NR. I-1513 2, 6, 11, 12, 78, 79, 81, 82, 83, 84 STRAIPSNIŲ, KETURIOLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 (toliau – Įstatymas) pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. 1) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 11 d. pavedimą iki 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikti Vyriausybei teisės aktų pakeitimų projektus, reikalingus suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) laivui-saugyklai „Independence“ įregistruoti Lietuvoje, ir siekiant aiškesnio, nuoseklesnio ir sistemiškesnio teisinio reglamentavimo bei efektyvesnio saugios laivybos reikalavimų laikymosi užtikrinimo. Dėl šių priežasčių Projektu Nr.
1 siūloma:
I-1513 2, 6, 11, 12, 78, 79, 81, 82, 83, 84 straipsnių, keturioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. 2) parengtas siekiant:
1. Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 11 d. pavedimą iki 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikti Vyriausybei teisės aktų pakeitimų projektus, reikalingus SGD laivui-saugyklai „Independence“ įregistruoti Lietuvoje. AB „Klaipėdos naftai“ ruošiantis išpirkti SGD laivą iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ Vyriausybė iš esmės pritarė „Independence“ registravimui Lietuvoje. SGD laivas-saugykla AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybe taptų 2024 metų pabaigoje, o perimant jo valdymą laivas būtų įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir jam būtų suteikta Lietuvos valstybės vėliava. Efektyviai SGD laivo-saugyklos veiklai būtina kvalifikuota ir kompetentinga įgula. Įvertinus iššūkius, su kuriais dėl griežtų nacionalinių reikalavimų jūrų laivų įgulos sudėčiai susiduria Lietuvos laivų savininkai, identifikuotas poreikis nustatyti lankstesnį laivų įgulų formavimo reguliavimą. 2 . Sukurti palankesnį nacionalinį reguliavimą jūrų laivų įgulų nacionalinės sudėties ir sandorių, susijusių su laivų pirkimu
skatinti darbo vietų jūrinėje laivyboje kūrimą ir užtikrinti patrauklesnes darbo sąlygas, sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoti pirmąjį SGD laivą-saugyklą ir taip užtikrinti Lietuvos energetinius ir nacionalinio saugumo interesus. Jūrų laivų, įregistruotų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, skaičius pastaraisiais metais mažėja – Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre 2021 m. sausį buvo įregistruoti 102 laivai, 2022 m. rugpjūtį – tik 78 laivai [1] .
Lietuvos laivybos bendrovės kreipėsi [2] į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją dėl to, kad esamas nacionalinis reguliavimas Lietuvos laivybos bendrovėms sukuria nekonkurencingas sąlygas globalioje rinkoje. Identifikuota keletas problemų, tarp jų – dėl jūrų laivų įgulos nacionalinės sudėties ir jūrų laivų pirkimo–pardavimo reguliavimo. Dėl įgulų nacionalinės sudėties reikalavimų Trūkstant kvalifikuotų specialistų, ypač kai kuriuose laivybos segmentuose (žvejybos sektorius, SGD, kt.), laivybos bendrovės susiduria su sunkumais formuodamos laivo įgulą, o siekdamos nepažeisti teisės aktų reikalavimų turi priimti sprendimus neregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre naujų laivų arba esamus laivus perregistruoti į kitų, tarp jų ir kaimyninių šalių, jūrų laivų registrus. Šis klausimas buvo nuosekliai nagrinėtas 2021
[3] , aptartas kituose tarpžinybiniuose pasitarimuose [4] su Lietuvos jūrininkų, laivų savininkų ir jūrininkus rengiančių mokymo įstaigų atstovais. Akcentuota, kad jūrininkų stygius jaučiamas ne tik Lietuvos, bet ir globalioje rinkoje. Šiuo metu apie 1,8 mln. jūrininkų dirba pasauliniame laivyne (apie 74 000 laivų). Vertinama, kad ateinančių penkerių metų laikotarpiu pasaulinis laivynas išaugs 6,4 proc., o jūrininkų trūkumas, Tarptautinių laivybos rūmų (angl. International Chamber of Shipping ) duomenimis, šiuo metu siekiantis 16 500, iki 2026 m. išaugs net iki 89 510.
Taip pat akcentuotina, kad Lietuvos darbo rinkoje šiuo metu jaučiamas eilinių jūrininkų trūkumas, o pasaulinėje darbo rinkoje jų yra perteklius (šie specialistai itin gausiai ruošiami besivystančiose šalyse). Sudėtingą situaciją jūrininkų darbo rinkoje dar labiau sunkina geopolitinių nestabilumų ir pandemijos nulemti veiksniai. Dėl jūrų laivų pirkimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniu reglamentavimu, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoti jūrų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruoto laivo prilyginimas nekilnojamiesiems daiktams lemia tai, kad:
Norwegian Sale Form , Nippon Sale Form , Singapore Ship Sale Form) ir notarai tokių sandorių netvirtina. Atkreiptinas dėmesys, kad notarinis j ūrų laivų pirkimo
Tokios formos sandorį sudaryti sudėtinga arba iš esmės neįmanoma, kadangi:
dažniausiai yra finansuojami užsienio kredito įstaigų, kreditavimo sutartys sudaromos pagal kredito įstaigų nustatomas sąlygas, įskaitant kreditavimo sutarčiai taikomą teisę ir ginčų sprendimo vietą, kuri praktiškai niekada nebūna Lietuvos Respublika. Paskolos negrąžinimo atveju kredito įstaiga turi teisę perimti nuosavybės teises į laivą. Finansuotojui žinant, kad pagal Lietuvos Respublikos teisę laivo savininko nemokumo atveju jis taptų Lietuvos nekilnojamo daikto savininku su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis (laivo savininkui nevykdant savo įsipareigojimų, kredito įstaiga privalės laivą pardavinėti kaip nekilnojamo turto objektą, o tai akivaizdžiai mažins potencialių pirkėjų skaičių ir pan.), tiesioginis finansavimas įsigyjant jūrų laivus, kai kreditą suteikia užsienio finansuotojas, iš esmės tampa nebeprieinamu. Dėl įvardytų priežasčių Projektu Nr.
atsisakyti reguliavimo, numatančio, kad jūrų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams, ir taip atsisakyti tarptautinės laivybos praktikos neatitinkančių apribojimų dėl daiktinių teisių į jūrų laivus ginčų nagrinėjimo vietos bei tokių laivų perleidimo sandorių sudarymo, palengvinti jūrų laivų įsigijimo finansavimo sąlygas bei galimybes ir paskatinti jūrų laivų registravimą Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Atsižvelgus į tai, kad būtina užtikrinti tinkamą jau vykstančių viešųjų pirkimų procedūrų, pradėtų siekiant atrinkti SGD laivo-saugyklos „Independence“ operatorių, vykdymą, tikslinga prašyti Lietuvos Respublikos Seimą įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka, siekiant užtikrinti šių įstatymų priėmimą iki 2023 m. sausio 1 d. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą Nr. 1 parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės (grupės vadovas – Vidmantas Tamulis, tel. 239 3941, el. p. [email protected] ) patarėja Simona Jonuškienė (tel. (8 5) 219 5716, el. paštas [email protected] ). Projektą Nr. 2 parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės (grupės vadovas – Vidmantas Tamulis, tel. 239 3941, el. paštas [email protected] ) vyriausioji patarėja Eglė Vyšniauskaitė (tel. (8 5) 239 3888 , el. paštas [email protected] ) . 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Dėl Projekto Nr. 1 Galiojančioje Į statymo redakcijoje nėra įtvirtinta galimybės saugios laivybos valdymo sistemos bendrovei, iš laivo savininko perėmusiai visas pareigas ir atsakomybę už laivo veiklą pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą, būti įsisteigusiai kitur nei Lietuvos Respublikoje – šis aspektas svarbus SGD laivo-saugyklos „Independence“ įregistravimui Lietuvoje.
Taip pat galiojančioje Įstatymo redakcijoje nėra nustatyta galimybės locmanui vesti laivą nuotoliniu būdu, jokiai institucijai nėra pavesta vykdyti plūduriuojančių trukdančių saugiai laivybai objektų iškėlimo iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos funkcijos, nėra nustatyta reikalavimų mokymo įstaigoms, siekiančioms įgyti teisę rengti jūrininkus, jūrininkų mokymo programoms, jūrininkus rengiantiems mokytojams ir instruktoriams. Šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje reikalavimai įmonėms, siekiančioms vykdyti (vykdančioms) Įstatyme įtvirtintas atestuojamas veiklas (jų dalį), yra skirstomi į pagrindinius ir papildomus, tačiau įmonių atestavimo, atestacijos galiojimo sustabdymo, atestacijos galiojimo sustabdymo ar atestacijos galiojimo panaikinimo reglamentavimas nėra išsamus, ne nustatytos atestuotų įmonių veiklos sąlygos. Galiojančiame Įstatyme nustatyta informacijos apie laive į (iš) Lietuvos Respublikos uostus (-us) gabenamus pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius teikimo tvarka yra netiksli. Kai kurios Įstatyme įtvirtintos sąvokos nesuvienodintos ir netikslios, nenuosekliai vartojamos. Dėl Projekto Nr.
Dėl Projekto Nr. 2 Įgulų nacionalinės sudėties reikalavimai Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad laivo įgulą (įskaitant laivo kapitoną) turi sudaryti ne mažiau kaip pusė Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – valstybė narė) piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis. Laivo kapitono pareigas gali eiti tik valstybės narės piliečiai. Laivo, vežančio keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos uostus (uostų), kapitonas ar bent vienas iš tokio laivo kapitono padėjėjų turi mokėti lietuvių kalbą. Š alies jūriniame sektoriuje trūkstant tam tikrų vadovaujančių specialistų, laivo elektromechanikų, eilinių jūrininkų ir kitų kvalifikacijų atstovų, Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas pusę įgulos narių sudaryti iš Europos Sąjungos valstybių narių piliečių sunkina laivų įgulų formavimą ir didina riziką, kad artimoje ateityje gerokai sumažės laivų, įregistruotų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava. Tokiu atveju, be kitų neigiamų pasekmių, taip pat mažėtų ir potencialių darbo vietų Lietuvos jūrininkams. Prekybinės laivybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laivo kapitoną skiria ir darbo sutartį su juo sudaro laivo savininkas. Tokia įstatymo formuluotė įtvirtina nelankstų reglamentavimą, nepagrįstai apriboja laivo valdytojo teisę skirti laivo kapitoną ir sudaryti su juo darbo sutartį. Prekybinės laivybos įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su jūrininku, išskyrus laivo kapitoną, jeigu jis pats yra ir laivo valdytojas, sudaroma Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka raštu pagal pavyzdinę formą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Ši įstatymo nuostata įtvirtina imperatyvą darbo sutartį su jūrininku visada sudaryti pagal pavyzdinę formą, kuri, pagal apibrėžimą, yra tik pavyzdinė. Jūrų laivų pirkimo
CK 4.2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal prigimtį kilnojamieji daiktai įstatymais gali būti pripažįstami nekilnojamaisiais daiktais. CK 1.98 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kurių teisinė registracija privaloma, prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartyje [5] yra pasisakęs dėl CK 1.98 straipsnio 3 dalies, kad s istemiškai bei lingvistiškai analizuojant minėtą Civilinio kodekso normą konstatuotina, jog šioje normoje įtvirtintos dvi esminės sąlygos, kurioms esant laivas ar orlaivis prilyginamas nekilnojamajam daiktui, o būtent – 1) tokia galimybė turi būti numatyta konkrečiame įstatyme ir 2) laivui ar orlaiviui turi būti nustatyta privaloma teisinė registracija . Nors pagal savo prigimtį tiek jūrų, tiek vidaus vandenų laivai ir orlaiviai yra kilnojamieji daiktai, Prekybinės laivybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jūrų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. Toks reguliavimas sukelia teisinių pasekmių, neatitinkančių tarptautinės laivybos praktikos, mažina jūrų laivų įsigijimui reikalingo finansavimo galimybes ir jūrų laivų registravimą Lietuvoje daro nepatrauklų.
Jūrų laivas, kaip nekilnojamasis turtas, vadovaujantis CK 4.170 straipsnio 1 dalies, 4.171 straipsnio 1 dalies ir Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalies bei keturioliktojo skirsnio nuostatomis, įkeičiamas hipoteka. CK 4.171 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Prekybinės laivybos įstatyme gali būti numatytos kitos taisyklės negu nustatyta CK. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl Projekto Nr. 11 . Pagal galiojantį reguliavimą šiuo metu ir galbūt ateityje SGD laivą-saugyklą „Independence“ valdysianti laivybos bendrovė, pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą iš laivo savininko perėmusi visas pareigas ir atsakomybę už laivo veiklą, negali būti įsisteigusi Europos Sąjungoje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos konfederacijoje ar Jungtinėje Karalystėje, todėl, siekiant šį laivą įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, numatomais pakeitimais siekiama tokią galimybę užtikrinti. 2 . Kadangi laivo vedimas su locmanu įplaukiant į uostą yra dažna praktika daugelyje pasaulio uostų, tačiau esant nepalankioms hidrometeorologinėms sąlygoms locmano įsilaipinimas į laivą būna pavojingas, kai kada ir neįmanomas, be to, dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos, siekiant išvengti pavojingų užkrečiamųjų ligų išplitimo, locmanai negali įsilaipinti į laivą, ir siekiant išvengti laivų prastovų, tikslinga vesti laivą nuotoliniu būdu (tokia praktika naudojama Nyderlandų, Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Maltos uostuose).
Nuotolinis laivo vedimas vykdomas naudojant technines navigacijos priemones
kai locmanas atlieka savo funkcijas nebūdamas vedamame laive, naudodamas nuotolinę laivo vedimo įrangą, ir nustatyti, kad laivo vedimas nuotoliniu būdu laikomas laivo vedimu su locmanu. 3 . Lietuvos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje užfiksavus dreifuojančius, apleistus įrenginius, kurie galimai kelia grėsmę bet kurio tipo plaukiojančiai priemonei, laivybos saugumui ir jūros aplinkai, kyla klausimas dėl to, kuri institucija turėtų tokius įrenginius pašalinti ar organizuoti jų pašalinimą. Dėl esamos teisinio reguliavimo spragos šiuo metu nė vienai institucijai nėra pavesta atsakomybės iškelti /pašalinti tokius įrenginius. Kadangi pagal šiuo metu galiojantį Įstatymo 51 straipsnį Administracijai yra pavesta iškelti paskendusį, kliudantį saugiai laivybai, turtą Lietuvos teritorinėje jūroje, Projektą Nr.
1 siūloma papildyti ir pavesti Vyriausybės įgaliotai institucijai (Vyriausybės pavedimu – Administracijai) iškelti /pašalinti ne tik paskendusius objektus teritorinėje jūroje, bet iškelti /pašalinti ir plūduriuojančius objektus, trukdančius saugiai laivybai, Lietuvos teritorinėje jūroje bei išskirtinėje ekonominėje zonoje. 4 . Siekiant užtikrinti tinkamą tarptautinių jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo standartų, t. y. 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo kodekso ir 1995 m. Tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, nuostatų įgyvendinimą, Projekte Nr. 1 siūloma papildyti Įstatymą ir atskirame straipsnyje įtvirtinti reikalavimus, kuriuos turi atitikti mokymo įstaigos, siekiančios vykdyti teorinį ir praktinį asmenų, siekiančių gauti jūrininko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, rengimą, taip pat nustatyti reikalavimus jūrininkų mokymo programoms bei jūrininkus rengiantiems mokytojams ir instruktoriams. 5 . 2018 m. priėmus Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 201 , 37, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymą ir sutrumpinus Administracijos atestuojamų su saugia laivyba susijusių veiklų sąrašą, reikalavimų įmonėms, siekiančioms vykdyti (vykdančioms) šias veiklas (jų dalį), skirstymas į pagrindinius ir papildomus nebėra tikslingas ir yra tikslintinas, atsižvelgiant į pasikeitusius tarptautinius saugios laivybos reikalavimus. Todėl Projekte Nr. 1 siūloma patikslinti ir įtvirtinti konkrečius reikalavimus įmonėms, siekiančioms vykdyti ar vykdančioms Įstatyme nustatytas su saugia laivyba susijusias atestuojamas veiklas. 6 .
6. Siekiant atsisakyti įmonių, siekiančių vykdyti Įstatyme įtvirtintas atestuojamas veiklas (jų dalį), patikrinimų prieš jas atestuojant ir nustatyti aiškias atestuotų įmonių veiklos sąlygas, Projekte Nr. 1 siūloma pakeisti įmonių atestavimo, atestacijos galiojimo sustabdymo, atestacijos galiojimo sustabdymo ir atestacijos galiojimo panaikinimo nuostatas, įtvirtinti, kad įmonė gali pradėti vykdyti veiklą (yra atestuojama) kitą dieną po privalomų dokumentų priėmimo dienos, o per 30 kalendorinių dienų nuo įmonės atestavimo Administracija įvertina pateiktus privalomus dokumentus, taip pat nustatyti atestuotų įmonių veiklos sąlygas. 7 . Atsižvelgiant į praktikoje vykdomas Administracijos ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacijos teikimo procedūras ir siekiant ištaisyti netikslumus Įstatymo nuostatose dėl informacijos apie laive į (iš) Lietuvos Respublikos uostus (-ų) gabenamus pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius teikimo, Projekte Nr. 1 siūloma įtvirtinti, jog informacija yra teikiama Administracijai per Lietuvos Respublikos jūrų uostą valdančios įmonės informacinę sistemą. 8 . Siekiant aiškumo, sąvokų suvienodinimo ir nuoseklesnio jų vartojimo, Projekte Nr. 1 siūloma pakeisti ir papildyti sąvoką „saugios laivybos reikalavimai“; laive turinčius būti dokumentus, kuriais patvirtinama laivo atitiktis jam taikomiems saugios laivybos reikalavimams, vadinti „privalomais laivo dokumentais“, taip juos aiškiai atskirti nuo kitų Įstatyme minimų dokumentų; įtvirtinti sąvoką „saugos rekomendacija“, atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus. Dėl Projekto Nr. 2 Dėl įgulų nacionalinės sudėties reikalavimų Siūloma pakeisti Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnį ir nustatyti, kad laivo įgulą turi sudaryti ne mažiau kaip ketvirtadalis valstybės narės piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, išskyrus atvejus, kai laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis.
Projektu Nr. 2 siūloma sumažinti šiuo metu nustatytą 50 proc. įgulos iš Europos Sąjungos valstybių narių reikalavimą iki 25 proc., įvertinus Lietuvos Respublikos laivybos sektoriuje susiklosčiusią situaciją ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką. Be to, siekiant paskatinti kolektyvines derybas tarp laivo valdytojo ir jūrininkų ir taip sudaryti sąlygas de facto sukurti patogesnes ir patrauklesnes darbo sąlygas su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, siūloma nustatyti, kad minėtasis 25 proc. reikalavimas netaikomas, jeigu laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis. Atsižvelgus į esamą geopolitinę situaciją, Projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad laivo įgulos nariu negali būti valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, piliečiai, išskyrus asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis. Siekiant nepažeisti teisėtų asmenų lūkesčių, išvengti teisminių ginčų ir mažiau sutrikdyti ūkinę veiklą, siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo su jūrininkais sudarytoms darbo sutartims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Prekybinės laivybos įstatymo nuostatos.
Atkreiptinas dėmesys, kad kaimyninėse šalyse (Švedijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje), taip pat Danijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Maltoje, Kipre ir kt., iš viso nėra taikoma reikalavimų nacionalinei įgulos sudėčiai (su kai kuriomis išimtimis, taikomomis tik laivo kapitonui, bet ne likusiai įgulos daliai). Vokietijoje laivuose, kurių BT daugiau kaip 8 000, tik vienas įgulos narys bei laivo kapitonas turi būti Europos Sąjungos pilietis, Nyderlanduose numatyta galimybė suteikti leidimus trečiųjų šalių piliečiams dirbti laivuose, kai tenkinamos tam tikros sąlygos. Kai kuriose pietinės Europos šalyse (Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje) dėl nacionalinių ypatumų, jūrinės laivybos išplėtojimo vidaus maršrutuose ir kt., taip pat Suomijoje galioja griežtesni nei Šiaurės Europos šalyse reikalavimai nacionalinei įgulos sudėčiai. Įvertinus esamą situaciją Lietuvos jūrų laivybos sektoriuje, poreikį skatinti naujų jūrų laivų registravimą Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir stabdyti esamų laivų išregistravimo procesą, manytina, kad būtų tikslinga vadovautis geografiškai artimų valstybių praktika ir santykinai liberalizuoti įgulų nacionalinės sudėties reikalavimus. Paminėtina, kad siekiant skatinti jūrinę laivybą, kompleksiškai spręstini ir kiti laivybos sektoriui aktualūs klausimai, pvz., su jūrininkų pajamų apmokestinimu (dienpinigiais, maitinimu, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokomis ir kt.) susiję klausimai. Be to, tikslinga praėjus tam tikram laikui (3
Be to, siūloma atsisakyti P rekybinės laivybos įstatymo galiojančioje redakcijoje esančio patikslinimo, kad į laivo įgulą įskaičiuojamas ir laivo kapitonas. Ši nuostata vertintina kaip perteklinė, nes P rojektu Nr. 1 keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „laivo kapitonas – laivo įgulos narys“. Įvertinus tai, kad anglų kalba yra laikoma darbo jūrų laivyboje kalba, siūloma supaprastinti laivo, vežančio keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos uostus (uostų), kapitonui ar bent vienam iš tokio laivo kapitono padėjėjų taikomą lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimą ir nustatyti, kad minėtieji asmenys turi mokėti lietuvių ir (arba) anglų kalbas (-ą). Siekiant užtikrinti atitiktį tarptautinei laivybos praktikai, siūloma pakeisti Prekybinės laivybos įstatymo 12 straipsnį ir nustatyti, kad laivo kapitoną į pareigas priimti ir su juo sudaryti darbo sutartį gali ne tik laivo savininkas, bet ir laivo valdytojas. Be to, siūloma pakeisti Prekybinės laivybos įstatymo 84 straipsnio 1 dalį ir atsisakyti privalomo reikalavimo darbo sutartį su jūrininku sudaryti pagal pavyzdinę formą. Dėl jūrų laivų pirkimo-pardavimo sandorių ir jūrų laivų pripažinimo nekilnojamuoju turtu Projektu Nr. 2 siūloma pakeisti Prekybinės laivybos įstatymo 6 straipsnį ir atsisakyti nuostatos, nustatančios, kad jūrų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams.
Atsižvelgus į tai, kad CK 1.98 straipsnio 3 dalis nustato du privalomuosius kriterijus, kuriuos abu tenkindami laivai yra laikomi nekilnojamaisiais daiktais (tokia galimybė turi būti numatyta konkrečiame įstatyme ir laivui turi būti nustatyta privaloma teisinė registracija), Prekybinės laivybos įstatyme panaikinus vieną iš šių kriterijų (t.y., nuostatą, kad jūrų laivai yra nekilnojamieji daiktai), jūrų laivai bus laikomi kilnojamaisiais daiktais. Paminėtina, kad konkrečių jūrų laivų teisinis statusas gali būti numatytas ir kituose specialiuosiuose įstatymuose. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, plaukiojanti SGD saugykla laikoma laivu, kuris prilyginamas nekilnojamajam daiktui. Įvertinus Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, formuojančios energetikos politiką Lietuvos Respublikoje, ir AB „Klaipėdos nafta“ pozicijas, SGD laivas-saugykla ir toliau bus laikoma nekilnojamuoju turtu, o Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata nėra keičiama. Projektu Nr. 2 siūloma pakeisti jūrų laivų įkeitimo reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma jūrų laivų bus laikomi kilnojamuoju daiktu, tikslinamos Prekybinės laivybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios jūrų laivų įkeitimą:
Projekto Nr. 2 rengimo metu vertinta galimybė laivo hipotekos sąvoką palikti, o Prekybinės laivybos įstatymą papildyti laivo įkeitimo sąvoka, tačiau atsižvelgus į tai, kad CK nenustato teisės Prekybinės laivybos įstatymu reguliuoti laivo įkeitimo santykių, manytina, kad laivo įkeitimo sąvokos perrašymas būtų ydinga praktika, galinti sukelti skirtingų sąvokų įtvirtinimą ir teisės aktų nuostatų koliziją.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Dėl Projekto Nr. 1 Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma, priešingai – numatomas teigiamas poveikis saugios laivybos teisinių santykių vystymuisi: sudaromos palankesnės laivybos bendrovės steigimo sąlygos, įtvirtinama galimybė locmanui vesti laivą nuotoliniu būdu, nustatomi aiškesni reikalavimai jūrininkus rengiančioms mokymo įstaigoms bei ūkio subjektams, vykdantiems su saugia laivyba susijusias veiklas. Dėl Projekto Nr. 2 Dėl įgulų nacionalinės sudėties reikalavimų Lankstesnis jūrų laivų nacionalinės įgulų sudėties reikalavimų reguliavimas sudarys prielaidas padidinti Lietuvos jūrų laivybos sektoriaus konkurencingumą ir sukurti daugiau potencialių darbo vietų Lietuvos jūrininkams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal esamą reguliavimą nėra įpareigojimo teikti pirmenybę Lietuvos jūrininkams lyginant su kitais Europos Sąjungos valstybių narių jūrininkais, taigi, esamas reguliavimas ir dabar neužtikrina, kad būtent Lietuvos jūrininkai bus įdarbinami laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava. Lietuvos jūrininkai yra vertinami kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurie laisvai konkuruoja dėl darbo vietų pasauliniame jūrų laivyne. Paminėtina, kad jūrininkų sprendimą rinktis darbą Lietuvos ar kitų valstybių laivuose lemia įvairūs elementai – laivo plaukiojimo rajonas, darbo sąlygos, kontraktų trukmė, darbo užmokestis ir kt. Projektu Nr. 2 įtvirtinama galimybė netaikyti laivų įgulų sudėties kvotos, jei yra sudaryta kolektyvinė sutartis, skatins kolektyvines derybas, kurios savo ruožtu sukurs geresnes darbo sąlygas.
Patrauklesnės darbo sąlygos, tikėtina, turės poveikio Lietuvos jūrininkams priimant sprendimą rinktis darbą būtent su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose. Be to, numatoma, kad ir toliau bus vystomas dialogas su socialiniais partneriais, svarstant kompleksines priemones, didinančias darbo Lietuvos jūrų laivuose patrauklumą. Paminėtina, kad Projekto Nr. 2 rengimo metu vertintas šio projekto nuostatų dėl balsavimo galimybės su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose poveikis. Š iuo metu galiojanti Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio nuostata suteikia teisę laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, pareigas eiti kapitonui ne Lietuvos Respublikos piliečiui. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – Rinkimų kodeksas) 52 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad balsavimo komisijas su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai, atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą. Akcentuotina, kad Rinkimų kodeksas nesuteikia teisės laivų kapitonams – Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams – sudaryti balsavimo komisijų laivuose, todėl papildomos teisės samdyti kapitonus, NATO ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių piliečius, neturi poveikio balsavimo laive organizavimui.
Ribojimas, kad laivo įgulos nariu negali būti valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, piliečiai, išskyrus asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turės neigiamo poveikio Lietuvos jūrinės laivybos verslui, ypač žvejybinės laivybos bendrovėms, nes šis ribojimas ženkliai apribos laivo valdytojo galimybę pasirinkti ir suformuoti laivų įgulą. Tai gali paskatinti minėtų laivybos bendrovių sprendimą perregistruoti laivus į kaimyninių valstybių, netaikančių tokio ribojimo, jūrų laivų registrus. Dėl jūrų laivų pirkimo
Projekto Nr. 2 rengimo metu buvo įvertintos kelios reguliavimo alternatyvos, siekiant laivų pardavimo teisinio reguliavimo suderinamumo su įprastine tarptautine praktika šioje srityje. Vertinta:1 ) Galimybė keisti CK 1.98 straipsnio 3 dalį
Įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos poziciją, kad tikslinga palikti galimybę ateityje, iškilus poreikiui, specialiaisiais teisės aktais operatyviau nei CK keitimo atveju nustatyti, kad tam tikro tipo laivai yra nekilnojamieji daiktai, taip pat siekiant šiuo reguliavimo keitimu apsiriboti tik laivų, nedarant poveikio orlaiviams, teisinio reguliavimo tobulinimu, priimtas sprendimas, kad tinkamiausia alternatyva yra nekeisti CK 1.98 straipsnio 3 dalies, o esamų tikslų pasiekti keičiant specialiųjų teisės aktų nuostatas. 2 ) Galimybė atsisakyti jūrų laivų privalomos teisinės registracijos. Teisinė registracija yra vienas iš būtinųjų kriterijų, siekiant laivą pripažinti nekilnojamuoju daiktu. Remiantis Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos (toliau – UNCLOS) 90 straipsniu, kiekviena valstybė – tiek pakrantės, tiek ir neturinti priėjimo prie jūros – turi teisę, kad atviroje jūroje plaukiotų laivai su jos vėliava . UNCLOS 91 straipsnis nustato reikalavimus laivų nacionalinei priklausomybei [6] , 94 straipsnis nustato valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, pareigas tinkamai vykdyti savo jurisdikciją ir kontrolę administraciniais, techniniais ir socialiniais klausimais laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikoje jūrų laivais pripažįstami ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruojami tik laivai, vykdantys komercinę veiklą (pramoginiai laivai gali būti registruojami tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, jie laikomi kilnojamaisiais daiktais).
Privalomos jūrų laivų teisinės registracijos atsisakymas užkirstų kelią šiems laivams įgyti Lietuvos nacionalinę priklausomybę, plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos Respublika neturėtų galimybės vykdyti vėliavos valstybės kontrolės, išduoti laivams privalomų laivo dokumentų, be kurių šie laivai būtų neįleidžiami į užsienio valstybių uostus ir (ar) sulaikomi užsienio valstybių uostuose, šių valstybių kompetentingoms institucijoms atliekant pagal tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus nustatytą užsienio laivų kontrolę uoste. Dėl šios priežasties galimybė atsisakyti jūrų laivų privalomos teisinės registracijos dėl itin didelių neigiamų pasekmių jūrų laivybos sektoriui Lietuvoje vertintina kaip negalima alternatyva. 3 ) Galimybė nekeisti jūrų laivų nekilnojamo daikto statuso į kilnojamąjį daiktą, tačiau pakeisti atskiras nuostatas, supaprastinančias laivų pardavimo taisykles. Šiuo atveju visų pirma vertinta galimybė pakeisti CK 1.74 straipsnio 1 dalies nuostatas ir įtvirtinti išimtį, kad notarinės formos reikalavimas, taikomas daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoriams, netaikomas laivų pardavimo sandoriams. Konstatuota, kad ši alternatyva nėra priimtina, nes jos įgyvendinimas išspręstų tik dalį identifikuotų problemų (t. y. tik sumažintų administracinę naštą), tačiau neturėtų poveikio laivų finansavimo galimybei ir ginčų sprendimui taikytinos teisės pasirinkimui. Be to, šios alternatyvos atveju būtų būtinas CK keitimas. Įvertinus Projekto Nr.
Įvertinus Projekto Nr. 2 rengimo metu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išsakytą neigiamą poziciją dėl CK keitimo ir tai, kad būtų ribotas poveikis ir (ar) sprendžiama tik dalis problemų, ši alternatyva vertintina kaip nepriimtina. Antra, vertinta galimybė pakeisti CPK 786 straipsnio nuostatą, kad i šimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu . Analogiškai kaip ir CK 1.74 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl notarinės formos keitimo atsisakymo atveju konstatuota, kad tokiu atveju būtų sprendžiama tik viena iš laivų pardavimo atveju aktualių problemų, tam reikėtų keisti CPK ir įtvirtinti išimtį, tad dėl šių priežasčių minėtoji alternatyva nėra pasirinktina. Papildomai vertinta notarinio jūrų laivo perleidimo sandorio tvirtinimo įtaka dėl papildomos teisinės apsaugos sandorio teisėtumui ar susijusių asmenų interesų apsaugai. Vertinama, kad rizikos, susijusios su notarų pareiga užtikrinti sandorių teisėtumą iki sandorio sudarymo ir pažeistų teisių gynimo galimybėmis, yra suvaldomos ir (arba) eliminuojamos kompleksiškai taikant kitas jau egzistuojančias nacionalinės teisės nuostatas, taip pat atsižvelgiant į tarptautinį jūrų laivybos reguliavimą, vykdomą kitų valstybių kontrolę ir tarptautinę laivybos praktiką.
Esantis teisinis reguliavimas, nesusijęs su laivo kaip nekilnojamojo daikto statusu, užtikrina pakankamą jūrų laivo perleidimo sandorio teisėtumą bei susijusių asmenų apsaugą:
, kurios numato, kad jeigu laivas registre įregistruojamas, išregistruojamas iš registro, registruojami laivo duomenų ir laivo savininko (valdytojo) duomenų pakeitimai bendraturčių vardu, tai atlieka visi bendraturčiai kartu arba įgalioja tai padaryti vieną iš bendraturčių arba kitą asmenį; įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro;
Esantis teisinis reguliavimas, nesusijęs su laivo kaip nekilnojamojo daikto statusu, užtikrina pakankamą jūrų laivo perleidimo sandorio teisėtumą bei susijusių asmenų apsaugą:
, kurios numato, kad jeigu laivas registre įregistruojamas, išregistruojamas iš registro, registruojami laivo duomenų ir laivo savininko (valdytojo) duomenų pakeitimai bendraturčių vardu, tai atlieka visi bendraturčiai kartu arba įgalioja tai padaryti vieną iš bendraturčių arba kitą asmenį; įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro;
. Pažymėtina, kad laivo įregistravimui kitų valstybių laivų registre būtina pateikti valstybės įgaliotos institucijos – Administracijos išduotą pažymą apie laivo išregistravimo faktą.
Vertinant aplinkybę, kad notarų pareiga užtikrinti sandorio teisėtumą yra siekiama sukurti prevencinį mechanizmą, leidžiantį išvengti teisminių ginčų ir garantuoti, kad notaro patvirtinti dokumentai yra teisingi ir galiojantys nuo sandorio sudarymo, o Administracijos atliekami veiksmai prieš išregistruojant jūrų laivą iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro yra atliekami po sandorio sudarymo, konstatuotina, kad nors Administracijos veiksmai atliekami po laivo pardavimo sandorio sudarymo, tačiau jais užtikrinama pakankama suinteresuotų šalių apsauga, kuri yra proporcinga teisinio reguliavimo pakeitimu siekiamai naudai. Paminėtina, kad jūrų laivai yra naudojami ne pramoginei, o komercinei veiklai, jų savininkai yra ūkio subjektai, laivų pardavimo sandorių sudarymui yra naudojamasi tiek laivybos bendrovių vidaus teisės tarnybų, tiek ir išorės teisininkų paslaugomis. Akcentuotina, kad, kaip buvo nurodyta, tarptautinėje jūrų laivyboje naudojami jūrų laivai turi turėti tam tikros valstybės nacionalinę priklausomybę tam, kad galėtų plaukioti su tam tikros valstybės vėliava. Tuo tikslu laivai yra registruojami, o prieš įregistruodama valstybė patikrina laivų išregistravimo iš kitos valstybės registro duomenis. Vadinasi, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotas laivas, jo neišregistravus, negalės būti naudojamas tarptautinėje jūrų laivyboje, dalyvauti komercinėje veikloje. Be to, paminėtina, kad jūrų laivams yra suteikiamas Tarptautinės jūrų organizacijos identifikacinis numeris, kuris nekinta visą laivo gyvavimo laikotarpį ir sudaro didesnes prielaidas laivo identifikavimui ir atsekamumui. Visos šios priemonės kompleksiškai pakankamai užtikrina jūrų laivų pirkimo–pardavimo šalių interesų apsaugą.
Vertinant riziką, kad jūrų laivų, kaip nekilnojamųjų daiktų, statuso panaikinimas sukurtų prielaidas pasunkinti pažeistų daiktinių teisių į kilnojamąjį turtą gynimo galimybes (remiantis CK
š sąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo), manytina, kad šiuo atveju svarbu įvertinti, kad jūrų laivas nėra nekilnojamasis daiktas pagal prigimtį, bet teisinė fikcija ir tai, kad jo atžvilgiu pažeistų teisių gynimas bus taikomas tokiu principu, kaip taikoma kitų kilnojamųjų daiktų atžvilgiu, negali būti vertinama kaip esminė neigiama pasekmė. Jūrų laivų savininkai yra ūkio subjektai, naudojantys jūrų laivus komercinei veiklai. Jūrų laivai yra draudžiami, laivų savininkai, vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais Lietuvos teisės aktais, privalomai turi turėti civilinės atsakomybės draudimą. Jūrų laivo statuso pakeitimas iš nekilnojamojo daikto į kilnojamąjį daiktą nesuponuos, kad pažeistų daiktinių teisių gynimas nebus galimas, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato ir kilnojamųjų daiktų daiktinių teisių gynimo mechanizmą. Nekilnojamojo daikto statuso išsaugojimas jūrų laivams vien dėl šios įstatyminės apsaugos ir jos sukuriamos naudos būtų neproporcingas neigiamų padarinių, kurie kyla jūrų laivui esant nekilnojamuoju daiktu ir kurie yra įvardyti šio aiškinamojo rašto kituose punktuose, prasme. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai Lietuvoje. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Dėl Projekto Nr. 1 Priimtas įstatymas turės teigiamą įtaką laivybos verslo sąlygoms ir jo plėtrai:1 .
Sudaromos lengvesnės sąlygos steigti laivybos bendrovę
. Įtvirtinamos palankesnės laivų įplaukimo į uostą sąlygos, t. y. nustatoma galimybė locmanui laivą į uostą įvesti nuotoliniu būdu, kai locmanas atlieka savo funkcijas nebūdamas vedamame laive, naudodamas nuotolinę laivo vedimo įrangą. 3 . Nustatomi aiškesni reikalavimai jūrininkus rengiančioms mokymo įstaigoms, jūrininkų mokymo programoms bei jūrininkus rengiantiems mokytojams ir instruktoriams;
4. 4. Nustatomi aiškesni reikalavimai ūkio subjektams, siekiantiems vykdyti (vykdantiems) su saugia laivyba susijusias veiklas, ir įtvirtinama, kad ūkio subjektai gali pradėti vykdyti veiklą kitą dieną po privalomų dokumentų priėmimo dienos. Dėl Projekto Nr. 2 Įstatymo priėmimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
1. Jūrų laivų nacionalinės įgulų sudėties reikalavimų švelninimas turės teigiamą poveikį Lietuvos jūrų laivybos verslo konkurencingumui. Lietuvos laivų savininkai konkuruoja globalioje rinkoje, tarp jų ir dėl darbuotojų. Jūrininkų sprendimą rinktis darbą Lietuvos ar kitų valstybių laivuose lemia įvairūs elementai – laivo plaukiojimo rajonas, darbo sąlygos, kontraktų trukmė, darbo užmokestis ir kt. Ne toks griežtas laivų įgulos sudėties reguliavimas sudarys prielaidas laivų savininkams priimti sprendimus Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruoti naujus laivus, o esamų laivų neperregistruoti į kitų valstybių registrus. 2 .
2. Atsisakius jūrų laivų prilyginimo nekilnojamiesiems daiktams, galimų tokių laivų įsigijimo finansuotojų ratas bus platesnis, Lietuvos ir užsienio subjektai, tapę Lietuvoje registruoto jūrų laivo savininku, turės užtikrintumą, kad ginčų sprendimą bei jūrų laivų perleidimo sandorius galės atlikti pagal įprastą tarptautinę laivų praktiką. Šalys galės susitarti dėl ginčų, susijusių su daiktinėmis teisėmis į Lietuvoje registruotus laivus, nagrinėjimo bet kuriame ginčų nagrinėjimo forume, dėl jūrų laivo perleidimo sandoriui taikytinos teisės nebeliks notarinės tokių laivų perleidimo sandorių formos, todėl bus atsisakyta perteklinio kiekio dokumentų, jų vertimo į lietuvių kalbą. Tai turės teigiamą įtaką jūriniam ir su juo susijusiam verslui, nes bus skatinamas jūrų laivų registravimas Lietuvoje. Didesnis laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, skaičius turėtų įtakos mokesčių surinkimui į valstybės biudžetą, BVP augimui, naujų darbo vietų kūrimui, uosto infrastruktūros panaudojimui, laivybos verslui vykdyti reikiamų patalpų nuomos rinkai ir pan. Ribojimas, kad laivo įgulos nariu negali būti valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, piliečiai, išskyrus asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turės neigiamo poveikio Lietuvos jūrinės laivybos verslui, ypač žvejybinės laivybos bendrovėms, nes šis ribojimas ženkliai apribos laivo valdytojo galimybę pasirinkti ir suformuoti laivų įgulą. Tai gali paskatinti minėtų laivybos bendrovių sprendimą perregistruoti laivus į kaimyninių valstybių, netaikančių tokio ribojimo, jūrų laivų registrus. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9 .
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Pritarus Projekto Nr. 1 ir Projekto Nr. 2 nuostatoms, priimti, pakeisti ar panaikinti kitų įstatymų nereikės. 10 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas Nr. 1 ir Projektas Nr. 2 parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte Nr. 1 įtvirtinamos naujos sąvokos yra derinamos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 11 . Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas Nr. 1 ir Projektas Nr. 2 neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Projektui Nr. 1 įgyvendinti reikės pakeisti:
„ Dėl Įmonių, siekiančių vykdyti ir vykdančių su saugia laivyba susijusias veiklas, atestavimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“;
2001 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 110 „Dėl Mokymo įstaigų, suteikiančių asmenims teorinį ir praktinį pasirengimą, būtiną jūrinio laipsnio diplomui, kvalifikacijos liudijimui ar jų patvirtinimui gauti, akreditavimo nuostatų patvirtinimo“;
3-295 „ Dėl Lietuvos Respublikoje įregistruotų laivybos kompanijų ir jūrų laivų saugios laivybos valdymo sistemų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Projektui Nr. 2 įgyvendinti reikės pakeisti:
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Projekto Nr. 1 nuostatoms dėl Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje užfiksuotų dreifuojančių, apleistų įrenginių, kurie galimai kelia grėsmę bet kurio tipo plaukiojančiai priemonei, laivybos saugumui ir jūros aplinkai, pašalinimo /iškėlimo įgyvendinti Vyriausybės įgaliotai institucijai reikės biudžeto lėšų. Objekto pašalinimo /iškėlimo darbų kaina priklausys nuo objekto dydžio, jo keliamo pavojaus ir kitų aplinkybių ir galėtų sudaryti apie 20 000 Eur vienam objektui.
Šiai funkcijai vykdyti (objektų pašalinimui /iškėlimui organizuoti) bus reikalingos 2 pareigybės po 0,5 pareigybės: 1) objektui įvertinti ir sprendimui priimti /įforminti; 2) objekto pašalinimo /iškėlimo specifikacijai parengti ir pirkimui įvykdyti, bendrai – viena pareigybė:
. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projekto Nr. 1 rengimo metu aktyviai konsultuotasi su Administracijos specialistais. Dėl gautų pastabų konsultuotasi ir pastabos darbo tvarka derintos su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos krašto ministerija. Projekto Nr. 2 rengimo metu dėl jūrų laivų nacionalinės įgulų sudėties buvo konsultuotasi su Lietuvos jūrininkų sąjungos, Lietuvos laivų savininkų asociacijos, AB „Klaipėdos nafta“ atstovais ir advokatų kontora „Ellex“. Klausimas dėl jūrų laivo pripažinimo kilnojamuoju turtu buvo aptartas 2022 m. rugpjūčio 24 d. tarpinstituciniame pasitarime, kuriame, inter alia , dalyvavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai. Projektas Nr. 1 ir Projektas Nr.
1 ir Projektas Nr. 2 paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos interneto svetainėje. Kitų konsultavimosi būdų nenumatoma. Projektas Nr. 1 ir Projektas Nr. 2 patikslinti pagal projektų derinimo metu pateiktus suinteresuotų institucijų ir įstaigų vertinimus, rekomendacijas ar išvadas. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Jūrininko kvalifikacija“, „privalomi laivo dokumentai“, „saugios laivybos reikalavimai“,
„nekilnojamasis daiktas“, „kilnojamasis daiktas“, „laivo įgula“, „laivo valdytojas“, „laivo kapitonas“, „hipoteka“. 16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Lietuvos transporto saugos administracijos duomenys, LR jūrų laivų sąrašai | Lietuvos transporto saugos administracija (lrv.lt) [2] Lietuvos laivų savininkų asociacijos 2020-11-26 lūkesčių raštas Nr. VD-20-32 Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl spręstinų klausimų laivybos sektoriuje. [3] Šios tarybos nariais yra Lietuvos laivų savininkų asociacijos, Lietuvos jūrininkų sąjungos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir kitų valstybės institucijų atstovai. [4] 2022-07-13 pasitarimas tarp Lietuvos jūrininkų sąjungos, Lietuvos laivų savininkų asociacijos ir Susisiekimo ministerijos, 2022-08-02 Susisiekimo ministerijos, Lietuvos jūrininkų sąjungos ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovų susitikimas. [5]
[6] Kiekviena valstybė nustato sąlygas, kuriomis ji suteikia savo nacionalinę priklausomybę laivams, registruoja laivus savo teritorijoje ir suteikia teisę plaukioti su savo vėliava.
Laivai turi tos valstybės nacionalinę priklausomybę, su kurios vėliava jie turi teisę plaukioti. [7] Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3-301 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių ir Laivo įgulos minimalios sudėties nustatymo ir laivo įgulos minimalios sudėties liudijimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 10 p. [8] Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3-301 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių ir Laivo įgulos minimalios sudėties nustatymo ir laivo įgulos minimalios sudėties liudijimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11 p.
2022-12-08 Nr. XIVP–2307 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Saugios laivybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 50 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje paskendusio ar plūduriuojančio objekto savininkas, norintis objektą, kuris nekliudo laivybai, neteršia ir nekelia kitos grėsmės aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui, iškelti (pašalinti) turi per trijų mėnesių terminą nuo turto paskendimo (praradimo) dienos apie tai pranešti Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau – Administracija). Pažymėtina, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu objektas trukdo laivybai, teršia ar kelia kitokią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui, objekto savininkas privalo iškelti (pašalinti) šį objektą Administracijos reikalavimu per jos nustatytą nuo pranešimo gavimo Administracijoje dienos ne ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą . Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį Administracijos reikalavimas objekto savininkui iškelti paskendusį ar plūduriuojantį objektą skaičiuojamas nuo objekto savininko pranešimo, pateikto pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies nuostatas, gavimo dienos Administracijoje, kelia abejonių.
Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kai pranešimas iš viso nėra pateikiamas, bet žinomas objekto, kurį reikia iškelti (pašalinti), nes jis trukdo laivybai, teršia ar kelia kitokią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui, savininkas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje Administracijos nustatomas terminas turėtų būti skaičiuojamas ne vien tik nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos. Tuo atveju, kai pranešimas nepateikiamas, bet objektą dėl aukščiau nurodytų priežasčių reikia iškelti (pašalinti), Administracijos nustatomas terminas neturėtų būti siejamas su pranešimo gavimu. Be to, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalį nurodant, kad jeigu objektas trukdo laivybai, teršia ar kelia kitokią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui, Administracija objekto savininkui nustato ne tik minėto objekto iškėlimo (pašalinimo) terminą, bet ir iškėlimo (pašalinimo) darbų atlikimo tvarką. Pritarus aukščiau nurodytoms pastaboms, vadovaujantis tais pačiais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalies nuostatas. 2. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 6 dalį nurodant, kad tuo atveju, kai objekto savininkas per nustatytą terminą neiškelia (nepašalina) objekto, jis Administracijos yra iškeliamas objekto savininko lėšomis. 3.
reglamentuoti ne tik laivų avarijų, bet ir laivų incidentų tyrimą (projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, 46 straipsniai), taip pat ne tik paskendusių arba plūduriuojančių objektų iškėlimą, bet ir jų pašalinimą (projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnis), projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, kurioje siūloma reglamentuoti įstatymo paskirtį, reikėtų atitinkamai papildyti. 4. Projekto 3 straipsnyje keičiamo įstatymo 1 straipsnio
įstatymai“ tikslintinas, nes Europos Sąjungos teisės aktų sistemoje teisės akto rūšis „įstatymas“ neegzistuoja. 5. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje atskleidžiamas sąvokos ,,tradicinis laivas“ turinys, nurodant, kad atitinkami laivai pripažįstami tradiciniais laivais kultūros ministro ir susisiekimo nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamame įstatymo projekte nėra nurodyta, kuri institucija turėtų teisę pripažinti laivus tradiciniais laivais. Projekte turėtų būti nustatyti ne tik subjektai, kurie įgalioti patvirtinti laivų pripažinimo tradiciniais laivais tvarką, bet ir subjektas, kuriam būtų suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus, kuriais laivai pripažįstami tradiciniais laivais. 6. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija savo veiklą, susijusią su saugios laivybos reikalavimų vykdymo užtikrinimu, organizuoja pagal kokybės vadybos sistemą, parengtą ir įvertintą pagal tarptautinius kokybės vadybos standartus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuri institucija būtų įgaliota parengti ir patvirtinti minėtą kokybės vadybos sistemą, kuria savo veikloje vadovautųsi Vyriausybės įgaliota institucija. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laivybai gali būti naudojamas ,,tik pripažintas tinkamu plaukioti laivas“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ar subjektai turėtų įgaliojimus laivus pripažinti tinkamais plaukioti laivais, t. y. ar tas subjektas, kuris įgaliotas išduoti privalomuosius laivo dokumentus, ar kitas subjektas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 7. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad saugios laivybos valdymo sistemų patikrinimo tikslas – nustatyti, ar atitinkamose valstybėse įregistruotos laivybos bendrovės, iš laivo savininko perėmusios visas pareigas ir atsakomybę už laivo veiklą pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą , ir jų laivų saugios laivybos valdymo sistemos atitinka Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso reikalavimus. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais:
Pirma, pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje siūlomą nustatyti sąvokos ,,laivybos bendrovė“ apibrėžimą laivybos bendrovė gali būti laivų savininku. Tokios laivybos bendrovės – laivų savininkės gali būti ir neperdavusios kitoms laivybos bendrovėms visas laivo savininko pareigas ir atsakomybę už laivo veiklą pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą ir panašiai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar būtų atliekamas tokių laivybos bendrovių, kurios nėra perdavusios savininko pareigų ir atsakomybės kitoms laivybos bendrovėms, saugios laivybos valdymo sistemų patikrinimas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų nustatytas ir tokių laivybos bendrovių saugios laivybos valdymo sistemų patikrinimas.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje siūlomą nustatyti sąvokos ,,laivybos bendrovė“ apibrėžimą iš savininko laivybos bendrovės gali perimti ne visą, o tik dalį atsakomybės už saugios laivybos reikalavimų ar jų dalies įgyvendinimą. Vertinamosios projekto nuostatoje nėra siūloma nustatyti, kad būtų atliekamas saugios laivybos sistemų patikrinimas ir tų laivybos bendrovių, kurioms laivų savininkai perdavė tik dalį atsakomybės už saugios laivybos reikalavimų ar jų dalies įgyvendinimą. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad turėtų būti atliekamas ir tokių laivybos bendrovių saugios laivybos valdymo sistemų patikrinimas. 8. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad saugios laivybos valdymo sistemos bendroves ir jų laivų saugios laivybos valdymo sistemas tikrina ir atitinkamus dokumentus išduoda Vyriausybės įgaliota institucija arba įgaliotosios pripažintosios organizacijos. Svarstytina, ar nuostata ,,atitinkamus dokumentus išduoda” neturėtų būti patikslinta, nurodant, kokius konkrečiai dokumentus turėtų teisę išduoti Vyriausybė įgaliota institucija. Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas. 9. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad keleivinio laivo saugos liudijimą, atlikusi apžiūrą vadovaudamasi saugios laivybos reikalavimais, per
rezultatai teigiami, išduoda Vyriausybės įgaliota institucija arba įgaliotoji pripažintoji organizacija ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui .
Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą keleivinio laivo saugos liudijimą Vyriausybės įgaliota institucija arba įgaliotoji pripažintoji organizacija galėtų išduoti, pavyzdžiui, ir 1 mėnesio, ir 11 mėnesių laikotarpiui. Pažymėtina, kad projekte nėra siūloma nustatyti kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatomas konkretus laikotarpis, kuriam laivo saugos liudijimas būtų išduodamas. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant objektyvaus keleivinio laivo saugos liudijimo galiojimo laikotarpio nustatymo, tokius kriterijus keičiamame įstatyme reikėtų įtvirtinti. 10. Projekto 3 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nurodytus veiksmus „ turi teisę tik Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotos pripažintosios organizacijos
“ tikslintina derinant ją su keičiamo įstatymo
suteikiamai ir pačiai Vyriausybės įgaliotai institucijai. 11. Siūlytina redakciniu aspektu tikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio, vietoje formuluotės „jeigu įgaliotoji pripažintoji institucija siekia su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantiems laivams išduoti elektroninius privalomus laivo dokumentus <...>, ji papildomai turi įrodyti, kad“ nurodant, kad įgaliotoji pripažintoji institucija turi teisę išduoti elektroninius privalomus laivo dokumentus tuo atveju kai ji užtikrina keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1-6 punktų reikalavimus. 12.
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nereikėtų nustatyti, nuo kada skaičiuojamas šioje dalyje siūlomas nustatyti 10 darbo dienų terminas pateikti siūlymui sudaryti sutartį. 13. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad įgaliojama pripažintoji organizacija turi teisę pradėti vykdyti sutartyje nustatytas veiklas nuo sutarties pasirašymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties pasirašymo data ne visuomet gali sutapti su sutarties įsigaliojimo data. Manytina, kad įgaliojama pripažintoji organizacija sutartyje nustatytas veiklas galėtų pradėti nuo sutarties įsigaliojimo, bet ne nuo jos pasirašymo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio ,,pasirašymo” nereikėtų įrašyti žodį ,,įsigaliojimo”. 14. Tikslintina projekto 3 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalis, nurodant momentą, nuo kurio būtų pradedamas skaičiuoti penkių dienų terminas pažeidimams pašalinti bei, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nustatant minimalų terminą pažeidimams pašalinti. 15. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad laikinas įgaliojimų galiojimo sustabdymas dėl šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių panaikinamas gavus kompetentingos Europos Sąjungos institucijos pranešimą dėl sprendimo panaikinti laikiną pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimo sustabdymą. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti termino, per kurį, gavus atitinkamą Europos Sąjungos institucijos pranešimą, būtų panaikinamas laikinas pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimo sustabdymas. 16.
įstatymo 12 straipsnio 10 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad įgaliotajai pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas tuo atveju, kai įgaliotoji pripažintoji organizacija padarė esminį sutarties pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, nuo kada – esminio sutarties pažeidimo padarymo ar įgaliotosios pripažintosios institucijos sužinojimo apie padarytą esminį sutarties pažeidimą – būtų skaičiuojamas minėtas 3 dienų terminas įgaliojimų galiojimo panaikinimui. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. 17. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte, 3 dalies 1 punkte, 4 dalies 1 punkte, 5 dalies 1 punkte bei 7 dalies 1 punkte ūkio subjektams, siekiantiems gauti leidimą užsiimti tam tikra veikla (teikti tam tikras paslaugas) nustatomas reikalavimas turėti Lietuvos Respublikoje įregistruotą buveinę. Svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti reikalavimas proporcingas Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusių ūkio subjektų atžvilgiu. 18. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,tais atvejais, kai šio straipsnio 9 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose (-e) nurodytų veiklos sąlygų ar šio straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimo pažeidimas (-ai) yra mažareikšmis (-iai), nustatomas ne ilgesnis kaip 5 dienų terminas pažeidimui (-ams) pašalinti”. Taigi, pagal projekto nuostatas terminas pažeidimams pašalinti gali būti nustatytas ir 1 dienos, ir 5 dienų terminas. Pažymėtina, kad projekte nėra siūloma nustatyti kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatomas konkretus laikotarpis pažeidimui (-ams) pašalinti. Svarstytina, ar siekiant objektyvaus laikotarpio pažeidimams pašalinti nustatymo, keičiamame įstatyme nereikėtų tokius kriterijus įtvirtinti. 19.
straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad Lietuvos Respublikos jūrininkų registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia registro duomenis, informaciją ir dokumentus ir (arba) jų kopijas, stokoja teisinio aiškumo, nes iš siūlomos formuluotės „duomenų gavėjai“ nėra aiškūs subjektai, kuriems būtų suteikta teisė gauti Lietuvos Respublikos jūrininkų registro duomenis. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. 20. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti uosto kapitono teisę neleisti laivui įplaukti į uostą, jeigu „ kompetentingos institucijos motyvuotu prašymu kreipiasi į uosto kapitoną dėl laivo neįleidimo į uostus nacionalinio saugumo tikslais
“. Kadangi minėta teisė susijusi su tiesiogine įtaka kitų asmenų teisių
ir pareigų apribojimui, svarstytina, ar įstatyme nuostata „kompetentingos institucijos“ neturėtų būti tikslinama aiškiai apibrėžiant tas kompetentingas institucijas, jų kompetencijos ar įgaliojimų ribas ir įgijimo pagrindus ir pan. 21. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad locmano liudijimas išduodamas ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, pagal projekto nuostatas locmano liudijimas asmeniui gali būti išduodamas ir 1 metams, ir 5 metams. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas konkrečiam asmeniui išduodamo locmano liudijimo galiojimo terminas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nustatant asmenims išduodamo locmano liudijimo galiojimo terminą, svarstytina, ar tokius kriterijus projekte nereikėtų nustatyti. 22.
įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą laivo kapitonas, praėjus uosto kapitono nustatytam iki 5 darbo dienų terminui pašalinti dokumentų, pateiktų siekiant gauti leidimą plaukti be locmano, trūkumus, laivo kapitonas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos apie tai informuoja uosto kapitoną ir pateikia trūkstamus ir
(ar) patikslintus dokumentus. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą nepašalina trūkumų, uosto kapitonas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos priima sprendimą atsisakyti išduoti leidimą. Taigi, pagal vieną projekto nuostatą laivo kapitonas, praėjus 5 darbo dienų terminui, skirtam dokumentų trūkumams pašalinti, dar turi 2 darbo dienas dokumentų su pašalintais trūkumais pateikimui. Tuo tarpu pagal kitą projekto nuostatą uosto kapitonas, pasibaigus 5 darbo dienų terminui dokumentų trūkumams pašalinti, turėtų teisę iš karto priimti sprendimą atsisakyti išduoti leidimą. Projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad uosto kapitonas galėtų priimti sprendimą neišduoti leidimą tik po to, kai baigėsi 5 darbo dienų terminas dokumentų trūkumams pašalinti ir 2 darbo dienų terminas dokumentų, pašalinus jų trūkumus, pateikimui. 23. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,leidimas išduodamas neterminuotam laikui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po egzamino”. Manytina, kad leidimas turėtų būti išduodamas ne po egzamino įvykimo, bet išduodamas per tam tikrą terminą po to, kai egzaminas buvo išlaikytas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. 24.
keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje neturėtų būti nustatytas terminas, per kurį, laivybos inspektoriui priėmus sprendimą uždrausti laivui išplaukti iš uosto arba sustabdyti laivo eksploataciją, Vyriausybės įgaliota institucija pranešimą apie priimtą sprendimą turėtų išsiųsti laivo kapitonui (laivybos bendrovei), uosto kapitonui, laivo vėliavos valstybės kompetentingai institucijai, Tarptautinei jūrų organizacijai ir laivų klasifikavimo bendrovei, kuri vykdo laivo techninę priežiūrą. Kitu atveju, pranešimas aukščiau nurodytiems subjektams galėtų būti pateikiamas per nepagrįstai ilgą laiko tarpą. Be to, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyta, kad laivybos inspektorius, visų pirma, apie savo priimtą sprendimą per nustatytą terminą privalėtų informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 25. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama nuostata ,,vadovaujantieji laivo įgulos nariai” nėra aiški. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie įgulos nariai būtų priskiriami vadovaujančiųjų įgulos narių kategorijai. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti arba atskleisti šios nuostatos turinį. 26. Projekto 3 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnyje siūloma nustatyti reikalavimus ūkio subjektams , siekiantiems įgyti ar jau įgijusiems teisę vykdyti su saugia laivyba susijusias veiklas (čia ir kitur pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad ūkio subjektas, siekiantis įgyti ar jau įgiję teisę vykdyti gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymų veiklą, turi turėti „ įmonėje įdarbintų specialistų <...>“.
Pastebėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.33 straipsnio
įmonė, įstaiga ar organizacija , kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, taigi įmonė yra viena iš juridinio asmens rūšių, tuo tarpu ūkio subjektas apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą, kurią prižiūri viešojo administravimo subjektai (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio
vartoti sąvoka ,,ūkio subjektas“ turėtų būti suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Viešojo administravimo įstatyme. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti atskleistas šios sąvokos turinys arba pateikta nuoroda į Viešojo administravimo įstatyme pateiktą šios sąvokos apibrėžimą. Be to, svarstytina, ar pagrįstai projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnyje vartojama sąvokos ,,įmonė“, kuri iš esmės yra vartojama vietoj sąvokos ,,ūkio subjektas“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 37 straipsnyje vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. 27. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,pranešimas apie pradedamą vykdyti veiklą nepriimamas, jeigu nepateikiami visi privalomi dokumentai”. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies nuostatas ūkio subjektas įgyja teisę vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą kitą dieną nuo pranešimo ir privalomų dokumentų pateikimo dienos arba tą dieną, kurią nurodo pranešime.
Taigi, pagal pastarąją projekto nuostatą ūkio subjektas atitinkamą veiklą galėtų pradėti vos tik pateikęs dokumentus, nors juos įvertinus, pranešimas apie pradedamą vykdyti veiklą galėtų būti nepriimtas, nes nepateikti visi privalomi dokumentai. Svarstytina, ar ūkio subjektas veiklą neturėtų pradėti ne nuo pranešimo pateikimo, bet nuo pranešimo priėmimo, t. y. tik po to, kai būtų nustatyta, kad prie pranešimo yra pridėti vis reikiami dokumentai. 28. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte nereikėtų nustatyti, nuo kada būtų skaičiuojamas šiame punkte siūlomas nustatyti 30 kalendorinių dienų terminas. 29. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad bendrojo naudojimo vandens keliai ženklinami ir žymimi jūrlapiuose tik atlikus šių kelių hidrografinius ir kitus tyrimus . Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie kiti tyrimai turėtų būti atlikti, kad bendrojo naudojimo vandens keliai ženklinami ir žymimi jūrlapiuose. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 30. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti veiklos žemėje, esančioje navigacijos įrenginių veikimo teritorijoje, apribojimus. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomi nustatyti apribojimai savo turiniu yra panašūs į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatomus veiklos atitinkamose teritorijose apribojimus – specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo paskirtis yra reglamentuoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas šiame įstatyme nustatytose teritorijose.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje siūlomi nustatyti veiklos žemėje, esančioje navigacijos įrenginių veikimo teritorijoje, apribojimai neturėtų būti nustatyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, projektu keičiamame įstatyme pateikiant nuorodą į atitinkamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas. 31. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiški projekto 3 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos „uostų administracijos“ turinys, todėl projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos. 32. Projekto 3 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata ,,didelė žala Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiai jūros ar kranto infrastruktūrai” nėra konkreti. Taikant įstatymą nuostata ,,didelė žala” gali būti nevienodai aiškinama. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 46 straipsnio 14 dalies yra paaiškinta, kaip keičiamame įstatyme suprantama didelė žala aplinkai, tačiau nėra paaiškinta, kaip turėtų būti suprantama didelė žala Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiai jūros ar kranto infrastruktūrai. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 46 straipsnio
Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiai jūros ar kranto infrastruktūrai būtų laikoma didele žala. 33. Projekto 3 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 46 straipsnio 11 dalies 8 punkte prieš žodžius „valstybėje narėje“ įrašytini žodžiai „Europos Sąjungos“.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el.
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2022-12-20 Nr. XIVP-2307(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsnyje dėstomo Saugios laivybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio8 dalyje siūloma nustatyti, kad laivo pripažinimą tradiciniu laivu vykdo Lietuvos jūrų muziejaus sudaryta Tradicinių laivų vertinimo komisija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia minėtos komisijos sudarymo tvarka. Projektu keičiamame įstatyme tokios komisijos sudarymo tvarkos nėra siūloma reglamentuoti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme tokios tvarkos nereikėtų nustatyti arba pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame būtų nustatyta tokios komisijos sudarymo tvarka. 2. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte pripažintajai organizacijai, siekiančiai būti įgaliota nustatomas reikalavimas turėti Lietuvos Respublikoje įregistruotą atstovybę. Svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti reikalavimas proporcingas Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusių ūkio subjektų atžvilgiu. 3. P rojekto
nustatyti, kad Lietuvos Respublikos jūrininkų registro tvarkytojas neatlygintinai teikia registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas registro duomenų gavėjams, nurodytiems Lietuvos Respublikos jūrininkų registro nuostatuose. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, su asmenų teisių turiniu ir jų įgyvendinimu susijusios nuostatos turi būti įtvirtinamos išimtinai įstatymuose.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad „ <...> jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme.“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektu siūlomą reguliavimą asmens teisę gauti registro duomenis reguliuotų tik poįstatyminis teisės aktas (Lietuvos Respublikos jūrininkų registro nuostatai), projekto nuostatos tikslintinos, nurodant Lietuvos Respublikos jūrininkų registro duomenų gavėjus įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. 4. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte, 3 dalies 1 punkte, 5 dalies 1 punkte bei 7 dalies 1 punkte ūkio subjektams, siekiantiems įgyti teisę užsiimti tam tikra veikla, nustatomas reikalavimas Lietuvos Respublikoje vykdyti veiklą. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 1 punkte ūkio subjektams, siekiantiems vykdyti ar vykdantiems locmanų veiklą, nustatomas reikalavimas vykdyti veiklą Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, teritorinėje jūroje ir uostuose. Pažymėtina, kad projekte nėra nurodyta, kokią konkrečiai veiklą Lietuvos Respublikoje privalėtų vykdyti asmenys, siekiantys įgyti teisę užsiimti tam tikra veikla. Taigi, pagal projekte siūlomą nustatyti reikalavimą ūkio subjektai, norintys įgyti teisę vykdyti projekte nurodytą veiklą, Lietuvos Respublikoje privalėtų vykdyti bet kurią kitą veiklą. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokį reikalavimą.
Atkreipiame dėmesį, kad subjektams, siekiantiems įgyti teisę vykdyti projekte nurodytą veiklą, projekto 16 straipsnio 2 dalies2 punkte, 37 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 3 punkte, 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 4 punkte bei 7 dalies 4 punkte nustatomi reikalavimai turėti atitinkamos kvalifikacijos ar darbo patirtį turinčių specialistų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomu nustatyti reikalavimu pagrįstai ribojama veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdančių, naujai įsteigtų ūkio subjektų teisė vykdyti projekte nurodytas veiklas, o reikalavimas proporcingas Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusių ir šiose šalyse veiklą vykdančių ūkio subjektų atžvilgiu. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGIOS LAIVYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1897 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-2307
14
posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, D.Labanavičius, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, P.Saudargas, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo ministras M.Skuodis, susisiekimo viceministrė L.Maskaliovienė, Lietuvos laivų savininkų asociacijos atstovas G.Kutka. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-081
straipsniu Saugios laivybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 50 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje paskendusio ar plūduriuojančio objekto savininkas, norintis objektą, kuris nekliudo laivybai, neteršia ir nekelia kitos grėsmės aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui, iškelti (pašalinti) turi per trijų mėnesių terminą nuo turto paskendimo (praradimo) dienos apie tai pranešti Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau – Administracija). Pažymėtina, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu objektas trukdo laivybai, teršia ar kelia kitokią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui, objekto savininkas privalo iškelti (pašalinti) šį objektą Administracijos reikalavimu per jos nustatytą nuo pranešimo gavimo Administracijoje dienos ne ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą .
Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį Administracijos reikalavimas objekto savininkui iškelti paskendusį ar plūduriuojantį objektą skaičiuojamas nuo objekto savininko pranešimo, pateikto pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies nuostatas, gavimo dienos Administracijoje, kelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kai pranešimas iš viso nėra pateikiamas, bet žinomas objekto, kurį reikia iškelti (pašalinti), nes jis trukdo laivybai, teršia ar kelia kitokią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui, savininkas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje Administracijos nustatomas terminas turėtų būti skaičiuojamas ne vien tik nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos. Tuo atveju, kai pranešimas nepateikiamas, bet objektą dėl aukščiau nurodytų priežasčių reikia iškelti (pašalinti), Administracijos nustatomas terminas neturėtų būti siejamas su pranešimo gavimu. Be to, siūlytina tikslinti projekto
objektas trukdo laivybai, teršia ar kelia kitokią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui, Administracija objekto savininkui nustato ne tik minėto objekto iškėlimo (pašalinimo) terminą, bet ir iškėlimo (pašalinimo) darbų atlikimo tvarką.
Pritarus aukščiau nurodytoms pastaboms, vadovaujantis tais pačiais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pritarti Pritarti argumentams ir siūlyti pakeisti Projekto
keičiamo Saugios laivybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 50 straipsnio
dalių nuostatas, jas išdėstant taip: ,,4. Jeigu objektas trukdo laivybai, teršia ar kelia kitokią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui, objekto savininkas privalo iškelti (pašalinti) šį objektą Administracijos reikalavimu jos nustatyta objekto iškėlimo (pašalinimo) darbų atlikimo tvarka ir terminais . per jos nustatytą Nustatytas objekto iškėlimo (pašalinimo) terminas negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai nuo pranešimo gavimo Administracijoje dienos ne ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą . Jeigu pranešimas Administracijai nebuvo pateiktas, tačiau objekto savininkas yra žinomas, arba jeigu objekto savininkas per Administracijos nustatytą terminą neiškelia (nepašalina) objekto, Administracija privalo imtis reikiamų priemonių objektui iškelti (pašalinti) objekto savininko lėšomis.‘‘ ,,
6Jeigu objektas trukdo laivybai, teršia ar kelia kitokią grėsmę aplinkai,
žmonių gyvybei ar saugumui ir (arba) jeigu objekto savininkas per nustatytą terminą neiškelia (nepašalina) objekto ar objekto savininkas yra nežinomas, Administracija privalo imtis reikiamų priemonių objektui iškelti (pašalinti). Atitinkamai siūlytina koreguoti ir Projekto
straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatas, jas išdėstant taip: ,,4.
Jeigu objektas trukdo laivybai, teršia ar kelia kitokią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui, objekto savininkas privalo iškelti (pašalinti) šį objektą Vyriausybės įgaliotos institucijos reikalavimu jos nustatyta objekto iškėlimo (pašalinimo) darbų atlikimo tvarka ir terminais . per jos nustatytą Nustatytas objekto iškėlimo (pašalinimo) terminas negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai nuo pranešimo gavimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos ne ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą . Jeigu pranešimas Vyriausybės nustatytoje institucijoje nebuvo pateiktas, tačiau objekto savininkas yra žinomas, arba jeigu objekto savininkas per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą neiškelia (nepašalina) objekto, Vyriausybės įgaliota institucija privalo imtis reikiamų priemonių objektui iškelti (pašalinti) objekto savininko lėšomis.‘‘ ,,
6Jeigu objektas trukdo laivybai, teršia ar kelia kitokią grėsmę aplinkai,
žmonių gyvybei ar saugumui ir (arba) jeigu objekto savininkas per nustatytą terminą neiškelia (nepašalina) objekto ar objekto savininkas yra nežinomas, Vyriausybės įgaliota institucija privalo imtis reikiamų priemonių objektui iškelti (pašalinti). 2
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-081
nebūtų tikslinga papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 6 dalį nurodant, kad tuo atveju, kai objekto savininkas per nustatytą terminą neiškelia (nepašalina) objekto, jis Administracijos yra iškeliamas objekto savininko lėšomis. Pritarti Pritarti argumentams ir siūlyti pakoreguoti Projekto
išdėstant taip: ,,4.
Jeigu objektas trukdo laivybai, teršia ar kelia kitokią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui, objekto savininkas privalo iškelti (pašalinti) šį objektą Administracijos reikalavimu jos nustatyta objekto iškėlimo (pašalinimo) darbų atlikimo tvarka ir terminais . per jos nustatytą Nustatytas objekto iškėlimo (pašalinimo) terminas negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai nuo pranešimo gavimo Administracijoje dienos ne ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą . Jeigu pranešimas Administracijai nebuvo pateiktas, tačiau objekto savininkas yra žinomas, arba jeigu objekto savininkas per Administracijos nustatytą terminą neiškelia (nepašalina) objekto, Administracija privalo imtis reikiamų priemonių objektui iškelti (pašalinti) objekto savininko lėšomis.‘‘
3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalies nuostatas, kas i6d4stant taip: ,,4. Jeigu objektas trukdo laivybai, teršia ar kelia kitokią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui, objekto savininkas privalo iškelti (pašalinti) šį objektą Vyriausybės įgaliotos institucijos reikalavimu jos nustatyta objekto iškėlimo (pašalinimo) darbų atlikimo tvarka ir terminais . per jos nustatytą Nustatytas objekto iškėlimo (pašalinimo) terminas negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai nuo pranešimo gavimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos ne ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą . Jeigu pranešimas Vyriausybės nustatytoje institucijoje nebuvo pateiktas, tačiau objekto savininkas yra žinomas, arba jeigu objekto savininkas per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą neiškelia (nepašalina) objekto, Vyriausybės įgaliota institucija privalo imtis reikiamų priemonių objektui iškelti
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083 3.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme siūloma reglamentuoti ne tik laivų avarijų, bet ir laivų incidentų tyrimą (projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, 46 straipsniai), taip pat ne tik paskendusių arba plūduriuojančių objektų iškėlimą, bet ir jų pašalinimą (projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnis), projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, kurioje siūloma reglamentuoti įstatymo paskirtį, reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti Juridinės technikos pastaba, siūloma patikslinti projektą pagal pastabą ir Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1. Šis įstatymas nustato saugios laivybos, tai yra saugaus laivų eksploatavimo, taršos iš laivų prevencijos, laivų apsaugos bei jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų, reikalavimus jūrų laivams (toliau – laivas), plaukiojantiems su Lietuvos valstybės vėliava, ir užsienio valstybių laivams, įplaukiantiems į Lietuvos Respublikos jūrų uostus (toliau – uostas), laivybos bendrovėms, įgaliotosioms pripažintosioms organizacijoms, įmonėms ūkio subjektams , vykdantie čio ms su saugia laivyba susijusias veiklas, uostus valdančioms įmonėms, taip pat reglamentuoja saugios laivybos valstybinę priežiūrą ir administravimą, žmonių paiešką ir gelbėjimą, laivų avarijų ir incidentų tyrimą, paskendusių ir plūduriuojančių objektų, kurie trukdo saugiai laivybai, iškėlimą (pašalinimą) , navigacinį ženklinimą. 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083 4.
Projekto 3 straipsnyje keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje ir 2 dalies 1 punkte vartojamas terminas „Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymai“ tikslintinas, nes Europos Sąjungos teisės aktų sistemoje teisės akto rūšis „įstatymas“ neegzistuoja. Pritarti Juridinės technikos pastaba, siūloma patikslinti projektą pagal pastabą ir Projekto 3 straipsnyje keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,,2. Šio įstatymo tikslas – įgyvendinant tarptautinės jūrų teisės, Europos Sąjungos teisės aktų , bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus saugios laivybos srityje:
1) užtikrinti, kad laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, atitiktų tarptautini ų ir us , Europos Sąjungos teisės aktų , ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytus saugaus laivų eksploatavimo, taršos iš laivų prevencijos, laivų apsaugos ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimus;5
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje atskleidžiamas sąvokos ,,tradicinis laivas“ turinys, nurodant, kad atitinkami laivai pripažįstami tradiciniais laivais kultūros ministro ir susisiekimo nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamame įstatymo projekte nėra nurodyta, kuri institucija turėtų teisę pripažinti laivus tradiciniais laivais. Projekte turėtų būti nustatyti ne tik subjektai, kurie įgalioti patvirtinti laivų pripažinimo tradiciniais laivais tvarką, bet ir subjektas, kuriam būtų suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus, kuriais laivai pripažįstami tradiciniais laivais. Pritarti Pritarti argumentams ir siūlyti papildyti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 8.
Kultūros ministras kartu su susisiekimo ministru nustato laivo pripažinimo tradiciniu laivu, kurį vykdo Lietuvos jūrų muziejaus sudaryta Tradicinių laivų vertinimo komisija , tvarką. 6
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija savo veiklą, susijusią su saugios laivybos reikalavimų vykdymo užtikrinimu, organizuoja pagal kokybės vadybos sistemą, parengtą ir įvertintą pagal tarptautinius kokybės vadybos standartus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuri institucija būtų įgaliota parengti ir patvirtinti minėtą kokybės vadybos sistemą, kuria savo veikloje vadovautųsi Vyriausybės įgaliota institucija. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laivybai gali būti naudojamas ,,tik pripažintas tinkamu plaukioti laivas“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ar subjektai turėtų įgaliojimus laivus pripažinti tinkamais plaukioti laivais, t. y. ar tas subjektas, kuris įgaliotas išduoti privalomuosius laivo dokumentus, ar kitas subjektas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4 .
Vyriausybės įgaliota institucija savo veiklą, susijusią su saugios laivybos reikalavimų vykdymo užtikrinimu, organizuoja pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtą kokybės vadybos sistemą, vadovaujantis tarptautiniais kokybės vadybos standartais sertifikuotą kokybės vadybos sistemų sertifikavimo paslaugas teikiančio (-ių) subjekto (-ų) įvertintą pagal tarptautinius kokybės vadybos standartus .“ Pritarti argumentams ir siūlyti pakoreguoti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 ir dalį ir jas išdėstyti taip: ,,
pripažintas tinkam u as plaukioti laivas. 2. Tinkamu plaukioti nustatytame plaukiojimo rajone pripažįstamas laikomas laivas, kuris suprojektuotas, pastatytas, įrengtas ir eksploatuojamas, jo techninė priežiūra vykdoma laikantis nustatytų konstrukcinių, mechaninių, elektros įrangos, techninių, navigacinių, aplinkos apsaugos, įgulos komplektavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos reikalavimų ir kuris turi privalomus laivo dokumentus . Už tinkamos laivo techninės būklės palaikymą atsako laivybos bendrovė.“ Pažymėtina, jog atskiros laivo ,,pripažinimo“ tinkamu procedūros nėra. Vadovaujantis saugios laivybos reikalavimais, ,,pripažinimas“ tai yra visuma sąlygų ir veiksmų, t. y. laivas yra tinkamas plaukioti ir gali vykdyti veiklą, jeigu atitinka visus jam keliamus reikalavimus, yra patikrintas ir turi išduotus tokiam laivui privalomus dokumentus. 7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083 7.
Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad saugios laivybos valdymo sistemų patikrinimo tikslas – nustatyti, ar atitinkamose valstybėse įregistruotos laivybos bendrovės, iš laivo savininko perėmusios visas pareigas ir atsakomybę už laivo veiklą pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą , ir jų laivų saugios laivybos valdymo sistemos atitinka Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso reikalavimus. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais:
Pirma, pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje siūlomą nustatyti sąvokos ,,laivybos bendrovė“ apibrėžimą laivybos bendrovė gali būti laivų savininku. Tokios laivybos bendrovės – laivų savininkės gali būti ir neperdavusios kitoms laivybos bendrovėms visas laivo savininko pareigas ir atsakomybę už laivo veiklą pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą ir panašiai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar būtų atliekamas tokių laivybos bendrovių, kurios nėra perdavusios savininko pareigų ir atsakomybės kitoms laivybos bendrovėms, saugios laivybos valdymo sistemų patikrinimas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų nustatytas ir tokių laivybos bendrovių saugios laivybos valdymo sistemų patikrinimas. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje siūlomą nustatyti sąvokos ,,laivybos bendrovė“ apibrėžimą iš savininko laivybos bendrovės gali perimti ne visą, o tik dalį atsakomybės už saugios laivybos reikalavimų ar jų dalies įgyvendinimą.
Vertinamosios projekto nuostatoje nėra siūloma nustatyti, kad būtų atliekamas saugios laivybos sistemų patikrinimas ir tų laivybos bendrovių, kurioms laivų savininkai perdavė tik dalį atsakomybės už saugios laivybos reikalavimų ar jų dalies įgyvendinimą. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad turėtų būti atliekamas ir tokių laivybos bendrovių saugios laivybos valdymo sistemų patikrinimas. Pritarti Nepritarti Pritarti argumentams ir siūlyti papildyti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
8. Saugios laivybos valdymo sistemų patikrinimo tikslas – nustatyti, ar laivybos bendrovės arba Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar Jungtinėje Karalystėje įregistruotos laivybos bendrovės, iš laivo savininko perėmusios visas pareigas ir atsakomybę už laivo veiklą pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą (toliau šiame straipsnyje – saugios laivybos valdymo sistemos bendrovė), ir jų jos laivų saugios laivybos valdymo sistemos atitinka Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso reikalavimus.“ Pažymėtina, jog pareigas ir atsakomybę būtent pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą laivybos bendrovė gali perduoti tik visas , t. y. tik dalies pareigų ir atsakomybės pagal šį kodeksą perduoti negali. Tuo tarpu, kaip nustatyta Įstatymo projekto 2 straipsnio 10 d.: ,,10.
Laivybos bendrovė
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad saugios laivybos valdymo sistemos bendroves ir jų laivų saugios laivybos valdymo sistemas tikrina ir atitinkamus dokumentus išduoda Vyriausybės įgaliota institucija arba įgaliotosios pripažintosios organizacijos. Svarstytina, ar nuostata ,,atitinkamus dokumentus išduoda” neturėtų būti patikslinta, nurodant, kokius konkrečiai dokumentus turėtų teisę išduoti Vyriausybė įgaliota institucija. Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pritarti Pritarti Pritarti argumentams ir siūlyti koreguoti Projekto 3 straipsnyje keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Saugios laivybos valdymo sistemos bendroves bendrovių ir jų laivų saugios laivybos valdymo sistemas tikrina ir atitinkamus dokumentus Atitikties dokumentą ir Saugaus valdymo liudijimą išduoda Vyriausybės įgaliota institucija arba įgaliotosios pripažintosios organizacijos.“ Atkreiptinas dėmesys, jog 8 str. 2 dalyje nurodyti dviejų tipų dokumentai, t. y.
Atitikties dokumentas ir Saugaus valdymo liudijimas, kadangi pagal Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso reikalavimus, yra tikrinama ir saugios laivybos valdymo sistemos bendrovės, ir jos laivų atitiktis šio kodekso reikalavimams, ir išduodami atitiktį patvirtinantys dokumentai – Atitikties dokumentas saugios laivybos valdymo sistemos bendrovei, Saugaus valdymo liudijimas (-ai)
Laivų ir jų įgulų atitikties saugios laivybos reikalavimams dėl darbo jūrų laivyboje patikrinimus, vadovaujantis Darbo jūrų laivyboje konvencija, yra taikomos laivams, ir tik laivams yra išduodami šioje konvencijoje nustatyti liudijimai. Kadangi šie liudijimai patenka į ,,privalomų laivo dokumentų“ sąvokos turinį, 10 str. 2 dalyje ,,atitinkami dokumentai“ siūlytina keisti į ,,privalomuosius laivo dokumentus“, 10 straipsnio 2 dalį išdėstant taip: ,,
laivybos reikalavimams dėl darbo jūrų laivyboje patikrinimą atlieka ir atitinkamus privalomus laivo dokumentus išduoda Vyriausybės įgaliota institucija arba įgaliotosios pripažintosios organizacijos.“ Pažymėtina, jog remiantis tais pačiais argumentais siūlytina tikslinti ir Pr ojekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, ją išdėstant taip: ,,
atitinkamus privalomus laivo dokumentus išduoda Vyriausybės įgaliota institucija arba įgaliotosios pripažintosios organizacijos.“9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083 9.
Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad keleivinio laivo saugos liudijimą, atlikusi apžiūrą vadovaudamasi saugios laivybos reikalavimais, per 10 darbo dienų nuo laivo apžiūros atlikimo dienos, jeigu apžiūros rezultatai teigiami, išduoda Vyriausybės įgaliota institucija arba įgaliotoji pripažintoji organizacija ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui . Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą keleivinio laivo saugos liudijimą Vyriausybės įgaliota institucija arba įgaliotoji pripažintoji organizacija galėtų išduoti, pavyzdžiui, ir 1 mėnesio, ir 11 mėnesių laikotarpiui. Pažymėtina, kad projekte nėra siūloma nustatyti kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatomas konkretus laikotarpis, kuriam laivo saugos liudijimas būtų išduodamas. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant objektyvaus keleivinio laivo saugos liudijimo galiojimo laikotarpio nustatymo, tokius kriterijus keičiamame įstatyme reikėtų įtvirtinti. Pritarti Pritarti argumentams ir siūlyti pakoreguoti Projekto 3 straipsnyje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, išbraukiant nustatytą laikotarpį ir vietoje jo pateikiant nuorodą į SOLAS (
) konvenciją, ją išdėstant taip: ,,3. Keleivinio laivo saugos liudijimą, atlikusi apžiūrą vadovaudamasi saugios laivybos reikalavimais, per 10 darbo dienų nuo laivo apžiūros atlikimo dienos, jeigu apžiūros rezultatai teigiami, išduoda Vyriausybės įgaliota institucija arba įgaliotoji pripažintoji organizacija. Keleivinio laivo saugumo liudijimas išduodamas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių
žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nustatytam laikotarpiui.
Pažymėtina, kad šioje konvencijoje yra įtvirtintos, inter alia, Keleivinio laivo saugos liudijimo išdavimo sąlygos ir galiojimo terminai. Taigi, Keleivinio laivo saugos liudijimo galiojimo terminas nustatomas ne subjektyviu Vyriausybės įgaliotos institucijos (Lietuvos transporto saugos administracijos) sprendimu, o vadovaujantis SOLAS konvencijos I/14 taisykle bei atsižvelgiant į kitų laivo dokumentų galiojimą, pvz. laivo klasės dokumentą: jeigu laivo klasės dokumento galiojimas baigiasi už 6 mėn., tai ir keleivinio laivo saugos liudijimas būtų išduodamas ne ilgesniam terminui. 10
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
nurodytus veiksmus „ turi teisę tik Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotos pripažintosios organizacijos “ tikslintina derinant ją su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias ši teisė kai kuriais atvejais suteikiamai ir pačiai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Pritarti Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūloma Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą suvienodinti su 6 str. 4 d., pagal kurias laivų, kuriems taikomi tarptautiniai reikalavimai, apžiūras ir patikrinimus atlieka ir nustatytus laivo dokumentus išduoda įgaliotos pripažintosios organizacijos, ir išdėstyti ją taip: ,,1.
Atlikti laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kuriems yra taikomi tarptautiniai saugios laivybos reikalavimai, patikrinimus ir apžiūras, susijusius su privalomų laivo dokumentų išdavimu, ir išduoti privalomus laivo dokumentus turi teisę tik Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotos pripažintosios organizacijos.‘‘ * Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos (nurodytos pastaboje) nereglamentuoja teisės vykdyti apžiūras ir išduoti privalomuosius dokumentus suteikimo ar jos perdavimo, o nustato laivo pripažinimo tinkamu plaukioti sąlygas. 11
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
redakciniu aspektu tikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio, vietoje formuluotės „jeigu įgaliotoji pripažintoji institucija siekia su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantiems laivams išduoti elektroninius privalomus laivo dokumentus <...>, ji papildomai turi įrodyti, kad“ nurodant, kad įgaliotoji pripažintoji institucija turi teisę išduoti elektroninius privalomus laivo dokumentus tuo atveju kai ji užtikrina keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1-6 punktų reikalavimus. Pritarti Tai juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti projektą pagal pastabą, ir išdėstyti P rojekto
taip: ,,3. Jeigu į Į galiotoji pripažintoji organizacija turi teisę siekia su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantiems laivams išduoti elektroninius privalomus laivo dokumentus ir pratęsti jų galiojimą tik jeigu užtikrina , ji papildomai turi įrodyti Vyriausybės įgaliotai institucijai, kad:12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083 12.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nereikėtų nustatyti, nuo kada skaičiuojamas šioje dalyje siūlomas nustatyti 10 darbo dienų terminas pateikti siūlymui sudaryti sutartį. Pritarti Tai juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti projektą ir išdėstyti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį taip: ,,4. Vyriausybės įgaliota institucija išnagrinėja pripažintosios organizacijos pateiktą prašymą suteikti įgaliojimus Lietuvos Respublikos vardu atlikti su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų patikrinimus ir apžiūras, susijusius su privalomų laivo dokumentų išdavimu, ir išduoti privalomus laivo dokumentus (toliau – įgaliojimai) ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos įsitikinusi, kad ji atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, pateikia siūlymą sudaryti sutartį. 13
nustatyti, kad įgaliojama pripažintoji organizacija turi teisę pradėti vykdyti sutartyje nustatytas veiklas nuo sutarties pasirašymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties pasirašymo data ne visuomet gali sutapti su sutarties įsigaliojimo data. Manytina, kad įgaliojama pripažintoji organizacija sutartyje nustatytas veiklas galėtų pradėti nuo sutarties įsigaliojimo, bet ne nuo jos pasirašymo.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio ,,pasirašymo” nereikėtų įrašyti žodį ,,įsigaliojimo”. Pritarti Tai juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies paskutinį sakinį, jį išdėstant taip: ,, Įgaliojama pripažintoji organizacija turi teisę pradėti vykdyti sutartyje nustatytas veiklas nuo šios sutarties pasirašymo įsigaliojimo dienos. 14
projekto 3 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalis, nurodant momentą, nuo kurio būtų pradedamas skaičiuoti penkių dienų terminas pažeidimams pašalinti bei, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nustatant minimalų terminą pažeidimams pašalinti. Pritarti Tai juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti Projekto 3 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį, ją išdėstant taip: ,,7. Tais atvejais, kai šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas (-i) pažeidimas (-ai) yra mažareikšmis (-iai), prieš laikinai sustabdant įgaliotajai pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimą, nustatomas ne ilgesnis kaip
pažeidimui (-ams) pašalinti, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie nustatytą pažeidimą gavimo dienos . pažeidimui (-ams) pašalinti . Šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 5 dienų laikotarpiui. Jeigu per nustatytą laikotarpį įgaliotoji pripažintoji organizacija pažeidimų nepašalina, įgaliotajai pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimas laikinai sustabdomas.“15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083 15.
Projekto
nustatyti, kad laikinas įgaliojimų galiojimo sustabdymas dėl šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių panaikinamas gavus kompetentingos Europos Sąjungos institucijos pranešimą dėl sprendimo panaikinti laikiną pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimo sustabdymą. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti termino, per kurį, gavus atitinkamą Europos Sąjungos institucijos pranešimą, būtų panaikinamas laikinas pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimo sustabdymas. Pritarti Tai juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalį, ją išdėstant taip: ,,9. Laikinai sustabdžiusi įgaliotajai pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimą pagal šio straipsnio 6 dalies 2 arba 3 punktą, Vyriausybės įgaliota institucija per vieną darbo dieną nuo šio straipsnio 6 dalies 2 arba 3 punkte nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos apie laikiną įgaliojimų galiojimo sustabdymą raštu informuoja įgaliotąją pripažintąją organizaciją ir nurodo laikino įgaliojimų galiojimo sustabdymo pagrindą. Laikinas įgaliojimų galiojimo sustabdymas dėl šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių panaikinamas per vieną darbo dieną gavus kompetentingos Europos Sąjungos institucijos pranešimą dėl sprendimo panaikinti laikiną pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimo sustabdymą.
Laikinas įgaliojimų galiojimo sustabdymas dėl šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių panaikinamas per vieną darbo dieną laivybos bendrovei informavus Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl to, kad pripažintoji organizacija, kuriai suteiktų įgaliojimų galiojimas laikinai buvo sustabdytas, vykdys su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančio (-ių) laivo (-ų) apžiūras, patikrinimus ir išduos privalomus laivo dokumentus.“16
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
siūloma nustatyti, kad įgaliotajai pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas tuo atveju, kai įgaliotoji pripažintoji organizacija padarė esminį sutarties pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, nuo kada – esminio sutarties pažeidimo padarymo ar įgaliotosios pripažintosios institucijos sužinojimo apie padarytą esminį sutarties pažeidimą – būtų skaičiuojamas minėtas 3 dienų terminas įgaliojimų galiojimo panaikinimui. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Tai juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti Projekto 3 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 10 dalies 2 punktą, jį išdėstant taip: ,,10. Įgaliotajai pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie žemiau nurodytus atvejus gavimo dienos : šiais atvejais:
Vyriausybės įgaliota institucija gauna kompetentingos Europos Sąjungos institucijos pranešimą apie tai, kad Europos Komisija pagal Reglamento (EB) Nr.
391/2009 7 straipsnio nuostatas priėmė sprendimą panaikinti pripažintosios organizacijos pripažinimą;
įgaliotoji pripažintoji organizacija padarė esminį sutarties pažeidimą. 17
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte, 3 dalies 1 punkte, 4 dalies 1 punkte, 5 dalies 1 punkte bei 7 dalies 1 punkte ūkio subjektams, siekiantiems gauti leidimą užsiimti tam tikra veikla (teikti tam tikras paslaugas) nustatomas reikalavimas turėti Lietuvos Respublikoje įregistruotą buveinę. Svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti reikalavimas proporcingas Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusių ūkio subjektų atžvilgiu. Pritarti Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlytina koreguoti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
punkte, 3 dalies 1 punkte, 4 dalies 1 punkte, 5 dalies 1 punkte bei 7 dalies
tikras paslaugas) reikalavimą turėti Lietuvos Respublikoje įregistruotą buveinę, vietoje jo įtvirtinant reikalavimą vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje. 18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083 18.
Projekto
nustatyti, kad ,,tais atvejais, kai šio straipsnio 9 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose (-e) nurodytų veiklos sąlygų ar šio straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimo pažeidimas (-ai) yra mažareikšmis (-iai), nustatomas ne ilgesnis kaip 5 dienų terminas pažeidimui (-ams) pašalinti”. Taigi, pagal projekto nuostatas terminas pažeidimams pašalinti gali būti nustatytas ir 1 dienos, ir 5 dienų terminas. Pažymėtina, kad projekte nėra siūloma nustatyti kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatomas konkretus laikotarpis pažeidimui (-ams) pašalinti. Svarstytina, ar siekiant objektyvaus laikotarpio pažeidimams pašalinti nustatymo, keičiamame įstatyme nereikėtų tokius kriterijus įtvirtinti. Pritarti Tai juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalį, ją išdėstant taip: ,,10. Nustačius šio straipsnio 9 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose (-e) nurodytų veiklos sąlygų pažeidimą (-us), kol bus pašalintas (-i) šis (šie) pažeidimas (-ai), sustabdomas mokymo įstaigai suteiktos teisės rengti jūrininkus pagal mokymo programą (-as), su kuria (-iomis) susiję nustatyti pažeidimai, galiojimas. Nustačius, kad mokymo įstaiga neatitinka šio straipsnio 2 dalies
įstaigai suteiktos teisės rengti jūrininkus pagal visas mokymo programas galiojimas. Tais atvejais, kai šio straipsnio 9 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose (-e) nurodytų veiklos sąlygų ar šio straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimo pažeidimas (-ai) yra mažareikšmis (-iai), nustatomas ne ilgesnis kaip
terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie nustatytą pažeidimą gavimo mokymo įstaigoje dienos . Šis terminas ir gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip
laikotarpiui.
19
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
dėmesys, kad projekto 3 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad Lietuvos Respublikos jūrininkų registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia registro duomenis, informaciją ir dokumentus ir (arba) jų kopijas, stokoja teisinio aiškumo, nes iš siūlomos formuluotės „duomenų gavėjai“ nėra aiškūs subjektai, kuriems būtų suteikta teisė gauti Lietuvos Respublikos jūrininkų registro duomenis. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos jūrininkų registro duomenų gavėjai yra nurodyti Lietuvos Respublikos jūrininkų registro nuostatų
ūlytina koreguoti Projekto
taip: ,,3. Lietuvos Respublikos jūrininkų registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams, nurodytiems Lietuvos Respublikos jūrininkų registro nuostatuose , neatlygintinai teikia registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas. 20
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
siūloma nustatyti uosto kapitono teisę neleisti laivui įplaukti į uostą, jeigu „kompetentingos institucijos motyvuotu prašymu kreipiasi į uosto kapitoną dėl laivo neįleidimo į uostus nacionalinio saugumo tikslais“. Kadangi minėta teisė susijusi su tiesiogine įtaka kitų asmenų teisių ir pareigų apribojimui, svarstytina, ar įstatyme nuostata „kompetentingos institucijos“ neturėtų būti tikslinama aiškiai apibrėžiant tas kompetentingas institucijas, jų kompetencijos ar įgaliojimų ribas ir įgijimo pagrindus ir pan.
Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnis įtvirtina nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektus Lietuvoje, siūlytina tikslinti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktą, jį išdėstant taip: ,,2) nacionalinį saugumą užtikrinanti (-čios) institucija (-os), kaip ji (-os) apibrėžta (-os) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, kompetentingos institucijos motyvuotu prašymu kreipiasi į uosto kapitoną dėl laivo neįleidimo į uostus nacionalinio saugumo tikslais. 21
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
nustatyti, kad locmano liudijimas išduodamas ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, pagal projekto nuostatas locmano liudijimas asmeniui gali būti išduodamas ir 1 metams, ir 5 metams. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas konkrečiam asmeniui išduodamo locmano liudijimo galiojimo terminas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nustatant asmenims išduodamo locmano liudijimo galiojimo terminą, svarstytina, ar tokius kriterijus projekte nereikėtų nustatyti. Pritarti Tai juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, ją išdėstant taip: ,,3.
Locmano liudijimas, kuriuo patvirtinama asmens kvalifikacija vesti laivą uoste, išduodamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kvalifikacijos įvertinimo egzamino išlaikymo dienos ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui arba kol asmeniui sukaks 68 metai, jeigu šis terminas trumpesnis kaip 5 metai, nuo paskutinio išlaikyto kvalifikacijos įvertinimo egzamino dienos <...>.“22
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą laivo kapitonas, praėjus uosto kapitono nustatytam iki 5 darbo dienų terminui pašalinti dokumentų, pateiktų siekiant gauti leidimą plaukti be locmano, trūkumus, laivo kapitonas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos apie tai informuoja uosto kapitoną ir pateikia trūkstamus ir (ar) patikslintus dokumentus. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą nepašalina trūkumų, uosto kapitonas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos priima sprendimą atsisakyti išduoti leidimą. Taigi, pagal vieną projekto nuostatą laivo kapitonas, praėjus 5 darbo dienų terminui, skirtam dokumentų trūkumams pašalinti, dar turi 2 darbo dienas dokumentų su pašalintais trūkumais pateikimui. Tuo tarpu pagal kitą projekto nuostatą uosto kapitonas, pasibaigus 5 darbo dienų terminui dokumentų trūkumams pašalinti, turėtų teisę iš karto priimti sprendimą atsisakyti išduoti leidimą. Projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad uosto kapitonas galėtų priimti sprendimą neišduoti leidimą tik po to, kai baigėsi 5 darbo dienų terminas dokumentų trūkumams pašalinti ir 2 darbo dienų terminas dokumentų, pašalinus jų trūkumus, pateikimui. Pritarti Tai juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį, ją išdėstant taip: ,,5. <…> Apie pateiktų patikslintų ir (ar) trūkstamų dokumentų gavimą laivo kapitonas informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos. Jeigu laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą nepašalina trūkumų, uosto kapitonas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti ir patikslintiems ir (ar) trūkstamiems dokumentams pateikti pabaigos priima sprendimą atsisakyti išduoti leidimą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą priėmimo apie tai informuoja laivo kapitoną. <...>. 23
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
nustatyti, kad ,,leidimas išduodamas neterminuotam laikui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po egzamino”. Manytina, kad leidimas turėtų būti išduodamas ne po egzamino įvykimo, bet išduodamas per tam tikrą terminą po to, kai egzaminas buvo išlaikytas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. Pritarti Tai juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6.
Leidimas išduodamas neterminuotam laikui ne vėliau kaip kitą darbo dieną iškart po išlaikyto egzamino.“ Atsižvelgiant į pastaboje nurodytus argumentus, taip pat siūlytina atitinkamai koreguoti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies paskutinį sakinį, jį išdėstant taip: ,,5. <...> Uosto kapitonas, nustatęs, kad pateikti visi reikalingi dokumentai, taip pat kad prašymas ir pateikti dokumentai atitinka reikalavimus, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo dienos egzaminuoja laivo kapitoną ir, esant teigiamiems egzamino rezultatams , išduoda leidimą.“24
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
24Svarstytina,
ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje neturėtų būti nustatytas terminas, per kurį, laivybos inspektoriui priėmus sprendimą uždrausti laivui išplaukti iš uosto arba sustabdyti laivo eksploataciją, Vyriausybės įgaliota institucija pranešimą apie priimtą sprendimą turėtų išsiųsti laivo kapitonui (laivybos bendrovei), uosto kapitonui, laivo vėliavos valstybės kompetentingai institucijai, Tarptautinei jūrų organizacijai ir laivų klasifikavimo bendrovei, kuri vykdo laivo techninę priežiūrą. Kitu atveju, pranešimas aukščiau nurodytiems subjektams galėtų būti pateikiamas per nepagrįstai ilgą laiko tarpą. Be to, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyta, kad laivybos inspektorius, visų pirma, apie savo priimtą sprendimą per nustatytą terminą privalėtų informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti Tai juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti projektą, nustatant, kad pranešimas apie sprendimą uždrausti laivui išplaukti iš uosto arba sustabdyti laivo eksploataciją yra išsiunčiamas nedelsiant.
Taip pat, siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į esančią praktiką, pakoreguoti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį nustatant, jog pranešimą išsiunčia laivybos inspektorius. Atsižvelgiant į tai3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip: ,, Apie sprendimą Vyriausybės įgaliota institucija laivybos inspektorius nedelsdamas praneša laivo kapitonui (laivybos bendrovei), uosto kapitonui, laivo vėliavos valstybės kompetentingai institucijai, Tarptautinei jūrų organizacijai ir laivų klasifikavimo bendrovei, kuri vykdo laivo techninę priežiūrą. 25
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
vartojama nuostata ,,vadovaujantieji laivo įgulos nariai” nėra aiški. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie įgulos nariai būtų priskiriami vadovaujančiųjų įgulos narių kategorijai. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti arba atskleisti šios nuostatos turinį. Pritarti Atsižvelgiant į 2022 m. birželio 8 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/993 dėl minimalaus jūrininkų rengimo bei ją į nacionalinę teisę perkeliančiuose teisės aktuose įtvirtintas sąvokas, siūlytina patikslinti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jį išdėstant taip: ,,
1) laive dirbtų laivo kapitonas ir kiti laivybos bendrovės eiti vadovaujamas pareigas paskirti vadovaujantieji laivo įgulos nariai, turintys tinkamą kvalifikaciją jūreivystės, laivavedybos, ryšių ir jūros technikos srityse, laivo įgula pagal jos narių kvalifikaciją ir skaičių būtų tinkama dirbti konkrečiame laive, atsižvelgiant į jo tipą, dydį, variklius ir įrangą;“. 26
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
reikalavimus ūkio subjektams , siekiantiems įgyti ar jau įgijusiems teisę vykdyti su saugia laivyba susijusias veiklas (čia ir kitur pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad ūkio subjektas, siekiantis įgyti ar jau įgiję teisę vykdyti gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymų veiklą, turi turėti „ įmonėje įdarbintų specialistų <...>“. Pastebėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija , kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, taigi įmonė yra viena iš juridinio asmens rūšių, tuo tarpu ūkio subjektas apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą, kurią prižiūri viešojo administravimo subjektai (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis).
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar keičiamame įstatyme siūloma vartoti sąvoka ,,ūkio subjektas“ turėtų būti suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Viešojo administravimo įstatyme. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti atskleistas šios sąvokos turinys arba pateikta nuoroda į Viešojo administravimo įstatyme pateiktą šios sąvokos apibrėžimą. Be to, svarstytina, ar pagrįstai projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnyje vartojama sąvokos ,,įmonė“, kuri iš esmės yra vartojama vietoj sąvokos ,,ūkio subjektas“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 37 straipsnyje vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. Pritarti Atsižvelgiant į pastaboje pateikiamus argumentus, siūlytina patikslinti Projektą ir jame vartoti ūkio subjekto, kaip ji apibrėžta Viešojo administravimo įstatyme, taip pat papildyti Projekto 3 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalį nuoroda į Viešojo administravimo įstatyme ir ją išdėstyti taip: ,,44. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme .
27
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
nustatyti, kad ,,pranešimas apie pradedamą vykdyti veiklą nepriimamas, jeigu nepateikiami visi privalomi dokumentai”. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies nuostatas ūkio subjektas įgyja teisę vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą kitą dieną nuo pranešimo ir privalomų dokumentų pateikimo dienos arba tą dieną, kurią nurodo pranešime. Taigi, pagal pastarąją projekto nuostatą ūkio subjektas atitinkamą veiklą galėtų pradėti vos tik pateikęs dokumentus, nors juos įvertinus, pranešimas apie pradedamą vykdyti veiklą galėtų būti nepriimtas, nes nepateikti visi privalomi dokumentai. Svarstytina, ar ūkio subjektas veiklą neturėtų pradėti ne nuo pranešimo pateikimo, bet nuo pranešimo priėmimo, t. y. tik po to, kai būtų nustatyta, kad prie pranešimo yra pridėti vis reikiami dokumentai. Pritarti Tai juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Ūkio subjektas įgyja teisę vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą kitą dieną nuo pranešimo ir privalomų dokumentų pateikimo priėmimo dienos arba tą dieną, kurią nurodo pranešime. 28
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
28Svarstytina,
ar, siekiant aiškumo, projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte nereikėtų nustatyti, nuo kada būtų skaičiuojamas šiame punkte siūlomas nustatyti 30 kalendorinių dienų terminas.
Pritarti Tai juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) pateikta neišsami (ne visa) informacija, yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, bet trūkumai nėra tokie, dėl kurių pripažįstama, kad ūkio subjektas neatitinka šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų, apie nustatytus trūkumus Vyriausybės įgaliota institucija informuoja ūkio subjektą, nustato 30 kalendorinių dienų terminą trūkumams pašalinti, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos; pranešime ir informuoja ma , kad nepašalinus trūkumų įgytos teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimas bus sustabdytas; jeigu ūkio subjektas per nustatytą terminą neinformuoja apie trūkumų pašalinimą, ūkio subjekto įgytos teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimas sustabdomas be įspėjimo iki trūkumų pašalinimo ir apie tai ūkio subjektui pranešama ne vėliau kaip kitą darbo dieną;“29
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
siūloma nustatyti, kad bendrojo naudojimo vandens keliai ženklinami ir žymimi jūrlapiuose tik atlikus šių kelių hidrografinius ir kitus tyrimus . Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie kiti tyrimai turėtų būti atlikti, kad bendrojo naudojimo vandens keliai ženklinami ir žymimi jūrlapiuose. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti Tai juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,, 1.
Bendrojo naudojimo vandens keliai ženklinami ir žymimi jūrlapiuose tik atlikus šių kelių hidrografinius ir kitus tyrimus, reikalingus navigaciniams leidiniams sudaryti .“30
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
nustatyti veiklos žemėje, esančioje navigacijos įrenginių veikimo teritorijoje, apribojimus. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomi nustatyti apribojimai savo turiniu yra panašūs į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatomus veiklos atitinkamose teritorijose apribojimus – specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo paskirtis yra reglamentuoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas šiame įstatyme nustatytose teritorijose. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje siūlomi nustatyti veiklos žemėje, esančioje navigacijos įrenginių veikimo teritorijoje, apribojimai neturėtų būti nustatyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, projektu keičiamame įstatyme pateikiant nuorodą į atitinkamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir reglamentuoja specialiąsias žemės naudojimo sąlygas būtent šiame įstatyme nustatytose teritorijose. Pabrėžtina, kad navigacijos įrenginiai įrengiami ne tik krante, tačiau ir bendrojo naudojimo vandens keliuose, o Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nereguliuoja specialiųjų naudojimo sąlygų vandenyje esantiems plūdriesiems įrenginiams.
Be to, nėra tikslinga atskirti apribojimus navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje į apribojimus krante įrengtiems bei vandenyje įrengtiems navigacijos įrenginiams ir nustatyti ribojimus skirtinguose įstatymuose, t. y. krante esantiems įrenginiams Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, o esantiems vandenyje – Saugios laivybos įstatyme. Taip pat atkreipiame dėmesį į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad <...> kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir
(ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis .<...> Be to, navigacinis ženklinimas yra skirtas saugiai laivybai užtikrinti, todėl siūlytina apribojimus navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje nustatyti Saugios laivybos įstatyme. 31
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiški projekto 3 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos „uostų administracijos“ turinys, todėl projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos. Pritarti Tai juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti Projekto 3 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: ,,2. Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus uostų akvatorijas ir Kuršių marias, vykdo Lietuvos kariuomenė, Kuršių mariose – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotos institucijos, uostų akvatorijose – ši uos ų uostų uostus valdančios įmonės administracijos . 3.
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vadovo prašymu šiuos darbus vykdančiai institucijai į pagalbą gali būti pasitelkiamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vyriausybės įgaliotos institucijos, uostų administracijų uostus valdančių įmonių , kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgos ir priemonės, priskirtos šiems darbams vykdyti pagal su šioje dalyje nurodytomis institucijomis suderintą kariuomenės vado tvirtinamą žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone planą (toliau – Planas). <...>“. 32
nuostata ,,didelė žala Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiai jūros ar kranto infrastruktūrai” nėra konkreti. Taikant įstatymą nuostata ,,didelė žala” gali būti nevienodai aiškinama. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 46 straipsnio 14 dalies yra paaiškinta, kaip keičiamame įstatyme suprantama didelė žala aplinkai, tačiau nėra paaiškinta, kaip turėtų būti suprantama didelė žala Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiai jūros ar kranto infrastruktūrai. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 46 straipsnio 14 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant (paaiškinant), kokia žala Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiai jūros ar kranto infrastruktūrai būtų laikoma didele žala. Pritarti Atsižvelgiant į pastaboje pateiktus argumentus, siūlytina papildyti Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 46 straipsnį 15 dalimi, ją išdėstant taip: ,, 15.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta didele žala Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiai jūros ar kranto infrastruktūrai laikomas infrastruktūros objekto (-ų) sunaikinimas, sugadinimas ar reikšmingas jo (-ų) veiklos sutrikdymas. “33
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-083
žodžius „valstybėje narėje“ įrašytini žodžiai „Europos Sąjungos“. Pritarti Tai juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti Projekto 3 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 46 straipsnio 11 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,8) gauti laivo vėliavos valstybės, laivybos bendrovės, laivo techninę priežiūrą vykdančių subjektų arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę Europos Sąjungos valstybėje narėje, turimus tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
reikalų komisija, 2022-12-13 pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) ir komiteto išvadoms. Pritarti. 2.
komisija, 2022-12-133 Argumentai: Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti uosto kapitono teisę neleisti laivui įplaukti į uostą, jeigu
„kompetentingos institucijos motyvuotu prašymu kreipiasi į uosto kapitoną dėl
laivo neįleidimo į uostus nacionalinio saugumo tikslais“. Kadangi minėta teisė susijusi su tiesiogine įtaka kitų asmenų teisių ir pareigų apribojimui, siūloma įstatyme nuostatą „kompetentingos institucijos“ pakeisti į „gynybos ir saugumo institucijos“. Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kompetentingos institucijos nacionalinį saugumą užtikrinanti (-čios) institucija (-os), kaip ji (-os) apibrėžta (-os) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme , motyvuotu prašymu kreipiasi į uosto kapitoną dėl laivo neįleidimo į uostus nacionalinio saugumo tikslais.“ Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
143 Argumentai: Dėl Projekto 3 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo
komisija (toliau – VLKK) siūlo įtraukti sąvoką „laivo vedimas“. Dėl šios priežasties tikslintinos ir sąvokos „laivo vedimas nuotoliniu būdu“ ir ,,laivo vedimas su locmanu“. Taip pat VLKK siūlo koreguoti sąvokas ,,keleivis“, ,,privalomi laivo dokumentai“, ,,saugos tyrimas“. Dėl šios priežasties 2 straipsnio dalys pernumeruotinos. Pasiūlymas:
Projekto 3 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalis pernumeravus išdėstyti taip: „ Laivo keleivis
Laivo vedimas
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai : G.Paluckas, M.Skritulskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris