Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75 ir 77 straipsniŲ pakeitimo
straipsniu ir VIENUOLIKTUOJU SKIRSNIU
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
11. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme , Lietuvos Respublikos i ndėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme.“2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 5 straipsnio 3 dalį 10 punktu: „10 ) finansinė nuoma (lizingas). “
2. Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte punktuose ir 3 dalies 3, 5, 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytas finansines paslaugas kredito unija turi teisę teikti visiems asmenims.“3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Atšaukus licenciją, kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus tai kiek tai būtina atsiskaityti atsiskaitymą su kredito unijos kreditoriais, atliekant indėlių draudimo išmokų išmokėjimus pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 161 straipsnį arba kredito unijos turtą, teises ir įsipareigojimus perleidžiant pagal šio įstatymo vienuoliktąjį skirsnį, kad kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų įsigyjantis asmuo, turintis kredito įstaigos licenciją (toliau – įsigyjantis asmuo), galėtų teikti su perimtu turtu, teisėmis ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas , ir šio įstatymo devintajame ir dešimtajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.“
Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti šie visi Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia savivaldybe, teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys :1 ) asociacijos, profesinės sąjungos, profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;2 ) kredito unijos narių – fizinių asmenų – individualios įmonės, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą.
Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti kredito unijos asocijuotais nariais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų vidutinių, mažų ir labai mažų įmonių sąvokų apibrėžtį .“5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį turi pasirašyti kredito unijos narys arba nario įgaliotas fizinis asmuo. Jeigu užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra narys, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas. Kredito unijos nario elektroninėmis ryšio priemonėmis užpildytas ir kredito unijai per jos naudojamą elektroninės bankininkystės sistemą pateiktas balsavimo biuletenis prilyginamas fiziniu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytam biuleteniui . “6 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6 .
Stebėtojų tarybos pirmininkas ar stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš1430 dienų.“7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Valdybos narius ir valdybos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui. Valdyba funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol iš naujo išrinktos valdybos nariai pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti valdybos narį, valdybos pirmininką arba visą valdybą ir nepasibaigus jų kadencijos laikotarpiui. Valdybos pirmininkas ar valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne vėliau kaip prieš1430 dienų. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.“8 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacija ir patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Kredito unijos vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Kredito unijos vadovu negali būti asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą. Kredito unija, siekdama patikrinti kredito unijos vadovų nepriekaištingą reputaciją, turi teisę kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą ir asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti šių asmenų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą .“
2. Pakeisti 27 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „
13. Kredito unijos užtikrina, kad jų darbuotojai, kurių funkcijos kredito unijoje susijusios su finansinių paslaugų teikimu, iš sandorių kylančios rizikos vertinimu ir (ar) valdymu, kredito unijos prievolių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje vykdymu ir (ar) kurioms atlikti būtina prieiga prie kredito unijos paslaptį sudarančios informacijos, yra nepriekaištingos reputacijos. Kredito unijos darbuotojas nėra nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka šio straipsnio 14 dalyje nustatytas sąlygas. Kredito unija, siekdama patikrinti kredito unijos darbuotojų nepriekaištingą reputaciją, turi teisę kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą ir asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti šių asmenų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą. Kitus reikalavimus Kredito kredito unijos darbuotojų darbuotojams kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai.“
3. Papildyti 27 straipsnį 14 dalimi: „14 .
Kredito unijos darbuotojas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 5 metai. “
4. Papildyti 34 straipsnį 15 dalimi: „
15. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro valdytojas kredito unijai pateikia pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie šio straipsnio 1 ir 13 dalyse nurodytus asmenis. “
5. Papildyti 34 straipsnį 16 dalimi: „
16. Į pareigas asmenį skirianti ar paskyrusi kredito unija šio straipsnio 2 ar 13 dalies nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. “9 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Paskolų komiteto narių negali būti mažiau kaip trys nariai. Paskolų komiteto narius ir pirmininką iš ne mažiau kaip trijų kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų , laikotarpiui. Paskolų komitetas funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol iš naujo išrinkto paskolų komiteto nariai pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą paskolų komitetą ar pavienius jo narius ir nepasibaigus jų kadencijai. Paskolų komiteto pirmininkas ar narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs paskolų komitetą ne vėliau kaip prieš1430 dienų.
Jeigu renkami pavieniai paskolų komiteto nariai, jie renkami tik iki veikiančio paskolų komiteto kadencijos pabaigos. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos narys.“10 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 45 straipsnio 2 dalį. 2 . Jeigu skolinimo laikas viršija 5 metus, toks skolinimas turi būti užtikrintas bent viena iš šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių:1 ) hipoteka;2 ) valstybių centrinių bankų ir vyriausybių vertybinių popierių įkeitimu;3 ) indėlio, esančio toje kredito unijoje, įkeitimu, jeigu prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija indėlio su palūkanomis sumos;4 ) valstybės garantuojamos garantijų institucijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, garantija;5 ) kilnojamojo daikto, įsigyto už skolinimo sandorio lėšas, įkeitimu, tačiau ne daugiau negu 30 procentų skolinimo sumos ir ne ilgesniam kaip 7 metų terminui nuo skolinimo sandorio sudarymo. 11 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos šio įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą vykdyti reorganizavimą ir priežiūros institucijos leidimą jas reorganizuoti.“12 straipsnis. 69 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
straipsnis. Sutikimas vykdyti reorganizavimą
1. Jeigu kredito unija reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą vykdyti reorganizavimą. 2 .
2. Sutikimui vykdyti reorganizavimą gauti reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus. Sutikimą vykdyti reorganizavimą išduoda priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas dėl sutikimo išdavimo priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus. 3 . Priežiūros institucija priima sprendimą dėl sutikimo išdavimo per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos. 13 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito unijos nemokumą. Teismas atsisako iškelti kredito unijos bankroto bylą, jeigu priežiūros institucija informuoja teismą, kad ji ketina kredito unijai taikyti šio įstatymo vienuoliktajame skirsnyje nurodytą turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą. “14 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „
14. Jeigu kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje .“15 straipsnis. Įstatymo papildymas 751 straipsniu Papildyti Įstatymą 751 straipsniu: „75
Kredito unijų bankroto bylos iškėlimas ir bankroto proceso ypatumai, priėmus sprendimą dėl kredito unijų turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo
1. Bankroto bylos kredito unijoms, dėl kurių buvo priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo, gali būti iškeltos tik priežiūros institucijos iniciatyva. 2 . Bankroto bylos kredito unijoms, dėl kurių buvo priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo, keliamos apygardų teismuose pagal centrinės kredito unijos, kurios narės yra kredito unijos, buveinės vietą. 3 . Iškėlus bankroto bylą kredito unijai, dėl kurios buvo priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo, kredito unijos administratorius neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų dėl turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo pagal šio įstatymo vienuoliktojo skirsnio ir Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo VIII skyriaus nuostatas, kai perleistas šiai ir kitoms kredito unijoms, kurios yra tos pačios centrinės kredito unijos narės, taip pat centrinei kredito unijai priklausantis turtas, teisės ir įsipareigojimai, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais. “16 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 77 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip : „
2. Antrąja eile tenkinami valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ Vyriausybės paskirtos įstaigos, įgyvendinančios valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su Indėlių draudimo fondo lėšų panaudojimu pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą ir (arba) šį įstatymą , taip pat valstybės reikalavimai dėl pagal šio įstatymo vienuoliktąjį skirsnį suteiktos valstybės pagalbos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimui finansuoti .“
Įstatymo papildymas vienuoliktuoju skirsniu Papildyti Įstatymą vienuoliktuoju skirsniu: „
78 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimas
1. Kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo šiame skirsnyje nustatyta tvarka (toliau šiame skirsnyje – turto ir teisių perleidimas) kredito įstaigos licenciją turinčiam įsigyjančiam asmeniui (toliau – įsigyjantis asmuo) taikymo galutinis tikslas yra likviduoti kredito uniją. 2 .
2. Turto ir teisių perleidimą priežiūros institucija taiko, kai tenkinamos visos šios sąlygos:1 ) visos tos pačios centrinės kredito unijos narės kredito unijos tenkina bent vieną iš šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies sąlygų ir, priežiūros institucijos nuomone, nėra pagrindo tikėtis, kad kitomis kredito unijoms taikomomis privataus sektoriaus priemonėmis, įskaitant sprendimą, priimamą pagal Centrinių kredito unijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta kredito unijų nemokumo, o šių kredito unijų centrinė kredito unija tenkina Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas ir pertvarkymo veiksmų centrinei kredito unijai taikymas nėra būtinas vienam ar daugiau Finansinio tvarumo įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų pasiekti Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu mastu;2 ) turto ir teisių perleidimas yra būtinas siekiant išvengti didelių ekonomikos sutrikimų ar sumažinti kredito unijos turto vertės sumažėjimą, o kredito unijos likvidavimas dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo neleistų pasiekti vieno ar visų šių tikslų tokiu pačiu mastu;3 ) užtikrinama, kad nuostoliai tenka kredito unijos pajininkams ir kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodyta penktąja eile;4 ) atrinktas įsigyjantis asmuo. 3 . Nepažeidžiant šio straipsnio 5 dalies nuostatų, gali būti perleidžiamas visas turtas ar jo dalis, visos teisės (turtinės ir neturtinės) ar jų dalis, visi įsipareigojimai ar jų dalis, tačiau visais atvejais:1 ) perleidžiami kredito unijos apdraustieji indėliai ;2 ) neperleidžiami kredito unijos įsipareigojimai kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodyta penktąja eile. 4 .
4. Turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo turi būti finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui, kaip tai nustatyta šio įstatymo 84 straipsnyje. 5 . Perleidžiant kredito unijos turtą ir teises turi būti užtikrinta, kad kredito unija turės pakankamai turto kredito unijos bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. 6 . Taikant turto ir teisių perleidimą, kredito unijos pajininkai ir kreditoriai neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurie būtų patirti, jeigu kredito unija būtų likviduojama dėl bankroto. 7 . Jeigu priežiūros institucija siūlo perleisti ne tik apdraustuosius indėlius, bet ir kitus kredito unijos įsipareigojimus ir tam tikslui reikalinga valstybės pagalba, priežiūros institucija gali priimti sprendimą taikyti turto ir teisių perleidimą tik gavusi Vyriausybės sprendimą suteikti valstybės pagalbą kredito unijos turto ir teisių perleidimui finansuoti. 8 . Priežiūros institucijos pagrįstų išlaidų, faktiškai patirtų vykdant turto ir teisių perleidimą, susigrąžinimui, kredito unijos kontrolei, turto ir teisių perleidimo procedūrai, įsigyjančio asmens interesų apsaugai mutatis mutandis taikomos atitinkamai Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktų, 45 straipsnio, 61 straipsnio 2, 4, 5, 6 dalių ir 64 straipsnio nuostatos tiek, kiek šio skirsnio nuostatos nenustato kitaip. 9 . Įsigyjančio asmens atrankai mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 63 straipsnio nuostatos. Mutatis mutandis taikant Finansinio tvarumo įstatymo 63 straipsnio 6 dalį, vadovaujamasi turto ir teisių perleidimo tikslais, nurodytais šio straipsnio 2 dalies 2 punkte. 10 . Priežiūros institucijos įsigyjančiam asmeniui taikomam reikalavimui teikti paslaugas ir leisti naudotis infrastruktūra mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 47 straipsnio nuostatos.
Priežiūros institucija taip pat turi teisę įpareigoti centrinę kredito uniją, įskaitant atvejus, kai jai yra iškelta bankroto byla, teikti visas būtinas paslaugas ar leisti naudotis visa reikiama savo infrastruktūra, kad įsigyjantis asmuo galėtų veiksmingai valdyti jam perleistų jos narių kredito unijų turtą, teises ir įsipareigojimus. 11 . Taikant turto ir teisių perleidimą, priežiūros institucija turi teisę mutatis mutandis naudotis Finansinio tvarumo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 14, 17, 18, 19, 20 ir 21 punktuose, 3 dalyje, 51 ir 52 straipsniuose nurodytomis teisėmis ir šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytas garantijas, o kredito unijos darbuotojams ir sutarties šalims mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies nuostatos. 12 . Taikant turto ir teisių perleidimą, priežiūros institucijai netaikomi šie reikalavimai:1 ) gauti kitų institucijų ar asmenų, įskaitant kredito unijos pajininkus arba kreditorius, leidimą arba sutikimą, išskyrus Bankų įstatymo 771 straipsnyje nurodytą sutikimą;2 ) pranešti kitiems asmenims, paskelbti pranešimą arba kitai institucijai pateikti dokumentą ar jį užregistruoti prieš atliekant turto ir teisių perleidimą, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnyje nurodytą atvejį ir valstybės pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus pranešimo reikalavimus;3 ) jokie kiti teisės aktuose ar sutartyse nustatyti apribojimai arba reikalavimai gauti sutikimą, susiję su konkrečių finansinių priemonių, teisių, turto ar įsipareigojimų perleidimu . 13 . Priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo skundžiamas Lietuvos banko įstatymo 435 straipsnio nustatyta tvarka.
Finansinio tvarumo įstatymo 101 straipsnio 3–7 dalių nuostatos priežiūros institucijos sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo apskundimui taikomos mutatis mutandis . Šio skirsnio nustatyta tvarka priimti tarpiniai sprendimai ar atlikti veiksmai (neveikimas) neskundžiami. 14 . R engiant, planuojant ir taikant turto ir teisių perleidimą priežiūros, pertvarkymo institucijos ir už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, Finansų ministerija , Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, laikinasis administratorius ir Finansinio tvarumo įstatymo nustatyta tvarka skiriamas specialusis valdytojas, jei jie buvo paskirti, bei kredito unija bendradarbiauja tarpusavyje, o kredito unijų vadovai teikia visą reikalingą pagalbą, kad būtų pasiekti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai. 79 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo
1. Priežiūros institucija, turi įvertinti, ar tenkinamos šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, ir priimti sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo. 2 . Sprendime dėl turto ir teisių perleidimo turi būti nurodyta:1 ) sprendimo taikyti turto ir teisių perleidimą arba jo netaikyti priėmimo priežastys, įskaitant atitikties turto ir teisių perleidimo sąlygoms įvertinimą;2 ) veiksmai, kurių priežiūros institucija ketina imtis, įskaitant bankroto proceso inicijavimą. 3 . Sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo priimamas ir veiksmų imamasi skubiai, laikantis skaidrumo principo ir mutatis mutandis taikant Finansinio tvarumo įstatymo III skyriaus šeštajame skirsnyje, išskyrus 89 ir 90 straipsnius, nurodytas apsaugos priemones. 4 . Priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo turi būti vykdomas nedelsiant.
80 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų, esančių kitoje valstybėje narėje, perleidimas
1. Kai perleidžiamas turtas, teisės ar įsipareigojimai apima turtą, esantį kitoje valstybėje narėje, arba teises ar įsipareigojimus, reglamentuojamus pagal kitos valstybės narės teisės aktus, šio turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimas vykdomas toje kitoje valstybėje narėje arba pagal tos kitos valstybės narės teisės aktus. 2 . Pajininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys gali teismui skųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimą vadovaudamiesi šio įstatymo 78 straipsnio 13 dalies nuostatomis. 81 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų, esančių trečiojoje valstybėje, perleidimas
1. Kai turto ir teisių perleidimas taikomas turtui, esančiam trečiojoje valstybėje, arba teisėms ar įsipareigojimams, kuriuos reglamentuoja trečiosios valstybės teisė, priežiūros institucija gali reikalauti, kad:1 ) kredito unijos administratorius, laikinasis administratorius arba kitas asmuo, kontroliuojantis kredito uniją, ir įsigyjantis asmuo imtųsi visų priemonių, būtinų turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimui ar kitiems turtui, teisėms arba įsipareigojimams taikytiniems veiksmams įvykdyti;2 ) kredito unijos administratorius, laikinasis administratorius arba kitas asmuo, kontroliuojantis kredito uniją, turėtų turtą ar teises arba vykdytų įsipareigojimus įsigyjančio asmens vardu tol, kol įvykdomas perleidimas ar kiti taikytini veiksmai;3 ) pagrįstos įsigyjančio asmens išlaidos, faktiškai patirtos vykdant veiksmus, privalomus pagal šios dalies 1 ir 2 punktus, mutatis mutandis būtų apmokamos bet kuriuo iš Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų būdų. 2 .
2. Jeigu priežiūros institucija davė nurodymą vykdyti turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimą ar kitą taikytiną veiksmą, tas nurodymas negalioja susijusiam turtui, teisėms ar įsipareigojimams. 3 . Kai priežiūros institucija nustato, kad, nepaisant visų būtinų veiksmų, kurių pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą ėmėsi laikinasis administratorius, kredito unijos administratorius ar kitas asmuo, yra labai maža tikimybė, kad tam tikro turto, esančio trečiojoje valstybėje, arba tam tikrų teisių ar įsipareigojimų, reglamentuojamų pagal trečiosios valstybės teisę, perleidimas ar kitas jiems taikytinas veiksmas bus įvykdytas, priežiūros institucija turi nevykdyti to perleidimo ar kito taikytino veiksmo. 82 straipsnis. Informavimas apie sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo
1. Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo, kuriuo nusprendžiama kredito unijai taikyti turto ir teisių perleidimą, nedelsdama apie jį informuoja kredito uniją ir šiuos subjektus:1 ) pertvarkymo instituciją;2 ) centrinį banką;3 ) Vyriausybės paskirtą įstaigą, įgyvendinančią valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje;4 ) Finansų ministeriją;5 ) už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakingą instituciją;6 ) jeigu kredito unijos dalyvauja mokėjimų ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, – šios sistemos operatorių. 2 . Priežiūros institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms taip pat turi pateikti sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo kopiją ir nurodyti, kada bus vykdomas turto ir teisių perleidimas. 3 . Priežiūros institucija sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo arba pranešimą, kuriame nurodomas turto ir teisių perleidimo poveikis, įskaitant poveikį vartotojams, paskelbia savo interneto svetainėje. 4 .
4. Informavimui apie sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo taip pat mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 98 straipsnio 4–6 dalys tiek, kiek šio skirsnio nuostatos nenustato kitaip. 83 straipsnis. Valstybės pagalba kredito unijos turto ir teisių perleidimui finansuoti
1. Jeigu priežiūros institucija nustato, kad šio įstatymo78 straipsnio 2 dalies2 punkte nurodytas vienas ar keli tikslai bus pasiekti tik jeigu taikant turto ir teisių perleidimą bus perleidžiami ne tik apdraustieji indėliai, bet ir kiti kredito unijos įsipareigojimai, ir tam reikalinga valstybės pagalba, priežiūros institucija parengia išvadą, kurioje pagrindžia valstybės pagalbos poreikį, nurodo jos dydį, taip pat pateikia pagrindimą, kad tenkinamos visos šio įstatymo
nurodytos sąlygos. Vyriausybė, vadovaudamasi Finansinio tvarumo įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nurodytais principais, priima sprendimą dėl valstybės pagalbos suteikimo. Finansų ministerija nedelsdama apie sprendimą raštu informuoja priežiūros instituciją. 2 . Valstybės pagalbos dydžiui ir suteiktos valstybės pagalbos reikalavimo teisei mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 133 straipsnio 3 ir 4 dalys. 84 straipsnis. Mažiausių išlaidų vertinimas
1. Atliekant mažiausių išlaidų vertinimą siekiama išsiaiškinti, ar kredito unijos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų būtų finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui . 2 . Laikoma, kad kredito unijos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų yra finansiškai naudingas, kai atlikto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatai parodo, kad Indėlių draudimo fondo išlaidos, susijusios su dalyvavimu finansuojant kredito unijos turto ir teisių perleidimą, yra mažesnės už grynąją indėlių draudimo išmokų kompensacijos sumą. 3 .
3. Atlikdama vertinimą priežiūros institucija bendradarbiauja su Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinančia valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir pertvarkymo institucija, konsultuojasi ir bendradarbiauja su Finansų ministerija. Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir kredito unija teikia priežiūros institucijai turimą informaciją, būtiną mažiausių išlaidų vertinimui atlikti. 4 . Indėlių draudimo fondo išlaidų apskaičiavimui mutatis mutandis taikoma Finansinio tvarumo įstatymo 134 straipsnio 4 dalis. 5 . Priežiūros institucija Vyriausybės paskirtą įstaigą, įgyvendinančią valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, informuoja apie mažiausių išlaidų vertinimo rezultatus. 85 straipsnis. Turto ir teisių perleidimo organizavimas ir vykdymas
1. Turto ir teisių perleidimą organizuoja ir vykdo priežiūros institucija arba priežiūros institucijos paskirtas laikinasis administratorius . Laikinajam administratoriui, skiriamam turto ir teisių perleidimui organizuoti ir vykdyti, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 64 straipsnio nuostatos. 2 . Laikinuoju administratoriumi priežiūros institucijos sprendimu gali būti paskirtas pertvarkymo institucijos centrinei kredito unijai, kurios narės yra kredito unijos, paskirtas specialusis valdytojas. Tokiu atveju laikinojo administratoriaus atitiktis šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nustatytiems kvalifikacijos, patirties, nepriekaištingos reputacijos ir interesų konflikto nebuvimo reikalavimams papildomai nevertinama. 3 . Kai taikomas turto ir teisių perleidimas ir perleidžiama tik dalis kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų, priežiūros institucija kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kredito unijai, kurios turtas, teisės ir įsipareigojimai vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis buvo perleisti, jeigu kredito unija atitinka nemokumo sąlygas.
Toks likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, ar kredito unija turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra, mutatis mutandis taikant Finansinio tvarumo įstatymo 47 straipsnį tam, kad įsigyjantis asmuo galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti kredito unijos veiklą po įvykdyto kredito unijos turto ir teisių perleidimo, kad būtų pasiekti šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai. 86 straipsnis. Vertinimas turto ir teisių perleidimo tikslais Vertinimui turto ir teisių perleidimo tikslais, vertinimo išlaidų padengimui, perleidžiamo turto ir įsipareigojimų vertei ir galutinio vertinimo turto ir teisių perleidimo tikslais atlikimui mutatis mutandis taikomi Finansinio tvarumo įstatymo 137 ir 138 straipsniai. “18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šio įstatymo 1, 3, 11–17 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2 . Šio įstatymo 2 ir 4–10 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3 . Šio įstatymo 6–7 ir 9 straipsniai taikomi stebėtojų tarybos pirmininko, stebėtojų tarybos nario, valdybos pirmininko, valdybos nario, paskolų komiteto pirmininko ar paskolų komiteto nario prašymams atsistatydinti iš pareigų, pateiktiems nuo 2023 m. sausio 1 d. 4 . Šio įstatymo 10 straipsnis taikomas kredito unijos sprendimams skolinti, priimtiems nuo 2023 m. sausio 1 d. 5 . Šio įstatymo 16 straipsnio nuostatos taikomos bankroto procesams, pradėtiems nuo 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2264(2) lyginamasis variantas
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75, 77 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PAPILDYMO 751 straipsniu ir VIENUOLIKTUOJU SKIRSNIU IR 69 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme
, Lietuvos Respublikos i ndėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme.“2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 5 straipsnio 3 dalį 10 punktu:
„
“
2Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte punktuose ir 3 dalies 3, 5, 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytas finansines paslaugas kredito unija turi teisę teikti visiems asmenims.“
Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Atšaukus licenciją, kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus
tai kiek tai būtina atsiskaityti atsiskaitymą su kredito unijos kreditoriais arba atliekant indėlių draudimo išmokų mokėjimus pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 161 straipsnį ir šio įstatymo devintajame ir dešimtajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.“
Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Atšaukus licenciją, kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus tai kiek tai būtina atsiskaityti atsiskaitymą su kredito unijos kreditoriais, atliekant indėlių draudimo išmokų išmokėjimus pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 161 straipsnį arba kredito unijos turtą, teises ir įsipareigojimus perleidžiant pagal šio įstatymo vienuoliktąjį skirsnį, kad kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų įsigyjantis asmuo, turintis kredito įstaigos licenciją (toliau – įsigyjantis asmuo), galėtų teikti su perimtu turtu, teisėmis ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas , ir šio įstatymo devintajame ir dešimtajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.“
Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti
šie visi Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia savivaldybe, teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys :
1) asociacijos, profesinės sąjungos, profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;
2) kredito unijos narių – fizinių asmenų – individualios įmonės, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą.
Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti kredito unijos asocijuotais nariais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų vidutinių, mažų ir labai mažų įmonių sąvokų apibrėžtį .“
Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį turi pasirašyti kredito unijos narys arba nario įgaliotas fizinis asmuo. Jeigu užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra
kredito unijos narys, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas. Kredito unijos nario elektroninėmis ryšio priemonėmis užpildytas ir kredito unijai per jos naudojamą elektroninės bankininkystės sistemą pateiktas balsavimo biuletenis prilyginamas ranka popieriuje pasirašytam ar kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytam biuleteniui . “
Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Stebėtojų tarybos pirmininkas ar stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš1430 dienų.“
Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valdybos narius ir valdybos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui. Valdyba funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol iš naujo išrinktos valdybos nariai pradeda eiti pareigas. Kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti valdybos narį, valdybos pirmininką arba visą valdybą ir nepasibaigus jų kadencij ai os laikotarpiui . Valdybos pirmininkas ar valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne vėliau kaip prieš1430 dienų. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik laikotarpiui iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.“
1Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacija ir patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai.
Kredito unijos vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Kredito unijos vadovu negali būti asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą. Kredito unija, siekdama patikrinti, ar kredito unijos vadovai yra nepriekaištingos reputacijos, turi teisę kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą ir asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti šių asmenų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą .“
2Pakeisti 27 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Kredito unijos užtikrina, kad jų darbuotojai, kurių funkcijos kredito unijoje susijusios su finansinių paslaugų teikimu, iš sandorių kylančios rizikos vertinimu ir (ar) valdymu, kredito unijos prievolių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje vykdymu ir (ar) kuriems dėl to būtina prieiga prie kredito unijos paslaptį sudarančios informacijos, yra nepriekaištingos reputacijos. Kredito unijos darbuotojas nėra nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka šio straipsnio 14 dalyje nustatytas sąlygas. Kredito unija, siekdama patikrinti, ar jos darbuotojai yra nepriekaištingos reputacijos, turi teisę kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą ir asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti šių asmenų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą.
Kiti kredito unijos darbuotojams taikomi reikalavimai Kredito darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali būti nustatyti priežiūros institucijos teisės akt uose ai .“
3Papildyti 27 straipsnį 14, 15 ir 16 dalimis:
„
14Kredito unijos darbuotojas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto sunkaus, labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinio nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančių nusikalstamų veikų pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus padarymo ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 5 metai.
“
15Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro valdytojas kredito unijai pateikia pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie šio straipsnio 1 ir 13 dalyse nurodytus asmenis.
“
16Į šio straipsnio 2 ir 13 dalyse nurodytų kredito unijos vadovų ir atitinkamų darbuotojų pareigas asmenį skirianti ar paskyrusi kredito unija šio straipsnio 2 ar 13 dalyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus.
“
Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paskolų komiteto narių negali būti mažiau kaip trys nariai.
Paskolų komiteto narius ir pirmininką iš ne mažiau kaip trijų kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų , laikotarpiui. Paskolų komitetas funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol iš naujo išrinkto paskolų komiteto nariai pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą paskolų komitetą ar pavienius jo narius ir nepasibaigus jų kadencijai. Paskolų komiteto pirmininkas ar narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs paskolų komitetą ne vėliau kaip prieš1430 dienų. Jeigu renkami pavieniai paskolų komiteto nariai, jie renkami tik laikotarpiui iki veikiančio paskolų komiteto kadencijos pabaigos. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos narys.“
Pripažinti netekusia galios 45 straipsnio 2 dalį. 2. Jeigu skolinimo laikas viršija 5 metus, toks skolinimas turi būti užtikrintas bent viena iš šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių:
1) hipoteka;
2) valstybių centrinių bankų ir vyriausybių vertybinių popierių įkeitimu;
3) indėlio, esančio toje kredito unijoje, įkeitimu, jeigu prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija indėlio su palūkanomis sumos;
4) valstybės garantuojamos garantijų institucijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, garantija;
5) kilnojamojo daikto, įsigyto už skolinimo sandorio lėšas, įkeitimu, tačiau ne daugiau negu 30 procentų skolinimo sumos ir ne ilgesniam kaip 7 metų terminui nuo skolinimo sandorio sudarymo. 12 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos šio įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą vykdyti reorganizavimą ir priežiūros institucijos leidimą jas reorganizuoti.“
1Jeigu kredito unija reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą vykdyti reorganizavimą. 2. Sutikimui vykdyti reorganizavimą gauti reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus. Sutikimą vykdyti reorganizavimą išduoda priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas dėl sutikimo išdavimo priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus. 3. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl sutikimo išdavimo per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos. 14 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik tuo atveju, kai yra priežiūros institucijos išvada apie kredito unijos nemokumą. Kai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi kiti įstatymuose nurodyti asmenys,
teismas atsisako iškelti kredito unijos bankroto bylą, jeigu priežiūros institucija informuoja teismą, kad ji ketina kredito unijai taikyti šio įstatymo vienuoliktajame skirsnyje turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą. “
Pakeisti 75 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14.
Jeigu kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje .“
straipsniu Papildyti Įstatymą 751 straipsniu: „751 straipsnis. Kredito unijų bankroto bylų iškėlimas ir bankroto proceso ypatumai priėmus sprendimą dėl kredito unijų turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo
1Bankroto bylos kredito unijoms, dėl kurių buvo priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo, gali būti iškeltos tik priežiūros institucijos iniciatyva. 2. Bankroto bylos kredito unijoms, dėl kurių buvo priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo, keliamos apygardų teismuose pagal centrinės kredito unijos, kurios narės yra šios kredito unijos, buveinės vietą. 3.
3Iškėlus bankroto bylą kredito unijai, dėl kurios buvo priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo, kredito unijos administratorius neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų dėl turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo pagal šio įstatymo vienuoliktojo skirsnio ir Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo VIII skyriaus nuostatas, kai perleistas šiai ir kitoms kredito unijoms, kurios yra tos pačios centrinės kredito unijos narės, taip pat centrinei kredito unijai priklausantis turtas, teisės ir įsipareigojimai, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.
“
Pakeisti 77 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip : „2. Antrąja eile tenkinami valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ Vyriausybės paskirto juridinio asmens, įgyvendinančio valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su Indėlių draudimo fondo lėšų panaudojimu pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą ir (arba) šį įstatymą , taip pat valstybės reikalavimai dėl pagal šio įstatymo vienuoliktąjį skirsnį suteiktos valstybės pagalbos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimui finansuoti .“18 straipsnis. Įstatymo papildymas vienuoliktuoju skirsniu Papildyti Įstatymą vienuoliktuoju skirsniu: „
1Kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo šiame skirsnyje nustatyta tvarka (toliau šiame skirsnyje – turto ir teisių perleidimas) kredito įstaigos licenciją turinčiam įsigyjančiam asmeniui (toliau – įsigyjantis asmuo) taikymo galutinis tikslas - likviduoti kredito uniją, taikant efektyvesnes procedūras. 2.
2Turto ir teisių perleidimą priežiūros institucija taiko, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
1) visos tos pačios centrinės kredito unijos narės kredito unijos tenkina bent vieną iš šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies sąlygų ir, priežiūros institucijos nuomone, nėra pagrindo tikėtis, kad kitomis šioms kredito unijoms taikomomis privataus sektoriaus priemonėmis, įskaitant sprendimą, priimamą pagal Centrinių kredito unijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta kredito unijų nemokumo, o šių kredito unijų centrinė kredito unija tenkina Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas ir pertvarkymo veiksmų centrinei kredito unijai taikymas nėra būtinas vienam ar daugiau Finansinio tvarumo įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų pasiekti Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu mastu;
2) turto ir teisių perleidimas yra būtinas siekiant išvengti didelių ekonomikos sutrikimų ar sumažinti kredito unijos turto vertės sumažėjimą, o kredito unijos likvidavimas dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo neleistų pasiekti vieno ar visų šių tikslų tokiu pačiu mastu;
3) užtikrinama, kad nuostoliai tenka kredito unijos pajininkams ir kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodyta penktąja eile;
4) atrinktas įsigyjantis asmuo;
5) kai kredito unijos turto ir teisių perleidimas finansuojamas iš Indėlių draudimo fondo lėšų, toks finansavimas yra finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui, kaip tai nustatyta šio įstatymo 84 straipsnyje . 3.
3Nepažeidžiant šio straipsnio 4 dalies nuostatų, gali būti perleidžiamas visas kredito unijos turtas ar jo dalis, visos teisės (turtinės ir neturtinės) ar jų dalis, visi įsipareigojimai ar jų dalis, tačiau visais atvejais:
1) perleidžiami kredito unijos apdraustieji indėliai ;
2) neperleidžiami kredito unijos įsipareigojimai kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodyta penktąja eile. 4. Perleidžiant kredito unijos turtą ir teises turi būti užtikrinta, kad kredito unija turės pakankamai turto kredito unijos bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. 5. Taikant turto ir teisių perleidimą, kredito unijos pajininkai ir kreditoriai neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurie būtų patirti, jeigu kredito unija būtų likviduojama dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo. 6. Jeigu priežiūros institucija siūlo perleisti ne tik apdraustuosius indėlius, bet ir kitus kredito unijos įsipareigojimus ir tam tikslui reikalinga valstybės pagalba, priežiūros institucija gali priimti sprendimą taikyti turto ir teisių perleidimą tik gavusi Vyriausybės sprendimą suteikti valstybės pagalbą kredito unijos turto ir teisių perleidimui finansuoti. 7. Priežiūros institucijos pagrįstų išlaidų, faktiškai patirtų vykdant turto ir teisių perleidimą, susigrąžinimui, kredito unijos kontrolei, turto ir teisių perleidimo procedūrai, įsigyjančio asmens interesų apsaugai mutatis mutandis taikomos atitinkamai Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktų, 45 straipsnio, 61 straipsnio 2, 4, 5, 6 dalių ir 64 straipsnio nuostatos tiek, kiek šiame skirsnyje nenustyta kitaip. 8. Įsigyjančio asmens atrankai mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 63 straipsnio nuostatos. Mutatis mutandis taikant Finansinio tvarumo įstatymo 63 straipsnio 6 dalies nuostatas, vadovaujamasi turto ir teisių perleidimo tikslais, nurodytais šio straipsnio 2 dalies 2 punkte. 9.
9Priežiūros institucijos įsigyjančiam asmeniui taikomam reikalavimui teikti paslaugas ir leisti naudotis infrastruktūra
mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 47 straipsnio nuostatos. Priežiūros institucija taip pat turi teisę įpareigoti centrinę kredito uniją, įskaitant atvejus, kai jai yra iškelta bankroto byla, teikti visas būtinas paslaugas ar leisti naudotis visa reikiama savo infrastruktūra, kad įsigyjantis asmuo galėtų veiksmingai valdyti jam perleistų jos narių kredito unijų turtą, teises ir įsipareigojimus. 10. Taikant turto ir teisių perleidimą, priežiūros institucija turi teisę mutatis mutandis naudotis Finansinio tvarumo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 14, 17, 18, 19, 20 ir 21 punktuose, 3 dalyje, 51 ir 52 straipsniuose nurodytomis teisėmis ir turi šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytas garantijas, o kredito unijos darbuotojams ir sutarties šalims mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies nuostatos. 11. Taikant turto ir teisių perleidimą, priežiūros institucijai netaikomi šie reikalavimai:
1) gauti kitų institucijų ar asmenų, įskaitant kredito unijos pajininkus arba kreditorius, leidimą arba sutikimą, išskyrus Bankų įstatymo 771 straipsnyje nurodytą sutikimą;
2) pranešti kitiems asmenims, paskelbti pranešimą arba kitai institucijai pateikti dokumentą ar jį užregistruoti prieš atliekant turto ir teisių perleidimą, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnyje nurodytą atvejį ir valstybės pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus pranešimo reikalavimus;
3) jokie kiti teisės aktuose ar sutartyse nustatyti apribojimai arba reikalavimai gauti sutikimą, susiję su konkrečių finansinių priemonių, teisių, turto ar įsipareigojimų perleidimu . 12. Priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo gali būti skundžiamas Lietuvos banko įstatymo 435 straipsnyje nustatyta tvarka.
Finansinio tvarumo įstatymo 101 straipsnio 3–7 dalių nuostatos priežiūros institucijos sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo apskundimui taikomos mutatis mutandis . Šio skirsnio nustatyta tvarka priimti tarpiniai sprendimai ar atlikti veiksmai (neveikimas) neskundžiami. 13. R engiant, planuojant ir taikant turto ir teisių perleidimą priežiūros, pertvarkymo institucijos ir už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, Finansų ministerija , Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, laikinasis administratorius ir Finansinio tvarumo įstatymo nustatyta tvarka paskirtas specialusis valdytojas, jei jie buvo paskirti ir kredito unija bendradarbiauja tarpusavyje, o kredito unijų vadovai teikia visą reikalingą pagalbą, kad būtų pasiekti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai. 79 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo
1Priežiūros institucija, turi įvertinti, ar tenkinamos šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, ir priimti sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo. 2. Sprendime dėl turto ir teisių perleidimo turi būti nurodyta:
1) sprendimo taikyti turto ir teisių perleidimą arba turto ir teisių perleidimo netaikyti priėmimo priežastys, įskaitant atitikties turto ir teisių perleidimo sąlygoms, nurodytoms šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje, įvertinimą;
2) veiksmai, kurių priežiūros institucija ketina imtis, įskaitant bankroto proceso inicijavimą. 3.
3Sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo priimamas šiame skirsnyje nurodytų veiksmų ir sprendime nurodytų veiksmų imamasi skubiai, laikantis skaidrumo principo ir
mutatis mutandis taikant Finansinio tvarumo įstatymo III skyriaus šeštajame skirsnyje, išskyrus 89 ir 90 straipsnius, nurodytas apsaugos priemones. 4. Priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo turi būti vykdomas nedelsiant. 80 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų, esančių kitoje valstybėje narėje, perleidimas
1Kai perleidžiamas turtas, teisės ar įsipareigojimai apima turtą, esantį kitoje valstybėje narėje, arba teises ar įsipareigojimus, reglamentuojamus pagal kitos valstybės narės teisės aktus, šio turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimas vykdomas toje kitoje valstybėje narėje arba pagal tos kitos valstybės narės teisės aktus. 2. Pajininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys gali teismui skųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimą vadovaudamiesi šio įstatymo 78 straipsnio 13 dalies nuostatomis. 81 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų, esančių trečiojoje valstybėje, perleidimas
1.
Kai turto ir teisių perleidimas taikomas turtui, esančiam trečiojoje valstybėje, arba teisėms ar įsipareigojimams, kuriuos reglamentuoja trečiosios valstybės teisė, priežiūros institucija gali reikalauti, kad:
1) kredito unijos administratorius, laikinasis administratorius arba kitas asmuo, kontroliuojantis kredito uniją, ir įsigyjantis asmuo imtųsi visų priemonių, būtinų turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimui ar kitiems turtui, teisėms arba įsipareigojimams taikytiniems veiksmams įvykdyti;
2) kredito unijos administratorius, laikinasis administratorius arba kitas asmuo, kontroliuojantis kredito uniją, turėtų turtą ar teises arba vykdytų įsipareigojimus įsigyjančio asmens vardu tol, kol įvykdomas perleidimas ar kiti taikytini veiksmai;
3) pagrįstos įsigyjančio asmens išlaidos, faktiškai patirtos vykdant veiksmus, privalomus pagal šios dalies 1 ir 2 punktus, mutatis mutandis būtų apmokamos bet kuriuo iš Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų būdų. 2. Jeigu priežiūros institucija davė nurodymą vykdyti turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimą ar kitą taikytiną veiksmą, tas nurodymas negalioja susijusiam turtui, teisėms ar įsipareigojimams. 3. Kai priežiūros institucija nustato, kad, nepaisant visų būtinų veiksmų, kurių pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą ėmėsi laikinasis administratorius, kredito unijos administratorius ar kitas asmuo, yra labai maža tikimybė, kad tam tikro turto, esančio trečiojoje valstybėje, arba tam tikrų teisių ar įsipareigojimų, reglamentuojamų pagal trečiosios valstybės teisę, perleidimas ar kitas jiems taikytinas veiksmas bus įvykdytas, priežiūros institucija turi nevykdyti to perleidimo ar kito taikytino veiksmo. 82 straipsnis. Informavimas apie sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo 1.
Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo, kuriuo nusprendžiama kredito unijai taikyti turto ir teisių perleidimą, nedelsdama apie jį informuoja kredito uniją ir šiuos subjektus:
1) pertvarkymo instituciją;
2) centrinį banką;
3) Vyriausybės paskirtą juridinį asmenį, įgyvendinantį valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje;
4) Finansų ministeriją;
5) už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakingą instituciją;
6) jeigu kredito unijos dalyvauja mokėjimų ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, – šios sistemos operatorių. 2. Priežiūros institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms taip pat turi pateikti sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo kopiją ir nurodyti, kada bus vykdomas turto ir teisių perleidimas. 3. Priežiūros institucija sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo arba pranešimą, kuriame nurodomas turto ir teisių perleidimo poveikis, įskaitant poveikį vartotojams, paskelbia savo interneto svetainėje. 4. Informavimui apie sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo taip pat mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 98 straipsnio 4–6 dalių nuostatos tiek, kiek šiame skirsnyje nenustyta kitaip. 83 straipsnis. Valstybės pagalba kredito unijos turto ir teisių perleidimui finansuoti
78 straipsnio 2 dalies2 punkte nurodytas vienas ar keli tikslai bus pasiekti tik tuo atveju, kai taikant turto ir teisių perleidimą bus perleidžiami ne tik apdraustieji indėliai, bet ir kiti kredito unijos įsipareigojimai, ir tam reikalinga valstybės pagalba, priežiūros institucija parengia išvadą, kurioje pagrindžia valstybės pagalbos poreikį, nurodo jos dydį, taip pat pateikia pagrindimą, kad tenkinamos visos šio įstatymo
nurodytos sąlygos.
Vyriausybė, vadovaudamasi Finansinio tvarumo įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nurodytais principais, priima sprendimą dėl valstybės pagalbos suteikimo. Finansų ministerija nedelsdama apie šį Vyriausybės sprendimą raštu informuoja priežiūros instituciją. 2. Valstybės pagalbos dydžiui ir suteiktos valstybės pagalbos reikalavimo teisei mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 133 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos. 84 straipsnis. Mažiausių išlaidų vertinimas
1Atliekant mažiausių išlaidų vertinimą siekiama išsiaiškinti, ar kredito unijos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų būtų finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui
. 2. Laikoma, kad kredito unijos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų yra finansiškai naudingas, kai atlikto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatai rodo, kad Indėlių draudimo fondo išlaidos, susijusios su dalyvavimu finansuojant kredito unijos turto ir teisių perleidimą, yra mažesnės už grynąją indėlių draudimo išmokų kompensacijos sumą. 3. Atlikdama vertinimą priežiūros institucija bendradarbiauja su Vyriausybės paskirtu juridiniu asmeniu, įgyvendinančiu valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir pertvarkymo institucija, konsultuojasi ir bendradarbiauja su Finansų ministerija.
Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir kredito unija teikia priežiūros institucijai turimą informaciją, būtiną mažiausių išlaidų vertinimui atlikti. 4. Indėlių draudimo fondo išlaidų apskaičiavimui mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 134 straipsnio 4 dalies nuostatos. 5. Priežiūros institucija Vyriausybės paskirtą juridinį asmenį, įgyvendinantį valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, informuoja apie mažiausių išlaidų vertinimo rezultatus. 85 straipsnis. Turto ir teisių perleidimo organizavimas ir vykdymas
priežiūros institucijos paskirtas laikinasis administratorius . Laikinajam administratoriui, skiriamam turto ir teisių perleidimui organizuoti ir vykdyti, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 64 straipsnio nuostatos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu l aikinuoju administratoriumi priežiūros institucijos sprendimu gali būti paskirtas pertvarkymo institucijos centrinei kredito unijai, kurios narės yra kredito unijos, paskirtas specialusis valdytojas. Tokiu atveju laikinojo administratoriaus atitiktis šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nustatytiems kvalifikacijos, patirties, nepriekaištingos reputacijos ir interesų konflikto nebuvimo reikalavimams papildomai nevertinama. 3.
3Kai taikomas turto ir teisių perleidimas ir perleidžiama tik dalis kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų, priežiūros institucija kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kredito unijai, kurios turtas, teisės ir įsipareigojimai vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis buvo perleisti. Teismui priėmus nutartį likviduoti kredito uniją dėl bankroto, kredito unijos likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, ar kredito unija turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra,
mutatis mutandis taikant Finansinio tvarumo įstatymo 47 straipsnio nuostatas tam, kad įsigyjantis asmuo galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti kredito unijos veiklą po įvykdyto kredito unijos turto ir teisių perleidimo, kad būtų pasiekti šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai. 86 straipsnis. Vertinimas turto ir teisių perleidimo tikslais Vertinimui turto ir teisių perleidimo tikslais, vertinimo išlaidų padengimui, perleidžiamo turto, teisių ir įsipareigojimų vertei ir galutinio vertinimo turto ir teisių perleidimo tikslais atlikimui mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 137 ir 138 straipsnių nuostatos. “
1Šio įstatymo 1, 4, 12–18 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2, 3 ir 5–11 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 7, 8 ir 10 straipsniuose išdėstytos Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 23 straipsnio 6 dalies, 25 straipsnio 2 dalies ir 30 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos kredito unijų stebėtojų tarybos pirmininko, stebėtojų tarybos nario, kredito unijų valdybos pirmininko, valdybos nario, paskolų komiteto pirmininko ar paskolų komiteto nario prašymams atsistatydinti iš pareigų, pateiktiems nuo 2023 m. sausio 1 d. 4.
4Šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos taikomos kredito unijos sprendimams skolinti, priimtiems nuo 2023 m. sausio 1 d. 5. Šio įstatymo 17 straipsnio nuostatos taikomos bankroto procesams, pradėtiems nuo 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-975 2, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43, 45 STRAIPSNIŲ, PENKTOJO, ŠEŠTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ IR 1 PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 161
, 265 , 28, 44, 46, 491
ĮSTATYMo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75 ir 77 straipsniŲ pakeitimo, 69 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
751 straipsniu ir VIENUOLIKTUOJU SKIRSNIU
ĮSTATYMo NR. VIII-1682 4, 9, 22, 63, 67, 68 ir 70 straipsniŲ pakeitimo ĮstatymO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMo Nr. IX-2085 10, 34, 771 , 84 ir 87 straipsniŲ pakeitimo įstatymO IR
aiškinamasis raštas
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43, 45 straipsnių, penktojo, šeštojo skirsnių pavadinimų ir 1 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 161 , 48 straipsniais ir 36, 37, 41 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – IĮIDĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 22, 23, 25, 254 , 265 , 28, 44, 46, 491 , 96, 98, 99, 107 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju VIII skyriumi įstatymo projektas (toliau – FTĮ projektas), Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr.
IX-2085 10, 34, 771 , 84 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BĮ projektas), Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4, 9, 22, 63, 67, 68 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CKUĮ projektas), Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75 ir 77 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 751 straipsniu ir vienuoliktuoju skirsniu įstatymo projektas (toliau – KUĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VSĮ projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į pagal Europos Komisijos struktūrinių reformų rėmimo programą įgyvendinto projekto „Lietuvos indėlių garantijų sistemos peržiūra“ metu pateiktas rekomendacijas ir pasiūlytas priemones, skirtas Lietuvos indėlių draudimo sistemai patobulinti ir sustiprinti. Įstatymų projektų tikslai – sumažinti kredito įstaigų žlugimų keliamą finansinę naštą indėlių draudimo sistemai ir viešųjų lėšų poreikiui, taip pat sumažinant kreditorių nuostolius, ir kartu užtikrinti indėlininkų pasitikėjimą kredito įstaigų stabilumu ir patikimumu bei apsaugoti finansų sistemos finansinį stabilumą, išvengti didelių ekonomikos sutrikimų, sumažinant tokių žlugimų neigiamą poveikį rinkoms.
Tuo tikslu įstatymų projektais siūloma nacionalinėje teisėje nustatyti priemones, kurios leistų kredito įstaigos, kuri netenkina pertvarkymo pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (toliau – FTĮ) taikymo sąlygų, nemokumo atveju perleisti jos turtą, teises ir įsipareigojimus kitai kredito įstaigai, jei tai būtų finansiškai naudingiau Indėlių draudimo fondui, nei išmokėti indėlių draudimo išmokas įstaigą likviduojant dėl bankroto, taip pat nustatyti galimybę indėlių draudimo išmokas išmokėti tiesiogiai per indėlių draudimo sistemos dalyvį, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, naudojantis jo likvidžiu turtu. Siekiant patobulinti sąlygas bankams, kad jie atitiktų bankų veiklai ir rizikų valdymui keliamus reikalavimus, įstatymų projektais siūloma patobulinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymą banko darbuotojams. Įgyvendinant valstybės valdomų įmonių pertvarką, skirtą įmonių veiklos efektyvumui didinti, įstatymų projektais taip pat siekiama sudaryti sąlygas valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ pertvarkyti į viešąją įstaigą „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuri būtų atsakinga už indėlių draudimą ir Indėlių draudimo fondo administravimą.
Atsižvelgiant į kintančias sąlygas finansų rinkoje, praktikoje pastebėtas problemas ir dėl to kylantį poreikį tobulinti dabartinį kredito unijų sektoriaus veiklos teisinį reguliavimą, įstatymų projektais siekiama sukurti teisinę aplinką, kuri leistų kredito unijų sektoriui siekti efektyvesnės ir pelningesnės veiklos su kitomis finansų įstaigomis lygiomis konkurencinėmis sąlygomis. Be to, įstatymų projektais siekiama patikslinti tam tikras FTĮ nuostatas, perkeliamas iš 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/879, kuria dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB , bei pašalinti praktikoje pastebėtus teisinio reglamentavimo trūkumus. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. (8 5) 239 0174, el. p. [email protected] ) vyresnioji patarėja Vilija Petronienė, tel. (8 5) 239 0184, el. p. [email protected] , Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus vedėja Akvilė Kalantaitė, tel. (8 5) 239 0233, el. p. [email protected] , šio skyriaus vyriausioji specialistė Egidija Adlienė, tel. (8 5) 239 0134, el. p. [email protected] , ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorė Aurelija Mažintienė, tel. (8 5) 213 5657, el. p. [email protected] . 3 .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai IĮIDĮ projektas Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau – IĮIDĮ) valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ apibrėžiama kaip įmonė, turinti valstybės įmonės teisinę formą. Draudimo įmonė savo veikloje vadovaujasi IĮIDĮ ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu IĮIDĮ nenustato kitaip, taip pat savo įstatais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsniu, valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra viešojo administravimo subjektas ir jam suteikti įgaliojimai administracinių sprendimų priėmimo bei administracinių paslaugų teikimo srityje. FTĮ, KUĮ, CKUĮ projektai Šiuo metu Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra įtvirtintos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo (toliau – turto ir teisių perleidimas) priemonės, kuri būtų taikoma kredito įstaigoms, kurios yra pripažintos žlungančiomis arba galinčiomis žlugti, tačiau netenkina FTĮ 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų pertvarkymo priemonių taikymo sąlygų. Tokios įstaigos likviduojamos, iškėlus įprastą bankroto bylą, o su apdraustaisiais indėliais susiję reikalavimai padengiami išmokant indėlių draudimo išmokas iš Indėlių draudimo fondo. Draudimo įmonės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su Indėlių draudimo fondo lėšų panaudojimu pagal
tenkinami antrąja eile kredito įstaigos bankroto byloje. Indėlių draudimo išmokos turi būti išmokamos per trumpą laiką, t. y. per 10 darbo dienų nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos (nuo 2024 m. sausio 1 d. – per 7 darbo dienas).
Indėlių draudžiamuoju įvykiu laikoma indėlių draudimo sistemos dalyviui iškelta bankroto byla arba priežiūros institucijos raštu pareikšta nuomonė, kad indėlių draudimo sistemos dalyvis dėl su savo finansine padėtimi tiesiogiai susijusių priežasčių negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir to negalės padaryti artimiausiu metu. Jeigu Indėlių draudimo fonde nepakanka lėšų, fondo įsipareigojimams indėlininkams įvykdyti gali būti skolinamasi, praktikoje dažnu atveju skolinamasi iš valstybės. Pažymėtina, kad kredito unijoms, skirtingai nei bankams ir centrinėms kredito unijoms, netaikomas pertvarkymo režimas, įtvirtintas FTĮ. Joms taip pat netaikomas turto ir teisių perleidimo mechanizmas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis finansinių paslaugų sąrašas. Pagal šios dalies 3 punktą viena iš finansinių paslaugų yra finansinė nuoma (lizingas). Finansinė nuoma (lizingas) iš esmės yra viena iš kreditavimo formų, šią paslaugą turi teisę teikti ne tik finansų įstaigos, bet ir visi kiti pelno siekiantys juridiniai asmenys, tačiau ji nepatenka į Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – K UĮ)
nustatytą baigtinį sąrašą licencinių ir nelicencinių finansinių paslaugų, kurias kredito unija turi teisę teikti savo nariams ir (ar) visiems asmenims. Nesuteikiant teisės kredito unijoms teikti šios paslaugos savo nariams, nepagrįstai ribojamas kredito unijų konkurencingumas, nors kredito unijos yra pasirengusios ir turi visas galimybes teikti šią paslaugą kaip ir jų konkurentai (finansinės nuomos (lizingo) bendrovės ir bankai).
KUĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas:
mokėjimų įstatymo5 straipsnyje nustatytas mokėjimo;
2 dalimi elektroninių pinigų įstaigos iš elektroninių pinigų turėtojų gautos lėšos nedelsiant, kai tik tai techniškai įmanoma, turi būti iškeičiamos į elektroninius pinigus, šios lėšos ir lėšos, gautos iš mokėjimo paslaugų vartotojų mokėjimo paslaugoms teikti, nelaikomos indėliu ar kitomis grąžintinomis lėšomis. Tačiau e lektroninių pinigų leidimas ne kredito unijos nariams yra ribojamas, nes KUĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta elektroninių pinigų leidimo paslauga gali būti teikiama tik kredito unijos nariams.
Dėl šios priežasties e lektroninių pinigų leidimo paslaugų teikimas ne kredito unijų nariams mažina kredito unijų konkurencinį pranašumą prieš elektroninių pinigų įstaigas. Be to, pagal KUĮ 5 straipsnio 3 dalies 5 punktą kredito unijoms suteikiama teisė teikti f inansinio tarpininkavimo paslaugas (agento veikla), kaip tai nustatyta Finansų įstaigų įstatyme. Finansinis tarpininkavimas taip pat nepatenka į sąrašą finansinių paslaugų, kurias kredito unija galėtų teikti visiems asmenims. F inansiniu tarpininkavimu turėtų būti laikomas kredito unijų dalyvavimas UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir galimai kitiems juridiniams asmenims įgyvendinant skatinamąsias finansines priemones, kai kredito unijos skolina ne joms priklausančias lėšas ir ne savo rizika. Įgyvendinant tokias priemones lėšos skirstomos pagal tikslinę paskirtį, pavyzdžiui, nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems subjektams ir pan. Kredito unijos, teikdamos tokias lengvatines paskolas, yra apribotos jas teikti tik savo nariams, todėl subjektų, kurie kreipiasi į kredito unijas dėl tokių priemonių, prašoma tapti kredito unijų nariais, o tai riboja ir kredito unijų konkurencingumą. KUĮ nustatytos kredito unijų narių (fizinių asmenų) ir kredito unijų asocijuotų narių (juridinių asmenų) teisės ir pareigos. Pagal KUĮ 10 straipsnio 7 dalį k redito unijos asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktas į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas.
Tačiau KUĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas labai siauras kredito unijų asocijuotų narių, kuriems kredito unijos gali teikti paslaugas, sąrašas. Pastaraisiais metais kreditų teikimo rinkoje atsiranda naujų dalyvių, vis didėja konkurencija. Pastebėtina, kad bankams traukiantis iš regionų vis dažniau kredito unijos sulaukia paklausimų dėl skolinimosi tiek iš savivaldybės įmonių, tiek iš pačių savivaldybių, taip pat dėl skolinimosi iš akcinių bendrovių verslui patiriant neigiamus COVID-19 pandemijos padarinius. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal KUĮ 35 straipsnio 2 dalį visiems kredito unijos nariams, t. y. ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, nustatytas vienodas m ažiausio pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis, kuris negali būti mažesnis kaip 30 eurų, neatsižvelgiant į kredito unijos asocijuotų narių teisinę formą ir su tuo susijusią jų veiklos ir finansinių paslaugų poreikio apimtį. Kai kredito unijos narys pageidauja visuotiniame narių susirinkime balsuoti raštu, jam turi būti nustatytais būdais pateiktas bendrasis balsavimo biuletenis. Pagal KUĮ 22 straipsnio 4 dalį užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį turi pasirašyti kredito unijos narys arba nario įgaliotas fizinis asmuo. Jeigu užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra kredito unijos narys, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas.
Taigi pagal KUĮ kredito unijų nariai, balsuodami visuotiniame narių susirinkime, privalo pateikti kredito unijoms popierinį fiziškai pasirašytą balsavimo biuletenį arba elektroninę balsavimo biuletenio versiją, pasirašytą saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, kuris prilyginamas fiziniam parašui. Nors šiuo metu elektroninis parašas yra pažangiausias pasirašymo būdas, dėl kredito unijoms taikomo teritorinio principo ir technologinio raštingumo stokos kredito unijų klientai, gyvenantys regionuose, elektroninį parašą naudoja vangiai, todėl vienintelis leidžiamas balsavimo visuotiniame narių susirinkime būdas – fizinis pasirašymas ir popierinio balsavimo biuletenio pristatymas ar siuntimas į kredito unijas. Dėl šios priežasties dalis kredito unijų narių apskritai nebalsuoja visuotiniame narių susirinkime. KUĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kredito unijos stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Analogiškai pagal KUĮ 25 straipsnio 2 dalį kredito unijos valdybos pirmininkas ar valdybos narys, o pagal KUI 30 straipsnio 1 dalį – p askolų komiteto pirmininkas ar narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs atitinkamai valdybą ar paskolų komitetą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal KUĮ 18 straipsnio 2 dalies 3 punktą kredito unijos valdybos, stebėtojų tarybos, paskolų komiteto narius renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. KUĮ 21 straipsnyje nustatyti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo terminai ir tvarka.
Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo kredito unijos narių informavimo apie susirinkimo sušaukimą dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Pakartotinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos. Atsižvelgiant į aptariamų organų skyrimo tvarką ir terminus akivaizdu, kad esamas kredito unijos organų narių atsistatydinimo įspėjimo 14 dienų terminas yra per trumpas, nes jau vien neeilinio visuotinio narių susirinkimo ir pakartotinio visuotinio narių susirinkimo, kurie reikalingi asmeniui paskirti į atitinkamo organo narius, organizavimas gali užtrukti iki 40 dienų. Papildomai pažymėtina, kad mažųjų kredito unijų praktikoje atsiranda problemų dėl jų organų darbo organizavimo. Atsistatydinus vienam atitinkamo organo nariui kredito unijoje gali sustoti sprendimų priėmimas laiku, nes likus, pavyzdžiui, 2 iš 3 valdybos narių balsai gali pasiskirstyti po lygiai (atsistatydinus valdybos pirmininkui), taip pat valdybos posėdžiai gali neįvykti vienam valdybos nariui neatvykus į valdybos posėdį dėl ligos, komandiruotės ar pan. Ilgesnis įspėjimo dėl atsistatydinimo terminas suteiktų kredito unijai daugiau laiko pasirengti naujo kandidato į kredito unijos organo narius paieškai, skyrimui ir šis terminas prisidėtų prie kredito unijos veiksmingo vidaus valdymo užtikrinimo. KUĮ 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu kredito unijų skolinimo laikas viršija 5 metus, toks skolinimas turi būti užtikrintas bent viena iš šioje dalyje nurodytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių.
Pažymėtina, kad tiesioginiams konkurentams – bankams, vartojimo kredito davėjams – analogiški reikalavimai klientui išduodamai paskolai, kurios terminas viršija 5 metus, netaikomi. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kredito unijos laikomos kredito įstaigomis, kurioms, kaip ir kitoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms kredito įstaigoms, įskaitant bankus ar užsienio bankų filialus, taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 „Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“, ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 „Dėl Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau kartu – Atsakingojo skolinimo nuostatai). Vadovaudamosi Atsakingojo skolinimo nuostatais, kredito įstaigos, įskaitant kredito unijas, teikdamos finansines paslaugas (vartojimo, būsto, verslo pradžios kreditus), atlieka potencialaus kliento kreditingumo vertinimą, kuris apima potencialaus kredito gavėjo gebėjimą grąžinti kreditą ir sumokėti visas su juo susijusias įmokas, teikiant būsto paskolas, – papildomai atliekamas ir įkeičiamo turto vertinimas. Kitaip tariant, kredito unijos, kaip ir kitos analogiškas paslaugas teikiančios finansų įstaigos, atlieka išsamias kliento kreditingumo vertinimo procedūras.
Be to, kredito unijų veiklai taikomi Kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2014 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 03-25 „Dėl Kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų patvirtinimo“, III skyriaus antrajame skirsnyje „Paskolų išdavimas ir paskolų rizikos vertinimas“ nustatyti kredito rizikos vertinimo sistemai taikomi reikalavimai, pavyzdžiui, dėl kredito gavėjo veiklos vertinimo, prognozuojamų pajamų, juridinių asmenų atžvilgiu – dėl kredito gavėjo padėties rinkoje, ekonominės situacijos ir t. t. Kiekviena kredito unija papildomai yra įdiegusi ir vidaus kontrolės sistemas, kurios maksimaliai riboja kredito išdavimą aukštos rizikos klientams (turintiems žemą kredito reitingą). Taip pat stiprėja centrinių kredito unijų vykdoma kredito unijų priežiūra, kuria užtikrinama kredito unijų narių ir pačių kredito unijų finansinė atsakomybė ir vidinė kontrolė. Be to, paskolos privalo būti patvirtintos kredito unijos valdybos arba paskolų komiteto posėdžiuose. Tokiu būdu kredito unijos ne tik užtikrina rinkoje privalomus Atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimus, bet ir taiko papildomas apsaugos priemones, taip mažindamos turimo paskolų portfelio rizikingumą. Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo (toliau
CKUĮ 4 straipsnio 4 dalyje papildomai leidžiama indėlius ir kitas grąžintinas lėšas priimti ir iš kitų minėtoje dalyje nustatytų subjektų, tačiau tų subjektų ratas yra labai nedidelis. Nors centrinėms unijoms, vadovaujantis CKUĮ, Lietuvos Respublikos bankų įstatymu ir Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 , taikoma dauguma analogiškų reikalavimų kaip ir bankams, finansinių paslaugų teikimo galimybė joms neproporcingai apribojama, o nepagrįstas konkurencinis pranašumas suteikiamas bankams ir kitoms finansų įstaigoms. BĮ projektas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme nustatoma, kad bankams leidžiama tvarkyti duomenis tik apie vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų teistumą. Ši teisė, įtvirtinta bankų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tiesiogiai susijusi su teisinės pareigos įvertinti tam tikrų asmenų reputaciją įgyvendinimu, o šis vertinimas negalimas be duomenų apie teistumą tvarkymo. Bankų įstatyme nenustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymas kitiems banko darbuotojams negu banko vadovai ir pagrindines funkcijas atliekantys asmenys. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, kai leidžiama tvarkyti duomenis tik apie vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų teistumą, nėra pakankamas, nes bankams yra svarbi ne tik vadovų, bet ir tinkama žemesnės grandies darbuotojų reputacija. Bankai yra tiesiogiai suinteresuoti užtikrinti visų darbuotojų sąžiningumą ir užkirsti kelią veikoms, kurios galimai sukeltų didelę žalą tiek klientams, tiek bankui. Analogiško turinio nuostatos dėl duomenų tvarkymo nustatytos ir KUĮ bei CKUĮ.
VSĮ projektas Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė turi teisę teikti perskolinamas paskolas, išskyrus atvejus, kai lėšos gaunamos pagal paskolų sutartis, kuriose nustatyta kitaip. Perskolinamų paskolų sutartis su valstybės skolininkais pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas asmuo. Perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo tvarką nustato Vyriausybė. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Turto ir teisių perleidimas
2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Direktyva 2014/49/ES ) 11 straipsnio 6 dalis suteikia teisę valstybėms narėms indėlių garantijų sistemų finansinius išteklius naudoti alternatyvioms nei indėlių draudimo išmokos priemonėms, kuriomis siekiama išsaugoti indėlininkų galimybes naudotis apdraustaisiais indėliais (įskaitant turto ir įsipareigojimų perleidimą ir indėlių portfelio vertės perkėlimą), finansuoti vykdant nacionalines nemokumo procedūras, su sąlyga, kad indėlių garantijų sistemos patiriamos išlaidos neviršytų kompensacijų apdraustiesiems indėlininkams grynosios sumos atitinkamoje kredito įstaigoje.
Remiantis gerąja Italijos, Nyderlandų praktika, FTĮ projekte siūloma įtvirtini kredito įstaigos – banko ar centrinės kredito unijos (toliau – kredito įstaiga) turto ir teisių perleidimą kitai kredito įstaigai priemonę, įgaliojimus ją taikyti suteikiant nacionalinei pertvarkymo institucijai (Lietuvos bankui), priežiūros institucijai nustačius, kad kredito įstaiga žlunga arba gali žlugti, ji netenkina kitų pertvarkymo priemonių taikymo sąlygų, tačiau atitinka kitas FTĮ projekte nustatytas sąlygas, įskaitant sąlygas, kad turto ir teisių perleidimas yra būtinas siekiant išvengti didelių ekonomikos sutrikimų ar sumažinti kredito įstaigos turto vertės sumažėjimą, o kredito įstaigos likvidavimas dėl bankroto vieno ar kelių šių tikslų neapsaugotų tokiu pačiu mastu, taip pat kai užtikrinama, kad nuostoliai tenka kredito įstaigos akcininkams ir kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami septintąja, aštuntąja ir devintąja eilėmis, yra atrinktas kredito įstaigos turto ir teisių įsigyjantis asmuo, turintis kredito įstaigos licenciją (toliau – įsigyjantis asmuo). Taip pat, remiantis mažiausių išlaidų vertinimo rezultatais, turto ir teisių perleidimas iš Indėlių draudimo fondo turi būti finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui.
Atkreiptinas dėmesys, kad turto ir teisių perleidimo priemonę nacionalinėje teisėje siūloma įtvirtinti, nes kai kredito įstaiga netenkina nei vieno FTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto pertvarkymo tikslo (užtikrinti pertvarkomo subjekto ypač svarbių funkcijų tęstinumą, išvengti didelių neigiamų pasekmių finansų sistemai, apsaugoti viešąsias lėšas, apsaugoti indėlius ir įsipareigojimus investuotojams, apsaugoti klientų lėšas ir turtą) atitinkamu mastu, Bendroji pertvarkymo valdyba arba nacionalinė pertvarkymo institucija priima sprendimą netaikyti pertvarkymo veiksmų, vadovaujantis 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES , kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB , direktyvos 2001/24/EB , 2002/47/EB , 2004/25/EB , 2005/56/EB , 2007/36/EB , 2011/35/ES , 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 , ar 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 , kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.
1093/2010 , nuostatomis, tačiau šiuo metu galiojančiuose įstatymuose numatyta alternatyva likviduoti tokią įstaigą, iškeliant jai bankroto bylą ir palaipsniui parduodant jos turtą, vis tiek gali tapti didelių ekonomikos sutrikimų priežastimi arba toks kredito įstaigos pasitraukimas iš rinkos gali lemti didesnį kredito įstaigos turto vertės sumažėjimą (nes palaipsniui parduodant bankrutavusios įstaigos turtą, administraciniai kaštai gali būti didesni, turtas paprastai parduodamas gerokai mažesne nei rinkos kaina) ir didesnę finansinę naštą Indėlių draudimo fondui nei taikant pasiūlytą turto ir teisių perleidimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į minėtų valstybių narių patirtį, siūlomos būtent tokios turto ir teisių perleidimo priemonės taikymo sąlygos ir principai, kartu atskiriant juos nuo pertvarkymo priemonių taikymo sąlygų, kuriomis remiantis, visų pirma, bus svarstoma, ar taikyti kredito įstaigai pertvarkymą. Tik nustačius, kad kredito įstaiga netenkina pertvarkymo sąlygų, toliau bus vertinama, ar kredito įstaigai taikyti turto ir teisių perleidimo priemonę, ar ją likviduoti įprasta tvarka, iškeliant bankroto bylą. Taikant turto ir teisių perleidimo priemonę, FTĮ projekte siūloma nustatyti, kad perleidžiamas gali būti visas turtas ar jo dalis, visos teisės (turtinės ir neturtinės) ar jų dalis, visi įsipareigojimai ar jų dalis, tačiau visais atvejais turi būti perleidžiami kredito įstaigos įsipareigojimai IĮIDĮ nurodytiems indėlininkams, kuriems, esant draudžiamajam įvykiui, būtų mokamos indėlių draudimo išmokos, neviršijančios sumos, kurią jiems privalėtų išmokėti draudimo įmonė.
Atsižvelgiant į turto ir teisių perleidimo priemonės apimtį (perleidžiamas turtas, teisės ir įsipareigojimai, o ne akcijos), savaime suprantama, kad neperleidžiamos kredito įstaigos akcijos, nes kredito įstaiga savo akcininkams neturi įsipareigojimo išpirkti ar kitaip atsiskaityti su akcininkais, kol ji nėra likviduojama. FTĮ projekte siūloma nustatyti, kad negali būti perleidžiami ir kredito įstaigos įsipareigojimai kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami septintąja, aštuntąja ir devintąja eilėmis, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnyje. Taip siekiama užtikrinti, kad kredito įstaigos žlugimo nuostoliai pirmiausia tektų įstaigos akcininkams ir kitų nuosavybės priemonių savininkams . Tai atitinka ir taikomus FTĮ nustatytus pertvarkymo principus, ir Europos Komisijos valstybės pagalbos bankams taisyklėse [1] įtvirtintą akcininkų ir subordinuotojų kreditorių dalijimosi našta principą, pagal kurį pirmiausia nuosavu kapitalu padengiami nuostoliai, po to nuostoliai tenka mišrių kapitalo priemonių turėtojams ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojams. Taikant turto ir teisių perleidimą turi būti užtikrinta, kad kredito įstaiga turės pakankamai turto kredito įstaigos bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti.
Siekiant įvertinti, ar kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų būtų finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui, FTĮ projekto nuostatomis paaiškinami mažiausių išlaidų vertinimo aspektai. Laikoma, kad turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų yra finansiškai naudingas, kai atlikto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatai parodo, kad Indėlių draudimo fondo išlaidos dėl kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo finansavimo yra mažesnės už grynąją indėlių draudimo išmokų kompensacijos sumą. Mažiausių išlaidų vertinimą atliktų pertvarkymo institucija, bendradarbiaudama su valstybės įmone „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir priežiūros institucija bei konsultuodamasi su Finansų ministerija. FTĮ projekte siūloma nustatyti, kad pertvarkymo institucijos sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo apskundimui būtų taikomos analogiškos nuostatos, įtvirtintos galiojančiame FTĮ dėl pertvarkymo institucijos priimtų sprendimų ar veiksmų (neveikimo), susijusių su pertvarkymo veiksmų taikymu. Siekiant turto ir teisių perleidimo proceso sklandumo, FTĮ projekte taip pat įtvirtinama nuostata, numatanti draudimą skųsti pagal FTĮ VIII skyrių priimtus tarpinius sprendimus ir atliktus veiksmus (neveikimą) atskirai nuo galutinio sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo. Siekiant suteikti reikalingą informaciją priimant sprendimą dėl kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo taikymo, jo apimties, finansavimo poreikio, FTĮ projekte taip pat nustatomi reikalavimai dėl vertinimo kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo tikslais, taip pat dėl galutinio vertinimo.
Jeigu atliekant galutinį vertinimą būtų nustatyta didesnė kredito įstaigos grynoji turto vertė, negu buvo nustatyta atliekant preliminarų vertinimą, pertvarkymo institucija galėtų nurodyti įsigyjančiam asmeniui sumokėti atitinkamą papildomą atlygį už perduotą turtą kredito įstaigai, kurios turtas ir teisės perleidžiami, arba už nuosavybės priemones jų savininkams. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijoms netaikomas FTĮ, iš esmės analogiškos nuostatos kaip FTĮ projekte dėl kredito unijų turto ir teisių perleidimo mechanizmo nustatomos KUĮ projekte, pritaikant jas kredito unijų reguliavimui, pvz., suteikiant įgaliojimus sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo priimti priežiūros institucijai (ne pertvarkymo institucijai), taip pat nurodant, kad, prieš taikant turto ir teisių perleidimą, taip pat turi būti išnaudotos visos privataus sektoriaus priemonės arba priežiūros veiksmai, kurie per pagrįstą laikotarpį leistų išvengti kredito unijų nemokumo. BĮ ir CKUĮ projektuose siūloma papildyti antrąją kreditorių reikalavimų eilę valstybės reikalavimais dėl pagal FTĮ suteiktos valstybės pagalbos turto ir teisių perleidimui finansuoti, siekiant užtikrinti tokių lėšų atgavimą, jeigu valstybės pagalba būtų suteikta.
Taip pat minėtuose įstatymuose siūloma papildyti nustatytas išimtis, kai, atšaukus banko ar centrinės kredito unijos licenciją, bankas ar centrinė kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas, t. y. ir tuo atveju, kai banko ar centrinės kredito unijos turtas, teisės ir įsipareigojimai perleidžiami pagal FTĮ, kiek tai būtina, kad banko ar centrinės kredito unijos turto ir teisių įsigyjantis asmuo, turintis kredito įstaigos licenciją, galėtų tinkamai teikti su perimtu turtu, teisėmis ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas. Analogiškas nuostatas siūloma nustatyti ir KUĮ projekte. BĮ projekte siūloma papildyti nuostatas, reglamentuojančias priežiūros institucijos sutikimą sudaryti sandorius, galinčius daryti įtaką sisteminei rizikai, nustatant galimybę, kai tokie sandoriai sudaromi FTĮ nustatytais pertvarkymo ar turto ir teisių perleidimo tikslais, nukrypti nuo tam tikrų reikalavimų sutikimui gauti, jei pateiktos informacijos pakanka priežiūros institucijos sprendimui dėl sutikimo priimti. Taip pat siūloma nustatyti, kad jeigu sandorį planuojama vykdyti, kai kredito įstaigos žlunga arba tampa nemokios, priežiūros institucija taip pat turi įvertinti sandorio nevykdymo galimas pasekmes Lietuvos Respublikos finansų sistemos stabilumui ir viešajam interesui. Alternatyvus draudimo išmokų mokėjimo šaltinis IĮIDĮ projekte siūloma nustatyti alternatyvų draudimo išmokų mokėjimo šaltinį, kurio pagrindu draudimo išmokos galėtų būti išmokamos ir per likviduojamą dėl bankroto kredito įstaigą bei pasitelkiant šios kredito įstaigos likvidų turtą.
IĮIDĮ projektu siūloma IĮIDĮ įstatymą papildyti 161 straipsniu, kuriame išdėstytos sąlygos ir reikalavimai, kaip, kokiu būdu ir kada gali būti naudojamas likviduojamos dėl bankroto kredito įstaigos likvidus turtas. Pažymėtina, kad galutinį sprendimą naudoti likvidų turtą ir turto dalies dydį, vadovaudamasi IĮIDĮ 161 straipsnio 6 dalimi, priimtų viešosios įstaigos „Indėlių ir investicijų draudimas“ savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, t. y. Finansų ministerija. Pasitelkiant alternatyvų draudimo išmokų mokėjimo šaltinį, draudimo išmokos išmokėjimas taptų patrauklesnis ir priimtinesnis indėlininkams, nes jei būtų nuspręsta mokėti draudimo išmokas per likviduojamą dėl bankroto kredito įstaigos infrastruktūrą, indėlininkai galėtų naudotis likviduojamos dėl bankroto kredito įstaigos informacinėmis sistemomis ir klientų aptarnavimo padaliniais. Taip pat labai svarbu pažymėti, kad toks draudimo išmokų mokėjimo modelis supaprastintų draudimo išmokų išmokėjimo procedūras, nes valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ nereiktų inicijuoti draudimo išmokų mokėjimo agento atrankos, o indėlininkai pasinaudotų ta pačia, jiems pažįstama likviduojamos dėl bankroto kredito įstaigos infrastruktūra. Paminėtina ir tai, kad mokant draudimo išmokas per likviduojamą dėl bankroto kredito įstaigą būtų išlaikomas regioninis principas, kas visiškai užtikrintų indėlininkų poreikius.
IĮIDĮ projekte nustatytas alternatyvus draudimo išmokos mokėjimo šaltinis didintų indėlių garantijų sistemos veikimo efektyvumą, nes draudimo išmokos būtų dengiamos iš likviduojamos dėl bankroto kredito įstaigos likvidaus turto ir tik tuo atveju, jei jo nepakaktų, išmokos būtų mokamos iš Indėlių draudimo fondo. Nustačius alternatyvų draudimo išmokų mokėjimo šaltinį yra tikimybė, kad valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ galėtų nedalyvauti likviduojamos dėl bankroto kredito įstaigos bankroto procese, nes kredito įstaigos likvidaus turto visiškai pakaktų indėlių draudimo išmokoms padengti. Todėl pagrįstai galima teigti, kad viešoji įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“ dalyvautų likviduojamų dėl bankroto kredito įstaigų bankroto procesuose kur kas trumpesnį laiką ir administruodama šiuos procesus patirtų mažiau išlaidų. Kai indėlių draudimo išmokoms išmokėti būtų naudojamas alternatyvus draudimo išmokų mokėjimo šaltinis, būtų mažinamas Indėlių draudimo fondo skolinimosi poreikis arba jo nebūtų. IĮIDĮ papildančiame 161 straipsnyje nustatomas alternatyvaus draudimo išmokos mokėjimo šaltinio panaudojimas suderintas ir su kitomis juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, t. y. draudimo išmokoms išmokėti būtų galima naudoti kredito įstaigos likvidų turtą tik atskaičius kreditorių, kurių reikalavimai būtų tenkinami pirmąja eile, sumą, bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui sumą ir kitas būtinas vykdyti prievoles, nurodytas Bankų įstatymo 76 straipsnio 5 dalyje, Centrinių kredito unijų įstatymo 59 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 75 straipsnio 13 dalyje.
Pastebėtina, kad alternatyvus draudimo išmokų mokėjimo šaltinis naudojamas ir kitose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Latvijos Respublikoje, todėl IĮIDĮ projekte siūloma nauja tvarka nustatyta būtent remiantis kitų šalių gerąja praktika. Taip pat paminėtina, kad alternatyvus draudimo išmokų mokėjimo šaltinis atitinka Direktyvos 2014/49/ES nuostatas ir keliamus tikslus. Teisinės formos keitimas Pažymėtina, kad, įvertinusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendaciją – peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisinę formą ir valstybės įmones pertvarkyti, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, kuriam 2021 m. lapkričio 10 d. buvo pritarta Vyriausybės pasitarime. Pažymėtina, kad šiame plane numatyta, kad valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ turi būti pertvarkyta į viešąją įstaigą. Todėl keičiamame
nustatoma, kad šiai draudimo įmonei bus taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas.
numatoma, kad valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ per 9 mėnesius bus pertvarkyta į viešąją įstaigą nestabdant jos veiklos, draudimo įmonė vykdys savo funkcijas iki įmonės pertvarkymo pabaigos ir nuo 2024 m. sausio1 d. ji toliau veiks kaip viešoji įstaiga, atlikdama jai priskirtas funkcijas. Per nustatytą terminą bus atlikti visi pertvarkymo veiksmai, bus parengtas Vyriausybės nutarimo dėl sutikimo pertvarkyti įmonę ir įgaliojimų jai suteikimo projektas, priimti sprendimai dėl įmonei patikėjimo teise priklausančio turto perdavimo viešosios įstaigos nuosavybėn kaip įnašo formuojant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą, parengti viešosios įstaigos įstatai, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos patvirtinti ir įregistruoti Juridinių asmenų registre. Taip pat bus sudarytas reikiamų priimti teisės aktų sąrašas, atliktas vertinimas, ar valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ pertvarkymui nėra reikalavimo gauti kitų subjektų sutikimų ar atlikti kitas procedūras, bus parengta turto vertinimo ataskaita. Visi įmonės kreditoriai bus informuoti apie įmonės pertvarkymą, Juridinių asmenų registre registruotas pranešimas apie įmonės pertvarkymą ir atlikti pakeitimai kituose registruose. Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ darbuotojai bus informuojami apie darbo sąlygų pasikeitimą, atliekami darbo sutarčių pakeitimai, nuosavybės teise valdomas registruotinas turtas bus įregistruotas viešosios įstaigos vardu bei sprendžiami kiti organizaciniai klausimai. Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu administracinį reglamentavimą vykdys Finansų ministerija, t. y. per nustatytą pertvarkymo terminą Finansų ministerija priims visus reikiamus su IĮIDĮ įgyvendinimu susijusius teisės aktus.
Draudimo įmonei pakeitus teisinę formą bus išlaikyti tie patys valdymo organai, įsigaliojus IĮIDĮ, draudimo įmonės įstatuose bus nustatytos vadovo ir kolegialaus valdymo organo skyrimo ir atšaukimo tvarkos, jų funkcijos ir atsakomybės, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimų priėmimo tvarka ir kitos Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos. Viešoji įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“ toliau tęs priskirtų funkcijų vykdymą, turės atlikti Viešojo administravimo įstatymo suteiktas funkcijas ir įgyvendins valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, tenkins visuomenės interesus, siekdama indėlininkų ir investuotojų apsaugos, finansų sistemos stabilumo, patikimumo ir saugumo. Kredito unijų sektoriaus veiklos teisinio reguliavimo tobulinimas Atsižvelgiant į tai, kad finansinės nuomos (lizingo) finansinę paslaugą turi teisę teikti ne tik finansų įstaigos, bet ir visi kiti pelno siekiantys juridiniai asmenys, ir siekiant užtikrinti, kad nepagrįstai nebūtų ribojamas kredito unijų konkurencingumas, nors kredito unijos yra pasirengusios ir turi visas galimybes teikti šią paslaugą kaip ir jų konkurentai, KUĮ projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma KUĮ 5 straipsnio 3 dalį papildyti 10 punktu ir nustatyti, kad kredito unijos papildomai gali teikti ir finansinės nuomos (lizingo) nelicencinę finansinę paslaugą.
Kadangi pagal šiuo metu galiojančio KUĮ 5 straipsnio 5 dalį kredito unijos Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytas mokėjimo paslaugas gali teikti visiems asmenims, o elektroninių pinigų leidimo paslaugą
įgyvendinant skatinamąsias finansines priemones, kai kredito unijos skolina ne joms priklausančias lėšas ir ne savo rizika, lėšos skirstomos pagal tikslinę paskirtį, pavyzdžiui, nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems subjektams ir kt., KUĮ projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma KUĮ 5 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, kad kredito unijos finansinio tarpininkavimo (agento), kaip tai numatoma Finansų įstaigų įstatyme, paslaugas turi teisę teikti ne tik savo nariams, bet visiems asmenims.
Atsižvelgiant į tai, kad, pastaraisiais metais bankams traukiantis iš regionų, kredito unijos sulaukia prašymų skolintis tiek iš savivaldybės įmonių, tiek iš pačių savivaldybių, tiek iš akcinių bendrovių dėl neigiamo COVID-19 pandemijos poveikio veiklai, Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma išplėsti kredito unijų asocijuotų narių ratą , panaikinant KUĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytus narystės ribojimus, priklausančius nuo juridinio asmens teisinės formos, taip pat ribojimus, susijusius su įmonės dydžiu. Toks pakeitimas leistų kredito unijų paslaugomis naudotis visų tipų įmonėms, įskaitant akcines bendroves, taip pat miestų ir rajonų savivaldybėms, valstybės ir savivaldybės įmonėms ir kt. P agal KUĮ 22 straipsnio 4 dalį kredito unijos nariai, balsuodami visuotiniame narių susirinkime, privalo kredito unijoms pateikti popierinį fiziškai pasirašytą balsavimo biuletenį arba elektroninį balsavimo biuletenį, pasirašytą saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Pažymėtina, kad šiuo metu tiek kredito unijų nariai, tiek kitų finansų įstaigų, įskaitant bankus, klientai, jungdamiesi prie finansų įstaigos naudojamos elektroninės bankininkystės, gali naudotis ir kitomis elektroninėmis kliento atpažinimo priemonėmis, pavyzdžiui, prisijungimo kodais, pagal kurias klientas identifikuojamas, bei naudodamiesi elektronine bankininkyste gali atlikti įvairias operacijas. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijų nariai vangiai naudojasi šiuo metu nustatytais bendrojo balsavimo biuletenio pasirašymo būdais ir dėl to dalis jų apskritai nebalsuoja visuotiniame narių susirinkime, siūloma KUĮ 22 straipsnio 4 dalį papildyti nuostata, suteikiančia teisę kredito unijų nariui, balsuojančiam visuotiniame narių susirinkime per kredito unijų naudojamą elektroninės bankininkystės sistemą, nereikalauti teikiamo balsavimo biuletenio papildomai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tai leistų efektyviai padidinti kredito unijų narių aktyvumą ir paskatintų labiau įsitraukti į visuotiniame narių susirinkime nagrinėjamus darbotvarkės klausimus. Atsižvelgiant į kredito unijų stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narių ir jų pirmininkų skyrimo tvarką, kuri aprašyta šio aiškinamojo rašto 3 punkte, akivaizdu, kad esamas
kredito unijos minėtų organų narių atsistatydinimo įspėjimo terminas yra per trumpas. Ypač mažųjų kredito unijų, kurių valdyba ir (arba) paskolų komitetas yra sudaryti iš 3 narių, praktikoje atsiranda problemų dėl jų darbo organizavimo. Atsistatydinus vienam nariui kredito unijoje gali sustoti sprendimų priėmimas laiku.
Todėl KUĮ projekto 4, 5 ir 6 straipsniais siūloma stebėtojų tarybos pirmininko ar jos nario, valdybos pirmininko ar valdybos nario, taip pat paskolų komiteto pirmininko ar nario atsistatydinimo įspėjimo terminą prailginti iki 30 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijoms, kaip ir kitoms kredito įstaigoms , įskaitant bankus ar užsienio bankų filialus, taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai, be to, jos taiko papildomas apsaugos priemones, taip mažindamos turimo paskolų portfelio rizikingumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ribojimai, kai skolinimo laikas viršija 5 metus, KUĮ projekto 8 straipsniu siūloma panaikinti papildomus kredito unijų skolinimo apribojimus kaip perteklinius, pripažįstant KUĮ 45 straipsnio 2 dalį netekusia galios. Tokiu pakeitimu bus panaikinti konkurencijos iškraipymai rinkoje. KUĮ projektu taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo priežiūros institucijai vertinti kredito unijų jungimosi sisteminę riziką ir išduoti sutikimą, nes praktikoje vykusių jungimosi sandorių vertinimai nė karto neparodė galimos sisteminės rizikos ir, atsižvelgiant į kredito unijų sektoriaus dydį ir tolesnes raidos tendencijas, nėra tikėtina, kad tokia galimybė atsirastų ateityje. Be to, įgyvendinant kredito unijų reformą, nuo 2023 metų nebeliks savarankiškų kredito unijų, jos turės arba tapti bankais, arba prisijungti prie centrinių kredito unijų grupių. Pavienių kredito unijų jungimasis grupės viduje nedarytų įtakos visos grupės vaidmeniui Lietuvos kredito įstaigų sistemoje. Siekiant užtikrinti galimybes kredito unijų sektoriui siekti efektyvesnės ir pelningesnės veiklos su kitomis finansų įstaigomis lygiomis konkurencinėmis sąlygomis, siūloma pakeisti CKUĮ 4 straipsnio 4 dalį ir joje praplėsti asmenų, iš kurių centrinės kredito unijos galėtų pritraukti daugiau kapitalo indėlių ir kitų grąžintinų lėšų forma, ratą.
Tai leistų kredito unijoms centrinių kredito unijų narėms labiau konkuruoti rinkoje, nes pritraukus daugiau lėšų būtų galima pigiau skolinti, taip sudarant sąlygas kredito unijų sektoriui labiau konkuruoti su kitais finansų rinkos dalyviais. Be to, tai leistų centrinių kredito unijų grupėms užtikrinti geresnį likvidumo valdymą. Šis pakeitimas leistų sustiprinti kooperatinę bankininkystę Lietuvoje ir sudarytų sąlygas didesnei konkurencijai kredituojant smulkųjį ir vidutinį verslą ar kitas įmones, kurias kredituoja kredito unijos. Duomenų apie bankų darbuotojų ir kandidatų atlikti darbo funkcijas atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams tvarkymas BĮ projekte siūloma nustatyti, kad bankai, užsienio bankų filialai ir atstovybės turi užtikrinti, kad banko darbuotojai yra nepriekaištingos reputacijos. BĮ projektu taip pat aiškiai apibrėžiamas ratas asmenų, kuriems turėtų būti taikomas šis reikalavimas, t. y. darbuotojams, kurių funkcijos banke susijusios su finansinių paslaugų teikimu, iš sandorių kylančios rizikos vertinimu ir (ar) valdymu, banko prievolių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje vykdymu ir (ar) kurioms atlikti būtina prieiga prie banko klientų finansinės informacijos ir (ar) banko paslaptį sudarančios informacijos. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys, susiję su informacija apie nepriekaištingą reputaciją, apima ir informaciją apie teistumą, BĮ projekte numatoma, kad bankas, siekdamas patikrinti banko darbuotojų nepriekaištingą reputaciją, turi teisę tvarkyti šių asmenų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą.
Analogiško turinio nuostatas dėl duomenų tvarkymo siūloma nustatyti ir KUĮ bei CKUĮ projektuose. Dėl valstybės perskolinamų paskolų VSĮ projekte siūloma nustatyti, kad valstybės perskolinamas paskolas galėtų teikti ne tik Vyriausybė, bet ir jos įgaliota institucija. Perskolinamos paskolos ir toliau būtų teikiamos Vyriausybės nustatyta tvarka. A tsižvelgiant į tai, kad IĮIDĮ numatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos turi būti išmokamos per trumpą laiką, t. y. per 10 darbo dienų nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos (nuo 2024 m. sausio 1 d. – per 7 darbo dienas), minėtu pakeitimu siekiama užtikrinti, kad draudimo išmokos gavėjams būtų išmokamos laiku. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymų projektus, kredito įstaigoms susidūrus su problemomis, jos bus efektyviau sprendžiamos, mažinant finansinę naštą Indėlių draudimo fondui ir valstybės lėšų naudojimą, išlaikomas indėlininkų pasitikėjimas, išvengiant panikos, destabilizavimo ir sisteminio užkrato efekto finansų sektoriuje bei išsaugant finansinį stabilumą.
Tai sumažins sisteminės krizės grėsmę ir užtikrins vartotojų, investuotojų ir verslo pasitikėjimą Lietuvos finansų sektoriumi. Priėmus KUĮ, CKUĮ projektus būtų sukurta teisinė aplinka, kuri leistų kredito unijų sektoriui siekti efektyvesnės ir pelningesnės veiklos lygiomis konkurencinėmis sąlygomis su kitomis kredito įstaigomis, būtų išspręstos praktikoje pastebėtos problemos taikant galiojantį reglamentavimą. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 .
11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti bus priimtas Vyriausybės nutarimas dėl sutikimo pertvarkyti valstybės įmonę į viešąją įstaigą, taip pat Finansų ministerija parengs ir priims reikiamus įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos veiklą Lietuvos Respublikoje. VSĮ projektui įgyvendinti Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 667 „Dėl Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo taisyklių patvirtinimo“. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Vienas iš įstatymų projektų tikslų – siekti, kad žlugus kredito įstaigoms būtų kuo mažiau naudojamos valstybės biudžeto lėšos ir Indėlių draudimo fondo lėšos, kurių trūkumui padengti trumpuoju laikotarpiu būtų skolinama iš valstybės lėšų, tačiau galimų sutaupyti lėšų dydžiai priklausytų nuo kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybių. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl įstatymų projektų negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“
„Turto ir teisių perleidimas“, „indėliai“, „kredito įstaiga“, „kredito unija“, „centrinė kredito unija“. 15
.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1]
dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas).
DĖL
UNIJŲ ĮSTATYMo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75 ir
straipsniu ir VIENUOLIKTUOJU SKIRSNIU
2022-11-23 Nr. XIVP-2264 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vietoj skaičiaus ,,34” įrašytinas skaičius ,,27”, nes projekto 8 straipsniu siūloma keisti keičiamo įstatymo 27 straipsnį, bet ne 34 straipsnį. 2. Projekto 8 straipsnio 5 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus ,,34” įrašytinas skaičius ,,27”, nes projekto 8 straipsniu siūloma keisti keičiamo įstatymo 27 straipsnį, bet ne 34 straipsnį. Be to, projekto 8 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,į pareigas asmenį skirianti ar paskyrusi kredito unija šio straipsnio 2 ar 13 dalies nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus.“. Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra pakankamai aišku, kuriuos kredito unijos darbuotojus apimtų nuostata ,,asmenys“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vietoj žodžio ,,asmenys“ neturėtų būti įrašyta nuostata ,,kredito unijos vadovai ir darbuotojai, kurių funkcijos kredito unijoje susijusios su finansinių paslaugų teikimu, iš sandorių kylančios rizikos vertinimu ir (ar) valdymu, kredito unijos prievolių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje vykdymu ir (ar) kurioms atlikti būtina prieiga prie kredito unijos paslaptį sudarančios informacijos” arba pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 ir 13 dalyse nurodytus kredito unijos vadovus ir atitinkamus darbuotojus. 3.
dalyje siūloma nustatyti: Taikant turto ir teisių perleidimą, kredito unijos pajininkai ir kreditoriai neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurie būtų patirti, jeigu kredito unija būtų likviduojama dėl bankroto.“ Pastebėtina, kad pagal kitus projekto straipsnius kredito unija gali būti likviduojama dėl bankroto ir pritaikius turto ir teisių perleidimą. Analizuojama projekto nuostata tikslintina, nurodant koks likvidavimas dėl bankroto turimas omenyje - kai likviduojama dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo ar kitu atveju. 4. Projekto
dėstomo keičiamo įstatymo 85 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „ Kai taikomas turto ir teisių perleidimas ir perleidžiama tik dalis kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų, priežiūros institucija kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kredito unijai, kurios turtas, teisės ir įsipareigojimai vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis buvo perleisti, jeigu kredito unija atitinka nemokumo sąlygas. Toks likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį <…>”. Projekto nuostata dviprasmiška, nes neaišku, ką reiškia terminas “Toks likvidavimas”. Siūlytina jį patikslinti, pvz., vietoje „Toks likvidavimas“ įrašant formuluotę „Teismui priėmus nutartį likviduoti kredito uniją dėl bankroto, likvidavimas“. Pastebėtina ir tai, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar tuo atveju, kai perleidžiama tik dalis kredito unijos turto, teisių ar įsipareigojimų ir kredito unija neatitinka nemokumo sąlygų, kredito unija gali toliau tęsti savo veiklą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu teikiamo 78 straipsnio 1 dalį, „Kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo šio skyriaus nustatyta tvarka (toliau šiame skyriuje – turto ir teisių perleidimas) kredito įstaigos licenciją turinčiam įsigyjančiam asmeniui (toliau – įsigyjantis asmuo) taikymo galutinis tikslas yra likviduoti kredito uniją.“ Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 5. Projekto 18 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius ,,stebėtojų tarybos pirmininko“ įrašytini žodžiai ,,kredito unijų“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
UNIJŲ ĮSTATYMo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75, 77 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PAPILDYMO 751 straipsniu ir VIENUOLIKTUOJU
2022-12-15 Nr. XIVP-2264(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 19 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos taikomos kredito unijos sprendimams skolinti, priimtiems nuo 2023 m. sausio 1 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalį. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų konkretizuoti, kaip nuo 2023 m. sausio 1 d. būtų taikomo keičiamo įstatymo nuostatos, kurias siūloma pripažinti netekusiomis galios. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai, kuriuos teikiamo įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma pripažinti netekusiais galios, nebūtų taikomi kredito unijos sprendimams skolintis, priimtiems nuo 2023 m. sausio 1 d., tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. 2. Projekto 19 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžio ,,straipsnio” reikėtų įrašyti žodžius „straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 77 straipsnio 2 dalies”. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
45, 68, 74, 75 ir 77 straipsniŲ pakeitimo, 69 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU
straipsniu ir VIENUOLIKTUOJU
: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Justas Džiugelis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
skaičius ,,27”, nes projekto 8 straipsniu siūloma keisti keičiamo įstatymo 27 straipsnį, bet ne 34 straipsnį. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 8 straipsnio 4 dalį patikslinti taip: „4. Papildyti3427 straipsnį 15 dalimi:
„15. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro
valdytojas kredito unijai pateikia pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie šio straipsnio 1 ir 13 dalyje nurodytus asmenis.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 2.
Projekto 8 straipsnio 5 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus ,,34” įrašytinas skaičius ,,27”, nes projekto 8 straipsniu siūloma keisti keičiamo įstatymo 27 straipsnį, bet ne 34 straipsnį. Be to, projekto 8 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,į pareigas asmenį skirianti ar paskyrusi kredito unija šio straipsnio 2 ar 13 dalies nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus.“. Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra pakankamai aišku, kuriuos kredito unijos darbuotojus apimtų nuostata ,,asmenys“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vietoj žodžio ,,asmenys“ neturėtų būti įrašyta nuostata ,,kredito unijos vadovai ir darbuotojai, kurių funkcijos kredito unijoje susijusios su finansinių paslaugų teikimu, iš sandorių kylančios rizikos vertinimu ir (ar) valdymu, kredito unijos prievolių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje vykdymu ir (ar) kurioms atlikti būtina prieiga prie kredito unijos paslaptį sudarančios informacijos” arba pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo
darbuotojus. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 8 straipsnio 5 dalį patikslinti taip: „5. Papildyti34 27 straipsnį 16 dalimi: „16. Į šio straipsnio 2 ir 13 dalyse nurodytų kredito unijos vadovų ir atitinkamų darbuotojų pareigas asmenį skirianti ar paskyrusi kredito unija šio straipsnio 2 ar 13 dalies nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-2317 3.
Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 78 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti: Taikant turto ir teisių perleidimą, kredito unijos pajininkai ir kreditoriai neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurie būtų patirti, jeigu kredito unija būtų likviduojama dėl bankroto.“ Pastebėtina, kad pagal kitus projekto straipsnius kredito unija gali būti likviduojama dėl bankroto ir pritaikius turto ir teisių perleidimą. Analizuojama projekto nuostata tikslintina, nurodant koks likvidavimas dėl bankroto turimas omenyje - kai likviduojama dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo ar kitu atveju. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 78 straipsnio 6 dalį patikslinti taip: „6. Taikant turto ir teisių perleidimą, kredito unijos pajininkai ir kreditoriai neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurie būtų patirti, jeigu kredito unija būtų likviduojama dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo .“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „ Kai taikomas turto ir teisių perleidimas ir perleidžiama tik dalis kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų, priežiūros institucija kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kredito unijai, kurios turtas, teisės ir įsipareigojimai vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis buvo perleisti, jeigu kredito unija atitinka nemokumo sąlygas. Toks likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį <…>”. Projekto nuostata dviprasmiška, nes neaišku, ką reiškia terminas “Toks likvidavimas”. Siūlytina jį patikslinti, pvz., vietoje „Toks likvidavimas“ įrašant formuluotę „Teismui priėmus nutartį likviduoti kredito uniją dėl bankroto, likvidavimas“.
Pastebėtina ir tai, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar tuo atveju, kai perleidžiama tik dalis kredito unijos turto, teisių ar įsipareigojimų ir kredito unija neatitinka nemokumo sąlygų, kredito unija gali toliau tęsti savo veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu teikiamo 78 straipsnio 1 dalį, „Kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo šio skyriaus nustatyta tvarka (toliau šiame skyriuje – turto ir teisių perleidimas) kredito įstaigos licenciją turinčiam įsigyjančiam asmeniui (toliau – įsigyjantis asmuo) taikymo galutinis tikslas yra likviduoti kredito uniją.“ Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 85 straipsnio 3 dalį patikslinti taip: „3. Kai taikomas turto ir teisių perleidimas ir perleidžiama tik dalis kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų, priežiūros institucija kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kredito unijai, kurios turtas, teisės ir įsipareigojimai vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis buvo perleisti , jeigu kredito unija atitinka nemokumo sąlygas .
Toks Teismui priėmus nutartį likviduoti kredito uniją dėl bankroto, likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, ar kredito unija turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra, mutatis mutandis taikant Finansinio tvarumo įstatymo 47 straipsnį tam, kad įsigyjantis asmuo galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti kredito unijos veiklą po įvykdyto kredito unijos turto ir teisių perleidimo, kad būtų pasiekti šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai.“ Kadangi viena iš būtinų sąlygų taikyti kredito unijai turto ir teisių perleidimo priemonę yra jos atitikimas nemokumo sąlygoms, tai nurodytoje nuostatoje žodžiai „jeigu kredito unija atitinka nemokumo sąlygas“ išbraukti kaip pertekliniai. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
,,stebėtojų tarybos pirmininko“ įrašytini žodžiai ,,kredito unijų“. Pritarti. Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 18 straipsnio 3 dalis patikslinta taip: „
kredito unijų stebėtojų tarybos pirmininko, stebėtojų tarybos nario, valdybos pirmininko, valdybos nario, paskolų komiteto pirmininko ar paskolų komiteto nario prašymams atsistatydinti iš pareigų, pateiktiems nuo 2023 m. sausio 1 d.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-12-0717 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-11-23 išvados dėl Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 22, 23, 25, 25(4), 26(5), 28, 44, 46, 49(1), 96, 98, 99, 107 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju VIII skyriumi įstatymo projekto Nr. XIVP-2263 (toliau – išvada dėl FTĮ projekto), pastabas Nr. 3 ir 4, FTĮ projekte buvo patikslintos nuostatos, kurios yra analogiškos ir esančioms Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2264 (toliau – Projektas) (pažymėtina, kad Kredito unijų įstatymas taikomas kredito unijoms, o Finansinio tvarumo įstatymas – kitoms kredito įstaigoms (bankams, centrinėms kredito unijoms), siekiant nuoseklumo ir teisinio aiškumo tikslintinos ir analogiškos Projekto nuostatos. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 79 straipsnį taip: „
institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo
institucija, turi įvertinti, ar tenkinamos šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje nustatytos nurodytos sąlygos, ir priimti sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo. 2.
dėl turto ir teisių perleidimo turi būti nurodyta:
1) sprendimo taikyti turto ir teisių perleidimą arba jo netaikyti priėmimo priežastys, įskaitant atitikties turto ir teisių perleidimo sąlygoms , nurodytoms šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje, įvertinimą;
2) veiksmai, kurių priežiūros institucija ketina imtis, įskaitant bankroto proceso inicijavimą. 3. Sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo priimamas ir šio įstatymo vienuoliktajame skirsnyje nurodytų veiksmų ir sprendime nurodytų veiksmų imamasi skubiai, laikantis skaidrumo principo ir mutatis mutandis taikant Finansinio tvarumo įstatymo šeštajame skirsnyje, išskyrus 89 ir 90 straipsnius, nurodytas apsaugos priemones. 4. Priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo turi būti vykdomas nedelsiant.“ Patikslinti projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 78 straipsnį taip: „78 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimas
unijos turto ir teisių perleidimo šiame skirsnyje nustatyta tvarka (toliau šiame skirsnyje – turto ir teisių perleidimas) kredito įstaigos licenciją turinčiam įsigyjančiam asmeniui (toliau – įsigyjantis asmuo) taikymo galutinis tikslas yra likviduoti kredito uniją, taikant efektyvesnes procedūras. 2.
teisių perleidimą priežiūros institucija taiko, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
1) visos tos pačios centrinės kredito unijos narės kredito unijos tenkina bent vieną iš šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies sąlygų ir, priežiūros institucijos nuomone, nėra pagrindo tikėtis, kad kitomis kredito unijoms taikomomis privataus sektoriaus priemonėmis, įskaitant sprendimą, priimamą pagal Centrinių kredito unijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta kredito unijų nemokumo, o šių kredito unijų centrinė kredito unija tenkina Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas ir pertvarkymo veiksmų centrinei kredito unijai taikymas nėra būtinas vienam ar daugiau Finansinio tvarumo įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų pasiekti Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu mastu;
2) turto ir teisių perleidimas yra būtinas siekiant išvengti didelių ekonomikos sutrikimų ar sumažinti kredito unijos turto vertės sumažėjimą, o kredito unijos likvidavimas dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo neleistų pasiekti vieno ar visų šių tikslų tokiu pačiu mastu;
kurių reikalavimai tenkinami šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodyta penktąja eile;
4) atrinktas įsigyjantis asmuo . ;
5) kai kredito unijos turto ir teisių perleidimas finansuojamas iš Indėlių draudimo fondo lėšų, toks finansavimas yra finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui, kaip tai nustatyta šio įstatymo 84 straipsnyje. 3.
54 dalies nuostatų, perleidžiamas gali būti visas turtas ar jo dalis, visos teisės (turtinės ir neturtinės) ar jų dalis, visi įsipareigojimai ar jų dalis, tačiau visais atvejais:
reikalavimai tenkinami šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodyta penktąja eile. 4. Turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo turi būti finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui, kaip tai nustatyta šio įstatymo 84 straipsnyje. 54 . Perleidžiant kredito unijos turtą ir teises turi būti užtikrinta, kad kredito unija turės pakankamai turto kredito unijos bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. 65 . Taikant turto ir teisių perleidimą, kredito unijos pajininkai ir kreditoriai neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurie būtų patirti, jeigu kredito unija būtų likviduojama dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo . 76 . Jeigu priežiūros institucija siūlo perleisti ne tik apdraustuosius indėlius, bet ir kitus kredito unijos įsipareigojimus ir tam tikslui reikalinga valstybės pagalba, priežiūros institucija gali priimti sprendimą taikyti turto ir teisių perleidimą tik gavusi Vyriausybės sprendimą suteikti valstybės pagalbą kredito unijos turto ir teisių perleidimui finansuoti. 87 . Priežiūros institucijos pagrįstų išlaidų, faktiškai patirtų vykdant turto ir teisių perleidimą, susigrąžinimui, kredito unijos kontrolei, turto ir teisių perleidimo procedūrai, įsigyjančio asmens interesų apsaugai mutatis mutandis taikomos atitinkamai Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktų, 45 straipsnio, 61 straipsnio 2, 4, 5, 6 dalių ir 64 straipsnio nuostatos tiek, kiek šio skirsnio nuostatos nenustato kitaip. 98 . Įsigyjančio asmens atrankai mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 63 straipsnio nuostatos.
Mutatis mutandis taikant Finansinio tvarumo įstatymo 63 straipsnio 6 dalį, vadovaujamasi turto ir teisių perleidimo tikslais, nurodytais šio straipsnio 2 dalies 2 punkte. 109 . Priežiūros institucijos įsigyjančiam asmeniui taikomam reikalavimui teikti paslaugas ir leisti naudotis infrastruktūra mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 47 straipsnio nuostatos. Priežiūros institucija taip pat turi teisę įpareigoti centrinę kredito uniją, įskaitant atvejus, kai jai yra iškelta bankroto byla, teikti visas būtinas paslaugas ar leisti naudotis visa reikiama savo infrastruktūra, kad įsigyjantis asmuo galėtų veiksmingai valdyti jam perleistų jos narių kredito unijų turtą, teises ir įsipareigojimus. 1110 . Taikant turto ir teisių perleidimą, priežiūros institucija turi teisę mutatis mutandis naudotis Finansinio tvarumo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 14, 17, 18, 19, 20 ir 21 punktuose, 3 dalyje, 51 ir 52 straipsniuose nurodytomis teisėmis ir šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytas garantijas, o kredito unijos darbuotojams ir sutarties šalims mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies nuostatos. 1211 .
12
11. Taikant turto ir teisių perleidimą, priežiūros institucijai netaikomi šie reikalavimai:
1) gauti kitų institucijų ar asmenų, įskaitant kredito unijos pajininkus arba kreditorius, leidimą arba sutikimą, išskyrus Bankų įstatymo 771 straipsnyje nurodytą sutikimą;
2) pranešti kitiems asmenims, paskelbti pranešimą ar kitai institucijai pateikti dokumentą arba jį užregistruoti prieš atliekant turto ir teisių perleidimą, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnyje nurodytą atvejį ir valstybės pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus pranešimo reikalavimus;
3) jokie kiti teisės aktuose ar sutartyse nustatyti apribojimai arba reikalavimai gauti sutikimą, susiję su konkrečių finansinių priemonių, teisių, turto ar įsipareigojimų perleidimu. 1312 . Priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo skundžiamas Lietuvos banko įstatymo 435 straipsnio nustatyta tvarka. Finansinio tvarumo įstatymo 101 straipsnio 3–7 dalių nuostatos priežiūros institucijos sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo apskundimui taikomos mutatis mutandis . Šio skirsnio nustatyta tvarka priimti tarpiniai sprendimai ar atlikti veiksmai (neveikimas) neskundžiami. 1413 . Rengiant, planuojant ir taikant turto ir teisių perleidimą priežiūros, pertvarkymo institucijos ir už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, Finansų ministerija, Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, laikinasis administratorius ir Finansinio tvarumo įstatymo nustatyta tvarka skiriamas specialusis valdytojas, jei jie buvo paskirti, bei kredito unija bendradarbiauja tarpusavyje, o kredito unijų vadovai teikia visą reikalingą pagalbą, kad būtų pasiekti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai.“ Pritarti 2.
Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-12-0713 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados dėl FTĮ projekto pastabą Nr. 10, FTĮ projekte buvo patikslintos nuostatos, kurios yra analogiškos ir esančioms Projekte, siekiant nuoseklumo ir teisinio aiškumo tikslintinos ir analogiškos Projekto nuostatos. Pasiūlymas: patikslinti Projekto 13 straipsnį taip: „
straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito unijos nemokumą. Kai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi kiti įstatymuose nurodyti asmenys, Teismas teismas atsisako iškelti kredito unijos bankroto bylą, jeigu priežiūros institucija informuoja teismą, kad ji ketina kredito unijai taikyti šio įstatymo vienuoliktajame skirsnyje numatytą nurodytą turto ir teisių perleidimą.“
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados dėl FTĮ projekto pastabą Nr. 11, FTĮ projekte buvo patikslintos nuostatos, kurios yra analogiškos ir esančioms Projekte, siekiant nuoseklumo ir teisinio aiškumo tikslintinos ir analogiškos Projekto nuostatos.
Pasiūlymas: patikslinti projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 86 straipsnį taip: „
turto ir teisių perleidimo tikslais Vertinimui turto ir teisių perleidimo tikslais, vertinimo išlaidų padengimui, perleidžiamo turto , teisių ir įsipareigojimų vertei ir galutinio vertinimo turto ir teisių perleidimo tikslais atlikimui mutatis mutandis taikomi Finansinio tvarumo įstatymo 137 ir 138 straipsniai.“
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-11-23 išvados dėl Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43, 45 straipsnių, penktojo, šeštojo skirsnių pavadinimų ir 1 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 16(1), 48 straipsniais ir 36, 37, 41 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIVP-2262 pastabą, minėtame projekte buvo pakeista sąvoka „draudimo įmonė“, atitinkamai, siekiant nuoseklumo, draudimo įmonės sąvoka keistina ir šiame Projekte. Pasiūlymas:
taip: „
Pakeisti 75 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Jeigu kredito unijos, kuriai iškelta
bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių.
Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje.“ 2) Patikslinti Projekto 16 straipsnį taip:
„ 16 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 77 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Antrąja eile tenkinami Vyriausybės paskirtos įstaigos, įgyvendinančios paskirto juridinio asmens, įgyvendinančio valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su Indėlių draudimo fondo lėšų panaudojimu pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą ir (arba) šį įstatymą, taip pat valstybės reikalavimai dėl pagal šio įstatymo vienuoliktąjį skirsnį suteiktos valstybės pagalbos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimui finansuoti.“
3) Patikslinti Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 78 straipsnio 14 dalį taip: „14.
Rengiant, planuojant ir taikant turto ir teisių perleidimą priežiūros, pertvarkymo institucijos ir už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, Finansų ministerija, Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, laikinasis administratorius ir Finansinio tvarumo įstatymo nustatyta tvarka skiriamas specialusis valdytojas, jei jie buvo paskirti, bei kredito unija bendradarbiauja tarpusavyje, o kredito unijų vadovai teikia visą reikalingą pagalbą, kad būtų pasiekti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai.“
4) Patikslinti Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą taip: „3) Vyriausybės paskirtą įstaigą, įgyvendinančią juridinį asmenį, įgyvendinantį valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje;“
5) Patikslinti Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 84 straipsnio 3 ir 5 dalis taip: „3. Atlikdama vertinimą priežiūros institucija bendradarbiauja su Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinančia paskirtu juridiniu asmeniu, įgyvendinančiu valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir pertvarkymo institucija, konsultuojasi ir bendradarbiauja su Finansų ministerija.
Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir kredito unija teikia priežiūros institucijai turimą informaciją, būtiną mažiausių išlaidų vertinimui atlikti. 5. Priežiūros institucija Vyriausybės paskirtą įstaigą, įgyvendinančią juridinį asmenį, įgyvendinantį valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, informuoja apie mažiausių išlaidų vertinimo rezultatus.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė