Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo
8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Suimtųjų gaunami ir siunčiami laiškai (išskyrus suimtųjų susirašinėjimą su savo gynėju, nusikalstamą veiką tiriančiu ikiteisminio tyrimo pareigūnu ar prokuroru, teismu, kurio žinioje yra byla, kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti asmenų, kuriems suėmimas vykdomas Lietuvoje, pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika) ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas apribotas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo arba išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo apribojimo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami arba kurių laiškų išsiuntimas ir įteikimas sustabdomas kuriems leidžiama siųsti bei iš jų gauti laiškus , ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti arba sustabdyti apriboti jų išsiuntimą ir įteikimą. Laiškų išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo apribojimo terminas gali būti pratęstas, tačiau kiekvienu atveju ne ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui. Laiškų tikrinimas nutraukiamas arba jų išsiuntimas ir įteikimas atnaujinamas išnykus pagrindams, dėl kurių laiškai buvo tikrinami arba jų išsiuntimas ir įteikimas buvo sustabdytas apribotas .“
13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Suimtieji turi teisę pasimatyti su kitais asmenimis, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam apriboti suimtojo teisę pasimatyti. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo pasimatymas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam apriboti suimtojo teisę pasimatyti, jam ir laisvės atėmimo vietų įstaigai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, su kuriais neleidžiama leidžiama pasimatyti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti.“3 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo
14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Suimtieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu nėra priimtas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam apriboti suimtojo teisę paskambinti.
Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo skambinimas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, priima nurodymą neleisti suimtajam apriboti suimtojo teisę paskambinti, jam ir laisvės atėmimo vietų įstaigai turi būti nurodoma šio draudimo apribojimo trukmė, asmenys, kuriems neleidžiama leidžiama paskambinti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą apribojimą būtina taikyti. Šioje dalyje nurodyti suimtųjų teisės paskambinti apribojimai netaikomi suimtųjų skambinimui savo gynėjui.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2022
1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo8 straipsnio pakeitimas
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Suimtųjų gaunami ir siunčiami laiškai (išskyrus suimtųjų susirašinėjimą su savo
gynėju, nusikalstamą veiką tiriančiu ikiteisminio tyrimo pareigūnu ar prokuroru, teismu, kurio žinioje yra byla, kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti asmenų, kuriems suėmimas vykdomas Lietuvoje, pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika) ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas apribotas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo arba išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo apribojimo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami arba kurių laiškų išsiuntimas ir įteikimas sustabdomas kuriems leidžiama siųsti bei iš jų gauti laiškus , ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti arba sustabdyti apriboti jų išsiuntimą ir įteikimą. Laiškų išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo apribojimo terminas gali būti pratęstas, tačiau kiekvienu atveju ne ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui. Laiškų tikrinimas nutraukiamas arba jų išsiuntimas ir įteikimas atnaujinamas išnykus pagrindams, dėl kurių laiškai buvo tikrinami arba jų išsiuntimas ir įteikimas buvo sustabdytas apribotas .“
13 straipsnio pakeitimas
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam apriboti suimtojo teisę pasimatyti. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo pasimatymas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam apriboti suimtojo teisę pasimatyti, jam šiam suimtajam ir laisvės atėmimo vietų įstaigai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, su kuriais neleidžiama leidžiama pasimatyti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti.“3 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo14 straipsnio pakeitimas
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
telefonija, jeigu nėra priimtas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam apriboti suimtojo teisę paskambinti.
Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo skambinimas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, priima nurodymą neleisti suimtajam apriboti suimtojo teisę paskambinti, jam šiam suimtajam ir laisvės atėmimo vietų įstaigai turi būti nurodoma šio draudimo apribojimo trukmė, asmenys, kuriems neleidžiama leidžiama paskambinti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą apribojimą būtina taikyti. Šioje dalyje nurodyti suimtųjų teisės paskambinti apribojimai netaikomi suimtųjų skambinimui savo gynėjui.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1196 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SUĖMIMO VYKDYMO ĮSTATYMO NR. XIV-1198 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji, naudodamiesi jiems suteiktomis teisėmis bendrauti su asmenimis (pasimatyti, skambinti, susirašinėti, išvykti už pataisos įstaigos ribų, gauti perduodamus daiktus), esančiais už bausmės atlikimo vietų ribų, neretai jas išnaudoja daryti nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Pastebėtina, kad per 2021 m. buvo pradėti 97 ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių, psichotropinių ir kitų draudžiamų medžiagų perdavimo nuteistiesiems laiškais (įdedant šias medžiagas į laišką, laišką išmirkius tokiose medžiagose ir pan.), 12 ikiteisminių tyrimų dėl tokių pačių nusikalstamų veikų buvo pradėta dėl minėtų medžiagų perdavimo nuteistiesiems jų pasimatymų su kitais asmenimis metu ar su siuntinyje esančiais daiktais, paimta bandant perduoti nuteistiesiems apie 1420 g narkotinių ir psichiką veikiančių medžiagų, 813 mobilieji telefonai, 762 SIM kortelės ir kt. Per 2022 m. dešimt mėnesių dėl laiškais perduotų minėtų medžiagų pradėtas 51 ikiteisminis tyrimas, 6 ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl tokių medžiagų perdavimo pasimatymų metu arba su siuntinyje esančiais daiktais (trijuose iš jų įtarimai pareikšti nuteistųjų artimiesiems), 1 ikiteisminis tyrimas dėl nuteistojo melagingo pranešimo apie gresiantį pavojų visuomenei ar valstybinės reikšmės objektams. Per šiuos metu paimta bandant perduoti nuteistiesiems apie 470 g narkotinių ir psichiką veikiančių medžiagų, 450 mobiliųjų telefonų, 349 SIM kortelės ir kt.
Taip pat fiksuojami atvejai, kai nuteistieji, naudodamiesi paminėtomis teisėmis, be kita ko, skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, grasina smurtu teisėjams ar kitiems asmenims, taip pat kursto daryti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus. Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijai, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcijoje (toliau – BVK) numatytos iš esmės tik kelios prevencijos priemonės, kurios gali būti taikomos nuteistiesiems – jų siunčiamų ir gaunamų laiškų tikrinimas, laiškų išsiuntimo ir įteikimo jiems sustabdymas, uždraudimas nuteistiesiems išvykti iš bausmės atlikimo vietos. Taigi, iš esmės bausmių vykdymo sistemos pareigūnų galimybės savalaikiai prevenciniu tikslu reaguoti į galimus teisės pažeidimus atitinkamais atvejais yra ribotos arba neįmanomos. Daugelis Europos valstybių (pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, Estija, Prancūzija ir kt.) laisvės atėmimo bausmių vykdymą reguliuojančiuose įstatymuose yra nustačiusios įkalintųjų bendravimo su kitais asmenimis draudimo ir (ar) ribojimo galimybes ir atvejus. Pagrindiniai tokio ribojimo tikslai: nusikalstamumo prevencija, kova su radikalizacija ir ekstremizmu, pavojus įkalinimo įstaigų saugumui, kitų asmenų teisių ir laisvių apsauga, siekis tinkamai įgyvendinti laisvės atėmimo bausmės tikslus. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT), įvertinęs tokios taikomos praktikos atitikį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 2 dalies [1] nuostatoms, prieštaravimų šiai konvencijai neįžvelgė.
Remiantis – EŽTT išvystyta praktika, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ir nusikaltimams, Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies prasme, yra pateisinami platesni kalinio teisių apribojimai, nei laisvo asmens atveju (
Golder prieš Jungtinę Karalystę ). BVK 42 straipsnyje taip pat nustatyta, kad teisinę pagalbą nuteistieji gali gauti tik iš advokato, kai pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, atitinkamais atvejais atstovauti kliento, o taip pat ir nuteistojo interesus gali ir advokato padėjėjas. Įstatymų projektų tikslas – sukurti teisines prielaidas bausmių vykdymo sistemoje didinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos veiksmingumą ir siekį efektyviau apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves tiek bausmės atlikimo vietose, tiek ir už jų ribų . Įstatymų projektų uždavinys
Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3 .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projekte aptarti teisiniai santykiai BVK 41 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai (išskyrus atvejus, kai jie susirašinėja su advokatu, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdomas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. BVK 42 straipsnyje nustatyta, kad teisinę pagalbą nuteistieji gali gauti tik iš advokato. BVK 68 straipsnio 5 dalyje ir 69 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, siekdamas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę nuteistajam uždrausti iki šešių mėnesių išvykti iš bausmės atlikimo vietos (trumpalaikės išvykos į namus, dėl darbo, mokymosi ar resocializacijos). BVK 76 straipsnyje numatyta, kad jei nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, pažeidžiančių laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytą vidaus tvarką, arba turima duomenų, kad jie planuoja tokių veiksmų imtis, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius turi teisę iki vieno mėnesio sustabdyti visų toje bausmės atlikimo vietoje laikomų nuteistųjų laiškų išsiuntimą ir gautų laiškų įteikimą nuteistiesiems, pasimatymų suteikimą, nuteistųjų skambinimą. Šie ribojimai negali būti taikomi nuteistųjų komunikavimo su advokatais atveju. 4 .
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama BVK 76 straipsnyje siūloma reglamentuoti prevencijos priemones, kurios galėtų būti taikomos nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijai, apsaugant kitų asmenų teises ir laisves ir užtikrinant laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose saugumą. Siūloma nustatyti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti laikinai (iki 3 mėnesių) stabdomas arba apribojamas laiškų išsiuntimas ir gavimas, pasimatymų suteikimas, nuteistojo skambinimas, trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos, bausmės atlikimo vietoje ribojami jo kontaktai su kitais nuteistaisiais, stabdomas arba ribojamas daiktų perdavimas nuteistiesiems. Taip pat siūloma nustatyti, kad minėtos prevencijos priemonės galėtų būti taikomos laikinai, ne ilgiau kaip 3 mėnesius (su galimybe šį terminą pratęsti), o jų taikymas turi būti nutrauktas nedelsiant, kai taikyti jas tampa nebereikalinga. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais yra labai svarbus resocializacijos proceso elementas, nuteistųjų bendravimą su minėtais asmenimis siūloma leisti riboti tik išimtinais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio nusikalstamoms veikoms. Kartu siūloma tokio ribojimo taikymo terminą nustatyti ne ilgesnį kaip
. BVK 76 straipsnio 7 dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad naujos prevencijos priemonės nebūtų taikomos nuteistųjų skambinimams, susitikimams ir susirašinėjimams su advokatu (advokato padėjėju), valstybės ir savivaldybių institucijų ir tarptautinių organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, arba šių organizacijų atstovais.
Nuteistieji, nesutinkantys su prevencinių priemonių taikymu, galės laisvės atėmimo vietų direktoriaus sprendimus dėl tokių priemonių taikymo apskųsti apygardos administraciniame teismui BVK 100 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į BVK 76 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, atitinkamai BVK 41 straipsnio 4 dalį, 68 straipsnio 5 dalį ir 69 straipsnio 5 dalį siūloma pripažinti netekusiomis galios ir patikslinti šių straipsnių kitų dalių numeraciją, patikslinti ir BVK 42 straipsnį, numatant, kad teisinę pagalbą galėtų nuteistiesiems teikti ir advokatų padėjėjai, kaip tai nustato Advokatūros įstatymas ir procesiniai įstatymai, o taip pat patikslinti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. XIV-1198 nuostatas, kuriose taip pat reglamentuotas atitinkamų priemonių taikymas suimtųjų atžvilgiu. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes leis užtikrinti veiksmingesnę nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją tiek bausmės atlikimo vietose, tiek ir už jos ribų. 7 .
7. Kaip įstatymų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatos nesusijusios su poveikiu verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektais prisidedama prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos [2]
siekdami efektyviau užtikrinti viešąjį saugumą ir visuomenės lūkesčius, didelį dėmesį ir prioritetą skirsime nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijai, glaudesniam teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui vykdant įvairias tarpusavio veiklas, orientuotas užkardyti teisės pažeidimus, šalinti jiems atsirasti palankias sąlygas, o ne išskirtinai tik reaguoti ir tirti įvykusius teisės pažeidimus ). 9 . Įstatymų projektų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiama naujų sąvokų. 11 . Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 12 .
12. Jeigu įstatymų projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, juos įgyvendinančių teisės aktų priimti nereikės. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai suderinti su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu, Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Teisėjų taryba, Nacionaline teismų administracija ir Advokatų taryba. Taip pat atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktas pastabas ir pasiūlymus, išskyrus siūlymą – susiaurinti subjektų, kuriems nebūtų taikomos BVK projekte siūlomos prevencijos priemonės, t. y. vietoje advokatų, įrašyti gynėjus. Gynėjai – tik baudžiamojo proceso dalyviai, todėl įgyvendinus pateiktą siūlymą, nuteistieji prarastų galimybę tinkamai realizuoti savo teisėtus interesus administraciniuose, civiliniuose ir kt. procesuose. 15 . Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „bausmės atlikimo vieta“ „nusikaltimų prevencija“, „susirašinėjimas su advokatu“. 16 .
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti, valstybė turi teisę riboti asmenų teisę į privatų gyvenimą. [2] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUĖMIMO VYKDYMO ĮSTATYMO NR. I-1175 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1198 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-11-29 Nr. XIVP-2301 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUĖMIMO VYKDYMO ĮSTATYMO NR. I-1175 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1198 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-12-22 Nr. XIVP-2301(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
2022-12-14
dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Kviestieji asmenys: Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, Teisingumo ministrės patarėjas Rokas Uscila, Bausmių vykdymo politikos grupės vadovas Marius Rakštelis, Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas Rimvydas Laukis, Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2301. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
T. V. Raskevičius, V. Bakas.
Bakas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Inga Ališauskienė
DĖL
2301
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, Teisingumo ministrės patarėjas Rokas Uscila, Bausmių vykdymo politikos grupės vadovas Marius Rakštelis, Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas Rimvydas Laukis, Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, Teismų tarybos atstovas Nerijus Meilutis, Generalinės prokuratūros atstovas Gintas Ivanauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-29 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra 2022-12-14 * DĖL
Lietuvos advokatūra susipažinusi su Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1198 projektu (toliau
BPK 173 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą. Suėmimas – viena iš procesinių priemonių, tad ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę priimti atitinkamus sprendimus dėl šios priemonės taikymo, sąlygų keitimo ir pan.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad SVĮ nuostatos neprieštarauja BPK nuostatoms. Įvertinus teismų praktiką, teismas dėl suimtųjų vadovaujasi BPK 173 straipsniu. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2022-12-14 * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2301. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai:
:
Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 pakeitimo įstatymo N r. XIV-1198
N r. XIVP-2301(2) ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė. 7.1.2. Siūlyti Seimui svarstyti šį projektą skubos tvarka, atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamos nuostatos turėtų įsigalioti iki 2023m. sausio 1 d. 8. Balsavimo rezultatai: už –8, prieš –0 , susilaikė –0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė