2022-12-07 Nr. XIVP-2314 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 1 punktas po žodžių
„visų balsų“ pildytinas žodžiais „visuotiniame akcininkų susirinkime“. Taip pat
atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektai gali turėti ir kitą nei akcinė bendrovė teisinę formą. Pastebėtina, kad kituose tos pačios straipsnio dalies punktuose dar yra nustatomas dalių ir pajų kiekio kriterijus. Jeigu punktas būtų papildytas nuostata dėl dalių ir pajų, tai po žodžių „visų balsų“ įrašytini žodžiai „ūkio subjekto dalyvių susirinkime“. 2. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 2 punkte vartojamos sąvokos „bendrai valdomi“ ir „bendras administracinis padalinys“ nėra savaime aiškios, todėl projektas tikslintinas. Pavyzdžiui, nustatant (kaip tai nustatyta Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB, į kurią pateikiama nuoroda projekto
Nr. 1227/2011 12 straipsnio 1 dalyje), jog tai tokie „ūkio subjektai, kurie kartu valdomi su nagrinėjamu ūkio subjektu sudarytos sutarties arba šių ūkio subjektų steigimo sutarties ar įstatų pagrindu arba kurių stebėtojų taryboje <...>“. 3. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 3, 4, 5 punktuose vartojamų formuluočių „išimtinės teisės į 1/3 ar daugiau balsų“, „išimtinės teisės, suteikiančios teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime“ turinys neaiškus, kiek tai susiję su teisių balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime kvalifikaciniu požymiu „išimtinės“. Pastebėtina, kad juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose teisė balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime nėra vadinama išimtine teise. 4.
žodžių „visų balsų“ įrašytini žodžiai „ūkio subjekto dalyvių susirinkime“. 5. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 5 punkte nuorodos
„1-4 punktuose“ tikslintinos į nuorodas „šios dalies 1-4 punktuose“. 6. Projekto 3 straipsnyje, atsižvelgiant į teisės
technikos taisykles, vietoje žodžių „Vyriausybės kompetencija:“ siūlytina rašyti žodį „Vyriausybė:“, o šio straipsnio punktuose atitinkamai vietoje veiksmažodžių „tvirtinti‘, „vykdyti“ rašyti veiksmažodžius „tvirtina“, „vykdo“. Atitinkamai taisytini ir projekto 4, 6 ir 7 straipsniai. 7. Projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija bendradarbiauja su lėšų administratoriumi dėl apmokestinamųjų vienetų pateiktų metinių pelno mokesčio deklaracijų duomenų, reikalingų solidarumo įnašui apskaičiuoti, teikimo ir vykdo kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas. Tuo atveju, jei Valstybinės mokesčių inspekcijos bendradarbiavimas su lėšų administratoriumi iš esmės reikš tik atitinkamų duomenų teikimą, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai ir suformuluoti, pavyzdžiui, „Valstybinė mokesčių inspekcija teikia lėšų administratoriui <...>“. Tuo atveju, jeigu aptariamas bendradarbiavimas reikš ne tik atitinkamų duomenų teikimą, projekte turėtų būti nustatyti konkretūs Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliojimai. 8. Projekto 7 straipsnio 1 punktas skaidytinas į du punktus: 1) rengia paklausos piko valandomis sumažinimo aukciono organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą ir teikia jį Tarybai tvirtinti; 2) Vyriausybės sprendimu organizuoja ir vykdo paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną. 9. Projekto 8 straipsnio 2 dalies formuluotė „skelbdamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją, teikia paaiškinimą dėl elektrifikavimo įtakos bendram suvartojamos elektros energijos kiekiui“ neaiški.
Jeigu turima omenyje, kad paaiškinimas teikiamas kartu su šio straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija, tai vietoje žodžio
„teikia“ įrašytini žodžiai „kartu paskelbia“. Jeigu turima omenyje, kad
paaiškinimas teikiamas konkrečiam subjektui, tai tas subjektas turi būti įvardintas įstatyme. 10. Projekto 8 straipsnio 3 dalis tobulintina, atsižvelgus į tai, kad paprastai pareigos yra vykdomos, o ne įgyvendinamos. 11. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad už suvartojamos elektros energijos kiekio sumažinimo įgyvendinimą pagal savo kompetenciją kartu atsako Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba, elektros energetikos įmonės ir elektros energijos vartotojai. Atsižvelgus į projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 1 dalies sąraše taip pat neturėtų būti įrašytas ir lėšų administratorius. 12. Projekto 10 straipsnio 3 dalies formuluotė „įskaitant paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną ir jo organizavimo sąlygas“ derintina su projekto 7 straipsnio nuostatomis. Siūlytina vietoje nurodytos formuluotės įrašyti „įskaitant sprendimą dėl paklausos piko valandomis sumažinimo aukciono organizavimo ir vykdymo“. Tačiau jeigu norima nustatyti, kad Vyriausybė nustato aukciono organizavimo sąlygas, reikėtų atitinkamai taisyti projekto 7 straipsnio nuostatas. 13. Projekto 10 straipsnio 3 dalies formuluotė „Reglamento (ES) 2022/1854 5 straipsnyje ir (ar) Reglamento (ES) 2022/1854 17 straipsnyje“ tikslintina ją išdėstant taip: „Reglamento (ES) 2022/1854 5 ir (ar) 17 straipsnyje“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 4 daliai. 14.
tobulintinos:
sprendimą“ išbrauktini, nes tai jau nustatyta projekto 7 straipsnyje, o kita analizuojamo straipsnio pirmojo sakinio dalis, atsižvelgus į tai, kad įstatyme turi būti tik norminio pobūdžio nuostatos, dėstytina taip: „Lėšų administratorius, organizuodamas ir vykdydamas paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną, turi užtikrinti prie perdavimo tinklų ir skirstomųjų tinklų prijungtų elektros energijos vartotojų, kai yra galimybė nustatyti šių vartotojų elektros energijos paklausą ir jos sumažėjimą atskiromis piko valandomis ir kai šie vartotojai gali pasiūlyti mažiausiai 100 kW paklausos sumažėjimą per valandą, galimybę dalyvauti šiame aukcione.“
nuostata „Paklausos piko valandomis sumažinimo aukcionas organizuojamas ir vykdomas lėšų administratoriaus parengta tvarka, kurią tvirtina Taryba“ išbrauktina, kaip perteklinė (ji dėstoma projekto 7 straipsnyje). 15. Projekto 10 straipsnio 5 dalies nuostatos tobulintinos, patikslinant, kokios informavimo priemonės, kurias kartu vykdo lėšų administratorius, perdavimo sistemos operatorius ir skirstomųjų tinkų operatorius turimos omenyje: ar bendro suvartojamos elektros energijos kiekio mažinimo priemonės, nurodytos Reglamento (ES) 2022/1854 preambulės 19 punkte – nacionalinės informuotumo didinimo kampanijos, tikslinės informacijos apie prognozuojamą padėtį elektros energijos sistemoje skelbimas ar kokios kitos. Be to, jeigu Energetikos ministerija atsako už informavimo priemonių organizavimą ir (ar) koordinavimą, lieka neaišku, kas tas priemones organizuoja ir (ar) koordinuoja. 16. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytina atsisakyti nuostatos, prasidedančios žodžiu
„skaičiuojamą“. Pastebėtina, kad perviršio skaičiavimo tvarka nustatoma kitose
analizuojamo straipsnio dalyse, o pajamų perviršio sąvoka yra apibrėžta Reglamento 2 straipsnio 9 punkte. 17.
dalies nuostata iki dvitaškio (Taryba, nustatydama <...> skaičiavimą) derintina su 11 straipsnio 2 dalies nuostata (Taryba nustato pajamų perviršio nustatymo ir skaičiavimo metodiką). 18. Projekto 11 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostata būtų aiškesnė, jeigu joje vietoje formuluotės „pagamintą elektros energijos gamybos įrenginiuose, kuriuose naudojami“ būtų įrašyta formuluotė „pagamintą hibridinėse elektrinėse, kuriose elektros energijai gaminti naudojami“. 19. Neaišku, kodėl projekto 12 straipsnio 3 dalyje nustatoma Tarybos teisė, o ne pareiga teikti lėšų administratoriui informaciją, reikalingą jo projektu teikiamame įstatyme numatytoms pareigoms vykdyti. 20. Siekiant aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo siūlytina į projekto 12 straipsnio 5 dalies pradžią perkelti šio straipsnio 8 dalies pirmąjį sakinį „Taryba kontroliuoja perviršio mokėjimo subjektų apskaičiuoto pajamų perviršio dydžio teisingumą ir pagrįstumą.“ (įrašant jį prieš pirmąjį 12 straipsnio 5 dalies sakinį). 21. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžio
„sudaro“ įrašytini žodžiai „turi sudaryti“. 22. Projekto 15 straipsnio 4 dalyje ir 16 straipsnio 2
ir 3 dalyse išbrauktini pertekliniai žodžiai „Vyriausybės tvirtinamo“, nes projekto 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Vyriausybė tvirtina Lėšų, surinktų įgyvendinant Reglamentą (ES) 2022/1854, administravimo, taip pat šio reglamento įgyvendinimo priemonių ir jų finansavimo tvarkos aprašą. 23.
dalies aprašomojo pobūdžio nuostata „t. y. būtų tikslingai naudojamos galutiniams elektros energijos vartotojams remti skirtoms priemonėms, kuriomis švelninamas didelių elektros energijos kainų poveikis tiems vartotojams, finansuoti, įskaitant finansuojamas iš biudžeto lėšų, pagal Energetikos įstatymo 19²ir (ar) 19³ straipsnį vykdomoms priemonėms padengti ar biudžeto skolai, atsiradusiai dėl šių priemonių, sumažinti“ taisytina, atsižvelgus į tai, kad pagal teisės technikos reikalavimus įstatyme turi būti ne aprašomojo, bet norminio pobūdžio nuostatos. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
2022-12-14 Nr. XIVP-2314(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2022-12-09
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministė Inga Žilienė, Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės vyresnioji patarėja Elena Mačiulaitytė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius, Finansų ministerijos Mokesčių departamento vyresnioji patarėja Audronė Misiūnaitė, UAB „Baltpool“ atstovė Eglė Jučienė, Lobistų kontoros Vento Nuovo atstovas Šarūnas Frolenko, Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva" Teisės departamento vyriausiasis teisininkas veiklos reglamentavimo priežiūrai Kęstutis Starkus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 1 punktas po žodžių „visų balsų“ pildytinas žodžiais „visuotiniame akcininkų susirinkime“.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektai gali turėti ir kitą nei akcinė bendrovė teisinę formą. Pastebėtina, kad kituose tos pačios straipsnio dalies punktuose dar yra nustatomas dalių ir pajų kiekio kriterijus. Jeigu punktas būtų papildytas nuostata dėl dalių ir pajų, tai po žodžių „visų balsų“ įrašytini žodžiai „ūkio subjekto dalyvių susirinkime“. Pritarti
departamento pastabos Nr. 5
kanceliarijos Teisės departamentas,
32
straipsnio 3 dalies 2 punkte vartojamos sąvokos „bendrai valdomi“ ir „bendras administracinis padalinys“ nėra savaime aiškios, todėl projektas tikslintinas. Pavyzdžiui, nustatant (kaip tai nustatyta Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB, į kurią pateikiama nuoroda projekto 2 straipsnio 4 dalyje nurodyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011
su nagrinėjamu ūkio subjektu sudarytos sutarties arba šių ūkio subjektų steigimo sutarties ar įstatų pagrindu arba kurių stebėtojų taryboje <...>“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
punktuose vartojamų formuluočių „išimtinės teisės į 1/3 ar daugiau balsų“,
„išimtinės teisės, suteikiančios teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių
susirinkime“ turinys neaiškus, kiek tai susiję su teisių balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime kvalifikaciniu požymiu „išimtinės“. Pastebėtina, kad juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose teisė balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime nėra vadinama išimtine teise. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 4.
Projekto 2 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose po žodžių „visų balsų“ įrašytini žodžiai „ūkio subjekto dalyvių susirinkime“. Pritarti
departamento pastabos Nr. 5
kanceliarijos Teisės departamentas,
35
nuorodos „1-4 punktuose“ tikslintinos į nuorodas „šios dalies 1-4 punktuose“. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas Nr. 1-5 siūloma 2 straipsnio 3 dalį dėstyti taip:
daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų laikomi vienu ūkio subjektu, apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję asmenys yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
1) ūkio subjektai, kuriuose kaip ir nagrinėjamame ūkio subjekte tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų kurių, kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto, 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/3 ar daugiau visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turi tas fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį valdomi sudarytos sutarties arba šių ūkio subjektų steigimo sutarties ar įstatų pagrindu arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
3) ūkio subjektai, kuriuose kurių 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba dalių dalis, pajų pajus ar išimtinių teisių teises į 1/3 ar daugiau visų balsų ūkio subjekto dalyvių susirinkime turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
4) ūkio subjektai, kurių 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba dalis, pajus ar teises į 1/3 ar daugiau visų balsų ūkio subjekto dalyvių susirinkime turi nagrinėjamas ūkio subjektas kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi dalių, pajų ar išimtinių teisių į 1/3 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto; ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per ūkio subjektą, kuriame valdo ne mažiau kaip 1/3 akcijų, dalių, pajų ar išimtinių teisių, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 1/3 ūkio subjekto akcijų, dalių, pajų ar išimtinių teisių, suteikiančių teisę balsuoti šio ūkio subjekto dalyvių susirinkime, per kitus ūkio subjektus, susiję su 1–4 punktuose nurodytais ūkio subjektais kuriuo nors iš šios dalies 1–4 punktuose nurodytų būdų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję asmenys yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
1) ūkio subjektai, kuriuose kaip ir nagrinėjamame ūkio subjekte tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų kurių, kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto, 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/3 ar daugiau visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turi tas fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį valdomi sudarytos sutarties arba šių ūkio subjektų steigimo sutarties ar įstatų pagrindu arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
3) ūkio subjektai, kuriuose kurių 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba dalių dalis, pajų pajus ar išimtinių teisių teises į 1/3 ar daugiau visų balsų ūkio subjekto dalyvių susirinkime turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
4) ūkio subjektai, kurių 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba dalis, pajus ar teises į 1/3 ar daugiau visų balsų ūkio subjekto dalyvių susirinkime turi nagrinėjamas ūkio subjektas kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi dalių, pajų ar išimtinių teisių į 1/3 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto; ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per ūkio subjektą, kuriame valdo ne mažiau kaip 1/3 akcijų, dalių, pajų ar išimtinių teisių, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 1/3 ūkio subjekto akcijų, dalių, pajų ar išimtinių teisių, suteikiančių teisę balsuoti šio ūkio subjekto dalyvių susirinkime, per kitus ūkio subjektus, susiję su 1–4 punktuose nurodytais ūkio subjektais kuriuo nors iš šios dalies 1–4 punktuose nurodytų būdų. 6.
kanceliarijos Teisės departamentas,
technikos taisykles, vietoje žodžių „Vyriausybės kompetencija:“ siūlytina rašyti žodį „Vyriausybė:“, o šio straipsnio punktuose atitinkamai vietoje veiksmažodžių „tvirtinti‘, „vykdyti“ rašyti veiksmažodžius „tvirtina“,
„vykdo“. Atitinkamai taisytini ir projekto 4, 6 ir 7 straipsniai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
7Projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti,
kad Valstybinė mokesčių inspekcija bendradarbiauja su lėšų administratoriumi dėl apmokestinamųjų vienetų pateiktų metinių pelno mokesčio deklaracijų duomenų, reikalingų solidarumo įnašui apskaičiuoti, teikimo ir vykdo kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas. Tuo atveju, jei Valstybinės mokesčių inspekcijos bendradarbiavimas su lėšų administratoriumi iš esmės reikš tik atitinkamų duomenų teikimą, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai ir suformuluoti, pavyzdžiui, „Valstybinė mokesčių inspekcija teikia lėšų administratoriui <...>“. Tuo atveju, jeigu aptariamas bendradarbiavimas reikš ne tik atitinkamų duomenų teikimą, projekte turėtų būti nustatyti konkretūs
kanceliarijos Teisės departamentas,
į du punktus: 1) rengia paklausos piko valandomis sumažinimo aukciono organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą ir teikia jį Tarybai tvirtinti; 2) Vyriausybės sprendimu organizuoja ir vykdo paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„skelbdamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją, teikia paaiškinimą
dėl elektrifikavimo įtakos bendram suvartojamos elektros energijos kiekiui“ neaiški.
Jeigu turima omenyje, kad paaiškinimas teikiamas kartu su šio straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija, tai vietoje žodžio „teikia“ įrašytini žodžiai „kartu paskelbia“. Jeigu turima omenyje, kad paaiškinimas teikiamas konkrečiam subjektui, tai tas subjektas turi būti įvardintas įstatyme. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
10Projekto 8 straipsnio 3 dalis tobulintina,
atsižvelgus į tai, kad paprastai pareigos yra vykdomos, o ne įgyvendinamos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nustatyti, kad už suvartojamos elektros energijos kiekio sumažinimo įgyvendinimą pagal savo kompetenciją kartu atsako Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba, elektros energetikos įmonės ir elektros energijos vartotojai. Atsižvelgus į projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 1 dalies sąraše taip pat neturėtų būti įrašytas ir lėšų administratorius. Pritarti . 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„įskaitant paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną ir jo organizavimo
sąlygas“ derintina su projekto 7 straipsnio nuostatomis. Siūlytina vietoje nurodytos formuluotės įrašyti „įskaitant sprendimą dėl paklausos piko valandomis sumažinimo aukciono organizavimo ir vykdymo“. Tačiau jeigu norima nustatyti, kad Vyriausybė nustato aukciono organizavimo sąlygas, reikėtų atitinkamai taisyti projekto 7 straipsnio nuostatas.
Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siekiama nustatyti pareigą Vyriausybei nustatyti paklausos piko valandomis sumažinimo aukciono organizavimo sąlygas, pagal kurias lėšų administratorius rengtų šio aukciono organizavimo ir vykdymo tvarką. Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į TD pastabą Nr. 12 siūloma 10 straipsnio 3 ir 4 dalį siūloma dėstyti taip:
„3. Vyriausybė, atsižvelgdama į faktiškai
pasiekiamą sumažėjusį elektros energijos suvartojimo piko valandomis vidutinį kiekį, gali priimti sprendimą ir (ar) nustatyti priemones, skirtas Reglamento (ES) 2022/1854 4 straipsnio 2 dalyje nustatytam tikslui pasiekti, įskaitant sprendimą dėl paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną aukciono ir jo organizavimo sąlygas sąlygų, taip pat pavesti lėšų administratoriui finansuoti šias priemones iš lėšų administratoriaus pagal šio įstatymo 13, 14 ir (ar) 15 straipsnių nuostatas surinktų lėšų. Šios priemonės turi atitikti Reglamento (ES) 2022/1854 5 straipsnyje ir (ar) Reglamento (ES) 2022/1854
administratorius organizuoja organizuodamas paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną, užtikrina turi užtikrinti prie perdavimo tinklų ir skirstomųjų tinklų prijungtų elektros energijos vartotojų, kai yra galimybė nustatyti šių vartotojų elektros energijos paklausą ir jos sumažėjimą atskiromis piko valandomis ir kai šie vartotojai gali pasiūlyti mažiausiai 100 kW paklausos sumažėjimą per valandą, galimybę dalyvauti šiame aukcione.
Perdavimo sistemos operatorius ir skirstomųjų tinklų operatorius bendradarbiauja su lėšų administratoriumi nustatant elektros energijos vartotojams, siekiantiems dalyvauti paklausos piko valandomis sumažinimo aukcione, techninius reikalavimus ir jų pradinę elektros energijos paklausą, į kurią atsižvelgus vertinamas paklausos sumažinimas. Paklausos piko valandomis sumažinimo aukcionas organizuojamas ir vykdomas lėšų administratoriaus parengta tvarka, kurią tvirtina Taryba. Aukciono organizavimo sąlygos ir vykdymo tvarka turi atitikti Reglamento (ES) 2022/1854 5 straipsnyje ir (ar) Reglamento (ES) 2022/1854 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus. “
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
„Reglamento (ES) 2022/1854 5 straipsnyje ir (ar) Reglamento (ES) 2022/1854 17
straipsnyje“ tikslintina ją išdėstant taip: „Reglamento (ES) 2022/1854 5 ir
(ar) 17 straipsnyje“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 4 daliai. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 12. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 14.
Projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatos tobulintinos:
išbrauktini, nes tai jau nustatyta projekto 7 straipsnyje, o kita analizuojamo straipsnio pirmojo sakinio dalis, atsižvelgus į tai, kad įstatyme turi būti tik norminio pobūdžio nuostatos, dėstytina taip: „Lėšų administratorius, organizuodamas ir vykdydamas paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną, turi užtikrinti prie perdavimo tinklų ir skirstomųjų tinklų prijungtų elektros energijos vartotojų, kai yra galimybė nustatyti šių vartotojų elektros energijos paklausą ir jos sumažėjimą atskiromis piko valandomis ir kai šie vartotojai gali pasiūlyti mažiausiai 100 kW paklausos sumažėjimą per valandą, galimybę dalyvauti šiame aukcione.“
piko valandomis sumažinimo aukcionas organizuojamas ir vykdomas lėšų administratoriaus parengta tvarka, kurią tvirtina Taryba“ išbrauktina, kaip perteklinė (ji dėstoma projekto 7 straipsnyje). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 12. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
tobulintinos, patikslinant, kokios informavimo priemonės, kurias kartu vykdo lėšų administratorius, perdavimo sistemos operatorius ir skirstomųjų tinkų operatorius turimos omenyje: ar bendro suvartojamos elektros energijos kiekio mažinimo priemonės, nurodytos Reglamento (ES) 2022/1854 preambulės 19 punkte
prognozuojamą padėtį elektros energijos sistemoje skelbimas ar kokios kitos. Be to, jeigu Energetikos ministerija atsako už informavimo priemonių organizavimą ir (ar) koordinavimą, lieka neaišku, kas tas priemones organizuoja ir (ar) koordinuoja. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į TD pastabą Nr.15 10 straipsnio 5 dalies nuostatų atsisakyta.
Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatos neįpareigoja daryti viešinimo kampanijų (tik preambulėje pasisakoma kad "galėtų apimti nacionalines informuotumo didinimo kampanijas"). 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
aiškumo, siūlytina atsisakyti nuostatos, prasidedančios žodžiu
„skaičiuojamą“. Pastebėtina, kad perviršio skaičiavimo tvarka nustatoma
kitose analizuojamo straipsnio dalyse, o pajamų perviršio sąvoka yra apibrėžta Reglamento 2 straipsnio 9 punkte. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į TD pastabą Nr.15 žodžio „skaičiuojamą“. Jis pakeistas į „surenkamą“. Visos formuluotė neatsisakoma, kadangi svarbu nustatyti, kurį laikotarpį su skaičiuojamas ir surenkamas pajamų perviršis, taip pat nustatyti išimti, kad surenkant pajamų perviršį į rinkos pajamas neįskaičiuojamos tam tikros pajamos. Komiteto pasiūlymas: 11 straipsnio 1 dalį siūloma dėstyti taip:
„1. Reglamento (ES) 2022/1854 6 straipsnio 1 dalies
nuostatos taikymas užtikrinamas iš elektros energijos gamintojų, gaminant elektros energiją iš Reglamento (ES) 2022/1854 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių (toliau – pajamų perviršio mokėjimo subjektai), gaunamų rinkos pajamų surenkant pajamų perviršį, skaičiuojamą surenkamą nuo rinkos pajamų, gaunamų už elektros energiją, pagamintą ir faktiškai patiektą Reglamento (ES) 2022/1854 22 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą laikotarpį (toliau – pajamų perviršio taikymo laikotarpis), kai į rinkos pajamas nėra įtraukiamos šio straipsnio 6 dalyje nurodytos pajamos.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dvitaškio (Taryba, nustatydama <...> skaičiavimą) derintina su 11 straipsnio 2 dalies nuostata (Taryba nustato pajamų perviršio nustatymo ir skaičiavimo metodiką).
Pritarti Komiteto pasiūlymas:
dvitaškio) siūloma dėstyti taip:
„5. Taryba, nustatydama pajamų perviršio mokėjimo subjekto pajamų
perviršio skaičiavimą rinkos pajamų ir pajamų perviršio nustatymo ir skaičiavimo metodiką, atsižvelgia į:
kanceliarijos Teisės departamentas,
63
nuostata būtų aiškesnė, jeigu joje vietoje formuluotės „pagamintą elektros energijos gamybos įrenginiuose, kuriuose naudojami“ būtų įrašyta formuluotė
„pagamintą hibridinėse elektrinėse, kuriose elektros energijai gaminti
naudojami“. Pritarti iš dalies Reglamente nėra apibrėžta hibridinių įrenginių sąvoka. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra pateikta hibridinės elektrinės sąvoka, kuri nėra susijusi su tuo, kas nustatyta Reglamente (ES) 2022/1854 dėl hibridinių įrenginių, todėl hibridinių įrenginių sąvokos naudojimas klaidina rinkos dalyvius (dėl Įstatymo projektui rinkos dalyvių pateiktų pastabų dėl formuluotės „hibridiniai įrenginiai“ Įstatymo projekto rengėja Energetikos ministerija šios formuluotės atsisakė). Komiteto pasiūlymas:
Siūloma 11 straipsnio 6 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
3) pajamos, gautos pardavus elektros energiją, pagamintą elektros energijos gamybos įrenginiuose, kuriuose naudojami Reglamento (ES) 2022/1854 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti atsinaujinantys energijos ištekliai ir kiti tradiciniai energijos šaltiniai, tokie naudojami kartu su kitais tradiciniai energijos ištekliais, tokiais kaip anglis, nafta ir gamtinės dujos.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 19.
Neaišku, kodėl projekto 12 straipsnio 3 dalyje nustatoma Tarybos teisė, o ne pareiga teikti lėšų administratoriui informaciją, reikalingą jo projektu teikiamame įstatyme numatytoms pareigoms vykdyti. Nepritarti Įstatymo projekto rengėja Energetikos ministerija Įstatymo projektą papildė 12 straipsnio 3 dalies nuostata atsižvelgdama į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pastabą: „Atsižvelgus į tai, kad lėšų administratoriui atliekant teisės akte nustatytas pareigas gali reikėti konfidencialios informacijos iš Tarybos (pvz., informacija apie didmeninius energijos sandorius, susijusius asmenis ir kt.), siūloma papildyti 12 straipsnį nauja nuostata: <...>“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lėšų administratorius gaus jo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją iš pajamų perviršio mokėjimo subjektų, o ne iš Tarybos. Tarybos turimos informacijos galimai gali reikėti lėšų administratoriui tik atskirais atvejais, vykdant administravimo, t. y. pajamų perviršio skaičiavimų tikrinimo veiksmus. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
nuoseklumo siūlytina į projekto 12 straipsnio 5 dalies pradžią perkelti šio straipsnio 8 dalies pirmąjį sakinį „Taryba kontroliuoja perviršio mokėjimo subjektų apskaičiuoto pajamų perviršio dydžio teisingumą ir pagrįstumą.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
žodžio „sudaro“ įrašytini žodžiai „turi sudaryti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-07 15,16 4, 2,3 22.
Projekto 15 straipsnio 4 dalyje ir 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse išbrauktini pertekliniai žodžiai „Vyriausybės tvirtinamo“, nes projekto 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Vyriausybė tvirtina Lėšų, surinktų įgyvendinant Reglamentą (ES) 2022/1854, administravimo, taip pat šio reglamento įgyvendinimo priemonių ir jų finansavimo tvarkos aprašą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
pobūdžio nuostata „t. y. būtų tikslingai naudojamos galutiniams elektros energijos vartotojams remti skirtoms priemonėms, kuriomis švelninamas didelių elektros energijos kainų poveikis tiems vartotojams, finansuoti, įskaitant finansuojamas iš biudžeto lėšų, pagal Energetikos įstatymo 192 ir (ar) 193 straipsnį vykdomoms priemonėms padengti ar biudžeto skolai, atsiradusiai dėl šių priemonių, sumažinti“ taisytina, atsižvelgus į tai, kad pagal teisės technikos reikalavimus įstatyme turi būti ne aprašomojo, bet norminio pobūdžio nuostatos. Pritarti Atsisakyta aprašomojo pobūdžio nuostatos („t. y. būtų tikslingai naudojamos galutiniams elektros energijos vartotojams remti skirtoms priemonėms, kuriomis švelninamas didelių elektros energijos kainų poveikis tiems vartotojams, finansuoti“). 2. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. AB Achema, 2022-12-09 AB „Achema“ (toliau - Bendrovė) susipažinusi su įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ projektu Nr. XIVP-2314 (toliau - Projektas) teikia pasiūlymą ir jo pagrindimą. Siūlome papildyti Projekto 11 straipsnio 6 dalį nauju 4 punktu ir šią dalį išdėstyti taip: „6.
Į rinkos pajamas neįskaičiuojamos:
1) pajamos, nurodytos Reglamento (ES) 2022/1854 7 straipsnio 2 dalyje;
2) pajamos, gautos pardavus elektros energiją balansavimo energijos rinkoje;
3) pajamos, gautos pardavus elektros energiją, pagamintą elektros energijos gamybos įrenginiuose, kuriuose naudojami Reglamento (ES) 2022/1854 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti atsinaujinantys energijos ištekliai ir kiti tradiciniai energijos šaltiniai, tokie kaip anglis, nafta ir gamtinės dujos;
4) pajamos, gautos pardavus elektros energiją kitiems susijusiems asmenims vartojimui savo reikmėms.“. Pasiūlymo argumentai ir pagrindimas Analizuojant šiuo metu siūlomą įstatymo Projektą, nėra aišku, ar elektros energijos gamintojui parduodant elektrą susijusiam asmeniui (dėl juos siejamos savitarpio kontrolė ar priklausomybės), tokios pajamos visais atvejais būtų vertinamos kaip rinkos pajamos, kurių perviršiui būtų taikomos Projekto nuostatos. Esame tikri, kad siekiant sąžiningos konkurencijos ir vienodų rinkos sąlygų elektros gamintojams, įstatymo Projektas neturėtų būti taikomas toms gamintojo pajamoms, kurios gautos pardavus pagamintą elektros energiją susijusiems asmenims jų pačių poreikiams (prekių/paslaugų gamybai/teikimui). T.y. savo pačių pasigaminta ir sunaudota elektros energija neturėtų būti papildomai apmokestinta. Grupės įmonių vidaus vartojimui skirtos elektros rinkos pajamų papildomas apmokestinimas gali turėti neigiamos įtakos: siekiant sumažinti taikomo pajamų perviršio nuostolius tokios bendrovės bus priverstos branginti savo žaliavų, prekių ar paslaugų kainas, kas atitinkamai keltų kitų žaliavų, prekių, paslaugų kainas. Pavyzdžiui, pabrangtų trąšų kainos, o tai sąlygos ūkininkų ir gamintojų jų žemės ūkio produkcijos kainų didinimą, kas atitinkamai pabrangintų galutinių prekių kainas.
Analizuojant Projekto 8 straipsnį, elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys vartotojai nėra pajamų perviršio mokėjimo subjektai. Visgi ši nuostata turėtų būti taikoma ir susijusiai asmenų grupei. Tai pačiai įmonių grupei priklausančios bendrovės neturėtų būti diskriminuojamos vien dėl to, kad elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių veiklą vykdo tam atskirai įsteigta bendrovė. Nepatikslinus esamų Projekto sąlygų netaikyti susijusiems asmenims parduotos elektros energijos skirtos vidaus vartojimui (ne pardavimui tretiesiems asmenims) bus sudaromos nevienodos sąlygos rinkoje lyginant susijusių asmenų grupę ir elektros energijos tiekėją, kuris elektrą tretiesiems asmenims perparduoda tiesiogiai. Toks nevienodas rinkos dalyvių apmokestinimas iš esmės nepriklausomiems tiekėjams galimai suteiktų pranašumą tiekėjų, susijusių su elektros energijos gamintoju, atžvilgiu. Taip pat būtina vertinti tokio reguliavimo įtaką ne tik vidaus rinkos mastu, bet ir Europos mastu, kadangi kitos Europos valstybių aktyviai subsidijuoja savo verslą (Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Italija, Graikija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Austrija). Todėl Lietuvos verslas jau dabar patiria konkurencinius iššūkius tarptautiniu mastu. Neatsižvelgus į siūlomus pakeitimus, konkuruoti su tarptautinėmis subsidijuojamomis kompanijomis grupės įmonėms (elektros gamintojui ir su ja susijusiems asmenims) bus dar sunkiau.
Papildomai pažymėtina, kad pagal sandorių kainodarą reguliuojančius mokesčių įstatymus mokesčių mokėtojai, sudarydami sandorius su susijusiais asmenimis, turi vadovautis „ištiestosios rankos“ principu, pagal kurį mokesčių mokėtojas pajamomis iš bet kokio sandorio ar ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią šio sandorio ar ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais ar ribojamųjų dydžių leidžiamais atskaitymais (išlaidomis) turi pripažinti sąnaudas iš bet kokio sandorio ar ūkinės operacijos, atitinkančias tokio sandorio ar ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. Jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sąlygų nebūtų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Vykdant „ištiestos rankos“ taisyklę susiję asmenys privalo visus savo sandorius, tame tarpe ir elektros pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryti rinkos sąlygomis (kainomis). Tuo atveju, jeigu susiję asmenys tarpusavio elektros energijos tiekimo sandorius vykdys ne rinkos sąlygomis pažeisdami sandorių kainodaros reikalavimus, jie rizikuotų atitinkamomis sankcijomis, t. y. papildomai priskaičiuotais mokesčiais, baudomis, delspinigiais ir potencialiai priskyrimu nepatikimiems mokesčių mokėtojams.
Nepritarti Įstatymo projekto 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad “tais atvejais, kai pajamų perviršio mokėjimo subjektai pagamintą elektros energiją parduoda susijusiems asmenims, vertinant pajamų perviršio mokėjimo subjektų gaunamas rinkos pajamas už parduotą elektros energiją, susijusių asmenų gautos pajamos už tretiesiems asmenims parduotą elektros energiją laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų įvertinamos Tarybos nustatyta tvarka.“ Taigi Tarybos metodikoje bus nustatytas rinkos pajamų vertinimas susijusių asmenų grupėje. Taip pat pažymėtina, kad Reglamento (ES) 2022/1854 6 str. 2 dalyje, be kita ko, pasisakoma, kad „Valstybės narės užtikrina, kad rinkos pajamų viršutinė riba būtų taikoma visoms gamintojų ir, kai aktualu, gamintojų vardu didmeninėse elektros energijos rinkose veikiančių tarpininkų rinkos pajamoms <...>“, taip pat 3 dalyje nustatyta: „Valstybės narės įdiegia veiksmingas priemones, kad būtų užkirstas kelias gamintojų pareigų pagal 2 dalį apėjimui. Jos visų pirma užtikrina, kad rinkos pajamų viršutinė riba būtų veiksmingai taikoma tais atvejais, kai gamintojus kontroliuoja kitos įmonės arba kai jie iš dalies priklauso kitoms įmonėms, ypač kai jie yra vertikaliai integruotos įmonės dalis.“ Taigi, manytina, kad įmonių grupėje, jeigu galutinis vartotojas galiausiai patiria jam tiekiamos elektros energijos kainas (neįskaitant tiekimo sąnaudų), aukštesnes nei nustatyta rinkos riba (180 Eur/MWh), tai įmonių grupė, kurioje veikia gamintojas, turėtų atiduoti valstybei tą dalį pajamų, kuri viršija minėtą ribą, o ne didinti grupės pelną.
Manytina, kad toks pasiūlymas teikiamas tik siekiant išsaugoti didesnį įmonių grupės pelną ir neatspindi Reglamente (ES) 2022/1854 nustatyto tikslo, kad gamintojai pasidalintų pajamomis, kurių net neplanavo investuodami į elektros energijos gamybos pajėgumų vystymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai):
išvadoms. 2. Siūlyti įstatymo projektą Nr.XIVP-2314(2) svarstyti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendaciją dėl 2 straipsnio 1 dalyje dėstomos sąvokos „Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo priemonių lėšų administratorius“, šios sąvokos siūloma atsisakyti, o joje esantį reguliavimą perkelti į Įstatymo projekto straipsnį, kuriame dėstoma lėšų administratoriaus kompetencija.
Siekiant sklandesnio Įstatymo projekto dėstymo, taip pat atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Nr. 6 ir 8, straipsnį, kuriame dėstoma lėšų administratoriaus kompetencija (buvusį 7 straipsnį) siūloma laikyti 5 straipsniu, ir jį išdėstyti pagal pasiūlymą. Siūloma 5 straipsnio 3 punkte patikslinti nuorodas į Projekto Atitinkamai buvusius 5–6 straipsnius laikyti 6–7 straipsniu. Siūlymas:
įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį. 1. Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo priemonių lėšų administratorius (toliau – lėšų administratorius) – Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka Vyriausybės paskirtas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius, įpareigotas vykdyti Reglamente (ES) 2022/1854, šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 2 straipsnio buvusias įstatymo projekto 2-4 dalis laikyti 1-3 dalimis. 75 straipsnis.
administratoriaus kompetencija Lėšų administratoriaus kompetencija Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka Vyriausybės paskirtas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius (toliau – lėšų administratorius):
1) Vyriausybės sprendimu organizuoti ir vykdyti paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną, rengti rengia paklausos piko valandomis sumažinimo aukciono organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą ir teikti teikia jį Tarybai tvirtinti;
2) Vyriausybės sprendimu organizuoja ir vykdo paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną;
23) vykdyti vykdo šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas pagal šio įstatymo 11, 13, 14 ir 15 straipsnių nuostatas mokamų lėšų surinkimo, išmokėjimo ir kitas lėšų administratoriaus funkcijas. Pritarti
komitetas 2022-12-096 Argumentai: Atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1 ir Teisės departamento pastabas Nr. 6,
išdėstyti taip: Siūlymas:
inspekcijos kompetencija Valstybinė mokesčių inspekcija bendradarbiauja su teikia lėšų administratoriumi dėl administratoriui apmokestinamųjų vienetų pateiktų metinių pelno mokesčio deklaracijų duomenų duomenis, reikalingų reikalingus solidarumo įnašui apskaičiuoti, teikimo ir vykdo kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas. 67 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus kompetencija Perdavimo sistemos operatoriaus kompetencija operatorius:
1) nustatyti nustato piko valandas ir prognozuojamą bendrą suvartojamos elektros energijos kiekį šiomis valandomis, kuriuos suderina su Taryba;
2) vykdyti vykdo kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas. Pritarti
komitetas 2022-12-09 Argumentai: Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalyje yra nuostatos dėl solidarumo įnašo skaičiavimo, tačiau jos yra nekonkrečios.
Pelno mokesčio įstatymas leidžia įmonėms pelno mokesčio skaičiavimo tikslais sumažinti apmokestinamąjį pelną, kuris nustatytas Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnyje, investiciniam projektui skirta išlaidų suma, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnio nuostatomis. Reglamentas (ES) 2022/1854 numato galimybę valstybėms narėms atsižvelgti į įmonių vykdomas investicijas ir atitinkamai nustatyti nacionalinį reguliavimą dėl solidarumo įnašo skaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti solidarumo įnašo skaičiavimo atvejį, kai įmonės naudojasi apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio sumažinimo galimybe nustatyta Pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalyje. Siūlymas:
Papildyti Projekto 15 straipsnį nauja 3 dalimi:
solidarumo įnašo subjektas už 2023 metais prasidėjusius mokestinius metus vadovaudamasis Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoja apmokestinamąjį pelną ir šį pelną mažina taikydamas Pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, tai solidarumo įnašas skaičiuojamas nuo Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, sumažinto pagal Pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas apskaičiuota išlaidų suma. 15 straipsnio buvusias 3-5 dalis laikyti 4-6 dalimis. Pritarti
komitetas 2022-12-09 Argumentai: Kadangi pagal Reglamento nuostatas surenkamų lėšų administravimas yra trumpalaikė, vienkartinė lėšų administratoriui numatyta funkcija, tai 16 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas dėl auditorių vykdomų sąnaudų patikrų pagal Tarybos parengtą reguliuojamosios veiklos ataskaitą yra perteklinis, didinantis administratoriaus sąnaudas. Siūloma šio reikalavimo atsisakyti.
Taip pat siūloma papildyti 16 straipsnio 1 dalį formuluote, kad pagal šio įstatymo 11, 13 ir 15 straipsnių nuostatas surinktos lėšos galėtų būti naudojamos lėšų administravimo sąnaudoms padengti. Dėstant šią dalį atsižvelgiama į Teisės departamento pastabą Nr. 23 Siūlymas:16 straipsnio 1 ir 2 dalis dėstyti taip:
surinktų lėšų panaudojimas turi atitikti Reglamento (ES) 2022/1854 10 ir 17 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Vyriausybė priima sprendimą dėl šioje dalyje nurodytų lėšų panaudojimo Reglamento (ES) 2022/1854 10 straipsnio 4 dalyje išvardytoms priemonėms arba kitoms priemonėms, kurios atitinka Reglamento (ES) 2022/1854 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį ir tikslus, t. y. būtų tikslingai naudojamos galutiniams elektros energijos vartotojams remti skirtoms priemonėms, kuriomis švelninamas didelių elektros energijos kainų poveikis tiems vartotojams, finansuoti, įskaitant priemones, finansuojamas iš biudžeto lėšų, pagal Energetikos įstatymo 19²ir (ar) 19³ straipsnį vykdomoms priemonėms padengti ar biudžeto skolai, atsiradusiai dėl šių priemonių, sumažinti, taip pat lėšų administravimo sąnaudoms padengti. 2. Lėšų administratoriaus sąnaudos, patirtos vykdant šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas, kompensuojamos lėšų, surinktų įgyvendinant Reglamentą (ES) 2022/1854, administravimo, taip pat šio reglamento įgyvendinimo priemonių ir jų finansavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, iš pagal šio įstatymo 11, 13 ir 15 straipsnių nuostatas surinktų lėšų. Pagrįstomis lėšų administratoriaus sąnaudomis laikomos auditoriaus pagal Tarybos parengtą reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą patikrintos sąnaudos. Pritarti
komitetas 2022-12-09 Argumentai Iš naftos produktų elektros energiją gaminančių gamintojų kaštai ir įprastinėmis rinkos sąlygomis yra itin aukšti.
Numatomos 180 € lubos aukštų žaliavų kainų laikotarpiu yra ne pelną normalizuojančios, o tam tikrais laikotarpiais sąnaudų nedengiančios. Konkretus pavyzdys - dabartinėmis kuro kainomis deginant tokį kuro rūšių mišinį, kuris atitinka aplinkosaugos reikalavimus ir yra suderintas balansavimo energijos tiekimui, „ORLEN Lietuva“ elektrinėje pagamintos elektros kaštai ženkliai viršytų 180 € lubas. Atitinkamai, šiuo atveju kalbame ne apie didesnio pelno gavimą, bet bent jau galimybę atgauti kaštus, nes neturint tokios galimybės, gamyba būtų minimali. Dėl šios priežasties siūlome išnaudoti Reglamente numatytas galimybės sukurti maksimalias paskatas vietinei gamybai ir padidinti tiekimo saugumą, kaip tai numatyta ir reglamento preambulės 42 p: „(42) siekiant užtikrinti tiekimo saugumą, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti didesnę rinkos pajamų viršutinę ribą gamintojams, kuriems kitu atveju būtų taikoma Sąjungos masto rinkos pajamų viršutinė riba, kai jų investicijų ir veiklos sąnaudos yra didesnės už Sąjungos masto rinkos pajamų viršutinę ribą;“. Tam skirtas ir Reglamento 8 str. 1 d. (b) punktas, numatantis tokią teisę valstybėms narėms: “b) nustatyti didesnę rinkos pajamų viršutinę ribą gamintojams, gaminantiems elektros energiją iš 7 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių, jei jų investicijos ir veiklos sąnaudos viršija 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą didžiausią ribą”. Siūloma nustatyti, kad perviršio mokėjimo subjektams, kurie iš dalies elektros energijos gamybai naudoja kitą iškastinį kurą nei gamtinės dujos, (išskyrus kogeneracinę gamybą) nustatyti, kad jų pajamų perviršis yra lygus skirtumui tarp biržos kainos ir patiriamų kintamųjų kaštų. Siūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnį nauja 10 dalimi: 10.
Pajamų perviršio mokėjimo subjektams, išskyrus subjektus, vykdančius elektros energijos gamybą bendruose šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose (kogeneracija), kurie iš dalies elektros energijos gamybai naudoja kitą iškastinį kurą nei gamtinės dujos, pajamų perviršis lygus pajamų skirtumui tarp faktinės valandinės elektros energijos biržos kainos, susiformavusios Lietuvos kainų zonoje ir patirtų faktinių elektros energijos gamybos kintamųjų kaštų. Pajamų perviršis šioje dalyje nustatytiems ūkio subjektams yra vertinamas tik tais atvejais, kai valandinė elektros energijos biržos kaina, susiformavusi Lietuvos kainų zonoje yra didesnė negu šio ūkio subjekto patirti faktiniai elektros energijos gamybos kintamieji kaštai. Pritarti
sutarimu (balsavime dalyvavo 7 komiteto nariai). 9. Komiteto paskirtas pranešėjai: Kazys Starkevičius,
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: . PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė