Projekto lyginamasis variantas
, 143 , 144 ,15,
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą) – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė gauti tam tikro dydžio verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje kvotą žvejybos limito dalį, kurią jos turėtojas gali perduoti šio įstatymo nustatyta tvarka .“
2Pakeisti 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Verslinės žvejybos įrankiai – žvejybos įrankiai, išvardyti 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 26/2004) (OL 2004 m.
specialusis leidimas , 4 skyrius, 7 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1799/2006 (OL 2006 L 341, p. 26), I priedo 3 lentelėje. visi teisės aktais leidžiami žuvims gaudyti skirti įrankiai, naudojami verslinėje žvejyboje. “ 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras.
Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato tik remdamasis įvertinus šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis duomenis ir mažina verslinės žvejybos limitus Kuršių mariose ne mažesne apimtimi nei žvejybos kvotos, kurias ūkio subjektai turėjo šio įstatymo nustatyta tvarka perleidę teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai .“ 3 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
1Valstybiniuose V idaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba, ir žvejyba sertifikuota teisės aktų nustatyta tvarka kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą žuvų gaudyklėmis . Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose , polderiuose , vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba .“
2Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ūkio subjektai, išskyrus žvejybos plotų naudotojus , užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, gali tik turėdami teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos ploto naudotojai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai ir kuriuose turi leidimą naudoti žvejybos plotą, gali tik gavę verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą.
Žvejybos limitai nustatomi ir leidimai verslinei žvejybai vidaus vandenyse žvejybos plotų naudotojams išduodami ne ilgesniam kaip leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpiui .“ 4 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 141 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisė į žvejybos kvotą ežeruose , ir polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose , ir polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3.“
2Pakeisti 141 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą negu žvejybos veiklą ar teisę į žvejybos kvotą šio įstatymo nustatyta tvarka perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ir su jais šiais ūkio subjektais susijusiems ūkio subjektams.“ 5 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 143 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
3Panaikinus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas.
Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) nustatoma, kad ūkio subjektas, suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis jis buvo neteisingai įvertintas;
3) ūkio subjektas padarė penkis ir daugiau šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų per 2 metus, neįskaičiuojant teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo laikotarpių;
4) ūkio subjektas neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti per šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą laikotarpį;
subjektas teisę į žvejybos kvotą šio įstatymo nustatyta tvarka perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2,
dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų, ir su juo susijusiems ūkio subjektams teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 144 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį gali žemės ūkio ministro nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vandens telkinyje, arba apsikeisti su juo žvejybos kvotomis . Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti, atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui žemės ūkio ministro nustatyta tvarka su kitu ūkio subjektu, turinčiu teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Ūkio subjektas, perleisdamas teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, perleidžia visą jam skirtą žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kuris perleido teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, teisė į žvejybos kvotą ir visa jam skirta žvejybos kvota panaikinama, ir atitinkamai mažinamas tam vandens telkiniui, kuriame žvejojo ūkio subjektas, nustatytas žvejybos limitas. 2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui arba aplinkos ministro nustatyta tvarka perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. 3. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą, įsipareigodamas nutraukti verslinę žvejybą tame vidaus vandenų telkinyje aplinkos ministro nustatyta tvarka gali perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. Išmoka, kurią gauna ūkio subjektas už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, apskaičiuojama vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta metodika ir išmokama iš valstybės biudžeto lėšų, vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka. 4.
4Teisės į žvejybos kvotą ir žvejybos kvotos negali perleisti ūkio subjektas,
jeigu:
1) jam skirtos teisės į žvejybos kvotą galiojimas yra sustabdytas;
2) tais kalendoriniais metais jis savo žvejybos kvotą yra viršijęs;
3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų nusižengimą, – iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda;
4) ūkio subjektas, kuriam perleidžiama teisė į žvejybos kvotą, jau turi ar turėtų, perleidus teisę į žvejybos kvotą, daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito, tais atvejais, kai taikomi apribojimai, nustatyti šio įstatymo 141 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose.“
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimo
laikotarpis sutampa su žvejybos kvotos galiojimo laikotarpiu , išskyrus verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimus, išduotus žvejybos ploto naudotojams .“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ūkio subjektui išduodamas verslinės žvejybos vidaus vandenyse
leidimas pateikus prašymą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) ūkio subjektas turi teisę į žvejybos kvotą ir jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą, išskyrus žvejybos ploto naudotojus ;
telkinyje, kuriame žvejybos ploto naudotojas turi leidimą naudoti žvejybos plotą, yra nustatytas žvejybos limitas;
ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka yra skyręs lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas , išskyrus žvejybos ploto naudotojus ;
ūkio subjektas aplinkos ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pateikęs duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas.“ 3.
Pakeisti 15 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas
panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) panaikinama ūkio subjektui suteikta teisė į žvejybos kvotą;
3) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, kuriems buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas;
4) išduodant verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, buvo pažeistos jo išdavimo sąlygos;
5) ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ją perleidžia kitam ūkio subjektui ar aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Be rašytinio sutikimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje, specialiosios žvejybos leidimai gali būti išduodami tik žvejybai mokslinių, veterinarinių tyrimų ar stebėsenos tikslais (išskyrus žvejybą privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose) , arba ypatingos ekologinės situacijos atvejais (epizootijos židinys, nepageidaujamų gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.) . Apie specialiosios žvejybos datą ir laiką aplinkos ministro nustatyta tvarka informuojami vandens telkinių savininkai arba žvejybos ploto naudotojai. “
taikymas
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Aistė Gedvilienė
Projekto Nr. XIVP-2334(2) lyginamasis variantas
, 143 , 144 ,
ir ją išdėstyti taip: „15. Perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą) – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė gauti tam tikro dydžio verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje kvotą, kurią jis gali perleisti šio įstatymo nustatyta tvarka .“
2Pakeisti 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Verslinės žvejybos įrankiai – žvejybos įrankiai, išvardyti 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl
2004
, 4 skyrius, 7 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1799/2006 (OL 2006 L 341, p. 26), I priedo 3 lentelėje. teisės aktais leidžiami žuvims gaudyti skirti įrankiai, naudojami verslinėje žvejyboje. “
vienos ar kelių kamerų stacionarus žvejybos įrankis, pagamintas taip, kad žuvys į jį neįsipainiotų, o būtų nukreipiamos į kameras, kuriose išliktų gyvybingos. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos
teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras.
Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato tik remdamasis įvertinęs šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis duomenis. V erslinės žvejybos limitai mažinami tokia apimtimi, kokios buvo žvejybos kvotos, į kurias ūkio subjektai perleido teisę aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka, arba didesne apimtimi, jei, žuvų išteklių tyrimų duomenimis, šių išteklių būklė tame vandens telkinyje blogėja. “
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
V v idaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba , sertifikuota kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą žuvų gaudyklėmis . Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose , polderiuose , vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba .“
2Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ūkio subjektai , išskyrus žvejybos plotų naudotojus, užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, gali tik turėdami teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos ploto naudotojai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai ir kuriuose turi leidimą naudoti žvejybos plotą, gali tik gavę verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą.
Žvejybos limitai nustatomi ir leidimai verslinei žvejybai vidaus vandenyse žvejybos plotų naudotojams išduodami ne ilgesniam kaip leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpiui .“ 4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Valstybiniuose V v idaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba , sertifikuota kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą žuvų gaudyklėmis . Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose , polderiuose , vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba .“ 5 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 141 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisė į žvejybos kvotą ežeruose , ir polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose , ir polderiuose ir tvenkiniuose , kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2;
nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3.“
2Pakeisti 141 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro visoms upėms nustatyto stintų ar ungurių žvejybos limito, išreikšto žvejybos vietų skaičiumi;“. 3. Pripažinti netekusiu galios
14 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą.
3) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo;
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą negu žvejybos veiklą ar teisę į žvejybos kvotą šio įstatymo nustatyta tvarka perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai . Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ir su šiais ūkio subjektais susijusiems ūkio subjektams.
straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimas
kvotos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje. Verslinės žvejybos ribojimo atveju, kai draudžiama tam tikrų žuvų rūšių verslinė žvejyba ar žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas iš dalies;
2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Prieš sustabdant sustabdydama teisės į žvejybos kvotą galiojimą, žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 darbo dienų.
Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;
3) ūkio subjektas aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė duomenų arba pateikė neteisingus duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;
šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus pažeidimą per 2 metus
du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas 2 mėnesiams;
tris šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas vieniems metams. 2. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas:
telkinyje;
sustabdymo skyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Šis terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsiamas, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų;
3) ūkio subjektas pateikė trūkstamus arba tikslius duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;
4) pasibaigė nustatytas teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo už šiurkščius pažeidimus laikotarpis. 3.
panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) nustatoma, kad ūkio subjektas, suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis jis buvo neteisingai įvertintas;
penkis ir daugiau du šiurkščių šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų pažeidimus per2 metus, neįskaičiuojant teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo laikotarpių;
4) ūkio subjektas neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti per šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą laikotarpį;
subjektas teisę į žvejybos kvotą šio įstatymo nustatyta tvarka perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. 4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2,
negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų, ir su juo susijusiems ūkio subjektams teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama. 5. Teisės į žvejybos kvotą galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija. 7 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas Pakeisti 144 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „144 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą ar žvejybos kvotos perleidimas 1.
Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį gali žemės ūkio ministro nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vandens telkinyje, arba apsikeisti su juo žvejybos kvotomis . Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti, atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui žemės ūkio ministro nustatyta tvarka su kitu ūkio subjektu, turinčiu teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Ūkio subjektas, perleisdamas teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, perleidžia visą jam skirtą žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kuris perleido teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, teisė į žvejybos kvotą ir visa jam skirta žvejybos kvota panaikinama, ir atitinkamai mažinamas tam vandens telkiniui nustatytas žvejybos limitas. 2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui arba, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, aplinkos ministro nustatyta tvarka
ūkio subjektui;
4Teisės į žvejybos kvotą ir žvejybos kvotos negali perleisti ūkio subjektas,
jeigu:
1) jam skirtos teisės į žvejybos kvotą galiojimas yra sustabdytas;
2) tais kalendoriniais metais jis savo žvejybos kvotą yra viršijęs;
3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų nusižengimą, – iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda;
4) ūkio subjektas, kuriam perleidžiama teisė į žvejybos kvotą, jau turi ar turėtų, perleidus teisę į žvejybos kvotą, daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito, – tais atvejais, kai taikomi apribojimai, nustatyti šio įstatymo 141 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose. 5. Išmoka, kurią ūkio subjektas gauna už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, apskaičiuojama vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, įvertinus ūkio subjekto 2018–2022 m. iš žvejybos veiklos tame vidaus vandenų telkinyje, kuriame turėjo teisę žvejoti, gautas pajamas, ilgalaikį turtą, darbo vietas, nuostolius, susijusius su finansinių įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones, ir išmokama iš valstybės biudžeto lėšų. “
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimo
laikotarpis sutampa su žvejybos kvotos galiojimo laikotarpiu , išskyrus verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimus, išduotus žvejybos ploto naudotojams .“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Ūkio subjektui išduodamas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas pateikus prašymą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) ūkio subjektas turi teisę į žvejybos kvotą ir jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą išskyrus žvejybos ploto naudotojus ;
žvejybos ploto naudotojas turi leidimą naudoti žvejybos plotą, yra nustatytas žvejybos limitas;
ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka yra skyręs lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas , išskyrus žvejybos ploto naudotojus ;
ūkio subjektas aplinkos ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pateikęs duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas.“
3Pakeisti 15 straipsnio 10 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
5) ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ją perleidžia kitam ūkio subjektui ar aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. “
Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Be rašytinio sutikimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje, specialiosios žvejybos leidimai gali būti išduodami tik žvejybai mokslinių, veterinarinių tyrimų ar stebėsenos tikslais (išskyrus žvejybą privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose) arba ypatingos ekologinės situacijos atvejais (epizootijos židinys, nepageidaujamų gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.) . Apie specialiosios žvejybos datą ir laiką aplinkos ministro nustatyta tvarka informuojami vandens telkinių savininkai arba žvejybos ploto naudotojai. “
1Šis įstatymas,
išskyrus 4 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2.
įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus 4 straipsnį, įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2025 m. gruodžio 31 d. – šio įstatymo 4 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4 . Ūkio subjektai jiems suteiktą teisę į žvejybos kvotą gali perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, išmokos ūkio subjektams už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą gali būti mokamos tik gavus Europos Komisijos patvirtinimą, kad išmokų už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą priemonės suderinamos su Europos Sąjungos vidaus rinka. 5. Gavus Europos Komisijos patvirtinimą, išmokos už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai mokamos 2024–2026 m. Ūkio subjektams, pateikusiems paraiškas perleisti teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai 2024–2025 m., išmokama 100 procentų aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuotos išmokos sumos, pateikusiems paraiškas perleisti teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai 2026 m. – 80 procentų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
, 143 ,144
rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756
projektas) parengtas siekiant, kad žvejybos veikla padėtų kurti ilgalaikį aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį tvarumą, žuvų išteklių naudojimas duotų didesnę ekonominę ir socialinę naudą, sudaryti palankesnes sąlygas žuvų išteklių tyrimams, invazinių rūšių ir žuvų ligų, keliančių pavojų biologinei įvairovei, ekonomikai ir žmonių sveikatai, plitimo kontrolei, atkurti ir pagausinti natūralius žuvų išteklius. Pagrindiniai įstatymo projekto uždaviniai: saugoti žuvų išteklius apribojant verslinę žvejybą vidaus vandenyse, sudaryti sąlygas ūkio subjektams jų turimas perleidžiamąsias teises į žvejybos vidaus vandenyse kvotas už atlygį perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai ir atitinkamai sumažinti verslinės žvejybos limitus, sudaryti palankesnes sąlygas atlikti mokslinius ar veterinarinius tyrimus visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, taip pat privačiuose ežeruose ir upėse bei skatinti mėgėjišką žvejybą. Dar 2009 m. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atliktame moksliniame darbe „Žvejybos įrankių limitų, susietų su žvejybos įmonių skaičiaus mažėjimu, Kuršių mariose studija“ pabrėžta, kad „tik 20 ekonomiškai rentabilių žvejybos įmonių galėtų žvejoti Kuršių mariose, kadangi esant 30 arba
padidintas, o tai neįmanoma, kadangi jau dabar stebimi kai kurių rūšių pergaudymo požymiai.“ Šiuo metu Kuršių mariose žvejoja 46 įmonės, o žuvų ištekliai nėra padidėję.
žuvų populiacijų eksploatavimo intensyvumo įvertinimas ir rekomendacijos dėl verslinės žvejybos intensyvumo Baltijos jūros priekrantės vandenyse sureguliavimo“ išvadose teigiama, kad pastarųjų metų priekrantės vandenų būklė vertinant pagal žuvų rodiklius yra bloga, tačiau ji priklauso ir nuo žuvų išteklių būklės Kuršių mariose. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius ir kai kurių svarbių verslinių žuvų išteklių būklę, verslinės žvejybos intensyvumas ir žuvų išteklių eksploatavimas šiose akvatorijose turėtų būti mažinamas ne mažiau kaip trečdaliu (išskyrus grundalų žvejybą). Svarbiausia žvejybos intensyvumo mažinimo priemonė turėtų būti žvejybos įmonių pasitraukimas iš verslo kartu su laivais ir įrankiais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga rūpintis natūraliais gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Kaip savo 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, iš Konstitucijos 54 straipsnio valstybei kyla priedermė nustatyti tokį teisinį reguliavimą ir veikti taip, kad būtų apsaugota natūrali gamtinė aplinka, atskiri jos objektai, kad būtų užtikrintas racionalus gamtos išteklių naudojimas ir jų atkūrimas bei gausinimas.
Tam tikslui turi būti sukurta ir deramai funkcionuoti atitinkama valstybės institucijų sistema, valstybės biudžete turi būti numatytos lėšos, reikalingos apsaugoti natūralią gamtinę aplinką, atskirus jos objektus, užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą bei jų gausinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą rengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Aistė Gedvilienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu verslinę žvejybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras. Žuvininkystės įstatymo
gali būti leidžiama ne tik specializuotoji seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba bet ir kitų žuvų žvejyba gaudyklėmis, o didesniuose kaip
telkiniuose – visų žuvų rūšių verslinė žvejyba, visais nedraudžiamais žvejybos įrankiais. Nustatyta, kad ūkio subjektai jiems suteiktą žvejybos kvotą gali perleisti tik kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vandens telkinyje, nors Europos Parlamento ir Tarybos r eglamente (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos nėra nustatyta apribojimų kam ūkio subjektas gali perduoti jo turimą žvejybos kvotą. Verslinės žvejybos sąvokoje yra pateikta nuoroda į netekusius galios reglamentus.
Vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio nuostatomis tik akvakultūros tvenkinių ir uždarųjų akvakultūros sistemų žuvų ištekliai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių ar uždarųjų akvakultūros sistemų savininkams arba valdytojams. Vadovaujantis Mėgėjų žvejybos įstatymu, leidimas naudoti žvejybos plotą suteikia teisę jo turėtojui organizuoti mėgėjų žvejybą tame vandens telkinyje. Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnis žvejybos plotų naudotojams suteikia išskirtinę teisę gauti leidimą verslinei žvejybai be aukciono, neįgijus teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotos, nors jokių teisių, susijusių su versline žvejyba, leidime naudoti žvejybos plotą nenumatyta. Žuvininkystės įstatymo 3 straipsniu Aplinkos ministerijai pavesta formuoti vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo ir kontrolės politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus vidaus vandenyse. Žuvų išteklių tyrimų duomenys suteikia galimybę valstybės institucijoms nustatyti tinkamas žvejybos reglamentavimo ir kontrolės priemones, stebėti žuvų išteklių būklę, kad būtų palaikomas optimalus vandens telkinių produktyvumas ir išvengta neigiamų vandens ekosistemų pakitimų. Žuvininkystės įstatymo 20 straipsnio nuostatos suteikia teisę valstybinių vandens telkinių žvejybos plotų naudotojams ir privačių vandens telkinių savininkams neleisti atlikti žuvų išteklių tyrimų jų naudojamuose telkiniuose. Vadovaujantis Mėgėjų žvejybos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis žvejybos plotų naudotojams yra teikiama valstybės parama, skirta žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti. Dažniausiai paramai žvejybos plotų naudotojams valstybės lėšomis į jų naudojamus vandens telkinius įveisiami unguriai.
Tačiau nustatyti ungurių išteklių gausumą ar įvykdyti kitus įsipareigojimus, nustatytus Lietuvos nacionalinėje žuvininkystės 2022–2024 metų duomenų rinkimo programoje, parengtoje įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1004 ir kitų ES teisės aktų, nustatančių privalomų mokslinių tyrimų ir duomenų žuvininkystės sektoriuje sąrašą, be žvejybos ploto naudotojo rašytinio sutikimo nėra galimybių. Pagal Žuvininkystės įstatymo 22 straipsnio nuostatas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja vandens telkinių epizootinę būklę, o masiškai pasireiškus užkrečiamosioms žuvų ligoms atlieka diagnostinius tyrimus ir organizuoja gydymo ir profilaktikos darbus, tačiau, atsižvelgiant į Žuvininkystės įstatymo 20 straipsnio nuostatas, tik tuo atveju, jei epizootinės būklės tyrimui neprieštarauja žvejybos ploto naudotojas, tai patvirtindamas raštu. 2019 metais Gamtos tyrimų centras negalėjo atlikti žuvų išteklių mokslinių tyrimų septyniuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotus, nes negavo žvejybos plotų naudotojų sutikimo. 2020 metais neatsirado vykdytojo, kuris įgyvendintų ES paramos lėšomis finansuojamą projektą „ Jūros ir vidaus vandenų aplinkos būklės tyrimų ir vertinimų įsigijimas“, todėl kyla grėsmė, kad bus neįgyvendinti Bendrosios vandens politikos direktyvos, Jūrų strategijos pagrindų direktyvos reikalavimai. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo šalys įpareigotos atlikti išsamią invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo kelių analizę ir imtis veiksmų šių rūšių plitimui kontroliuoti. Žuvininkystės įstatymo 20 straipsnio nuostatos labai apsunkina invazinių rūšių plitimo stebėseną ir kontrolę.
Šios nuostatos trukdo įgyvendinti Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą ir spręsti biologinės įvairovės nykimo, invazinių rūšių, keliančių pavojų biologinei įvairovei, ekonomikai ir žmonių sveikatai, plitimo ir kitas aplinkosaugos problemas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma koreguoti sąvoką „p erleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą“ ją patikslinant pagal Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 pateiktą analogišką sąvoką. Patikslinus sąvoką ūkio subjektas turės galimybę perduoti turimą žvejybos kvotą ne tik kitam ūkio subjektui, bet ir už atlygį perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai (Aplinkos projektų valdymo agentūrai) . Siūloma patvirtinti verslinės žvejybos sąvoką, atsisakant nuorodos į netekusius galios reglamentus. Atsižvelgiant į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas į statymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnyje siūloma nustatyti verslinės žvejybos vidaus vandenų telkiniuose apribojimus, uždraudžiant verslinę žvejybą visuose vidaus vandenų telkiniuose, išskyrus specializuotąją stintų žvejybą, žvejybą Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba. Privačių ežerų savininkai turėtų galimybę pasirinkti ar organizuoti limituotą žvejybą, ar vykdyti verslinę žvejybą. Vadovaujantis Mėgėjų žvejybos įstatymu limituota žvejyba organizuojama tik privačiuose ežeruose ar upėse – privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose (tvenkiniuose, kūdrose) mėgėjų žvejybos leidimų kainas nustato šių telkinių savininkai, limituota žvejyba neorganizuojama.
Siekiant išsaugoti tautinį paveldą, tradicinius amatus, pagal įstatymo projektą vidaus vandenyse būtų galima ir žvejyba sertifikuota kaip tautinis paveldas arba įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą . Siekiant pagausinti sterkų ir kitų žuvų išteklius į statymo projekte numatyta galimybė Kuršių mariose žvejojančioms įmonėms pasitraukti iš verslo, gaunant išmoką . Ūkio subjektas, perleisdamas teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, privalėtų perleisti visą jam skirtą žvejybos kvotą. Teisė į žvejybos kvotą negalėtų būti suteikiama ar perleidžiama ne tik ūkio subjektams, kurie teisę į žvejybos kvotą perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, bet ir su šiais ūkio subjektais susijusiems ūkio subjektams. Išmoka, kurią gautų ūkio subjektas už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, būtų apskaičiuojama vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta metodika ir išmokama iš valstybės biudžeto lėšų, vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad verslinė žvejyba būtų reglamentuojama įvertinus žuvų išteklių tyrimų duomenis, tačiau aplinkos ministras privalėtų mažinti verslinės žvejybos limitą Kuršių mariose ne mažesne apimtimi nei žvejybos kvotos, kurias ūkio subjektai turėjo šio įstatymo nustatyta tvarka perleidę teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai . Lietuvoje jau yra pavyzdžių, kada verslinės žvejybos ribojimai vidaus vandenyse pasiteisino ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu.
bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris – apie 1,3–1,4 karto („Žuvų išteklių įvertinimas valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo planų 2017-2021 m. parengimas“ ir kitos mokslinių tyrimų ataskaitos). 1997-2019 m. vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, kad tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė biomasė mažėjo iki pat verslinės žvejybos sustabdymo Kauno mariose 2013 m. Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose žuvų biomasė šiame telkinyje išaugo daugiau nei 4 kartus, kuojų ištekliai per šį laikotarpį pagausėjo 10 kartų, ešerių – beveik 8 kartus, sterkų daugiau nei 2 kartus. Į statymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnyje siūloma panaikinti privilegiją žvejybos plotų naudotojams gauti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą be aukciono, neįgijus teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą ir žvejybos kvotos. Priėmus šiuos pakeitimus įstatymo nuostatos būtų suderintos su Mėgėjų žvejybos įstatyme nustatytomis žvejybos plotų naudotojų teisėmis, Konkurencijos įstatymo nuostatomis, atitiktų Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytą sistemiškumo principą. Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnyje numatyta, kad b e rašytinio žvejybos ploto naudotojo ar privataus ežero savininko sutikimo specialiosios žvejybos leidimai galėtų būti išduodami žvejybai mokslinių, veterinarinių tyrimų ar stebėsenos tikslais, arba ypatingos ekologinės situacijos atvejais. Apie specialiosios žvejybos datą ir laiką būtų informuojami vandens telkinių savininkai arba žvejybos ploto naudotojai. Išliktų prievolė gauti rašytinį sutikimą žvejojant žuvivaisos, biologinės melioracijos ar mokymo tikslais.
Priėmus šias įstatymo projekto nuostatas būtų sudarytos palankesnės sąlygos stebėti žuvų išteklių būklę, kontroliuoti invazinių rūšių ir ligų plitimą, išvengti žalos biologinei įvairovei, ekonomikai ir žmonių sveikatai, sumažėtų administracinė našta žvejybos plotų naudotojams, vandens telkinių savininkams , būtų sutaupyta tyrimus atliekančių institucijų, leidimus išduodančios institucijos laiko ir lėšų sąnaudų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo nuostatas į rinką kasmet nepatektų apie 50 tonų seliavų, ežerinių stintelių, ungurių ir nėgių. Jei Kuršių marių verslinės žvejybos įmonės aktyviai naudosis pasiūlyta galimybe jų turimas žvejybos kvotas už atlygį perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai ir iš verslo pasitrauks apie pusę Kuršių marių žvejybos įmonių versliniai sugavimai Kuršių mariose sumažės apie 500 tonų. Šias žuvis yra galimybė importuoti iš Lenkijos, Latvijos ir kitų ES valstybių. Kadangi Lietuva kasmet importuoja apie 130 tūkst. tonų žuvininkystės produktų, tai neturėtų didelės įtakos žuvininkystės produktų rinkai, eksporto-importo balansui. Iš žvejybos verslo pasitrauktų apie 100 fizinių asmenų. Daugelio vidaus vandenyse žvejojančių įmonių pajamos iš žvejybos verslo siekia vos kelis tūkstančius Eur. per metus, o darbo užmokestis darbuotojams dažnu atveju siekia pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, taigi, daroma prielaida, kad verslinė žvejyba nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tiek verslo įmonėms, tiek jose dirbantiems darbuotojams.
Žvejybos įmonės, perleidusios teises į žvejybos vidaus vandenyse kvotas aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai , gautų išmokas, kurios suteiktų joms galimybę perorientuoti veiklą į turizmo, mėgėjų žvejybos organizavimo ir kitas paslaugas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą, poveikio kriminogeninei situacijai nenumatoma. Sumažėtų administracinių pažeidimų susijusių su versline žvejyba, laimikio apskaita, mokesčiais. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projekte numatytas nuostatas būtų skatinami tradiciniai verslai, sudarytos sąlygos naujų verslų, susijusių su turizmu, plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams . 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą, turės būti keičiami šie teisės aktai:
Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. D1-267
„Dėl Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline
nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 7 d. įsakymas Nr.
D1-750 „Dėl Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. D1-331
„Dėl Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo“:
Priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą, turės būti patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl išmokų ūkio subjektams už perleidžiamas teises į žvejybos kvotą, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisė aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti reikės apie 5 mln.
Eur. valstybės biudžeto lėšų (apie 2-3 mln. Eur. kasmet 2023-2024 m.)
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Buvo remtasi anksčiau atliktais moksliniais tyrimais ir vertinimais. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „žvejybos teisės“,
„žuvininkystė“, „kvota“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Seimo narė Aistė Gedvilienė
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vartojamus terminus, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 15 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtyje žodis „perduoti“ keistinas žodžiu „perleisti“. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad aplinkos ministras
„mažina verslinės žvejybos limitus Kuršių mariose ne mažesne apimtimi nei
žvejybos kvotos, kurias ūkio subjektai turėjo šio įstatymo nustatyta tvarka perleidę teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios nustato, kad tokiu atveju, kai ūkio subjektas perleidžia teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, „atitinkamai mažinamas tam vandens telkiniui, kuriame žvejojo ūkio subjektas, nustatytas žvejybos limitas“. Taigi, iš šių projektų nuostatų lieka neaišku, ar projekte aptartu atveju verslinės žvejybos limitai mažinami tik Kuršių mariose, ar ir kituose vidaus vandenų telkiniuose. Projekto nuostatos tikslintinos. Be to, derinant įstatyme vartojamus terminus, šiose projekto nuostatose po žodžio „mažina“ brauktinas žodis „verslinės“. 3.
įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė žvejyba, ir žvejyba sertifikuota teisės aktų nustatyta tvarka kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kurčių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba“. Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šių projekto nuostatų pirmasis sakinys nėra aiškus, nes iš jo neaišku, kokių rūšių žuvų specializuotoji verslinė žvejyba būtų leidžiama vidaus vandenų telkiniuose. Iš projekto aiškinamojo rašto ir lyginamojo varianto nuostatų, darytina išvada, kad projektu siekiama vidaus vandenų telkiniuose leisti tik specializuotąją verslinę stintų žvejybą ir žvejybą, kuri teisės aktų nustatyta tvarka sertifikuota kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, jei vidaus vandenų telkiniuose leidžiama tik specializuotoji verslinė stintų žvejyba, o kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kurčių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, tai šios projekto nuostatos nėra aiškios dėl tarpusavio santykio su keičiamo įstatymo 141 straipsnio
nuostatomis, kurios reglamentuoja apribojimus suteikiant teisę į žvejybos kvotą ungurių upėse ir upeliuose verslinei žvejybai. Projekto nuostatos derintinos su minėtomis keičiamo įstatymo nuostatomis. 4.
siūloma panaikinti nuostatas, nustatančias, kad „Žvejybos ploto naudotojai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai ir kuriuose turi leidimą naudoti žvejybos plotą, gali tik gavę verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos limitai nustatomi ir leidimai verslinei žvejybai vidaus vandenyse žvejybos plotų naudotojams išduodami ne ilgesniam kaip leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpiui“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį l eidimai naudoti žvejybos plotą išduodami 10 metų. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų, nėra aišku, kokia tvarka, įsigaliojus įstatymui, žvejybos ploto naudotojai galėtų užsiimti versline žvejyba, kuriems dar tebegaliotų išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto 9 straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. 5. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 144 straipsnio 1 dalyje po žodžių „mažinamas tam“ įrašytinas žodis „vidaus“. 6. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 144 straipsnio 2 dalyje nėra aiškus formuluotės, kad ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą turi teisę „ aplinkos ministro nustatyta tvarka perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kitas projekto nuostatas (pvz., projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, projekto
straipsnio 11 dalį), ūkio subjektas teisę į žvejybos kvotą perleidžia minėtai įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka . Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kokio turinio tvarką, pagal kurią ūkio subjektai perleistų teisę į žvejybos kvotą, nustatytų aplinkos ministras. 7.
įstatymo 144 straipsnio 3 dalyje siū loma nustatyti, kad ,,išmoka, kurią gauna ūkio subjektas už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, apskaičiuojama aplinkos ministro patvirtinta metodika ir išmokama iš Valstybės biudžeto lėšų, vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas ūkio subjektams mokamų išmokų dydis. Esminės tokių išmokų dydžio nustatymo taisyklės, jų mokėjimo sąlygos ir panašiai turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Aplinkos ministro įsakyme įstatymo nuostatos galėtų būti detalizuojamos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 8. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad šį įstatymo projektą siekiama pateikti 2022 m. gruodžio 22 d. Seimo plenariniame posėdyje. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data yra reali. Siūlytina tikslinti įstatymo įsigaliojimo datą, atitinkamai tikslinant ir projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą įstatymo įsigaliojimo datą. 9. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Į statymo projektui įgyvendinti reikės apie 5 mln. Eur. valstybės biudžeto lėšų (apie 2-3 mln. Eur. kasmet 2023-2024 m.).“ Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 10.
projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija): 10.1. reikėtų atsisakyti projekto 2 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo; 10.2. projekto 6 straipsnyje, dėstant keičiamo įstatymo 144 straipsnį nauja redakcija, reikėtų nurodyti ir keičiamo 144 straipsnio pavadinimą; 10.3. projekto 9 straipsnio pavadinime vietoj žodžių
„įgyvendinimas ir taikymas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“ (ši pastaba
taikytina tik tuo atveju, jei pagal šios išvados 3 punktą projekto 9 straipsnis nebūtų papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą); 10.4. projekto 9 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šios straipsnio 2 dalį“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p.
165 , el. p. [email protected]
141 , 143 , 144
2023-05-15 Nr. XIVP-2334(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio
žodžiai „vidaus vandenų telkinyje“, o po žodžių „būklė tame“ įrašytinas žodis
„vidaus“. 2. Projekto 7 straipsniu keičiamo
įstatymo 144 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių
„mažinamas tam“ įrašytinas žodis „vidaus“. 3. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 144
straipsnio
nustatyti kuriam subjektui bei kokiu tikslu paraiška yra pateikiama. Galima tik numanyti, kad paraiškų pateikimas būtų reglamentuojamas aplinkos ministro nustatytoje tvarkoje. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, svarstytina, ar projekto
straipsnio 3 dalyje nereikėtų nurodyti kuriam subjektui teikiama paraiška turima omenyje bei kokiu tikslu ji yra teikiama. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punkte tikslintina formuluotė „nuo sprendimo skirti išmoką dienos“, po žodžio „išmoką“ įrašant žodį „priėmimo“. 5. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 144 straipsnio
teisę į žvejybos kvotą, išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau nėra aišku, iš kuriai valstybės institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų mokamos tokios išmokos bei institucija, kuri būtų įgaliota išmokas mokėti.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant, kad iš valstybės biudžeto lėšų mokama išmoka, kai perleidžiama teisė į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, taip pat nurodyti valstybės instituciją, kuri būtų įgaliota išmokėti išmokas iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų bei nurodyti subjektą, kurio nustatyta tvarka tokios išmokos būtų išmokamos. Be to, svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, šių projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad išmokos apskaičiavimui turėtų įtakos ne iš bet kokios rūšies žvejybos veiklos gautos pajamos, o tik pajamos gautos iš verslinės žvejybos veiklos, t. y. po skaičių ir žodžio „2018 – 2022 m. iš“ įrašytinas žodis „verslinės“. 6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „vandens telkinių savininkai“ įrašytina formuluotė „vidaus vandenų telkinių savininkai“. 7. Pagal projekto 10 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą išmokos už aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą pagal 2024 – 2025 metais pateiktas paraiškas būtų išmokama 100 procentų aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuotos išmokos, o pagal 2026 metais – 80 procentų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad pagal
nustatytas būtent 80 procentų aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuotos išmokos dydžio, o ne nustatyta kita procentinė išraiška.
Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis išmoka pagal 2026 metais pateiktas paraiškas yra mažinama. Tuo atveju, jeigu nėra esminių išmokos mokėjimo mažinimą pagrindžiančių aplinkybių, manytina, kad visos išmokos nepriklausomai nuo paraiškos pateikimo laikotarpio turėtų būti nustatytos vienodo dydžio. 8. Projekto 6 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL lietuvos respublikos Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 14(1), 14(3), 14(4),15, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-2334 2023-05-03
11. Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos viceministras Danas Augutis, Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, vyresn. patarėjas Vilmantas Graičiūnas, vyr. specialistas Povilas Paukštė, vyr. specialistas Giedrius Ladukas, Konkurencijos tarybos vyresn. patarėja Ieva Michalovaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Atsižvelgiant į kitose projekto nuostatose vartojamus terminus, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 15 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtyje žodis „perduoti“ keistinas žodžiu „perleisti“. Pritarti redakcinė
2022-12-202 Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad aplinkos ministras „mažina verslinės žvejybos limitus Kuršių mariose ne mažesne apimtimi nei žvejybos kvotos, kurias ūkio subjektai turėjo šio įstatymo nustatyta tvarka perleidę teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai“.
projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios nustato, kad tokiu atveju, kai ūkio subjektas perleidžia teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, „atitinkamai mažinamas tam vandens telkiniui, kuriame žvejojo ūkio subjektas, nustatytas žvejybos limitas“. Taigi, iš šių projektų nuostatų lieka neaišku, ar projekte aptartu atveju verslinės žvejybos limitai mažinami tik Kuršių mariose, ar ir kituose vidaus vandenų telkiniuose. Projekto nuostatos tikslintinos. Be to, derinant įstatyme vartojamus terminus, šiose projekto nuostatose po žodžio „mažina“ brauktinas žodis „verslinės“. Pritarti Pasiūlymas:
Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 d. paskutinį sakinį išdėstyti taip: „ V erslinės žvejybos limitai mažinami tokia apimtimi, kokios buvo žvejybos kvotos, į kurias ūkio subjektai perleido teisę aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka, arba didesne apimtimi, jei žuvų išteklių tyrimų duomenimis, šių išteklių būklė tame vandens telkinyje blogėja .“
2022-12-20 3,4 1,1 N Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė žvejyba, ir žvejyba sertifikuota teisės aktų nustatyta tvarka kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba“. Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šių projekto nuostatų pirmasis sakinys nėra aiškus, nes iš jo neaišku, kokių rūšių žuvų specializuotoji verslinė žvejyba būtų leidžiama vidaus vandenų telkiniuose. Iš projekto aiškinamojo rašto ir lyginamojo varianto nuostatų, darytina išvada, kad projektu siekiama vidaus vandenų telkiniuose leisti tik specializuotąją verslinę stintų žvejybą ir žvejybą, kuri teisės aktų nustatyta tvarka sertifikuota kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, jei vidaus vandenų telkiniuose leidžiama tik specializuotoji verslinė stintų žvejyba, o kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, tai šios projekto nuostatos nėra aiškios dėl tarpusavio santykio su keičiamo įstatymo141 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų nuostatomis, kurios reglamentuoja apribojimus suteikiant teisę į žvejybos kvotą ungurių upėse ir upeliuose verslinei žvejybai. Projekto nuostatos derintinos su minėtomis keičiamo įstatymo nuostatomis.
Pritarti Siekiant paskatinti ūkio subjektus pasinaudoti galimybe gauti išmokas už perleistas teises į žvejybos kvotas Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyti, kad iki 2026 m. vidaus vandenų telkiniuose leidžiama specializuotoji verslinė seliavų, stintų, upinių nėgių ir migruojančių ungurių žvejyba, ir papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu, kad nuo
stintų verslinė žvejyba, ir žvejyba sertifikuota teisės aktų nustatyta tvarka kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba.“ Kadangi, atsižvelgiant į nykstančius ungurių išteklius, nebenumatoma skirti naujų žvejybos limitų ungurių žvejybai, o nuo 2026 m. numatyta uždrausti migruojančių ungurių verslinę žvejybą atitinkamai reikia iš įstatymo išbraukti nuostatas, susijusias su kvotų šių žuvų žvejybai skyrimu. Pasiūlymas:141 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstant taip:
2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro visoms upėms nustatyto stintų ar ungurių žvejybos limito, išreikšto žvejybos vietų skaičiumi;
galios:
3) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo; 4.
2 Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma panaikinti nuostatas, nustatančias, kad „Žvejybos ploto naudotojai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai ir kuriuose turi leidimą naudoti žvejybos plotą, gali tik gavę verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos limitai nustatomi ir leidimai verslinei žvejybai vidaus vandenyse žvejybos plotų naudotojams išduodami ne ilgesniam kaip leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpiui“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį leidimai naudoti žvejybos plotą išduodami 10 metų. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų, nėra aišku, kokia tvarka, įsigaliojus įstatymui, žvejybos ploto naudotojai galėtų užsiimti versline žvejyba, kuriems dar tebegaliotų išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą . Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto 9 straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. Nepritarti Pagal Mėgėjų žvejybos įstatymą l eidimas naudoti žvejybos plotą suteikia teisę žvejybos ploto naudotojui organizuoti mėgėjų žvejybą ir nesuteikia jokių išskirtinių teisių susijusių su versline žvejyba. Daugumoje ežerų leidimų naudoti žvejybos plotą galiojimas baigiasi šiais metais.
Siūlytina, kad žvejybos ploto naudotojas įgytų teisę verslinei žvejybai tokiomis pat sąlygomis kaip kiti ūkio subjektai. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
144 straipsnio 1 dalyje po žodžių
„mažinamas tam“ įrašytinas žodis „vidaus“. Pritarti
144 straipsnio 2 dalyje nėra aiškus formuluotės, kad ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą turi teisę „aplinkos ministro nustatyta tvarka perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kitas projekto nuostatas (pvz., projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo141 straipsnio 11 dalį), ūkio subjektas teisę į žvejybos kvotą perleidžia minėtai įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kokio turinio tvarką, pagal kurią ūkio subjektai perleistų teisę į žvejybos kvotą, nustatytų aplinkos ministras. Pritarti Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą esmines teisių į žvejybos kvotas perleidimo sąlygas reglamentuoti įstatyme. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
144 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,išmoka, kurią gauna ūkio subjektas už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, apskaičiuojama aplinkos ministro patvirtinta metodika ir išmokama iš Valstybės biudžeto lėšų, vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas ūkio subjektams mokamų išmokų dydis. Esminės tokių išmokų dydžio nustatymo taisyklės, jų mokėjimo sąlygos ir panašiai turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Aplinkos ministro įsakyme įstatymo nuostatos galėtų būti detalizuojamos.
Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti Pasiūlymas:
67 straipsniu dėstomo Žuvininkystės įstatymo 144 straipsnį 5 dalimi: „
teisę į žvejybos kvotą, apskaičiuojama vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, įvertinus ūkio subjekto 2018–2022 m. iš žvejybos veiklos tame vidaus vandenų telkinyje, kuriame turėjo teisę žvejoti, gautas pajamas, ilgalaikį turtą, darbo vietas, nuostolius, susijusius su finansinių įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones, ir išmokama iš valstybės biudžeto lėšų. “
2022-12-209 Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad šį įstatymo projektą siekiama pateikti 2022 m. gruodžio 22 d. Seimo plenariniame posėdyje. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 9 straipsnio
įstatymo įsigaliojimo datą, atitinkamai tikslinant ir projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti Pasiūlymas: Nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą 2024 m. sausio 1 d. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-20 Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad
„Įstatymo projektui įgyvendinti reikės apie 5 mln. Eur. valstybės biudžeto
lėšų (apie 2-3 mln.
Eur. kasmet 2023-2024 m.).“ Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
išvada gauta
2022-12-20 2, 6,9 Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro
Nr. 1R-388 redakcija):
atsisakyti projekto 2 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo;
144 straipsnį nauja redakcija, reikėtų nurodyti ir keičiamo144 straipsnio pavadinimą;
žodžiai „ir įgyvendinimas“ (ši pastaba taikytina tik tuo atveju, jei pagal šios išvados 3 punktą projekto 9 straipsnis nebūtų papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą);
šios straipsnio 2 dalį“. Pritarti redakcinės
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“
3 Pagal Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, upinių nėgių, migruojančių ungurių ir seliavų verslinė žvejyba uždraudžiama.
Kadangi perleidžiamosios teisės į upinių nėgių, seliavų ir migruojančių ungurių žvejybos vidaus vandenyse kvotas yra paskirtos 2022–2026 metams, migruojančių ungurių žvejybos dalyje upelių kvotos paskirtos iki 2025 m. imtinai, siūlytume galimybę perleisti teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai suteikti ne tik žvejybą Kuršių mariose vykdantiems ūkio subjektams, bet visiems vidaus vandenyse verslinę žvejybą vykdžiusiems ūkio subjektams, jei, pagal Projekto nuostatas, jų vykdytą žvejybą numatoma uždrausti ar apriboti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: 3.“ Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras.
Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato įvertinus šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenis , patvirtintus ekspertų komisijos ir mažina verslinės žvejybos limitus vidaus vandenų telkiniuose ne mažesne apimtimi nei žvejybos kvotos, į kurias ūkio subjektai perleido teisę aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka.““ Motyvai dėl pakeitimo:
Aplinkos ministerija nustatydama žvejybos limitus ar kitas reglamentavimo priemones vadovaujasi tik jos pačios užsakytais moksliniais darbais ; moksliniai darbai yra užsakomi Aplinkos ministerijos iniciatyva, darbus vertina, priima juos apmoka taip pat Aplinkos ministerija, todėl kyla rizika dėl skaidrumo bei abejonės dėl išvadų ir rekomendacijų. Mokslinius tyrimus dėl Kuršių marių žuvų išteklių atlieka keletas mokslinių įstaigų ar atskirų mokslininkų ir dažnai pateikiamos skirtingos išvados ir rekomendacijos, todėl siūlome Įstatymu numatyti, kad tyrimų duomenys būtų patvirtinami nepriklausomų ekspertų komisijos išvadomis. Pritarti iš dalies Galimybę perleisti teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai suteikti ne tik žvejybą Kuršių mariose vykdantiems ūkio subjektams, bet visiems vidaus vandenyse verslinę žvejybą vykdžiusiems ūkio subjektams. Specializuotąją upinių nėgių, migruojančių ungurių ir seliavų verslinę žvejybą uždrausti nuo 2026 m. Vadovaujantis teisės aktais žuvų išteklių tyrimus gali vykdyti tik kompetentingi juridiniai (biologinio profilio mokslo ir studijų institucijos bei organizacijos) ar fiziniai (turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3 metų šio darbo patirtį) asmenys.
Skelbiant viešuosius konkursus dažnai keliami dar aukštesni kvalifikacijos reikalavimai. Siūlomos ekspertų komisijos sudėtyje būtų tie patys mokslininkai, kurie vykdo tyrimus. Išvada, kad žvejybos intensyvumą Kuršių mariose būtina mažinti mažiausiai trečdaliu pirmiausiai buvo pateikta ŽŪM užsakymu atliktų tyrimų ataskaitoje. 2. Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“ 2023-02-016 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 144 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti, kad išmokos, kurią gauna ūkio subjektas už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato aplinkos ministras. Siūlytume esmines teisių į žvejybos kvotas perleidimo sąlygas reglamentuoti įstatyme. Galimybę perleisti teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai siūlytume suteikti ūkio subjektams, kurie iki
valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisė į žvejybos kvotą suteikiama 5 kalendorinių metų laikotarpiui. Atsižvelgdami į tai, išmokas, kurias gautų ūkio subjektai už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, siūlytume skaičiuoti pagal 5 (penkių) metų turėtas žvejybos galimybes, bei tais metais iš žvejybos produktų gautas pajamas , kurie pasirenkami ne daugiau kaip iš paskutinių 8 (aštuonių) kalendorinių metų.
Jeigu ūkio subjektai turėjo teisę į žvejybos kvotas mažiau nei 8 (aštuonis) kalendorinius metus, išmokos skaičiuojamos pagal faktiškai turėtas žvejybos galimybes bei tais metais iš žvejybos produktų gautas pajamas įvertinant per 5 metus ūkio subjektų iš žvejybos veiklos gautas pajamas. “ Motyvai dėl pakeitimo:
siūloma skaičiuoti išmokas įvertinus 5 metų ūkio subjekto iš žvejybos veiklos gautas pajamas. Kadangi atliktas ir pristatytas žvejams mokslinis darbas numato kompensacijas pagal 5 metų gautas pajamas iš žvejybos produktų, todėl siūlome atsisakyti žodžio „įvertinus“, siūlome keisti „pagal“. 2. Atkreipiame dėmesį ir prašome atsižvelgti, kad laikotarpyje (2018, 2019, 2020, 2021, 2022 metai) už kuriuos planuojama išmoka, prisiskaičiuojami metai, kurie pilnai neatspinti žvejybos galimybių t.y.: * 2018 metais Aplinkos ministerija buvo išdavusi UAB „Minijos nafta“ 1,5 mėn. leidimus žvalgybiniams darbams Kuršių mariose, dėl ko buvo 1,5 mėn. apribota žvejyba ; * 2020- 2021 metais žvejybos verslas turėjo „Covid-19“ pandemijos sukeltus laikotarpius. Dėl šių , ne nuo ūkio subjektų priklausančių priežasčių , žvejybos veikla negalėjo būti vykdoma pilna apimtimi, todėl ūkio subjektams turi būti suteikiama teisė pasirinkti 5 veiklos metus iš paskutinių aštuonerių, einančių prieš 2023 metus (kuomet įvesti esminiai apribojimai ). 3. Taip pat pastebime, kad pateikta Projekte sąvoka „ žvejybos veiklos pajamos „ neatspindi ūkio subjektų pajamų, kurios yra gaunamos iš žvejybos produktų, nes pagal Reglamentą (EB) Nr.
1224/2009 4 straipsnio 1 dalį apibrėžiama sekančiai: „Žvejybos veikla “
Siūlome sąvokose apskaičiuojant pajamas naudoti sąvoką „ iš žvejybos produktų gautas pajamas“, nes šis terminas apims ne tik iš žvejybos veiklos gautas pajamas, bet ir iš žvejybos produktų perdirbimo gautas pajamas ( perdirbimas krante ). Šis terminas apibrėžtas 2000 m. birželio 27 d. Nr. VIII-1756 Žuvininkystės įstatymo (Galiojanti suvestinė redakcija:2021-11-01) 2 straipsnio sąvokose sekančiai: „
Pagal Projektą išmokas siūloma skaičiuoti žvejams palankia metodika, pagal 2018–2022
veiklos turėtas pajamas, neįtraukiant 2023 m. ar vėlesnių metų, kai Kuršių mariose žvejybos limitai sumažinti trečdaliu. Pagal Valstybės pagalbos gaires https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52023XC0323(01)&from=EN Pagalba laikoma proporcinga, jei vienai pagalbą gaunančiai įmonei teikiamos pagalbos suma neviršija mažiausios sumos, būtinos veiklai, kuriai skiriama pagalba, vykdyti . Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patvirtinamos dokumentais, kurie turėtų būti aiškūs, tikslūs ir naujausi . Pagalba negali būti subsidijuojamos veiklos išlaidos, kurias įmonė būtų patyrusi bet kuriuo atveju, ir negali būti kompensuojama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika. Teisė į žvejybos kvotą suteikiama 5 kalendorinių metų laikotarpiui.
Pajamos, kurias potencialiai galėtų gauti įmonė jei žvejotų 5 metus ateityje, greičiausiai bus panašios į paskutinių 5 metų, o ne 8 pasirinktinai geriausių metų. Įmonei, pasitraukusiai iš žvejybos veiklos nebus ribojama teisė užsiimti žuvų perdirbimu krante, todėl veiklos, kurią ūkio subjektas gali tęsti, kompensavimas būtų perteklinis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-03-292 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 141, 143, 144, 15, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2334 (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti Seimui tobulinti jį pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, pagal Projekto nuostatas, galimybė pasitraukti iš verslo gaunant išmoką bus sudaryta tik Kuršių mariose žvejojančioms įmonėms . Pagal Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, upinių nėgių, migruojančių ungurių ir seliavų verslinė žvejyba uždraudžiama.
Kadangi perleidžiamosios teisės į upinių nėgių, seliavų ir migruojančių ungurių žvejybos vidaus vandenyse kvotas yra paskirtos 2022–2026 metams, migruojančių ungurių žvejybos kvotos dalyje upelių paskirtos iki 2025 m. imtinai, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad „
<...>
valstybė, keisdama ūkinės veiklos santykių teisinį reguliavimą, gali keisti ir ūkinės veiklos sąlygas ar apskritai nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tam tikra ūkinė veikla turi būti nutraukta, tačiau keisdama ūkinės veiklos sąlygas ar nutraukdama tam tikrą ūkinę veiklą valstybė turi paisyti inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisėtų lūkesčių apsaugos principo, suponuojančio ir įgytų teisių apsaugą. Konstatuota ir tai, kad jeigu ūkio subjektas pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus įgijo teisę užsiimti tam tikra ūkine veikla ir šią teisę įgyvendino, keičiant tokios ūkinės veiklos teisinį reguliavimą taip, kad yra pabloginamos šios ūkinės veiklos sąlygos arba ši ūkinė veikla apskritai nutraukiama, atsižvelgiant į tai, dėl ko minėtos ūkinės veiklos teisinis reguliavimas yra keičiamas ir kokiu mastu jis yra keičiamas, taip pat atsižvelgiant į kitas reikšmės turinčias aplinkybes, valstybei gali atsirasti pareiga atlyginti (kompensuoti) ūkio subjektams ir kitiems asmenims praradimus, jų patirtus dėl minėto teisinio reguliavimo pakeitimo“, siūlome Projekte numatyti galimybę gauti kompensacijas vidaus vandenyse verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams, kuriems, pagal Projekto nuostatas, jų vykdomą žvejybą numatoma uždrausti.
Projekto 2 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad aplinkos ministras mažina verslinės žvejybos limitus Kuršių mariose ne mažesne apimtimi nei žvejybos kvotos, kurias ūkio subjektai turėjo šio įstatymo nustatyta tvarka perleidę teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, taigi manytina, kad žvejybos limitai gali būti mažinami ir didesne apimtimi nei perleistų žvejybos kvotų dydis. Laikydamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto teisėkūros aiškumo principo, siūlome aiškiau apibrėžti, kaip bus nustatomas verslinės žvejybos limitas priėmus Projektą, ir Projekto 2 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones
nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, – žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras.
Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato, įvertinus šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenis. Kuršių mariose verslinės žvejybos limitai mažinami tokia apimtimi, kokios buvo žvejybos kvotos, į kurias ūkio subjektai perleido teisę aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka, arba didesne apimtimi, jei, žuvų išteklių tyrimų duomenimis, žuvų išteklių būklė šiame vandens telkinyje blogėja .“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Galimybę perleisti teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai suteikti ne tik žvejybą Kuršių mariose vykdantiems ūkio subjektams, bet visiems vidaus vandenyse verslinę žvejybą vykdžiusiems ūkio subjektams. Specializuotąją upinių nėgių, migruojančių ungurių ir seliavų verslinę žvejybą uždrausti nuo 2026 m. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras. Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato tik remdamasis įvertinęs šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis duomenis.
V erslinės žvejybos limitai mažinami tokia apimtimi, kokios buvo žvejybos kvotos, į kurias ūkio subjektai perleido teisę aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka, arba didesne apimtimi, jei, žuvų išteklių tyrimų duomenimis, šių išteklių būklė tame vandens telkinyje blogėja. “
3 Atsižvelgdami į Projektu siūlomus keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pakeitimus, siūlome pripažinti netekusia galios keičiamo Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 42 dalį, kurioje apibrėžiama sąvoka „žuvų gaudyklė“, kadangi pagal Projektą pakeistame įstatyme ši sąvoka nebūtų vartojama. Pritarti
2023-03-29 3,41 N Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kokių rūšių žuvų specializuotoji verslinė žvejyba būtų leidžiama vidaus vandenų telkiniuose. Sprendžiant iš Projekto aiškinamojo rašto ir lyginamojo varianto nuostatų, Projektu siekiama vidaus vandenų telkiniuose leisti specializuotąją verslinę stintų žvejybą, uždrausti ungurių, seliavų ir upinių nėgių verslinę žvejybą. Atsižvelgdami į tai, kad yra pateiktos mokslinių tyrimų išvados, kuriose siūloma išlaikyti buvusį upinių nėgių verslinės žvejybos intensyvumą, siūlome tokios žvejybos nedrausti ir patikslinti Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį numatant, kad vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji stintų ir upinių nėgių verslinė žvejyba.
Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
1Valstybiniuose V v idaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba , sertifikuota kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą žuvų gaudyklėmis . Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose , polderiuose , vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba .“ (galiotų iki 2026 m.)
2Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Valstybiniuose V v idaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba , sertifikuota kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą žuvų gaudyklėmis . Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose , polderiuose , vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba .“ (įsigaliotų nuo 2026 m.) Atitinkamai pakeisti straipsnių numeraciją. 4.
4 Pagal Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatyta uždrausti migruojančių ungurių verslinę žvejybą, todėl siūlome keičiamo Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje išbraukti nuostatas, susijusias su specializuotosios ungurių žvejybos kvotomis, – 2 punkte išbraukti žodžius „ar ungurių“, o 3 punktą pripažinti netekusiu galios. Šio punkto nuostatos jau nebeaktualios nuo 2018 m. Projekto tikslai bus pasiekti mažinant limitus perleistų aplinkos ministro įgaliotajai biudžetinei įstaigai kvotų dydžiu, tad absoliutus reikalavimas „visam laikui“ nebeužsiimti konkrečia ūkine veikla (žvejyba) galimai nederėtų su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama ūkinės veiklos laisve. Pagal Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 3 dalies nuostatas, be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tik 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams, todėl manome, kad netikslinga ūkio subjektams, teisę į žvejybos kvotą perleidusiems aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, ir su šiais ūkio subjektais susijusiems ūkio subjektams drausti aukciono būdu įsigyti teisę į žvejybos kvotą. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projekto 4 straipsniu keičiamos Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 11 dalies nekeisti. Pritarti iš dalies Argumentai:
Išbraukti nuostatas, susijusias su specializuotosios ungurių žvejybos kvotomis. Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 11 dalyje tikslinga palikti nuostatą, kad teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ne tik ūkio subjektams, kurie pasinaudoję ES parama perorientavo žvejybos laivą į kitą nei žvejyba veiklą, bet ir tiems ūkio subjektams, kurie teisę į žvejybos kvotą perleis aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. Pasiūlymas:
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 11.
Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą negu žvejybos veiklą , ir su jais susijusiems ūkio subjektams. ar teisę į žvejybos kvotą šio įstatymo nustatyta tvarka perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ir su šiais ūkio subjektais susijusiems ūkio subjektams. “
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad išmokos, kurią gauna ūkio subjektas už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato aplinkos ministras. Siūlome esmines teisių į žvejybos kvotas perleidimo ir kompensacijų už ūkinės veiklos nutraukimą apskaičiavimo sąlygas reglamentuoti keičiamame Žuvininkystės įstatyme, papildant Projekto 6 straipsniu dėstomo Žuvininkystės įstatymo 144 straipsnį 5 dalimi. Vadovaujantis keičiamo Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t eisė į žvejybos kvotą suteikiama 5 kalendoriniams metams. Atsižvelgdami į tai, išmokas, kurias gautų ūkio subjektai už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, siūlome skaičiuoti įvertinant per 5 metus ūkio subjektų iš žvejybos veiklos gautas pajamas, ūkio subjektui suteiktos teisės į žvejybos kvotą likusį laikotarpį, šiam laikotarpiui suteiktas žvejybos kvotas. Projekto 6 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 144 straipsnio 2 ir 3 dalis siūlome išdėstyti taip: „ 2.
Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui arba, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, aplinkos ministro nustatyta tvarka – aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. 3. Teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro nustatyta tvarka gali perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai ūkio subjektai, paraiškos pateikimo dieną turintys teisę į žvejybos kvotą Kuršių mariose ir prisiimantys šiuos įsipareigojimus:
1) nuo paraiškos pateikimo dienos neperleisti teisės į žvejybos kvotą arba jos dalies kitiems ūkio subjektams;
2) nuo sprendimo skirti išmoką dienos nutraukti verslinę žvejybą.“ Projekto 6 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 144 straipsnį siūlome papildyti 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
subjektas už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, ir kompensacija, kurią gauna ūkio subjektas už ūkinės veiklos nutraukimą uždraudus verslinę žvejybą, apskaičiuojamos vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, įvertinus ūkio subjekto 2018–2022 m. tame vidaus vandenų telkinyje, kuriame turėjo teisę į žvejybą, iš žvejybos veiklos turėtas pajamas, ilgalaikį turtą, darbo vietas, nuostolius, susijusius su finansinių įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones, suteiktos teisės į žvejybos kvotą likusį laikotarpį, šiam laikotarpiui suteiktas žvejybos kvotas, ir išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
įstatymo projekto67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro nustatyta tvarka gali perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai ūkio subjektai, paraiškos pateikimo dieną turintys teisę į žvejybos kvotą Kuršių mariose tame vidaus vandenų telkinyje ir prisiimantys šiuos įsipareigojimus:
1) nuo paraiškos pateikimo dienos neperleisti teisės į žvejybos kvotą arba jos dalies kitiems ūkio subjektams;
2) nuo sprendimo skirti išmoką dienos nutraukti verslinę žvejybą.“ Argumentai: Siūloma išmokas skaičiuoti įstatyme nustatytam teisės į žvejybos kvotą suteikimo laikotarpiui
Vyriausybės pasiūlytoje 5 dalies redakcijoje siūloma išbraukti žodžius „ suteiktos teisės į žvejybos kvotą likusį laikotarpį, šiam laikotarpiui suteiktas žvejybos kvotas , “ Pasiūlymas:
67 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: ‚5. Išmoka, kurią gauna ūkio subjektas už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, apskaičiuojama vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, įvertinus ūkio subjekto 2018–2022 m. tame vidaus vandenų telkinyje, kuriame turėjo teisę į žvejybą, iš žvejybos veiklos turėtas pajamas, ilgalaikį turtą, darbo vietas, nuostolius, susijusius su finansinių įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones ir išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. “
2023-03-2910 Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja
biudžeto lėšos išmokoms, kurias gautų ūkio subjektai už aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai perleistas teises į žvejybos kvotą (Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad išmokoms už perleistas teises į žvejybos Kuršių mariose kvotą reikės apie 5 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, papildomai išmokoms teisę žvejoti upines nėges, seliavas ir migruojančius ungurius turėjusiems asmenims preliminariai reikėtų dar apie 1 mln. Eur) , siūlome nustatyti Projekto įsigaliojimo datą, ne ankstesnę kaip 2024 m. sausio 1 d., ir atitinkamai patikslinti Projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Siūlomos Projekto
Žuvininkystės įstatymo 144 straipsnio 5 dalyje nustatytos esminės teisių į žvejybos kvotas perleidimo sąlygos ir kompensacijų už ūkinės veiklos nutraukimą uždraudus verslinę žvejybą mokėjimo sąlygos atitiktų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus valstybės pagalbos kriterijus, todėl būtų laikytinos valstybės pagalba. Kai ūkio subjektui teikiama parama atitinka valstybės pagalbos kriterijus, apie tai būtina iš anksto informuoti Europos Komisiją, kaip to reikalauja Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatos, pateikiant pranešimą apie numatomą teikti valstybės pagalbą. Pažymėtina, kad pagalbos priemonės negali būti pradėtos įgyvendinti, iki bus gautas Europos Komisijos pritarimas, todėl Projekto 9 straipsnį siūlome papildyti 3 dalimi:
„3. Ūkio subjektai jiems suteiktą teisę į
žvejybos kvotą gali perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, išmokos ūkio subjektams už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą ir kompensacijos už ūkinės veiklos nutraukimą uždraudus verslinę žvejybą gali būti mokamos tik gavus Europos Komisijos patvirtinimą, kad išmokų už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą ir kompensacijų už ūkinės veiklos nutraukimą priemonės suderinamos su ES vidaus rinka.“ Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus 4 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3.
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus 4 straipsnį, įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2025 m. gruodžio 31 d. – šio įstatymo 4 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4 . Ūkio subjektai jiems suteiktą teisę į žvejybos kvotą gali perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, išmokos ūkio subjektams už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą gali būti mokamos tik gavus Europos Komisijos patvirtinimą, kad išmokų už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą priemonės suderinamos su ES vidaus rinka. 5. Gavus Europos Komisijos patvirtinimą, išmokos už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai mokamos 2024–2026 m. Ūkio subjektams, pateikusiems paraiškas perleisti teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai 2024–2025 m., išmokama 100 procentų aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuotos išmokos sumos, pateikusiems paraiškas perleisti teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai 2026 m. – 80 procentų. “
2023-03-274 Argumentai: Siekiant išsaugoti nykstančius žuvų išteklius vidaus vandenų telkiniuose, o ypač pereikvotose Kuršių mariose (gamtininkų ataskaitose pažymima, kad Kuršių mariose žuvų išteklių būklė yra itin bloga), siūloma juose leisti tik stintų verslinę žvejybą. Tautinio paveldo tikslais verslinės žvejybos siūloma atsisakyti dėl atveriamos erdvės galimam piktnaudžiavimui. Prisidengiant tautiniu paveldu, verslinė žvejyba vidaus vandenų telkiniuose ir toliau vyktų, o tai nepadėtų atkurti žuvų išteklių Lietuvos vidaus vandenų telkiniuose ir neturėtų teigiamo efekto Kuršių marių žuvų išteklių atsikūrimui. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė stintų žvejyba . , ir žvejyba sertifikuota teisės aktų nustatyta tvarka kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba.“ Nepritarti Argumentai:
Projekte numatyta, kad žvejyba privalo būti sertifikuota teisės aktų nustatyta tvarka kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, todėl erdvės galimam piktnaudžiavimui nėra. Šiuo metu į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyta tik ežerinių stintų žvejyba Lūšių ir Baltųjų Lakajų ežeruose ir bumbinamoji stintų žvejyba Kuršių mariose. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 14(1), 14(3), 14(4),15, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2334(2), jo lyginamąjį variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2023-05-036 Pasiūlymas:
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „143 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimas
Teisę į žvejybos kvotos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje.
Verslinės žvejybos ribojimo atveju, kai draudžiama tam tikrų žuvų rūšių verslinė žvejyba ar žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas iš dalies;
2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Prieš sustabdant sustabdydama teisės į žvejybos kvotą galiojimą, žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 darbo dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;
3) ūkio subjektas aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė duomenų arba pateikė neteisingus duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;
4) ūkio subjektas padarė:
šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus pažeidimą per 2 metus
du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas 2 mėnesiams;
tris šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas vieniems metams. 2.
verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas:
1) atšaukiamas verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje;
2) ūkio subjektas per 5 darbo dienas nuo teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo skyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Šis terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsiamas, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų;
3) ūkio subjektas pateikė trūkstamus arba tikslius duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;
4) pasibaigė nustatytas teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo už šiurkščius pažeidimus laikotarpis. 3. Panaikinus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) nustatoma, kad ūkio subjektas, suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis jis buvo neteisingai įvertintas;
3) ūkio subjektas padarė penkis ir daugiau du šiurkščių šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų pažeidimus per2 metus, neįskaičiuojant teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo laikotarpių;
4) ūkio subjektas neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti per šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą laikotarpį;
teisę į žvejybos kvotą šio įstatymo nustatyta tvarka perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. 4.
žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų,
perleista teisė į žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų, ir su juo susijusiems ūkio subjektams teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama. 5. Teisės į žvejybos kvotą galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“
8Balsavimo rezultatai:
už – 6, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 14(1), 14(3), 14(4),15, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2334(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė