Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių (išskyrus plastikinių, kombinuotų (vyraujanti medžiaga – plastikas), PET) atliekomis už tą gaminių ar pripildytų pakuočių kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą plastikinių, kombinuotų (vyraujanti medžiaga – plastikas), PET pakuočių atliekomis už tą pripildytų pakuočių kiekį, kuris buvo perdirbtas. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties, ir (ar) perdirbimo kiekio įvykdymą.”
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-2284(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių, išskyrus kombinuotas, plastikines ir polietileno tereftalato (toliau – PET) pakuotes, kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių atliekomis už tą pripildytų kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių kiekį, kuris buvo perdirbtas. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą, kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių atliekų perdirbimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą pripildytų pakuočių kiekį, kuris mažinamas proporcingai įvykdytai pakuočių, išskyrus plastikines ir PET pakuotes, atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai, perdirbtam plastikinių, PET pakuočių atliekų kiekiui, dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 4 priede, ir indeksavimo koeficiento;“. 3 straipsnis. 4 priedo pakeitimas Pakeisti 4 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
Eil. Nr. Pakuotės rūšis Pakuotės tarifas, Eur/t Daugkartinės pakuotės ir perdirbamosios vienkartinės pakuotės tarifas, Eur/t Neperdir-bamosios vienkartinės pakuotės tarifas, Eur/t 2021 m. nuo 2022 m. 1.
225279395
875
875
186186263
1Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) pagrindiniai tikslai – sudaryti paskatas pakuočių gamintojams ir (ar) importuotojams sparčiai didinti plastikinių pakuočių perdirbimą, siekiant mažinti Lietuvos Respublikos mokamą įnašą Europos Sąjungai (toliau – ES) už neperdirbto plastiko kiekį bei nuosekliai įgyvendinti „teršėjas moka“ principą, Lietuvos mokamą įnašą ES už neperdirbto plastiko pakuočių atliekų kiekį kompensuojant ne iš visų mokesčių mokėtojų lėšų, bet paskirstant iš surinktų mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis lėšų. Projektu keičiama mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatų taikymo tvarka. Projektą paskatinusios priežastys:
kiekis didėja. Pagal Europos Komisijos (toliau – EK) neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekų svorio prognozes, atliktas remiantis Eurostat skaičiavimais,
2022 m. šis kiekis sieks 27,63 tūkst. tonų, o 2023 m. – 28,52 tūkst. tonų. Remiantis tais pačiais šaltiniais, 2021 m. Lietuvoje iš viso susidarė 80,34 tūkst. tonų produktų plastikinių pakuočių, prognozuojama, kad 2022 m. šis skaičius sieks 90,91 tūkst. tonų, o 2023 m. – 93,86 tūkst. tonų. 2. ES 2021 m. nustatytas vienodo pareikalavimo tarifo taikymas kiekvienoje valstybėje narėje susidarančių neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų svoriui. Vienodas pareikalavimo tarifas yra 0,80 Eur už kilogramą (800 Eur/t).[¹] Mokestis už neperdirbtas plastiko pakuotes mokamas į ES biudžetą. Atkreiptinas dėmesys, kad šis mokestis mokamas iš Lietuvos biudžeto, o ne iš pakuočių gamintojų ir importuotojų lėšų.
Tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas, mokėdamas mokesčius, sumoka tam tikrą dalį mokesčio už neperdirbtas plastiko pakuotes. Pagal tokį įgyvendinimą, principas „teršėjas moka“ veikia nenuosekliai. 3. Nuo 2021 m. Lietuva mokės apie 13 mln. eurų mokestį ES už neperdirbtas plastiko pakuotes kasmet. EK prognozuoja, kad ši suma augs, nes daugėjant pakavimui sunaudojamo plastiko, didėja ir jo neperdirbtas kiekis. Pažymėtina, kad šis mokestis būtų dar didesnis, jei būtų mokamas pilnas 800 Eur/t neperdirbto plastiko tarifas, ir tokiu atveju siektų apie 22 mln. eurų, tačiau
nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES įtvirtinta, kad Lietuva turi teisę į metinį sumažinimą fiksuotąja suma, kuri yra
perdirbimo užduotys nepakankamai skatina plastiko perdirbimo proceso vystymąsi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 548 redakcija) patvirtintose Gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotyse nurodyta, kad 2022 m. plastikinių pakuočių perdirbimo užduotis lygi 55 proc. Gamintojams ir (ar) importuotojams nepasiekus šios užduoties yra taikomas aplinkos taršos mokestis, siekiantis 875 eurus už toną neperdirbamosioms vienkartinėms pakuotėms ir 618 eurų už toną daugkartinėms ir perdirbamosioms vienkartinėms pakuotėms.
Šiuo metu, pasiekti nustatytą plastiko pakuočių perdirbimo tikslą gamintojams ir (ar) importuotojams nėra sudėtinga, nes užduotis įgyvendinama perdirbant tik, pavyzdžiui, antrinę ir tretinę pakuotes (naudojamas produktų papildomam pakavimui) bei PET (polietileno tereftalato) butelius, surenkamus per taromatų sistemą, o didelio poreikio perdirbti plastikines pakuotes, surinktas rūšiavimo konteineriuose, nebelieka. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. Lietuvoje iš viso surinkti 8,5 mln. eurų aplinkos taršos mokesčio už visų tipų pakuotes, už plastikines pakuotes surinkta vos 1,65 mln. eurų. Tačiau, kaip minėta, iš Lietuvos biudžeto į ES biudžetą sumokamas net 13 mln. eurų mokestis už tas pačias neperdirbtas plastikines pakuotes. Priėmus Projektą būtų pasiekti šie tikslai:
1Tinkamai įgyvendintas principas „teršėjas moka“. Įtvirtinus mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių
atliekomis lengvatų taikymo tvarkos pakeitimus, plastikinių pakuočių gamintojų ir (ar) importuotojų mokamas taršos mokestis galėtų kompensuoti Lietuvos Respublikos neperdirbamų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįsto nacionalinio įnašo į ES metinį biudžetą sumą. Pavyzdžiui, jeigu 2021 m. Lietuvoje neperdirbtų plastikinių pakuočių kiekis siekia 24,67 tūkst. tonų, į valstybės biudžetą iš mokesčio už aplinkos teršimą plastikinių gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis būtų surinkta apie 21,6 mln. eurų. Ši suma būtų net didesnė, atsižvelgiant į tai, kad dalis neperdirbtų plastikinių pakuočių yra kombinuotos pakuotės, kurioms taikomas didesnis mokesčio tarifas. Taip atsakomybė už plastiko pakuočių neperdirbimą tektų gamintojams ir (ar) importuotojams, o ne visiems Lietuvos mokesčių mokėtojams, nepriklausomai nuo to, ar jie tokias pakuotes naudoja, ar ne. 2.
kurti ir naudoti lengviau perdirbamas plastikines pakuotes, ar rinktis alternatyvias medžiagas, o atliekų tvarkytojams – tobulinti šiandien prastai veikiančią plastikinių pakuočių rūšiavimo sistemą. Norint perdirbti plastikines pakuotes, reikia sukaupti didelį kiekį vienodos sudėties jų atliekų. Šiuo metu, plastiko pakuotės, pasiekiančios vartotoją, yra pernelyg skirtingos sudėties ir sluoksnių. Taip pat, dažnu atveju, pakuočių konteineriai užpildomi nerūšiuotomis, mišriomis buitinėmis atliekomis, o taip užteršiamas net ir potencialiai perdirbti tinkamas plastikas. Gamintojai ir (ar) importuotojai būtų skatinami spręsti minėtas problemas, gaminti ir (ar) importuoti tvaresnes pakuotes, kurių sudėtis ir dizainas būtų pritaikyti perdirbimui. 3. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB 1994 m. gruodžio 20 d. dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (toliau – Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva) vienas iš tikslų yra pagerinti aplinkos kokybę, siekiant išvengti pakuočių ir pakuočių atliekų poveikio aplinkai. Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvoje išdėstomos priemonės skirtos ne tik neleisti susidaryti pakuočių atliekoms, bet ir skatinti pakuočių atliekų pakartotinį naudojimą, perdirbimą, ir kitokį naudojimą vietoje galutinio šalinimo, taip siekiant skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Projektas tiesiogiai prisideda prie šių tikslų siekimo ir įgyvendinimo bei aukšto aplinkos apsaugos lygio principo laikymosi. Atsižvelgiant į pateiktus aspektus, Projektu siūlomi pakeitimai prisidėtų prie ES aplinkos teisės principų tinkamo ir nuoseklaus laikymosi, būtų stengiamasi gerinti esamą aplinkos kokybę, nustatomos sąlygos, sudarančios galimybę išlaikyti sveiką ir švarią aplinką ir įpareigojančios žalą ar jos atsiradimą sukėlusiems asmenims atlyginti aplinkos būklės atkūrimo, prevencijos išlaidas valstybei. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tą gaminių ar pripildytų pakuočių kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą. Šiuo metu galiojančioje Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo redakcijoje nėra numatyta išskirtinė mokesčio lengvatos taikymo tvarka plastikinėms, kombinuotoms (vyraujanti medžiaga – plastikas), PET pakuotėms tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalį pakeisti, nustatant naują mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatų taikymo tvarką. Projektu siūloma įtvirtinti, kad mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą plastikinių, kombinuotų (vyraujanti medžiaga – plastikas), PET pakuočių atliekomis už tą pripildytų pakuočių kiekį, kuris buvo perdirbtas. Įgyvendinus Projektu siūlomą nuostatą, už plastikinių, kombinuotų (vyraujanti medžiaga – plastikas) ir PET pakuočių atliekų neperdirbimą atsakomybė tektų patiems gamintojams ir (ar) importuotojams, būtų teisingai ir tiesiogiai įgyvendinamas principas „teršėjas moka“.
Taip pat, tikimasi plastikinių pakuočių atliekų sumažinimo, spartesnės plastikinių pakuočių perdirbimo plėtros, verslo plėtros alternatyviųjų pakuočių srityje bei rūšiavimo sistemos tobulinimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Projekte siūlomus pakeitimus numatoma aplinkosauginė, ekonominė ir socialinė nauda. Tinkamai tvarkant atliekas ir atsižvelgiant į atliekų tvarkymo hierarchiją, būtų prisidedama prie 2008 m. lapkričio 4 d. Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Žaliavų iniciatyva – įgyvendinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje“ įgyvendinimo ir žiedinės ekonomikos kūrimo. Įtvirtinus siūlomą nuostatą, pramonė būtų skatinama plėsti alternatyvų plastikinėms pakuotėms paieškos mechanizmus, kurti perdirbimui tinkamas, taigi tvaresnes plastikines pakuotes. Tai paskatintų ir naujų darbo vietų kūrimąsi bei inovacijų paieškas. Naujų nuostatų įsigaliojimas prisidėtų prie ES aplinkos teisės principų tinkamo ir nuoseklaus įgyvendinimo. Be to, tikimasi sumažinti plastikinių pakuočių atliekų kiekį, didinti perdirbimo apimtis, gerinti rūšiavimo sistemą, mažinti plastiko patekimą į gamtą ir tokiu būdu visapusiškai gerinti aplinkos kokybę. Surinkta mokesčio už aplinkos teršimą plastikinių pakuočių atliekomis suma bus kompensuojamas neperdirbamų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstas nacionalinis įnašas į ES metinį biudžetą. Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Projektu nustatyti reikalavimai turės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslas bus skatinamas plėsti alternatyvų plastikinėms pakuotėms paieškos mechanizmus, kurti perdirbimui tinkamas, taigi tvaresnes plastikines pakuotes. Tai paskatins ir naujų darbo vietų kūrimąsi bei inovacijų paieškas. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Projektu nustatyti reikalavimai net galėtų prisidėti prie tam tikrų tikslų, nustatytų strateginiuose dokumentuose, įgyvendinimo. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-1626 patvirtintoje Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje tarp prioritetinių Lietuvos aplinkos apsaugos sričių numatyti darnus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas. Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje taip pat iškeltas tikslas atliekų tvarkymo srityje – mažinti susidarančių atliekų kiekį, užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai saugų atliekų tvarkymą ir racionalų atliekų medžiaginių ir energetinių išteklių naudojimą, taip sumažinant gamtos, kitų išteklių naudojimą ir atliekų šalinimą sąvartynuose. Siūlomos Projekto nuostatos prisidėtų prie ilgalaikių bei trumpalaikių tikslų įgyvendinimo atliekų tvarkymo sektoriuje, numatytų Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje. Be to, būtų prisidedama prie 2018 m. sausio 16 d. Europos Komisijos paskelbtos Europinės plastikų žiedinės ekonomikos strategijos tikslų ir kt. ilgalaikių strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimo. 9.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Projektą nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų teisės aktų. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti: Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra „mokestis už aplinkos teršimą“, „plastikinė pakuotė”, „plastikas”, „pakuočių atliekos”,
„perdirbimas“, „plastiko perdirbimas”, „atliekos”, „atliekų tvarkymas“ ir t.t. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai [¹] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32020D2053&from=EN
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-11-30 Nr. XIVP-2284 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aplinkos teršimą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad mokesčio mokėtojai būtų atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą plastikinių, kombinuotų (vyraujanti medžiaga – plastikas), PET pakuočių atliekomis už tą pripildytų pakuočių kiekį, kuris buvo perdirbtas. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo kiekio įvykdymą. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atsižvelgus į projektu siūlomą pakeitimą, nėra aiškus jo santykis su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktu Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties apibrėžimu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas tam tikrų gaminių ar pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo kiekis, išreiškiamas procentais nuo mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekto tam tikrų gaminių ar pakuočių kiekio. Svarstytina, ar projektu siūlomas pakeitimas iš esmės nepatenka po šiuo apibrėžimu. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodyta „Šiuo metu galiojančios plastikinių pakuočių perdirbimo užduotys nepakankamai skatina plastiko perdirbimo proceso vystymąsi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 7 d. nutarimo Nr.
atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotyse nurodyta, kad 2022 m. plastikinių pakuočių perdirbimo užduotis lygi 55 proc. <...>. Šiuo metu, pasiekti nustatytą plastiko pakuočių perdirbimo tikslą gamintojams ir (ar) importuotojams nėra sudėtinga, nes užduotis įgyvendinama perdirbant tik, pavyzdžiui, antrinę ir tretinę pakuotes (naudojamas produktų papildomam pakavimui) bei PET (polietileno tereftalato) butelius, surenkamus per taromatų sistemą, o didelio poreikio perdirbti plastikines pakuotes, surinktas rūšiavimo konteineriuose, nebelieka“. Pastebėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose yra numatyta, kad Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, planuojant atliekų tvarkymo įrenginių plėtrą ir pajėgumus, turi būti vadovaujamasi šiais kriterijais: „4) ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. bent 65 procentai visų pakuočių atliekų (pagal svorį) turi būti perdirbama; 5) ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. bent 70 procentų visų pakuočių atliekų (pagal svorį) turi būti perdirbama“. Taigi laipsniškas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių didėjimas jau yra numatytas Atliekų tvarkymo įstatyme, be to, šiame įstatyme yra apibrėžta tik minimali užduoties riba, kuri turi būti pasiekta. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas pakeitimas nėra perteklinis, galbūt reikėtų pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 548 redakcija) patvirtintose Gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotyse nurodytas plastikinių pakuočių perdirbimo užduotis. Trečia, neatsižvelgus į ankstesnes pastabas, atitinkamai turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktas. 2.
yra numatyti tarifai už aplinkos teršimą tam tikromis pakuotėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame priede yra įtvirtintas konkretus tarifas už kombinuotas pakuotes, tačiau jis nėra skirstomas priklausomai nuo juose vyraujančios medžiagos. Tuo tarpu projektu siūloma išskirti kombinuotas pakuotes, kuriose vyraujanti medžiaga būtų plastikas. Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kas būtų laikoma tokia kombinuota pakuote, kuriose vyraujanti medžiaga būtų plastikas, taip pat pastebėtina, kad projekto rengėjai nesiūlo kartu keisti ir keičiamo įstatymo 4 priede numatyto tarifo, priklausomai nuo kombinuotoje pakuotėje vyraujančios medžiagos. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. 3. Projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl įstatymo taikymo apskaičiuojant ir deklaruojant tam tikrų metų mokestinio laikotarpio mokestį už aplinkos teršimą, atitinkamai pakoreguojant ir 2 straipsnio pavadinimą. 4. Atsižvelgus į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, bei į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 5. Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, atitinkamai turėtų būti keičiami ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, Atliekų tvarkymo įstatymas bei Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas. 6. Atsižvelgus į tai, kad 2028 m. sausio 1 d. įsigalios nauja keičiamo įstatymo 6 straipsnio redakcija, kartu su projektu turėtų būti teikiamas ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr.
VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2023-09-18 Nr. XIVP-2284(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnyje dėstomo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 6 punktas tikslintinas atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių atliekomis už tą pripildytų kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių kiekį, kuris buvo perdirbtas. 2. Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 4 priedą ir jame pakeisti tarifus, taikomus nuo 2022 m. Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 4 straipsnį siūlomos nuostatos įsigaliotų
atitinkamai ir išdėstyti – stulpelyje, kuriame nustatyti tarifai nuo 2022 m. nustatyti, kad jie nustatyti „2022-2024 m.“, o projektu siūlomus tarifus, kurie įsigalios 2025 m. sausio 1 d., išdėstyti naujame stulpelyje, nurodant „nuo
Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
2023-06-28
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę); komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Atliekų grupės patarėja Greta Česnaitytė, VšĮ „Žaliasis taškas“atstovas Robertas Dauskurtas, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ atstovas Domantas Tracevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento ekspertė Elana Astramovič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-30 Projekto 1 straipsniu Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad mokesčio mokėtojai būtų atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą plastikinių, kombinuotų (vyraujanti medžiaga – plastikas), PET pakuočių atliekomis už tą pripildytų pakuočių kiekį, kuris buvo perdirbtas. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo kiekio įvykdymą. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais.
Pirma, atsižvelgus į projektu siūlomą pakeitimą, nėra aiškus jo santykis su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktu Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties apibrėžimu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas tam tikrų gaminių ar pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo kiekis, išreiškiamas procentais nuo mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekto tam tikrų gaminių ar pakuočių kiekio. Svarstytina, ar projektu siūlomas pakeitimas iš esmės nepatenka po šiuo apibrėžimu. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodyta „Šiuo metu galiojančios plastikinių pakuočių perdirbimo užduotys nepakankamai skatina plastiko perdirbimo proceso vystymąsi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 548 redakcija) patvirtintose Gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotyse nurodyta, kad 2022 m. plastikinių pakuočių perdirbimo užduotis lygi 55 proc. <...>. Šiuo metu, pasiekti nustatytą plastiko pakuočių perdirbimo tikslą gamintojams ir
(ar) importuotojams nėra sudėtinga, nes užduotis įgyvendinama perdirbant tik, pavyzdžiui, antrinę ir tretinę pakuotes (naudojamas produktų papildomam pakavimui) bei PET (polietileno tereftalato) butelius, surenkamus per taromatų sistemą, o didelio poreikio perdirbti plastikines pakuotes, surinktas rūšiavimo konteineriuose, nebelieka“.
Pastebėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose yra numatyta, kad Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, planuojant atliekų tvarkymo įrenginių plėtrą ir pajėgumus, turi būti vadovaujamasi šiais kriterijais: „4) ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. bent 65 procentai visų pakuočių atliekų (pagal svorį) turi būti perdirbama; 5) ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. bent 70 procentų visų pakuočių atliekų (pagal svorį) turi būti perdirbama“. Taigi laipsniškas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir
(ar) perdirbimo užduočių didėjimas jau yra numatytas Atliekų tvarkymo įstatyme, be to, šiame įstatyme yra apibrėžta tik minimali užduoties riba, kuri turi būti pasiekta. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas pakeitimas nėra perteklinis, galbūt reikėtų pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 548 redakcija) patvirtintose Gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotyse nurodytas plastikinių pakuočių perdirbimo užduotis. Trečia, neatsižvelgus į ankstesnes pastabas, atitinkamai turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies
iš dalies Neatsižvelgus į pirmą ir antrą pasiūlymus, pritarta trečiajam pasiūlymui ir siūloma papildyti projektą 2 straipsniu, keičiančiu įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir išdėstyti taip: „2 straipsnis.
Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą pripildytų pakuočių kiekį, kuris mažinamas proporcingai įvykdytai pakuočių, išskyrus plastikines ir PET, atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai, perdirbtam plastikinių, PET pakuočių atliekų kiekiui, dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 4 priede, ir indeksavimo koeficiento;“2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-30 Keičiamo įstatymo 4 priede yra numatyti tarifai už aplinkos teršimą tam tikromis pakuotėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame priede yra įtvirtintas konkretus tarifas už kombinuotas pakuotes, tačiau jis nėra skirstomas priklausomai nuo juose vyraujančios medžiagos. Tuo tarpu projektu siūloma išskirti kombinuotas pakuotes, kuriose vyraujanti medžiaga būtų plastikas. Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kas būtų laikoma tokia kombinuota pakuote, kuriose vyraujanti medžiaga būtų plastikas, taip pat pastebėtina, kad projekto rengėjai nesiūlo kartu keisti ir keičiamo įstatymo 4 priede numatyto tarifo, priklausomai nuo kombinuotoje pakuotėje vyraujančios medžiagos. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Pritarti iš dalies Tikslinti atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą. Papildyti projektą 3 straipsniu: „3 straipsnis.
Pakeisti 4 priedo 2 ir 3 pastraipas ir jas išdėstyti taip:
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-302 Projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl įstatymo taikymo apskaičiuojant ir deklaruojant tam tikrų metų mokestinio laikotarpio mokestį už aplinkos teršimą, atitinkamai pakoreguojant ir 2 straipsnio pavadinimą. Pritarti Pakeisti projekto 2 str. ir išdėstyti jį taip: „24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą.“4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-30 Atsižvelgus į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, bei į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio
savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti 2023-06-01 gauta LRV išvada. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-30 Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, atitinkamai turėtų būti keičiami ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, Atliekų tvarkymo įstatymas bei Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas. Pritarti iš dalies 2023-06-15 užregistruoti lydintieji projektai:
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.
Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo Nr. IX-517 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2916. 6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-30 Atsižvelgus į tai, kad 2028 m. sausio 1 d. įsigalios nauja keičiamo įstatymo 6 straipsnio redakcija, kartu su projektu turėtų būti teikiamas ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti 2023-06-15 užregistruotas lydintysis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VII-1883 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2914. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 UAB „Optimus Monitus“ 2022-11-24 Įstatymo projekte rašoma „Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių (išskyrus plastikinių, kombinuotų (vyraujanti medžiaga – plastikas), PET) atliekomis už tą gaminių ar pripildytų pakuočių kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą plastikinių, kombinuotų (vyraujanti medžiaga – plastikas) [...]“ Norime atkreipti dėmesį, kad po pakuočių kodų pakeitimų neliko kombinuotos pakuotės su vyraujančia medžiaga išskyrimo, gamintojų/importuotojų vykdomoje GPAIS pakuočių apskaitoje yra nurodoma tik kombinuota pakuotė be vyraujančios medžiagos. Todėl kyla klausimas, kaip būtų taikoma projekte nustatyta išimtis kombinuotos, būtent su vyraujančiu plastiku, pakuotės perdirbimo užduoties įvykdymui, jei ji atskirai neapskaitoma. Siūlome palikti tiesiog kombinuotos pakuotės sąvoką, nedetalizuojant vyraujančių medžiagų.
Pritarti iš dalies Tikslinti projektą atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą. 2 VšĮ „Žiedinė ekonomika“ 2023-01-221 VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjusi mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio keitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2284 (toliau - Projektas) ir atsižvelgdama į milžinišką vienkartinių pakuočių daromą žalą aplinkai bei klimatui, teikia pasiūlymus Projektui. Šie pasiūlymai yra grindžiami nepaliaujančiai augančiais vienkartinės pakuotės kiekiais, jų daroma žala aplinkai bei klimatui ir rinkoje esančiomis bei lengvai prieinamomis alternatyvomis – daugkartinėmis pakuotėmis. Siūlome tokius Projekto pakeitimus:
1Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą
gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tą gaminių ar pripildytų pakuočių kiekį, kuris yra perdirbtas. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius perdirbtą kiekį.” Toks pakeitimas paskatins ne tik didesnį visų pakuočių perdirbimą bet ir jų pakeitimą daugkartinėmis. Pabrėžiame, kad gaminių ir (ar) pakuočių naudojimas energijai gauti prieštarauja žiedinės ekonomikos principams ir kliudo užsibrėžtoms pakartotiniam naudojimui paruošiamų ir perdirbimų komunalinių atliekų kiekio užduotims1. Nuo 2020 metų taikoma pakartotiniam naudojimui paruošiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekio užduotis vis dar nėra įgyvendinta. Nepritarti Apmokestinimo tvarkos keitimas visoms pakuotėms (ne tik toms, už kurias mokamas nuosavas išteklius) bei gaminiams, kai mokestis skaičiuojamas už tą kiekį rinkai patiektų gaminių ir pakuočių, koks nebuvo perdirbtas, būtų didžiulė finansinė našta ūkio subjektams.
Be to, direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų 6 straipsnyje iki 2024 m. numatyti pakuočių atliekų tvarkymo tikslai ne tik kokia procentinė dalis visų pakuočių turėtų būti perdirbama (mažiausiai 55 % ir daugiausia 80 %), bet ir kokia dalis visų pakuočių turėtų būti panaudojama arba sudeginama atliekų deginimo įrenginiuose su energijos gavyba (mažiausiai
rūšių pakuotėms – stiklo, plastiko, popieriaus ir kartono, metalo, medienos. Kadangi žiedinės ekonomikos paketu pakeistoje direktyvoje 94/62/EB nuo 2025 m. numatyti tik perdirbimo tikslai, atitinkamai ir Vyriausybės nutarime Nr. 1168 numatyta, kad pakuotėms nuo 2025 m. bus taikomos tik perdirbimo užduotys. 3 VšĮ „Žaliasis taškas“ 2023-01-23 VšĮ „Žaliasis taškas“ palaiko Projekto rengėjų nurodomą siekį sudaryti paskatas sparčiai didinti plastikinių pakuočių perdirbimą, mažinti mokamą įnašą ES už neperdirbto plastiko kiekį. Tačiau atkreipia Jūsų dėmesį į tai, kad valstybė turėtų nuosekliai formuoti politiką, pagal kurią yra planuojamas verslas ir jo plėtra, tame tarpe ir nustatydama reikalavimus Pakuočių atliekų tvarkymui, į kuriuos atsižvelgiant verslas priima atitinkamus sprendimus. Pvz., 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-31581 valstybė diferencijavo Mokesčio perdirbamosiomis ir neperdirbamosiomis pakuotėmis tarifus, nustatant, kad neperdirbamosios pakuotės bus atskirai deklaruojamos ir apmokestinamos.
Apskaičiuojant Mokesčio už neperdirbamąsias pakuotes sumą, vertinama, ar įvykdyta joms nustatyta panaudojimo energijai gauti užduotis – iš naudojimo užduoties dydžio atėmus perdirbimo užduoties dydį. Skatinant gamintojus ir importuotojus (toliau tekste GI) rinkai tiekti perdirbamąją pakuotę, naudojimo užduotis neperdirbamai pakuotei nuo 2025 m. nebebus taikoma, tad ir taip GI turės mokėti Mokestį už neperdirbamąją pakuotę. Taip pat norime pažymėti, kad įstatymais neturėtų būti keliami nepasiekiami tikslai. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros skelbiamais plastikinės pakuotės atliekų tvarkymo duomenimis2, šalyje 2021 m. buvo sutvarkyta 62,7%, o panaudota 58,3% šios pakuotės atliekų nuo į rinką pateikto kiekio. Taigi, duomenys dar kartą parodo, kad GI objektyviai negalės sutvarkyti visų pateiktų į rinką pakuočių atliekų, todėl nepagrįstai Projekto autoriai teigia, kad šiuo metu pasiekti nustatytą plastiko pakuočių perdirbimo tikslą GI nėra sudėtinga. VšĮ „Žaliasis taškas“ palaiko Seimo Teisės departamento pastabas, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose yra numatyta, jog Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, planuojant atliekų tvarkymo įrenginių plėtrą ir pajėgumus, turi būti vadovaujamasi šiais kriterijais: „4) ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. bent 65 procentai visų pakuočių atliekų (pagal svorį) turi būti perdirbama; 5) ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. bent 70 procentų visų pakuočių atliekų (pagal svorį) turi būti perdirbama“.
Taigi laipsniškas pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių didėjimas jau yra numatytas Atliekų tvarkymo įstatyme, be to, šiame įstatyme yra apibrėžta tik minimali užduoties riba, kuri turi būti pasiekta. <...> Keičiamo įstatymo 4 priede yra numatyti tarifai už aplinkos teršimą tam tikromis pakuotėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame priede yra įtvirtintas konkretus tarifas už kombinuotas pakuotes, tačiau jis nėra skirstomas priklausomai nuo juose vyraujančios medžiagos. Tuo tarpu projektu siūloma išskirti kombinuotas pakuotes, kuriose vyraujanti medžiaga būtų plastikas. Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kas būtų laikoma tokia kombinuota pakuote, kuriose vyraujanti medžiaga būtų plastikas, taip pat pastebėtina, kad projekto rengėjai nesiūlo kartu keisti ir keičiamo įstatymo 4 priede numatyto tarifo, priklausomai nuo kombinuotoje pakuotėje vyraujančios medžiagos“. Pritarti iš dalies Tikslinti projektą atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-31 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-758 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183
Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
įstatymo 4 priede įtvirtinti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (toliau – mokestis) tarifai pagal Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų pripildytų pakuočių (toliau – pakuotės) rūšį. Nuo 2022 m. mokesčio tarifo dydis diferencijuotas pagal pakuočių perdirbamumą (perdirbamosios ir neperdirbamosios pakuotės). Nuo 2022 m. plastikinėms perdirbamosioms vienkartinėms pakuotėms nustatytas 618 Eur/t, o plastikinėms neperdirbamosioms vienkartinėms pakuotėms – 875 Eur/t mokesčio tarifas. Tokie patys tarifai nustatyti ir polietileno tereftalato (toliau – PET) pakuotėms. Kombinuotosioms perdirbamosioms vienkartinėms pakuotėms nustatytas 900 Eur/t, o kombinuotosioms neperdirbamosioms vienkartinėms pakuotėms – 1200 Eur/t mokesčio tarifas. Mokesčio mokėtojų mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijų (toliau – mokesčio deklaracijos) 2018–2020 m. duomenimis, Lietuvos rinkai kasmet patiekta vidutiniškai apie 1600 t vienkartinių kombinuotųjų pakuočių, kurių vyraujanti medžiaga – ne popierius ir kartonas, o kitos rūšies medžiaga (toliau – kitos kombinuotosios pakuotės).
Iš kitų kombinuotųjų pakuočių daugiau kaip 52 proc. (apie 860 t) sudarė kombinuotosios pakuotės, kurių vyraujanti medžiaga – PET ar kitos rūšies plastikas (toliau – kombinuotosios plastikinės pakuotės). Apie 420 t (25,5 proc.) kitų kombinuotųjų pakuočių buvo perdirbta. Darant prielaidas, kad visą šį perdirbtą kiekį sudarė kombinuotosios plastikinės pakuotės, kad 70 proc. Lietuvos rinkai patiekto kombinuotųjų plastikinių pakuočių kiekio (apie 600 t) sudarė perdirbamosios kombinuotosios plastikinės pakuotės, mokesčio už likusį neperdirbtą 440 t (51 proc.) kombinuotųjų plastikinių pakuočių kiekį (apie 180 t neperdirbtų perdirbamųjų kombinuotųjų plastikinių pakuočių ir 260 t neperdirbtų neperdirbamųjų kombinuotųjų plastikinių pakuočių) suma, skaičiuojant pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priede kombinuotosioms perdirbamosioms ir neperdirbamosioms pakuotėms nustatytus 900 ir 1200 Eur/t mokesčio tarifus ir taikant 1,386 dydžio indeksavimo koeficientą (koks taikytas 2022 m. mokestiniam laikotarpiui), būtų apie 660 tūkst. Eur. Nuo 2021 m. deklaruojamas bendras visų rūšių kombinuotųjų pakuočių kiekis, duomenys apie kitas kombinuotąsias ir plastikines kombinuotąsias pakuotes neteikiami (plačiau 4 punkte). Mokesčio deklaracijų 2018–2020 m. duomenimis, Lietuvos rinkai patiektas vienkartines kitas kombinuotąsias pakuotes deklaravo vidutiniškai 449 mokesčio mokėtojai.
Šiems mokesčio mokėtojams didėtų administracinė našta, nes, įgyvendinant Įstatymo projekto pasiūlymus, reikėtų Vieningoje gaminių ir pakuočių apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS) papildyti prekinių vienetų sąrašą naujos rūšies pakuočių – plastikinių kombinuotųjų – duomenimis, bent kartą per ketvirtį pildyti pakuočių apskaitos žurnalą nurodant, kiek tokių naujos rūšies pakuočių patiekta Lietuvos rinkai, kasmet pildant mokesčio deklaraciją – deklaruoti, kiek tokių pakuočių patiekta Lietuvos rinkai, išvežta (eksportuota), sutvarkyta. Norint įtraukti į apskaitą ir deklaruoti kombinuotąsias plastikines pakuotes, reikėtų įdiegti papildomus funkcionalumus GPAIS ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) elektroninio deklaravimo sistemoje, atnaujinti mokesčio deklaravimo tvarką, o tai pareikalautų papildomų valstybės finansinių išteklių. Nuo 2023 m. sausio 12 d. Europos Tarybos Aplinkos darbo grupės posėdžiuose svarstomas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2019/904 ir panaikinama Direktyva 94/62/EB (toliau – Pakuočių reglamentas).
Iš Pakuočių reglamento 47, 50 straipsnių ir II priedo 1 lentelės bei XII priedo 1, 3, 4 lentelių nuostatų neaišku, kaip reikės atsiskaityti Europos Komisijai (toliau – EK) apie kombinuotąsias pakuotes – ar pagal kombinuotosios pakuotės sudedamąsias medžiagas, kai kombinuotosios pakuotės kiekvienos sudedamosios dalies svoris pridedamas prie atitinkamos medžiagos rūšies pakuočių svorio (pvz., iš kombinuotosios pakuotės išskirtą plastiko dalies svorį pridedant prie plastikinių pakuočių svorio), ar kaip atskiras kombinuotųjų pakuočių kategorijas (pvz., kombinuotoji pakuotė, kurioje vyrauja popierius ir kartonas, kombinuotoji pakuotė, kurioje vyrauja aliuminis, ir pan.), nenurodant atskirai kombinuotosios pakuotės sudedamųjų medžiagų svorio (pvz., kokią kombinuotosios pakuotės masės dalį sudarė plastikas). Nuo Pakuočių reglamente nustatytos kombinuotųjų pakuočių apskaitos reikalavimų tiesiogiai priklausys ir nuosavo ištekliaus apskaičiavimo metodika. Planuojama, kad Pakuočių reglamentas galėtų būti priimtas iki 2025 m.
Atsižvelgiant į tai, kad iš Pakuočių reglamento pasiūlymo nuostatų neaišku, kaip reikės atsiskaityti EK apie kombinuotąsias pakuotes, ar skaičiuojant nuosavą išteklių reikės įskaičiuoti kombinuotosiose pakuotėse esančio plastiko svorį, ir į tai, kad už neperdirbtas kombinuotąsias plastikinių pakuočių atliekas sumokama mokesčio suma būtų nedidelė, palyginti su mokesčio suma, sumokama už neperdirbtą vienkartinių plastikinių ir PET pakuočių kiekį, kad toks naujos kombinuotųjų pakuočių rūšies vykdant pakuočių apskaitą ir pildant mokesčio deklaracijas išskyrimas sudarytų administracinę naštą ūkio subjektams ir pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų GPAIS ir VMI informacinėms sistemoms atnaujinti (apie 20 000 Eur GPAIS atnaujinti ir apie 7 400 Eur VMI mokesčio deklaravimo informacinei sistemai atnaujinti), siūloma atidėti svarstymą dėl viso neperdirbto kombinuotųjų plastikinių pakuočių kiekio apmokestinimo, iki bus priimtas Pakuočių reglamentas, ir Įstatymo projekte išbraukti nuostatas apie „kombinuotąsias (vyraujanti medžiaga – plastikas)“ pakuotes. Pritarti Pakoreguoti projekto 1 str. ir išdėstyti taip: „1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už
aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių, išskyrus plastikines ir polietileno tereftalato (PET), kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą plastikinių, PET pakuočių atliekomis už tą pripildytų plastikinių, PET pakuočių kiekį, kuris buvo perdirbtas.
Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą, plastikinių, PET pakuočių atliekų perdirbimą.“2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-31 Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2021 m. Lietuvos rinkai patiekta 81,3 tūkst. t vienkartinių plastikinių ir PET pakuočių (apie 20 proc. visų (apie 408 tūkst. t) per metus Lietuvos rinkai patiekiamų pakuočių), taip pat apie 4,5 tūkst. t plastikinių šienainio plėvelių, kurioms netaikomas gamintojo atsakomybės principas. Perdirbta apie 49,3 tūkst. t plastikinių ir PET pakuočių atliekų (57 proc. per metus Lietuvos rinkai patiektų plastikinių ir PET pakuočių), o neperdirbta – 36,5 tūkst. t (43 proc.). Naudojantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos parengta neperdirbtų plastikinių pakuočių prognozavimo skaičiuokle nuosavam ištekliui apskaičiuoti, prognozuota, kad 2023 m. Lietuvai už neperdirbtą plastikinių pakuočių atliekų kiekį reikėtų mokėti apie 13,8 mln. Eur, atskaičius galimą 9 mln. Eur lengvatą. Pasikeitus pakuočių tiekimo ir perdirbimo duomenų skaičiavimo metodikai, atnaujinus prognozes, ši mokėtina suma, atskaičius minėtą lengvatą, padidėjo iki maždaug 28,5 mln. Eur. Preliminariais mokesčio deklaracijų
pakuočių – perdirbamosios, 5 proc. – neperdirbamosios. Norint surinkti 28,5 mln.
Norint surinkti 28,5 mln. Eur mokesčių sumą ir palikti neperdirbamosioms pakuotėms didesnį mokesčio tarifą kaip paskatą pakavimui rinktis daugkartines ar vienkartines perdirbamąsias pakuotes, mokesčio tarifas, taikant 1,386 dydžio indeksavimo koeficientą (koks taikytas 2022 m. mokestiniam laikotarpiui), vienkartinėms plastikinėms perdirbamosioms pakuotėms galėtų būti sumažintas iki 520 Eur/t. Jei indeksavimo koeficientas būtų mažesnis negu taikytas 2022 m. mokestiniam laikotarpiui, trūkstama suma už neperdirbtą plastikinių pakuočių atliekų kiekį būtų sumokama iš valstybės biudžeto. Indeksavimo koeficientas sumažėtų, jei, kaip siūloma Aplinkos ministerijos parengtame Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo projekte (registracijos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) Nr. 23-1243), apskaičiuojant mokesčio už aplinkos teršimą indeksavimo koeficientą, būtų lyginamos einamųjų metų atitinkamo mėnesio kainos su praėjusių metų (o ne 2018 metų) kainomis. Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedą ir vienkartinėms perdirbamosioms plastikinėms ir PET pakuotėms vietoj 618 Eur/t mokesčio tarifo nustatyti 520 Eur/t tarifą. Pritarti Papildyti projektą 3 str. ir išdėstyti jį taip:
Papildyti projektą 3 straipsniu, keičiančiu 4 priedą: „3 straipsnis. 4 priedo pakeitimas Pakeisti 4 priedo 2 ir 3 pastraipas ir jas išdėstyti taip:
projektu nustatant naują atleidimo nuo mokesčio už aplinkos teršimą plastikinių ir PET pakuočių atliekomis pagrindą, atitinkamai turėtų būti papildomas ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktas, reglamentuojantis mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.
Pritarti Taip pat, kaip ir Teisės departamento 1 pastaboje: Papildyti projektą 2 straipsniu, keičiančiu įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir išdėstyti taip: „2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą pripildytų pakuočių kiekį, kuris mažinamas proporcingai įvykdytai pakuočių, išskyrus plastikines ir PET, atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai, perdirbtam plastikinių, PET pakuočių atliekų kiekiui, dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 4 priede, ir indeksavimo koeficiento;“4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-31 Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3158 nuo 2022 m. Lietuvos pakuotėms nustatyti didesni mokesčio tarifai, perdirbamosioms ir neperdirbamosioms pakuotėms – skirtingo dydžio. Toks mokesčio tarifo dydžio diferencijavimas nustatytas siekiant paskatinti mokestį turinčius mokėti gamintojus ir importuotojus (mokesčio mokėtojus) vidaus rinkai tiekti perdirbamąsias pakuotes. Pagal Gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168
„Dėl Gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių
patvirtinimo“, kasmet didėja plastikinių pakuočių atliekų perdirbimo užduotys
2025 m. ir 70 proc. 2030 m. (išskyrus užstato už vienkartines pakuotes sistemoje surenkamas plastikines ir PET pakuotes, kurioms nuo 2021 m. taikoma 90 proc. perdirbimo užduotis). 2022 m. pradėta įgyvendinti pakuočių atliekų tvarkymo sistemos reforma, kuri turėtų padėti užtikrinti kokybišką ir laiku visiems gyventojams prieinamą pakuočių atliekų rūšiavimo paslaugą, stabilų šios paslaugos finansavimą, įgyvendinti gamintojų ir importuotojų atsakomybės principą. Įgyvendinant šią reformą, gamintojai ir importuotojai turės skirti papildomų lėšų pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros įrengimui, priežiūrai, atnaujinimui ir plėtrai, šių veiklų ir pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo administravimui finansuoti, kasmet pateikti finansines garantijas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priede kombinuotosios pakuotės nėra skirstomos pagal vyraujančią medžiagą.
Todėl mokesčio mokėtojai mokesčio deklaracijose informacijos apie kombinuotąsias pakuotes pagal vyraujančią medžiagą neteikia, kai nuo 2021 m. gruodžio 22 d. atsisakyta reikalavimo VMI viršininko ir aplinkos ministro tvirtinamoje mokesčio deklaracijos formoje FR0524 nurodyti deklaruotos vidaus rinkai tiektos kombinuotosios pakuotės vyraujančią medžiagą. Įgyvendinant šį pakeitimą, atitinkamai atnaujinta VMI informacinė sistema, inter alia, mokesčio deklaracijos FR0524 formos versija, jos duomenų apdorojimas. Vadovaujantis minėtais Konstitucinio Teismo išaiškinimais, sugrąžinus iki 2021 m. gruodžio
vidaus rinkai tiektos kombinuotosios pakuotės vyraujančią medžiagą, galėtų būti neužtikrinami konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai. Atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, 2021–2022 m. teisės aktų pakeitimus ir poreikį suteikti laiko pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dalyviams prisitaikyti prie Įstatymo projekte numatytų pokyčių, parengti įgyvendinamuosius teisės aktus ir atnaujinti VMI mokesčio deklaravimo informacinę sistemą, siūloma Įstatymo projekto pakeitimus, numatančius naują vienkartinių plastikinių ir PET pakuočių apmokestinimo tvarką, kai mokestis skaičiuojamas už likusį neperdirbtą kiekį, taikyti
Pakeisti projekto 2 str. ir išdėstyti jį taip: „24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą.“5 Seimo narys K.Adomaitis 2023-06-261 Argumentai: Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
(toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-2284) siūloma nuostata: „<...> Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą plastikinių, kombinuotų (vyraujanti medžiaga – plastikas), PET pakuočių atliekomis už tą pripildytų pakuočių kiekį, kuris buvo perdirbtas.
<...>“
Vyriausybės nutarime Nr. 408 (toliau – Nutarimas)[¹] atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2021 m. gruodžio 22 d. atsisakyta reikalavimo nurodyti vidaus rinkai tiektos kombinuotosios pakuotės vyraujančią medžiagą (pavyzdžiui, plastiką). Po šio pakeitimo, mokesčio mokėtojai Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS) nurodo tik kombinuotos pakuotės tipą. Dėl šių priežasčių Nutarime siūloma mokestį už aplinkos teršimą taikyti tik plastikinėms ir PET pakuotėms, o sprendimą dėl kombinuotų pakuočių – atidėti. Pritariant Nutarime išsakytiems pastebėjimams, kad GPAIS vėl grąžinus atskirą pakuotės tipą, kuriame būtų išskirta vyraujanti kombinuotos pakuotės medžiaga, būtų sukurta papildoma administracinė našta ūkio subjektams ir tai pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, siūloma neatidėti sprendimo dėl kombinuotų pakuočių, o mokestį už aplinkos teršimą joms taikyti nuo viso į rinką patiekto kiekio. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad kombinuotos ir plastikinės pakuotės gali būti viena kitos pakaitalai. Nustačius joms skirtingus principus taikant mokestį už aplinkos teršimą (t.y. neatsižvelgus į šį pasiūlymą), būtų kuriamos skirtingos verslo sąlygos, o tai galėtų paskatinti ne perdirbti daugiau plastikinių pakuočių, bet naudoti daugiau kombinuotų pakuočių, siekiant vengti mokėti didesnį mokestį už aplinkos teršimą.
Pastebėtina, kad viešojoje erdvėje buvo išsakyta abejonių, ar kombinuotos pakuotės apskritai teisingai pažymimos.[²] Be to, kadangi kombinuotoms pakuotėms iki šiol buvo taikomas didesnis taršos mokestis, dalis pakuočių tiekėjų galimai tiesiog rinkdavosi jas deklaruoti kaip plastikines pakuotes – pavyzdžiui, atsižvelgdami į vyraujančią medžiagą. Nepritarus šiam siūlymui ir atidėjus sprendimą dėl kombinuotų pakuočių, galima susidurti su atvirkštiniu procesu – dalis pakuočių tiekėjų rinksis deklaruoti savo pakuotes kaip kombinuotas, vietoje to, kad būtų investuojama į tvaresnes, lengviau perdirbamas pakuotes ir faktinį jų perdirbimą. Antra, nuo 2021 m. Europos Sąjungoje yra nustatytas vienodo pareikalavimo tarifo taikymas kiekvienoje valstybėje narėje susidarančių neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų svoriui. Šis mokestis (nuosavas išteklius) taikomas tiek plastikinei, tiek kombinuotoms pakuotėms, kuriose yra plastiko. Kaip pažymima Nutarime, nuo Pakuočių reglamente[³] nustatytos kombinuotųjų pakuočių apskaitos reikalavimų tiesiogiai priklausys ir nuosavo ištekliaus apskaičiavimo metodika. Metodika turėtų būti priimta iki 2025 m. Nors vienas iš Įstatymo projekto Nr. XIVP-2284 tikslų yra užtikrinti, kad minėtas mokestis būtų mokamas ne iš Lietuvos biudžeto, o iš pakuočių gamintojų ir importuotojų (t. y. įgyvendintas principas „teršėjas moka“), bet ne mažiau svarbus yra ir skatinimas perdirbti kuo daugiau pakuočių, keisti šių pakuočių sudėtis, didinant jų perdirbamumą ir mažinant žalą aplinkai.
Pripažįstama, kad būtent kombinuotos pakuotės, nepaisant jų tipo (ar kombinuotos su plastiku, ar be plastiko), yra sunkiausiai perdirbamos, nes paprastai perdirbimo procese atsiranda technologinis poreikis iš pradžių atskirti sudedamąsias kombinuotos pakuotės dalis, o tik tada jas perdirbti. Todėl, siekiant skatinti kuo didesnį pakuočių perdirbamumą, žiedinę ekonomiką, būtų klaidinga taršesnėms, t.y. kombinuotoms, pakuotėms nustatyti mažesnius perdirbimo tikslus nei plastikinėms. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūloma visoms kombinuotoms pakuotėms taikyti mokestį už aplinkos teršimą už tą pripildytų pakuočių kiekį, kuris nebuvo perdirbtas. Šiuo metu galiojančioje redakcijoje mokestis taikomas už tą pakuočių kiekį, kuris proporcingas neįvykdytos pakuočių atliekų perdirbimo užduoties daliai. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį, kuriuo keičiamas 6 straipsnis, ir jį išdėstyti taip:
„Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių (išskyrus plastikinių, kombinuotų (vyraujanti medžiaga – plastikas), PET) atliekomis už tą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių, išskyrus kombinuotas, plastikines ir polietileno tereftalato (PET), kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastikinių, kombinuotų (vyraujanti medžiaga – plastikas), PET pakuočių atliekomis už tą pripildytų kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių kiekį, kuris buvo perdirbtas.
Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties, ir
(ar) perdirbimo kiekio įvykdymą, kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių atliekų perdirbimą.““
6 Seimo narys K.Adomaitis 2023-06-26 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad mokestis už aplinkos teršimą būtų taikomas visam neperdirbtam plastikinių ir PET pakuočių kiekiui, Nutarime siūloma sumažinti perdirbamų plastikinių ir PET pakuočių tarifą nuo 618 eur/t iki 520 eur/t. Jei būtų pritarta pasiūlymui taikyti mokestį už aplinkos teršimą visam neperdirbtam kombinuotų pakuočių kiekiui, siūlytina suvienodinti mokesčio už aplinkos teršimą tarifus tarp kombinuotų ir plastikinių pakuočių. Pirma, dabartinis galiojantis aukštesnis tarifas sudarytų neproporcingai didelę mokestinę naštą kombinuotų pakuočių gamintojams ir (ar) importuotojams. Antra, kadangi mokestinis už aplinkos teršimą būtų taikomas visam patiektam kiekiui, aplinkosauginiai ir žiedinės ekonomikos tikslai būtų vienodai tinkamai įgyvendinami tiek perdirbus kombinuotą, tiek plastikinę pakuotę. Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedą, daugkartinėms ir perdirbamosioms vienkartinėms kombinuotoms pakuotėms vietoje 900 Eur/t mokesčio tarifo nustatant 520 Eur/t tarifą. 2020 m. duomenimis, į rinką buvo patiekta
popieriumi/kartonu, plastiku, ar kitomis vyraujančiomis medžiagomis)[⁴]. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą Nr. XIVP-2284 nauju 1¹ straipsniu: „1¹ straipsnis. 4 priedo pakeitimas.
pakeitimas. Pakeisti 4 priedo 4 pastraipą ir ją išdėstyti taip:
900
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2284 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra
8Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Jonauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2284(2) projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas A. Želvys, el. p. [email protected] [¹] „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2284“, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/5fd88a4400a311eebc0bd16e3a4d3b97?jfwid=-cqr93lzv2 [²] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/243167/plastiko-perdirbimas-lietuvoje-es-perdirbame-daugiausiai-del-klaidingai-zymimu-pakuociu [³] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2019/904 ir panaikinama Direktyva 94/62/EB [⁴] https://get.data.gov.lt/datasets/gov/aaa/pakuociu_tiekimas/PakuociuTiekimasVidausRinkai