Projekto lyginamasis variantas
6,
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Susisiekimo ministerija:
naudojančių transporto priemonių infrastruktūros plėtros politiką;
darnaus judumo miestuose planus;
reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašą;
4) tvirtina mažos taršos zonų rekomendacijas;
įstatymo nustatytas funkcijas. 2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Savivaldybės institucijos pagal kompetenciją savivaldybės teritorijoje:
transporto, komunalinių ir keleivių vežimo bei kitas paslaugas teikiančias įmones, savivaldybės įstaigas ir įmones naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones;
ir įgyvendina savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose mažos taršos zonas, lengvatines elektromobilių dalyvavimo eisme (maršrutinio transporto eismo juostas), įvažiavimo į mokamas zonas ir jų statymo miesto teritorijoje sąlygas;
prieigų įrengimą savivaldybėje ir sudarytų tam palankesnes sąlygas;
ir įgyvendina darnaus judumo miestuose ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros planų priemones. 3 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 15 dalį ir išdėstyti ją taip: 15.
Savivaldybių tarybos nustato , įgyvendina ir pagal poreikį periodiškai atnaujina mažos taršos transporto zonas miestuose, turinčiuose kurorto statusą ir daugiau nei 50 tūkst. gyventojų , atsižvelgdamos į darnaus judumo mieste planus mažos taršos zonų rekomendacijas , valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose. 4 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 35 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:
7Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2023 2024 m. sausio 1 d.
nustato ir ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. įgyvendina šio įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka nustato mažos taršos zonas miestuose. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-2305(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ ĮSTATYMO NR. XIV-196 6, 23 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6 straipsnį nauju 4 punktu:
„
4) tvirtina mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas;
“. 2. Buvusį 6 straipsnio 4 punktą laikyti 5 punktu. 2 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 15 dalį ir išdėstyti ją taip:
„15. Savivaldybių tarybos nustato ir pagal poreikį periodiškai atnaujina mažos taršos transporto zonas miestuose , turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų , atsižvelgdamos į darnaus judumo mieste planus mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas ir valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose.“ 3 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 35 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:
„7. Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2023 2025 m. sausio 1 d.
nustato šio įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka nustato mažos taršos zonas miestuose.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
6, 12, 23 IR 35
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo
35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ADĮ projektas) parengtas atsižvelgiant į diskusijas su savivaldybėmis, Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir siekiant pa tikslinti praktikoje pastebėtus Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – Įstatymas) netikslumus. Netikslumai susiję su apibrėžimu, kuriems miestams reikalinga nustatyti ir įgyvendinti mažos taršos zonas miestuose ir mažos taršos zonų nustatymo ir įgyvendinimo terminais bei kuo remtis savivaldybių institucijoms įgyvendinant šią priemonę. Taip pat, atsirodo poreikis parengti mažos taršos zonų rekomendacijas, todėl Įstatyme reikalinga teisinė nuostata, leidžianti Susisiekimo ministerijai rengti ir tvirtinti mažos taršos zonų rekomendacijas. Patikslinus Įstatymo nuostatas, bus užtikrinti teisinio aiškumo principai ir išvengta skirtingo Įstatymo nuostatų traktavimo bei taikymo praktikoje. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
LR Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Įstatyme nėra numatytas teisinis pagrindas Susisiekimo ministerijai ar kitai institucijai parengti mažos taršos zonų rekomendacijas. Įstatymo 12 straipsnio 2 punktas nustato, kad savivaldybės institucijos pagal kompetenciją savivaldybės teritorijoje nustato esančiuose miestuose mažos taršos zonas. Tai reiškia, kad pagal šią tvarką mažos taršos zonos turi būti numatytos 103 Lietuvos miestuose.
Įstatymo 23 straipsnio 15 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos nustato ir pagal poreikį periodiškai atnaujina mažos taršos transporto zonas miestuose, atsižvelgdamos į darnaus judumo mieste planus valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose. Įstatymo 35 straipsnio 7 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d. šio įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka nustato mažos taršos zonas miestuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Papildomas Įstatymo 6 straipsnis nauju punktu, numatančiu teisinį pagrindą Susisiekimo ministerijai parengti ir tvirtinti mažos taršos zonų rekomendacijas. Parengtos ir patvirtintos mažos taršos zonų rekomendacijos padės savivaldybių taryboms nustatyti ir įgyvendinti šią priemonę, taikant gerąsias Europos praktikas ir išlaikant bendrą mažos taršos zonų įgyvendinimo tvarką ir principus Lietuvos miestuose. Tikslinamas Įstatymo 12 straipsnio 2 punktas siekiant detalizuoti, kad savivaldybių institucijos ne tik nusistatytų mažos taršos zonas miestuose, bet ir jas įgyvendintų. Kai kurioms savivaldybių institucijos iškilo klausimas ar reikalinga tik nusistatyti mažos taršos zonas miestuose, kas reikštų, kad pats įgyvendinimas gali būti nenumatytas. Todėl kilo poreikis detalizuoti šią informaciją ADĮ projekte. Tikslinama Įstatymo 23 straipsnio 15 dalis detalizuojant, kad savivaldybių tarybos turės nustatyti ir įgyvendinti mažos taršos zonas miestuose, kurie turi kurorto statusą ar daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.
Diskusijos su užsienio šalimis, Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra ir Lietuvos savivaldybių asociacija parodė, kad mažos taršos zonų veiksmingumas ir efektyvumas pastebimas miestuose, turinčiuose daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, kur transporto priemonių judėjimas ir eismas yra intensyvesnis. Taip pat, pagal dabartinę tvarką, Lietuvoje šią priemonę nustatyti turėtų visi 103 Lietuvos miestai, o tai taptų didele finansine našta savivaldybėms, kurioms dėl per mažos miesto teritorijos pasirengti tokią zoną gali būti sudėtinga (pavyzdžiui – Panemunei). Patikslinus Įstatymo 23 straipsnio 15 dalį mažos taršos zonos turėtų būti nustatytos ir įgyvendintos 4 kurorto statusą turinčiuose miestuose ir 6 daugiau nei 50 tūkst. gyventojų (2022 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis) turinčiuose Lietuvos miestuose. Kitiems Lietuvos miestams būtų paliekama rekomendacija nusistatyti ir įgyvendinti mažos taršos zonas pagal poreikį. Pažymime, kad rengiant Darnaus judumo fondo finansavimo tvarkos aprašą, mažos taršos zonos įgyvendinimas, įstatyme nurodytais terminais, numatomas kaip vienas iš kriterijų papildomiems balams gauti, skiriant Darnaus judumo fondo lėšas. Kurorto statusą turintiems miestams, dabartiniai įstatymai numato ir rekomenduoja, kad aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD 2,5 ) lygis neviršytų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų aplinkos oro kokybės rodiklių, o užsienio valstybių praktika rodo, kad mažos taršos zonų efektyvumas labiausiai pasireiškia kietųjų dalelių (KD 2,5 ) sumažėjimu numatytose teritorijose. Mažos taršos zonos įrengimas kurorto statusą turinčiuose miestuose atlieps šiems miestams keliamus reikalavimus.
Taip pat, tikslinama Įstatymo 23 straipsnio 15 dalis, kad nustatant ir įgyvendinant mažos taršos zonas miestuose, nebūtų atsižvelgiama į darnaus judumo mieste planus, o būtų atsižvelgiama į mažos taršos zonų rekomendacijas, kurias parengs Susisiekimo ministerija. Šiose rekomendacijose bus numatyti konkretūs kriterijai ir principai, kuriais bus siūloma vadovautis nustatant ir įgyvendinant mažos taršos zonas miestuose. Tikslinama Įstatymo 35 straipsnio 7 dalis, detalizuojant, kad savivaldybių tarybos turi ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. nustatyti ir ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. įgyvendinti šio įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka mažos taršos zonas miestuose. Atsižvelgiant į savivaldybių ir kitų suinteresuotųjų institucijų prašymus, matomas poreikis pratęsti terminą iki kada nustatyti savivaldybių institucijoms mažos taršos zonas miestuose. Taip pat, detalizuojama, kad šią priemones savivaldybės turi įgyvendinti iki 2025 m. sausio 1 d. Nustatyti – pasirengti planą, schemą ar kitą dokumentą, numatantį, kurioje miesto vietoje, kokiomis taisyklės ir terminais bus įgyvendinama mažos taršos zona ir suderinti jį su Susisiekimo ministerija. Įgyvendinti – įgalinti ir pritaikyti priemonę praktikoje (miestuose). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus ADĮ projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, priėmus Įstatymą, būtų sudaromos sąlygos efektyviam, aiškiam ir vieningam Įstatymo nuostatų taikymui. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: ADĮ projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
plėtrai: ADĮ projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: ADĮ projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus ADĮ projektą, nereikės priimti kitų įstatymų, jų keisti ar pripažinti netekusiais galios. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka :
ADĮ projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus : ADĮ projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
juos turėtų priimti: Keisti ar priimti teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant ADĮ projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis : Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai
6, 12,
2022-12-13 Nr. XIVP–2305 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Keičiamo Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 21 dalyje “mažos taršos zona” apibrėžiama visų pirma kaip tam tikra teritorija. Vertinamu projektu siūloma nustatyti tokias normų konstrukcijas kaip „mažos taršos zonų rekomendacijos“ (projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 6 straipsnio
taršos zonas“ (projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 punktas, 3 straipsniu siūloma 23 straipsnio 15 dalis), 4 straipsniu siūloma 35 straipsnio 7 dalis). Teritorija gali būti nustatoma, bet ne „įgyvendinama“, įgyvendinamas galėtų būti teritorijos režimas/apribojimai/reikalavimai ar pan., taip pat ir tvirtinamos turėtų būti ne teritorijų rekomendacijos, o pavyzdžiui teritorijų nustatymo, teritorijų režimo/apribojimų/reikalavimų įgyvendinimo ar pan. rekomendacijos. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti sąlygą, kuriai esant turėtų būti nustatomos mažos taršos zonos – „ miestuose, turinčiuose kurorto statusą ir daugiau nei 50 tūkst. gyventojų “. Pagal projekto formuluotę su jungtuku „ir“ turėtų būti taikomos abi šios sąlygos kartu. Kadangi Lietuvoje yra keturi kurortiniai miestai – Birštonas, Palanga, Druskininkai ir Neringa, kurių didžiausiame gyventojų skaičius nesiekia 17 tūkstančių, tai reiškia, kad įstatymo reikalavimas dėl mažos taršos zonų nustatymo neturėtų būti įgyvendinamas nei viename Lietuvos mieste.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ ĮSTATYMO NR. XIV-196 6, 23 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2023-03-15 Nr. XIVP- 2305(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
Nr. XIVP-2305
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Sergejus Jovaiša, Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, Ateities susisiekimo politikos grupės vyr. patarėja Gintarė Janušaitienė, vyr. specialistas Kęstutis Vanagas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Komiteto pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-133 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Keičiamo Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 21 dalyje “mažos taršos zona” apibrėžiama visų pirma kaip tam tikra teritorija. Vertinamu projektu siūloma nustatyti tokias normų konstrukcijas kaip „mažos taršos zonų rekomendacijos“ (projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 punktas, 3 straipsniu siūloma 23 straipsnio 15 dalis), „įgyvendina mažos taršos zonas“ (projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 punktas, 3 straipsniu siūloma 23 straipsnio 15 dalis), 4 straipsniu siūloma 35 straipsnio 7 dalis).
Teritorija gali būti nustatoma, bet ne „įgyvendinama“, įgyvendinamas galėtų būti teritorijos režimas/apribojimai/reikalavimai ar pan., taip pat ir tvirtinamos turėtų būti ne teritorijų rekomendacijos, o pavyzdžiui teritorijų nustatymo, teritorijų režimo/apribojimų/reikalavimų įgyvendinimo ar pan. rekomendacijos. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pritarti įstatymo pakeitimuose nenaudoti normų konstrukcijos ,,įgyvendinti mažos taršos zonas“, kadangi tai yra perteklinė informacija. Tokiu atveju nėra poreikio keisti keičiamo įstatymo 12 straipsnį. Siū loma išbraukti projekto 2 straipsnį ir pakeisti projekto straipsni ų numeraciją bei projekto pavadinimą. Siekiant aiškios ir konkrečios rekomendacijų pavadinimo konstrukcijos, siūloma pakeisti dokumento pavadinimą į ,,Mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas“. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą atsisakyti normų konstrukcijos ,,įgyvendinti mažos taršos zonas“, , komitetas siūlo patikslinti keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 punktą ir išdėstyti jį taip:
„7. Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki
2024 2025 m. sausio 1 d. nustato ir ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. įgyvendina šio įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka mažos taršos zonas miestuose.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti sąlygą, kuriai esant turėtų būti nustatomos mažos taršos zonos – „ miestuose, turinčiuose kurorto statusą ir daugiau nei 50 tūkst. gyventojų “.
Pagal projekto formuluotę su jungtuku „ir“ turėtų būti taikomos abi šios sąlygos kartu. Kadangi Lietuvoje yra keturi kurortiniai miestai – Birštonas, Palanga, Druskininkai ir Neringa, kurių didžiausiame gyventojų skaičius nesiekia 17 tūkstančių, tai reiškia, kad įstatymo reikalavimas dėl mažos taršos zonų nustatymo neturėtų būti įgyvendinamas nei viename Lietuvos mieste. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pritarti pateiktiems alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 6, 12, 23 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2305 ir Sergejaus Jovaišos pasiūlymams. Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 15 punktą ir išdėstyti jį taip: „15. Savivaldybių tarybos nustato , įgyvendina ir pagal poreikį periodiškai atnaujina mažos taršos zonas miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgdamos į mažos taršos zonų rekomendacijas , valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose“. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros apibendrinta Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaitos [1] ir Valstybės kontrolės aplinkos oro būklės vertinimo ataskaitos [2] duomenimis, didžiausia oro tarša Lietuvoje fiksuojama labiausiai apgyvendintuose Lietuvos miestuose. 2019 m. oro taršos lygio įvertinimo duomenimis, NO2 koncentracijos ribinių verčių viršijimas buvo fiksuotas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Druskininkuose. Vidutinė 2019 m. NO₂ koncentracijos analizė savivaldybėse rodo panašius rezultatus – didžiausi NO₂ kiekiai pastebimi didžiausiuose ir tankiausiai apgyvendintuose Lietuvos miestuose. Pagrindinis NO₂ šaltinis yra vidaus degimo variklių keliama tarša.
Nors Lietuva priskirtina prie švariausio oro kokybės Europos šalių, visgi aplinkos oro būklė ir jos pokyčiai rodo, kad yra nacionalinių, savivaldybių ir vietos lygmenimis spręstinų opių problemų. 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane minima, kad ne visoje Lietuvos teritorijoje oro kokybė atitinka Europos Sąjungos reikalavimus (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje dažnai viršijama kietųjų dalelių koncentracijos norma), miestuose, kuriuose neigiamą oro taršos poveikį patiria daugiausia žmonių, viršijami Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojami oro užterštumo lygiai, užtikrinantys minimalų poveikį gyventojų sveikatai. Taip pat, Susisiekimo ministerijos ekspertų teigimu, kurie remiasi gerąja užsienio praktika (Nyderlandų, Belgijos, Jungtinės Karalystės) ir įvairiomis mokslinių tyrimų centrų ( Rupprecht Consult , Sadler Consultants, Polis Network ) konsultacijomis ir teikiama vieša informacija, mažos taršos zonų nustatymo ir priemonių įgyvendinimo veiksmingumas ir efektyvumas (aplinkos oro taršos sumažėjimas) labiausiai pastebimas tankiai apgyvendintuose miestuose, kuriuose: · pastebimas intensyvus transporto priemonių judėjimas ir eismas; · esama transporto priemonių spūsčių; · esama kitų aplinkos oro taršos šaltinių (pvz. gamyklų, taršių elektrinių, geležinkelių ir jūrų krovos vietų ir kt.); · esamas oro užterštumo lygis neatitinka Europos Sąjungos nustatytų oro taršos (KD10 , KD
ir NO2 ) ribinių verčių; · didėja oro užterštumo lygis ir kyla rizika, kad jis neatitiks nustatytų ribinių verčių ateityje; · fiksuojamas didelis aplinkos triukšmas; · esama gausiai gyventojų ir miesto lankytojų lankomų susibūrimo vietų ar miesto viešųjų erdvių (aikštės, parkai, kt.).
Taip pat, nors kurorto arba kurortinės teritorijos statuso turintys miestai: Palanga (18 132 gyv.), Druskininkai (13 170 gyv.), Neringa (4 022 gyv.) ir Birštonas (3 094 gyv.), Anykščiai (8 638 gyv.), Zarasai (5 942 gyv.), Trakai (5 912 gyv.) ir Ignalina (4 998 gyv.), nefiksuoja tokios taršos kaip didmiesčiai ir neturi tiek daug nuolatinių gyventojų, tai yra miestai, sulaukiantys didžiulio kiekio turistų ir miesto svečių. Pavyzdžiui, 2019 m. Statistikos departamento ir VĮ Registrų centro duomenimis, turistų skaičius, lyginant su vietiniais gyventojais, yra ženkliai didesnis. Pavyzdžiui (2019 m. duomenimis), Palangoje gyventojų skaičius: 17 990, turistų skaičius: 353 028; Neringoje gyventojų skaičius: 5 063, turistų skaičius:
skaičius: 371 009; Birštone gyventojų skaičius: 4 502, turistų skaičius: 168 567.
Transporto infrastruktūra kurortuose naudojasi ne vien gyventojai, o didžiąja dalimi – turistai, todėl natūralu, kad ir tarša, kylanti dėl didelio srauto žmonių, svyruoja priklausomai nuo sezonų, todėl šiems miestams būtų galima nustatyti mažos taršos zonas prisitaikant prie kintančių srautų ir sezonų. Kurortuose ir kurortinėse teritorijose dažnai būna ne viena, o kelios saugomos teritorijos, be to, šioms teritorijoms, dėl miestų specifikos, jiems keliami griežtesni aplinkos apsaugos reikalavimai, o mažos taršos zonų įvedimas gali tik padėti jiems juos užtikrinti ir įgyvendinti (pavyzdžiui, užtikrinti, kad aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD 2,5 lygis neviršytų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų aplinkos oro kokybės rodiklių Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, įpareigojimas miestams, neturintiems kurorto arba kurortinės teritorijos statuso ar daugiau nei 50 tūkst. gyventojų , nustatyti mažos taršos zonas yra perteklinis ir gali sukelti neplanuotą finansinę naštą, kadangi zonos kontrolės užtikrinimui reikalinga speciali, daug finansinių pajėgumų reikalaujanti infrastruktūra (pavyzdžiui valstybinio numerio atpažinimo sistema, veikianti mažos taršos zonų prieigos taškuose įrengtų kamerų pagrindu, kurios taip pat gali būti įrengtos pačioje teritorijoje. Kameros nuskaito į zoną įvažiuojančių transporto priemonių valstybinius numerius ir lygina jį su į duomenų bazę įkeltu transporto priemonių sąrašu. Tokia sistema turėtų automatiškai informuoti savivaldybės institucijas ar transporto priemonė atitinka standartus, yra atleista nuo mokesčių, ar arba jau sumokėjo numatytą mokestį).
Europos miestų praktika rodo, kad tokių sprendimų įdiegimas, net ir mažose teritorijose, yra finansiškai imlus sprendinys. Kauno miestas, šiuo metu įgyvendinantis mažos taršos zoną, taip pat informavo, kad šių sprendinių įgyvendinimas yra itin brangus sprendinys (11 kamerų kainuoja apie 150 000 tūkst. eurų). Taip pat, atkreipiamas dėmesys, kad Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir Alytus turi pasirengtus darnaus judumo mieste planus, kurių veiksmų planuose gali būti numatomi ir iš Lietuvos respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-03 „Skatinti darnų judumą miestuose“ fondo. Vis dėlto, teisę į šio fondo finansuojamas lėšas turi tik 18 Lietuvos miestų, todėl likusiems miestams, neturintiems planų, šiuos sprendimus reikėtų įgyvendinti iš savo biudžetų. Be to, gyventojų skaičiumi nedideliuose miestuose nėra išreikštų taršių miestų vietų (pavyzdžiui didelio masto taršių gamyklų, geležinkelio ar vandens transporto krovos taškų, didelių šiluminių jėgainių), nėra daug alternatyvių keliavimo būdų galimybių (išvystyto miesto viešojo transporto tinklo, o ir poreikio tam nėra: atstumai miestuose ir gyventojų srautai nedideli, gyventojai didžiąją dalį pagrindinių miesto objektų gali pasiekti pėsčiomis, bevarikliu transportu ar trumpomis kelionėmis asmeniais automobiliais) taip pat, uždraudus taršiausioms transporto priemonėms naudotis kai kuriomis miestų teritorijomis ar gatvėmis, gali padidėti socialinė atskirtis, pavyzdžiui, kuomet kai kurie gyventojai gali neturėti galimybių pasiekti tam tikrų miesto vietų (ligoninių, poliklinikų, maisto prekių parduotuvių ir kt.). 3.
Sąjungos teisės grupė 2022-12-19 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 6, 12, 23 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2305 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Sergejus Jovaiša 2022-12-302 Argumentai: Atsižvelgiant į mažos taršos zonų miestuose svarbą ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimai keliami ne tik kurorto statuso siekiančioms gyvenamosioms vietovėms, bet ir kurortinės teritorijos statuso siekiančioms gyvenamosioms teritorijoms, siūlytina, kad reikalavimas dėl mažos taršos zonų būtų taikomas ir kurortinės teritorijos statusą turintiems miestams. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 15 dalį ir išdėstyti ją taip:
tarybos nustato, įgyvendina ir pagal poreikį periodiškai atnaujina mažos taršos zonas miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgdamos į mažos taršos zonų rekomendacijas, į valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose.“ Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pritarti pateiktam siūlymui. Argumentacija išdėstyta prie
2 pastabos. 6.
komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 6, 23 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Romualdas Vaitkus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas projektas Nr. XIIIP-2305(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė [1] https://aaa.lrv.lt/uploads/aaa/documents/files/leidinys%20ataskaita_SPAUDA11(1).pdf [2] https://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=&ved=2ahUKEwjs3NTB27_9AhVVX_EDHWLUBzQQFnoECA0QAQ&url=https%3A%2F%2Fwww.valstybeskontrole.lt%2FLT%2FProduct%2FDownload%2F4280&usg=AOvVaw3_6bO4mX0Zc_Dq16_1kTKb