Projekto lyginamasis variantas
įstatymAS 2022
Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7Viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, jeigu:
1) viešajame juridiniame asmenyje, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditui atlikti pagal šio straipsnio4 dalį nėra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba;
kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditui atlikti pagal šio straipsnio4 dalį yra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba, Seimo arba Vyriausybės įgaliotam subjektui pritarus;
3) viešojo juridinio asmens savininko teisių ir pareigų neįgyvendina Seimas arba Vyriausybė arba jame vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba neturi būti įsteigta pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis. Jeigu viešajame juridiniame asmenyje vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba neturi būti įsteigta pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis ir jo vidaus auditui atlikti nėra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba, tačiau dėl šio viešojo juridinio asmens atliekamų funkcijų turi būti užtikrintas viešojo juridinio asmens nepriklausomumas ir (arba) jame steigti vidaus audito tarnybą yra ekonomiškai neefektyvu, tokio viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka . “
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Projekto Nr. XIVP-2339(2) lyginamasis variantas
įstatymAS 2023 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
4Kitų viešųjų juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditą atlieka juose įsteigta vidaus audito tarnyba arba atitinkamai Seimo arba Vyriausybės paskirta kito viešojo juridinio asmens centralizuoto vidaus audito tarnyba ar vidaus audito tarnyba, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje
numatytą atvejį numatytus atvejus . “
2Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
7Viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, jeigu:
1) viešajame juridiniame asmenyje, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditui atlikti pagal šio straipsnio4 dalį nėra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba;
kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditui atlikti pagal šio straipsnio4 dalį yra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba ir Seimo valdyba arba Vyriausybės įgaliotas subjektas vidaus audito paslaugų įsigijimui pritaria;
3) viešajame juridiniame asmenyje vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba neturi būti įsteigta pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis.
Jeigu viešajame juridiniame asmenyje vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba neturi būti įsteigta pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis ir jo vidaus auditui atlikti nėra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba, tačiau dėl šio viešojo juridinio asmens atliekamų funkcijų turi būti užtikrintas viešojo juridinio asmens nepriklausomumas ir (arba) jame steigti vidaus audito tarnybą yra ekonomiškai neefektyvu, tokio viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka . “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki
2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
„D
“
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto „D ėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo
“ projektai parengti Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui identifikavus
praktikoje kylančias problemas dėl vidaus audito atlikimo Seimui atskaitingose institucijose. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja redakcija išdėstytas Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriuo siekta patobulinti viešojo sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito teisinį reglamentavimą taip, kad jis atitiktų tarptautiniu mastu pripažintą gerąją praktiką (Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų gaires ir Tarptautinius vidaus audito profesinės praktikos standartus) ir sudarytų sąlygas efektyviai vidaus kontrolei viešajame sektoriuje veikti. Be kita ko, tikėtasi, kad šis Įstatymas būtų taikomas visiems viešiesiems juridiniams asmenims, t. y. visam viešajam sektoriui, taip siekta skatinti šiuos asmenis valdyti su jų veikla susijusias rizikas ir siekti geriausių veiklos rezultatų [1] . Šiuo metu Seimui yra atskaitingos 24 institucijos: iš jų keturiose – Valstybės kontrolėje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Generalinėje prokuratūroje ir Valstybės saugumo departamente , – pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti įsteigta vidaus audito tarnyba.
Jeigu tokia tarnyba nėra įsteigta, pagal Įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, vidaus auditas turi būti organizuojamas Seimui paskiriant kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybą. Kuomet netenkinamos minėtos sąlygos ir reikalinga užtikrinti institucijos nepriklausomumą, tačiau steigti tokioje institucijoje vidaus audito tarnybą ekonomiškai neefektyvu – tokio viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, kaip tai numato to paties straipsnio 7 dalis. Seimo Audito komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę identifikavo šias problemas:
I problema: nėra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba vidaus auditams Seimui atskaitingose institucijose, atlikti. Iki šiol nėra realizuota Įstatymo9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata – tuo atveju kai Seimui atskaitingoje institucijoje vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, Seimas šios institucijos vidaus auditui atlikti paskiria kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybą. Nepaskyrus kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybos atskaitingų institucijų vidaus auditui atlikti, nesudaromos galimybės vidaus auditus atlikti visame viešajame sektoriuje, neužtikrinama Seimo, kaip šių institucijų steigėjo, viena iš siekiamybių, t. y. efektyviai veikianti vidaus kontrolės ir vidaus audito sistema atskaitingose institucijose, taip pat Seimui nesudaroma galimybių gauti nepriklausomą ir objektyvią informaciją apie jam atskaitingos institucijos valdymą, veiklą, vidaus kontrolę, tinkamai ir laiku reaguoti į atskaitingoje institucijoje kylančias problemas ir priimti atitinkamus sprendimus.
Be kita ko, nepaskyrus vidaus audito tarnybos, o atskaitingai institucijai kreipųsis į Seimą dėl tokios tarnybos paskyrimo, pats Seimas neturi įrankių savalaikiai pasinaudoti Įstatymo suteikta teise ir kilusio poreikio realizuoti negali. Atkreiptinas dėmesys, kad toks poreikis jau yra išreikštas – į Seimą su prašymu paskirti vidaus audito tarnybą jau kreipėsi1
2 tai planuoja padaryti. Kita vertus, neatliepus jau kilusių prašymų, neužtikrinama Seimui atskaitingos institucijos vadovui galimybė padėti jam siekti veiklos tikslų, tobulinant institucijos ir rizikos valdymą, vidaus kontrolę, gerinant ir efektyvinant jau esamas ar kuriant naujas veiklas, taip pat prireikus, šiais klausimais gaunant konsultacijas, teikiamas vidaus audito tarnybos, ir kt.
Kartu akcentuotina, kad nesiėmus spręsti šio klausimo sistemiškai, o atskirus sprendimus dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo priimant epizodiškai – tik gavus konkrečios Seimui atskaitingos institucijos prašymą, – nebus sudaromos sąlygos taip pat ir paskirtajam Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui tinkamai ir efektyviai veikti, t. y. planuoti ir faktiškai realizuoti suplanuotus darbus: integruoti į auditų mastą ir skyriaus veiklos planą naujai priskirtą Seimui atskaitingą instituciją; suplanuoti ir laiku atlikti jos rizikos vertinimą, numatyti planuojamo atlikti vidaus audito pobūdį (atskiros srities ar visos institucijos veiklos), jo atlikimo terminus, personalo resursus, laiku vykdyti pažangos ir rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną, ir kt. Toks chaotiškas procesas gali neduoti naudos ir nesukurti laukiamos pridėtinės vertės, kurios tikimasi iš vidaus audito atlikimo. II problema: galimybe įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka Seimui atskaitingos institucijos naudojosi vangiai. Minėta, kad Į statymo 9 straipsnio
įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau šia galimybe Seimui atskaitingos institucijos gali pasinaudoti tuomet, jeigu jose neturi būti įsteigta vidaus audito tarnyba ir vidaus auditui atlikti Seimas nėra paskyrę kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybos.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Finansų ministerijos (kuri formuoja valstybės politiką vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą) siūlomą gerąją praktiką vidaus auditas (atskirų sričių ar visos institucijos veiklos) turėtų būti atliekamas kas trejus metus. Seimo Audito komitetui atlikus analizę apie faktiškus vidaus audito organizavimo būdus nuo
24 institucijose paaiškėjo, kad iš jų:6 y ra įsteigta vidaus audito tarnyba;3
Audito komitetas atlikęs analizę identifikavo pagrindines priežastis galėjusias lemti tai, kad Seimui atskaitingos institucijos tik pavieniais atvejais naudojosi galimybe įsigyti vidaus audito paslaugas iš rinkos: § bendras pareigybių skaičius kai kuriose iš šių Seimui atskaitingų institucijų yra labai mažas , siekia 2–3 pareigybes. M anytina, kad šioms institucijoms savarankiškai pasiruošti reikalingus dokumentus ir įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka būtų sudėtinga, per brangu ir neracionalu; § neapspręsti finansavimo klausimai . Atsižvelgiant į Seimui atskaitingoms institucijoms 2021 ir 2022 m. skirtus valstybės biudžeto asignavimus, matyti, kad kai kurioms jų gali nepakakti lėšų vidaus audito paslaugoms įsigyti [2] . Pagal Finansų ministerijos preliminarius duomenis 2021 m. įstaigos (apie 10 darbuotojų) vidaus audito atlikimo paslaugų kaina siekė apie 10 tūkst.
Eur (2022 m. pradžioje ši kaina išaugo ir gali siekti apie 100 Eur už vieną auditoriaus darbo valandą). Todėl neskyrus papildomo finansavimo ar nepakakus jau skirtojo, institucijos nebus suinteresuotos ir (ar) neturės realių galimybių įsigyti tokių paslaugų, kas gali lemti, jog vidaus auditas jose dar ilgą laiką nebus atliktas. Taigi, nors vidaus audito veiklos organizavimu siekiama gerinti institucijos valdymą, vidaus kontrolės procesus ir suteikti pridėtinės vertės ne tik pačiai organizacijai, bet ir jos steigėjui, tačiau kaip matyti, ne visose Seimui atskaitingose institucijose vidaus audito veikla faktiškai funkcionuoja. Todėl gali kilti pagrįstų klausimų, ar tose institucijose sukurta ir įdiegta vidaus kontrolės sistema pakankama ir veiksminga, ar jų veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, ar informacija apie jų ūkinę veiklą yra išsami ir patikima, ar pasiekiami nustatyti tikslai ir uždaviniai, ir kt. Todėl klausimas dėl vidaus audito atlikimo Seimui atskaitingose institucijose turi būti sprendžiamas sistemiškai. Kartu paminėtina, kad Vyriausybė klausimą dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo atskaitingų institucijų vidaus auditui atlikti, jau yra išsprendusi – dalies institucijų vidaus audito atlikimas pavestas [3] konkrečioms ministerijoms (pagal jų veiklos sritis), likusiųjų – Vyriausybės kanceliarijos Vidaus audito tarnybai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, Seimo Audito komiteto teikiamas siūlymais siekiama
Seimo Audito komiteto aktualizuotą problemą – paskyrus vidaus audito tarnybą Seimui arba Vyriausybei atskaitingų institucijų vidaus auditams atlikti, joms, kilus poreikiui, pagal šiuo metu galiojančias Įstatymo nuostatas, nesudaromos galimybės įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Minėta, kad Į statymo
Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Šia galimybe Seimui arba Vyriausybei atskaitingos institucijos gali pasinaudoti tik esant tam tikroms aplinkybėms, t. y. tuomet, jeigu jose neturi būti įsteigta vidaus audito tarnyba ir vidaus auditui atlikti jų steigėjas nėra paskyrę kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybos. Tačiau tikslinga įvertinti, kad gali susidaryti situacijų (pavyzdžiui, trūkstant darbuotojų paskirtose vidaus audito tarnybose, joms jau suplanavus atlikti kitų sričių auditus, ar kilus poreikiui atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytus vidaus auditus) , kai šios tarnybos neturė s pakankamų personalo resursų ir galimybių atlikti vidaus auditus joms priskirtose Seimui arba Vyriausybei atskaitingose institucijose. Taigi, esant tokioms aplinkybėms ir kilus pagrįstam poreikiui atlikti atskiros srities ar visos institucijos veiklos vidaus auditą, atskaitingos institucijos vadovas neturėtų galimybių įsigyti šias paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. A tkreiptinas dėmesys, kad pagal vidaus audito gerąją praktiką vidaus audito paslaugų atlikimo įsigijimas iš išorės išteklių yra taikomas kaip vienas iš galimų būdų vidaus auditui viešajame sektoriuje atlikti. Remiantis gerąja praktika, egzistuoja 3 pagrindiniai organizacijos vidaus audito modeliai [4] : § vidaus išteklių
Pažangiausioje praktikoje vidaus audito veiklos organizavimas ir išlaikymas organizacijos viduje vertinamas palankiau, nei visiškas užduočių perleidimas išorės teikėjams, tačiau pažymima, kad kiekviena organizacija turi įsivertinti kuris vidaus audito įgyvendinimo modelis geriausiai tinka kiekvienai organizacijai. Svarbu atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad poreikis stiprinti vidaus kontrolės procesus viešajame sektoriuje, tarp jų Seimui ir Vyriausybei atskaitingose institucijose, yra aktualus.
Ši problematika akcentuojama Valstybės kontrolės, kasmet atliekančios auditus šiame sektoriuje, taip pat dėmesį atkreipė ir Finansų ministerija, formuodama valstybės politiką vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse: § Valstybės kontrolė jau eilę metų teikdama išvadas dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės ir penkių išteklių fondų [5] finansinių ir biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių, atkreipia dėmesį į kasmet nustatomus vidaus kontrolės trūkumus, pavyzdžiui: kai kuriose įstaigose vidaus kontrolės priemonės neveiksmingos arba vidaus kontrolė iš viso nesukurta [6] ; § pagal Finansų ministerijos kasmet rengiamą viešojo sektoriaus subjektų (išskyrus savivaldybes) vidaus audito tarnybų veiklos apžvalgą matyti, kad institucijose (valdžios, ministerijose ir universitetuose) įsteigtos vidaus audito tarnybos ir centralizuotos vidaus audito tarnybos 2020 m. atlikusios auditus 395 subjektuose, tik 51 (13 proc.) jų vidaus kontrolę įvertino kaip labai gerą, daugiau kaip pusėje audituotų subjektų (62 proc.) – kaip gerą; 99 (25 proc.) – kaip patenkinamą arba silpną (2 pav.). Taigi, atsižvelgiant į vidaus audito gerąją praktiką ir siekiant stiprinti vidaus kontrolės procesus viešajame sektoriuje, Seimo Audito komitetas siūlo Seimui ir Vyriausybei atskaitingoms institucijoms, nepaisant to, kad jų vidaus auditams atlikti yra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba, visgi sudaryti galimybes, kilus poreikiui, įsigyti vidaus audito paslaugas taip pat ir Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Siekiant užtikrinti efektyvų viešųjų finansų panaudojimą, procesų suderinamumą, kartu apsprendžiant, ar vidaus audito paslaugas atskaitingai institucijai yra būtina įsigyti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, galutinius sprendimus dėl to turėtų priimti Seimo ar Vyriausybės paskirti subjektai. Todėl Seimo Audito komitetas teikia siūlymą, pavesti naują funkciją ir įgalioti Seimo valdybą, kurios pagrindinis uždavinys yra spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus,
Įstatymo projektų iniciatorius ir rengėjas – Seimo Audito komitetas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Seimui atskaitingose institucijose – Generalinėje prokuratūroje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Saugumo departamente, Valstybės kontrolėje, – turi būti įsteigtos vidaus audito tarnybos. 2. Įstatymo 9 straipsnio
kitų viešųjų juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, vidaus auditą atlieka juose įsteigta vidaus audito tarnyba arba Seimo paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį.
Minėta, kad atskaitingoms institucijoms, kurios neturi įsteigtos vidaus audito tarnybos, Seimas jų vidaus auditui atlikti, vis dar nėra paskyręs jokio kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybos. Be kita ko, paminėtina, kad minimos Seimui atskaitingos institucijos taip pat vangiai naudojosi to paties straipsnio7 dalyje numatyta galimybe – įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Tokia situacija susiklostė nes, kai kuriose jų pareigybių skaičius yra labai mažas, todėl joms savarankiškai įsigyti vidaus audito paslaugas sudėtinga, per brangu ir neracionalu. Kitos gi, atskaitingos institucijos, neturi lėšų vidaus audito paslaugoms įsigyti, todėl dėl ribotų finansinių išteklių neturi galimybių tokias paslaugas įsigyti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. 3. Įstatymo
7 dalis numato, kad jeigu viešajame juridiniame asmenyje vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba neturi būti įsteigta pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis ir jo vidaus auditui atlikti nėra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba, tačiau dėl šio viešojo juridinio asmens atliekamų funkcijų turi būti užtikrintas viešojo juridinio asmens nepriklausomumas ir (arba) jame steigti vidaus audito tarnybą yra ekonomiškai neefektyvu, tokio viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad esant tokiam teisiniam reguliavimui, Seimui ar Vyriausybei paskyrus vidaus auditus jų atskaitingose institucijose atlikti kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybai, vidaus audito paslaugų įsigijimas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, šioms atskaitingoms institucijoms, tampa negalimu. Tačiau toks poreikis gali kilti, todėl jau dabar reikalinga apspręsti galimybę šioms institucijoms vidaus audito paslaugas įsigyti taip pat ir Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
„Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekto. Šiuo nutarimo projektu siūloma paskirti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditus Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta. Pritarus teikiamam siūlymui bus realizuota jau dabar praktikoje kylanti problematika dėl Įstatymo
4 dalyje įtvirtintos nuostatos taikymo, pagal kurią – Seimas paskiria kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybą atlikti vidaus auditą jam atskaitingose institucijose, kuriose tokia audito tarnyba nėra įsteigta.
dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo jau kreipėsi1 institucija, dar 2 tai ketina daryti. Išsprendus šį klausimą sistemiškai ir paskyrus šią funkciją atlikti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui: § Seimui , kaip šių atskaitingų institucijų steigėjui, bus sudaromos galimybės siekti užtikrinti efektyviai veikiančios vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos kūrimą ir veikimą jam atskaitingose institucijose, remiantis atliktų vidaus auditų rezultatais turėti nepriklausomą ir objektyvią informaciją apie jam atskaitingos institucijos valdymą, veiklą, vidaus kontrolę, tinkamai ir laiku reaguoti į atskaitingoje institucijoje kylančias, steigėjo kompetencijai priskirtinas spręstinas problemas. § Seimui atskaitingos institucijos vadovui , remiantis atliktų vidaus auditų rezultatais, suteikiamas įrankis, padėsiantis siekti institucijos veiklos tikslų: tobulinant institucijos, rizikos ir procesų valdymą, vidaus kontrolės procesų veiksmingumą, gerinant atliekamų funkcijų kokybę ir kt. § Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui, paskirtam vidaus auditus atlikti jau ne tik Seimo kanceliarijoje, bet ir Seimui atskaitingose institucijose, kuriose tokia tarnyba nėra įsteigta, bus sudarytos sąlygos nuosekliai planuoti ir vykdyti savo veiklą: remiantis pagrįstu rizikos vertinimu į vidaus auditų mastą įtraukti ir naujai priskirtas institucijas, taip pat atlikti vidaus auditus (atskiros srities ar visos institucijos veiklos) jose, teikti konsultacijas šių institucijų vadovams vidaus kontrolės stiprinimo klausimais, ir kt.
Išsprendus šį klausimą sistemiškai ir paskyrus šią funkciją atlikti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui: § Seimui , kaip šių atskaitingų institucijų steigėjui, bus sudaromos galimybės siekti užtikrinti efektyviai veikiančios vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos kūrimą ir veikimą jam atskaitingose institucijose, remiantis atliktų vidaus auditų rezultatais turėti nepriklausomą ir objektyvią informaciją apie jam atskaitingos institucijos valdymą, veiklą, vidaus kontrolę, tinkamai ir laiku reaguoti į atskaitingoje institucijoje kylančias, steigėjo kompetencijai priskirtinas spręstinas problemas. § Seimui atskaitingos institucijos vadovui , remiantis atliktų vidaus auditų rezultatais, suteikiamas įrankis, padėsiantis siekti institucijos veiklos tikslų: tobulinant institucijos, rizikos ir procesų valdymą, vidaus kontrolės procesų veiksmingumą, gerinant atliekamų funkcijų kokybę ir kt. § Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui, paskirtam vidaus auditus atlikti jau ne tik Seimo kanceliarijoje, bet ir Seimui atskaitingose institucijose, kuriose tokia tarnyba nėra įsteigta, bus sudarytos sąlygos nuosekliai planuoti ir vykdyti savo veiklą: remiantis pagrįstu rizikos vertinimu į vidaus auditų mastą įtraukti ir naujai priskirtas institucijas, taip pat atlikti vidaus auditus (atskiros srities ar visos institucijos veiklos) jose, teikti konsultacijas šių institucijų vadovams vidaus kontrolės stiprinimo klausimais, ir kt. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad užtikrinant teisėkūros proporcingumo principo įgyvendinimą, siekiant teisinio reguliavimo priemonėmis sudaryti kuo mažesnę administracinę ir teisėkūrinę naštą, siūloma Seimo nutarimo projekte, Seimui atskaitingų institucijų sąrašo neteikti. Toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad ilgainiui šis sąrašas gali keistis – atsirasti naujų, arba nebelikti jau esamų atskaitingų institucijų. Todėl pasikeitus joms, papildomai keisti teisės aktų nuostatų neprireiktų. 2.
kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Seimo Audito komiteto pateiktu įstatymo projektu siūloma keisti Įstatymo 9 straipsnio 7 dalį. Pakeitimais siūlytina leisti įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, jeigu: § viešajame juridiniame asmenyje, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditui atlikti, pagal Įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, nėra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba. Paminėtina, kad ši nuostata yra įtvirtinta šiuo metu galiojančio Įstatymo 9 straipsnio
yra pasirinkę skirtingas vidaus audito tarnybų paskyrimo savo atskaitingoms institucijoms, formas. Seimas šį klausimą spręstų siūlomu Seimo nutarimu pavesdamas tai atlikti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui. Vyriausybė gi, yra papildžiusi atskirų atskaitingų institucijų ir Vyriausybės kanceliarijos Vidaus audito tarnybos nuostatus, taip pat Vyriausybės nutarimu [7] konkrečių atskaitingų institucijų vidaus auditus yra pavedusi atlikti ministerijoms, pagal jų veiklos sritis. Tačiau įsteigus naują Vyriausybei atskaitingą instituciją ir nenumačius jos vidaus audito atlikimo būdo nuostatuose arba minėtame Vyriausybės nutarime, ir kilus poreikiui vidaus auditą joje atlikti, liktų neaišku ir neapspręsta, kokiu gi būdu vidaus audito atlikimas joje turėtų būti organizuojamas. Taigi, palikus galimybę įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, problemų dėl vidaus audito organizavimo būdo nekiltų. § Viešajame juridiniame asmenyje, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditui atlikti, pagal Įstatymo 9 straipsnio4 dalį, yra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba, Seimo arba Vyriausybės įgaliotam subjektui pritarus.
Pažymėtina, kad remiantis Įstatymo 9 straipsnio
tarnybą atskaitingų institucijų vidaus auditams atlikti, šioms institucijoms nebelieka galimybių įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau praktikoje šių paslaugų įsigijimo poreikis gali kilti, pavyzdžiui: paskirtose vidaus audito tarnybose pritrūkus personalo resursų, joms jau suplanavus atlikti kitų sričių auditus, prireikus tam tikrų specifinių žinių atskiros srities vidaus auditams atlikti ir kt. Pažymėtina, kad pagal vidaus audito gerąją praktiką vidaus audito paslaugų atlikimo įsigijimas iš išorės išteklių yra taikomas, kaip vienas iš galimų būtų vidaus auditui viešajame sektoriuje atlikti. Be kita ko, siekiant užtikrinti efektyvų viešųjų finansų panaudojimą ir procesų suderinamumą bei nuoseklumą, galutinius sprendimus dėl vidaus audito paslaugų įsigijimo Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, šiuo atveju turėtų priimti Seimo ar Vyriausybės paskirti subjektai. Seimui tai siūloma padaryti suteikiant naują funkciją Seimo valdybai (žr. šios dalies3 punktą). § Viešojo juridinio asmens teisių ir pareigų neįgyvendina Seimas arba Vyriausybė, arba jame vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba neturi būti įsteigta pagal Įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis.
Šia nuostata siekiama sudaryti galimybę vidaus audito atlikimą organizuoti šias paslaugas įsigyjant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, kai dėl pavestų atlikti funkcijų, reikalinga užtikrinti atitinkamų institucijų nepriklausomumą. Tokioms institucijoms yra priskirtina viena iš teisminių institucijų – Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas. 3. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399
Seimo valdybai – kurios pagrindinis uždavinys yra spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus, – pavesti naujas funkcijas, t. y.: § Seimo valdybos nustatyta tvarka, prireikus pavesti Seimo kanceliarijai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba neįsteigta . Šiuo pakeitimu siekiama sudaryti galimybę Seimui, kaip steigėjui, kilus poreikiui turėti įrankį vidaus audito atlikimui jam atskaitingoje institucijoje, kurioje vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, užtikrinti. Paminėtina, kad suteikta galimybė šį klausimą apspręsti Seimo valdybai, o ne visam Seimui, leistų sprendimus, dėl Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus metiniame veiklos plane nenumatyto audito atlikimo, priimti per trumpesnius terminus, be kita ko, toks sprendimų priėmimo delegavimas Seimo valdybai atitiktų ir teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principus.
egzistuojančiais pavyzdžiais – Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio1 dalis numato, kad s avivaldybės centralizuotą vidaus audito tarnybą įsteigia savivaldybės taryba, tuo tarpu to paties straipsnio4 dalis numato, kad savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą (pastaba: nuo 2023 m. balandžio 1 d., įsigaliojus Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymui Nr. XIV-1268, ši pareiga pavedama savivaldybės merui). § priimti sprendimus dėl vidaus audito paslaugų įsigijimo Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka Seimui atskaitingoms institucijoms, kurių vidaus auditams atlikti yra paskirtas Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius. Kaip jau minėta, šis sprendimas reikalingas siekiant užtikrinti efektyvų viešųjų finansų panaudojimą ir procesų suderinamumą bei nuoseklumą apsprendžiant, ar šias paslaugas reikalinga ir būtina įsigyti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, Seimo valdybai sudaromos galimybės suderinti vykstančius procesus įvertinant, ar atskaitingai institucijai kilęs poreikis yra pagrįstas, ar reikiamo vidaus audito neatlieka paskirtas Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius, ir kt. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. Priešingai gi, jeigu siūlomi teisės aktų projektai būtų nepriimti, toliau išliktų teisės aktų nuostatų taikymo praktikoje problematika, nes Seimui vis dar nebūtų sudaroma galimybė vykdyti pareigą, įtvirtintą Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje – jiems pavaldžiuose ir (ar) atskaitinguose viešuosiuose juridiniuose asmenyse, kuriuose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, paskirti kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnybą vidaus auditams atlikti. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų įgyvendinimas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Teikiami teisės aktų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Projektuose naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios sąvokos nekeičiamos. 11.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Teisės aktų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Be jau minėtų Projektų, reikės:
valdybai
kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta;
valdybai
valdybos 2008 m. spalio7 d. sprendimu Nr. 2434 patvirtintus Seimo kanceliarijos nuostatus;
Vidaus audito skyriaus nuostatus;
Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybei atskaitingose institucijose, kurių vidaus auditams atlikti jau yra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba. Įgyvendinamieji teisės aktai turės būti priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Pritarus teikiamiems teisės aktų projektams, Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui nuo 2024 m. sausio 1 d. bus pavesta papildoma funkcija, t. y. šis skyrius bus įpareigotas vidaus auditus atlikti ne tik Seimo kanceliarijoje, bet ir Seimui atskaitingose institucijose, šios funkcijos tinkamam vykdymui reikalinga Seimo kanceliarijoje įsteigti 2 papildomas pareigybes, kurių vienos metinis darbo užmokestis kartu su socialinio draudimo įmokomis sudarytų 32 tūkst. Eur.
Eur. Taip pat įvertinus padidėjusį darbo krūvį ir išaugusį šio skyriaus darbuotojų skaičių, iš viso nuo 2024 m. prireiks kasmet papildomai skirti po 70 tūkst. Eur. Paminėtina, kad šių lėšų poreikiui pagrįsti buvo atlikta visapusiška analizė, atliekant kurią: § nagrinėti Finansų ministerijos kasmet rengiamoje apibendrintoje informacijoje apie vidaus audito tarnybų veikimą viešuosiuose juridiniuose asmenyse pateikti duomenys dėl vidaus auditų tarnybų audituojamų subjektų skaičiaus, taip pat pateikta informacija apie šiose tarnybose patvirtintą etatų skaičių; § vertinti duomenys apie viešojo sektoriaus subjektuose dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareiginės algos dydžius; § atsižvelgta į Seimui atskaitingų institucijų skaičių, skirtingą jų organizacinę struktūrą, atliekamų funkcijų apimtį ir svarbą, skirtingumą ir specifiką (pvz.: vaiko teisių apsauga; rinkimų ir referendumų organizavimas; radijo, televizijos programų transliuotojų veiklos priežiūra; genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškų tyrimas ir kt.); § konsultuotasi su Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės atstovais. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant projektus, Seimo Audito komiteto posėdžiuose ir kituose susitikimuose buvo konsultuotasi su Valstybės kontrolės ir Finansų ministerijos atstovais. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „auditas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
Teikia Audito komiteto vardu Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis [1] Aiškinamasis raštas dėl Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1465(2), prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/c9933340494111e98bc2ba0c0453c004?jfwid=-81nf5j10u . [2] Iš minėtų Seimui atskaitingų
valstybės biudžeto asignavimai darbo užmokesčiui sudarė didžiąją dalį (siekia nuo 72 iki 91 proc.) visų institucijai skirtų asignavimų dalies. [3] Vyriausybės 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 1568 „Dėl vidaus audito atlikimo“. [4] The Institute of Internal Auditors „ Efektyvios vidaus audito veiklos organizavimas viešajame sektoriuje “ . [5] Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Garantinio, Ilgalaikio darbo išmokų ir Rezervinio (stabilizavimo). [6] Prieiga per internetą https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Post/17253/svarbiausiose-valstybes-finansinese-ataskaitose-islieka-reiksmingu-klaidu ; https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Post/15882/seimui-pateiktos-finansiniu-auditu-isvados-piniginiu-principu-parengtas-atsiskai . [7] Vyriausybės 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 1568 „Dėl vidaus audito atlikimo“.
RESPUBLIKOS Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsniO pakeitimo įstatymo P
2022-12-20 Nr. XIVP-2339 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad vidaus audito paslaugos gali būti įsigyjamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, jeigu, be kitų sąlygų, tam pritaria Seimo arba Vyriausybės įgaliotas subjektas . Kartu su projektu pateiktame Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekte (reg. Nr. XIVP-2340) jau konkrečiai yra nustatyta, kad atitinkami įgaliojimai – priimti sprendimą, kad būtų įsigytos vidaus audito paslaugos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka – suteikiami Seimo valdybai. Atsižvelgus į tai, neaišku, koks Seimo įgaliotas subjektas projekte numanomas. Jeigu, vis dėlto, ir projekte Seimo įgaliotu subjektu implikuojama būtent Seimo valdyba, tai projekte reikėtų aiškiai ir nurodyti. Beje, pažymėtina, kad siūloma projekto formuluotė nedera su Seimo statuto projektu dar ir todėl, kad ji suponuoja, jog Seimo įgaliotas subjektas bus nurodytas ne Seimo statute, o paskirtas būtent konkrečiu Seimo sprendimu. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto
projektu pateiktame Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekte (reg. Nr.
Nr. XIVP-2340) vartojamos skirtingo turinio formuluotės: įstatyme siūloma nustatyti, kad vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka pritarus Seimo įgaliotam subjektui, o Seimo statute – kad pati Seimo valdyba priima sprendimą dėl vidaus audito paslaugų įsigijimo. Šias nuostatas reikėtų suvienodinti tarpusavyje. Tačiau pažymėtina, kad Seimo statuto projekte siūloma nuostata prieštarauja keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 punktui, nustatančiam, jog būtent viešojo juridinio asmens vadovo kompetencijai priklauso sprendimų dėl vidaus audito paslaugų įsigijimo, kai jos gali būti įsigyjamos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, priėmimas. 3. A tsižvelgus į siūlomus pakeitimus, kartu turi būti keičiama ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, joje esančią formuluotę „ šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį“ keičiant formuluote „ šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus“. 4. Atsižvelgus į tai, kad kartu su projektu teikiamame Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekte (reg. Nr. XIVP-2338) siūloma paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kaip įgyvendinant aptariamą pavedimą turės būti taikomos tam tikros keičiamo įstatymo nuostatos. Keičiamame įstatyme vartojama formuluotė „viešojo juridinio asmens vadovas“ reglamentuojant tam tikrus vidaus audito veiksmus, tačiau iš keičiamo įstatymo nuostatų ne visais atvejais aišku, ar kalbama apie viešojo juridinio asmens, kurio vidaus audito tarnyba atlieka auditą, vadovą, ar apie audituojamo viešojo juridinio asmens vadovą.
Pavyzdžiui: iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad „vidaus auditas viešajame juridiniame asmenyje atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu, viešojo juridinio asmens vadovo patvirtinta vidaus audito metodika ir kitais vidaus audito atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į tarptautinius vidaus audito profesinės praktikos standartus“, nėra aišku, kieno patvirtinta metodika vadovaujantis Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius atliktų vidaus auditą kokioje nors kitoje institucijoje; iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad „Vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderinus su viešojo juridinio asmens vadovu“, yra neaišku, ar Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus vadovas veiklos plane nenumatyto vidaus audito atlikimą turėtų derinti su Seimo kancleriu, ar su kitos institucijos vadovu; iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punkto, kuriame nustatyta, kad vidaus audito tarnybos vadovas „nedelsdamas praneša viešojo juridinio asmens vadovui, taip pat kolegialiam valdymo organui, jeigu kolegialus valdymo organas nurodytas viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose, apie daromą poveikį, kai yra planuojamas ir (arba) atliekamas vidaus auditas ir (arba) pateikiami vidaus audito rezultatai“, yra neaišku, ar Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus vadovas apie poveikį turėtų pranešti Seimo kancleriui, ar įstaigos, kurios vidaus auditas atliekamas, vadovui ir kt. 5.
įstatymo 13 straipsnyje nustatytą kompetenciją, teigtina, jog šiame straipsnyje nustatyta viešojo juridinio asmens, kuriame yra įsteigta vidaus audito tarnyba, vadovo kompetencija. Iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kaip tam tikros keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatos turėtų būti taikomos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui atliekant kitų institucijų vidaus auditus. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus audito srityje, „įpareigoja audituojamo subjekto vadovą, kad šis per 5 darbo dienas susipažintų su vidaus audito tarnybos pateiktu vidaus audito ataskaitos projektu ir pateiktų dėl jo nuomonę vidaus audito tarnybai“. Svarstytina, kaip ši keičiamo įstatymo nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai Seimo kancleris, kaip Seimo kanceliarijos vadovas, veikdamas vidaus audito srityje, įpareigotų su Seimo kanceliarija jokiais pavaldumo ar atskaitingumo ryšiais nesusijusio juridinio asmens (ar juridinio asmens padalinio) vadovą susipažinti su ataskaitos projektu ir pateikti dėl jo nuomonę. Šiame kontekste svarstytina, kokius įgaliojimus Seimo kancleris turėtų audituojamo subjekto vadovo atžvilgiu, jeigu pastarasis nevykdytų minėtų veiksmų. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus audito srityje,
„gavęs vidaus audito ataskaitą, ne vėliau
kaip per 15 darbo dienų priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, arba įpareigoja audituojamo subjekto (viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus ir (arba) atskaitingo viešojo juridinio asmens) vadovą, gavusį vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priimti sprendimą dėl vidaus audito rekomendacijų.
Jeigu audituojamo subjekto (viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus ir (arba) atskaitingo viešojo juridinio asmens) vadovas nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir pateikė viešojo juridinio asmens, kuriam audituojamas subjektas yra pavaldus ir (arba) atskaitingas, vadovui ir vidaus audito tarnybos vadovui pagrįstus motyvus dėl nesutikimo su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, viešojo juridinio asmens, kuriam audituojamas subjektas yra pavaldus ir (arba) atskaitingas, vadovas priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, ir įpareigoja audituojamo subjekto (viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus ir (arba) atskaitingo viešojo juridinio asmens) vadovą įgyvendinti šį sprendimą“. Pažymėtina, jog iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kaip minėtos nuostatos būtų taikomos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui atlikus Seimo kanceliarijai nepavaldaus ir (arba) neatskaitingo viešojo juridinio asmens auditą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog viešieji juridiniai asmenys, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, nėra nei pavaldūs, nei atskaitingi Seimo kanceliarijai. Projektas tobulintinas šalinant šiuos neaiškumus.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. ( 8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsniO pakeitimo įstatymo P ROJEKTO 2023-06-05 Nr. XIVP-2339(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. ( 8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsniO pakeitimo įstatymo PROJEKTO Nr. XIVP-2339 2023-05-10
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis , komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės vadovas Jonas Vaitkevičius, Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės patarėja Inesa Šumskienė, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Seimo kancleris Modestas Gelbūda, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Seimo kontrolierių įstaigos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Ina Sadaunykienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė, Valstybės kontrolės patarėjas Aurimas Miškinis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-201
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad vidaus audito paslaugos gali būti įsigyjamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, jeigu, be kitų sąlygų, tam pritaria Seimo arba Vyriausybės įgaliotas subjektas . Kartu su projektu pateiktame Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr.
I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekte (reg. Nr. XIVP-2340) jau konkrečiai yra nustatyta, kad atitinkami įgaliojimai – priimti sprendimą, kad būtų įsigytos vidaus audito paslaugos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka – suteikiami Seimo valdybai. Atsižvelgus į tai, neaišku, koks Seimo įgaliotas subjektas projekte numanomas. Jeigu, vis dėlto, ir projekte Seimo įgaliotu subjektu implikuojama būtent Seimo valdyba, tai projekte reikėtų aiškiai ir nurodyti. Beje, pažymėtina, kad siūloma projekto formuluotė nedera su Seimo statuto projektu dar ir todėl, kad ji suponuoja, jog Seimo įgaliotas subjektas bus nurodytas ne Seimo statute, o paskirtas būtent konkrečiu Seimo sprendimu. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto
įstatymo 9 straipsnio
išdėstyti taip: „2) viešajame juridiniame asmenyje, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditui atlikti pagal šio straipsnio 4 dalį yra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba , ir Seimo valdyba arba Vyriausybės įgaliotam subjektui pritarus įgaliotas subjektas vidaus audito paslaugų įsigijimui pritaria ;“. Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-2339(2). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-201
dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte ir kartu su projektu pateiktame Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekte (reg. Nr.
Nr. XIVP-2340) vartojamos skirtingo turinio formuluotės: įstatyme siūloma nustatyti, kad vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka pritarus Seimo įgaliotam subjektui, o Seimo statute – kad pati Seimo valdyba priima sprendimą dėl vidaus audito paslaugų įsigijimo. Šias nuostatas reikėtų suvienodinti tarpusavyje. Pritarti Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, Audito komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tikslinti Seimo statuto projektą Nr. XIVP-2340, jame nurodant, kad Seimo valdyba pritaria šių institucijų vidaus audito paslaugų įsigijimui Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Žr. Audito komiteto išvadą dėl Seimo statuto projekto Nr. XIVP-2340. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-201
pažymėtina, kad Seimo statuto projekte siūloma nuostata prieštarauja keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 punktui, nustatančiam, jog būtent viešojo juridinio asmens vadovo kompetencijai priklauso sprendimų dėl vidaus audito paslaugų įsigijimo, kai jos gali būti įsigyjamos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, priėmimas. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus Seimo statuto pataisoms, viešo juridinio asmens vadovo kompetencijai ir toliau priklausys sprendimų dėl vidaus audito paslaugų įsigijimo, kai jos gali būti įsigyjamos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, priėmimas. Tuo tarpu Seimo valdybos pritarimas reikalingas siekiant užtikrinti efektyvų viešųjų finansų panaudojimą, procesų tarp Seimui atskaitingos institucijos ir Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus suderinamumą bei nuoseklumą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-201
tsižvelgus į siūlomus pakeitimus, kartu turi būti keičiama ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, joje esančią formuluotę „ šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį“ keičiant formuluote „ šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus“.
Pritarti Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „1. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kitų viešųjų juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditą atlieka juose įsteigta vidaus audito tarnyba arba atitinkamai Seimo arba Vyriausybės paskirta kito viešojo juridinio asmens centralizuoto vidaus audito tarnyba ar vidaus audito tarnyba, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį numatytus atvejus . “
suderinti
dalių numeraciją. Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-2339(2). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20
„Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekte (reg. Nr. XIVP-2338) siūloma
paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kaip įgyvendinant aptariamą pavedimą turės būti taikomos tam tikros keičiamo įstatymo nuostatos. Keičiamame įstatyme vartojama formuluotė „viešojo juridinio asmens vadovas“ reglamentuojant tam tikrus vidaus audito veiksmus, tačiau iš keičiamo įstatymo nuostatų ne visais atvejais aišku, ar kalbama apie viešojo juridinio asmens, kurio vidaus audito tarnyba atlieka auditą, vadovą, ar apie audituojamo viešojo juridinio asmens vadovą.
Pavyzdžiui: iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad „vidaus auditas viešajame juridiniame asmenyje atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu, viešojo juridinio asmens vadovo patvirtinta vidaus audito metodika ir kitais vidaus audito atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į tarptautinius vidaus audito profesinės praktikos standartus“, nėra aišku, kieno patvirtinta metodika vadovaujantis Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius atliktų vidaus auditą kokioje nors kitoje institucijoje; iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad „Vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderinus su viešojo juridinio asmens vadovu“, yra neaišku, ar Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus vadovas veiklos plane nenumatyto vidaus audito atlikimą turėtų derinti su Seimo kancleriu, ar su kitos institucijos vadovu; iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punkto, kuriame nustatyta, kad vidaus audito tarnybos vadovas „nedelsdamas praneša viešojo juridinio asmens vadovui, taip pat kolegialiam valdymo organui, jeigu kolegialus valdymo organas nurodytas viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose, apie daromą poveikį, kai yra planuojamas ir (arba) atliekamas vidaus auditas ir (arba) pateikiami vidaus audito rezultatai“, yra neaišku, ar Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus vadovas apie poveikį turėtų pranešti Seimo kancleriui, ar įstaigos, kurios vidaus auditas atliekamas, vadovui ir kt.
Pavyzdžiui: iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad „vidaus auditas viešajame juridiniame asmenyje atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu, viešojo juridinio asmens vadovo patvirtinta vidaus audito metodika ir kitais vidaus audito atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į tarptautinius vidaus audito profesinės praktikos standartus“, nėra aišku, kieno patvirtinta metodika vadovaujantis Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius atliktų vidaus auditą kokioje nors kitoje institucijoje; iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad „Vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderinus su viešojo juridinio asmens vadovu“, yra neaišku, ar Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus vadovas veiklos plane nenumatyto vidaus audito atlikimą turėtų derinti su Seimo kancleriu, ar su kitos institucijos vadovu; iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punkto, kuriame nustatyta, kad vidaus audito tarnybos vadovas „nedelsdamas praneša viešojo juridinio asmens vadovui, taip pat kolegialiam valdymo organui, jeigu kolegialus valdymo organas nurodytas viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose, apie daromą poveikį, kai yra planuojamas ir (arba) atliekamas vidaus auditas ir (arba) pateikiami vidaus audito rezultatai“, yra neaišku, ar Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus vadovas apie poveikį turėtų pranešti Seimo kancleriui, ar įstaigos, kurios vidaus auditas atliekamas, vadovui ir kt. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarus pateiktam teisės aktų projektų paketui, Seimo valdyba ir Seimo kancleris turės parengti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Juose ir turės būti apspręsti Seimo kanceliarijos Teisės departamento minimi klausimai. Pastebėtina ir tai, kad jau šiuo metu egzistuoja praktika, kai: § atskiros ministerijos Vyriausybės pavedimu atlieka joms nepavaldžių įstaigų vidaus auditus (pvz.
Susisiekimo ministerija atlieka vidaus auditus Ryšių reguliavimo tarnyboje) ir vidaus audito atlikimo procesai tarp šių institucijų yra apibrėžti poįstatyminiais teisės aktais; § ministerijos atskirais ministrų įsakymais (pvz. Teisingumo ) yra patvirtinusios procesus ir veiksmus, kuriuos atlieka ministerijų vidaus auditoriai, atlikdami ministerijoms atskaitingų institucijų vidaus auditus ir kt. Papildomai pažymėtina, kad Finansų ministerija, kuri formuoja valstybės politiką vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, esminių pastabų šiam teisės aktų projektų paketui neturėjo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pritarus šiam teisės aktų projektų paketui , audito mastas ir apimtys Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriuje ženkliai išaugtų, t. y. vidaus auditus jam bus pavesta atlikti 14 Seimui atskaitingų institucijų, Audito komitetas protokoliniu nutarimu paprašė Finansų ministerijos metodiškai padėti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui pasirengti šio proceso praktiniam veikimui. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20
kompetenciją, teigtina, jog šiame straipsnyje nustatyta viešojo juridinio asmens, kuriame yra įsteigta vidaus audito tarnyba, vadovo kompetencija. Iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kaip tam tikros keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatos turėtų būti taikomos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui atliekant kitų institucijų vidaus auditus.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio
audito srityje, „įpareigoja audituojamo subjekto vadovą, kad šis per 5 darbo dienas susipažintų su vidaus audito tarnybos pateiktu vidaus audito ataskaitos projektu ir pateiktų dėl jo nuomonę vidaus audito tarnybai“. Svarstytina, kaip ši keičiamo įstatymo nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai Seimo kancleris, kaip Seimo kanceliarijos vadovas, veikdamas vidaus audito srityje, įpareigotų su Seimo kanceliarija jokiais pavaldumo ar atskaitingumo ryšiais nesusijusio juridinio asmens (ar juridinio asmens padalinio) vadovą susipažinti su ataskaitos projektu ir pateikti dėl jo nuomonę. Šiame kontekste svarstytina, kokius įgaliojimus Seimo kancleris turėtų audituojamo subjekto vadovo atžvilgiu, jeigu pastarasis nevykdytų minėtų veiksmų. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio
audito srityje, „gavęs vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, arba įpareigoja audituojamo subjekto (viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus ir (arba) atskaitingo viešojo juridinio asmens) vadovą, gavusį vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priimti sprendimą dėl vidaus audito rekomendacijų.
Jeigu audituojamo subjekto (viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus ir (arba) atskaitingo viešojo juridinio asmens) vadovas nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir pateikė viešojo juridinio asmens, kuriam audituojamas subjektas yra pavaldus ir (arba) atskaitingas, vadovui ir vidaus audito tarnybos vadovui pagrįstus motyvus dėl nesutikimo su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, viešojo juridinio asmens, kuriam audituojamas subjektas yra pavaldus ir (arba) atskaitingas, vadovas priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, ir įpareigoja audituojamo subjekto (viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus ir (arba) atskaitingo viešojo juridinio asmens) vadovą įgyvendinti šį sprendimą“. Pažymėtina, jog iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kaip minėtos nuostatos būtų taikomos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui atlikus Seimo kanceliarijai nepavaldaus ir (arba) neatskaitingo viešojo juridinio asmens auditą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog viešieji juridiniai asmenys, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, nėra nei pavaldūs, nei atskaitingi Seimo kanceliarijai. Projektas tobulintinas šalinant šiuos neaiškumus. Nepritarti Žr. argumentus prie Teisės departamento 5 pastabos. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Finansų ministerija, 2023-04-141
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2023 m. kovo 24 d. raštu Nr. S-2023-1262 „Dėl siūlymų pateikimo“ pateiktą prašymą, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektą Nr. XIVP-2338, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2339 (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto „D ėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399
“ projektą Nr. XIVP-2340, kuriais siekiama sistemiškai
išspręsti klausimą dėl vidaus audito atlikimo Seimui atskaitingose institucijose , kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, ir pažymi, kad iš esmės pritaria minėtiems projektams, tačiau siūlo patobulinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 7 dalies 3 punktą įvertinant šiame rašte pateiktus pastebėjimus.
<...>
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Įstatymo projekte formuluojamą 9 straipsnio 7 dalies 3 punkto teisės normą yra nustatomos 2 atskiros sąlygos , kuomet, tenkinant bent vieną iš jų, viešajam juridiniam asmeniui sudaroma galimybė įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Pirmoji sąlyga – jeigu viešojo juridinio asmens savininko teisių ir pareigų neįgyvendina Seimas arba Vyriausybė
Pavyzdžiui, tai visos savivaldybių įstaigos (mokyklos, vaikų darželiai, socialinių paslaugų įstaigos ir kt.) ir visi kiti viešieji juridiniai asmenys , kuriuose savininko teisių ir pareigų neįgyvendina Seimas arba Vyriausybė . O tai galimai neatitinka Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto minėtos naujai siūlomos teisės normos reglamentavimo tikslo – „ sudaryti galimybę vidaus audito atlikimą organizuoti šias paslaugas įsigyjant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, kai dėl pavestų atlikti funkcijų, reikalinga užtikrinti atitinkamų institucijų nepriklausomumą. Tokioms institucijoms yra priskirtina viena iš teisminių institucijų – Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas , kuris, remiantis Konstitucinio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas. “ Finansų ministerijos nuomone, toks dėstomoje teisės normoje (Įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 3 punkte) siūlomas naujas reglamentavimas galimai neatitinka Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo ir tikėtina išbalansuotų visą sukurtą ir šiuo metu funkcionuojančią viešojo sektoriaus vidaus audito sistemą [1] , nes galimybę įsigyti vidaus audito paslaugas įgytų labai platus viešųjų juridinių asmenų ratas, nepriklausomai nuo to, ar viešajame juridiniame asmenyje yra įsteigta vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina patobulinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatą taip, kad ji atitiktų aiškinamajame rašte nustatytą tikslą, ir ją išdėstyti taip: „
9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, jeigu: <...>
3) viešojo juridinio asmens savininko teisių ir pareigų neįgyvendina Seimas arba Vyriausybė arba ir jame vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba neturi būti įsteigta pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant Finansų ministerijos pasiūlymo esmei, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 3 punktą. Žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą. 2. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2023-04-20 * Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto prašymu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekto Nr. XIVP-2338 (lydintysis projektas), taip pat dėl su minėtu projektu susijusių Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2339 (pagrindinis projektas) ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr.XIVP-2340.
<...>
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pritaria, jog būtina tobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su viešojo sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito priemonėmis, kurios yra būtinos veiksmingai ir tinkamai valdyti su įstaigos veikla susijusias rizikas bei siekti geriausių veiklos rezultatų.
Kartu pažymėtina, kad formuojant ateinančių metų valstybės biudžetą Vyriausybėje ir svarstant Seimo komitetuose valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą prašė skirti lėšų Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 7 punkto įgyvendinimui (tik 2022 m. įstaigai skirti tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai vidaus audito paslaugoms įsigyti ir buvo atliktas vidaus auditas). Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, remdamasi netoleruotina pastarųjų metų patirtimi dėl įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, kurie nebuvo pakankami Įstaigos išlaikymui, įstatymuose nustatytų, bet nefinansuojamų prievolių (pavyzdžiui, atlikti vidaus auditą) vykdymui, kurie negalėjo užtikrinti, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriui būtų sudarytos prielaidos savarankiškai pasirinkti veiklos kryptis bei apimtis ir, tokiu būdu, ribojo Įstaigos ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kaip valstybės pareigūno, nepriklausomumą. Todėl vaiko teisių apsaugos kontrolierė pritaria iniciatyvai sistemiškai spręsti vidaus audito įgyvendinimo Seimui atskaitingose institucijose klausimus (pavyzdžiui, užtikrinant ir garantuojant atskaitingoms nepriklausomoms institucijoms reikalingų valstybės biudžeto asignavimų skyrimą šiam tikslui), tačiau negali pritarti teisės aktų projektuose siūlomiems būdams iš esmės teisingiems tikslams įgyvendinti, nes siūlomos priemonės riboja ombudsmeno teisinį statusą turinčių Seimui atskaitingų institucijų nepriklausomumą.
Siekiant sistemiškai spręsti vidaus audito atlikimo Seimui atskaitingose įstaigose problemas negali būti be išlygų remiamasi vykdomosios valdžios įgyvendinimo praktikos analogija, nurodyta teisės aktų projektų aiškinamajame rašte, kadangi kitaip nei Vyriausybės ir jai pavaldžių įstaigų atveju, Seimui atskaitingų institucijų santykiai su Seimu nėra grindžiami pavaldumu. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo redakciją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje neturi būti įsteigta vidaus audito tarnyba ir negali būti paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba, nes dėl Įstaigos atliekamų funkcijų ir veiklos ypatumų turi būti užtikrintas nepriklausomumas. Įstatyme numatyta galimybė įsigyti vidaus audito paslaugas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Tenka apgailestauti, kad Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIVP- 2339) ir lydinčiuosiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekte (Nr. XIVP-2338), taip pat Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekte (Nr.
XIVP-2340) minėtą galimybę numatančios nuostatos atsisakoma ir tuo sudaromos prielaidos paneigti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir kitų ombudsmeno statusą turinčių institucijų nepriklausomumo principą. Ombudsmeno institucijų nepriklausomumo užtikrinimo prasme ypatingas dėmesys skirtinas Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399
Seimo valdybai naujas funkcijas – pavesti Seimo kanceliarijai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba neįsteigta. Kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, „šiuo pakeitimu siekiama sudaryti galimybę Seimui, kaip steigėjui, kilus poreikiui turėti įrankį vidaus audito atlikimui jam atskaitingoje institucijoje, kurioje vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, užtikrinti“, taip pat nurodyta ir tai, kad „tokia praktika grindžiama jau dabar egzistuojančiais pavyzdžiais – Vietos savivaldos įstatymo
vidaus audito tarnybą įsteigia savivaldybės taryba, tuo tarpu to paties straipsnio 4 dalis numato, kad savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą“. Projektai ir juose pateikti siūlymai keisti teisinį reguliavimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su ombudsmeno institucijomis, kelia abejonių keliais aspektais. Pirma. Rengiant Projektus nebuvo atsižvelgta ir įvertinta įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valstybės valdžios institucijų sistema, Seimo ir Vyriausybės įsteigtų viešųjų juridinių asmenų statuso, jų pavaldumo bei atskaitingumo skirtumai, neįvertintos Seimui atskaitingų valstybės institucijų funkcijos, įgaliojimai ir ypatumai, jų santykis ir sąveika su kitomis institucijomis.
Vertinant minėtus Projektus nepriklausomų ombudsmenų institucijų teisinio statuso ir jų veiklos reguliavimo kontekste negali būti taikoma analogija su Vyriausybe ir jai pavaldžiomis įstaigomis, taip pat negali būti laikomas pavyzdžiu Vietos savivaldos įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-12-20 išvadoje (Nr.XIVP-2339) „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ yra nurodytos svarbios pastabos, susijusios su teisės aktų tarpusavio suderinamumo, siūlomo teisinio reguliavimo vidinio prieštaringumo ir tokio reguliavimo veiksmingo įgyvendinimo problemomis. Šioje išvadoje pagrįstai ir motyvuotai teigiama, kad viešieji juridiniai asmenys, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, nėra nei pavaldūs, nei atskaitingi Seimo kanceliarijai. Antra. Minėtų teisės aktų projektų nuostatos kelia rimtų abejonių dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties svarbiausiems ombudsmeno veiklos principams – šio pareigūno veiklos nepriklausomumui, objektyvumui, nešališkumui. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra įsteigta Li etuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio pagrindu – kaip viena iš trijų (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga) savarankiškų ir nepriklausomų konstitucinių institucijų, kurioms pavesta žmogaus teisių ir laisvių apsauga bei gynimas mūsų šalyje.
Šios institucijos turi vienodai svarbius įgaliojimus savo srityje ir užima vienodą vietą valstybės institucijų sistemoje. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veikla išsiskiria tuo, kad ji skirta užtikrinti pažeidžiamiausios visuomenės grupės
Tokia Seimui atskaitingų ir kitų viešųjų įstaigų finansavimo praktika, ką pripažįsta ir Projektų rengėjai savo aiškinamajame rašte, paskatino nagrinėjamų Projektų iniciatyvas ir pakeitimus, tačiau šiais Projektais nėra siekiama pašalinti priežastis (nepakankamą įstaigų finansavimą), dėl kurių daugelis įstaigų neišgali įsigyti vidaus audito paslaugų.
<...>
Pabrėžtina, kad esamas įstaigos (taip pat kitų Seimui atskaitingų nepriklausomų institucijų) finansavimo modelis, taip pat siūlomi pakeitimai apriboti viešojo juridinio asmens vadovo teisę pasirinkti nepriklausomus specialistus vidaus audito atlikimui ir suteikti politikams galutinio sprendimo teisę skirti Seimui nepavaldžioje institucijoje vidaus auditą sudaro tiesiogines prielaidas daryti vaiko teisių apsaugos kontrolieriui tiesioginį ekonominį bei politinį (Seimas savo prigimtimi ir esme yra politinė institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia ir kurios sprendimai grindžiami politiniais susitarimais bei kompromisais [2] ) poveikį, taigi prieštarauja Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos patvirtintiems Paryžiaus principams ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme nustatytam reguliavimui.
<...>
Trečia.
Tokia Seimui atskaitingų ir kitų viešųjų įstaigų finansavimo praktika, ką pripažįsta ir Projektų rengėjai savo aiškinamajame rašte, paskatino nagrinėjamų Projektų iniciatyvas ir pakeitimus, tačiau šiais Projektais nėra siekiama pašalinti priežastis (nepakankamą įstaigų finansavimą), dėl kurių daugelis įstaigų neišgali įsigyti vidaus audito paslaugų.
<...>
Pabrėžtina, kad esamas įstaigos (taip pat kitų Seimui atskaitingų nepriklausomų institucijų) finansavimo modelis, taip pat siūlomi pakeitimai apriboti viešojo juridinio asmens vadovo teisę pasirinkti nepriklausomus specialistus vidaus audito atlikimui ir suteikti politikams galutinio sprendimo teisę skirti Seimui nepavaldžioje institucijoje vidaus auditą sudaro tiesiogines prielaidas daryti vaiko teisių apsaugos kontrolieriui tiesioginį ekonominį bei politinį (Seimas savo prigimtimi ir esme yra politinė institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia ir kurios sprendimai grindžiami politiniais susitarimais bei kompromisais [2] ) poveikį, taigi prieštarauja Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos patvirtintiems Paryžiaus principams ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme nustatytam reguliavimui.
<...>
Trečia. Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus ir vadovaudamasis teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principais, vykdo įstatymais įsteigtų Seimui atskaitingų institucijų, taip pat ir ombudsmenų institucijų, parlamentinę kontrolę.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 10 straipsnyje nustatyta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareiga pateikti Seimui praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.
<...>
Taigi ombudsmeno viešo ir reguliaraus atskaitingumo parlamentui principas ir jo įgyvendinimo būdai, taip pat ir Seimo vykdoma šio pareigūno veiklos parlamentinė kontrolė negali būti suprantama kaip ombudsmeno institucijos tiesioginis pavaldumas Seimui ar įstatymo leidžiamosios institucijos politinei vadovybei, tuo labiau – Seimo kanceliarijos struktūriniam padaliniui, tokio padalinio vadovams ir kitiems darbuotojams. Visiškai aišku ir suprantama, kad bet kurių viešųjų asmenų finansai privalo būti naudojami racionaliai, o įstaigų administravimo kaštai gali ir turi būti optimizuojami atsižvelgiat į vidaus audito gerąją praktiką bei stiprinant vidaus kontrolės procesus viešajame sektoriuje, tačiau teisės aktų projektų aiškinamajame rašte pateikti argumentai, ypač tai, kad yra nepakankamas Seimui atskaitingų institucijų finansavimas ir kartu ketinama apriboti ombudsmeno ir kitų viešųjų juridinių asmenų vadovų galimybes savarankiškai įsivertinti, kuris vidaus audito įgyvendinimo modelis geriausiai atitinka įstaigos veiklos specifiką ir (ar) viešojo juridinio asmens struktūros ypatumus ir įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, negali būti pagrindiniai ir lemiami priimant sprendimus, kurie turėtų tiesioginį poveikį ombudsmenų veiklos laisvei, savarankiškumui ir nepriklausomumui, kurie akivaizdžiai galėtų kelti abejones, ar mūsų valstybė yra pajėgi tinkamai įgyvendinti Paryžiaus bei Venecijos principus. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2339(2) ir Audito komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Audito komitetas, 2023-05-101 (9) 2N ( 7) (3) Argumentai:
Pagal Įstatymo projektu teikiamą 9 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatą sudaromos aplinkybės, esant kurioms vidaus audito paslaugas įsigyti Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta tvarka galėtų visi viešieji juridiniai asmenys. Tačiau Finansų ministerijos nuomone, tikėtina, kad tokia galimybė išbalansuotų visą sukurtą ir šiuo metu funkcionuojančią viešojo sektoriaus vidaus audito sistemą [3] , nes teisę įsigyti vidaus audito paslaugas įgytų labai platus viešųjų juridinių asmenų ratas, nepriklausomai nuo to, ar viešajame juridiniame asmenyje yra įsteigta vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba. Įvertinus Finansų ministerijos pateiktus argumentus, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) viešojo juridinio asmens savininko teisių ir pareigų neįgyvendina Seimas arba Vyriausybė arba jame viešajame juridiniame asmenyje vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba neturi būti įsteigta pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už – 4 , prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rasa Budbergytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
1Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.
Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2339
pirmininkas Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja A. Buragienė) [1] Šiuo metu vidaus auditas funkcionuoja visame viešajame sektoriuje (veikiant viešuosiuose juridiniuose asmenyse įsteigtoms vidaus audito tarnyboms arba centralizuoto vidaus audito tarnyboms arba priskyrus atlikti vidaus auditą kitų viešųjų juridinių asmenų vidaus audito tarnyboms) (pagal Įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis), išskyrus viešuosius juridinius asmenis, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas. [2] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarimas. [3] Šiuo metu vidaus auditas funkcionuoja visame viešajame sektoriuje (veikiant viešuosiuose juridiniuose asmenyse įsteigtoms vidaus audito tarnyboms arba centralizuoto vidaus audito tarnyboms arba priskyrus atlikti vidaus auditą kitų viešųjų juridinių asmenų vidaus audito tarnyboms) (pagal Įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis), išskyrus viešuosius juridinius asmenis, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas.