Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
“. 2 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 52 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „52 straipsnis. Pareigūnų ir patariamųjų institucijų narių, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose ir Europos Žmogaus Teisių Teisme teikia Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymas“. 2 . Pakeisti 52 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Vyriausybė, Respublikos Prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Europos Bendrijų Sąjungos Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo teisėjus ir generalinius advokatus bei Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas 53 straipsniu Papildyti Įstatymą 53 straipsniu: „53 straipsnis. Lietuvos Respublikos kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus ir generalinius advokatus bei Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus atranka
1. Kai Lietuvos Respublika turi pasiūlyti kandidatus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus ir generalinius advokatus bei Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus, kandidatų atranką Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo Ministro Pirmininko potvarkiu konkrečiai atrankai organizuoti ir vykdyti sudaryta darbo grupė (toliau – darbo grupė). Apie kandidatų atranką skelbiama viešai . 2 .
2. Darbo grupę sudaro 7 nariai: Konstitucinio Teismo deleguotasis teisėjas (komisijos pirmininkas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo deleguotasis teisėjas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo deleguotasis teisėjas, Teisėjų tarybos deleguotasis teisėjas, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos deleguotasis atstovas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos (nacionalinės žmogaus teisių institucijos) deleguotasis atstovas, Lietuvos teisininkų draugijos deleguotasis atstovas. 3 . Darbo grupė, įvykdžiusi atranką, informuoja teisingumo ministrą apie kandidatus, atitinkančius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo ar generalinio advokato ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo pareigoms eiti keliamus reikalavimus. Teisingumo ministras informuoja Ministrą Pirmininką apie atrinktus kandidatus. Ministras Pirmininkas, įvertinęs kandidatūras, Vyriausybei teikia motyvuotą siūlymą dėl konkrečių kandidatų. 4 . Vyriausybė, įgyvendindama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 26 straipsnį, nustato kandidatų į Europos Žmogaus Teisių Teismo ad hoc teisėjų sąrašą atrankos tvarką. “4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų kandidatų atrankos ir siūlymo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas procedūras. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-2299(2) lyginamasis variantas
Pakeisti vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
“. 2 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
52 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„52 straipsnis. Pareigūnų ir patariamųjų institucijų narių, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose
ir Europos Žmogaus Teisių Teisme teikia Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymas“. 2. Pakeisti 52 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausybė, Respublikos Prezidentui pritarus, siūlydama
kandidatus į Europos Bendrijų Sąjungos Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo teisėjus ir generalinius advokatus bei Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus (toliau – kandidatai) Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu.“
Papildyti Įstatymą 53 straipsniu: „
1Kai Lietuvos Respublika turi pasiūlyti kandidatus, juos Vyriausybės nustatyta atrankos tvarka atrenka Ministro Pirmininko potvarkiu konkrečiai atrankai sudaryta darbo grupė. Apie kandidatų atranką skelbiama viešai
. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą darbo grupę sudaro 7 nariai: Konstitucinio Teismo deleguotas teisėjas (darbo grupės pirmininkas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo deleguotas teisėjas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo deleguotas teisėjas, Teisėjų tarybos deleguotas teisėjas, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos deleguotas atstovas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos (nacionalinės žmogaus teisių institucijos) deleguotas atstovas, Lietuvos teisininkų draugijos deleguotas atstovas. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta darbo grupė, atlikusi atranką, informuoja teisingumo ministrą apie kandidatus, atitinkančius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo ar generalinio advokato ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo pareigoms eiti keliamus reikalavimus. Teisingumo ministras informuoja Ministrą Pirmininką apie atrinktus kandidatus. Ministras Pirmininkas, įvertinęs kandidatūras, Vyriausybei teikia motyvuotą siūlymą dėl konkrečių kandidatų. 4. Vyriausybė, įgyvendindama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 26 straipsnį, nustato kandidatų į Europos Žmogaus Teisių Teismo
ad hoc teisėjų sąrašą atrankos tvarką. “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Kandidatų
į E uropos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus atrankos ir siūlymo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas procedūras. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
NR. I-464
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos teisės aktai nereguliuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) teisėjų bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (toliau – ESTT) padedančių generalinių advokatų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymo tvarkos. Siūlant EŽTT teisėjų nuo Lietuvos Respublikos kandidatūras buvo taikomos ad hoc procedūros. Be to, Lietuvos Respublikos teisės aktai nereguliuoja kandidatų į ESTT teisėjus, generalinius advokatus, EŽTT teisėjus, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, bei į EŽTT ad hoc teisėjų sąrašą, kurį teikia Lietuvos Respublika, atrankos tvarkos. Šių kandidatų atrankai buvo taikomos ad hoc procedūros. Įvertinus tiek pagal ad hoc procedūras vykdytų Lietuvos Respublikos kandidatų atrankų, tiek pagal teisės aktais nustatytą tvarką ar pagal ad hoc procedūrą (EŽTT atveju) vykusių atrinktų kandidatų siūlymo į minėtų tarptautinių teismų narius procesus, galime stebėti šių procesų pernelyg didelį sudėtingumą, kandidatų atrankos ir siūlymo mechanizmo dubliavimąsi kandidatus atrenkančių bei atrinktų kandidatų siūlyme dalyvaujančių institucijų kontekste. Be to, atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir Europos Tarybos lygiu veikiančių patariamųjų komitetų nuomones dėl Lietuvos Respublikos siūlytų kandidatų į atitinkamų teismų teisėjus, išryškėjo poreikis tobulinti nacionalines pretendentų atrankos tiek į ESTT, tiek į EŽTT teisėjus procedūras.
Dėl šių priežasčių Lietuvos Respublikos kandidatų atrankos ir siūlymo į aptartų tarptautinių teismų narius mechanizmas nėra efektyvus, o Lietuvos Respublikai dažnai kyla sunkumų vykdant prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus laiku ir tinkamai pasiūlyti kandidatus į šių tarptautinių teismų narius, pvz., Lietuvos Respublika vis dar nėra pasiūliusi kandidatų sąrašo į EŽTT teisėjus vietoj teisėjo, kuris buvo išrinktas į šio teismo narius iš Lietuvos Respublikos pasiūlytų kandidatų, ir kurio kadencija šiame teisme baigėsi 2022 m. spalio 31 d.
Siekiant tinkamo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje bei įsipareigojimų, prisiimtų iš narystės Europos Sąjungoje, vykdymo, atsižvelgiant į viešumo ir skaidrumo principų teisėjų kandidatūrų į minėtus teismus atrankos bei siūlymo procese užtikrinimo svarbą, kartu įvertinus Europos Sąjungos ir Europos Tarybos lygiu veikiančių patariamųjų komitetų, vertinančių valstybių pateiktų kandidatų tinkamumą užimti atitinkamo teismo teisėjo pareigas, praktiką, Įstatymo projektu siūlytina pakeisti ir papildyti Vyriausybės įstatymą ir jame:
1. nustatyti EŽTT teisėjų bei ESTT padedančių generalinių advokatų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, siūlymo tvarką, analogišką ESTT teisėjų kandidatūrų siūlymui, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 52 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18020 straipsnyje;
2. reglamentuoti šių kandidatų atrankos tvarką (atrankas organizuojančių subjektų sudėtį ir jų narius deleguojančias institucijas, atrankos viešumo principą bei kandidatūrų pateikimą Vyriausybei po įvykdytos atrankos);
4. nustatyti, jog atrankos į EŽTT ad hoc teisėjų sąrašą tvarką nustatys Vyriausybė. Kartu siūloma patikslinti Vyriausybės įstatymo Vienuoliktojo skirsnio bei Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio pavadinimą.
Įstatymo projektu keičiamo 52 straipsnio 3 dalyje taip pat siūloma pagal Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, atitinkamai patikslinti Europos Sąjungos teisminių institucijų pavadinimus. Pastebėtina, kad Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas apima Teisingumo Teismą, Bendrąjį Teismą ir kitus specializuotus teismus. Taigi Įstatymo projekte siūloma vartoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sąvoką, kuri apimtų ir Bendrąjį Teismą bei kitus galimus specializuotus teismus, į kuriuos teisėjų kandidatūras turėtų siūlyti Lietuvos Respublika. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal esamą teisinį reguliavimą Vyriausybė, Respublikos Prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo teisėjus Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu. Pagal esamą teisinį reguliavimą nenustatyta EŽTT teisėjų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, bei ESTT padedančių generalinių advokatų kandidatūrų siūlymo procedūra. Taip pat nėra nustatyta tvarka, kuria remiantis vyksta kandidatų į ESTT teisėjus ir generalinius advokatus, EŽTT teisėjus, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, bei pretendentų į EŽTT ad hoc teisėjų sąrašą atranka. 4 .
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma pakeisti ir papildyti Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 3 dalį ir nustatyti EŽTT teisėjų bei ESTT padedančių generalinių advokatų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymo tvarką, analogišką ESTT teisėjų kandidatūrų siūlymui. Taip pat siūloma atitinkamai patikslinti 52 straipsnio pavadinimą bei pagal Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį patikslinti 52 straipsnio 3 dalyje nurodytus Europos Sąjungos teisminių institucijų pavadinimus. Įstatymo projektu siekiama reglamentuoti kandidatų į ESTT teisėjus ir generalinius advokatus, EŽTT teisėjus bei kandidatų į EŽTT ad hoc teisėjų sąrašą atrankos tvarką. Įstatymo projektu siūloma papildyti Vyriausybės įstatymą 53 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad tokiais atvejais, kai Lietuvos Respublika turi pasiūlyti kandidatus į ESTT teisėjus ir generalinius advokatus, taip pat EŽTT teisėjus, kandidatų atranką Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo Ministro Pirmininko potvarkiu konkrečiai atrankai sudaryta darbo grupė. Be to, šioje dalyje nustatoma, jog apie kandidatų atranką skelbiama viešai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog darbo grupę sudaro 7 nariai: Konstitucinio Teismo deleguotasis teisėjas (komisijos pirmininkas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo deleguotasis teisėjas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo deleguotasis teisėjas, Teisėjų tarybos deleguotasis teisėjas, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos deleguotasis atstovas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos (Nacionalinės žmogaus teisių institucijos) deleguotasis atstovas, Lietuvos teisininkų draugijos deleguotasis atstovas.
Pažymėtina, jog darbo grupės nariams pagal atitinkamus teisės aktus ar kitus dokumentus yra keliami nepriekaištingos reputacijos bei išsilavinimo reikalavimai (pvz., Advokatūros, Konstitucinio Teismo, Teismų, Valstybės tarnybos įstatyme bei Lietuvos teisininkų draugijos statute). Šio straipsnio 3 dalyje nustatoma, jog darbo grupė, įvykdžiusi atranką, informuoja teisingumo ministrą apie kandidatus, atitinkančius ESTT teisėjo ar generalinio advokato, taip pat EŽTT teisėjo pareigoms užimti keliamus reikalavimus. Teisingumo ministras informuoja Ministrą Pirmininką apie atrinktus kandidatus, kuris įvertinęs kandidatūras, Vyriausybei teikia motyvuotą siūlymą dėl konkrečių kandidatų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatoma, jog Vyriausybė, įgyvendindama Konvencijos 26 straipsnį, nustato tvarką, pagal kurią atrenkami kandidatai į Europos Žmogaus Teisių Teismo ad hoc teisėjų sąrašą. Be to, siūloma patikslinti Vyriausybės įstatymo Vienuoliktojo skirsnio pavadinimą. Priėmus Įstatymo projektą, būtų pašalintas šiuo metu egzistuojantis teisinis neapibrėžtumas, siūlant Lietuvos Respublikos kandidatūras į EŽTT teisėjus ar ad hoc teisėjus bei į ESTT padedančius generalinius advokatus.
Nustačius vieningą kandidatų siūlymo į ESTT bei EŽTT teisėjus ir ESTT padedančius generalinius advokatus tvarką bei kandidatų į minėtų teismų narius atrankas organizuojančių darbo grupių sudėtis, būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos kandidatų siūlymo į minėtų tarptautinių teismų narius proceso didesnis efektyvumas, kandidatų atrankos skaidrumas ir viešumas bei atrankų profesionalumas, būtų išvengta kandidatų atrankos ir siūlymo į minėtų tarptautinių teismų narius mechanizmo dubliavimosi kandidatus atrenkančių bei atrinktų kandidatų siūlyme dalyvaujančių institucijų kontekste, kartu būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų laiku ir tinkamai pasiūlyti kandidatus į ESTT teisėjus ir generalinius advokatus bei EŽTT teisėjus ar ad hoc teisėjus vykdymas. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Viešumo ir skaidrumo principų įgyvendinimas Lietuvos Respublikos teisėjų į tarptautinius teismus kandidatūrų siūlymo ir atrankos procese mažins korupcijos galimybes. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8 .
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektu siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios EŽTT teisėjų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, bei ESTT padedančių generalinių advokatų kandidatūrų siūlymo tvarka būtų reglamentuota priėmus Įstatymo projektą. Pažymėtina, jog priėmus Įstatymo projektą, reikės atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo statutą, šiais pakeitimais nustatant EŽTT teisėjų bei ESTT padedančių generalinių advokatų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, kandidatūrų svarstymo Seime procedūrą. Pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, turintis įstatymo galią. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šiame Konstitucijos straipsnyje suformuluota blanketinė norma, leidžianti Seimui pačiam nustatyti savo struktūrą, darbo tvarką, įstatymų ir kitų teisės aktų pateikimo, svarstymo ir priėmimo procedūras, Seimo struktūrinių padalinių kompetenciją, jų tarpusavio santykius, taip pat reglamentuoti kitus Seimo funkcionavimo klausimus (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 30 d. nutarimas). Taigi Konstitucijoje yra įtvirtinta Seimo diskrecija šioje srityje, todėl minėtų reikiamų Seimo statuto pakeitimų parengimo iniciatyvos teisė priklauso Lietuvos Respublikos Seimui. Kitų įstatymų keisti nereikės. 10 . Ar įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Taip. 11 .
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Įstatymo projektas neprieštarauja Konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė nustatys kandidatų į ESTT teisėjus ir generalinius advokatus, EŽTT teisėjus bei į EŽTT ad hoc teisėjų sąrašą atrankos tvarką. Vyriausybės nustatomoje detalioje kandidatų į ESTT teisėjus ir generalinius advokatus bei EŽTT teisėjus atrankos tvarkoje bus nustatytas atrankos tikslas, detali atrankos organizavimo, vykdymo bei įvykdytos atrankos rezultatų pateikimo tvarka. Bus detalizuoti kandidatų atrankos kriterijai, nustatyti atitinkamoje tarptautinėje sutartyje ir, jei yra, kituose tarptautinės teisės aktuose. Kartu bus nustatoma vertinimo sistema bei minimalus balas, ir tik jį surinkę kandidatai būtų pateikiami Ministrui Pirmininkui, kuris priimtų sprendimą dėl konkretaus kandidato į ESTT teisėjus ar generalinius advokatus, ar dėl konkretaus kandidatų sąrašo į EŽTT teisėjus pateikimo Vyriausybei. Jeigu Respublikos Prezidentas ar Lietuvos Respublikos Seimas nepritartų Vyriausybės siūlomoms kandidatūroms, Ministras Pirmininkas iš atrinktų kandidatų sąrašo siūlytų kitas kandidatūras Respublikos Prezidentui pritarti bei konsultacijoms su Seimu. Pažymėtina, jog atrankos tikslas – padėti suformuoti pasiūlymą Ministrui Pirmininkui, kuris priimtų sprendimą dėl konkrečių kandidatūrų iš atrinktų kandidatų sąrašo teikimo Vyriausybei, kartu nurodydamas ir šio siūlymo motyvus. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės . 14 .
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu yra konsultuojamasi su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Teisėjai“, „ ad hoc teisėjai“ „Europos Žmogaus Teisių Teismas“, „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija“, „Europos Sąjungos Teisingumo Teismas“, „Generaliniai advokatai“. 16 . Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Pažymėtina, jog 5 Europos Sąjungos valstybės narės (Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija) turi nuolatinį generalinį advokatą ESTT, o Lietuvos Respublika, kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, dalyvauja rotacijos sistemoje. Pagal esamą rotacijos sistemą Lietuvos Respublika turės pasiūlyti generalinio advokato kandidatūrą 2024 m. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublika turi pasiūlyti kandidatus į EŽTT teisėjus vietoj EŽTT teisėjo Egidijaus Kūrio , kuris buvo paskirtas į šio teismo narius iš Lietuvos Respublikos pasiūlytų kandidatų. Šio teisėjo kadencija baigėsi 2022 m. spalio 31 d.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. I-464 VIENUOLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 52 STRAIPSNIO PAKEITIMO BEI
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį į tai, kad priėmus projektu siūlomą teisinį reguliavimą, su juo reikėtų suderinti Seimo statutą, nustatant jame Lietuvos Respublikos siūlomų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinių advokatų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų kandidatūrų svarstymo Seime tvarką, į kurią projektu keičiamoje Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 3 dalyje yra teikiama nuoroda. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
2022-12-21 Nr. XIVP-2299(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. sausio 1 d. Pagal Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalį, Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti. Atsižvelgiant į numatomą projekto priėmimo datą, pažymėtina, kad nustačius nurodytą įstatymo įsigaliojimo datą būtų nepaisoma Konstitucijoje nustatyto termino, per kurį Respublikos Prezidentas turi įvykdyti savo įgaliojimus pasirašyti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtą įstatymą arba jį vetuoti. Be to, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas pavedimo Vyriausybei iki 2022 m. gruodžio 31 d. priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus įvykdymo terminas yra realus. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atitinkamai pakoreguoti abi nurodytas datas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
europos REIKALŲ komitetas
DĖL
140
dalyvavo: komiteto pirmininko pavaduotojas Arminas Lydeka (posėdžio pirmininkas), komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, komiteto pirmininkės pavaduotojai Audronius Ažubalis, Vytautas Gapšys, Arvydas Nekrošius, Aurelijus Veryga, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Andrius Bagdonas, Jonas Jarutis, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Andrius Mazuronis, Rūta Miliūtė, Žygimantas Pavilionis, Algirdas Sysas, Emanuelio Zingerio pavaduotojas Kristijonas Bartoševičius. Europos reikalų komiteto biuras : vedėja Dainora Asevičienė, patarėjai Agnė Grigienė, Simona Jankauskaitė, Martynas Lukoševičius, Dovilė Paužaitė-Šliachtovič, Aistė Pikiotienė, padėjėjos Deimantė Meilūtė, Eglė Petrošienė. Kviestieji asmenys : teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės vadovė Aistė Mikočiūnienė, Teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės vyresnioji patarėja Agnė Veršelytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Teisės departamentas,2022 -12-02 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį į tai, kad priėmus projektu siūlomą teisinį reguliavimą, su juo reikėtų suderinti Seimo statutą, nustatant jame Lietuvos Respublikos siūlomų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinių advokatų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų kandidatūrų svarstymo Seime tvarką, į kurią projektu keičiamoje Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 3 dalyje yra teikiama nuoroda. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 vienuoliktojo skirsnio pavadinimo ir 52 straipsnio pakeitimo bei įstatymo papildymo 53 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2299. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad priėmus projektu siūlomą teisinį reguliavimą, su juo reikėtų suderinti Seimo statutą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, G. Surplys. Komiteto pirmininko pavaduotojas Arminas Lydeka Komiteto biuro patarėja Simona Jankauskaitė
2022-12-14
posėdyje dalyvavo : komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošaitis, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis . Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, kiti Teisingumo ministerijos atstovai: Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių grupės vadovė Aistė Mikočiūnienė ir šios grupės vyresnioji patarėja Agnė Veršelytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-02 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį į tai, kad priėmus projektu siūlomą teisinį reguliavimą, su juo reikėtų suderinti Seimo statutą, nustatant jame Lietuvos Respublikos siūlomų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinių advokatų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų kandidatūrų svarstymo Seime tvarką, į kurią projektu keičiamoje Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 3 dalyje yra teikiama nuoroda.
Pritarti Atsižvelgiant į TD pastabą komitete parengtas Lietuvos Respublikos Seimo statut o
„Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 18020
straipsnio pakeitimo“ projektas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Europos reikalų komitetas 2022-12-09 * P ritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 vienuoliktojo skirsnio pavadinimo ir 52 straipsnio pakeitimo bei įstatymo papildymo 53 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2299. Pritarti
komitetas 2022-12-09 * S iūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad priėmus projektu siūlomą teisinį reguliavimą, su juo reikėtų suderinti Seimo statutą. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 vienuoliktojo skirsnio pavadinimo ir 52 straipsnio pakeitimo bei įstatymo papildymo 53 straipsniu įstatymo projektui XIVP-2299(2) ir komiteto išvadoms. 7.2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 vienuoliktojo skirsnio pavadinimo ir 52 straipsnio pakeitimo bei įstatymo papildymo 53 straipsniu įstatymo projektu XIVP-2299(2) turi būti teikiamas ir svarstomas Lietuvos Respublikos Seimo statut o „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 18020 straipsnio pakeitimo“ projektas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė