geros valios kompensacijos už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų ir Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų ir Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – įvertinus Lietuvos žydų bendruomenės istoriją bei nekilnojamojo turto nacionalizavimo ir nusavinimo aspektus, kompensuoti už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemę) ir Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų. 2009 m. birželio 26–30 d. Terezyne (Čekija) įvyko Holokausto laikotarpio turto konferencija ( the Prague Holocaust Era Assets Conference, http://www.holocausteraassets.eu/ ), joje aptarti ir Holokaustą išgyvenusių asmenų gerovės, nekilnojamo turto klausimai. Konferencijoje priimta Terezyno deklaracija ( Terezin Declaration on Holocaust Era Assets and Related Issues ) (toliau – Deklaracija), kurią su kitomis 46 šalimis pasirašė ir Lietuva. Deklaracijoje viename skyriuje apžvelgti nekilnojamojo turto restitucijos tikslai ir principai. Pažymėta, kad nuosavybės teisių apsauga yra esminė demokratinės visuomenės ir teisės viršenybės sudedamoji dalis. Deklaracijoje pabrėžiama su Holokaustu susijusio konfiskuoto nekilnojamojo turto grąžinimo svarba atgaivinant ir puoselėjant žydų gyvenimą, užtikrinant jų ateitį, patenkinant Holokaustą išgyvenusiųjų gerovės poreikius, skatinant žydų kultūros paveldo puoselėjimą. Deklaracijoje išskiriamos dvi nekilnojamojo turto rūšys: religinis, bendruomeninis ir privatus, raginant jo nusavinimą kompensuoti grąžinat turtą arba išmokant piniginę kompensaciją.
Deklaracijoje kalbama ir apie bešeimininkį turtą, kompensacija už kurį galėtų būti naudojama Holokaustą išgyvenusių asmenų materialiniams poreikiams užtikrinti, taip pat švietimui apie Holokausto tragediją. Deklaraciją pasirašiusios šalys raginamos priimti atitinkamus teisės aktus, kurie įtvirtintų deklaracijoje minimų klausimų sprendimą. Raginimai pakartoti ir II Terezyno konferencijoje, kuri vyko 2022 m. lapkričio 3 d. Prahoje, Čekijoje. Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas: nacionalizacija prasidėjo pirmos sovietų okupacijos metais 1940 m., Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą. Lietuvos žydų religinių bendruomenių turto klausimas išspręstas po ilgų diskusijų 2011 m. birželio 21 d. priėmus Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą Nr. XI-1470 (toliau – GVF įstatymas), kuris numatė ne konkretų restitucijos proceso mechanizmą, bet fiksuoto dydžio per tam tikrą laiką (iki 2023 m. kovo 1 d.) išmokamą kompensaciją (37 071 362,37 euro) už Lietuvos žydų religinių bendruomenių turėtą nekilnojamąjį turtą kaip valstybės geros valios išraišką atkuriant istorinį teisingumą. GVF įstatymas numatė ir simbolinę kompensaciją Lietuvoje Holokaustą išgyvenusiems asmenims (868 860,06 euro). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuva nebuvo išsprendusi privataus Lietuvos žydų nekilnojamojo turto restitucijos klausimo ir dėl to sulaukianti tarptautinės bendruomenės kritikos. Lietuvoje privataus turto restitucija vykdyta vadovaujantis 1997 m. liepos 1 d. priimtu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu Nr. VIII-359.
VIII-359. Pagal šį įstatymą teisę į privačios nuosavybės grąžinimą turėjo visi Lietuvos Respublikos piliečiai, pateikę įstatymo numatytus reikiamus dokumentus iki 2001 m. gruodžio 31 d., tad prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo terminas yra pasibaigęs. Jis gali būti tik atnaujintas Lietuvos Respublikos piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Įstatymo projektu sprendžiami likę neišspręsti klausimai dėl Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais gyvenusių žydų tautybės asmenų, kurie neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą, negrąžinto turto ir dėl be paveldėtojų likusio (bešeimininkio) turto. Atkreiptinas dėmesys, kad įvairiose Lietuvos vietovėse istoriškai gyvavusios žydų bendruomenės Holokausto metu buvo sunaikintos, todėl jų turto restitucija vadovaujantis kitais galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais negalima, kadangi nėra paveldėtojų. Tiek Holokausto, tiek ir sovietų nusikaltimų mastą nustatyti neįmanoma, neteisėtai nusavintą nekilnojamąjį turtą tiksliai įvertinti taip pat sudėtinga, todėl Įstatymo projektu siūloma kompensacijos suma yra simbolinė, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes. Šia simboline suma siekiama atkurti bent dalinį teisingumą ir užtikrinti Lietuvos žydų, jų kultūros ir paveldo puoselėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kitos šalys (pvz., Čekija, Serbija ir kitos), susidurdamos su panašiais sunkumais, pasirinko simbolinės kompensacijos sumos išmokėjimą. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame GVF įstatyme išspręstas tik kompensacijos už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą klausimas.
Lietuva iki šiol nebuvo išsprendusi kompensavimo už privatų Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą klausimo, todėl Įstatymo projektu siūloma pakeisti galiojantį GVF įstatymą ir išdėstyti jį nauja redakcija, papildant, kad geros valios kompensacija skiriama ne tik už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, bet ir už privatų Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu GVF įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompensacijomis disponuoti paskirto fondo (toliau – fondas) valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir kasmet iki vasario 10 d. pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei valstybinio audito išvadą ir ataskaitą. Valstybinio audito išvadoje konstatavus, kad fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis arba valdo, naudoja jam perduotą nekilnojamąjį turtą ar disponuoja juo ne pagal šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytą paskirtį arba kitaip pažeidžia šio įstatymo reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę laikinai sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir disponavimą jomis ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo. Galiojančiame GVF įstatyme nurodyta, kad piniginė kompensacija gali būti naudojama: a) Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje; b) Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti; c) fondo administravimo išlaidoms, kurių metinė suma negali viršyti 10 procentų metinės piniginės kompensacijos dalies, tvirtinamos kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete.
Galiojančiame įstatyme nustatyta, kad pagal šį įstatymą perduotas nekilnojamasis turtas turi būti naudojamas tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo ir mokslo tikslams. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamame naujos redakcijos Įstatymo projekte siūloma geros valios kompensaciją skirti ne tik už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių išlikusį nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemę, bet ir už privatų Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad už visą privatų, įskaitant ir bešeimininkį, nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų, būtų mokama Įstatymo projekte nustatyto dydžio simbolinė piniginė kompensacija Lietuvos Respublikos Vyriausybės šia kompensacija disponuoti paskirtam fondui. Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, Įstatymo projekte numatomas simbolinis kompensacijos dydis – 37 000 000 eurų. Įstatymo projektu siūloma nustatyti geros valios kompensacijos už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą dydį, mokėjimo terminus, tvarką ir naudojimo paskirtį.
Įstatymo projekte siūloma papildyti piniginės kompensacijos naudojimo paskirtį: fondui išmokėta piniginė kompensacija gali būti naudojama ne tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams, bet ir kitiems Lietuvos žydų bendruomenės puoselėjimo tikslams Lietuvoje. Taip pat fondui išmokėta piniginė kompensacija gali būti naudojama fondui pateiktiems nukentėjusių asmenų ar jų teisių perėmėjų individualiems prašymams dėl Lietuvos žydų nekilnojamojo turto fondo nustatyta tvarka tenkinti. Pastarajam tikslui fondo sprendimu gali būti skiriama ne mažesnė kaip 5 000 000, tačiau ne didesnė kaip 10 000 000 eurų suma. Įstatymo projekte siūloma išplėsti fondui perduoto nekilnojamojo turto naudojimo tikslus: fondui perduotas nekilnojamasis turtas gali būti naudojamas ne tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo ir mokslo, bet ir sveikatos apsaugos, sporto bei kitiems Lietuvos žydų bendruomenės puoselėjimo tikslams. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad fondas nustato disponavimo kompensacijos lėšomis tvarką ir ją viešai skelbia savo interneto svetainėje. Įstatymo projekte numatyta, kad nukentėję asmenys ar jų paveldėtojai individualius prašymus ir turimus juos pagrindžiančius dokumentus turi pateikti fondui iki 2023 m. gruodžio 31 d. Šie prašymai pateikiami, vertinami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis fondo patvirtinta disponavimo kompensacijos lėšomis tvarka. Fondas gautų prašymų pagrįstumui įvertinti turi teisę gauti informaciją apie Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą iš valstybės ar savivaldybės institucijų. Fondas ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. įvertina gautų prašymų pagrįstumą ir nustato visiems nukentėjusiems asmenims vienodą skiriamos kompensacijos dydį.
Įstatymo projekte numatyta, kad už vieno nukentėjusio asmens visus neteisėtai nusavintus nekilnojamojo turto objektus fondas bendrai skiria vieną piniginės kompensacijos sumą, kuri nepriklauso nuo nukentėjusiam asmeniui priklausiusio nekilnojamojo turto vertės. Konkreti nukentėjusiam asmeniui skiriama suma nustatoma fondo sprendimu, įvertinus bendrą visų gautų prašymų, fondo įvertintų pagrįstais, apimtį ir skiriamą kompensacijos sumą. Fondo paskirta kompensacijos suma ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 1 d. turės būti išmokama nukentėjusiam asmeniui arba jo turto paveldėtojams lygiomis dalimis. Įstatymo projekte, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatyme nustatytą palūkanų, gautų investavus lėšas, skirtas neliečiamajam kapitalui formuoti, naudojimo ir neliečiamojo kapitalo lėšų investavimo reglamentavimą, siūloma detaliai apibrėžti, kaip ir kur gali būti investuojamos piniginės kompensacijos lėšos ir kam gali būti naudojamos palūkanos. Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad fondas kasmet iki birželio 1 d. Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyta tvarka pateikia Juridinių asmenų registrui ir viešai paskelbtų fondo veiklos ataskaitą, audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada. To nepadarius ar iš pateiktų dokumentų nustačius, kad fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis arba valdo, naudoja jam perduotą nekilnojamąjį turtą ar disponuoja juo ne pagal Įstatymo projekte nustatytą paskirtį arba kitaip pažeidžia Įstatymo projekto reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę laikinai sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir atnaujinti mokėjimą tik fondui panaikinus nustatytus trūkumus.
Šios nuostatos nustatomos atsisakant šiuo metu Valstybės kontrolei numatytų funkcijų atlikti fondo veiklos valstybinį auditą, kuris iš esmės dubliuoja fondo, kaip juridinio asmens, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose numatytą finansinę atskaitomybę. Įstatymo projekte numatyta, kad piniginė kompensacija už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą pradedama mokėti nuo 2024 m. liepos 1 d. ir baigiama mokėti 2030 m. liepos 1 d. Piniginė kompensacija numatoma mokėti dalimis ir Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinama kiekvienų metų valstybės biudžete, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, ir išmokama iki kiekvienų metų liepos 1 d. Kompensacijos pradėjimo ir baigimo mokėti datos susietos su Juridinių asmenų registrui kasmet iki birželio 1 d. pateikiamais dokumentais: fondo veiklos ataskaita ir audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu kartu su auditoriaus išvada, kuriuos per mėnesį įvertinus ir nustačius pažeidimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikiama teisė laikinai sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir jį atnaujinti, fondui panaikinus nustatytus trūkumus. Kompensacija už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskyrusi VšĮ Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondą. Šis fondas disponuotų ir kompensacija už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą.
Piniginė kompensacija už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą būtų mokama iš valstybės biudžeto Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompensacijomis disponuoti paskirtam fondui. Fondas – pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris įsteigtas pagal Įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą. Pagrindiniai fondo veiklos tikslai – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo, religinę, taip pat mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros ir kitokią visuomenei naudingą veiklą, puoselėjant Lietuvos žydų bendruomenę. Įstatymo projekte numatyta, kad kompensacijos sumos (37 071 362, 37 euro už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą ir 37 000 000 eurų už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą) yra galutinės, ateityje negali būti keičiamos ir reiškiamos pretenzijos dėl jų. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Įstatymo priėmimo teigiamos pasekmės – pademonstruota gera valia, išmokėjus simbolinę kompensaciją, atkurti bent dalinį istorinį teisingumą, išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš Lietuvos ir pasaulio žydų bendruomenę bei tarptautines organizacijas. Be to, išmokėjusi piniginę kompensaciją, valstybė galutinai išspręs neteisėtai nusavinto privataus Lietuvos žydų nekilnojamojo turto kompensavimo klausimą. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 .
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentui Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 11 . Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 12 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti fondas iki 2022 m. gruodžio 30 d. turės patvirtinti disponavimo kompensacijos lėšomis tvarką. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Kompensacija mokama iš valstybės biudžeto.
Pagal Įstatymo projektą, kompensacija pradedama mokėti nuo 2024 m. liepos 1 d. ir baigiama mokėti 2030 m. liepos 1 d. Projekte nurodyta piniginė kompensacija (37 000 000 eurų) numatoma mokėti dalimis ir Seimo tvirtinama kiekvienų metų valstybės biudžete, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, ir išmokama iki kiekvienų metų liepos 1 d. 2023–2025 metais prognozuojama lėšų suma turėtų būti 7 000 000 eurų. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Lietuvos žydų nekilnojamasis turtas“, „kompensacija“, „gera valia“. 16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GEROS VALIOS KOMPENSACIJOS UŽ ŽYDŲ RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ĮSTATYMO NR. XI-1470 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-11-24 Nr. XIVP-2290 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GEROS VALIOS KOMPENSACIJOS UŽ ŽYDŲ RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ĮSTATYMO NR. XI-1470 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-12-14 Nr. XIVP-2290(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Kultūros komitetas PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GEROS VALIOS KOMPENSACIJOS UŽ ŽYDŲ RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ĮSTATYMO NR. XI-1470 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2290 2022-11-30 Nr. 121-P-37 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto n ariai Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė , padėjėja Vaida Patiejūnienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Mindaugas Bundza, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas , Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Tarptautinių santykių ir ES grupės patarėja Lina Saulėnaitė-Višinskienė, Kauno žydų religinė bendruomenės vadovas Mauša Bairakas, Kauno žydų religinė bendruomenės vadovo padėjėja Kristina Mačiulaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.
religinė bendruomenė 2022-11-29 Kauno žydų religinė bendruomenė nepritaria LR Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 pakeitimo įstatymo projektui (toliau tekste – Pakeitimo įstatymo projektas). 1.Iš pirmo žvilgsnio Pakeitimo įstatymo projektu siekiama gražių ir kilnių tikslų: atkurti istorinį teisingumą, išspręsti klausimus dėl Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais gyvenusių žydų tautybės asmenų, kurie neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą, negrąžinto turto ir dėl be paveldėtojų likusio (bešeimininkio) turto. Tačiau Pakeitimo įstatymo projekte nėra teisinio aiškumo, Pakeitimo įstatymo projektas patenka į galiojančių teisės aktų reguliuojančių bešeimininkio turto apskaita bei perdavimą, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo, LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo reguliavimo sritis. 2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas yra nežinomas (bešeimininkis turtas), teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės institucijų arba savivaldybės pareiškimą, perduodamas valstybės arba savivaldybės nuosavybėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), yra patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“, kuriose nustatyta bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarka.
Klausimas: kiek yra apskaityta žydų tautybės asmenų, kurie neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą, negrąžinto turto ir dėl paveldėtojų likusio (bešeimininkio) turto ? Jeigu, numatyta net ir simbolinė suma 37 000 000 Eur., manome, kad LR Seimui turi būti pateikta pilna informacija nurodant nekilnojamojo turto objektų sąrašą, kiek konkrečiai žydų tautybės asmenų neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisių. Taip pat Turto bankas LR Seimui prieš priimant Pakeitimo įstatymo projektą, privalo pateikti pilną informaciją apie be paveldėtojų ( bešeimininkio) likusio turto, kuris iki 1940 metų priklausė žydų tautybės asmenims sąrašą. Ši informacija yra būtina, jeigu LR Seimas nuspręstų atnaujinti LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatyme numatytus terminus, arba terminas būtų atnaujintas teismui nusprendus, kad būtų išvengta dvigubos kompensacijos už tą patį nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto perdavimo viešajai įstaigai Geros valios fondas nuosavybėn. Dėl ko, atsiradus teisėtiems paveldėtojams nebūtų jokios galimybės atgauti išlikusio nekilnojamojo turto ar kompensacijos už jį. 3. Manome, kad Pakeitimo įstatymo projektas neatitinka teikiamo registruoti projekto reikalavimams (Seimo statutas 135 str.), kadangi teikiamas Pakeitimo įstatymo projektas patenka į tebegaliojančių įstatymų reguliavimo sritis ir akivaizdžiai su jais nesuderintas. Tokiu būdu yra pažeidžiamas LR Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas.
LR CK yra įtvirtintos nuostatos dėl diskriminacijos, kuriomis draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims. Šiuo Pakeitimo įstatymo projektu, suteikiamos dar didesnės privilegijos vienam juridiniam asmeniui – viešajai įstaigai Geros valios fondui. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad už neturintį paveldėtojų (bešeimininkį) turtą nėra išmokama kitos tautybės (pvz. lietuvių, totorių, karaimų, lenkų) asmenims Lietuvoje gyvenantiems ir nuo II pasaulinio karo nukentėjusiems. Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtintas teisinės valstybės principas. Pagal šį principą, be kita ko, valstybė turi vengti tokio teisinio reguliavimo, kuris diskriminuodamas vienas tautines bendrijas ar religines bendruomenes ir teikdamas privilegijas kitų tautų ar religinių konfesijų atstovams, galėtų sukelti tautinę ar religinę nesantaiką. Šiuo priimti teisės aktu yra ne tik diskriminuojamos kitos tautinės bendrijos, bet ir Kauno žydų religinė bendruomenė. Valstybės teisinis reguliavimas turi būti paremtas visuotinai pripažintais teisės principais, šiuo konkrečiu atveju – tiek Lietuvos Konstitucijoje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtintais nediskriminavimo bei asmenų bei tautų lygybės principais. 5. Kompensacija už nekilnojamąjį turtą yra viena iš nuosavybės formų. Todėl yra abejotina Pakeitimo įstatymo projekte numatyta nuostata išmokėti kompensacijos lėšas vienam juridiniam asmeniui neturinčiam teisių perėmėjo statuso bei prieštaraujanti, LR Konstitucijoje ir LR CK įtvirtintoms nuosavybės neliečiamumo normoms. 6. LR Vyriausybė teigia, kad yra tikslinga kompensacija už žydų tautybės asmenų turtą išmokėti viešajai įstaigai Geros valios fondui, kadangi Valstybės kontrolė iki šiol jokių pastabų dėl kompensacijos lėšų naudojimo neturėjo.
Taip neturėjo ir negalėjo turėti, kadangi visos kompensacijos lėšos pervedus viešajai įstaigai Geros valios fondas, tampa viešosios įstaigos privačia nuosavybe, todėl Valstybės kontrolė yra tiktai formali, neatspindinti tikrosios padėties išmokant bei panaudojant kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą lėšas. 7. Tiek pačiam Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą įstatyme, tiek pakeitimo įstatymo projekto yra numatyta, kad: už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą gali būti kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu perduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis šio straipsnio 2 dalyje nurodyto fondo nuosavybėn, jeigu jis priima sprendimą prašyti perduoti tokį turtą konkrečiai paskirčiai, atitinkančiai šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies sąlygą. Tokiu atveju šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytos piniginės kompensacijos dydis mažinamas perduodamo nuosavybės teise nekilnojamojo turto verte, kuri apskaičiuota remiantis valstybės įmonės Registrų centro turimais masinio vertinimo duomenimis turto perdavimo dieną. Manome kad, tiek 2011 metais priimtu Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymu, tiek ir Pakeitimo įstatymo projektu yra atveriamas kelias per Turto banką lengva ranka, neturint jokių įrodymų apie turto kilmę, remiantis tik manymu, kad galėjo būti ( t.y.: ar turtas priklausė nuosavybės teise ar buvo nuomojamas žydų tautybės asmenų) perimti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir neturintį paveldėtojų (bešeimininkį) turtą .
Tokie veiksmai jau yra atlikti su LR Vyriausybės palaiminimu viešajai įstaigai perduoti fiziniams asmenims priklausiąs turtas, net neturint jokių įrodymų, kad turtas kažkada priklausė žydų tautybės asmenims ar religinėms bendruomenėms. 8. 2022 lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimais perdavė nuosavybėn valstybės turtą viešajai įstaigai "Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas" (toliau – Viešoji įstaiga), teisinis pagrindas - Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 2 straipsnio 7 dalis, nurodo, kad už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą gali būti kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu perduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis. Atkreipkite dėmesį, valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis, ši formuluotė, anot Lietuvos Vyriausybės teisininko Deivido Kriaučiūno ir yra pagrindas, kadangi įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, kokios rūšies turtas gali būti perduodamas. Sekant gerb. teisininko logika – galima viskas, kas yra neuždrausta ! Neskaito valstybės tarnautojai įstatymų visa apimtimi ir ypatingai Įstatymo preambulės nuostatų, kurioje yra įtvirtinta, kad Įstatymu kompensuojama už nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą.
Perduodant nuosavybėn pastatus Viešajai įstaigai Geros valios fondui, buvo sukurptas labai įdomus dokumentų paketas, kuriame yra tokia įdomi Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos paruošta pažymą, kurioje, pvz., Šančių sinagoga Kaune tampa pastatų kompleksu, prigriebiant kaimyninį gyvenamąjį namą, kuris niekada nepriklausė Šančių sinagogai. Šančių sinagoga yra pavienis objektas įregistruotas 2014-05-12 kultūros paveldo registre aktu Nr. KM-RM-60, unikalus objekto registro Nr. 38266. Dėl šių pastatų 2011 metais vyko teismo procesas dėl neteisėto perdavimo visuomeninei organizacijai, ieškovas buvo Lietuvos Generalinė prokuratūra kuri gynė viešąjį interesą. Byloje buvo smulkiai išnarpliota pastatų priklausomybė ir nuosavybės atsiradimo pagrindai. Taip pat ir pastatai Pylimo g. 4, Vilniuje, iki II pasaulinio karo priklausė fiziniams asmenims, ir nebuvo religinės paskirties pastatai. Pasinaudojant netiksliomis įstatymo formuluotėmis, neturint jokių nuosavybės teisių įrodymų, yra sukurta schema nepagrįstai praturtėti valstybės sąskaita. 9. Pakeitimo įstatymo projekte 3 str. 3p. numatyta kad: fondo nustatyta tvarka fondui pateiktiems Lietuvos žydų ar jų įpėdinių individualiems prašymams dėl piniginės kompensacijos už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą išmokėjimo (toliau – prašymas) tenkinti. Šiam tikslui fondo sprendimu gali būti skiriama ne mažesnė kaip 5 000 000, tačiau ne didesnė kaip 10 000 000 eurų suma. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė skiria 37 000 000 Eur. 2 str.2p., o numatoma išmokėti ne mažiau 5 000 000, bet ne didesne kaip 10 000
ne daugiau ? Kur bus naudojamos likusios lėšos 27 000 000 ?!?!. 10. Pakeitimo įstatymo projekto 3 str.
2 p. numatyta, kad: Lietuvos žydai ar jų įpėdiniai šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus prašymus ir turimus juos pagrindžiančius dokumentus turi pateikti fondui iki 2023 m. gruodžio 31 d. Šie prašymai pateikiami, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis fondo patvirtinta disponavimo kompensacijos lėšomis tvarka. Fondas gautų prašymų pagrįstumo nagrinėjimo tikslu turi teisę gauti informaciją apie Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą iš valstybės ar savivaldybės institucijų. Fondas ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. įvertina gautų prašymų pagrįstumą ir nustato visiems Lietuvos žydams ar jų įpėdiniams vienodą skiriamos kompensacijos dydį. Kokius konkrečiai nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus reikės pateikti fondui ? O jeigu dokumentai nėra išlikę ? LR Vyriausybė vėl numeta Fondui spręsti, kas lojalus Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei gaus, kas ne, nors ir turės visus įrodymus, negaus. Kaip 2011 metais priimant Geros valios įstatymą teigė, kai kurie Vyriausybės ir Seimo nariai, mes žydams atiduodam tegul patys sprendžia kaip ir kas. Atidavė, bet kaip ir bet kam atidavė, neužtikrindami žydų religinių bendruomenių teisės į teisingą kompensaciją. 11. Pagal galiojančius teisės aktus nuosavybės teisių atkūrimas (dalinė restitucija) Lietuvoje vykdoma tik Lietuvos piliečių ir religinių bendruomenių, neišskiriant tautybių ir konfesijų atžvilgiu. Pagal galiojančius teisės aktus Lietuvoje turtas kitiems subjektams negrąžinamas. Bet, paminant visus teisėkūros principus, lygiateisiškumo principus buvo sukurtas Geros valios politinis aktas, kuris suskaldė Lietuvos žydus. Lietuvos teisės sistemos istorija, turėtų būti įrašyta „AUKSO RAIDĖMIS“ šis Geros valios politinis aktas, kuris sukūrė šiltnamio sąlygas vienam juridiniam asmeniui, o iš tikrųjų grupelei asmenų, turtėti valstybės sąskaita.
Geros valios politiniu aktu buvo pamintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės, Lietuvos tradicinių religinių bendruomenių teisės, lygiateisiškumo principai, išskiriant vieną tautybę visų kitų atžvilgiu. LR Vyriausybės pareiškimai, kad neva buvo suderinta su tarptautinėmis žydų organizacijomis yra daugiau negu keista, nes viešai nėra prieinami derinimo aktai ar sutartys. LR Vyriausybės nariai užsimiršta, kad išgyvenusios II pasaulinį karą ir sovietmetį yra dvi tradicinės žydų religinės bendruomenės Kauno ir Vilniaus. 2011 m. priėmus Geros valios politinį aktą nebegali atsiimti išlikusio nekilnojamojo turto pagal ar kompensacijos už jį pagal LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu, kadangi ministerijos siūlo kreiptis į Geros valios fondą, kadangi žydų klausimas anot jų yra jau išspręstas. 12. 2011 metais priimtame Geros valios įstatymo 2 straipsnio 4 p. buvo numatyta:
Šio straipsnio 1 dalyje numatytos kompensacijos sumos yra galutinės, ateityje negali būti keičiamos ir reiškiamos pretenzijos dėl jų. Kodėl praėjus 11 metų, reiškiamos naujos pretenzijos ? Pritrūko pinigų viešosios įstaigos administravimui ir investavimui ar asociacijai Lietuvos žydų bendruomenė ? Pagrįstai kyla šie klausimai, kadangi įstatymo abstrakčiomis formuluotėmis vėl suteikiama teisė viešajai įstaigai išmokėti kompensacijas pagal principą „patinka-nepatinka“, „lojalus-nelojalus“, o iš tikrųjų didžioji dalis yra skiriama asociacijai – Lietuvos žydų bendruomenė, kuri neturi jokių tradicijų tęstinumo, žydų religinių bendruomenių sąskaita.
Apibendrinant teigiame, kad: a ) Pakeitimo įstatymo projektas nesuderintas su LR Konstitucija, LR Civiliniu kodeksu, LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu. LR Vyriausybės teikiamas Pakeitimo įstatymo projektas neatitinka pagrindinių Lietuvos teisėkūros principų, lygiateisiškumo principų. Išmokėta kompensacija nepasiekė Kauno tradicinės religinės žydų bendruomenės, kuri valdo 4 valstybės saugomus paveldo objektus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Ypatingos svarbos Lietuvai ir Lietuvos žydų kultūrai yra Kauno choralinės sinagogos „Ohel Jaakov“ pastatas, kuriame religinė veikla yra vykdoma iki šiol. Kasmet Kauno choraline sinagoga „Ohel Jaakov“ aplanko daugybė užsienio turistų, kurie užduoda klausimus: kiek Jums padeda valstybė ? Kaip Jūs išgyvenate ?
Kaip Jūs išgyvenate ? Mes turime tik vieną atsakymą: Valstybė kasmet iš biudžeto, maldos namų atstatymui ir kitoms reikmėms Kauno žydų religinei bendruomenei skiria 800.00 Eur. (aštuonis šimtus Eur.00 ct.).
b) Ne kartą buvo teikti prašymai viešajai įstaigai Geros valios fondui pagal Fondo susikurtus perteklinius reikalavimus dėl lėšų skyrimo bendruomenės veiklos vystymui, veikiančios sinagogos remontui, bet deja visi prašymai atmesti, nes Kauno žydų religinė bendruomenė turi kitą nuomonę, kitus reikalavimus žydų tradicijų ir kultūros saugojimui yra autonomiška, nepriklausanti Lietuvos žydų bendruomenei.
c) Manome, kad kompensacija už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą naudojama neskaidriai, iš dalies pasinaudojant popierinėmis, dirbtinai sukurtomis žydų organizacijomis, kurios realiai jokios veiklos nevykdo. Didžioji dalis kompensacijos lėšų yra nepanaudota. Lietuvos miestuose ir miesteliuose išlikęs žydų paveldas yra tvarkomas valstybės ir savivaldybių iniciatyva bei pastangomis. Kauno žydų religinė bendruomenė išlikusius maldos namus tvarko ir prižiūri savo lėšomis ir pastangomis, padedant Kultūros paveldo departamentui ir Kauno rajono savivaldybei. Žiemos sezono metu Kauno žydų religinė bendruomenė yra priversta sustabdyti veiklą, pagrindinėje Kauno choralinėje sinagogoje „Ohel Jaakov“ dėl didelių šildymo bei elektros kainų. Tikėtis gauti kompensacijos lėšas iš viešosios įstaigos Geros valios fondas beprasmiška, „kitiems, ne saviems“ finansavimas numatytas 70 procentų ir reikalavimai perteklinei didesni negu ES finansavimui gauti.
d) Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas yra virtęs politiniu žaidimu ir vienos suinteresuotos asmenų grupės savivalės aktu, eliminuojant iš restitucijos proceso tikruosius paveldėtojus, kuris nuolat papildomas, keičiamas pagal vienos grupės pageidavimus pasipinigauti valstybės, žydų religinių bendruomenių, o dabar ir Lietuvos žydų tautybės asmenų sąskaita.
Holokaustas Lietuvoje yra tapęs ne tik politikos ir ideologijos įrankiu, bet finansinių manipuliacijų objektu, puikia priemone pasipinigauti Holokausto aukų ir valstybės sąskaita. Kviečiame visus Lietuvos Respublikos Seimo narius prisiminti, kad : Teisingumas visiems, nepriklausomai nuo rasės, sektos ar klasės – tai visų žmonių nepažeidžiama teisė ir neišvengiama priedermė. Valstybės ir organizuotas valdymas privalo siekti sukurti teisingą visuomenę, kelti tikslus išnaikinti žmogaus kuriamas nelaimes, skurdą ir degradaciją, socialinę nelygybę, piktą valią ir kovas. Sukurti tokias sąlygas, kuriomis galėtų suklestėti žmogaus asmenybė. Ginti visų teisę į teisingą gyvenimo lygį, prioritetą nuosavybės atžvilgiu. Deja, priimat tokius Geros valios aktus Lietuvoje didėja neteisingumas, diskriminacija. „Man, atrodo, kad Holokaustas pardavinėjamas, o ne išmokstamas kaip pamoka“ . Rabinas A.J. WOLF. Siūlome:
teikiamo Pakeitimo įstatymo projekto antikorupcinio įvertinimo;
žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą gali būti kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimu, kuriam pritaria LR Seimas, perduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis.
Pateikiant nekilnojamojo turto kilmės dokumentus, archyvo pažymą, nuosavybės teisę ar juridinį faktą įrodančius dokumentus, kad tai buvo žydų religinių bendruomenių turtas. 3. Įpareigoti LR Vyriausybę užtikrinti teisę, LR Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą pakeitimo įstatyme, tradicinei – Kauno žydų religinei bendruomenei b.k. 192052014), kuri veikė iki 1940 metų liepos 21 d. ir veikia iki šiol, gauti kompensacijos lėšas už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą bendruomenės veiklai vystyti bei valstybės saugomų paveldo pastatų išlaikymui, kuriuos nuosavybės teise valdo Kauno žydų religinė bendruomenė, remontui ir renovacijai. 4. LR Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą pakeitimo įstatyme numatyti pareigą LR Vyriausybei išmokėti kompensacijos lėšas tradicinei – Kauno žydų religinei bendruomenei (b.k. 192052014) bendruomenės veiklos vystymui, Kauno choralinės sinagogos
„Ohel Jaakov“ pastato tvarkybos darbams, unikalios išlikusios Čekiškės mstl.
sinagogos tvarkybos darbams bei administravimui ir priežiūrai, „Naujosios sinagogos“ Birštono g. 14, Kaunas, avarinės būklės šalinimo bei projektavimo
B, Kaune, projektavimo-tvarkybos darbams pagal pateiktas preliminarias sąmatas, pasirašant susitarimą tarp LR Vyriausybės ir Kauno žydų religinės bendruomenės dėl kompensacijos lėšų panaudojimo Kauno žydų religinių objektų priežiūrai, administravimui bei renovacijai. 5.
5Grąžinti LR Vyriausybei tobulinti Pakeitimo įstatymo projektą dėl abstrakčių formuluočių bei teisėtų lūkesčių užtikrinimo. Spręsti pagrindiniame komitete
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos g eros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 pakeitimo įstatymo projektui XIVP-2290 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė –
18. Komiteto paskirti pranešėjai:
Vytautas Juozapaitis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis Komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė
Užsienio reikalų komitetas
KOMPENSACIJOS UŽ ŽYDŲ RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ĮSTATYMO NR. XI-1470 PAKEITIMO
Nr. XIVP-2290 2022 m. lapkričio 30 d. Nr. 105-P-136
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nario Audroniaus Ažubalio pavaduotojas Arūnas Valinskas, Armino Lydekos pavaduotojas Raimundas Lopata, Marius Matijošaitis, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Mažėlė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys:
Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas, Vyriausybės kanceliarijos Tarptautinių santykių ir Europos Sąjungos grupės patarėja Lina Saulėnaitė-Višinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-24
principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kauno žydų religinė bendruomenė , 2022-11-29 Kauno žydų religinė bendruomenė nepritaria LR Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 pakeitimo įstatymo projektui (toliau tekste – Pakeitimo įstatymo projektas).
1.Iš pirmo žvilgsnio Pakeitimo įstatymo projektu siekiama gražių ir kilnių tikslų: atkurti istorinį teisingumą, išspręsti klausimus dėl Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais gyvenusių žydų tautybės asmenų, kurie neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą, negrąžinto turto ir dėl be paveldėtojų likusio (bešeimininkio) turto. Tačiau Pakeitimo įstatymo projekte nėra teisinio aiškumo, Pakeitimo įstatymo projektas patenka į galiojančių teisės aktų reguliuojančių bešeimininkio turto apskaita bei perdavimą, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo, LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo reguliavimo sritis. 2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas yra nežinomas (bešeimininkis turtas), teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės institucijų arba savivaldybės pareiškimą, perduodamas valstybės arba savivaldybės nuosavybėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), yra patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“, kuriose nustatyta bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarka. Klausimas: kiek yra apskaityta žydų tautybės asmenų, kurie neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą, negrąžinto turto ir dėl paveldėtojų likusio (bešeimininkio) turto ?
Jeigu, numatyta net ir simbolinė suma 37 000 000 Eur., manome, kad LR Seimui turi būti pateikta pilna informacija nurodant nekilnojamojo turto objektų sąrašą, kiek konkrečiai žydų tautybės asmenų neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisių. Taip pat Turto bankas LR Seimui prieš priimant Pakeitimo įstatymo projektą, privalo pateikti pilną informaciją apie be paveldėtojų ( bešeimininkio) likusio turto, kuris iki 1940 metų priklausė žydų tautybės asmenims sąrašą. Ši informacija yra būtina, jeigu LR Seimas nuspręstų atnaujinti LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatyme numatytus terminus, arba terminas būtų atnaujintas teismui nusprendus, kad būtų išvengta dvigubos kompensacijos už tą patį nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto perdavimo viešajai įstaigai Geros valios fondas nuosavybėn. Dėl ko, atsiradus teisėtiems paveldėtojams nebūtų jokios galimybės atgauti išlikusio nekilnojamojo turto ar kompensacijos už jį. 3. Manome, kad Pakeitimo įstatymo projektas neatitinka teikiamo registruoti projekto reikalavimams (Seimo statutas 135 str.), kadangi teikiamas Pakeitimo įstatymo projektas patenka į tebegaliojančių įstatymų reguliavimo sritis ir akivaizdžiai su jais nesuderintas. Tokiu būdu yra pažeidžiamas LR Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. LR CK yra įtvirtintos nuostatos dėl diskriminacijos, kuriomis draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims. Šiuo Pakeitimo įstatymo projektu, suteikiamos dar didesnės privilegijos vienam juridiniam asmeniui – viešajai įstaigai Geros valios fondui. 4.
išmokama kitos tautybės (pvz. lietuvių, totorių, karaimų, lenkų) asmenims Lietuvoje gyvenantiems ir nuo II pasaulinio karo nukentėjusiems. Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtintas teisinės valstybės principas. Pagal šį principą, be kita ko, valstybė turi vengti tokio teisinio reguliavimo, kuris diskriminuodamas vienas tautines bendrijas ar religines bendruomenes ir teikdamas privilegijas kitų tautų ar religinių konfesijų atstovams, galėtų sukelti tautinę ar religinę nesantaiką. Šiuo priimti teisės aktu yra ne tik diskriminuojamos kitos tautinės bendrijos, bet ir Kauno žydų religinė bendruomenė. Valstybės teisinis reguliavimas turi būti paremtas visuotinai pripažintais teisės principais, šiuo konkrečiu atveju – tiek Lietuvos Konstitucijoje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtintais nediskriminavimo bei asmenų bei tautų lygybės principais. 5. Kompensacija už nekilnojamąjį turtą yra viena iš nuosavybės formų. Todėl yra abejotina Pakeitimo įstatymo projekte numatyta nuostata išmokėti kompensacijos lėšas vienam juridiniam asmeniui neturinčiam teisių perėmėjo statuso bei prieštaraujanti, LR Konstitucijoje ir LR CK įtvirtintoms nuosavybės neliečiamumo normoms. 6. LR Vyriausybė teigia, kad yra tikslinga kompensacija už žydų tautybės asmenų turtą išmokėti viešajai įstaigai Geros valios fondui, kadangi Valstybės kontrolė iki šiol jokių pastabų dėl kompensacijos lėšų naudojimo neturėjo. Taip neturėjo ir negalėjo turėti, kadangi visos kompensacijos lėšos pervedus viešajai įstaigai Geros valios fondas, tampa viešosios įstaigos privačia nuosavybe, todėl Valstybės kontrolė yra tiktai formali, neatspindinti tikrosios padėties išmokant bei panaudojant kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą lėšas. 7.
įstatyme, tiek pakeitimo įstatymo projekto yra numatyta, kad: už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą gali būti kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu perduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis šio straipsnio 2 dalyje nurodyto fondo nuosavybėn, jeigu jis priima sprendimą prašyti perduoti tokį turtą konkrečiai paskirčiai, atitinkančiai šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies sąlygą. Tokiu atveju šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytos piniginės kompensacijos dydis mažinamas perduodamo nuosavybės teise nekilnojamojo turto verte, kuri apskaičiuota remiantis valstybės įmonės Registrų centro turimais masinio vertinimo duomenimis turto perdavimo dieną. Manome kad, tiek 2011 metais priimtu Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymu, tiek ir Pakeitimo įstatymo projektu yra atveriamas kelias per Turto banką lengva ranka, neturint jokių įrodymų apie turto kilmę, remiantis tik manymu, kad galėjo būti ( t.y.: ar turtas priklausė nuosavybės teise ar buvo nuomojamas žydų tautybės asmenų) perimti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir neturintį paveldėtojų (bešeimininkį) turtą . Tokie veiksmai jau yra atlikti su LR Vyriausybės palaiminimu viešajai įstaigai perduoti fiziniams asmenims priklausiąs turtas, net neturint jokių įrodymų, kad turtas kažkada priklausė žydų tautybės asmenims ar religinėms bendruomenėms. 8. 2022 lapkričio 9 d.
nuosavybėn valstybės turtą viešajai įstaigai "Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas" (toliau – Viešoji įstaiga), teisinis pagrindas - Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 2 straipsnio 7 dalis, nurodo, kad už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą gali būti kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu perduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis. Atkreipkite dėmesį, valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis, ši formuluotė, anot Lietuvos Vyriausybės teisininko Deivido Kriaučiūno ir yra pagrindas, kadangi įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, kokios rūšies turtas gali būti perduodamas. Sekant gerb. teisininko logika – galima viskas, kas yra neuždrausta ! Neskaito valstybės tarnautojai įstatymų visa apimtimi ir ypatingai Įstatymo preambulės nuostatų, kurioje yra įtvirtinta, kad Įstatymu kompensuojama už nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Perduodant nuosavybėn pastatus Viešajai įstaigai Geros valios fondui, buvo sukurptas labai įdomus dokumentų paketas, kuriame yra tokia įdomi Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos paruošta pažymą, kurioje, pvz., Šančių sinagoga Kaune tampa pastatų kompleksu, prigriebiant kaimyninį gyvenamąjį namą, kuris niekada nepriklausė Šančių sinagogai. Šančių sinagoga yra pavienis objektas įregistruotas 2014-05-12 kultūros paveldo registre aktu Nr. KM-RM-60, unikalus objekto registro Nr. 38266. Dėl šių pastatų 2011 metais vyko teismo procesas dėl neteisėto perdavimo visuomeninei organizacijai, ieškovas buvo Lietuvos Generalinė prokuratūra kuri gynė viešąjį interesą. Byloje buvo smulkiai išnarpliota pastatų priklausomybė ir nuosavybės atsiradimo pagrindai.
Taip pat ir pastatai Pylimo g. 4, Vilniuje, iki II pasaulinio karo priklausė fiziniams asmenims, ir nebuvo religinės paskirties pastatai. Pasinaudojant netiksliomis įstatymo formuluotėmis, neturint jokių nuosavybės teisių įrodymų, yra sukurta schema nepagrįstai praturtėti valstybės sąskaita. 9. Pakeitimo įstatymo projekte 3 str. 3p. numatyta kad: fondo nustatyta tvarka fondui pateiktiems Lietuvos žydų ar jų įpėdinių individualiems prašymams dėl piniginės kompensacijos už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą išmokėjimo (toliau – prašymas) tenkinti. Šiam tikslui fondo sprendimu gali būti skiriama ne mažesnė kaip 5 000 000, tačiau ne didesnė kaip 10 000 000 eurų suma. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė skiria 37 000 000 Eur. 2 str.2p., o numatoma išmokėti ne mažiau 5 000 000, bet ne didesne kaip 10 000
ne daugiau ? Kur bus naudojamos likusios lėšos 27 000 000 ?!?!. 10. Pakeitimo įstatymo projekto 3 str. 2 p. numatyta, kad: Lietuvos žydai ar jų įpėdiniai šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus prašymus ir turimus juos pagrindžiančius dokumentus turi pateikti fondui iki 2023 m. gruodžio 31 d. Šie prašymai pateikiami, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis fondo patvirtinta disponavimo kompensacijos lėšomis tvarka. Fondas gautų prašymų pagrįstumo nagrinėjimo tikslu turi teisę gauti informaciją apie Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą iš valstybės ar savivaldybės institucijų. Fondas ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. įvertina gautų prašymų pagrįstumą ir nustato visiems Lietuvos žydams ar jų įpėdiniams vienodą skiriamos kompensacijos dydį. Kokius konkrečiai nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus reikės pateikti fondui ? O jeigu dokumentai nėra išlikę ?
LR Vyriausybė vėl numeta Fondui spręsti, kas lojalus Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei gaus, kas ne, nors ir turės visus įrodymus, negaus. Kaip 2011 metais priimant Geros valios įstatymą teigė, kai kurie Vyriausybės ir Seimo nariai, mes žydams atiduodam tegul patys sprendžia kaip ir kas. Atidavė, bet kaip ir bet kam atidavė, neužtikrindami žydų religinių bendruomenių teisės į teisingą kompensaciją. 11. Pagal galiojančius teisės aktus nuosavybės teisių atkūrimas (dalinė restitucija) Lietuvoje vykdoma tik Lietuvos piliečių ir religinių bendruomenių, neišskiriant tautybių ir konfesijų atžvilgiu. Pagal galiojančius teisės aktus Lietuvoje turtas kitiems subjektams negrąžinamas. Bet, paminant visus teisėkūros principus, lygiateisiškumo principus buvo sukurtas Geros valios politinis aktas, kuris suskaldė Lietuvos žydus. Lietuvos teisės sistemos istorija, turėtų būti įrašyta „AUKSO RAIDĖMIS“ šis Geros valios politinis aktas, kuris sukūrė šiltnamio sąlygas vienam juridiniam asmeniui, o iš tikrųjų grupelei asmenų, turtėti valstybės sąskaita. Geros valios politiniu aktu buvo pamintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės, Lietuvos tradicinių religinių bendruomenių teisės, lygiateisiškumo principai, išskiriant vieną tautybę visų kitų atžvilgiu. LR Vyriausybės pareiškimai, kad neva buvo suderinta su tarptautinėmis žydų organizacijomis yra daugiau negu keista, nes viešai nėra prieinami derinimo aktai ar sutartys. LR Vyriausybės nariai užsimiršta, kad išgyvenusios II pasaulinį karą ir sovietmetį yra dvi tradicinės žydų religinės bendruomenės Kauno ir Vilniaus. 2011 m. priėmus Geros valios politinį aktą nebegali atsiimti išlikusio nekilnojamojo turto pagal ar kompensacijos už jį pagal LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu, kadangi ministerijos siūlo kreiptis į Geros valios fondą, kadangi žydų klausimas anot jų yra jau išspręstas. 12.
122011 metais priimtame Geros valios įstatymo 2 straipsnio 4 p. buvo numatyta:
Šio straipsnio 1 dalyje numatytos kompensacijos sumos yra galutinės, ateityje negali būti keičiamos ir reiškiamos pretenzijos dėl jų. Kodėl praėjus 11 metų, reiškiamos naujos pretenzijos ? Pritrūko pinigų viešosios įstaigos administravimui ir investavimui ar asociacijai Lietuvos žydų bendruomenė ? Pagrįstai kyla šie klausimai, kadangi įstatymo abstrakčiomis formuluotėmis vėl suteikiama teisė viešajai įstaigai išmokėti kompensacijas pagal principą „patinka-nepatinka“, „lojalus-nelojalus“, o iš tikrųjų didžioji dalis yra skiriama asociacijai – Lietuvos žydų bendruomenė, kuri neturi jokių tradicijų tęstinumo, žydų religinių bendruomenių sąskaita. Apibendrinant teigiame, kad: a ) Pakeitimo įstatymo projektas nesuderintas su LR Konstitucija, LR Civiliniu kodeksu, LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu. LR Vyriausybės teikiamas Pakeitimo įstatymo projektas neatitinka pagrindinių Lietuvos teisėkūros principų, lygiateisiškumo principų. Išmokėta kompensacija nepasiekė Kauno tradicinės religinės žydų bendruomenės, kuri valdo 4 valstybės saugomus paveldo objektus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Ypatingos svarbos Lietuvai ir Lietuvos žydų kultūrai yra Kauno choralinės sinagogos „Ohel Jaakov“ pastatas, kuriame religinė veikla yra vykdoma iki šiol. Kasmet Kauno choraline sinagoga „Ohel Jaakov“ aplanko daugybė užsienio turistų, kurie užduoda klausimus: kiek Jums padeda valstybė ? Kaip Jūs išgyvenate ?
Kaip Jūs išgyvenate ? Mes turime tik vieną atsakymą: Valstybė kasmet iš biudžeto, maldos namų atstatymui ir kitoms reikmėms Kauno žydų religinei bendruomenei skiria 800.00 Eur. (aštuonis šimtus Eur.00 ct.).
Fondo susikurtus perteklinius reikalavimus dėl lėšų skyrimo bendruomenės veiklos vystymui, veikiančios sinagogos remontui, bet deja visi prašymai atmesti, nes Kauno žydų religinė bendruomenė turi kitą nuomonę, kitus reikalavimus žydų tradicijų ir kultūros saugojimui yra autonomiška, nepriklausanti Lietuvos žydų bendruomenei.
naudojama neskaidriai, iš dalies pasinaudojant popierinėmis, dirbtinai sukurtomis žydų organizacijomis, kurios realiai jokios veiklos nevykdo. Didžioji dalis kompensacijos lėšų yra nepanaudota. Lietuvos miestuose ir miesteliuose išlikęs žydų paveldas yra tvarkomas valstybės ir savivaldybių iniciatyva bei pastangomis. Kauno žydų religinė bendruomenė išlikusius maldos namus tvarko ir prižiūri savo lėšomis ir pastangomis, padedant Kultūros paveldo departamentui ir Kauno rajono savivaldybei. Žiemos sezono metu Kauno žydų religinė bendruomenė yra priversta sustabdyti veiklą, pagrindinėje Kauno choralinėje sinagogoje „Ohel Jaakov“ dėl didelių šildymo bei elektros kainų. Tikėtis gauti kompensacijos lėšas iš viešosios įstaigos Geros valios fondas beprasmiška, „kitiems, ne saviems“ finansavimas numatytas 70 procentų ir reikalavimai perteklinei didesni negu ES finansavimui gauti.
įstatymas yra virtęs politiniu žaidimu ir vienos suinteresuotos asmenų grupės savivalės aktu, eliminuojant iš restitucijos proceso tikruosius paveldėtojus, kuris nuolat papildomas, keičiamas pagal vienos grupės pageidavimus pasipinigauti valstybės, žydų religinių bendruomenių, o dabar ir Lietuvos žydų tautybės asmenų sąskaita.
Holokaustas Lietuvoje yra tapęs ne tik politikos ir ideologijos įrankiu, bet finansinių manipuliacijų objektu, puikia priemone pasipinigauti Holokausto aukų ir valstybės sąskaita. Kviečiame visus Lietuvos Respublikos Seimo narius prisiminti, kad : Teisingumas visiems, nepriklausomai nuo rasės, sektos ar klasės – tai visų žmonių nepažeidžiama teisė ir neišvengiama priedermė. Valstybės ir organizuotas valdymas privalo siekti sukurti teisingą visuomenę, kelti tikslus išnaikinti žmogaus kuriamas nelaimes, skurdą ir degradaciją, socialinę nelygybę, piktą valią ir kovas. Sukurti tokias sąlygas, kuriomis galėtų suklestėti žmogaus asmenybė. Ginti visų teisę į teisingą gyvenimo lygį, prioritetą nuosavybės atžvilgiu. Deja, priimat tokius Geros valios aktus Lietuvoje didėja neteisingumas, diskriminacija. „Man, atrodo, kad Holokaustas pardavinėjamas, o ne išmokstamas kaip pamoka“ . Rabinas A.J. WOLF. Siūlome:
teikiamo Pakeitimo įstatymo projekto antikorupcinio įvertinimo;
žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą gali būti kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimu, kuriam pritaria LR Seimas, perduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis.
Pateikiant nekilnojamojo turto kilmės dokumentus, archyvo pažymą, nuosavybės teisę ar juridinį faktą įrodančius dokumentus, kad tai buvo žydų religinių bendruomenių turtas. 3. Įpareigoti LR Vyriausybę užtikrinti teisę, LR Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą pakeitimo įstatyme, tradicinei – Kauno žydų religinei bendruomenei b.k. 192052014), kuri veikė iki 1940 metų liepos 21 d. ir veikia iki šiol, gauti kompensacijos lėšas už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą bendruomenės veiklai vystyti bei valstybės saugomų paveldo pastatų išlaikymui, kuriuos nuosavybės teise valdo Kauno žydų religinė bendruomenė, remontui ir renovacijai. 4. LR Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą pakeitimo įstatyme numatyti pareigą LR Vyriausybei išmokėti kompensacijos lėšas tradicinei – Kauno žydų religinei bendruomenei (b.k. 192052014) bendruomenės veiklos vystymui, Kauno choralinės sinagogos
„Ohel Jaakov“ pastato tvarkybos darbams, unikalios išlikusios Čekiškės mstl.
sinagogos tvarkybos darbams bei administravimui ir priežiūrai, „Naujosios sinagogos“ Birštono g. 14, Kaunas, avarinės būklės šalinimo bei projektavimo
B, Kaune, projektavimo-tvarkybos darbams pagal pateiktas preliminarias sąmatas, pasirašant susitarimą tarp LR Vyriausybės ir Kauno žydų religinės bendruomenės dėl kompensacijos lėšų panaudojimo Kauno žydų religinių objektų priežiūrai, administravimui bei renovacijai. 5.
įstatymo projektą dėl abstrakčių formuluočių bei teisėtų lūkesčių užtikrinimo. Nepritarti
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Komiteto sprendimas: pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Ž. Pavilionis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
DĖL
2022-12-07
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Tarptautinių santykių ir Europos Sąjungos grupės patarėja L. Saulėnaitė-Višinskienė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kuklianski, jos pavaduotojas L. Melnikas, Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė V. Jurgilevičienė, M. Bairakas, Rabbi Elchonon Baron, Andrew Bakeris. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2022-11-29 Kauno žydų religinė bendruomenė nepritaria LR Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 pakeitimo įstatymo projektui (toliau tekste – Pakeitimo įstatymo projektas). 1. Iš pirmo žvilgsnio Pakeitimo įstatymo projektu siekiama gražių ir kilnių tikslų: atkurti istorinį teisingumą, išspręsti klausimus dėl Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais gyvenusių žydų tautybės asmenų, kurie neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą, negrąžinto turto ir dėl be paveldėtojų likusio (bešeimininkio) turto. Tačiau Pakeitimo įstatymo projekte nėra teisinio aiškumo, Pakeitimo įstatymo projektas patenka į galiojančių teisės aktų reguliuojančių bešeimininkio turto apskaita bei perdavimą, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo, LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo reguliavimo sritis. 2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas yra nežinomas (bešeimininkis turtas), teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės institucijų arba savivaldybės pareiškimą, perduodamas valstybės arba savivaldybės nuosavybėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), yra patvirtintos
„Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas
perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“, kuriose nustatyta bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarka.
Klausimas: kiek yra apskaityta žydų tautybės asmenų, kurie neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą, negrąžinto turto ir dėl paveldėtojų likusio (bešeimininkio) turto ? Jeigu, numatyta net ir simbolinė suma 37 000 000 Eur., manome, kad LR Seimui turi būti pateikta pilna informacija nurodant nekilnojamojo turto objektų sąrašą, kiek konkrečiai žydų tautybės asmenų neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisių. Taip pat Turto bankas LR Seimui prieš priimant Pakeitimo įstatymo projektą, privalo pateikti pilną informaciją apie be paveldėtojų ( bešeimininkio) likusio turto, kuris iki 1940 metų priklausė žydų tautybės asmenims sąrašą. Ši informacija yra būtina, jeigu LR Seimas nuspręstų atnaujinti LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatyme numatytus terminus, arba terminas būtų atnaujintas teismui nusprendus, kad būtų išvengta dvigubos kompensacijos už tą patį nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto perdavimo viešajai įstaigai Geros valios fondas nuosavybėn. Dėl ko, atsiradus teisėtiems paveldėtojams nebūtų jokios galimybės atgauti išlikusio nekilnojamojo turto ar kompensacijos už jį. 3. Manome, kad Pakeitimo įstatymo projektas neatitinka teikiamo registruoti projekto reikalavimams (Seimo statutas 135 str.), kadangi teikiamas Pakeitimo įstatymo projektas patenka į tebegaliojančių įstatymų reguliavimo sritis ir akivaizdžiai su jais nesuderintas. Tokiu būdu yra pažeidžiamas LR Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas.
LR CK yra įtvirtintos nuostatos dėl diskriminacijos, kuriomis draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims. Šiuo Pakeitimo įstatymo projektu, suteikiamos dar didesnės privilegijos vienam juridiniam asmeniui – viešajai įstaigai Geros valios fondui. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad už neturintį paveldėtojų (bešeimininkį) turtą nėra išmokama kitos tautybės (pvz. lietuvių, totorių, karaimų, lenkų) asmenims Lietuvoje gyvenantiems ir nuo II pasaulinio karo nukentėjusiems. Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtintas teisinės valstybės principas. Pagal šį principą, be kita ko, valstybė turi vengti tokio teisinio reguliavimo, kuris diskriminuodamas vienas tautines bendrijas ar religines bendruomenes ir teikdamas privilegijas kitų tautų ar religinių konfesijų atstovams, galėtų sukelti tautinę ar religinę nesantaiką. Šiuo priimti teisės aktu yra ne tik diskriminuojamos kitos tautinės bendrijos, bet ir Kauno žydų religinė bendruomenė. Valstybės teisinis reguliavimas turi būti paremtas visuotinai pripažintais teisės principais, šiuo konkrečiu atveju – tiek Lietuvos Konstitucijoje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtintais nediskriminavimo bei asmenų bei tautų lygybės principais. 5. Kompensacija už nekilnojamąjį turtą yra viena iš nuosavybės formų. Todėl yra abejotina Pakeitimo įstatymo projekte numatyta nuostata išmokėti kompensacijos lėšas vienam juridiniam asmeniui neturinčiam teisių perėmėjo statuso bei prieštaraujanti, LR Konstitucijoje ir LR CK įtvirtintoms nuosavybės neliečiamumo normoms. 6. LR Vyriausybė teigia, kad yra tikslinga kompensacija už žydų tautybės asmenų turtą išmokėti viešajai įstaigai Geros valios fondui, kadangi Valstybės kontrolė iki šiol jokių pastabų dėl kompensacijos lėšų naudojimo neturėjo.
Taip neturėjo ir negalėjo turėti, kadangi visos kompensacijos lėšos pervedus viešajai įstaigai Geros valios fondas, tampa viešosios įstaigos privačia nuosavybe, todėl Valstybės kontrolė yra tiktai formali, neatspindinti tikrosios padėties išmokant bei panaudojant kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą lėšas. 7. Tiek pačiam Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą įstatyme, tiek pakeitimo įstatymo projekto yra numatyta, kad: už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą gali būti kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu perduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis šio straipsnio 2 dalyje nurodyto fondo nuosavybėn, jeigu jis priima sprendimą prašyti perduoti tokį turtą konkrečiai paskirčiai, atitinkančiai šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies sąlygą. Tokiu atveju šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytos piniginės kompensacijos dydis mažinamas perduodamo nuosavybės teise nekilnojamojo turto verte, kuri apskaičiuota remiantis valstybės įmonės Registrų centro turimais masinio vertinimo duomenimis turto perdavimo dieną. Manome kad, tiek 2011 metais priimtu Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymu, tiek ir Pakeitimo įstatymo projektu yra atveriamas kelias per Turto banką lengva ranka, neturint jokių įrodymų apie turto kilmę, remiantis tik manymu, kad galėjo būti ( t.y.: ar turtas priklausė nuosavybės teise ar buvo nuomojamas žydų tautybės asmenų) perimti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir neturintį paveldėtojų (bešeimininkį) turtą .
Tokie veiksmai jau yra atlikti su LR Vyriausybės palaiminimu viešajai įstaigai perduoti fiziniams asmenims priklausiąs turtas, net neturint jokių įrodymų, kad turtas kažkada priklausė žydų tautybės asmenims ar religinėms bendruomenėms. 8. 2022 lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimais perdavė nuosavybėn valstybės turtą viešajai įstaigai "Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas" (toliau – Viešoji įstaiga), teisinis pagrindas - Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 2 straipsnio 7 dalis, nurodo, kad už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą gali būti kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu perduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis. Atkreipkite dėmesį, valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis, ši formuluotė, anot Lietuvos Vyriausybės teisininko Deivido Kriaučiūno ir yra pagrindas, kadangi įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, kokios rūšies turtas gali būti perduodamas. Sekant gerb. teisininko logika – galima viskas, kas yra neuždrausta ! Neskaito valstybės tarnautojai įstatymų visa apimtimi ir ypatingai Įstatymo preambulės nuostatų, kurioje yra įtvirtinta, kad Įstatymu kompensuojama už nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą.
Perduodant nuosavybėn pastatus Viešajai įstaigai Geros valios fondui, buvo sukurptas labai įdomus dokumentų paketas, kuriame yra tokia įdomi Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos paruošta pažymą, kurioje, pvz., Šančių sinagoga Kaune tampa pastatų kompleksu, prigriebiant kaimyninį gyvenamąjį namą, kuris niekada nepriklausė Šančių sinagogai. Šančių sinagoga yra pavienis objektas įregistruotas 2014-05-12 kultūros paveldo registre aktu Nr. KM-RM-60, unikalus objekto registro Nr. 38266. Dėl šių pastatų 2011 metais vyko teismo procesas dėl neteisėto perdavimo visuomeninei organizacijai, ieškovas buvo Lietuvos Generalinė prokuratūra kuri gynė viešąjį interesą. Byloje buvo smulkiai išnarpliota pastatų priklausomybė ir nuosavybės atsiradimo pagrindai. Taip pat ir pastatai Pylimo g. 4, Vilniuje, iki II pasaulinio karo priklausė fiziniams asmenims, ir nebuvo religinės paskirties pastatai. Pasinaudojant netiksliomis įstatymo formuluotėmis, neturint jokių nuosavybės teisių įrodymų, yra sukurta schema nepagrįstai praturtėti valstybės sąskaita. 9. Pakeitimo įstatymo projekte 3 str. 3p. numatyta kad: fondo nustatyta tvarka fondui pateiktiems Lietuvos žydų ar jų įpėdinių individualiems prašymams dėl piniginės kompensacijos už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą išmokėjimo (toliau – prašymas) tenkinti. Šiam tikslui fondo sprendimu gali būti skiriama ne mažesnė kaip 5 000 000, tačiau ne didesnė kaip 10 000 000 eurų suma. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė skiria 37 000 000 Eur. 2 str.2p., o numatoma išmokėti ne mažiau 5 000 000, bet ne didesne kaip 10 000
ne daugiau ? Kur bus naudojamos likusios lėšos 27 000 000 ?!?!. 10. Pakeitimo įstatymo projekto 3 str.
2 p. numatyta, kad: Lietuvos žydai ar jų įpėdiniai šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus prašymus ir turimus juos pagrindžiančius dokumentus turi pateikti fondui iki 2023 m. gruodžio 31 d. Šie prašymai pateikiami, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis fondo patvirtinta disponavimo kompensacijos lėšomis tvarka. Fondas gautų prašymų pagrįstumo nagrinėjimo tikslu turi teisę gauti informaciją apie Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą iš valstybės ar savivaldybės institucijų. Fondas ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. įvertina gautų prašymų pagrįstumą ir nustato visiems Lietuvos žydams ar jų įpėdiniams vienodą skiriamos kompensacijos dydį. Kokius konkrečiai nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus reikės pateikti fondui ? O jeigu dokumentai nėra išlikę ? LR Vyriausybė vėl numeta Fondui spręsti, kas lojalus Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei gaus, kas ne, nors ir turės visus įrodymus, negaus. Kaip 2011 metais priimant Geros valios įstatymą teigė, kai kurie Vyriausybės ir Seimo nariai, mes žydams atiduodam tegul patys sprendžia kaip ir kas. Atidavė, bet kaip ir bet kam atidavė, neužtikrindami žydų religinių bendruomenių teisės į teisingą kompensaciją. 11. Pagal galiojančius teisės aktus nuosavybės teisių atkūrimas (dalinė restitucija) Lietuvoje vykdoma tik Lietuvos piliečių ir religinių bendruomenių, neišskiriant tautybių ir konfesijų atžvilgiu. Pagal galiojančius teisės aktus Lietuvoje turtas kitiems subjektams negrąžinamas. Bet, paminant visus teisėkūros principus, lygiateisiškumo principus buvo sukurtas Geros valios politinis aktas, kuris suskaldė Lietuvos žydus. Lietuvos teisės sistemos istorija, turėtų būti įrašyta „AUKSO RAIDĖMIS“ šis Geros valios politinis aktas, kuris sukūrė šiltnamio sąlygas vienam juridiniam asmeniui, o iš tikrųjų grupelei asmenų, turtėti valstybės sąskaita.
Geros valios politiniu aktu buvo pamintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės, Lietuvos tradicinių religinių bendruomenių teisės, lygiateisiškumo principai, išskiriant vieną tautybę visų kitų atžvilgiu. LR Vyriausybės pareiškimai, kad neva buvo suderinta su tarptautinėmis žydų organizacijomis yra daugiau negu keista, nes viešai nėra prieinami derinimo aktai ar sutartys. LR Vyriausybės nariai užsimiršta, kad išgyvenusios II pasaulinį karą ir sovietmetį yra dvi tradicinės žydų religinės bendruomenės Kauno ir Vilniaus. 2011 m. priėmus Geros valios politinį aktą nebegali atsiimti išlikusio nekilnojamojo turto pagal ar kompensacijos už jį pagal LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu, kadangi ministerijos siūlo kreiptis į Geros valios fondą, kadangi žydų klausimas anot jų yra jau išspręstas. 12. 2011 metais priimtame Geros valios įstatymo 2 straipsnio 4 p. buvo numatyta:
Šio straipsnio 1 dalyje numatytos kompensacijos sumos yra galutinės, ateityje negali būti keičiamos ir reiškiamos pretenzijos dėl jų. Kodėl praėjus 11 metų, reiškiamos naujos pretenzijos ? Pritrūko pinigų viešosios įstaigos administravimui ir investavimui ar asociacijai Lietuvos žydų bendruomenė ? Pagrįstai kyla šie klausimai, kadangi įstatymo abstrakčiomis formuluotėmis vėl suteikiama teisė viešajai įstaigai išmokėti kompensacijas pagal principą
„patinka-nepatinka“, „lojalus-nelojalus“, o iš tikrųjų didžioji dalis yra
skiriama asociacijai – Lietuvos žydų bendruomenė, kuri neturi jokių tradicijų tęstinumo, žydų religinių bendruomenių sąskaita.
Apibendrinant teigiame, kad:
kodeksu, LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu. LR Vyriausybės teikiamas Pakeitimo įstatymo projektas neatitinka pagrindinių Lietuvos teisėkūros principų, lygiateisiškumo principų. Išmokėta kompensacija nepasiekė Kauno tradicinės religinės žydų bendruomenės, kuri valdo 4 valstybės saugomus paveldo objektus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Ypatingos svarbos Lietuvai ir Lietuvos žydų kultūrai yra Kauno choralinės sinagogos „Ohel Jaakov“ pastatas, kuriame religinė veikla yra vykdoma iki šiol. Kasmet Kauno choraline sinagoga
„Ohel Jaakov“ aplanko daugybė užsienio turistų, kurie užduoda klausimus: kiek
Jums padeda valstybė ? Kaip Jūs išgyvenate ?
Kaip Jūs išgyvenate ? Mes turime tik vieną atsakymą: Valstybė kasmet iš biudžeto, maldos namų atstatymui ir kitoms reikmėms Kauno žydų religinei bendruomenei skiria 800.00 Eur. (aštuonis šimtus Eur.00 ct.).
Fondo susikurtus perteklinius reikalavimus dėl lėšų skyrimo bendruomenės veiklos vystymui, veikiančios sinagogos remontui, bet deja visi prašymai atmesti, nes Kauno žydų religinė bendruomenė turi kitą nuomonę, kitus reikalavimus žydų tradicijų ir kultūros saugojimui yra autonomiška, nepriklausanti Lietuvos žydų bendruomenei.
naudojama neskaidriai, iš dalies pasinaudojant popierinėmis, dirbtinai sukurtomis žydų organizacijomis, kurios realiai jokios veiklos nevykdo. Didžioji dalis kompensacijos lėšų yra nepanaudota. Lietuvos miestuose ir miesteliuose išlikęs žydų paveldas yra tvarkomas valstybės ir savivaldybių iniciatyva bei pastangomis. Kauno žydų religinė bendruomenė išlikusius maldos namus tvarko ir prižiūri savo lėšomis ir pastangomis, padedant Kultūros paveldo departamentui ir Kauno rajono savivaldybei. Žiemos sezono metu Kauno žydų religinė bendruomenė yra priversta sustabdyti veiklą, pagrindinėje Kauno choralinėje sinagogoje „Ohel Jaakov“ dėl didelių šildymo bei elektros kainų. Tikėtis gauti kompensacijos lėšas iš viešosios įstaigos Geros valios fondas beprasmiška, „kitiems, ne saviems“ finansavimas numatytas 70 procentų ir reikalavimai perteklinei didesni negu ES finansavimui gauti.
įstatymas yra virtęs politiniu žaidimu ir vienos suinteresuotos asmenų grupės savivalės aktu, eliminuojant iš restitucijos proceso tikruosius paveldėtojus, kuris nuolat papildomas, keičiamas pagal vienos grupės pageidavimus pasipinigauti valstybės, žydų religinių bendruomenių, o dabar ir Lietuvos žydų tautybės asmenų sąskaita.
Holokaustas Lietuvoje yra tapęs ne tik politikos ir ideologijos įrankiu, bet finansinių manipuliacijų objektu, puikia priemone pasipinigauti Holokausto aukų ir valstybės sąskaita. Kviečiame visus Lietuvos Respublikos Seimo narius prisiminti, kad : Teisingumas visiems, nepriklausomai nuo rasės, sektos ar klasės – tai visų žmonių nepažeidžiama teisė ir neišvengiama priedermė. Valstybės ir organizuotas valdymas privalo siekti sukurti teisingą visuomenę, kelti tikslus išnaikinti žmogaus kuriamas nelaimes, skurdą ir degradaciją, socialinę nelygybę, piktą valią ir kovas. Sukurti tokias sąlygas, kuriomis galėtų suklestėti žmogaus asmenybė. Ginti visų teisę į teisingą gyvenimo lygį, prioritetą nuosavybės atžvilgiu. Deja, priimat tokius Geros valios aktus Lietuvoje didėja neteisingumas, diskriminacija. „Man, atrodo, kad Holokaustas pardavinėjamas, o ne išmokstamas kaip pamoka“ . Rabinas A.J. WOLF. Siūlome:
teikiamo Pakeitimo įstatymo projekto antikorupcinio įvertinimo;
žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą gali būti kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimu, kuriam pritaria LR Seimas, perduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis.
Pateikiant nekilnojamojo turto kilmės dokumentus, archyvo pažymą, nuosavybės teisę ar juridinį faktą įrodančius dokumentus, kad tai buvo žydų religinių bendruomenių turtas. 3. Įpareigoti LR Vyriausybę užtikrinti teisę, LR Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą pakeitimo įstatyme, tradicinei – Kauno žydų religinei bendruomenei b.k. 192052014), kuri veikė iki 1940 metų liepos 21 d. ir veikia iki šiol, gauti kompensacijos lėšas už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą bendruomenės veiklai vystyti bei valstybės saugomų paveldo pastatų išlaikymui, kuriuos nuosavybės teise valdo Kauno žydų religinė bendruomenė, remontui ir renovacijai. 4. LR Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą pakeitimo įstatyme numatyti pareigą LR Vyriausybei išmokėti kompensacijos lėšas tradicinei – Kauno žydų religinei bendruomenei (b.k. 192052014) bendruomenės veiklos vystymui, Kauno choralinės sinagogos
„Ohel Jaakov“ pastato tvarkybos darbams, unikalios išlikusios Čekiškės mstl.
sinagogos tvarkybos darbams bei administravimui ir priežiūrai, „Naujosios sinagogos“ Birštono g. 14, Kaunas, avarinės būklės šalinimo bei projektavimo
B, Kaune, projektavimo-tvarkybos darbams pagal pateiktas preliminarias sąmatas, pasirašant susitarimą tarp LR Vyriausybės ir Kauno žydų religinės bendruomenės dėl kompensacijos lėšų panaudojimo Kauno žydų religinių objektų priežiūrai, administravimui bei renovacijai. 5.
įstatymo projektą dėl abstrakčių formuluočių bei teisėtų lūkesčių užtikrinimo. Nepritarti Kaip ir 2011 m. birželio 21 d. priimtame Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatyme Nr. XI-1470 pasirinktas ne susitarimo modelis, o įstatymas. 1-2. Projektas nekonkuruoja su kitais nurodomais teisės aktais, kadangi jo tikslai ir objektas yra kiti – ne atlyginti už turtą Civilinio kodekso prasme, o simboliškai kompensuoti už žydų, kaip holokaustą patyrusios bendruomenės praradimus ir išgyvenimus. 2. Kadangi tiek Holokausto, tiek ir sovietų nusikaltimų mastą tiksliai nustatyti yra praktiškai neįmanoma, sudėtina tiksliai įvertinti ir neteisėtai nusavintą nekilnojamąjį turtą, todėl Įstatymo projektu siūloma kompensacijos suma yra simbolinė, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes. Taip pat projektu nesiekiama spręsti ar daryti įtakos nuosavybės teisių atkūrimo reglamentavimui ir jam įtakos neturi. 3. Žiūrėti 1-2 argumentus. 4. Kartu pažymėtina, kad Įstatymo projektu nesiekiama išskirti atskirų subjektų, kuriems Vyriausybė turėtų išmokėti piniginę kompensaciją, kas būtų traktuotina kaip diskriminacija. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kokiems tikslams išmokėta kompensacija gali būti naudojama. Projektas taip pat neišskiria ir neįvardina nei vienos konkrečios žydų bendruomenės. 5-6. Fondas iš esmės tik administruoja lėšas ir užtikrina jų naudojimą įstatyme nustatytiems tikslams. 7-8. Valstybei numatyta teisė vietoj finansinio turto perduoti lygiavertį nekilnojamąjį turtą (nesiejant su jo kilme ar ankstesne priklausomybe) - pakeisti finansinį įsipareigojimą daiktais. 9. Likusi suma bus naudojama tik įstatymo 3 str. 1 ir 4 d. nurodytiems tikslams. 10. Tokių prašymų pateikiamo, nagrinėjamo ir sprendimų dėl jų priėmimo tvarką nustatys pats Fondas. , Tokios aiškios tvarkos buvimas sudarys prielaidas ir teisminiam savo teisių gynimui šios tvarkos nesilaikant.
Pati tvarka, jei ji neužtikrins įstatyminio reguliavimo reikalavimų ar bus taikoma diskriminuojančiai, taip pat galės būti teisminio ginčo objektu. 11. Įstatymo projekto
valdymo organas turi atstovauti Lietuvoje gyvenančių ar Lietuvos pilietybę turinčių žydų tautybės asmenų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms ir įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą. Manytina, kad šios nuostatos sukuria pakankamas teisines prielaidas siekiant užtikrinti platų žydų bendruomenės atstovavimą Fondo valdyme. 12. Projekto tikslai nurodyti aiškinamajame rašte. Projekto antikorupcinis vertinimas atliktas pagal Korupcijos prevencijos įstatymą bei Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisykles, patvirtintas 2014 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 243. 2. Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija 2022-12-02 Lietuvos žmones ir mus, Klaipėdos gyventojus, pasiekė žinia, jog Lietuvos vyriausybė svarsto ir siūlo žydams kompensaciją. Kompensacija susidarytų iš dviejų dalių - viena dalis tos kompensacijos būtų skiriama asmenims, kurie negalėjo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kuriems būtų numatyta simbolinė finansinė kompensacija - iš viso 10 mln. eurų. Likusi dalis - 27 mln. eurų - būtų skiriama Všį „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui" ( toliau
Lietuvos visuomenėje sukėlė platų atgarsį. Manome, kad Vyriausybė privalo kardinaliai keisti savo sprendimą, nes ne tik Lietuvos žmonės bet ir dalis žydų bendruomenių yra pasipiktinę neatsakingu Vyriausybės sprendimu.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad kompensacijos žydams už XX a. nusavintą turtą yra senas klausimas, kurį Lietuva turėtų išspręsti. Premjerė turėtų suprasti, kad šį klausimą turi spręsti ne tik Lietuva, bet ir ta valstybė, kuri atėjusi su ginklu į Lietuvą atiminėjo nuosavybę - Sovietų sąjunga, o tiksliau, istorijos, teisių ir pareigų perėmėja Rusija. Klaipėdoje gyvena iš įvairių Lietuvos regionų atvykę žmonės. Ponia Danutė vaikystę praleido Utenoje, kurios kiemo draugė buvo žydaitė. Kai ji išvažiavo mokytis į Vilnių, sutiko ją ir sužinojo, kad ji jau sostinės gyventoja ir kviečia ją aplankyti. Mus, klaipėdiečius, kurie mieste negirdėdavome kalbančių žydiškai, nustebino 1970-ųjų metų Vilnius, kai Lenino prospekte dažniausiai girdėdavosi kalbant lenkiškai ir žydiškai, o rečiau lietuviškai bei rusiškai. Premjerė I. Šimonytė ir vyriausybė aiškina apie kompensacijų būtinumą už žydų sunaikintą ar perimtą turtą, bet užmiršo, kad ne Lietuva dėl to kalta. Jei po II pasaulinio karo nebūtų Lietuvoje šeimininkavusi Sovietų sąjunga, tai sugrįžę žydai į Uteną ir kitus miestelius būtų atgavę parduotuves, dirbtuves bei kitą nuosavybę. Kadangi privatinė nuosavybė buvo panaikinta, tai didžioji dalis žydų persikėlė gyventi į Vilnių, o vėliau emigravo į Izraelį ir kitas kapitalistines valstybes. Manome, kai Ukraina reikalaus, iš Rusijos kompensacijos už sunaikintą turtą, tai Kremlius parodys į Lietuvą, kurioje ne okupantas, o auka moka už prarastą nekilnojamąjį turtą. Lietuva, jos vyriausybė, nutarė išsityčioti iš adekvačios tvarkos, kad už padarytą žalą atlygina karo iniciatoriai ir organizatoriai. Lietuvos vyriausybė, priimdama nutarimą kompensuoti žydams, rodo Kremliui pavyzdį, kaip išvengti atsakomybės už nusikalstamus politinius sprendimus.
Gėda, tačiau reikia konstatuoti, kad premjerė "šoka" pagal Kremliaus dūdelę, nes moka Lietuva, kuri buvo karo auka, o ne okupante. Mes, klaipėdiečiai, prašome neteikti absurdiško vyriausybės siūlymo, o pareikalauti, kad 10 milijonų eurų sumokėtų Rusija. Tegul Rusija supranta, kad baigėsi jos diktatas ir totalus melas. Rusija turi mokėti kompensacijas už prarastą turtą gyviesiems žydų palikuonims. Apie kompensaciją, tiesa, apie antrąją jos dalį, pasisakė Kauno žydų religinė bendruomenė bei litvakai facebooke, paskyroje „LŽBI Israelita". Avner Kopilov parašė, kad jam neaišku, kodėl dalį tų lėšų nenukreipė į maldos namus ir kapų tvarkymą, pavyzdžiui, Kaune. Ponui Jakov Katz irgi neaiškus pinigų skirstymo mechanizmas. Kauno religinė bendruomenė, kurios pareiškimą paviešino BNS, rašo, kad 2012 metais įsteigto fondo tikslas pasipelnyti
"keliems fiziniams asmenims, pasitelkiant į pagalbą neaiškios kilmės
kitų valstybių žydų politines organizacijas bei vietinę visuomeninę organizaciją, kurioje veiklą vykdo buvę sovietų sąjungos komunistų partijos veikėjai, ir kurie, kritus sovietų sąjungai saugiai įsitaisė Lietuvos žydų bendruomenėje." Reikalaujame, kad 27 milijonai eurų būtų perduoti tiesiogiai religinėms bendruomenėms, maldos namams Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei kituose miestuose. Tiek mums, klaipėdiečiams, tiek daliai žydų skaudu, kad Holokausto aukų kapai nėra prižiūrimi, atstatomi ir tvarkomi. Žydai buvo mūsų senelių, tėvų kaimynai ir pažįstami, su kuriais bendravo. Atsakomybę už žydų sušaudymo vietų apgailėtiną būklę turėtų prisiimti Vyriausybė, kuri perdavė pinigus fondui, o ne žydų religinėms bendruomenėms. Tai didžiulė klaida. Liūdna konstatuoti, tačiau I. Šimonytės vyriausybė, kaip ir ekspremjero A. Butkevičiaus 2012 metais, kartoja tą pačią klaidą, t.y. kompensaciją ruošiasi pervesti Geros valios fondui. A.
A. Butkevičius didžiuojasi, kad atsiskaitė per šį fondą, deja, reikia konstatuoti, kad pinigai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, o iššvaistyti. Liko nesutvarkytos žydų žudynių vietos. A. Butkevičius prisipažįsta, jog žydų bendruomenės nariai norėjo, kad pinigai būtų perduoti jiems, o ne Geros valios fondui. Ekspremjeras atsisakė, o priežastis ta, kad Vyriausybei būtų tekę skirstyti pinigus religinėms žydų bendruomenėms. Kodėl ekspremjero Vyriausybė nesirėmė gerąją kitų valstybių patirtimi? "Pagal išankstinį susitarimą Vengrijoje įvertinus buvusių bendruomeninių objektų vertę buvo paskiros metinės išmokos vietos žydų bendruomenės gyvenimui paremti." rašo Rabinas Andrevv Eliotas Bakeris str. "Žydų nuosavybės restitucijos pastangų pasaulyje apžvalga". Reikia konstatuoti, kad atkūrus nepriklausomybę, iš Lietuvos kartu su Rusijos kariuomene nebuvo "išvežta" NKVD/KGB tardytojų Bronislavo Baranausko ir Eusiejus Rozausko melaginga, tendencingai surašyta Holokausto istorija. Visi suprantame, jog sovietiniui melui palaikyti reikalingi dideli pinigai. Sovietų sąjungos istorijos perėmėja Rusija, FSB pasirūpino, kad Kremliaus naratyvas, o tai pasakojimai apie lietuvius, kaip nacius ir antisemitus, būtų platinami per visokias neaiškias organizacijas JAV ir kitose pasaulio valstybėse. B. Baranausko ir E. Rozausko surašyta istorija , t.y. sovietų ideologinė melagiena, yra pateikiama kaip vienintelis istorinis šaltinis apie Lietuvoje vykusį Holokaustą. Šiandien Rusija dėl karo veiksmų Ukrainoje skiria žymiai mažiau pinigų melagienoms skleisti. Mes turėjome vilties, kad Kremliaus naratyvo platintojai, netekę Rusijos juodųjų pinigų, nutils. Manome, kad apsirikome. Prokremliški, kitose valstybėse veikiantys, informacinio karo kareiviai gaus finansavimą. Pasirodo, kad už rusišką melą mokėsime mes, lietuviai, nes to panoro premjerė I. Šimonytė nutarusi, kad 27 milijonus neperduos tiesiogiai žydų bendrijoms.
Keistai atrodo, jog Vyriausybė savo sprendimo nesiruošia keisti, teigdama absurdą, kad kur pinigai, ten visada yra nepatenkintų. Mes, lietuviai, klaipėdiečiai, jokių pinigų už žydų prarastą turtą negavome, negausime ir nepretenduojame. Mums, lietuviams, svarbiausia, kad žydų kapai būtų tinkamai prižiūrimi ir Kremliaus ruporai neturėtų preteksto kaltinti, jog apleistos žydų kapavietės todėl, kad lietuviai yra antisemitai. Prašome Seimo narių ir Prezidento netvirtinti dabar ruošiamo Vyriausybės nutarimo kaip netinkamo ir gėdingo. Prašome Vyriausybės pateikti tinkamą bei garbingą sprendimą dėl kompensacijos. Prašome mūsų pasiūlymus įvertinti ir įgyvendinti. Jei prašymas bus atmestas, atsakyme prašome pateikti motyvus. Nepritarti Į statymo projektu nesiekiama išskirti atskirų subjektų, kuriems Vyriausybė turėtų išmokėti piniginę kompensaciją, kas būtų traktuotina kaip diskriminacija. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kokiems tikslams išmokėta kompensacija gali būti naudojama. 3. Rabbi Baron 2022-12-02 The introduction to the new amendment to the restitution bill it says:
Sec 5: “No negative consequences are foreseen as a result of the adoption of the Draft Law.” Sec 7: “The adopted law will not have a negative impact on business conditions and development.” Sec 14: No specialist assessments and conclusions were obtained during the preparation of the Draft Law.” I find these lines absolutely amazing, as the proposed amendment will have profound negative consequences on Lithuania for at least a generation to come , and apparently no due diligence or oversight at all is being taken .
The truth is that the present amendment, giving another 37 million euros to a small, select group of self-appointed representatives of Lithuanian Jews, will continue to encourage the monopolization of Lithuanian Jewish heritage by a select group of people to the exclusion of the vast majority of Jews in Lithuania and abroad, and it will have grave consequences. Instead of bringing good will, it will aggravate the atmosphere of bad will that exists between Lithuania and the Jewish people over the Holocaust, non-repatriation of Jewish property and the problematic glorifying of National heroes who were tainted by collaboration during the period of the "final solution." This, in place of the huge potential good will that could be developed with millions of Jews for whom the name “Lithuania” has an almost magical historic connection . Worst of all, it will undermine the ability to protect, preserve and restore Jewish heritage sites in Lithuania, thereby robbing Lithuanians of their rich and important history on the world stage. This will in turn rob them of a huge potential increase in economic activity through heritage tourism, an immensely popular activity in the 21st century around the world, particularly in Europe. Attached please find letters written to your PM this morning by major political and religious leaders in Europe and Israel.
The international Jewish Orthodox community, with its strong historic ties to Lithuania, which is the fastest growing, most vocal and highly united group, has firmly decided to no longer tolerate the stranglehold monopoly over Jewish interests in Lithuania by a few individuals with narrow, personal interests, and who do not represent our values. This issue only recently began gaining momentum around the world, and it would be very unfortunate for your government to take the wrong decision and damage Lithuanian interests for generations by placing Lithuania firmly on the wrong side of history. I will go into several details in this letter that will clearly demonstrate that this amendment comes with very high risks for Lithuania. 1. In the introduction it says: “…the demonstration of good will by restoring at least partial historical justice through the payment of a symbolic compensation, respect for human rights and commitments to the Lithuanian and worldwide Jewish community, as well as international organisations.” With any restitution, especially from private assets, utmost caution must be used not to cause bad will amongst the Jews instead of good will. The process should include much discussion, especially with Jewish groups, and be as transparent and inclusive as possible, particularly the implementation, so that large groups of Jews are not alienated by the process, particularly those who care most about Lithuania. 2. The implementation of the restitution by giving 37 million euros to the discretion of the presently composed Good Will Foundation is seriously flawed.
In the introduction it says: “…the foundation disposing of the compensation should submit its activity reports, audited annual financial statements, accompanied by audit reports in accordance with the provisions of the Law on Public Bodies.” “…the National Audit Office of the Republic of Lithuania is responsible for the state audit of the foundation designated by the Government of the Republic of Lithuania for the disposal of the compensation (‘the Foundation’) and should submit the audit report and opinion to the Government of the Republic of Lithuania by 10 February of each year. If the state audit report concludes that the Foundation disposes of the compensation funds transferred to it or manages, uses or disposes of the immovable property transferred to it other than for the purpose set out in Article 3 of this Law or otherwise breaches the requirements of this Law…” We now know from 8 years of experience that the present directors of the GWF are incapable of transparency, and use all their considerable abilities to subvert the possibility of anyone knowing where the funds are going. 3. In the introduction it says: “… the administrative expenses of the Foundation, the annual amount of which may not exceed 10% of the annual monetary compensation…” We now know that for the early years that the GWF did issue some kind of report (they recently stopped altogether), 75% (approximately 1 million euros per year) went to the “LZB” which means administration, public relations etc. None of these funds are used for the Jews of Lithuania. We also know that almost none of the disbursements were used to help the Jewish community, as most of the funds were used to promote the benefit of the directors. 4.
for religious, cultural, health, sports, educational and scientific purposes of Lithuanian Jews, but also for any other purposes of the Lithuanian Jewish community.” What other purposes are meant here? Public relations? Lawyers to subvert opponents and battle everyone in court? Bribes? 5. More importantly, the introduction stresses that this law is meant to fulfill Lithuania’s responsibility to its being a signatory of the Terezin Declaration. In the opening words of the introduction it says: “The [Terezin] Declaration stresses the importance of restitution of confiscated Holocaust-related immovable property in revitalising and nurturing Jewish life, securing their future, meeting the welfare needs of Holocaust survivors, and promoting the Jewish cultural heritage .” It states further: “This symbolic amount is intended to restore at least partial justice and to ensure the fostering of Lithuanian Jews, their culture and heritage.” We now know that the GWF has not promoted the goals that were outlined in the words and spirit of the original law, to represent the religious community, and to promote organizations that foster Jewish religion, culture and education in Lithuania. We know that much to the contrary the directors have used the funds to discourage and undermine all religious revival. For example, both the Vilnius Jewish community with over
whatsoever, and they are indeed in urgent need of cultural and religious support after being cut off from this for generations. Three Rabbis have been fired, banished, tormented (or all of the above). A veto was placed on the reintroduction of a ritual bath, and any attempt to introduce the availability of kosher food to Lithuania was subverted.
For the last several years I have worked hard to bring resources from outside of Lithuania to promote these values, as nothing at all is coming from the GWF or the present leadership. 6. Most important of all, Lithuania is a gold mine of Jewish history and heritage, having been the center of European Jewish life for centuries . It has the most Jewish heritage for its size of any European country . Even though this is the case, no resources at all are expended to rescue, preserve and restore the many hundreds of important Jewish Heritage sites, like cemeteries, synagogues and religious schools. Also, no resources are expended to promote the knowledge of the important history of these places nor to promote tourism to them, even though there is a huge potential for tourism . I will give just a few key examples, although I have hundreds. 1. The gravesite mausoleum of the holy Gaon of Vilna in Vilnius is one of the most important Jewish heritage sites in Europe, some would say that it is number 1. Even so, nowhere in Lithuania (even in the cemetery) is there to be found a single signpost directing people to the gravesite in any language! When I tried to rectify this by having my Lithuanian colleagues contact the relevant Municipal authorities, Ministry of Culture, Vilnius Mayor’s office, “Go Vilnius” or anyone else, the answer is invariably: “We only speak to the LZB”. We have tried dozens of times, and we have hundreds of such ideas to cooperate with Lithuania and partner to bring in outside resources, but we have never succeeded in breaking this destructive stranglehold monopoly on Lithuanian Jewish issues, present or past. I host groups of influential Jewish people and guide them through key places of Jewish heritage to encourage their participation and involvement.
When I take them on a walking tour of Kaunas, not one of the many significant places of Jewish heritage (besides several holocaust sites) has any type of sign or explanation in any language. The few that used to be there were removed during Kaunas 2022 renovations. 3. The place of the “Vilna Shulhoif,” the Synagogue courtyard with its over 15 Synagogues and Jewish organisations, unparalleled in Jewish history, has only a bust of a mad professor (perhaps Karl Marx, with no head covering) contrary to Jewish law and custom. Instead of planning to restore the site to its former glory, with international partnerships, which would be a magnet for millions of tourists, it has been recently handed over to the directors of the GWF for commercial development. 7. I propose that the Lithuanian government closely examine what the Czech government has done with their restitution concept, pouring funds into the restoration of Jewish heritage sites, catapulting Prague to the number 3 tourism address in Europe, thereby bringing millions of tourists yearly and infusing their economy with billions of euros. Lithuania, on the other hand, encourages the opposite, squashing any attempt to promote, preserve and restore Jewish heritage sites. The law must be amended to create a new entity to distribute the funds. This entity must have a broad base of Jewish members with balanced control, and there must be a clear mandate to invest both in the Jewish community of Lithuania, especially in the religious area which is so sorely lacking, and also in promoting the protection and preservation of Lithuanian Jewish Heritage and Heritage Sites. Only this way might Lithuania benefit from real good will, and reap the economic benefits as well. One addendum: another issue is worth noting.
The introduction states:
“…by paying out monetary compensation, the state will finally resolve the
issue of compensation for the unlawfully expropriated private immovable property of the Lithuanian Jews.” In no way can this tiny, almost insignificant amount, solve the problem of the vast property of a quarter of a million Jews of who over half lived in the centres of Vilnius, Kaunas, Telsai and Saulai. Vertimų skyriaus rašto vertimas į lietuvių kalbą:
Restitucijos įstatymo pataisos projekto įžanginėje dalyje teigiama: „Priėmus įstatymo projektą nenumatoma jokių neigiamų pasekmių.“ ( 5 pastraipa);
„Priimtas įstatymas neturės neigiamo poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai.“ (7
pastraipa); „Rengiant įstatymo projektą nebuvo gauta jokių specialiųjų vertinimų ir išvadų.“(14 pastraipa). Šios eilutės man kelia didžiulę nuostabą, nes siūlomas pakeitimas turės didžiulių neigiamų pasekmių Lietuvai mažiausiai per artimiausią šimtmetį , tačiau akivaizdu, kad jokios priežiūros ir išsamių patikrų šiuo klausimu neatliekama . Ši pataisa, kuria 37 mln. eurų skiriama nedidelei, atrinktai Lietuvos žydų atstovų grupei, ir toliau skatins Lietuvos žydų paveldo sutelkimą tam tikros atskiros Lietuvos žydų grupės rankose, o didžioji dalis žydų Lietuvoje ir užsienyje šio paveldo negaus. Tai turės rimtų pasekmių . Užuot sukūrus gerovę, ši pataisa pablogins Lietuvos ir žydų santykius, pablogėjusius dėl Holokausto, žydų nuosavybės negrąžinimo ir kontraversiško Lietuvių tautos didvyrių, susiteršusių savo reputaciją bendradarbiavimu su naciais Holokausto metu, šlovinimo. Priėmus pataisą bus pasiektas būtent toks rezultatas, o ne bus pademonstruota gera valia, kurią būtų buvę galima parodyti milijonams žydų, kurių istorinis ryšys su Lietuva yra beveik magiškas . Blogiausia, kad tai pakenks galimybėms apsaugoti, išsaugoti ir atkurti žydų paveldo objektus Lietuvoje.
Lietuviai neteks didelės ir svarbios savo istorijos dalies bei ir didžiulių pajamų iš paveldo objektų turizmo , kuris 21-ąjame amžiuje tapo nepaprastai populiarus visame pasaulyje, ypač Europoje. Pridedame laiškus, kuriuos šį rytą Europos ir Izraelio politiniai ir religiniai lyderiai parašė Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui. Sparčiausiai auganti tarptautinė žydų ortodoksų bendruomenė, turinti stiprius istorinius ryšius su Lietuva, yra garsiausiai savo nuomonę reiškianti ir labai vieninga grupė. Ji tvirtai nusprendė nebetoleruoti žydų interesų monopolio Lietuvoje, kur šie interesai sutelkti kelių asmenų rankose. Šių asmenų interesai yra siauri, asmeniniai, ir neatspindi mūsų vertybių. Šis klausimas tik neseniai pradėjo įgauti pagreitį visame pasaulyje, ir būtų labai gaila, jei Lietuvos Vyriausybė priimtų klaidingą sprendimą ir pakenktų ilgalaikiams Lietuvos interesams ir įvaizdžiui . Šiame laiške pateiksiu keletą faktų, kurie aiškiai parodys, kad šis įstatymo projektas kelia didžiulį pavojų Lietuvai . 1. Įžanginėje įstatymo projekto dalyje rašoma apie geros valios demonstravimą bent iš dalies atkuriant istorinį teisingumą ir sumokant simbolinę kompensaciją, gerbiant žmogaus teises ir įsipareigojimus Lietuvos ir pasaulio žydų bendruomenei, taip pat tarptautinėms organizacijoms. Bet kokia restitucija, ypač privataus turto grąžinimas, turi būti vykdoma itin atsargiai, kad nepablogintų žydų ir lietuvių santykių. Procesas turėtų būti vykti tik plačiai aptarus privataus turto grąžinimo klausimą. Ypač svarbu į tą aptarimą ir diskusijas įtraukti žydų bendruomenes. Šis procesas, ypač turto grąžinimo įgyvendinimas, turi būti kuo skaidresnis ir įtraukti kuo daugiau žydų bendruomenių grupių atstovų, kad jokia stambi žydų bendruomenės dalis nesijaustų atstumta, ypač kad nesijaustų atstumti tie žydai, kuriems Lietuva rūpi labiausiai . 2.
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo (toliau – GVF) nuožiūrai yra didelė klaida. Įžanginėje įstatymo projekto dalyje teigiama, kad, vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, kompensaciją skirstantis fondas privalo teikti savo veiklos ataskaitas, audituotas metines finansines ataskaitas ir audito ataskaitas, ir kad Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė yra atsakinga už Lietuvos Respublikos Vyriausybės fondo, paskirto kompensacijos paskirstymui (toliau – Fondas), valstybinį auditą ir kasmet ne vėliau kaip vasario 10 d. turi pateikti audito ataskaitą ir nuomonę Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Jei Valstybės audito ataskaitoje padaroma išvada, kad Fondas disponuoja jam pervestomis kompensacinėmis lėšomis arba disponuoja jam perduotu nekilnojamuoju turtu, jį valdo ar naudoja ar kitais nei šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais tikslais arba kitaip pažeidžia šio įstatymo reikalavimus... Mes iš 8 metų patirties jau žinome, kad dabartiniai GVF vadovai negeba dirbti skaidriai ir naudojasi visomis savo gausiomis galimybėmis tik tam, kad niekas kitas nesužinotų, kur paskirstomos ir kam perduodamos Fondo gautos lėšos . 3. Įžanginėje įstatymo projekto dalyje rašoma, kad „ fondo administravimo išlaidos, kurių metinė suma negali viršyti 10 procentų metinės piniginės kompensacijos dalies, tvirtinamos kiekvienų metų valstybės biudžete .“ Mums žinoma, kad per kelis pirmuosius savo gyvavimo metus, kai GVF iš tikrųjų rengė tai ką galima būtų pavadinti ataskaitomis (kurias neseniai apskritai nustojo rengti),
fondo gautų lėšų (maždaug 1 mln. eurų per metus) atitekdavo „GVF“, t. y. administracinėms išlaidoms, viešiesiems ryšiams ir pan. Šios lėšos nėra skiriamos Lietuvos žydų bendruomenei. Taip pat mums žinoma, kad beveik jokios išmokos nebuvo naudojamos žydų bendruomenei paremti, nes didžioji lėšų dalis buvo panaudota GVF vadovų gerovei didinti. 4.
projekto dalyje rašoma, kad „P agrindiniai fondo veiklos tikslai – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo, religinę, taip pat mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros ir kitokią visuomenei naudingą veiklą .“ Koka kitokia veikla turima omenyje? Viešieji ryšiai? Advokatai oponentams žlugdyti ir teismo byloms laimėti? Kyšiai? 5. Dar svarbiau, kad įstatymo projekto įvadinėje dalyje pabrėžiama, jog šiuo įstatymu siekiama įgyvendinti Lietuvos kaip Terezyno deklaracijos signatarės atsakomybę. Įvadinės dalies pradžioje rašoma, kad Terezyno deklaracijoje pabrėžiama konfiskuoto su Holokaustu susijusio nekilnojamojo turto grąžinimo svarba atgaivinant ir puoselėjant žydų gyvenimą, užtikrinant jų ateitį, tenkinant Holokaustą išgyvenusių asmenų gerovės poreikius ir propaguojant žydų kultūros paveldą . Teigiama, kad ši simbolinė suma skirta bent iš dalies atkurti teisingumą ir užtikrinti Lietuvos žydų, jų kultūros ir paveldo puoselėjimą. Dabar žinome, kad GVF nepuoselėjo įstatyme nustatytų tikslų, neatstovavo religinei bendruomenei ir neskatino organizacijų, puoselėjančių žydų religiją, kultūrą ir švietimą Lietuvoje, veiklos. Žinome, kad, priešingai, GVF vadovai naudojo lėšas tam, kad užkirstų kelią ir pakenktų bet kokiam religiniam Lietuvos žydų atgimimui. Pavyzdžiui, tiek Vilniaus žydų bendruomenė, kuriai priklauso daugiau kaip 1 000 narių, tiek Kauno žydų klubas, kuriam priklauso 500 narių, negauna jokios paramos, nors jie iš tiesų po šimtmečių atskirties itin stokoja būtent tokios kultūrinės ir religinės paramos. Trys rabinai buvo arba atleisti, arba priversti išvykti, arba jiems buvo sukelta daug kančių ir nepatogumų. Religinio apsiprausimo ritualo įvedimui buvo paskelbtas veto, o visi bandymai didinti košerinio maisto prieinamumą Lietuvoje buvo žlugdomi.
Pastaruosius kelerius metus sunkiai dirbau tam, kad atsirastų išteklių iš užsienio, iš už Lietuvos ribų, kas leistų propaguoti šias vertybes, nes nieko nesulaukta nei iš GVF, nei iš dabartinės vadovybės. 6. Svarbiausia, kad Lietuva yra žydų istorijos ir paveldo aukso kasykla, šalis šimtmečius buvo Europos žydų gyvenimo centras . Lietuva lenkia visas kitas Europos valstybes pagal žydų paveldo ir paveldo objektų kiek į . Nepaisant to, visiškai neskiriama išteklių šimtams svarbių žydų paveldo objektų
Lietuvos turizmo potencialas yra didžiulis, neskiriama jokių išteklių informacijos apie svarbią šių paveldo objektų istoriją sklaidai ir atvykstamojo turizmo skatinimui. Pateiksiu tik keletą pavyzdžių, nors turiu jų šimtus. 1) Bene svarbiausias žydų paveldo objektas Europoje – Vilniaus Gaono kapavietės mauzoliejus. Tačiau Lietuvoje (net kapinėse) nėra nė vieno ženklo jokia kalba, nukreipiančio žmones į šią kapavietę! Kai bandžiau tai ištaisyti, paraginęs kolegas iš Lietuvos kreiptis į atitinkamas savivaldybės institucijas, Kultūros ministeriją, Vilniaus merą, „Go Vilnius“ ar kitur, atsakymas visada gaunamas tas pats: „Mes bendraujame tik su GVF“. Mes bandėme kreiptis dešimtis kartų, turime šimtus bendradarbiavimo su Lietuva idėjų, daugybę pasiūlymų kaip bendradarbiaujant su Lietuva galima būtų gauti reikiamas lėšas iš užsienio, bet mums nepavyksta kovoti su destruktyvia, Lietuvos žydų praeities ir dabarties klausimų sprendimą užsmaugusia GVF monopolija. 2) Įtakingiems žydų atstovams atvykstant į Lietuvą, pasitinku juos ir aprodau svarbiausius žydų paveldo objektus, siekdamas skatinti šių žmonių dalyvavimą ir įsitraukimą.
Kai rodau jiems Kauną, ties nė vienu iš daugelio reikšmingų žydų paveldo objektų (neskaitant kelių Holokausto objektų) nerandame jokio ženklo ar paaiškinimo jokia kalba. Net tos nedaugelis anksčiau mieste buvusių nuorodų ir lentelių pašalintos Kauno 2022 m. renovacijos metu. 3) Sinagogos „Vilna Shulhoif“ kieme, kur kitados veikė virš 15 žydų istorijoje analogų neturinčių sinagogų ir žydų organizacijų, dabar stovi tik vienas keistas profesoriaus biustas (galbūt Karlo Markso?) be galvos dangalo, kas prieštarauja žydų įstatymams ir papročiams. Užuot suplanavus atkurti šį objektą pasitelkiant tarptautinius partnerius ir tokiu būdu pritraukus milijonus turistų, neseniai šis objektas buvo perduotas GVF vadovams komercinės plėtros vykdymui. 7. Siūlau Lietuvos Vyriausybei atidžiai išnagrinėti Čekijos vyriausybės suformuotą restitucijos koncepciją, vadovaujantis kurią Čekijoje skiriamos gausios lėšos žydų paveldo objektų atstatymui, kurių dėka Praha pašoko į trečią vietą Europoje pagal pritraukiamų turistų srautų kiekį, kasmet pritraukdama milijonus turistų ir papildydama šalies ekonomiką milijardais eurų. Tuo tarpu Lietuva, priešingai, užkerta kelią bet kokiems mėginimams skatinti, išsaugoti ir atkurti žydų paveldo objektus. Įstatymas turi būti iš dalies pakeistas taip, kad būtų sukurtas naujas lėšų paskirstymo subjektas. Būtina užtikrinti, kad šis subjektas atstovautų kuo platesniam žydų bendruomenių ratui. Būtina užtikrinti subalansuotą šio subjekto kontrolę ir suteikti jam įgaliojimus investuoti tiek į Lietuvos žydų bendruomenę, ypač į labai trūkstamos religinės veiklos sektorių, tiek į Lietuvos žydų paveldo ir paveldo objektų apsaugą ir išsaugojimą. Tik tokiu būdu Lietuva sukurs geros valios atmosferą ir gaus realios ekonominės naudos. Papildymas: verta paminėti dar vieną klausimą.
Įžanginėje įstatymo projekto dalyje teigiama, kad išmokėdama piniginę kompensaciją, valstybė pagaliau išspręs kompensacijos už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų privatų nekilnojamąjį turtą klausimą. Ši maža, beveik nereikšminga suma jokiu būdu negali išspręsti didžiulės problemos – ketvirtadalio milijono žydų, didžiąja dalimi gyvenusių Vilniaus, Kauno, Telšių ir Šiaulių miestų centruose, turto problemos. Nepritarti Į statymo projektu nesiekiama išskirti atskirų subjektų, kuriems Vyriausybė turėtų išmokėti piniginę kompensaciją, kas būtų traktuotina kaip diskriminacija. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kokiems tikslams išmokėta kompensacija gali būti naudojama. Įstatymo projekto
dalyje pateikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompensacijomis disponuoti paskirto fondo atskaitomybė. 4. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė 2022-12-05 Apsvarstę VšĮ „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamojo turto disponavimo fondas" įstatymo projektą ir suprasdami šių pataisų svarbą ir LR Seimo nario E. Zingerio viešus pasisakymus, “jog jis yra už restituciją, bet turi pastabų dėl įgyvendinimo, t.y. dėl “Geros valio fondo”, bei išklausę Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininko M. Bairako pastabas išsakytas LR Seimo Kultūros komitete, norime išreikšti savo nuomonę.
Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenė vienija 32 organizacijas: Žydų bendruomenė “Vilnius - Lietuvos Jeruzalė”, Panevėžio miesto žydų bendruomenė, Panevėžio regiono žydų religinė bendruomenė, Kauno Chasidų sinagogos religinė bendruomenė, Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė, VšĮ „Šiaulių krašto litvakų atminties įamžinimon fondas", Švenčionių rajono žydų bendruomenė, Šiaulių krašto žydų bendruomenė, Buvusių getų kalinių labdaros ir paramos fondas, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, Lietuvos sporto klubas “Makabi”, Lietuvos žydų religinė bendrija, Vilniaus žydų religinė bendruomenė, Vilniaus lopšelis-darželis “ Salvija”, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, Klaipėdos žydų bendruomenė, Klaipėdos žydų bendruomenės labdaros fondas, Klaipėdos žydų-judėjų religinė bendruomenė, Palangos žydų bendruomenė, Ukmergės rajono žydų bendruomenė, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, labdaros organizacija-Janušo Korčako centras, Lietuvos žydų Izraelyje asociacija, vaikų darželis "Šalom", turizmo agentūra „West Express“, Viešoji įstaiga “Elitinis šachmatų, šaškių klubas Rositsan ir M accabi” , VšĮ „Šeduvos žydų memorialinis fondas”, VšĮ Litvakų kapinių katalogas MACEVA, žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“. Lietuvos žydų religinę bendrija vienija 4 religinės bendruomenės. Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenė, Lietuvos religinė žydų bendrija ir Pasaulinė žydų restitucijos organizacija yra Lietuvos paveldo fondo steigėjos, kurios ir įsteigė VšĮ Geros valios fondą. Pasaulinę žydų restitucijos organizaciją vienija 12 pasaulinių žydų organizacijų, tokių kaip Holokaustą išgyvenusių ir jų palikuonių Amerikos organizacija, Amerikos žydų komitetas, JOINT, B’nei B’rit, Holokaustą išgyvenusių centras Izraelyje, organizacija skirstanti Vokietijos kompensacines lėšas, Europos žydų rabinų konferencija.
Europos žydų kongresas, Pasaulio žydų kongresas, Pasaulio zionistų organizacija ir kt. Taigi, pirmiausiai norime patikinti, jog skirtingai nuo įstatymo projekto kritikų suprantame įstatymo esmę. Įstatymo tikslas yra bent iš dalies (simboliškai) kompensuoti okupacinių režimų neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų privačią nuosavybę, priklausiusią asmenims iki Antrojo pasaulinio karo ir jo metu gyvenusiems Lietuvoje, o taip pat kompensuoti bešeimininkį turtą. 1990 m. kovo 11d. Aukščiausiąjai Tarybai atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę ir patvirtinus Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą buvo suformuotos nuosavybės teisių atkūrimo prielaidos, kurios galutinai buvo įtvirtintos 1991 m. birželio 18 d. Aukščiausiosios Tarybos priimtame įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų". Nei šis, nei visi kiti vėliau priimti ir nuosavybės teisių atkūrimą reguliuojantys įstatymai nesudarė sąlygų asmenims, iš kurių nuosavybė buvo nusavinta okupacinių Lietuvos režimų, tačiau šių įstatymų galiojimo metu neturėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybės atkurti teises į nusavintą nuosavybę. Tai daugiausia liečia žydus, kurie buvo ištremti sovietų iš Lietuvos ir išvyko į Izraelį, kai tik galėjo grįžti iš tremties ir jiems buvo leista emigruoti. Taip pat nacių aukas, kurie išgyvenę Holokaustą negrįžo į Lietuvą, nes jų šeimos buvo išžudytos, o turtas atimtas. Jie, kaip ir S. Spilbergo filme
„Šindlerio sąrašas" nesurado kitos vietos pasaulyje, išskyrus savo
istorinę Tėvynę, vėliau tapusią Izraeliu (Palestina). 2006 m.
Konstitucinis teismas pripažino LR Pilietybės įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, tačiau įstatymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau nebegaliojo, o Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausias administracinis teismas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas išaiškino, kad nuosavybės teisės pagal anksčiau minėtus įstatymus gali būti atkurtos tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie turėjo tai patvirtinantį dokumentą įstatymo galiojimo metu. Nebuvo atlyginta ir už Lietuvos nužudytų žydų, neturinčių paveldėtojų, nuosavybę. Taigi, Lietuvos žydų bendruomenė palaiko valstybės ketinimą pripažinti padarytą teisinę ir moralinę klaidą ir bent simboliškai kompensuoti žalą, padarytą nukentėjusiems nuo okupacinių režimų žydams. Įstatymo projekte įvardinta suma, kaip kompensacija už nužudytų žydų nuosavybę yra tikrai labai simboliška ir yra daug mažesnė negu priimta demokratinės Europos praktikoje. Mes suprantame, kad Fondas, apsiima atlikti didžiulį darbą surandant nukentėjusiuosius ir jų palikuonis, surinkdamas dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į turėtą turtą bei giminystės ryšius su nuosavybės turėtoju tam, kad galėtų išmokėti simbolinę kompensaciją. Tai nėra svetimo turto administravimas, tai veikiau pagalba nukentėjusiems nuo okupacinių režimų ir Lietuvos valstybei. Mes suprantame, kad lėšos turi atitekti pirmiausia okupacinių režimų aukoms, nukentėjusioms ir praradusioms nuosavybę. Šito nesupranta įstatymo kritikai. Tačiau dalis lėšų liks nepanaudotų, nes valstybė ketina ne tik kompensuoti nukentėjusiųjų žalą, bet ir kompensuoti simboliškai žydų nuosavybę, kuri neturi paveldėtojų, nes jie yra išžudyti. Fondas turės teisingai, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais naudoti lėšas visos Lietuvos žydų tolimesniam gyvenimui, nes kitų lėšų Lietuvos žydai neturi.
Šios lėšos turės būti naudojamos įvairioms programoms, sunkiai besiverčiantiems asmenims, reikalaujantiems individualios priežiūros asmenims, religiniams tikslams, kultūrai, švietimui, sportui (sąrašas nebaigtinis). VšĮ „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamojo turto disponavimo fondas“ turi nusistovėjusią struktūra ir administravimą, kuris yra atskirtas nuo lėšų skirstymo. Lėšas skirsto Fondo valdyba, sudaryta iš Lietuvos žydų bendruomenės atstovų ir Pasaulinės žydų restitucijos organizacijų (pagrindinių pasaulio žydų organizacijų vadovų). Lėšų panaudojimas yra griežtai kontroliuojamas. Manome, kad VšĮ “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas” skirsto lėšas teisingai, vadovaudamasis 2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusiu (“Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą“ įstatymu, lėšos naudojamos tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo ir mokslo projektams finansuoti. 2014 - 2021 m. GVF finansavo maždaug 225 projektų paraiškas, kurias teikė Lietuvos ir užsienio organizacijos, bei Lietuvos žydų bendruomenės narės veikiančios žydų srityse vykdant švietimo, mokymo, religinę, taip pat mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros ir kitokią visuomenei naudingą veiklą. VšĮ Geros valios fondo finansuojamo ir Lietuvos žmogaus teisių centro įgyvendinamo projekto dėka Lietuva prisijungė prie didžiausio memorialo po atviru dangumi Europoje. „Atminimo akmenys" (vok. Stolpersteine), išsibarstę 18 Europos valstybių ir daugiau nei 50 000 vietų, buvo įrengti ir Lietuvoje. Mūsų šalyje, pirmojoje iš Baltijos valstybių, 19 tokių atminimo lentelių buvo įmontuota keturiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Jomis prisiminsime tuos, kurių netekome Holokausto metu. „Atminimo akmenis" Lietuvoje montavo idėjos autorius, garsus vokiečių menininkas Gunteris Demnigas. 2015 m. spalio 5 d. VšĮ Geros valios fondas kartu su Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Lietuvos nacionaline filharmonija kvietė į koncertą, skirtą paminėti Anatolijaus Šenderovo, vieno žymiausių Lietuvos kompozitorių, 70-mečio jubiliejų. Vilniaus Didžiosios Sinagogos archeologiniai tyrimai (2018 - 2021) atlikti dalinai finansuojant GVF. Sukurti filmų ciklai apie Molėtų, Šeduvos ir Kėdainių žydų gyvenimus, istoriją, kasdienį gyvenimą, Holokausto tragediją. Filme apie Šeduvos žydus kalba publicistas, poetas Sergejus Kanovičius, kuris vadovauja Šeduvos žydų memorialiniam fondui. Būtent Šeduvoje planuojama įsteigti muziejų, kuriame bus pristatoma Lietuvos štetlų istorija.
“Ich bin Keidaner” - tai filmas apie Kėdainių žydų
bendruomenės istoriją, kahalą, kuri buvo viena didžiausių ir įtakingiausių Žemaitijoje. Bendruomenė garsėjo Talmudo studijomis. Apie Kėdainių žydų istoriją vaizdo pasakojime kalba Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimanas Žirgulis. TV dokumentinių pasakojimų ciklas „Kauno žydų pėdsakais" pasakoja apie Kauno žydų bendruomenės istoriją, tradicijas, kasdienį gyvenimą ir išlikusius pėdsakus mieste. Filmas apie Švėkšnos žydų bendruomenę pasakoja apie žydų gyvenimą Švėkšnoje, Švėkšnos žydų istoriją ir kokie Švėkšnos žydų istorijos pėdsakai liko miestelyje iki šių dienų. Režisierius Saulius Beržinis “Geros valios fondo” lėšomis sukūrė dokumentinio filmo „Meine Vilne (Manoji Vilnė)“ pirmąją dalį „Žmonės ir akmenys". Filmas pasakoja apie unikalią tarpukario žydų Vilniaus kultūrą bei dvasinį gyvenimą. Saulius Beržinis Rogatchi fondo buvo nominuotas metų humanistu už indėlį į kolektyvinę atmintį apie Holokaustą.
VšĮ “Geros valios fondo” lėšomis Nacionalinėje dailės galerijoje 2016 m. birželio mėnesį buvo atidaryta Izraelio šiuolaikinio menininko Sharono Y a‘ari fotografijų parodą „Miškų ir laukų pozityvai". Tai viena didžiausių autoriaus personalinių parodų Europoje ir pirmoji Lietuvoje. Galerija “Vartai” kvietė apsilankyti žinomo Izraelio kuratoriaus Ory Dessau tarptautinėje parodoje “An Unfinished Project” („Nepabaigtas projektas"). Projektą finansavo VšĮ Geros valios fondas. GVF finansavo knygų Grigorijaus Šuro “Užrašai. Vilniaus geto kronikos 1941 - 1944”, Mašos Rolnikaitės dokumentės apysakos “Turiu papasakoti” bei Icchokas Rudaševskis „Vilniaus geto dienoraštis" leidybą. Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenė šią knygą padovanojo Lietuvos mokyklų bibliotekoms. Šios knygos įtrauktos į Lietuvos mokyklų privalomų perskaityti knygų sąrašą. 2015 m. VšĮ Geros valios fondo lėšomis Rusnės miestelyje, Šilutės raj., buvo atidengtos Indijos tautinio išsivadavimo lyderį M ahatmą Gandhį ir iš Mažosios Lietuvos kilusį jo artimą draugą, litvakų architektą Hermanną Kallenbachą vaizduojančios skulptūros. VšĮ Geros valios fondas reikšmingai prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo. 2018 m. VšĮ Geros valios fondo lėšomis atidengtas paminklas iškiliam Saulės miesto (Šiaulių) ir visos Lietuvos verslininkui ir garbingam žydų bendruomenės sūnui Ch. Frenkeliui. Šio didžio žmogaus atminimo įamžinimas sujungia XIX ir XXI a. verslo kultūrą, ženklina gražų ir svarbų žydų bendruomenės indėlį į Lietuvos raidą. 2019 m. VšĮ Geros valios fondo lėšomis Kelmėje atidengtas paminklas žymiam litvakui rašytojui Icchokui Merui įamžinti. 2019 m. VšĮ Geros valios fondo lėšomis Vilniuje iškilmingai atidengta žydų mokslo instituto YIVO atminimo lenta. GVF dalinai finansavo YIVO dokumentų skaitmeninimo projektą. Fondo dėka YIVO dokumentai, esantys NY ir Vilniuje buvo sujungti į vieningą visumą.
Niekada nematę dienos šviesos knygos, laikraščiai, rankraščiai tapo prieinami visam pasauliui. GVF dalinai finansuoja žydų paveldo išsaugojimo projektus: Vilniaus choralinės sinagogos fasadų bei vidaus tvarkybos, Vilniaus Gėlių g, sinagogos tvarkybos ir pritaikymo, Žiežmarių, Alantos, Kurklių sinagogos tyrimų, projektavimo ir tvarkybos darbus, Tirkšlių sinagogos avarijos grėsmės šalinimo, tyrimų ir projektavimo darbus. Skaidri veikla - viena esminių organizacijos vertybių, nurodanti išmintingai ir atsakingai naudoti visas suteikiamas lėšas bei turimus išteklius. Tik tokiu principu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje veikia socialinis centras, dalinai finansuojamas VšĮ Geros valios fondo, pelnęs rėmėjų, partnerių ir valstybinių organizacijų pasitikėjimą, teikiantis socialinę pagalbą regioninių žydų bendruomenių nariams. 1020 senjorų iš 39 miestų ir miestelių, 283 vaikai iš 14 miestų ir miestelių gauna lankomosios priežiūros paslaugas, maisto bei vaistų korteles, vyksta socializacijos renginiai, vaikų, jaunimo klubų veikla. Tai tik nedidelė dalis projektų, kuriuos vykdo mūsų organizacijos finansuojamos VšĮ “Geros valios fondo”. GVF iš esmės prisideda prie kovos su antisemitizmu, stiprina ryšius tarp įvairių etninių grupių Lietuvoje, skatina žydų integraciją į Lietuvos visuomenę, atstovauja Lietuvą ir politiniu mastu. VšĮ “Geros valios fonde” kiekvienais metais atliekamas išorinis finansinių ataskaitų auditas. Audituotos ataskaitos LR įstatymų numatyta tvarka skelbiamos Registrų centro platformoje, taip pat GVF svetainėje. Manome, jog skaidrumas yra vienas iš esminių GVF veiklos principų ir turi tiesioginę įtaką LŽB organizacijų, mūsų bendruomenių pasitikėjimui ar net viso NVO sektoriaus reputacijai. Tai leidžia ne tik mokytis iš savo darbo ir vienas iš kito, bet ir yra kertinis pasitikėjimo mūsų partneriais ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje, su kuriais dirbame, akmuo.
Visi sprendimai priimami kolegialiai. Fondas dirba pagal patvirtintą tvarką. Visi projektai ir veikla yra viešinami. GVF lėšomis skaidriai ir tinkamai finansuojamos žydų kultūrinio gyvenimo, sporto, kūrybinio, pažintinio aktyvumo stiprinimui, religijos ar tikėjimo laisvės puoselėjimui, tapatybės išsaugojimui bei visuomenės pagarbai žydiškąj ai kultūrai skirtos veiklos. Kai kurių mūsų pačių tautiečių viešos melagienos nepuošia mūsų Lietuvos žydų, bet ir kitose bendruomenėse stokojama vienybės. Lietuvos - žydų bendruomenė palaiko Geros valios kompensacijos už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų ir Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektą Nr. XIVP-2290. Tai patvirtina jos Taryba, atstovaudama šias žydų organizacijas, esančias Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narėmis, bendru sutarimu. Atsižvelgti
2022-12-07 Teikiame Jums informacija apie kompensacijos lėšų už žydų religinių bendruomenių išmokėjimo modelį bei sumas ir pasiūlymus: Viešosios įstaigos „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas (kodas: 302702699) (toliau tekste - Geros valios fondas); adresas Pylimo 4, Vilnius; valdyboje Faina Kukliansky, Smuel Levinas, Gercas Žakas, Genadijus Kofmanas, šios įstaigos steigėjai: 1. Viešoji įstaiga „Lietuvos žydų paveldo fondas“ (kodas: 300096338); adresas Pylimo 4, Vilnius, šios įstaigos steigėjai:
bendruomenė (kodas: 190722117); adresas Pylimo g. 4, Vilnius; pirmininkė Faina Kukliansky; bendruomenės valdyboje: Gercas Žakas (Kauno žydų bendruomenė), Genadij Kofman (Panevėžio žydų bendruomenė); Burštein (Šiaulių žydų bendruomenė). 2. Lietuvos žydų religinė bendrija (kodas 192052886), adresas Pylimo g. Vilnius, pirmininkas Smuel Levinas. 3.
ORGANIZATION (kodas: 58-022-710-6) Jerusalem 94189, Mapu str. 5 Izrael. Atstovas Nachliel Dison. Skirtas finansavimas nuo 2014 m. iki 2022 m. iš Geros valios fondo, Geros valios fondo steigėjui: 1. VšĮ „ Lietuvos žydų paveldo fondas“ - 33600 Eur. Skirtas finansavimas nuo 2014 iki
steigėjams ir steigėjų valdybos narių vadovaujamoms organizacijoms, viešosioms įstaigoms ir asociacijoms:
pirmininkė F. Kukliansky) - 5 868 139 Eur. 2. Kauno žydų bendruomenė (asociacija - pirmininkas G. Žakas) - 402 339 Eur. 3. Klaipėdos žydų bendruomenė (asociacija) - 270 713 Eur. 4. Šiaulių apskrities žydų bendruomenė (asociacija) - 147
Eur. 6. Švenčionių rajono žydų bendruomenė (asociacija) - 99
Eur. 8. Vilniaus žydų bendruomenė (asociacija, pirmininkė - F. Kukliansky) - 445 060 Eur. 9. Ukmergės žydų bendruomenė (asociacija) - 155 318 Eur. 10. Panevėžio žydų bendruomenė (asociacija - pirmininkas G.Kofmanas) - 302 803 Eur. 11. KULTŪROS IR SPORTO KLUBAS "FAJERLECHMAKABI" (LŽB) - 593 336 Eur. 12. Vilniaus žydų religinė bendruomenė - pirmininkas Smuel Levinas - 978 527 Eur. 13. Lietuvos žydų Izraelyje asociacija - 52 585 Eur. Šaltinis: https://gvf.1t/fondas/proiektai/statistika/#. Žiūrėta: 2022-12-05. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiausi finansavimai skirti Geros valios fondo steigėjų, ir su jais narystės ryšiais (valdybos nariai, tie patys pirmininkai) susijusioms organizacijoms Geros valios fondo veiklą reglamentuoja Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas (toliau-tekste įstatymas), kuriam yra numatyta Valstybės kontrolė.
Tačiau, kompensacijos išmokėjimas už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos teisės aktus yra viena iš nuosavybės formų, todėl Valstybės kontrolės tikrinimas kaip yra naudojamos kompensacijos lėšos yra tik formalus. Neišmokėta kompensacijos lėšų suma yra laikoma bankų sąskaitose. LR Seimui pateiktame Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pakeitimo projekto lydintis dokumentas yra LR Vyriausybės parengta antikorupcinio vertinimo pažyma, rengėjas: Lina Saulėnaitė - Višinskienė, kurios vyras Vytautas Višinskis buvo Geros valios fondo direktorius. Lina Saulėnaitė - Višinskienė ir Vytautas Višinskas nuolat dirbo kartu derinant teikiamus įstatymo projektus, dirbo kartu LR Vyriausybės darbo grupėse, komisijose Lietuvos žydų kultūros ir istorijos klausimams nagrinėti (LR Vyriausybės 2015 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 30). Todėl manome, kad tokia LR Vyriausybės parengta pažyma yra abejotina teisės ir skaidrumo požiūriu. Manome, kad yra sukurtas korupcinis modelis, siekiant naudos fondo steigėjams ir valdybos nariams finansuoti, todėl būtinas vėl teikiamo ir esamo įstatymo antikorupcinis vertinimas pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas siekiant nustatyti teisinio reguliavimo trūkumus, galinčius sudaryti sąlygas korupcijai pasireikšti, pasielgti nesąžiningai, neteisingai, neskaidriai, neobjektyviai. Būtina atsakyti į kylančius klausimus, koks tolesnis išmokėtų kompensacijos lėšų kelias ir panaudojimas.
Pvz. asociacijai Kauno žydų bendruomenei nuo 2014 iki 2022 m. buvo išmokėtos kompensacijos lėšos 402
veiklos vystymui. Mes, Kauno žydų religinės bendruomenės nariai klausiame savęs kasdiena, kas yra vystyta, kokie išliekamosios vertės projektai yra atlikti Kauno žydų religijos ir kultūros labui ? 2014 metais tobulinant įstatymą, ir leidžiant Geros valios fondui, laikyti kompensacijos lėšas Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose bankuose ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose užsienio valstybių bankų filialuose, atkreipiame Seimo narių dėmesį, kad patenkinus šį godų norą iš valstybės biudžeto pinigų patogiai ir nevaržomai leisti pinigus administravimui, LR Seimo laukia nauji darbai nes paskirto fondo įstatuose dar numatyta, kad fondas pirks ir kitaip parduos ilgalaikį turtą, investuos lėšas į Lietuvos ar užsienio ūkio subjektus ar turimų akcijų pardavimą, įsigys ar steigs kitus subjektus . Štai ir vėl LR Seimas priverstas dirbti, vardan vieno juridinio asmens, kol įgyvendins Geros valios fondo įstatuose numatytas veiklas, t.y. įstatymu sudarys visas sąlygas kompensacijos lėšas už žydų religinių bendruomenių turtą bei fizinių asmenų investuoti, leis valstybei nuosavybės teise turėtą ir Geros valios fondui perduotą išlikusį žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą parduoti.
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo priėmimas ir jo įgyvendinimas yra geras pavyzdys, kaip sukūrus viešąją įstaigą su 200 ir 100 liti} įnašais, pasitelkiant Holokausto industrijos atstovus gauti milijonus Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, ir tokiu būdu manipuliuojant valstybės institucijų darbuotojais bei kitų sąskaita užsitikrinti vieno juridinio asmens steigėjams (pirmininkams, valdybos nariams) sočią senatvę, ir netgi pasipelnyti valstybės sąskaita. Kviečiame LR Seimo narius atsigręžti į Europos gerąsias praktikas Žydų restitucijos klausimais. Lenkijos Respublikoje 1997 m. vasario
bendruomenių santykius jų teisine bei finansinę padėtį. Vengrijos Respublikoje dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo įkurtas "Sinagogos fondas", kuris visomis išgalėmis stengiasi padėti religinei bendmomenei išlaikyti ir išsaugoti sinagogą, organizuojant labdaros akcijas ir skatinant turizmą. Austrijoje žydų religinei bendruomenei yra tiesiogiai, ne per privačius fondus, išmokama kompensacijos suma. Pasaulietinės organizacijos neturi teisės savintis bei disponuoti religine bei fizinių asmenų nuosavybe esant teisėtiems jos savininkams. „Daugumos principas“ kuriuo remiasi Lietuvos žydų (Litvakų)bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Vyriausybė panaikina teisę į privačią, religinę, bendruomeninę nuosavybę ir jos apsaugą.
Menamas „daugumos principas“ neleidžia LR Vyriausybei bei kai kuriems seimo nariams ir asociacijos Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky neatsižvelgti į nepriklausančių jai kitų žydų organizacijų interesus. Priimant valstybei svarbius sprendimus negalima vadovautis “Daugumos” principu, priešingu atveju bus pažeista teisingumo pusiausvyra. Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo nuostata, kad teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vienos grupės arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kiti} interesus. Neįmanoma išspręsti interesų konflikto suabsoliutinant vieno juridinio asmens teises. Laikas įrodė, kad buvo priimtas ne Geros valios aktas, bet restitucijos aktas, kadangi Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą buvo išmokėta kompensacija, bet ir perduotas turtas natūra. Įvertinus tai, aišku, kad tai restitucijos aktas, o Lietuvoje vykdoma ribota restitucija dviem labiausiai nuo okupacijų nukentėjusioms grupėms, t.y. piliečiams ir religinėms organizacijoms, bet ne asociacijoms ar viešosioms įstaigoms. Prašome:
kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pakeitimo projekto antikorupcinį vertinimą kreipiantis į Specialiųjų tyrimų tarnybą;
kompensacijos lėšų išmokėjimo ne mažiau 5 mln, ir ne daugiau 10 mln., likusią dalį 27 mln. paliekant Geros valios fondui investuoti. 3.
religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pataisas užtikrinančias kompensacijos lėšų išmokėjimą Kauno žydų religinei bendruomenei sinagogos ir maldos namų restauravimui, išlaikymui bei veiklos vystymui tiesiogiai ne per Geros valios fondą. Nepritarti Pritarta Vyriausybės pasiūlytam projektui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
eros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 pakeitimo įstatymo projektui XIVP-2290 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti. Pritarti
komitetas 2022-12-30 * Pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) Nr. XIVP-2290 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Stsys Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė