765 Įstatymo projektas Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 5, 8, 9, 10, 12, 12(1), 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3(1) straipsniu įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Sveikatos reikalų komitetas XIVP-2341(

Lyginamasis variantas

2022-12-12 · the official register ↗

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 6, 8,

15, 17, 22, 23 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343  2, 5, 8, 9, 10, 12,

12¹ , 15, 17, 21, 22, 23, 26 IR 30 STRAIPSNIŲ IR II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 3¹

STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2022 m.                   d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „

5. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems apdraustiems asmenims , įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų priežiūrą teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų jos išlaidų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis . Privalomasis sveikatos draudimas yra socialinio draudimo rūšis

straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo principai Privalomojo sveikatos draudimo principai yra šie:¹ ) visuotinumo principas, reiškiantis, kad visi šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudžiamieji privalo mokėti (arba už juos turi būti mokamos) sveikatos draudimo įmokas, o šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą;² )  solidarumo principas, reiškiantis, kad visų pagal šį Įstatymą privalančių mokėti  privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmenų įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo.

Taip sudaromos prielaidos apmokėti apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu sveikatos priežiūros išlaidas;³ )  teisumo principas, reiškiantis, kad apdraustasis privalomuoju sveikatos draudimu prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes, tačiau visiems apdraustiesiems vienodai užtikrinama tos pačios kokybės sveikatos priežiūra, nediskriminuojant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. “³ straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

5 straipsnis.

Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti asmens sveikatos priežiūros specialisto, kuriam teisės aktais, reguliuojančiais jo profesines teises, suteikta teisė nustatyti sveikatos būklę ir diagnozuoti ligas bei sveikatos  sutrikimus, diagnozuotos privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų apdraustų asmenų ligos, sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklės, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems apdraustiems asmenims teikti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas

9 straipsnio

2 dalyje

nurodytą sveikatos priežiūrą ir apmokėti kompensuoti jos išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.“⁴ straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „

2. Tais atvejais, kai už šio Įstatymo 17 straipsnio 4, 5, 6, 8 ir 11 dalyse nurodytus asmenis privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumokamos, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jie ar jų draudėjai sumoka visas nesumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet ne daugiau kaip už 5 metus.

Nuostata, kad šioje dalyje nurodytų asmenų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja tik sumokėjus visas nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas už atitinkamą laikotarpį, netaikoma asmenims, kurie :¹ ) tuo pačiu metu yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu kaip kitos kategorijos asmenys ir jų privalomasis sveikatos draudimas galioja ;² ) buvo išvykę iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesius ir nedeklaravo šio išvykimo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruojančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai pateikia kompetentingų  užsienio valstybių institucijų išduotus dokumentus ir (arba) duomenis, patvirtinančius, kad išvykimo laikotarpiu jie buvo apdrausti kitoje šalyje arba buvo suimti ir (arba) nuteisti užsienyje, arba atliko arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę užsienyje, o teritorinė ligonių kasa patvirtina, kad išvykimo laikotarpiu jie negavo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis .“⁵ straipsnis. II skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ II

SKYRIUS

PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO

PASLAUGOS IR JŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS

FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS KOMPENSUOJAMA SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

“. 6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „⁹ straipsnis. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos¹ .

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė. 2 . Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama ši prevencinė medicinos pagalba:¹ ) informacinės paslaugos ligų profilaktikos klausimais;² ) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti draudžiamųjų sveikatos profilaktiniai patikrinimai. 3 . Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama:¹ ) pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos;² ) galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijos;³ ) šio Įstatymo nustatytos draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensacijos;⁴ ) ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensacijos;⁵ ) medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensacijos. 4 . Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, apima:¹ ) slaugos ir socialines paslaugas bei patarnavimus, palaikomojo gydymo paslaugas slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. Į 120 dienų per kalendorinius metus terminą neįskaičiuojamas Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpis;² ) šio Įstatymo 11 straipsnyje numatytą medicininę reabilitaciją ir sanatorinį (antirecidyvinį) gydymą (toliau – sanatorinis gydymas). 5 .

5. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos ekspertizės paslaugos:¹ ) draudžiamojo laikinojo nedarbingumo ekspertizė;² )

Neteko galios

3 ) patologinis anatominis tyrimas asmeniui mirus. 6 . Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos išvardijamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše. Šį sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 7

. Neteko galios

8. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios atitinka Vyriausybės nustatytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. 9 . Naujo profilio stacionarinės paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gali būti teikiamos tik gavus leidimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojama sveikatos priežiūra

1. Apdraustiesiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojama:¹ )  šio straipsnio 2 dalyje nurodyta sveikatos priežiūra, teikiama įvykus draudiminiam įvykiui;² )  kita šio straipsnio 3 dalyje nurodyta sveikatos priežiūra, padedanti išvengti draudiminio įvykio;³ ) šio straipsnio 4 dalyje nurodytas dantų protezavimas. 2 . Įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustieji turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą:¹ ) asmens sveikatos priežiūros paslaugas;² ) vaistus, medicinos pagalbos priemones (tarp jų ortopedijos technines priemones) ir nuomojamas medicinos priemones . 3 .

3. Apdraustiesiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojama ši sveikatos priežiūra, padedanti išvengti draudiminio įvykio:¹ ) vakcinos, kurių kompensavimas numatytas Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje. Vakcinos į Nacionalinę imunoprofilaktikos programą įtraukiamos pagal šiuos kriterijus: ligos, kuriai skirta vakcina, pavojingumą gyvybei ir keliamą neįgalumo grėsmę,  jos paplitimą ir užkrečiamumą, atsižvelgiant į asmenų amžių, sveikatos būklę ir (ar) kitus veiksnius bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybes kompensuoti vakcinas;² ) asmens sveikatos priežiūros specialistų pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas ligų ir sveikatos sutrikimų prevencines programas teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Ligos ir sveikatos sutrikimai, dėl kurių vykdomos prevencinės programos, ir apdraustieji, kuriems teikiamos prevencinėse programose nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, parenkami pagal šiuos kriterijus: sergamumo liga ar sveikatos sutrikimu ir (ar) mirtingumo nuo jų mastą Lietuvos Respublikoje, galimybes anksti diagnozuoti ligą ar sveikatos sutrikimą ir, juos nustačius, taikyti efektyvų gydymą, atsižvelgiant į asmenų amžių, sveikatos būklę ir (ar) kitus veiksnius bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybes kompensuoti pagal prevencines programas teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;³ ) profilaktiniai sveikatos patikrinimai, atliekami sveikatos apsaugos ministro patvirtintoms apdraustųjų grupėms, kurios nustatomos atsižvelgiant į apdraustųjų amžių, sveikatos būklę ir (ar) jų veiklos rizikos sveikatai mastą;⁴ ) dantų dengimas dantų ėduonies profilaktikai skirtomis medžiagomis sveikatos apsaugos ministro patvirtintoms apdraustųjų grupėms, kurios nustatomos atsižvelgiant į dantų ėduonies paplitimo mastą, dantų ėduonies atsiradimo riziką bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybes kompensuoti dantų dengimą dantų ėduonies profilaktikai skirtomis medžiagomis;⁴ .

Ligos ir sveikatos sutrikimai, dėl kurių vykdomos prevencinės programos, ir apdraustieji, kuriems teikiamos prevencinėse programose nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, parenkami pagal šiuos kriterijus: sergamumo liga ar sveikatos sutrikimu ir (ar) mirtingumo nuo jų mastą Lietuvos Respublikoje, galimybes anksti diagnozuoti ligą ar sveikatos sutrikimą ir, juos nustačius, taikyti efektyvų gydymą, atsižvelgiant į asmenų amžių, sveikatos būklę ir (ar) kitus veiksnius bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybes kompensuoti pagal prevencines programas teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;³ ) profilaktiniai sveikatos patikrinimai, atliekami sveikatos apsaugos ministro patvirtintoms apdraustųjų grupėms, kurios nustatomos atsižvelgiant į apdraustųjų amžių, sveikatos būklę ir (ar) jų veiklos rizikos sveikatai mastą;⁴ ) dantų dengimas dantų ėduonies profilaktikai skirtomis medžiagomis sveikatos apsaugos ministro patvirtintoms apdraustųjų grupėms, kurios nustatomos atsižvelgiant į dantų ėduonies paplitimo mastą, dantų ėduonies atsiradimo riziką bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybes kompensuoti dantų dengimą dantų ėduonies profilaktikai skirtomis medžiagomis;

4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas dantų protezavimas atliekamas šiems apdraustiesiems, kai jų kramtymo funkcija atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus: vaikams, asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, asmenims, kurie yra pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, bei asmenims, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos. 5 . Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos išvardijamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašuose. Šiuos sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 6 .

6. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atitinkančios Vyriausybės nustatytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. 7 . Šio straipsnio 2–4 dalyse nurodytos sveikatos priežiūros teikimo ir kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 8 . Naujo profilio stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos  Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, teikiamos tik gavus leidimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. “⁷ straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „¹⁰ straipsnis. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimas apdraustiesiems

1. Apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti , Kompensuojamųjų vaistų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos nuomonę. Kompensuojamųjų vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka. 2 .

2. 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus sąrašą , ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama šiems apdraustiesiems:¹ ) vaikams iki 18 metų;² ) asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems I grupės invalidais);³ ) asmenims, sukakusiems Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius), kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;⁴ ) 75 metų ir vyresniems asmenims. 3 . 100, 90, 80 arba 50 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama apdraustiesiems, nepaminėtiems šio straipsnio 2 dalyje, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą arba Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą pagal kompensavimo lygius. 4 . 50 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, kainos gydant ambulatoriškai kompensuojama šiems šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nepaminėtiems apdraustiesiems:¹ ) gaunantiems socialinio draudimo senatvės pensiją;² ) senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kurie gauna šalpos neįgalumo pensiją, socialinę pensiją ar šalpos kompensaciją, arba asmenims, gaunantiems šalpos senatvės pensiją;³ ) asmenims, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems II grupės invalidais). 5 .

5. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, naudojamų hospitalizuotiems stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose apdraustiesiems gydyti, išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išskyrus atvejus, kai apdraustasis savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu Lietuvos Respublikoje yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas. Šiuo atveju apdraustasis privalo sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą (šis skirtumas gali būti apmokamas ir iš papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo ar kitų lėšų). 6 .

6. Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą , bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims, kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, užsienio valstybės pensijų, pensijų išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą , kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, arba 75 metų ir vyresniems asmenims, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“⁸ straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

12 straipsnis.

Galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių išlaidų kompensavimas Centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto Galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių išlaidų kompensavimo tvarką ir sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos nuomonę. Centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones .“⁹ straipsnis. 12¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 12¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „

2. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo⁴⁹ straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas ir apimančios šio Įstatymo 9 straipsnyje ( išskyrus 9 straipsnio 5 dalį) nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, išlaidos. Šios išlaidos kompensuojamos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių ir sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, neviršijant faktinių apdraustojo išlaidų.

Apdraustojo išlaidas tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensuoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, jeigu apdraustasis arba jo atstovas, siekiantis gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į teritorinę ligonių kasą ne vėliau kaip per vienus metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir (arba) vaistų, ir (arba) medicinos pagalbos priemonių, ir (arba) medicinos priemonių išdavimo .“¹⁰ straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „¹⁵ straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos¹ .

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:¹ ) apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir už juos mokamos įmokos;² ) valstybės biudžeto įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;³ ) valstybės biudžeto asignavimai, skiriami: a ) Privalomojo sveikatos draudimo fondui priskirtoms valstybės funkcijoms atlikti (ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti, kompensacijoms kraujo donorams neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti bei Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti); b ) šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti; c ) šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytoms sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti; d ) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais; e ) paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodytiems asmenims, padengti;⁴ ) institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;⁵ ) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;⁶ ) išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą: a ) iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už šias paslaugas neteisėtai pateiktas apmokėti sąskaitas, už neteisėtai išrašytus ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones; b ) iš vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už juos pateiktas apmokėti sąskaitas, taip pat iš šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotas medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už jas pateiktas apmokėti sąskaitas; c ) iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:¹ ) apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir už juos mokamos įmokos;² ) valstybės biudžeto įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;³ ) valstybės biudžeto asignavimai, skiriami: a ) Privalomojo sveikatos draudimo fondui priskirtoms valstybės funkcijoms atlikti (ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti, kompensacijoms kraujo donorams neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti bei Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti); b ) šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti; c ) šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytoms sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti; d ) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais; e ) paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodytiems asmenims, padengti;⁴ ) institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;⁵ ) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;⁶ ) išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą: a ) iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už šias paslaugas neteisėtai pateiktas apmokėti sąskaitas, už neteisėtai išrašytus ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones; b ) iš vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už juos pateiktas apmokėti sąskaitas, taip pat iš šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotas medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už jas pateiktas apmokėti sąskaitas; c ) iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui gali būti pripažinta mažareikšme žala ir neišieškoma, jeigu ši žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra nedidelė ir jos išieškojimo išlaidos didesnės už išieškomą sumą.

Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką, mažareikšmės žalos dydį nustato sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija; d ) iš ūkio subjektų, su kuriais sudarytos medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo sutartys, išieškotos ar jų grąžintos lėšos;⁷ ) vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su Valstybine ligonių kasa;⁸ ) kitos teisėtai gautos pajamos. 2 . Seimas gali įstatymu patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skiriamus papildomus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu:¹ ) padidėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos arba sumažėja šio fondo biudžeto pajamos ir dėl to Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas negali įvykdyti visų šio Įstatymo nustatytų įpareigojimų;² ) einamaisiais metais panaudojama pagrindinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalis ir ją numatoma atkurti iš papildomų valstybės biudžeto asignavimų. 3 . Seimas įstatymu gali skirti valstybės biudžeto lėšų visoms ūkininkų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms, numatytoms šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje, ar jų daliai sumokėti. 4 .

4. Jeigu vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą gaunama viršplaninių pajamų ir einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas sudaro ne mažiau kaip 5 procentus praėjusiais metais Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervestų pajamų, gautos viršplaninės pajamos einamaisiais metais gali būti naudojamos šio Įstatymo II skyriuje nurodytoms išlaidoms, viršijančioms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme šioms išlaidoms numatytas einamųjų metų lėšų sumas, kompensuoti sveikatos apsaugos ministro sprendimu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos ir valstybės biudžeto asignavimai Valstybinei ligonių kasai

1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:¹ ) privalomojo sveikatos draudimo įmokos: a ) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios lėšos; b ) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos, mokamos už draudžiamuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;² ) valstybės biudžeto asignavimai, skiriami: a ) valstybės deleguotoms funkcijoms, nurodytoms šio straipsnio 5 dalyje, vykdyti; b ) šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;³ ) kitos teisėtai gautos pajamos. 2 . Lietuvos Respublikos Seimas gali įstatymu patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skiriamus papildomus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu:¹ ) padidėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos arba sumažėja šio fondo biudžeto pajamos ir dėl to Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas negali įvykdyti visų šio Įstatymo nustatytų įpareigojimų;² ) einamaisiais metais panaudojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas ir jį numatoma atkurti iš papildomų valstybės biudžeto asignavimų. 3 .

3. Valstybinė ligonių kasa disponuoja šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais valstybės biudžeto asignavimais. 4 . Jeigu vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą gaunama viršplaninių pajamų ( biudžeto pajamų vykdymas faktiškai viršija Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą metinį pajamų planą ) ir einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas sudaro ne mažiau kaip 5 procentus praėjusiais metais Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervestų pajamų, gautos viršplaninės pajamos einamaisiais metais gali būti naudojamos šio Įstatymo II skyriuje nurodytoms išlaidoms, viršijančioms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme šioms išlaidoms numatytas einamųjų metų lėšų sumas, kompensuoti ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais sveikatos apsaugos ministro sprendimu. Skiriant viršplanines lėšas turi būti nepažeista Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis. 5 .

5. Valstybinė ligonių kasa vykdo šias valstybės deleguotas funkcijas, finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis:¹ ) apmoka paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidas;² ) apmoka išlaidas kompensacijoms kraujo donorams mokėti ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti;³ ) apmoka šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytos sveikatos priežiūros išlaidas;⁴ ) apmoka šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytos sveikatos priežiūros išlaidas;⁵ ) padengia išlaidas paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus šio Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodytiems asmenims;⁶ ) Seimui įvedus tiesioginį valdymą, karo, nepaprastąją padėtį, paskelbus mobilizaciją ar priėmus sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal atitinkamoje situacijoje įgalioto priimti sprendimus asmens sprendimus apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nekompensuotinas išlaidas. 6 . Valstybės biudžeto asignavimų šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti valdytoja yra Sveikatos apsaugos ministerija. 7 . Šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti skirtos valstybės biudžeto lėšos (pajamos ir išlaidos) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete administruojamos atskirai. 8 . Valstybės biudžeto lėšomis apmokamos faktinės šio straipsnio 5 dalyje nurodytų valstybės deleguotų funkcijų vykdymo išlaidos. Pasibaigus biudžetiniams metams, nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai, skirti šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, grąžinami į valstybės biudžetą. 9 .

9. Jeigu einamaisiais metais valstybės biudžeto asignavimų, skirtų šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti, neužtenka, laikinai iki einamųjų metų pabaigos jų nenutrūkstamam vykdymui užtikrinti gali būti skiriamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto einamųjų metų viršplaninės pajamos šio straipsnio⁴ dalyje nustatyta tvarka arba Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos šio Įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Ne vėliau kaip per dvejus metus (pasibaigus biudžetiniams metams, kuriais buvo panaudotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos) šiuo tikslu panaudotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos atkuriamos valstybės biudžeto lėšomis. 10 . Valstybinei ligonių kasai iš šio straipsnio 6 dalyje nurodytų valstybės biudžeto lėšų mokamos Valstybinės ligonių kasos veiklos sąnaudų, susidarančių vykdant šio straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas, kompensacijos. Šių kompensacijų dydžio apskaičiavimo ir kompensacijų mokėjimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su finansų ministru. Šioje dalyje nurodytos kompensacijos laikomos šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytomis pajamomis ir naudojamos šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytoms išlaidoms apmokėti. 11 . Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala pripažįstama mažareikšme ir neišieškoma, jeigu jos išieškojimo išlaidos yra didesnės už išieškomą sumą. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką ir mažareikšmės žalos dydį nustato sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija. “¹¹ straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnį 14 dalimi: „¹⁴ .

Jei asmenims, nurodytiems šio straipsnio 2 dalyje, už kalendorinį mėnesį nėra apskaičiuota pajamų, nuo kurių skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir šie asmenys nepriskiriami šio straipsnio 3–10 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, iki kitų metų gegužės 1 d. už tą kalendorinį mėnesį, kurį pajamų neturėjo, jie privalo sumokėti 6,98 procento Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas . “¹² straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip

„²¹ straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos

1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas sudaro:¹ ) išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms;² ) išlaidos vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai;³ ) išlaidos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui;⁴ ) išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms;⁵ ) išlaidos sveikatos programoms vykdyti ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti;⁶ ) išlaidos privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui užtikrinti ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti;⁷ ) išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti;⁸ ) Neteko galios. 2 . Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas gali skirti valstybinėms ir savivaldybių sveikatos programoms finansuoti. 3 . Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytoms išlaidoms gali būti skiriama iki 2 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 1 .

1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas sudaro:¹ ) išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms;² ) išlaidos vaistams, medicinos pagalbos priemonėms (tarp jų ortopedijos techninėms priemonėms) ir medicinos priemonių nuomai;³ ) išlaidos sveikatos programoms vykdyti ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti;⁴ ) išlaidos privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui užtikrinti ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti;⁵ ) išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti. 2 . Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytoms išlaidoms skiriama iki 2 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, nurodytų šio Įstatymo¹⁵ straipsnio 1 dalyje.“¹³ straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Papildyti 22 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „⁴ ) lėšos, skiriamos rezervui atkurti šio Įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju. “¹⁴ straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „

1. Pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos sveikatos apsaugos ministro sprendimu, įvertinus Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos skiriamos ir naudojamos nepažeidžiant Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies.

Pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšos naudojamos:¹ ) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremaliosios situacijos (įvykio) (didelio masto gyventojų sveikatos sutrikimai dėl stichinių nelaimių, didelio masto gaisrų, epidemijų, teroro aktų, karo veiksmų), apmokėti, kai šiam tikslui neužtenka einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;² ) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui kompensuoti, kai nesurenkama 1/12 ir daugiau einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytų einamųjų metų planuotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir neužtenka kasos apyvartos lėšų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos:¹ ) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui padengti, kai nevykdomas einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytas einamųjų metų pajamų planas ir neužtenka apyvartos lėšų šio Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti;² ) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamoms ir išlaidoms, paskirstytoms metų ketvirčiais, subalansuoti;³ ) šio Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti;⁴ ) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio, apmokėti, kai šiam tikslui neužtenka einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;⁵ ) šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti, kai tam neužtenka skirtų valstybės biudžeto asignavimų. “

3. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „³ .

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos:¹ ) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui padengti, kai nevykdomas einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytas einamųjų metų pajamų planas ir neužtenka apyvartos lėšų šio Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti;² ) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamoms ir išlaidoms, paskirstytoms metų ketvirčiais, subalansuoti;³ ) šio Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti;⁴ ) Vyriausybės nutarimu šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalies naudojimo tikslams, kai pagrindinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalis einamaisiais biudžetiniais metais jau panaudota ar jos neužtenka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti. Pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšos naudojamos:¹ ) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui kompensuoti, kai nesurenkama 1/12 ir daugiau einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytų einamųjų metų planuotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir neužtenka šio biudžeto apyvartos lėšų;² ) šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems tikslams, kai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšų einamaisiais biudžetiniais metais neužtenka šiems tikslams įgyvendinti. “¹⁵ straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti

26 straipsnio 2 dal

į ir ją išdėstyti taip: „² .

Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais. Sutarčių sudarymo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. “¹⁶ straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 30 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „⁷ ) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis užtikrina prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimo išlaidų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis per teritorines ligonių kasas kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūrą ;“. 2 . Pakeisti 30 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „⁸ ) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis užtikrina paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidų apmokėjimą per teritorines ligonių kasas vykdo šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas ;“. 3 .

3. Pakeisti 30 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „⁹ ) sudaro gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis su vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojais registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją , pagal kurias jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus

;“. 17

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio² dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Šio įstatymo 11 straipsniu papildyto 17 straipsnio 14 dalies nuostatos netaikomos iki karo Ukrainoje pabaigos Ukrainos piliečiams, k urie įsidarbino iki 2022 m. vasario 24 d. ir kurie dėl karo Ukrainoje išvyko iš Lietuvos Respublikos, suteikus jiems nemokamas atostogas ar kitaip atleidus juos nuo pareigų, išsaugant darbo vietą . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Preziden tas

Lyginamasis variantas

2023-04-21 · the official register ↗

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 6, 8,

15, 17, 22, 23 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Projekto XIVP-2341(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343  2, 5, 8, 9, 10, 12, 12¹

, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 STRAIPSNIŲ IR II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 3¹

STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2023 m.           d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu

draudžiamiems apdraustiems asmenims , įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų priežiūrą teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų jos išlaidų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis . Privalomasis sveikatos draudimas yra valstybinio socialinio draudimo rūšis .“

2Papildyti 2 straipsnį 17 dalimi:

„

17. Specialiosios medicininės paskirties maisto produktai –

kaip ši sąvoka apibrėžta 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 su visais pakeitimais . “

2 straipsnis. Įstatymo papildymas

Privalomojo sveikatos draudimo principai Privalomojo sveikatos draudimo principai yra šie:

1) visuotinumo principas, reiškiantis, kad visi šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – draudžiamieji) privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas (arba už juos turi būti mokamos šios įmokos), o šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą;

2) solidarumo principas, reiškiantis, kad visų pagal šį Įstatymą privalančių mokėti  privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmenų įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo. Taip sudaromos prielaidos kompensuoti apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu sveikatos priežiūros išlaidas;

3) teisumo principas, reiškiantis, kad apdraustasis privalomuoju sveikatos draudimu prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes, tačiau visiems apdraustiesiems vienodai užtikrinama tos pačios kokybės sveikatos priežiūra, nediskriminuojant asmenų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. “

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.

Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti asmens sveikatos priežiūros specialisto, kuriam teisės aktais, reguliuojančiais jo profesines teises, suteikta teisė nustatyti sveikatos būklę ir diagnozuoti ligas bei sveikatos sutrikimus, diagnozuotos privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų apdraustų asmenų ligos, sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklės, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems apdraustiems asmenims teikti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas

9 straipsnio 2 dalyje nurodytą sveikatos priežiūrą

ir apmokėti kompensuoti jos išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.“

4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tais atvejais, kai už šio Įstatymo 17 straipsnio 4, 5, 6, 8 ir 11 dalyse nurodytus asmenis privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumokamos, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jie ar jų draudėjai sumoka visas nesumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet ne daugiau kaip už 5 metus.

Nuostata, kad šioje dalyje nurodytų asmenų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja tik sumokėjus visas nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas už atitinkamą laikotarpį, netaikoma asmenims, kurie :

• 1) tuo pačiu metu yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu kaip kitos kategorijos asmenys ir jų privalomasis sveikatos draudimas galioja

;

2) buvo išvykę iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesius ir nedeklaravo šio išvykimo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruojančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai pateikia kompetentingų  užsienio valstybių institucijų išduotus dokumentus ir (arba) duomenis, patvirtinančius, kad išvykimo laikotarpiu jie buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu kitoje šalyje arba buvo suimti ir (arba) nuteisti užsienyje, arba atliko arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę užsienyje, o teritorinė ligonių kasa patvirtina, kad išvykimo laikotarpiu jie negavo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis .“

5 straipsnis. II skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„II SKYRIUS

PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO

PASLAUGOS IR JŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS

FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS KOMPENSUOJAMA SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR

TARPVALSTYBINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS

“. 6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

9 straipsnis.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos

1Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė. 2. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama ši prevencinė medicinos pagalba:

1) informacinės paslaugos ligų profilaktikos klausimais;

2) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti draudžiamųjų sveikatos profilaktiniai patikrinimai. 3. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama:

1) pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos;

2) galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijos;

3) šio Įstatymo nustatytos draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensacijos;

4) ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensacijos;

5) medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensacijos. 4. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, apima:

1) slaugos ir socialines paslaugas bei patarnavimus, palaikomojo gydymo paslaugas slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. Į 120 dienų per kalendorinius metus terminą neįskaičiuojamas Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpis;

2) šio Įstatymo 11 straipsnyje numatytą medicininę reabilitaciją ir sanatorinį (antirecidyvinį) gydymą (toliau – sanatorinis gydymas). 5.

5Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos ekspertizės paslaugos:

1) draudžiamojo laikinojo nedarbingumo ekspertizė;

• 2) Neteko galios

3) patologinis anatominis tyrimas asmeniui mirus. 6. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos išvardijamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše. Šį sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 7. Neteko galios

8Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios atitinka Vyriausybės nustatytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. 9. Naujo profilio stacionarinės paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gali būti teikiamos tik gavus leidimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. „

9 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojama sveikatos priežiūra

1Apdraustiesiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojama:

1) šio straipsnio 2 dalyje nurodyta sveikatos priežiūra, teikiama įvykus draudiminiam įvykiui;

2) kita šio straipsnio 3 dalyje nurodyta sveikatos priežiūra, kurią teikiant padedama asmeniui išvengti draudiminio įvykio;

3) šio straipsnio 4 dalyje nurodytas dantų protezavimas. 2. Įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustieji turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą:

1) asmens sveikatos priežiūros paslaugas;² ) vaistus, medicinos pagalbos priemones (tarp jų ortopedijos technines priemones), specialiosios medicininės paskirties maisto produktus ir nuomojamas medicinos priemones . 3.

3Apdraustiesiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojama ši sveikatos priežiūra, kurią teikiant asmeniui padedama išvengti draudiminio įvykio:

1) vakcinos, kurių kompensavimas numatytas Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje. Vakcinos į Nacionalinę imunoprofilaktikos programą įtraukiamos pagal šiuos kriterijus: ligos, kuriai skirta vakcina, pavojingumą gyvybei ir keliamą neįgalumo grėsmę, jos paplitimą ir užkrečiamumą, atsižvelgiant į asmenų amžių, sveikatos būklę ir (ar) kitus veiksnius bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybes kompensuoti vakcinas;

2) asmens sveikatos priežiūros specialistų pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas ligų ir sveikatos sutrikimų prevencines programas teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Ligos ir sveikatos sutrikimai, dėl kurių vykdomos prevencinės programos, ir apdraustieji, kuriems teikiamos prevencinėse programose nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, parenkami pagal šiuos kriterijus: sergamumo liga ar sveikatos sutrikimu ir (ar) mirtingumo nuo jų mastą Lietuvos Respublikoje, galimybes anksti diagnozuoti ligą ar sveikatos sutrikimą ir juos nustačius taikyti efektyvų gydymą, atsižvelgiant į asmenų amžių, sveikatos būklę ir (ar) kitus veiksnius bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybes kompensuoti pagal prevencines programas teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

3) profilaktiniai sveikatos patikrinimai, atliekami sveikatos apsaugos ministro patvirtintoms apdraustųjų grupėms, kurios nustatomos atsižvelgiant į apdraustųjų amžių, sveikatos būklę ir (ar) jų veiklos rizikos sveikatai mastą;

4) dantų dengimas dantų ėduonies profilaktikai skirtomis medžiagomis sveikatos apsaugos ministro patvirtintoms apdraustųjų grupėms, kurios nustatomos atsižvelgiant į dantų ėduonies paplitimo mastą, dantų ėduonies atsiradimo riziką bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybes kompensuoti dantų dengimą dantų ėduonies profilaktikai skirtomis medžiagomis. 4.

4Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas dantų protezavimas, kai asmenų kramtymo funkcija atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus, atliekamas šiems apdraustiesiems: vaikams, asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, asmenims, kuriems nustatytas 55 procentų ar mažesnis dalyvumo (darbingumo) lygis, bei

asmenims, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos. 5. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nurodomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašuose. Šiuos sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 6. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atitinkančios Vyriausybės nustatytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. 7. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytos sveikatos priežiūros teikimo ir kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 8. Naujo profilio stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, teikiamos tik gavus leidimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. “

7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6.

Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims, kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, užsienio valstybės pensijų, pensijų išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, arba 75 metų ir vyresniems asmenims, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

2Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Vaistų , ir medicinos pagalbos priemonių ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktų įsigijimo išlaidų kompensavimas apdraustiesiems

1. Apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams

, ir medicinos pagalbos priemonėms ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktams , išrašytiems ambulatoriniam gydymui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą , Kompensuojamųjų vaistų sąrašą bei ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos nuomonę. Kompensuojamųjų vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Išlaidos vaistams , ir medicinos pagalbos priemonėms ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktams kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Farmacijos įstatymo 57 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus sąrašą , ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama šiems apdraustiesiems:

1) vaikams iki 18 metų;

2) asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo ( darbingumo ) lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems I grupės invalidais);

3) asmenims, sukakusiems Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius), kuriems yra nustatytas

15 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. –

didelių specialiųjų poreikių lygis);

4) 75 metų ir vyresniems asmenims. 3.

3. 100, 90, 80 arba 50 procentų bazinės

ambulatoriniam gydymui skirtų kompensuojamųjų vaistų , įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, ir medicinos pagalbos priemonių ambulatoriniam gydymui , įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, kainos kompensuojama šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems apdraustiesiems, nepaminėtiems šio straipsnio 2 dalyje, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą arba Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą pagal kompensavimo lygius. 100, 90, 80 arba 50 procentų bazinės ambulatoriniam gydymui skirtų specialiosios medicininės paskirties maisto produktų, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, kainos kompensuojama apdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą pagal kompensavimo lygius. 4. 50 procentų bazinės ambulatoriniam gydymui skirtų kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, kainos gydant ambulatoriškai kompensuojama šiems šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nepaminėtiems nenurodytiems apdraustiesiems:

1) gaunantiems socialinio draudimo senatvės pensiją;

2) senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kurie gauna šalpos neįgalumo pensiją, socialinę pensiją ar šalpos kompensaciją, arba asmenims, gaunantiems šalpos senatvės pensiją;

3) asmenims, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo ( darbingumo ) lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems II grupės invalidais). 5.

5Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, naudojamų hospitalizuotiems stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose apdraustiesiems gydyti, išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išskyrus atvejus, kai apdraustasis savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu Lietuvos Respublikoje yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas. Šiuo atveju apdraustasis privalo sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą (šis skirtumas gali būti apmokamas ir iš papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo ar kitų lėšų). 6.

6Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą

, bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones bei specialiosios medicininės paskirties maisto produktus , įrašytas įrašytus į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims su negalia , kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto dalyvumo ( darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, arba 75 metų ir vyresniems asmenims, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 7. Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą , asmenims, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus asmenis, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu per kalendorinius metus asmens sumokėtų paciento priemokų už vaistus suma yra didesnė negu trijų vidutinių metinių priemokų, apskaičiuotų pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis, dydžių suma, tenkanti vienam asmeniui.

Apskaičiuojant, ar asmens sumokėtų paciento priemokų už vaistus suma yra didesnė, negu nustatyta šioje dalyje, įtraukiamos ir dengiamos paciento priemokos tik už tuos vaistus, už kurių to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir tos pačios farmacinės formos vaistinių preparatų dozuotę Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno grupėje bazinei kainai apskaičiuoti nustatyta paciento priemoka yra mažiausia. Vaistais, už kuriuos paciento priemoka yra mažiausia, taip pat laikomi Vyriausybės nustatytoje tvarkoje nurodyti vaistai. 8. Į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą įrašomi tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos rinkoje notifikuoti specialiosios medicininės paskirties maisto produktai. Specialiosios medicininės paskirties maisto produktai apdraustiesiems kompensuojami pagal šio straipsnio 1, 3 ir 6 dalių nuostatas, taikant mutatis mutandis Farmacijos įstatyme nustatytą medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarką. “

8 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis.

Galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių išlaidų kompensavimas Centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų kompensavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto Galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių išlaidų kompensavimo tvarką ir sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos nuomonę. Centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų kompensavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones .“

9 straipsnis. 12¹

straipsnio pakeitimas Pakeisti 12¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „

2Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros, atitinkančios Lietuvos Respublikos

sveikatos sistemos įstatymo⁴⁹ straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas ir apimančios šio Įstatymo 9 straipsnyje ( išskyrus 9 straipsnio 5 dalį) nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, išlaidos. Šios išlaidos kompensuojamos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių ir sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, neviršijant faktinių apdraustojo išlaidų.

Apdraustojo išlaidas tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensuoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, jeigu apdraustasis arba jo atstovas, siekiantis gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į teritorinę ligonių kasą ne vėliau kaip per vienus metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir (arba) vaistų, ir (arba) medicinos pagalbos priemonių, ir (arba) medicinos priemonių išdavimo .“

10 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos

1.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:

1) apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir už juos mokamos įmokos;

2) valstybės biudžeto įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;

3) valstybės biudžeto asignavimai, skiriami:

a) Privalomojo sveikatos draudimo fondui priskirtoms valstybės funkcijoms atlikti (ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti, kompensacijoms kraujo donorams neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti bei Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti);

b) šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti;

c) šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytoms sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti;

d) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais;

e) paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodytiems asmenims, padengti;

4) institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;

5) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;

6) išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą:

a) iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už šias paslaugas neteisėtai pateiktas apmokėti sąskaitas, už neteisėtai išrašytus ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones;

b) iš vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už juos pateiktas apmokėti sąskaitas, taip pat iš šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotas medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už jas pateiktas apmokėti sąskaitas;

c) iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:

1) apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir už juos mokamos įmokos;

2) valstybės biudžeto įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;

3) valstybės biudžeto asignavimai, skiriami:

a) Privalomojo sveikatos draudimo fondui priskirtoms valstybės funkcijoms atlikti (ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti, kompensacijoms kraujo donorams neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti bei Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti);

b) šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti;

c) šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytoms sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti;

d) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais;

e) paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodytiems asmenims, padengti;

4) institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;

5) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;

6) išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą:

a) iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už šias paslaugas neteisėtai pateiktas apmokėti sąskaitas, už neteisėtai išrašytus ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones;

b) iš vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už juos pateiktas apmokėti sąskaitas, taip pat iš šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotas medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už jas pateiktas apmokėti sąskaitas;

c) iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui gali būti pripažinta mažareikšme žala ir neišieškoma, jeigu ši žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra nedidelė ir jos išieškojimo išlaidos didesnės už išieškomą sumą.

Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką, mažareikšmės žalos dydį nustato sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija;

d) iš ūkio subjektų, su kuriais sudarytos medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo sutartys, išieškotos ar jų grąžintos lėšos;

7) vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su Valstybine ligonių kasa;

8) kitos teisėtai gautos pajamos. 2. Seimas gali įstatymu patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skiriamus papildomus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu:

1) padidėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos arba sumažėja šio fondo biudžeto pajamos ir dėl to Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas negali įvykdyti visų šio Įstatymo nustatytų įpareigojimų;

2) einamaisiais metais panaudojama pagrindinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalis ir ją numatoma atkurti iš papildomų valstybės biudžeto asignavimų. 3. Seimas įstatymu gali skirti valstybės biudžeto lėšų visoms ūkininkų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms, numatytoms šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje, ar jų daliai sumokėti. 4.

4Jeigu vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą gaunama viršplaninių pajamų ir einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas sudaro ne mažiau kaip 5 procentus praėjusiais metais Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervestų pajamų, gautos viršplaninės pajamos einamaisiais metais gali būti naudojamos šio Įstatymo II skyriuje nurodytoms išlaidoms, viršijančioms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme šioms išlaidoms numatytas einamųjų metų lėšų sumas, kompensuoti sveikatos apsaugos ministro sprendimu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos ir valstybės biudžeto asignavimai Valstybinei ligonių kasai

1Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:

1) privalomojo sveikatos draudimo įmokos:

a) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios lėšos;

b) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos, mokamos už draudžiamuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;

2) valstybės biudžeto asignavimai, skiriami:

• a) valstybės deleguotoms funkcijoms, nurodytoms šio straipsnio 5 dalyje, atlikti;

b) šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;

3) kitos teisėtai gautos pajamos. 2. Lietuvos Respublikos Seimas gali įstatymu patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skiriamus papildomus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu:

1) padidėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos arba sumažėja šio fondo biudžeto pajamos ir dėl to Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas negali įvykdyti visų šio Įstatymo nustatytų įpareigojimų;

2) einamaisiais metais panaudojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas ir jį numatoma atkurti iš papildomų valstybės biudžeto asignavimų. 3.

3Valstybinė ligonių kasa disponuoja šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais valstybės

biudžeto asignavimais. 4. Jeigu vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą gaunama viršplaninių pajamų ( biudžeto pajamų vykdymas faktiškai viršija Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą metinį pajamų planą ) ir einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas sudaro ne mažiau kaip 5 procentus praėjusiais metais Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervestų pajamų, gautos viršplaninės pajamos einamaisiais metais gali būti naudojamos šio Įstatymo II skyriuje nurodytoms išlaidoms, viršijančioms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme šioms išlaidoms numatytas einamųjų metų lėšų sumas, kompensuoti ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais sveikatos apsaugos ministro sprendimu. Skiriant viršplanines lėšas turi būti nepažeista Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis. 5.

5Valstybinė ligonių kasa atlieka šias valstybės deleguotas funkcijas, finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis:

1) apmoka paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidas;

2) apmoka išlaidas kompensacijoms kraujo donorams mokėti ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti;

3) apmoka šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytos sveikatos priežiūros išlaidas;

4) apmoka šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytos sveikatos priežiūros išlaidas;

5) padengia išlaidas paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus šio Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodytiems asmenims;

6) Seimui įvedus tiesioginį valdymą, karo, nepaprastąją padėtį, paskelbus mobilizaciją ar priėmus sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal atitinkamoje situacijoje įgalioto priimti sprendimus asmens sprendimus apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nekompensuotinas išlaidas. 6. Valstybės biudžeto asignavimų šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms atlikti valdytoja yra Sveikatos apsaugos ministerija. 7. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms atlikti skirtos valstybės biudžeto lėšos (pajamos ir išlaidos) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete administruojamos atskirai. 8. Valstybės biudžeto lėšomis apmokamos faktinės išlaidos, patirtos atliekant šio straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas. Pasibaigus biudžetiniams metams, nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai, skirti šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms atlikti, grąžinami į valstybės biudžetą. 9.

9Jeigu einamaisiais metais valstybės biudžeto asignavimų, skirtų šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms

finansuoti, neužtenka, siekiant užtikrinti jų nenutrūkstamą atlikimą iki einamųjų metų pabaigos, laikinai gali būti skiriamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto einamųjų metų viršplaninės pajamos šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos šio Įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Ne vėliau kaip per 2 metus (pasibaigus biudžetiniams metams, kuriais buvo panaudotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos) šiuo tikslu panaudotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos atkuriamos valstybės biudžeto lėšomis. 10. Valstybinei ligonių kasai iš šio straipsnio 6 dalyje nurodytų valstybės biudžeto lėšų mokamos Valstybinės ligonių kasos veiklos sąnaudų, susidarančių atliekant šio straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas, kompensacijos. Šių kompensacijų dydžio apskaičiavimo ir kompensacijų mokėjimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su finansų ministru. Šioje dalyje nurodytos kompensacijos laikomos šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytomis pajamomis ir naudojamos šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytoms išlaidoms apmokėti. 11. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala pripažįstama mažareikšme ir neišieškoma, jeigu jos išieškojimo išlaidos yra didesnės už išieškomą sumą. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką ir mažareikšmės žalos dydį nustato sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija. “

11 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Papildyti 17 straipsnį 14 dalimi: „ 14.

Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims nėra apskaičiuota per kalendorinį mėnesį gautų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir šie asmenys nepriskiriami šio straipsnio 3–10 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, iki kitų metų gegužės 1 d. už tą kalendorinį mėnesį, kurį pajamų neturėjo, jie privalo sumokėti 6,98 procento Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas . “

12 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip

„21 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos

1Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas sudaro:

1) išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms;

2) išlaidos vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai;

3) išlaidos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui;

4) išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms;

5) išlaidos sveikatos programoms vykdyti ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti;

6) išlaidos privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui užtikrinti ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti;

7) išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti;

• 8) Neteko galios. 2. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas gali skirti valstybinėms ir savivaldybių sveikatos programoms finansuoti. 3. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytoms išlaidoms gali būti skiriama iki 2 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 1.

1Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas sudaro:

1) išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms;

2) išlaidos vaistams, medicinos pagalbos priemonėms (tarp jų ortopedijos techninėms priemonėms) ir medicinos priemonių nuomai;³ ) išlaidos sveikatos programoms vykdyti ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti;

4) išlaidos privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui užtikrinti ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti;

5) išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti. 2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytoms išlaidoms skiriama iki 2 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, nurodytų šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje.“

13 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Papildyti 22 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „

4) lėšos, skiriamos šiam rezervui atkurti šio Įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju. “

14 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšų naudojimas ir investavimas

1Pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos sveikatos apsaugos ministro sprendimu, įvertinus Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos skiriamos ir naudojamos nepažeidžiant Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų. 2.

2Pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšos naudojamos:

1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremaliosios situacijos (įvykio) (didelio masto gyventojų sveikatos sutrikimai dėl stichinių nelaimių, didelio masto gaisrų, epidemijų, teroro aktų, karo veiksmų), apmokėti, kai šiam tikslui neužtenka einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

2) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui kompensuoti, kai nesurenkama 1/12 ir daugiau einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytų einamųjų metų planuotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir neužtenka kasos apyvartos lėšų. 2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos:

1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui padengti, kai nevykdomas einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytas einamųjų metų pajamų planas ir neužtenka apyvartos lėšų šio Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti;

2) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamoms ir išlaidoms, paskirstytoms metų ketvirčiais, subalansuoti;

3) šio Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti;

4) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio, apmokėti, kai šiam tikslui neužtenka einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

• 5) šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytoms

valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti, kai tam neužtenka skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 3.

3Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos:

1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui padengti, kai nevykdomas einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytas einamųjų metų pajamų planas ir neužtenka apyvartos lėšų šio Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti;

2) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamoms ir išlaidoms, paskirstytoms metų ketvirčiais, subalansuoti;

3) šio Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti;

4) Vyriausybės nutarimu šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalies naudojimo tikslams, kai pagrindinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalis einamaisiais biudžetiniais metais jau panaudota ar jos neužtenka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti. 3. Pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšos naudojamos:

1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui kompensuoti, kai nesurenkama 1/12 ir daugiau einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytų einamųjų metų planuotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir neužtenka šio biudžeto apyvartos lėšų;

2) šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems tikslams, kai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšų einamaisiais biudžetiniais metais neužtenka šiems tikslams įgyvendinti. 4.

4Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšas laiko, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, įstaigos tvarkomoje sąskaitoje valstybės ižde ir (arba) konkurso būdu pasirinktoje finansų įstaigoje arba investuoja šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. 5. Valstybinei ligonių kasai priėmus su Finansų ministerija suderintą sprendimą investuoti laikinai laisvas (šio Įstatymo nustatyta tvarka nepaskirstytas ir mokėjimams atlikti nenaudojamas) Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, jos pervedamos į Finansų ministerijos nurodytą valstybės iždo sąskaitą. Šias lėšas neatlygintinai valdo ir sprendimus dėl jų investavimo finansų ministro nustatyta tvarka priima Finansų ministerija, garantuodama, kad investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos Valstybinės ligonių kasos pageidavimu būtų grąžinamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo sąskaitą. Pajamos, gautos investuojant, naudojamos tik šiame Įstatyme nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti. Valstybinė ligonių kasa Finansų ministerijai investavimo išlaidas kompensuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytomis lėšomis.

“

15 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti

26 straipsnio 2 dal

į ir ją išdėstyti taip: „

2Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais.

Sutarčių sudarymo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. “

16 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 30 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis

užtikrina prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimo išlaidų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis per teritorines ligonių kasas kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūrą ;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis užtikrina paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidų apmokėjimą per teritorines ligonių kasas atlieka šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas ;“. 3. Pakeisti 30 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) sudaro gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis su vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojais registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus ;“. 17 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra apdraustojo kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse numatytų ir gydytojo asmens sveikatos priežiūros specialisto, kuriam teisės aktais, reguliuojančiais jo profesines teises, suteikta teisė nustatyti sveikatos būklę ir diagnozuoti ligas bei sveikatos sutrikimus, diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir (ar) sveikatos būklių, sudarančių pagrindą teikti apdraustiesiems šiose sutartyse numatytų rūšių ir masto asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei patarnavimus. Šių paslaugų ir patarnavimų išlaidas papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse nustatytomis sąlygomis apmoka draudikas.“

18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius iki

šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 11 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 14 dalies nuostatos netaikomos iki karo Ukrainoje pabaigos Ukrainos piliečiams, k urie įsidarbino Lietuvos Respublikoje iki 2022 m. vasario 24 d. ir kurie dėl karo Ukrainoje išvyko iš Lietuvos Respublikos, suteikus jiems nemokamas atostogas ar kitaip atleidus juos nuo pareigų, išsaugant darbo vietą . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Preziden tas Projektą teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas

Aiškinamasis raštas

2022-12-12 · the official register ↗

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 6, 8,

15, 17, 22, 23 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO

ĮSTATYMO NR. I-1343

2, 5,  8, 9, 10, 12,¹²¹ , 15, 17, 21, 22, 23, 26 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 3¹

STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai . Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 , 5, 8, 9, 10, 12,¹²¹ , 15, 17, 21, 22, 23, 26 ir 30 straipsnių pakeitimo ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹ straipsniu (toliau – įstatymo projektas) rengimą paskatino:

• Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijos. 2017 m. rugsėjo 29 d. Valstybinio audito ataskaitoje FA-2017-P-10-10-4-1 „Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2016 metų ataskaitų rinkinio teisingumas bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo plane numatyta 1 rekomendacija „Tobulinti teisinį reglamentavimą nustatant aiškią (sveikatos draudimo įmokų) apmokamų asmens sveikatos paslaugų apimtį ir numatyti, kad sveikatos draudimo įmokomis apmokamos tik tos išlaidos, kurios atitinka draudimo tikslą bei nėra dengtinos valstybės lėšomis“ ir jos įgyvendinimo priemonė „Parengti teisės aktų projektus, numatančius, kad sveikatos priežiūros, atitinkančios privalomojo sveikatos draudimo draudiminio įvykio apibrėžimą, išlaidos būtų apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, sukauptomis iš sveikatos draudimo įmokų, o neatitinkančios – kito šaltinio lėšomis“. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme (toliau – SDĮ) valstybės deleguotos funkcijos yra įvardytos kaip Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) fondui priskirtos valstybės funkcijos, kurioms vykdyti skiriami valstybės biudžeto asignavimai.

Valstybė iki 2021 m. neskyrė pakankamai lėšų valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, tačiau šios lėšos įeina į bendras PSD fondo biudžeto pajamas, todėl finansuojant valstybės deleguotas funkcijas mokama iš bendro PSD fondo biudžeto – taip išlaidos yra sumaišomos ir de facto minėtų funkcijų vykdymas apmokamas iš skirtingų šaltinių gaunamomis lėšomis. Nors 2021 m. ir 2022 m. iš valstybės biudžeto buvo skirta pakankamai lėšų, tačiau tai nereiškia, kad nepasikartos iki 2021 m. buvusi situacija, t. y. esamas teisinis reglamentavimas negarantuoja tinkamo valstybės deleguotų funkcijų finansavimo, ypač atsižvelgiant į pastarųjų metų dinamiškas aplinkybes valstybėje ir atsirandant naujiems finansavimo iš PSD fondo biudžeto poreikiams. Metai Skirti valstybės biudžeto asignavimai, mln. Eur Lėšų poreikis valstybės deleguotoms funkcijoms, mln. Eur 2019 36.41

102 2020 40.11

118 2021 241.26

139 2022 204.09

151 2023 204.09 204 (prognozė) Atsižvelgiant į tai, būtina numatyti mechanizmą, užtikrinantį, kad PSD fondo biudžeto lėšos, panaudotos valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, kai trūksta valstybės biudžeto lėšų, būtų atkurtos;

• Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.

155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.2.6 papunktis „Parengti ir priimti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus – numatyti naujus PSDF biudžeto sudarymo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų) kompensavimo mechanizmus“ (iš dalies – tiek, kiek projekte numatomas PSD fondo biudžeto pajamų struktūros tikslinimas, rezervo naudojimo tobulinimas, mažų pajamų apskaičiavimo mechanizmo tobulinimas, kompensuojamųjų vaistų prieinamumo gerinimas ir pan.);

• Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės suformuota pozicija, kad valstybinės institucijos viena kitai administracines paslaugas neturi vykdyti neatlygintinai. Kitaip tariant, ligonių kasų išlaidos, kurias šios patirs valstybės biudžeto lėšomis administruodamos valstybės deleguotas funkcijas neturi būti dengiamos PSD įmokų sąskaita. Lygiai taip pat kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patiriamos sąnaudos administruojant PSD įmokas nedengiamos socialinio draudimo įmokų sąskaita. Atsižvelgiant į tai, valstybės institucijos viena kitai kompensuoja sąnaudas už deleguotų funkcijų vykdymą, pvz., Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) moka sąnaudų kompensaciją Valstybinio socialinio draudimo fondui už PSD įmokų administravimą, valstybės biudžetas moka kompensaciją Valstybinio socialinio draudimo fondui už valstybės deleguotų funkcijų vykdymą.

Kasmet Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatomi kompensaciniai dydžiai, išreikšti procentais;

• tai, kad vis daugiau PSD nebūdingų funkcijų (pavyzdžiui, nelegaliems migrantams suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, atstovavimas valstybei teismuose pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo bylose ir kt.) valstybė deleguoja VLK ir šių funkcijų vykdymas finansuojamas PSD fondo biudžeto lėšomis, kai neužtenka valstybės biudžeto skiriamų lėšų;
• tai, kad, vadovaujantis SDĮ 15 straipsnio

1 dalimi, išieškotos ar grąžintos lėšos už PSD fondo biudžetui padarytą žalą, taip pat vaistinio preparato registruotojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su VLK, laikomos PSD fondo biudžeto pajamomis. Šios grąžintos arba pervestos lėšos patenka į bendrą PSD fondo biudžetą (t. y. šios lėšos nepriskiriamos konkrečiai PSD fondo biudžeto išlaidų eilutei (pavyzdžiui, vaistams kompensuoti), pagal kurią buvo išmokėtos atitinkamos sumos). Tai neleidžia pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis pervestų lėšų naudoti išimtinai vaistams kompensuoti ir taip pagerinti vaistų prieinamumą pacientams ar skirti lėšas inovatyvių vaistų kompensavimui.

Be to, tai neatitinka gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutarčių paskirties – gerinti gydymo atitinkamu vaistiniu preparatu prieinamumą pacientams ir užtikrinti PSD fondo biudžeto stabilumą (Gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutarčių tarp VLK ir vaistinių preparatų gamintojų sudarymo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-726 „Dėl Gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutarčių tarp Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir vaistinių preparatų gamintojų sudarymo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2.3 papunktis), taip pat tai neatitinka 11-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Sąnaudos“, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1K-059 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 11-ojo standarto patvirtinimo“ (toliau – standartas „Sąnaudos“) nuostatų. Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 16 punkte sąnaudos apibrėžiamos kaip ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, perdavimo, netekimo arba nuvertėjimo ir įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, dėl ko sumažėja grynasis turtas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą. Vadovaujantis standarto „Sąnaudos“ 8 punktu, pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis pervestos lėšos turėtų būti laikomos ne PSD fondo biudžeto pajamomis, o PSD fondo sąnaudų (išlaidų vaistams) kompensacija.

Tokiu atveju vaistinio preparato registruotojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis lėšos turėtų būti priskirtos PSD fondo išlaidų straipsnyje „vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių (prietaisų) nuomai“ numatytoms lėšoms ir turėtų būti naudojamos ne bendroms PSD fondo išlaidoms padengti, o vaistams kompensuoti. Todėl SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas keistinas, atsisakant nuostatos, kad PSD fondo biudžeto pajamomis laikomos vaistinio preparato registruotojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su VLK. Analogiškai naikintina ir SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata. SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos lėšos (išieškotos ar grąžintos lėšos už PSD fondo biudžetui padarytą žalą) kasmet sudaro iki 3 mln. eurų, o SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos lėšos (pervedamos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis) – apie 28 mln. eurų;

• ekstremaliosios situacijos metu atsiradusios praktinės problemos dėl PSD fondo biudžeto lėšų naudojimo. Pavyzdžiui, pagal valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimus (

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 10V-4 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo užsieniečiams“,  Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr.

10V-24 „Dėl Užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pirminio ir pakartotinio sveikatos būklės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. V-1827 „Dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kuriems patvirtinta lengva COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) forma, kurie įtariami, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), arba kurie turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), izoliavimo organizavimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. V-1836 „Dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kuriems patvirtinta lengva COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) forma, kurie įtariami, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), arba kurie turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), izoliavimo organizavimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr.

V-1869 „Dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kuriems patvirtinta lengva COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) forma, kurie įtariami, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), arba kurie turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), izoliavimo organizavimo viešojoje įstaigoje Švenčionių rajono ligoninėje“) PSD fondo biudžeto rezervo lėšomis apmokama nelegalių migrantų sveikatos priežiūra, kuri turėtų būti finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Tokia funkcija nėra numatyta SDĮ. Be to, šios PSD fondo biudžeto rezervo išlaidos turėtų būti kompensuotos valstybės biudžeto lėšomis;

• painus PSD fondo biudžeto rezervo reglamentavimas. PSD fondo biudžeto rezervas susideda iš dviejų dalių – rizikos valdymo dalies ir pagrindinės dalies. Šios dvi dalys yra naudojamos skirtinga tvarka – rizikos valdymo dalis naudojama sveikatos apsaugos ministro įsakymu, o pagrindinė dalis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Pagrindinė dalis pagal savo pobūdį ir naudojimo tvarką turėtų būti stabilesnė ir naudojama tik išimtiniais (kraštutiniais) atvejais, o rizikos valdymo dalis skirta naudoti dažnesnėse situacijose, gali būti naudojama operatyviau ir lankstesne tvarka.

Pagal dabar galiojantį reglamentavimą esant tam tikroms situacijoms (pavyzdžiui, ekstremaliajai situacijai) pirmiau naudojamos pagrindinės dalies lėšos, o kai jų nepakanka – skiriamos rezervo rizikos valdymo dalies lėšos, nors turėtų būti atvirkščiai – pagrindinės dalies lėšos turėtų būti skiriamos, kaip minėta, tik kraštutiniais atvejais. Be to, rezervo rizikos valdymo dalies lėšos vienais atvejais skiriamos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kitais – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (SDĮ

23 straipsnio 3 dalies 4

punktas – Vyriausybės nutarimu²³ straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindinės PSD fondo biudžeto rezervo lėšų dalies naudojimo tikslams, kai pagrindinė PSD fondo biudžeto rezervo lėšų dalis einamaisiais biudžetiniais metais jau panaudota ar jos neužtenka²³ straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti);

• tai, kad prievolė

asmenims, turintiems darbo santykius (arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius)  ir nevykdantiems jokios kitos veiklos, dėl kurios atsirastų prievolė mokėti PSD įmokas kaip kitai draudžiamųjų asmenų kategorijai priklausantiems asmenims, taip pat asmenims, nedraudžiamiems valstybės lėšomis, už kalendorinį mėnesį, kurį nėra apskaičiuota pajamų, nuo kurių skaičiuojamos PSD įmokos, sumokėti PSD įmokas numatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, 55 punkte.

Kadangi p areiga mokėti PSD įmokas yra mokestinė prievolė, o atleidimas nuo šios pareigos laikytinas mokestine lengvata, šios mokestinės prievolės ir lengvatos turi būti reglamentuotos įstatymu. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Ukrainoje vyksta karas ir dalis Ukrainos piliečių, atvykusių iki karo ir dirbančių Lietuvoje, išvyko iš Lietuvos, suteikus jiems nemokamas atostogas ar kitaip atleidus juos nuo pareigų (išsaugant darbo vietą), siūloma tuo laikotarpiu atleisti juos nuo PSD įmokų mokėjimo;

• tai, kad SDĮ 10 straipsnyje yra numatytas netikslingas kompensuojamųjų vaistų sąrašo išskyrimas į du sąrašus

: Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašą (toliau – A sąrašas) bei Kompensuojamųjų vaistų sąrašą (toliau – B sąrašas). Pažymėtina, kad B sąraše šiuo metu yra labai mažai kompensuojamųjų vaistų ir palaipsniui šie vaistai yra perkeliami į A sąrašą (į A sąrašą įrašytos 628 veikliosios medžiagos, B sąraše liko - 17). B sąrašas tampa netikslingas. Pagrindinis įstatymo projekto tikslas – užtikrinti racionalų, teisėtą ir pagrįstą PSD fondo biudžeto lėšų naudojimą.

Įstatymo projekto uždaviniai :¹ ) aiškiau reglamentuoti apdraustiesiems PSD (toliau – apdraustieji) kompensuojamą sveikatos priežiūrą, susiejant ją su draudiminiu įvykiu, ir apibrėžti PSD principus;² ) atsisakyti netikslingo kompensuojam ųjų vaistų sąrašo ir pagerinti vaistų kompensavimo sąlygas apdraustiesiems;³ ) atskirti valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti skirtas lėšas nuo draudžiamųjų arba valstybės mokamų įmokų pagrindu sukauptų PSD fondo biudžeto lėšų, skirtų PSD fondo biudžeto lėšomis kompensuojamos sveikatos priežiūros išlaidoms apmokėti;⁴ ) tikslinti PSD fondo biudžeto pajamų struktūrą ir lėšų valdymą;⁵ ) sudaryti teisines prielaidas esant ekstremaliai situacijai ir (ar) karantinui (taip pat kitais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 20 punkte nurodytais atvejais) VLK vykdyti kitas jai naujai pavedamas PSD nebūdingas funkcijas;⁶ ) nuosekliau reglamentuoti PSD fondo rezervo lėšų skyrimo pagrindus;⁷ ) kiti įstatymo patikslinimai, siekiant tobulinti  PSD teisinį reglamentavimą. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą rengė Sveikatos apsaugos ministerija ir VLK. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. SDĮ 9 straipsnyje numatytos atskiros (pažymėtina – ne visos) asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšys ar jų sudėtinės dalys (prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė).

Vadovaujantis SDĮ 9 straipsnio 6 dalimi, PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos išvardijamos šių paslaugų sąraše, kurį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, o, vadovaujantis 9 straipsnio 8 dalimi, PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamos tik tos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. Pažymėtina, kad į sveikatos apsaugos ministro įsakymu tvirtinamą sąrašą įrašytos tos paslaugos, kurioms nustatytos kainos, t. y. atskirai neišskiriamos šių paslaugų sudėtinės dalys, tokios kaip, pvz., biopsija, draudžiamųjų laikinojo nedarbingumo ekspertizė ar patologinis anatominis tyrimas asmeniui mirus. Į asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas yra įskaičiuoti ir PSD fondo biudžeto lėšomis apmokami visi sudėtiniai šių paslaugų teikimo metu atliekami veiksmai (tiek, kiek jie susiję su draudiminiu įvykiu). Tokiu būdu prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų bei patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizės atskiras išskyrimas traktuotinas kaip perteklinis ir neatitinkantis realios situacijos reglamentavimas. SDĮ 10 straipsnyje reglamentuota, kad yra du kompensuojamųjų vaistų sąrašai: A sąrašas ir B sąrašas. Į B sąrašą įtraukta labai mažai kompensuojamųjų vaistų ir, gerinant vaistų kompensavimo sąlygas, jie visi palaipsniui perkeliami į A sąrašą (į A sąrašą įrašytos 628 veikliosios medžiagos, B sąraše liko - 17).

Perkėlus visus kompensuojamuosius vaistus į A sąrašą, SDĮ nuostata dėl B sąrašo taps perteklinė. Vaistų perkėlimas iš B sąrašo į A sąrašą yra laikomas kompensavimo sąlygų pagerinimu – kompensavimo sąlygos bus gerinamos  dviem kryptimis:

• šių vaistų bazinės kainos bus kompensuojamos ne 50 proc., o iki 100 proc.;
• teisę į kompensavimą gaus visi PSD apdrausti asmenys, kuriems bus diagnozuota atitinkama liga, o ne tik socialiai pažeidžiamiausi asmenys. Vaistų kompensavimas, orientuotas tik į socialiai pažeidžiamas grupes, neskatina racionalaus vaistų skyrimo ir vartojimo. Šiuo metu B sąraše yra likę tik antimikrobiniai vaistai, kurie turi būti skiriami itin atsakingai. Pažymėtina, kad Higienos institutas, 2020 m. antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo Lietuvoje ataskaitoje analizuodamas kompensuojamųjų antimikrobinių preparatų receptų skaičių, tenkantį 1 000-čiui apdraustųjų vaikų (0–18 m.), prisirašiusių prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pastebėjo netolygumus tarp apskričių – didžiausias šių vaistinių preparatų suvartojimas nustatytas Šiaulių apskrityje, mažiausias – Kauno apskrityje, t. y. rodiklio reikšmė skiriasi 1,8 karto ( https://hi.lt/uploads/pdf/antibiotikai/atsparumo%20ataskaitos/AB_ataskaita_2020.pdf ). Viena iš tokio netolygumų priežasčių, tikėtina, yra neracionalus antimikrobinių vaistų skyrimas.

SDĮ 10 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims, kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, užsienio valstybės pensijų, pensijų išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, arba 75 metų ir vyresniems asmenims, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, priemokas už vaistus ir medicinos pagalbos priemones valstybė dengia tik mažas pajamas gaunantiems asmenims ir asmenims, sukakusiems 75 metų amžių ir vyresniems. Apskaičiuojant, ar asmuo gauna mažas pajamas, įtraukiamos ir pensijų fondų dalyvių, įgijusių teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų, pajamos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymu teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, taip pat pensijų kaupimo fondų dalyviai, kuriems iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta išankstinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą ar nuo 2018 m. sausio 1 d. yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą. Pažymėtina, kad II ir III pakopos pensijos – tai gyventojo papildomai kaupiamos lėšos senatvei su papildoma valstybės biudžeto skatinamąja įmoka, jos investuotos ir senatvėje išmokamos asmeniui. Tokiu būdu, vadovaujantis SDĮ 10 straipsnio 6 dalies nuostata, asmens pajamos, sukauptos ir vėliau gaunamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, būtų dar kartą įtrauktos į bendrąsias pajamas. II pensijų kaupimo pakopoje įmokos mokamos nuo su darbo santykiais susijusių pajamų, į III pakopą – nuo papildomų draudžiamojo pajamų. Be to, atlikus skaičiavimus Sodros prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuokle ( https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/prognozuojamos_pensijos_skaiciuokle ), darant prielaidą, kad žmogus neturi sukaupęs pensijų stažo ir taškų, iki to laiko nekaupė pensijų fonde, darytina išvada, kad vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo senatvėje turės pakankamas pajamas (senatvės pensiją plius pensijų anuitetą), todėl jis nėra potencialus paciento priemokos kompensacijos gavėjas, o gaunantis minimalias pajamas ar šalpos išmokas asmuo, senatvei neturi galimybės papildomai kaupti ir negaus pensijų anuiteto.

Taigi, jei asmuo gauna šalpos dydžio pensiją, mažai tikėtina, kad kai jis buvo darbingo amžiaus, jo atlyginimas buvo toks, nuo kurio jis turėjo galimybę kaupti II ar III pakopos pensijų fonde. Tuo tarpu tas asmuo, kuris gavo didesnes pajamas ir turėjo galimybę papildomai kaupti, nėra tas asmuo, kuriam galėtų būti taikoma SDĮ 10 straipsnio 6 dalies nuostata (nėra gaunantis mažas pajamas). Todėl duomenų apie pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą mokamas išmokas rinkimas yra pridėtinės vertės neteikiantis ir perteklinis veiksmas. Be to, šių duomenų gavimas bei vertinimas yra sudėtingas, atliekamas kelių institucijų bei privačių bendrovių. SODRA neturi galimybės paskaičiuoti ir pateikti šią informaciją į ESPBI IS (privačios bendrovės neturi pareigos teikti tokios informacijos, o asmuo, sulaukęs pensinio amžiaus, nebeprivalo deklaruoti pajamų, taip pat nėra prievolės deklaruoti pensijų anuitetų ar vienkartinių išmokų iš pensijų kaupimo fondų). SDĮ

12 straipsnyje nurodytos

galūnių, sąnarių ir organų protezavimo sąvokos turi būti tikslinamos, apibendrinant protezuojant naudojamus protezus kaip medicinos pagalbos priemones ir neišskiriant jų atskirai.

Taip pat šiuo metu nustatyta, kad PSD tarybos nuomonė teikiama tiek dėl centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašo sudarymo, tiek dėl jų kompensavimo tvarkos. Tikslinga šią nuostatą reglamentuoti taip, kad PSD tarybos nuomonė būtų teikiama tik dėl pačios kompensavimo tvarkos nustatymo, nes formalus pritarimas sąrašui, į kurį priemonės įtraukiamos vadovaujantis kompensavimo tvarka (kuriai PSD taryba jau yra pritarusi), laikytinas pertekline nuostata, sukuriančia administracinę naštą. Vadovaujantis SDĮ, valstybės deleguotos funkcijos yra įvardytos kaip PSD fondui priskirtos valstybės funkcijos, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai. SDĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokios lėšos laikomos PSD fondo biudžeto pajamomis: apdraustųjų mokamos PSD įmokos ir už juos mokamos įmokos; valstybės biudžeto įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;  valstybės biudžeto asignavimai; institucijų, vykdančių PSD, veiklos pajamos; savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos; išieškotos ar grąžintos lėšos už PSD fondo biudžetui padarytą žalą; vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su VLK; kitos teisėtai gautos pajamos.

Išieškotoms ar grąžintoms lėšoms už PSD fondo biudžetui padarytą žalą priskiriamos: a ) iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už šias paslaugas neteisėtai pateiktas apmokėti sąskaitas, už neteisėtai išrašytus ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones; b ) iš vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotus vaistus ir medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už juos pateiktas apmokėti sąskaitas, taip pat iš SDĮ 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai išduotas medicinos pagalbos priemones ar neteisėtai už jas pateiktas apmokėti sąskaitas; c ) iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš PSD fondo biudžeto lėšų, ir už kitą PSD fondo biudžetui padarytą žalą. Žala PSD fondo biudžetui gali būti pripažinta mažareikšme žala ir neišieškoma, jeigu ši žala PSD fondo biudžetui yra nedidelė ir jos išieškojimo išlaidos didesnės už išieškomą sumą.

Žalos pripažinimo mažareikšme žala tvarką, mažareikšmės žalos dydį nustato sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija; d ) iš ūkio subjektų, su kuriais sudarytos medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo sutartys, išieškotos ar jų grąžintos lėšos. SDĮ 30 straipsnio 9 punkte numatyta, kad VLK sudaro gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis su vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją. Gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutarčių sudarymo ir šių sutarčių vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. V-726 „Dėl Gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutarčių tarp Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir vaistinių preparatų gamintojų sudarymo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. SDĮ 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kam naudojamos PSD fondo biudžeto pagrindinės dalies ir rizikos valdymo dalies lėšos. Pagrindinės rezervo dalies lėšos naudojamos:¹ ) PSD fondo biudžeto išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremaliosios situacijos (įvykio) (didelio masto gyventojų sveikatos sutrikimų dėl stichinių nelaimių, didelio masto gaisrų, epidemijų, teroro aktų, karo veiksmų), apmokėti, kai šiam tikslui neužtenka einamųjų metų PSD fondo biudžeto lėšų;² ) PSD fondo biudžeto pajamų trūkumui kompensuoti, kai nesurenkama 1/12 ir daugiau einamųjų metų planuotų PSD fondo biudžeto pajamų ir neužtenka kasos apyvartos lėšų.

Rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos:¹ ) PSD fondo biudžeto pajamų trūkumui padengti, kai nevykdomas einamųjų metų pajamų planas ir neužtenka apyvartos lėšų PSD paslaugų išlaidoms kompensuoti;² ) PSD fondo biudžeto pajamoms ir išlaidoms, paskirstytoms metų ketvirčiais, subalansuoti;³ ) PSD paslaugų išlaidoms kompensuoti;⁴ ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pagrindinės PSD fondo biudžeto rezervo lėšų dalies naudojimo tikslams pasiekti, kai pagrindinė rezervo lėšų dalis einamaisiais biudžetiniais metais jau panaudota ar jos neužtenka išlaidoms padengti. Šiuo metu galiojančiame SDĮ nenumatyta prievolė dirbantiems a smenims už kalendorinį mėnesį, kurį nėra apskaičiuota pajamų, patiems sumokėti PSD įmokas. Taip pat nėra numatyta ir šios taisyklės išimtis Ukrainos piliečiams karo Ukrainoje laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad Ukrainoje vyksta karas ir dalis Ukrainos piliečių, dirbančių Lietuvoje, išvyko iš Lietuvos, suteikus jiems nemokamas atostogas ar kitaip atleidus juos nuo pareigų (išsaugant darbo vietą), siūloma tuo laikotarpiu atleisti juos PSD įmokų mokėjimo. SDĮ 26 straipsnyje reglamentuota, kad sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, SDĮ ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į VLK ir PSD tarybos nuomones.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal šią nuostatą PSD tarybos nuomonė turi būti gauta dėl kiekvienos sutarties, tačiau tai nėra tikslinga, todėl SDĮ 26 straipsnis tikslinamas nustatant, kad PSD tarybos nuomonė yra teikiama dėl pačios sutarčių sudarymo tvarkos. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma:

• 1) SDĮ 9 straipsnyje numatyti, kad PSD fondo biudžeto lėšomis kompensuojama su draudiminiu įvykiu susijusi sveikatos priežiūra ir tiesiogiai su draudiminiu įvykiu nesusijusi, tačiau padedanti išvengti draudiminio įvykio sveikatos priežiūra, taip pat dantų protezavimas bei tai, kad jis kompensuojamas ne visiems apdraustiesiems. Kadangi valstybė skiria nepakankamai lėšų savo deleguotoms funkcijoms atlikti, siūloma plėsti PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamos sveikatos priežiūros apimtį tiek, kiek tai galėtų būti susiję su asmens sveikatos priežiūros specialisto teikiama paslauga apdraustiesiems. Siūloma šiuo metu valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas ortopedijos technines priemones, vakcinas, numatytas Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje, bei asmens sveikatos priežiūros specialistų teikiamas paslaugas pagal prevencines programas priskirti PSD finansuojamai sveikatos priežiūrai. Siūloma neišskirti konkrečių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ar jų sudėtinių dalių. Tokiu būdu SDĮ 9 straipsnyje numatoma bendra formuluotė „asmens sveikatos priežiūros paslaugos“, šios paslaugos išvardinamos PSD fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašuose, kuriuos tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

Paslaugos į sąrašą įrašomos ar išbraukiamos SDĮ 9² straipsnio nustatyta tvarka. Dabar galiojančioje SDĮ redakcijoje išskirtos atskiros asmens sveikatos priežiūros paslaugos (pavyzdžiui, slauga, reabilitacija) ar jų sudėtinės dalys ir toliau bus kompensuojamos, tačiau detalesnis jų teikimo reglamentavimas liks sveikatos apsaugos ministro įsakymuose. Taip pat tikslinama PSD sąvoka, numatyta SDĮ 2 straipsnio 5 dalyje, draudiminio įvykio samprata, numatyta SDĮ 5 straipsnyje, II skyriaus pavadinimas, atskiri II skyriaus straipsniai ir SDĮ papildomas nauju 2¹ straipsniu, įtvirtinančiu pagrindinius PSD principus. Šie principai reglamentuojami įstatymo lygmeniu, nes jais grindžiama visa PSD sistema;² ) atsisakyti B sąrašo reglamentavimo, nes į šį sąrašą (patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“) yra įtraukta labai mažai kompensuojamųjų vaistų ir jie gali būti perkelti į A sąrašą;³ ) 10 straipsnio 6 dalyje išbraukti reikalavimą apskaičiuojant bendrą pajamų sumą, kaip (ne) sudarančią 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydį, įtraukti pensijų išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą;⁴ ) SDĮ 12 straipsnis tikslinamas analogiškai kaip SDĮ 10 straipsnis, kuriame nurodoma, kad  PSD tarybos nuomonė teikiama tik dėl pačios vaistų kompensavimo tvarkos nustatymo.

Formalus PSD tarybos pritarimas sąrašui, į kurį įtraukiami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės vadovaujantis jų kompensavimo tvarka, kuriai PSD taryba jau yra pritarusi, laikytinas pertekline nuostata, sukuriančia administracinę naštą;⁵ ) pakeisti SDĮ 15 straipsnį, aiškiai atskiriant valstybės deleguotas funkcijas, numatant atskirą nuo PSD fondo lėšų joms skirtų valstybės biudžeto lėšų administravimą, ir atitinkamai patikslinti nuostatas dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo ir VLK funkcijų (SDĮ 30 straipsnio 8 punktą).

Pažymėtina, kad duomenys apie v isas PSD fondo gaunamas lėšas ir susidarančias išlaidas bei PSD rezervo lėšų panaudojimą bus nurodyti šio biudžeto vykdymo ataskaitose, kurių formas šiuo metu tvirtina VLK direktorius, suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija;⁶ ) papildyti PSD fondo biudžetui valstybės deleguotų funkcijų sąrašą nauja funkcija

• Lietuvos Respublikos Seimui

įvedus tiesioginį valdymą, karo, nepaprastąją padėtį, paskelbus mobilizaciją ar priėmus sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal atitinkamoje situacijoje įgalioto priimti sprendimus asmens sprendimus apmokėti PSD fondo biudžeto lėšomis nekompensuotinas išlaidas;⁷ ) įtvirtinti nuostatą, kad tais atvejais, kai einamaisiais metais valstybės biudžeto asignavimų valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti neužtenka, laikinai iki einamųjų metų pabaigos jų nenutrūkstamam vykdymui užtikrinti gali būti skiriamos PSD fondo biudžeto einamųjų metų viršplaninės pajamos arba PSD fondo biudžeto rezervo lėšos. Ne vėliau kaip per dvejus metus šiuo tikslu panaudotos PSD fondo lėšos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis.

Siūloma atitinkamai patikslinti nuostatas dėl PSD fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšų naudojimo (SDĮ 22 straipsnio 1 dalį bei 23 straipsnio 2 ir 3 dalis) ;⁸ ) atsižvelgiant į analogišką modelį, taikomą administruojant sąskaitą pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 27 straipsnio 9 dalį, taip pat į valstybinio socialinio draudimo sistemoje taikomą reglamentavimą ir praktiką, numatyti už valstybės deleguotų funkcijų vykdymą VLK mokamas sąnaudų kompensacijas (kurios apskaitomos kaip VLK veiklos pajamos ir naudojamos PSD sistemos funkcionavimui užtikrinti bei PSD draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti);⁹ ) tikslinti PSD biudžeto pajamų struktūrą:

• kaip atskirų pajamų rūšių nenurodyti institucijų, vykdančių PSD, veiklos pajamų bei savanoriškų juridinių ir fizinių asmenų įmokų, kadangi jos sudaro nežymią (nesiekia 0,5 proc.) PSD fondo biudžeto dalį – šios pajamos būtų priskirtos kitoms teisėtai gautoms pajamoms (įstatymo projektu keičiamo SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 3

punktas). Detali PSD fondo biudžeto pajamų straipsnių klasifikacija yra patvirtinta VLK direktoriaus 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1K-11 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacijos tvirtinimo“;

• PSD fondo biudžeto pajamoms nepriskirti išieškotų ir grąžintų lėšų dėl PSD fondo biudžetui padarytos žalos bei lėšų, pervestų pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis. Šios lėšos, vadovaujantis standartu „Sąnaudos“, bus laikomos PSD fondo sąnaudų kompensacija.

Kadangi nebelieka nuostatos, kad pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis grąžinamos lėšos yra pervedamos į PSD fondo biudžetą, siūloma, siekiant aiškiau reglamentuoti, jog minėtos sutartys reguliuoja lėšų pervedimą į PSD fondą, patikslinti keičiamo SDĮ 30 straipsnio 9 punkte nurodytą VLK funkciją ir nustatyti, kad VLK sudaro gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais vaistinio preparato didmeninio platinimo licenciją, pagal kurias jie į PSD fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus. Kadangi nebelieka nuostatų dėl mažareikšmės žalos neišieškojimo, siūloma perkelti jas į SDĮ 15 straipsnio 1¹ dalį ;¹⁰ ) nustatyti: jei asmenims, turintiems darbo santykius (arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius) , už kalendorinį mėnesį nėra apskaičiuota pajamų, nuo kurių skaičiuojamos PSD įmokos, ir šie asmenys nevykdo jokios kitos veiklos, dėl kurios atsirastų prievolė patiems (už juos) mokėti PSD įmokas kaip kitai draudžiamųjų asmenų kategorijai priklausantiems asmenims, taip pat jei asmenys nėra draudžiami valstybės lėšomis , iki kitų metų gegužės 1 d. už kalendorinį mėnesį, kurį pajamų neturėjo, jie privalo sumokėti 6,98 procento Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas. Įstatymo projektu siūloma nustatyta, kad karo Ukrainoje laikotarpiu šis įstatymas netaikomas Ukrainos piliečiams, k urie įsidarbino iki 2022 m. vasario 24 d. ir kurie dėl karo Ukrainoje išvyko iš Lietuvos, suteikus jiems nemokamas atostogas ar kitaip atleidus juos nuo pareigų (išsaugant darbo vietą) ;¹¹ ) pakeisti SDĮ 23 straipsnį, aiškiau (nuosekliau) reglamentuojant rezervo lėšų naudojimo pagrindus.

Siūloma pirmiau apibrėžti, kam sveikatos apsaugos ministro sprendimu naudojamos rizikos valdymo dalies lėšos. Šios lėšos naudojamos:

• PSD fondo biudžeto pajamų trūkumui padengti, kai nevykdomas einamųjų metų PSD fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytas einamųjų metų pajamų planas ir neužtenka apyvartos lėšų PSD paslaugų išlaidoms kompensuoti;
• PSD fondo biudžeto pajamoms ir išlaidoms, paskirstytoms metų ketvirčiais, subalansuoti;
• PSD paslaugų išlaidoms kompensuoti;
• PSD fondo biudžeto išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio, apmokėti, kai šiam tikslui neužtenka einamųjų metų PSD fondo biudžeto lėšų;
• valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti, kai tam neužtenka skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu skirstomos pagrindinės PSD fondo biudžeto rezervo dalies lėšos būtų naudojamos:
• PSD fondo biudžeto pajamų trūkumui kompensuoti, kai nesurenkama 1/12 ir daugiau einamųjų metų planuotų PSD fondo biudžeto pajamų ir neužtenka šio biudžeto apyvartos lėšų;
• PSD fondo biudžeto išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio, apmokėti, kai neužtenka einamųjų metų PSD fondo biudžeto lėšų ir PSD fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšų, bei daliai valstybės deleguotų funkcijų finansuoti, kai neužtenka skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir PSD fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšų.

Atsižvelgiant į tai, kad ekstremaliojoje situacijoje būtina reaguoti greitai, atitinkamus sprendimus priimti kiekvieną mėnesį, ir į tai, kad šiuo metu tokios situacijos yra įprastos, siūloma į rizikos valdymo dalį perkelti lėšas, kurios būtų skiriamos išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremaliosios situacijos, kompensuoti. Ši rezervo dalis skirta naudoti dažnesnėse situacijose ir gali būti naudojama operatyviau bei lankstesne tvarka. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis apibrėžti Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, siūloma nedetalizuoti, kas priskiriama ekstremaliajai situacijai (įvykiui). Jeigu būtų panaudotos visos rizikos valdymo dalies lėšos, o jų poreikis dėl ekstremaliosios situacijos išliktų, būtų naudojamos pagrindinės rezervo dalies lėšos.

Priėmus siūlomus pakeitimus, bus:

• aiškiau reglamentuota apdraustiesiems garantuojama sveikatos priežiūra, apmokama PSD fondo biudžeto lėšomis;

• užkirstas kelias PSD fondo biudžeto lėšomis finansuoti valstybės deleguotas  (PSD

nebūdingas) funkcijas, PSD fondo biudžeto lėšos bus naudojamos pagal paskirtį – asmens sveikatos priežiūrai  ir vaistams, medicinos pagalbos priemonėms bei medicinos prietaisų nuomai kompensuoti;

• sudarytos sąlygos vaistinio preparato registruotojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestas lėšas pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis naudoti vaistams kompensuoti, bus kompensuojama daugiau vaistų (pavyzdžiui, inovatyvių);
• nuosekliau ir racionaliau naudojamos PSD fondo rezervo lėšos, kai didesnė rizikos valdymo dalis naudojama paprasčiau (sveikatos apsaugos ministro sprendimu) rizikai suvaldyti, o stabilesnė pagrindinė dalis naudojama tik išimtiniais atvejais ir tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. 5

. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas pateikiamas šio aiškinamojo rašto⁴ punkte, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Galimybė vaistinio preparato registruotojų (jų atstovų) ir juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestas lėšas pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis naudoti vaistams (tarp jų ir naujiems) kompensuoti padidins PSD fondo biudžeto lėšų, skiriamų vaistams kompensuoti, kiekį, todėl galės būti kompensuojama daugiau vaistų (pavyzdžiui, inovatyvių). Be to, tai turėtų skatinti vaistinio preparato registruotojus (jų atstovus) ir juridinius asmenis, turinčius didmeninio platinimo licenciją, sudaryti daugiau gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutarčių su VLK, nes, sudarius šias sutartis, jų platinamas vaistas ne tik pateks į kompensavimo sistemą, bet ir jų pervestos lėšos galės vėl būti naudojamos vaistams kompensuoti. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti nereikės . 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamas terminas „ privalomasis sveikatos draudimas “ įvertintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 . Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos teisės nuostatas. 12 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti:¹ ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“;² ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 798 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuos teisės aktų projektus parengs Sveikatos apsaugos ministerija. Jie turės būti priimti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Taip pat reikės keisti:¹ ) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. V-115 „Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programos patvirtinimo“;² ) VLK direktoriaus 2013 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 1K-11 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacijos tvirtinimo“. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Priėmus Įstatymo projektą, nereikės skirti papildomų valstybės biudžeto lėšų valstybės deleguotoms PSD fondo biudžetui funkcijoms vykdyti, tačiau, tvirtinant 2024 m. PSD fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, papildomai reikėtų numatyti valstybės biudžeto asignavimus, skiriamus už valstybės deleguotų funkcijų vykdymo administravimą, t. y. skiriamus šio administravimo  sąnaudoms kompensuoti.

Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. valstybės biudžeto asignavimai deleguotoms valstybės funkcijoms vykdyti sudaro 151 mln. eurų, šios sąnaudos galėtų sudaryti apie 1,5 mln. eurų, jei kompensacija būtų 1 proc. (maždaug tiek yra išleidžiama PSD fondo biudžeto lėšų PSD sistemos funkcionavimui užtikrinti ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti). PSD fondo biudžeto lėšų poreikį dėl B sąrašo atsisakymo apskaičiuoti sudėtinga, bet papildomas poreikis neturėtų viršyti 0,8 mln. Eur per metus (prognozuojant, kad pacientų, sergančių infekcinėmis ligomis, kuriems galėtų būtų taikomas gydymas kompensuojamaisiais antibiotikais, papildomai galėtų būti apie 310 tūkst., o gydymas kompensuojamaisiais antibiotikais būtų taikomas apie 25 proc. šių pacientų, kai vidutinė vieno paciento gydymo kaina kompensuojamaisiais antibiotikais yra apie 10,18 Eur). Papildomai PSD fondo biudžeto lėšų dėl SDĮ 10 straipsnio 6 dalies pakeitimo (dėl mažų pajamų skaičiavimo) nereikės, nes ir šiuo metu asmenys, kurie kaupia II ir III pakopos pensijų fonduose, nepatenka tarp asmenų, kurie gauna mažas pajamas (žr. 3 p.). 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai: valstybės deleguotos funkcijos, valstybės biudžeto asignavimai, PSD fondo biudžeto pajamos, PSD fondo biudžeto rezervas. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai –

Teisės departamento išvada

2022-12-12 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343

2, 5, 8, 9, 10, 12, 12¹ , 15, 17, 21, 22, 23, 26 IR 30

STRAIPSNIŲ IR II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 3¹

STRAIPSNIU

ĮSTATYMO

PROJEKTO

2022-12-20 Nr. XIVP-2341 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,valstybinis socialinis draudimas“, p rojekto

1 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo

įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje prieš žodį ,,socialinio“ įrašytinas žodis ,,valstybinio“. 2. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 2 punkte vietoj žodžio

„apmokėti“ įrašytinas žodis „kompensuoti“ (taip, kaip siūloma nustatyti ir

keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnyje, II skyriaus pavadinime ir kitose nuostatose). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5, 6 ir 8 dalių nuostatoms. 3. Atsižvelgus į projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio pakeitimus, atitinkamai tikslintina ir keičiamo įstatymo

43 straipsnio 1 dalis, žodį „gydytojas“ keičiant formuluote „

asmens sveikatos priežiūros specialisto, kuriam teisės aktais, reguliuojančiais jo profesines teises, suteikta teisė nustatyti sveikatos būklę ir diagnozuoti ligas bei sveikatos sutrikimus“. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad sutampa II skyriaus ir 9 straipsnio pavadinimai. 5. Tikslintinos projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatos, kadangi

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų

socialinės integracijos įstatymo Nr.

I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 20-1 straipsniu įstatymui Nr. XIII-1261, buvo atsisakyta sąvokų „nedarbingas asmuo“, „iš dalies darbingas asmuo“ (jas pakeitė sąvokos „asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis“ bei „asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis“). Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektas įsigalios 2024 m. sausio 1 d., o Seime svarstomas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas (projekto Nr. XIVP-2014(2), kuriuo sąvoka ,,darbingumo lygis“ keičiama į sąvoką ,,dalyvumo lygis“ ir kurio įsigaliojimas taip pat numatytas 2024 m. sausio 1 d. Todėl atsižvelgus į tai ir siekiant teisėkūros ekonomiškumo, kartu turėtų būti tikslinamos ne tik šios dalies, bet ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose vartojamos sąvokos

„darbingumo lygis“ „specialiųjų poreikių lygis“, „neįgalumas“ ar teikiama

nuoroda į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą ir kt. (vartoti tokias sąvokas ir teikti tokias nuorodas taip, kaip siūloma Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 6 ir 8 dalyse). 6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalį reikėtų patikslinti, aiškiau atskleidžiant jos turinį. Pavyzdžiui, nėra aiškus „naujo profilio stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ turinys bei jų santykis su sveikatos apsaugos ministro tvirtinamu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašu. Jeigu turimos tiesiog tos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios dar nėra įtrauktos į minėtąjį sąrašą, galbūt taip reikėtų aiškiai ir nurodyti.

Be to, reikėtų patikslinti minėtąją nuostatą nurodant, kad ne kompensuojamos paslaugos teikiamos gavus atitinkamą leidimą, o kad teikiamos (naujos) paslaugos kompensuojamos tik tuo atveju, kai iki jų teikimo pradžios yra gautas leidimas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 7. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinime ir straipsnio 2 sakinyje po žodžio „priemonių“ įrašytinas žodis „išlaidų“. 8. Atsižvelgus į tai, kad projekto 14 straipsniu keičiama daugiau kaip pusė keičiamo įstatymo 23 straipsnio dalių, visas 23 straipsnis dėstytinas iš naujo. 9. Projekto 17 straipsnio 3 dalyje po žodžio ,,papildyto“ įrašytini žodžiai ,, L ietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                           Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2023-04-21 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343

2, 5, 8, 9, 10, 12, 12¹ , 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43

STRAIPSNIŲ IR II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 3¹

STRAIPSNIU

ĮSTATYMO

PROJEKTO

2023-04-27 Nr. XIVP-2341(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 7 straipsnis tikslintinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija, 54.1 papunktis), t. y. tuo atveju, kai yra kelios tos pačios struktūrinės dalies redakcijos su skirtingu įsigaliojimu , kiekviena jų turi būti dėstoma atskiru straipsniu . Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina projekto straipsnių numeracija ir 18 straipsnyje pateiktos nuorodos į 7 straipsnio dalis ir 11 straipsnį. 2. Siūlytina tikslinti projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos ,,medicinos pagalbos priemonės (tarp jų ortopedijos techninės priemonės), specialiosios medicininės paskirties maisto produktai ir nuomojamos medicinos priemonės“, be to, numatoma, kad medicinos priemonės bus neišduodamos, bet nuomojamos. 3. Tikslintina projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio⁵ dalyje pateikta nuoroda į šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kadangi projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio

1 dalį sudaro tik 5 punktai (manytina, kad nuoroda turi būti teikiama į

keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą). 4. Projekto 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr.

I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „neįgalumas“ keičiama sąvoka ,,negalia“, sąvoka ,,darbingumo lygis“ keičiama sąvoka ,,dalyvumo lygis“. Todėl vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytina: 4.1. projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio ,,neįgalumo“ įrašyti žodį ,,negalios“; 4.2. projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių ,,dalyvumo (darbingumo) lygis“ įrašyti žodžius ,,dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis)“; 4.3. projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių ,,dalyvumo ( darbingumo ) lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems I grupės invalidais)“ įrašyti žodžius ,,dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis ar iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems I grupės invalidais)“; 4.4. projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte vietoj žodžių ,,dalyvumo ( darbingumo ) lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems II grupės invalidais)“ įrašyti žodžius ,,dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis ar iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems II grupės invalidais)“; 4.5. kartu atitinkamai pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte bei 9¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamas aukščiau nurodytas sąvokas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el.

• p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I.

Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2023-04-21 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Sveikatos reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 5, 8, 9, 10, 12, 12¹ , 15, 17, 21, 22, 23, 26 ir 30 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektO XIVP-2341 2023-04-19

Nr. 111-P-8

Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė (nedalyvavo balsavime), A. Veryga. Komiteto biuras: patarėja, pavaduojanti vedėją, K. Civilkienė, patarėjos B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys:

Respublikos Prezidento patarėjas P. Gradeckas, Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Ž. Gudlevičienė, sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovės A. Storpirštienė, A. Oraitė, V. Meldžiukaitė, M. Domeikienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai G. Kacevičius, N. Norkūnaitė Sasnauskienė, S. Adamkevičiūtė, E. Stropus, T. Ragauskas, E. Galčiūtė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas V. Kalinauskas, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. A. Utkus. . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20¹ Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.

1. Atsižvelgus į Valstybinio

socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,valstybinis socialinis draudimas“, projekto 1 straipsniu keičiamo

Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 5

dalyje prieš žodį ,,socialinio“ įrašytinas žodis ,,valstybinio“. Pritarti

2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-20²

2

2. Derinant

projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio

2 punkte vietoj žodžio „apmokėti“ įrašytinas žodis „kompensuoti“ (taip, kaip

siūloma nustatyti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnyje, II skyriaus pavadinime ir kitose nuostatose). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5, 6 ir 8 dalių nuostatoms. Pritarti iš dalies Kai kurios įstatymo projekto nuostatos patikslintos, atsižvelgus į tai, kad sveikatos priežiūros įstaigoms apmokama už paslaugų teikimą, o apdraustiesiems - kompensuojamos sveikatos priežiūros išlaidos

3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-20¹⁷

3. Atsižvelgus į projekto 3

straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio pakeitimus, atitinkamai tikslintina ir keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis, žodį „gydytojas“ keičiant formuluote „asmens sveikatos priežiūros specialisto, kuriam teisės aktais, reguliuojančiais jo profesines teises, suteikta teisė nustatyti sveikatos būklę ir diagnozuoti ligas bei sveikatos sutrikimus“. Pritarti Projektas papildytas nauju 17 straipsniu, kuriuo keičiama įstatymo 43 straipsnio 1 dalis

4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-20

4. Atkreiptinas dėmesys, kad

sutampa II skyriaus ir 9 straipsnio pavadinimai. Pritarti II skyriaus pavadinimas patikslintas: „

„II SKYRIUS

PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO

FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS KOMPENSUOJAMA SVEIKATOS

PRIEŽIŪRA IR

TARPVALSTYBINĖS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS

“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-20⁶

4 5.

Tikslintinos projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatos, kadangi 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 20-1 straipsniu įstatymui Nr. XIII-1261, buvo atsisakyta sąvokų „nedarbingas asmuo“, „iš dalies darbingas asmuo“ (jas pakeitė sąvokos „asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis“ bei „asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis“). Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektas įsigalios 2024 m. sausio 1 d., o Seime svarstomas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas (projekto Nr. XIVP-2014(2), kuriuo sąvoka ,,darbingumo lygis“ keičiama į sąvoką ,,dalyvumo lygis“ ir kurio įsigaliojimas taip pat numatytas 2024 m. sausio 1 d. Todėl atsižvelgus į tai ir siekiant teisėkūros ekonomiškumo, kartu turėtų būti tikslinamos ne tik šios dalies, bet ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose vartojamos sąvokos „darbingumo lygis“ „specialiųjų poreikių lygis“, „neįgalumas“ ar teikiama nuoroda į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą ir kt. (vartoti tokias sąvokas ir teikti tokias nuorodas taip, kaip siūloma Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 6 ir 8 dalyse). Pritarti iš dalies

6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4

dalies ir kitos projekto nuostatos patikslintos, atsižvelgus į 2024 m. sausio

1 d. įsigaliosiantį Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų

įstatymą, kuriuo keičiamos sąvokos, susijusios su asmenimis su negalia ir jų garantijomis.

Atsižvelgus į tai, kad minėto įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad atitinkamos kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos yra prilyginamos šiame įstatyme naujai įtvirtintoms sąvokoms, šiuo įstatymo projektu siūlytina nekeisti visų Sveikatos draudimo įstatyme vartojamų sąvokų, susijusių su asmenimis su negalia. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-20⁶

8

6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu

keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalį reikėtų patikslinti, aiškiau atskleidžiant jos turinį. Pavyzdžiui, nėra aiškus „naujo profilio stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ turinys bei jų santykis su sveikatos apsaugos ministro tvirtinamu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašu. Jeigu turimos tiesiog tos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios dar nėra įtrauktos į minėtąjį sąrašą, galbūt taip reikėtų aiškiai ir nurodyti. Be to, reikėtų patikslinti minėtąją nuostatą nurodant, kad ne kompensuojamos paslaugos teikiamos gavus atitinkamą leidimą, o kad teikiamos

(naujos) paslaugos kompensuojamos tik tuo atveju, kai iki jų teikimo pradžios yra gautas leidimas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Nepritarti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalis nekeičiama, ši nuostata yra galiojančiame įstatyme ir jos taikymas nesukelia teisinio neaiškumo. Ši nuostata detalizuota 2010-12-29 SAM įsakymu „Dėl leidimų teikti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdavimo tvarkos aprašo ir komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ Nr. V-1145.

V-1145. Naujo profilio stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos  Apraše suprantamos kaip stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios nebuvo apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų iki įpareigojimo gauti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos leidimą įsigaliojimo. Prie naujo profilio paslaugų nepriskiriamos dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos. Kartu atkreipiame dėmesį, kad naujo profilio stacionarinė paslauga gali būti kompensuojama tik tuomet, jei ji įtraukta į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, jei ji atitinka LRV 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu

„Dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis

apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“ Nr. 370 ir jei dėl šios paslaugos gautas leidimas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-20⁸

7. Projekto 8 straipsniu keičiamo

įstatymo 12 straipsnio pavadinime ir straipsnio 2 sakinyje po žodžio

„priemonių“ įrašytinas žodis „išlaidų“. Pritarti

8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-20¹⁴

8. Atsižvelgus į tai, kad projekto

14 straipsniu keičiama daugiau kaip pusė keičiamo įstatymo 23 straipsnio

dalių, visas 23 straipsnis dėstytinas iš naujo. Pritarti

9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-12-20¹⁸

3

9. Projekto 17 straipsnio 3 dalyje

po žodžio ,,papildyto“ įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo“. Pritarti

10. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-23 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.

Derinant projekto terminiją su galiojančių įstatymų nuostatomis, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „visuomenei pavojingą veiką“ įrašytini žodžiai „baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką“, o vietoj žodžių „ priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės

“ – žodžiai „priverčiamosios medicinos priemonės“. Atsižvelgti

2022 m. balandžio

21 d. priimtu Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 7 ir 8 straipsnių

pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1042 atlikti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalių pakeitimai apima šiuo projektu siūlomus minėtų dalių pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, šiuo straipsniu siūlomi pakeitimai nebeaktualus. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-23

2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje minimi pareigų pavadinimai tikslintini

atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau

• rekomendacijų), 6.1. papunktį, kuriame įtvirtinta, kad p irmą kartą tekste minimas pareigų pavadinimas negali būti trumpinamas . Nepritarti

Vadovaujantis šiuo metu galiojančių Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija ) 112 punktu, t eisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“ ar „Lietuvos“. Be to, 2022 m. balandžio 21 d. priimtu Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1042 atlikti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalių pakeitimai apima šiuo projektu siūlomus minėtų dalių pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, šiuo straipsniu siūlomi pakeitimai nebeaktualus. 12.

12. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-23⁷

2³

3Atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje išvardintiems

subjektams nėra taikoma specialiosios medicininės paskirties maisto produktų

100 procentų bazinės kainos kompensacija, siūlytina tikslinti projekto 4

straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad vaistai ir medicinos pagalbos priemonės gali būti kompensuojamos ir straipsnio 2 dalyje nepaminėtiems asmenims, turintiems tam tikrų ligų, sindromų ar būklių, tuo tarpu specialiosios paskirties maisto kompensacija turėtų būti siejama tik su asmens liga, sindromu ar būkle, bet ne jo priskyrimu /nepriskyrimu straipsnio 2 dalyje išvardintiems subjektams. Pritarti

13. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-23⁷

2

4Atkreiptinas dėmesys,

kad vadovaujantis rekomendacijų 83 punktu, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, kadangi keičiama daugiau nei pusė straipsnio sudėtinių dalių. Pritarti Siūloma sujungti įstatymo projektus Nr. XIVP-865 ir Nr. XIVP-2341 bei teikti Seimui patobulintą įstatymo projektą XIVP-2341(2), įstatymo projekto XIVP-⁸⁶⁵ nuostatas integruojant į įstatymo projektą Nr. XIVP- 2341(2) . 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-23⁷

2

5. Projekto 4 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „pakeisti“

įrašytinas skaičius ir žodis „10 straipsnio“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalių. Atsižvelgti Straipsnį siūlytina dėstyti nauja redakcija, pasiūlymas neaktualus. įstatymo projektus Nr. XIVP-865 ir Nr. XIVP-2341 bei teikti Seimui patobulintą įstatymo projektą XIVP-2341(2), įstatymo projekto XIVP-⁸⁶⁵ nuostatas integruojant į įstatymo projektą Nr. XIVP- 2341(2) . 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-23⁷

2⁸ 6.

Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamus terminus, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje prieš žodį „rinkoje“ siūlytina įrašyti žodį „Respublikos“, kadangi galiojančioje įstatymo redakcijoje yra vartojamas terminas „Lietuvos Respublikos rinka“. Pritarti Seimui 2022 m. gruodžio 15 d. priėmus S veikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1688, įstatymo 10 straipsnis papildytas 7 dalimi, įsigaliosiančia 2023 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, taip pat tikslintina projektu siūlomos dalies numeracija: „

7. 8. Į Kompensuojamųjų

medicinos pagalbos priemonių sąrašą įrašomi tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos rinkoje notifikuoti specialiosios medicininės paskirties maisto produktai. Specialiosios medicininės paskirties maisto produktai apdraustiesiems kompensuojami pagal šio straipsnio 1, 3 ir 6 dalių nuostatas, taikant mutatis mutandis Farmacijos įstatyme nustatytą medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarką.“

16. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-23

7. A

tsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos privalomojo sveikatos draudimo srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (o šio fondo biudžetas šiuo metu jau yra planuojamas), d ėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada dėl įstatymo projekto XIVP-865 pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 925. 17. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2021-10-05¹

2 Įvertinę Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.

XIVP-865

(toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pagal Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R‑72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 19 punktą teisės aktuose, kuriais ES teisės aktai neįgyvendinami, nurodomas pirminis ES teisės aktas ir pažymima, kad ES teisės aktas nurodomas su visais pakeitimais. Atsižvelgdami į tai prašytume patikslinti Projekto 1 straipsnį, kuriuo siūloma papildyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 straipsnį 16 dalimi, prie nuorodos į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 pridedant prierašą „su visais pakeitimais“. Pritarti Seimui 2022 m. gruodžio 15 d. priėmus S veikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1688, įstatymo 2 straipsnis papildytas 17 dalimi. Atsižvelgiant į tai, taip pat tikslintina projektu siūlomos dalies numeracija: „

16. 17. Specialiosios

medicininės paskirties maisto produktai

• kaip ši sąvoka apibrėžta

2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente

(ES) Nr.

609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 su visais pakeitimais .“ Si8loma sujungti įstatymo projektus Nr. XIVP-865 ir Nr. XIVP-2341 bei teikti Seimui patobulintą įstatymo projektą XIVP-2341(2), įstatymo projekto XIVP-⁸⁶⁵ nuostatas integruojant į įstatymo projektą Nr. XIVP- 2341(2) . 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo narė J. Sejonienė,

2021-10-29⁷

2⁶ Pasiūlymas teikiamas siekiant suvienodinti asmenų, kuriems priklauso paciento priemokos kompensacija iš valstybės biudžeto ir asmenų, kuriems ji nepriklauso, padėtį įsigyjant kompensuojamuosius vaistinius preparatus ir įgyvendinat „Pirmo paskyrimo“ taisyklę.

Siūloma nustatyti, kad asmenims, kuriems priklauso paciento priemokos kompensacija iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, priemoka nebūtų kompensuojama tais atvejais, kai pacientas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 8 straipsnio 10¹ dalyje nurodytomis sąlygomis atsisako įsigyti kompensuojamąjį vaistinį preparatą su mažiausia paciento priemoka t. y. asmenims, kuriems priklauso vaistinio preparato priemokos kompensacija, atsisakiusiems įsigyti kompensuojamąjį vaistinį preparatą su mažiausia paciento priemoka, kito recepte nurodyto bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos kompensuojamojo vaistinio preparato priemoka jiems nebūtų kompensuojama ir būtų nustatytas nuoseklus teisinis reguliavimas suvienodinant prieinamumo sąlygas, asmenis įsigyjant kompensuojamuosius vaistinius preparatus ir įgyvendinat „Pirmo paskyrimo“ taisyklę. Pasiūlymu taip pat siekiama realizuoti Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto siūlymą (pateikta 2021-05-12 išvadoje Nr. 109-P-20) atkreipti dėmesį į PSDF biudžeto lėšų racionalų panaudojimą, jeigu asmenų grupės, kurioms priklauso paciento priemokos kompensacija iš valstybės biudžeto (vaistų įsigijimo lengvatos), naudotųsi arba būtų nepagrįstai skatinami naudotis galimybe įsigyti brangiausius vaistinius preparatus. Tokiems asmenims iš PSDF biudžeto dengiama ne tik bazinė kaina, tačiau ir maksimali priemoka (VLK duomenimis

2021 m. sausio 1 d. paciento priemokos dengimo lengvatą turinčių asmenų

skaičius buvo 299 tūkst.).

Įgyvendinant Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą „Pirmo paskyrimo“ taisyklę, užtikrinti sąžiningumo ir lygiateisiškumo principus dėl vienodo vaistų prieinamumo visoms asmenų grupėms, kai asmuo atsisako įsigyti kompensuojamąjį vaistinį preparatą su mažiausia paciento priemoka, t. y. kad tiek asmenys, kuriems priklauso paciento priemokos kompensacija iš valstybės biudžeto, tiek asmenys, kuriems ji nepriklauso, atsisakiusieji įsigyti kompensuojamąjį vaistinį preparatą su mažiausia paciento priemoka, būtų lygiavertėje padėtyje ir kitą recepte nurodyto bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos kompensuojamasis vaistinį preparatą galėtų įsigyti tik sumokant šio vaistinio preparato priemoką. Pasiūlymas: pakeisti projekto 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.

Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones ir specialiosios paskirties maisto produktus, įrašytus į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims, kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, užsienio valstybės pensijų, pensijų išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, arba 75 metų ir vyresniems asmenims, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka . , išskyrus atvejus, kai pacientas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 8 straipsnio 10¹ dalyje nurodytomis sąlygomis atsisako įsigyti kompensuojamąjį vaistinį preparatą su mažiausia paciento priemoka .“ Nepritarti Seimo narė informavo, kad pasiūlymą atsiima 2.

Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones ir specialiosios paskirties maisto produktus, įrašytus į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims, kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, užsienio valstybės pensijų, pensijų išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, arba 75 metų ir vyresniems asmenims, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka . , išskyrus atvejus, kai pacientas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 8 straipsnio 10¹ dalyje nurodytomis sąlygomis atsisako įsigyti kompensuojamąjį vaistinį preparatą su mažiausia paciento priemoka .“ Nepritarti Seimo narė informavo, kad pasiūlymą atsiima

2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2021-11-10⁷

2³ Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos

2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo

Nr.

SV-S-212 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo  įstatymo Nr. I-1343 2, 6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-865 (toliau – Projektas) ir pasiūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos

sveikatos draudimo  įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams nėra taikoma specialiosios medicininės paskirties maisto produktų bazinės kainos kompensacija, pasiūlyti tikslinti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad joje nurodytas specialiosios paskirties maisto produktų kompensavimas taikomas ne tik 10 straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, bet ir kitiems (t. y. visiems) apdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, Projekto 4 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį siūlytina dėstyti taip: „3. 100, 90, 80 arba 50 procentų bazinės ambulatoriniam gydymui skirtų kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą,  ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, kainos kompensuojama apdraustiesiems, nepaminėtiems šio straipsnio 2 dalyje, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą arba Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą pagal kompensavimo lygius.

100, 90, 80 arba 50 procentų bazinės ambulatoriniam gydymui skirtų specialiosios medicininės paskirties maisto produktų, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, kainos kompensuojama apdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą pagal kompensavimo lygius.“ Pritarti Siūloma sujungti įstatymo projektus Nr. XIVP-865 ir Nr. XIVP-2341 bei teikti Seimui patobulintą įstatymo projektą XIVP-2341(2), įstatymo projekto XIVP-⁸⁶⁵ nuostatas integruojant į įstatymo projektą Nr. XIVP- 2341(2) . 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2021-11-10

2. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo

19 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad lengvatinis 5 procentų

pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, išskyrus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Projektu specialiosios medicininės paskirties maisto produktus atskyrus nuo medicinos pagalbos priemonių (toliau – MPP) ir nustačius, kad šie produktai kompensuojami tokia pat tvarka kaip ir MPP, specialiosios medicininės paskirties maisto produktams nebebus taikomas lengvatinis 5 procentų PVM tarifas.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant, kad specialiosios medicininės paskirties maisto produktai pacientams nebrangtų ir taip nesumažėtų jų prieinamumas, kartu su Projektu turėtų būti rengiamas ir priimamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir į jo 19 straipsnio 4 dalies 1 punktą turėtų būti įrašyti ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktai. Atsižvelgti Nurodyti pakeitimai atlikti

2022 m. lapkričio 22 d. priimtu Pridėtinės vertės mokesčio

įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1551. 4. Seimo narys A. Matulas, 2022-04-18⁷¹ Argumentai: Sveikatos apsaugos ministro 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1976 sudarytai tarpinstitucinei darbo grupei, sudarytai iš Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos (toliau – SODRA) ir kitų suinteresuotų institucijų atstovų, svarstant klausimus, susijusius su SDĮ 10 str. 6 dalyje nurodytų reikalavimų apskaičiuoti bendrą įstatyme nurodytų pajamų sumą įgyvendinimu, taip pat buvo įvertintos galimybės įtraukti  asmeniui mokamą užsienio valstybės pensiją į pirmiau nurodytą pajamų sumą ir išsiaiškinta, kad duomenų apie asmeniui mokamas užsienio pensijas gavimas yra komplikuotas, teisinio pagrindo prašyti tokios informacijos iš užsienio valstybių nėra. SODRAI apskaičiuoti ir mokėti pensiją tokių duomenų nereikia, nebent asmuo, norėdamas gauti pensijos priemoką, pats pateikia pažymą apie kitos valstybės jam mokamą pensiją. Asmeniui pateikus pažymą, SODRA gali kreiptis ir prašyti duomenų dėl stažo patvirtinimo, jeigu Lietuvos Respublika turi sutartį su užsienio valstybe.

Šiuo metu SODRA gali gauti duomenis iš Europos ekonominės erdvės valstybių, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Rusijos bei Kanados. Tačiau tai, kad asmuo turi stažo, įgyto kitoje valstybėje, nereiškia, jog jam toje valstybėje paskirta (bus paskirta) pensija. Pažymėtina, kad ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir jai pavaldžios pirmiau nurodytų įstatymo nuostatų įgyvendinime dalyvaujančios institucijos negali nei įpareigoti bankus teikti SAM informaciją apie iš užsienio į Lietuvos gyventojo sąskaitą pervedamas pensijas arba inicijuoti sudaryti dvišales sutartis su kitomis valstybėmis dėl informacijos apie pensijas teikimo priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones dengimo tikslais. Taip pat pažymėtina, kad Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistemoje (toliau – ESPBI IS) tvarkomi sveikatos duomenys, todėl asmenų pajamų duomenų teikimas į ESPBI IS negali būti vykdomas, o esami sistemos tvarkytojai, sveikatos priežiūros įstaigos, negali tvarkyti sistemai teiktų asmenų pajamų ir iš jų formuoti sprendimus dėl priemokos kompensavimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, dėl kurių užsienio valstybės pensijų įtraukimas į bendrą pajamų sumą yra neįmanomas, ir tai, kad projektu keičiamo 10 str.

6 dalyje  jau yra siūloma išbraukti

reikalavimą apskaičiuojant bendrą pajamų sumą, kaip (ne) sudarančią 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydį, įtraukti pensijų išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, taip pat siekiant užtikrinti tinkamą įstatymo nuostatų įgyvendinimą, siūloma keisti reikalavimą, kaip apskaičiuoti bendrą pajamų sumą, atsisakant ne tik pirmiau nurodytų pensijų išmokų, bet ir užsienio valstybių mokamų pensijų. Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendintos kitos, susiję SDĮ 10 str. nuostatos, siūloma nustatyti ankstesnę keičiamo 10 str. 6 dalies įsigaliojimo datą: 2023 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:

Pasiūlymas: papildyti projekto 7 straipsnį nauja 1 dalimi (atitinkamai pakeičiant straipsnio dalių numeraciją): „

1. Pakeisti

10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.

Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims, kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, užsienio valstybės pensijų, pensijų išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip 100 procentų einamųjų­­ metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, arba 75 metų ir vyresniems asmenims, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Pritarti

5. Seimo narys A. Matulas, 2022-04-18⁷

2⁶ Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti projekto

7 straipsnio

2 dalimi dėstomo keičiamo įstatymo

10 straipsnio

6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.

Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, bei medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims, kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, užsienio valstybės pensijų, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, arba 75 metų ir vyresniems asmenims, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgus į tai, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatas būtina suredaguoti pagal Teisės departamento pastabas , taip pat atsižvelgus į tai, kad siūloma sujungti įstatymo projektus XIVP-865 ir XIVP-2341, Seimo narių pasi ū lymui siūlytina pritarti iš dallies. Komiteto pasi ū lymas: pakeisti projekto 7 straispnio 2 dalimi kei č iamo įstatymo 10 straipsnio 2 dal į ir ją išdėstyti taip: „ 6.

Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą , bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones bei specialiosios medicininės paskirties maisto produktus , įrašytas įrašytus į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims su negalia , kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto dalyvumo ( darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip

100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto

Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, arba 75 metų ir vyresniems asmenims, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

6. Seimo narys A. Matulas, 2022-04-18¹⁸

Pasiūlymas: pakeisti projekto 17 straipsnį  ir jį išdėstyti taip:

1. Šis įstatymas, išskyrus šio

straipsnio²³ dalį ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalį , įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 3.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, sveikatos

apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius iki 2023 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3

4. Šio įstatymo 11 straipsniu papildyto

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo

17 straipsnio 14 dalies nuostatos

netaikomos iki karo Ukrainoje pabaigos Ukrainos piliečiams, kurie įsidarbino iki 2022 m. vasario 24 d. ir kurie dėl karo Ukrainoje išvyko iš Lietuvos Respublikos, suteikus jiems nemokamas atostogas ar kitaip atleidus juos nuo pareigų, išsaugant darbo vietą. Pritarti

6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-11-23 * Iš esmės pritarti  iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-865 ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui projektą patobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarime Nr. 1120 pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir projekto nuostatas suderinti su Seime svarstomo Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1750(2) nuostatomis. Pritarti Siūloma sujungti įstatymo projektus Nr. XIVP-865 ir Nr. XIVP-2341 bei teikti Seimui patobulintą įstatymo projektą XIVP-2341(2), įstatymo projekto XIVP-⁸⁶⁵ nuostatas integruojant į įstatymo projektą Nr. XIVP- 2341(2) . 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas

:

1. Sujungti

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-865 ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 5, 8, 9, 10, 12, 12¹ , 15, 17, 21, 22, 23, 26 ir 30 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.

XIVP- 2341 bei teikti Seimui svarstyti patobulintą įstatymo projektą XIVP-2341(2) (įstatymo projekto XIVP-865 nuostatas integruojant į Komiteto patobulinto įstatymo projekto  XIVP-2341(2)  nuostatas). 2. Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-2341(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2023-03-29¹ Argumentai: pasiūlymai teikiami, atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastab ą ir tai, kad siūloma sujungti įstatymo projektus Nr. XIVP-865 ir Nr. XIVP-2341 bei teikti Seimui patobulintą įstatymo projektą XIVP-2341(2), įstatymo projekto XIVP- 865 nuostatas integruojant į įstatymo projektą Nr. XIVP- 2341(2) . Pasi ūlymas: pakeisti 1 straipsn į ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems apdraustiems asmenims , įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų priežiūrą teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų jos išlaidų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis . Privalomasis sveikatos draudimas yra valstybinio socialinio draudimo rūšis .“

2Papildyti 2 straipsnį 17 dalimi:

„

17Specialiosios medicininės paskirties maisto produktai – kaip ši sąvoka apibrėžta 2013 m. birželio 12 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 su visais pakeitimais . “ Pritarti

2Sveikatos reikalų komitetas, 2023-03-29⁵ Argumentai:

pasiūlymai teikiami, atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pasi ūlymas: pakeisti 5 straipsn į ir jį išdėstyti taip:

“5 straipsnis. II skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„II SKYRIUS PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO PASLAUGOS IR JŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS KOMPENSUOJAMA SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR

TARPVALSTYBINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS “. Pritarti

3. Sveikatos reikalų komitetas, 2023-03-29⁶

2 Argumentai: pasiūlymas teikiamas, kad siūloma sujungti įstatymo projektus Nr. XIVP-865 ir Nr. XIVP-2341 bei teikti Seimui patobulintą įstatymo projektą XIVP-2341(2), įstatymo projekto XIVP- 865 nuostatas integruojant į įstatymo projektą Nr. XIVP- 2341(2) . Pasi ūlymas: pakeisti 6 straipsniu kei č iamo 9  straipsn io 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustieji turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą:

1) asmens sveikatos priežiūros paslaugas; 2 ) vaistus, medicinos pagalbos priemones (tarp jų ortopedijos technines priemones), specialiosios medicininės paskirties maisto produktus ir nuomojamas medicinos priemones .“ Pritarti 4 .

Sveikatos reikalų komitetas, 2023-03-29⁷ Argumentai: pasiūlymai teikiami, siekiant suderinti įstatymo projekto ir kitų įstatymų nuostatas tarpusavyje, į tai, kad kad siūloma sujungti įstatymo projektus Nr. XIVP-865 ir Nr. XIVP-2341 bei į Seimo nario pasiūlymus: Pasi ūlymas: pakeisti⁷ straipsn į ir jį išdėstyti taip: “

7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6.

Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims, kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, užsienio valstybės pensijų, pensijų išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, arba 75 metų ir vyresniems asmenims, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

2Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Vaistų , ir medicinos pagalbos priemonių ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktų įsigijimo išlaidų kompensavimas apdraustiesiems

1. Apdraustiesiems yra kompensuojamos

išlaidos kompensuojamiesiems vaistams , ir medicinos pagalbos priemonėms ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktams , išrašytiems ambulatoriniam gydymui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą , Kompensuojamųjų vaistų sąrašą bei ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos nuomonę. Kompensuojamųjų vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Išlaidos vaistams , ir medicinos pagalbos priemonėms ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktams kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Farmacijos įstatymo 57 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus sąrašą , ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama šiems apdraustiesiems:

1) vaikams iki 18 metų;

2) asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo ( darbingumo ) lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems I grupės invalidais);

3) asmenims, sukakusiems Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius), kuriems yra nustatytas

15 procentų dalyvumo

lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – didelių specialiųjų poreikių lygis);

4) 75 metų ir vyresniems asmenims. 3.

3. 100, 90, 80 arba 50 procentų

bazinės ambulatoriniam gydymui skirtų kompensuojamųjų vaistų , įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, ir medicinos pagalbos priemonių ambulatoriniam gydymui , įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, kainos kompensuojama apdraustiesiems, nepaminėtiems šio straipsnio 2 dalyje, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą arba Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą pagal kompensavimo lygius. 100, 90, 80 arba 50 procentų bazinės ambulatoriniam gydymui skirtų specialiosios medicininės paskirties maisto produktų, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, kainos kompensuojama apdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą pagal kompensavimo lygius. 4. 50 procentų bazinės ambulatoriniam gydymui skirtų kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, kainos gydant ambulatoriškai kompensuojama šiems šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nepaminėtiems apdraustiesiems:

1) gaunantiems socialinio draudimo senatvės pensiją;

2) senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kurie gauna šalpos neįgalumo pensiją, socialinę pensiją ar šalpos kompensaciją, arba asmenims, gaunantiems šalpos senatvės pensiją;

3) asmenims, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo ( darbingumo ) lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems II grupės invalidais). 5.

5. Vaistų ir medicinos pagalbos

priemonių, naudojamų hospitalizuotiems stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose apdraustiesiems gydyti, išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išskyrus atvejus, kai apdraustasis savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu Lietuvos Respublikoje yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas. Šiuo atveju apdraustasis privalo sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą (šis skirtumas gali būti apmokamas ir iš papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo ar kitų lėšų). 6.

6Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus,

įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą , bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones bei specialiosios medicininės paskirties maisto produktus , įrašytas įrašytus į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims su negalia , kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto dalyvumo ( darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip

100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto

Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, arba 75 metų ir vyresniems asmenims, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 7. Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą , asmenims, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus asmenis, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu per kalendorinius metus  asmens sumokėtų paciento priemokų už vaistus suma  yra didesnė negu trijų vidutinių metinių priemokų, apskaičiuotų pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis, dydžių suma, tenkanti vienam asmeniui.

Apskaičiuojant, ar asmens sumokėtų paciento priemokų už vaistus suma yra didesnė, negu nustatyta šioje dalyje, įtraukiamos ir dengiamos paciento priemokos tik už tuos vaistus, už kurių to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir tos pačios farmacinės formos vaistinių preparatų dozuotę Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno grupėje bazinei kainai apskaičiuoti nustatyta paciento priemoka yra mažiausia. Vaistais, už kuriuos paciento priemoka yra mažiausia, taip pat laikomi Vyriausybės nustatytoje tvarkoje nurodyti vaistai. 8. Į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą įrašomi tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos rinkoje notifikuoti specialiosios medicininės paskirties maisto produktai. Specialiosios medicininės paskirties maisto produktai apdraustiesiems kompensuojami pagal šio straipsnio 1, 3 ir 6 dalių nuostatas, taikant mutatis mutandis Farmacijos įstatyme nustatytą medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarką. “

Pritarti

5Sveikatos reikalų komitetas,

2023-03-29¹⁷ Argumentai: pasiūlymai teikiami, atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas: papildyti projektą 17 straipsniu:

17 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1.

Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra apdraustojo kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse numatytų ir gydytojo asmens sveikatos priežiūros specialisto, kuriam teisės aktais, reguliuojančiais jo profesines teises, suteikta teisė nustatyti sveikatos būklę ir diagnozuoti ligas bei sveikatos sutrikimus diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir (ar) sveikatos būklių, sudarančių pagrindą teikti apdraustiesiems šiose sutartyse numatytų rūšių ir masto asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei patarnavimus. Šių paslaugų ir patarnavimų išlaidas papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse nustatytomis sąlygomis apmoka draudikas.“

Pritarti

6Sveikatos reikalų komitetas,

2023-03-29¹⁸ Argumentai: pasiūlymai teikiami, atsižvelgus į Seimo nario pasi ūlymą:

18 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir

šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 11 straipsniu papildyto Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio

14 dalies nuostatos netaikomos

iki karo Ukrainoje pabaigos Ukrainos piliečiams, k urie įsidarbino iki 2022 m. vasario 24 d. ir kurie dėl karo Ukrainoje išvyko iš Lietuvos Respublikos, suteikus jiems nemokamas atostogas ar kitaip atleidus juos nuo pareigų, išsaugant darbo vietą

. Pritarti

8Balsavimo rezultatai:

pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, R. Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė