetinės srities siūlome galutinai apsispręsti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas : pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIVP-2355 ir siūlyti pagrindiniam komitetui - Kultūros komitetui - jį patobulinti, atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-03-158
: Projektu numatyta, kad Medijų rėmimo fondas skiria valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams pagal programas (prioritetines sritis), taip pat numato, kad parama gali būti skirta programoms, parengtoms Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus , ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo (28 straipsnio 15 dalis). Informacinis saugumas ir visuomenės atsparumo didinimas, kaip ir informacijos prieinamumas, turėtų būti horizontalus Fondo veiklos prioritetas, todėl sistemiškai siūlome Projekto 8 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 15 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros bei informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo.“. Pritarti
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-03-158
Argumentai : Atsižvelgiant į tai, kad karo, nepaprastosios padėties ar valstybės lygio ekstremaliosios padėties atveju gali būti reikalinga nukrypti nuo valstybės finansavimo paskirstymo, reikalavimų projektams, jų paraiškoms ir įgyvendinimui, siūlome Projektą papildyti trūkstamomis nuostatomis dėl vešiosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektų finansavimo karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju ar paskelbus mobilizaciją.
Pasiūlymas : Projekto 8 straipsniu įtvirtinamo 28 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip: „16. Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklėse nustatomas Fondo veiklai skiriamo valstybės finansavimo pagal šio straipsnio 15 dalyje numatytas programas paskirstymas, viešųjų konkursų tvarka, reikalavimai projektams, jų paraiškoms ir įgyvendinimui, taip pat kitos valstybės paramos administravimo ir teikimo sąlygos. Karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju ar paskelbus mobilizaciją, Fondo tarybos motyvuotu sprendimu prioriteto tvarka remiami viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektai, kuriais siekiama stiprinti visuomenės informacinį saugumą ir atsparumą .“
7Balsavimo rezultatai:
už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Dovilė Šakalienė. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas NSGK biuro patarėja (ES) Vilma Greckaitė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO kultūros komiteto PAGRINDINIO KOMITETO išvada DĖL Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19(1) ir 19(2) straipsniais įstatymo projekto nr. XIVP-2355 2023-03-29 Nr. 121-P-6 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto n ariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Mykolas Majauskas, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro patarėja, pavaduojanti vedėją, Deimantė Pukytė, patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, padėjėja Vaida Patiejūnienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Mindaugas Bundza, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos teisės skyriaus patarėjas Petras Grigalis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėja Vilma Greckaitė, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Matas Tamošaitis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė, Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula, Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė, asociacijos „Nacionalinė spauda“ pirmininkas Kęstutis Bulka, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Gabrielė Andrašiūnienė, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė, Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Gintaras Songaila, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas Ernest Alesin. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-221
Projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio
informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo pavadinimas, t. y. žodžiai „pakartotinio“ bei „duomenų“ turi būti sukeisti vietomis. Pritarti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalį siūlytina tikslinti taip:
„32. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų dokumentai – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję bet kokios formos tekstiniai, grafiniai, garsiniai ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą.“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-223
d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 1 punkte ir 11 dalies 1 punkte vietoj žodžių
„visoms Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms“
siūlytina įrašyti žodžius „visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse“ Pritarti Įstatymo projekto
tikslinti taip: „1) praneša elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams apie šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą informaciją.
Jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės jos pasiekti, policija vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/784 3 ir 4 straipsniais duoda motyvuotus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse teroristinį turinį panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms su teismo leidimu ;“. Įstatymo projekto
tikslinti taip (siūlyme atsižvelgta ir į Teisės departamento 4 pastabą): „1 ) gavę policijos privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse teroristinį turinį, privalo vykdyti Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3, 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus reikalavimus; “. 3.
2022-12-223
dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje prieš žodžius „privalomas nurodymas“ įrašytini žodžiai „iš kitos valstybės kompetentingos institucijos gautas“. Pritarti Įstatymo projekto
tikslinti taip: „10. Policija, siekdama gauti šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą leidimą duoti motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus pateikimo momento. Jeigu policija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo policijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų atlikti veiksmų slaptumą. įgyvendindama Reglamento (ES) 2021/784 4 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas dėl įvertinimo, ar iš kitos valstybės kompetentingos institucijos gautas privalomas nurodymas nepažeidžia šio reglamento ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos garantuojamų pagrindinių teisių ir laisvių, turi teisę kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių. “
2022-12-223
Nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalies 1 punkte nėra numatyta, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, gavę policijos privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse teroristinį turinį, privalo vykdyti ne tik Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus, tačiau ir 3 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus reikalavimus (t. y. tuo atveju, kai prieglobos paslaugų teikėjas dėl tam tikrų priežasčių negali įvykdyti nurodymo pašalinti turinį, jis, naudodamasis III priede pateiktu šablonu, apie tai nedelsdamas turėtų pranešti kompetentingai institucijai, kuri išdavė nurodymą pašalinti turinį). Pritarti Pažymėtina, kad 2
teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo yra tiesioginio taikymo, todėl siekiant jį įgyvendinti Įstatymo projekto rengimo metu buvo stengiamasi kuo mažiau jį perrašyti (pažymėtina, kad projektu keičiamo 19 straipsnio 11 dalies 4 punkte nurodyta bendra norma, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai taip pat vykdo kitas Reglamente (ES) 2021/784 nurodytas prieglobos paslaugų teikėjo pareigas.“).
Tačiau komiteto nuomone tikslinga atsižvelgti į šią pastabą pateikiant tiesiogines nuorodas į minėtas konkrečias Reglamento nuostatas, Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalies 1 punktą siūlytina dėstyti taip: „1 ) gavę policijos privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse teroristinį turinį, privalo vykdyti Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3, 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus reikalavimus;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-224 (191 )
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 191 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad didesnio dydžio ekonominę sankciją galima skirti, jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą padaro du ir daugiau kartų per metus nuo ekonominės sankcijos už jį paskyrimo, tuo tarpu šios dalies 3 punkte jau nustatoma, kad tuo atveju, kai prieglobos paslaugų teikėjo bendroji metinė apyvarta yra mažesnė už tam tikrą sumą, didesnio dydžio ekonominę sankciją galima skirti per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padarius pakartotinį pažeidimą. Kitaip sakant, įstatyme siūloma nustatyti skirtingas didesnės ekonominės sankcijos dydžio skyrimo sąlygas priklausomai nuo elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendrosios metinės apyvartos.
Manytina, kad toks reguliavimas yra nepagrįstas ir turėtų būti tikslintinas, suvienodinant didesnių ekonominių sankcijų skyrimo sąlygas prieglobos paslaugų teikėjams, neatsižvelgiant į jų veiklos pelningumą. Pritarti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 191 straipsnio
Valstybės narės užtikrina, kad sistemingai ar pakartotinai nevykdant pareigų pagal 3 straipsnio 3 dalį būtų taikomos finansinės sankcijos, kurių dydis gali siekti iki 4 % prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos.
“) įgyvendinti. Projekto iniciatoriai teigia, kad Įstatymo
projekto derinimo su institucijoms metu buvo nuspręsta „sistemingą ir pakartotinį“ nevykdymą įvardinti kaip „du ir daugiau kartų per metus“. Įstatymo projekte 191 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė
„per metus nuo ekonominės sankcijos“ yra parinkta pagal analogiją su
Elektroninių ryšių įstatymo 90 straipsniu, numatančiu ekonominių sankcijų taikymą (t. y. šiuo atveju nėra būtinas sistemingumo požymis, kurį numato Reglamentas). Komiteto nuomone, skirtingų sąlygų įtvirtinimas suponuoja Įstatymo taikymo problemas, todėl Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 191 straipsnio 2 dalies 3 punktą siūlytina tikslinti ir jį išdėstyti taip: „3) jeigu šios dalies 1 punkte nurodyta elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendra apyvarta yra mažesnė negu
(ES) 2021/784 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas padaromas du ir daugiau kartų per metus nuo ekonominės sankcijos už jį paskyrimo – iki 5 800 eurų. “ 6.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-224 (191 ) (2) (3) Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo19 1 straipsnio 2 dalyje policijai nustatoma galimybė skirti baudas už šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pažeidimą. Ta pati formuluotė pateikta ir keičiamo įstatymo19 1 straipsnio 3 dalyje, tik šiuo atveju galimybė bausti numatyta Ryšių reguliavimo tarnybai. Pastebėtina, kad už šį pažeidimą numatytos sankcijos, išskyrus vieną, nėra identiškos, kas suponuoja galimybę skirtingoms institucijoms už tą patį pažeidimą skirti skirtingas nuobaudas. Todėl siūlytina galimybę bausti dėl keičiamo įstatymo19 1 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo dėstyti atskirai ir numatyti už šį pažeidimą vienodas sankcijas. Pritarti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo19 1 straipsnį siūlytina papildyti nauja 4 dalimi: „
4Policija ir Ryšių reguliavimo tarnyba už šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pažeidimą gali skirti iki 14
500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną. Atitinkamai siekiant sistemiškai suderinti nuostatas tikslintinos 191 straipsnio 2 ir 3 dalys: „
1 dalies 1–4 punktuose nurodytus pažeidimus gali skirti šias baudas: “. „ 3 .
„
3. Ryšių reguliavimo tarnyba už šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytus pažeidimus gali skirti šias baudas:
“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2022-12-225 (192 )
keičiamo įstatymo 192 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„išnagrinėjusios“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio 1 dalį siūlytina tikslinti taip: „
1. Policija arba Ryšių reguliavimo tarnyba, išnagrinėjusios šio įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, turi teisę:
“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2022-12-225 (192 )
Siūlytina patikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodant konkrečius keičiamo įstatymo 191 straipsnyje nustatytus pažeidimus, kadangi pažeidimai nėra nustatyti visame minimame straipsnyje, o tik 191 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Pritarti Įstatymo projekto
straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlytina tikslinti taip: „2 ) nutraukti pažeidimo nagrinėjimą, kai nenustato šio įstatymo 191 straipsnyje straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų požymių, taip pat, kai paaiškėja, kad asmuo, dėl kurio pradėtas pažeidimo tyrimas, miręs (fizinio asmens atveju) arba išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (juridinio asmens atveju), ar suėjus ekonominės sankcijos skyrimo terminui. “
2022-12-225 (192 )
192 straipsnio 2 dalyje siūlytina išbraukti perteklinius ir klaidinančius žodžius „nurodyti šio straipsnio 9 dalies aprašuose“, nes ši formuluotė suponuoja, kad Lietuvos policijos generalinis komisaro ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos tvirtinamuose aprašuose nurodomi tik duomenys apie pažeidėją, tuo tarpu visi kiti privalomieji nutarimo turinio elementai, vardijami keičiamo įstatymo 192 straipsnio 2 dalyje, aprašuose nenurodomi.
Pritarti Įstatymo projekto
straipsnio 2 dalį siūlytina tikslinti taip: „
2. Išnagrinėjus pažeidimą, priimamas nutarimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo (neskyrimo) (toliau – nutarimas), kuriame turi būti nurodytas nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, nurodyti šio straipsnio 9 dalies aprašuose, pažeidimo faktinės aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą, pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas, priimtas sprendimas, jo apskundimo tvarka. “
2022-12-225 (192 )
192 straipsnio 9 dalis tikslintina aiškiai nustatant, ar šioje dalyje nurodyti subjektai tvirtina Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašus atskirai būtent jų vadovaujamai institucijai, ar, vis dėlto, jie bendru sprendimu tvirtina atskirai pažeidimų nagrinėjimo bei ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašus. Pritarti Įstatymo projekto
straipsnio 9 dalį siūlytina tikslinti taip: „
9. Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašus aprašą, pagal kurį pažeidimus nagrinėja ir ekonomines sankcijas skiria policija, tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras.
Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašą, pagal kurį pažeidimus nagrinėja ir ekonomines sankcijas skiria Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina ir Ryšių reguliavimo tarnybos taryba. “
2022-12-227
„(ar)“. Pritarti
2022-12-228
Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo
tarybos narį skiria Medijų taryba, o kitus 9 Fondo narius deleguoja atitinkamos viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančios organizacijos. Kadangi projekte nėra atskleisti jokie Fondo valdybos narių delegavimo (skyrimo) procedūrų skirtumai, priklausomai nuo juos deleguojančių (skiriančių) subjektų, šioje dalyje, reglamentuojant analogiškus savo turiniu teisinius santykius, siūlytina vartoti vienodą terminiją. Atsižvelgus į šio straipsnio 7 dalies nuostatas, galbūt tikslinga vartoti „skyrimo“, o ne „delegavimo“ sąvoką. Pritarti
2022-12-228
Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo
kadencija bus skaičiuojama ne kiekvienam Fondo tarybos nariui atskirai, o visai tarybai in corpore
2022-12-228
Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo
metų kadencijai renka (tvirtina) ir atšaukia Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių.
Pirma, visuotinis dalininkų susirinkimas nerenka Fondo valdybos narių – juos visus skiria 6 dalyje nurodyti subjektai. Antra, keičiamo įstatymo 28 straipsnyje nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių visos Fondo valdybos atšaukimą in corpore. Trečia, manytina, kad visuotinis dalininkų susirinkimas, patikrinęs ar visi paskirti Fondo valdybos nariai atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, tvirtina Fondo valdybos sudėtį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies pirmąjį sakinį siūlytina dėstyti taip: „Fondo tarybos sudėtį 4 metų kadencijai tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas“. Pritarti Siekiant išvengti galimo Fondo tarybos neveikimo, kai paskiriami įstatymo reikalavimų neatitinkantys Fondo tarybos nariai, projektą siūlytina papildyti Fondo tarybos veiklos nuostatomis, pagal kurias Fondo taryba veikia, jei yra paskirti ne mažiau kaip 7 jos nariai. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį siūloma papildyti atitinkamomis Fondo tarybos veiklos nuostatomis: „Fondo tarybos nariu asmuo netvirtinamas, jei nustatoma, kad jis neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju nustatomas 15 dienų terminas deleguoti į Fondo tarybą kitą asmenį, atitinkantį šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Fondo taryba veikia, jeigu yra paskirti ne mažiau kaip 7 jos nariai. Fondo taryba veikia tol, kol patvirtinama naujos sudėties Fondo taryba. Likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki Fondo t arybos kadencijos pabaigos, Fondo direktorius kreipiasi į Fondo t arybos narius skiriančias organizacijas dėl naujų narių skyrimo į Fondo t arybą.“
2022-12-228
tarybos kadencijai“. Pritarti 16.
2022-12-228
dalyje nurodytam subjektui paskyrus kitą Fondo tarybos narį ir Fondo visuotinam dalininkų susirinkimui patvirtinus naujos sudėties tarybą“. Pritarti iš dalies Kadangi Fondo taryba gali veikti paskyrus ne mažiau kaip 7 jos narius, pastabai pritartina iš dalies, nustatant, kad Fondo dalininkų susirinkimas patvirtina ne naujos sudėties Fondo tarybą, o tarybos narį: „4) šio straipsnio 6 dalyje nurodytam subjektui kitą Fondo tarybos narį ir Fondo visuotinam dalininkų susirinkimui jį patvirtinus;“
2022-12-228
Svarstytina, ar siekiant aiškumo bei tinkamos ir nenutrūkstamos Fondo tarybos veiklos užtikrinimo, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnis neturėtų būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis naujos sudėties Fondo tarybos sudarymo sąlygas bei tų atvejų, kai pasibaigus senos sudėties tarybos kadencijai nauja taryba dar nesudaryta ir nepatvirtinta, reglamentavimą. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, Įstatymo p rojekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalis papildyta atitinkamomis Fondo tarybos veiklos nuostatomis (žr. prie Seimo Teisės departamento 14 pastabos). 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-228
įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, o į šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalį. Pritarti
2022-12-2211 3,4 Projekto 11 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 192 straipsnio 9 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 11 straipsnio 4 dalies formuluotei (beje, projekto 7 straipsniu keičiamame įstatymo 27 straipsnyje jokie įgyvendinamieji teisės aktai nėra numatyti). Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-2211 Projekto 11 straipsnis pildytinas įstatymo įgyvendinimo nuostatomis dėl viešosios įstaigos Medijų rėmimo fondo steigimo. Pritarti Įstatymo projekto 11 straipsnį siūlome papildyti ir išdėstyti taip:
„
1Šio įstatymo 7 ir 8 straipsniai įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos policijos generalinis komisaras ir Ryšių reguliavimo tarnybos taryba iki 2023 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 192 straipsnio 9 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2023 m. liepos 1 d.
priima šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 16 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Valstybė, kurios kaip Fondo steigėjos ir dalininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d. įsteigia viešąją įstaigą Medijų rėmimo fondą. 5.
iešosios informacijos rengėjai, iš v iešosios įstaigos „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ gavę finansavimą projektų įgyvendinimui 2023 metams, galutines projektų finansines ir įgyvendinimo ataskaitas v iešajai įstaigai „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ pateikia ne vėliau, kaip iki 2024
d. 6. Valstybės, kaip v iešosios įstaigos „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ dalininkės, teises ir pareigas gyvendinanti institucija ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio31 d. perduoda dalininko teises Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais. 7. Valstybės parama per viešąją įstaigą Medijų rėmimo fondą pradedama teikti ne vėliau kaip 2024 metais.“
2 Pažymėtina, jog vietoj dabar galiojančiame keičiamo įstatymo 28 straipsnyje numatyto Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pagal projekto 8 straipsnį būtų steigiamas naujas juridinis asmuo – Medijų rėmimo fondas, kuris atliktų ir dalį panašių funkcijų bei būtų finansuojamas iš tų pačių šaltinių. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio pakeitimas (kuriuo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas pakeičiamas Medijų rėmimo fondu) įsigaliotų 2023 m. gegužės 1 d., tačiau jokių nuostatų, reglamentuojančių Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo iki 2023 m. balandžio 30 d. remtų projektų tolimesnę eigą, nesiūloma nustatyti. Siekiant teisinio tikrumo bei sklandaus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamų projektų finansavimo, projektas pildytinas atitinkamomis nuostatomis, sureguliuojančiomis minėtus teisinius santykius. Pritarti 22.
2022-12-22 8,11 Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo 2 priede viešajai įstaigai Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui yra nustatyti konkretūs valstybės biudžeto asignavimai
straipsnio 2 dalį viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas būtų pakeista kita viešąja įstaiga Medijų rėmimo fondas, kartu su projektu teiktinas ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Nepritarti Keisti Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą netikslinga, nes Medijų rėmimo fondas valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir
(ar) skleidėjams pradės teikti 2024 metais. Atsižvelgiant į tai, finansavimas Medijų rėmimo fondui turėtų būti numatytas ne 2023 metų, bet 2024 metų biudžete. Todėl atitinkami pakeitimai turėtų būti atliekami rengiant Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-2211 1,2 Atsižvelgus į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, svarstytina, ar projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos įstatymo ir atskirų jo straipsnių įsigaliojimo datos –
Dėl Įstatymo projekto dalies, susijusios su 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo įgyvendinimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reglamentas įsigaliojo 2022 m. birželio 7 d., todėl Įstatymo projekto nuostatos dėl Reglamento turėtų būti priimtos ir įsigalioti kuo anksčiau. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
žiniasklaidos asociacija 2023-01-258
Vyriausybės siekį nuo 2024 m. pereiti prie naujai įkurto Medijų rėmimo fondo, po pereinamojo laikotarpio nuo 2023 m. gruodžio 31 d. naikinant dabartinį SRTRF. Naujienų portalų nuomone, tai yra sveikintina, nes pokyčiai būtini. Taip pat dėkojame šio projekto rengėjai - Kultūros ministerijai, kuri atsižvelgė į dalį anksčiau jau išsakytų asociacijos pasiūlymų ir patobulino pirminę fondo koncepciją bei teisės akto formuluotes. Visgi į kai kuriuos pasiūlymus, kurie, mūsų nuomone, yra labai svarbūs, nebuvo atsižvelgta. Deja, kol kas neatsižvelgta į siūlymus sudaryti galimybes visoms skirtingoms žiniasklaidos priemonių grupėms dalyvauti naujojo fondo konkursuose ir teikti paraiškas dėl projektų rėmimo. Pagal dabartinį įstatymo projektą, aiškiai numatyta tik tai, kad tokias teises ir galimybes turi regioninė, literatūros bei meno žiniasklaida. Tuo tarpu nacionalinė žiniasklaida neįtraukiama ir, naujienų portalų nuomone, taip yra diskriminuojama. Tai reiškia, kad norint teikti paraiškas dėl projektų finansavimo nacionalinės žiniasklaidos atstovams, tektų nuolat ieškoti su kuo iš regioninės, literatūros ar meno žiniasklaidos sudaryti konsorciumus, norint atitikti reikalavimus ir teikti paraiškas projektams įgyvendinti, kai regioninei, nacionalinei ir meno žiniasklaidai to nereikėtų daryti. IŽA narių nuomone, tai sukuria nelygias konkurencines galimybes ir sukuria išskirtinumą kitoms žiniasklaidos grupėms, kurios yra jau įtrauktos į įstatymo projektą. 28 straipsnio 15 dalyje du kartus kalbama apie žiniasklaidą (kultūrinę ir regioninę). Ir tik 3 punkte vietoje žiniasklaidos vartojama žurnalistikos sąvoka.
Tai yra nenuoseklu ir diskriminuoja nacionalinę žiniasklaidą, kuri taip pat turėtų būti remiama, įtraukiant ją atskiru punktu. Dėl naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos turi būti patikslinta, kad remiami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (pvz., turintys tiriamosios žurnalistikos skyrių). Pasiūlymas:
Papildyti 28 straipsnio 15 dalį 3 punktu, pakeisti 4 punktą ir 28 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip:
„15. Fondas skiria paramą viešosios informacijos
rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams pagal šias programas (prioritetines sritis):
1) kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių (t. y. leidinių, kurių ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti);
2) regioninės žiniasklaidos;
3) nacionalinės žiniasklaidos;
4) naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos (fiziniai ir juridiniai asmenys);
5) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo.“ Nepritarti Nagrinėjamu atveju Įstatymo projekte neturėtų būti išvardytos visos žiniasklaidos sritys, bet nurodytos prioritetinės sritys, kurias remti valstybės požiūriu yra svarbiausia. Prioritetinės paramos sritys VIĮ projekte pasiūlytos atsižvelgiant į 2021 m. gegužės 6–7 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje [1] priimtas baigiamąsias nuostatas žiniasklaidos rėmimo tobulinimui, kuriomis siūlyta remti tris prioritetines žiniasklaidos sritis: (1) regioninės žiniasklaidos; (2) kultūrinės žiniasklaidos; (3) naujienų ir tiriamosios žurnalistikos.
Pagal VIĮ projektą finansavimo sąlygos bus detalizuotos Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklėse , kurių projektas rengiamas Kultūros ministerijos sudarytoje darbo grupėje. Iš šiuo metu darbo grupėje pasiektų rezultatų aišku, kad nacionalinės žiniasklaidos projektai galės pretenduoti į dvi iš pirmiau aptartų sričių (programų). Taip pat netikslingas fizinių ir juridinių asmenų detalizavimas naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos programoje, kadangi pareiškėjams keliami reikalavimai ir finansavimo sąlygos bus detalizuotos Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklėse. Apie tai buvo plačiau diskutuota Komiteto klausymų metu. 2. Visuomenės informavimo etikos asociacija (VIEA) 2023-01-30 7,8
(1) (16) Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – VIEA), jungianti devynias žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijas (Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija) ir Kultūros periodinių leidinių asociacija yra susipažinusios ir išdiskutavusios siūlomą esamo Spaudos, radijo ir televizijos fondo pertvarkos modelį ir iš esmės pritaria teikiamam Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19(1) ir 19(2) straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-2355 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama įkurti naują Medijų rėmimo fondą.
dienomis vykusios tarptautinės konferencijos „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ baigiamoji rezoliucija tapo pagrindu sukurti siūlomą Medijų rėmimo fondo struktūrą, valdymo principus ir remiamas prioritetines sritis. Rezoliucijoje buvo nutarta remti ne tik projektus, bet kartu įteisinti ir lankstesnes rėmimo formas, kurios teigiamai atsilieptų kokybiško turinio plėtotei. Svarbu paminėti, jog buvo pritarta ir prioritetinių veiklų, kurios tiesiogiai nėra turinio kūrimas, rėmimui. Praėjusiais metais periodinių leidinių leidėjų ir Vyriausybės kanceliarijos, Susisiekimo bei Kultūros ministerijų daugkartiniuose susitikimuose buvo sprendžiama periodinių leidinių prenumeratos pristatymo kompensavimo mechanizmo klausimas. Šiuo metu valstybė iš dalies kompensuoja prenumeratos pristatymą mažų miestų ir kaimų skaitytojams per AB „Lietuvos paštas“. Bendruose leidėjų ir vyriausybės bei ministerijų atstovų susitikimuose buvo akcentuota, kad nuo 2024 metų periodinių leidinių prenumeratos kompensavimas turėtų vykti per naujai įsteigtą Medijų rėmimo fondą. Remiamos galėtų būti ir kitos svarbios veiklos sritys, kaip antai: archyvų skaitmenizavimas, siuntimo paslaugos transliuotojams ir pan. Pateiktame Įstatymo projekte nėra akcentuota, kad remiama ne tik turinio kūrimas ir sklaida, bet ir atitinkamos veiklos, todėl VIEA ir Kultūros periodinių leidinių asociacija siūlo: papildyti Įstatymo projektą sekančiomis šiomis nuostatomis. Siūlome papildyti 7 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams
1.
Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektus ir veiklą pagal šio įstatymo 28 straipsnio 15 dalyje nurodytas programas (prioritetines sritis). Valstybės parama teikiama viešųjų konkursų tvarka per viešąją įstaigą Medijų rėmimo fondą (toliau – Fondas). Fondui lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. 2. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pažeidimą, vienerius metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos laikomas rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju. 3. Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, kuris laikomas padaręs rimtą profesinį pažeidimą, šiame straipsnyje nurodyta parama negali būti teikiama.“ Taip pat, siūlome papildyti 8 straipsnio 1 punktą ir išdėstyti jį taip:
misija – remti visuomenei ir valstybei reikšmingo, kokybiško, etiško ir politiškai neutralaus turinio visuomenės informavimo priemonėse kūrimą, ir sklaidą ir veiklą. Fondo tikslas – siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje teikiant valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, užtikrinant racionalų ir pagrįstą valstybės lėšų panaudojimą. Taip pat, siūlome papildyti 8 straipsnio 15 punktą ir išdėstyti jį taip: 15.
Fondas skiria paramą viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams ir veiklai pagal šias programas (prioritetines sritis):
1) kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių (t. y. leidinių, kurių ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti);
2) regioninės žiniasklaidos;
3) naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos;
4) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo. Pritarti iš dalies Įstatymo p rojekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant Fondo misiją reikėtų papildyti, nurodant, kad viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklą: „1. Fondo misija – remti visuomenei ir valstybei reikšmingo, kokybiško, etiško ir politiškai neutralaus turinio visuomenės informavimo priemonėse kūrimą, sklaidą ir viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų veiklą.“
asociacija 2023-01-318
IR 192 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas buvo rengiamas jau seniai ir sulaukė didelio žiniasklaidos sektoriaus dėmesio. Įvairios darbo grupės dirbo ties šiais pakeitimais, bet Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis atstovai prašo dėmesio jų galimiems pageidavimams ir poreikiams. Statistikos departamentas nurodo, kad pagal 2021 metų surašymą rusų tautybės gyventojų dalis sudaro 5 procentus, lenkų dalis 6,5 procentų, baltarusių 1 procentas, ukrainiečių 0,5 procento.
Surašymo duomenys taip pat parodė, kad tarp miesto gyventojų rusų, baltarusių ir ukrainiečių dalis didesnė nei tarp kaimo gyventojų, o lietuvių ir lenkų – atvirkščiai: tarp kaimo gyventojų didesnė nei tarp miesto. Migracijos departamento turima statistika rodo, kad 2023 m. pradžioje Lietuvoje buvo registruoti 100 184 kitų valstybių piliečiai. Didžiausią Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalį sudaro Ukrainos piliečiai –
šalyje. Antra pagal skaitlingumą užsieniečių bendruomenė – Baltarusijos piliečiai. Jų Lietuvoje registruota 48 804. Trečioje vietoje – Rusijos piliečiai, 15 706. Pažymėtina, kad daugiau nei pusė tokių rusų Lietuvoje apsigyveno prieš keletą dešimtmečių, t.y., gerokai anksčiau nei prasidėjo invazija Ukrainoje ir agresorei Rusijai imtos taikyti įvairios sankcijos. Šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai iš viso sudarė 6,67 proc. visų mūsų šalies gyventojų. Milžiniška dalis šių piliečių rusų kalbą Lingua franca. Nuolat daugėja užsieniečių, kurie naujienas apie Lietuvą gauna tik angliškai, taip pat auga skaičius ir naujų imigrantų iš buvusios Sovietų Sąjungos. Siekiant užtikrinti profesionalios ir kokybiškos bei socialiai atsakingos žiniasklaidos ir žurnalistikos vystymą, 2019 m. buvo įkurta Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija.
Šiuo metu Lietuvoje veikia: dvi radijo stotys rusų kalba (RADIO R – nacionalinė, Raduga – regioninė), radijo stotis lenkų kalba (Znad Wilii – Vilniaus apskr. ir internetu), laikraštis Klaipėda, savaitraštis Ekspress Nedelia, Pensioner rusų kalba, Kurier Wilienski lenkų kalba, portalai the Lithuania Tribune, EN.15min ir EN.Delfi anglų kalba, ZW.lt, Ru.Delfi.Lt, Visaginietis, TTS, news.radior.lt, Televizinė žinių tarnyba TVP Wilno ir kt. Šios informacijos priemonės yra puikiai žinomos ir mielai naudojamos daugiau Lietuvos gyventojų kaip pirminis informacijos šaltinis apie Lietuvą. Asociacijos steigėjai yra UAB Znad Wilii radijo stotis, Viešoji įstaiga „Baltoscandia Media“, UAB RADIOCENTRAS. Pagrindinis asociacijos tikslas yra užtikrinti profesionalios ir kokybiškos informacijos sklaidą apie įvykius Lietuvoje, svarbiausius politinius sprendimus ir padėti suartinti Lietuvos piliečius valstybei svarbiais klausimais. Profesionali, kokybiška ir jaučianti reikalinga žiniasklaida Lietuvos tautinių bendrijų kalbomis yra stiprus valstybės ramstis hibridinių grėsmių akivaizdoje. Matome būtinybę išskirti žiniasklaidą tautinių bendrijų kalbomis ir dėl jų gebėjimo skleisti informaciją ne tik vidaus rinkai, bet ir į kitas valstybes. Dar vienas svarbus aspektas – imigrantai Lietuvoje, kurių skaičius auga kasmet. Tai nauji imigrantai iš Rytų Europos bei Azijos, kuriems būtina turėti informaciją apie mūsų šalį. Visos išvardintos žiniasklaidos priemonės registruotos Lietuvoje ir daug metų bendradarbiauja su Lietuvos institucijomis.
Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija, atstovaudama žiniasklaidos priemones rusų, lenkų, anglų kalbomis, prašo atkreipti dėmesį į mūsų teikiamas pastabas:
mažumų gyvenančiu Lietuvoje atstovams (didinant media raštingumą ir stiprinant /išnaudojant žiniasklaidą tautinių bendrijų kalbomis) ir/arba programa tautinių mažumų gyvenančių Lietuvoje kalbomis (apimant visas fondo programas). Taip pat 28 straipsnio 6 punkte numatyti žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis dalyvavimą fondo veikloje, suteikiant galimybę rinkti fondo tarybos narį kartu su Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu. Asociacija yra pasirengusi konstruktyviam ir aktyviam dialogui. Pritarti
rėmimo fondas“ 2023-02-018
(toliau – SRTRF) dalininkų susirinkimas ir administracija apsvarstė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parengtą ir LR Seimo plenariniame posėdyje prieš šv. Kalėdas pateiktą įstatymo projektą Nr. XIVP-2355 (toliau tekste – Projektas) numatytą naują medijų rėmimo modelį ir tam skirtą naują „Medijų rėmimo fondą“ (toliau tekste – Fondas). Atsižvelgdamas į Projekte siūlomą ir jo Aiškinamajame rašte aprašytą pakeitimą – panaikinti naujo Fondo atskaitomybę Lietuvos Respublikos Seimui (išbraukiant galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 28 str. 16 dalį), ir taip pavesti Fondo veiklą Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos valdymo sričiai (žr. Aiškinamojo rašto 1.1. skyriaus 6, 7, 8 pastraipas), SRTRF dalininkų susirinkimas priėmė nutarimą:
„Nepritarti Projektui tiek, kiek jis siūlo panaikinti nepriklausomų statusų.
Fondo atskaitomybės įstatymų automatiškai reiškia Fondo, kaip nepriklausomo asignavimų valdytojo statuso panaikinimų. Nepriklausomai nuo to, ar pertvarkymai būtų daromi dabartiniame fonde, ar steigiamas naujas Fondas, žiniasklaidos paramai skirto Fondo priskyrimas ministerijos valdymo sričiai būtų didelė klaida“. Šiam SRTRF nutarimui nepritarė keturių dalininkų atstovai (tarp jų – Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos bei Interneto žiniasklaidos asociacijos atstovės), kurios pareiškė, jog šios asociacijos remia Projektą tokį, kokį jį pateikė LR kultūros ministerija). Trijų dalininkų atstovai susilaikė. Atkreipiame Seimo Kultūros komiteto dėmesį į tai, kad Projekto Aiškinamajame rašte Kultūros ministerijos išdėstyti argumentai, esą žiniasklaidos sritis ir paramos žiniasklaidai skyrimas turi priklausyti šios ministerijos valdymo sričiai, nes esą tai yra sritis, kuri priskirtina vykdomajai valdžiai, neatitinka tikrovės. Nei žiniasklaida, nei paramos jai skyrimas niekada nebuvo ir, tikime, nebus ministerijos valdymo sritis. Projekto autoriai čia painioja Strateginio valdymo įstatymo sąvokas „valdymo sritis“ ir „veiklos sritis“. Ministerijos paminėti, tačiau aiškiau neišdėstyti „standartai“, kurių esą pasiektų ministerija, gali būti užtikrinami teisės aktų nustatyta tvarka tiek šios, tiek ir kitų ministerijų veiklos srityje per nepriklausomą fondą, nes tokia yra žiniasklaidos specifika laisvoje ir demokratinėje šalyje, nepatenkanti į ministerijos valdymo sritį. Žiniasklaidai skirto paramos Fondo priskyrimas ministerijos valdymo sričiai akivaizdžiai neatitinka Aiškinamajame rašte paminėtos Vyriausybės programos bei jos nuostatų įgyvendinimo plano principinių punktų apie tokio fondo ir pačios žiniasklaidos nepriklausomumo stiprinimą.
Siūlomas paramos žiniasklaidai (medijų) fondo priskyrimas Kultūros ministerijos valdymo sričiai neatsižvelgia nei į esamą patirtį, nei j srities specifiką, kadangi SRTRF veikla yra labiau horizontali (apima kelių ministerijų valdymo sritis – švietimo ir mokslo, krašto apsaugos ir kt.). Kultūros ministerijos atstovas susirinkime teigė, kad ministerija esą nesiūlo panaikinti Fondo, kaip nepriklausomo asignavimų valdytojo, statuso, tačiau kita vertus pripažino, kad ministerija įrašyti aiškią nuostatą į Projektą dėl Fondo statuso neplanuoja. Aiškinamajame rašte Projekto autoriai neatsakė į klausimą, kodėl jie siūlo steigti naują Fondą, o ne pertvarkyti esamą, nors reformoms būtent esamo fondo pagrindu pritarė ir Medijų taryba prie Kultūros ministerijos. Konkretus nesutarimas yra tik dėl dalininkų skaičiaus. Aiškinamajame rašte tai net nenurodyta. Greta to, kad SRTRF dalininkai ir jo administracija iš esmės nepritaria Projekte numatytam Fondo nepriklausomumo mažinimui, jo teisinio statuso menkinimui, jame yra ir kitų atidžiai svarstytinų, itin abejotinų nuostatų, kurias vertėtų tobulinti, atsižvelgiant j dabartinio fondo daugiau kaip 25 metų veiklos patirtį:
kultūros-šviečiamąją misiją, padidintų riziką skirti valstybės paramą komerciniams projektams žiniasklaidoje; 2.2. Siūlomas trijų dalininkų skaičius gali būti nepakankamas ir, skirtingai negu teigia Kultūros ministerija, Fondo veiklos skaidrumo rizikas gali tik padidinti, o ne sumažinti;
panaikinti kūrybinių sąjungų įtaką Fondo valdymui. 2.4.
ir Projekte lieka neaiški jos atskaitomybė. 2.5. Siūlomas paramos modelis ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims labai apsunkintų paramos skyrimo valdymą, didintų neskaidrumo rizikas, chaosą ir galimai menkintų paramos skyrimo standartus; tokio pobūdžio siūlymus labai argumentuotai atmetė buvusių kadencijų Vyriausybės, kai svarstė Fondo konkursų organizavimo tvarką. Projekto autorių deklaruojamus žurnalistikos rėmimo tikslus, kuriuos siūlė tarptautinė konferencija Seime (tarp jos rezoliucijos rengėjų buvo ir SRTRF), galima pasiekti ir per paramos skyrimo tvarką juridiniams asmenims. 2.6. Lieka neaišku, kas ir kaip parengtų paramos skyrimo gaires (konkursų organizavimo tvarką), kurias numato galiojanti Vyriausybės programa; iš Projekto Aiškinamojo rašto aiškėja, kad Gaires vienašališkai rengtų ir tvirtintų Kultūros ministerija, nes Fondo veikla ir skiriamos paramos lėšos pagal Kultūros ministerijos pateiktą viziją būtų priskirta šios ministerijos valdymo sričiai. 2.7. Atkreipiame dėmesį, kad įsteigus naują Fondą atsirastų realios papildomos grėsmės dėl paramos skyrimo pereinamuoju laikotarpiu ir dėl nenumatytos žalos pirmiausia kultūriniams, o taip pat ir regioniniams periodiniams leidiniams, kurių veikla yra jautriausia tokiai paramai; kiltų papildomos problemos dėl paramos modelio tęstinumo. 2.8. Nėra jokių aiškesnių garantijų dėl Fondo veiklai numatomų skirti viešųjų finansų ryšio su Fondo siekiamais tikslais (Kultūros ministerija nebuvo ir nėra iš tų ministerijų, kuriai suteikiama pirmenybė, ar kokie kiti privalumai skiriant valstybės biudžeto asignavimus – Fondo pašalinimas iš atskiros eilutės biudžeto rodiklių įstatymuose Fondo finansavimo tvarumo tikrai negarantuos, nors būtent tokio tvarumo siekį deklaravo Vyriausybės programa bei jos įgyvendinimo planas).
Nepritarti (Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė
Įstatymo projekte nesiūloma naujai steigiamo Medijų rėmimo fondo atveju panaikinti ar keisti nepriklausomo asignavimų valdytojo statusą, t. y. šiuo aspektu medijų rėmimo modelio status quo nekeičiamas. Šiuo aspektu SRTRF dalininkų nutarimas suformuluotas remiantis klaidinga prielaida („Nepritarti Projektui tiek, kiek jis siūlo panaikinti nepriklausomą statusą.“), kuri toliau tendencingai ir neteisingai plėtojama („Fondo pašalinimas iš atskiros eilutės biudžeto rodiklių įstatymuose Fondo finansavimo tvarumo tikrai negarantuos.“). Pažymėtina, kad VIĮ projekto aiškinamajame rašte yra referuojama į Valstybės kontrolės 2012 m. audito ataskaitoje pateiktas išvadas, kurios atitinka objektyvią tikrovę ir tam tikrais aspektais tebėra aktualios SRTRF veikloje. SRTRF neabejotinai veikia kultūros ministrui priskirtoje valdymo srityje – pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ viena iš kultūros ministrui pavestų valdymo (ne veiklos) sričių yra visuomenės informavimas, o SRTRF veiklos teisinis reguliavimas nustatytas būtent Visuomenės informavimo įstatyme. Medijų rėmimo modelio atnaujinimo alternatyvos aptartos Įstatymo projekto aiškinamojo rašto
rėmimo – fondą. Apie tai buvo plačiau diskutuota klausymų Seimo Kultūros komitete metu. 5.
2022-02-028
Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano[l] 2.7.3 prioritetą „Atnaujinti medijų rėmimo modelį, užtikrinantį paramos tvarumą, žiniasklaidos nepriklausomumą ir prioritetines paramos sritis", prieš 2023 m. vasario 7 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje numatytus surengti klausymus dėl Vyriausybės pateiktų Seimui įstatymų projektų, nori dar kartą išsakyti savo pastebėjimus, kad vykdant įstatymo pakeitimo įstatyme numatytus pokyčius kyla reali grėsmė jog atnaujinus medijų rėmimo modelio administravimą, įkuriant naują Fondą, galima dar didesnė vykdomosios valdžios bei politikų įtaką žiniasklaidai per medijų finansavimą, kas yra ydinga demokratijos požiūriu ir gali sukelti korupcijos riziką, ypač politinės. Siūlome atnaujintą medijų rėmimo modelį vykdyti per jau trečią dešimtmetį veikiantį „Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą“ (SRTRF), kuris atstovauja platų visuomenės, žiniasklaidos ir kultūros lauką, turėdamas 21 dalininką, kurie iš esmė labiau atlieka stebėtojų tarybos funkciją, nes dėl finansavimo skyrimo sprendžia Fondo Taryba, į kurią narius deleguoja organizacijos numatytos įstatyme (kuriuos in corpore SRTFRF dalininkai tik tvirtina), o finansavimo bendruosius konkursų nuostatus tvirtina Vyriausybė, o ne SRTRF dalininkai. Tad SRTRF dalininkų susirinkimo sprendimui realiai lieka tik Fondo direktoriaus rinkimai ir tvirtinimas, o pats Fondas atskaitingas Seimui.
Primename, kad pagal šiuo metu galiojantį įstatymą „Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti su Seimo Kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė“, o pagal siūlomą naują variantą
„Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija.“, tad labai realu, kad Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles tvirtins venas iš trijų dalininkų – Kultūros ministerija (KM). Priėmus įstatymo pataisas susijusias su Vyriausybės programoje numatyto medijų finansavimo modelio (o ne administravimo) atnaujinimu SRTRF fondas galėtų būti pervadintas į „Medijų fondą“, išlaikant tą patį juridinį statusą bei dalininkus, tik atnaujinat jo pavadinimą, taip labiau atliepiant finansavimo programų tikslus. Išlaikant finansavimą per esamą SRTRF žiniasklaidos finansavimas liktų atskira Valstybės biudžeto dalimi, nes esamas SRTRF yra Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų sąraše, o įkūrus naują Fondą, nesvarbu koks būtų jo teisinis statusas, šio finansavimas taptų Kultūros ministerijos biudžeto dalimi, taip susitirpinant Kultūros ministerijos, kaip vieno iš trijų naujojo Fondo dalininkų, politinę įtaką medijų finansavimui.
Dar atkreiptinas dėmesys, kad siūlomo įstatymo pakeitimo įstatymo 28 straipsnio „Medijų rėmimo fondas“ 20 dalis numato „Fondo vidaus auditą ne rečiau kaip kartą per 3 metus atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos centralizuoto vidaus audito tarnyba, valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą ne rečiau kaip kartą per 5 metus atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.“ Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytas šis SRTRF atsiskaitomumas: „Fondas kiekvienais metais spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.“ Kultūros ministerijos teisėkūrai pateikti pasiūlymai ir argumentai, pagal kuriuos numatyta steigti naują Medijų rėmimo fondą, kurio steigimui pritrūko balsų, svarstant tai KM „Medijų taryboje“, nors Kultūros ministerija ir pateikia šią visuomenę ir sprendimų perėmėjus klaidinančią informaciją, akivaizdžiai mažina šio fondo ar bendrai – valstybės paramos žiniasklaidai mechanizmo nepriklausomumą. Aukščiau išdėstyti tik keli valstybės vaidmens didėjimo pavyzdžiai, per didėjantį Kultūros ministerijos dalyvavimą medijų rėmimo modelio administravime, paneigiantys Kultūros ministerijos 2023 01 30 atsakyme Nr. S2-165 (į LMKA 2022 08 19 raštą Nr. 14) išdėstytus teiginius, kuriais bandoma teigti, kad: „valstybės vaidmuo per Kultūros ministerijos dalyvavimą didinamas tik tose naujojo fondo veiklos srityse (t. y. lėšų panaudojimo, atskaitingumo, veiklos efektyvumo)“.
Valstybės vaidmuo per Kultūros ministerijos dalyvavimą didės visose naujojo fondo veiklos sferose, nes siūlomo įstatymo pakeitimo įstatymo 28 straipsnio
„Medijų rėmimo fondas“ antroji dalis numato: „Fondo dalininkai Fondo valdyme
dalyvauja lygiomis dalimis“ ir iš šiuo metu valstybei esant vienai dalininkei iš dvidešimt vieno dalininko ji taps viena dalininke iš trijų, įvertinant, kad valstybei naujame fonde atstovaus Kultūros ministerija, kuriai vadovauja politinio pasitikėjimo komanda, kuri turi papildomus jai suteikiamus, jau anksčiau minėtus, svertus tiek tvirtinant Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles, tiek numatant kiek kokiai programai bus skiriama finansavimo, įgyjanti tiesioginį poveikį įvairioms Fondo funkcijoms, bei akivaizdų pranašumą prieš kitus du dalininkus. Tuo pačiu norime informuoti, kad Kultūros ministerijos 2023 01 30 atsakyme Nr. S2-165 (į LMKA 2022 08 19 raštą Nr. 14) pateikta informacija „Kultūros ministerija primena, kad LMKA buvo siūloma tapti viena iš šio fondo dalininkių, tačiau tokio pasiūlymo ji nepriėmė.“ neatitinka tikrovės ir klaidina sprendimų priėmėjus, nes Kultūros ministerija nei karto nebuvo atsiuntusi oficialaus pasiūlymo LMKA tapti naujai kuriamo fondo dalininke. Tuo pačiu abejonių kelia to pačio Kultūros ministerijos rašto teiginys „šie projektai susiję su Lietuvos žiniasklaidos (medijų) paramos modelio atnaujinimu, parengimo priežastys buvo išsamiai aptartos šių įstatymų projektų aiškinamajame rašte; šiame rašte, be kita ko, aptartos ir Medijų rėmimo fondo steigimo alternatyvos (žr.
išdiskutuotos įvairiuose pasitarimuose iki projektų parengimo.“, neįvardijus kur ir kaip buvo „plačiau išdiskutuota“, nes platesnių viešų diskusijų išties pasigedome, o tame pačiame rašte įvardinta tik 2021 m. gegužės 6-7 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusios tarptautinės konferencijos rezoliucija, kuri kalba apie medijų finansavimą per SRTRF ir numato tik tris prioritetines žiniasklaidos sritis: „1) regioninę žiniasklaidą; 2) kultūrinę žiniasklaidą ir 3) naujienų bei tiriamąją žurnalistiką.“, o įstatymo pakeitimo įstatymu numatoma ir nauja programa „4) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo“, kurios tikslai ir paskirtis yra labai nepabrėžtos ir įvertinus didėjančią valstybės įtaką naujai kuriamam fondui, per Kultūros ministeriją, kelia didelę riziką valdančiosios politinės daugumos įtaką žiniasklaidai per jos finansavimą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į 2023 01 31 Viešosios įstaigos „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo“ Visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seime pateikto Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 pakeitimų projekto Nr. XIVP-2355“: „1. Nepritarti Projektui tiek, kiek jis siūlo panaikinti žiniasklaidai paramą skirstančio Fondo nepriklausomą statusą. Fondo atskaitomybės Seimui panaikinimas pagal Biudžeto sandaros įstatymą automatiškai reiškia Fondo, kaip nepriklausomo asignavimų valdytojo statuso panaikinimą.
Nepriklausomai nuo to, ar pertvarkymai būtų daromi dabartiniame Fonde, ar būtų steigiamas naujas Fondas, žiniasklaidos paramai skirto Fondo priskyrimas ministerijos valdymo sričiai būtų didelė klaida.“ Įstatymo pakeitimo įstatymu siūloma palikti tik tris dalininkus, kurių vienas
paramą žiniasklaidai, nes jų pagrindinė veikla yra tik žiniasklaidos srityje. Net septynis kartus mažinant dalininkų skaičių mažinamas fondo veikimo viešumas, kas ypač kelia abejonių dėl žiniasklaidos finansavimo mechanizmo demokratiškumo. Mažinant platesnio spektro žiniasklaidos, kultūros, kitų visuomenės ugdymui aktualių sričių specialistų dalyvavimą nyksta socialinis dialogas ir socialinė sanglauda. Toks trijų dalininkų parinkimas, kai dalininkais yra Valstybės įgaliota institucija ir dvi didžiąja imtimi darbdavius atstovaujančios organizacijos – prieštarauja socialinės sanglaudos principams ir nėra susijęs nei su socialine integracija, nei su socialiniu solidarumu. Jungtinės Tautos dar 2007 m. Socialinę sanglaudą apibrėžė kaip bandymą didinti daugiakultūriškumą, plėtoti informacinę visuomenę ir skleisti demokratines idėjas siekiant sukurti socialinio ir pilietinio dalyvavimo sistemas ir mechanizmus. Šiuo metu žiniasklaidai skiriama parama per SRTRF kuris turi 21 dalininką, kas užtikrina bent bazinį socialinės sanglaudos principų taikymą. Nors sudaroma regimybė, kad naujojo fondo tiek administracijos, tiek Tarybos nariai turi nutraukti savo politinę veiklą, tačiau naujai kuriamo Fondo daugelis įtakos svertų atitenka tik vienam iš dalininkų - konkrečiai Kultūros ministerijai, kuriai vadovauja politinio pasitikėjimo komanda, nors ir bandoma tai pateikti tik kaip vykdomąją valdžią.
Tokia politinio pasitikėjimo komandos ar Vyriausybės, kurią sudaro tik valdančiosios daugumos atstovai, įtaka žiniasklaidos finansavimui sudaro akivaizdžią riziką tuomečiams valdančiosios daugumos politikams įtakoti žiniasklaidą per finansavimą. Tai galima nesudėtingai įgyvendinti per naujai atsiradusią ir aiškiai neapibrėžtą programą: „4) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo“, kuriai finansavimo apimtis ir taisykles nustatys „Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, o tai nekuria laisvės ir demokratijos šalyje. Abejonių kelia ir kiti numatomi pakeitimai, kurie buvo pristatyti LMKA 2022 08 19 rašte Nr. 14, apie kuriuos ir kitus, tikimės, kad pagaliau bus plačiai diskutuojama su įvairių sektorių atstovais, Kultūros komiteto klausymuose. Vieną jų norėtume priminti:
Fondo teikiamos valstybės paramos skyrimo priima Fondo kolegialus organas – Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 10 narių.
Fondo tarybą sudaro 10 narių. Vieną narį į Fondo tarybą skiria Medijų taryba iš aukštųjų mokyklų, vykdančių žurnalistikos studijų programą, pasiūlytų kandidatų, kitus narius po vieną deleguoja viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančios organizacijos:
1) Kultūros periodinių leidinių asociacija;
2) Lietuvos meno kūrėjų asociacija;
3) Interneto žiniasklaidos asociacija;
4) Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija;
5) asociacija „Nacionalinė spauda“;
6) Lietuvos žurnalistų draugija;
7) Lietuvos žurnalistų sąjunga;
8) Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu;
9) Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu. LMKA siūlo atsisakyti dešimtojo Fondo Tarybos nario skiriamo Medijų tarybos. 10 iš 21 į Medijų tarybos sudėtį skiriančių savo narius organizacijų deleguoja narius ir į siūlomo kurti Medijų fondo Tarybą, tai: Kultūros periodinių leidinių asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda", Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija. 11-ojo Medijų tarybos nario, Visuomenės informavimo etikos komisijos, steigėjai (Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija) taip pat deleguoja narius į siūlomo kurti Medijų fondo tarybą.
Tokiu atveju daugumą Medijų taryboje turinčioms asociacijom sudaroma galimybė turėti papildomą narį siūlomo kurti Medijų fondo taryboje, kas gali sudaryti korupcinės rizikos prielaidas priimant sprendimus skiriant finansavimą. Fondo tarybos sudėtį 4 metų kadencijai tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas, kurio šiuo įstatymo pakeitimu numatoma sudėtis, išskleidus per asocijuotą atstovavimą yra aštuonios asociacijos (Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Kultūros periodinių leidinių asociacija) atstovaujamos ir Medijų taryboje. (Prie šios klausymų lentelės taip pat pridedamas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos 2022-08-19 raštas Nr. 14 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai, Lietuvos Respublikos vyriausybei, LR specialiųjų tyrimų tarnybai, (Kopija: Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetui LR Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupei, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui). Nepritarti (Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė – 2.) Medijų rėmimo fondo steigimas ir veikla pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų (žr. aiškinamojo rašto 13 punktą). Ilguoju laikotarpiu tai turėtų virsti investicija į didesnį žiniasklaidos nepriklausomumą ir ekonominį pajėgumą, veiklos gyvybingumą.
Fondo dalininkų (steigėjų) dalyvavimas visuotiniame dalininkų susirinkime lygiomis dalimis (po 1/3 balsų) pagrįstai sukurs valstybei palankesnį jėgų balansą nei yra šiuo metu. Tai ypač svarbu dėl Fondo valdymo efektyvumo ir atskaitingumo užtikrinimo, nes Fondas administruoja ne nuosavas, o valstybės biudžeto lėšas, kurias siekiama iš esmės padidinti. Didinant valstybės biudžeto indėlį į paramos modelį, turi būti sukuriamos sąlygos didesniam atskaitingumui ir lėšų panaudojimo kontrolei iš valstybės pusės. Kita vertus, Fondui svarbu suteikti naujas funkcijas (aktyvesnė projektų įgyvendinimo stebėsena, tyrimų vykdymas) ir viešojo administravimo įgaliojimus, kurių suteikimas padės įvertinti tikrąjį valstybės paramos lėšų efektą (naudą) ir pagrįstų duomenų pagrindu spręsti dėl šių lėšų naudojimo efektyvumo. Tvirtinti Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles palikta Vyriausybės nuožiūrai, kuri, esant atitinkamam pagrindui, turės nuspręsti – tvirtinti taisykles Vyriausybės nutarimu arba pavesti jas tvirtinti Vyriausybės įgaliotai institucijai (Kultūros ministerijai). Ši poįstatyminių teisės aktų teisėkūros sąlyga yra universali. Be kita ko, Įstatymo projektu siekiama poįstatyminio teisės akto priėmimo procedūrą padaryti paprastesnę, taip užtikrinant lankstumą ir greitesnę Fondo reakciją į pasikeitusias žiniasklaidos veiklos ir aplinkos sąlygas. Siūlymas Įstatymo projekte įtvirtinti ne baigtinį remtinų programų (prioritetų) sąrašą, o sudarant galimybę inicijuoti naujas programas sudarys sąlygas ne politinei įtakai, bet paramos modelio gyvybingumui.
Dėl sparčiai besikeičiančių žiniasklaidos ekosistemos, veiklos ir rinkos aplinkybių, būtina turėti tokį paramos modelio teisinį reglamentavimą, kuris leistų greitai ir efektyviai prisitaikyti prie išorinių veiksnių ir pasikeitusios aplinkos, veikti kaip savalaikis ir amortizacinis mechanizmas. Ši galimybė pozityviai įvertinta nepriklausomame eksperto vertinime [2] . Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad VIĮ projekte nesiūloma naujai steigiamo Medijų rėmimo fondo atveju panaikinti ar keisti nepriklausomo asignavimų valdytojo statusą, t. y. šiuo aspektu medijų rėmimo modelio status quo nekeičiamas. Šiuo požiūriu teikiama klaidinanti nuoroda į SRTRF dalininkų nutarimą, kuri paremta taip pat klaidinga prielaida („Nepritarti Projektui tiek, kiek jis siūlo panaikinti nepriklausomą statusą.“). Siūlymas atsisakyti Medijų tarybos skiriamo nario į Medijų rėmimo fondo tarybą yra nepagrįstas, nes šis tarybos narys būtų skiriamas iš akademinės, mokslo srities kandidatų. Be to, Medijų taryboje nėra vien tik Visuomenės informavimo etikos asociaciją vienijančių organizacijų atstovai, ši taryba sudaryta iš kur kas platesnio atstovavimo spektro – į ją be viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų savo atstovus skiria universitetai, nevyriausybinės organizacijos, visuomenės informavimo srities priežiūros institucijos, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas). Apie tai buvo plačiau diskutuota klausymų Seimo Kultūros komitete metu. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybės 2023-01-308
)
susipažino su V isuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 19(1) ir 19(2) straipsniais įstatymo straipsnių pakeitimo projektu (toliau – Projektas). Pažymėtina, kad Lietuvoje smarkiai išaugo nelietuvių tautybės gyventojų skaičius – nuo karo Ukrainoje ir protestų Baltarusijoje pradžios, ukrainiečių, baltarusių ir rusų tautybės pabėgėlių skaičius Lietuvoje jau sudaro virš 100 tūkst. Lietuvoje nuolat gyvenančios tautinės bendruomenės sudaro apie 14 proc. visų šalies gyventojų. Reaguojant į geopolitinius ir statistinius pokyčius, pastaruoju metu išaugo žiniasklaidos priemonių tautinių mažumų kalbomis skaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad Ministrų Komitetas, remdamasis Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamojo komiteto rekomendacijomis,
raginama įgyvendinti tarptautines pastabas bei rekomendacijas. Tarp jų – stabilizuoti paramą mažumų žiniasklaidai per Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos paramos fondą, fonde numatant, inter alia , atskirą finansavimo eilutę, paskirtą tautinių mažumų žiniasklaidai.
Siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesą turėti profesionalią ir kokybišką bei socialiai atsakingą žiniasklaidą tautinių mažumų kalbomis bei būtinybę stiprinti visų Lietuvoje gyvenančių tautybių žmonių atsparumo propagandai ir media raštingumo įgūdžius, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikia siūlymus Projektui.
Fondo tikslas – siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje teikiant valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, užtikrinant racionalų ir pagrįstą valstybės lėšų panaudojimą.“
iš fondo prioritetinių sričių numatant žiniasklaidą tautinių mažumų kalbomis .
Fondo tarybą įtraukti žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis atstovą, atitinkamai koreguojant 28 straipsnio 6 punktą.
Pritartina siūlymui praplėsti Fondo tikslą. Taip pat žr. Komiteto argumentus prie Seimo narės Viktorijos Čmilytės-Nielsen 2023-03-13 pasiūlymo. 2. Lietuvos Respublikos Prezidento Kanceliarija 2023-02-028
informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (toliau – Projektas) Nr. XIVP-2355. 1. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra numatyta informacijos prieinamumo kontekste svarbių nuostatų, tokių kaip įgyvendinamų projektų poveikio vertinimas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms (28 straipsnio 4 dalis), taip pat šių svarbių principų numatymo tarp Fondo prioritetinių sričių (28 straipsnio 15 dalis).
Manome, kad informacijos prieinamumo didinimas turėtų būti ir horizontalus Fondo veiklos prioritetas. 2. Projektas taip pat nedetalizuoja, kas ir kokiu būdu nustato visuomenės informavimo raidos ir plėtros prioritetus, pagal kuriuos Fondas galėtų skelbti finansavimo programas, taip pat nedetalizuoja, kuria apimtimi į juos turėtų būti atsižvelgiama skelbiant šias programas. 3. Manytina, kad Projekto 28 straipsnio 4 dalį reikėtų praplėsti ir kitomis funkcijomis, kaip, pavyzdžiui, projektų vykdytojų konsultacijos, ekspertų išvadų teikimas Kultūros ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms visuomenės informavimo politikos klausimais. 4. Projekte nėra numatyta, kad Fondo Taryba sprendimus dėl projektų finansavimo ar stipendijų skyrimo priima tik atsižvelgusi į ekspertų rekomendacijas. Manytina, jog toks reguliavimas padidintų sprendimų priėmimo kokybę ir aktualumą. 5. Dabartinis projektas nenumato Tarybos pirmininko pareigybės ir, natūralu, tokios pareigybės funkcijų. Dėl šios priežastis Projektas nepateikia aiškios Fondo valdymo, sprendimų priėmimo struktūros, pavyzdžiui, kodėl numatant finansavimo programas dėl to sprendžia tik visuotinis dalininkų susirinkimas (kodėl nėra numatomas Fondo Tarybos vaidmuo), koks Fondo direktoriaus ir Tarybos, taip pat visuotinio dalininkų susirinkimo, Medijų tarybos prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos santykis ir pan. 6. Taip pat svarstytina, ar Tarybos sudarymas narius deleguojant (Projektas nenumato bendros delegavimo tvarkos), o ne juos renkant užtikrintų visavertį organizacijų ir visuomenės dalyvavimą Fondo veikloje.
Pritarti iš dalies: Pritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Nepritarti Visuomenės informavimo raidos ir plėtros prioritetus nustato tiek Vyriausybės, tiek Vyriausybės įgaliotos institucijos rengiami ir tvirtinami veiklos ir strateginiai dokumentai (pvz. Vyriausybės programa, jos įgyvendinimo priemonių planas, Visuomenės informavimo politikos strateginės kryptys, tvirtinamos kultūros ministro įsakymu ir pan.). Medijų rėmimo fondo funkcijos nustatytos pagal Viešojo administravimo įstatymą, jos suderintos su kitomis ministerijomis projekto derinimo Vyriausybėje metu. Dėl kitokio Medijų rėmimo fondo tarybos formavimo nebuvo pasiekta bendro sutarimo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
, 2023-03-138
)
Tautinės mažumos yra neatsiejama mūsų visuomenės dalis, su Lietuva susijusi ilgalaikiais istoriniais ir kultūriniais saitais. Jos prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę ir ginant jos laisvę bei Nepriklausomybę. Sąjūdžio laikais visų Lietuvoje gyvenančių tautybių piliečiai įsijungė į tautinio atgimimo judėjimą: palaikė referendumą dėl sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, stovėjo Baltijos kelyje, gynė šalies Nepriklausomybę per 1991 m. sausio įvykius ir rugpjūčio pučo metu. Remiantis Lietuvos Respublikos 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, 2021 m. Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai. Tai sudaro apie 15 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Tautinių mažumų kalbomis leidžiama, kuriama ir(ar) transliuojama Lietuvos žiniasklaida reikšmingai prisideda prie Lietuvos tautinių mažumų tautinio identiteto išsaugojimo, pilietiškumo ir lojalumo Lietuvos valstybei skatinimo bei yra svarbus įrankis kovojant su Kremliaus ir kitų nedraugiškų valstybių propaganda ir dezinformacija. Šios žiniasklaidos rėmimas yra Lietuvos valstybės pareiga. Pažymėtina, kad tautinių mažumų žiniasklaida nevisais atvejais patenka po regioninės žiniasklaidos sąvoka – Lietuvos lenkų ar baltarusių žiniasklaidos priemonės iš tikrųjų turi regioninės žiniasklaidos požymių, bet Lietuvos rusų, žydų ar ukrainiečių atveju – turint mintyje, jog šios mažumos paprastai pasiskirsto pakankamai tolygiai per visus regionus – jų žiniasklaidos priemonės turi labiau nacionalinės žiniasklaidos požymį. Be to, tautinių mažumų žiniasklaidos tikslai, veikimo modelis, orientacija į tam tikros etninės grupės problemų, laimėjimų nušvietimą, o ne į vietines aktualijas, leidžia ir įpareigoja šias žiniasklaidos grupes traktuoti atskirai nuo regioninės žiniasklaidos priemonių. Todėl tikslinga papildyti Medijų fondo remiamas prioritetines sritis ir šalia regioninės žiniasklaidos išskirti ir tautinių mažumų žiniasklaidą. Pasiūlymas: įstatymo projekto 8 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 28 straipsnio 15 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) regioninės ir tautinių mažumų žiniasklaidos; “ . Pritarti iš dalies Komitetas pritaria, kad tautinių mažumų kalbomis leidžiama, kuriama ir
(ar) skleidžiama Lietuvos žiniasklaida reikšmingai prisideda prie Lietuvos tautinių mažumų tautinio identiteto išsaugojimo, pilietiškumo ir lojalumo Lietuvos valstybei skatinimo bei yra svarbus įrankis kovojant su Kremliaus ir kitų nedraugiškų valstybių propaganda ir dezinformacija. Komiteto nuomone, šie projektai turi būti remiami.
Siūloma papildyti Medijų rėmimo fondo remiamas prioritetines sritis išskiriant tautinių mažumų žiniasklaidą, tačiau ne vienoje programoje su regionine žiniasklaida, o papildant įstatymo projektą nauja programa, be kita ko, įtraukiant ir lietuvių diasporos žiniasklaidą. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas siūlo papildyti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 16 dalį (pagal ankstesnes pastabas keičiama šio straipsnio dalių numeracija) nauja programa ir šią dalį išdėstyti taip: „16. Fondas skiria paramą viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams ir veiklai pagal šias programas (prioritetines sritis):
1) kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių (t. y. leidinių, kurių ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti);
2) regioninės žiniasklaidos;
3) naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos;
4) žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis ir lietuvių išeivijos (diasporos) žiniasklaidos;
5) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros bei informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
saugumo ir gynybos komitetas, 2023-03-158
: Projektu numatyta, kad Medijų rėmimo fondas skiria valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams pagal programas (prioritetines sritis), taip pat numato, kad parama gali būti skirta programoms, parengtoms Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus , ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo (28 straipsnio 15 dalis). Informacinis saugumas ir visuomenės atsparumo didinimas, kaip ir informacijos prieinamumas, turėtų būti horizontalus Fondo veiklos prioritetas, todėl sistemiškai siūlome Projekto 8 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 15 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
„4) kitas programas, parengtas Fondo tarybos,
atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros bei informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo.“. Pritarti iš dalies Komitetas pasiūlymui pritaria, tačiau kartu su Komiteto išvada teikiamame komiteto siūlomame įstatymo projekte Nr. XIVP-2355(2) tikslinama 8 straipsniu įtvirtinamo 28 straipsnio atskirų dalių ir punktų numeracija. Siūlome įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo 28 straipsnio1516 dalies5 punktą išdėstyti taip: „
5) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros bei informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo.“. 2.
saugumo ir gynybos komitetas, 2023-03-158
) Argumentai : Atsižvelgiant į tai, kad karo, nepaprastosios padėties ar valstybės lygio ekstremaliosios padėties atveju gali būti reikalinga nukrypti nuo valstybės finansavimo paskirstymo, reikalavimų projektams, jų paraiškoms ir įgyvendinimui, siūlome Projektą papildyti trūkstamomis nuostatomis dėl vešiosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektų finansavimo karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju ar paskelbus mobilizaciją. Pasiūlymas :
Projekto 8 straipsniu įtvirtinamo 28 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip: „16. Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklėse nustatomas Fondo veiklai skiriamo valstybės finansavimo pagal šio straipsnio 15 dalyje numatytas programas paskirstymas, viešųjų konkursų tvarka, reikalavimai projektams, jų paraiškoms ir įgyvendinimui, taip pat kitos valstybės paramos administravimo ir teikimo sąlygos. Karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju ar paskelbus mobilizaciją, Fondo tarybos motyvuotu sprendimu prioriteto tvarka remiami viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektai, kuriais siekiama stiprinti visuomenės informacinį saugumą ir atsparumą .“ Pritarti Komitetas pasiūlymui pritaria, tačiau atkreipia dėmesį į tikslintiną Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo 28 straipsnio dalies numeraciją: „
17. Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklėse nustatomas Fondo veiklai skiriamo valstybės finansavimo pagal šio straipsnio 15 dalyje numatytas programas paskirstymas, viešųjų konkursų tvarka, reikalavimai projektams, jų paraiškoms ir įgyvendinimui, taip pat kitos valstybės paramos administravimo ir teikimo sąlygos.
Karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju ar paskelbus mobilizaciją, Fondo tarybos motyvuotu sprendimu prioriteto tvarka remiami viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektai, kuriais siekiama stiprinti visuomenės informacinį saugumą ir atsparumą .“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti patobulintam Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19(1) ir 19(2) straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-2355(2) ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Vytautas Kernagis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-2355(2). Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė [1] Tarptautinė konferencija „Š iandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ (žiniasklaidos rėmimo modelio tobulinimas). [2] Doc. dr. D. Jastramskio nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvada dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649 (2019-10-29).