1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2 misijos (prioriteto) „Asmenybės ir visuomenės gyvenimo kokybę keičianti kultūra“ 2.2 darbo „Vyriausybės programos projektas – Socialinis kultūros ir meno stiprinimas ir visavertis įgalinimas“ 2.2.2 veiksmą „Parengti ir priimti Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – išdėstyti jį nauja redakcija, siekiant apibrėžti šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančią muziejų misiją ir funkcijas“. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys:
Kultūros ministerija nuolat sulaukdavo muziejų sektoriaus siūlymų keisti šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos muziejų įstatymą, kuris buvo priimtas 1995 m. ir nuo 2003 m., kai priimta šiuo metu galiojanti redakcija, iš esmės nebuvo peržiūrėtas. Per daugiau nei tris dešimtmečius smarkiai pakito muziejų funkcijos. Jeigu anksčiau juose svarbiausiomis buvo muziejinių vertybių kaupimo ir išsaugojimo funkcijos, tai XXI a. tarptautinė muziejų politika yra orientuota, visų pirma, į tarnavimo visuomenei tikslus ir muziejų lankytojų poreikių tenkinimą.
Atitinkamai tapo būtina apibrėžti pakitusią muziejaus misiją, susiejant ją su visuomenės kultūrinio švietimo ir mokymosi tikslais, siekiu įgyti naujų žinių bei turiningai leisti laisvalaikį, įtvirtinti šiems tikslams pasiekti reikalingus muziejų veiklos principus bei patikslinti muziejų funkcijas, kurios užtikrintų didesnį muziejų prieinamumą ir kokybišką kultūros paslaugų teikimą visoms lankytojų grupėms – nuo žinovų ir specialistų iki vaikų bei asmenų, turinčių negalią. Įstatymo projekto tikslas:1 .
Sistemiškai peržiūrėti muziejų veiklos teisinio reglamentavimo nuostatas, apibrėžiant muziejų misiją ir veiklos principus, orientuotus į nuoseklų lankytojams teikiamų paslaugų kokybės gerinimą, atitinkamai patikslinant muziejų funkcijas bei spręsti muziejų valdymo praktinio taikymo problemas: 1.1 . nustatyti tvaresnį muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, veiklų kokybę ir tęstinumą užtikrinantį finansavimo modelį, atsisakant šių valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų muziejų veiklos finansavimo konkurso būdu Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis, tokiu būdu sukuriant palankesnę konkurencinę aplinką kitiems valstybiniams (dabar respublikiniai) muziejams, savivaldybių ir nevyriausybiniams muziejams gauti Lietuvos kultūros tarybos finansavimą; 1.2 . pakeisti nacionalinių ir valstybinių muziejų vadovų pavaduotojų – vyriausiųjų fondų saugotojų pareigybės pavadinimą į muziejaus vyriausiąjį rinkinių kuratorių ir jo skyrimo į pareigas tvarką, atsisakant šiuo metui esančio dvigubo pavaldumo, nustatant, kad nacionaliniuose ir valstybiniuose muziejuose į pareigas muziejaus vadovo pavaduotoją - vyriausiąjį muziejaus rinkinių kuratorių (dabar vyriausiąjį fondų saugotoją) skiria ir iš jų atleidžia muziejaus vadovas, o ne savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas; 1.3 . supaprastinti savivaldybių muziejų vadovų skyrimo antrai kadencijai tvarką, nustatant, kad antrai kadencijai jie galėtų būti skiriami be konkurso, jeigu jų eitos kadencijos metu visuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose jų metų veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai; 1.4 . papildyti muziejų sistemą muziejų kompetencijų centrais, nustatant jų funkcijas, siekiant nuoseklaus muziejų teikiamų paslaugų kokybės gerinimo bei efektyvesnio koordinavimo nacionaliniu ir regioniniu lygiu; 1.5 . patikslinti esamas sąvokas, suvienodinant jas su kituose teisės aktuose vartojamomis sąvokomis, papildyti svarbias muziejų veiklas apibrėžiančiomis naujomis „muziejinės komunikacijos“, „muziejinės edukacijos“, „nuolatinės ekspozicijos“, „saugojimo“ ir „vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius“ sąvokomis, atsisakyti neaktualių ir perteklinių nuostatų.
Sistemiškai peržiūrėti muziejų veiklos teisinio reglamentavimo nuostatas, apibrėžiant muziejų misiją ir veiklos principus, orientuotus į nuoseklų lankytojams teikiamų paslaugų kokybės gerinimą, atitinkamai patikslinant muziejų funkcijas bei spręsti muziejų valdymo praktinio taikymo problemas: 1.1 . nustatyti tvaresnį muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, veiklų kokybę ir tęstinumą užtikrinantį finansavimo modelį, atsisakant šių valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų muziejų veiklos finansavimo konkurso būdu Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis, tokiu būdu sukuriant palankesnę konkurencinę aplinką kitiems valstybiniams (dabar respublikiniai) muziejams, savivaldybių ir nevyriausybiniams muziejams gauti Lietuvos kultūros tarybos finansavimą; 1.2 . pakeisti nacionalinių ir valstybinių muziejų vadovų pavaduotojų – vyriausiųjų fondų saugotojų pareigybės pavadinimą į muziejaus vyriausiąjį rinkinių kuratorių ir jo skyrimo į pareigas tvarką, atsisakant šiuo metui esančio dvigubo pavaldumo, nustatant, kad nacionaliniuose ir valstybiniuose muziejuose į pareigas muziejaus vadovo pavaduotoją - vyriausiąjį muziejaus rinkinių kuratorių (dabar vyriausiąjį fondų saugotoją) skiria ir iš jų atleidžia muziejaus vadovas, o ne savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas; 1.3 . supaprastinti savivaldybių muziejų vadovų skyrimo antrai kadencijai tvarką, nustatant, kad antrai kadencijai jie galėtų būti skiriami be konkurso, jeigu jų eitos kadencijos metu visuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose jų metų veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai; 1.4 . papildyti muziejų sistemą muziejų kompetencijų centrais, nustatant jų funkcijas, siekiant nuoseklaus muziejų teikiamų paslaugų kokybės gerinimo bei efektyvesnio koordinavimo nacionaliniu ir regioniniu lygiu; 1.5 . patikslinti esamas sąvokas, suvienodinant jas su kituose teisės aktuose vartojamomis sąvokomis, papildyti svarbias muziejų veiklas apibrėžiančiomis naujomis „muziejinės komunikacijos“, „muziejinės edukacijos“, „nuolatinės ekspozicijos“, „saugojimo“ ir „vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius“ sąvokomis, atsisakyti neaktualių ir perteklinių nuostatų. 2 .
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-1384 „Dėl darbo grupės Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti sudarymo“ sudaryta darbo grupė. Darbo grupės vadovas – kultūros viceministras Rimantas Mikaitis. Įstatymo projektą apibendrino Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės (vadovė Rūta Pileckaitė-Vasilienė (tel. +370 608 45973, el. p. [email protected] ) patarėja Vaiva Lankelienė (tel. +370 608 45992, el. p. [email protected]
1. Įstatymo 2 straipsnis nustato, kad pagrindinės sąvokos yra „Muziejus“, „Muziejinė vertybė“, „Rinkinys“, „Muziejų fondas“. 2 . Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad muziejus yra juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė, viešoji įstaiga ar kitos teisinės formos juridinis asmuo, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka, kurio svarbiausia veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus. 3 . Įstatymo 3 straipsnis nustato, kad muziejų sistemą sudaro visi juridiniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikoje užsiima ar verčiasi materialinių ir dvasinių kultūros vertybių bei gamtos objektų kaupimu, saugojimu, restauravimu, tyrimu, eksponavimu bei populiarinimu, neatsižvelgiant į jų teisinę formą. 4 . Įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja muziejų klasifikaciją ir nustato, kad muziejai yra skirstomi į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių, žinybinius ir kitus muziejus. 5 . Įstatymo 6 straipsnis nustato muziejų rūšis pagal muziejuose esančių rinkinių rūšį. 6 .
6. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad apie sprendimą dėl muziejaus pabaigos ar pertvarkymo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo informuojama Kultūros ministerija. 7 . Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis nustato, kad muziejaus savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka skiria į pareigas nacionalinio, respublikinio ir savivaldybės muziejaus vadovą penkerių metų kadencijai. To paties nacionalinio muziejaus vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, respublikinių ir savivaldybių muziejų vadovams nustato kultūros ministras. 8 . Įstatymo 8 straipsnio 5 dalis nustato, kad iš pagrindinio fondo neprofilinių, dubletinių ir pagalbinio fondo vertybių muziejuje gali būti sudarytas mainų fondas. 9 . Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad nacionaliniuose, respublikiniuose ir savivaldybių muziejuose rinkinių apsaugą, apskaitą ir saugojimą užtikrina muziejaus direktoriaus pavaduotojas – vyriausiasis fondų saugotojas. Nacionalinio ar respublikinio muziejaus direktoriaus pavaduotoją – vyriausiąjį fondų saugotoją į pareigas priima ir iš jų atleidžia muziejaus savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas, o savivaldybės muziejaus direktoriaus pavaduotoją – vyriausiąjį fondų saugotoją – muziejaus vadovas. Kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, respublikinių ir savivaldybių muziejų direktorių pavaduotojams – vyriausiesiems fondų saugotojams nustato kultūros ministras. 10 . Šiuo metu galiojantis Įstatymas nustato, kad muziejus galima perkelti iš užimamų patalpų tik į geresnes, muziejaus funkcijoms atlikti tinkamas, patalpas, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus muziejus (žinybinius ir kitus). 11 . Įstatymo 12 straipsnis nustato muziejų finansavimą ir lėšas:1 .
Nacionaliniai muziejai finansuojami iš Lietuvos valstybės biudžeto pagal asignavimų valdytojų patvirtintas sąmatas, laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų. Nacionaliniam muziejui išlaikyti skiriami asignavimai Lietuvos valstybės biudžete atskira eilute. 2 . Respublikinių muziejų lėšų šaltiniai gali būti valstybės biudžeto asignavimai ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos. 3 . Savivaldybių muziejų lėšų šaltiniai gali būti savivaldybių biudžetų asignavimai ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos. 4 . Žinybiniai ir kiti muziejai finansuojami iš steigėjų ir kitų teisėtai įgytų lėšų. 5 . Muziejų, nepaisant jų teisinės formos, veikla ir tęstiniai projektai gali būti finansuojami pagal tikslines programas. 6 . Nacionalinių ir respublikinių muziejų veiklos prioritetų įgyvendinimo veiksmų planai, muziejinių vertybių restauravimo ir mokslinių tyrimų programos finansuojami iš valstybės biudžeto ir iš kitų įstatymų nustatyta tvarka gautų lėšų. 12 .
12. Šiuo metu galiojančio Įstatymo 13 straipsnis nustato, kad Kultūros ministerija, vykdydama kultūros ministrui pavestose valdymo srityse valstybės politikos formavimo ir jos įgyvendinimo organizavimo, koordinavimo ir kontrolės funkcijas, atlieka šias muziejų veiklos valdymo funkcijas:1 ) nustato nacionalinių ir respublikinių muziejų veiklos prioritetus, tvirtina jų įgyvendinimo veiksmų planus ir koordinuoja šių planų vykdymą;2 ) rengia muziejų veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektus ir teikia juos Vyriausybei ar kultūros ministrui priimti;21 ) tvirtina muziejų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, strateginius veiklos planus;3 ) koordinuoja Lietuvos muziejų veiklą, jų dalyvavimą tarpvalstybinėse muziejininkystės programose;4 ) tikrina muziejinių vertybių apsaugą ir apskaitą muziejuose;5 ) finansuoja Lietuvos kultūrai svarbias muziejų veiklos, restauravimo ir mokslinių tyrimų programas;6 ) viešo konkurso būdu skiria nacionalinio arba respublikinio muziejaus, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina, vadovą ir jį atleidžia;7 ) viešo konkurso būdu skiria nacionalinio arba respublikinio muziejaus, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina, direktoriaus pavaduotoją – vyriausiąjį fondų saugotoją ir jį atleidžia;8 ) rūpinasi muziejininkų ir restauratorių kvalifikacijos kėlimu;9 ) kultūros ministro įsakymu nustato pavaldžių muziejų teikiamų mokamų paslaugų sąrašą. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1. Įstatymo projektu siūloma detaliau apibrėžti jo paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad yra rengiama nauja Įstatymo redakcija, kuri papildoma naujais skyriais bei yra keičiamas teisės akto skyrių eiliškumas. 2 . Įstatymo projektu siūloma patikslinti pagrindines šio įstatymo sąvokas: 2.1 .
Nustatant, kad muziejumi laikoma ne tik juridinis asmuo, bet ir juridinio asmens padalinys, atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką, kai žinybiniai muziejai (pavyzdžiui, Pinigų muziejus, kuris yra Lietuvos banko struktūrinis padalinys arba Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos sudėtyje esantis muziejus) nebūdami atskiri juridiniai asmenys, o būdami juridinio asmens struktūros dalimi, sėkmingai vykdo muziejines veiklas, taip pat papildant „Muziejaus“ sąvoką muziejinės komunikacijos ir tarnavimo visuomenės poreikiams tikslais. 2.2 . Nustatant, kad „Muziejinė vertybė“ taip pat yra materialaus ar nematerialaus paveldo dalis, kadangi praktikoje muziejai kaupia ir išliekamąją vertę turinčią nematerialaus paveldo tradicijas fiksuojančią medžiagą bei artefaktus. Sąvoka taip pat papildoma nuostata, kad muziejine vertybe objektas tampa tuomet, kai jis yra įtraukiamas į muziejaus rinkinių apskaitą. 2.3 . Atsisakant sąvokos „Muziejų fondas“ kaip perteklinės, kadangi sąvoka „Muziejaus rinkinys“ yra pakankama, apibrėžiant muziejuje kaupiamų, saugomų ir į muziejaus apskaitą įtrauktų muziejinių vertybių visumą, o Lietuvos muziejuose saugomų rinkinių ir užsienio valstybėse esančių vertybių visumos atskiras įvardijimas kaip „Muziejų fondo“ įneša daugiau painiavos tarp šių sąvokų nei aiškumo. 2.4 . Papildant naujomis sąvokomis „Nuolatinė ekspozicija“, „Muziejinė edukacija“, „Muziejinė komunikacija“, „Saugojimas“, „Vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius“, kurių nėra šiuo metu galiojančiame Įstatyme, tačiau jos yra svarbios muziejų veiklos teisiniam reglamentavimui, nes apibrėžia šiuolaikinio muziejaus, kuris tarnauja visuomenės poreikiams, pagrindines veiklas. Šiuo metu dalis šių sąvokų reglamentuojama tik poįstatyminiame teisės akte. 2.5 .
2.5 . Suvienodinant su kituose šakiniuose kultūros srities įstatymuose vartojamais terminais Įstatymo projekte siūloma keisti respublikinio muziejaus pavadinimą į valstybinio muziejaus. 3 . Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti muziejų veiklos principus – atsakomybę, atvirumą ir nediskriminavimą, kompetenciją, kūrybiškumą, skaidrumą ir viešumą, kuriais vadovaudamiesi muziejai tarnautų visuomenei atliepdami pačių įvairiausių jos grupių kultūrinius, mokymosi ir socialinius poreikius, skaidriai naudotų muziejams skiriamas mokesčių mokėtojų bei rėmėjų lėšas. 4 . Įstatymo projektu siūloma papildyti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių muziejų funkcijas, nustatant, kad jie teikia viešąsias – muziejų lankymo ir muziejinės edukacijos – paslaugas bei įtvirtinant muziejų viešųjų paslaugų administravimo funkciją Kultūros ministerijai ir savivaldybių taryboms. 5 . Įstatymo projekte siūloma atsisakyti muziejų klasifikacijos, bet aiškiau apibrėžti muziejų sistemą, nustatant, kad ją sudaro nacionaliniai, valstybiniai, savivaldybių ir kiti muziejai, atsisakant atskiros žinybinių muziejų dalies, ją sujungiant su kitais muziejais, bei papildant muziejų sistemą nauja dalimi – muziejų kompetencijų centrais, siekiant sukurti teisines prielaidas jų kaip atskirų juridinių asmenų galimam steigimui ateityje dabar veikiančių nacionalinių muziejų padalinių pagrindu, kaip pavyzdžiui, muziejinių vertybių skaitmeninimo centras LIMIS ar Prano Gudyno restauravimo centras, kurie yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus struktūriniai padaliniai, kurie atsižvelgiant į tai, kad juose sutelktos aukščiausios kompetencijos, praktikoje skaitmeninimo ir restauravimo paslaugas teikia visiems Lietuvos muziejams, t.y. nacionaliniu lygiu, o ne tik Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui .
Atsižvelgiant į nuolat augančias muziejinių vertybių skaitmeninimo apimtis poreikį sukurti teisines prielaidas muziejų kompetencijų centrų kaip savarankiškų juridinių asmenų atsiradimui ne kartą yra išsakiusi muziejų bendruomenė, tačiau artimiausiu metu muziejų sistemos plėtra, steigiant naujas įstaigas, nėra numatoma, todėl papildomų lėšų poreikis su Įstatymo projektu nėra teikiamas. Atsiradus tokiam poreikiui, muziejų kompetencijų centrai būtų steigiami dabar veikiančių nacionalinių muziejų struktūrinių padalinių atskyrimo pagrindu. 6 . Įstatymo projekte siūloma atsisakyti muziejų skirstymo į rūšis, kadangi istoriškai susiformavę muziejų rinkiniai yra įvairūs bei daugialypiai, todėl praktikoje dažnai sunku konkretų muziejų priskirti vienai konkrečiai rūšiai. Pažymėtina, kad muziejaus priskyrimas tam tikrai rūšiai nesukuria jokių teisinių ar funkcinių pasekmių, t.y. nėra susijęs nei su jo veiklos finansavimu, veiklos apimtimis, neįtakoja muziejaus veiklos kokybės. 7 .
7. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Kultūros ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo būtų informuojama ne tik apie muziejaus pabaigą ar pertvarkymą, bet ir apie jo steigimą, kadangi Kultūros ministerijos administruojamoje Muziejų veiklos statistinių rodiklių sistemoje, kuri yra viešai prieinama visuomenei Kultūros ministerijos interneto svetainėje, siekiama kaupti duomenis apie visus Lietuvoje veikiančius muziejus, nepriklausomai nuo jų statuso. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančiame Įstatyme nėra prievolės informuoti Kultūros ministeriją apie muziejaus steigimą, Muziejų veiklos statistinių rodiklių sistemoje nebuvo išsamių duomenų apie Lietuvoje veikiančius privačius ar žinybinius muziejus. 8 . Siekiant užtikrinti savivaldybių muziejų, kurie susiduria su aukštos kompetencijos ir tinkamo išsilavinimo vadovų trūkumu, tęstinį numatytų veiklos planų įgyvendinimą bei paskatinti kompetentingus kultūros srities specialistus tapti šių įstaigų vadovais, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pasibaigus savivaldybės muziejaus vadovo penkerių metų kadencijai, mero sprendimu jis gali būti skiriamas be konkurso antrai penkerių metų kadencijai, jeigu eitos kadencijos metu visuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose jo metų veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai, o sprendimas dėl savivaldybės muziejaus vadovo skyrimo be konkurso antrai penkerių metų kadencijai turi būti priimtas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki šio vadovo kadencijos pabaigos. Taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybės muziejaus vadovas, kuris nebuvo skirtas be konkurso antrai penkerių metų kadencijai, turi teisę dalyvauti konkurse šio muziejaus vadovo pareigoms eiti. Pažymėtina, kad nacionalinių ir valstybinių muziejų vadovų skyrimo į pareigas tvarka nekeičiama, atsižvelgiant į šių muziejų įgyvendinamas funkcijas bei jų apimtis.
Taip pat yra patikslinamos sąlygos, kurioms esant vadovas būtų nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jas siejant su Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintu reguliavimu. 9 . Įstatymo projekte siūloma atsisakyti muziejų rinkinių skirstymo į pagrindinį ir pagalbinį, perkeliant tai į poįstatyminį teisės aktą. 10 . Įstatymo projekte siūloma keisti vyriausiojo fondų saugotojo pareigybės pavadinimą į vyriausiojo muziejaus rinkinių kuratoriaus, kuris identifikuoja platesnes šios pareigybės funkcijas, susijusias ne tik su muziejaus rinkinių apsaugos organizavimu bei saugojimu, bet ir su dalyvavimu muziejinės komunikacijos bei muziejinės edukacijos veiklose. 11 . Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad nacionaliniuose, valstybiniuose ir savivaldybių muziejuose vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius būtų direktoriaus pavaduotojas bei nustatyti, kad nacionaliniuose ir valstybiniuose muziejuose į pareigas vyriausiąjį muziejaus rinkinių kuratorių priima ir iš jų atleidžia muziejaus vadovas. Taip pat nustatyti, kad kiti muziejai gali turėti vyriausiąjį muziejaus rinkinių kuratorių arba kitą pareigybę, kurios pagrindinės funkcijos būtų susijusios su muziejaus rinkinių apsauga, apskaita bei saugojimu. Nuostata, kad kvalifikacinius reikalavimus šiai pareigybei nustato kultūros ministras, nekeičiama. 12 . Įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatos dėl prievolės perkelti muziejų tik į geresnes, muziejinei funkcijai pritaikytas patalpas, kadangi dėl muziejų veiklos kompleksiškumo yra sunku įvertinti, kokiais kriterijais remiantis patalpos būtų laikytinos geresnėmis ir tinkamomis muziejinei veiklai vykdyti, atsižvelgiant į tai, kad muziejus ne tik kaupia ir saugoja muziejines vertybes, bet ir jas tyrinėja bei komunikuoja visuomenei, siekdamas savo kolekcijų prieinamo įvairioms visuomenės grupėms.
Atkreiptinas dėmesys, kad per pastaruosius dešimtmečius nebuvo fiksuota faktų apie ketinimus savivaldybių muziejus perkelti į kitas patalpas, kurios nėra pritaikytos muziejaus funkcijoms atlikti. Priešingai, savivaldybėse pastaruoju metu įgyvendinta nemažai investicijų projektų, kuriais siekta sutvarkyti ir pagerinti muziejų esamą infrastruktūrą. 13 . Įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatos, kad konservuoti ir restauruoti muziejines vertybes turi teisę atestuoti restauratoriai (asmenys, Lietuvos Respublikoje arba užsienyje įgiję restauratoriaus profesinę kvalifikaciją, turintys Lietuvos Respublikos kultūros ministro suteiktą arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą restauratoriaus kvalifikaciją), taip pat atestuotų restauratorių vadovaujami asmenys, atsižvelgiant į tai, kad ši nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. 14 . Nauju teisiniu reguliavimu siūloma patikslinti nuostatas, susijusias su nacionalinių, valstybinių, savivaldybių ir kitų muziejų finansavimu, 4 nacionalinių (Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio M. K.
K. Čiurlionio dailės muziejaus, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų) ir 12 valstybinių muziejų (Kauno IX forto muziejaus, Lietuvos aviacijos muziejaus, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus, Lietuvos jūrų muziejaus, Lietuvos liaudies buities muziejaus, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Trakų istorijos muziejaus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus, Žemaičių muziejaus „Alka“), kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, veiklos finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos perkeliant į Kultūros ministeriją. Tuo tarpu kitų 4 valstybinių muziejų (Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, Lietuvos sporto muziejaus), kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina kitos ministerijos, savivaldybių ir kitų muziejų veiklos finansavimą siekiama koncentruoti Lietuvos kultūros taryboje. Toks muziejų veiklų finansavimo atskyrimas leis efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas užtikrinant tvarų ir tęstinį nacionalinių ir valstybinių muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, funkcijų įgyvendinimą bei šių muziejų veiklos ilgalaikį planavimą, jų teikiamų paslaugų kokybę bei sklaidą, prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms, o ne Kultūros ministerijos pavaldumo valstybiniams, savivaldybės ir kitiems muziejams bus sukurta sąžininga konkurencinė aplinka jiems pretenduojant į Lietuvos kultūros tarybos administruojamas lėšas.
Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinių ir valstybinių muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, finansavimas iš Lietuvos kultūros tarybos perkeliamas į Kultūros ministeriją, Įstatymo projekte nustatoma, kad šių muziejų veiklų įgyvendinimas būtų finansuojamas iš Muziejų veiklos skatinimo veiksmų planui įgyvendinti skirtų lėšų, kurios yra sudėtinė valstybės biudžeto lėšų dalis. Valstybinių muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina kitos ministerijos, savivaldybių ir kitų muziejų veiklos Muziejų veiklos skatinimo veiksmų planui įgyvendinti skirtomis lėšomis finansuojamos nebus, nes jų veiklų finansavimas lieka Lietuvos kultūros taryboje.
Pažymėtina, kad Kultūros ministerijos turimais duomenimis, kurie yra kaupiami Muziejų veiklos statistinių rodiklių sistemoje ( http://statistika.lrkm.lt/muzieju-veiklos-statistika/muzieju-statistines-ataskaitos/3 ), šiuo metu Lietuvoje veikia 106 muziejai, iš kurių 12 muziejų (4 nacionaliniai 12 respublikiniai muziejai), kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, 4 respublikiniai muziejai, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Krašto apsaugos ministerija (Vytauto Didžiojo karo muziejaus), Aplinkos ministerija (Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (Lietuvos sporto muziejaus), 53 savivaldybių muziejai, 23 žinybiniai muziejai ir 10 viešosios įstaigos /nevalstybiniai muziejai. 15 . Įstatymo projekte siūloma patikslinti Kultūros ministerijos kompetenciją muziejų veiklos valdymo srityje, atsisakant nuostatos, kad Kultūros ministerija tikrina muziejinių vertybių apskaitą ir apsaugą visuose muziejuose, bei nuostatos, kad konkurso būdu į pareigas skiria nacionalinio ir valstybinio (dabar respublikinio) muziejaus direktoriaus pavaduotoją-vyriausiąjį muziejaus rinkinių kuratorių (dabar vyriausiasis fondų saugotojas). Kultūros ministerijos funkcijos papildomos funkcija vykdyti nacionalinių ir valstybinių muziejų teikiamų viešųjų paslaugų (muziejų lankymo ir muziejinės edukacijos) administratoriaus funkcijas, nurodytas Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnyje, tvirtinti muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina, mokamų paslaugų įkainių apskaičiavimo tvarką, kuri iki šiol nebuvo reglamentuota įstatymo lygmeniu.
Taip pat Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti kitų ministerijų ir savivaldybių tarybų funkcijas, įgyvendinant atitinkamų muziejų savininko teises ir pareigas. Papildomai pažymėtina, kad muziejų politika patenka į kultūros ministrui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ (toliau – Nutarimas) 1.5.4. papunkčiu kultūros ministrui pavestos kultūros paveldo valdymo srities turinį, tačiau siekiant aiškaus teisinio reglamentavimo, siūlytina papildyti Nutarimą nuostata dėl kultūros ministrui pavestos muziejų politikos formavimo ir valdymo srities. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir šalies kriminogeninei situacijai neturės. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 .
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų galiojančių įstatymų keisti ar priimti naujų nereikės. 10 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, patikslinti terminai yra derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 . Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisės aktams. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“. Kultūros ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės patvirtinti:
1. Muziejų veiklos skatinimo veiksmų plano nuostatus, kuriais vadovaujantis bus finansuojamos muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, veiklos. 2 . Muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, teikiamų mokamų paslaugų įkainių apskaičiavimo tvarką. Kultūros ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti:
1. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr.
ĮV- 716 „Dėl Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijos patvirtinimo“, kuriuo bus patvirtinami Muziejų rinkinių valdymo ir tvarkymo nuostatai;
2. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. ĮV- 243 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų nacionalinių, respublikinių ir savivaldybių muziejų vadovams ir nacionalinių, respublikinių ir savivaldybių muziejų vadovų pavaduotojams – vyriausiesiems fondų saugotojams patvirtinimo“;
3. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. ĮV-256 „Dėl Kultūros ministerijai pavaldžių muziejų teikiamų mokamų paslaugų sąrašo patvirtinimo“;
4. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. ĮV-556 „Dėl muziejų lankymo nuolaidų nustatymo“;
5. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. ĮV-898 „Dėl Muziejaus valdymo tobulinimo gairių patvirtinimo“;
6. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. ĮV-515 „Dėl Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus nuostatų patvirtinimo“;
7. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. ĮV-19 „Dėl Lietuvos nacionalinio muziejaus nuostatų patvirtinimo“;
8. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. ĮV-4 „Dėl Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuostatų patvirtinimo“;
9. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. ĮV-314 „Dėl Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų nuostatų patvirtinimo“;
10. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. ĮV-327 „Dėl Kauno IX forto muziejaus nuostatų patvirtinimo“;
11. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. ĮV-318 „Dėl Lietuvos aviacijos muziejaus nuostatų patvirtinimo“;
12. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr.
ĮV-354 „Dėl Lietuvos etnokosmologijos muziejaus nuostatų patvirtinimo“;
13. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. ĮV-718 „Dėl Lietuvos jūrų muziejaus nuostatų patvirtinimo“;
14. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. ĮV-553 „Dėl Lietuvos liaudies buities muziejaus nuostatų patvirtinimo“;
15. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. ĮV-718 „Dėl Lietuvos švietimo istorijos muziejaus nuostatų patvirtinimo“;
16. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. ĮV-161 „Dėl Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuostatų patvirtinimo“;
17. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. ĮV-508 „Dėl Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuostatų patvirtinimo“;
18. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. ĮV-326 „Dėl Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuostatų patvirtinimo“;
19. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. ĮV-507 „Dėl Trakų istorijos muziejaus nuostatų patvirtinimo“;
20. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. ĮV-384 „Dėl Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus nuostatų patvirtinimo“;
21. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. ĮV-442 „Dėl Žemaičių muziejaus „Alka“ nuostatų patvirtinimo“. Aplinkos ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės patvirtinti:
1. Muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina, teikiamų mokamų paslaugų įkainių apskaičiavimo bei lankymo lengvatų taikymo tvarką;
2. Muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina, veiklos vertinimo kriterijus; Aplinkos ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti:
1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. D1-487 „Dėl Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus nuostatų patvirtinimo“;2 .
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. D1-724 „Dėl Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus nuostatų patvirtinimo“. Krašto apsaugos ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės patvirtinti:
1. Vytauto Didžiojo karo muziejaus teikiamų mokamų paslaugų sąrašą, jų įkainių apskaičiavimo bei lankymo lengvatų taikymo tvarką;
2. Vytauto Didžiojo karo muziejaus veiklos vertinimo kriterijus. Krašto apsaugos ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. V-1381 „Dėl Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuostatų patvirtinimo“; Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės patvirtinti:
1. Lietuvos sporto muziejaus teikiamų mokamų paslaugų sąrašą, jų įkainių apskaičiavimo bei lankymo lengvatų taikymo tvarką;
2. Lietuvos sporto muziejaus veiklos vertinimo kriterijus. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. V-1836 „Dėl Lietuvos sporto muziejaus nuostatų patvirtinimo“. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimas nuo 2024 m. reikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų kiekvienais metais dėl siūlomo 4 nacionalinių ir 12 valstybinių muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, veiklos finansavimo Muziejų veiklos skatinimo veiksmų plano lėšomis. Bendras lėšų poreikis Muziejų veiklos skatinimo veiksmų planui įgyvendinti yra 5 mln. Eur.
Eur. Šis poreikis buvo paskaičiuotas įvertinus 2019–2021 m. nacionalinių ir valstybinių muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros tarybai pateiktose paraiškose identifikuotą lėšų poreikio vidurkį bei siekiant šių muziejų veiklas finansuoti visa apimtimi, o ne dalinai (praktikoje vienai paraiškai buvo skiriama vidutiniškai 35 proc. reikalingo finansavimo). Tokiu būdu būtų užtikrinamas geresnis nacionalinių ir valstybinių muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, veiklų planavimas, sudaromos sąlygos aukštesnei jų teikiamų paslaugų kokybei, racionaliau naudojamos valstybės biudžeto lėšos planuojant jas kelerių metų intervalui. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu buvo vykdomos viešosios konsultacijos:
1. Įstatymo projektas 2022 m. gegužės 25 d. buvo pristatytas Muziejų tarybai bei Lietuvos muziejų asociacijos valdybai. 2 . Viešoji konsultacija – apskrito stalo diskusija vyko 2022 m. birželio 2 d. Kultūros ministerijoje;
3. Pasiūlymų ir pastabų teikimas el. paštu nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki birželio 13 d. Į pateiktas pastabas bei siūlymus Įstatymo projektui buvo iš dalies atsižvelgta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai:
Muziejus, Muziejinė vertybė, Muziejinė edukacija, Muziejinė komunikacija, Muziejų kompetencijų centrai, Vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
DĖL
2022-12-12 Nr. XIVP-2312 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nauja redakcija dėstomo Muziejų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) nuostatų dėstymo nuoseklumo ir derėjimo tarpusavyje, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 punktą reikėtų tikslinti redakciniu požiūriu, t. y. šiame punkte įtvirtinto principo apibrėžtyje nurodytas siekiamybes dėstyti ne esamojo laiko, o bendraties forma (pvz., vietoj formuluotės „Muziejai vykdydami savo veiklą remiasi sąžiningumo ir skaidrumo principais, prioritetą teikia visuomenės interesams“ turėtų būti vartojama formuluotė „Muziejai vykdydami savo veiklą turi remtis sąžiningumo ir skaidrumo principais, prioritetą teikti visuomenės interesams“). 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant muziejinės vertybės sąvoką, nustatoma sąlyga, kad tai atitinkami objektai „įtraukti į muziejaus rinkinių apskaitą, turintys šifrą ir individualų apskaitos numerį“. Tokia sąlyga nepagrįstai susiaurina muziejinės vertybės apibrėžimą iki Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje veikiančių muziejų turimų ir kataloguotų objektų. Taip pat apibrėžimo su šia sąlyga neatitiktų keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 15 punktas bei 9 straipsnio 2 dalies 13 punktas. kuriuose nurodomos „muziejinės vertybės“, „priklausiančias kitiems <...> užsienio šalių muziejams, įstaigoms ir organizacijoms, fiziniams asmenims“, nes šiems asmenims priklausantys objektai nebūtų įtraukti į muziejaus rinkinių apskaitą, neturėtų šifro ir individualaus apskaitos numerio. Manytume, kad minėta sąlyga turėtų būti nurodyta ne „muziejinės vertybės“ sąvokos apibrėžime, o įstatymo normose, reglamentuojančiose muziejų veiklą bei funkcijas. 3.
įvardijamas tik kaip juridinis asmuo ar jo padalinys. Svarstytina, ar sąvoka neturėtų apimti taip pat ir muziejų, kurių veikla organizuojama fizinio asmens (pavyzdžiui, asmeninėje teritorijoje nesteigiant juridinio asmens) arba juridinio asmens, kurio svarbiausia veikla nėra muziejų veikla (pavyzdžiui, pervežimo bendrovės transporto istorijos muziejus). 4. Atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ministerijų paskirtį ir veiklos tikslą, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą siūlome dėstyti taip: „bendradarbiaudama su muziejų bendruomene formuoja muziejų politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą“. 5. Keičiamo įstatymo
muziejams valstybės biudžeto asignavimai skiriami Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka, vertintina kaip perteklinė ir nenustatanti jokios teisinę reikšmę turinčios reguliacinio pobūdžio normos. Pažymėtina, kad nacionaliniai ir valstybiniai muziejai, kaip ir visos kitos valstybės biudžeto įstaigos, finansuojamos pagal Biudžeto sandaros įstatyme įtvirtintas biudžetinių įstaigų finansavimo bei valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo nuostatas, todėl tokio turinio nuostatos įrašymas keičiamame įstatyme jokio specifinio reguliavimo nenustatys. Svarstytina, ar apskritai keičiamame įstatyme tikslinga įtvirtinti kažkokią nuorodą į Biudžeto sandaros įstatymą, nes pastarojo 4 straipsnio 3 dalies 5 punkte jau nustatyta, kad pačių nacionalinių muziejų vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, o pagal 4 straipsnio 4 dalį - valstybiniai muziejai valstybės biudžeto lėšas gali gauti iš asignavimų valdytojui, kuris įgyvendina to muziejaus savininko teises ir pareigas, patvirtintų asignavimų. 6.
aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje reikėtų plačiau atskleisti šioje dalyje minimo Muziejų veiklos skatinimo veiksmų plano paskirtį, šį planą tvirtinantį subjektą, bent pagrindinius plano turinio elementus bei šio plano įgyvendinimo priemonių finansavimo šaltinius, t. y. iš kuriam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui skirtų valstybės biudžeto asignavimų šio plano įgyvendinimo priemonės būtų finansuojamos. 7. Keičiamo įstatymo
dėstyti priešpaskutinėje 6 straipsnio dalyje, t. y. po nuostatų, reguliuojančių nacionalinius ir valstybinius muziejus bei muziejų veiklos skatinimo veiksmų planą. 8. Keičiamo įstatymo III skyriaus pavadinime (o atitinkamai ir 1 straipsnyje) prieš žodį „veiklos“ įrašytinas žodis „muziejų“. 9. Siekiant nuoseklaus ir vienodo sąvokų vartojimo įstatyme, keičiamo įstatymo 7 straipsnio
steigimo, pabaigos ar pertvarkymo“ įrašyti žodžius „steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo“. 10. Svarstytina, ar pagrįsta ir logiška keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata, implikuojanti, kad Kultūros ministerija turės būti „informuojama“ ir dėl tų nacionalinių ar valstybinių muziejų steigimo, pertvarkymo ar pabaigos, kuriuose ji įgyvendina valstybės kaip savininkės teises ir pareigas. Galbūt šioje dalyje reikėtų nustatyti, kad Kultūros ministerija turi būti informuojama apie bet kokios teisinės formos muziejų, išskyrus tų, kuriuose ji įgyvendina savininko teises ir pareigas, steigimą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą. 11. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 15 punkte bei 10 straipsnio 2 dalies 12 punkte siūloma nustatyti, kad valstybiniai ir savivaldybių muziejai rengia metinius veiklos planus ir teikia juos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Kaip buvo minėta, pagal Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 4 dalį šių muziejų vadovai nėra asignavimų valdytojai.
Strateginio valdymo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad „metinius veiklos planus rengia ir tvirtina strateginio valdymo sistemos dalyviai <...>“. Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje, nustatančioje strateginio valdymo sistemos dalyvių ratą, kurių vadovai nėra valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai, nėra numatytos. Tokios biudžetinės įstaigos nėra strateginio valdymo sistemos dalyviai ir jiems negali būti nustatomi tokie pat reikalavimai rengti metinius veiklos planus, kaip tos pačios teisinės formos subjektams, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai. Tai yra, vienoda teisinė forma ar panašus statusas muziejų sistemos prasme negali būti pagrindas nepaisyti Strateginio valdymo įstatymo nuostatų. 12. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į Strateginio valdymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlygą dėl Muziejų įstatymo bei 25 straipsnio 2 dalies, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 17 punkte reikėtų aiškiai nurodyti, kas tvirtina nacionalinių muziejų rengiamus jų strateginius ir metinius veiklos planus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 15 punkte minimų valstybinių muziejų metinių veiklos planų tvirtinimo bei 10 straipsnio 2 dalies 12 minimų savivaldybių muziejų metinių veiklos planų tvirtinimo. 13. Keičiamo įstatymo
įrašytini žodžiai „ar atitinkamos teisinės formos juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose“. 14. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje reikėtų numatyti išlygą dėl šio straipsnio 5 dalyje numatyto atvejo, kada savivaldybės muziejaus vadovas antrai penkerių metų kadencijai gali būti skiriamas be konkurso. 15.
įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių muziejų vadovams nustato kultūros ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, tačiau tada, kai Konstitucija nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję santykiai būtų reguliuojami įstatymais, juos galima reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais. Antai kai kada poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas). Tačiau jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės
kvalifikacijos reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti vadovų pareigas atitinkamose srityse, yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme, taip pat Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos bendrosios asmens teisės užimti pareigas valstybės ar savivaldybės įsteigtų muziejų vadovų pareigas įgyvendinimo sąlygos, t. y. bendrojo pobūdžio kvalifikaciniai reikalavimai, nesusiję su vadovaujamos įstaigos veiklos specifika, turėtų būti įtvirtintas įstatyme.
Tuo tarpu kultūros ministras, mūsų nuomone, atsižvelgdamas į atitinkamų muziejų veiklos specifiką bei ministrams suteiktą profesinę kompetenciją jiems pavestose valdymo srityse, galėtų tvirtinti nebent specialiuosius kvalifikacinius atitinkamų muziejų vadovų reikalavimus (jeigu tokių specialių vadovo kompetencijų turėjimas yra būtina sąlyga tinkamai vykdyti jam pavestas funkcijas). Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 daliai, kurioje numatyti kvalifikaciniai reikalavimai nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių muziejų vyriausiesiems muziejaus rinkinių kuratoriams. 16. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, nustatanti termino nuo kultūros ministro patvirtintų Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių šiurkštaus pažeidimo skaičiavimą „nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“ nėra tinkama. Lietuvos teisės sistemoje terminas „nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“ skaičiuojamas nustatant laiką, per kurį pažeidimas gali būti konstatuotas kompetentingos institucijos, o pažeidėjui gali būti paskirta sankcija už tokį pažeidimą. Jei pažeidimas jau yra konstatuotas, su juo susiję terminai (įskaitant teisės eiti pareigas apribojimą) turėtų būti skaičiuojami nuo pažeidimo konstatavimo ir sankcijos paskyrimo dienos, o jei toks sprendimas buvo apskųstas – nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas buvo atmestas, įsiteisėjimo dienos. Analogiškai ne su pažeidimo padarymu „du ir daugiau kartų per vienerius metus“, o su jo konstatavimu ir sankcijos skyrimu turėtų būti siejama punkto antrojo sakinio nuostata. 17.
įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių muziejuose muziejaus tarybos sudėtį tvirtina ne savivaldybės meras, o savivaldybės muziejaus vadovas. Tuo tarpu toje pačioje dalyje nustatyta, kad nacionalinių ir valstybinių muziejų tarybos sudėtį muziejaus vadovo teikimu tvirtina būtent įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Nėra aišku, kodėl siūlomas toks skirtingas reguliavimas, ir svarstytina, ar muziejaus tarybos sudėties tvirtinimas neturėtų būti reguliuojamas analogiškai tiek nacionaliniuose ir valstybiniuose, tiek savivaldybių muziejuose. 18. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „išorės ekspertai“ siūlome įrašyti žodžius „tame muziejuje nedirbantys asmenys“. 19. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūloma sukonkretinti, kokios veiklos klausimais muziejaus emeritas konsultuotų muziejaus darbuotojus, t. y. prieš žodį „veiklos“ siūlome įrašyti žodį „muziejaus“. 20. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyminių nuostatų turinys turėtų būti atskleidžiamas pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, keičiamo įstatymo 19 straipsnio
komplektavimo komisijos bei Restauravimo tarybos reglamentavimo nuostatos – paskirtis, pagrindinės funkcijos bei sudarymo principai (ar sudaromos tik iš muziejaus darbuotojų, ar ir jame nedirbančių asmenų). 21. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje turėtų būti nurodomas ne „sudarymo“, o
„sudarymo tvarkos“ nustatymas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,
laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
DĖL
2023-03-20 Nr. XIVP-2312( 3 ) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
10
dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto n ariai Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Mykolas Majauskas, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė , padėjėja Vaida Patiejūnienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vadovė Rūta Pileckaitė-Vasilienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėja Vaiva Lankelienė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Mindaugas Bundza, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Marius Pečiulis, asociacijos „Savivaldybių muziejų bendrija“ pirmininkas Zigmas Kalesinskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Siekiant projektu nauja redakcija dėstomo Muziejų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) nuostatų dėstymo nuoseklumo ir derėjimo tarpusavyje, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 punktą reikėtų tikslinti redakciniu požiūriu, t. y. šiame punkte įtvirtinto principo apibrėžtyje nurodytas siekiamybes dėstyti ne esamojo laiko, o bendraties forma (pvz., vietoj formuluotės „Muziejai vykdydami savo veiklą remiasi sąžiningumo ir skaidrumo principais, prioritetą teikia visuomenės interesams“ turėtų būti vartojama formuluotė „Muziejai vykdydami savo veiklą turi remtis sąžiningumo ir skaidrumo principais, prioritetą teikti visuomenės interesams“). Pritarti
keičiamo įstatymo
5 punktą išdėstyti taip: „5 ) Skaidrumas ir viešumas. Muziejai vykdydami savo veiklą remiasi turi remtis sąžiningumo ir skaidrumo principais, prioritetą teikia teikti visuomenės interesams. Muziejų darbuotojai vengia turi vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nesiekia nesiekti asmeninės naudos, nepiktnaudžiauja nepiktnaudžiauti pareigomis, netoleruoja netoleruoti kyšininkavimo, protekcionizmo, nepotizmo, sukčiavimo, laikosi laikytis nulinės tolerancijos korupcijai. Muziejai jiems skirtas lėšas ir kitą turtą naudoja turi naudoti skaidriai, racionaliai ir efektyviai.“
kanceliarijos Teisės departamentas
4
įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant muziejinės vertybės sąvoką, nustatoma sąlyga, kad tai atitinkami objektai „įtraukti į muziejaus rinkinių apskaitą, turintys šifrą ir individualų apskaitos numerį“. Tokia sąlyga nepagrįstai susiaurina muziejinės vertybės apibrėžimą iki Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje veikiančių muziejų turimų ir kataloguotų objektų.
Taip pat apibrėžimo su šia sąlyga neatitiktų keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies
„muziejinės vertybės“, „priklausiančias kitiems <...> užsienio šalių
muziejams, įstaigoms ir organizacijoms, fiziniams asmenims“, nes šiems asmenims priklausantys objektai nebūtų įtraukti į muziejaus rinkinių apskaitą, neturėtų šifro ir individualaus apskaitos numerio. Manytume, kad minėta sąlyga turėtų būti nurodyta ne „muziejinės vertybės“ sąvokos apibrėžime, o įstatymo normose, reglamentuojančiose muziejų veiklą bei funkcijas. Pritarti
keičiamo įstatymo
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kanceliarijos Teisės departamentas
5
įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamame „muziejaus“ sąvokos apibrėžime muziejus įvardijamas tik kaip juridinis asmuo ar jo padalinys. Svarstytina, ar sąvoka neturėtų apimti taip pat ir muziejų, kurių veikla organizuojama fizinio asmens (pavyzdžiui, asmeninėje teritorijoje nesteigiant juridinio asmens) arba juridinio asmens, kurio svarbiausia veikla nėra muziejų veikla (pavyzdžiui, pervežimo bendrovės transporto istorijos muziejus). Nepritarti Manytina, kad muziejumi turi būti įvardijamas tik teisės subjektas, o ne teisinio subjekto veiklos forma, pvz., fizinio asmens vykdoma individuali veikla.
Atkreiptinas dėmesys, kad muziejaus, nepaisant to, ar jis yra juridinis asmuo ar juridinio asmens padalinys, svarbiausia veikla yra kaupti, saugoti, konservuoti, restauruoti, tirti ir populiarinti materialaus ir nematerialaus kultūros, istorijos, gamtos ir technikos paveldo vertybes, siekiant suteikti visuomenei pažinimo, ugdymo, studijų, kūrybiškumo sklaidos ir kokybiško laisvalaikio galimybes. Todėl, pvz., pervežimo bendrovės transporto istorijos muziejus turėtų veikti kaip juridinio asmens padalinys, kurio svarbiausia veikla būtų muziejaus veikla. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
ministerijų paskirtį ir veiklos tikslą, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą siūlome dėstyti taip: „bendradarbiaudama su muziejų bendruomene formuoja muziejų politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą“. Pritarti
2
įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad nacionaliniams ir valstybiniams muziejams valstybės biudžeto asignavimai skiriami Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka, vertintina kaip perteklinė ir nenustatanti jokios teisinę reikšmę turinčios reguliacinio pobūdžio normos. Pažymėtina, kad nacionaliniai ir valstybiniai muziejai, kaip ir visos kitos valstybės biudžeto įstaigos, finansuojamos pagal Biudžeto sandaros įstatyme įtvirtintas biudžetinių įstaigų finansavimo bei valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo nuostatas, todėl tokio turinio nuostatos įrašymas keičiamame įstatyme jokio specifinio reguliavimo nenustatys.
Svarstytina, ar apskritai keičiamame įstatyme tikslinga įtvirtinti kažkokią nuorodą į Biudžeto sandaros įstatymą, nes pastarojo 4 straipsnio 3 dalies 5 punkte jau nustatyta, kad pačių nacionalinių muziejų vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, o pagal 4 straipsnio 4 dalį - valstybiniai muziejai valstybės biudžeto lėšas gali gauti iš asignavimų valdytojui, kuris įgyvendina to muziejaus savininko teises ir pareigas, patvirtintų asignavimų. Pritarti iš dalies
keičiamo įstatymo
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
asignavimai skiriami Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka Nacionaliniai ir valstybiniai muziejai finansuojami iš valstybės biudžeto ir kitų teisėtai gautų lėšų .“
kanceliarijos Teisės departamentas
4
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje reikėtų plačiau atskleisti šioje dalyje minimo Muziejų veiklos skatinimo veiksmų plano paskirtį, šį planą tvirtinantį subjektą, bent pagrindinius plano turinio elementus bei šio plano įgyvendinimo priemonių finansavimo šaltinius, t. y. iš kuriam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui skirtų valstybės biudžeto asignavimų šio plano įgyvendinimo priemonės būtų finansuojamos. Pritarti
Nacionalinių ir valstybinių muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, veikla taip pat yra finansuojama Muziejų veiklos skatinimo veiksmų planui įgyvendinti Kultūros ministerijos asignavimuose numatytomis lėšomis, kurios yra sudėtinė valstybės biudžeto lėšų dalis. 5. Kultūros ministro tvirtinamas Muziejų veiklos skatinimo veiksmų planas yra skirtas kilnojamųjų kultūros vertybių įsigijimo, tyrimo, restauravimo ir sklaidos veiklų tęstinumui užtikrinti. Šis planas įgyvendinamas finansuojamų projektų forma kultūros ministro nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje išdėstytą nuostatą, siekiant nuoseklumo, siūlytina dėstyti priešpaskutinėje 6 straipsnio dalyje, t. y. po nuostatų, reguliuojančių nacionalinius ir valstybinius muziejus bei muziejų veiklos skatinimo veiksmų planą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo III skyriaus pavadinime (o atitinkamai ir 1 straipsnyje) prieš žodį
„veiklos“ įrašytinas žodis „muziejų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
nuoseklaus ir vienodo sąvokų vartojimo įstatyme, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūlome vietoj žodžių „ steigimo, pabaigos ar pertvarkymo“ įrašyti žodžius „steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo“. Pritarti
9 ir10 pastabas, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Apie sprendimą dėl muziejaus, nepaisant jo teisinės formos,
steigimo, pabaigos ar pertvarkymo reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo ne vėliau kaip per10 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo informuojama Kultūros ministerija. Ši nuostata netaikoma muziejams, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija. “ 10.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nuostata, implikuojanti, kad Kultūros ministerija turės būti „informuojama“ ir dėl tų nacionalinių ar valstybinių muziejų steigimo, pertvarkymo ar pabaigos, kuriuose ji įgyvendina valstybės kaip savininkės teises ir pareigas. Galbūt šioje dalyje reikėtų nustatyti, kad Kultūros ministerija turi būti informuojama apie bet kokios teisinės formos muziejų, išskyrus tų, kuriuose ji įgyvendina savininko teises ir pareigas, steigimą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą. Pritarti
9 ir10 pastabas, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Apie sprendimą dėl muziejaus, nepaisant jo teisinės formos,
steigimo, pabaigos ar pertvarkymo reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo ne vėliau kaip per10 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo informuojama Kultūros ministerija. Ši nuostata netaikoma muziejams, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija. “
kanceliarijos Teisės departamentas
10221512
įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 15 punkte bei 10 straipsnio 2 dalies 12 punkte siūloma nustatyti, kad valstybiniai ir savivaldybių muziejai rengia metinius veiklos planus ir teikia juos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Kaip buvo minėta, pagal Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio
įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad „metinius veiklos planus rengia ir tvirtina strateginio valdymo sistemos dalyviai <...>“.
Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje, nustatančioje strateginio valdymo sistemos dalyvių ratą, kurių vadovai nėra valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai, nėra numatytos. Tokios biudžetinės įstaigos nėra strateginio valdymo sistemos dalyviai ir jiems negali būti nustatomi tokie pat reikalavimai rengti metinius veiklos planus, kaip tos pačios teisinės formos subjektams, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai. Tai yra, vienoda teisinė forma ar panašus statusas muziejų sistemos prasme negali būti pagrindas nepaisyti Strateginio valdymo įstatymo nuostatų. Nepritarti
valdymo įstatymo
17 dalyje yra nurodyti šie strateginio valdymo sistemos dalyviai: „įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme (toliau – valstybės biudžeto asignavimų valdytojai), ir joms pavaldžios biudžetinės įstaigos “,
„įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai,
kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme (toliau – savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai), ir kitos savivaldybių tarybų įsteigtos biudžetinės įstaigos
“. Tai suponuoja, jog valstybiniai ir savivaldybių muziejai yra
strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurie, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymo
2 dalies nuostatomis, rengia metinius veiklos planus. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į Strateginio valdymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlygą dėl Muziejų įstatymo bei 25 straipsnio 2 dalies, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 17 punkte reikėtų aiškiai nurodyti, kas tvirtina nacionalinių muziejų rengiamus jų strateginius ir metinius veiklos planus.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 15 punkte minimų valstybinių muziejų metinių veiklos planų tvirtinimo bei 10 straipsnio 2 dalies 12 minimų savivaldybių muziejų metinių veiklos planų tvirtinimo. Pritarti Siūloma patikslinti keičiamo įstatymo
19 punktais:
„ 17) rengia ir teikia strateginius ir metinius veiklos planus bei ataskaitas ir teikia juos tvirtinti Kultūros ministerijai;
18) rengia metinius veiklos planus ir teikia juos tvirtinti Kultūros ministerijai, jeigu jų vadovams Kultūros ministerijos nėra pavesta tvirtinti savo vadovaujamos įstaigos metinius veiklos planus;
19) rengia metines veiklos ataskaitas ir teikia jas Kultūros ministerijai; “. Buvusius keičiamo įstatymo
16 punktu:
„ 15) rengia ir teikia metinius veiklos planus ir ataskaitas teikia juos tvirtinti įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai , jeigu jų vadovams įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nėra pavesta tvirtinti savo vadovaujamos įstaigos metinius veiklos planus;
16) rengia metines veiklos ataskaitas ir teikia jas įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai; “. Buvusius keičiamo įstatymo
18 punktais.
Siūloma patikslinti keičiamo įstatymo
13 punktu:
„ 12) rengia ir teikia metinius veiklos planus ir ataskaitas teikia juos tvirtinti muziejaus įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai , jeigu jų vadovams įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nėra pavesta tvirtinti savo vadovaujamos įstaigos metinius veiklos planus;
13) rengia metines veiklos ataskaitas ir teikia jas įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai; “. Buvusius keičiamo įstatymo
13Keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatoje iki dvitaškio po žodžių „Civiliniame kodekse“ įrašytini žodžiai „ar atitinkamos teisinės formos juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose“. Pritarti
1
14Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje reikėtų numatyti išlygą dėl šio straipsnio 5 dalyje numatyto atvejo, kada savivaldybės muziejaus vadovas antrai penkerių metų kadencijai gali būti skiriamas be konkurso. Pritarti Siūloma patikslinti keičiamo įstatymo
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės muziejaus vadovus konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka į pareigas penkerių metų kadencijai skiria atitinkamai savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas ar meras , išskyrus atvejus, kai savivaldybės muziejaus vadovas be konkurso skiriamas antrai penkerių metų kadencijai šio straipsnio
192 4 15.
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių muziejų vadovams nustato kultūros ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, tačiau tada, kai Konstitucija nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję santykiai būtų reguliuojami įstatymais, juos galima reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais. Antai kai kada poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas). Tačiau jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, bendrieji kvalifikacijos reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti vadovų pareigas atitinkamose srityse, yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme, taip pat Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos bendrosios asmens teisės užimti pareigas valstybės ar savivaldybės įsteigtų muziejų vadovų pareigas įgyvendinimo sąlygos, t. y. bendrojo pobūdžio kvalifikaciniai reikalavimai, nesusiję su vadovaujamos įstaigos veiklos specifika, turėtų būti įtvirtintas įstatyme.
Tuo tarpu kultūros ministras, mūsų nuomone, atsižvelgdamas į atitinkamų muziejų veiklos specifiką bei ministrams suteiktą profesinę kompetenciją jiems pavestose valdymo srityse, galėtų tvirtinti nebent specialiuosius kvalifikacinius atitinkamų muziejų vadovų reikalavimus (jeigu tokių specialių vadovo kompetencijų turėjimas yra būtina sąlyga tinkamai vykdyti jam pavestas funkcijas). Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 daliai, kurioje numatyti kvalifikaciniai reikalavimai nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių muziejų vyriausiesiems muziejaus rinkinių kuratoriams. Pritarti Bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams yra numatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme. Tuo tarpu, kultūros ministras turės patvirtinti specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių muziejų vadovams ir vyriausiesiems muziejaus rinkinių kuratoriams. Siūloma patikslinti keičiamo įstatymo
2 dalį ir
4 dalį ir jas išdėstyti taip: „
Specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių muziejų vadovams nustato kultūros ministras.“; „
Specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių muziejų vyriausiesiems muziejaus rinkinių kuratoriams nustato kultūros ministras.“
kanceliarijos Teisės departamentas
72 16.
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, nustatanti termino nuo kultūros ministro patvirtintų Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių šiurkštaus pažeidimo skaičiavimą „nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“ nėra tinkama. Lietuvos teisės sistemoje terminas „nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“ skaičiuojamas nustatant laiką, per kurį pažeidimas gali būti konstatuotas kompetentingos institucijos, o pažeidėjui gali būti paskirta sankcija už tokį pažeidimą. Jei pažeidimas jau yra konstatuotas, su juo susiję terminai (įskaitant teisės eiti pareigas apribojimą) turėtų būti skaičiuojami nuo pažeidimo konstatavimo ir sankcijos paskyrimo dienos, o jei toks sprendimas buvo apskųstas – nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas buvo atmestas, įsiteisėjimo dienos. Analogiškai ne su pažeidimo padarymu „du ir daugiau kartų per vienerius metus“, o su jo konstatavimu ir sankcijos skyrimu turėtų būti siejama punkto antrojo sakinio nuostata. Pritarti
yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas tvirtinamas kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles (toliau – Taisyklės) ir nuo pažeidimo paaiškėjimo pripažinimo padarius tokį pažeidimą dienos nepraėjo3 metai. Taisyklių šiurkščiu pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas ir pripažintas šiurkščiu Taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją.“
kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių muziejuose muziejaus tarybos sudėtį tvirtina ne savivaldybės meras, o savivaldybės muziejaus vadovas.
Tuo tarpu toje pačioje dalyje nustatyta, kad nacionalinių ir valstybinių muziejų tarybos sudėtį muziejaus vadovo teikimu tvirtina būtent įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Nėra aišku, kodėl siūlomas toks skirtingas reguliavimas, ir svarstytina, ar muziejaus tarybos sudėties tvirtinimas neturėtų būti reguliuojamas analogiškai tiek nacionaliniuose ir valstybiniuose, tiek savivaldybių muziejuose. Pritarti Siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Nacionalinių , ir valstybinių ir savivaldybių muziejų tarybos sudėtį muziejaus vadovo teikimu tvirtina įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Savivaldybių muziejuose muziejaus tarybos sudėtį tvirtina savivaldybės muziejaus vadovas.“
5
18Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „išorės ekspertai“ siūlome įrašyti žodžius „tame muziejuje nedirbantys asmenys“. Pritarti iš dalies Siūloma patikslinti keičiamo įstatymo
5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5Muziejaus tarybos sudėtyje ne mažiau kaip trečdalį narių turi sudaryti išorės tame muziejuje nedirbantys ekspertai. Į muziejaus tarybos sudėtį įtraukiamas muziejaus savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar mero deleguotas atstovas.“
2
19Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūloma sukonkretinti, kokios veiklos klausimais muziejaus emeritas konsultuotų muziejaus darbuotojus, t. y. prieš žodį „veiklos“ siūlome įrašyti žodį „muziejaus“. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-1219 5,
6 20.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatyminių nuostatų turinys turėtų būti atskleidžiamas pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 ir 6 dalyse turėtų būti atskleistos bent esminės jose minimų Rinkinių komplektavimo komisijos bei Restauravimo tarybos reglamentavimo nuostatos – paskirtis, pagrindinės funkcijos bei sudarymo principai (ar sudaromos tik iš muziejaus darbuotojų, ar ir jame nedirbančių
Rinkinių komplektavimo komisija, kurios sudarymą ir kompetenciją nustato kultūros ministras tikslas yra užtikrinti tinkamą muziejaus rinkinių komplektavimą, valdymą ir komunikavimą. Rinkinių komplektavimo komisija sudaroma iš muziejaus darbuotojų . Rinkinių komplektavimo komisijos pirmininkas yra vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius. Rinkinių komplektavimo komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato kultūros ministras. 6. Nacionaliniame muziejuje veikia, o valstybiniame muziejuje gali veikti , Restauravimo taryba, kurios sudarymą ir kompetenciją nustato kultūros ministras tikslas yra užtikrinti tinkamą muziejuje saugomų muziejinių vertybių konservavimą ir restauravimą. Restauravimo tarybą sudaro teisės aktų nustatyta tvarka atestuoti muziejuje arba kituose muziejuose dirbantys restauratoriai . Restauravimo tarybos pirmininkas yra vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius. Restauravimo tarybos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato kultūros ministras. “
kanceliarijos Teisės departamentas
5
įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje turėtų būti nurodomas ne „sudarymo“, o „sudarymo tvarkos“ nustatymas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2022-12-152 1,2 Lietuvos savivaldybių asociacija, pakartotinai susipažinusi su Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymas), teikia šiuos siūlymus: Pakeisti Įstatymo
„įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.“ įrašyti žodžius „įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d.“ bei pakeisti to paties straipsnio 2 dalį vietoje žodžių „2023 m. birželio 30 d.“ įrašyti žodžius „2023 m. kovo 31 d.“ Šie pakeitimai ypač aktualūs savivaldybių muziejų vadovams, nes pagal dabar galiojantį Muziejų įstatymą, jų pirmoji kadencija baigiasi 2023 m. birželio 30 d., t. y. prieš įsigaliojant Pakeitimo įstatymo nuostatoms, todėl muziejų vadovai netektų teisės būti paskirtais antrai kadencijai ir turėtų dalyvauti konkursuose naujai pirmai kadencijai. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šis pakeitimas muziejų direktoriams sudarytų vienodas galimybes kaip bibliotekų ir kultūros centrų vadovams, pasibaigus pirmai kadencijai, be konkurso būti paskirtiems antrai kadencijai. Pritarti
muziejų asociacija, asociacija „Savivaldybių muziejų bendrija“ 2022-12-202 1,2 Lietuvos muziejų asociacija (LMA) ir asociacija „Savivaldybių muziejų bendrija“, pakartotinai susipažinusios su Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymas), reiškia muziejų bendruomenės susirūpinimą dėl pakeistų Įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo terminų. Atkreipiame dėmesį, kad iki pateikiant Įstatymo projektą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, su muziejų sektoriumi buvo aptartos ir bendruomenei priimtinos tokios Įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos: „ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalį, įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 2.
ministras, krašto apsaugos ministras, kultūros ministras ir švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2023 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Šios nuostatos ypač aktualios savivaldybių muziejų vadovams, kurių pagal dabar galiojantį Muziejų įstatymą pirmoji vadovavimo kadencija baigiasi 2023 m. birželio 30 d., t. y. prieš įsigaliojant Įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatoms, pagal kurias jie netektų galimybės būti paskirtais antrai kadencijai be konkurso. Be to, šios nuostatos savivaldybių muziejų direktoriams sudarytų vienodas galimybes, kaip ir bibliotekų bei kultūros centrų vadovams, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios savivaldybės institucijos sprendimu būti skiriamiems be konkurso antrai penkerių metų kadencijai, jeigu eitos kadencijos metu visuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose jo metų veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai. Todėl prašome, kad Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių „įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.“ būtų įrašyta „įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d.“ , o to paties straipsnio 2 dalyje vietoje „2023 m. birželio 30 d.“ būtų įrašyta „2023 m. kovo 31 d.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Etninės kultūros globos taryba 2023-01-05 Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr. XIVP-2312 ir Seimo nario Roberto Šarknicko pateiktą Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4429(2). Siekdama pateikti išvadas atsižvelgiant į muziejinės veiklos tendencijas įvairiose pasaulio šalyse, Taryba taip pat išanalizavo UNESCO 2019 m. paskelbtą „Ataskaitą dėl UNESCO 2015 m.
Rekomendacijos dėl muziejų ir kolekcijų įgyvendinimo“ (angl. Report on the implementation of the UNESCO
) (toliau – UNESCO ataskaita), kuri buvo parengta įvertinus
tobulinti Muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr. XIVP-2312 įterpiant į jį Seimo nario R. Šarknicko pateikto Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4429(2) svarbiausias nuostatas. Siūlome tobulinant projektą Nr. XIVP-2312 atsižvelgti į UNESCO Ataskaitoje įvardytą daugeliui pasaulio šalių būdingą muziejų dvejopą skirstymą – ne tik pagal muziejų administracinę priklausomybę, bet ir pagal muziejų tematiką (pridedame ištrauką tuo klausimu iš UNESCO Ataskaitos). Nepritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-9302 straipsnio pakeitimo ir papildymo61 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP- 4429(2), kuriomis pažymima, kad nėra aiškus nei įstatymo projektu siūlomų nuostatų tikslas, nei turinys, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu iš esmės nesukuriamos jokios teisinės pasekmės, minėtą įstatymo projektą siūlytina atmesti. Muziejų skirstymas pagal tematiką, teisinio reguliavimo prasme, nesukuria jokios pridėtinės vertės. Be to, nacionalinių ir valstybinių muziejų pavadinimai dažnai atspindi jų tematiką, pvz., Maironio lietuvių literatūros muziejus, Lietuvos jūrų muziejus ir pan. Muziejų skirstymas pagal tematiką yra netikslingas ir dėl to, kad daugelio muziejų tematika dažnai yra vienintelė tokia Lietuvos muziejų sistemoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad UNESCO rekomendacijos apibendrina skirtingose šalyse egzistuojančias muziejų skirstymo praktikas, tačiau nenustato prievolės šias praktikas suvienodinti. 2. Etninės kultūros globos taryba
5 Argumentai: Apibrėžiant Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo naujos redakcijos projekte (toliau – Įstatymas) muziejaus sąvoką, liko neįvardyta viena svarbiausių muziejaus veiklų – eksponuoti muziejines vertybes. Taip pat nėra paminėtas muziejinių vertybių konservavimas, nors toliau Įstatyme apibrėžiant nacionalinių, valstybinių, savivaldybių ir kitų muziejų funkcijas (žr. 8–11 straipsnius) nurodoma, kad muziejai vykdo sukauptų muziejinių vertybių ne tik restauravimą, bet ir konservavimą. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį žodžiais „konservuoti“ ir „ eksponuoti “, išdėstant šią dalį taip: „5. Muziejus
Pritarti iš dalies Pritartina siūlymui papildyti muziejaus sąvoką konservavimo veikla. Nepritartina siūlymui apibrėžiant muziejaus sąvoką išskirti muziejinių vertybių eksponavimo veiklą, kadangi šią veiklą apima terminas „populiarinti materialaus ir nematerialaus kultūros, istorijos, gamtos ir technikos paveldo vertybes, siekiant suteikti visuomenei pažinimo, ugdymo, studijų, kūrybiškumo sklaidos ir kokybiško laisvalaikio galimybes“. Siūloma patikslinti keičiamo įstatymo
5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 5.
Muziejus
2023-01-052 Argumentai: Įstatymo 2 straipsnyje liko neapibrėžtos Įstatyme dažnai naudojamos svarbios sąvokos, kurių turinys gali būti įvairiai traktuojamas: muziejaus rinkinių profilis ; specializuotas muziejus ; priskirta muziejų veiklos sritis . Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį naujomis dalimis, kurių kiekvienoje būtų aiškiai apibrėžtos šios sąvokos: „Muziejaus rinkinių profilis“; „Specializuotas muziejus“; „Priskirta muziejų veiklos sritis“. Nepritarti (Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė
Nepritartina siūlymui apibrėžti muziejaus rinkinių profilio sąvoką, kadangi tai yra sudurtinis sąvokos „muziejaus rinkinys“ ir žodžio „profilis“ junginys. Muziejaus rinkinio sąvoka yra pateikiama keičiamo įstatymo
1 dalyje, tuo tarpu žodis „profilis“ yra suprantamas pagal visuotinai jam priskirtas reikšmes. Specializuoto muziejaus sąvoką apibrėžti įstatyme yra netikslinga, kadangi šis terminas yra visuotinai suprantamas ir keičiamame įstatyme vartojamas tik vieną kartą. Kaip sąvoką apibrėžti „priskirtą muziejų veiklos sritį“ yra netikslinga, kadangi tai tėra žodžių junginys, neturintis išskirtinės, kitaip suprantamos reikšmės. 4. Etninės kultūros globos taryba 2023-01-052 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo nario Roberto Šarknicko pateiktą Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. i-9302 straipsnio pakeitimo ir papildymo61 straipsniu įstatymo projektą (toliau – R. Šarknicko projektas), siūlome Įstatymo 2 straipsnį papildyti sąvoka gyvasis muziejus .
Ši sąvoka Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva buvo aptarta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau –
Terminų pakomisės
buvo pritarta tokiam šios sąvokos apibrėžimui: „ Gyvasis muziejus – muziejus, kuriame gyvai atkuriamos tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos“. Šis sąvokos apibrėžimas įtrauktas į Terminų banką vadovaujantis Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka . Toks sąvokos gyvasis muziejus apibrėžimas pateiktas ir R. Šarknicko projekte . Įstatyme sąvokos gyvasis muziejus apibrėžimą siūlome papildyti nuostatomis dėl tokių muziejų teisinės formos ir kitų ypatybių, kurios taip pat apibūdintos R. Šarknicko projekte („Gyvieji muziejai, taip kaip jie apibrėžti šio Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, gali būti įvairių rūšių.“). Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį nauja dalimi „Gyvasis muziejus“, įrašant su VLKK suderintą sąvokos gyvasis muziejus apibrėžimą ir papildant jį žodžiais „ Gyvieji muziejai, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, gali būti įvairių rūšių pagal muziejaus rinkinių profilį“, šią 2 straipsnio naują dalį išdėstyti taip: „ Gyvasis muziejus – muziejus, kuriame gyvai atkuriamos tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos. Gyvieji muziejai, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, gali būti įvairių rūšių pagal muziejaus rinkinių profilį. “ Nepritarti (Balsuota dėl pritarimo, balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 3, susilaikė
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu iš esmės nesukuriamos jokios teisinės pasekmės. Keičiamame įstatyme yra įvardinta muziejų sistema, kurią sudaro nacionaliniai muziejai, valstybiniai muziejai, savivaldybių muziejai, kiti muziejai ir muziejų kompetencijų centrai.
„Gyvasis muziejus“ yra bet kurio muziejaus veiklos forma, kuri jau šiandien taikoma daugelyje muziejų, o ne teisės aktų nustatyta tvarka suteikiamas statusas. Muziejų veiklos formos gali būti įvairios, todėl vienos iš jų apibrėžimas įstatyme reikalautų apibrėžti ir visas kitas galimas muziejų veiklos formas, o tai būtų netikslinga, kadangi veiklos formos nuolat kinta. 5. Etninės kultūros globos taryba
9 Argumentai:
2 straipsnio 9 dalyje liko nepaminėtas Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas, reglamentuojantis etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo valstybinę globą. Jį būtina įtraukti į Įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, kadangi Įstatyme ne kartą vartojamos sąvokos nematerialus kultūros paveldas , etninis . Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnio 9 dalį žodžiais „ Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas“ ir ją išdėstyti taip: „9.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme .“ Nepritarti (Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo2 straipsnyje apibrėžtos sąvokos nėra vartojamos įstatymo projektu keičiamame įstatyme. 6. Etninės kultūros globos taryba
1 Argumentai: UNESCO 2019 m. paskelbtoje „Ataskaitoje dėl UNESCO 2015 m. Rekomendacijos dėl muziejų ir kolekcijų įgyvendinimo“ (toliau
III skyrius „Muziejų dalyvavimo visuomenės gyvenime klausimai“. Į šią UNESCO nuostatą Įstatymo projekto kūrėjai beveik neatsižvelgė. Nors Įstatymo preambulėje paminėta, kad muziejų misija apima ir socialinės atsakomybės principą, tačiau šis principas nėra aiškiai įvardytas Įstatymo 3 straipsnyje apibrėžiant muziejų veiklos principus (tik nežymios užuominos pastebimos šio straipsnio 1-ame punkte apibrėžiant atsakomybės principą ir 2-ame punkte įvardijant a tvirumo ir nediskriminavimo principą).
Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 1 punktą patikslinant muziejų atsakomybės pobūdį – apibūdinant ją papildomais žodžiais „kultūrinė ir socialinė“, taip pat papildant ši punktą žodžiais „prisidėti prie visuomenės socialinės integracijos ir sanglaudos, kultūrinio, ekologinio ir ekonominio tvarumo plėtros gerinant gyvenimo kokybę regionuose ir bendruomenėse, dalyvauti nacionalinės, tautinės, regioninės ir (ar) vietinės tapatybės ugdymo veiklose“, išdėstyti šį punktą taip: „1) Kultūrinė ir socialinė atsakomybė Atsakomybė . Muziejai turi užtikrinti nacionalinio tapatumo ir istorinės atminties, kultūros, istorijos, gamtos ir technikos paveldo išsaugojimą, istorinės, kultūrinės, socialinės žinijos pagrįstumą ir objektyvumą, perteikiamą muziejinės komunikacijos priemonėmis , prisidėti prie visuomenės socialinės integracijos ir sanglaudos, kultūrinio, ekologinio ir ekonominio tvarumo plėtros gerinant gyvenimo kokybę regionuose ir bendruomenėse, dalyvauti nacionalinės, tautinės, regioninės ir (ar) vietinės tapatybės ugdymo veiklose .“ Nepritarti Siūlomas reglamentavimas susiaurintų „atsakomybės“ principą įvardinant tik kultūrinę ir socialinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad UNESCO rekomendacijos yra vienas iš teisės aktų, kuriais savo veikloje vadovaujasi muziejai, tačiau pažodinis rekomendacijose apibrėžtų sąvokų perkėlimas į nacionalinę teisę yra perteklinis. 7. Etninės kultūros globos taryba
4 Argumentai: Įstatymo 3 straipsnio 4 punkte apibrėžiant kūrybiškumo principą būtina įtraukti ne tik pilietiškumo, bet ir patriotizmo bei humanistinių vertybių ugdymą.
Pasiūlymas: Papildyti
humanistines vertybes“, jį išdėstant taip: „
veikloje turi taikyti įvairias muziejinės ir viešosios komunikacijos priemones, sudarančias galimybes formuoti istorinę, kultūrinę bei socialinę patirtį, ugdyti pilietinę tapatybę , patriotizmą ir humanistines vertybes , prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų, technologijų, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių, didinti muziejaus kaip sociokultūrinės institucijos vaidmenį.“ Nepritarti Manytina, kad istorinės, kultūrinės bei socialinės patirties formavimas ir pilietinės tapatybės ugdymas apima patriotizmą ir humanistinių vertybių ugdymą. 8. Etninės kultūros globos taryba
1 Argumentai: Kaip nurodoma UNESCO Ataskaitos II skyriuje
„Muziejų teisės aktų pritaikymas ir muziejų statistika“ (angl. Adaptation
of legislation for museums and museum statistics ), įvairiose šalyse muziejai daugiausia skirstomi dvejopai: 1) pagal administracinę priklausomybę
); 2) pagal tematiką
). Tokia dvejopa klasifikacija reikalinga kaupiant statistinius duomenis tarptautiniu mastu. Ši dvejopa klasifikacija įtvirtinta dabar galiojančiame Muziejų įstatyme: skirstymas pagal administracinę priklausomybę įtvirtintas 4 straipsnyje, o skirstymas pagal tematiką – 6 straipsnyje „Muziejų rūšys“ (apibrėžiant taip: „ Lietuvos Respublikoje pagal muziejuose esančių rinkinių rūšį gali veikti archeologijos, etnografijos, gamtos, istorijos, literatūros, meno, mokslo, technikos, kraštotyros, memorialiniai ir kitokie muziejai. “).
Tačiau aptariamo Įstatymo projekto kūrėjai nutarė muziejus skirstyti tik pagal administracinį pavaldumą, o skirstymo pagal tematiką – muziejų rūšių – atsisakyti. Įstatymo projekto Aiškinamajame rašte nepateikta jokių argumentų, kodėl priimtas toks kardinalus sprendimas, apsunkinantis tarptautinius muziejų veiklos palyginimus. 2020 m. duomenys rodo, kad Lietuvoje aiškiai išsiskiria kai kurios muziejų rūšys – vyrauja istorijos tipo muziejai, iš jų daugiausia yra kraštotyros muziejų (žr. https://www.vle.lt/straipsnis/muzieju-sistema/ ). Tokia tendencija, remiantis 2015 m. atliktos UNESCO apklausos duomenimis, pastebėta ir kitose valstybėse: pagal tematiką vyrauja dvi muziejų kategorijos – istorijos muziejai (40 proc.) ir mokslo bei etnografijos muziejai (14 proc.). Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką bei tarptautinio statistinio palyginamumo poreikius, būtina išsaugoti Lietuvos muziejų sistemoje dvejopą muziejų skirstymą – ne tik pagal muziejų administracinę priklausomybę, bet ir pagal muziejų rūšis. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį suskirstant ją į du punktus, šią dalį išdėstyti taip: „
1.
:
1) muziejų tipai pagal administracinę priklausomybę – nacionaliniai muziejai, valstybiniai muziejai, savivaldybių muziejai, kiti muziejai ir muziejų kompetencijų centrai, jeigu jie yra juridiniai asmenys ;
2) muziejų rūšys pagal muziejaus rinkinių profilį ir (ar) muziejaus specializaciją – istorijos, archeologijos, gamtos, etnografijos, kraštotyros, gyvieji, memorialiniai, literatūros, meno, mokslo, technikos, mišrūs ir kiti muziejai. “ Nepritarti (Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad keičiamame įstatyme siūloma atsisakyti muziejų skirstymo į rūšis, kadangi praktikoje labai dažnai muziejai kaupia ne vienos, o kelių rūšių muziejines vertybes, t. y. jų rinkinių profilis yra daugiarūšis, todėl priskirti tam tikrą muziejų kuriai nors vienai konkrečiai rūšiai (pvz., dailės, istorijos, technikos ir pan.) yra sudėtinga. Taip pat, pažymėtina, kad muziejų priskyrimas tam tikrai rūšiai nesukuria jokių teisinių ar funkcinių pasekmių, t. y. nėra susijęs nei su muziejaus veiklos finansavimu, nei su jo veiklos apimtimis ir neturi jokios įtakos muziejų veiklos kokybei. 9. Etninės kultūros globos taryba
1 Argumentai: Šioje dalyje reikėtų patikslinimo, ką konkrečiai reiškia paminėtas terminas regionas , nes Lietuvoje regiono sąvoka vartojama įvairiomis prasmėmis: pavyzdžiui, remiantis Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu regionas reiškia apskritį, o Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme pagrindinis dėmesys skiriamas etnografiniams regionams, pastariesiems didelė reikšmė teikiama ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789.
pateikiamas toks regiono apibrėžimas: „ regionas (
,
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį, papildant žodžiais „(etnografinio regiono, krašto, apskrities)“ ir išdėstant ją taip: „1. Savivaldybių muziejai kaupia, saugo, tyrinėja, konservuoja ir populiarina tam tikros savivaldybės teritorijos ir
(ar) regiono (etnografinio regiono, krašto, apskrities) kultūros istoriją atspindinčius bei vietos bendruomenę telkiančius muziejinių vertybių rinkinius. Savivaldybės muziejų steigia savivaldybės taryba.“ Nepritarti
siūlomas keičiamo įstatymo
1 dalies pakeitimas įvardinant galimas regiono sampratos reikšmes yra perteklinis ir, galbūt, net klaidinantis, kadangi visuotinai vartojama sąvoka
„regionas“ apima ne tik etnografinius regionus, kraštą ar apskritį, bet yra gerokai
platesnė, todėl, tuo pačiu, suteikia ir galimybę daug lanksčiau vertinti kaupiamų muziejinių vertybių pobūdį. 10. Etninės kultūros globos taryba
2 Argumentai: Įstatymo 11 straipsnyje visiškai nepaminėta, kokie muziejai patenka į „kitų muziejų“ ratą. Tikėtina, kad prie jų priskiriami šie muziejai, kurių 2020 m. oficialiais duomenimis būta labai daug: 89 žinybiniai, 26 viešosios įstaigos-muziejai, 64 privatūs, 74 visuomeniniai, 312 mokyklų, 6 virtualūs muziejai (žr. https://www.vle.lt/straipsnis/muzieju-sistema/). Atkreipiame dėmesį, kad
„kitų muziejų“ skaičius gerokai peržengia ne tik valstybinių, bet ir
savivaldybių muziejų skaičių (jų yra 62), todėl „kitus muziejus“ reikėtų aiškiau įvardyti Įstatymo
statusą ir paskirtį, kurių yra bene daugiausia visoje Lietuvos muziejų sistemoje. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį, išdėstant ją taip: „2.
Kiti muziejai yra žinybiniai, viešosios įstaigos-muziejai, privatūs, visuomeniniai, mokyklų, virtualūs ir kiti muziejai .“ Nepritarti Keičiamame įstatyme nurodoma, kad kiti muziejai yra muziejai (teisiniai subjektai, atitinkantys muziejaus apibrėžimą), kurie nėra įvardinti šio įstatymo 8–10 straipsniuose, tai reiškia, kad sąvoka „kiti muziejai“ apima visus muziejus, išskyrus nacionalinius, valstybinius ir savivaldybių muziejus. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas sąvokos „kiti muziejai“ apibrėžimas nurodant, kad tai yra „ir kiti muziejai“ yra teisiškai ydingas. 11. Etninės kultūros globos taryba
2 Argumentai: Atsižvelgiant į UNESCO Ataskaitą bei palyginamosios statistikos tarptautiniu mastu poreikius, reikėtų muziejų nuostatuose ar įstatuose aiškiai nurodyti ne tik muziejaus rinkinių komplektavimo kryptis, bet ir muziejaus rūšį pagal tematiką. Pasiūlymas: Papildyti 13 straipsnio 2 punktą, išdėstant jį taip: „2) muziejaus rūšis pagal tematiką, rinkinių komplektavimo kryptys, struktūra ir rinkinių šifrai.“ Nepritarti Žr. Etninės kultūros globos tarybos 2023-01-05 pirmam ir aštuntam pasiūlymams pateiktus argumentus. 12. Etninės kultūros globos taryba 2023-01-0513 Argumentai:
Atsižvelgiant į R. Šarknicko projektą („Gyvojo muziejaus vardą suteikia muziejų veiklą prižiūrintis bei atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintis subjektas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“), reikėtų Įstatymo 13 straipsnyje atskira dalimi apibrėžti nuostatas dėl gyvojo muziejaus statuso suteikimo. Pasiūlymas:
Pakeisti 13 straipsnį suskirstant jį į dvi dalis – 1 daliai priskiriant esamus 13 straipsnio du papunkčius ir sukuriant naują 2 dalį, visą straipsnį išdėstyti taip: „
reguliavimo ypatumai 1.
Kiekvieno muziejaus, nepriklausomai nuo jo teisinės formos, nuostatuose ar įstatuose be Civiliniame kodekse numatytų reikalavimų papildomai turi būti nurodyta:
1) muziejaus pavadinimo santrumpa, kuri nurodoma muziejinių vertybių apskaitoje;
2) muziejaus rūšis pagal tematiką, rinkinių komplektavimo kryptys, struktūra ir rinkinių šifrai. 2. Muziejui gyvojo muziejaus vardą suteikia muziejų veiklą prižiūrintis bei atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintis subjektas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. “ Nepritarti (Balsuota dėl pritarimo, balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 4, susilaikė
Žr. Etninės kultūros globos tarybos 2023-01-05 ketvirtam pasiūlymui pateiktus argumentus. 13. Etninės kultūros globos taryba
5 Argumentai: Lietuvoje daug muziejų turi savo padalinius, tačiau Įstatymas neįvardija muziejaus padalinių sąsajos su Muziejaus taryba, kuri svarsto strateginius ir (ar) metinius muziejaus veiklos planus ir ataskaitas, teikia pasiūlymus muziejaus vadovui dėl muziejaus veiklai reikšmingų projektų bei jų finansavimo galimybių, svarsto kitus su muziejaus veikla susijusius klausimus. Pasiūlymas:
Papildyti 16 straipsnio 5 dalį žodžiais „taip pat įtraukiami muziejaus padalinių (jei jie yra) vadovai“, išdėstant ją taip: „5. Muziejaus tarybos sudėtyje ne mažiau kaip trečdalį narių turi sudaryti išorės ekspertai. Į muziejaus tarybos sudėtį įtraukiamas muziejaus savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar mero deleguotas atstovas , taip pat įtraukiami muziejaus padalinių (jei jie yra) vadovai .“ Nepritarti Įstatymu siūloma reglamentuoti, kad į muziejaus tarybą turi būti įtrauktas muziejaus savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos deleguotas atstovas, t. y. muziejaus savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai suteikiama teisė pačiai spręsti dėl į muziejaus tarybą deleguojamo atstovo.
Siūlymas įstatyme nustatyti konkrečias pareigas einančių darbuotojų teisę būti įtrauktais į muziejų tarybą vertintinas kaip perteklinis. 14. Etninės kultūros globos taryba 2023-01-0519 Argumentai: Atsižvelgiant į R. Šarknicko projektą („2. Gyvuosiuose muziejuose gali gyventi jų kūrėjai ir (ar) prižiūrėtojai. Jei muziejaus kūrėjai ir (ar) prižiūrėtojai gyvena muziejui priskirtose patalpose, jiems turi būti skirtos į muziejaus ekspoziciją nepatenkančios gyvenamosios patalpos.“), į Įstatymo 19 straipsnį „Muziejinių vertybių apsaugos, apskaitos ir saugojimo užtikrinimas“ reikėtų įtraukti nuostatas dėl muziejinių vertybių apsaugos tais atvejais, kai muziejui priklausančiose gyvenamosiose patalpose gyvena muziejaus darbuotojai, nes kiti teisės aktai (Civilinis kodeksas ir kt.) muziejų specifikos šiuo atžvilgiu neapibrėžia. Pasiūlymas:
Papildyti 19 straipsnį nauja dalimi, išdėstant ją taip: „ Tais atvejais, kai muziejui priklausančiose gyvenamosiose patalpose gyvena muziejaus darbuotojai, šios patalpos turi būti atribotos nuo muziejaus ekspozicijos. “ Nepritarti (Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė
Muziejai neturi jiems priklausančių gyvenamųjų patalpų muziejų pastatuose, todėl tokių patalpų sąlygos negali būti reguliuojamos šiame įstatyme.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pastatų priskyrimo gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms ir atitinkamai leidimo ar draudimo tokiose patalpose gyventi klausimas yra Statybų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų (Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, Statybos techninio reglamento ir kt.) reguliavimo dalykas. 15. Etninės kultūros globos taryba 2023-01-052 Argumentai: 2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ (turėtų būti 20 straipsnis) klaidingai patalpintas V skyriuje „Muziejų rinkiniai ir jų apsaugos, apskaitos ir saugojimo užtikrinimas“, nors turėtų būti atskirame skyriuje „Baigiamosios nuostatos“. Pasiūlymas:
Sukurti naują VI skyrių „Baigiamosios nuostatos“ ir į jį įtraukti aptariamą straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Nesvarstyti (pasiūlymo teikėjas atsiėmė pasiūlymą komiteto posėdžio metu)
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP- 2312(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristijonas Bartoševičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP- 2312(2).
2312(2). Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė