NEKILNOJAMOJO TURTO REGISTRO ĮSTATYMO NR. I-1539 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ir NEKILNOJAMOJO TURTO REGISTRO ĮSTATYMO NR. I-1539
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 42 straipsnio pakeitimo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatino poreikis peržiūrėti Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, reglamentuojančias Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registras) veiklą, siekiant Įstatymu sureguliuoti tik pagrindinius Registro veiklos aspektus, detalų Registro veiklos klausimų reglamentavimą perkeliant į Registro nuostatus [1] , vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nustatančiomis, kokie registro veiklos klausimai reguliuojami įstatyme, o kokie – registro nuostatuose. Įstatymo projektu taip pat siekiama aiškiau reglamentuoti aktualių, archyvinių Registro duomenų, taip pat dokumentų, kurių pagrindu įregistruoti Registro objektai, teikimą ir išplėsti subjektų, turinčių teisę gauti šiuos duomenis, ratą, užtikrinant didesnį Registro duomenų prieinamumą. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai.
Šiuo metu galiojantis Įstatymas Registro tvarkymą reglamentuoja labai detaliai – Įstatymą sudaro 46 straipsniai, kuriuose reglamentuojami ne tik pagrindiniai Registro veiklos klausimai (duomenų objektui registruoti teikimas, pagrindiniai Registro objekto registravimo aspektai, Registro duomenų teikėjai ir duomenų gavėjai, Registro duomenų teikimo duomenų gavėjams tvarka ir apribojimai ir kt. ) bet ir nustatoma Registro tvarkytojo struktūra, konkrečių Registro objektų (nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių, juridinių faktų) registravimo tvarka, detali prašymų registruoti Registro objektą teikimo ir registravimo tvarka, Registro sandara, Registro duomenų turinys, dokumentų bylų formavimo procesas ir kt. Vadovaujantis Įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi, Registro duomenys apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus Registre, ir su šiais juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami tik nekilnojamojo daikto savininkams; teismams ir teisėtvarkos institucijoms – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti; juridiniams asmenims, kurie užsiima draudimo verslu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms draudimo paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti; juridiniams asmenims, kurie teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu ar kreditingumo vertinimu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms finansinėms paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti; savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti; valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti.
Tam tikros duomenų gavėjų kategorijos, pavyzdžiui, žurnalistai teisės gauti duomenis apie visą asmens nekilnojamąjį turtą šiuo metu neturi, nors jie turi teisę gauti Registro duomenis apie konkretų nekilnojamąjį turtą, taip pat archyvinius duomenis apie konkretų nekilnojamąjį daiktą. Šiuo metu duomenis apie visą asmens nekilnojamąjį turtą gali gauti ir juridiniai asmenys, kurie teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu ar kreditingumo vertinimu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms finansinėms paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti. Atsižvelgiant į tai, kad finansines paslaugas turi teisę teikti labai platus subjektų ratas, Registro tvarkytojas negali patikrinti, ar tokių subjektų prašymuose gauti Registro duomenis nurodytas tikslas yra teisėtas ir susijęs su konkretaus juridinio asmens veikla. Dėl šios priežasties kyla poreikis aiškiau apibrėžti, kokiems finansines paslaugas teikiantiems subjektams, minėti duomenys turėtų būti teikiami. 4 .
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma reguliuoti tik pagrindinius Registro veiklos klausimus, vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės registro steigimo teisiniai pagrindai gali būti nustatyti atskirame Lietuvos Respublikos įstatyme, kai šio registro veiklai reguliuoti reikia nustatyti specialų teisinį reglamentavimą arba priimti specialias teisės normas, susijusias su duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų objektui registruoti teikimu, šio registro objekto registravimu, asmenų, teikiančių šiam registrui teisės aktuose nustatytus duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas, asmenų, gaunančių iš šio registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, šio registro valdytojo ir šio registro tvarkytojo teisėmis ir pareigomis, šio registro duomenų, registro informacijos, šiam registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymu, jų perdavimo susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms ir teikimo gavėjams tvarka ir (arba) apribojimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymu projektu reglamentuojami šie pagrindiniai Registro veiklos klausimai: Registro steigimas, Registro valdytojo, tvarkytojo skyrimo tvarka, objektai, jų registravimo ir sprendimų dėl jų registravimo priėmimo tvarkos pagrindai, ginčų dėl Registro tvarkytojo priimtų sprendimų nagrinėjimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pagrindai, Registro duomenų, Registrui pateiktų dokumentų ir informacijos tvarkymo, teikimo pagrindai ir apribojimai, dėl Registro tvarkytojo kaltės atsiradusios žalos atlyginimo pagrindai, Registro finansavimas, Registro reorganizavimo ir likvidavimo pagrindai. Detalus Registro veiklos klausimų reglamentavimas bus perkeliamas į Registro nuostatus.
Įstatymo projekte, be jau paminėtų, numatomi ir kiti svarbūs su Registro tvarkymu susiję pakeitimai. Įstatymo projekte atsisakoma Įstatymo 6 straipsnyje nustatyto Registro tvarkytojo skirstymo į centrinį padalinį – Centrinį registratorių ir teritorinius padalinius – teritorinius registratorius, kurių funkcijos apibrėžtos atitinkamai Įstatymo 7 ir 8 straipsniuose. Registro tvarkytojas – valstybės įmonė Registrų centras yra juridinis asmuo, kuris nuo 2019 m. kovo 1 d. nebeturi filialų, kurie anksčiau atliko teritorinių registratorių funkcijas, ir šio juridinio asmens struktūriniai padaliniai vykdo jų nuostatuose nustatytą veiklą, taip pat ir visas Registro tvarkytojo funkcijas. Įstatymo projekte peržiūrėtas ir Registro duomenų, dokumentų ir informacijos teikimo reguliavimas, siekiant aiškiau sureguliuoti Registro duomenų teikimą ir duomenų teikimo apribojimus, taip pat išplėsti subjektų, galinčių gauti duomenis apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, archyvinius duomenis apie nekilnojamąjį turtą, dokumentų, kurių pagrindu įregistruoti Registro objektai, kopijas, ratą. Kartu pakartotinai įvertinta Registro duomenų, dokumentų ir informacijos teikimo atitiktis teisėtumo, proporcingumo ir būtinumo reikalavimams, kylantiems iš 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas). Įstatymu projekto 10 straipsnyje atskirai nurodomos tik pagrindinės Registro duomenų kategorijos ir subjektai, turintys teisę gauti šiuos duomenis ( Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 4 , 5 ir 6 dalys).
Visus kitus Registro duomenis galėtų gauti bet kuris fizinis ir juridinis asmuo, turintis teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodęs konkretų, apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą. Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad apibrėžto ir teisėto duomenų naudojimo tikslo nurodyti nereikia, kai asmuo, kurio duomenys įrašyti Registre, susipažįsta su Registre tvarkomais savo, nepilnamečių savo vaikų, įvaikių, taip pat asmenų, kuriems paskirta globa ar rūpyba, duomenimis arba kai, Registro tvarkytojo interneto svetainėje nurodęs nekilnojamojo daikto adresą, įgyvendina teisę neatlygintinai sužinoti tą nekilnojamąjį daiktą identifikuojančius duomenis, nurodytus Registro nuostatuose (nekilnojamojo daikto tipą, Registro numerį ir unikalų numerį). Vieša paieška Registro tvarkytojo interneto svetainėje pagal nekilnojamojo turto adresą veikia ir šiuo metu, vadovaujantis Registro nuostatų 1281 punktu [2] . Tokia paieška, siekiant gauti nekilnojamojo turto Registro numerį ir unikalų numerį, yra reikalinga dėl kelių priežasčių. Visų pirma, pagal Registro nuostatų 133 ir 134 punktus Registro numeris ir unikalus numeris yra paieškos kriterijai, kuriais vadovaujantis asmenys gali gauti Registro duomenis apie konkretų nekilnojamąjį daiktą . Pagal nekilnojamojo turto adresą Registro tvarkytojo interneto svetainėje gauto tik nekilnojamojo daikto Registro numerio ar tik jo unikalaus numerio nepakanka, nes pagal šiuos skirtingus paieškos kriterijus gali būti gaunami skirtingi Registro duomenys.
Pavyzdžiui, vienu adresu gali būti registruoti nekilnojamojo turto objektai turintys vienodus arba skirtingus registro numerius (pvz., sklypas ir statinys arba keli statiniai), o nekilnojamojo turto objekte, turinčiame registro numerį, gali būti įregistruota daug objektų su skirtingais Registro ir unikaliais numeriais (pvz., pastate esančios patalpos). Turint konkretų paieškos kriterijų, gaunami tikslesni ir Registro duomenų naudojimo tikslą atitinkantys duomenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmenys, turėdami nekilnojamojo daikto adresą, Registro numerį ar unikalų numerį, negali gauti Registro duomenų apie konkretų nekilnojamąjį daiktą, jeigu nenurodo konkretaus, apibrėžto ir teisėto duomenų naudojimo tikslo. Antra, nekilnojamojo daikto unikalus numeris yra reikalingas sužinoti nekilnojamojo turto mokestinę vertę, kuri pagal Žemės mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymus taikoma apskaičiuojant žemės arba nekilnojamojo turto mokesčius. Nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas pats apskaičiuoja, deklaruoja ir moka mokestį, o šio mokesčio mokėtojas nebūtinai yra nekilnojamojo turto savininkas. Minėti įstatymai taip pat nustato galimybę mokesčio mokėtojams sužinoti savo žemės mokestinę vertę ir kartą per mokestinį laikotarpį neatlygintinai gauti Registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto mokestinė vertė. Sužinoti nekilnojamojo turto mokestinę vertę [3] galima tik naudojant nekilnojamojo daikto unikalų numerį. Kaip paieškos kriterijų naudojant tik nekilnojamojo daikto adresą, būtų gaunami netikslūs duomenys, nes vienu adresu dažnai yra įregistruota daugiau nei vienas nekilnojamojo turto objektas.
Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 8 punktu išplečiamas subjektų, galinčių gauti aktualius Registro duomenis ir informaciją apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir juridinius faktus, įregistruotus Registre, ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenis ir nustatoma, kad šie duomenys teikiami žurnalistams Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomi s . Pagal Visuomenės informavimo įstatymą žurnalistas yra asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui. Taigi žurnalistams, informuojantiems visuomenę ir (ar) besispecializuojantiems tiriamosios žurnalistikos srityje, savo profesinėje veikloje ypatingai svarbu iš registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų gauti išsamius duomenis. Negaudami šių duomenų žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai negalės užtikrinti viešojo intereso – visuomenės informavimo – tinkamo įgyvendinimo, neturės galimybių prisidėti prie korupcijos pasireiškimo tikimybės mažinimo, galimo viešųjų ir privačių interesų derinimo ar neteisėto praturtėjimo atvejų atskleidimo ir kt. Atsižvelgiant į tai, žurnalistams suteikiama teisė laisvai ir nevaržomai viešojo intereso tikslais gauti aktualius Registro duomenis apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įregistruotus Registre, ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenis , tokiu būdu užtikrinant visuomenės teisę gauti informaciją.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žurnalistai minėtus duomenis gaus Visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis [4] , t. y. kad tik nepažeidžiantys teisės aktų žurnalistai gautų duomenis iš Registro neatlygintinai ir tik tokiu atveju duomenų teikimo sąnaudos registro ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojui būtų kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Prie subjektų, turinčių teisę gauti archyvinius duomenis, duomenis apie visą asmens turtą, taip pat dokumentų, kurių pagrindu įregistruoti Registro objektai, kopijas nurodomi ir asmenys, suinteresuoti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Sąlygų įstatymas) 142 straipsnio nuostatoms, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (toliau – SŽNS) bus Registro objektas.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad a smenims, suinteresuotiems ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu, teikiami jų veiklai nustatytų šių teritorijų ir į šias teritorijas patenkančių kitų Registro objektų ir su jais susijusių asmenų aktualūs ir archyviniai su šiomis teritorijomis ir į jas patenkančiais kitais Registro objektais susiję Registro duomenys, informacija, ir dokumentų, kurių pagrindu registruoti į šias teritorijas patenkantys Registro objektai, kopijos. Asmenims, suinteresuotiems ūkinės veiklos apribojimais, duomenys, ypač archyviniai, svarbūs atliekant analizę apie teritorijų, kuriose taikomos SŽNS, pokyčius, siekiant identifikuoti, nuo kada įregistruotos SŽNS bei atliekant kitus veiksmus, kuriuos turi atlikti ūkinės veikos apribojimais suinteresuoti asmenys. Taip pat buvo peržiūrėtas duomenų apie visą asmens nekilnojamąjį turtą teikimo juridiniams asmenims, kurie teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu ar kreditingumo vertinimu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms finansinėms paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti, reglamentavimas. Registro tvarkytojas gauna juridinių asmenų prašymų dėl Registro duomenų teikimo, kurie prašymuose duomenų naudojimo tikslą sieja su finansinių paslaugų (dažniausiai ne licencijuojamų) teikimu, tačiau Registro tvarkytojas negali patikrinti, ar toks prašyme nurodytas tikslas yra teisėtas ir susijęs su konkretaus juridinio asmens veikla.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti pagrįstą plačios apimties duomenų apie visą asmens turimą nekilnojamąjį turtą teikimą finansines paslaugas teikiantiems subjektams, Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad aktualūs Registro duomenys ir informacija apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įregistruotus Registre, ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenys teikiami juridiniams asmenims, kurie teikia licencijuojamas finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu ar kreditingumo vertinimu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms finansinėms paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti. Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis papildoma, nustatant, kad aktualūs Registro duomenys ir informacija apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įregistruotus Registre, ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenys teikiami ir asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, nes šie asmenys jau ir dabar turi teisę gauti dokumentų, kurių pagrindu registruoti Registro objektai, kopijas. Įstatymo projektu taip pat nustatoma, kad sprendimas dėl Registro objekto registravimo gali būti priimamas skubos tvarka, t. y. per 1 ar 3 darbo dienas.
Įstatymo projektu atsisakoma 2 darbo dienų skubos termino, atsižvelgiant į tai, kad praktikoje daugiausia prašymų įregistruoti Registro objektus teikiama per 1 ir 3 darbo dienas, todėl 2 darbo dienų terminas nebėra tikslingas. Numatoma Įstatymo projekto įsigaliojimo data – 2024 m. sausio 1 d. Įstatymo projektu keičiamo galiojančio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio įsigaliojimo data – 2023 m. sausio 1 d., siekiant užtikrinti neatidėliotiną Registro duomenų teikimą apie visą asmens nekilnojamąjį turtą žurnalistams, taip pat nuo 2023 m. sausio 1 d. Registro objektu tapus teritorijoms, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos,
asmenims, suinteresuotiems ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos . 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7 . Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto siūlomi pakeitimai sudarys sąlygas greitai ir efektyviai reaguoti į visuomeninių santykių kaitą ir pritaikyti Registro tvarkymo veiklą prie naujų klientų poreikių ar technologinių pokyčių, taip pat užtikrins didesnį Registro duomenų prieinamumą. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10 . Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektas nevertintinas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 . Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12 . Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės pakeisti Nekilnojamojo turto registro nuostatus ir Registro tvarkytojo priimtus teisės aktus. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Įstatymų projektams įgyvendinti Registro tvarkytojo preliminariu skaičiavimu reikės apie 50 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų, nes suteikus teisę žurnalistams gauti duomenis ir informaciją apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įregistruotus Registre, ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenis , žurnalistai šiuos duomenis gautų neatlygintinai, o Registro tvarkytojo patirtos sąnaudos būtų kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 8 ir 10 dalimis ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sąnaudos, kurias Registro tvarkytojas patyrė dėl neatlygintino duomenų teikimo, finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės biudžeto lėšos Registro tvarkytojui jo prašymu gali būti išmokamos vieną kartą, kompensuojant visas per praėjusius kalendorinius metus patirtas neatlygintino duomenų teikimo sąnaudas , arba dalimis, kompensuojant dalį per einamuosius metus patirtų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų, o likusią jų dalį kompensuojant tik šioje dalyje nustatyta tvarka patikrinus visų per praėjusius kalendorinius metus Registro tvarkytojo patirtų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, dėl neatlygintino duomenų teikimo žurnalistams Registro tvarkytojo patirtos sąnaudos už 2023 m. [5] gali būti kompensuojamos 2024 m., kaip ir sąnaudos, kurias Registro tvarkytojas patyrė dėl neatlygintino duomenų teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms. 14 .
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „registras“, „registro objektas“, „nekilnojamasis daiktas“, „ nuosavybė
“, „daiktinės teisės“, „registro tvarkytojas“. 16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“. [2] Kiekvienas asmuo, Registro tvarkytojo interneto svetainėje nurodęs nekilnojamojo daikto adresą, turi teisę neatlygintinai sužinoti to nekilnojamojo daikto pavadinimą ar tipą, Registro numerį ir unikalų numerį. [3] Vadovaujantis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“, 43 punktu, patvirtinti nekilnojamojo turto masinio vertinimo dokumentai ir pagal juos apskaičiuota nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta taikant masinį vertinimą, yra vieši ir skelbiami turto vertintojo interneto svetainėje www.registrucentras.lt [4] Žurnalistai Visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis šiuo metu gauna Registro archyvinius duomenis apie nekilnojamąjį daiktą. [5] Įstatymo projektu keičiamo galiojančio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio įsigaliojimo data – 2023 m. sausio 1 d., siekiant užtikrinti neatidėliotiną Registro duomenų teikimą apie visą asmens nekilnojamąjį turtą žurnalistams.
DĖL
2022-12-01 Nr. XIVP–2298 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Pažymėtina,
kad projekto 1 straipsniu yra keičiamas galiojantis Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Pagal projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalis šis projekto straipsnis įsigalios 2023 m. sausio 1 d. ir galios iki naujos redakcijos Nekilnojamojo turto registro įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2023 m. gruodžio
dėstomo Nekilnojamo turto registro įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 42 straipsnio nuostatose vartojama terminija (pvz., „Registro objektai“, „Registro informacija“) ir trumpiniai (pvz., „Registras“, „Registro nuostatai“), kurie nėra apibrėžti galiojančiame keičiamame įstatyme, o yra įvedami ar paaiškinami tik projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo naujoje redakcijoje. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio nuostatose vartoti tokius terminus ir formuluotes, kurios yra vartojamos galiojančiame keičiamame įstatyme. 2. Projekto
nustatyti, kad ,,Registro duomenys, Registrui pateiktų dokumentų kopijos, informacija apie Registro objektus ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenys teikiami šiame įstatyme ir Registro nuostatuose nustatyta tvarka pagal juose nurodytas sąlygas ir kriterijus “.
Vertinamoji projekto nuostata svarstytina šiais aspektais: Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 3 dalies 8 punkto nuostatas žurnalistams Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registras) archyviniai duomenys bei informacija, taip pat visi aktualūs Registro duomenys ir informacija apie asmeniui priklausančius Registro objektus teikiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis. Taigi, Registro duomenų ir informacijos teikimo sąlygos būtų nustatytos ne tik keičiamame įstatyme, bet ir kituose įstatymuose. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad Registro duomenys, Registrui pateiktų dokumentų kopijos, informacija apie Registro objektus ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenys teikiami ne tik šiame įstatyme, bet ir kituose įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir kriterijais. Antra, kyla abejonių, ar aukščiau nurodytos sąlygos ir kriterijai galėtų būti nustatyti Registro nuostatuose, t. y. poįstatyminiame teisės akte, kurį tvirtina Vyriausybė. Teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomas asmenų teisės gauti atitinkamą informaciją ir duomenis turinys turėtų būti nustatytas įstatymo lygmeniu.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio
kopijos, informacija apie Registro objektus ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenys teikiami pagal Registro nuostatuose nurodytas sąlygas ir kriterijus nereikėtų atsisakyti. Pritarus aukščiau išdėstytoms pastaboms, vadovaujantis tais pačiais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. 3. Projekto
nustatyti, kad ,,Registro duomenys, Registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Registro informacija teikiami asmenims, turintiems teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodžiusiems apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą, išskyrus atvejus, kai asmuo, kurio duomenys įrašyti Registre, susipažįsta su Registre tvarkomais savo, nepilnamečių savo vaikų, įvaikių, taip pat asmenų, kuriems paskirta globa ar rūpyba, duomenimis <...>“. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą asmuo, kurio duomenys įrašyti Registre, turėtų teisę susipažinti su asmenų, kuriems paskirta globa ar rūpyba, Registro duomenimis, t. y. su duomenimis asmenų, kurių globėju ar rūpintoju besikreipiantis asmuo nėra paskirtas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad susipažinti su Registre tvarkomais asmenų, kuriems paskirta globa ar rūpyba, turėtų teisę tokių asmenų globėjai ar rūpintojai, o ne bet kuris kitas asmuo. Pritarus aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis tais pačiais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatas. 4.
dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad prašymą dėl įmonių pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir nuomos sutarčių registravimo Registre turi teisę paduoti suinteresuoti asmenys . Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nuostatos nereikėtų patikslinti, nustatant, kad prašymą dėl įmonių pirkimo – pardavimo, dovanojimo ir nuomos sutarčių registravimo Registre, visų pirma, turėtų teisę pateikti tokių sutarčių šalys. 5. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad išnagrinėjęs prašymą, Registro tvarkytojas gali priimti sprendimą ,,sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, trukdančių Registro objektą registruoti Registre. Sprendime Registro tvarkytojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą šioms aplinkybėms pašalinti“. Vertinamoji projekto nuostata svarstytina šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad projekte siūloma nustatyti tik maksimalų terminą, kuris galėtų būti skiriamas atitinkamoms aplinkybėms pašalinti. Minimalus terminas nėra nustatomas. Tokiu būdu aplinkybėms, trukdančioms objektą įregistruoti Registre, pašalinimui galėtų būti skirtas labai trumpas laiko tarpas, pavyzdžiui, viena darbo diena. Siekiant to išvengti, manytina, kad projekte turėtų būti nustatytas ne tik maksimalus terminas atitinkamoms aplinkybėms pašalinti, bet ir minimalus terminas, pavyzdžiui, dešimt darbo dienų ar pan. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokį sprendimą turėtų priimti Registrų centras tokiu atveju, jeigu per nustatytą terminą asmenys nepašalintų aplinkybių, trukdančių objektą įregistruoti Registre, arba jas pašalintų pavėluotai, t. y. praėjus nustatytam terminui. Neaišku, ar tokiu atveju turėtų būti priimamas sprendimas prašymą atmesti, ar priimtas kitas sprendimas.
Tuo atveju, jeigu turėtų būti priimtas sprendimas prašymą atmesti – atsisakyti registro objektą registruoti Registre, tai atitinkamai reikėtų papildyti projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
objektą registruoti Registre pagrindą. 6. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio nuostatas, terminas ,,pareiškimas” neturėtų būti pakeistas terminu ,,prašymas”. 7. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio
darbo dienų terminas. 8. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas: 8.1. projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas įstatymo pavadinimas yra nurodytas projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje“; 8.2. projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte vietoj nuorodos „šio straipsnio 4 dalies 2 punkte“ įrašytina nuoroda „šios dalies 2 punkte“; 8.3. siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
punkto papunkčiuose. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N . Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M.
Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
2022-12-22 Nr. XIVP–2298(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 2 straipsnyje dėstomo Nekilnojamo turto registro įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad Registro tvarkytojo sudaryta ginčų nagrinėjimo komisija gali priimti sprendimą atsisakyti priimti skundą, jeigu „skundo forma ir (ar) turinys neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytų skundo formos ir (ar) turinio reikalavimų ir pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų
“. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekte siūlomo
nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę nustatyti konkretų terminą skundo trūkumams pašalinti bei kokios minimalios ir maksimalios trukmės šis terminas galėtų būti. Tuo atveju, jeigu terminą skundo trūkumams pašalinti nustatytų pati komisija, tai tokia jos teisės turėtų būti nustatyta projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, šią dalį papildant nauju punktu. Be to, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnyje turėtų būti nustatyti minimalus ir maksimalus terminai, atsižvelgiant į kuriuos komisija ar kitas subjektas, atsižvelgiant į faktinę situaciją, nustatytų konkretų terminą skundo trūkumams pašalinti. Tokie terminai taip pat galėtų būti nustatyti naujame projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies punkte arba šio straipsnio 6 dalies 7 punkte.
Šiame kontekste svarbu paminėti, kad įstatyme nenustačius bent minimalaus termino skundo trūkumams pašalinti, skundo trūkumams pašalinti galėtų būti skirtas labai trumpas laiko tarpas, pavyzdžiui, viena diena, per kurį skundo trūkumų nebūtų įmanoma pašalinti. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
2022-12-19
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas . Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo viceministrė G. Grigaitė-Daugirdė, l. e. Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vadovės pareigas A, Giedraitytė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresn. patarėja R. Nikrevičė, VĮ Registrų centras atstovai. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-011 Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamas galiojantis Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Pagal projekto
d. ir galios iki naujos redakcijos Nekilnojamojo turto registro įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo Nekilnojamo turto registro įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 42 straipsnio nuostatose vartojama terminija (pvz., „Registro objektai“, „Registro informacija“) ir trumpiniai (pvz., „Registras“, „Registro nuostatai“), kurie nėra apibrėžti galiojančiame keičiamame įstatyme, o yra įvedami ar paaiškinami tik projekto
teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio nuostatose vartoti tokius terminus ir formuluotes, kurios yra vartojamos galiojančiame keičiamame įstatyme. Pritarti iš dalies Kadangi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 7, 8 ir 9 dalys nustato sąvokas, kas yra registro duomenys, registro informacija ir objektas, siūlome tikslinti tik žodį „Registras“ šiame straipsnyje keičiant žodžiais „Nekilnojamojo turto registras“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Registro duomenys, Registrui pateiktų dokumentų kopijos, informacija apie Registro objektus ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenys teikiami šiame įstatyme ir Registro nuostatuose nustatyta tvarka pagal juose nurodytas sąlygas ir kriterijus “.
Vertinamoji projekto nuostata svarstytina šiais aspektais: Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 3 dalies 8 punkto nuostatas žurnalistams Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registras) archyviniai duomenys bei informacija, taip pat visi aktualūs Registro duomenys ir informacija apie asmeniui priklausančius Registro objektus teikiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis. Taigi, Registro duomenų ir informacijos teikimo sąlygos būtų nustatytos ne tik keičiamame įstatyme, bet ir kituose įstatymuose. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad Registro duomenys, Registrui pateiktų dokumentų kopijos, informacija apie Registro objektus ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenys teikiami ne tik šiame įstatyme, bet ir kituose įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir kriterijais. Antra, kyla abejonių, ar aukščiau nurodytos sąlygos ir kriterijai galėtų būti nustatyti Registro nuostatuose, t. y. poįstatyminiame teisės akte, kurį tvirtina Vyriausybė. Teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomas asmenų teisės gauti atitinkamą informaciją ir duomenis turinys turėtų būti nustatytas įstatymo lygmeniu.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad Registro duomenys, Registrui pateiktų dokumentų kopijos, informacija apie Registro objektus ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenys teikiami pagal Registro nuostatuose nurodytas sąlygas ir kriterijus nereikėtų atsisakyti. Pritarus aukščiau išdėstytoms pastaboms, vadovaujantis tais pačiais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pritarti
departamentas
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Registro duomenys, Registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Registro informacija teikiami asmenims, turintiems teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodžiusiems apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą, išskyrus atvejus, kai asmuo, kurio duomenys įrašyti Registre, susipažįsta su Registre tvarkomais savo, nepilnamečių savo vaikų, įvaikių, taip pat asmenų, kuriems paskirta globa ar rūpyba, duomenimis <...>“. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą asmuo, kurio duomenys įrašyti Registre, turėtų teisę susipažinti su asmenų, kuriems paskirta globa ar rūpyba, Registro duomenimis, t. y. su duomenimis asmenų, kurių globėju ar rūpintoju besikreipiantis asmuo nėra paskirtas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad susipažinti su Registre tvarkomais asmenų, kuriems paskirta globa ar rūpyba, turėtų teisę tokių asmenų globėjai ar rūpintojai, o ne bet kuris kitas asmuo. Pritarus aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis tais pačiais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Pritarti Papildomai projekto 2 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 3 dalis išskaidyta punktais taip: „3. Registro duomenys, Registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Registro informacija teikiami asmenims, turintiems teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodžiusiems apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą, išskyrus atvejus:
1) kai asmuo, kurio duomenys įrašyti Registre, susipažįsta su Registre tvarkomais savo duomenimis;
2) kai asmuo susipažįsta su Registre tvarkomais savo nepilnamečių vaikų, įvaikių duomenimis, taip pat kai globėjai ar rūpintojai susipažįsta su Registre tvarkomais savo globotinių ar rūpintinių duomenimis;
3) kai asmuo Registro tvarkytojo interneto svetainėje nurodęs nekilnojamojo daikto adresą, įgyvendina teisę neatlygintinai sužinoti tą nekilnojamąjį daiktą identifikuojančius duomenis, nurodytus Registro nuostatuose.“
departamentas
įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad prašymą dėl įmonių pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir nuomos sutarčių registravimo Registre turi teisę paduoti suinteresuoti asmenys . Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nuostatos nereikėtų patikslinti, nustatant, kad prašymą dėl įmonių pirkimo – pardavimo, dovanojimo ir nuomos sutarčių registravimo Registre, visų pirma, turėtų teisę pateikti tokių sutarčių šalys. Nepritarti Civilinio kodekso 4.256 straipsnio 2 dalyje yra ši norma:
„4.256 straipsnis. Prašymai įregistruoti daiktus, teisių į
juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus 1. Asmuo, norintis įregistruoti daiktą, teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, viešo registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos prašymą. 2.
įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo, o registruojant daiktines teises į svetimą daiktą, taip pat teisių į daiktus suvaržymus, – šių teisių turėtojas, suinteresuotas jų įregistravimu asmuo arba notaras. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar suinteresuotas jų įregistravimu asmuo . Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. 3. Kartu su prašymu įregistruoti turi būti pateikiami daikto įgijimą nuosavybėn, teisių į jį suvaržymus, daiktinių teisių buvimą ar juridinių faktų įvykimą patvirtinantys dokumentai. 4. Dokumentus priėmęs registro tvarkytojas privalo išduoti jų pridavimą patvirtinantį dokumentą dokumentus pridavusiam asmeniui, jei šis asmuo pageidauja.“
departamentas
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad išnagrinėjęs prašymą, Registro tvarkytojas gali priimti sprendimą ,,sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, trukdančių Registro objektą registruoti Registre. Sprendime Registro tvarkytojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą šioms aplinkybėms pašalinti“. Vertinamoji projekto nuostata svarstytina šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad projekte siūloma nustatyti tik maksimalų terminą, kuris galėtų būti skiriamas atitinkamoms aplinkybėms pašalinti. Minimalus terminas nėra nustatomas. Tokiu būdu aplinkybėms, trukdančioms objektą įregistruoti Registre, pašalinimui galėtų būti skirtas labai trumpas laiko tarpas, pavyzdžiui, viena darbo diena. Siekiant to išvengti, manytina, kad projekte turėtų būti nustatytas ne tik maksimalus terminas atitinkamoms aplinkybėms pašalinti, bet ir minimalus terminas, pavyzdžiui, dešimt darbo dienų ar pan.
Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokį sprendimą turėtų priimti Registrų centras tokiu atveju, jeigu per nustatytą terminą asmenys nepašalintų aplinkybių, trukdančių objektą įregistruoti Registre, arba jas pašalintų pavėluotai, t. y. praėjus nustatytam terminui. Neaišku, ar tokiu atveju turėtų būti priimamas sprendimas prašymą atmesti, ar priimtas kitas sprendimas. Tuo atveju, jeigu turėtų būti priimtas sprendimas prašymą atmesti – atsisakyti registro objektą registruoti Registre, tai atitinkamai reikėtų papildyti projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį nauju punktu, nurodant atitinkamą atsisakymo Registro objektą registruoti Registre pagrindą. Pritarti Pritarti, išbraukiant keičiamo įstatymo
žodžius „ne ilgesnį kaip vieno“:
„3) sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių,
trukdančių Registro objektą registruoti Registre. Šiame sprendime Registro tvarkytojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą šioms aplinkybėms pašalinti.“ Dėl antrojo aspekto, patobulintame projekte yra 7 straipsnio 2 dalies 12 punktas: „12) per nustatytą terminą asmenys nepašalino aplinkybių, trukdančių objektą įregistruoti Registre, arba jas pašalino praėjus Registro tvarkytojo nustatytam terminui.“
departamentas
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio nuostatas, terminas
departamentas 2022-12-01 7.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto
nustatyti atskaitos momentą, nuo kurio būtų skaičiuojamas 30 darbo dienų terminas. Pritarti
departamentas
rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas įstatymo pavadinimas yra nurodytas projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje“;
įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte vietoj nuorodos „šio straipsnio 4 dalies 2 punkte“ įrašytina nuoroda „šios dalies 2 punkte“;
dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas siūlytina išdėstyti atskiruose šio punkto papunkčiuose. Pritarti
11234 Valstybės informacinių išteklių įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta: „8. Registro informacija – su registro objektu susijusi informacija, surinkta iš registrui pateiktų duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų (išskyrus registro duomenis).“. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje rašoma „
1. Registro duomenys, Registrui pateiktų dokumentų kopijos, informacija apie Registro objektus ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenys teikiami
„
2. Registro archyviniai duomenys ir informacija teikiami tik:“. Šio straipsnio 3 dalyje rašoma: „3 .
Visi aktualūs Registro duomenys ir informacija apie asmeniui priklausančius Registro objektus (visą nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir juridinius faktus), įregistruotus Registre, ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenys teikiami tik:“. Šio straipsnio 4 dalyje rašoma: „
4. Registro duomenys, Registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Registro informacija teikiami asmenims<...>.“ Tikslinga būtų suvienodinti vartojamą terminiją, jeigu turima minty sąvoka Registro informacija. Pritarus šiai pastabai turėtų būti tikslinamas ir projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnis. Pritarti iš dalies Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslinti nėra tikslinga, nes įvedami (paaiškinami) projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo naujoje redakcijoje. 10. Irma Leonavičiūtė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja1 Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalių 3 (trečiuose) punktuose nurodyta, kad Registro archyviniai duomenys ir informacija bei visi aktualūs Registro duomenys ir informacija apie asmeniui priklausančius Registro objektus (visą nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir juridinius faktus), įregistruotus Registre, ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenys teikiami teismams ir teisėtvarkos institucijoms – įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, o šių išvardintų duomenų gavimui valstybės institucijos ir kiti asmenys turi teisę šiuos duomenis gauti įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose nustatytoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti (projekto 1 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 3 dalies 7 punktas). Neaišku, kas yra „kiti asmenys
“, turintys teisę gauti tuos pačius Registro duomenys kaip ir
teismai ir teisėtvarkos institucijos .
Atkreiptinas dėmesys, kad teismai ir teisėtvarkos institucijos gali gauti Registro duomenis, jeigu numatyta įstatymuose, o „kitiems asmenims“ šių Registro duomenų gavimui pakaktų ir Vyriausybės nutarimo. Siūlytina nuostatas patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, turi būti tikslinamas ir projekto
Funkcijos pavedamos ne tik įstatymais, bet ir Vyriausybės nutarimais. 11. Irma Leonavičiūtė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Nuo 2001 m. liepos 1 d. galiojančioje Nekilnojamojo turto registro įstatymo
redakcijoje numatyta, kad Centriniam registratoriui paduoti skundai dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų turi būti išnagrinėti per trisdešimt dienų . Projektu siūloma šį terminą pailginti iki trisdešimt darbo dienų ( projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis). Pagal siūlomą teisinį reguliavimą šių skundų nagrinėjimas pailgės apie 10 dienų. Tačiau šio siūlymo motyvai rengėjų projekto aiškinamajame rašte nepateikti. Atsižvelgti Projekto rengėjų komentaras:
Siūloma prailginti skundų nagrinėjimo terminą dėl padidėjusio skundų skaičiaus. Palyginimui: Gautų skundų skaičius:
2022-12-12 dienai – 331 skundai. 12. Irma Leonavičiūtė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
straipsnio 7 dalyje apibrėžta: „
registro objekto duomenys, surinkti iš objektui registruoti pateiktų duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų , papildyti registro objekto identifikavimo kodu, susijusio registro perduotais ir registravimo procedūrų duomenimis. Pagal šią apibrėžtį siūlytina patikslinti projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnį: „7.
Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir (arba) jų kopijas, ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.“ Pritarus šiai pastabai turi būti atitinkamai taisoma ir projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis: „
1. Registro objektai Registre registruojami pagal prašymus arba pranešimus (toliau – prašymas) ir su jais pateiktus dokumentus ir
(arba) jų kopijas, ir duomenis, taip pat pagal iš kitų registrų (kadastrų) ar valstybės informacinių sistemų gautus duomenis Registro nuostatuose nustatytais atvejais ir tvarka sumokėjus Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimą.“ Nepritarti Įstatymo projekte dokumentų sąvoka vartojama bendrąja prasme, apimant visas dokumento formas. Dokumentų formos klausimai neturėtų būti aptariami įstatyme. 13. Irma Leonavičiūtė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
įvertinus Administracinių bylų teisenos įstatymo
3 dalį, kad asmenims, praleidusiems procesinių veiksmų atlikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Paduodant prašymą dėl termino atnaujinimo , kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodami procesiniai ar kiti dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas.
Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.“, siūlytina projekto
išdėstyti taip: „8 ) praleistas skundo padavimo terminas ir kartu su skundu nėra pateiktas pareiškimas prašymas dėl termino atnaujinimo arba pagal pateiktą pareiškimą prašymą dėl termino atnaujinimo Komisija nepriima sprendimo šį terminą atnaujinti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539
pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) Nr. XIVP-2298 ir komiteto išvadoms. Įstatymo projektu keičiamo galiojančio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio nuostatos susijusios su Registro duomenų teikimu apie visą asmens nekilnojamąjį turtą žurnalistams, taip pat nuo 2023 m. sausio 1 d. Registro objektu tapus teritorijoms, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūlyti Seimui šį projektą svarstyti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo priimtą įstatymą, Respublikos Prezidentas turi ne vėliau kaip per 10 dienų po įteikimo pasirašyti ir oficialiai paskelbti, arba motyvuotai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti, siūlytina projekto rengėjų siūlomos įstatymo projekto 1 straipsnio įsigaliojimo datos, t.y. 2023 m. sausio 1 d. nenumatyti. Pasiūlymas:3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
ir 3 dal is į įsigalioja
. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo
Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė