Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 48, 50 IR 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2022 m. lapkričio _ d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija 1.
Komisija:
1) kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;
2) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisykles;
3) šiame įstatyme ir Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka skelbia ir vykdo konkursus transliavimo licencijoms ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoms gauti, nustato šių konkursų, licencijų ir leidimų sąlygas, išduoda licencijas, leidimus, keičia licencijų, leidimų sąlygas;
4) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą;
5) šiame įstatyme nustatytais atvejais, taip pat Komisijai pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl metinės įmokos dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo konkrečiam asmeniui;
6) nustato užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką;
7) prižiūri, kaip transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl retransliuojamų, platinamų internete radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kitų teisės aktų reikalavimų dėl viešosios informacijos turinio ir jos skleidimo, Komisijos patvirtintų taisyklių dėl te
levizijos programų paketų sudarymo ir sprendimų, licencijų sąlygų, ir vykdo elektroninių ryšių tinklais retransliuojamų audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėseną;
8) tvirtina taisykles dėl retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, televizijos programų paketų sudarymo ir nustato reikalavimus retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, vykdomai programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo visuomenei veiklai ir prižiūri, kaip laikomasi šių reikalavimų;
9) prižiūri, kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, prisiimtų įsipareigojimų, licencijų, leidimų sąlygų ir Komisijos sprendimų;
10) pagal Komisijos nustatytą tvarką nagrinėja vartotojų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, taip pat dėl kitų asmenų, teikiančių vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, veiklos;
11) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo 19 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, policijos pranešimą šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu arba atlikusi tyrimą, arba šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4, 7, 8 punktuose nurodytais atvejais remdamasi žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai bū
tinų poveikio priemonių taikymo;
12) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
13) nustato įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, keliamų radijo ir (ar) televizijos programų sandarai ir turiniui, komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir
(ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarką, pagal savo kompetenciją priima kitus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio ir kitų įstatymų nuostatų įgyvendinimo;
14) prižiūri, kaip televizijos programų transliuotojai, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo nuostatų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių apimties transliuojamose televizijos programose ir kataloguose, teisės rodyti programas apie visuomenei reikšmingus įvykius, šio įstatymo reikalavimų, keliamų televizijos reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimui, prekių rodymui programose;
15) teikia siūlymus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų projektų rengimo;
16) kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtai vykdomos transliavimo, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, neteisėtai vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo nutraukimo;
17) šio įstatymo nustat
yta tvarka stabdo užsienio valstybių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų parengtų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje;
18) kaupia aktualią informaciją apie radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjus, analizuoja jų veiklą, rengia informacinę ir metodinę medžiagą šiais klausimais;
19) konsultuojasi ir keičiasi informacija su kompetentingomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų ir jų teikiamų paslaugų, jų veiklos reguliavimo ir kontrolės;
20) kas 2 metus parengia ir teikia Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės politikos įgyvendinimą, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų raidą, pateikia statistinius duomenis apie visų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, taip pat nurodo priežastis, trukdančias įgyvendinti konkrečias nuostatas, ir priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;
21) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių tokias pačias funkcijas atliekančiomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
22) nustato transl
iuojamų, retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, platinamų internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo kodavimo tvarką;
23) pagal kompetenciją įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394;
24) informuoja Europos Komisiją apie nustatytus reikalavimus audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, kai šie reikalavimai nustato detalesnes ar griežtesnes taisykles, negu numatyta Europos Sąjungos teisėje;
25) teikia Europos Komisijai Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų sąrašą;
26) gavusi informaciją, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaugos bus visiškai ar daugiausia skirtos kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorijai, apie tai informuoja atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą reguliavimo instituciją;
27) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Komisija:
1) kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;
2) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisykles;
3) šiame įstatyme ir Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka skelbia ir vykdo konkursus transliavimo licencijoms ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoms gauti, nustato šių konkursų, licencijų ir leidimų sąlygas, išduoda licencijas, leidimus, keičia licencijų, leidimų sąlygas;
4) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą;
5) šiame įstatyme nustatytais atvejais, taip pat Komisijai pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl metinės įmokos dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo konkrečiam asmeniui;
6) nustato užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką;
7) prižiūri, kaip transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl retransliuojamų, platinamų internete radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kitų teisės aktų reikalavimų dėl viešosios informacijos turinio ir jos skleidimo, Komisijos patvirtintų taisyklių dėl televizijos programų paketų sudarymo ir sprendimų, licencij
ų sąlygų, ir vykdo elektroninių ryšių tinklais retransliuojamų audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėseną;
8) tvirtina taisykles dėl retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, televizijos programų paketų sudarymo ir nustato reikalavimus retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, vykdomai programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo visuomenei veiklai ir prižiūri, kaip laikomasi šių reikalavimų;
9) prižiūri, kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, prisiimtų įsipareigojimų, licencijų, leidimų sąlygų ir Komisijos sprendimų;
10) pagal Komisijos nustatytą tvarką nagrinėja vartotojų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, taip pat dėl kitų asmenų, teikiančių vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, veiklos;
11) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo 19 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, policijos pranešimą šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu arba atlikusi tyrimą, arba šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4, 7, 8 punktuose nurodytais atvejais remdamasi žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo;
12) pagal savo kompetenc
iją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
13) nustato įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, keliamų radijo ir (ar) televizijos programų sandarai ir turiniui, komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir
(ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarką, pagal savo kompetenciją priima kitus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio ir kitų įstatymų nuostatų įgyvendinimo;
14) prižiūri, kaip televizijos programų transliuotojai, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo nuostatų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių apimties transliuojamose televizijos programose ir kataloguose, teisės rodyti programas apie visuomenei reikšmingus įvykius, šio įstatymo reikalavimų, keliamų televizijos reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimui, prekių rodymui programose;
15) teikia siūlymus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų projektų rengimo;
16) kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtai vykdomos transliavimo, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, neteisėtai vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo nutraukimo;
17) šio įstatymo nustatyta tvarka stabdo užsienio valstybių audiovizualinės žini
asklaidos paslaugų teikėjų parengtų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje;
18) kaupia aktualią informaciją apie radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjus, analizuoja jų veiklą, rengia informacinę ir metodinę medžiagą šiais klausimais;
19) konsultuojasi ir keičiasi informacija su kompetentingomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų ir jų teikiamų paslaugų, jų veiklos reguliavimo ir kontrolės;
20) kas 2 metus parengia ir teikia Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės politikos įgyvendinimą, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų raidą, pateikia statistinius duomenis apie visų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, taip pat nurodo priežastis, trukdančias įgyvendinti konkrečias nuostatas, ir priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;
21) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių tokias pačias funkcijas atliekančiomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
22) nustato transliuojamų, retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos progr
amų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, platinamų internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo kodavimo tvarką;
23) pagal kompetenciją įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394;
24) informuoja Europos Komisiją apie nustatytus reikalavimus audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, kai šie reikalavimai nustato detalesnes ar griežtesnes taisykles, negu numatyta Europos Sąjungos teisėje;
25) teikia Europos Komisijai Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų sąrašą;
26) gavusi informaciją, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaugos bus visiškai ar daugiausia skirtos kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorijai, apie tai informuoja atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą reguliavimo instituciją;
27) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2.
2Komisija radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams,
retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimus, transliavimo, retransliuojamo turinio licencijų, leidimų reikalavimus, taip pat nevykdantiems Komisijos sprendimų ar įpareigojimų, šio įstatymo nustatyta tvarka atlikusi tyrimą, gali taikyti šias poveikio priemones:
1) už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos neskelbtinos informacijos paskelbimą, teikimą skleisti ir skleidimą – taikyti įspėjimą arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams bei užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams;
2) už šio įstatymo 33 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat šio įstatymo 34¹ straipsnyje nurodytų Komisijos sprendimų nevykdymą – taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas;
3) Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais skirti administracines nuobaudas;
4) už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytos informacijos paskelbimą skirti įspėjimą arba Administracinių nusižengimų kodekse nustatytą administracinę nuobaudą;
5) šio įstatymo nustatytais atvejais sustabdyti arba panaikinti transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą;
6) šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytais atvejais kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos nutraukimo.
Komisija radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimus, transliavimo, retransliuojamo turinio licencijų, leidimų reikalavimus, taip pat nevykdantiems Komisijos sprendimų ar įpareigojimų, šio įstatymo nustatyta tvarka atlikusi tyrimą, gali taikyti šias poveikio priemones:
1) už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos neskelbtinos informacijos paskelbimą, teikimą skleisti ir skleidimą – taikyti įspėjimą arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams bei užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams;
2) už šio įstatymo 33 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat šio įstatymo 34¹ straipsnyje nurodytų Komisijos sprendimų nevykdymą – taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas;
3) Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais skirti administracines nuobaudas;
4) už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytos informacijos paskelbimą skirti įspėjimą arba Administracinių nusižengimų kodekse nustatytą administracinę nuobaudą;
5) šio įstatymo nustatytais atvejais sustabdyti arba panaikinti transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą;
6) šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytais atvejais kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos nutraukimo. 3.
paslaugų teikėjui už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą, o retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, – už šio įstatymo 33 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat šio įstatymo 34¹ straipsnyje nurodytų Komisijos sprendimų nevykdymą gali būti skiriama bauda iki 3 procentų transliuotojo, retransliuotojo, kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o tais atvejais, kai bendrąsias metines pajamas apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki vieno šimto tūkstančių eurų. 4.
administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos laikino sustabdymo ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu:
1) transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas per 3 mėnesius nesumoka šio straipsnio 3 dalyje nurodytos jam paskirtos baudos;
2) po šio straipsnio 3 dalyje nurodytos baudos skyrimo ar kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių taikymo už Komisijos sprendimų nevykdymą transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas ir toliau nevykdo Komisijos sprendimo;
3) transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas laiku nesumoka metinės įmokos arba nustatytų įmokų Komisijos veiklai finansuoti ir jam per paskutinius 24 mėnesius už tokį patį pažeidimą buvo skirti du įspėjimai. 5.
administracinį teismą dėl transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo ir kitokios neteisėtos veiklos nutraukimo, jeigu:
1) transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas vykdo transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą po šio straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo arba po transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos panaikinimo;
2) asmenys, vykdantys nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, taip pat retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudoja radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), pradėjo vykdyti veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka. 6.
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, asmenys, vykdantys nelicencijuojamą televizijos programų transliavimo veiklą, išskyrus atvejus, kai veikla vykdoma iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių, ar asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę: duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka. 1) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią Komisijai nebuvo pranešta, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti;
2) duoti privalomus nurodymus viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Komisija, siekdama atlikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamo pažeidimo (įtariamų pažeidimų) pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus arba atmesti šį prašymą.
Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 8. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 79.
radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ar transliavimo licencijų ir (ar) retransliuojamo turinio licencijų reikalavimus, nevykdantiems Komisijos sprendimų, atsižvelgia į:
1) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo pavojingumą;
2) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo trukmę;
3) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo pasekmes;
4) transliuotojo, retransliuotojo, kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Komisija, taikydama poveikio priemones, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. 810. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas, padarę šio įstatymo pažeidimą ar nevykdantys Komisijos sprendimo, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, aktyviai bendradarbiavo su Komisija tyrimo metu. 911.
transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas kliudė Komisijai vykdyti tyrimą, slėpė padarytą šio įstatymo pažeidimą, tęsė šio įstatymo pažeidimą sudarančius veiksmus. 1012. Konkretus baudos dydis nustatomas įvertinus šio straipsnio 79, 810,911 dalyse nurodytas aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 1113. Komisija sprendimą dėl šio straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nurodytų poveikio priemonių taikymo kitais negu šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais turi priimti per 20 darbo dienų nuo tyrimo pradžios. Prieš priimdama sprendimą, Komisija suinteresuotiems asmenims raštu pateikia tyrimo išvadas ir sudaro galimybes per Komisijos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl šio įstatymo reikalavimų, transliavimo licencijų ir (ar) retransliuojamo turinio licencijų reikalavimų, taip pat Komisijos sprendimų nevykdymo. 1214. Baigus tyrimą, šio įstatymo pažeidimu įtariamiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus atvejus, kai Komisija motyvuotai nusprendžia neleisti susipažinti su dalimi medžiagos, sudarančios valstybės ar tarnybos paslaptį arba kito ūkio subjekto komercinę paslaptį.
Komisijos sprendimas neleisti susipažinti su dalimi medžiagos, sudarančios valstybės ar tarnybos paslaptį arba kito ūkio subjekto komercinę paslaptį, per 30 dienų nuo pranešimo apie tokio sprendimo priėmimą gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 1315. Prieš Komisijai priimant sprendimą dėl šio įstatymo pažeidimo, pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti Komisijos posėdžio metu. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems turi būti iš anksto pranešta apie tai paskelbiant Komisijos interneto svetainėje ir individualiai išsiunčiant arba įteikiant tokį pranešimą. Apie numatomą posėdį Komisija taip pat turi teisę pranešti per visuomenės informavimo priemones. 1416. Komisijos posėdžiai, kurių metu išklausomi pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys, yra vieši. Komisija savo iniciatyva, pažeidimu įtariamų asmenų arba kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali paskelbti posėdį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptis arba ūkio subjektų komercines paslaptis. 1517. Laikoma, kad pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys buvo išklausyti, kai yra duomenų, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką, buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo išvadomis, o pažeidimu įtariamiems asmenims buvo suteikta galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga. 1618. Komisijos sprendimai dėl baudos paskyrimo gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodytų Komisijos sprendimų apskundimas nestabdo šių sprendimų vykdymo. 1719.
1719Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas,
retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas Komisijos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo baudos paskyrimo dienos. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojui, retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui mutatis mutandis vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas nesumoka baudos per šioje dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šioje dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. 1820.
Vilniaus apygardos administracinį teismą, Komisija pateikia teismui objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįstą prašymą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos nutraukimo ir pateikia prašymo laikinai sustabdyti nelicencijuojamą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijas ir kitą būtiną medžiagą. Vilniaus apygardos administracinis teismas turi priimti sprendimą laikinai sustabdyti nelicencijuojamą veiklą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl Komisijos prašymo laikinai sustabdyti nelicencijuojamą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. 1921. Atlikdama šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas funkcijas, Komisija gali kreiptis dėl išvadų į žurnalistų etikos inspektorių dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kategorijai, jeigu Komisijos nariams kyla abejonių vertinant viešosios informacijos žalą nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi arba tokios viešosios informacijos vertinimas reikalauja specialių žinių. Gavęs tokį paklausimą, žurnalistų etikos inspektorius privalo per 10 darbo dienų pateikti Komisijai savo arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų išvadas prašomu klausimu. 2022.
teisę:
1) neatlygintinai gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų juridinių asmenų informaciją, taip pat ir tokią, kuri sudaro komercinę paslaptį, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti;
2) gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų asmenų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą Komisijos kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų pažeidimų tyrimams atlikti;
3) pasitelkti policiją, atliekant patikrinimus dėl galimai neteisėtai vykdomos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos, taip pat dėl neteisėtai ir (ar) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatytus transliuojamoms, retransliuojamoms, platinamoms internete ar skleidžiamoms dalijimosi vaizdo medžiaga platformose programoms, vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo ir (ar) platinimo internete bei skleidimo dalijimosi vaizdo medžiaga platformose;
4) radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų stebėsenos tikslais stebėti radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas prijungiant galinius įrenginius ir (ar) kitas technines priemones, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms stebėti ir fiksuoti, prie elektroninių ryšių tinklų, įskaitant ir apsaugotuosius sąlygine prieiga, kuriais transliuojamos, retransliuojamos ir (ar) platinamos internete radijo ir (ar) televizijos programos, ir (ar) teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos;
5) gavusi teismo leidimą, atlikti patikrinimus vietoje;
6) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktų projektams rengti ar kitiems Komisijos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;
7) pagal savo kompetenciją kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2017/2394, dalyvauti kuriant ir vykdant šiuo reglamentu nustatytą bendradarbiavimo sistemą;
8) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
9) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
10) turėti kitų šio įstatymo, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių transliavimo ir retransliavimo veiklą, Reglamento (ES) 2017/2394 ir kitų teisės aktų nustatytų teisių.“
Komisija, atlikdama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę:
1) neatlygintinai gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų juridinių asmenų informaciją, taip pat ir tokią, kuri sudaro komercinę paslaptį, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti;
2) gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų asmenų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą Komisijos kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų pažeidimų tyrimams atlikti;
3) pasitelkti policiją, atliekant patikrinimus dėl galimai neteisėtai vykdomos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos, taip pat dėl neteisėtai ir (ar) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatytus transliuojamoms, retransliuojamoms, platinamoms internete ar skleidžiamoms dalijimosi vaizdo medžiaga platformose programoms, vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo ir (ar) platinimo internete bei skleidimo dalijimosi vaizdo medžiaga platformose;
4) radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų stebėsenos tikslais stebėti radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas prijungiant galinius įrenginius ir (ar) kitas technines priemones, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms stebėti ir fiksuoti, prie elektroninių ryšių tinklų, įskaitant ir apsaugotuosius sąlygine prieiga, kuriais transliuojamos, retransliuojamos ir (ar) platinamos internete radijo ir (ar) televizijos programos, ir (ar) teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos;
5) gavusi teismo leidimą, atlikti patikrinimus vietoje;
6) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktų projektams rengti ar kitiems Komisijos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;
7) pagal savo kompetenciją kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2017/2394, dalyvauti kuriant ir vykdant šiuo reglamentu nustatytą bendradarbiavimo sistemą;
8) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
9) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
10) turėti kitų šio įstatymo, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių transliavimo ir retransliavimo veiklą, Reglamento (ES) 2017/2394 ir kitų teisės aktų nustatytų teisių.“ 2 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas.
ir jį išdėstyti taip: „50 straipsnis. Inspektoriaus kompetencija
1Inspektorius atlieka šias funkcijas:
1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo;
2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;
3) nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjant šiuos skundus, šio straipsnio 3, 4, 5 ir 9–18 dalys netaikomos;
4) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
5) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų;
6) teikia Seimui ir kitoms valstybės institucijoms siūlymus dėl šio ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių įstatymų bei teisės aktų tobulinimo ir įgyvendinimo;
7) vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, priskiria visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms ir informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio spaudos leidinius;
8) vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos;
9) bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
10) kas dveji metai rengia ir skelbia analitinę apžvalgą – visuomenės informavimo demokratinės kultūros plėtros gaires;
11) atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programų stebėseną;
12) įgyvendina 1981 m. sausio 28 d.
Nagrinėjant šiuos skundus, šio straipsnio 3, 4, 5 ir 9–18 dalys netaikomos;
4) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
5) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų;
6) teikia Seimui ir kitoms valstybės institucijoms siūlymus dėl šio ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių įstatymų bei teisės aktų tobulinimo ir įgyvendinimo;
7) vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, priskiria visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms ir informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio spaudos leidinius;
8) vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos;
9) bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
10) kas dveji metai rengia ir skelbia analitinę apžvalgą – visuomenės informavimo demokratinės kultūros plėtros gaires;
11) atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programų stebėseną;
12) įgyvendina 1981 m. sausio 28 d. Strasbūre sudarytos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) ir jos protokolų nuostatas, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. 2.
2Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas,
inspektorius turi teisę:
1) savo iniciatyva pradėti tyrimą arba perduoti surinktą tyrimo medžiagą ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų informaciją, įskaitant jų valdomose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją (transliuotų programų vaizdo ir garso įrašus, leidinių egzempliorius, jų kopijas), būtiną savo funkcijoms atlikti;
3) nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtiną savo funkcijoms atlikti;
4) įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tik tokia apimtimi, kiek reikia jo funkcijoms atlikti, susipažinti su valstybės, tarnybos, komercinę ar banko paslaptį sudarančiais dokumentais, taip pat dokumentais, kuriuose yra informacijos apie įstatymų saugomus asmens duomenis;
5) nepažeisdamas asmenų teisių ir teisėtų interesų, filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus, naudoti kitas technines priemones tyrimų metu įstatymų nustatyta tvarka;
6) dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės įstaigų organizuojamuose posėdžiuose, pasitarimuose, jų sudarytų komisijų ir darbo grupių veikloje, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimu, inspektoriaus veikla arba jo atliekamu tyrimu, pareikšti juose savo nuomonę;
7) sudaryti darbo grupes, komisijas teisės aktams ir pasiūlymams rengti, renginiams organizuoti ir kitiems aktualiems klausimams nagrinėti;
8) šiame ir kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti pasitelkti ekspertų grupes (ekspertus), nustatyti jų darbo reglamentus ir apmokėjimo tvarką. 3.
3Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas,
inspektorius gali priimti sprendimą:
1) įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti;
2) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją;
3) kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir Asociaciją dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų;
4) Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais pradėti administracinio nusižengimo teiseną;
5) Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;
6) skundą (pareiškimą) pripažinti nepagrįstu;
7) tyrimą, pradėtą savo iniciatyva, baigti, jeigu pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, nepasitvirtina;
8) atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą);
9) skundo (pareiškimo) nagrinėjimą nutraukti;
10) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 89¹straipsnyje nustatyta tvarka dėl informacijos, nurodytą nurodytos Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte. 4.
nurodyta:
1) skundą (pareiškimą) pateikusio asmens (pareiškėjo) vardas, pavardė ir adresas;
2) konkreti visuomenės informavimo priemonė ir publikacija ar laida, kuriose buvo paskleista informacija, žeminanti skundą (pareiškimą) pateikusio asmens (pareiškėjo) garbę ir orumą, pažeidžianti teisę į privataus gyvenimo apsaugą ar nepilnamečių interesus;
3) kokia paskleista informacija neatitinka tikrovės, kaip yra pažeista teisė į privatumą, kaip pakenkta nepilnamečių interesams;
4) prašymo inspektoriui turinys;
5) skundo (pareiškimo) surašymo data ir skundą (pareiškimą) pateikusio asmens (pareiškėjo) parašas. 5. Skundas (pareiškimas), kuriame nėra bent vieno iš reikalavimų, numatytų šio straipsnio 4 dalyje, nenagrinėjamas, jei inspektorius nenusprendžia kitaip. Tuo atveju, kai inspektorius atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) dėl jo turinio reikalavimų trūkumų, asmuo (pareiškėjas) apie tai informuojamas per 5 darbo dienas, nurodant šiuos trūkumus. Pašalinus trūkumus asmens (pareiškėjo) skundas (pareiškimas) yra priimamas nagrinėti, o jo pateikimo data laikoma ta diena, kai buvo gautas skundas (pareiškimas), atitinkantis jam keliamus reikalavimus. 6. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais inspektorius nagrinėja tik tų asmenų, kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra pažeistos, arba jų atstovų pagal įstatymą, taip pat šių asmenų atstovų pagal pavedimą skundus (pareiškimus). Šiais atvejais anoniminiai skundai (pareiškimai) netiriami. 7. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju inspektorius nagrinėja ne tik tų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuomenės informavimo priemonėse, arba jų atstovų pagal įstatymą skundus (pareiškimus), bet ir kitų asmenų (pareiškėjų) pateiktus, taip pat anoniminius skundus (pareiškimus). Šiuo atveju tyrimą inspektorius gali pradėti savo iniciatyva. 8.
(pareiškėjų) rašytiniai ar žodiniai kreipimaisi, prašymai ir pranešimai, kuriuose ne skundžiami viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiksmai, o prašoma paaiškinti, suteikti informaciją ar pageidaujamus dokumentus, pareikšti nuomonę ar pateikti išvadą dėl šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimo. 9. Inspektorius atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžina skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui), jeigu:
1) skunde (pareiškime) nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso inspektoriaus kompetencijai. Šiuo atveju skundas (pareiškimas) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduodamas viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai pranešama pateikusiam skundą (pareiškimą) asmeniui (pareiškėjui). Kai kompetentinga asmens skundą (pareiškimą) nagrinėti institucija yra teismas, skundas (pareiškimas) grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (pareiškėjui) ir pateikiama reikalinga informacija;
2) pradėjus nagrinėti skundą (pareiškimą) paaiškėja, kad skundą (pareiškimą) tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas. Šiuo atveju skundo (pareiškimo) nagrinėjimas sustabdomas, kol teismas skundą (pareiškimą) išnagrinės. Apie skundo (pareiškimo) nagrinėjimo sustabdymą pranešama skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui). Šiuo atveju skundo (pareiškimo) tyrimas atnaujinamas tik asmeniui (pareiškėjui) pageidaujant ir apie tai informavus inspektorių raštu;
3) teismas ar inspektorius jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo (pareiškėjas) nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.
Šiuo atveju apie sprendimą nenagrinėti skundo (pareiškimo) asmeniui (pareiškėjui) pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo (pareiškimo) gavimo dienos;
4) neįmanoma pradėti skundo (pareiškimo) tyrimo dėl duomenų trūkumo, o skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas) prašomas nepateikia būtinų skundo (pareiškimo) tyrimui duomenų arba dėl objektyvių priežasčių negali jų pateikti;
5) dėl skunde (pareiškime) keliamo klausimo (skundo (pareiškimo) dalyko) yra priimtas procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą;
6) asmuo (pareiškėjas) atsisako skundo (pareiškimo) ir apie tai praneša inspektoriui raštu. 10. Šio straipsnio 9 dalies 6 punkte nustatytu atveju asmeniui (pareiškėjui) atsisakius dalies skundo (pareiškimo) reikalavimų, nagrinėjama tik ta skundo (pareiškimo) dalis, kurios reikalavimų nebuvo atsisakyta. 11. Tuo atveju, kai priimamas sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą), skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui) turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai. 12. Skundo (pareiškimo) tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės. 13. Inspektorius gautą skundą (pareiškimą) išnagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiškimo) gavimo dienos. 14. Jei skundas (pareiškimas) yra pagrįstas, inspektorius gali priimti vieną iš šio straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų. Su juo inspektorius supažindina skundą (pareiškimą) pateikusį asmenį (pareiškėją), viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus asmenis. 15.
nepagrįstu, inspektorius privalo raštu motyvuotai atsakyti skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui). 16. Inspektoriaus sprendimai, išskyrus šio straipsnio 17 dalyje nustatytus atvejus, skelbiami Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje. Šiais atvejais rezoliucinė inspektoriaus sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje inspektorius nustatė pažeidimą. 17. Tais atvejais, kai viešai paskelbus inspektoriaus sprendimą gali būti pažeistos asmens teisės ir (ar) teisėti interesai arba kai sprendimo paskelbti neprašo skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas), inspektoriaus sprendimas viešai neskelbiamas. Tokiais atvejais su inspektoriaus sprendimu supažindinamas tik skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas) ir tas viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio valdomoje visuomenės informavimo priemonėje nustatytas pažeidimas. 18. Inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per
pranešimo apie jo priėmimą gavimo dienos. 19. Inspektoriaus teisėtų reikalavimų, priimtų sprendimų nevykdymas ar kitoks trukdymas inspektoriui įgyvendinti šio Įstatymo jam suteiktas teises ar įgaliojimus užtraukia administracinę atsakomybę.”
ir jį išdėstyti taip: „52 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos sustabdymas, nutraukimas ir prieigos prie viešosios informacijos pašalinimas
radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, veikla gali būti laikinai sustabdoma arba nutraukiama šiame straipsnyje nustatytais atvejais. 2.
teismas gali sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo
reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
1) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių jau buvo padarytas ir už šį pažeidimą buvo taikytas įspėjimas ar kitos šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės;
2) inspektorius raštu pranešė viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
3) inspektorius viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos. 3. Kai inspektorius savo iniciatyva ar gavęs iš nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją nustato, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas skleidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytą neskelbtiną informaciją, kuri kenkia ar kelia pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą, inspektorius turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymo nesilaikydamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, inspektorius pateikia teismui objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįstą prašymą dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymo, prašymo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijas ir kitą būtiną medžiagą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas turi priimti sprendimą laikinai sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per
teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Teismo sprendime gali būti duodami privalomi nurodymai elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams, leidinių pristatymo ar kitokių platinimo paslaugų teikėjams – privalomi nurodymai sustabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą. 5. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla gali būti nutraukiama tuo atveju, jeigu per paskutinius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pakartotinai padaro šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Sprendimas dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos nutraukimo priimamas mutatis mutandis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 6.
atsižvelgęs į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes, praneša apie tokią informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 89¹straipsnyje nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, reikalaudamas šią informaciją nedelsiant pašalinti arba panaikinti galimybę ją pasiekti. Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per 8 valandas nuo inspektoriaus pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos ar nepanaikina galimybės ją pasiekti arba jeigu per 8 valandas nuo inspektoriaus pastebėto pažeidimo momento nėra galimybės nustatyti viešosios informacijos rengėją ir
(ar) skleidėją, inspektorius duoda privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu. 7. Siekdamas gauti šio straipsnio 6 dalyje nurodytą leidimą duoti privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, inspektorius privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus. Prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėja prašymą ir priima motyvuotą nutartį jį patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento.
Jeigu inspektorius nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo inspektoriaus skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto lyginamasis variantas
_ d. Nr. Vilnius
pakeitimas. 1.Pakeisti 48 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Komisija, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, asmenys, vykdantys nelicencijuojamą televizijos programų transliavimo veiklą, išskyrus atvejus, kai veikla vykdoma iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių, ar asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę: Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka
1) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią Komisijai nebuvo pranešta, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti; ir
2) duoti privalomus nurodymus viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.”
48 straipsnio 7 ir 8 dalis. 2 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas.
50 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 50 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka dėl informacijos, nurodytą nurodytos Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte.”
52 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Inspektorius, sužinojęs apie internete
skleidžiamą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytą neskelbtiną informaciją ir atsižvelgęs į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes, praneša apie tokią informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, reikalaudamas šią informaciją nedelsiant pašalinti arba panaikinti galimybę ją pasiekti. Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per 8 valandas nuo inspektoriaus pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos ar nepanaikina galimybės ją pasiekti arba jeigu per 8 valandas nuo inspektoriaus pastebėto pažeidimo momento nėra galimybės nustatyti viešosios informacijos rengėją ir
(ar) skleidėją, inspektorius duoda privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu.”
straipsnio 7 dalį. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto XIVP-2353(3) lyginamasis variantas
_ d. Nr. Vilnius
pakeitimas. 1.Pakeisti 48 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Komisija, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, asmenys, vykdantys nelicencijuojamą televizijos programų transliavimo veiklą, išskyrus atvejus, kai veikla vykdoma iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių, ar asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę: Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka
1) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią Komisijai nebuvo pranešta, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti; ir
2) duoti privalomus nurodymus viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.”
48 straipsnio 7 ir 8 dalis. 2 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas.
50 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 50 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka duoti
privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams pašalinti informaciją, nurodytą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte arba panaikinti galimybę ją pasiekti informaciją, nurodytą Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte.”
52 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Inspektorius, sužinojęs apie internete
skleidžiamą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytą neskelbtiną informaciją ir atsižvelgęs į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes, praneša apie tokią informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui. , reikalaudamas šią informaciją nedelsiant pašalinti arba panaikinti galimybę ją pasiekti. Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per 8 valandas nuo inspektoriaus pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos ar nepanaikina galimybės ją pasiekti arba jeigu per 8 valandas nuo inspektoriaus pastebėto pažeidimo momento nėra galimybės nustatyti viešosios informacijos rengėją ir
(ar) skleidėją, inspektorius duoda privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu.”
straipsnio 7 dalį. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 papildymo 89¹ straipsniu įstatymo (toliau – Elektroninių ryšių įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 20⁷ straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Lietuvos banko įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19¹ straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr.
I-657 12 ir 49¹ straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimų įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymo projektas) projektų pagrindinis tikslas – suvienodinti institucijų, turinčių įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus dėl prieigos prie informacijos ribojimo ar informacijos pašalinimo, nuostatas dėl šių įgaliojimų įgyvendinimo, teismo sankcionavimo bei blokavimo įgyvendinimo tvarkos, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, sistemingumo, teisinio saugumo bei efektyvesnės apsaugos nuo pažeidimų ir nusikaltimų kibernetinėje erdvėje. Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos bankui, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lietuvos policijai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Institucijos) yra suteikta teisė duoti privalomuosius nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti tam tikrą, internetinėje erdvėje paskelbtą, teisės aktų reikalavimų neatitinkantį turinį ir informaciją. Kiekvienai institucijai, atskiruose teisės aktuose, yra numatyti privalomųjų nurodymų teikimo teisiniai pagrindai, vykdymo, teismo sankcionavimo, tam tikrais atvejais – blokavimo, įgyvendinimo tvarka.
Skirtinga, atskiruose teisės aktuose numatyta tvarka sukelia praktinių įgyvendinimo iššūkių (tai atspindi ir skirtingas Institucijų privalomųjų nurodymų taikymo intensyvumas – kai kurios juos yra teikusios vos keletą kartų, o kitos nurodo, kad yra nurodžius blokuoti šimtus interneto svetainių adresų):
Pirma, Institucijų patvirtintuose privalomųjų nurodymų davimo tvarkų aprašuose skiriasi tam tikrų procedūrų reglamentavimas. Pavyzdžiui, trukmė, per kiek laiko teismas privalo priimti sprendimą dėl leidimo blokuoti interneto svetainę. Antra, skiriasi procedūrų lankstumas. Kai kurios Institucijos gali be teismo sankcijos blokuoti interneto svetainių kopijas, nustatomas pagal tam tikrus kriterijus, kitos – tokios galimybės neturi. Toks esamas reglamentavimas apriboja atskirų Institucijų galimybę efektyviai reaguoti į greitai kuriamas interneto svetainių kopijas. Trečia, siekiant tobulinti esamą skirtingą šių nuostatų teisinį reglamentavimą, visų esamų teisės aktų pakeitimas tik didintų teisėkūros apimtį, bet nepadidintų teisinio reguliavimo nuoseklumo, sistemingumo ir teisinio saugumo. Atsižvelgiant į tai, įstatymų projektų pakeitimais siūloma įtvirtinti Institucijų įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus, jų vykdymo, teismo sankcionavimo, blokavimo įgyvendinimo tvarką viename teisės akte – Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme Nr. IX-2135 (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas). Ketvirta, skirtingos tvarkos apsunkina ne tik institucijų veiklą ir numato joms skirtingas galimybes, bet ir sukelia problemų privalomųjų nurodymų vykdytojams.
Programos „Kurk Lietuvai“ projekto
„Kenkėjiškų interneto svetainių grėsmių valdymo priemonių kūrimas“ ataskaitoje
„Viešosios konsultacijos dėl Blokuojamų domenų valdymo informacinės sistemos
kūrimo iniciavimo“[¹] yra pateikiami diskusijos dalyvių (t.y. interneto svetainių blokavimą galinčių inicijuoti valstybinių institucijų, interneto prieigos paslaugų teikėjų (toliau
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymų projektus inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymų, nustatančių Institucijų įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus, nuostatos dėl šių įgaliojimų įgyvendinimo, teismo sankcionavimo ir blokavimo įgyvendinimo tvarkos yra skirtingos ir reglamentuojamos atskiruose teisės aktuose. Elektroninių ryšių įstatyme nėra reglamentuojama vieninga Institucijų privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją, teikimo, vykdymo, teismo sankcionavimo, blokavimo įgyvendinimo tvarka. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme Nr. I-857 (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas), Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme Nr. VIII-1185 (toliau
Azartinių lošimų įstatymas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme Nr. I-678 (toliau – Lietuvos banko įstatymas), Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme Nr. I-1143 (toliau – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme Nr. I-657 (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme Nr. I-1418 (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) įtvirtinti teisiniai pagrindai, įgyvendinti įgaliojimus teikti privalomuosius nurodymus, numatyta teismo sankcionavimo tvarka, tam tikrais atvejais – numatyta blokavimo galimybė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
1Elektroninių ryšių įstatymo projektu siūloma Elektroninių ryšių įstatymą papildyti nauju 89¹straipsniu:
1.1.
Siūloma įtvirtinti naują 89¹straipsnį
„Privalomieji nurodymai pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti
informaciją“, kuriuo būtų nustatoma institucijų, turinčių įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus, privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją, teismo sankcionavimo, blokavimo įgyvendinimo tvarka. Straipsnio pirma dalimi nustatoma, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti informaciją, tol, kol nepašalinamas pažeidimas, turi teisę duoti atitinkamos Institucijos, atsižvelgiant į atskiruose teisės aktuose nustatytus teisinius pagrindus. Antra dalimi nustatoma teismo sankcionavimo tvarka. Trečia dalimi įtvirtinama išimtis, kad Institucijų sprendimai taikyti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui dinaminio blokavimo atveju gali būti nesankcionuojami. Ketvirta ir penkta dalimi įtvirtinama galimybė, esant atitinkamiems Elektroninių ryšių įstatymo projekte numatytiems pagrindams, Institucijoms duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją ne ilgiau kaip 72 valandoms be teismo leidimo. Šeštoje dalyje numatoma, kad Institucija, gavusi sankcionuotą privalomą nurodymą, asmens interneto svetainę leidžiantį identifikuoti domeno vardą įtraukia į tvarkomą interneto domeno vardų, naudojamų vykdant veiklą, kuria pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, sąrašą, kuris skelbiamas viešai. Septinta dalimi nustatomas terminas, per kurį turi būti atnaujinama prieiga prie užblokuoto interneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę.
Aštuntoje dalyje įtvirtinama, kad privalomų nurodymų taikymo elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, interneto prieigos tiekėjams ir (arba) informacijos prieglobos paslaugų tiekėjams tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Alkoholio kontrolės įstatymo projektu siūloma pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Penktą dalį siūloma pripažinti netekusia galios, kadangi visa privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje. 3. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektu siūloma pakeisti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19¹straipsnį: 3.1. Pirmoje dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Antrą dalį siūloma pripažinti netekusia galios, kadangi visa privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje. 4. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektu siūloma pakeisti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka.
Atitinkamai kitose dalyse siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje. 5. Azartinių lošimų įstatymo projektu siūloma pakeisti Azartinių lošimų įstatymo 20⁷ straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Lošimų priežiūros tarnyba turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai kitose dalyse siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje. 6. Lietuvos banko įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos bankas turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai kitose dalyse siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje. 7. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektu siūloma pakeisti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 ir 49¹ straipsnius:
siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka. 7.2.
privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje. 8. Visuomenės informavimo įstatymo projektu siūloma pakeisti Visuomenės informavimo įstatymo 48, 50 ir 52 straipsnius:
siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat, siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje. 8.2. 52 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka. 8.3. 52 straipsnyje siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje. Įtvirtinus įstatymų projektais siūlomus pakeitimus atsirastų vieningas privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją teikimo, vykdymo, teismo sankcionavimo bei blokavimo įgyvendinimo tvarkos teisinis reguliavimas, nuoseklumas bei sistemingumas, Institucijoms įgyvendinant įtvirtintus įgaliojimus šioje srityje. Taip pat, esant unifikuotai tvarkai, subjektams, kuriems teikiami privalomieji nurodymai, būtų paprasčiau juos taikyti. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, numatomas teigiamas poveikis kibernetinių nusikaltimų ir pažeidimų kibernetinėje erdvėje užkardymui. Priėmus įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai neturėtų būti. Kriminogeninė situacija turėtų gerėti, nes kibernetiniai nusikaltimai ir pažeidimai kibernetinėje erdvėje būtų efektyviau pašalinami bei atgrasoma nuo naujų pažeidimų vykdymo. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų projektais nustatyti reikalavimai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus pripažinti netekusiais galios reikės:
ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. DI-717 patvirtintą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti nelegalią nuotolinių lošimų veiklą, panaikinimo užtikrinimo tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. 2. Lietuvos banko valdybos 2018 m. birželio 12 d. nutarimu Nr.
03-102 patvirtintą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti finansinių priemonių arba jas pasirašyti, siūlyti ir (arba) teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas, panaikinimo užtikrinimo tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1R-242 patvirtintą Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. 4. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-634 patvirtintą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. Priėmus įstatymų projektus reikės keisti įgyvendinamuosius teisės aktus:
1Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m.
lapkričio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-771 patvirtintą Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams ir atsiskaitymų, mokėjimų ar kitų finansinių operacijų už neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete) per Lietuvos Respublikoje veikiančias mokėjimo, kredito ar kitas finansų įstaigas ribojimo tvarkos aprašą. Šiame apraše turės būti panaikinta dalis, kuria reglamentuojama privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarka. 2. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.
T1- 108 patvirtintas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente gautos medžiagos dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo pažeidimų, paklausimų, susijusių su tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių, pluoštinių kanapių tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių bei alkoholio produktų priežiūra, nagrinėjimo ir privalomųjų nurodymų davimo informacijos prieglobos paslaugų teikėjui taisykles. Šiose taisyklėse turės būti panaikinta dalis, kuria reglamentuojama privalomų nurodymų taikymo informacijos prieigos paslaugų teikėjams tvarka. Priėmus įstatymų projektus reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus:
elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, interneto prieigos tiekėjams ir
(arba) informacijos prieglobos paslaugų tiekėjams tvarką. Šią tvarką turės nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymų projektus, atitinkamos institucijos pagal kompetenciją turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti privalomų nurodymų taikymo tvarką elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, interneto prieigos tiekėjams ir (arba) informacijos prieglobos paslaugų tiekėjams. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai yra: „privalomasis nurodymas“, „pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją”, „viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai“, „viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjai“, „elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai“, „kibernetinis saugumas“, „interneto svetainės blokavimas“ ir t.t. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai [¹] http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2021/10/viesosios-konsultacijos-ataskaita-del-blokuojamu-domenu-valdymo-informacines-sistemos-kurimo-inicijavimo-kurk-lietuvai.pdf
TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 19¹STRAIPSNIO PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS
PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 63³ STRAIPSNIO PAKEITIMO,
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 papildymo 98 straipsniu įstatymo (toliau – Elektroninių ryšių įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau
Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 20⁷ straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Lietuvos banko įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr.
I-1143 19¹ straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 49¹ straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimų įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63³ straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Kelių transporto kodekso projektas) projektų pagrindinis tikslas – suvienodinti institucijų, turinčių įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus dėl prieigos prie informacijos ribojimo ar informacijos pašalinimo, nuostatas dėl šių įgaliojimų įgyvendinimo, teismo sankcionavimo bei blokavimo įgyvendinimo tvarkos, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, sistemingumo, teisinio saugumo bei efektyvesnės apsaugos nuo pažeidimų ir nusikaltimų kibernetinėje erdvėje. Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos bankui, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lietuvos policijai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Institucijos) yra suteikta teisė duoti privalomuosius nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti tam tikrą, internetinėje erdvėje paskelbtą, teisės aktų reikalavimų neatitinkantį turinį ir informaciją.
Kiekvienai institucijai, atskiruose teisės aktuose, yra numatyti privalomųjų nurodymų teikimo teisiniai pagrindai, vykdymo, teismo sankcionavimo, tam tikrais atvejais – blokavimo, įgyvendinimo tvarka. Skirtinga, atskiruose teisės aktuose numatyta tvarka sukelia praktinių įgyvendinimo iššūkių (tai atspindi ir skirtingas Institucijų privalomųjų nurodymų taikymo intensyvumas – kai kurios juos yra teikusios vos keletą kartų, o kitos nurodo, kad yra nurodžius blokuoti šimtus interneto svetainių adresų):
Pirma, Institucijų patvirtintuose privalomųjų nurodymų davimo tvarkų aprašuose skiriasi tam tikrų procedūrų reglamentavimas. Pavyzdžiui, trukmė, per kiek laiko teismas privalo priimti sprendimą dėl leidimo blokuoti interneto svetainę. Antra, skiriasi procedūrų lankstumas. Kai kurios Institucijos gali be teismo sankcijos blokuoti interneto svetainių kopijas, nustatomas pagal tam tikrus kriterijus, kitos – tokios galimybės neturi. Toks esamas reglamentavimas apriboja atskirų Institucijų galimybę efektyviai reaguoti į greitai kuriamas interneto svetainių kopijas. Trečia, siekiant tobulinti esamą skirtingą šių nuostatų teisinį reglamentavimą, visų esamų teisės aktų pakeitimas tik didintų teisėkūros apimtį, bet nepadidintų teisinio reguliavimo nuoseklumo, sistemingumo ir teisinio saugumo.
Atsižvelgiant į tai, įstatymų projektų pakeitimais siūloma įtvirtinti Institucijų įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus, jų vykdymo, teismo sankcionavimo, blokavimo įgyvendinimo tvarką viename teisės akte – Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme Nr. IX-2135 (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas). Ketvirta, skirtingos tvarkos apsunkina ne tik institucijų veiklą ir numato joms skirtingas galimybes, bet ir sukelia problemų privalomųjų nurodymų vykdytojams. Programos „Kurk Lietuvai“ projekto
„Kenkėjiškų interneto svetainių grėsmių valdymo priemonių kūrimas“ ataskaitoje
„Viešosios konsultacijos dėl Blokuojamų domenų valdymo informacinės sistemos
kūrimo iniciavimo“[¹] yra pateikiami diskusijos dalyvių, t.y. interneto svetainių blokavimą galinčių inicijuoti valstybinių institucijų, interneto prieigos paslaugų teikėjų (toliau
skirtingai, ne visada tinkamai ir teisingai yra nurodomi reikalavimai. Nurodymams vykdyti užtenka pagrindinės informacijos“, „Šiuo metu yra daug institucijų, kurios teisės aktuose yra nusimačiusios galimybę blokuoti interneto svetainę vienu ar kitu pagrindu. Gavus raštą dėl blokavimo, IPPT turi papildomai patikrinti, kokiu pagrindu yra teikiamas reikalavimas, taip pat skiriasi įvykdymo terminai [...]“, „Neegzistuoja vienas blokuojamų domenų sąrašas, kuris suteiktų galimybę IPPT patikrinti, ar viskas yra užblokuota.
Tokią informaciją taip pat būtų aktualu pateikti vienoje vietoje ir visuomenei“, „Valstybinės institucijos atlikdamos teisės aktų pakeitimus ir numatydamos galimybę teikti privalomus nurodymus blokuoti, ne visada atsižvelgia į technines galimybes įvykdyti tokius nurodymus. Dėl šios priežasties IPPT susiduria su sunkumais įgyvendinant kai kuriuos nurodymus“ ir kt. Tikėtina, kad suvienodinus privalomų nurodymų teikimo procedūras, IPPT būtų lengviau juos įgyvendinti ir užtikrinti, kad yra laikomasi teisės aktų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektus inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymų, nustatančių Institucijų įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus, nuostatos dėl šių įgaliojimų įgyvendinimo, teismo sankcionavimo ir blokavimo įgyvendinimo tvarkos yra skirtingos ir reglamentuojamos atskiruose teisės aktuose. Elektroninių ryšių įstatyme nėra reglamentuojama vieninga Institucijų privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją, teikimo, vykdymo, teismo sankcionavimo, blokavimo įgyvendinimo tvarka. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme Nr. I-857 (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas), Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme Nr. VIII-1185 (toliau
Azartinių lošimų įstatymas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme Nr.
I-678 (toliau – Lietuvos banko įstatymas), Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme Nr. I-1143 (toliau – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme Nr. I-657 (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme Nr. I-1418 (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme Nr. IX-2112 (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (toliau – Kelių transporto kodeksas) įtvirtinti teisiniai pagrindai, įgyvendinti įgaliojimus teikti privalomuosius nurodymus, numatyta teismo sankcionavimo tvarka, tam tikrais atvejais – numatyta blokavimo galimybė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Elektroninių ryšių įstatymą papildyti nauju 98 straipsniu:
„Privalomieji nurodymai pašalinti informaciją arba panaikinti galimybę ją
pasiekti“, kuriuo būtų nustatoma institucijų, turinčių įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus, privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją, teismo sankcionavimo, blokavimo įgyvendinimo tvarka. Straipsnio pirma dalimi nustatoma, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (ar) lt. domenų administratoriui privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti informaciją, tol, kol nepašalinamas pažeidimas, turi teisę duoti atitinkamos Institucijos, atsižvelgiant į atskiruose teisės aktuose nustatytus teisinius pagrindus. Antra dalimi nustatoma teismo sankcionavimo tvarka.
Trečia dalimi įtvirtinama išimtis, kad Institucijų sprendimai taikyti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui ir (ar) lt. domenų administratoriui dinaminio blokavimo atveju gali būti nesankcionuojami. Ketvirta ir penkta dalimi įtvirtinama galimybė, esant atitinkamiems Elektroninių ryšių įstatymo projekte numatytiems pagrindams, Institucijoms duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją ne ilgiau kaip 72 valandoms be teismo leidimo. Šeštoje dalyje numatoma, kad Institucija, gavusi sankcionuotą privalomą nurodymą, asmens interneto svetainę leidžiantį identifikuoti domeno vardą įtraukia į tvarkomą interneto domeno vardų, naudojamų vykdant veiklą, kuria pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, sąrašą, kuris skelbiamas viešai. Septinta dalimi nustatomas terminas, per kurį turi būti atnaujinama prieiga prie užblokuoto interneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę. Aštuntoje dalyje įtvirtinama, kad privalomų nurodymų taikymo elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, interneto prieigos tiekėjams, informacijos prieglobos paslaugų tiekėjams ir
(ar) lt. domenų administratoriui tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Alkoholio kontrolės įstatymo projektu siūloma pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Penktą dalį siūloma pripažinti netekusia galios, kadangi visa privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 3.
3. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektu siūloma pakeisti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19¹straipsnį: 3.1. Pirmoje dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Antrą dalį siūloma pripažinti netekusia galios, kadangi visa privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 4. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektu siūloma pakeisti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai kitose dalyse siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 5. Azartinių lošimų įstatymo projektu siūloma pakeisti Azartinių lošimų įstatymo 20⁷ straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Lošimų priežiūros tarnyba turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai kitose dalyse siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 6. Lietuvos banko įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnį: 6.1.
Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos bankas turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai kitose dalyse siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 7. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektu siūloma pakeisti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 ir 49¹ straipsnius:
siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. 7.2. Atitinkamai 49¹straipsnyje siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 8. Visuomenės informavimo įstatymo projektu siūloma pakeisti Visuomenės informavimo įstatymo 48, 50 ir 52 straipsnius:
siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat, siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 8.2. 52 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. 8.3.
siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 9. Mokesčių administravimo įstatymo projektu siūloma pakeisti Mokesčių administravimo įstatymo 63³ straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat, siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo
transporto kodekso projektu siūloma pakeisti Kelių transporto kodekso 18¹ straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat, siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo
vieningas privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją teikimo, vykdymo, teismo sankcionavimo bei blokavimo įgyvendinimo tvarkos teisinis reguliavimas, nuoseklumas bei sistemingumas, Institucijoms įgyvendinant įtvirtintus įgaliojimus šioje srityje. Taip pat, esant unifikuotai tvarkai, subjektams, kuriems teikiami privalomieji nurodymai, būtų paprasčiau juos taikyti. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, numatomas teigiamas poveikis kibernetinių nusikaltimų ir pažeidimų kibernetinėje erdvėje užkardymui. Priėmus įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai neturėtų būti. Kriminogeninė situacija turėtų gerėti, nes kibernetiniai nusikaltimai ir pažeidimai kibernetinėje erdvėje būtų efektyviau pašalinami bei atgrasoma nuo naujų pažeidimų vykdymo. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų projektais nustatyti reikalavimai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus pripažinti netekusiais galios reikės:
ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. DI-717 patvirtintą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti nelegalią nuotolinių lošimų veiklą, panaikinimo užtikrinimo tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. 2. Lietuvos banko valdybos 2018 m. birželio 12 d. nutarimu Nr.
03-102 patvirtintą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti finansinių priemonių arba jas pasirašyti, siūlyti ir (arba) teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas, panaikinimo užtikrinimo tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1R-242 patvirtintą Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. 4. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-634 patvirtintą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. Priėmus įstatymų projektus reikės keisti įgyvendinamuosius teisės aktus:
1Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m.
lapkričio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-771 patvirtintą Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams ir atsiskaitymų, mokėjimų ar kitų finansinių operacijų už neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete) per Lietuvos Respublikoje veikiančias mokėjimo, kredito ar kitas finansų įstaigas ribojimo tvarkos aprašą. Šiame apraše turės būti panaikinta dalis, kuria reglamentuojama privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarka. 2. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.
T1- 108 patvirtintas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente gautos medžiagos dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo pažeidimų, paklausimų, susijusių su tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių, pluoštinių kanapių tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių bei alkoholio produktų priežiūra, nagrinėjimo ir privalomųjų nurodymų davimo informacijos prieglobos paslaugų teikėjui taisykles. Šiose taisyklėse turės būti panaikinta dalis, kuria reglamentuojama privalomų nurodymų taikymo informacijos prieigos paslaugų teikėjams tvarka. Priėmus įstatymų projektus reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus:
informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų tiekėjams tvarką. Šią tvarką turės nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymų projektus, atitinkamos institucijos pagal kompetenciją turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti privalomų nurodymų taikymo tvarką elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų tiekėjams. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai yra: „privalomas nurodymas“, „pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją”, „viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai“, „viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjai“, „elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai“, „kibernetinis saugumas“, „interneto svetainės blokavimas“, „.lt domenų administratorius” ir t. t. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai [¹] http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2021/10/viesosios-konsultacijos-ataskaita-del-blokuojamu-domenu-valdymo-informacines-sistemos-kurimo-inicijavimo-kurk-lietuvai.pdf
2022-12-20 Nr. XIVP-2353 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka“ siūlome įrašyti žodžius „turi teisę Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui pašalinti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią Komisijai nebuvo pranešta, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti ir duoti privalomus nurodymus viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka“, tokiu būdu detalizuojant informacijos, dėl kurios pašalinimo ar galimybės pasiekti panaikinimo Komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus, turinį. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 24 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 22, 31, 33, 34¹, 46¹ ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymą XIV-1609, kuriuo taip pat yra siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 48 straipsnį ir kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti derinami su Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr.
I-1418 19, 22, 31, 33, 34¹, 46¹ ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymu XIV-1609, antraip 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu būtų paneigtas projekte nustatytas reguliavimas ir taip sukurtos prielaidos teisinio reguliavimo spragoms. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2023-02-09 Nr. XIVP-2353(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 6 dalyje po žodžių „praneša apie tokią informaciją“ siūlome įrašyti žodžius „viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui“. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 24 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 22, 31, 33, 34¹, 46¹ ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymą XIV-1609, kuriuo taip pat yra siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 48 straipsnį ir kurio įsigaliojimas taip pat numatytas 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti derinami su Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 22, 31, 33, 34¹, 46¹ ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymu XIV-1609, antraip 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų du vienas su kitu nederantys Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, tuo sudarydami prielaidas teisinio reguliavimo spragoms. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2023-06-28 Nr. XIVP-2353(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Komiteto (papildomo) išvados projektas
kultūros komitetas
projekto nr. XIVP-2353(2) 2023-06-07
dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai: Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Vaida Patiejūnienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narys Kasparas Adomaitis, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vyriausioji specialistė Simona Martinavičiūtė, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij, Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
526 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 6 dalyje po žodžių
„praneša apie tokią informaciją“ siūlome įrašyti žodžius „viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-0948 Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 24 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr.
I-1418 19, 22, 31, 33, 34¹, 46¹ ir
yra siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 48 straipsnį ir kurio įsigaliojimas taip pat numatytas 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti derinami su Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 22, 31, 33, 34¹, 46¹ ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymu XIV-1609, antraip 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų du vienas su kitu nederantys Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, tuo sudarydami prielaidas teisinio reguliavimo spragoms. Pritarti Siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų, būtina suderinti įstatymo projekto nuostatas su Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 22, 31, 33, 34¹, 46¹ ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1609. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2023-05-24 Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome VIĮ projektu keičiamą Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 10 punktą išdėstyti taip:
„10) duoti privalomus nurodymus pašalinti informaciją,
nurodytą Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte, arba panaikinti galimybę ją pasiekti informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka dėl informacijos, nurodytos Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte.“ Pritarti Siūlytina įstatymo projekto 50 straipsnio 3 dalies 10 punktą išdėstyti taip:
„10) duoti privalomus nurodymus pašalinti informaciją,
nurodytą Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte, arba panaikinti galimybę ją pasiekti informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka dėl informacijos, nurodytos Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte.“ Komitetas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) Nr. IX-2135 papildymo 98 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2346(2) numatoma, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turi pašalinti draudžiamą informaciją per 2 valandas nuo Žurnalistų etikos inspektoriaus pranešimo gavimo, kai šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje numatytos 8 valandos šios prievolės įgyvendinimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiktose pastabose atkreipia dėmesį 2 valandų terminas praktikoje gali būti sunkiai įgyvendinimas, jeigu tokie prašymai siunčiami elektroniniu paštu, el. laiškas tam tikrą laiką gali likti nepastebėtas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina numatyti ilgesnį nei 2 val. terminą (svarstytina palikti šiuo metu galiojančią 8 valandų taisyklę). 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
visuomenės informavimo įstatymo Nr.
I-1418 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2353(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamus pasiūlymus ir Komiteto pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Kernagis. Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė
ekonomikos komitetas
INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 48, 50 IR 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto Nr. XIVP–2353(2) 2023-06-21
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Kasparas Adomaitis; Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė;
Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas; Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narė Kristina Mikoliūnienė, Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovas Vaidotas Ramonas; Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vadovas Darius Stravinskas, Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Albertas Turonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-093 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 6 dalyje po žodžių „praneša apie tokią informaciją“ siūlome įrašyti žodžius „viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui“.
Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 52 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Inspektorius, sužinojęs apie internete skleidžiamą šio įstatymo 19 straipsnio
informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes, praneša apie tokią informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priėmė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 22, 31, 33, 34¹, 46¹ ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymą XIV-1609, kuriuo taip pat yra siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 48 straipsnį ir kurio įsigaliojimas taip pat numatytas 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti derinami su Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 22, 31, 33, 34¹, 46¹ ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymu XIV-1609, antraip 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų du vienas su kitu nederantys Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, tuo sudarydami prielaidas teisinio reguliavimo spragoms. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą ir 4 įstatymo straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio gegužės 1 d.“
3Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė,
2023-02-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
pasiūlymų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-252 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2023 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. SV‑S-866 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2–1.9, 1.11–1.12 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 papildymo 98 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2346(2) (toliau – ERĮ projektas), Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857
Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2348(2) (toliau – ATGTĮ projektas), Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 20⁷ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2349(2), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2350(2), Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2351(2), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 49¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2352(2), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2353(2) (toliau – VIĮ projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr.
IX-2112 63³ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2409 (toliau – MAĮ projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui atsisakyti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2408 (toliau – KTĮ projektas) ir tobulinti ERĮ projektą, VIĮ projektą, MAĮ projektą ir ATGTĮ projektą, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
<...>
20Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo,
siūlome VIĮ projektu keičiamą Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 10 punktą išdėstyti taip:
„10) duoti privalomus nurodymus pašalinti informaciją,
nurodytą Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte, arba panaikinti galimybę ją pasiekti informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka dėl informacijos, nurodytos Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte.“
<...>
Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 10 punktą išdėstyti taip:
„10) duoti privalomus nurodymus pašalinti informaciją,
nurodytą Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte, arba panaikinti galimybę ją pasiekti informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka dėl informacijos, nurodytos Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte.“
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas 2023-06-07 Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-2353(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos
pasiūlymus ir Komiteto pastabas. Pritarti
Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2353(3) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Bagdonas, Jonas Pinskus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-2353(3) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė