Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 12 IR 49¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2022 m. lapkričio _ d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės 1.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) prižiūri, kaip verslininkai laikosi šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, taip pat ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus;
2) koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo);
3) priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga;
4) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus;
5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus;
6) atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę;
7) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones;
8) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą;
9) organizuoja vartotojų švietimą, koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, vartotojų asociacijų veiklą organizuojant vartotojų švietimą, pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikia informaciją apie vartotojų teises;
10) kuria ir tvarko vartotojų teisių apsaugos duomenų bazę;
11) kartu su kitomis valstybės institucijomis organizuoja ir atlieka keitimąsi informacija su Europos Komisija ir valstybėmis narėmis (RAPEX sistema) Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos uždraustus tiekti rinkai pavojingus Lietuvos Respublikoje pagamintus ar iš Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų valstybių tiekiamus ne maisto produktus;
12) įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394 ir Reglamentą (ES) Nr.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) prižiūri, kaip verslininkai laikosi šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, taip pat ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus;
2) koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo);
3) priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga;
4) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus;
5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus;
6) atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę;
7) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones;
8) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą;
9) organizuoja vartotojų švietimą, koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, vartotojų asociacijų veiklą organizuojant vartotojų švietimą, pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikia informaciją apie vartotojų teises;
10) kuria ir tvarko vartotojų teisių apsaugos duomenų bazę;
11) kartu su kitomis valstybės institucijomis organizuoja ir atlieka keitimąsi informacija su Europos Komisija ir valstybėmis narėmis (RAPEX sistema) Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos uždraustus tiekti rinkai pavojingus Lietuvos Respublikoje pagamintus ar iš Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų valstybių tiekiamus ne maisto produktus;
12) įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394 ir Reglamentą (ES) Nr. 524/2013;
13) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose vartotojų teisių gynimo srityje;
14) organizuoja vartotojų nuomonių, elgsenos, prekių ir paslaugų kainų bei kitus tyrimus;
15) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
teisių apsaugos tarnyba turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, atsakingų už atitinkamą valdymo sritį, informaciją, susijusią su vartotojų teisių apsauga;
2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų, už kurių laikymosi priežiūrą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pažeidimams tirti, neatsižvelgiant į informacijos, duomenų ir dokumentų saugojimo laikmeną ar saugojimo vietą, įskaitant banko paslaptį ar jai prilygintą paslaptį sudarančią informaciją (kad asmuo yra banko ar kito finansų rinkos dalyvio klientas, jam teikiamos finansinės paslaugos, jo turimų sąskaitų numeriai) ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų turimą informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, taip pat paimti dokumentus ir daiktus, kurie turi įrodomąją reikšmę;
3) atlikti pardavėjų, paslaugų teikėjų veiklos, įskaitant elektroninių sąsajų naudojimą, patikrinimą;
4) reikalauti, kad gamintojai, importuotojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai ar jų atstovai atvyktų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir duotų paaiškinimus žodžiu ar raštu;
5) atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus. Juos atliekant, sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija verslininkui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Atliekant kontrolinius pirkimus gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas.
Jeigu atliekant prekių kontrolinį pirkimą pažeidimo požymių nenustatyta, kontrolinio pirkimo metu sumokėti pinigai grąžinami Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o prekės – verslininkui. Kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką nustato teisingumo ministras;
6) duoti šio įstatymo 49¹ straipsnyje nurodytus privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka panaikinti galimybę pasiekti informaciją, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę;
7) taikyti laikinąsias priemones pagal šio įstatymo 44¹ straipsnį;
8) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;
teisių apsaugos tarnyba, atlikdama šio straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.“
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49¹ straipsnis. Privalomi nurodymai interneto prieigos paslaugų teikėjams 1.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams, teikiantiems paslaugas pardavėjams, paslaugų teikėjams, kurie šiomis paslaugomis naudojasi vykdydami veiklą privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuria šiurkščiai ar sistemingai pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai, nustatyti šiame įstatyme, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme ar Produktų saugos įstatyme, privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, tol, kol nepašalinami pažeidimai. Šioje dalyje nurodytais interneto prieigos paslaugų teikėjais laikomi fiziniai arba juridiniai asmenys, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialus ar atstovybes, kurie teikia interneto prieigos paslaugas. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, siekdama įgyvendinti šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą teisę, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jei jie žinomi), interneto svetainę identifikuojantis domeno vardas, įstatymų pažeidimų esmė ir numatomi atlikti veiksmai (privalomi nurodymai). 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį šį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prašymo gavimo dienos. 4.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas nuo tokios nutarties priėmimo dienos apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo gavimo dienos. 5. Pašalinus pažeidimą ir apie tai pateikus informaciją Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, prieiga prie užblokuoto interneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę, atnaujinama per 7 dienas nuo informacijos apie pašalintą pažeidimą gavimo dienos. 6. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 7. Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 12 IR 49¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. lapkričio _ d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės 1.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) prižiūri, kaip verslininkai laikosi šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, taip pat ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus;
2) koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo);
3) priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga;
4) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus;
5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus;
6) atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę;
7) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones;
8) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą;
9) organizuoja vartotojų švietimą, koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, vartotojų asociacijų veiklą organizuojant vartotojų švietimą, pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikia informaciją apie vartotojų teises;
10) kuria ir tvarko vartotojų teisių apsaugos duomenų bazę;
11) kartu su kitomis valstybės institucijomis organizuoja ir atlieka keitimąsi informacija su Europos Komisija ir valstybėmis narėmis (RAPEX sistema) Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos uždraustus tiekti rinkai pavojingus Lietuvos Respublikoje pagamintus ar iš Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų valstybių tiekiamus ne maisto produktus;
12) įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394 ir Reglamentą (ES) Nr.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) prižiūri, kaip verslininkai laikosi šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, taip pat ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus;
2) koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo);
3) priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga;
4) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus;
5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus;
6) atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę;
7) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones;
8) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą;
9) organizuoja vartotojų švietimą, koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, vartotojų asociacijų veiklą organizuojant vartotojų švietimą, pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikia informaciją apie vartotojų teises;
10) kuria ir tvarko vartotojų teisių apsaugos duomenų bazę;
11) kartu su kitomis valstybės institucijomis organizuoja ir atlieka keitimąsi informacija su Europos Komisija ir valstybėmis narėmis (RAPEX sistema) Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos uždraustus tiekti rinkai pavojingus Lietuvos Respublikoje pagamintus ar iš Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų valstybių tiekiamus ne maisto produktus;
12) įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394 ir Reglamentą (ES) Nr. 524/2013;
13) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose vartotojų teisių gynimo srityje;
14) organizuoja vartotojų nuomonių, elgsenos, prekių ir paslaugų kainų bei kitus tyrimus;
15) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
teisių apsaugos tarnyba turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, atsakingų už atitinkamą valdymo sritį, informaciją, susijusią su vartotojų teisių apsauga;
2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų, už kurių laikymosi priežiūrą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pažeidimams tirti, neatsižvelgiant į informacijos, duomenų ir dokumentų saugojimo laikmeną ar saugojimo vietą, įskaitant banko paslaptį ar jai prilygintą paslaptį sudarančią informaciją (kad asmuo yra banko ar kito finansų rinkos dalyvio klientas, jam teikiamos finansinės paslaugos, jo turimų sąskaitų numeriai) ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų turimą informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, taip pat paimti dokumentus ir daiktus, kurie turi įrodomąją reikšmę;
3) atlikti pardavėjų, paslaugų teikėjų veiklos, įskaitant elektroninių sąsajų naudojimą, patikrinimą;
4) reikalauti, kad gamintojai, importuotojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai ar jų atstovai atvyktų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir duotų paaiškinimus žodžiu ar raštu;
5) atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus. Juos atliekant, sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija verslininkui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Atliekant kontrolinius pirkimus gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas.
Jeigu atliekant prekių kontrolinį pirkimą pažeidimo požymių nenustatyta, kontrolinio pirkimo metu sumokėti pinigai grąžinami Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o prekės – verslininkui. Kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką nustato teisingumo ministras;
6) duoti šio įstatymo 49¹ straipsnyje nurodytus privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka panaikinti galimybę pasiekti informaciją, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę;
7) taikyti laikinąsias priemones pagal šio įstatymo 44¹ straipsnį;
8) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;
teisių apsaugos tarnyba, atlikdama šio straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.“
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49¹ straipsnis. Privalomi nurodymai interneto prieigos paslaugų teikėjams 1.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams, teikiantiems paslaugas pardavėjams, paslaugų teikėjams, kurie šiomis paslaugomis naudojasi vykdydami veiklą privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuria šiurkščiai ar sistemingai pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai, nustatyti šiame įstatyme, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme ar Produktų saugos įstatyme, privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, tol, kol nepašalinami pažeidimai. Šioje dalyje nurodytais interneto prieigos paslaugų teikėjais laikomi fiziniai arba juridiniai asmenys, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialus ar atstovybes, kurie teikia interneto prieigos paslaugas. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, siekdama įgyvendinti šio įstatymo
instancijos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus. Prašyme turi būti nurodyta pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jei jie žinomi), interneto svetainę identifikuojantis domeno vardas, įstatymų pažeidimų esmė ir numatomi atlikti veiksmai (privalomi nurodymai). 3. Teismas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį šį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prašymo gavimo dienos. 4.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nesutinka su pirmosios instancijos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas nuo tokios nutarties priėmimo dienos apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl pirmosios instancijos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo gavimo dienos. 5. Pašalinus pažeidimą ir apie tai pateikus informaciją Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, prieiga prie užblokuoto interneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę, atnaujinama per 7 dienas nuo informacijos apie pašalintą pažeidimą gavimo dienos. 6. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 7. Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto XIVP-2352(3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 12 IR 49¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. lapkričio _ d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės 1.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) prižiūri, kaip verslininkai laikosi šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, taip pat ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus;
2) koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo);
3) priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga;
4) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus;
5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus;
6) atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę;
7) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones;
8) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą;
9) organizuoja vartotojų švietimą, koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, vartotojų asociacijų veiklą organizuojant vartotojų švietimą, pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikia informaciją apie vartotojų teises;
10) kuria ir tvarko vartotojų teisių apsaugos duomenų bazę;
11) kartu su kitomis valstybės institucijomis organizuoja ir atlieka keitimąsi informacija su Europos Komisija ir valstybėmis narėmis (RAPEX sistema) Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos uždraustus tiekti rinkai pavojingus Lietuvos Respublikoje pagamintus ar iš Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų valstybių tiekiamus ne maisto produktus;
12) įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394 ir Reglamentą (ES) Nr.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) prižiūri, kaip verslininkai laikosi šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, taip pat ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus;
2) koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo);
3) priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga;
4) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus;
5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus;
6) atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę;
7) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones;
8) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą;
9) organizuoja vartotojų švietimą, koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, vartotojų asociacijų veiklą organizuojant vartotojų švietimą, pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikia informaciją apie vartotojų teises;
10) kuria ir tvarko vartotojų teisių apsaugos duomenų bazę;
11) kartu su kitomis valstybės institucijomis organizuoja ir atlieka keitimąsi informacija su Europos Komisija ir valstybėmis narėmis (RAPEX sistema) Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos uždraustus tiekti rinkai pavojingus Lietuvos Respublikoje pagamintus ar iš Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų valstybių tiekiamus ne maisto produktus;
12) įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394 ir Reglamentą (ES) Nr. 524/2013;
13) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose vartotojų teisių gynimo srityje;
14) organizuoja vartotojų nuomonių, elgsenos, prekių ir paslaugų kainų bei kitus tyrimus;
15) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
teisių apsaugos tarnyba turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, atsakingų už atitinkamą valdymo sritį, informaciją, susijusią su vartotojų teisių apsauga;
2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų, už kurių laikymosi priežiūrą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pažeidimams tirti, neatsižvelgiant į informacijos, duomenų ir dokumentų saugojimo laikmeną ar saugojimo vietą, įskaitant banko paslaptį ar jai prilygintą paslaptį sudarančią informaciją (kad asmuo yra banko ar kito finansų rinkos dalyvio klientas, jam teikiamos finansinės paslaugos, jo turimų sąskaitų numeriai) ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų turimą informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, taip pat paimti dokumentus ir daiktus, kurie turi įrodomąją reikšmę;
3) atlikti pardavėjų, paslaugų teikėjų veiklos, įskaitant elektroninių sąsajų naudojimą, patikrinimą;
4) reikalauti, kad gamintojai, importuotojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai ar jų atstovai atvyktų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir duotų paaiškinimus žodžiu ar raštu;
5) atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus. Juos atliekant, sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija verslininkui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Atliekant kontrolinius pirkimus gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas.
Jeigu atliekant prekių kontrolinį pirkimą pažeidimo požymių nenustatyta, kontrolinio pirkimo metu sumokėti pinigai grąžinami Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o prekės – verslininkui. Kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką nustato teisingumo ministras;
6) duoti šio įstatymo 49¹ straipsnyje nurodytus privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka panaikinti galimybę pasiekti informaciją, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę;
7) taikyti laikinąsias priemones pagal šio įstatymo 44¹ straipsnį;
8) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;
9) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises. 3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atlikdama šio straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.“
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49¹ straipsnis. Privalomi nurodymai interneto prieigos paslaugų teikėjams 1.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams, teikiantiems paslaugas pardavėjams, paslaugų teikėjams, kurie šiomis paslaugomis naudojasi vykdydami veiklą privalomus nurodymus pašalinti informaciją, kuria šiurkščiai ar sistemingai pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai, nustatyti šiame įstatyme, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme ar Produktų saugos įstatyme, privalomus nurodymus ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, tol, kol nepašalinami pažeidimai. Šioje dalyje nurodytais interneto prieigos paslaugų teikėjais laikomi fiziniai arba juridiniai asmenys, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialus ar atstovybes, kurie teikia interneto prieigos paslaugas. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, siekdama įgyvendinti šio įstatymo
instancijos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus. Prašyme turi būti nurodyta pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jei jie žinomi), interneto svetainę identifikuojantis domeno vardas, įstatymų pažeidimų esmė ir numatomi atlikti veiksmai (privalomi nurodymai). 3. Teismas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį šį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prašymo gavimo dienos. 4.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nesutinka su pirmosios instancijos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas nuo tokios nutarties priėmimo dienos apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl pirmosios instancijos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo gavimo dienos. 5. Pašalinus pažeidimą ir apie tai pateikus informaciją Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, prieiga prie užblokuoto interneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę, atnaujinama per 7 dienas nuo informacijos apie pašalintą pažeidimą gavimo dienos. 6. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 7. Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 papildymo 89¹ straipsniu įstatymo (toliau – Elektroninių ryšių įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 20⁷ straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Lietuvos banko įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19¹ straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr.
I-657 12 ir 49¹ straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimų įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymo projektas) projektų pagrindinis tikslas – suvienodinti institucijų, turinčių įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus dėl prieigos prie informacijos ribojimo ar informacijos pašalinimo, nuostatas dėl šių įgaliojimų įgyvendinimo, teismo sankcionavimo bei blokavimo įgyvendinimo tvarkos, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, sistemingumo, teisinio saugumo bei efektyvesnės apsaugos nuo pažeidimų ir nusikaltimų kibernetinėje erdvėje. Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos bankui, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lietuvos policijai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Institucijos) yra suteikta teisė duoti privalomuosius nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti tam tikrą, internetinėje erdvėje paskelbtą, teisės aktų reikalavimų neatitinkantį turinį ir informaciją. Kiekvienai institucijai, atskiruose teisės aktuose, yra numatyti privalomųjų nurodymų teikimo teisiniai pagrindai, vykdymo, teismo sankcionavimo, tam tikrais atvejais – blokavimo, įgyvendinimo tvarka.
Skirtinga, atskiruose teisės aktuose numatyta tvarka sukelia praktinių įgyvendinimo iššūkių (tai atspindi ir skirtingas Institucijų privalomųjų nurodymų taikymo intensyvumas – kai kurios juos yra teikusios vos keletą kartų, o kitos nurodo, kad yra nurodžius blokuoti šimtus interneto svetainių adresų):
Pirma, Institucijų patvirtintuose privalomųjų nurodymų davimo tvarkų aprašuose skiriasi tam tikrų procedūrų reglamentavimas. Pavyzdžiui, trukmė, per kiek laiko teismas privalo priimti sprendimą dėl leidimo blokuoti interneto svetainę. Antra, skiriasi procedūrų lankstumas. Kai kurios Institucijos gali be teismo sankcijos blokuoti interneto svetainių kopijas, nustatomas pagal tam tikrus kriterijus, kitos – tokios galimybės neturi. Toks esamas reglamentavimas apriboja atskirų Institucijų galimybę efektyviai reaguoti į greitai kuriamas interneto svetainių kopijas. Trečia, siekiant tobulinti esamą skirtingą šių nuostatų teisinį reglamentavimą, visų esamų teisės aktų pakeitimas tik didintų teisėkūros apimtį, bet nepadidintų teisinio reguliavimo nuoseklumo, sistemingumo ir teisinio saugumo. Atsižvelgiant į tai, įstatymų projektų pakeitimais siūloma įtvirtinti Institucijų įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus, jų vykdymo, teismo sankcionavimo, blokavimo įgyvendinimo tvarką viename teisės akte – Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme Nr. IX-2135 (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas). Ketvirta, skirtingos tvarkos apsunkina ne tik institucijų veiklą ir numato joms skirtingas galimybes, bet ir sukelia problemų privalomųjų nurodymų vykdytojams.
Programos „Kurk Lietuvai“ projekto
„Kenkėjiškų interneto svetainių grėsmių valdymo priemonių kūrimas“ ataskaitoje
„Viešosios konsultacijos dėl Blokuojamų domenų valdymo informacinės sistemos
kūrimo iniciavimo“[¹] yra pateikiami diskusijos dalyvių (t.y. interneto svetainių blokavimą galinčių inicijuoti valstybinių institucijų, interneto prieigos paslaugų teikėjų (toliau
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymų projektus inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymų, nustatančių Institucijų įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus, nuostatos dėl šių įgaliojimų įgyvendinimo, teismo sankcionavimo ir blokavimo įgyvendinimo tvarkos yra skirtingos ir reglamentuojamos atskiruose teisės aktuose. Elektroninių ryšių įstatyme nėra reglamentuojama vieninga Institucijų privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją, teikimo, vykdymo, teismo sankcionavimo, blokavimo įgyvendinimo tvarka. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme Nr. I-857 (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas), Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme Nr. VIII-1185 (toliau
Azartinių lošimų įstatymas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme Nr. I-678 (toliau – Lietuvos banko įstatymas), Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme Nr. I-1143 (toliau – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme Nr. I-657 (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme Nr. I-1418 (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) įtvirtinti teisiniai pagrindai, įgyvendinti įgaliojimus teikti privalomuosius nurodymus, numatyta teismo sankcionavimo tvarka, tam tikrais atvejais – numatyta blokavimo galimybė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
1Elektroninių ryšių įstatymo projektu siūloma Elektroninių ryšių įstatymą papildyti nauju 89¹straipsniu:
1.1.
Siūloma įtvirtinti naują 89¹straipsnį
„Privalomieji nurodymai pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti
informaciją“, kuriuo būtų nustatoma institucijų, turinčių įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus, privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją, teismo sankcionavimo, blokavimo įgyvendinimo tvarka. Straipsnio pirma dalimi nustatoma, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti informaciją, tol, kol nepašalinamas pažeidimas, turi teisę duoti atitinkamos Institucijos, atsižvelgiant į atskiruose teisės aktuose nustatytus teisinius pagrindus. Antra dalimi nustatoma teismo sankcionavimo tvarka. Trečia dalimi įtvirtinama išimtis, kad Institucijų sprendimai taikyti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui dinaminio blokavimo atveju gali būti nesankcionuojami. Ketvirta ir penkta dalimi įtvirtinama galimybė, esant atitinkamiems Elektroninių ryšių įstatymo projekte numatytiems pagrindams, Institucijoms duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją ne ilgiau kaip 72 valandoms be teismo leidimo. Šeštoje dalyje numatoma, kad Institucija, gavusi sankcionuotą privalomą nurodymą, asmens interneto svetainę leidžiantį identifikuoti domeno vardą įtraukia į tvarkomą interneto domeno vardų, naudojamų vykdant veiklą, kuria pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, sąrašą, kuris skelbiamas viešai. Septinta dalimi nustatomas terminas, per kurį turi būti atnaujinama prieiga prie užblokuoto interneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę.
Aštuntoje dalyje įtvirtinama, kad privalomų nurodymų taikymo elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, interneto prieigos tiekėjams ir (arba) informacijos prieglobos paslaugų tiekėjams tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Alkoholio kontrolės įstatymo projektu siūloma pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Penktą dalį siūloma pripažinti netekusia galios, kadangi visa privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje. 3. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektu siūloma pakeisti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19¹straipsnį: 3.1. Pirmoje dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Antrą dalį siūloma pripažinti netekusia galios, kadangi visa privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje. 4. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektu siūloma pakeisti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka.
Atitinkamai kitose dalyse siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje. 5. Azartinių lošimų įstatymo projektu siūloma pakeisti Azartinių lošimų įstatymo 20⁷ straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Lošimų priežiūros tarnyba turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai kitose dalyse siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje. 6. Lietuvos banko įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos bankas turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai kitose dalyse siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje. 7. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektu siūloma pakeisti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 ir 49¹ straipsnius:
siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka. 7.2.
privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje. 8. Visuomenės informavimo įstatymo projektu siūloma pakeisti Visuomenės informavimo įstatymo 48, 50 ir 52 straipsnius:
siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat, siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje. 8.2. 52 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje nustatyta tvarka. 8.3. 52 straipsnyje siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 89¹ straipsnyje. Įtvirtinus įstatymų projektais siūlomus pakeitimus atsirastų vieningas privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją teikimo, vykdymo, teismo sankcionavimo bei blokavimo įgyvendinimo tvarkos teisinis reguliavimas, nuoseklumas bei sistemingumas, Institucijoms įgyvendinant įtvirtintus įgaliojimus šioje srityje. Taip pat, esant unifikuotai tvarkai, subjektams, kuriems teikiami privalomieji nurodymai, būtų paprasčiau juos taikyti. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, numatomas teigiamas poveikis kibernetinių nusikaltimų ir pažeidimų kibernetinėje erdvėje užkardymui. Priėmus įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai neturėtų būti. Kriminogeninė situacija turėtų gerėti, nes kibernetiniai nusikaltimai ir pažeidimai kibernetinėje erdvėje būtų efektyviau pašalinami bei atgrasoma nuo naujų pažeidimų vykdymo. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų projektais nustatyti reikalavimai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus pripažinti netekusiais galios reikės:
ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. DI-717 patvirtintą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti nelegalią nuotolinių lošimų veiklą, panaikinimo užtikrinimo tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. 2. Lietuvos banko valdybos 2018 m. birželio 12 d. nutarimu Nr.
03-102 patvirtintą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti finansinių priemonių arba jas pasirašyti, siūlyti ir (arba) teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas, panaikinimo užtikrinimo tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1R-242 patvirtintą Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. 4. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-634 patvirtintą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. Priėmus įstatymų projektus reikės keisti įgyvendinamuosius teisės aktus:
1Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m.
lapkričio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-771 patvirtintą Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams ir atsiskaitymų, mokėjimų ar kitų finansinių operacijų už neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete) per Lietuvos Respublikoje veikiančias mokėjimo, kredito ar kitas finansų įstaigas ribojimo tvarkos aprašą. Šiame apraše turės būti panaikinta dalis, kuria reglamentuojama privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarka. 2. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.
T1- 108 patvirtintas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente gautos medžiagos dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo pažeidimų, paklausimų, susijusių su tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių, pluoštinių kanapių tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių bei alkoholio produktų priežiūra, nagrinėjimo ir privalomųjų nurodymų davimo informacijos prieglobos paslaugų teikėjui taisykles. Šiose taisyklėse turės būti panaikinta dalis, kuria reglamentuojama privalomų nurodymų taikymo informacijos prieigos paslaugų teikėjams tvarka. Priėmus įstatymų projektus reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus:
elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, interneto prieigos tiekėjams ir
(arba) informacijos prieglobos paslaugų tiekėjams tvarką. Šią tvarką turės nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymų projektus, atitinkamos institucijos pagal kompetenciją turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti privalomų nurodymų taikymo tvarką elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, interneto prieigos tiekėjams ir (arba) informacijos prieglobos paslaugų tiekėjams. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai yra: „privalomasis nurodymas“, „pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją”, „viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai“, „viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjai“, „elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai“, „kibernetinis saugumas“, „interneto svetainės blokavimas“ ir t.t. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai [¹] http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2021/10/viesosios-konsultacijos-ataskaita-del-blokuojamu-domenu-valdymo-informacines-sistemos-kurimo-inicijavimo-kurk-lietuvai.pdf
TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 19¹STRAIPSNIO PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS
PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 63³ STRAIPSNIO PAKEITIMO,
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 papildymo 98 straipsniu įstatymo (toliau – Elektroninių ryšių įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau
Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 20⁷ straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Lietuvos banko įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr.
I-1143 19¹ straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 49¹ straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimų įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63³ straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Kelių transporto kodekso projektas) projektų pagrindinis tikslas – suvienodinti institucijų, turinčių įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus dėl prieigos prie informacijos ribojimo ar informacijos pašalinimo, nuostatas dėl šių įgaliojimų įgyvendinimo, teismo sankcionavimo bei blokavimo įgyvendinimo tvarkos, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, sistemingumo, teisinio saugumo bei efektyvesnės apsaugos nuo pažeidimų ir nusikaltimų kibernetinėje erdvėje. Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos bankui, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lietuvos policijai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Institucijos) yra suteikta teisė duoti privalomuosius nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti tam tikrą, internetinėje erdvėje paskelbtą, teisės aktų reikalavimų neatitinkantį turinį ir informaciją.
Kiekvienai institucijai, atskiruose teisės aktuose, yra numatyti privalomųjų nurodymų teikimo teisiniai pagrindai, vykdymo, teismo sankcionavimo, tam tikrais atvejais – blokavimo, įgyvendinimo tvarka. Skirtinga, atskiruose teisės aktuose numatyta tvarka sukelia praktinių įgyvendinimo iššūkių (tai atspindi ir skirtingas Institucijų privalomųjų nurodymų taikymo intensyvumas – kai kurios juos yra teikusios vos keletą kartų, o kitos nurodo, kad yra nurodžius blokuoti šimtus interneto svetainių adresų):
Pirma, Institucijų patvirtintuose privalomųjų nurodymų davimo tvarkų aprašuose skiriasi tam tikrų procedūrų reglamentavimas. Pavyzdžiui, trukmė, per kiek laiko teismas privalo priimti sprendimą dėl leidimo blokuoti interneto svetainę. Antra, skiriasi procedūrų lankstumas. Kai kurios Institucijos gali be teismo sankcijos blokuoti interneto svetainių kopijas, nustatomas pagal tam tikrus kriterijus, kitos – tokios galimybės neturi. Toks esamas reglamentavimas apriboja atskirų Institucijų galimybę efektyviai reaguoti į greitai kuriamas interneto svetainių kopijas. Trečia, siekiant tobulinti esamą skirtingą šių nuostatų teisinį reglamentavimą, visų esamų teisės aktų pakeitimas tik didintų teisėkūros apimtį, bet nepadidintų teisinio reguliavimo nuoseklumo, sistemingumo ir teisinio saugumo.
Atsižvelgiant į tai, įstatymų projektų pakeitimais siūloma įtvirtinti Institucijų įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus, jų vykdymo, teismo sankcionavimo, blokavimo įgyvendinimo tvarką viename teisės akte – Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme Nr. IX-2135 (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas). Ketvirta, skirtingos tvarkos apsunkina ne tik institucijų veiklą ir numato joms skirtingas galimybes, bet ir sukelia problemų privalomųjų nurodymų vykdytojams. Programos „Kurk Lietuvai“ projekto
„Kenkėjiškų interneto svetainių grėsmių valdymo priemonių kūrimas“ ataskaitoje
„Viešosios konsultacijos dėl Blokuojamų domenų valdymo informacinės sistemos
kūrimo iniciavimo“[¹] yra pateikiami diskusijos dalyvių, t.y. interneto svetainių blokavimą galinčių inicijuoti valstybinių institucijų, interneto prieigos paslaugų teikėjų (toliau
skirtingai, ne visada tinkamai ir teisingai yra nurodomi reikalavimai. Nurodymams vykdyti užtenka pagrindinės informacijos“, „Šiuo metu yra daug institucijų, kurios teisės aktuose yra nusimačiusios galimybę blokuoti interneto svetainę vienu ar kitu pagrindu. Gavus raštą dėl blokavimo, IPPT turi papildomai patikrinti, kokiu pagrindu yra teikiamas reikalavimas, taip pat skiriasi įvykdymo terminai [...]“, „Neegzistuoja vienas blokuojamų domenų sąrašas, kuris suteiktų galimybę IPPT patikrinti, ar viskas yra užblokuota.
Tokią informaciją taip pat būtų aktualu pateikti vienoje vietoje ir visuomenei“, „Valstybinės institucijos atlikdamos teisės aktų pakeitimus ir numatydamos galimybę teikti privalomus nurodymus blokuoti, ne visada atsižvelgia į technines galimybes įvykdyti tokius nurodymus. Dėl šios priežasties IPPT susiduria su sunkumais įgyvendinant kai kuriuos nurodymus“ ir kt. Tikėtina, kad suvienodinus privalomų nurodymų teikimo procedūras, IPPT būtų lengviau juos įgyvendinti ir užtikrinti, kad yra laikomasi teisės aktų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektus inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymų, nustatančių Institucijų įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus, nuostatos dėl šių įgaliojimų įgyvendinimo, teismo sankcionavimo ir blokavimo įgyvendinimo tvarkos yra skirtingos ir reglamentuojamos atskiruose teisės aktuose. Elektroninių ryšių įstatyme nėra reglamentuojama vieninga Institucijų privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją, teikimo, vykdymo, teismo sankcionavimo, blokavimo įgyvendinimo tvarka. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme Nr. I-857 (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas), Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme Nr. VIII-1185 (toliau
Azartinių lošimų įstatymas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme Nr.
I-678 (toliau – Lietuvos banko įstatymas), Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme Nr. I-1143 (toliau – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme Nr. I-657 (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme Nr. I-1418 (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme Nr. IX-2112 (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (toliau – Kelių transporto kodeksas) įtvirtinti teisiniai pagrindai, įgyvendinti įgaliojimus teikti privalomuosius nurodymus, numatyta teismo sankcionavimo tvarka, tam tikrais atvejais – numatyta blokavimo galimybė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Elektroninių ryšių įstatymą papildyti nauju 98 straipsniu:
„Privalomieji nurodymai pašalinti informaciją arba panaikinti galimybę ją
pasiekti“, kuriuo būtų nustatoma institucijų, turinčių įgaliojimus duoti privalomuosius nurodymus, privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją, teismo sankcionavimo, blokavimo įgyvendinimo tvarka. Straipsnio pirma dalimi nustatoma, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (ar) lt. domenų administratoriui privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti informaciją, tol, kol nepašalinamas pažeidimas, turi teisę duoti atitinkamos Institucijos, atsižvelgiant į atskiruose teisės aktuose nustatytus teisinius pagrindus. Antra dalimi nustatoma teismo sankcionavimo tvarka.
Trečia dalimi įtvirtinama išimtis, kad Institucijų sprendimai taikyti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui ir (ar) lt. domenų administratoriui dinaminio blokavimo atveju gali būti nesankcionuojami. Ketvirta ir penkta dalimi įtvirtinama galimybė, esant atitinkamiems Elektroninių ryšių įstatymo projekte numatytiems pagrindams, Institucijoms duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją ne ilgiau kaip 72 valandoms be teismo leidimo. Šeštoje dalyje numatoma, kad Institucija, gavusi sankcionuotą privalomą nurodymą, asmens interneto svetainę leidžiantį identifikuoti domeno vardą įtraukia į tvarkomą interneto domeno vardų, naudojamų vykdant veiklą, kuria pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, sąrašą, kuris skelbiamas viešai. Septinta dalimi nustatomas terminas, per kurį turi būti atnaujinama prieiga prie užblokuoto interneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę. Aštuntoje dalyje įtvirtinama, kad privalomų nurodymų taikymo elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, interneto prieigos tiekėjams, informacijos prieglobos paslaugų tiekėjams ir
(ar) lt. domenų administratoriui tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Alkoholio kontrolės įstatymo projektu siūloma pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Penktą dalį siūloma pripažinti netekusia galios, kadangi visa privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 3.
3. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektu siūloma pakeisti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19¹straipsnį: 3.1. Pirmoje dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Antrą dalį siūloma pripažinti netekusia galios, kadangi visa privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 4. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektu siūloma pakeisti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai kitose dalyse siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 5. Azartinių lošimų įstatymo projektu siūloma pakeisti Azartinių lošimų įstatymo 20⁷ straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Lošimų priežiūros tarnyba turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai kitose dalyse siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 6. Lietuvos banko įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnį: 6.1.
Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos bankas turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai kitose dalyse siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 7. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektu siūloma pakeisti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 ir 49¹ straipsnius:
siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. 7.2. Atitinkamai 49¹straipsnyje siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 8. Visuomenės informavimo įstatymo projektu siūloma pakeisti Visuomenės informavimo įstatymo 48, 50 ir 52 straipsnius:
siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat, siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 8.2. 52 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. 8.3.
siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje. 9. Mokesčių administravimo įstatymo projektu siūloma pakeisti Mokesčių administravimo įstatymo 63³ straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat, siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo
transporto kodekso projektu siūloma pakeisti Kelių transporto kodekso 18¹ straipsnį:
įtvirtinti nuostatą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat, siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentuoja privalomų nurodymų teikimo, vykdymo tvarką, kadangi vieninga tvarka nustatoma Elektroninių ryšių įstatymo
vieningas privalomųjų nurodymų pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją teikimo, vykdymo, teismo sankcionavimo bei blokavimo įgyvendinimo tvarkos teisinis reguliavimas, nuoseklumas bei sistemingumas, Institucijoms įgyvendinant įtvirtintus įgaliojimus šioje srityje. Taip pat, esant unifikuotai tvarkai, subjektams, kuriems teikiami privalomieji nurodymai, būtų paprasčiau juos taikyti. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, numatomas teigiamas poveikis kibernetinių nusikaltimų ir pažeidimų kibernetinėje erdvėje užkardymui. Priėmus įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai neturėtų būti. Kriminogeninė situacija turėtų gerėti, nes kibernetiniai nusikaltimai ir pažeidimai kibernetinėje erdvėje būtų efektyviau pašalinami bei atgrasoma nuo naujų pažeidimų vykdymo. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų projektais nustatyti reikalavimai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus pripažinti netekusiais galios reikės:
ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. DI-717 patvirtintą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti nelegalią nuotolinių lošimų veiklą, panaikinimo užtikrinimo tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. 2. Lietuvos banko valdybos 2018 m. birželio 12 d. nutarimu Nr.
03-102 patvirtintą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti finansinių priemonių arba jas pasirašyti, siūlyti ir (arba) teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas, panaikinimo užtikrinimo tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1R-242 patvirtintą Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. 4. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-634 patvirtintą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarkos aprašą, kadangi bus priimtas naujas tvarkos aprašas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius. Priėmus įstatymų projektus reikės keisti įgyvendinamuosius teisės aktus:
1Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m.
lapkričio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-771 patvirtintą Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams ir atsiskaitymų, mokėjimų ar kitų finansinių operacijų už neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete) per Lietuvos Respublikoje veikiančias mokėjimo, kredito ar kitas finansų įstaigas ribojimo tvarkos aprašą. Šiame apraše turės būti panaikinta dalis, kuria reglamentuojama privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarka. 2. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.
T1- 108 patvirtintas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente gautos medžiagos dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo pažeidimų, paklausimų, susijusių su tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių, pluoštinių kanapių tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių bei alkoholio produktų priežiūra, nagrinėjimo ir privalomųjų nurodymų davimo informacijos prieglobos paslaugų teikėjui taisykles. Šiose taisyklėse turės būti panaikinta dalis, kuria reglamentuojama privalomų nurodymų taikymo informacijos prieigos paslaugų teikėjams tvarka. Priėmus įstatymų projektus reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus:
informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų tiekėjams tvarką. Šią tvarką turės nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymų projektus, atitinkamos institucijos pagal kompetenciją turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti privalomų nurodymų taikymo tvarką elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų tiekėjams. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai yra: „privalomas nurodymas“, „pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti informaciją”, „viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai“, „viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjai“, „elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai“, „kibernetinis saugumas“, „interneto svetainės blokavimas“, „.lt domenų administratorius” ir t. t. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai [¹] http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2021/10/viesosios-konsultacijos-ataskaita-del-blokuojamu-domenu-valdymo-informacines-sistemos-kurimo-inicijavimo-kurk-lietuvai.pdf
2022-12-20 Nr. XIVP-2352 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 24 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 49¹ straipsnio pakeitimo įstatymą XIV-1608, kuriuo taip pat yra siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 49¹ straipsnį ir kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti derinami su Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 49¹ straipsnio pakeitimo įstatymu XIV-1608, antraip 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu būtų paneigtas projekte nustatytas reguliavimas ir taip sukurtos prielaidos teisinio reguliavimo spragoms. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2023-02-09 Nr. XIVP-2352(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 24 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 49¹ straipsnio pakeitimo įstatymą XIV-1608, kuriuo taip pat yra siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 49¹ straipsnį ir kurio įsigaliojimas taip pat numatytas 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti derinami su Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 49¹ straipsnio pakeitimo įstatymu XIV-1608, antraip 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų du vienas su kitu nederantys Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimai, tuo sudarydami prielaidas teisinio reguliavimo spragoms. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2023-06-28 Nr. XIVP-2352(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
ekonomikos komitetas
ĮSTATYMO projekto Nr. XIVP–2352(2) 2023-06-21
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Kasparas Adomaitis; Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė;
Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas; Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narė Kristina Mikoliūnienė, Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovas Vaidotas Ramonas; Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vadovas Darius Stravinskas, Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Albertas Turonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-093 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 24 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 49¹ straipsnio pakeitimo įstatymą XIV-1608, kuriuo taip pat yra siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 49¹ straipsnį ir kurio įsigaliojimas taip pat numatytas 2024 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į tai, projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti derinami su Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 49¹ straipsnio pakeitimo įstatymu XIV-1608, antraip 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų du vienas su kitu nederantys Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimai, tuo sudarydami prielaidas teisinio reguliavimo spragoms. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą ir 3 įstatymo straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio gegužės 1 d.“
2Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė,
2023-02-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 49(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2352(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šią pastabą. Lietuvos Respublikos Seimo statuto
priimamo teisės akto projekto iniciatoriai prie projekto prideda <...> atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Projekto nuostatos yra susijusios su 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje 18 straipsnio 1 dalies įgyvendinimu, todėl kartu su Projektu turėjo būti teikiama atitikties lentelė. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-25 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2023 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. SV‑S-866 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2–1.9, 1.11–1.12 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 papildymo 98 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2346(2) (toliau – ERĮ projektas), Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857
Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2348(2) (toliau – ATGTĮ projektas), Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 20⁷ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2349(2), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2350(2), Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2351(2), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 49¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2352(2), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2353(2) (toliau – VIĮ projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63³ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2409 (toliau – MAĮ projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui atsisakyti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-2408 (toliau – KTĮ projektas) ir tobulinti ERĮ projektą, VIĮ projektą, MAĮ projektą ir ATGTĮ projektą, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:<...>. Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2352(3) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Bagdonas, Jonas Pinskus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-2352(3) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė