Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso
1. Pripažinti netekusia galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio 4 dalį. 4 . Nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai (išskyrus atvejus, kai jie susirašinėja su advokatu, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdomas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarime ar teismo (teisėjo) nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo arba išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami arba kurių laiškų išsiuntimas ir įteikimas sustabdomas, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti arba sustabdyti jų išsiuntimą ir įteikimą. Laiškų išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo terminas gali būti pratęstas, tačiau kiekvienu atveju ne ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui. Laiškų tikrinimas nutraukiamas arba jų išsiuntimas ir įteikimas atnaujinamas išnykus pagrindams, dėl kurių laiškai buvo tikrinami arba jų siuntimas ir įteikimas buvo sustabdytas. 2 . Buvusią 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso
straipsnis.
2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso
42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „42 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą
1. Nuteistieji turi teisę teisingumo ministro nustatyta tvarka nekliudomai susitikti, susirašinėti su savo advokatu (advokato padėjėju) ir jam skambinti. Šių susitikimų ir skambinimo kartų skaičius ir trukmė, taip pat laiškų kiekis neribojami. 2 . Nuteistiesiems bendraujant su savo advokatu (advokato padėjėju) turi būti užtikrinamas jų bendravimo konfidencialumas. Kiekvienas nuteistojo susitikimas su advokatu (advokato padėjėju) vyksta laisvės atėmimo vietų įstaigos nustatytu laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas. 3 . Šio straipsnio 2 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai nuteistajam bausmės atlikimo vietoje teikiamos notarinės ir mediacijos paslaugos.“3 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso
1. Pripažinti netekusia galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 5 dalį. 5 . Siekdamas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę nutarimu uždrausti nuteistajam pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką iš bausmės atlikimo vietos. Šio draudimo taikymo terminai, jo pratęsimo procedūra ir nuteistojo informavimo apie taikomą draudimą tvarka nustatyta šio kodekso 69 straipsnyje. 2 . Buvusias 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso
straipsnis.
4 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso
Pripažinti netekusiomis galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 5 ir 6 dalis. 5 . Siekdamas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančiam nuteistajam uždrausti iki šešių mėnesių, o nepilnamečiam nuteistajam – iki trijų mėnesių išvykti iš bausmės atlikimo vietos. Šis draudimas taikomas tol, kol išnyksta priežastys, dėl kurių nuteistajam laikinai uždrausta be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos. Jeigu pasibaigus šioje dalyje nurodyto draudimo taikymo terminui neišnyko priežastys, dėl kurių nuteistajam buvo uždrausta be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos, arba atsirado kitų priežasčių, dėl kurių šis draudimas turi būti taikomas, draudimo taikymo terminas pratęsiamas šioje dalyje nustatytam laikotarpiui. 6 . Nuteistajam, kuriam laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas uždraudė be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos arba pratęsė šio draudimo taikymo terminą, raštu nurodomos priežastys, dėl kurių draudimas taikomas (pratęsiamas draudimo taikymo terminas), draudimo taikymo trukmė ir rekomendacijos, kaip nuteistasis turėtų elgtis, kad draudimas be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos jam nebūtų taikomas. 5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso
76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „76 straipsnis. Prevencijos priemonės Saugumo saugumui užtikrinimas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose ypatingomis situacijomis užtikrinti, taip pat esant ypatingosioms situacijoms1 .
Siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba užtikrinti laisvės atėmimo bausmės paskirties įgyvendinimą, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti iki trijų mėnesių taikomos šios prevencijos priemonės:1 ) nuteistojo laiškų išsiuntimo ir gautų laiškų įteikimo jam sustabdymas arba adresatų, kuriems nuteistajam leidžiama siųsti ir iš kurių leidžiama gauti laiškus, apribojimas;2 ) pasimatymų suteikimo nuteistajam sustabdymas arba asmenų, su kuriais nuteistajam leidžiama pasimatyti, apribojimas;3 ) nuteistojo skambinimo arba abonentų, kuriems nuteistajam leidžiama paskambinti, apribojimas;4 ) draudimas nuteistajam išvykti iš bausmės atlikimo vietos;5 ) nuteistojo kontaktų su kitais nuteistaisiais ribojimas bausmės atlikimo vietoje;6 ) daiktų perdavimo nuteistajam sustabdymas arba apribojimas. 2 . L aisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarime turi būti nurodytos taikomos prevencijos priemonės, jų taikymo motyvai ir trukmė, kitos aplinkybės, dėl kurių būtina taikyti tokias prevencijos priemones. Apribojant nuteistojo pasimatymus, skambinimą ir (ar) laiškų išsiuntimą (įteikimą), taip pat turi būti nurodomi asmenys ar jų grupė, su kuriais nuteistajam leidžiama pasimatyti, kuriems leidžiama paskambinti ir (ar) siųsti bei iš jų gauti laiškus, o apribojant nuteistojo kontaktus su kitais nuteistaisiais bausmės atlikimo vietoje – kiti nuteistieji ar jų grupė, su kuriais bet kokios formos nuteistojo, kuriam taikomas toks ribojimas, kontaktai bausmės atlikimo vietoje yra negalimi. 3 . Šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prevencijos priemonių taikymo terminas gali būti pratęstas, tačiau kiekvienu atveju ne ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui. Pratęsimų skaičius neribojamas.
Prevencijos priemonių taikymas nedelsiant nutraukiamas išnykus pagrindams, dėl kurių šios priemonės buvo taikomos. 4 . Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos prevencijos priemonės, susijusios su nuteistųjų skambinimu artimiesiems giminaičiams, susitikimu ir susirašinėjimu su jais, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio nusikalstamoms veikoms, ir ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Šis terminas gali būti pratęstas vienam mėnesiui. Pratęsimų skaičius neribojamas. 15 . Jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, pažeidžiančių laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytą vidaus tvarką, arba turima duomenų, kad jie planuoja tokių veiksmų imtis, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius turi teisę laikinai ( iki vieno mėnesio ) sustabdyti taikyti šias prevencijos priemones : 1 ) nuteistųjų laiškų išsiuntimą išsiuntimo , taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą įteikimo nuteistiesiems sustabdymas (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika) ; 2 ) pasimatymų suteikimą suteikimo nuteistiesiems sustabdymas (išskyrus nuteistųjų susitikimus su advokatu) ; 3 ) nuteistųjų asmeninių daiktų įsigijimą įsigijimo sustabdymas ; 4 ) nuteistųjų skambinimą skambinimo sustabdymas (išskyrus atvejus, kai skambinama advokatui) ; 5 ) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą organizavimo ir vykdymo sustabdymas ; 6 ) laikiną nuteistųjų išvykimą išvykimo iš bausmės atlikimo vietų sustabdymas ; 7 ) kitų asmenų (išskyrus advokatą) patekimą draudimas kitiems asmenims patekti į bausmės atlikimo vietas. 26 .
2
6. Lietuvos Respublikoje arba atskirose jos dalyse paskelbus mobilizaciją, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius turi teisę, pranešęs suderinęs su teisingumo ministrui ministru , laikinai, ne ilgiau kaip iki mobilizacijos, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino , karo arba nepaprastosios padėties atšaukimo arba ar pabaigos dienos, visose bausmės atlikimo vietose arba dalyje jų sustabdyti arba apriboti taikyti šio straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 punktuose nustatytas prevencijos priemones, taip pat sustabdyti arba apriboti nuteistųjų kitų teisių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti laikinai ribojamos mobilizacijos, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino, karo arba nepaprastosios padėties metu, įgyvendinimą : . 1 ) laikiną nuteistųjų išvykimą iš bausmės atlikimo vietos;2 ) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika);3 ) kitų asmenų (išskyrus advokatą) patekimą į bausmės atlikimo vietas;4 ) nuteistųjų asmeninių daiktų įsigijimą;5 ) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių bausmės atlikimo vietose organizavimą;6 ) kitų teisių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti laikinai ribojamos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties metu, įgyvendinimą. 7 .
7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos nuteistajam skambinant advokatui (advokato padėjėjui), valstybės ir savivaldybių institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, arba šių organizacijų atstovams, susitinkant ir susirašinėjant su šiame punkte nurodytais subjektais. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2022
1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso41 straipsnio pakeitimas
41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė susirašinėti
gauti neribotą kiekį laiškų. 2. Nuteistiesiems draudžiama siųsti anoniminius ar kolektyvinius skundus valstybės ir savivaldybių institucijoms. Be to, draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų asmenų vardu. 3. Laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis. 4. Nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai (išskyrus atvejus, kai jie susirašinėja su advokatu, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdomas laiškų išsiuntimas ir įteikimas.
Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarime ar teismo (teisėjo) nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo arba išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami arba kurių laiškų išsiuntimas ir įteikimas sustabdomas, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti arba sustabdyti jų išsiuntimą ir įteikimą. Laiškų išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo terminas gali būti pratęstas, tačiau kiekvienu atveju ne ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui. Laiškų tikrinimas nutraukiamas arba jų išsiuntimas ir įteikimas atnaujinamas išnykus pagrindams, dėl kurių laiškai buvo tikrinami arba jų siuntimas ir įteikimas buvo sustabdytas. 5. 4. Bausmės atlikimo vietose nuteistųjų vardu gautų laiškų įteikimo ir nuteistųjų laiškų išsiuntimo tvarką nustato teisingumo ministras.“2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso42 straipsnio pakeitimas
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „42 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą
susitikti, susirašinėti su savo advokatu (advokato padėjėju) ir jam skambinti.
Šių susitikimų ir skambinimo kartų skaičius ir trukmė, taip pat laiškų kiekis neribojami. 2. Nuteistiesiems bendraujant su savo advokatu (advokato padėjėju) turi būti užtikrinamas jų bendravimo konfidencialumas. Kiekvienas nuteistojo susitikimas su advokatu (advokato padėjėju) vyksta laisvės atėmimo vietų įstaigos nustatytu laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas. 3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai nuteistajam bausmės atlikimo vietoje teikiamos notarinės ir mediacijos paslaugos.“
68 straipsnio pakeitimas
68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikės išvykos į namus 1.
Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant;
2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį;
3) neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių;
4) užsiima pasiūlyta darbine veikla
61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius (ši sąlyga netaikoma nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems). 2. Minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka į namus, yra:
1) šeši mėnesiai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiams nuteistiesiems;
2) vieni metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;
3) dveji metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. 3.
atitinkantiems nuteistiesiems, kurie yra atlikę minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, išvykti į namus leidžiama:
1) vieną kartą per du mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o kai šie nuteistieji atlieka pusę paskirtos bausmės, – du kartus per mėnesį;
2) vieną kartą per tris mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės, – vieną kartą per du mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso82 straipsnio 3 dalį arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieniems metams, kai lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos netaikomas, – du kartus per mėnesį;
3) vieną kartą per keturis mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės, – vieną kartą per tris mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso82 straipsnio 1 ir 2 dalis arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieniems metams, kai lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos netaikomas, – du kartus per mėnesį. 4. Dirbančių nuteistųjų prašymu jų kasmetinių atostogų metu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas vieną kartą per metus šiems nuteistiesiems priklausančios trumpalaikės išvykos į namus trukmę gali pratęsti iki dešimt parų. 5. Siekdamas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę nutarimu uždrausti nuteistajam pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką iš bausmės atlikimo vietos. Šio draudimo taikymo terminai, jo pratęsimo procedūra ir nuteistojo informavimo apie taikomą draudimą tvarka nustatyta šio kodekso69 straipsnyje. 6. 5.
išvyka į namus nesuteikiama šiems nuteistiesiems:
1) atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę;
2) pavojingiems recidyvistams;
3) ribotai pakaltinamiems;
4) sergantiems pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta oro lašeliniu būdu;
5) kurie trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu padarė teisės pažeidimų ir nėra praėję vieni metai nuo drausminės arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, skirtos už šiuos pažeidimus, įvykdymo dienos. 7. 6. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarimu į trumpalaikę išvyką į namus išvykusių nuteistųjų stebėjimas teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti atliekamas elektroninio stebėjimo priemonėmis. 8. 7. Trumpalaikės išvykos į namus nuteistiesiems suteikiamos tik laisvu nuo darbinės veiklos ar darbo metu. Konkrečią nuteistojo trumpalaikės išvykos į namus datą, atsižvelgdamas į jo prašymą, nustato ir dėl elektroninio stebėjimo priemonių taikymo nusprendžia laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Trumpalaikės išvykos į namus laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Iš bausmės atlikimo vietos išvykstantys nuteistieji kelionės išlaidas apmoka patys arba tai padaro kiti jų nurodyti asmenys. 9. 8. Apie nuteistojo išvyką į namus pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai.“4 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso69 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiomis galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 5 ir 6 dalis. 5.
arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančiam nuteistajam uždrausti iki šešių mėnesių, o nepilnamečiam nuteistajam – iki trijų mėnesių išvykti iš bausmės atlikimo vietos. Šis draudimas taikomas tol, kol išnyksta priežastys, dėl kurių nuteistajam laikinai uždrausta be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos. Jeigu pasibaigus šioje dalyje nurodyto draudimo taikymo terminui neišnyko priežastys, dėl kurių nuteistajam buvo uždrausta be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos, arba atsirado kitų priežasčių, dėl kurių šis draudimas turi būti taikomas, draudimo taikymo terminas pratęsiamas šioje dalyje nustatytam laikotarpiui. 6. Nuteistajam, kuriam laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas uždraudė be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos arba pratęsė šio draudimo taikymo terminą, raštu nurodomos priežastys, dėl kurių draudimas taikomas (pratęsiamas draudimo taikymo terminas), draudimo taikymo trukmė ir rekomendacijos, kaip nuteistasis turėtų elgtis, kad draudimas be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos jam nebūtų taikomas. 5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso76 straipsnio pakeitimas
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „76 straipsnis. Prevencijos priemonės, Saugumo taikomos saugumui užtikrinimas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose ypatingomis situacijomis užtikrinti, taip pat ypatingosiomis situacijomis 1.
Siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti iki trijų mėnesių taikomos šios prevencijos priemonės:
1) nuteistojo laiškų išsiuntimo ir gautų laiškų įteikimo nuteistajam sustabdymas arba adresatų, kuriems nuteistajam leidžiama siųsti ir iš kurių leidžiama gauti laiškus, apribojimas;
nuteistajam leidžiama pasimatyti, apribojimas;
apribojimas;
4) draudimas nuteistajam išvykti iš bausmės atlikimo vietos;
kontaktų su kitais nuteistaisiais ribojimas bausmės atlikimo vietoje ;
6) daiktų perdavimo nuteistajam sustabdymas arba apribojimas. 2. Siekiant užkirsti kelią kitiems teisės pažeidimams, kurie nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir kurie gali būti padaryti arba daromi nuteistiesiems naudojantis teisėmis, susijusiomis su skambinimu, susirašinėjimu, susitikimais, išvykimu iš bausmės atlikimo vietos, daiktų perdavimu, taip pat nuteistajam kontaktuojant su kitais nuteistaisiais, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės gali būti taikomos iki vieno mėnesio. 3. L aisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarime turi būti nurodytos taikomos prevencijos priemonės, jų taikymo motyvai ir trukmė, kitos aplinkybės, dėl kurių būtina taikyti šias prevencijos priemones.
Apribojant nuteistajam pasimatymų suteikimą, skambinimą ir (ar) laiškų išsiuntimą (įteikimą), taip pat turi būti nurodomi asmenys ar jų grupė, su kuriais nuteistajam leidžiama pasimatyti, kuriems leidžiama paskambinti ir (ar) siųsti bei iš jų gauti laiškus, o apribojant kontaktus su kitais nuteistaisiais bausmės atlikimo vietoje – kiti nuteistieji ar jų grupė, su kuriais bet kokios formos nuteistojo, kuriam taikomas šis ribojimas, kontaktai bausmės atlikimo vietoje yra negalimi. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos prevencijos priemonės, susijusios su nuteistųjų skambinimu artimiesiems, susitikimais ir susirašinėjimu su jais, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio nusikalstamoms veikoms, ir ne ilgiau kaip vieną mėnesį. 5. Sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prevencinių priemonių taikymo tam pačiam nuteistajam antrą kartą per kalendorinius metus priima vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas. 16 .
1
6Jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, pažeidžiančių laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytą vidaus tvarką, arba turima duomenų, kad jie planuoja tokių veiksmų imtis, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius turi teisę laikinai ( iki vieno mėnesio ) sustabdyti taikyti šias prevencijos priemones :
1) nuteistųjų laiškų išsiuntimą išsiuntimo , taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą įteikimo nuteistiesiems sustabdymą (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika) ;
2) pasimatymų suteikimą suteikimo nuteistiesiems sustabdymą (išskyrus nuteistųjų susitikimus su advokatu) ;
3) nuteistųjų asmeninių daiktų įsigijimą įsigijimo sustabdymą ;
4) nuteistųjų skambinimą skambinimo sustabdymą (išskyrus atvejus, kai skambinama advokatui) ;
5) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą organizavimo ir vykdymo sustabdymą ;
6) laikiną nuteistųjų išvykimą išvykimo iš bausmės atlikimo vietų sustabdymą ;
7) kitų asmenų (išskyrus advokatą) patekimą draudimą kitiems asmenims patekti į bausmės atlikimo vietas. 2.
valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną arba įvedus nepaprastąją padėtį, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius turi teisę, pranešęs teisingumo ministrui, laikinai, ne ilgiau kaip iki , valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino , arba nepaprastosios padėties atšaukimo arba pabaigos dienos, visose bausmės atlikimo vietose arba dalyje jų sustabdyti arba apriboti:
1) laikiną nuteistųjų išvykimą iš bausmės atlikimo vietos;
nuteistiesiems (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika);
3) kitų asmenų (išskyrus advokatą) patekimą į bausmės atlikimo vietas;
organizavimą;
6) kitų teisių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti laikinai ribojamos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties metu, įgyvendinimą. 7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai nuteistieji skambina advokatui (advokato padėjėjui), valstybės ir savivaldybių institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, arba šių organizacijų atstovams, susitinka ir susirašinėja su šioje dalyje nurodytais subjektais. 8. Prevencijos priemonių taikymo aprašą tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1196 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SUĖMIMO VYKDYMO ĮSTATYMO NR. XIV-1198 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji, naudodamiesi jiems suteiktomis teisėmis bendrauti su asmenimis (pasimatyti, skambinti, susirašinėti, išvykti už pataisos įstaigos ribų, gauti perduodamus daiktus), esančiais už bausmės atlikimo vietų ribų, neretai jas išnaudoja daryti nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Pastebėtina, kad per 2021 m. buvo pradėti 97 ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių, psichotropinių ir kitų draudžiamų medžiagų perdavimo nuteistiesiems laiškais (įdedant šias medžiagas į laišką, laišką išmirkius tokiose medžiagose ir pan.), 12 ikiteisminių tyrimų dėl tokių pačių nusikalstamų veikų buvo pradėta dėl minėtų medžiagų perdavimo nuteistiesiems jų pasimatymų su kitais asmenimis metu ar su siuntinyje esančiais daiktais, paimta bandant perduoti nuteistiesiems apie 1420 g narkotinių ir psichiką veikiančių medžiagų, 813 mobilieji telefonai, 762 SIM kortelės ir kt. Per 2022 m. dešimt mėnesių dėl laiškais perduotų minėtų medžiagų pradėtas 51 ikiteisminis tyrimas, 6 ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl tokių medžiagų perdavimo pasimatymų metu arba su siuntinyje esančiais daiktais (trijuose iš jų įtarimai pareikšti nuteistųjų artimiesiems), 1 ikiteisminis tyrimas dėl nuteistojo melagingo pranešimo apie gresiantį pavojų visuomenei ar valstybinės reikšmės objektams. Per šiuos metu paimta bandant perduoti nuteistiesiems apie 470 g narkotinių ir psichiką veikiančių medžiagų, 450 mobiliųjų telefonų, 349 SIM kortelės ir kt.
Taip pat fiksuojami atvejai, kai nuteistieji, naudodamiesi paminėtomis teisėmis, be kita ko, skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, grasina smurtu teisėjams ar kitiems asmenims, taip pat kursto daryti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus. Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijai, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcijoje (toliau – BVK) numatytos iš esmės tik kelios prevencijos priemonės, kurios gali būti taikomos nuteistiesiems – jų siunčiamų ir gaunamų laiškų tikrinimas, laiškų išsiuntimo ir įteikimo jiems sustabdymas, uždraudimas nuteistiesiems išvykti iš bausmės atlikimo vietos. Taigi, iš esmės bausmių vykdymo sistemos pareigūnų galimybės savalaikiai prevenciniu tikslu reaguoti į galimus teisės pažeidimus atitinkamais atvejais yra ribotos arba neįmanomos. Daugelis Europos valstybių (pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, Estija, Prancūzija ir kt.) laisvės atėmimo bausmių vykdymą reguliuojančiuose įstatymuose yra nustačiusios įkalintųjų bendravimo su kitais asmenimis draudimo ir (ar) ribojimo galimybes ir atvejus. Pagrindiniai tokio ribojimo tikslai: nusikalstamumo prevencija, kova su radikalizacija ir ekstremizmu, pavojus įkalinimo įstaigų saugumui, kitų asmenų teisių ir laisvių apsauga, siekis tinkamai įgyvendinti laisvės atėmimo bausmės tikslus. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT), įvertinęs tokios taikomos praktikos atitikį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 2 dalies [1] nuostatoms, prieštaravimų šiai konvencijai neįžvelgė.
Remiantis – EŽTT išvystyta praktika, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ir nusikaltimams, Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies prasme, yra pateisinami platesni kalinio teisių apribojimai, nei laisvo asmens atveju (
Golder prieš Jungtinę Karalystę ). BVK 42 straipsnyje taip pat nustatyta, kad teisinę pagalbą nuteistieji gali gauti tik iš advokato, kai pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, atitinkamais atvejais atstovauti kliento, o taip pat ir nuteistojo interesus gali ir advokato padėjėjas. Įstatymų projektų tikslas – sukurti teisines prielaidas bausmių vykdymo sistemoje didinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos veiksmingumą ir siekį efektyviau apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves tiek bausmės atlikimo vietose, tiek ir už jų ribų . Įstatymų projektų uždavinys
Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3 .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projekte aptarti teisiniai santykiai BVK 41 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai (išskyrus atvejus, kai jie susirašinėja su advokatu, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdomas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. BVK 42 straipsnyje nustatyta, kad teisinę pagalbą nuteistieji gali gauti tik iš advokato. BVK 68 straipsnio 5 dalyje ir 69 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, siekdamas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę nuteistajam uždrausti iki šešių mėnesių išvykti iš bausmės atlikimo vietos (trumpalaikės išvykos į namus, dėl darbo, mokymosi ar resocializacijos). BVK 76 straipsnyje numatyta, kad jei nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, pažeidžiančių laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytą vidaus tvarką, arba turima duomenų, kad jie planuoja tokių veiksmų imtis, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius turi teisę iki vieno mėnesio sustabdyti visų toje bausmės atlikimo vietoje laikomų nuteistųjų laiškų išsiuntimą ir gautų laiškų įteikimą nuteistiesiems, pasimatymų suteikimą, nuteistųjų skambinimą. Šie ribojimai negali būti taikomi nuteistųjų komunikavimo su advokatais atveju. 4 .
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama BVK 76 straipsnyje siūloma reglamentuoti prevencijos priemones, kurios galėtų būti taikomos nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijai, apsaugant kitų asmenų teises ir laisves ir užtikrinant laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose saugumą. Siūloma nustatyti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti laikinai (iki 3 mėnesių) stabdomas arba apribojamas laiškų išsiuntimas ir gavimas, pasimatymų suteikimas, nuteistojo skambinimas, trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos, bausmės atlikimo vietoje ribojami jo kontaktai su kitais nuteistaisiais, stabdomas arba ribojamas daiktų perdavimas nuteistiesiems. Taip pat siūloma nustatyti, kad minėtos prevencijos priemonės galėtų būti taikomos laikinai, ne ilgiau kaip 3 mėnesius (su galimybe šį terminą pratęsti), o jų taikymas turi būti nutrauktas nedelsiant, kai taikyti jas tampa nebereikalinga. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais yra labai svarbus resocializacijos proceso elementas, nuteistųjų bendravimą su minėtais asmenimis siūloma leisti riboti tik išimtinais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio nusikalstamoms veikoms. Kartu siūloma tokio ribojimo taikymo terminą nustatyti ne ilgesnį kaip
. BVK 76 straipsnio 7 dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad naujos prevencijos priemonės nebūtų taikomos nuteistųjų skambinimams, susitikimams ir susirašinėjimams su advokatu (advokato padėjėju), valstybės ir savivaldybių institucijų ir tarptautinių organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, arba šių organizacijų atstovais.
Nuteistieji, nesutinkantys su prevencinių priemonių taikymu, galės laisvės atėmimo vietų direktoriaus sprendimus dėl tokių priemonių taikymo apskųsti apygardos administraciniame teismui BVK 100 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į BVK 76 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, atitinkamai BVK 41 straipsnio 4 dalį, 68 straipsnio 5 dalį ir 69 straipsnio 5 dalį siūloma pripažinti netekusiomis galios ir patikslinti šių straipsnių kitų dalių numeraciją, patikslinti ir BVK 42 straipsnį, numatant, kad teisinę pagalbą galėtų nuteistiesiems teikti ir advokatų padėjėjai, kaip tai nustato Advokatūros įstatymas ir procesiniai įstatymai, o taip pat patikslinti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. XIV-1198 nuostatas, kuriose taip pat reglamentuotas atitinkamų priemonių taikymas suimtųjų atžvilgiu. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes leis užtikrinti veiksmingesnę nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją tiek bausmės atlikimo vietose, tiek ir už jos ribų. 7 .
7. Kaip įstatymų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatos nesusijusios su poveikiu verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektais prisidedama prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos [2]
siekdami efektyviau užtikrinti viešąjį saugumą ir visuomenės lūkesčius, didelį dėmesį ir prioritetą skirsime nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijai, glaudesniam teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui vykdant įvairias tarpusavio veiklas, orientuotas užkardyti teisės pažeidimus, šalinti jiems atsirasti palankias sąlygas, o ne išskirtinai tik reaguoti ir tirti įvykusius teisės pažeidimus ). 9 . Įstatymų projektų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiama naujų sąvokų. 11 . Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 12 .
12. Jeigu įstatymų projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, juos įgyvendinančių teisės aktų priimti nereikės. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai suderinti su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu, Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Teisėjų taryba, Nacionaline teismų administracija ir Advokatų taryba. Taip pat atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktas pastabas ir pasiūlymus, išskyrus siūlymą – susiaurinti subjektų, kuriems nebūtų taikomos BVK projekte siūlomos prevencijos priemonės, t. y. vietoje advokatų, įrašyti gynėjus. Gynėjai – tik baudžiamojo proceso dalyviai, todėl įgyvendinus pateiktą siūlymą, nuteistieji prarastų galimybę tinkamai realizuoti savo teisėtus interesus administraciniuose, civiliniuose ir kt. procesuose. 15 . Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „bausmės atlikimo vieta“ „nusikaltimų prevencija“, „susirašinėjimas su advokatu“. 16 .
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti, valstybė turi teisę riboti asmenų teisę į privatų gyvenimą. [2] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1196 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-11-29 Nr. XIVP-2300 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1196 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-12-22 Nr. XIVP-2300(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1196 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2300 2022-12-14 Nr. 112-P-44 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, Teisingumo ministrės patarėjas Rokas Uscila, Bausmių vykdymo politikos grupės vadovas Marius Rakštelis, Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas Rimvydas Laukis, Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.
4 BVK projekto 76 straipsnio 4 dalį papildyti, nuostatomis, kad prevencinės priemonės ne ilgiau kaip vienam mėnesiui galėtų būti taikomos nuteistojo skambinimams, susitikimui ir susirašinėjimui su sutuoktiniu ar asmeniu, su kuriuo nuteistasis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Pritarti Atsižvelgiant į BVK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trumpinį „artimieji“, kuris apima tiek sutuoktinį, tiek sugyventinį, artimuosius giminaičius, BVK 76 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos prevencijos
priemonės, susijusios su nuteistųjų skambinimu artimiesiems giminaičiams, susitikimu ir susirašinėjimu su jais, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio nusikalstamoms veikoms, ir ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Šis terminas gali būti pratęstas vienam mėnesiui. Pratęsimų skaičius neribojamas.“
įstaiga 2022-12-1376 BVK 76 straipsnyje numatyti, kad prevencijos priemonės parenkamos, jų taikymo trukmė nustatoma ir laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimas taikyti prevencijos priemones vykdomas teisingumo ministro arba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka. Pritarti Papildyti BVK 76 straipsnį 8 dalimi:
„8. Prevencijos priemonių vykdymo aprašą tvirtina
laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.“
įstaiga 2022-12-13 Siekiant išvengti nuteistųjų teisių ribojimo nepagrįstai ilgą laiką rizikos, siūlytina apsvarstyti galimybę užtikrinti, jog nuteistųjų teisės į privatų ir šeimos gyvenimą ribojimo termino pratęsimo pagrįstumą, būtinumą ir proporcingumą peržiūrėtų nepriklausoma, objektyvi ir nešališka institucija – teismas. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus veiksmų apskundimo tvarka yra nustatyta BVK 100 straipsnyje, kuri būtų taikoma ir paskyrus nuteistiesiems/suimtiesiemprevencines priemones.
Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Taip pat pabrėžtina, kad analogiškas apskundimo mechanizmas būtų taikomas inter alia ir prevencinių priemonių pratęsimo atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad prevencijos priemonių paskyrimo ir jų pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas gali būti atliekamas teisme, netikslinga įvesti atskiro prevencijos priemonių pratęsimo patikros algoritmo. Balsavimo rezultatai:
Už – 3, prieš – 3, susilaikė – 1. Pirmininko balsas lėmė, kad Seimo kontrolierės pasiūlymui komitetas nepritarė. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo NR. XIV-1196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2300, atsižvelgus į Seimo kontrolieriaus pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
T. V. Raskevičius, V. Bakas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Inga Ališauskienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1196 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2300 2022-12-14 Nr. 112-P-44 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, Teisingumo ministrės patarėjas Rokas Uscila, Bausmių vykdymo politikos grupės vadovas Marius Rakštelis, Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas Rimvydas Laukis, Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.
4 BVK projekto 76 straipsnio 4 dalį papildyti, nuostatomis, kad prevencinės priemonės ne ilgiau kaip vienam mėnesiui galėtų būti taikomos nuteistojo skambinimams, susitikimui ir susirašinėjimui su sutuoktiniu ar asmeniu, su kuriuo nuteistasis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Pritarti Atsižvelgiant į BVK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trumpinį „artimieji“, kuris apima tiek sutuoktinį, tiek sugyventinį, artimuosius giminaičius, BVK 76 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos prevencijos
priemonės, susijusios su nuteistųjų skambinimu artimiesiems giminaičiams, susitikimu ir susirašinėjimu su jais, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio nusikalstamoms veikoms, ir ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Šis terminas gali būti pratęstas vienam mėnesiui. Pratęsimų skaičius neribojamas.“
įstaiga 2022-12-1376 BVK 76 straipsnyje numatyti, kad prevencijos priemonės parenkamos, jų taikymo trukmė nustatoma ir laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimas taikyti prevencijos priemones vykdomas teisingumo ministro arba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka. Pritarti Papildyti BVK 76 straipsnį 8 dalimi:
„8. Prevencijos priemonių vykdymo aprašą tvirtina
laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.“
įstaiga 2022-12-13 Siekiant išvengti nuteistųjų teisių ribojimo nepagrįstai ilgą laiką rizikos, siūlytina apsvarstyti galimybę užtikrinti, jog nuteistųjų teisės į privatų ir šeimos gyvenimą ribojimo termino pratęsimo pagrįstumą, būtinumą ir proporcingumą peržiūrėtų nepriklausoma, objektyvi ir nešališka institucija – teismas. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus veiksmų apskundimo tvarka yra nustatyta BVK 100 straipsnyje, kuri būtų taikoma ir paskyrus nuteistiesiems/suimtiesiemprevencines priemones.
Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Taip pat pabrėžtina, kad analogiškas apskundimo mechanizmas būtų taikomas inter alia ir prevencinių priemonių pratęsimo atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad prevencijos priemonių paskyrimo ir jų pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas gali būti atliekamas teisme, netikslinga įvesti atskiro prevencijos priemonių pratęsimo patikros algoritmo. Balsavimo rezultatai:
Už – 3, prieš – 1, susilaikė – 3. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo NR. XIV-1196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2300, atsižvelgus į Seimo kontrolieriaus pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
T. V. Raskevičius, V. Bakas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Inga Ališauskienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1196 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, Teisingumo ministrės patarėjas Rokas Uscila, Bausmių vykdymo politikos grupės vadovas Marius Rakštelis, Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas Rimvydas Laukis, Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, Teismų tarybos atstovas Nerijus Meilutis, Generalinės prokuratūros atstovas Gintas Ivanauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-29 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos advokatūra 2022-12-14 *
Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas), teikia pastabas. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte numatyta, kad ribojimai gali būti taikomi „laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu“, o priemonių taikymo terminai gali būti pratęsiami neribotą kiekį kartų. Akcentuotinas Konstitucijos 22 straipsnis, kuris numato, kad „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu“, tuo tarpu Projektu siūloma sprendimą dėl nuteistojo siunčiamų ir gaunamų laiškų tikrinimo leisti priimti laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriui. Lietuvos advokatūros nuomone, toks reguliavimas gali lemti nepagrįstus ir neproporcingai ilgai užsitęsiančius ribojimus nuteistojo atžvilgiu bei sudaro realias prielaidas piktnaudžiauti suteikta diskrecijos teise, spręsti kokie ir kaip ilgai papildomi nuteistojo teisių ir laisvių ribojimai būtų taikomi. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją nuteistųjų teisės ribojimas turi būti toks, kad tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo būtų protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises bei laisves ribotų ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, siūlytina įvertinti Projekte nurodytų ribojamųjų priemonių reikalingumą bei numatyti, kad sprendimą dėl Projekte įtvirtintų ribojamųjų priemonių taikymo ir (ar) pratęsimo galėtų priimti tik teismas, siekiant užtikrinti nuteistojo teisių ribojimo pagrįstumą.
Pritarti iš dalies Projekte numatomos tik prevencinės priemonės, susijusios su asmenų teisių įgyvendinimo laikinu apribojimu – bendravimo tam tikromis formomis sustabdymu arba apribojimu bendrauti su tam tikrais asmenimis. Taigi, bendravimas pvz., laiškais, telefonu ar pan. nebus cenzūruojamas. Taip pat projektas patobulintas, atsisakant nuostatų dėl prevencinių priemonių taikymo terminų pratęsimo neribotą kiekį kartų bei numatyta, kad sprendimą dėl įtvirtintų ribojamųjų priemonių taikymo tam pačiam nuteistajam antrą kartą per kalendorinius metus, galėtų priimti tik teismas, siekiant užtikrinti nuteistojo teisių ribojimo pagrįstumą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kontrolierių įstaiga 2022-12-135
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 192 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. X IV -1196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (TA IS Nr. 22-14697(3)) (toliau - Projektas) bei teikia Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu. 1.
užtikrinti prevencijos priemonių taikymo proporcingumą Projektu siūloma Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BV K ) 76 straipsnio 1 dalyje numatyti, kad, siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba užtikrinti laisvės atėmimo bausmės paskirties įgyvendinimą, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti laikinai (iki trijų mėnesių) taikomos šioje dalyje įvardytos prevencijos priemonės, kurių esmę, be kita ko, sudaro nuteistųjų bendravimo galimybių ir ryšių su išoriniu pasauliu ribojimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintas teisės į pagarbą privačiam gyvenimui ir susirašinėjimo neliečiamumo garantijas nuteistųjų tarpusavio susirašinėjimo draudimo kontekste, yra konstatavęs, kad nuteistųjų teisę į susirašinėjimo neliečiamumą galima riboti tik įstatymu. Ribojimas turi būti toks, kad tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo būtų protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ir laisves ribotų ne daugiau, negu yra būtina. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas nuteistųjų susirašinėjimo ribojimus (sąlygas), turi laikytis inter alia proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai, kad nustatyti ir taikomi ribojimai neturi pažeisti atitinkamos žmogaus teisės esmės. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK ) 8 straipsnį, įtvirtinantį teisę į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, laikosi pozicijos, kad tam tikra nuteistųjų susirašinėjimo kontrolės priemonė savaime nėra nesuderinama su EŽTK. Tačiau, vertinant leistiną tokios kontrolės mastą, negalima pamiršti ir to, kad galimybė rašyti ir gauti laiškus kartais yra vienintelė nuteistųjų sąsaja su išoriniu pasauliu. Europos kalėjimų taisyklių (toliau - Taisyklės) 24.1 papunktyje rekomenduojama, kad nuteistiesiems turėtų būti leidžiama kuo dažniau raštu, telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis bendrauti su savo šeimomis, kitais asmenimis ir įvairių organizacijų atstovais bei su šiais asmenimis susitikti. Pagal Taisyklių 24.2 papunktį nuteistųjų bendravimas su asmenimis iš išorės gali būti ribojamas, jei tai būtina tiriant nusikaltimus, palaikant tvarką, užtikrinant saugumą, užkertant kelią nusikaltimams ir apsaugant nusikaltimų aukas, tačiau taikant tokius ribojimus, įskaitant teismo nustatytus specialius ribojimus, nuteistiesiems turėtų būti užtikrinamas priimtinai minimalus bendravimo lygis.
Šie principai atsispindi ir Ministrų komiteto 2016 m. kovo 2 d. priimtose kalėjimų ir probacijos tarnyboms skirtose gairėse, pagal kurių 3 punktą, bet kokia nuteistųjų bendravimo su kitais asmenimis priežiūra ir apribojimai turėtų būti proporcingi įvertintai rizikai bei atitikti tarptautinius žmogaus teisių standartus, nacionalinę teisę ir Taisyklių 24 punktą. Be to, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikaltimų tyrimo biuro (UNODC) Dinaminio saugumo vadove pažymėta, kad nuteistųjų bendravimas su išoriniu pasauliu turi būti vertinamas kaip teisė, o ne kaip privilegija, tokio kontakto apribojimas ar suteikimas neturėtų būti naudojamas nei kaip atlygis, nei kaip bausmė. Pažymėtina, kad Projekte daroma skirtis tarp prevencijos priemonių, susijusių su nuteistųjų skambinimo artimiesiems giminaičiams, susitikimų ir susirašinėjimo su jais ribojimu, ir prevencijos priemonių, kuriomis ribojamas bendravimas su kitais asmenimis. Projektu siūloma BV K 76 straipsnio 4 dalyje numatyti, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytos prevencijos priemonės, susijusios su nuteistųjų skambinimu artimiesiems giminaičiams, susitikimu ir susirašinėjimu su jais, galėtų būti taikomos tik tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio nusikalstamoms veikoms.
Taigi, skirtingai nei tuomet, kai prevencijos priemonės gali būti taikomos ne tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, bet ir kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba užtikrinti laisvės atėmimo bausmės paskirties įgyvendinimą, atvejais, kai kyla poreikis riboti nuteistojo bendravimą su jo artimaisiais giminaičiais, Projektu siūloma numatyti vieną bendravimo su artimaisiais giminaičiais ribojimo pagrindą, be to, siūloma aiškiai įtvirtinti reikalavimą, kad tokių priemonių taikymas galimas tik nesant galimybės apsiriboti kitomis priemonėmis. Tokios Projektu siūlomos įtvirtinti resocializacijai svarbių ryšių su artimaisiais giminaičiais garantijos vertintinos teigiamai, tačiau kartu pastebėtina, kad Projektu siūloma numatyti plati galimybė riboti ryšius su kitais nei artimieji giminaičiai asmenimis, kurie taip pat gali būti itin svarbi nuteistojo šeimos gyvenimo dalis. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Taigi, sustiprinta apsauga nebūtų taikoma asmens sutuoktiniui ar asmeniui, su kuriuo nuteistasis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau-CPT) pabrėžė, kad nuteistiesiems yra labai svarbu palaikyti ryšius su išoriniu pasauliu ir pirmiausia turi būti skatinamas bei palaikomas santykių su šeima ir artimaisiais išsaugojimas, o bet kokie nuteistųjų bendravimo su šiais asmenimis apribojimai turėtų būti taikomi tik esant pakankamam pagrindui manyti, kad tai kelia grėsmę saugumui. Todėl Seimo kontrolierė siūlo Projektu BVK 76 straipsnio 4 dalyje įvardijamas prevencijos priemonių taikymo sąlygas nustatyti ne tik, kai šios priemonės yra susijusios su nuteistojo susižinojimu ir bendravimu su artimaisiais giminaičiais, bet ir kai jos susijusios su nuteistojo skambinimu jo sutuoktiniui ar asmeniui, su kuriuo nuteistasis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, susitikimams ir susirašinėjimui su jais. Priešingu atveju, ir ypač atsižvelgiant į plačius prevencijos priemonių taikymo pagrindus (siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba užtikrinti laisvės atėmimo bausmės paskirties įgyvendinimą), būtų sukurtos teisinės prielaidos neproporcingai apriboti asmens bendravimą su šiais asmenimis. Taip pat, atsižvelgiant į minėtus plačius prevencijos priemonių taikymo pagrindus ir galimą intensyvų kai kurių priemonių poveikį asmens šeimos ir privačiam gyvenimui, kyla klausimas, kur bus (jei bus) detaliau sureguliuota šių priemonių taikymo tvarka, įskaitant tokius klausimus kaip prevencijos priemonių taikymo inicijavimas, kaip bus nustatoma, ar neišnyko pagrindai, dėl kurių šios priemonės buvo taikomos, ar bus peržiūrimas jų taikymo pagrįstumas nepasibaigus maksimaliems Projektu siūlomiems priemonės taikymo terminams (atitinkam ai vienam mėnesiui ar trims mėnesiams) ir kt.
Siekdama teisinio aiškumo ir kad būtų užkirstas kelias neproporcingiems nuteistųjų teisės į šeimos ir privatų gyvenimą ribojimams, Seimo kontrolierė siūlo BV K 76 straipsnyje numatyti, kad prevencijos priemonės parenkamos, jų taikymo trukmė nustatoma ir laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimas taikyti prevencijos priemones vykdomas teisingumo ministro arba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka. Pritarti Atsižvelgiant į BVK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trumpinį „artimieji“, kuris apima tiek sutuoktinį, tiek sugyventinį, artimuosius giminaičius, bei užtikrinant prevencijos priemonių taikymo proporcingumą, BVK 76 straipsnio 4 dalį siūloma išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos prevencijos priemonės, susijusios su nuteistųjų skambinimu artimiesiems giminaičiams , susitikimais ir susirašinėjimu su jais, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio nusikalstamoms veikoms, ir ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Šis terminas gali būti pratęstas vienam mėnesiui. Pratęsimų skaičius neribojamas .“ Taip pat siūloma papildyti BVK 76 straipsnį 8 dalimi: „8. Prevencijos priemonių taikymo aprašą tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.“
2022-12-135 2.
Dėl prevencijos priemonių taikymo termino pratęsimo tvarkos Projektu siūloma BVK 76 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prevencijos priemonių taikymo terminas gali būti pratęstas, tačiau kiekvienu atveju ne ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui. Projektu taip pat siūloma BVK 76 straipsnio 4 dalyje numatyti, kad minėtos prevencijos priemonės, susijusios su nuteistųjų skambinimu artimiesiems giminaičiams, susitikimu ir susirašinėjimu su jais, gali būti taikomos ne ilgiau kaip vieną mėnesį ir šis terminas gali būti pratęstas vienam mėnesiui. Vis dėlto, Projektu taip pat siūloma numatyti, kad tiek vienu, tiek kitu atveju prevencijos priemonių taikymo termino pratęsimų skaičius būtų neribojamas. Tai reiškia, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimais nuteistųjų bendravimo su kitais asmenimis, įskaitant jų šeimos narius ir artimuosius giminaičius, ribojimai galėtų būti taikomi iš esmės neterminuotai. Pažymėtina tai, kad, atsižvelgiant į tarptautinius standartus žmogaus teisių apsaugos srityje, Projektu siūlomi numatyti nuteistųjų teisių apribojimai turėtų būti taikomi kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį, reikalingą tikslui pasiekti. Kaip yra pažymėjęs EŽTT, valdžios institucijos turi įrodyti, jog nuteistojo korespondencijos su išoriniu pasauliu kontrolė yra būtina demokratinėje visuomenėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai akcentuoja, kad valstybė, taikydama asmenims įstatyme įtvirtintus laisvės suvaržymus, prisiima dėl šių asmenų atsakomybę, inter alia pozityvias pareigas užtikrinti, kad asmuo laisvės atėmimo vietose nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie paprastai būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui.
Atsižvelgus į tai, kad asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar taikomas jos suvaržymas, tampa priklausomas nuo valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmų, ypatingą reikšmę įgyja šio asmens teisinės apsaugos užtikrinimas, todėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo patikra pavesta administracinių teismų kompetencijai. CPT ataskaitose ne kartą yra pažymėta, jog dėl visiškos priklausomybės nuo laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos nuteistieji neretai patiria baimę skųsti jos sprendimus bei įgyvendinti savo konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimai, susiję su nuteistųjų privataus ir šeimos gyvenimo apribojimų trukme, turi būti priimami ypač atsakingai, nes ilgalaikis nuteistųjų teisių ir laisvių ribojimas, nesaugi aplinka laisvės atėmimo vietų įstaigose ar sunkumai, su kuriais nuteistieji susiduria jiems dalyvaujant resocializacijos procese, sunkina nuteistųjų padėtį ir gali lemti jų pažeidžiamumą bei nenorą kreiptis pagalbos ar skųstis dėl jiems taikom ribojimų ir jų trukmės.
Seimo kontrolierė pastebi, kad pritarus BVK siūlomai numatyti galimybei laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimais prevencijos priemonių taikymą pratęsinėti neribotai, tais atvejais, kai nuteistieji dėl baimės, įtarumo, nesaugumo jausmo ar kitų priežasčių vengtų skųsti šiuos nutarimus BVK nustatyta tvarka, gali kilti situacijos, kai BVK 76 straipsnio 1 dalyje siūlomos numatyti prevencijos priemonės nuteistiesiems būtų taikomos nepagrįstai ilgą laiką, nes šie nutarimai nebūtų peržiūrimi nešališkos institucijos. Dėl išdėstytų priežasčių ir siekiant išvengti nuteistųjų teisių ribojimo nepagrįstai ilgą laiką rizikos, siūlytina apsvarstyti galimybę užtikrinti, jog nuteistųjų teisės į privataus ir šeimos gyvenimą ribojimo termino pratęsimo pagrįstumą, būtinumą ir proporcingumą peržiūrėtų nepriklausoma, objektyvi ir nešališka institucija - teismas, ir BVK numatyti, kad manant, jog pagrindai, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nuteistajam taikyti prevencijos priemones, neišnyko ir šių priemonių taikymo terminą yra būtina pratęsti, sprendimas dėl šio termino pratęsimo būtų priimamas motyvuota teismo (teisėjo) nutartimi. Pritarti Projektas patobulintas, atsisakant nuostatų dėl prevencinių priemonių taikymo terminų pratęsimo neribotą kiekį kartų. Taip pat nustatyta prevencinių priemonių taikymo terminų diferenciacija, atsižvelgiant ar tai nusikalstama veika, ar kiti teisės pažeidimai.
Projektas patobulintas, numatant kad sprendimą dėl įtvirtintų ribojamųjų priemonių taikymo antrą kartą per kalendorinius metus tam pačiam nuteistajam galėtų priimti tik teismas, siekiant užtikrinti nuteistojo teisių ribojimo pagrįstumą. Kartu projekto nuostatos suderintos, kad bet kokie nuteistųjų bendravimo su artimaisiais asmenimis apribojimai turėtų būti taikomi tik esant pakankamam pagrindui . Siūloma 5 straipsnį išdėstyti taip: „Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto
76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „76 straipsnis. Prevencijos priemonės, Saugumo taikomos saugumui užtikrinimas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose ypatingomis situacijomis užtikrinti, taip pat ypatingosiomis situacijomis
kelią nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti iki trijų mėnesių taikomos šios prevencijos priemonės:
1) nuteistojo laiškų išsiuntimo ir gautų laiškų įteikimo nuteistajam sustabdymas arba adresatų, kuriems nuteistajam leidžiama siųsti ir iš kurių leidžiama gauti laiškus, apribojimas;
2) pasimatymų suteikimo nuteistajam sustabdymas arba asmenų, su kuriais nuteistajam leidžiama pasimatyti, apribojimas;
3) nuteistojo skambinimo arba abonentų, kuriems nuteistajam leidžiama paskambinti, apribojimas;
4) draudimas nuteistajam išvykti iš bausmės atlikimo vietos;
5) nuteistojo kontaktų su kitais nuteistaisiais ribojimas bausmės atlikimo vietoje ;
6) daiktų perdavimo nuteistajam sustabdymas arba apribojimas. 2.
kelią kitiems teisės pažeidimams, kurie nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje, ir kurie gali būti padaryti arba daromi nuteistiesiems naudojantis teisėmis, susijusiomis su skambinimu, susirašinėjimu, susitikimu, išvykimu iš bausmės atlikimo vietos, daiktų perdavimu, taip pat nuteistajam kontaktuojant su kitais nuteistaisiais, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės gali būti taikomos iki vieno mėnesio. 3. L aisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarime turi būti nurodytos taikomos prevencijos priemonės, jų taikymo motyvai ir trukmė, kitos aplinkybės, dėl kurių būtina taikyti šias prevencijos priemones. Apribojant nuteistajam pasimatymų suteikimą, skambinimą ir (ar) laiškų išsiuntimą (įteikimą), taip pat turi būti nurodomi asmenys ar jų grupė, su kuriais nuteistajam leidžiama pasimatyti, kuriems leidžiama paskambinti ir (ar) siųsti bei iš jų gauti laiškus, o apribojant kontaktus su kitais nuteistaisiais bausmės atlikimo vietoje – kiti nuteistieji ar jų grupė, su kuriais bet kokios formos nuteistojo, kuriam taikomas šis ribojimas, kontaktai bausmės atlikimo vietoje yra negalimi. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos prevencijos priemonės, susijusios su nuteistųjų skambinimu artimiesiems, susitikimais ir susirašinėjimu su jais, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio nusikalstamoms veikoms, ir ne ilgiau kaip vieną mėnesį. 5. Sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prevencinių priemonių taikymo tam pačiam nuteistajam antrą kartą per kalendorinius metus priima vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas. 16 .
1
6Jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, pažeidžiančių laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytą vidaus tvarką, arba turima duomenų, kad jie planuoja tokių veiksmų imtis, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius turi teisę laikinai ( iki vieno mėnesio ) sustabdyti taikyti šias prevencijos priemones :
1) nuteistųjų laiškų išsiuntimą išsiuntimo , taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą įteikimo nuteistiesiems sustabdymą (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika) ;
2) pasimatymų suteikimą suteikimo nuteistiesiems sustabdymą (išskyrus nuteistųjų susitikimus su advokatu) ;
3) nuteistųjų asmeninių daiktų įsigijimą įsigijimo sustabdymą ;
4) nuteistųjų skambinimą skambinimo sustabdymą (išskyrus atvejus, kai skambinama advokatui) ;
5) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą organizavimo ir vykdymo sustabdymą ;
6) laikiną nuteistųjų išvykimą išvykimo iš bausmės atlikimo vietų sustabdymą ;
7) kitų asmenų (išskyrus advokatą) patekimą draudimą kitiems asmenims patekti į bausmės atlikimo vietas. 2.
arba atskirose jos dalyse paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną arba įvedus nepaprastąją padėtį, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius turi teisę, pranešęs teisingumo ministrui, laikinai, ne ilgiau kaip iki , valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino , arba nepaprastosios padėties atšaukimo arba pabaigos dienos, visose bausmės atlikimo vietose arba dalyje jų sustabdyti arba apriboti:
1) laikiną nuteistųjų išvykimą iš bausmės atlikimo vietos;
2) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika);
3) kitų asmenų (išskyrus advokatą) patekimą į bausmės atlikimo vietas;
4) nuteistųjų asmeninių daiktų įsigijimą;
5) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių bausmės atlikimo vietose organizavimą;
6) kitų teisių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti laikinai ribojamos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties metu, įgyvendinimą. 7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai nuteistieji skambina advokatui (advokato padėjėjui), valstybės ir savivaldybių institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, arba šių organizacijų atstovams, susitinka ir susirašinėja su šioje dalyje nurodytais subjektais. 8. Prevencijos priemonių taikymo aprašą tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. “ 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2022-12-14 * Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo NR. XIV-1196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2300, atsižvelgus į Seimo kontrolieriaus pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti Komitetas patobulino projektą, įvertinęs Seimo kontrolierių ir Lietuvos advokatūros teiktas pastabas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas : 7.1.1 Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr . XIV-11961 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2300(2) ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė. 7.1.2. Siūlyti Seimui svarstyti šį projektą skubos tvarka, atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamos nuostatos turėtų įsigalioti iki 2023m. sausio 1 d. 7.2.Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-12-191 Argumentai: Pagal rekomendacijų Teisės aktų projektams rengti 160 punktą „pripažinus netekusia galios teisės akto struktūrinę dalį, turinčią eilės numerį, po jos einančių struktūrinių dalių pernumeruoti nereikia“,t.y. negalima į pripažintų netekusiomis galios dalių vietas dėti kitas dalis (pernumeruoti), o juo labiau kad naujos redakcijos BVK dar neįsigaliojęs, tai ir nelogiška pripažinti netekusia galios, kas dar negalioja. Todėl siūlytina perdėstyti visą BVK 41 straipsnį, išdėstytą įstatymo 1 straipsnyje, o pakeitimų esmę formuluoti „Pakeisti ...41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. Pasiūlymas: 1 straipsnį išdėstyti taip:
„Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso
41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis.
turi teisę siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų. 2. Nuteistiesiems draudžiama siųsti anoniminius ar kolektyvinius skundus valstybės ir savivaldybių institucijoms. Be to, draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų asmenų vardu. 3. Laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis. 4. Bausmės atlikimo vietose nuteistųjų vardu gautų laiškų įteikimo ir nuteistųjų laiškų išsiuntimo tvarką nustato teisingumo ministras.“
2022-12-193 Analogiškai taisytinas ir 3 straipsnis. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikės išvykos į namus 1.
Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant;
2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį;
administracinio poveikio priemonių;
vietoje) šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius (ši sąlyga netaikoma nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems). 2. Minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka į namus, yra:
1) šeši mėnesiai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiams nuteistiesiems;
2) vieni metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;
3) dveji metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. 3.
straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantiems nuteistiesiems, kurie yra atlikę minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, išvykti į namus leidžiama:
1) vieną kartą per du mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o kai šie nuteistieji atlieka pusę paskirtos bausmės, – du kartus per mėnesį;
2) vieną kartą per tris mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės, – vieną kartą per du mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio
lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos netaikomas, – du kartus per mėnesį;
3) vieną kartą per keturis mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės, – vieną kartą per tris mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1 ir 2 dalis arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieniems metams, kai lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos netaikomas, – du kartus per mėnesį. 4. Dirbančių nuteistųjų prašymu jų kasmetinių atostogų metu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas vieną kartą per metus šiems nuteistiesiems priklausančios trumpalaikės išvykos į namus trukmę gali pratęsti iki dešimt parų. 5.
5Trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama šiems nuteistiesiems:
kurios plinta oro lašeliniu būdu;
5) kurie trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu padarė teisės pažeidimų ir nėra praėję vieni metai nuo drausminės arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, skirtos už šiuos pažeidimus, įvykdymo dienos. 6. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarimu į trumpalaikę išvyką į namus išvykusių nuteistųjų stebėjimas teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti atliekamas elektroninio stebėjimo priemonėmis. 7. Trumpalaikės išvykos į namus nuteistiesiems suteikiamos tik laisvu nuo darbinės veiklos ar darbo metu. Konkrečią nuteistojo trumpalaikės išvykos į namus datą, atsižvelgdamas į jo prašymą, nustato ir dėl elektroninio stebėjimo priemonių taikymo nusprendžia laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Trumpalaikės išvykos į namus laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Iš bausmės atlikimo vietos išvykstantys nuteistieji kelionės išlaidas apmoka patys arba tai padaro kiti jų nurodyti asmenys. 8. Apie nuteistojo išvyką į namus pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai.“
7
straipsnyje dėstomo BVK 76 straipsnio 7 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „šiame punkte“ įrašytini žodžiai „šioje dalyje“. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už –8 , prieš –0 , susilaikė –0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė