Projekto lyginamasis variantas
PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO NR. I-1513 2, 6, 11, 12, 78, 79, 81, 82, 83, 84 STRAIPSNIų, KETURIOLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAkeitimo
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio
į. 19 . Laivo hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo vykdymą užtikrinantis laivo įkeitimas, kai įkeistas laivas neperduodamas kreditoriui. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Kiekvienas jūrų laivas, naudojamas laivybai, turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Jūrų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. “3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Laivo įgulos sudėtis nacionalinės sudėties ir kalbos mokėjimo reikalavimai
1. Laivo įgulą (įskaitant laivo kapitoną) turi sudaryti ne mažiau kaip pusė vienas ketvirtadalis Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – valstybė narė) piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis. 2 . Laivo įgulos nariu negali būti valstybių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, piliečiai, išskyrus asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis. 3 .
3. Laivo kapitono pareigas gali eiti tik valstybės narės piliečiai valstybių, kurios yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų: Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, narės . 4 . Laivo, vežančio keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos uostus (uostų), kapitonas ar bent vienas iš tokio laivo kapitono padėjėjų turi mokėti lietuvių ir (arba) anglų kalbą kalbas (-ą) .“4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Laivo kapitoną skiria ir darbo sutartį su juo sudaro laivo savininkas valdytojas . Laivo nuomos be įgulos sutarties (bareboat charter) atveju laivo kapitoną skiria ir darbo sutartį su juo sudaro laivo nuomininkas.“5 straipsnis. Keturioliktojo skirsnio pakeitimas Pakeisti keturioliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
(
) “. 6 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruoti laivai, prilyginti nekilnojamiesiems daiktams, ir šiame registre registruoti laivai, kurie yra kilnojamieji daiktai, Laivai, įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, įkeičiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.“7 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 79 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „79 straipsnis. Laivo , prilyginto nekilnojamajam daiktui, įkeitimas hipoteka “. 2 . Pakeisti 79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Laivas , prilygintas nekilnojamajam daiktui, įkeičiamas su visa laivo įranga ir priklausiniais, kurie reikalingi jo navigacijai ar kelionei ir yra laive hipotekos sandorio sudarymo arba priverstinės hipotekos nustatymo dieną.
Įkeičiamo laivo įrenginiai ir priklausiniai turi būti nurodyti hipotekos sandoryje arba sprendime dėl priverstinės hipotekos nustatymo, išskyrus tuos, kurie nėra laivo savininko nuosavybė.“8 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „81 straipsnis. Įkeisto laivo išregistravimas
1. Įkeistas laivas negali būti išregistruotas iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro iki laivo hipotekos ar įkeitimo baigimo arba iki nebus pateiktas notariškai patvirtintas visų hipotekos ar įkeitimo kreditorių sutikimas tai padaryti. 2 . Jeigu įkeistas laivas pagal Laivų registravimo taisykles privalo būti išregistruotas iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro kitais negu laivo pardavimas atvejais, apie tai turi būti pranešta visiems Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytiems hipotekos ar įkeitimo kreditoriams, kad šie turėtų laiko imtis veiksmų savo interesams apsaugoti. Šioje dalyje nurodytu atveju įkeistas laivas negali būti išregistruotas anksčiau negu po 3 mėnesių nuo hipotekos ar įkeitimo kreditorių įspėjimo. Šio reikalavimo galima nepaisyti, jei yra pateiktas notariškai patvirtintas visų hipotekos ar įkeitimo kreditorių sutikimas tai padaryti anksčiau.“9 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas Pakeisti 82 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Leidimas laikinai plaukioti su užsienio valstybės vėliava laivui, įregistruotam Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, negali būti išduotas tol, kol nebaigtos visos hipotekos ar įkeitimai . Šio reikalavimo galima nepaisyti, jei yra pateiktas notariškai patvirtintas visų hipotekos ar įkeitimo kreditorių sutikimas tokį leidimą išduoti.“10 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas Pakeisti 83 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Priverstinis įkeisto laivo pardavimas išlaisvina jį nuo visų hipotekų , įkeitimų ar apsunkinimų tik tuo atveju, jei pardavimo metu įkeistas laivas buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje.“11 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Darbo sutartis su jūrininku, išskyrus laivo kapitoną, jeigu jis pats yra ir laivo valdytojas, sudaroma Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka raštu . Darbo sutarties su jūrininku pagal pavyzdinę formą , kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministras . Su jūrininku sudaroma darbo sutartis turi atitikti 2006 m. Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje. Vienas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas jūrininkui, kitas lieka laivo valdytojui. Darbo sutarties kopija įteikiama laivo kapitonui ir yra laikoma laive. Kiekvienam jūrininkui jo prašymu susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduodama jūrininko knygelė.“12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2
. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. balandžio30 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 3 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo su jūrininkais sudarytoms darbo sutartims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nuostatos. 4 . Laivų hipotekos, atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias šių laivų hipotekų atsiradimo metu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO NR. I-1513 2, 6, 11, 12, 78, 79, 81, 82, 83, 84 STRAIPSNIų, KETURIOLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAkeitimo
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio
į. 19. Laivo hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo vykdymą užtikrinantis laivo įkeitimas, kai įkeistas laivas neperduodamas kreditoriui. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Kiekvienas jūrų laivas,
naudojamas laivybai, turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Jūrų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. “
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Laivo įgulos sudėtis nacionalinės sudėties ir kalbos mokėjimo reikalavimai
(įskaitant laivo kapitoną) turi sudaryti ne mažiau kaip pusė vienas ketvirtadalis Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – valstybė narė) piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu laive yra galiojanti nacionalinė, teritorinė, šakos (gamybos, paslaugų, profesinė), darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinė sutartis. 2. Kai Lietuvos Respublikoje visoje ar dalyje teritorijos yra paskelbiama nepaprastoji padėtis, nepaprastosios padėties metu negali būti sudaromos darbo sutartys su jūrininkais, kurie yra valstybių, dėl kurių veiksmų Lietuvos Respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis, piliečiai, išskyrus asmenis, kurie turi dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. 3 .
3. Laivo kapitono pareigas gali eiti tik valstybės narės piliečiai valstybių, kurios yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų: Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, narės . 4. Laivo, vežančio keleivius ir
(ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos uostus (-ų), kapitonas ar bent vienas iš tokio laivo kapitono padėjėjų turi mokėti lietuvių ir (arba) anglų kalbą kalbas (-ą) .“4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Laivo kapitoną skiria ir darbo sutartį su juo sudaro laivo
savininkas valdytojas . Laivo nuomos be įgulos sutarties (
atveju laivo kapitoną skiria ir darbo sutartį su juo sudaro laivo nuomininkas.“
Pakeisti keturioliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
(
)
“. 6 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 78 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruoti
laivai, prilyginti nekilnojamiesiems daiktams, ir šiame registre registruoti laivai, kurie yra kilnojamieji daiktai, Laivai, įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, įkeičiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.“
taip: „79 straipsnis. Laivo , prilyginto nekilnojamajam daiktui, įkeitimas hipoteka “. 2. Pakeisti 79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Laivas , prilygintas nekilnojamajam daiktui, įkeičiamas su visa laivo įranga ir priklausiniais, kurie reikalingi jo navigacijai ar kelionei ir yra laive hipotekos sandorio sudarymo arba priverstinės hipotekos nustatymo dieną.
Įkeičiamo laivo įrenginiai ir priklausiniai turi būti nurodyti hipotekos sandoryje arba sprendime dėl priverstinės hipotekos nustatymo, išskyrus tuos, kurie nėra laivo savininko nuosavybė.“
Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „81 straipsnis. Įkeisto laivo išregistravimas
išregistruotas iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro iki laivo hipotekos ar įkeitimo baigimo arba iki nebus pateiktas notariškai patvirtintas visų hipotekos ar įkeitimo kreditorių sutikimas tai padaryti. 2. Jeigu įkeistas laivas pagal Laivų registravimo taisykles privalo būti išregistruotas iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro kitais negu laivo pardavimas atvejais, apie tai turi būti pranešta visiems Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytiems hipotekos ar įkeitimo kreditoriams, kad šie turėtų laiko imtis veiksmų savo interesams apsaugoti. Šioje dalyje nurodytu atveju įkeistas laivas negali būti išregistruotas anksčiau negu po 3 mėnesių nuo hipotekos ar įkeitimo kreditorių įspėjimo. Šio reikalavimo galima nepaisyti, jei yra pateiktas notariškai patvirtintas visų hipotekos ar įkeitimo kreditorių sutikimas tai padaryti anksčiau.“
Pakeisti 82 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Leidimas laikinai plaukioti su užsienio valstybės vėliava laivui, įregistruotam Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, negali būti išduotas tol, kol nebaigtos visos hipotekos ar įkeitimai . Šio reikalavimo galima nepaisyti, jei yra pateiktas notariškai patvirtintas visų hipotekos ar įkeitimo kreditorių sutikimas tokį leidimą išduoti.“
Pakeisti 83 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Priverstinis įkeisto laivo pardavimas išlaisvina jį nuo visų hipotekų , įkeitimų ar apsunkinimų tik tuo atveju, jei pardavimo metu įkeistas laivas buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje.“11 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo sutartis su jūrininku, išskyrus laivo
kapitoną, jeigu jis pats yra ir laivo valdytojas, sudaroma Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka raštu . Darbo sutarties su jūrininku pagal pavyzdinę formą , kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministras . Su jūrininku sudaroma darbo sutartis turi atitikti 2006 m. Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje. Vienas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas jūrininkui, kitas lieka laivo valdytojui. Darbo sutarties kopija įteikiama laivo kapitonui ir yra laikoma laive. Kiekvienam jūrininkui jo prašymu susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduodama jūrininko knygelė.“
taikymas
4 dalis, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. balandžio30 d. priima šiam įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo su jūrininkais sudarytoms darbo sutartims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nuostatos. 4. Laivų hipotekos, atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias šių laivų hipotekų atsiradimo metu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NR. I-1513 2, 6, 11, 12, 78, 79, 81, 82, 83, 84 STRAIPSNIŲ, KETURIOLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 (toliau – Įstatymas) pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. 1) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 11 d. pavedimą iki 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikti Vyriausybei teisės aktų pakeitimų projektus, reikalingus suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) laivui-saugyklai „Independence“ įregistruoti Lietuvoje, ir siekiant aiškesnio, nuoseklesnio ir sistemiškesnio teisinio reglamentavimo bei efektyvesnio saugios laivybos reikalavimų laikymosi užtikrinimo. Dėl šių priežasčių Projektu Nr.
1 siūloma:
I-1513 2, 6, 11, 12, 78, 79, 81, 82, 83, 84 straipsnių, keturioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. 2) parengtas siekiant:
1. Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 11 d. pavedimą iki 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikti Vyriausybei teisės aktų pakeitimų projektus, reikalingus SGD laivui-saugyklai „Independence“ įregistruoti Lietuvoje. AB „Klaipėdos naftai“ ruošiantis išpirkti SGD laivą iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ Vyriausybė iš esmės pritarė „Independence“ registravimui Lietuvoje. SGD laivas-saugykla AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybe taptų 2024 metų pabaigoje, o perimant jo valdymą laivas būtų įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir jam būtų suteikta Lietuvos valstybės vėliava. Efektyviai SGD laivo-saugyklos veiklai būtina kvalifikuota ir kompetentinga įgula. Įvertinus iššūkius, su kuriais dėl griežtų nacionalinių reikalavimų jūrų laivų įgulos sudėčiai susiduria Lietuvos laivų savininkai, identifikuotas poreikis nustatyti lankstesnį laivų įgulų formavimo reguliavimą. 2 . Sukurti palankesnį nacionalinį reguliavimą jūrų laivų įgulų nacionalinės sudėties ir sandorių, susijusių su laivų pirkimu
skatinti darbo vietų jūrinėje laivyboje kūrimą ir užtikrinti patrauklesnes darbo sąlygas, sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoti pirmąjį SGD laivą-saugyklą ir taip užtikrinti Lietuvos energetinius ir nacionalinio saugumo interesus. Jūrų laivų, įregistruotų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, skaičius pastaraisiais metais mažėja – Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre 2021 m. sausį buvo įregistruoti 102 laivai, 2022 m. rugpjūtį – tik 78 laivai [1] .
Lietuvos laivybos bendrovės kreipėsi [2] į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją dėl to, kad esamas nacionalinis reguliavimas Lietuvos laivybos bendrovėms sukuria nekonkurencingas sąlygas globalioje rinkoje. Identifikuota keletas problemų, tarp jų – dėl jūrų laivų įgulos nacionalinės sudėties ir jūrų laivų pirkimo–pardavimo reguliavimo. Dėl įgulų nacionalinės sudėties reikalavimų Trūkstant kvalifikuotų specialistų, ypač kai kuriuose laivybos segmentuose (žvejybos sektorius, SGD, kt.), laivybos bendrovės susiduria su sunkumais formuodamos laivo įgulą, o siekdamos nepažeisti teisės aktų reikalavimų turi priimti sprendimus neregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre naujų laivų arba esamus laivus perregistruoti į kitų, tarp jų ir kaimyninių šalių, jūrų laivų registrus. Šis klausimas buvo nuosekliai nagrinėtas 2021
[3] , aptartas kituose tarpžinybiniuose pasitarimuose [4] su Lietuvos jūrininkų, laivų savininkų ir jūrininkus rengiančių mokymo įstaigų atstovais. Akcentuota, kad jūrininkų stygius jaučiamas ne tik Lietuvos, bet ir globalioje rinkoje. Šiuo metu apie 1,8 mln. jūrininkų dirba pasauliniame laivyne (apie 74 000 laivų). Vertinama, kad ateinančių penkerių metų laikotarpiu pasaulinis laivynas išaugs 6,4 proc., o jūrininkų trūkumas, Tarptautinių laivybos rūmų (angl. International Chamber of Shipping ) duomenimis, šiuo metu siekiantis 16 500, iki 2026 m. išaugs net iki 89 510.
Taip pat akcentuotina, kad Lietuvos darbo rinkoje šiuo metu jaučiamas eilinių jūrininkų trūkumas, o pasaulinėje darbo rinkoje jų yra perteklius (šie specialistai itin gausiai ruošiami besivystančiose šalyse). Sudėtingą situaciją jūrininkų darbo rinkoje dar labiau sunkina geopolitinių nestabilumų ir pandemijos nulemti veiksniai. Dėl jūrų laivų pirkimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniu reglamentavimu, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoti jūrų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruoto laivo prilyginimas nekilnojamiesiems daiktams lemia tai, kad:
Norwegian Sale Form , Nippon Sale Form , Singapore Ship Sale Form) ir notarai tokių sandorių netvirtina. Atkreiptinas dėmesys, kad notarinis j ūrų laivų pirkimo
Tokios formos sandorį sudaryti sudėtinga arba iš esmės neįmanoma, kadangi:
dažniausiai yra finansuojami užsienio kredito įstaigų, kreditavimo sutartys sudaromos pagal kredito įstaigų nustatomas sąlygas, įskaitant kreditavimo sutarčiai taikomą teisę ir ginčų sprendimo vietą, kuri praktiškai niekada nebūna Lietuvos Respublika. Paskolos negrąžinimo atveju kredito įstaiga turi teisę perimti nuosavybės teises į laivą. Finansuotojui žinant, kad pagal Lietuvos Respublikos teisę laivo savininko nemokumo atveju jis taptų Lietuvos nekilnojamo daikto savininku su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis (laivo savininkui nevykdant savo įsipareigojimų, kredito įstaiga privalės laivą pardavinėti kaip nekilnojamo turto objektą, o tai akivaizdžiai mažins potencialių pirkėjų skaičių ir pan.), tiesioginis finansavimas įsigyjant jūrų laivus, kai kreditą suteikia užsienio finansuotojas, iš esmės tampa nebeprieinamu. Dėl įvardytų priežasčių Projektu Nr.
atsisakyti reguliavimo, numatančio, kad jūrų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams, ir taip atsisakyti tarptautinės laivybos praktikos neatitinkančių apribojimų dėl daiktinių teisių į jūrų laivus ginčų nagrinėjimo vietos bei tokių laivų perleidimo sandorių sudarymo, palengvinti jūrų laivų įsigijimo finansavimo sąlygas bei galimybes ir paskatinti jūrų laivų registravimą Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Atsižvelgus į tai, kad būtina užtikrinti tinkamą jau vykstančių viešųjų pirkimų procedūrų, pradėtų siekiant atrinkti SGD laivo-saugyklos „Independence“ operatorių, vykdymą, tikslinga prašyti Lietuvos Respublikos Seimą įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka, siekiant užtikrinti šių įstatymų priėmimą iki 2023 m. sausio 1 d. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą Nr. 1 parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės (grupės vadovas – Vidmantas Tamulis, tel. 239 3941, el. p. [email protected] ) patarėja Simona Jonuškienė (tel. (8 5) 219 5716, el. paštas [email protected] ). Projektą Nr. 2 parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės (grupės vadovas – Vidmantas Tamulis, tel. 239 3941, el. paštas [email protected] ) vyriausioji patarėja Eglė Vyšniauskaitė (tel. (8 5) 239 3888 , el. paštas [email protected] ) . 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Dėl Projekto Nr. 1 Galiojančioje Į statymo redakcijoje nėra įtvirtinta galimybės saugios laivybos valdymo sistemos bendrovei, iš laivo savininko perėmusiai visas pareigas ir atsakomybę už laivo veiklą pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą, būti įsisteigusiai kitur nei Lietuvos Respublikoje – šis aspektas svarbus SGD laivo-saugyklos „Independence“ įregistravimui Lietuvoje.
Taip pat galiojančioje Įstatymo redakcijoje nėra nustatyta galimybės locmanui vesti laivą nuotoliniu būdu, jokiai institucijai nėra pavesta vykdyti plūduriuojančių trukdančių saugiai laivybai objektų iškėlimo iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos funkcijos, nėra nustatyta reikalavimų mokymo įstaigoms, siekiančioms įgyti teisę rengti jūrininkus, jūrininkų mokymo programoms, jūrininkus rengiantiems mokytojams ir instruktoriams. Šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje reikalavimai įmonėms, siekiančioms vykdyti (vykdančioms) Įstatyme įtvirtintas atestuojamas veiklas (jų dalį), yra skirstomi į pagrindinius ir papildomus, tačiau įmonių atestavimo, atestacijos galiojimo sustabdymo, atestacijos galiojimo sustabdymo ar atestacijos galiojimo panaikinimo reglamentavimas nėra išsamus, ne nustatytos atestuotų įmonių veiklos sąlygos. Galiojančiame Įstatyme nustatyta informacijos apie laive į (iš) Lietuvos Respublikos uostus (-us) gabenamus pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius teikimo tvarka yra netiksli. Kai kurios Įstatyme įtvirtintos sąvokos nesuvienodintos ir netikslios, nenuosekliai vartojamos. Dėl Projekto Nr.
Dėl Projekto Nr. 2 Įgulų nacionalinės sudėties reikalavimai Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad laivo įgulą (įskaitant laivo kapitoną) turi sudaryti ne mažiau kaip pusė Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – valstybė narė) piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis. Laivo kapitono pareigas gali eiti tik valstybės narės piliečiai. Laivo, vežančio keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos uostus (uostų), kapitonas ar bent vienas iš tokio laivo kapitono padėjėjų turi mokėti lietuvių kalbą. Š alies jūriniame sektoriuje trūkstant tam tikrų vadovaujančių specialistų, laivo elektromechanikų, eilinių jūrininkų ir kitų kvalifikacijų atstovų, Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas pusę įgulos narių sudaryti iš Europos Sąjungos valstybių narių piliečių sunkina laivų įgulų formavimą ir didina riziką, kad artimoje ateityje gerokai sumažės laivų, įregistruotų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava. Tokiu atveju, be kitų neigiamų pasekmių, taip pat mažėtų ir potencialių darbo vietų Lietuvos jūrininkams. Prekybinės laivybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laivo kapitoną skiria ir darbo sutartį su juo sudaro laivo savininkas. Tokia įstatymo formuluotė įtvirtina nelankstų reglamentavimą, nepagrįstai apriboja laivo valdytojo teisę skirti laivo kapitoną ir sudaryti su juo darbo sutartį. Prekybinės laivybos įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su jūrininku, išskyrus laivo kapitoną, jeigu jis pats yra ir laivo valdytojas, sudaroma Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka raštu pagal pavyzdinę formą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Ši įstatymo nuostata įtvirtina imperatyvą darbo sutartį su jūrininku visada sudaryti pagal pavyzdinę formą, kuri, pagal apibrėžimą, yra tik pavyzdinė. Jūrų laivų pirkimo
CK 4.2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal prigimtį kilnojamieji daiktai įstatymais gali būti pripažįstami nekilnojamaisiais daiktais. CK 1.98 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kurių teisinė registracija privaloma, prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartyje [5] yra pasisakęs dėl CK 1.98 straipsnio 3 dalies, kad s istemiškai bei lingvistiškai analizuojant minėtą Civilinio kodekso normą konstatuotina, jog šioje normoje įtvirtintos dvi esminės sąlygos, kurioms esant laivas ar orlaivis prilyginamas nekilnojamajam daiktui, o būtent – 1) tokia galimybė turi būti numatyta konkrečiame įstatyme ir 2) laivui ar orlaiviui turi būti nustatyta privaloma teisinė registracija . Nors pagal savo prigimtį tiek jūrų, tiek vidaus vandenų laivai ir orlaiviai yra kilnojamieji daiktai, Prekybinės laivybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jūrų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. Toks reguliavimas sukelia teisinių pasekmių, neatitinkančių tarptautinės laivybos praktikos, mažina jūrų laivų įsigijimui reikalingo finansavimo galimybes ir jūrų laivų registravimą Lietuvoje daro nepatrauklų.
Jūrų laivas, kaip nekilnojamasis turtas, vadovaujantis CK 4.170 straipsnio 1 dalies, 4.171 straipsnio 1 dalies ir Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalies bei keturioliktojo skirsnio nuostatomis, įkeičiamas hipoteka. CK 4.171 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Prekybinės laivybos įstatyme gali būti numatytos kitos taisyklės negu nustatyta CK. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl Projekto Nr. 11 . Pagal galiojantį reguliavimą šiuo metu ir galbūt ateityje SGD laivą-saugyklą „Independence“ valdysianti laivybos bendrovė, pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą iš laivo savininko perėmusi visas pareigas ir atsakomybę už laivo veiklą, negali būti įsisteigusi Europos Sąjungoje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos konfederacijoje ar Jungtinėje Karalystėje, todėl, siekiant šį laivą įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, numatomais pakeitimais siekiama tokią galimybę užtikrinti. 2 . Kadangi laivo vedimas su locmanu įplaukiant į uostą yra dažna praktika daugelyje pasaulio uostų, tačiau esant nepalankioms hidrometeorologinėms sąlygoms locmano įsilaipinimas į laivą būna pavojingas, kai kada ir neįmanomas, be to, dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos, siekiant išvengti pavojingų užkrečiamųjų ligų išplitimo, locmanai negali įsilaipinti į laivą, ir siekiant išvengti laivų prastovų, tikslinga vesti laivą nuotoliniu būdu (tokia praktika naudojama Nyderlandų, Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Maltos uostuose).
Nuotolinis laivo vedimas vykdomas naudojant technines navigacijos priemones
kai locmanas atlieka savo funkcijas nebūdamas vedamame laive, naudodamas nuotolinę laivo vedimo įrangą, ir nustatyti, kad laivo vedimas nuotoliniu būdu laikomas laivo vedimu su locmanu. 3 . Lietuvos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje užfiksavus dreifuojančius, apleistus įrenginius, kurie galimai kelia grėsmę bet kurio tipo plaukiojančiai priemonei, laivybos saugumui ir jūros aplinkai, kyla klausimas dėl to, kuri institucija turėtų tokius įrenginius pašalinti ar organizuoti jų pašalinimą. Dėl esamos teisinio reguliavimo spragos šiuo metu nė vienai institucijai nėra pavesta atsakomybės iškelti /pašalinti tokius įrenginius. Kadangi pagal šiuo metu galiojantį Įstatymo 51 straipsnį Administracijai yra pavesta iškelti paskendusį, kliudantį saugiai laivybai, turtą Lietuvos teritorinėje jūroje, Projektą Nr.
1 siūloma papildyti ir pavesti Vyriausybės įgaliotai institucijai (Vyriausybės pavedimu – Administracijai) iškelti /pašalinti ne tik paskendusius objektus teritorinėje jūroje, bet iškelti /pašalinti ir plūduriuojančius objektus, trukdančius saugiai laivybai, Lietuvos teritorinėje jūroje bei išskirtinėje ekonominėje zonoje. 4 . Siekiant užtikrinti tinkamą tarptautinių jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo standartų, t. y. 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo kodekso ir 1995 m. Tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, nuostatų įgyvendinimą, Projekte Nr. 1 siūloma papildyti Įstatymą ir atskirame straipsnyje įtvirtinti reikalavimus, kuriuos turi atitikti mokymo įstaigos, siekiančios vykdyti teorinį ir praktinį asmenų, siekiančių gauti jūrininko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, rengimą, taip pat nustatyti reikalavimus jūrininkų mokymo programoms bei jūrininkus rengiantiems mokytojams ir instruktoriams. 5 . 2018 m. priėmus Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 201 , 37, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymą ir sutrumpinus Administracijos atestuojamų su saugia laivyba susijusių veiklų sąrašą, reikalavimų įmonėms, siekiančioms vykdyti (vykdančioms) šias veiklas (jų dalį), skirstymas į pagrindinius ir papildomus nebėra tikslingas ir yra tikslintinas, atsižvelgiant į pasikeitusius tarptautinius saugios laivybos reikalavimus. Todėl Projekte Nr. 1 siūloma patikslinti ir įtvirtinti konkrečius reikalavimus įmonėms, siekiančioms vykdyti ar vykdančioms Įstatyme nustatytas su saugia laivyba susijusias atestuojamas veiklas. 6 .
6. Siekiant atsisakyti įmonių, siekiančių vykdyti Įstatyme įtvirtintas atestuojamas veiklas (jų dalį), patikrinimų prieš jas atestuojant ir nustatyti aiškias atestuotų įmonių veiklos sąlygas, Projekte Nr. 1 siūloma pakeisti įmonių atestavimo, atestacijos galiojimo sustabdymo, atestacijos galiojimo sustabdymo ir atestacijos galiojimo panaikinimo nuostatas, įtvirtinti, kad įmonė gali pradėti vykdyti veiklą (yra atestuojama) kitą dieną po privalomų dokumentų priėmimo dienos, o per 30 kalendorinių dienų nuo įmonės atestavimo Administracija įvertina pateiktus privalomus dokumentus, taip pat nustatyti atestuotų įmonių veiklos sąlygas. 7 . Atsižvelgiant į praktikoje vykdomas Administracijos ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacijos teikimo procedūras ir siekiant ištaisyti netikslumus Įstatymo nuostatose dėl informacijos apie laive į (iš) Lietuvos Respublikos uostus (-ų) gabenamus pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius teikimo, Projekte Nr. 1 siūloma įtvirtinti, jog informacija yra teikiama Administracijai per Lietuvos Respublikos jūrų uostą valdančios įmonės informacinę sistemą. 8 . Siekiant aiškumo, sąvokų suvienodinimo ir nuoseklesnio jų vartojimo, Projekte Nr. 1 siūloma pakeisti ir papildyti sąvoką „saugios laivybos reikalavimai“; laive turinčius būti dokumentus, kuriais patvirtinama laivo atitiktis jam taikomiems saugios laivybos reikalavimams, vadinti „privalomais laivo dokumentais“, taip juos aiškiai atskirti nuo kitų Įstatyme minimų dokumentų; įtvirtinti sąvoką „saugos rekomendacija“, atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus. Dėl Projekto Nr. 2 Dėl įgulų nacionalinės sudėties reikalavimų Siūloma pakeisti Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnį ir nustatyti, kad laivo įgulą turi sudaryti ne mažiau kaip ketvirtadalis valstybės narės piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, išskyrus atvejus, kai laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis.
Projektu Nr. 2 siūloma sumažinti šiuo metu nustatytą 50 proc. įgulos iš Europos Sąjungos valstybių narių reikalavimą iki 25 proc., įvertinus Lietuvos Respublikos laivybos sektoriuje susiklosčiusią situaciją ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką. Be to, siekiant paskatinti kolektyvines derybas tarp laivo valdytojo ir jūrininkų ir taip sudaryti sąlygas de facto sukurti patogesnes ir patrauklesnes darbo sąlygas su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, siūloma nustatyti, kad minėtasis 25 proc. reikalavimas netaikomas, jeigu laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis. Atsižvelgus į esamą geopolitinę situaciją, Projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad laivo įgulos nariu negali būti valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, piliečiai, išskyrus asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis. Siekiant nepažeisti teisėtų asmenų lūkesčių, išvengti teisminių ginčų ir mažiau sutrikdyti ūkinę veiklą, siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo su jūrininkais sudarytoms darbo sutartims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Prekybinės laivybos įstatymo nuostatos.
Atkreiptinas dėmesys, kad kaimyninėse šalyse (Švedijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje), taip pat Danijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Maltoje, Kipre ir kt., iš viso nėra taikoma reikalavimų nacionalinei įgulos sudėčiai (su kai kuriomis išimtimis, taikomomis tik laivo kapitonui, bet ne likusiai įgulos daliai). Vokietijoje laivuose, kurių BT daugiau kaip 8 000, tik vienas įgulos narys bei laivo kapitonas turi būti Europos Sąjungos pilietis, Nyderlanduose numatyta galimybė suteikti leidimus trečiųjų šalių piliečiams dirbti laivuose, kai tenkinamos tam tikros sąlygos. Kai kuriose pietinės Europos šalyse (Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje) dėl nacionalinių ypatumų, jūrinės laivybos išplėtojimo vidaus maršrutuose ir kt., taip pat Suomijoje galioja griežtesni nei Šiaurės Europos šalyse reikalavimai nacionalinei įgulos sudėčiai. Įvertinus esamą situaciją Lietuvos jūrų laivybos sektoriuje, poreikį skatinti naujų jūrų laivų registravimą Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir stabdyti esamų laivų išregistravimo procesą, manytina, kad būtų tikslinga vadovautis geografiškai artimų valstybių praktika ir santykinai liberalizuoti įgulų nacionalinės sudėties reikalavimus. Paminėtina, kad siekiant skatinti jūrinę laivybą, kompleksiškai spręstini ir kiti laivybos sektoriui aktualūs klausimai, pvz., su jūrininkų pajamų apmokestinimu (dienpinigiais, maitinimu, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokomis ir kt.) susiję klausimai. Be to, tikslinga praėjus tam tikram laikui (3
Be to, siūloma atsisakyti P rekybinės laivybos įstatymo galiojančioje redakcijoje esančio patikslinimo, kad į laivo įgulą įskaičiuojamas ir laivo kapitonas. Ši nuostata vertintina kaip perteklinė, nes P rojektu Nr. 1 keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „laivo kapitonas – laivo įgulos narys“. Įvertinus tai, kad anglų kalba yra laikoma darbo jūrų laivyboje kalba, siūloma supaprastinti laivo, vežančio keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos uostus (uostų), kapitonui ar bent vienam iš tokio laivo kapitono padėjėjų taikomą lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimą ir nustatyti, kad minėtieji asmenys turi mokėti lietuvių ir (arba) anglų kalbas (-ą). Siekiant užtikrinti atitiktį tarptautinei laivybos praktikai, siūloma pakeisti Prekybinės laivybos įstatymo 12 straipsnį ir nustatyti, kad laivo kapitoną į pareigas priimti ir su juo sudaryti darbo sutartį gali ne tik laivo savininkas, bet ir laivo valdytojas. Be to, siūloma pakeisti Prekybinės laivybos įstatymo 84 straipsnio 1 dalį ir atsisakyti privalomo reikalavimo darbo sutartį su jūrininku sudaryti pagal pavyzdinę formą. Dėl jūrų laivų pirkimo-pardavimo sandorių ir jūrų laivų pripažinimo nekilnojamuoju turtu Projektu Nr. 2 siūloma pakeisti Prekybinės laivybos įstatymo 6 straipsnį ir atsisakyti nuostatos, nustatančios, kad jūrų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams.
Atsižvelgus į tai, kad CK 1.98 straipsnio 3 dalis nustato du privalomuosius kriterijus, kuriuos abu tenkindami laivai yra laikomi nekilnojamaisiais daiktais (tokia galimybė turi būti numatyta konkrečiame įstatyme ir laivui turi būti nustatyta privaloma teisinė registracija), Prekybinės laivybos įstatyme panaikinus vieną iš šių kriterijų (t.y., nuostatą, kad jūrų laivai yra nekilnojamieji daiktai), jūrų laivai bus laikomi kilnojamaisiais daiktais. Paminėtina, kad konkrečių jūrų laivų teisinis statusas gali būti numatytas ir kituose specialiuosiuose įstatymuose. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, plaukiojanti SGD saugykla laikoma laivu, kuris prilyginamas nekilnojamajam daiktui. Įvertinus Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, formuojančios energetikos politiką Lietuvos Respublikoje, ir AB „Klaipėdos nafta“ pozicijas, SGD laivas-saugykla ir toliau bus laikoma nekilnojamuoju turtu, o Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata nėra keičiama. Projektu Nr. 2 siūloma pakeisti jūrų laivų įkeitimo reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma jūrų laivų bus laikomi kilnojamuoju daiktu, tikslinamos Prekybinės laivybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios jūrų laivų įkeitimą:
Projekto Nr. 2 rengimo metu vertinta galimybė laivo hipotekos sąvoką palikti, o Prekybinės laivybos įstatymą papildyti laivo įkeitimo sąvoka, tačiau atsižvelgus į tai, kad CK nenustato teisės Prekybinės laivybos įstatymu reguliuoti laivo įkeitimo santykių, manytina, kad laivo įkeitimo sąvokos perrašymas būtų ydinga praktika, galinti sukelti skirtingų sąvokų įtvirtinimą ir teisės aktų nuostatų koliziją.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Dėl Projekto Nr. 1 Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma, priešingai – numatomas teigiamas poveikis saugios laivybos teisinių santykių vystymuisi: sudaromos palankesnės laivybos bendrovės steigimo sąlygos, įtvirtinama galimybė locmanui vesti laivą nuotoliniu būdu, nustatomi aiškesni reikalavimai jūrininkus rengiančioms mokymo įstaigoms bei ūkio subjektams, vykdantiems su saugia laivyba susijusias veiklas. Dėl Projekto Nr. 2 Dėl įgulų nacionalinės sudėties reikalavimų Lankstesnis jūrų laivų nacionalinės įgulų sudėties reikalavimų reguliavimas sudarys prielaidas padidinti Lietuvos jūrų laivybos sektoriaus konkurencingumą ir sukurti daugiau potencialių darbo vietų Lietuvos jūrininkams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal esamą reguliavimą nėra įpareigojimo teikti pirmenybę Lietuvos jūrininkams lyginant su kitais Europos Sąjungos valstybių narių jūrininkais, taigi, esamas reguliavimas ir dabar neužtikrina, kad būtent Lietuvos jūrininkai bus įdarbinami laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava. Lietuvos jūrininkai yra vertinami kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurie laisvai konkuruoja dėl darbo vietų pasauliniame jūrų laivyne. Paminėtina, kad jūrininkų sprendimą rinktis darbą Lietuvos ar kitų valstybių laivuose lemia įvairūs elementai – laivo plaukiojimo rajonas, darbo sąlygos, kontraktų trukmė, darbo užmokestis ir kt. Projektu Nr. 2 įtvirtinama galimybė netaikyti laivų įgulų sudėties kvotos, jei yra sudaryta kolektyvinė sutartis, skatins kolektyvines derybas, kurios savo ruožtu sukurs geresnes darbo sąlygas.
Patrauklesnės darbo sąlygos, tikėtina, turės poveikio Lietuvos jūrininkams priimant sprendimą rinktis darbą būtent su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose. Be to, numatoma, kad ir toliau bus vystomas dialogas su socialiniais partneriais, svarstant kompleksines priemones, didinančias darbo Lietuvos jūrų laivuose patrauklumą. Paminėtina, kad Projekto Nr. 2 rengimo metu vertintas šio projekto nuostatų dėl balsavimo galimybės su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose poveikis. Š iuo metu galiojanti Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio nuostata suteikia teisę laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, pareigas eiti kapitonui ne Lietuvos Respublikos piliečiui. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – Rinkimų kodeksas) 52 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad balsavimo komisijas su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai, atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą. Akcentuotina, kad Rinkimų kodeksas nesuteikia teisės laivų kapitonams – Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams – sudaryti balsavimo komisijų laivuose, todėl papildomos teisės samdyti kapitonus, NATO ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių piliečius, neturi poveikio balsavimo laive organizavimui.
Ribojimas, kad laivo įgulos nariu negali būti valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, piliečiai, išskyrus asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turės neigiamo poveikio Lietuvos jūrinės laivybos verslui, ypač žvejybinės laivybos bendrovėms, nes šis ribojimas ženkliai apribos laivo valdytojo galimybę pasirinkti ir suformuoti laivų įgulą. Tai gali paskatinti minėtų laivybos bendrovių sprendimą perregistruoti laivus į kaimyninių valstybių, netaikančių tokio ribojimo, jūrų laivų registrus. Dėl jūrų laivų pirkimo
Projekto Nr. 2 rengimo metu buvo įvertintos kelios reguliavimo alternatyvos, siekiant laivų pardavimo teisinio reguliavimo suderinamumo su įprastine tarptautine praktika šioje srityje. Vertinta:1 ) Galimybė keisti CK 1.98 straipsnio 3 dalį
Įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos poziciją, kad tikslinga palikti galimybę ateityje, iškilus poreikiui, specialiaisiais teisės aktais operatyviau nei CK keitimo atveju nustatyti, kad tam tikro tipo laivai yra nekilnojamieji daiktai, taip pat siekiant šiuo reguliavimo keitimu apsiriboti tik laivų, nedarant poveikio orlaiviams, teisinio reguliavimo tobulinimu, priimtas sprendimas, kad tinkamiausia alternatyva yra nekeisti CK 1.98 straipsnio 3 dalies, o esamų tikslų pasiekti keičiant specialiųjų teisės aktų nuostatas. 2 ) Galimybė atsisakyti jūrų laivų privalomos teisinės registracijos. Teisinė registracija yra vienas iš būtinųjų kriterijų, siekiant laivą pripažinti nekilnojamuoju daiktu. Remiantis Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos (toliau – UNCLOS) 90 straipsniu, kiekviena valstybė – tiek pakrantės, tiek ir neturinti priėjimo prie jūros – turi teisę, kad atviroje jūroje plaukiotų laivai su jos vėliava . UNCLOS 91 straipsnis nustato reikalavimus laivų nacionalinei priklausomybei [6] , 94 straipsnis nustato valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, pareigas tinkamai vykdyti savo jurisdikciją ir kontrolę administraciniais, techniniais ir socialiniais klausimais laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikoje jūrų laivais pripažįstami ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruojami tik laivai, vykdantys komercinę veiklą (pramoginiai laivai gali būti registruojami tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, jie laikomi kilnojamaisiais daiktais).
Privalomos jūrų laivų teisinės registracijos atsisakymas užkirstų kelią šiems laivams įgyti Lietuvos nacionalinę priklausomybę, plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos Respublika neturėtų galimybės vykdyti vėliavos valstybės kontrolės, išduoti laivams privalomų laivo dokumentų, be kurių šie laivai būtų neįleidžiami į užsienio valstybių uostus ir (ar) sulaikomi užsienio valstybių uostuose, šių valstybių kompetentingoms institucijoms atliekant pagal tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus nustatytą užsienio laivų kontrolę uoste. Dėl šios priežasties galimybė atsisakyti jūrų laivų privalomos teisinės registracijos dėl itin didelių neigiamų pasekmių jūrų laivybos sektoriui Lietuvoje vertintina kaip negalima alternatyva. 3 ) Galimybė nekeisti jūrų laivų nekilnojamo daikto statuso į kilnojamąjį daiktą, tačiau pakeisti atskiras nuostatas, supaprastinančias laivų pardavimo taisykles. Šiuo atveju visų pirma vertinta galimybė pakeisti CK 1.74 straipsnio 1 dalies nuostatas ir įtvirtinti išimtį, kad notarinės formos reikalavimas, taikomas daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoriams, netaikomas laivų pardavimo sandoriams. Konstatuota, kad ši alternatyva nėra priimtina, nes jos įgyvendinimas išspręstų tik dalį identifikuotų problemų (t. y. tik sumažintų administracinę naštą), tačiau neturėtų poveikio laivų finansavimo galimybei ir ginčų sprendimui taikytinos teisės pasirinkimui. Be to, šios alternatyvos atveju būtų būtinas CK keitimas. Įvertinus Projekto Nr.
Įvertinus Projekto Nr. 2 rengimo metu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išsakytą neigiamą poziciją dėl CK keitimo ir tai, kad būtų ribotas poveikis ir (ar) sprendžiama tik dalis problemų, ši alternatyva vertintina kaip nepriimtina. Antra, vertinta galimybė pakeisti CPK 786 straipsnio nuostatą, kad i šimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu . Analogiškai kaip ir CK 1.74 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl notarinės formos keitimo atsisakymo atveju konstatuota, kad tokiu atveju būtų sprendžiama tik viena iš laivų pardavimo atveju aktualių problemų, tam reikėtų keisti CPK ir įtvirtinti išimtį, tad dėl šių priežasčių minėtoji alternatyva nėra pasirinktina. Papildomai vertinta notarinio jūrų laivo perleidimo sandorio tvirtinimo įtaka dėl papildomos teisinės apsaugos sandorio teisėtumui ar susijusių asmenų interesų apsaugai. Vertinama, kad rizikos, susijusios su notarų pareiga užtikrinti sandorių teisėtumą iki sandorio sudarymo ir pažeistų teisių gynimo galimybėmis, yra suvaldomos ir (arba) eliminuojamos kompleksiškai taikant kitas jau egzistuojančias nacionalinės teisės nuostatas, taip pat atsižvelgiant į tarptautinį jūrų laivybos reguliavimą, vykdomą kitų valstybių kontrolę ir tarptautinę laivybos praktiką.
Esantis teisinis reguliavimas, nesusijęs su laivo kaip nekilnojamojo daikto statusu, užtikrina pakankamą jūrų laivo perleidimo sandorio teisėtumą bei susijusių asmenų apsaugą:
, kurios numato, kad jeigu laivas registre įregistruojamas, išregistruojamas iš registro, registruojami laivo duomenų ir laivo savininko (valdytojo) duomenų pakeitimai bendraturčių vardu, tai atlieka visi bendraturčiai kartu arba įgalioja tai padaryti vieną iš bendraturčių arba kitą asmenį; įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro;
Esantis teisinis reguliavimas, nesusijęs su laivo kaip nekilnojamojo daikto statusu, užtikrina pakankamą jūrų laivo perleidimo sandorio teisėtumą bei susijusių asmenų apsaugą:
, kurios numato, kad jeigu laivas registre įregistruojamas, išregistruojamas iš registro, registruojami laivo duomenų ir laivo savininko (valdytojo) duomenų pakeitimai bendraturčių vardu, tai atlieka visi bendraturčiai kartu arba įgalioja tai padaryti vieną iš bendraturčių arba kitą asmenį; įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro;
. Pažymėtina, kad laivo įregistravimui kitų valstybių laivų registre būtina pateikti valstybės įgaliotos institucijos – Administracijos išduotą pažymą apie laivo išregistravimo faktą.
Vertinant aplinkybę, kad notarų pareiga užtikrinti sandorio teisėtumą yra siekiama sukurti prevencinį mechanizmą, leidžiantį išvengti teisminių ginčų ir garantuoti, kad notaro patvirtinti dokumentai yra teisingi ir galiojantys nuo sandorio sudarymo, o Administracijos atliekami veiksmai prieš išregistruojant jūrų laivą iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro yra atliekami po sandorio sudarymo, konstatuotina, kad nors Administracijos veiksmai atliekami po laivo pardavimo sandorio sudarymo, tačiau jais užtikrinama pakankama suinteresuotų šalių apsauga, kuri yra proporcinga teisinio reguliavimo pakeitimu siekiamai naudai. Paminėtina, kad jūrų laivai yra naudojami ne pramoginei, o komercinei veiklai, jų savininkai yra ūkio subjektai, laivų pardavimo sandorių sudarymui yra naudojamasi tiek laivybos bendrovių vidaus teisės tarnybų, tiek ir išorės teisininkų paslaugomis. Akcentuotina, kad, kaip buvo nurodyta, tarptautinėje jūrų laivyboje naudojami jūrų laivai turi turėti tam tikros valstybės nacionalinę priklausomybę tam, kad galėtų plaukioti su tam tikros valstybės vėliava. Tuo tikslu laivai yra registruojami, o prieš įregistruodama valstybė patikrina laivų išregistravimo iš kitos valstybės registro duomenis. Vadinasi, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotas laivas, jo neišregistravus, negalės būti naudojamas tarptautinėje jūrų laivyboje, dalyvauti komercinėje veikloje. Be to, paminėtina, kad jūrų laivams yra suteikiamas Tarptautinės jūrų organizacijos identifikacinis numeris, kuris nekinta visą laivo gyvavimo laikotarpį ir sudaro didesnes prielaidas laivo identifikavimui ir atsekamumui. Visos šios priemonės kompleksiškai pakankamai užtikrina jūrų laivų pirkimo–pardavimo šalių interesų apsaugą.
Vertinant riziką, kad jūrų laivų, kaip nekilnojamųjų daiktų, statuso panaikinimas sukurtų prielaidas pasunkinti pažeistų daiktinių teisių į kilnojamąjį turtą gynimo galimybes (remiantis CK
š sąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo), manytina, kad šiuo atveju svarbu įvertinti, kad jūrų laivas nėra nekilnojamasis daiktas pagal prigimtį, bet teisinė fikcija ir tai, kad jo atžvilgiu pažeistų teisių gynimas bus taikomas tokiu principu, kaip taikoma kitų kilnojamųjų daiktų atžvilgiu, negali būti vertinama kaip esminė neigiama pasekmė. Jūrų laivų savininkai yra ūkio subjektai, naudojantys jūrų laivus komercinei veiklai. Jūrų laivai yra draudžiami, laivų savininkai, vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais Lietuvos teisės aktais, privalomai turi turėti civilinės atsakomybės draudimą. Jūrų laivo statuso pakeitimas iš nekilnojamojo daikto į kilnojamąjį daiktą nesuponuos, kad pažeistų daiktinių teisių gynimas nebus galimas, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato ir kilnojamųjų daiktų daiktinių teisių gynimo mechanizmą. Nekilnojamojo daikto statuso išsaugojimas jūrų laivams vien dėl šios įstatyminės apsaugos ir jos sukuriamos naudos būtų neproporcingas neigiamų padarinių, kurie kyla jūrų laivui esant nekilnojamuoju daiktu ir kurie yra įvardyti šio aiškinamojo rašto kituose punktuose, prasme. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai Lietuvoje. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Dėl Projekto Nr. 1 Priimtas įstatymas turės teigiamą įtaką laivybos verslo sąlygoms ir jo plėtrai:1 .
Sudaromos lengvesnės sąlygos steigti laivybos bendrovę
. Įtvirtinamos palankesnės laivų įplaukimo į uostą sąlygos, t. y. nustatoma galimybė locmanui laivą į uostą įvesti nuotoliniu būdu, kai locmanas atlieka savo funkcijas nebūdamas vedamame laive, naudodamas nuotolinę laivo vedimo įrangą. 3 . Nustatomi aiškesni reikalavimai jūrininkus rengiančioms mokymo įstaigoms, jūrininkų mokymo programoms bei jūrininkus rengiantiems mokytojams ir instruktoriams;
4. 4. Nustatomi aiškesni reikalavimai ūkio subjektams, siekiantiems vykdyti (vykdantiems) su saugia laivyba susijusias veiklas, ir įtvirtinama, kad ūkio subjektai gali pradėti vykdyti veiklą kitą dieną po privalomų dokumentų priėmimo dienos. Dėl Projekto Nr. 2 Įstatymo priėmimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
1. Jūrų laivų nacionalinės įgulų sudėties reikalavimų švelninimas turės teigiamą poveikį Lietuvos jūrų laivybos verslo konkurencingumui. Lietuvos laivų savininkai konkuruoja globalioje rinkoje, tarp jų ir dėl darbuotojų. Jūrininkų sprendimą rinktis darbą Lietuvos ar kitų valstybių laivuose lemia įvairūs elementai – laivo plaukiojimo rajonas, darbo sąlygos, kontraktų trukmė, darbo užmokestis ir kt. Ne toks griežtas laivų įgulos sudėties reguliavimas sudarys prielaidas laivų savininkams priimti sprendimus Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruoti naujus laivus, o esamų laivų neperregistruoti į kitų valstybių registrus. 2 .
2. Atsisakius jūrų laivų prilyginimo nekilnojamiesiems daiktams, galimų tokių laivų įsigijimo finansuotojų ratas bus platesnis, Lietuvos ir užsienio subjektai, tapę Lietuvoje registruoto jūrų laivo savininku, turės užtikrintumą, kad ginčų sprendimą bei jūrų laivų perleidimo sandorius galės atlikti pagal įprastą tarptautinę laivų praktiką. Šalys galės susitarti dėl ginčų, susijusių su daiktinėmis teisėmis į Lietuvoje registruotus laivus, nagrinėjimo bet kuriame ginčų nagrinėjimo forume, dėl jūrų laivo perleidimo sandoriui taikytinos teisės nebeliks notarinės tokių laivų perleidimo sandorių formos, todėl bus atsisakyta perteklinio kiekio dokumentų, jų vertimo į lietuvių kalbą. Tai turės teigiamą įtaką jūriniam ir su juo susijusiam verslui, nes bus skatinamas jūrų laivų registravimas Lietuvoje. Didesnis laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, skaičius turėtų įtakos mokesčių surinkimui į valstybės biudžetą, BVP augimui, naujų darbo vietų kūrimui, uosto infrastruktūros panaudojimui, laivybos verslui vykdyti reikiamų patalpų nuomos rinkai ir pan. Ribojimas, kad laivo įgulos nariu negali būti valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, piliečiai, išskyrus asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turės neigiamo poveikio Lietuvos jūrinės laivybos verslui, ypač žvejybinės laivybos bendrovėms, nes šis ribojimas ženkliai apribos laivo valdytojo galimybę pasirinkti ir suformuoti laivų įgulą. Tai gali paskatinti minėtų laivybos bendrovių sprendimą perregistruoti laivus į kaimyninių valstybių, netaikančių tokio ribojimo, jūrų laivų registrus. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9 .
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Pritarus Projekto Nr. 1 ir Projekto Nr. 2 nuostatoms, priimti, pakeisti ar panaikinti kitų įstatymų nereikės. 10 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas Nr. 1 ir Projektas Nr. 2 parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte Nr. 1 įtvirtinamos naujos sąvokos yra derinamos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 11 . Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas Nr. 1 ir Projektas Nr. 2 neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Projektui Nr. 1 įgyvendinti reikės pakeisti:
„ Dėl Įmonių, siekiančių vykdyti ir vykdančių su saugia laivyba susijusias veiklas, atestavimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“;
2001 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 110 „Dėl Mokymo įstaigų, suteikiančių asmenims teorinį ir praktinį pasirengimą, būtiną jūrinio laipsnio diplomui, kvalifikacijos liudijimui ar jų patvirtinimui gauti, akreditavimo nuostatų patvirtinimo“;
3-295 „ Dėl Lietuvos Respublikoje įregistruotų laivybos kompanijų ir jūrų laivų saugios laivybos valdymo sistemų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Projektui Nr. 2 įgyvendinti reikės pakeisti:
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Projekto Nr. 1 nuostatoms dėl Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje užfiksuotų dreifuojančių, apleistų įrenginių, kurie galimai kelia grėsmę bet kurio tipo plaukiojančiai priemonei, laivybos saugumui ir jūros aplinkai, pašalinimo /iškėlimo įgyvendinti Vyriausybės įgaliotai institucijai reikės biudžeto lėšų. Objekto pašalinimo /iškėlimo darbų kaina priklausys nuo objekto dydžio, jo keliamo pavojaus ir kitų aplinkybių ir galėtų sudaryti apie 20 000 Eur vienam objektui.
Šiai funkcijai vykdyti (objektų pašalinimui /iškėlimui organizuoti) bus reikalingos 2 pareigybės po 0,5 pareigybės: 1) objektui įvertinti ir sprendimui priimti /įforminti; 2) objekto pašalinimo /iškėlimo specifikacijai parengti ir pirkimui įvykdyti, bendrai – viena pareigybė:
. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projekto Nr. 1 rengimo metu aktyviai konsultuotasi su Administracijos specialistais. Dėl gautų pastabų konsultuotasi ir pastabos darbo tvarka derintos su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos krašto ministerija. Projekto Nr. 2 rengimo metu dėl jūrų laivų nacionalinės įgulų sudėties buvo konsultuotasi su Lietuvos jūrininkų sąjungos, Lietuvos laivų savininkų asociacijos, AB „Klaipėdos nafta“ atstovais ir advokatų kontora „Ellex“. Klausimas dėl jūrų laivo pripažinimo kilnojamuoju turtu buvo aptartas 2022 m. rugpjūčio 24 d. tarpinstituciniame pasitarime, kuriame, inter alia , dalyvavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai. Projektas Nr. 1 ir Projektas Nr.
1 ir Projektas Nr. 2 paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos interneto svetainėje. Kitų konsultavimosi būdų nenumatoma. Projektas Nr. 1 ir Projektas Nr. 2 patikslinti pagal projektų derinimo metu pateiktus suinteresuotų institucijų ir įstaigų vertinimus, rekomendacijas ar išvadas. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Jūrininko kvalifikacija“, „privalomi laivo dokumentai“, „saugios laivybos reikalavimai“,
„nekilnojamasis daiktas“, „kilnojamasis daiktas“, „laivo įgula“, „laivo valdytojas“, „laivo kapitonas“, „hipoteka“. 16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Lietuvos transporto saugos administracijos duomenys, LR jūrų laivų sąrašai | Lietuvos transporto saugos administracija (lrv.lt) [2] Lietuvos laivų savininkų asociacijos 2020-11-26 lūkesčių raštas Nr. VD-20-32 Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl spręstinų klausimų laivybos sektoriuje. [3] Šios tarybos nariais yra Lietuvos laivų savininkų asociacijos, Lietuvos jūrininkų sąjungos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir kitų valstybės institucijų atstovai. [4] 2022-07-13 pasitarimas tarp Lietuvos jūrininkų sąjungos, Lietuvos laivų savininkų asociacijos ir Susisiekimo ministerijos, 2022-08-02 Susisiekimo ministerijos, Lietuvos jūrininkų sąjungos ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovų susitikimas. [5]
[6] Kiekviena valstybė nustato sąlygas, kuriomis ji suteikia savo nacionalinę priklausomybę laivams, registruoja laivus savo teritorijoje ir suteikia teisę plaukioti su savo vėliava.
Laivai turi tos valstybės nacionalinę priklausomybę, su kurios vėliava jie turi teisę plaukioti. [7] Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3-301 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių ir Laivo įgulos minimalios sudėties nustatymo ir laivo įgulos minimalios sudėties liudijimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 10 p. [8] Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3-301 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių ir Laivo įgulos minimalios sudėties nustatymo ir laivo įgulos minimalios sudėties liudijimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11 p.
2022-12-08 Nr. XIVP-2308 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsniu keičiamo Prekybinės laivybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas dėl nacionalinės laivo įgulos sudėties gali būti netaikomas, „ jeigu laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „ projektu įtvirtinama galimybė netaikyti laivų įgulų sudėties kvotos, jei yra sudaryta kolektyvinė sutartis, skatins kolektyvines derybas, kurios savo ruožtu sukurs geresnes darbo sąlygas. Patrauklesnės darbo sąlygos, tikėtina, turės poveikio Lietuvos jūrininkams priimant sprendimą rinktis darbą būtent su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose“, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies formuluotė kvotos „reikalavimas netaikomas, jeigu laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis” kolektyvinėje sutartyje sudarytų galimybę nustatyti ne tik didesnę laivo įgulos narių Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kvotą, bet suteiktų galimybę kolektyvinėje sutartyje nustatyti ir mažesnę nei ketvirtadalio minėtų laivo įgulos narių kvotą. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų galimybę pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytą patrauklesnių darbo sąlygų tikslą.
Antra, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas dėl nacionalinės laivo įgulos sudėties gali būti netaikomas, „ jeigu laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis“. Atkreiptinas dėmesys, kad išimčiai iš projektu siūlomo laivo įgulos nacionalinės sudėties kvotos nustatyti neužtenka kolektyvinės sutarties buvimo fakto, projekto nuostata turėtų tikslintina aiškiai nurodant, kad laive galiojanti kolektyvinė sutartis minėtą išimtį nustato. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „jeigu laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis“ gali būti suprantama ir aiškinama kaip apimanti tik darbovietės lygmens, t. y. tik konkrečiame laive sudarytas kolektyvines sutartis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 191 straipsnis numato 5 rūšių kolektyvines sutartis – nacionalinę, teritorinę, šakos (gamybos, paslaugų, profesinę), darbdavio lygmens ir darbovietės lygmens. Minėta projekto formuluotė galimai neapimtų pirmųjų keturių kolektyvinių sutarčių rūšių, todėl svarstytina, ar ji neturėtų būti tikslinama nurodant, pavyzdžiui, visas kolektyvinių sutarčių rūšis apimančią formuluotę „jeigu laive galioja kolektyvinė sutartis“. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodomos valstybės, „kurios pagal Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui“.
Nacionalinio saugumo strategijoje konstrukcija
„valstybės/valstybių keliama grėsmė“ nėra tiesiogiai vartojama, o nurodoma „grėsmės,
kylančios iš augančio valstybės valdžios autoritarizmo“, „valstybės valdžios keliamos“, „politinio režimo priešiškumas kelia naujų grėsmių“, „valstybių kuriamos technologijos kelia grėsmę“, „valstybės veiklos tendencijos, keliančios grėsmę“. Kadangi Nacionalinio saugumo strategijoje grėsmės nacionaliniam saugumui siejamos ne su valstybėmis savaime, o su jų ir jų valdžios veikla, svarstytina ar projekto nuostatos neturėtų būti atitinkamai tikslinamos ir suderintos su šioje strategijoje vartojamomis formuluotėmis. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatant valstybes, kurių piliečiai negali būti laivo įgulos nariais, nustatoma ir išimtis – „ išskyrus asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis“. Pažymime, kad formuluotė „suteiktos judėjimo valstybėse narėse teisės “ apima ir remiantis Europos Sąjungos teise išduotas darbo vizas, suteikiančias teisę atvykti ir dirbti, ir bet kurias kitas vizas, įskaitant turistines, suteikiančias teisę atvykti į valstybes nares ir jose judėti, o taip pat ir Europos Sąjungos teisės nustatytus atvejus, kada vizų režimas trečiųjų šalių piliečiams netaikomas. Taigi, minėta projekto formuluotė nustatytų išimtį visiems legaliai valstybėse narėse esantiems Nacionalinėje saugumo strategijoje nurodytų valstybių piliečiams ir iš esmės nesukurtų jokio papildomo ribojimo. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M.
Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
20 Nr. XIVP-2308(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsniu keičiamo Prekybinės laivybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
reikalavimas dėl nacionalinės laivo įgulos sudėties gali būti netaikomas,
„jeigu laive yra galiojanti <...> kolektyvinė sutartis“. Atkreiptinas
dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu gali susidaryti situacija, kai laivo įgulai nepageidaujant nustatyti kitokią nei keičiamame įstatyme nustatyta laivo įgulos nacionalinės sudėties kvota (vienas ketvirtadalis valstybės narės piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis) ir minėtos kvotos keitimo klausimo kolektyvinėje sutartyje nereglamentavus, laivo įgulą samdantis asmuo (laivo valdytojas arba laivo kapitonas) galėtų vienašališkai spręsti dėl samdomos laivo įgulos nacionalinės sudėties vien dėl to, kad laive
„galioja kolektyvinė sutartis“, neatsižvelgiant į laivo įgulos narių nuomonę. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad išimčiai iš projektu siūlomo laivo įgulos
nacionalinės sudėties kvotos nustatyti neužtenka kolektyvinės sutarties buvimo fakto, projekto nuostata turėtų tikslintina aiškiai nurodant, kad laive galiojanti kolektyvinė sutartis minėtą išimtį nustato. 2. Tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies formuluotė, nes vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymu, nepaprastoji padėtis yra „įvedama“, o ne „paskelbiama“.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el.
@lrs.lt P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2022-12-14
posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, D.Labanavičius, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, P.Saudargas, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo ministras M.Skuodis, susisiekimo viceministrė L.Maskaliovienė, Lietuvos laivų savininkų asociacijos atstovas G.Kutka. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas dėl nacionalinės laivo įgulos sudėties gali būti netaikomas, „jeigu laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „ projektu įtvirtinama galimybė netaikyti laivų įgulų sudėties kvotos, jei yra sudaryta kolektyvinė sutartis, skatins kolektyvines derybas, kurios savo ruožtu sukurs geresnes darbo sąlygas.
Patrauklesnės darbo sąlygos, tikėtina, turės poveikio Lietuvos jūrininkams priimant sprendimą rinktis darbą būtent su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose“, projekto
kvotos „reikalavimas netaikomas, jeigu laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis” kolektyvinėje sutartyje sudarytų galimybę nustatyti ne tik didesnę laivo įgulos narių Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kvotą, bet suteiktų galimybę kolektyvinėje sutartyje nustatyti ir mažesnę nei ketvirtadalio minėtų laivo įgulos narių kvotą. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų galimybę pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytą patrauklesnių darbo sąlygų tikslą. Antra, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas dėl nacionalinės laivo įgulos sudėties gali būti netaikomas, „jeigu laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis“. Atkreiptinas dėmesys, kad išimčiai iš projektu siūlomo laivo įgulos nacionalinės sudėties kvotos nustatyti neužtenka kolektyvinės sutarties buvimo fakto, projekto nuostata turėtų tikslintina aiškiai nurodant, kad laive galiojanti kolektyvinė sutartis minėtą išimtį nustato.
Nepritarti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas siūlymas nustatyti, kad reikalavimas dėl nacionalinės laivo įgulos sudėties gali būti netaikomas, „ jeigu laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis “, yra įtvirtintas siekiant paskatinti kolektyvines derybas tarp laivo valdytojo ir laive dirbančių jūrininkų. Faktas, kad įvyko kolektyvinės derybos ir jų pagrindu yra sudaryta kolektyvinė sutartis de facto reiškia, kad kolektyvinėje sutartyje laivo įgulai yra įtvirtinamos tam tikros patrauklesnės nei teisės aktuose nustatytos darbo ir gyvenimo laive sąlygos (antraip, jei nebūtų susideramos patrauklesnės nei teisės aktais garantuotos sąlygos, jūrininkai nesudarytų tokios kolektyvinės sutarties). Tai, kad laivo valdytojas, jei laive bus sudaryta kolektyvinė sutartis, turės teisę netaikyti įstatyme nustatytų įgulos nacionalinės sudėties reikalavimų, veiks kaip paskata laivo valdytojui inicijuoti tokias kolektyvines derybas ir siūlyti jūrininkams patrauklesnių darbo sąlygų įtvirtinimą kolektyvinėje sutartyje. Akcentuotina, kad nesiekiama, kad konkrečiose kolektyvinėse sutartyse būtų nuostatos dėl nacionalinės įgulos sudėties reguliavimo, patį kolektyvinės sutarties sudarymo faktą siūloma laikyti pakankama sąlyga netaikyti įstatymo
aktualu ir renkantis suskystintųjų gamtinių dujų laivo-saugyklos “ Independence ” operatorių, kuris, numatoma, bus tarptautinė kompanija, turinti aukštus standartus atitinkiančią veiklos praktiką ir reglamentavimą, tarp jų – ir sudarytas kolektyvines sutartis, kurios bus sudarytos pagal tarptautinius standartus, o ne nacionalinius reguliavimo ypatumus.
2
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
„jeigu laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis“ gali būti suprantama ir
aiškinama kaip apimanti tik darbovietės lygmens, t. y. tik konkrečiame laive sudarytas kolektyvines sutartis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 191 straipsnis numato 5 rūšių kolektyvines sutartis – nacionalinę, teritorinę, šakos (gamybos, paslaugų, profesinę), darbdavio lygmens ir darbovietės lygmens. Minėta projekto formuluotė galimai neapimtų pirmųjų keturių kolektyvinių sutarčių rūšių, todėl svarstytina, ar ji neturėtų būti tikslinama nurodant, pavyzdžiui, visas kolektyvinių sutarčių rūšis apimančią formuluotę „jeigu laive galioja kolektyvinė sutartis“. Pritarti Pritarti siūlymui Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti visas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 191 straipsnyje nurodytas 5 rūšių kolektyvines sutartis – nacionalinę, teritorinę, šakos (gamybos, paslaugų, profesinę), darbdavio lygmens ir darbovietės lygmens, ir šią straipsnio dalį išdėstyti taip: „1. Laivo įgulą (įskaitant laivo kapitoną) turi sudaryti ne mažiau kaip pusė vienas ketvirtadalis Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – valstybė narė) piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis.
Šis reikalavimas netaikomas, jeigu laive yra galiojanti nacionalinė, teritorinė, šakos (gamybos, paslaugų, profesinė), darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinė sutartis.“3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodomos valstybės,
„kurios pagal Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą nacionalinio saugumo
strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui“. Nacionalinio saugumo strategijoje konstrukcija „valstybės/valstybių keliama grėsmė“ nėra tiesiogiai vartojama, o nurodoma „grėsmės, kylančios iš augančio valstybės valdžios autoritarizmo“, „valstybės valdžios keliamos“, „politinio režimo priešiškumas kelia naujų grėsmių“, „valstybių kuriamos technologijos kelia grėsmę“, „valstybės veiklos tendencijos, keliančios grėsmę“. Kadangi Nacionalinio saugumo strategijoje grėsmės nacionaliniam saugumui siejamos ne su valstybėmis savaime, o su jų ir jų valdžios veikla, svarstytina ar projekto nuostatos neturėtų būti atitinkamai tikslinamos ir suderintos su šioje strategijoje vartojamomis formuluotėmis. Pritarti Pritarti siūlymui patikslinti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje vartojamą formuluotę.
Atsižvelgiant į tai, kad, kaip ir nurodyta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboje, tikslinga ribojimą sieti ne su konkrečiomis valstybėmis, o su tų valstybių atliekamais veiksmais, siūlytina referuoti ne į ilgalaikį strateginį dokumentą (Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą nacionalinio saugumo strategiją), o į nepaprastosios padėties situaciją, kuri skelbiama Lietuvos Respublikos Prezidento arba įvedama Seimo nutarimu, ir kurią įvedusiu teisės aktu yra įvardijamos konkrečios valstybės ir konkrečių valstybių atliekami veiksmai, dėl kurių Lietuvos Respublikoje įvedama nepaprastoji padėtis. Šią nuostatą siūloma išdėstyti taip: „
Lietuvos Respublikoje visoje ar dalyje teritorijos paskelbiama nepaprastoji padėtis, nepaprastosios padėties metu negali būti sudaromos darbo sutartys su jūrininkais, kurie yra valstybių, dėl kurių veiksmų Lietuvos Respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis, piliečiai, išskyrus asmenis, kurie turi dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.“4
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatant valstybes, kurių piliečiai negali būti laivo įgulos nariais, nustatoma ir išimtis –
„išskyrus asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems
suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis“. Pažymime, kad formuluotė
„suteiktos judėjimo valstybėse narėse teisės “ apima ir remiantis Europos
Sąjungos teise išduotas darbo vizas, suteikiančias teisę atvykti ir dirbti, ir bet kurias kitas vizas, įskaitant turistines, suteikiančias teisę atvykti į valstybes nares ir jose judėti, o taip pat ir Europos Sąjungos teisės nustatytus atvejus, kada vizų režimas trečiųjų šalių piliečiams netaikomas.
Taigi, minėta projekto formuluotė nustatytų išimtį visiems legaliai valstybėse narėse esantiems Nacionalinėje saugumo strategijoje nurodytų valstybių piliečiams ir iš esmės nesukurtų jokio papildomo ribojimo. Pritarti Pritarti siūlymui patikslinti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje vartojamą formuluotę „ išskyrus asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis “, susiaurinti formuluotės apimtį ir vietoj jos vartoti formuluotę „ išskyrus asmenis, kurie turi dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje “, o šią dalį išdėstyti taip: „
Lietuvos Respublikoje visoje ar dalyje teritorijos paskelbiama nepaprastoji padėtis, nepaprastosios padėties metu negali būti sudaromos darbo sutartys su jūrininkais, kurie yra valstybių, dėl kurių veiksmų Lietuvos Respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis, piliečiai, išskyrus asmenis, kurie turi dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę 1.
Lietuvos laivų savininkų asociacija, 2022-12-1211 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama sukurti palankesnį nacionalinį reguliavimą jūrų laivų įgulų nacionalinės sudėties ir patrauklesnes jūrų laivybos verslo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekdama paskatinti laivų registraciją Lietuvos jūrų laivų registre, gruodžio 1 dieną pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 6, 11, 12, 78, 79, 81, 82, 83, 84 straipsnių pakeitimo projektą (XIVP-2308). Mūsų nuomone, įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalies formuluotė „ Laivo įgulos nariu negali būti valstybių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, piliečiai, išskyrus asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis.“ faktiškai uždraudžia laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, įdarbinti Rusijos, Baltarusijos, Kinijos valstybių piliečius . Toks siūlymas, mūsų nuomone, yra per griežtas. Iš Vyriausybėje vykusių diskusijų nebuvo aišku ko siekė Užsienio reikalų ministerija – ar nustatyti sankcijas dėl Rusijos Federacijos pradėto karo prieš Ukrainą, ar stiprinti nacionalinį saugumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ribojimai būtų taikomi visiems laivams, plaukiojantiems su Lietuvos Respublikos vėliava, nepriklausomai nuo fakto, ar jie įplaukia į Lietuvos Respublikos uostus. Neabejotinai, įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata ženkliai pablogina verslo sąlygas. Šiuo metu Lietuvos laivuose dirba apie 150 Rusijos Federacijos piliečių-jūrininkų, kuriuos pakeisti kitų valstybių pvz. Ukrainos dėl vykstančio karo praktiškai yra neįmanoma.
Atkreiptinas dėmesys, kad Rusijos piliečiai pagrinde dirba tolimojo žvejybinio plaukiojimo laivuose (žvejybos rajonai – Marokas, Mauritanija), bei trampiniuose laivuose, kurie dažnu atveju net nesilanko Klaipėdos uoste. Lietuvos laivų savininkų asociacija (toliau – LLSA) visada palaikė Europiniu lygmeniu nustatytas sankcijas Rusijos Federacijai dėl jos pradėto brutalaus karo prieš Ukrainą. Matome, kad vienašališki sprendimai dažnu atveju nepasiekia savo tikslų. Seimui įtvirtinus Vyriausybės siūlomą nuostatą, dalis Lietuvos laivų savininkų rinksis kitas laivų registravimo jurisdikcijas. Mūsų žiniomis nei viena ES valstybė nėra įvedusi apribojimų dirbti minėtų valstybių piliečiams jų laivuose. Paminėtina, kad Kinija, Filipinai, Indonezija, Rusija ir Ukraina yra didžiausios darbo rinkai jūrininkus tiekiančios valstybės. Prekybinės laivybos įstatymo normų „pririšimas“ prie nacionalinio saugumo strategijos neleis operatyviai reaguoti ir spręsti klausimus dėl Rusijos, Baltarusijos, Kinijos piliečių įdarbinimo Lietuvos laivuose ir tuo atveju, kai bus normalizuoti politiniai-ekonominiai ryšiai su Rusija ir Baltarusija. Būtina paminėti, kad Seimo tvirtinama saugumo strategija nėra dažnai keičiamas dokumentas. Vertintina, ar toks kitų valstybių piliečių įdarbinimo ribojimas neturėtų būti siejamas su Seimo nutarimu dėl nepaprastosios padėties. Laikomės nuomonės, kad pateiktas pasiūlymas nėra Prekybinės laivybos įstatymo reguliavimo klausimas, tad manome, kad būtinas kompleksinis požiūris, kuris būtų atspindėtas tokius ir panašius teisinius santykius reguliuojančiame teisės akte, kuris įvertintų visus sektorius, neišskiriant vien tik jūrininkus ir laivybos sektorių. Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui patikslinti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje vartojamą formuluotę.
Atsižvelgiant į tai, kad tikslinga ribojimą sieti ne su konkrečiomis valstybėmis, o su tų valstybių atliekamais veiksmais, siūlytina referuoti ne į ilgalaikį strateginį dokumentą (Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą nacionalinio saugumo strategiją), o į nepaprastosios padėties situaciją, kuri skelbiama Lietuvos Respublikos Prezidento arba įvedama Seimo nutarimu, ir kurią įvedusiu teisės aktu yra įvardijamos konkrečios valstybės ir konkrečių valstybių atliekami veiksmai, dėl kurių Lietuvos Respublikoje įvedama nepaprastoji padėtis. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti taip: „
Lietuvos Respublikoje visoje ar dalyje teritorijos paskelbiama nepaprastoji padėtis, nepaprastosios padėties metu negali būti sudaromos darbo sutartys su jūrininkais, kurie yra valstybių, dėl kurių veiksmų Lietuvos Respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis, piliečiai, išskyrus asmenis, kurie turi dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.“2 Lietuvos jūrininkų sąjunga, 2022-12-12 Teikiame pastabas, į kurias nebuvo atsižvelgta rengiant Projektą. LJS teikia savo pastabas ir pasiūlymus:
Projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad teisės aktų pakeitimai reikalingi suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) laivui-saugyklai „Independence“ įregistruoti Lietuvoje. Lietuvai perėmus SGD laivą-saugyklą „Independence“, LR galiojantys teisės aktai netrukdo įregistruoti šį laivą Lietuvos jūrų laivų registre. Šie įstatymo pakeitimai reikalingi kai kuriems Lietuvos laivų savininkams, bet ne laivo
„Independence“ registravimui Lietuvoje, nes LR Prekybinės laivybos įstatymas
nustato, kad jis netaikomas LR karo ir pakrančių apsaugos laivams ir yra taikomas visiems LR laivams. Įstatymo pakeitimai bus taikomi visiems laivams, plaukiojantiems su LR vėliava.
Nepritarti Nepritartina teiginiui, kad Projekto nuostatos nereikalingos suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) laivui-saugyklai „ Independence
“ įregistruoti Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama sprendimą dėl šio laivo
registracijos Lietuvoje, remdamasi ekspertų vertinimu, konstatavo, kad dėl SGD laivų-saugyklų darbo specifikos ir keliamų reikalavimų įgulos narių kompetencijai, dabartinis reguliavimas itin apriboja (iš esmės eliminuoja) galimybę pasirinkti reikiamos kompetencijos ir stažo įgulos narius “. Tai viena iš Projekto rengimo priežasčių, Projekto aiškinamajame rašto 1 dalies 2 p. nurodytos ir kitos priežastys („ Sukurti palankesnį nacionalinį reguliavimą jūrų laivų įgulų nacionalinės sudėties ir sandorių, susijusių su laivų pirkimu-pardavimu, reguliavimo srityje ir tokiu būdu sukurti patrauklesnes sąlygas jūrų laivybos verslui Lietuvos Respublikoje, skatinti darbo vietų jūrinėje laivyboje kūrimą ir patrauklesnių darbo sąlygų užtikrinimą, sudaryti sąlygas Lietuvos jūrų laivų registre įregistruoti pirmąjį SGD tipo laivą-saugyklą, tokiu būdu užtikrinant Lietuvos energetinius ir nacionalinio saugumo interesus.“)3 Lietuvos jūrininkų sąjunga, 2022-12-12 Dėl įgulų nacionalinės sudėties reikalavimų Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuvoje trūksta kvalifikuotų specialistų, ypač žvejybos sektoriuje, SGD ir kt., kad ES šalyse apskritai nėra taikomi reikalavimai nacionalinei laivo įgulos sudėčiai, ir tik kai kuriose šalyse laivo kapitonui taikomos tam tikros išimtys. Visa tai neatitinka tikrovės. Lietuvos jūrų laivų registre registruoti 37 prekybiniai laivai, kuriuose gali dirbti apie 1000 jūrininkų. Lietuvos jūrininkų registre yra apie 5000 jūrininkų (pagal LTSA duomenis). Lietuva yra užsienio šalims jūrininkus tiekianti valstybė, nes Lietuvos laivuose nėra tiek darbo vietų, kad Lietuvos jūrininkai galėtų įsidarbinti.
Mūsų žiniomis, užsienio SGD laivuose dirba gana daug gerų specialistų iš Lietuvos. Taip pat Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla gali parengti kvalifikuotus jūrininkus darbui SGD laivuose. Valstybės paramos gairės jūrų transportui pabrėžia, kad konkurencija vyksta tarp Europos laivyno ir laivų, įregistruotų trečiose šalyse, kur ne itin paisoma galiojančių tarptautinės socialinės apsaugos ir saugos taisyklių. Gairės taikomos EEE šalių laivų registruose registruotiems laivams (išskyrus laivus, kurie yra pripažinti „patogios“ vėliavos laivai), kad ES laivynas galėtų konkuruoti su „patogių“ vėliavų laivais, skatinti registruoti arba perregistruoti laivus EEE šalių jūrų laivų registruose, gerinti jūrininkų socialines garantijas, stiprinti jūrų transporto kompleksą EEE valstybėse ir kt. Daugelyje Europos šalių yra du laivų registrai: nacionalinis ir tarptautinis (Vokietija, Danija, Prancūzija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Portugalija ir kt.) Nacionaliniame Europos šalių jūrų laivų registre registruotuose laivuose taikomi nacionaliniai, neprieštaraujantys stojimo į ES sutarčiai reikalavimai dėl nacionalinės sudėties. Šiuo metu LR Prekybinės laivybos įstatyme dėl laivo įgulos sudėties galioja su ES suderinta nuostata. Tarptautiniame Europos šalių jūrų laivų registre registruotuose laivuose taikomi liberalesni reikalavimai, todėl šiuose Registruose registruoti laivai pripažįstami laivais, plaukiojančiais su „patogia“ vėliava. Kai kuriose Europos šalyse (Kipras, Malta, Moldova, Sakartvelas ir kt.) nekeliami reikalavimai dėl laivo įgulos sudėties, todėl šių šalių vėliavos pripažįstamos „patogiomis“ vėliavomis. Latvija supaprastino reikalavimus užsienio laivų registravimui ir įgulos nacionalinei sudėčiai. Dėl šių priežasčių keliamas klausimas Latvijos vėliavą pripažinti „patogia“ vėliava.
Projekto 11 straipsnyje siūloma sumažinti LR, ES ir EEE piliečių ir nuolatinių gyventojų skaičių laivo įgulos sudėtyje nuo pusės iki vieno ketvirtadalio, o jei laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis, tokio reikalavimo dėl laivo įgulos nacionalinės sudėties apskritai netaikyti, t.y. laivo įgulą galėtų sudaryti vien trečiųjų šalių piliečiai. LR Vyriausybė teigia, kad tokia įstatymo pataisa padidins darbo vietų skaičių ir sukurs patrauklesnes, geresnes darbo sąlygas Lietuvos jūrininkams. Atvirkščiai, ši pataisa sudarys palankesnes sąlygas laivų savininkams samdyti jūrininkus iš trečiųjų šalių už mažesnį atlyginimą, taikyti prastesnes darbo sąlygas bei socialines garantijas nei Lietuvos jūrininkams. O laive galiojanti kolektyvinė sutartis suteiks galimybę nesilaikyti Prekybinės laivybos įstatyme nustatyto reikalavimo įgulos nacionalinei sudėčiai. Priėmus tokią 11 straipsnio 1 dalies pataisą, kuri suteikia galimybę padidinti jūrininkų iš trečiųjų šalių priėmimą į Lietuvos laivus, iškyla grėsmė Lietuvos vėliavai tapti „patogia“ vėliava. Atsižvelgiant į tai, LJS siūlo 11 straipsnio 1 dalies redakciją :
„11 straipsnis. Laivo įgulos sudėtis. 1.Laivo įgulą
(įskaitant kapitoną) turi sudaryti ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis pusė Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos Ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos konfederacijos (toliau – valstybės narės) piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu tai nustato nacionalinė arba jūrų laivybos šakos kolektyvinė sutartis.“ Nepritarti Vienas iš Projekto tikslų ir yra didinti laivų, įregistruotų Lietuvos jūrų laivų registre skaičių, tokiu būdu sukuriant papildomų darbo vietų Lietuvos jūrininkams.
Akcentuotina, kad Lietuvos laivų savininkai konkuruoja globalioje rinkoje, tarp jų ir dėl darbuotojų. Jūrininkų sprendimą rinktis darbą Lietuvos ar kitų valstybių laivuose lemia įvairūs elementai – laivo plaukiojimo rajonas, darbo sąlygos, kontraktų trukmė, darbo užmokestis ir kt. Ne kiekvienas Lietuvos jūrininkas teiktų prioritetą dirbti bet kuriame Lietuvos laive. Ne toks griežtas laivų įgulos sudėties reguliavimas sudarys prielaidas laivų savininkams priimti sprendimus Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruoti naujus laivus, o esamų laivų neperregistruoti į kitų valstybių registrus . Nepritartina, kad Projektas kelia riziką, kad Lietuva bus pripažinta patogios vėliavos šalimi ( Flag of convenience , toliau – FOC). Tarptautinė transporto darbuotojų federacija FOC pripažįsta šalis, kurių laivai neturi tikrojo valdymo/nuosavybės ryšio su registracijos valstybe. Lietuvos Respublikoje jūrų laivus gali registruoti tik Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys. Akcentuotina, kad Skandinavijos šalys netaiko įgulų nacionalinės sudėties reguliavimų, jose veikia tarptautiniai registrai, tačiau šios šalys nėra FOC sąrašuose (ES tik Kipras, Malta ir tarptautiniai Prancūzijos ir Vokietijos registrai yra FOC). Nepritartina siūlymui išlaikyti esamą 50 proc. ES valstybės narės piliečių reikalavimą įgulos sudėčiai, o jo netaikyti tik jei tai leistų nacionalinė ar šakos kolektyvinė sutartis (toliau – KS). 50 proc.
piliečių reikalavimas vertintinas kaip itin auk štas, sudarantis nepalankias sąlygas Lietuvos jūrų laivybos verslui (detalus pagrindimas pateiktas Projekto aiškinamajame rašte), skatinantis jūrų laivų išsiregistravimą iš Lietuvos jūrų laivų registro. Akcentuotina, kad ir dabar galiojanti įstatymo nuostata neįtvirtina reikalavimo įdarbinti būtent Lietuvos, o ne kitų ES valstybių asmenis. Pastebėtina, kad tiek esama, tiek siūloma formuluotė atitinka ES teisę. Nepritartina vietoj laivo kolektyvinės sutarties įtvirtinti „nacionalinę ar šakos kolektyvinę sutartį“, tačiau atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlytina papildyti projektą, nurodant visas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 191 straipsn yje nu rodytas
kolektyvines sutartis – nacionalinę, teritorinę, šakos (gamybos, paslaugų, profesinę), darbdavio lygmens ir darbovietės lygmens kolektyvines sutartis. Paminėtina, kad apsiriboti tik nacionaline ir šakos kolektyvine sutartimi nesiūloma, nes:
specifiškumu pasižyminčiuose laivybos sektoriuose, šakinė KS gali neatspindėti visų narių interesų.
de facto užkirstų kelią laivybos bendrovėms sudaryti darbdavio lygmens KS.
Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, šakinė KS būtų taikoma visoms darbdavių asociacijai priklausančioms bendrovėms. Ne visos laivybos bendrovės yra Lietuvos laivų savininkų asociacijos narės ir jos būtų diskriminuojamos dėlto, kad nėra šios asociacijos narės.
4 Lietuvos jūrininkų sąjunga, 2022-12-12 Projekto 11 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti įvairiomis Europos ir pasaulio organizacijomis, kurių šalių piliečiai gali eiti kapitono pareigas Lietuvos laivuose. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kokių Europos valstybių narių piliečiai ir nuolatiniai gyventojai gali būti laivo įgulos nariai. Laivo kapitonas taip pat yra įgulos narys, todėl manome, kad 11 straipsnio 2 dalies papildymas yra perteklinis ir prieštarauja Projekto 11 straipsnio 1 daliai, kadangi 2 dalyje minimų organizacijų sąraše yra ne Europos valstybės. Projekto 11 straipsnio 3 dalies teikiamas papildymas sudarytų galimybes samdyti kapitoną užsienietį, tame tarpe ir trečiųjų šalių pilietį. Lietuvos laivuose, kuriuose vadovautų kapitonai užsieniečiai, pagal LR teisę nebūtų galima organizuoti LR Prezidento, LR Seimo rinkimų ir kitų teisės aktais numatytų funkcijų, nes priešingu atveju tai būtų LR Konstitucijos pažeidimas. 1982 m. Jungtinių tautų jūrų teisės konvencijos (ratifikuota LR) 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Kiekviena valstybė privalo tinkamai vykdyti savo jurisdikciją ir kontrolę administraciniais, techniniais ir socialiniais klausimais laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava...“. LJS pasisako prieš tokį papildymą ir siūlo Projekto 11 straipsnio 3 dalies redakciją:
„11 straipsnis. Laivo įgulos sudėtis. 2. Laivo kapitono
pareigas gali eiti tik valstybės narės piliečiai valstybių, kurios yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų: Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, narės .“ Nepritarti Šiuo metu galiojanti Prekybinės laivybos įstatymo 11 str. nuostata suteikia teis ę laivo, plaukiojančio su Lietuvos vėliava, kapitono pareigas eiti ir ne Lietuvos piliečiui.
Rinkimų kodekso 52 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad balsavimo komisijas su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai, atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą. Akcentuotina, kad Rinkimų kodeksas nesuteikia teisės laivų kapitonams – ES valstybės narės piliečiams – sudaryti balsavimo komisijas laivuose, todėl papildomos teisės samdyti kapitonus, esančius NATO ar EBPO valstybių piliečiais, neturi poveikio balsavimo laive organizavimui. Jungtinių tautų jūrų teisės konvencijos 9 4 str. 1 d. nuostatos sistemi škai įgyvendinamos per kitas teisės aktų nuostatas, inter alia Saugios laivybos įstatymą (vėliavos valstybės kontrolė) ir Prekybinės laivybos įstatymas. 5 Lietuvos jūrininkų sąjunga, 2022-12-12 Projekte 11 straipsnio 4 dalies papildymas žodžiais „ir (arba) anglų“ sudaro galimybę Lietuvos laivų valdytojams samdyti vien tik užsieniečius. Šis papildymas yra perteklinis, kadangi pagal tarptautinių teisės aktų reikalavimus anglų kalbos mokėjimas jūriniame sektoriuje yra privalomas. Galiojantis reikalavimas Lietuvos laivo kapitonui ar bent vienam laivo kapitono padėjėjui mokėti lietuvių kalbą reikalingas ryšio palaikymui su LET (Laivų eismo tarnyba), laivais, plaukiojančiais Klaipėdos uoste, bendravimui valstybine kalba valdžios institucijose, įmonėse, organizacijose, taip pat reikalingas sudaryti palankias sąlygas Lietuvos jūrininkams dirbti Lietuvos laivuose.
LJS pasisako prieš, kad Lietuvos laivuose dirbtų vien tik užsienio jūrininkai, ir siūlo palikti šiuo metu galiojančią redakciją:
„11 straipsnis. Laivo įgulos nacionalinės sudėties ir kalbos mokėjimo reikalavimai. 3. Laivo,
vežančio keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos uostų (uostų), kapitonas ar bent vienas iš laivo kapitonų padėjėjų turi mokėti lietuvių kalbą ir (arba) anglų kalbas (-ą) .“ Nepritarti Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu naudojasi ne tik laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, anglų kalba yra pripažįstama darbine kalba jūrų laivyboje, todėl ryšio palaikymui su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) Laivų eismo tarnyba lietuvių kalbos mokėjimas nėra būtinas (KVJUD suderino be pastabų šį pakeitimą). Lietuvių kalbos mokėjimas siekiant sudaryti sąlygas atstovauti valstybine kalba valdžios institucijose būtų neproporcingas ribojimas, atsižvelgiant į tai, kad tai gali būti pasiekiama kitomis priemonėmis (naudojantis vertėjo paslaugomis, įgaliojus kitą asmenį ir tt.). 6 Lietuvos jūrininkų sąjunga, 2022-12-12 Prieš įregistruojant SGD laivą Lietuvos jūrų laivų registre, pirmoje eilėje reikia ne taisyti LR Prekybinės laivybos įstatymą, o spręsti klausimą dėl konkurencingų ir patrauklių sąlygų jūrininkams sudarymą. Tam reikia:
tarptautiniuose vandenyse;
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 14 straipsnį, 17 straipsnio 1 dalies 45 punktą ir poįstatyminius teisės aktus, kadangi SGD laivas neplaukioja iš uosto į uostą, todėl jūrininkų už darbą gautos pajamos bus pilnai apmokestinamos;
Su nuomone susipažinta, konkrečių pasiūlymų, dėl svarstomo įstatymo projekto, nepateikta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
reikalų komisija, 2022-12-13 pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 6, 11, 12, 78, 79, 81, 82, 83, 84 straipsnių, keturioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarti. 2. Seimo Jūrinių reikalų komisija, 2022-12-1311 Argumentai:
dalies formuluote siūloma laivuose plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, nepriklausomai ar tokie laivai lankosi Lietuvos Respublikos uostuose, ar nesilanko, uždrausti įdarbinti Rusijos, Baltarusijos, Kinijos valstybių piliečius. Šios nuostatos įtvirtinimas veidrodiniu principu gali sukelti neigiamų pasekmių Lietuvos piliečiams, turintiems darbo santykius minėtose valstybėse. Teikiamame projekte yra suplakama sankcijų ir Lietuvos saugumo klausimai. Lietuva palaiko ir laikosi sankcijų įtvirtintų ES lygiu. Vertinat Lietuvos saugumo aspektu, siūlome, kad minėtas draudimas galiotų laivams, kurie reguliariai lankosi Lietuvos Respublikos uostuose.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme įtvirtinta, kad „linijinis laivas – laivas, plaukiantis laivybos linijoje, kurios operatoriui yra išduotas laivybos linijos įregistravimo pažymėjimas, tarp dviejų ar daugiau paskelbtų uostų pagal nuolatinį grafiką.“ Būtina pabrėžti, kad Seimo nutarimu tvirtinama nacionalinio saugumo strategija nėra dažnai keičiamas dokumentas. Siūlome Ekonomikos komitetui įvertinti, ar toks kitų valstybių piliečių įdarbinimo ribojimas laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, neturėtų būti siejamas su Seimo nutarimu dėl nepaprastosios padėties įvedimu bei atšaukimu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
įgulos nariu negali būti valstybių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, piliečiai, išskyrus asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis. 2. Kai Lietuvos Respublikoje visoje ar dalyje teritorijos paskelbiama nepaprastoji padėtis, nepaprastosios padėties metu negali būti sudaromos darbo sutartys su jūrininkais, kurie yra valstybių, dėl kurių veiksmų Lietuvos Respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis, piliečiai, išskyrus asmenis, kurie turi dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. “ Pritarti.
Tikslinga ribojimą sieti ne su konkrečiomis valstybėmis, o su tų valstybių atliekamais veiksmais, siūlytina referuoti ne į ilgalaikį strateginį dokumentą (Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą nacionalinio saugumo strategiją), o į nepaprastosios padėties situaciją, kuri skelbiama Lietuvos Respublikos Prezidento arba įvedama Seimo nutarimu, ir kurią įvedusiu teisės aktu yra įvardijamos konkrečios valstybės ir konkrečių valstybių atliekami veiksmai, dėl kurių Lietuvos Respublikoje įvedama nepaprastoji padėtis. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai : G.Paluckas, M.Skritulskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris