Projekto lyginamasis variantas
indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43, 45 STRAIPSNIŲ, PENKTOJO, ŠEŠTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ ir 1 PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 161
37, 41
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį51 dalimi: „5
1. Draudimo įmonė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje. “
2. Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip: „
30. Mažos rizikos turtas – Reglamento (ES) Nr. 575/2013 336 straipsnio 1 lentelėje nurodytas pirmos ir antros kategorijų turtas ar kitas turtas, kurį valstybės įmonės taryba draudimo įmonė laiko tokiu pat saugiu ir likvidžiu.“2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Jeigu tinkamas drausti indėlis yra depozitinėje sąskaitoje, tinkamas drausti indėlis padalijamas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai, kuriems priklauso depozitinėje sąskaitoje laikomos lėšos, pagal jiems priklausančią indėlio dalį. Kiekvienas asmuo, atidarydamas kredito įstaigoje sąskaitą, kurioje bus laikomos tik kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos, privalo kredito įstaigai nurodyti, kad atidaroma sąskaita yra depozitinė sąskaita, nurodyti įstatymą, kuriuo vadovaujantis atidaryta ši sąskaita, ir kredito įstaigos arba valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – draudimo įmonės ) reikalavimu per 5 darbo dienas pateikti duomenis apie šioje sąskaitoje laikomas kiekvienam asmeniui priklausančias lėšas.
Duomenų pateikimo draudimo įmonei formą, turinį ir tvarką nustato ir savo interneto svetainėje skelbia draudimo įmonė. “
2. Pakeisti 6 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Indėlių draudimo išmokų apskaičiavimo tvarką ir duomenų, reikalingų indėlių draudimo išmokoms apskaičiuoti, pateikimo draudimo įmonei formą, turinį ir tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Indėlių draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka ir d uomenų, reikalingų indėlių draudimo išmokoms apskaičiuoti, pateikimo draudimo įmonei forma, turinys ir tvarka skelbiami draudimo įmonės interneto svetainėje. “3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Indėlių draudimo išmokos Indėlių draudimo fondo vardu gali būti išmokamos draudimo įmonės tarybos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytais atvejais per draudimo įmonę , per indėlių draudimo sistemos dalyvį, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, arba per draudimo įmonės atrinktą mokėjimo paslaugų teikėją. Draudimo įmonės taryba nustato mokėjimo paslaugų teikėjo (teikėjų), per kurį (kuriuos) bus mokamos indėlių draudimo išmokos, atrankos tvarką.
Indėlių draudimo išmokų išmokėjimo paslaugų įsigijimui taikomas specialus informacijos apsaugos reikalavimas – apie vykdomą pasirengimą įsigyti indėlių draudimo išmokų išmokėjimo paslaugas ir šių paslaugų įsigijimą neskelbiama viešai. “
2. Pakeisti 7 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
ir mokėjimo paslaugų teikėjo (teikėjų), per kurį (kuriuos) bus mokamos indėlių draudimo išmokos, atrankos tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Indėlių draudimo išmokų i r a vansinių indėlių draudimo išmokų iš mokėjimo tvarka skelbiama draudimo įmonės interneto svetainėje. Indėlių draudimo išmokų išmokėjimo paslaugų įsigijimui taikomas specialus informacijos apsaugos reikalavimas – apie pasirengimą įsigyti indėlių draudimo išmokų išmokėjimo paslaugas ir šių paslaugų įsigijimą neskelbiama viešai. “4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „
10. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos indėlininkui teikimo klientų aptarnavimo padaliniuose, interneto svetainėse, sutartyse ir sąskaitų išrašuose tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Ši tvarka skelbiama draudimo įmonės interneto svetainėje. “5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti
punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) Lietuvos Respublikoje įsteigti trečiųjų valstybių bankų filialai, kai draudimo įmonės taryba įmonė nustato, kad filiale laikomų indėlių apsauga nėra lygiavertė šiame įstatyme nustatytai indėlių apsaugai.
Draudimo įmonės taryba įmonė , vertindama Lietuvos Respublikoje įsteigtame trečiosios valstybės banko filiale laikomų indėlių apsaugos lygiavertiškumą, bent jau patikrina, ar filialo indėlininkams yra užtikrinta tokio pat dydžio indėlių draudimo suma ir indėlių draudimo objektas, kaip nustatyta šiame įstatyme;“. 2 . Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Priėmimo į Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemą ir pasitraukimo iš jos tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Ši tvarka skelbiama draudimo įmonės interneto svetainėje. “6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų ir specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų apskaičiavimo tikslais indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos koeficientas nustatomas kartą per metus, atsižvelgiant į konkretaus indėlių draudimo sistemos dalyvio verslo modelį, jo turto kokybę, teisės aktuose nustatytus indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos riziką ribojančius normatyvus ir kitus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos riziką apibūdinančius kriterijus. Per einamuosius metus prie Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos prisijungusiems naujiems indėlių draudimo sistemos dalyviams, atsižvelgiant į tuos pačius kriterijus, nustatomas laikinas atskirasis rizikos koeficientas, taikytinas iki reguliaraus metinio visų indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos rizikos koeficientų nustatymo.
Indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos koeficiento ir laikino atskirojo rizikos koeficiento nustatymo metodus ir tvarką, atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos 2015 m. gegužės rugsėjo2822 d. gaires EBA/GL/2015/10 dėl įnašų į indėlių garantijų sistemas apskaičiavimo metodų (toliau – Europos bankininkystės institucijos gairės EBA/GL/2015/10), bendradarbiaudama su draudimo įmone, nustato ir tvirtina priežiūros institucija. Apie patvirtintus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos koeficiento nustatymo metodus priežiūros institucija informuoja Europos bankininkystės instituciją.“
2. Pakeisti 12 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
4. Metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų normą nustato ir peržiūri draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi draudimo įmonės tarybos išvadą. Metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų norma negali būti didesnė kaip 0,5 procento. Metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų norma nustatoma kuo tolygiau paskirstant finansinę naštą per laikotarpį, iki bus pasiekti mažiausiasis ir nacionalinis tiksliniai lygiai, atsižvelgiant į:“. 3 . Pakeisti 12 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų ir pirmųjų (avansinių) draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija .
Ši tvarka ir terminai skelbiami draudimo įmonės interneto svetainėje. “7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyvis per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nesumoka indėlių draudimo įmokos arba jos dalies, už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami ir mokami 0,02 procento delspinigiai nuo nesumokėtos sumos. Delspinigiai apskaičiuojami ir mokami pagal draudimo įmonės tarybos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytą delspinigių už laiku nesumokėtą indėlių draudimo įmoką skaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyvis nesumoka indėlių draudimo įmokų, reikiama suma ir delspinigiai iš jo išieškomi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nesumokėti delspinigiai yra išieškomi, jeigu jų išieškojimo sąnaudos neviršija išieškomos sumos. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą indėlių draudimo įmoką.“
2. Pakeisti 13 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Prievolė mokėti periodines ( ex ante ) indėlių draudimo įmokas ir specialiąsias ( ex post ) indėlių draudimo įmokas pasibaigia, kai indėlių draudimo sistemos dalyviui įvyksta indėlių draudžiamasis įvykis arba draudimo įmonės taryba įmonė indėlių draudimo sistemos dalyviui nutraukia indėlių draudimą pagal šio įstatymo 18 straipsnį.
Iki prievolės pasibaigimo dienos nesumokėtos periodinės ( ex ante ) indėlių draudimo įmokos ir specialiosios ( ex post ) indėlių draudimo įmokos ar jų dalis laikomos indėlių draudimo sistemos dalyvio įsiskolinimu Indėlių draudimo fondui.“8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Jeigu, įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui, Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nepakanka visoms indėlininkams priklausančioms indėlių draudimo išmokoms išmokėti, indėlių draudimo sistemos dalyviai draudimo įmonės nurodymu Indėlių draudimo fondui privalo mokėti specialiąsias ( ex post ) indėlių draudimo įmokas. Apie Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nepakankamumą draudimo įmonė informuoja draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir priežiūros instituciją per vieną2 darbo dieną dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos. Priežiūros institucija išvadą draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turi pateikti per 2 darbo dienas nuo informacijos apie Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nepakankamumą gavimo iš draudimo įmonės dienos.“
2. Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Ši tvarka ir terminai skelbiami draudimo įmonės interneto svetainėje .“9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas1 .
1. Papildyti 16 straipsnio 4 dalį 6 punktu: „6 ) finansuojant banko, centrinės kredito unijos ar kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą, nurodytą Finansinio tvarumo įstatymo VIII skyriuje ir Kredito unijų įstatymo vienuoliktajame skirsnyje. “
2. Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Indėlių draudimo fondo administravimo sąnaudų dydį , įvertinusi šio fondo numatomas administravimo sąnaudas, nustato draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija , tvirtindama s Indėlių draudimo fondo administravimo sąnaudų pajamų ir sąnaudų sąmatą.“
3. Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
6. Jeigu indėlių draudimo išmokoms mokėti nepakanka alternatyvaus draudimo išmokos mokėjimo šaltinio ar alternatyvaus draudimo išmokos šaltinio lėšos nėra naudojamos ir (ar) Indėlių draudimo fonde trūksta finansinių išteklių, indėlių draudimo išmokos gali būti mokamos iš šių lėšų šaltinių:“. 4. Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomojo rezervo iš perviršio (pelno) . Šiuo atveju Indėlių draudimo fondo pajamos naudojamos draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomajam rezervui iš perviršio (pelno) atkurti. Atkūrus draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomojo rezervo iš perviršio (pelno) lygį, buvusį iki jo lėšų panaudojimo, Indėlių draudimo fondo pajamos perduodamos Indėlių draudimo fondui;“. 5 . Pakeisti 16 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „10 .
Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija draudimo įmonės tarybos įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka gali leisti draudimo įmonei įmonė Indėlių draudimo fondo lėšas gali paskolinti kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemai, jeigu yra pagrindas manyti, kad Indėlių draudimo fondo lėšų neprireiks indėlių draudimo išmokoms mokėti arba Indėlių draudimo fonde bus pakankamai lėšų indėlių draudimo išmokoms mokėti kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemai suteikus paskolą. Indėlių draudimo sistemos lėšos gali būti paskolintos tik tuo atveju, kai tenkinamos šios sąlygos:“. 10 straipsnis. Įstatymo papildymas 161 straipsniu Papildyti Įstatymą 161 straipsniu: „161 straipsnis. Alternatyvus draudimo išmokų mokėjimo šaltinis
1. Indėlių draudimo išmokoms išmokėti gali būti naudojami ir indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, pinigai ir likvidus turtas, kuris šiame straipsnyje suprantamas kaip likvidus turtas, kurį galima parduoti už pinigus per ne ilgesnį negu indėlių draudimo išmokų išmokėjimo terminą, nustatytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (toliau kartu – likvidus turtas). Indėlių draudimo išmokų išmokėjimas naudojant indėlių draudimo sistemos dalyvio likvidų turtą laikomas privaloma vykdyti prievole, vykdytina ir šiam dalyviui iškėlus bankroto bylą. 2 . Įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui, draudimo įmonė įvertina šioje dalyje nurodytą indėlių draudimo sistemos dalyvio pateiktą informaciją, parengia išvadą, ar indėlių draudimo sistemos dalyvio turimo likvidaus turto pakanka draudimo išmokoms išmokėti, ir ją kartu su priežiūros institucijos draudimo įmonei pagal Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio 7 dalies 4 punktą pateikta informacija per2 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos pateikia draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.
Indėlių draudimo sistemos dalyvis, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, per vieną darbo dieną nuo draudžiamojo įvykio paskelbimo dienos parengia ir pateikia draudimo įmonei informaciją apie draudžiamojo įvykio paskelbimo dieną:1 ) turimą visą turtą, išskirdamas likvidų turtą;2 ) kreditorių, kurių reikalavimai būtų tenkinami pirmąja eile, reikalavimų sumą;3 ) atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui sumą;4 ) kitas būtinas vykdyti prievoles, nurodytas Bankų įstatymo 76 straipsnio 5 dalyje, Centrinių kredito unijų įstatymo 59 straipsnyje ir Kredito unijų įstatymo 75 straipsnio 13 dalyje. 3 . Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus sprendimą dėl indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, likvidaus turto naudojimo, kaip tai nustatyta šio straipsnio 6 dalyje , draudimo įmonė indėlių draudimo išmokoms išmokėti turi teisę naudoti indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, likvidų turtą. Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, likvidaus turto, naudotino kaip alternatyvaus draudimo išmokos mokėjimo šaltinis, sumos, apskaičiuotos šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, nepakanka indėlių draudimo išmokoms išmokėti, skirtumas sumokamas naudojant Indėlių draudimo fondo lėšas. 4 .
4. Indėlių draudimo išmokoms išmokėti naudotina alternatyvaus draudimo išmokos mokėjimo šaltinio suma, apskaičiuojama iš visos indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, likvidaus turto sumos atėmus šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas sumas. 5 . Indėlių draudimo išmokoms išmokėti panaudota alternatyvaus draudimo išmokos mokėjimo šaltinio suma negali viršyti indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, apdraustųjų indėlių sumos. 6 . Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atsižvelgusi į draudimo įmonės išvadą ir priežiūros institucijos draudimo įmonei pagal Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio 7 dalies 4 punktą pateiktą informaciją, per vieną darbo dieną priima sprendimą dėl indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, likvidaus turto naudojimo, mokant indėlių draudimo išmokas. Draudimo įmonės alternatyvaus draudimo išmokų šaltinio panaudojimas prilyginamas indėlių draudimo išmokos išmokėjimui. 7 . Draudimo įmonė per vieną darbo dieną nuo sprendimo, nurodyto šio straipsnio6 dalyje, priėmimo momento indėlių draudimo sistemos dalyvį, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, informuoja apie draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priimtą sprendimą, kurio pagrindu indėlių draudimo sistemos dalyvis, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per2 darbo dienas, imasi visų būtinų veiksmų likvidžiam turtui, išskyrus pinigus, realizuoti. 8 . Indėlių draudimo išmokos gali būti išmokamos per indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, mokėjimų platformą, kuri buvo indėlių draudimo sistemos dalyvio naudojama iki draudžiamojo įvykio. “11 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Indėlių draudimo fondo lėšų investavimas Indėlių draudimo fondo lėšos tinkamai diversifikuojant investuojamos į mažos rizikos turtą draudimo įmonės tarybos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka. Indėlių draudimo fondo lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą, kurį galima parduoti už pinigus per ne ilgesnį negu indėlių draudimo išmokų išmokėjimo terminą, nustatytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4Jeigu priemonėmis, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 3 dalį, nepavyksta užtikrinti, kad indėlių draudimo sistemos dalyvis laikytųsi šiame įstatyme nustatytos tvarkos, ir (arba) jo veikla kelia pavojų Indėlių draudimo fondo įsipareigojimų vykdymui, draudimo įmonės taryba įmonė , pranešusi apie tai priežiūros institucijai ir su ja suderinusi, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį gali įspėti indėlių draudimo sistemos dalyvį apie galimą indėlių draudimo nutraukimą. Įspėjus apie galimą indėlių draudimo nutraukimą, įnešti indėliai visiškai draudžiami. Jeigu per vieną mėnesį nuo įspėjimo dienos indėlių draudimo sistemos dalyvis nepašalina pažeidimų, draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su priežiūros institucija, indėlių draudimo sistemos dalyvio priimamų indėlių draudimas nutraukiamas .“
1Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 2 .
Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigtas bankas, finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė Lietuvos Respublikoje įsteigė filialą ir šiame filiale prisiimti įsipareigojimai investuotojams draudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės teisės aktus, tačiau draudimo įmonės taryba įmonė nustato, kad šios įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, filialą įsteigęs trečiosios valstybės bankas, finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė privalo dalyvauti Lietuvos įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje ir papildomai drausti Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo prisiimtus įsipareigojimus investuotojams. Valstybėje narėje įsteigtas bankas, finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė, Lietuvos Respublikoje įsteigę filialą, turi teisę papildomai drausti filiale prisiimtus įsipareigojimus investuotojams.“
2. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Papildomo įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Ši tvarka skelbiama draudimo įmonės interneto svetainėje. “14 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 23 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
11. Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoka išmokama per 3 mėnesius nuo įsipareigojimų investuotojui draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba įmonė išskirtinėmis aplinkybėmis, suderinusi su priežiūros institucija, gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.“
2. Pakeisti 23 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16 .
Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Ši tvarka skelbiama draudimo įmonės interneto svetainėje. “15 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Papildyti 25 straipsnį 6 dalimi: „
6. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos investuotojui teikimo klientų aptarnavimo padaliniuose, interneto svetainėse, sutartyse ir sąskaitų išrašuose tvarką nustato draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Ši tvarka skelbiama draudimo įmonės interneto svetainėje.
bankai, finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigusios filialą, kuriuose prisiimti įsipareigojimai investuotojams yra draudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal tų valstybių narių teisės aktus, tačiau draudimo įmonės taryba įmonė nustato, kad šios įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, ir kurie savanoriškai yra pareiškę norą dalyvauti Lietuvos Respublikos įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje ir papildomai drausti šiuose filialuose prisiimtus įsipareigojimus investuotojams;“. 2.
1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip „7 ) trečiųjų valstybių bankai, finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigusios filialą, kuriuose prisiimti įsipareigojimai investuotojams yra draudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės teisės aktus, tačiau draudimo įmonės taryba įmonė nustato, kad šios įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme.“17 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviai metinę įsipareigojimų investuotojams draudimo įmoką turi sumokėti iki tų metų, už kuriuos mokama įmoka, sausio 10 dienos. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, įgiję teisę teikti investicines paslaugas, pirmąją metinę įsipareigojimų investuotojams draudimo įmoką turi sumokėti į draudimo įmonės nurodytą Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo sąskaitą per 10 darbo dienų nuo draudimo įmonės nurodymo gavimo dienos. Tuo atveju, kai įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui įsipareigojimų investuotojams draudimas buvo laikinai nutrauktas, atnaujinus draudimą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis įsipareigojimų investuotojams draudimo įmoką turi sumokėti per 10 darbo dienų nuo draudimo įmonės pranešimo apie draudimo atnaujinimą gavimo dienos. Įsipareigojimų investuotojams draudimo įmokos apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Ši tvarka skelbiama draudimo įmonės interneto svetainėje. “18 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5 .
Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo sąnaudų dydį , įvertinusi šio fondo numatomas administravimo sąnaudas, nustato draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija , tvirtindama Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo sąnaudų pajamų ir sąnaudų sąmatą.“
2. Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Kai įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms mokėti Įsipareigojimų investuotojams draudimo fonde trūksta pinigų, gali būti panaudojamas draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomasis rezervas iš perviršio (pelno) . Tokiu atveju Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo pajamos naudojamos draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomajam rezervui iš perviršio (pelno) atkurti. Atkūrus draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomojo rezervo iš perviršio (pelno) lygį, buvusį iki jo lėšų panaudojimo, Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo pajamos nukreipiamos į Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą.“19 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšų investavimas Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos tinkamai diversifikuojant gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą draudimo įmonės tarybos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka.“20 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 .
Jeigu priemonėmis, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 3 dalį, nepavyksta užtikrinti, kad įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis laikytųsi šiame įstatyme nustatytos tvarkos, ir (arba) jo veikla kelia pavojų Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo įsipareigojimų vykdymui, draudimo įmonės taryba įmonė , pranešusi apie tai priežiūros institucijai ir su ja suderinusi, ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių įspėja įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvį apie galimą įsipareigojimų investuotojams draudimo (papildomo įsipareigojimų investuotojams draudimo ) nutraukimą. Įspėjus apie galimą įsipareigojimų investuotojams draudimo (papildomo įsipareigojimų investuotojams draudimo ) nutraukimą, prisiimti įsipareigojimai investuotojams visiškai draudžiami. Jeigu per nustatytą terminą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis nepašalina pažeidimų, draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su priežiūros institucija, įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio prisiimamų įsipareigojimų investuotojams draudimas (papildomas įsipareigojimų investuotojams draudimas) gali būti nutrauktas.“21 straipsnis. Penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
“. 22 straipsnis. 36 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
straipsnis. Draudimo įmonės statusas ir veiklos tikslai
1. Draudimo įmonė yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš valstybės turto teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta valstybės įmonė, turinti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu „valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“. 2 . Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija. 3 .
3. Draudimo įmonė savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais. 4 . Draudimo įmonės veiklos tikslai – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka drausti indėlininkų indėlius, įsipareigojimus investuotojams, administruoti Indėlių draudimo fondą, Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą ir Pertvarkymo fondą (toliau – administruojami fondai), taip pat atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. 5 . Draudimo įmonė, priežiūros institucija ir pertvarkymo institucija tarpusavyje bendradarbiauja ir naudojasi savo įgaliojimais pagal šį įstatymą. 23 straipsnis. 37 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį. 37 straipsnis. Draudimo įmonės įstatai Draudimo įmonės įstatuose turi būti nurodyti jos veiklos tikslai, draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, tarybos ir vadovo kompetencija, taip pat kiti šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo reikalavimai, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 24 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Draudimo įmonė:1 ) surenka indėlių draudimo, įsipareigojimų investuotojams draudimo ir pertvarkymo įmokas ir kaupia jas atitinkamame administruojamame fonde; administruoja Indėlių draudimo fondą, Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą ir Pertvarkymo fondą (toliau – administruojami fondai), surenka ir kaupia įmokas;2 ) apskaičiuoja ir išmoka indėlių draudimo išmokas ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokas;3 ) investuoja administruojamų fondų ir draudimo įmonės nuosavo kapitalo lėšas;4 ) tvarko administruojamų fondų buhalterinę finansinę apskaitą, rengia finansinių ataskaitų rinkinius, pajamų ir išlaidų sąnaudų sąmatas, ataskaitinių finansinių metų draudimo įmonės veiklos ataskaitą, draudimo įmonės veiklos strategiją ir teikia jas tvirtinti draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai;5 ) prižiūri, ar stebi, kaip indėlių draudimo sistemos dalyviai ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviai laikosi šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytų reikalavimų;6 ) įvertina trečiųjų valstybių , kurių kredito įstaigos, finansų maklerių įmonės ar valdymo įmonės steigia filialus Lietuvos Respublikoje, indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygas;7 ) vertina savo, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo riziką;8 ) bendradarbiauja ir keičiasi informacija su priežiūros institucija, pertvarkymo institucija, kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių indėlių draudimo sistemų administratoriais, priežiūros institucijomis ir Europos bankininkystės institucija, teikia duomenis ir informaciją, būtinus pertvarkymo institucijos atliekamam mažiausių išlaidų vertinimui atlikti ;9 ) atlieka indėlių draudimo sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;10 ) atlieka šiuo ir kitais įstatymais jai pavestas funkcijas.“
Draudimo įmonė:1 ) surenka indėlių draudimo, įsipareigojimų investuotojams draudimo ir pertvarkymo įmokas ir kaupia jas atitinkamame administruojamame fonde; administruoja Indėlių draudimo fondą, Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą ir Pertvarkymo fondą (toliau – administruojami fondai), surenka ir kaupia įmokas;2 ) apskaičiuoja ir išmoka indėlių draudimo išmokas ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokas;3 ) investuoja administruojamų fondų ir draudimo įmonės nuosavo kapitalo lėšas;4 ) tvarko administruojamų fondų buhalterinę finansinę apskaitą, rengia finansinių ataskaitų rinkinius, pajamų ir išlaidų sąnaudų sąmatas, ataskaitinių finansinių metų draudimo įmonės veiklos ataskaitą, draudimo įmonės veiklos strategiją ir teikia jas tvirtinti draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai;5 ) prižiūri, ar stebi, kaip indėlių draudimo sistemos dalyviai ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviai laikosi šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytų reikalavimų;6 ) įvertina trečiųjų valstybių , kurių kredito įstaigos, finansų maklerių įmonės ar valdymo įmonės steigia filialus Lietuvos Respublikoje, indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygas;7 ) vertina savo, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo riziką;8 ) bendradarbiauja ir keičiasi informacija su priežiūros institucija, pertvarkymo institucija, kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių indėlių draudimo sistemų administratoriais, priežiūros institucijomis ir Europos bankininkystės institucija, teikia duomenis ir informaciją, būtinus pertvarkymo institucijos atliekamam mažiausių išlaidų vertinimui atlikti ;9 ) atlieka indėlių draudimo sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;10 ) atlieka šiuo ir kitais įstatymais jai pavestas funkcijas.“25 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Indėlių draudimo sistemos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką ir duomenų, reikalingų testavimui atlikti, formą ir pateikimo terminus nustato draudimo įmonės taryba ir skelbia draudimo įmonės interneto svetainėje draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Ši tvarka ir duomenų, reikalingų testavimui atlikti, forma, pateikimo terminai skelbiami draudimo įmonės interneto svetainėje. “26 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) draudimo įmonės tarybos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka skolintis draudimo įmonės ir administruojamų fondų įsipareigojimams vykdyti;“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8 ) draudimo įmonės tarybos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka suteikti paskolas kitų valstybių narių indėlių draudimo sistemoms;“. 3 . Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 11 punktu: „11 ) dalyvauti finansuojant banko, centrinės kredito unijos ar kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą, kaip jis reglamentuojamas Finansinio tvarumo įstatymo VIII skyriuje ir Kredito unijų įstatymo vienuoliktajame skirsnyje. “27 straipsnis. 41 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
straipsnis. Draudimo įmonės organai
1. Draudimo įmonės organai yra draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, draudimo įmonės taryba ir vienasmenis valdymo organas – draudimo įmonės vadovas. Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir draudimo įmonės vadovo teisėms ir pareigoms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 2 .
2. Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, be Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai priskirtų funkcijų:1 ) tvirtina draudimo įmonės ir administruojamų fondų pajamų ir išlaidų sąmatas;2 ) tvirtina ataskaitinių finansinių metų draudimo įmonės veiklos ataskaitą;3 ) tvirtina draudimo įmonės ir administruojamų fondų metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir draudimo įmonės pelno (nuostolių) paskirstymą;4 ) gavusi draudimo įmonės tarybos išvadą, nustato metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų normą ir, gavusi priežiūros institucijos išvadą, – specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų sumą;5 ) gavusi priežiūros institucijos išvadą, nustato Pertvarkymo fondo administravimo įmokų apskaičiavimo metodiką ir tvirtina tam tikrų metų Pertvarkymo fondo administravimo įmokų dydį;7 ) tvirtina draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir draudimo įmonės tarybos informavimo apie atstovavimą draudimo įmonei bankrutuojančiose kredito įstaigose aprašą;8 ) atlieka kitas įstatymuose ir draudimo įmonės įstatuose nustatytas funkcijas. 3 . Draudimo įmonės tarybą sudaro 5 nariai. Lietuvos Respublikos finansų ministras į draudimo įmonės tarybą skiria 3 narius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas – 2 narius. Draudimo įmonės tarybos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras. Draudimo įmonės tarybos sutikimu posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti po vieną bankų, finansų maklerių įmonių, valdymo įmonių ir kredito unijų asociacijų atstovą. 4 . Draudimo įmonės tarybos narių kadencija – 4 metai, kadencijų skaičius neribojamas. Tarybos nario kadencijos terminas skaičiuojamas nuo jo patvirtinimo dienos. Draudimo įmonės tarybos narį skyrusi institucija gali jį atšaukti nepasibaigus jo kadencijai ir vietoj jo paskirti kitą narį.
Tarybos narys gali atsistatydinti įteikęs prašymą jį skyrusiai institucijai. Sprendimas dėl tarybos nario atsistatydinimo priimamas ir kitas atstovas į draudimo įmonės tarybą paskiriamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo atsistatydinti įteikimo dienos. 5 . Draudimo įmonės tarybos veiklai vadovauja tarybos pirmininkas, o kai jo nėra, – tarybos pirmininko pavaduotojas. Draudimo įmonės tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją draudimo įmonės taryba renka iš savo narių. 6 . Draudimo įmonės taryba:1 ) teikia draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl draudimo įmonės veiklos strategijos;2 ) priima sprendimus dėl indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimo;3 ) priima su šio įstatymo įgyvendinimu susijusius teisės aktus;4 ) nustato informacijos teikimo indėlininkams ir investuotojams tvarką;5 ) tvirtina Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo sąnaudų sąmatą;7 ) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 7 . Draudimo įmonės vadovas yra atskaitingas draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. 28 straipsnis. 42
. Draudimo įmonė indėlininkų ir investuotojų duomenis Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo tikslais gauna ir tvarko vadovaudamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“
43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Draudimo įmonės nuosavą kapitalą sudaro:
1 ) draudimo įmonės savininko kapitalas; 2 ) privalomasis rezervas; 3 ) perkainojimo rezervas (rezultatai); 4 ) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). 1. 2 Draudimo įmonės nuosavo kapitalo lėšos investuojamos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka. 2 . 3 Visas draudimo įmonės pelnas perviršis (pelnas ) skiriamas į privalomąjį rezervą iš perviršio (pelno) . 3. 4 Draudimo įmonės privalomasis rezervas iš perviršio (pelno) gali būti naudojamas: 1 ) indėlių draudimo išmokoms ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms mokėti, kai fonde, iš kurio mokamos draudimo išmokos, trūksta pinigų; 2 ) draudimo įmonės ūkinės veiklos nuostoliams deficitui (nuostoliams) dengti. 5 . Draudimo įmonės privalomojo rezervo sudarymui, dydžiui ir naudojimui netaikomos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatos. 4. 6 Draudimo įmonės nepaskirstytieji nuostoliai perkeliami į kitus finansinius metus.“
1Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
1Draudimo įmonė savo buhalterinę finansinę apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinį sudaro vadovaudamasi buhalterinę finansinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančiais teisės aktais ir Verslo apskaitos standartais .“
2Pakeisti 45 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 3 .
Draudimo įmonė rengia ir teikia tvirtinti draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai draudimo įmonės ir administruojamų fondų pajamų ir išlaidų sąnaudų sąmatas.“31 straipsnis. Šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
IR BANKO, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS AR KREDITO UNIJOS TURTO, TEISIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ PERLEIDIMO FINANSAVIMAS “. 32 straipsnis. Įstatymo papildymas 48 straipsniu Papildyti Įstatymą 48 straipsniu: „48 straipsnis. Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant banko, centrinės kredito unijos ar kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą
1. Draudimo įmonė dalyvauja:1 ) finansuojant banko ar centrinės kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą, kai pagal Finansinio tvarumo įstatymo134 straipsnį atlikto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatai rodo, kad toks dalyvavimas būtų finansiškai naudingas draudimo įmonei. Draudimo įmonė perveda lėšas iš Indėlių draudimo fondo pertvarkymo institucijos nurodytai turtą, teises ir įsipareigojimus įgyjančiai kredito įstaigai;2 ) finansuojant kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą, kai pagal Kredito unijų įstatymo 84 straipsnį atlikto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatai rodo, kad toks dalyvavimas būtų finansiškai naudingas draudimo įmonei. Draudimo įmonė perveda lėšas iš Indėlių draudimo fondo priežiūros institucijos nurodytai turtą, teises ir įsipareigojimus įgyjančiai kredito įstaigai. 2 .
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma:1 ) kai finansuojamas banko ar centrinės kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimas, neturi viršyti Indėlių draudimo fondo išlaidų, susijusių su dalyvavimu finansuojant banko ar centrinės kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą, apskaičiuotų pagal Finansinio tvarumo įstatymo134 straipsnį;2 ) kai finansuojamas kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimas, neturi viršyti Indėlių draudimo fondo išlaidų, susijusių su dalyvavimu finansuojant kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą, apskaičiuotų pagal Kredito unijų įstatymo 84 straipsnį. 3 . Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant banko, centrinės kredito unijos ar kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą kitai kredito įstaigai prilyginamas indėlių draudimo išmokos išmokėjimui. “
1 priedo pakeitimas
1 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo1 priedas (Informacijos indėlininkui teikimo forma)
Pagrindinė informacija apie indėlio apsaugą ( Įrašyti kredito įstaigos pavadinimą ) laikomi indėliai yra draudžiami valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“ ( Įrašyti draudimo įmonės pavadinimą)
iki 100 000 eurų vienam indėlininkui už visus vienoje kredito įstaigoje laikomus indėlius1 Jei turite daugiau indėlių toje pačioje kredito įstaigoje visi jūsų indėliai, laikomi toje pačioje kredito įstaigoje, susumuojami ir bendrai sumai taikoma 100 000 eurų apsaugos riba1 Jei turite bendrą sąskaitą su kitu (kitais) asmeniu (asmenimis)
2
3 ( patikslinti įsigaliojus kitam terminui ) Indėlių draudimo išmokos išmokėjimo valiuta eurai Kontaktiniai duomenys ( Įrašyti valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo įmonės pavadinimą , adresą, telefoną, faksą, el. pašto adresą ) Daugiau informacijos www.iidraudimas.lt Indėlininko patvirtinimas, kad gavo informaciją Pastabos:1 Jeigu indėlis negrąžinamas dėl to, kad kredito įstaiga nepajėgi įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, indėlininkams valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo įmonė išmoka indėlių draudimo išmokas. Didžiausia indėlių, laikomų vienoje kredito įstaigoje, draudimo išmokos suma vienam indėlininkui yra 100 000 eurų. Nustatant indėlių draudimo išmokos dydį, visi toje pačioje kredito įstaigoje laikomi indėliai yra susumuojami.
Pavyzdžiui, jeigu indėlininkas turi taupomąją sąskaitą, kurioje yra 90 000 eurų, ir einamąją sąskaitą, kurioje yra 20 000 eurų, jam bus išmokama tik 100 000 eurų draudimo išmoka. Tam tikrais atvejais (kai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos pervesti pinigai už parduotą indėlininkui nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį būstą; indėlininko paveldėti pinigai pagal testamentą arba pagal įstatymą; indėlininko kaip naudos gavėjo pagal gyvybės draudimo sutartį ar jos esmę atitinkančią sutartį mirties atveju gauti pinigai; indėlininko kaip kompensacija arba išmoka įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens žūties atliekant darbo ar tarnybines pareigas gauti pinigai; išmokos ar kompensacijos už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą) indėliai apsaugomi didesne kaip 100 000 eurų suma. Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje adresu: www.iidraudimas.lt. 2 Jeigu turite bendrą sąskaitą su kitu (kitais) asmeniu (asmenimis), 100 000 eurų apsaugos riba atskirai taikoma kiekvienam indėlio bendraturčiui. 3 Draudimo išmokų išmokėjimas. Atsakinga už indėlių draudimo sistemą yra valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo įmonė ( įrašyti valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo įmonės pavadinimą , adresą, telefoną, faksą, el. pašto adresą ), interneto svetainė: www.iidraudimas.lt. Ji grąžins jūsų indėlius (iki 100 000 eurų) ne vėliau kaip per:
Jei iki 2023 m. gruodžio 31 d. indėlių draudimo išmokos neišmokamos per 7 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos, nuo 2016 m. gegužės 16 d. indėlininko prašymu jam per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išmokama minimaliosios mėnesinės algos dydžio, bet ne didesnė negu indėlininko turimų tinkamų drausti indėlių suma, indėlių draudimo išmokos dalis (avansinė indėlių draudimo išmoka). Jeigu per šiuos terminus draudimo išmoka jums nebuvo išmokėta, turėtumėte susisiekti su valstybės įmone „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo įmone . Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje adresu: www.iidraudimas.lt. Kita svarbi informacija. Iš principo visi mažmeninių indėlininkų ir įmonių indėliai yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo įmonėje . Tam tikriems indėliams taikomos išimtys nurodytos valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo įmonės interneto svetainėje www.iidraudimas.lt. Jūsų paprašyta kredito įstaiga taip pat informuos jus, ar tam tikri produktai yra apdrausti. Jeigu indėliai apdrausti, kredito įstaiga tai patvirtina ir sąskaitos išraše.“34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnį ir šio straipsnio 2–4 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2
10 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir f inansų ministras iki 2023 m. rugsėjo 30 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 4 .
4. Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovui nėra taikomos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo
dalies nuostatos dėl reikalavimo tam pačiam asmeniui tos pačios įmonės vadovu būti skiriamam ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 5 . Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovas skiriamas į draudimo įmonės vadovo pareigas, jeigu draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu nustatoma, kad valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovo ankstesnės kadencijos laikotarpiu valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus. Jeigu valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovo ankstesnės kadencijos laikotarpiu valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ nepasiekė jai nustatytų visų veiklos tikslų, draudimo įmonės vadovas skiriamas draudimo įmonės įstatuose nustatyta tvarka. 6. Įsigaliojus šiam įstatymui, kituose teisės aktuose nurodoma valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ suprantama kaip Vyriausybės paskirta įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2262(2) lyginamasis variantas
indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43, 45 STRAIPSNIŲ, PENKTOJO, ŠEŠTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ ir 1 PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 161
dalimi: „5
1. Draudimo įmonė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje. “
2Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:
„30. Mažos rizikos turtas – Reglamento (ES) Nr. 575/2013 336 straipsnio 1 lentelėje nurodytas pirmos ir antros kategorijų turtas ar kitas turtas, kurį valstybės įmonės taryba draudimo įmonė laiko tokiu pat saugiu ir likvidžiu.“
1Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu tinkamas drausti indėlis yra depozitinėje sąskaitoje
, šis tinkamas drausti indėlis padalijamas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai, kuriems priklauso depozitinėje sąskaitoje laikomos lėšos, pagal jiems priklausančią indėlio dalį. Kiekvienas asmuo, atidarydamas kredito įstaigoje sąskaitą, kurioje bus laikomos tik kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos, privalo kredito įstaigai nurodyti, kad atidaroma sąskaita yra depozitinė sąskaita, nurodyti įstatymą, kuriuo vadovaujantis atidaryta ši sąskaita, ir kredito įstaigos arba valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – draudimo įmonės ) reikalavimu per 5 darbo dienas pateikti duomenis apie šioje sąskaitoje laikomas kiekvienam asmeniui priklausančias lėšas.
Duomenų pateikimo draudimo įmonei formą, turinį ir tvarką nustato ir savo interneto svetainėje skelbia draudimo įmonė. “
2Pakeisti 6 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
ir duomenų, reikalingų indėlių draudimo išmokoms apskaičiuoti, pateikimo draudimo įmonei formą, turinį ir tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Indėlių draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka ir d uomenų, reikalingų indėlių draudimo išmokoms apskaičiuoti, pateikimo draudimo įmonei forma, turinys ir tvarka skelbiami draudimo įmonės interneto svetainėje. “
1Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
Indėlių draudimo fondo vardu gali būti išmokamos draudimo įmonės tarybos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytais atvejais per draudimo įmonę , per indėlių draudimo sistemos dalyvį, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, arba per draudimo įmonės atrinktą mokėjimo paslaugų teikėją. Draudimo įmonės taryba nustato mokėjimo paslaugų teikėjo (teikėjų), per kurį (kuriuos) bus mokamos indėlių draudimo išmokos, atrankos tvarką.
Indėlių draudimo išmokų išmokėjimo paslaugų įsigijimui taikomas specialus informacijos apsaugos reikalavimas – apie vykdomą pasirengimą įsigyti indėlių draudimo išmokų išmokėjimo paslaugas ir šių paslaugų įsigijimą neskelbiama viešai. “
2Pakeisti 7 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
r a vansinių indėlių draudimo išmokų iš mokėjimo tvarką ir mokėjimo paslaugų teikėjo (teikėjų), per kurį (kuriuos) bus mokamos indėlių draudimo išmokos, atrankos tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Indėlių draudimo išmokų i r a vansinių indėlių draudimo išmokų iš mokėjimo tvarka skelbiama draudimo įmonės interneto svetainėje. Indėlių draudimo išmokų išmokėjimo paslaugų įsigijimui taikomas specialus informacijos apsaugos reikalavimas – apie pasirengimą įsigyti indėlių draudimo išmokų išmokėjimo paslaugas ir šių paslaugų įsigijimą neskelbiama viešai. “
Pakeisti 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „
10Šiame straipsnyje nurodytos informacijos indėlininkui teikimo klientų aptarnavimo padaliniuose, interneto svetainėse, sutartyse ir sąskaitų išrašuose tvarką nustato
ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Ši tvarka skelbiama draudimo įmonės interneto svetainėje. “
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
2) Lietuvos Respublikoje įsteigti trečiųjų valstybių bankų filialai, kai draudimo įmonės taryba įmonė nustato, kad filiale laikomų indėlių apsauga nėra lygiavertė šiame įstatyme nustatytai indėlių apsaugai.
Draudimo įmonės taryba įmonė , vertindama Lietuvos Respublikoje įsteigtame trečiosios valstybės banko filiale laikomų indėlių apsaugos lygiavertiškumą, bent jau patikrina, ar filialo indėlininkams yra užtikrinta tokio pat dydžio indėlių draudimo suma ir indėlių draudimo objektas, kaip nustatyta šiame įstatyme;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Priėmimo į Lietuvos Respublikos indėlių
draudimo sistemą ir pasitraukimo iš jos tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Ši tvarka skelbiama draudimo įmonės interneto svetainėje. “
1Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų ir specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų apskaičiavimo tikslais indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos koeficientas nustatomas kartą per metus, atsižvelgiant į konkretaus indėlių draudimo sistemos dalyvio verslo modelį, jo turto kokybę, teisės aktuose nustatytus indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos riziką ribojančius normatyvus ir kitus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos riziką apibūdinančius kriterijus. Per einamuosius metus prie Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos prisijungusiems naujiems indėlių draudimo sistemos dalyviams, atsižvelgiant į tuos pačius kriterijus, nustatomas laikinas atskirasis rizikos koeficientas, taikytinas iki reguliaraus metinio visų indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos rizikos koeficientų nustatymo.
Indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos koeficiento ir laikino atskirojo rizikos koeficiento nustatymo metodus ir tvarką, atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos 2015 m. gegužės rugsėjo2822 d. gaires EBA/GL/2015/10 dėl įnašų į indėlių garantijų sistemas apskaičiavimo metodų (toliau – Europos bankininkystės institucijos gairės EBA/GL/2015/10), bendradarbiaudama su draudimo įmone, nustato ir tvirtina priežiūros institucija. Apie patvirtintus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos koeficiento nustatymo metodus priežiūros institucija informuoja Europos bankininkystės instituciją.“
2Pakeisti 12 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„4. Metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų normą nustato ir peržiūri draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi draudimo įmonės tarybos išvadą. Metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų norma negali būti didesnė kaip 0,5 procento. Metinė periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų norma nustatoma kuo tolygiau paskirstant finansinę naštą per laikotarpį, iki bus pasiekti mažiausiasis ir nacionalinis tiksliniai lygiai, atsižvelgiant į:“. 3. Pakeisti 12 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų ir pirmųjų (avansinių) draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija .
Ši tvarka ir terminai skelbiami draudimo įmonės interneto svetainėje. “
1Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyvis per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nesumoka indėlių draudimo įmokos arba jos dalies, už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami ir mokami 0,02 procento delspinigiai nuo nesumokėtos sumos. Delspinigiai apskaičiuojami ir mokami pagal
draudimo įmonės tarybos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytą delspinigių už laiku nesumokėtą indėlių draudimo įmoką skaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyvis nesumoka indėlių draudimo įmokų, reikiama suma ir delspinigiai iš jo išieškomi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nesumokėti delspinigiai yra išieškomi, jeigu jų išieškojimo sąnaudos neviršija išieškomos sumos. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą indėlių draudimo įmoką.“
2Pakeisti 13 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Prievolė mokėti periodines ( ex ante ) indėlių draudimo įmokas ir specialiąsias ( ex post ) indėlių draudimo įmokas pasibaigia, kai indėlių draudimo sistemos dalyviui įvyksta indėlių draudžiamasis įvykis arba draudimo įmonės taryba įmonė indėlių draudimo sistemos dalyviui nutraukia indėlių draudimą pagal šio įstatymo 18 straipsnį. Iki prievolės pasibaigimo dienos nesumokėtos periodinės ( ex ante ) indėlių draudimo įmokos ir specialiosios ( ex post ) indėlių draudimo įmokos ar jų dalis laikomos indėlių draudimo sistemos dalyvio įsiskolinimu Indėlių draudimo fondui.“
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu, įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui, Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nepakanka visoms indėlininkams priklausančioms indėlių draudimo išmokoms išmokėti, indėlių draudimo sistemos dalyviai draudimo įmonės nurodymu Indėlių draudimo fondui privalo mokėti specialiąsias (
ex post ) indėlių draudimo įmokas. Apie Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nepakankamumą draudimo įmonė informuoja draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir priežiūros instituciją per vieną2 darbo dieną dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos. Priežiūros institucija išvadą draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turi pateikti per 2 darbo dienas nuo informacijos apie Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nepakankamumą gavimo iš draudimo įmonės dienos.“
2Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
ex post ) indėlių draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Ši tvarka ir terminai skelbiami draudimo įmonės interneto svetainėje .“
1Papildyti 16 straipsnio 4 dalį 6 punktu:
„
6) Finansinio tvarumo įstatymo VIII skyriuje ir Kredito unijų įstatymo vienuoliktajame skirsnyje nurodytam banko, centrinės kredito unijos ar kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimui finansuoti. “
2Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Indėlių draudimo fondo administravimo sąnaudų dydį , įvertinusi šio fondo numatomas administravimo sąnaudas, nustato draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija , tvirtindama s Indėlių draudimo fondo administravimo sąnaudų pajamų ir sąnaudų sąmatą.“
3Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu indėlių draudimo išmokoms mokėti
nepakanka alternatyvaus draudimo išmokos mokėjimo šaltinio ar alternatyvaus draudimo išmokos šaltinio lėšos nėra naudojamos ir (ar) Indėlių draudimo fonde trūksta finansinių išteklių, indėlių draudimo išmokos gali būti mokamos iš šių lėšų šaltinių:“. 4. Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomojo rezervo iš perviršio (pelno) . Šiuo atveju Indėlių draudimo fondo pajamos naudojamos draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomajam rezervui iš perviršio (pelno) atkurti. Atkūrus draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomojo rezervo iš perviršio (pelno) lygį, buvusį iki jo lėšų panaudojimo, Indėlių draudimo fondo pajamos perduodamos Indėlių draudimo fondui;“. 5. Pakeisti 16 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„10. Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas
įgyvendinanti institucija draudimo įmonės tarybos įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka gali leisti draudimo įmonei įmonė Indėlių draudimo fondo lėšas gali paskolinti kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemai, jeigu yra pagrindas manyti, kad Indėlių draudimo fondo lėšų neprireiks indėlių draudimo išmokoms mokėti arba Indėlių draudimo fonde bus pakankamai lėšų indėlių draudimo išmokoms mokėti kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemai suteikus paskolą. Indėlių draudimo sistemos lėšos gali būti paskolintos tik tuo atveju, kai tenkinamos šios sąlygos:“. 10 straipsnis.
straipsniu Papildyti Įstatymą 161 straipsniu: „161 straipsnis. Alternatyvus draudimo išmokų mokėjimo šaltinis
draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, pinigai ir likvidus turtas, kuris šiame straipsnyje suprantamas kaip likvidus turtas, kurį galima parduoti už pinigus per ne ilgesnį negu indėlių draudimo išmokų išmokėjimo terminą, nustatytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (toliau kartu – likvidus turtas). Indėlių draudimo išmokų išmokėjimas naudojant indėlių draudimo sistemos dalyvio likvidų turtą laikomas privaloma vykdyti prievole, vykdytina ir tuo atveju, kai šiam dalyviui iškeliama bankroto byla. 2. Įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui, draudimo įmonės taryba įvertina šio straipsnio3 dalyje nurodytą indėlių draudimo sistemos dalyvio pateiktą informaciją, parengia išvadą, ar indėlių draudimo sistemos dalyvio turimo likvidaus turto pakanka draudimo išmokoms išmokėti, ir šią išvadą kartu su priežiūros institucijos draudimo įmonei pagal Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio 7 dalies 4 punktą pateikta informacija per 2 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos pateikia draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. 3. Indėlių draudimo sistemos dalyvis, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, per vieną darbo dieną nuo draudžiamojo įvykio paskelbimo dienos parengia ir pateikia draudimo įmonei draudžiamojo įvykio paskelbimo dienos informaciją apie:
1) turimą visą turtą, išskirdamas likvidų turtą;
2) kreditorių, kurių reikalavimai būtų tenkinami pirmąja eile, reikalavimų sumą;
4) kitas būtinas vykdyti prievoles, nurodytas Bankų įstatymo 76 straipsnio 5 dalyje, Centrinių kredito unijų įstatymo 59 straipsnyje ir Kredito unijų įstatymo 75 straipsnio 13 dalyje. 4.
4Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus sprendimą dėl indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, likvidaus turto naudojimo, kaip tai nustatyta šio straipsnio
7 dalyje , draudimo įmonė indėlių draudimo išmokoms mokėti turi teisę naudoti indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, likvidų turtą. Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, likvidaus turto, naudotino kaip alternatyvaus draudimo išmokų mokėjimo šaltinio, sumos, apskaičiuotos šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, nepakanka indėlių draudimo išmokoms išmokėti, skirtumas sumokamas naudojant Indėlių draudimo fondo lėšas. 5. Indėlių draudimo išmokoms išmokėti naudotina alternatyvaus draudimo išmokų mokėjimo šaltinio suma apskaičiuojama iš visos indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, likvidaus turto sumos atimant šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas sumas. 6. Indėlių draudimo išmokoms išmokėti panaudota alternatyvaus draudimo išmokų mokėjimo šaltinio suma negali viršyti indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, apdraustųjų indėlių sumos. 7. Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atsižvelgusi į draudimo įmonės išvadą ir priežiūros institucijos pagal Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio 7 dalies 4 punktą draudimo įmonei pateiktą informaciją, per vieną darbo dieną priima sprendimą dėl indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, likvidaus turto naudojimo indėlių draudimo išmokoms mokėti. . Draudimo įmonės alternatyvaus draudimo išmokų šaltinio panaudojimas prilygsta indėlių draudimo išmokos išmokėjimui. 8.
8Draudimo įmonė per vieną darbo dieną nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo momento informuoja indėlių
draudimo sistemos dalyvį, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, apie draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priimtą sprendimą, kurio pagrindu jis, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, imasi visų būtinų veiksmų likvidžiam turtui, išskyrus pinigus, realizuoti. 9. Indėlių draudimo išmokos gali būti išmokamos per indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, mokėjimų platformą, kurią šis indėlių draudimo sistemos dalyvis naudojo iki draudžiamojo įvykio.“
straipsnio pakeitimas
161 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui, draudimo
įmonės taryba įmonė įvertina šioje šio straipsnio 3 dalyje nurodytą indėlių draudimo sistemos dalyvio pateiktą informaciją, parengia išvadą, ar indėlių draudimo sistemos dalyvio turimo likvidaus turto pakanka draudimo išmokoms išmokėti, ir ją kartu su priežiūros institucijos draudimo įmonei pagal Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio 7 dalies 4 punktą pateikta informacija per 2 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos pateikia draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.“12 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Indėlių draudimo fondo lėšos tinkamai diversifikuojant investuojamos į mažos rizikos turtą draudimo įmonės tarybos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka. Indėlių draudimo fondo lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą, kurį galima parduoti už pinigus per ne ilgesnį negu indėlių draudimo išmokų išmokėjimo terminą, nustatytą šio įstatymo
13 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu priemonėmis, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 3 dalį, nepavyksta užtikrinti, kad indėlių draudimo sistemos dalyvis laikytųsi šiame įstatyme nustatytos tvarkos, ir (arba) jo veikla kelia pavojų Indėlių draudimo fondo įsipareigojimų vykdymui, draudimo įmonės taryba įmonė , pranešusi apie tai priežiūros institucijai ir su ja suderinusi, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį gali įspėti indėlių draudimo sistemos dalyvį apie galimą indėlių draudimo nutraukimą. Įspėjus apie galimą indėlių draudimo nutraukimą, įnešti indėliai visiškai draudžiami. Jeigu per vieną mėnesį nuo įspėjimo dienos indėlių draudimo sistemos dalyvis nepašalina pažeidimų, draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su priežiūros institucija, indėlių draudimo sistemos dalyvio priimamų indėlių draudimas nutraukiamas .“14 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigtas bankas, finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė Lietuvos Respublikoje įsteigė filialą ir šiame filiale prisiimti įsipareigojimai investuotojams draudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės teisės aktus, tačiau draudimo
įmonės taryba įmonė nustato, kad šios įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, filialą įsteigęs trečiosios valstybės bankas, finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė privalo dalyvauti Lietuvos Respublikos įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje ir papildomai drausti Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo prisiimtus įsipareigojimus investuotojams. Valstybėje narėje įsteigtas bankas, finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė, Lietuvos Respublikoje įsteigę filialą, turi teisę papildomai drausti filiale prisiimtus įsipareigojimus investuotojams.“
2Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Papildomo įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Ši tvarka skelbiama draudimo įmonės interneto svetainėje. “15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 23 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
11Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoka išmokama per 3 mėnesius nuo įsipareigojimų investuotojui draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo
įmonės taryba įmonė išskirtinėmis aplinkybėmis, suderinusi su priežiūros institucija, gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.“
2Pakeisti 23 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Ši tvarka skelbiama draudimo įmonės interneto svetainėje. “16 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Papildyti 25 straipsnį 6 dalimi: „
6Šiame straipsnyje nurodytos informacijos investuotojui teikimo klientų aptarnavimo padaliniuose, interneto svetainėse, sutartyse ir sąskaitų išrašuose tvarką nustato draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Ši tvarka skelbiama draudimo įmonės interneto svetainėje.
“17 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
5) valstybių narių bankai, finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigusios filialą, kuriuose prisiimti įsipareigojimai investuotojams yra draudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal tų valstybių narių teisės aktus, tačiau draudimo įmonės taryba įmonė nustato, kad šios įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, ir kurie savanoriškai yra pareiškę norą dalyvauti Lietuvos Respublikos įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje ir papildomai drausti šiuose filialuose prisiimtus įsipareigojimus investuotojams;“. 2. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip „
7) trečiųjų valstybių bankai, finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigusios filialą, kuriuose prisiimti įsipareigojimai investuotojams yra draudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal trečiosios valstybės teisės aktus, tačiau draudimo įmonės taryba įmonė nustato, kad šios įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme.“18 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviai metinę įsipareigojimų investuotojams draudimo įmoką turi sumokėti iki tų metų, už kuriuos mokama įmoka, sausio 10 dienos. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, įgiję teisę teikti investicines paslaugas, pirmąją metinę įsipareigojimų investuotojams draudimo įmoką turi sumokėti į draudimo įmonės nurodytą Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo sąskaitą per 10 darbo dienų nuo draudimo įmonės nurodymo gavimo dienos.
Tuo atveju, kai įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui įsipareigojimų investuotojams draudimas buvo laikinai nutrauktas, atnaujinus draudimą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis įsipareigojimų investuotojams draudimo įmoką turi sumokėti per 10 darbo dienų nuo draudimo įmonės pranešimo apie draudimo atnaujinimą gavimo dienos. Įsipareigojimų investuotojams draudimo įmokos apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Ši tvarka skelbiama draudimo įmonės interneto svetainėje. “19 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo sąnaudų dydį
, įvertinusi šio fondo numatomas administravimo sąnaudas, nustato draudimo įmonės taryba draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija , tvirtindama Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo sąnaudų pajamų ir sąnaudų sąmatą.“
2Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kai įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms mokėti Įsipareigojimų investuotojams draudimo fonde trūksta pinigų, gali būti panaudojamas draudimo įmonės nuosavo kapitalo
privalomasis rezervas iš perviršio (pelno) . Tokiu atveju Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo pajamos naudojamos draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomajam rezervui iš perviršio (pelno) atkurti.
Atkūrus draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomojo rezervo iš perviršio (pelno) lygį, buvusį iki jo lėšų panaudojimo, Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo pajamos nukreipiamos į Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą.“20 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšų investavimas
Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos tinkamai diversifikuojant gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą draudimo įmonės tarybos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka.“21 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu priemonėmis, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 3 dalį, nepavyksta užtikrinti, kad
įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis laikytųsi šiame įstatyme nustatytos tvarkos, ir (arba) jo veikla kelia pavojų Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo įsipareigojimų vykdymui, draudimo įmonės taryba įmonė , pranešusi apie tai priežiūros institucijai ir su ja suderinusi, ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių įspėja įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvį apie galimą įsipareigojimų investuotojams draudimo (papildomo įsipareigojimų investuotojams draudimo ) nutraukimą. Įspėjus apie galimą įsipareigojimų investuotojams draudimo (papildomo įsipareigojimų investuotojams draudimo ) nutraukimą, prisiimti įsipareigojimai investuotojams visiškai draudžiami.
Jeigu per nustatytą terminą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis nepašalina pažeidimų, draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su priežiūros institucija, įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio prisiimamų įsipareigojimų investuotojams draudimas (papildomas įsipareigojimų investuotojams draudimas) gali būti nutrauktas.“22 straipsnis. Penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
“. 23 straipsnis. 36 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 36 straipsnį. 36 straipsnis. Draudimo įmonės statusas ir veiklos tikslai
1Draudimo įmonė yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš valstybės turto teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta valstybės įmonė, turinti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu „valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“. 2. Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija. 3. Draudimo įmonė savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais. 4. Draudimo įmonės veiklos tikslai – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka drausti indėlininkų indėlius, įsipareigojimus investuotojams, administruoti Indėlių draudimo fondą, Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą ir Pertvarkymo fondą (toliau – administruojami fondai), taip pat atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. 5. Draudimo įmonė, priežiūros institucija ir pertvarkymo institucija tarpusavyje bendradarbiauja ir naudojasi savo įgaliojimais pagal šį įstatymą. 24
straipsnis.
24 straipsnis. 37 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį. 37 straipsnis. Draudimo įmonės įstatai Draudimo įmonės įstatuose turi būti nurodyti jos veiklos tikslai, draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, tarybos ir vadovo kompetencija, taip pat kiti šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo reikalavimai, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 25 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Įgyvendindama šiame įstatyme nustatytus veiklos tikslus d D raudimo įmonė:
pertvarkymo įmokas ir kaupia jas atitinkamame administruojamame fonde; administruoja Indėlių draudimo fondą, Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą ir Pertvarkymo fondą (toliau – administruojami fondai), surenka ir kaupia įmokas;
2) apskaičiuoja ir išmoka indėlių draudimo išmokas ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokas;
3) investuoja administruojamų fondų ir draudimo įmonės nuosavo kapitalo lėšas;
4) tvarko administruojamų fondų buhalterinę finansinę apskaitą, rengia finansinių ataskaitų rinkinius, pajamų ir išlaidų sąnaudų sąmatas, ataskaitinių finansinių metų draudimo įmonės veiklos ataskaitą, draudimo įmonės veiklos strategiją ir teikia jas tvirtinti draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai;
stebi, kaip indėlių draudimo sistemos dalyviai ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviai laikosi šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytų reikalavimų;
6) įvertina trečiųjų valstybių , kurių kredito įstaigos, finansų maklerių įmonės ar valdymo įmonės steigia filialus Lietuvos Respublikoje, indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygas;
7) vertina savo, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo riziką;
8) bendradarbiauja ir keičiasi informacija su priežiūros institucija, pertvarkymo institucija, kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių indėlių draudimo sistemų administratoriais, priežiūros institucijomis ir Europos bankininkystės institucija, teikia duomenis ir informaciją, būtinus pertvarkymo institucijos atliekamam mažiausių išlaidų vertinimui atlikti ;
9) atlieka indėlių draudimo sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;
10) atlieka šiuo ir kitais įstatymais jai pavestas funkcijas.“
Įgyvendindama šiame įstatyme nustatytus veiklos tikslus d D raudimo įmonė:
pertvarkymo įmokas ir kaupia jas atitinkamame administruojamame fonde; administruoja Indėlių draudimo fondą, Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą ir Pertvarkymo fondą (toliau – administruojami fondai), surenka ir kaupia įmokas;
2) apskaičiuoja ir išmoka indėlių draudimo išmokas ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokas;
3) investuoja administruojamų fondų ir draudimo įmonės nuosavo kapitalo lėšas;
4) tvarko administruojamų fondų buhalterinę finansinę apskaitą, rengia finansinių ataskaitų rinkinius, pajamų ir išlaidų sąnaudų sąmatas, ataskaitinių finansinių metų draudimo įmonės veiklos ataskaitą, draudimo įmonės veiklos strategiją ir teikia jas tvirtinti draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai;
stebi, kaip indėlių draudimo sistemos dalyviai ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviai laikosi šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytų reikalavimų;
6) įvertina trečiųjų valstybių , kurių kredito įstaigos, finansų maklerių įmonės ar valdymo įmonės steigia filialus Lietuvos Respublikoje, indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygas;
7) vertina savo, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo riziką;
8) bendradarbiauja ir keičiasi informacija su priežiūros institucija, pertvarkymo institucija, kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių indėlių draudimo sistemų administratoriais, priežiūros institucijomis ir Europos bankininkystės institucija, teikia duomenis ir informaciją, būtinus pertvarkymo institucijos atliekamam mažiausių išlaidų vertinimui atlikti ;
9) atlieka indėlių draudimo sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;
10) atlieka šiuo ir kitais įstatymais jai pavestas funkcijas.“26 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Indėlių draudimo sistemos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką ir duomenų, reikalingų testavimui atlikti, formą ir pateikimo terminus nustato draudimo įmonės taryba ir skelbia draudimo įmonės interneto svetainėje draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Ši tvarka ir duomenų, reikalingų testavimui atlikti, forma, pateikimo terminai skelbiami draudimo įmonės interneto svetainėje. “27 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) draudimo įmonės tarybos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka skolintis draudimo įmonės ir administruojamų fondų įsipareigojimams vykdyti;“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) draudimo įmonės tarybos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka suteikti paskolas kitų valstybių narių indėlių draudimo sistemoms;“. 3. Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 11 punktu: „
11) dalyvauti finansuojant banko, centrinės kredito unijos ar kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą, kaip jis reglamentuojamas Finansinio tvarumo įstatymo VIII skyriuje ir Kredito unijų įstatymo vienuoliktajame skirsnyje. “28 straipsnis. 41 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
1Draudimo įmonės organai yra draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, draudimo įmonės taryba ir vienasmenis valdymo organas – draudimo įmonės vadovas. Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir draudimo įmonės vadovo teisėms ir pareigoms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 2.
2Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, be Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai priskirtų funkcijų:
1) tvirtina draudimo įmonės ir administruojamų fondų pajamų ir išlaidų sąmatas;
2) tvirtina ataskaitinių finansinių metų draudimo įmonės veiklos ataskaitą;
3) tvirtina draudimo įmonės ir administruojamų fondų metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir draudimo įmonės pelno (nuostolių) paskirstymą;
4) gavusi draudimo įmonės tarybos išvadą, nustato metinę periodinių ( ex ante ) indėlių draudimo įmokų normą ir, gavusi priežiūros institucijos išvadą, – specialiųjų ( ex post ) indėlių draudimo įmokų sumą;
5) gavusi priežiūros institucijos išvadą, nustato Pertvarkymo fondo administravimo įmokų apskaičiavimo metodiką ir tvirtina tam tikrų metų Pertvarkymo fondo administravimo įmokų dydį;
7) tvirtina draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir draudimo įmonės tarybos informavimo apie atstovavimą draudimo įmonei bankrutuojančiose kredito įstaigose aprašą;
8) atlieka kitas įstatymuose ir draudimo įmonės įstatuose nustatytas funkcijas. 3. Draudimo įmonės tarybą sudaro 5 nariai. Lietuvos Respublikos finansų ministras į draudimo įmonės tarybą skiria 3 narius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas – 2 narius. Draudimo įmonės tarybos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras. Draudimo įmonės tarybos sutikimu posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti po vieną bankų, finansų maklerių įmonių, valdymo įmonių ir kredito unijų asociacijų atstovą. 4. Draudimo įmonės tarybos narių kadencija – 4 metai, kadencijų skaičius neribojamas. Tarybos nario kadencijos terminas skaičiuojamas nuo jo patvirtinimo dienos. Draudimo įmonės tarybos narį skyrusi institucija gali jį atšaukti nepasibaigus jo kadencijai ir vietoj jo paskirti kitą narį.
Tarybos narys gali atsistatydinti įteikęs prašymą jį skyrusiai institucijai. Sprendimas dėl tarybos nario atsistatydinimo priimamas ir kitas atstovas į draudimo įmonės tarybą paskiriamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo atsistatydinti įteikimo dienos. 5. Draudimo įmonės tarybos veiklai vadovauja tarybos pirmininkas, o kai jo nėra, – tarybos pirmininko pavaduotojas. Draudimo įmonės tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją draudimo įmonės taryba renka iš savo narių. 6. Draudimo įmonės taryba:
1) teikia draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl draudimo įmonės veiklos strategijos;
2) priima sprendimus dėl indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimo;
3) priima su šio įstatymo įgyvendinimu susijusius teisės aktus;
4) nustato informacijos teikimo indėlininkams ir investuotojams tvarką;
5) tvirtina Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo sąnaudų sąmatą;
straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Draudimo įmonė indėlininkų ir investuotojų duomenis Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo tikslais
gauna ir tvarko vadovaudamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“30 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis.
1Draudimo įmonės nuosavą kapitalą sudaro:
1) draudimo įmonės savininko kapitalas;
2) privalomasis rezervas;
3) perkainojimo rezervas (rezultatai);
4) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). 1. 2 Draudimo įmonės nuosavo kapitalo lėšos investuojamos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka. 2. 3 Visas draudimo įmonės pelnas perviršis (pelnas ) skiriamas į privalomąjį rezervą iš perviršio (pelno) . 3. 4 Draudimo įmonės privalomasis rezervas iš perviršio (pelno) gali būti naudojamas:
1) indėlių draudimo išmokoms ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms mokėti, kai fonde, iš kurio mokamos draudimo išmokos, trūksta pinigų;
2) draudimo įmonės ūkinės veiklos nuostoliams deficitui (nuostoliams) dengti. 5. Draudimo įmonės privalomojo rezervo sudarymui, dydžiui ir naudojimui netaikomos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatos. 4. 6 Draudimo įmonės nepaskirstytieji nuostoliai perkeliami į kitus finansinius metus.“
1Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudimo įmonė savo buhalterinę finansinę apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinį sudaro vadovaudamasi buhalterinę finansinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančiais teisės aktais ir Verslo apskaitos standartais .“
2Pakeisti 45 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Draudimo įmonė rengia ir teikia tvirtinti draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai draudimo įmonės ir administruojamų fondų pajamų ir išlaidų sąnaudų sąmatas.“
Šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IR BANKO, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS AR KREDITO UNIJOS TURTO, TEISIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ PERLEIDIMO FINANSAVIMAS “. 33 straipsnis. Įstatymo papildymas 48 straipsniu Papildyti Įstatymą 48 straipsniu: „ 48 straipsnis. Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant banko, centrinės kredito unijos ar kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą
1Draudimo įmonė dalyvauja:
1) finansuojant banko ar centrinės kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą, kai pagal Finansinio tvarumo įstatymo 134 straipsnį atlikto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatai rodo, kad toks dalyvavimas būtų finansiškai naudingas draudimo įmonei. Draudimo įmonė perveda lėšas iš Indėlių draudimo fondo pertvarkymo institucijos nurodytai turtą, teises ir įsipareigojimus įgyjančiai kredito įstaigai;
2) finansuojant kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą, kai pagal Kredito unijų įstatymo 84 straipsnį atlikto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatai rodo, kad toks dalyvavimas būtų finansiškai naudingas draudimo įmonei. Draudimo įmonė perveda lėšas iš Indėlių draudimo fondo priežiūros institucijos nurodytai turtą, teises ir įsipareigojimus įgyjančiai kredito įstaigai. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų suma:
1) kai finansuojamas banko ar centrinės kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimas, neturi viršyti Indėlių draudimo fondo išlaidų, susijusių su dalyvavimu finansuojant banko ar centrinės kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą, apskaičiuotų pagal Finansinio tvarumo įstatymo 134 straipsnį;
2) kai finansuojamas kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimas, neturi viršyti Indėlių draudimo fondo išlaidų, susijusių su dalyvavimu finansuojant kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą, apskaičiuotų pagal Kredito unijų įstatymo 84 straipsnį. 3. Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant banko, centrinės kredito unijos ar kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą kitai kredito įstaigai prilygsta indėlių draudimo išmokos išmokėjimui. “
Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo
(Informacijos indėlininkui teikimo forma)
Pagrindinė informacija apie indėlio apsaugą ( Įrašyti kredito įstaigos pavadinimą ) laikomi indėliai yra draudžiami valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“ ( Įrašyti draudimo įmonės pavadinimą)
iki 100 000 eurų vienam indėlininkui už visus vienoje kredito įstaigoje laikomus indėlius1 Jei turite daugiau indėlių toje pačioje kredito įstaigoje visi jūsų indėliai, laikomi toje pačioje kredito įstaigoje, susumuojami ir bendrai sumai taikoma 100 000 eurų apsaugos riba1 Jei turite bendrą sąskaitą su kitu (kitais) asmeniu (asmenimis)
2
3 ( patikslinti įsigaliojus kitam terminui ) Indėlių draudimo išmokos išmokėjimo valiuta eurai Kontaktiniai duomenys ( Įrašyti valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo įmonės pavadinimą , adresą, telefoną, faksą, el. pašto adresą ) Daugiau informacijos www.iidraudimas.lt Indėlininko patvirtinimas, kad gavo informaciją Pastabos:1 Jeigu indėlis negrąžinamas dėl to, kad kredito įstaiga nepajėgi įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, indėlininkams valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo įmonė išmoka indėlių draudimo išmokas. Didžiausia indėlių, laikomų vienoje kredito įstaigoje, draudimo išmokos suma vienam indėlininkui yra 100 000 eurų. Nustatant indėlių draudimo išmokos dydį, visi toje pačioje kredito įstaigoje laikomi indėliai yra susumuojami.
Pavyzdžiui, jeigu indėlininkas turi taupomąją sąskaitą, kurioje yra 90 000 eurų, ir einamąją sąskaitą, kurioje yra 20 000 eurų, jam bus išmokama tik 100 000 eurų draudimo išmoka. Tam tikrais atvejais (kai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos pervesti pinigai už parduotą indėlininkui nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį būstą; indėlininko paveldėti pinigai pagal testamentą arba pagal įstatymą; indėlininko kaip naudos gavėjo pagal gyvybės draudimo sutartį ar jos esmę atitinkančią sutartį mirties atveju gauti pinigai; indėlininko kaip kompensacija arba išmoka įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens žūties atliekant darbo ar tarnybines pareigas gauti pinigai; išmokos ar kompensacijos už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą) indėliai apsaugomi didesne kaip 100 000 eurų suma. Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje adresu: www.iidraudimas.lt. 2 Jeigu turite bendrą sąskaitą su kitu (kitais) asmeniu (asmenimis), 100 000 eurų apsaugos riba atskirai taikoma kiekvienam indėlio bendraturčiui. 3 Draudimo išmokų išmokėjimas. Atsakinga už indėlių draudimo sistemą yra valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo įmonė ( įrašyti valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo įmonės pavadinimą , adresą, telefoną, faksą, el. pašto adresą ), interneto svetainė: www.iidraudimas.lt. Ji grąžins jūsų indėlius (iki 100 000 eurų) ne vėliau kaip per:
Jei iki 2023 m. gruodžio 31 d. indėlių draudimo išmokos neišmokamos per 7 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos, nuo 2016 m. gegužės 16 d. indėlininko prašymu jam per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išmokama minimaliosios mėnesinės algos dydžio, bet ne didesnė negu indėlininko turimų tinkamų drausti indėlių suma, indėlių draudimo išmokos dalis (avansinė indėlių draudimo išmoka). Jeigu per šiuos terminus draudimo išmoka jums nebuvo išmokėta, turėtumėte susisiekti su valstybės įmone „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo įmone . Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje adresu: www.iidraudimas.lt. Kita svarbi informacija. Iš principo visi mažmeninių indėlininkų ir įmonių indėliai yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo įmonėje . Tam tikriems indėliams taikomos išimtys nurodytos valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo įmonės interneto svetainėje www.iidraudimas.lt. Jūsų paprašyta kredito įstaiga taip pat informuos jus, ar tam tikri produktai yra apdrausti. Jeigu indėliai apdrausti, kredito įstaiga tai patvirtina ir sąskaitos išraše.“35 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus 9 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnį ir šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo
10 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir f inansų ministras iki 2023 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
4Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovui netaikomos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl reikalavimo tam pačiam asmeniui tos pačios įmonės vadovu būti skiriamam ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 5. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovas skiriamas į draudimo įmonės vadovo pareigas, jeigu draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu nustatoma, kad valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovo ankstesnės kadencijos laikotarpiu valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus. Jeigu valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovo ankstesnės kadencijos laikotarpiu valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ visų jai nustatytų veiklos tikslų nepasiekė, draudimo įmonės vadovas skiriamas draudimo įmonės įstatuose nustatyta tvarka. 6. Įsigaliojus šiam įstatymui, kituose teisės aktuose nurodyta valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ suprantama kaip Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo,
įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-975 2, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43, 45 STRAIPSNIŲ, PENKTOJO, ŠEŠTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ IR 1 PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 161
, 265 , 28, 44, 46, 491
ĮSTATYMo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75 ir 77 straipsniŲ pakeitimo, 69 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
751 straipsniu ir VIENUOLIKTUOJU SKIRSNIU
ĮSTATYMo NR. VIII-1682 4, 9, 22, 63, 67, 68 ir 70 straipsniŲ pakeitimo ĮstatymO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMo Nr. IX-2085 10, 34, 771 , 84 ir 87 straipsniŲ pakeitimo įstatymO IR
aiškinamasis raštas
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43, 45 straipsnių, penktojo, šeštojo skirsnių pavadinimų ir 1 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 161 , 48 straipsniais ir 36, 37, 41 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – IĮIDĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 22, 23, 25, 254 , 265 , 28, 44, 46, 491 , 96, 98, 99, 107 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju VIII skyriumi įstatymo projektas (toliau – FTĮ projektas), Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr.
IX-2085 10, 34, 771 , 84 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BĮ projektas), Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4, 9, 22, 63, 67, 68 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CKUĮ projektas), Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75 ir 77 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 751 straipsniu ir vienuoliktuoju skirsniu įstatymo projektas (toliau – KUĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VSĮ projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į pagal Europos Komisijos struktūrinių reformų rėmimo programą įgyvendinto projekto „Lietuvos indėlių garantijų sistemos peržiūra“ metu pateiktas rekomendacijas ir pasiūlytas priemones, skirtas Lietuvos indėlių draudimo sistemai patobulinti ir sustiprinti. Įstatymų projektų tikslai – sumažinti kredito įstaigų žlugimų keliamą finansinę naštą indėlių draudimo sistemai ir viešųjų lėšų poreikiui, taip pat sumažinant kreditorių nuostolius, ir kartu užtikrinti indėlininkų pasitikėjimą kredito įstaigų stabilumu ir patikimumu bei apsaugoti finansų sistemos finansinį stabilumą, išvengti didelių ekonomikos sutrikimų, sumažinant tokių žlugimų neigiamą poveikį rinkoms.
Tuo tikslu įstatymų projektais siūloma nacionalinėje teisėje nustatyti priemones, kurios leistų kredito įstaigos, kuri netenkina pertvarkymo pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (toliau – FTĮ) taikymo sąlygų, nemokumo atveju perleisti jos turtą, teises ir įsipareigojimus kitai kredito įstaigai, jei tai būtų finansiškai naudingiau Indėlių draudimo fondui, nei išmokėti indėlių draudimo išmokas įstaigą likviduojant dėl bankroto, taip pat nustatyti galimybę indėlių draudimo išmokas išmokėti tiesiogiai per indėlių draudimo sistemos dalyvį, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, naudojantis jo likvidžiu turtu. Siekiant patobulinti sąlygas bankams, kad jie atitiktų bankų veiklai ir rizikų valdymui keliamus reikalavimus, įstatymų projektais siūloma patobulinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymą banko darbuotojams. Įgyvendinant valstybės valdomų įmonių pertvarką, skirtą įmonių veiklos efektyvumui didinti, įstatymų projektais taip pat siekiama sudaryti sąlygas valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ pertvarkyti į viešąją įstaigą „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuri būtų atsakinga už indėlių draudimą ir Indėlių draudimo fondo administravimą.
Atsižvelgiant į kintančias sąlygas finansų rinkoje, praktikoje pastebėtas problemas ir dėl to kylantį poreikį tobulinti dabartinį kredito unijų sektoriaus veiklos teisinį reguliavimą, įstatymų projektais siekiama sukurti teisinę aplinką, kuri leistų kredito unijų sektoriui siekti efektyvesnės ir pelningesnės veiklos su kitomis finansų įstaigomis lygiomis konkurencinėmis sąlygomis. Be to, įstatymų projektais siekiama patikslinti tam tikras FTĮ nuostatas, perkeliamas iš 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/879, kuria dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB , bei pašalinti praktikoje pastebėtus teisinio reglamentavimo trūkumus. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. (8 5) 239 0174, el. p. [email protected] ) vyresnioji patarėja Vilija Petronienė, tel. (8 5) 239 0184, el. p. [email protected] , Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus vedėja Akvilė Kalantaitė, tel. (8 5) 239 0233, el. p. [email protected] , šio skyriaus vyriausioji specialistė Egidija Adlienė, tel. (8 5) 239 0134, el. p. [email protected] , ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorė Aurelija Mažintienė, tel. (8 5) 213 5657, el. p. [email protected] . 3 .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai IĮIDĮ projektas Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau – IĮIDĮ) valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ apibrėžiama kaip įmonė, turinti valstybės įmonės teisinę formą. Draudimo įmonė savo veikloje vadovaujasi IĮIDĮ ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu IĮIDĮ nenustato kitaip, taip pat savo įstatais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsniu, valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra viešojo administravimo subjektas ir jam suteikti įgaliojimai administracinių sprendimų priėmimo bei administracinių paslaugų teikimo srityje. FTĮ, KUĮ, CKUĮ projektai Šiuo metu Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra įtvirtintos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo (toliau – turto ir teisių perleidimas) priemonės, kuri būtų taikoma kredito įstaigoms, kurios yra pripažintos žlungančiomis arba galinčiomis žlugti, tačiau netenkina FTĮ 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų pertvarkymo priemonių taikymo sąlygų. Tokios įstaigos likviduojamos, iškėlus įprastą bankroto bylą, o su apdraustaisiais indėliais susiję reikalavimai padengiami išmokant indėlių draudimo išmokas iš Indėlių draudimo fondo. Draudimo įmonės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su Indėlių draudimo fondo lėšų panaudojimu pagal
tenkinami antrąja eile kredito įstaigos bankroto byloje. Indėlių draudimo išmokos turi būti išmokamos per trumpą laiką, t. y. per 10 darbo dienų nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos (nuo 2024 m. sausio 1 d. – per 7 darbo dienas).
Indėlių draudžiamuoju įvykiu laikoma indėlių draudimo sistemos dalyviui iškelta bankroto byla arba priežiūros institucijos raštu pareikšta nuomonė, kad indėlių draudimo sistemos dalyvis dėl su savo finansine padėtimi tiesiogiai susijusių priežasčių negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir to negalės padaryti artimiausiu metu. Jeigu Indėlių draudimo fonde nepakanka lėšų, fondo įsipareigojimams indėlininkams įvykdyti gali būti skolinamasi, praktikoje dažnu atveju skolinamasi iš valstybės. Pažymėtina, kad kredito unijoms, skirtingai nei bankams ir centrinėms kredito unijoms, netaikomas pertvarkymo režimas, įtvirtintas FTĮ. Joms taip pat netaikomas turto ir teisių perleidimo mechanizmas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis finansinių paslaugų sąrašas. Pagal šios dalies 3 punktą viena iš finansinių paslaugų yra finansinė nuoma (lizingas). Finansinė nuoma (lizingas) iš esmės yra viena iš kreditavimo formų, šią paslaugą turi teisę teikti ne tik finansų įstaigos, bet ir visi kiti pelno siekiantys juridiniai asmenys, tačiau ji nepatenka į Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – K UĮ)
nustatytą baigtinį sąrašą licencinių ir nelicencinių finansinių paslaugų, kurias kredito unija turi teisę teikti savo nariams ir (ar) visiems asmenims. Nesuteikiant teisės kredito unijoms teikti šios paslaugos savo nariams, nepagrįstai ribojamas kredito unijų konkurencingumas, nors kredito unijos yra pasirengusios ir turi visas galimybes teikti šią paslaugą kaip ir jų konkurentai (finansinės nuomos (lizingo) bendrovės ir bankai).
KUĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas:
mokėjimų įstatymo5 straipsnyje nustatytas mokėjimo;
2 dalimi elektroninių pinigų įstaigos iš elektroninių pinigų turėtojų gautos lėšos nedelsiant, kai tik tai techniškai įmanoma, turi būti iškeičiamos į elektroninius pinigus, šios lėšos ir lėšos, gautos iš mokėjimo paslaugų vartotojų mokėjimo paslaugoms teikti, nelaikomos indėliu ar kitomis grąžintinomis lėšomis. Tačiau e lektroninių pinigų leidimas ne kredito unijos nariams yra ribojamas, nes KUĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta elektroninių pinigų leidimo paslauga gali būti teikiama tik kredito unijos nariams.
Dėl šios priežasties e lektroninių pinigų leidimo paslaugų teikimas ne kredito unijų nariams mažina kredito unijų konkurencinį pranašumą prieš elektroninių pinigų įstaigas. Be to, pagal KUĮ 5 straipsnio 3 dalies 5 punktą kredito unijoms suteikiama teisė teikti f inansinio tarpininkavimo paslaugas (agento veikla), kaip tai nustatyta Finansų įstaigų įstatyme. Finansinis tarpininkavimas taip pat nepatenka į sąrašą finansinių paslaugų, kurias kredito unija galėtų teikti visiems asmenims. F inansiniu tarpininkavimu turėtų būti laikomas kredito unijų dalyvavimas UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir galimai kitiems juridiniams asmenims įgyvendinant skatinamąsias finansines priemones, kai kredito unijos skolina ne joms priklausančias lėšas ir ne savo rizika. Įgyvendinant tokias priemones lėšos skirstomos pagal tikslinę paskirtį, pavyzdžiui, nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems subjektams ir pan. Kredito unijos, teikdamos tokias lengvatines paskolas, yra apribotos jas teikti tik savo nariams, todėl subjektų, kurie kreipiasi į kredito unijas dėl tokių priemonių, prašoma tapti kredito unijų nariais, o tai riboja ir kredito unijų konkurencingumą. KUĮ nustatytos kredito unijų narių (fizinių asmenų) ir kredito unijų asocijuotų narių (juridinių asmenų) teisės ir pareigos. Pagal KUĮ 10 straipsnio 7 dalį k redito unijos asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktas į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas.
Tačiau KUĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas labai siauras kredito unijų asocijuotų narių, kuriems kredito unijos gali teikti paslaugas, sąrašas. Pastaraisiais metais kreditų teikimo rinkoje atsiranda naujų dalyvių, vis didėja konkurencija. Pastebėtina, kad bankams traukiantis iš regionų vis dažniau kredito unijos sulaukia paklausimų dėl skolinimosi tiek iš savivaldybės įmonių, tiek iš pačių savivaldybių, taip pat dėl skolinimosi iš akcinių bendrovių verslui patiriant neigiamus COVID-19 pandemijos padarinius. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal KUĮ 35 straipsnio 2 dalį visiems kredito unijos nariams, t. y. ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, nustatytas vienodas m ažiausio pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis, kuris negali būti mažesnis kaip 30 eurų, neatsižvelgiant į kredito unijos asocijuotų narių teisinę formą ir su tuo susijusią jų veiklos ir finansinių paslaugų poreikio apimtį. Kai kredito unijos narys pageidauja visuotiniame narių susirinkime balsuoti raštu, jam turi būti nustatytais būdais pateiktas bendrasis balsavimo biuletenis. Pagal KUĮ 22 straipsnio 4 dalį užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį turi pasirašyti kredito unijos narys arba nario įgaliotas fizinis asmuo. Jeigu užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra kredito unijos narys, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas.
Taigi pagal KUĮ kredito unijų nariai, balsuodami visuotiniame narių susirinkime, privalo pateikti kredito unijoms popierinį fiziškai pasirašytą balsavimo biuletenį arba elektroninę balsavimo biuletenio versiją, pasirašytą saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, kuris prilyginamas fiziniam parašui. Nors šiuo metu elektroninis parašas yra pažangiausias pasirašymo būdas, dėl kredito unijoms taikomo teritorinio principo ir technologinio raštingumo stokos kredito unijų klientai, gyvenantys regionuose, elektroninį parašą naudoja vangiai, todėl vienintelis leidžiamas balsavimo visuotiniame narių susirinkime būdas – fizinis pasirašymas ir popierinio balsavimo biuletenio pristatymas ar siuntimas į kredito unijas. Dėl šios priežasties dalis kredito unijų narių apskritai nebalsuoja visuotiniame narių susirinkime. KUĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kredito unijos stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Analogiškai pagal KUĮ 25 straipsnio 2 dalį kredito unijos valdybos pirmininkas ar valdybos narys, o pagal KUI 30 straipsnio 1 dalį – p askolų komiteto pirmininkas ar narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs atitinkamai valdybą ar paskolų komitetą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal KUĮ 18 straipsnio 2 dalies 3 punktą kredito unijos valdybos, stebėtojų tarybos, paskolų komiteto narius renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. KUĮ 21 straipsnyje nustatyti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo terminai ir tvarka.
Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo kredito unijos narių informavimo apie susirinkimo sušaukimą dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Pakartotinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos. Atsižvelgiant į aptariamų organų skyrimo tvarką ir terminus akivaizdu, kad esamas kredito unijos organų narių atsistatydinimo įspėjimo 14 dienų terminas yra per trumpas, nes jau vien neeilinio visuotinio narių susirinkimo ir pakartotinio visuotinio narių susirinkimo, kurie reikalingi asmeniui paskirti į atitinkamo organo narius, organizavimas gali užtrukti iki 40 dienų. Papildomai pažymėtina, kad mažųjų kredito unijų praktikoje atsiranda problemų dėl jų organų darbo organizavimo. Atsistatydinus vienam atitinkamo organo nariui kredito unijoje gali sustoti sprendimų priėmimas laiku, nes likus, pavyzdžiui, 2 iš 3 valdybos narių balsai gali pasiskirstyti po lygiai (atsistatydinus valdybos pirmininkui), taip pat valdybos posėdžiai gali neįvykti vienam valdybos nariui neatvykus į valdybos posėdį dėl ligos, komandiruotės ar pan. Ilgesnis įspėjimo dėl atsistatydinimo terminas suteiktų kredito unijai daugiau laiko pasirengti naujo kandidato į kredito unijos organo narius paieškai, skyrimui ir šis terminas prisidėtų prie kredito unijos veiksmingo vidaus valdymo užtikrinimo. KUĮ 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu kredito unijų skolinimo laikas viršija 5 metus, toks skolinimas turi būti užtikrintas bent viena iš šioje dalyje nurodytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių.
Pažymėtina, kad tiesioginiams konkurentams – bankams, vartojimo kredito davėjams – analogiški reikalavimai klientui išduodamai paskolai, kurios terminas viršija 5 metus, netaikomi. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kredito unijos laikomos kredito įstaigomis, kurioms, kaip ir kitoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms kredito įstaigoms, įskaitant bankus ar užsienio bankų filialus, taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 „Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“, ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 „Dėl Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau kartu – Atsakingojo skolinimo nuostatai). Vadovaudamosi Atsakingojo skolinimo nuostatais, kredito įstaigos, įskaitant kredito unijas, teikdamos finansines paslaugas (vartojimo, būsto, verslo pradžios kreditus), atlieka potencialaus kliento kreditingumo vertinimą, kuris apima potencialaus kredito gavėjo gebėjimą grąžinti kreditą ir sumokėti visas su juo susijusias įmokas, teikiant būsto paskolas, – papildomai atliekamas ir įkeičiamo turto vertinimas. Kitaip tariant, kredito unijos, kaip ir kitos analogiškas paslaugas teikiančios finansų įstaigos, atlieka išsamias kliento kreditingumo vertinimo procedūras.
Be to, kredito unijų veiklai taikomi Kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2014 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 03-25 „Dėl Kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų patvirtinimo“, III skyriaus antrajame skirsnyje „Paskolų išdavimas ir paskolų rizikos vertinimas“ nustatyti kredito rizikos vertinimo sistemai taikomi reikalavimai, pavyzdžiui, dėl kredito gavėjo veiklos vertinimo, prognozuojamų pajamų, juridinių asmenų atžvilgiu – dėl kredito gavėjo padėties rinkoje, ekonominės situacijos ir t. t. Kiekviena kredito unija papildomai yra įdiegusi ir vidaus kontrolės sistemas, kurios maksimaliai riboja kredito išdavimą aukštos rizikos klientams (turintiems žemą kredito reitingą). Taip pat stiprėja centrinių kredito unijų vykdoma kredito unijų priežiūra, kuria užtikrinama kredito unijų narių ir pačių kredito unijų finansinė atsakomybė ir vidinė kontrolė. Be to, paskolos privalo būti patvirtintos kredito unijos valdybos arba paskolų komiteto posėdžiuose. Tokiu būdu kredito unijos ne tik užtikrina rinkoje privalomus Atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimus, bet ir taiko papildomas apsaugos priemones, taip mažindamos turimo paskolų portfelio rizikingumą. Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo (toliau
CKUĮ 4 straipsnio 4 dalyje papildomai leidžiama indėlius ir kitas grąžintinas lėšas priimti ir iš kitų minėtoje dalyje nustatytų subjektų, tačiau tų subjektų ratas yra labai nedidelis. Nors centrinėms unijoms, vadovaujantis CKUĮ, Lietuvos Respublikos bankų įstatymu ir Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 , taikoma dauguma analogiškų reikalavimų kaip ir bankams, finansinių paslaugų teikimo galimybė joms neproporcingai apribojama, o nepagrįstas konkurencinis pranašumas suteikiamas bankams ir kitoms finansų įstaigoms. BĮ projektas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme nustatoma, kad bankams leidžiama tvarkyti duomenis tik apie vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų teistumą. Ši teisė, įtvirtinta bankų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tiesiogiai susijusi su teisinės pareigos įvertinti tam tikrų asmenų reputaciją įgyvendinimu, o šis vertinimas negalimas be duomenų apie teistumą tvarkymo. Bankų įstatyme nenustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymas kitiems banko darbuotojams negu banko vadovai ir pagrindines funkcijas atliekantys asmenys. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, kai leidžiama tvarkyti duomenis tik apie vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų teistumą, nėra pakankamas, nes bankams yra svarbi ne tik vadovų, bet ir tinkama žemesnės grandies darbuotojų reputacija. Bankai yra tiesiogiai suinteresuoti užtikrinti visų darbuotojų sąžiningumą ir užkirsti kelią veikoms, kurios galimai sukeltų didelę žalą tiek klientams, tiek bankui. Analogiško turinio nuostatos dėl duomenų tvarkymo nustatytos ir KUĮ bei CKUĮ.
VSĮ projektas Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė turi teisę teikti perskolinamas paskolas, išskyrus atvejus, kai lėšos gaunamos pagal paskolų sutartis, kuriose nustatyta kitaip. Perskolinamų paskolų sutartis su valstybės skolininkais pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas asmuo. Perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo tvarką nustato Vyriausybė. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Turto ir teisių perleidimas
2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Direktyva 2014/49/ES ) 11 straipsnio 6 dalis suteikia teisę valstybėms narėms indėlių garantijų sistemų finansinius išteklius naudoti alternatyvioms nei indėlių draudimo išmokos priemonėms, kuriomis siekiama išsaugoti indėlininkų galimybes naudotis apdraustaisiais indėliais (įskaitant turto ir įsipareigojimų perleidimą ir indėlių portfelio vertės perkėlimą), finansuoti vykdant nacionalines nemokumo procedūras, su sąlyga, kad indėlių garantijų sistemos patiriamos išlaidos neviršytų kompensacijų apdraustiesiems indėlininkams grynosios sumos atitinkamoje kredito įstaigoje.
Remiantis gerąja Italijos, Nyderlandų praktika, FTĮ projekte siūloma įtvirtini kredito įstaigos – banko ar centrinės kredito unijos (toliau – kredito įstaiga) turto ir teisių perleidimą kitai kredito įstaigai priemonę, įgaliojimus ją taikyti suteikiant nacionalinei pertvarkymo institucijai (Lietuvos bankui), priežiūros institucijai nustačius, kad kredito įstaiga žlunga arba gali žlugti, ji netenkina kitų pertvarkymo priemonių taikymo sąlygų, tačiau atitinka kitas FTĮ projekte nustatytas sąlygas, įskaitant sąlygas, kad turto ir teisių perleidimas yra būtinas siekiant išvengti didelių ekonomikos sutrikimų ar sumažinti kredito įstaigos turto vertės sumažėjimą, o kredito įstaigos likvidavimas dėl bankroto vieno ar kelių šių tikslų neapsaugotų tokiu pačiu mastu, taip pat kai užtikrinama, kad nuostoliai tenka kredito įstaigos akcininkams ir kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami septintąja, aštuntąja ir devintąja eilėmis, yra atrinktas kredito įstaigos turto ir teisių įsigyjantis asmuo, turintis kredito įstaigos licenciją (toliau – įsigyjantis asmuo). Taip pat, remiantis mažiausių išlaidų vertinimo rezultatais, turto ir teisių perleidimas iš Indėlių draudimo fondo turi būti finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui.
Atkreiptinas dėmesys, kad turto ir teisių perleidimo priemonę nacionalinėje teisėje siūloma įtvirtinti, nes kai kredito įstaiga netenkina nei vieno FTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto pertvarkymo tikslo (užtikrinti pertvarkomo subjekto ypač svarbių funkcijų tęstinumą, išvengti didelių neigiamų pasekmių finansų sistemai, apsaugoti viešąsias lėšas, apsaugoti indėlius ir įsipareigojimus investuotojams, apsaugoti klientų lėšas ir turtą) atitinkamu mastu, Bendroji pertvarkymo valdyba arba nacionalinė pertvarkymo institucija priima sprendimą netaikyti pertvarkymo veiksmų, vadovaujantis 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES , kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB , direktyvos 2001/24/EB , 2002/47/EB , 2004/25/EB , 2005/56/EB , 2007/36/EB , 2011/35/ES , 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 , ar 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 , kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.
1093/2010 , nuostatomis, tačiau šiuo metu galiojančiuose įstatymuose numatyta alternatyva likviduoti tokią įstaigą, iškeliant jai bankroto bylą ir palaipsniui parduodant jos turtą, vis tiek gali tapti didelių ekonomikos sutrikimų priežastimi arba toks kredito įstaigos pasitraukimas iš rinkos gali lemti didesnį kredito įstaigos turto vertės sumažėjimą (nes palaipsniui parduodant bankrutavusios įstaigos turtą, administraciniai kaštai gali būti didesni, turtas paprastai parduodamas gerokai mažesne nei rinkos kaina) ir didesnę finansinę naštą Indėlių draudimo fondui nei taikant pasiūlytą turto ir teisių perleidimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į minėtų valstybių narių patirtį, siūlomos būtent tokios turto ir teisių perleidimo priemonės taikymo sąlygos ir principai, kartu atskiriant juos nuo pertvarkymo priemonių taikymo sąlygų, kuriomis remiantis, visų pirma, bus svarstoma, ar taikyti kredito įstaigai pertvarkymą. Tik nustačius, kad kredito įstaiga netenkina pertvarkymo sąlygų, toliau bus vertinama, ar kredito įstaigai taikyti turto ir teisių perleidimo priemonę, ar ją likviduoti įprasta tvarka, iškeliant bankroto bylą. Taikant turto ir teisių perleidimo priemonę, FTĮ projekte siūloma nustatyti, kad perleidžiamas gali būti visas turtas ar jo dalis, visos teisės (turtinės ir neturtinės) ar jų dalis, visi įsipareigojimai ar jų dalis, tačiau visais atvejais turi būti perleidžiami kredito įstaigos įsipareigojimai IĮIDĮ nurodytiems indėlininkams, kuriems, esant draudžiamajam įvykiui, būtų mokamos indėlių draudimo išmokos, neviršijančios sumos, kurią jiems privalėtų išmokėti draudimo įmonė.
Atsižvelgiant į turto ir teisių perleidimo priemonės apimtį (perleidžiamas turtas, teisės ir įsipareigojimai, o ne akcijos), savaime suprantama, kad neperleidžiamos kredito įstaigos akcijos, nes kredito įstaiga savo akcininkams neturi įsipareigojimo išpirkti ar kitaip atsiskaityti su akcininkais, kol ji nėra likviduojama. FTĮ projekte siūloma nustatyti, kad negali būti perleidžiami ir kredito įstaigos įsipareigojimai kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami septintąja, aštuntąja ir devintąja eilėmis, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnyje. Taip siekiama užtikrinti, kad kredito įstaigos žlugimo nuostoliai pirmiausia tektų įstaigos akcininkams ir kitų nuosavybės priemonių savininkams . Tai atitinka ir taikomus FTĮ nustatytus pertvarkymo principus, ir Europos Komisijos valstybės pagalbos bankams taisyklėse [1] įtvirtintą akcininkų ir subordinuotojų kreditorių dalijimosi našta principą, pagal kurį pirmiausia nuosavu kapitalu padengiami nuostoliai, po to nuostoliai tenka mišrių kapitalo priemonių turėtojams ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojams. Taikant turto ir teisių perleidimą turi būti užtikrinta, kad kredito įstaiga turės pakankamai turto kredito įstaigos bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti.
Siekiant įvertinti, ar kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų būtų finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui, FTĮ projekto nuostatomis paaiškinami mažiausių išlaidų vertinimo aspektai. Laikoma, kad turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų yra finansiškai naudingas, kai atlikto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatai parodo, kad Indėlių draudimo fondo išlaidos dėl kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo finansavimo yra mažesnės už grynąją indėlių draudimo išmokų kompensacijos sumą. Mažiausių išlaidų vertinimą atliktų pertvarkymo institucija, bendradarbiaudama su valstybės įmone „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir priežiūros institucija bei konsultuodamasi su Finansų ministerija. FTĮ projekte siūloma nustatyti, kad pertvarkymo institucijos sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo apskundimui būtų taikomos analogiškos nuostatos, įtvirtintos galiojančiame FTĮ dėl pertvarkymo institucijos priimtų sprendimų ar veiksmų (neveikimo), susijusių su pertvarkymo veiksmų taikymu. Siekiant turto ir teisių perleidimo proceso sklandumo, FTĮ projekte taip pat įtvirtinama nuostata, numatanti draudimą skųsti pagal FTĮ VIII skyrių priimtus tarpinius sprendimus ir atliktus veiksmus (neveikimą) atskirai nuo galutinio sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo. Siekiant suteikti reikalingą informaciją priimant sprendimą dėl kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo taikymo, jo apimties, finansavimo poreikio, FTĮ projekte taip pat nustatomi reikalavimai dėl vertinimo kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo tikslais, taip pat dėl galutinio vertinimo.
Jeigu atliekant galutinį vertinimą būtų nustatyta didesnė kredito įstaigos grynoji turto vertė, negu buvo nustatyta atliekant preliminarų vertinimą, pertvarkymo institucija galėtų nurodyti įsigyjančiam asmeniui sumokėti atitinkamą papildomą atlygį už perduotą turtą kredito įstaigai, kurios turtas ir teisės perleidžiami, arba už nuosavybės priemones jų savininkams. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijoms netaikomas FTĮ, iš esmės analogiškos nuostatos kaip FTĮ projekte dėl kredito unijų turto ir teisių perleidimo mechanizmo nustatomos KUĮ projekte, pritaikant jas kredito unijų reguliavimui, pvz., suteikiant įgaliojimus sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo priimti priežiūros institucijai (ne pertvarkymo institucijai), taip pat nurodant, kad, prieš taikant turto ir teisių perleidimą, taip pat turi būti išnaudotos visos privataus sektoriaus priemonės arba priežiūros veiksmai, kurie per pagrįstą laikotarpį leistų išvengti kredito unijų nemokumo. BĮ ir CKUĮ projektuose siūloma papildyti antrąją kreditorių reikalavimų eilę valstybės reikalavimais dėl pagal FTĮ suteiktos valstybės pagalbos turto ir teisių perleidimui finansuoti, siekiant užtikrinti tokių lėšų atgavimą, jeigu valstybės pagalba būtų suteikta.
Taip pat minėtuose įstatymuose siūloma papildyti nustatytas išimtis, kai, atšaukus banko ar centrinės kredito unijos licenciją, bankas ar centrinė kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas, t. y. ir tuo atveju, kai banko ar centrinės kredito unijos turtas, teisės ir įsipareigojimai perleidžiami pagal FTĮ, kiek tai būtina, kad banko ar centrinės kredito unijos turto ir teisių įsigyjantis asmuo, turintis kredito įstaigos licenciją, galėtų tinkamai teikti su perimtu turtu, teisėmis ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas. Analogiškas nuostatas siūloma nustatyti ir KUĮ projekte. BĮ projekte siūloma papildyti nuostatas, reglamentuojančias priežiūros institucijos sutikimą sudaryti sandorius, galinčius daryti įtaką sisteminei rizikai, nustatant galimybę, kai tokie sandoriai sudaromi FTĮ nustatytais pertvarkymo ar turto ir teisių perleidimo tikslais, nukrypti nuo tam tikrų reikalavimų sutikimui gauti, jei pateiktos informacijos pakanka priežiūros institucijos sprendimui dėl sutikimo priimti. Taip pat siūloma nustatyti, kad jeigu sandorį planuojama vykdyti, kai kredito įstaigos žlunga arba tampa nemokios, priežiūros institucija taip pat turi įvertinti sandorio nevykdymo galimas pasekmes Lietuvos Respublikos finansų sistemos stabilumui ir viešajam interesui. Alternatyvus draudimo išmokų mokėjimo šaltinis IĮIDĮ projekte siūloma nustatyti alternatyvų draudimo išmokų mokėjimo šaltinį, kurio pagrindu draudimo išmokos galėtų būti išmokamos ir per likviduojamą dėl bankroto kredito įstaigą bei pasitelkiant šios kredito įstaigos likvidų turtą.
IĮIDĮ projektu siūloma IĮIDĮ įstatymą papildyti 161 straipsniu, kuriame išdėstytos sąlygos ir reikalavimai, kaip, kokiu būdu ir kada gali būti naudojamas likviduojamos dėl bankroto kredito įstaigos likvidus turtas. Pažymėtina, kad galutinį sprendimą naudoti likvidų turtą ir turto dalies dydį, vadovaudamasi IĮIDĮ 161 straipsnio 6 dalimi, priimtų viešosios įstaigos „Indėlių ir investicijų draudimas“ savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, t. y. Finansų ministerija. Pasitelkiant alternatyvų draudimo išmokų mokėjimo šaltinį, draudimo išmokos išmokėjimas taptų patrauklesnis ir priimtinesnis indėlininkams, nes jei būtų nuspręsta mokėti draudimo išmokas per likviduojamą dėl bankroto kredito įstaigos infrastruktūrą, indėlininkai galėtų naudotis likviduojamos dėl bankroto kredito įstaigos informacinėmis sistemomis ir klientų aptarnavimo padaliniais. Taip pat labai svarbu pažymėti, kad toks draudimo išmokų mokėjimo modelis supaprastintų draudimo išmokų išmokėjimo procedūras, nes valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ nereiktų inicijuoti draudimo išmokų mokėjimo agento atrankos, o indėlininkai pasinaudotų ta pačia, jiems pažįstama likviduojamos dėl bankroto kredito įstaigos infrastruktūra. Paminėtina ir tai, kad mokant draudimo išmokas per likviduojamą dėl bankroto kredito įstaigą būtų išlaikomas regioninis principas, kas visiškai užtikrintų indėlininkų poreikius.
IĮIDĮ projekte nustatytas alternatyvus draudimo išmokos mokėjimo šaltinis didintų indėlių garantijų sistemos veikimo efektyvumą, nes draudimo išmokos būtų dengiamos iš likviduojamos dėl bankroto kredito įstaigos likvidaus turto ir tik tuo atveju, jei jo nepakaktų, išmokos būtų mokamos iš Indėlių draudimo fondo. Nustačius alternatyvų draudimo išmokų mokėjimo šaltinį yra tikimybė, kad valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ galėtų nedalyvauti likviduojamos dėl bankroto kredito įstaigos bankroto procese, nes kredito įstaigos likvidaus turto visiškai pakaktų indėlių draudimo išmokoms padengti. Todėl pagrįstai galima teigti, kad viešoji įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“ dalyvautų likviduojamų dėl bankroto kredito įstaigų bankroto procesuose kur kas trumpesnį laiką ir administruodama šiuos procesus patirtų mažiau išlaidų. Kai indėlių draudimo išmokoms išmokėti būtų naudojamas alternatyvus draudimo išmokų mokėjimo šaltinis, būtų mažinamas Indėlių draudimo fondo skolinimosi poreikis arba jo nebūtų. IĮIDĮ papildančiame 161 straipsnyje nustatomas alternatyvaus draudimo išmokos mokėjimo šaltinio panaudojimas suderintas ir su kitomis juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, t. y. draudimo išmokoms išmokėti būtų galima naudoti kredito įstaigos likvidų turtą tik atskaičius kreditorių, kurių reikalavimai būtų tenkinami pirmąja eile, sumą, bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui sumą ir kitas būtinas vykdyti prievoles, nurodytas Bankų įstatymo 76 straipsnio 5 dalyje, Centrinių kredito unijų įstatymo 59 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 75 straipsnio 13 dalyje.
Pastebėtina, kad alternatyvus draudimo išmokų mokėjimo šaltinis naudojamas ir kitose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Latvijos Respublikoje, todėl IĮIDĮ projekte siūloma nauja tvarka nustatyta būtent remiantis kitų šalių gerąja praktika. Taip pat paminėtina, kad alternatyvus draudimo išmokų mokėjimo šaltinis atitinka Direktyvos 2014/49/ES nuostatas ir keliamus tikslus. Teisinės formos keitimas Pažymėtina, kad, įvertinusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendaciją – peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisinę formą ir valstybės įmones pertvarkyti, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, kuriam 2021 m. lapkričio 10 d. buvo pritarta Vyriausybės pasitarime. Pažymėtina, kad šiame plane numatyta, kad valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ turi būti pertvarkyta į viešąją įstaigą. Todėl keičiamame
nustatoma, kad šiai draudimo įmonei bus taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas.
numatoma, kad valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ per 9 mėnesius bus pertvarkyta į viešąją įstaigą nestabdant jos veiklos, draudimo įmonė vykdys savo funkcijas iki įmonės pertvarkymo pabaigos ir nuo 2024 m. sausio1 d. ji toliau veiks kaip viešoji įstaiga, atlikdama jai priskirtas funkcijas. Per nustatytą terminą bus atlikti visi pertvarkymo veiksmai, bus parengtas Vyriausybės nutarimo dėl sutikimo pertvarkyti įmonę ir įgaliojimų jai suteikimo projektas, priimti sprendimai dėl įmonei patikėjimo teise priklausančio turto perdavimo viešosios įstaigos nuosavybėn kaip įnašo formuojant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą, parengti viešosios įstaigos įstatai, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos patvirtinti ir įregistruoti Juridinių asmenų registre. Taip pat bus sudarytas reikiamų priimti teisės aktų sąrašas, atliktas vertinimas, ar valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ pertvarkymui nėra reikalavimo gauti kitų subjektų sutikimų ar atlikti kitas procedūras, bus parengta turto vertinimo ataskaita. Visi įmonės kreditoriai bus informuoti apie įmonės pertvarkymą, Juridinių asmenų registre registruotas pranešimas apie įmonės pertvarkymą ir atlikti pakeitimai kituose registruose. Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ darbuotojai bus informuojami apie darbo sąlygų pasikeitimą, atliekami darbo sutarčių pakeitimai, nuosavybės teise valdomas registruotinas turtas bus įregistruotas viešosios įstaigos vardu bei sprendžiami kiti organizaciniai klausimai. Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu administracinį reglamentavimą vykdys Finansų ministerija, t. y. per nustatytą pertvarkymo terminą Finansų ministerija priims visus reikiamus su IĮIDĮ įgyvendinimu susijusius teisės aktus.
Draudimo įmonei pakeitus teisinę formą bus išlaikyti tie patys valdymo organai, įsigaliojus IĮIDĮ, draudimo įmonės įstatuose bus nustatytos vadovo ir kolegialaus valdymo organo skyrimo ir atšaukimo tvarkos, jų funkcijos ir atsakomybės, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimų priėmimo tvarka ir kitos Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos. Viešoji įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“ toliau tęs priskirtų funkcijų vykdymą, turės atlikti Viešojo administravimo įstatymo suteiktas funkcijas ir įgyvendins valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, tenkins visuomenės interesus, siekdama indėlininkų ir investuotojų apsaugos, finansų sistemos stabilumo, patikimumo ir saugumo. Kredito unijų sektoriaus veiklos teisinio reguliavimo tobulinimas Atsižvelgiant į tai, kad finansinės nuomos (lizingo) finansinę paslaugą turi teisę teikti ne tik finansų įstaigos, bet ir visi kiti pelno siekiantys juridiniai asmenys, ir siekiant užtikrinti, kad nepagrįstai nebūtų ribojamas kredito unijų konkurencingumas, nors kredito unijos yra pasirengusios ir turi visas galimybes teikti šią paslaugą kaip ir jų konkurentai, KUĮ projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma KUĮ 5 straipsnio 3 dalį papildyti 10 punktu ir nustatyti, kad kredito unijos papildomai gali teikti ir finansinės nuomos (lizingo) nelicencinę finansinę paslaugą.
Kadangi pagal šiuo metu galiojančio KUĮ 5 straipsnio 5 dalį kredito unijos Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytas mokėjimo paslaugas gali teikti visiems asmenims, o elektroninių pinigų leidimo paslaugą
įgyvendinant skatinamąsias finansines priemones, kai kredito unijos skolina ne joms priklausančias lėšas ir ne savo rizika, lėšos skirstomos pagal tikslinę paskirtį, pavyzdžiui, nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems subjektams ir kt., KUĮ projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma KUĮ 5 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, kad kredito unijos finansinio tarpininkavimo (agento), kaip tai numatoma Finansų įstaigų įstatyme, paslaugas turi teisę teikti ne tik savo nariams, bet visiems asmenims.
Atsižvelgiant į tai, kad, pastaraisiais metais bankams traukiantis iš regionų, kredito unijos sulaukia prašymų skolintis tiek iš savivaldybės įmonių, tiek iš pačių savivaldybių, tiek iš akcinių bendrovių dėl neigiamo COVID-19 pandemijos poveikio veiklai, Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma išplėsti kredito unijų asocijuotų narių ratą , panaikinant KUĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytus narystės ribojimus, priklausančius nuo juridinio asmens teisinės formos, taip pat ribojimus, susijusius su įmonės dydžiu. Toks pakeitimas leistų kredito unijų paslaugomis naudotis visų tipų įmonėms, įskaitant akcines bendroves, taip pat miestų ir rajonų savivaldybėms, valstybės ir savivaldybės įmonėms ir kt. P agal KUĮ 22 straipsnio 4 dalį kredito unijos nariai, balsuodami visuotiniame narių susirinkime, privalo kredito unijoms pateikti popierinį fiziškai pasirašytą balsavimo biuletenį arba elektroninį balsavimo biuletenį, pasirašytą saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Pažymėtina, kad šiuo metu tiek kredito unijų nariai, tiek kitų finansų įstaigų, įskaitant bankus, klientai, jungdamiesi prie finansų įstaigos naudojamos elektroninės bankininkystės, gali naudotis ir kitomis elektroninėmis kliento atpažinimo priemonėmis, pavyzdžiui, prisijungimo kodais, pagal kurias klientas identifikuojamas, bei naudodamiesi elektronine bankininkyste gali atlikti įvairias operacijas. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijų nariai vangiai naudojasi šiuo metu nustatytais bendrojo balsavimo biuletenio pasirašymo būdais ir dėl to dalis jų apskritai nebalsuoja visuotiniame narių susirinkime, siūloma KUĮ 22 straipsnio 4 dalį papildyti nuostata, suteikiančia teisę kredito unijų nariui, balsuojančiam visuotiniame narių susirinkime per kredito unijų naudojamą elektroninės bankininkystės sistemą, nereikalauti teikiamo balsavimo biuletenio papildomai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tai leistų efektyviai padidinti kredito unijų narių aktyvumą ir paskatintų labiau įsitraukti į visuotiniame narių susirinkime nagrinėjamus darbotvarkės klausimus. Atsižvelgiant į kredito unijų stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narių ir jų pirmininkų skyrimo tvarką, kuri aprašyta šio aiškinamojo rašto 3 punkte, akivaizdu, kad esamas
kredito unijos minėtų organų narių atsistatydinimo įspėjimo terminas yra per trumpas. Ypač mažųjų kredito unijų, kurių valdyba ir (arba) paskolų komitetas yra sudaryti iš 3 narių, praktikoje atsiranda problemų dėl jų darbo organizavimo. Atsistatydinus vienam nariui kredito unijoje gali sustoti sprendimų priėmimas laiku.
Todėl KUĮ projekto 4, 5 ir 6 straipsniais siūloma stebėtojų tarybos pirmininko ar jos nario, valdybos pirmininko ar valdybos nario, taip pat paskolų komiteto pirmininko ar nario atsistatydinimo įspėjimo terminą prailginti iki 30 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijoms, kaip ir kitoms kredito įstaigoms , įskaitant bankus ar užsienio bankų filialus, taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai, be to, jos taiko papildomas apsaugos priemones, taip mažindamos turimo paskolų portfelio rizikingumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ribojimai, kai skolinimo laikas viršija 5 metus, KUĮ projekto 8 straipsniu siūloma panaikinti papildomus kredito unijų skolinimo apribojimus kaip perteklinius, pripažįstant KUĮ 45 straipsnio 2 dalį netekusia galios. Tokiu pakeitimu bus panaikinti konkurencijos iškraipymai rinkoje. KUĮ projektu taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo priežiūros institucijai vertinti kredito unijų jungimosi sisteminę riziką ir išduoti sutikimą, nes praktikoje vykusių jungimosi sandorių vertinimai nė karto neparodė galimos sisteminės rizikos ir, atsižvelgiant į kredito unijų sektoriaus dydį ir tolesnes raidos tendencijas, nėra tikėtina, kad tokia galimybė atsirastų ateityje. Be to, įgyvendinant kredito unijų reformą, nuo 2023 metų nebeliks savarankiškų kredito unijų, jos turės arba tapti bankais, arba prisijungti prie centrinių kredito unijų grupių. Pavienių kredito unijų jungimasis grupės viduje nedarytų įtakos visos grupės vaidmeniui Lietuvos kredito įstaigų sistemoje. Siekiant užtikrinti galimybes kredito unijų sektoriui siekti efektyvesnės ir pelningesnės veiklos su kitomis finansų įstaigomis lygiomis konkurencinėmis sąlygomis, siūloma pakeisti CKUĮ 4 straipsnio 4 dalį ir joje praplėsti asmenų, iš kurių centrinės kredito unijos galėtų pritraukti daugiau kapitalo indėlių ir kitų grąžintinų lėšų forma, ratą.
Tai leistų kredito unijoms centrinių kredito unijų narėms labiau konkuruoti rinkoje, nes pritraukus daugiau lėšų būtų galima pigiau skolinti, taip sudarant sąlygas kredito unijų sektoriui labiau konkuruoti su kitais finansų rinkos dalyviais. Be to, tai leistų centrinių kredito unijų grupėms užtikrinti geresnį likvidumo valdymą. Šis pakeitimas leistų sustiprinti kooperatinę bankininkystę Lietuvoje ir sudarytų sąlygas didesnei konkurencijai kredituojant smulkųjį ir vidutinį verslą ar kitas įmones, kurias kredituoja kredito unijos. Duomenų apie bankų darbuotojų ir kandidatų atlikti darbo funkcijas atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams tvarkymas BĮ projekte siūloma nustatyti, kad bankai, užsienio bankų filialai ir atstovybės turi užtikrinti, kad banko darbuotojai yra nepriekaištingos reputacijos. BĮ projektu taip pat aiškiai apibrėžiamas ratas asmenų, kuriems turėtų būti taikomas šis reikalavimas, t. y. darbuotojams, kurių funkcijos banke susijusios su finansinių paslaugų teikimu, iš sandorių kylančios rizikos vertinimu ir (ar) valdymu, banko prievolių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje vykdymu ir (ar) kurioms atlikti būtina prieiga prie banko klientų finansinės informacijos ir (ar) banko paslaptį sudarančios informacijos. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys, susiję su informacija apie nepriekaištingą reputaciją, apima ir informaciją apie teistumą, BĮ projekte numatoma, kad bankas, siekdamas patikrinti banko darbuotojų nepriekaištingą reputaciją, turi teisę tvarkyti šių asmenų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą.
Analogiško turinio nuostatas dėl duomenų tvarkymo siūloma nustatyti ir KUĮ bei CKUĮ projektuose. Dėl valstybės perskolinamų paskolų VSĮ projekte siūloma nustatyti, kad valstybės perskolinamas paskolas galėtų teikti ne tik Vyriausybė, bet ir jos įgaliota institucija. Perskolinamos paskolos ir toliau būtų teikiamos Vyriausybės nustatyta tvarka. A tsižvelgiant į tai, kad IĮIDĮ numatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos turi būti išmokamos per trumpą laiką, t. y. per 10 darbo dienų nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos (nuo 2024 m. sausio 1 d. – per 7 darbo dienas), minėtu pakeitimu siekiama užtikrinti, kad draudimo išmokos gavėjams būtų išmokamos laiku. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymų projektus, kredito įstaigoms susidūrus su problemomis, jos bus efektyviau sprendžiamos, mažinant finansinę naštą Indėlių draudimo fondui ir valstybės lėšų naudojimą, išlaikomas indėlininkų pasitikėjimas, išvengiant panikos, destabilizavimo ir sisteminio užkrato efekto finansų sektoriuje bei išsaugant finansinį stabilumą.
Tai sumažins sisteminės krizės grėsmę ir užtikrins vartotojų, investuotojų ir verslo pasitikėjimą Lietuvos finansų sektoriumi. Priėmus KUĮ, CKUĮ projektus būtų sukurta teisinė aplinka, kuri leistų kredito unijų sektoriui siekti efektyvesnės ir pelningesnės veiklos lygiomis konkurencinėmis sąlygomis su kitomis kredito įstaigomis, būtų išspręstos praktikoje pastebėtos problemos taikant galiojantį reglamentavimą. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 .
11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti bus priimtas Vyriausybės nutarimas dėl sutikimo pertvarkyti valstybės įmonę į viešąją įstaigą, taip pat Finansų ministerija parengs ir priims reikiamus įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos veiklą Lietuvos Respublikoje. VSĮ projektui įgyvendinti Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 667 „Dėl Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo taisyklių patvirtinimo“. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Vienas iš įstatymų projektų tikslų – siekti, kad žlugus kredito įstaigoms būtų kuo mažiau naudojamos valstybės biudžeto lėšos ir Indėlių draudimo fondo lėšos, kurių trūkumui padengti trumpuoju laikotarpiu būtų skolinama iš valstybės lėšų, tačiau galimų sutaupyti lėšų dydžiai priklausytų nuo kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybių. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl įstatymų projektų negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“
„Turto ir teisių perleidimas“, „indėliai“, „kredito įstaiga“, „kredito unija“, „centrinė kredito unija“. 15
.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1]
dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas).
11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43,
2022-12 -15 Nr. XIVP-2262(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: tikslintinas projekto 26 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio „ Draudimo įmonė, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę”, t. y. vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis, draudimo įmonė „turi teisę dalyvauti finansuojant”, o ne „turi finansuoti”. Pastebėtina ir tai, kad projekto XIVP- 2262(2) lyginamasis variantas neatitinka projekto
2262(2). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
, 48
: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Justas Džiugelis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje siūloma apibrėžti sąvokos ,,draudimo įmonė” turinį, jame nurodant, kad ,,draudimo įmonė” yra Vyriausybės paskirta įstaiga . Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte pažymima, jog valstybės įmonė ,,Indėlių ir investicijų draudimas” bus pertvarkoma į viešąją įstaigą, kuri vykdys keičiamame įstatyme nustatytas minėtos valstybės įmonės funkcijas.
Atsižvelgiant į tai, kad juridiniai asmenys yra skirstomi į įmones, įstaigas ir organizacijas, kyla abejonių, ar yra pagrįsta viešąją įstaigą keičiamame įstatyme vadinti ,,draudimo įmone”. Svarstytina, ar vietoj sąvokos ,,draudimo įmonė” keičiamame įstatyme neturėtų būti vartojama sąvoka ,,draudimo įstaiga”, kuri atitiktų po valstybės įmonės pertvarkymo veiksiančios viešosios įstaigos teisinę formą bei jos esmę. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad Projekte yra įvedama sąvoka „draudimo įmonė“, siekiant išlaikyti nuoseklumą su šiuo metu galiojančiu Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu (toliau – Įstatymas), kuris keičiamas Projektu, bei išvengti formalaus teisinės formos keitimo visame Įstatymo tekste (iš viso būtų 240 keitimų), taip sumažinant keičiamų straipsnių skaičių bei sudarant galimybę ateityje Vyriausybei priėmus sprendimą pakeisti valstybės įmonės/viešosios įstaigos ,,Indėlių ir investicijų draudimas” teisinę formą į kitą teisinę formą, nekeisti didžiosios Įstatymo straipsnių dalies (tokiu atveju Įstatyme būtų tikslinama tik sąvoka „draudimo įmonė“ ir būtų užtikrintas teisėkūros ekonomiškumo principo taikymas). Tačiau siekiant tikslumo, siūlytina sąvoką patikslinti taip:
Draudimo įmonė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta įstaiga paskirtas juridinis asmuo , įgyvendinanti įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nurodoma, kad tokiu turtu laikomas Reglamento (ES) Nr.
575/2013
ir antros kategorijų turtas ar kitas turtas, kurį draudimo įmonė laiko tokiu pat saugiu ir likvidžiu . Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje pateiktą sąvokos ,,mažos rizikos turtas” apibrėžimą kitą turtą mažosios rizikos turto kategorijai priskirtų konkretus juridinio asmens organas – valstybės įmonės taryba. Pažymėtina, kad iš projekte pateikto apibrėžimo nėra aišku, kuris draudimo įmonės (viešosios įstaigos) organas būtų įgaliotas priimti analogišką sprendimą. Svarstytina, ar projekte toks organas neturėtų būti įvardinamas. Kartu atkreipiame dėmesį, kad kituose teikiamo įstatymo projekto straipsniuose, pavyzdžiui, projekto 2 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4 straipsnyje, 5 straipsnio
atitinkamose keičiamo įstatymo nuostatose galiojančiame įstatyme draudimo įmonės tarybai priskirta kompetencija yra perduodama viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Pažymėtina, kad projekte yra ir daugiau straipsnių, kuriuose galiojančio keičiamo įstatymo atitinkamuose straipsniuose draudimo įmonės tarybai priskirta kompetencija priimant sprendimus perduodama draudimo įmonei, nenurodant, kuris draudimo įmonės organas turėtų teisę juos priimti, pavyzdžiui, projekto 12 straipsnyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje ir k.t.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, svarstytina, ar visos projekto nuostatos, kuriose galiojančiame įstatyme draudimo įmonės tarybos kompetencijai priskirti klausimai perduodami draudimo įmonei, neturėtų būti patikslintos, nurodant, kuriam draudimo įmonės (viešosios įstaigos) organo kompetencijai yra priskiriamas atitinkamų sprendimų priėmimas. Šiame kontekste pastebėtina, kad įprastai viešoji įstaiga turi du organus - visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą. Viešoji įstaiga gali turėti ir kolegialų organą, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, ar toks organas bus numatytas draudimo įmonės įstatuose, o jeigu taip, tai kokia jo kompetencija. Pastebėtina ir tai, kad galiojančiame įstatyme yra nustatyta draudimo įmonės organų kompetencija, Draudimo įstatyme taip pat yra nurodyti draudimo įmonių organai ir nustatyta jų kompetencija. Pritarti iš dalies Viešųjų įstaigų įstatymas (toliau – Įstatymas) reglamentuoja viešųjų įstaigų steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą. Šio Įstatymo nuostatos nustato išimtis tik valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms bei profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga – Įstatymas taikomas tiek, kiek Mokslo ir studijų įstatymas arba Profesinio mokymo įstatymas nenustato kitaip.
Taigi, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas yra taikomas tiek, kiek Įstatymas nenumato kitaip, todėl vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyti įstaigos organai, tarp jų – ir kolegialūs, jeigu tokie kolegialūs organai sudaromi, jų kompetencija, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka. Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte yra numatyta, kad d raudimo įmonei pakeitus teisinę formą bus išlaikyti tie patys draudimo įmonės organai. Įsigaliojus I ndėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimams , draudimo įmonės įstatuose bus nustatytos visų draudimo įmonės organų skyrimo ir atšaukimo tvarkos, jų funkcijos ir atsakomybės, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimų priėmimo tvarka ir kitos Įstatymo nuostatos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, nėra suteiktas teisinio reglamentavimo įgaliojimas, todėl visus teisės aktus priiminės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Finansų ministerija). Siekiant panaikinti teisinį neaiškumą, kas draudimo įmonės pertvarkymo laikotarpiu turėtų parengti išvadą, ar indėlių draudimo sistemos dalyvio turimo likvidaus turto pakanka draudimo išmokoms išmokėti , yra siūloma papildyti Projektą nuostata, kuri galiotų iki 2023 m. gruodžio 31 d., nustatant, kad tokią išvadą parengia draudimo įmonės taryba. Pakeitus įmonės teisinę formą ši pareiga įstatuose bus nustatyta taip pat draudimo įmonės tarybai. Atitinkamai Projekto 10 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 161 straipsnio 2 dalis tikslintina taip: „2.
Įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui, draudimo įmonė įmonės taryba įvertina šioje dalyje nurodytą indėlių draudimo sistemos dalyvio pateiktą informaciją, parengia išvadą, ar indėlių draudimo sistemos dalyvio turimo likvidaus turto pakanka draudimo išmokoms išmokėti, ir ją kartu su priežiūros institucijos draudimo įmonei pagal Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio 7 dalies 4 punktą pateikta informacija per 2 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos pateikia draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.“ Projekto 11 straipsnis tikslintinas taip:
„2. Įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui, draudimo įmonė
įvertina šioje dalyje nurodytą indėlių draudimo sistemos dalyvio pateiktą informaciją, parengia išvadą, ar indėlių draudimo sistemos dalyvio turimo likvidaus turto pakanka draudimo išmokoms išmokėti, ir ją kartu su priežiūros institucijos draudimo įmonei pagal Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio 7 dalies 4 punktą pateikta informacija per 2 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos pateikia draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.“ Atitinkamai pakeičiama projekto straipsnių numeracija. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
161 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad jame reguliuojamos kito nei pirmajame sakinyje nurodyto subjekto pareigos, siūlytina dėstyti atskiroje straipsnio dalyje, atitinkamai pernumeruojant kitas straipsnio dalis. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, Projekto 10 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 161 straipsnis tikslintinas taip:
papildymas 161 straipsniu Papildyti Įstatymą 161 straipsniu: „16
išmokėti gali būti naudojami ir indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, pinigai ir likvidus turtas, kuris šiame straipsnyje suprantamas kaip likvidus turtas, kurį galima parduoti už pinigus per ne ilgesnį negu indėlių draudimo išmokų išmokėjimo terminą, nustatytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (toliau kartu – likvidus turtas). Indėlių draudimo išmokų išmokėjimas naudojant indėlių draudimo sistemos dalyvio likvidų turtą laikomas privaloma vykdyti prievole, vykdytina ir šiam dalyviui iškėlus bankroto bylą. 2. Įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui, draudimo įmonės taryba įvertina šioje dalyje nurodytą indėlių draudimo sistemos dalyvio pateiktą informaciją, parengia išvadą, ar indėlių draudimo sistemos dalyvio turimo likvidaus turto pakanka draudimo išmokoms išmokėti, ir ją kartu su priežiūros institucijos draudimo įmonei pagal Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio 7 dalies 4 punktą pateikta informacija per 2 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos pateikia draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. 3. Indėlių draudimo sistemos dalyvis, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, per vieną darbo dieną nuo draudžiamojo įvykio paskelbimo dienos parengia ir pateikia draudimo įmonei informaciją apie draudžiamojo įvykio paskelbimo dieną:
1) turimą visą turtą, išskirdamas likvidų turtą;
2) kreditorių, kurių reikalavimai būtų tenkinami pirmąja eile, reikalavimų sumą;
administratoriui sumą;
4) kitas būtinas vykdyti prievoles, nurodytas Bankų įstatymo 76 straipsnio 5 dalyje, Centrinių kredito unijų įstatymo 59 straipsnyje ir Kredito unijų įstatymo 75 straipsnio 13 dalyje. 4. 3.
įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus sprendimą dėl indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, likvidaus turto naudojimo, kaip tai nustatyta šio straipsnio 6 dalyje , draudimo įmonė indėlių draudimo išmokoms išmokėti turi teisę naudoti indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, likvidų turtą. Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, likvidaus turto, naudotino kaip alternatyvaus draudimo išmokos mokėjimo šaltinis, sumos, apskaičiuotos šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, nepakanka indėlių draudimo išmokoms išmokėti, skirtumas sumokamas naudojant Indėlių draudimo fondo lėšas. 5. 4 . Indėlių draudimo išmokoms išmokėti naudotina alternatyvaus draudimo išmokos mokėjimo šaltinio suma, apskaičiuojama iš visos indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, likvidaus turto sumos atėmus šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas sumas. 6. 5. Indėlių draudimo išmokoms išmokėti panaudota alternatyvaus draudimo išmokos mokėjimo šaltinio suma negali viršyti indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, apdraustųjų indėlių sumos. 7 . 6. Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atsižvelgusi į draudimo įmonės išvadą ir priežiūros institucijos draudimo įmonei pagal Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio 7 dalies 4 punktą pateiktą informaciją, per vieną darbo dieną priima sprendimą dėl indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, likvidaus turto naudojimo, mokant indėlių draudimo išmokas. Draudimo įmonės alternatyvaus draudimo išmokų šaltinio panaudojimas prilyginamas indėlių draudimo išmokos išmokėjimui. 8. 7.
darbo dieną nuo sprendimo, nurodyto šio straipsnio 6 dalyje, priėmimo momento indėlių draudimo sistemos dalyvį, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, informuoja apie draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priimtą sprendimą, kurio pagrindu indėlių draudimo sistemos dalyvis, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, imasi visų būtinų veiksmų likvidžiam turtui, išskyrus pinigus, realizuoti. 9. 8. Indėlių draudimo išmokos gali būti išmokamos per indėlių draudimo sistemos dalyvio, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, mokėjimų platformą, kuri buvo indėlių draudimo sistemos dalyvio naudojama iki draudžiamojo įvykio.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Pažymėtina, kad, įvertinusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendaciją – peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisinę formą ir valstybės įmones pertvarkyti, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, kuriam 2021 m. lapkričio 10 d. buvo pritarta Vyriausybės pasitarime. Pažymėtina, kad šiame plane numatyta, kad valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ turi būti pertvarkyta į viešąją įstaigą. Todėl keičiamame
nustatoma, kad šiai draudimo įmonei bus taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas. IĮIDĮ numatoma, kad valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ per 9 mėnesius bus pertvarkyta į viešąją įstaigą nestabdant jos veiklos, draudimo įmonė vykdys savo funkcijas iki įmonės pertvarkymo pabaigos ir nuo 2024 m. sausio 1 d. ji toliau veiks kaip viešoji įstaiga, atlikdama jai priskirtas funkcijas <...>“. Pastebėtina, kad analizuojamame projekte nėra jokių nuostatų dėl V alstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ pertvarkymo į viešąją įstaigą.
Todėl siūlytina projekto 34 straipsnį papildyti atitinkamomis nuostatomis. Be to, siekiant aiškumo, siūlytina projekto 34 straipsnio 5 dalyje vietoje formuluotės „Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovas skiriamas į draudimo įmonės vadovo pareigas“ įrašyti formuluotę „Pertvarkius v alstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ į viešąją įstaigą, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovas skiriamas į šios įstaigos vadovo pareigas“. Nepritarti Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 d. viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti: a) įstatymu , tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl viešosios įstaigos, kuriai šie viešojo administravimo įgaliojimai bus suteikti, pavedama priimti Vyriausybei ; ar b) Vyriausybės nutarimu , priimamu įgyvendinant įstatymų, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ar ratifikuotų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas, kai tame Vyriausybės nutarime nurodoma veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga ir jai nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Atsižvelgiant į tai, nėra nurodoma įstatyminiame lygmenyje konkrečios viešosios įstaigos pavadinimo (įvardinimo), o tai yra pavedama atlikti Vyriausybei, priimant sprendimą dėl konkrečių įgaliojimų suteikimo įstaigai. Taip pat pažymėtina, kad v alstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ pertvarkymas ir įstatymo įsigaliojimas laiko prasme gali būti nesietini faktai.
Įstatymo įsigaliojimas (išskyrus numatytas išimtis) yra numatomas 2024 m. sausio 1 d., o įmonės pertvarkymas priklauso nuo eilės faktinių aplinkybių, turėsiančių įvykti ateityje, todėl siekiant sklandaus ir aiškaus draudimo įmonės veiklos tęstinumo bei atsižvelgus į aukščiau šiame komentare išsakytus argumentus, siūlytina nekeisti žodžių
„Įsigaliojus šiam įstatymui“ į žodžius „Pertvarkius v
alstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ į viešąją įstaigą“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė