Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip :
„9 ) dėl asmenų, atlygintinai einančių narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar pareigas Vyriausioje rinkimų komisijoje , išskyrus asmenis paskirtus ar paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, tarnybos susiklostantys teisiniai santykiai, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Rinkimų kodeksas Seimo rinkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ir Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas ;
“ 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos skiriant piniginę socialinę paramą nuo 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Domas Griškevičius Tomas Tomilinas Audrius Petrošius
Projekto Nr. XIVP-2336(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą. 9 ) dėl asmenų, atlygintinai einančių narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirtų į apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų komisijas, į savivaldybių referendumo komisijas, apylinkių referendumo komisijas, tarnybos susiklostantys teisiniai santykiai, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas; 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Įsigaliojus šiam įstatymui bedarbio statusas atkuriamas asmenims, kuriems šis statusas buvo sustabdytas jiems pradėjus atlygintinai eiti ne ilgiau kaip 6 mėnesius narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirtiems į apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų komisijas, į savivaldybių referendumo komisijas, apylinkių referendumo komisijas . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
IR
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimų rengimą pirmiausia paskatino ekspertų pastebėjimai, jog kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose - bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti gaunamos socialinės paramos ar išankstinės pensijos praradimą, pareigūno ar kario pensijos mažėjimą. Norint valstybėje užtikrinti pasitikėjimą demokratija, valstybės institucijomis ir išrinktais valdžios atstovais, labai svarbu, kad valstybės piliečiai būtų kuo labiau įtraukti ir patys naudotųsi galimybe įsitraukti į politinę veiklą ne vien tik einant balsuoti rinkimuose. Viena iš tokių įsitraukimo formų ir gali būti dalyvavimas apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose komisijų veikloje, kurios metu piliečiai tiesiogiai gali stebėti, kaip yra įgyvendinama demokratija šalyje. Taigi, pažymėtina, kad egzistuojantis teisinis reguliavimas yra ydingas ir yra matomas poreikis jį atnaujinti.
Įstatymo projektų rengimą taip pat paskatino ir drastiškai išaugusių kuro ir elektros kainų problema, šildymo kainų augimą patiems pažeidžiamiesiems žmonėms šiemet gali amortizuoti tik veikianti piniginės socialinės paramos sistema, kuri, esant būtinybei, užtikrina šildymo kaštų kompensavimą ir suteikia šeimoms reikalingą piniginę paramą. Aštrios pastarųjų metų krizės skaudžiai paliečia labiausiai nepasiturinčius gyventojus. Kylančios energijos, maisto ir paslaugų kainos skurstančius asmenis verčia taupyti, apleidžiant būtinuosius poreikius. Nerimas ir ateities neapibrėžtumas taip pat turi psichosocialinių pasekmių tiek asmeniniu, tiek visuomenės lygmeniu, todėl tokiose situacijose labai svarbu užtikrinti veiksmingą šalies socialinę politiką, kuri turi prisidėti kuriant gyventojų socialinio saugumo ir stabilumo jausmą. Keičiamų įstatymų projektų tikslas
Respublikos rinkimų komisijose bei tobulinti esamą piniginės socialinės paramos ir kompensacijų už šildymą sistemą, panaikinant tam tikrus neesminius įstatymo reikalavimus, kurie sudaro dirbtines kliūtis gyventojams pasinaudoti parama. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma keisti formuluotes atskiriant Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pajamas nuo regioninių komisijų ir įteisinti asmens pajamų išimtį dėl pajamų, kurios gaunamos ne reguliariai ir už labai trumpą laiką, kai yra rengiami rinkimai ir asmuo dalyvauja rinkimų komisijos veikloje. Už dalyvavimą komisijoje pajamos padengia asmenų laiko ir kitas sąnaudas dėl ypatingai svarbios demokratinės visuomenės gyvavimui misijos – rinkimų organizavimo.
Piniginės socialinės paramos sistemoje galioja ir kitos išimtys dėl kitų pajamų, kurias gauna nepasiturintys asmenys, pavyzdžiui, vaiko pinigai, stipendijos. Jos nėra įskaičiuojamos į pajamas. Be kita, ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimą galima įžvelgti dabar esančiame reguliavime, kai mažas pajamas gaunantys asmenys yra atgrasomi nuo dalyvavimo rinkimų organizavimo procese, nes jie gali netekti tam tikrų pastovių pajamų neretai net nežinodami apie tai. Tokiu būdu būtent socialiai pažeidžiami asmenys praranda pajamas, o likę visuomenės nariai dalyvaudami rinkimų komisijose gauna pajamas, padengia savo dalyvavimo sąnaudas svarbioje visuomeninėje misijoje. Svarbiausi įstatymų pakeitimo projektų uždaviniai:
1) spręsti žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose, stygiaus problemą;
2) skatinti šalies piliečius įsitraukti į politinę veiklą, taip didinant jų pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir išrinktais atstovais bei ugdyti pilietiškumą;
3) sudaryti sąlygas socialine parama pasinaudoti labiausiai pažeidžiamiems asmenims ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje, tai ypač aktualu šiuo metu sparčiai augant šildymo ir elektros kainoms;
4) didinti pasitikėjimą šalies viešojo valdymo sistema, mažinti biurokratizmą ir tęsti COVID-19 pandemijos metu pradėtą piniginės socialinės paramos veikimo supaprastinimo politiką, siekiant spręsti nepasinaudojimo socialinės paramos gavimo galimybėmis problemą, ypač kalbant apie išlaidų šildymui kompensavimą, kuriuo pasinaudoja tik maža dalis jį galinčių gauti asmenų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Domas Griškevičius, Tomas Tomilinas, Audrius Petrošius 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Piniginės socialinės paramos gavimas yra reguliuojamas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos. Paminėtina, kad įstatyme yra numatyti ir piniginės socialinės paramos teikimo principai, kurie turi užtikrinti valstybės piliečių bendradarbiavimą ir dalyvavimą, prieinamumą, socialinį teisingumą ir veiksmingumą, visapusiškumą ir adekvatumą, įgalinimą bei lygias galimybes, tačiau šie principai nėra iki galo įgyvendinami. Pareigūnų pensijos skyrimo tvarką ir pensijų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Pagal šį įstatymą, jeigu asmuo neturi draudžiamųjų pajamų arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo, jam yra mokamas 1
(vieno) socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 (viena) minimalioji mėnesinė alga, yra mokama priedo dalis. Išankstinės senatvės pensijos skyrimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme. Pagal šį įstatymą senatvės pensija asmeniui gali būti skiriama iki senatvės pensijos amžiaus, jei kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną, asmuo atitinka tam tikras įstatyme minimas sąlygas. Viena iš keliamų sąlygų - žmogus, norėdamas gauti išankstinę senatvės pensiją, negali būti vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą.
Teisinių santykių prilyginimą darbo santykiams apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas. Pagal šį įstatymą asmenų, atlygintinai einančių narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, tarnybos susiklostantys teisiniai santykiai, yra prilyginami darbo santykiams. Dėl to darbo neturintys asmenys atsisako eiti pareigas minėtose komisijose, nes toks trumpalaikių ir itin nedidelių pajamų gavimas sąlygoje bedarbio išmokų netekimą. Rinkimų komisijų narių atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma, kad pajamos, gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, išskyrus pajamas, gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje, nebūtų įskaitomos į asmens pajamas. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma į draudžiamąsias pajamas neįskaičiuoti užmokesčio už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, išskyrus pajamas, gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje.
Taip pat numatoma, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų, įskaitant pajamas gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje, bet neįskaitant pajamų, gautų už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 (viena) minimalioji mėnesinė alga, mokama priedo dalis. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma išskirti asmenis, gaunančius draudžiamųjų pajamų už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose ir negaunančius pajamų už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma numatyti, kad darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai yra darbas Vyriausioje rinkimų komisijoje, tačiau darbo santykiais nėra laikomas darbas apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijose. Įgyvendinus įstatymų pakeitimą tikimasi išspręsti žmonių pritraukimo darbui rinkimų komisijose problemą, paskatinti didesnį žmonių norą įsitraukti į politinę veiklą, prisidėti prie demokratijos įgyvendinimo valstybėje, skatinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir išrinktais politikais bei kitais valdžios atstovais ir ugdyti pilietiškumą.
Taip pat siūlomas naujas teisinis reguliavimas padėtų išsaugoti socialinės paramos teikimą labiausiai pažeidžiamiems asmenims bei iš tikrųjų padėtų įgyvendinti piniginės socialinės paramos teikimo principus, kurie turi užtikrinti valstybės piliečių bendradarbiavimą ir dalyvavimą, prieinamumą, socialinį teisingumą ir veiksmingumą, visapusiškumą ir adekvatumą, įgalinimą bei lygias galimybes. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ patvirtinto 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano 2 strateginį tikslą „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“. 9.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, teisėkūros pagrindų, įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Projektui įgyvendinti reikia pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymus, savivaldybių institucijos turės pakeisti piniginės socialinės paramos skirstymo tvarkas. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Pritarus siūlomiems pakeitimams, jiems įgyvendinti reikės koreguoti 2023 m. biudžeto projektą. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra „darbas rinkimų komisijoje“, „pareigūnų pensija“, „išankstinė pensija“, „draudžiamosios pajamos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo nariai: Domas Griškevičius Tomas Tomilinas
2022-12-20 Nr. XIVP-2336 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jame nustatyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės dėl asmenų, kurie laikomi dirbančiais pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, t.y. nustatyti, kad teisiniai santykiai, susiklostantys dėl asmenų paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, tarnybos, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Rinkimų kodeksas, nebūtų prilyginami darbo santykiams . Siūlomas reguliavimas yra diskutuotinas keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jo atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nustatytos visos asmenų užimtumo formos, kai asmuo laikomas užimtu, t.y. nurodytas atlygintinas užimtumas , kai asmuo dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (pradedant valstybės tarnybos santykiais, baigiant asmenų, esančių socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose, dirbamu darbu) arba yra savarankiškai dirbantis asmuo (užsiima individualia veikla, veikla įsteigus juridinį asmenį, veikla žemės ūkyje) arba užsiima neatlygintinio užimtumo veikla (stažuotė, visuomenei naudinga veikla, savanoriška veikla, praktika, sudarius savanoriškos praktikos sutartį ar profesinės veiklos praktikos sutartį, atlieka viešuosius darbus, skyrus administracinę nuobaudą ar bausmę).
Todėl projektu nustačius siūlomą išimtį, būtų sukurtas teisinio reguliavimo vakuumas, kuomet būtų neaišku, kokiai užimtumo formai galėtų būti priskiriami asmenys, kurie yra paskirti į apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijas (toliau – rinkimų komisijos) ir gauna darbo apmokėjimą – atlyginimą už darbo dienas šiose komisijoje (Rinkimų kodekso 51 straipsnis). Antra, keičiamame įstatyme nustatytos užimtumo formos siejasi su sąlygomis, kurias turi atitikti asmenys, siekiantys įgyti bedarbio statusą ir turėti teisę į nedarbo draudimo išmoką (žr. keičiamo įstatymo 22 straipsnį ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnį). Todėl priėmus siūlomo turinio įstatymo pakeitimą, vienai iš atlygintiną veiklą vykdančių asmenų grupių – asmenims, paskirtiems į rinkimų komisijas, būtų nustatyta teisė įgyti bedarbio statusą ir turėti teisę į nedarbo draudimo išmoką. Šis pasiūlymas ginčytinas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo kontekste.
Pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,darbo neturintys asmenys atsisako eiti pareigas rinkimų komisijose, nes toks trumpalaikių ir itin nedidelių pajamų gavimas sąlygoje bedarbio išmokų netekimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad rinkimų komisijų narių teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų atlygintinai dirbančių asmenų padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pagrįstas, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui. 2.
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punkte nurodytų rinkimų (referendumų) komisijų pavadinimai, nes pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 21 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, referendumą organizuoja savivaldybių referendumo komisijos bei apylinkių referendumo komisijos; pagal Rinkimų kodekso 19 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkimų komisijos yra apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos (miestų, rajonų referendumų komisijos galiojančiuose įstatymuose nenumatytos ir nėra sudaromos). Be to, papildomai šioje dalyje turėtų būti teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinį įstatymą. 3. Brauktinas projekto 2 straipsnis, kadangi jame dėstomos nuostatos dėl piniginės socialinės paramos skyrimo nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 4
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto
2024-04-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Domas Griškevičius – Seimo narys, Karolis Dieninis – Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovas, Vaidotas Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovas, Lina Petronienė – Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-12-20)1
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jame nustatyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės dėl asmenų, kurie laikomi dirbančiais pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, t.y. nustatyti, kad teisiniai santykiai, susiklostantys dėl asmenų paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, tarnybos, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Rinkimų kodeksas, nebūtų prilyginami darbo santykiams.
Siūlomas reguliavimas yra diskutuotinas keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jo atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nustatytos visos asmenų užimtumo formos, kai asmuo laikomas užimtu, t.y. nurodytas atlygintinas užimtumas, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (pradedant valstybės tarnybos santykiais, baigiant asmenų, esančių socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose, dirbamu darbu) arba yra savarankiškai dirbantis asmuo (užsiima individualia veikla, veikla įsteigus juridinį asmenį, veikla žemės ūkyje) arba užsiima neatlygintinio užimtumo veikla (stažuotė, visuomenei naudinga veikla, savanoriška veikla, praktika, sudarius savanoriškos praktikos sutartį ar profesinės veiklos praktikos sutartį, atlieka viešuosius darbus, skyrus administracinę nuobaudą ar bausmę). Todėl projektu nustačius siūlomą išimtį, būtų sukurtas teisinio reguliavimo vakuumas, kuomet būtų neaišku, kokiai užimtumo formai galėtų būti priskiriami asmenys, kurie yra paskirti į apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijas (toliau – rinkimų komisijos) ir gauna darbo apmokėjimą – atlyginimą už darbo dienas šiose komisijoje (Rinkimų kodekso 51 straipsnis).
Antra, keičiamame įstatyme nustatytos užimtumo formos siejasi su sąlygomis, kurias turi atitikti asmenys, siekiantys įgyti bedarbio statusą ir turėti teisę į nedarbo draudimo išmoką (žr. keičiamo įstatymo 22 straipsnį ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnį). Todėl priėmus siūlomo turinio įstatymo pakeitimą, vienai iš atlygintiną veiklą vykdančių asmenų grupių – asmenims, paskirtiems į rinkimų komisijas, būtų nustatyta teisė įgyti bedarbio statusą ir turėti teisę į nedarbo draudimo išmoką. Šis pasiūlymas ginčytinas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo kontekste. Pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio.
Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,darbo neturintys asmenys atsisako eiti pareigas rinkimų komisijose, nes toks trumpalaikių ir itin nedidelių pajamų gavimas sąlygoje bedarbio išmokų netekimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad rinkimų komisijų narių teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų atlygintinai dirbančių asmenų padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pagrįstas, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui. Įvertinta. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-01-11 preliminariai vertino ar Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470
Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas ( žr. Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023-01-11 išvadą Nr.
102-P-1):
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir
atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad siūlymas Įstatymo projekto
jame nustatyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės dėl asmenų, kurie laikomi dirbančiais pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, t. y. nustatyti, kad teisiniai santykiai, susiklostantys dėl asmenų paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, nebūtų prilyginami darbo santykiams, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2023-12-20)1
pavadinimai, nes pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 21 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, referendumą organizuoja savivaldybių referendumo komisijos bei apylinkių referendumo komisijos; pagal Rinkimų kodekso 19 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkimų komisijos yra apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos (miestų, rajonų referendumų komisijos galiojančiuose įstatymuose nenumatytos ir nėra sudaromos). Be to, papildomai šioje dalyje turėtų būti teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinį įstatymą. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto siūlomą sprendimą išvados 7 punkte). 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-12-20)2 Brauktinas projekto 2 straipsnis, kadangi jame dėstomos nuostatos dėl piniginės socialinės paramos skyrimo nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr.
Komiteto siūlomą sprendimą išvados 7 punkte). 2.1. Teisingumo ministerijos
įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2336 (toliau
Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nustatęs darbuotojo statuso nustatymo kriterijus [1] . Teisingumo Teismo sprendimuose (pvz., 2016 m. lapkričio
Betriebsrat der Ruhrlandklinik gGmbH prieš Ruhrlandklinik gGmbH ) pagrindiniu darbo santykių požymiu laikoma tai, kad asmuo tam tikrą laiką kito asmens naudai ir jo vadovaujamas vykdo veiklą, už kurią gauna darbo užmokestį. Taigi, apibendrinant pažymėtina, kad Teisingumo Teismo doktrinoje „darbuotojo“ sąvoka yra labai plati bei apima ir aptariamoje Projekto nuostatoje nurodytus asmenis. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto siūlomą sprendimą išvados 7 punkte). 2.2. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė (2023-01-03) 2.
R emdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto gauti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta 2024 m. sausio 17 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė (2024-01-17)1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. SV‑S-1207 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2162(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. 1-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2163(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1‑549 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2164(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2336 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4) (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
Įstatymo projekte Nr. 4 siūloma nustatyti išimtį, kad darbo santykiams nebūtų prilyginti teisiniai santykiai, atsirandantys dėl asmenų, paskirtų į rinkimų arba referendumo komisijas, tarnybos, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas.
Rinkimų ir referendumo komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi nesiskiria nuo atlyginimo už kitokį darbą pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintą darbą, todėl siūloma išimtis, kai vienai iš atlygintiną veiklą vykdančių asmenų grupių siūloma sudaryti sąlygas gauti atlyginimą, nustatyti teisę įgyti bedarbio statusą ir teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, yra nepagrįsta ir neatitinka konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo reikalavimų. Pažymėtina, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas asmeniui, kuris faktiškai nėra bedarbis ir gauna atlyginimą, prieštarauja ir nedarbo socialinio draudimo paskirčiai (Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnis) – iš nedarbo socialinio draudimo lėšų kompensuoti šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas ar jų dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog,
„<...> pasirinkęs socialinės paramos nedarbo atveju teikimo
modelį, grindžiamą nedarbo socialiniu draudimu, įstatymų leidėjas privalo užtikrinti, kad konstitucinė teisė į socialinę paramą nedarbo atveju, įtvirtinta, kaip minėta, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje ir 52 straipsnyje, būtų veiksmingai užtikrinta prisidėjusiems įstatymo nustatytu mastu prie šio socialinio draudimo asmenims, kai jie netenka darbo, bet aktyviai jo ieško ir dėl objektyvių priežasčių negali rasti“ (Konstitucinio Teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. KT41-N12/2019). Pritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto siūlomą sprendimą išvados 7 punkte). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlome Užimtumo įstatymo Nr.
XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2336 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 64 3 punkte, Teisės departamento išvados 1 pastaboje ir Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės išvadoje pateiktus argumentus. Įstatymo projektu siūloma nustatyti išimtį, kad darbo santykiams nebūtų prilyginti teisiniai santykiai, atsirandantys asmenims, paskirtiems į rinkimų arba referendumo komisijas. Toks teisinis reguliavimas sudarytų galimybę vienai iš atlygintiną veiklą vykdančių asmenų grupių gauti atlyginimą ir tuo pačiu turėti teisę įgyti bedarbio statusą ir teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Toks reguliavimas, kai nedarbo socialinio draudimo išmokos mokamos asmeniui, kuris faktiškai nėra bedarbis ir gauna atlyginimą, prieštarauja nedarbo socialinio draudimo paskirčiai. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 4, susilaikė – 2. (balsuota už įstatymo projektą). 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Jonas Varkalys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė Seimo kanceliarijos patarėja, kuriai pavestos SRDK biuro patarėjos funkcijos, Indrė Žukauskaitė [1]
d. Teisingumo Teismo sprendimas Deborah Lawrie-Blum prieš Land Baden-Württemberg , C-66/85, ECLI:EU:C:1986:284; 2010 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Union syndicale Solidaires Isère prieš Premier ministre ir
Teismo sprendimas Ender Balkaya prieš Kiesel Abbruch-und Recycling Technik GmbH
FNV Kunsten Informatie en MEDIA prieš Staat der Nederlanden , C-413/13, ECLI:EU:C:2014:2411, ir 2016 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Betriebsrat der Ruhrlandklinik gGmbH prieš Ruhrlandklinik GmbH
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas KOMITETO IŠVADA DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS Nr. XIVP-2336 NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2023-01-11 Nr. 102-P-1 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Domas Griškevičius, Seimo narys Tomas Tomilinas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Irena Šambaraitė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
straipsniu siūloma pakeisti Užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
bendrosios taisyklės dėl asmenų, kurie laikomi dirbančiais pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, t.y. nustatyti, kad teisiniai santykiai, susiklostantys dėl asmenų paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, tarnybos, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Rinkimų kodeksas, nebūtų prilyginami darbo santykiams . Siūlomas reguliavimas yra diskutuotinas keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jo atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nustatytos visos asmenų užimtumo formos, kai asmuo laikomas užimtu, t.y. nurodytas atlygintinas užimtumas , kai asmuo dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (pradedant valstybės tarnybos santykiais, baigiant asmenų, esančių socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose, dirbamu darbu) arba yra savarankiškai dirbantis asmuo (užsiima individualia veikla, veikla įsteigus juridinį asmenį, veikla žemės ūkyje) arba užsiima neatlygintinio užimtumo veikla (stažuotė, visuomenei naudinga veikla, savanoriška veikla, praktika, sudarius savanoriškos praktikos sutartį ar profesinės veiklos praktikos sutartį, atlieka viešuosius darbus, skyrus administracinę nuobaudą ar bausmę). Todėl projektu nustačius siūlomą išimtį, būtų sukurtas teisinio reguliavimo vakuumas, kuomet būtų neaišku, kokiai užimtumo formai galėtų būti priskiriami asmenys, kurie yra paskirti į apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijas (toliau – rinkimų komisijos) ir gauna darbo apmokėjimą – atlyginimą už darbo dienas šiose komisijoje (Rinkimų kodekso 51 straipsnis).
Antra, keičiamame įstatyme nustatytos užimtumo formos siejasi su sąlygomis, kurias turi atitikti asmenys, siekiantys įgyti bedarbio statusą ir turėti teisę į nedarbo draudimo išmoką (žr. keičiamo įstatymo 22 straipsnį ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnį). Todėl priėmus siūlomo turinio įstatymo pakeitimą, vienai iš atlygintiną veiklą vykdančių asmenų grupių – asmenims, paskirtiems į rinkimų komisijas, būtų nustatyta teisė įgyti bedarbio statusą ir turėti teisę į nedarbo draudimo išmoką. Šis pasiūlymas ginčytinas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo kontekste. Pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio.
Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,darbo neturintys asmenys atsisako eiti pareigas rinkimų komisijose, nes toks trumpalaikių ir itin nedidelių pajamų gavimas sąlygoje bedarbio išmokų netekimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad rinkimų komisijų narių teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų atlygintinai dirbančių asmenų padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pagrįstas, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui. Nepritarti Darbas apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose (toliau – rinkimų komisijos) yra laikinojo pobūdžio, todėl siūlomas reglamentavimas, siekiant pritraukti asmenis dirbti rinkimų komisijose, yra tikslingas. 3.
3Komiteto sprendimas:
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad siūlymas Įstatymo projekto
ir jame nustatyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės dėl asmenų, kurie laikomi dirbančiais pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, t. y. nustatyti, kad teisiniai santykiai, susiklostantys dėl asmenų paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, nebūtų prilyginami darbo santykiams , neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui . 4. Balsavimo rezultatai:
Balsavimui teikta formuluotė, ar įstatymo projekto nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai : už – 0, prieš – 0, susilaikė – 8. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2024-06-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministras Martynas Šiurkus, Dabo rinkos grupės vadovė Inga Liubertė, Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė, Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
pakeisti Užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jame nustatyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės dėl asmenų, kurie laikomi dirbančiais pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, t. y. nustatyti, kad teisiniai santykiai, susiklostantys dėl asmenų paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, tarnybos, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Rinkimų kodeksas, nebūtų prilyginami darbo santykiams . Siūlomas reguliavimas yra diskutuotinas keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jo atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nustatytos visos asmenų užimtumo formos, kai asmuo laikomas užimtu, t. y. nurodytas atlygintinas užimtumas , kai asmuo dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (pradedant valstybės tarnybos santykiais, baigiant asmenų, esančių socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose, dirbamu darbu) arba yra savarankiškai dirbantis asmuo (užsiima individualia veikla, veikla įsteigus juridinį asmenį, veikla žemės ūkyje) arba užsiima neatlygintinio užimtumo veikla (stažuotė, visuomenei naudinga veikla, savanoriška veikla, praktika, sudarius savanoriškos praktikos sutartį ar profesinės veiklos praktikos sutartį, atlieka viešuosius darbus, skyrus administracinę nuobaudą ar bausmę). Todėl projektu nustačius siūlomą išimtį, būtų sukurtas teisinio reguliavimo vakuumas, kuomet būtų neaišku, kokiai užimtumo formai galėtų būti priskiriami asmenys, kurie yra paskirti į apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijas (toliau – rinkimų komisijos) ir gauna darbo apmokėjimą – atlyginimą už darbo dienas šiose komisijoje (Rinkimų kodekso 51 straipsnis).
Antra, keičiamame įstatyme nustatytos užimtumo formos siejasi su sąlygomis, kurias turi atitikti asmenys, siekiantys įgyti bedarbio statusą ir turėti teisę į nedarbo draudimo išmoką (žr. keičiamo įstatymo 22 straipsnį ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnį). Todėl priėmus siūlomo turinio įstatymo pakeitimą, vienai iš atlygintiną veiklą vykdančių asmenų grupių – asmenims, paskirtiems į rinkimų komisijas, būtų nustatyta teisė įgyti bedarbio statusą ir turėti teisę į nedarbo draudimo išmoką. Šis pasiūlymas ginčytinas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo kontekste. Pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio.
Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,darbo neturintys asmenys atsisako eiti pareigas rinkimų komisijose, nes toks trumpalaikių ir itin nedidelių pajamų gavimas sąlygoje bedarbio išmokų netekimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad rinkimų komisijų narių teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų atlygintinai dirbančių asmenų padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pagrįstas, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui. Nepritarti
teisėtvarkos komitetas įvertino, kad siūlomos įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, argumentuodamas, kad d arbas apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose (toliau – rinkimų komisijos) yra laikinojo pobūdžio, todėl siūlomas reglamentavimas, siekiant pritraukti asmenis dirbti rinkimų komisijose, yra tikslingas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-201 2.
Tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punkte nurodytų rinkimų (referendumų) komisijų pavadinimai, nes pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 21 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, referendumą organizuoja savivaldybių referendumo komisijos bei apylinkių referendumo komisijos; pagal Rinkimų kodekso 19 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkimų komisijos yra apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos (miestų, rajonų referendumų komisijos galiojančiuose įstatymuose nenumatytos ir nėra sudaromos). Be to, papildomai šioje dalyje turėtų būti teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinį įstatymą. Pritarti iš dalies Siekiant pritraukti tam tikrų gyventojų grupių aktyvesnį dalyvavimą rinkimų komisijose siūloma nustatyti, kad asmenys, paskirti į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas nėra dirbantys darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. Nutarta pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
jame dėstomos nuostatos dėl piniginės socialinės paramos skyrimo nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Pritarti iš dalies Siekiant pritraukti tam tikrų gyventojų grupių aktyvesnį dalyvavimą rinkimų komisijose siūloma nustatyti, kad asmenys, paskirti į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas nėra dirbantys darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. Nutarta pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir nustatyti šias įstatymo taikymo nuostatas: „
Įstatymo taikymas Įsigaliojus šiam įstatymui bedarbio statusas atkuriamas asmenims, kuriems šis statusas buvo sustabdytas jiems pradėjus atlygintinai eiti ne ilgiau kaip 6 mėnesius narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirtiems į apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų komisijas, į savivaldybių referendumo komisijas, apylinkių referendumo komisijas .“
Sąjungos teisės grupė 2023-01-031 Įvertinę Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2336 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Teikiama Projekto nuostata siūloma nustatyti, kad darbo santykiams nebūtų prilyginti teisiniai santykiai, atsirandantys dėl asmenų, paskirtų į ribotą laiką veikiančias rinkimų arba referendumo komisijas, tarnybos, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas. Atsižvelgiant į tai, kad rinkimų ir referendumo komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą iš esmės nesiskiria nuo atlyginimo už kitokį darbą pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintą darbą, kyla abejonių dėl Projektu siūlomų nuostatų atitikties konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui (Konstitucijos 29 straipsnis). Be to, Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta objektyvių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti realų siūlomo teisinio reguliavimo poreikį. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nustatęs darbuotojo statuso nustatymo kriterijus [1] . Teisingumo Teismo sprendimuose (pvz., 2016 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo sprendime byloje Nr.
C-216/15 Betriebsrat der Ruhrlandklinik gGmbH prieš Ruhrlandklinik gGmbH ) pagrindiniu darbo santykių požymiu laikoma tai, kad asmuo tam tikrą laiką kito asmens naudai ir jo vadovaujamas vykdo veiklą, už kurią gauna darbo užmokestį. Taigi, apibendrinant pažymėtina, kad Teisingumo Teismo doktrinoje „darbuotojo“ sąvoka yra labai plati bei apima ir aptariamoje Projekto nuostatoje nurodytus asmenis. 2. R emdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto gauti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Nepritarti Siekiant pritraukti tam tikrų gyventojų grupių aktyvesnį dalyvavimą rinkimų komisijose siūloma nustatyti, kad asmenys, paskirti į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas nėra dirbantys darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. Nutarta pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-01-17 Nutarimas Nr. 641 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. SV‑S-1207 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2162(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr.
1-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2163(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1‑549 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2164(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2336 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4) (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
<...>
darbo santykiams nebūtų prilyginti teisiniai santykiai, atsirandantys dėl asmenų, paskirtų į rinkimų arba referendumo komisijas, tarnybos, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas. Rinkimų ir referendumo komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi nesiskiria nuo atlyginimo už kitokį darbą pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintą darbą, todėl siūloma išimtis, kai vienai iš atlygintiną veiklą vykdančių asmenų grupių siūloma sudaryti sąlygas gauti atlyginimą, nustatyti teisę įgyti bedarbio statusą ir teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, yra nepagrįsta ir neatitinka konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo reikalavimų. Pažymėtina, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas asmeniui, kuris faktiškai nėra bedarbis ir gauna atlyginimą, prieštarauja ir nedarbo socialinio draudimo paskirčiai (Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnis) – iš nedarbo socialinio draudimo lėšų kompensuoti šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas ar jų dalį.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog, „<...> pasirinkęs socialinės paramos nedarbo atveju teikimo modelį, grindžiamą nedarbo socialiniu draudimu, įstatymų leidėjas privalo užtikrinti, kad konstitucinė teisė į socialinę paramą nedarbo atveju, įtvirtinta, kaip minėta, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje ir 52 straipsnyje, būtų veiksmingai užtikrinta prisidėjusiems įstatymo nustatytu mastu prie šio socialinio draudimo asmenims, kai jie netenka darbo, bet aktyviai jo ieško ir dėl objektyvių priežasčių negali rasti“ (Konstitucinio Teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. KT41-N12/2019). Pritarti iš dalies Siekiant pritraukti tam tikrų gyventojų grupių aktyvesnį dalyvavimą rinkimų komisijose siūloma nustatyti, kad asmenys, paskirti į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas nėra dirbantys darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. Nutarta pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą. 2. Seimo narys
105 Argumentai: Šiuo metu galiojančiame Užimtumo įstatyme nurodyta, kad darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose, arba išlaikantiems šio įstatymo
subsidija darbo užmokesčiui. Užimtumo įstatymo 41 str. 10 dalyje nurodyti atvejai, kada nutraukiamos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas.
Viena iš priežasčių nutraukti šią subsidiją yra, kai, įdarbintas asmuo pradeda dirbti pagal kitą darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (41 str. 10 d. 5 p). Rinkimų, nurodytų Rinkimų kodekse, atvejais, kai asmuo, dėl kurio buvo mokama subsidija, laikinai įdarbinamas apygardos ar apylinkės rinkimų komisijos nariu, darbdaviui taip pat panaikinama subsidija. Tokie atvejai laikytini neteisingais, kadangi asmuo įdarbinamas tik laikinam darbui, ne kiekvienai dienai ir dažnai net ne visos darbo dienos laikui (išskyrus rinkimų (balsavimų) dienas). Yra atvejų, kai subsidija nutraukiama, o asmuo faktiškai būna dar net nepradėjęs dirbti komisijoje ir už pvz. pirmąjį mėnesį net negavęs darbo užmokesčio (kadangi nebuvo komisijos posėdžių). Nutraukimo priežastis – sudaryta nauja darbo sutartis rinkimų komisijoje. Tokiais atvejais darbdaviui nutraukus subsidiją, darbdavys (dėl silpnos finansinės padėties) nutraukia darbo sutartį su asmeniu, dėl kurio jam buvo mokama subsidija. Asmuo, kuris dirbo pas minėtą darbdavį netenka darbo ir stabilių pajamų, kadangi darbas rinkimų komisijoje yra tik laikinas, mokama tik už faktiškai dirbtą laiką. Todėl ir remiamojo darbo priemonė (subsidijavimas) nepasiekia tikslo, o asmuo vėl tampa bedarbiu. Pažymėtina, kad surasti žmones, kurie sutiktų dirbti apygardų ar apylinkių rinkimų komisijose yra sunku, nurodyti atvejai tik dar labiau apsunkina komisijos narių paiešką. 1. Pasiūlymas:
Pakeisti Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2336 ir jį papildyti nauju 2 straipsniu:
„2 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip
:
„5) įdarbintam asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį arba
darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, išskyrus atvejus, kai asmuo įdarbinamas apygardos ar apylinkės rinkimų komisijos nariu ;“.
2Pasiūlymas:
Pakeisti Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2336 pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 ir 41 straipsnio straipsnių pakeitimo įstatymas“. 3. Pasiūlymas
„Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo
projekto
. Nepritarti Komiteto patobulintame įstatymo projekte Nr. XIVP-2336(2), siūloma pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą, t. y. asmenims paskirtiems į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas nebus stabdomas ar panaikinamas bedarbio statusas, taip pat nebus taikoma subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo sąlyga, kaip asmenims, kurie pradeda dirbti pagal kitą darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. Atsižvelgiant į tai, Seimo nario pasiūlymas tampa nebeaktualus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2336(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė [1]
d. Teisingumo Teismo sprendimas Deborah Lawrie-Blum prieš Land Baden-Württemberg
spalio 14 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Union syndicale Solidaires Isère prieš Premier ministre ir kt. , C-428/09, ECLI:EU:C:2010:612; 2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ender Balkaya prieš Kiesel Abbruch-und Recycling Technik GmbH , C-229/14, ECLI:EU:C:2015:455; 2014 m. gruodžio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas FNV Kunsten Informatie en MEDIA prieš Staat der Nederlanden , C-413/13, ECLI:EU:C:2014:2411, ir 2016 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Betriebsrat der Ruhrlandklinik gGmbH prieš Ruhrlandklinik GmbH , C-216/15,