Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 5 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo keleiviniais
traukiniais bilietą su 10 procentų nuolaida turi mokytojai ir pedagogai.“
dalimi. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) dėl važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų,
nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1–5 ir 7, 8 dalyse, – iš valstybės biudžeto;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Eugenijus Sabutis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama mokytojams ir pedagogams išlaikyti palankias sąlygas įsigyjant vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo keleiviniais traukiniais bilietą. Susiklosčiusi situacija reikalautų papildyti asmenų sąrašą, turinčių teisę pirkti važiavimo bilietą su nuolaida. Tokia nauja teisinė norma užtikrintų aiškesnį reguliavimą ir užkirstų kelią valstybinėms geležinkelių įmonėms (vežėjams) vienasmeniais sprendimais keisti nuolaidų taikymo metodikas savo klientams. Siūlomų nuostatų būtinumas išryškėja tada, kai valstybei priklausančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo įmonė „LTG Link“ (toliau – Įmonė) svarsto atsisakyti iki šiol mokytojams bei pedagogams taikytą 5 proc. nuolaidą bilietų įsigijimui. Šis sprendimas vis dar svarstomas, nepaisant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau
mokytojams ir pedagogams, keliaujantiems traukiniais, kaip susisiekimo priemone. Taip pat visiškai nedera su Įmonės pristatoma pozicija, kuria Lietuvos gyventojai skatinami dažniau keliauti traukinių transportu ir taip prisidėti prie tvarumo tikslų bei aplinkos taršos mažinimo.
Manytina, kad dabartinė Įmonės taikomų nuolaidų sistema nėra stabili ir neužtikrinanti teisėtų lūkesčių, todėl siūloma teisine norma siekiama įtvirtinti nuostatas įstatyminiu lygmeniu. Be kita ko, Įstatymo projektu siekiama padidinti lengvatos dydį nuo taikyto 5 proc. iki 10 proc. Tokį sprendimą lėmė Statistikos departamento pateikti duomenys, kad realusis darbo užmokestis šalies ūkyje dirbantiesiems sumažėjo dešimtadaliu, taip pat ir tai, kad Įmonės kainodara nuolat kinta t.y. bilietų kainos bendrovės klientams ženkliai kyla. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Eugenijus Sabutis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Įstatyme nėra numatytos lengvatos pedagogams ir mokytojams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įtvirtinama teisė mokytojams ir pedagogams įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo keleiviniais traukiniais bilietą su 10 procentų nuolaida. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms turės teigiamos įtakos. 8.
strateginio lygmens dokumentams: Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Manytina, kad turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo, todėl Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bus pavesta apskaičiuoti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„mokytojai“, „pedagogai“, „lengvatos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo narys Eugenijus Sabutis
2022-12-21 Nr. XIVP-2345 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo keleiviniais traukiniais bilietą su 10 procentų nuolaida turi mokytojai ir pedagogai. Siūlomas reguliavimas yra diskutuotinas keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jo atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad priėmus siūlomo turinio įstatymo pakeitimą, vienai iš viešojo sektoriaus darbuotojų grupių – mokytojams ir pedagogams, būtų nustatyta įstatyminė teisė gauti važiavimo keleiviniais traukiniais bilieto įsigijimo lengvatą (kompensuojamą iš valstybės biudžeto). Šis pasiūlymas ginčytinas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo kontekste. Pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė: „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Atsižvelgiant į tokią Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją doktriną bei į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokio siūlomo pakeitimo pagrindas yra tai, kad „<...> siūlomų nuostatų būtinumas išryškėja tada, kai valstybei priklausančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo įmonė „LTG Link“ svarsto atsisakyti iki šiol mokytojams bei pedagogams taikytą 5 proc. nuolaidą bilietų įsigijimui ir toks taikytų lengvatų galimas atsisakymas sukėlė susirūpinimą švietimo bendruomenėje. Toks įmonės veiksmas yra ydingas mokytojams ir pedagogams, keliaujantiems traukiniais, kaip susisiekimo priemone“. Tačiau projekto aiškinamajame rašte nepateikiami jokie skaičiai ar analizė, pagrindžiantys būtinybę mokytojus ir pedagogus išskirti iš kitų viešojo sektoriaus sričių darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad mokytojų ir pedagogų teisinė padėtis yra tokia apimtimi besiskirianti nuo kitų viešojo sektoriaus sričių darbuotojų padėties, kad jiems būtų galima nustatyti išimtinio pobūdžio teisinį reguliavimą, garantuojantį dalinį važiavimo keleiviniais traukiniais kompensavimą iš valstybės biudžeto lėšų.
Antra, atkreipiame dėmesį, kad siūlomas reguliavimas apimtų ne tik viešojo sektoriaus mokyklose, tačiau ir privataus kapitalo pagrindu veikiančiose mokyklose, nesusijusiose su biudžetinėmis lėšomis, mokytojais ir pedagogais. Kaip jau minėta šioje išvadoje, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokių duomenų, apie mokytojų ir pedagogų teisinės padėties skirtumus ne tik nuo kitų viešojo sektoriaus sričių darbuotojų, tačiau ir nuo kitų privataus sektoriaus darbuotojų teisinės padėties skirtumų. Todėl ginčytina, ar yra objektyvių prielaidų, suponuojančių, kad privačiajame sektoriuje dirbančių mokytojų ir pedagogų asmenų teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų privačiojo sektoriaus darbuotojų teisinės padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų Konstituciškai pagrįstas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta pakankamai argumentų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad mokytojų ir pedagogų teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojų teisinės padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pagrįstas, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui. 2.
dar ir todėl, kad važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatą mokytojams ir pedagogams sieja ne betarpiškai su jų vykdomomis funkcijomis, t.y. siūloma dalinai kompensuoti ne bilieto, skirto važiuoti būtent į darbą ir atgal, įsigijimą, o su mokytojo, kaip tam tikros profesijos atstovo, statuso turėjimu apskritai. 3. Vertinant projektu teikiamą siūlymą, atkreiptinas dėmesys į Švietimo įstatymo 69 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš jai skiriamų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, savivaldybės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš savivaldybės biudžeto ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, kitų švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka gali teikti ir kitą materialinę paramą ar kompensuoti tam tikras išlaidas (važiavimo į darbą ir atgal nuosava, išsinuomota ar pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone, gyvenamojo ploto nuomos ir kitas) švietimo įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims. Taigi, esamas įstatyminis reguliavimas ir taip leidžia pačioms mokykloms iš joms skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų kompensuoti mokytojams tam tikras jų važiavimo į darbą ir atgal išlaidas. 4.
išvados pastabą dėl projekto prieštaravimo Konstitucijai, pažymime, kad pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, mokytoju laikomas asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas, o pedagogas – asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki
atsižvelgiant į tai, manytume, kad logiškesnis būtų toks reguliavimas, pagal kurį teisę naudotis važiavimo keleiviniu transportu lengvata turėtų ne tam tikrą išsilavinimą ar kvalifikaciją turintys asmenys, bet būtent tie, kurie dirba mokyklose mokytojais (todėl siūlomoje nuostatoje reikėtų išbraukti žodžius ,,ir pedagogai“). 5. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reglamentavimas susijęs su papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikiu, nes praplečiamas subjektų, turinčių teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo keleiviniais traukiniais bilietą ratas, todėl manytume, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2023-01-11
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja I. Šambaraitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo keleiviniais traukiniais bilietą su 10 procentų nuolaida turi mokytojai ir pedagogai. Siūlomas reguliavimas yra diskutuotinas keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jo atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad priėmus siūlomo turinio įstatymo pakeitimą, vienai iš viešojo sektoriaus darbuotojų grupių – mokytojams ir pedagogams, būtų nustatyta įstatyminė teisė gauti važiavimo keleiviniais traukiniais bilieto įsigijimo lengvatą (kompensuojamą iš valstybės biudžeto). Šis pasiūlymas ginčytinas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo kontekste.
Pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė: „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Atsižvelgiant į tokią Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją doktriną bei į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokio siūlomo pakeitimo pagrindas yra tai, kad „<...> siūlomų nuostatų būtinumas išryškėja tada, kai valstybei priklausančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo įmonė „LTG Link“ svarsto atsisakyti iki šiol mokytojams bei pedagogams taikytą 5 proc. nuolaidą bilietų įsigijimui ir toks taikytų lengvatų galimas atsisakymas sukėlė susirūpinimą švietimo bendruomenėje. Toks įmonės veiksmas yra ydingas mokytojams ir pedagogams, keliaujantiems traukiniais, kaip susisiekimo priemone“. Tačiau projekto aiškinamajame rašte nepateikiami jokie skaičiai ar analizė, pagrindžiantys būtinybę mokytojus ir pedagogus išskirti iš kitų viešojo sektoriaus sričių darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad mokytojų ir pedagogų teisinė padėtis yra tokia apimtimi besiskirianti nuo kitų viešojo sektoriaus sričių darbuotojų padėties, kad jiems būtų galima nustatyti išimtinio pobūdžio teisinį reguliavimą, garantuojantį dalinį važiavimo keleiviniais traukiniais kompensavimą iš valstybės biudžeto lėšų.
Antra, atkreipiame dėmesį, kad siūlomas reguliavimas apimtų ne tik viešojo sektoriaus mokyklose, tačiau ir privataus kapitalo pagrindu veikiančiose mokyklose, nesusijusiose su biudžetinėmis lėšomis, mokytojais ir pedagogais. Kaip jau minėta šioje išvadoje, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokių duomenų, apie mokytojų ir pedagogų teisinės padėties skirtumus ne tik nuo kitų viešojo sektoriaus sričių darbuotojų, tačiau ir nuo kitų privataus sektoriaus darbuotojų teisinės padėties skirtumų. Todėl ginčytina, ar yra objektyvių prielaidų, suponuojančių, kad privačiajame sektoriuje dirbančių mokytojų ir pedagogų asmenų teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų privačiojo sektoriaus darbuotojų teisinės padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų Konstituciškai pagrįstas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta pakankamai argumentų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad mokytojų ir pedagogų teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojų teisinės padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pagrįstas, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui. Pritarti
3Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
3.1.
Sprendimas: Vadovaudamasis Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022 m. gruodžio 21 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė