Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Perduotuose naudotis ar išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose jų patikėtinių ir naudotojų lėšomis atliekami žemės sklypų formavimo ( išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą atvejį ), žemės tvarkymo darbai, būtini šių žemės sklypų naudojimui pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kelių tiesimas, melioracijos sistemų rekonstrukcija ir kiti darbai).“
pakeitimas Papildyti 23 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. Savivaldybių ir privatiems žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti nustatomas laisvos valstybinės žemės fondo žemei (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovų, užpelkėjimo, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį).
Servitutai administraciniu aktu šiame punkte nurodytais atvejais nustatomi tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko prašymas ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato, kad nenustačius servituto viešpataujančio žemės sklypo ar statinio savininkas neturės galimybės naudoti jam priklausantį žemės sklypą ar statinį pagal žemės sklypo ar statinio paskirtį. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas šiame punkte numatytais atvejais finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis.“
pakeitimas Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 8 punktu: „8) kai nustatomi servitutai.“
Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai
rengiami projektą organizavusių inicijavusių asmenų lėšomis. Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai Vyriausybės nustatytais atvejais rengiami asmenų, naudojančių arba pageidaujančių įsigyti žemės sklypus ar norinčių naudotis šiais žemės sklypais, lėšomis.
Privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami žemės sklypų savininkų lėšomis, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą atvejį .“ 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė , žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras iki 2023 m. kovo
3 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos procedūros dėl teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų, susijusių su servituto nustatymu, rengimo, tęsiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Jonas Gudauskas Andrius Vyšniauskas Vigilijus Jukna Juozas Baublys Viktoras Pranckietis
Projekto Nr. XIVP-2238(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Perduotuose naudotis ar išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose, valstybinės
žemės plotuose, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai, jų patikėtinių ir naudotojų lėšomis atliekami žemės sklypų formavimo (išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą atvejį) , žemės tvarkymo darbai, būtini šiems žemės sklypams naudoti pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kelių tiesimas, melioracijos sistemų rekonstrukcija ir kiti darbai).“2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 22 straipsnio 2 dalį 8 punktu:
„8) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.“
dalimi: „21 .
Savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemei (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“3 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 8 punktu: „8) kai nustatomi servitutai šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju.“4 straipsnis 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai
rengiami projektą inicijavusių asmenų lėšomis. Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai Vyriausybės nustatytais atvejais rengiami asmenų, naudojančių arba pageidaujančių įsigyti žemės sklypus ar norinčių naudotis šiais žemės sklypais, lėšomis. Privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami žemės sklypų savininkų lėšomis , išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą atvejį .“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2023 m. birželio
Vyriausybė iki 2023 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos procedūros dėl teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų, susijusių su servituto nustatymu, rengimo tęsiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatyta tvarka . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
NR. I-1607
Į
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Įstatymų projektai parengti vykdant Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2021 m. lapkričio 3 d. protokolinį nutarimą „Dėl žemės servitutų nustatymo, užtikrinant tinkamą žemės naudojimą“, kuriuo Žemės ūkio ministerijai pasiūlyta parengti ir pateikti Kaimo reikalų komitetui įstatymų pakeitimų projektus, kuriuos priėmus būtų sudarytos sąlygos atitinkamoms valstybės institucijoms nustatyti žemės servitutus privatiems subjektams, kai šie servitutai nebuvo nustatyti dėl teisinio reguliavimo spragų arba atsakingų institucijų padarytų klaidų. Įstatymų projektų rengimą paskatinusi priežastis – institucijų, atsakingų už žemės sklypų projektavimą (planavimą), pareigos užtikrinti tinkamą projektavimą ir žemės sklypo formavimą, numatant teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte sprendinius dėl patekimo į žemės sklypą ar kitą objektą, nevykdymas arba institucijų, atsakingų už administracinių aktų priėmimą, pareigos priimti administracinį aktą, kuris buvo reikalingas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte esantiems sprendiniams dėl patekimo į žemės sklypą ar kitą objektą įgyvendinti, nevykdymas. Teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų projektavimą ir formavimą, nustato įgaliotoms institucijoms pareigą kiekvienu atveju išspręsti tinkamo nekilnojamojo daikto naudojimo pagal paskirtį (pvz., įvažiavimo į žemės sklypą arba asmens, kuris nėra žemės sklypo savininkas, galimybės eksploatuoti jam priklausančius žemės sklype esančius statinius ar įrenginius) klausimus.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai per žemės reformos eigą, rengiant privatizuojamų ar kitų valstybinės žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentus ir žemės sklypų planus, formuojant šiuos sklypus administraciniu aktu, nebuvo užtikrintas tinkamas nekilnojamojo daikto naudojimas pagal paskirtį (pvz., sprendiniai dėl patekimo į žemės sklypą ar kitą objektą nebuvo suprojektuoti patvirtintame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, arba buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti), nors pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą tai turėjo būti padaryta. Viena iš galimybių užtikrinti nekilnojamojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį gali būti kelio, statinio ar kt. servituto nustatymas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąrašas atvejų, kai servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) preliminariais skaičiavimais, šiuo metu yra išaiškinta apie 4800 atvejų, kai žemės sklypams nėra suprojektuoto privažiavimo į šiuos žemės sklypus ir nenustatyti servitutai (apie
Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai).
Šiuo metu teisės aktai nenustato galimybės administracine tvarka nustatyti kelio servitutus tais atvejais, kai tokie servitutai nebuvo suprojektuoti pradinėje žemės sklypo formavimo stadijoje: atkuriant nuosavybės teises, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai, pavyzdžiui, kelio servituto privačiame žemės sklype, kuriuo būtų važiuojama į kitą privatų žemės sklypą, ir panašiai. Pažymėtina, kad vietovėje dažniausiai būna išvažinėtas kelias, naudojamas ne vienerius metus patekti į gretimą žemės sklypą, tačiau neretai problema paaštrėja pasikeitus žemės sklypo savininkui, kadangi toks faktinis žemės naudojimas nebūna pagrįstas atitinkamais dokumentais. Aptariamais atvejais asmenys gali servitutus nustatyti tik tarpusavio sutartimis, o kilus ginčui privalo kreiptis į teismą, nors pareiga užtikrinti tinkamą žemės sklypo projektavimą ir formavimą teko valstybės institucijoms, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdžius susidariusios situacijos sprendimas tampa servituto nustatymu suinteresuotų asmenų problema.
Atsižvelgdama į nurodytos problemos mastą, siūloma įtvirtinti galimybę administracine tvarka valstybės ir (ar) savivaldybių lėšomis nustatyti servitutus valstybinės žemės sklypams (išnuomotiems, perduotiems neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti), taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, nesilaikant teisės aktų reikalavimų teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. 2. Į statymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorius – Seimo narys Jonas Gudauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai: Pagal Žemės įstatymo 13 straipsnio
sklypų formavimo darbai atliekami jų patikėtinių ir naudotojų lėšomis. Pagal Žemės įstatymo 42 straipsnio
sklypų savininkų lėšomis.
Pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais – fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų lėšomis. Galiojančio Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami servitutui nustatyti. Šiuo metu klausimai dėl patekimo (privažiavimo) į suprojektuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą gali būti sprendžiami vadovaujantis bendromis Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis servitutų nustatymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Žemės įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę servitutus nustatyti administraciniu aktu valstybinės žemės sklypams (išnuomotiems, perduotiems neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti), taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai arba nebuvo priimti administraciniai sprendimai, kurie užtikrintų tinkamą žemės sklypo naudojimą. Būtina servitutų administraciniu aktu nustatymo sąlyga – teisės aktų įgaliotos institucijos priimtas sprendimas, kad nenustačius servituto žemės sklypais neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis pagal paskirtį.
Procesą dėl tinkamo pagal paskirtį žemės sklypo naudojimo užtikrinimo sudarytų dvi stadijos: 1) aplinkybių nustatymas, kad pradinėje žemės sklypo formavimo stadijoje nebuvo numatyti (suprojektuoti) patekimo į žemės sklypą būdai ir kad sprendimo priėmimo metu žemės sklypu neįmanoma naudotis pagal paskirtį; 2) sprendinių dėl patekimo į žemės sklypą suprojektavimas ir administracinių aktų priėmimas. Siekiant minimaliai (tik tiek, kiek tai yra objektyviai būtina) suvaržyti asmenų žemės nuosavybės ar naudojimo teises, nurodytu atveju savivaldybių ir privačiuose žemės sklypuose servitutai galės būti nustatomi tik tais atvejais, kai nebus galimybės užtikrinti tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį panaudojant valstybinę žemę, pavyzdžiui, jeigu tuo metu, kai bus sprendžiama dėl servituto nustatymo administraciniu aktu privačiam žemės sklypui, į kurį reikalingas privažiavimas, šis sklypas nesiribos su laisva valstybine žeme, kurioje būtų galima suprojektuoti kelią į jį, arba ribosis, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovų, užpelkėjimo, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo. Siūloma, kad sprendimą, ar prašomas nustatyti servitutas atitinka šiame punkte nurodytus kriterijus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priimtų institucija, turinti teisę nustatyti servitutus administraciniu aktu – Nacionalinė žemės tarnyba. Šiuo atveju servituto nustatymo procedūroje būtų įtvirtinta galimybė tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkui išreikšti pastabas ir pasiūlyti kitas problemos sprendimo alternatyvas.
Nesutinkantiems su nustatytais servitutais asmenims išliks galimybė ginčyti administracinius aktus dėl šių servitutų nustatymo teisminiu būdu. Taip pat siūloma nustatyti, kad šiais atvejais teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų, kuriuose servitutai projektuojami, rengimą finansuotų valstybė (Nacionalinė žemės tarnyba, priimanti administracinius aktus dėl servitutų nustatymo) ir (arba) savivaldybės. Taip pat siūloma numatyti, kad fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis. Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir 42 straipsnio 2 dalį bei Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio
į, papildant pareiga nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypų formavimo darbus vykdyti ar privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus rengti valstybės ir (ar) savivaldybių lėšomis. Priėmus siūlomus pakeitimus, žemės sklypų savininkams ar kitiems suinteresuotiems asmenims nebereikėtų savo lėšomis rengti dokumentų, privalomų servitutui nustatyti, sumažėtų asmenų nepasitenkinimas dėl netinkamai vykdytų valstybės institucijos funkcijų, administracinė procedūra užtikrintų abipusę viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų (naudotojų) interesų apsaugą. Siūloma nustatyti, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir servituto nustatymo atvejais.
Svarbu pažymėti, kad nors teisės aktai, reglamentuojantys žemės reformą, keitėsi daug kartų, ir valstybinės žemės sklypų privačion nuosavybėn perleidimas, išnuomojimas, perdavimas naudotis neatlygintinai ir kt., yra kompleksinės procedūros, kurias sudaro keletas etapų (žemės sklypo suformavimas (suplanavimas), žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimas ir jo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, administracinių aktų, kuriais perleidžiamas privačion nuosavybėn, išnuomojamas, perduodamas naudotis neatlygintinai ir kt., žemės sklypas, priėmimas ir kita), tačiau teisės aktų įgaliotų valstybės institucijų ir atsakingų tarnautojų, dalyvaujančių žemės reformos procese, kompetencija šių procedūrų etapuose iš esmės priklauso (priklausė) nuo to, ar perleidžiamas privačion nuosavybėn, išnuomojamas, perduodamas naudotis neatlygintinai ir kt., valstybinės žemės sklypas yra (buvo) kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste. Kadangi teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės sklypų privačion nuosavybėn perleidimą, išnuomojimą, perdavimą naudotis neatlygintinai ir kt., tiek savivaldybės administracijos direktoriaus (atitinkamais laikotarpiais – savivaldybės valdybos, tarybos), tiek Nacionalinės žemės tarnybos (iki 2010 m. liepos 1 d. – apskričių viršininkų administracijų) kompetencijos minėtų procedūrų etapuose yra (buvo) griežtai apibrėžtos, siekiant užtikrinti, kad nuostolius dėl įvažiavimo į žemės sklypą arba asmens, kuris nėra žemės sklypo savininkas, galimybės eksploatuoti jam priklausančius žemės sklype esančius statinius ar įrenginius, nebuvimo, atlygintų būtent ta institucija, dėl kurios neteisėtų (netinkamų) veiksmų šie nuostoliai atsirado. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bus nustatyti atvejai, kada už teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimą apmokės valstybė, o kada savivaldybė.
umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Dėl siūlomo reglamentavimo būtų apginti teisėti viešpataujančiuoju tapsiančio žemės sklypo savininko lūkesčiai, tačiau kartu būtų pabloginama tarnaujančiuoju tapsiančio žemės sklypo savininko padėtis, nes šis gali būti suplanavęs ar pradėjęs vystyti investicinius projektus žemės sklype ir servituto nustatymas administraciniu aktu gali turėti finansinės įtakos minėtų projektų vystymui, todėl galimas tarnaujančiaisiais tampančių daiktų valdytojų nepasitenkinimas dėl patiriamų sunkumų, galimai bus inicijuota daugiau teisminių ginčų dėl administracinių aktų, nustatančių servitutus, panaikinimo. Tačiau pažymėtina, kad siūlomu projektu neišplečiamas sąrašas atvejų, kada žemės sklype bus nustatomi suvaržymai. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
statymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 10.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka : Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11. Ar įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Žemės įstatymo projektą, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 3D-542/D1-513
„Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo
taisyklių patvirtinimo“. Taip pat turės būti keičiamas Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašą, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 ,,Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Priėmus Žemės reformos įstatymo projektą, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“. 13.
iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais duomenimis, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, žemės reformos žemėtvarkos projekto ir šio žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo kaina –
. Pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, aptariamu atveju detalusis planas būtų koreguojamas, todėl manytina, kad išlaidos turėtų būti panašios kaip ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo atveju. Taigi priėmus siūlomą teisinį reglamentavimą, papildomai gali prireikti apie 3,7 mln. Eur, tačiau pasitaikys atvejų, kai servitutas buvo suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, bet nebuvo įbraižytas į žemės sklypo planą – tuomet servituto vietos nurodymas žemės sklypo plane ir servituto ploto nustatymas kainuotų apie 580 Eur. Servitutų nustatymo procedūrų atlikimas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto lėšomis galėtų būti finansuojamas iš šių šaltinių: žemės reformos darbams skirtų lėšų; iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, surinktų už teisę statyti valstybinėje žemėje; iš savivaldybių lėšų už parduotus valstybinės žemės sklypus miesto gyvenamosiose vietovėse. Taip pat galimi atvejai, kai Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu asmenys iš valstybės prisiteis žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (kai bus nustatyta, jog nenustačius servituto buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir šie pažeidimai atsirado dėl viešojo administravimo institucijos netinkamai vykdytų pareigų), atlyginimą.
Pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai atlyginti šiai žalai, o asignavimų valdytoja yra Teisingumo ministerija. Šiuo metu nėra galimybės prognozuoti, ar tokių atvejų pasitaikys ir kiek jų gali būti, taip pat, kiek vidutiniškai būtų priteista žalos atlyginimo tokiais atvejais. Tačiau manytina, kad tokių atvejų neturėtų būti daug ir nuostoliai dėl nustatyto servituto neturėtų būti dideli, atsižvelgiant į tai, kad siūlomu reglamentavimu nustatytas servitutas neužims didelio žemės ploto ir nebus skirtas centralizuotoms komunikacijoms ar panašiai. Pažymėtina, kad priėmus siūlomą Žemės įstatymo projektą būtų ir sutaupyta: kadangi pagal dabartinį teisinį reglamentavimą klausimai dėl servituto nustatymo ginčo atveju sprendžiami tik teisminiu keliu, jų nagrinėjimas teisme lemia ne tik ginčą inicijuojančių, bet ir valstybės institucijų sąnaudas (tokiose bylose proceso dalyvė yra ir Nacionalinė žemės tarnyba). Siūlomas teisinis reglamentavimas lemtų bylų teismuose skaičiaus ir administracinių kaštų sumažėjimą. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. R eikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: ,,V alstybinė žemė“ , ,,žemės sklypas“,
„servitutas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo nariai Jonas Gudauskas Andrius Vyšniauskas Vigilijus Jukna Juozas Baublys
DĖL
2022-11-25 Nr. XIVP-2238 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
8 punkte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais: Pirma, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma įtvirtinti, kad administraciniu aktu pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį , arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. Pagal projekte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tokie servitutai būtų įtvirtinti valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis rengiamuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės valdų projektuose.
Atkreipiame dėmesį, kad poreikis suprojektuoti sprendinius dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį galėjo atsirasti jau po to, kai valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, piliečiams buvo atkurtos nuosavybės teisės ir panašiai, t. y. po to, kai teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai jau buvo parengti ir patvirtinti. Pažymėtina, kad po minėtų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdų projektų patvirtinimo galėjo būti pastatyti nauji statiniai, vykdomas žemės sklypų pertvarkymas ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nurodant, kad pagrindas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoti atitinkamą sprendinį dėl patekimo per atitinkamus žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, turėjo būti atsiradęs teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų rengimo metu. Antra, atkreipiame dėmesį, kad servitutai, atsižvelgiant į galiojančio keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatomi žemės sklypams, bet ne žemei. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos ,,kai servitutas negali būti nustatomas laisvos valstybinės žemės fondo žemei“ nereikėtų patikslinti. Trečia, projekto 2 straipsniu keičiamas įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nuostata ,,žemės sklypų planų rengimas šiame punkte numatytais atvejais” nėra pakankamai aiški, nes projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nėra siūloma nustatyti atvejų, kada būtų rengiami žemės sklypų planai.
Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant tokius atvejus, arba projekto nuostatos atsisakyti. Ketvirta, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatose nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „pagal žemės sklypo ar statinio paskirtį “ turinys, nes neaišku, ką reiškia formuluotė „žemės sklypo paskirtis“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka „pagrindinė žemės naudojimo paskirtis“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Penkta, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
ir (ar) savivaldybių lėšomis“ prieš žodį „lėšomis“ siūlytina įrašyti žodį „biudžetų“. 2. Pažymėtina, kad 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1311 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1311), kurio 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naujos redakcijos Žemės įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 4 d. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas projektas parengtas naudojant šiuo metu galiojančią Žemės įstatymo redakciją, todėl projektu keičiamos keičiamo įstatymo nuostatos (pvz., projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis bei projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punktas) neatitinka naujos redakcijos Žemės įstatymo nuostatų.
Kadangi teikiamo projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d., tai, siekiant teisinio aiškumo, projektu teikiami siūlymai turėtų būti dėstomi ne galiojančiai Žemės įstatymo redakcijai, o turi būti atitinkamai keičiamas Įstatymas Nr. XIV-1311. 3. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų nereikėtų papildyti, pateikiant nuorodą į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą atvejį. Tokiu būdu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai būtų rengiami nustatant servitutus projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais, o vertinamoji projekto nuostata būtų tikslesnė ir atitiktų projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. 4. Projekto
„dienos“. 5. Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos
kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, bei į tai, kad pagal projekto aiškinamąjį raštą įstatymo įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 6. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr.
I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1311, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo to įstatymo priėmimo (šis reikalavimas netaikomas kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2023-03-27 Nr. XIVP-2238(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2023-02-15
posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis - Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais: Pirma, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma įtvirtinti, kad administraciniu aktu pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį , arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.
Pagal projekte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tokie servitutai būtų įtvirtinti valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis rengiamuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės valdų projektuose. Atkreipiame dėmesį, kad poreikis suprojektuoti sprendinius dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį galėjo atsirasti jau po to, kai valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, piliečiams buvo atkurtos nuosavybės teisės ir panašiai, t. y. po to, kai teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai jau buvo parengti ir patvirtinti. Pažymėtina, kad po minėtų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdų projektų patvirtinimo galėjo būti pastatyti nauji statiniai, vykdomas žemės sklypų pertvarkymas ir panašiai.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nurodant, kad pagrindas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoti atitinkamą sprendinį dėl patekimo per atitinkamus žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, turėjo būti atsiradęs teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų rengimo metu. Antra, atkreipiame dėmesį, kad servitutai, atsižvelgiant į galiojančio keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatomi žemės sklypams, bet ne žemei. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos ,,kai servitutas negali būti nustatomas laisvos valstybinės žemės fondo žemei“ nereikėtų patikslinti. Trečia, projekto 2 straipsniu keičiamas įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nuostata ,,žemės sklypų planų rengimas šiame punkte numatytais atvejais” nėra pakankamai aiški, nes projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nėra siūloma nustatyti atvejų, kada būtų rengiami žemės sklypų planai. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant tokius atvejus, arba projekto nuostatos atsisakyti. Ketvirta, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio
žemės sklypo ar statinio paskirtį “ turinys, nes neaišku, ką reiškia formuluotė „žemės sklypo paskirtis“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka „pagrindinė žemės naudojimo paskirtis“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas.
Penkta, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų formuluotėje „finansuojamas valstybė ir (ar) savivaldybių lėšomis“ prieš žodį „lėšomis“ siūlytina įrašyti žodį „biudžetų“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)
Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1311 (toliau
Žemės įstatymo redakciją, todėl projektu keičiamos keičiamo įstatymo nuostatos (pvz., projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis bei projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punktas) neatitinka naujos redakcijos Žemės įstatymo nuostatų. Kadangi teikiamo projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja
siūlymai turėtų būti dėstomi ne galiojančiai Žemės įstatymo redakcijai, o turi būti atitinkamai keičiamas Įstatymas Nr. XIV-1311. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25) 3(40)
nuorodą į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą atvejį. Tokiu būdu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai būtų rengiami nustatant servitutus projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais, o vertinamoji projekto nuostata būtų tikslesnė ir atitiktų projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Pritarti. 4.
(2022-11-25)53
„nustatyta tvarka“ įrašytinas žodis „dienos“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)
ir Žemės ūkio ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, bei į tai, kad pagal projekto aiškinamąjį raštą įstatymo įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti. Šios išvados nebuvo paprašyta įstatymo projekto pateikimo Seimo plenariniame posėdyje metu. Kaimo reikalų komitetas 2022 m. gruodžio 7 d. taip pat nusprendė Vyriausybės išvados neprašyti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1311, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo to įstatymo priėmimo (šis reikalavimas netaikomas kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių). Atsižvelgti. 7. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas (2022-11-28) * Įvertinę Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 23, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2238 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žemės ūkio ministerija (2023-02-01 raštas Nr.
Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto (toliau – Komitetas) 2023 m. sausio 25 d. surengtame pasitarime su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovais apsikeista nuomonėmis dėl žemės servitutų teisinio reglamentavimo tobulinimo, būtinybės valstybei prisiimti atsakomybę už praeityje padarytas klaidas, apsaugoti privačių žemės savininkų interesus ir teisėtus lūkesčius. Šio pasitarimo metu rekomenduota Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai pateikti poziciją dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 13, 23, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2238 (toliau – Žemės įstatymo projektas) ir jį lydinčio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2239 (toliau – Žemės reformos įstatymo projektas).
Informuojame, kad įvertinę Komiteto patikslintą 2023 m. sausio
Žemės reformos įstatymo projektą, iš esmės jiems pritariame, tačiau manome, kad siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas tik žemės reformos teisiniuose santykiuose dalyvavusiems asmenims, todėl siūlome Žemės įstatymo projekto
8 punktą išdėstyti taip:
„8) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir
privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. Savivaldybių ir privatiems žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovų, užpelkėjimo, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį).
Servitutai administraciniu aktu šiame punkte nurodytais atvejais nustatomi tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko , kuris vykdant žemės reformą pats įsigijo iš valstybės arba paveldėjo kito asmens iš valstybės įsigytą nuosavybėn žemės sklypą, prašymas ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato, kad nenustačius servituto viešpataujančio žemės sklypo ar statinio savininkas neturės galimybės naudoti jam priklausantį žemės sklypą ar statinį pagal žemės pagrindinę naudojimo paskirtį ar statinio paskirtį. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“ Pritarti. 2. Aplinkos ministerija (2023-02-09 raštas Nr. D8(E)-783) 2(22) 2(22) 1(2) 2(21 ) (8), N Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto (toliau – Komitetas) 2023 m. sausio 11 d. vykusiame podėdyje buvo nuspręsta sustabdyti svarstymą dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 13, 23, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-2238 (toliau – Žemės įstatymo projektas) ir jį lydinčio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2239 (toliau – Žemės reformos įstatymo projektas). 2023 m. sausio 25 d. vykusiame išvažiuojamajame Komiteto pasitarime, dalyvaujant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams diskutuota dėl žemės servitutų nustatymo teisinio reglamentavimo tobulinimo.
Informuojame, kad įvertinome pasitarimo dalyviams Komiteto pateiktą Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo projektus ir išvažiuojamajame Komiteto pasitarime vykusias diskusijas bei siūlome Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį papildyti 8, 9 ir 10 punktais ir 22 straipsnį papildyti 21 ,22 ir 23 dalimis bei išdėstyti juos taip: „
8) valstybinės žemės sklypams, patikėjimo teise valdomiems Vyriausybės įgaliotos institucijos, nepažeidžiant teisės aktų ir/ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, arba sprendiniai buvo numatyti, tačiau nebuvo priimti administraciniai sprendimai, reikalingi servitutų nustatymui;
9) savivaldybių ar privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir/ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte buvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį ir šie sprendiniai buvo suderinti su tarnaujančio daikto savininku, tačiau nebuvo priimti administraciniai sprendimai, reikalingi servitutų nustatymui;
10) privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir/ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį. 21 .
2
1. Savivaldybių ir privatiems žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti nustatytas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovų, užpelkėjimo, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). 22 . Sprendimas dėl servituto nustatymo administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu atveju priimamas tik tuo atveju, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktas tarnaujančio daikto savininko sutikimas. 23 . Servitutas administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 9-10 punktuose nurodytais atvejais nustatomi tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko prašymas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka nustato, kad nenustačius servituto viešpataujančio žemės sklypo ar statinio savininkas neturės galimybės naudoti jam priklausantį žemės sklypą ar statinį pagal žemės pagrindinę naudojimo paskirtį ar statinio paskirtį. Šio straipsnio 2 dalies 9-10 punktuose nurodytais atvejais teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos (projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis. “ Nepritarti. Kaimo reikalų komitetas pritarė ŽŪM pasiūlymui. 3. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-02-13 Nr.
1SD-239-(3.3 E.)) 2(22) 2(22) 1(2) 2(21 ) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), įvertinusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktą siūlymą tikslinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 23, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (TAIS registruotas Nr. XIVP-2238 ) (toliau – ŽĮ projektas), teikia šiuos pastebėjimus. 1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnį siūloma papildyti23 dalimi, kurioje būtų reglamentuota, kad „Servitutas administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 9–10 punktuose nurodytais atvejais nustatomi tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko prašymas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka nustato, kad nenustačius servituto viešpataujančio žemės sklypo ar statinio savininkas neturės galimybės naudoti jam priklausantį žemės sklypą ar statinį pagal žemės pagrindinę naudojimo paskirtį ar statinio paskirtį .“ Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma įtvirtinti nuostata tikslintina, kadangi neaišku, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija būtų atsakinga už servitutų, kurie nebuvo nustatyti formuojant žemės sklypą, nustatymą administraciniu aktu, nors pagal galiojančią Žemės įstatymo 22 straipsnio redakciją servitutus administraciniu aktu nustato Nacionalinė žemės tarnyba . 2.
emės įstatymo 22 straipsnio
administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius „ valstybinės žemės sklypams, patikėjimo teise valdomiems Vyriausybės įgaliotos institucijos , nepažeidžiant teisės aktų ir /ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, arba sprendiniai buvo numatyti, tačiau nebuvo priimti administraciniai sprendimai, reikalingi servitutų nustatymui;
“. Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlomą
įtvirtinti nuostatą, servitutai administraciniu aktu negalės būti nustatomi visiems valstybinės žemės sklypams, kuriuos patikėjimo teise valdo kiti patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai), o ne tik Vyriausybės įgaliota institucija (Nacionalinė žemės tarnyba). Todėl ŽĮ projektu siūlomame nustatyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlome išbraukti perteklinę nuostatą: „valstybinės žemės sklypams , patikėjimo teise valdomiems Vyriausybės įgaliotos institucijos “. 3. Teritorijų planavimo dokumentai turi būti rengiami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir negali prieštarauti galiojantiems teisės aktams (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 ir 27 dalys). Servitutai nustatomi administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų , todėl manome, kad ŽĮ projekto 2 straipsniu siūlomuose nustatyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8, 9 ir 10 punktuose, nuostata „ nepažeidžiant teisės aktų ir /ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų “ yra perteklinė ir brauktina. 4.
straipsniu siūlomo pakeisti Žemės įstatymo 22 straipsnio 22 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad ,, Sprendimas dėl servituto nustatymo administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu atveju priimamas tik tuo atveju, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktas tarnaujančio daikto savininko sutikimas “. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu reguliavimu nebus pasiektas ŽĮ projektui keliamas tikslas nustatyti galimybę servitutus administraciniu aktu nustatyti privačios žemės sklypams, jeigu, vykdant žemės reformą jie nebuvo nustatyti , tačiau pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus jie turėjo būti nustatyti, kadangi esant tarnaujančiojo daikto savininko sutikimui, servitutas nustatomas su viešpataujančiojo daikto savininku, jo prašymu, sudarant sandorį ir tokiu atveju procesas greitesnis, nereikia rengti teritorijų planavimo dokumento (Civilinio kodekso 4.125 straipsnyje reglamentuojama, kad sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas). 5.
siūlomo pakeisti Žemės įstatymo 22 straipsnio 23 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata „ Servitutas administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 9–10 punktuose nurodytais atvejais nustatomi tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko prašymas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka nustato, kad nenustačius servituto viešpataujančio žemės sklypo ar statinio savininkas neturės galimybės naudoti jam priklausantį žemės sklypą ar statinį pagal žemės pagrindinę naudojimo paskirtį ar statinio paskirtį “ yra perteklinė, kadangi Žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 4 d.)
servitutą negalima priimti, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo; viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Taip pat pažymėtina, kad visais atvejais, taip pat ir servitutą nustatant administraciniu aktu, jis nustatomas tik esant būtinumui (servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalis); servitutas baigiasi išnykus servituto būtinumui (Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas); kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu (Civilinio kodekso
viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 2 dalis); Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
punktas)) ir tik tokia apimtimi, kokia yra būtina (kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis)).
Taip pat pažymėtina, kad visais atvejais, taip pat ir servitutą nustatant administraciniu aktu, jis nustatomas tik esant būtinumui (servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalis); servitutas baigiasi išnykus servituto būtinumui (Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas); kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu (Civilinio kodekso
viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 2 dalis); Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
punktas)) ir tik tokia apimtimi, kokia yra būtina (kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis)). Vadovaujantis Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, ŽĮ projekto 2 straipsniu siūlomo pakeisti Žemės įstatymo 22 straipsnio 23 dalyje vietoje žodžių ,,žemės pagrindinę naudojimo paskirtį“ turėtų būti įrašyti žodžiai ,,pagrindinę žemės naudojimo paskirtį“.
dalyje siūloma nustatyti, kad „ Šio straipsnio 2 dalies 9
teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir
(ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. “ Pagal siūlomą įtvirtinti nuostatą neaišku, kokiais atvejais kurio biudžeto lėšomis bus finansuojamas teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas. Todėl, siekdami aiškumo, siūlome ŽĮ projekto 2 straipsniu siūlomo pakeisti Žemės įstatymo 22 straipsnio 23 dalyje nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis Žemės įstatymo 2 dalies 9–10 punktuose nurodytais atvejais darbai bus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, kadangi savivaldybės nebus suinteresuotos taisyti kitų institucijų padarytų klaidų savo biudžetų lėšomis. 7. Pažymime, kad vykdant žemės reformą galimi atvejai, kai buvo suformuoti keli besiribojantys žemės sklypai, perduoti nuosavybėn vienam asmeniui , todėl kelio servitutai , suteikiantys teisę naudotis pėsčiųjų taku ir (ar) kelio servitutai, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, patenkant į gretimą žemės sklypą, per tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, žemės sklypų formavimo metu neturėjo būti suprojektuoti ir atitinkamai – nustatyti . Tačiau minėtas poreikis atsirado tuomet, kai žemės sklypas, per kurį patenkama į gretimą žemės sklypą, perleidžiamas kitam asmeniui. Taip pat galimi atvejai, kai žemės sklypo formavimo metu poreikio nustatyti kelio servitutą, užtikrinantį patekimą į žemės sklypą, nebuvo.
Tačiau vėliau, vieną žemės sklypą padalijus į du ar daugiau žemės sklypų, kurie buvo perleisti kitiems asmenims, gali atsirasti poreikis nustatyti kelio servitutus perleistiems žemės sklypams, užtikrinant viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą . Siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo atvejams nustatant servitutus administraciniu aktu žemės sklypams, kai formuojant žemės sklypą pagal galiojančius teisės aktus nebuvo poreikio nustatyti servitutą, taip pat siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti ŽĮ p rojekto 2 straipsniu Žemės įstatymo
dalyje siūlomą įtvirtinti nuostatą, ją papildant ,,Savivaldybių ir privatiems žemės sklypams šio straipsnio 2 dalies 9–10 punktuose nurodytais atvejais servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai pagal galiojančius teisės aktus jie turėjo būti nustatyti ir kai servitutas negali būti nustatytas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovų, užpelkėjimo, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį).“ 8.
Svarstytina, ar ŽĮ p rojekto 2 straipsniu Žemės įstatymo 22 straipsnio 21 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos (,,(tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovų, užpelkėjimo, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį)“) neturėtų būti atsisakyta kaip perteklinės, kadangi praktikoje bus galima surasti ir daugiau atvejų, kada fiziškai dėl valstybinėje žemėje esančių statinių, dėl reljefo ar kitokių ypatumų nebus galima nustatyti servituto valstybinės žemės sklype. 9.
rojekto 2 straipsniu Žemės įstatymo 22 straipsnio 21 dalyje siūloma reglamentuoti, kad ,,Savivaldybių ir privatiems žemės sklypams šio straipsnio
nustatomi tik tada, kai pagal galiojančius teisės aktus jie turėjo būti nustatyti ir kai servitutas negali būti nustatytas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovų, užpelkėjimo, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį).“ Atkreipiame dėmesį, kad servitutas gali būti nustatytas tik tada kai žemės sklypas yra suformuotas kaip daiktas, o valstybinėje žemėje servitutai gali būti tik projektuojami. Be to, servitutas administraciniu aktu gali būti nustatomas ir valstybinės žemės sklypuose, kurie yra perduoti naudotis kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, formuluotė dėl laisvos valstybinės žemės tikslintina. 10. Siūlome tikslinti ŽĮ projekto 2 straipsniu siūlomo pakeisti Žemės įstatymo 22 straipsnio
žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir /ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte buvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį ir šie sprendiniai buvo suderinti su tarnaujančio daikto savininku, tačiau nebuvo priimti administraciniai sprendimai, reikalingi servitutų nustatymui.“), kadangi teritorijų planavimo ar žemės valdos rengimo metu tarnaujančiojo daikto, tai yra, žemės sklypo savininkas gali būti pasikeitęs. Atsižvelgti. 4. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-02-13 Nr.
1SD-239-(3.3 E.)) 2(22) 2(22) 1(2) 2(21 ) Nacionalinė žemės tarnyba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktu siūlymu dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 23, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAIS registruotas Nr. XIVP-2238 ) (toliau – Projektas) 2 straipsniu siūlomo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkto pakeitimo, pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekto 2 straipsniu siūlomo pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant servitutai nustatomi administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį 8 punktu, kuriame būtų įtvirtinta galimybė servitutus nustatyti administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.
Siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad Projekto 2 straipsniu siūlomo pakeisti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje siūlomos įtvirtinti nuostatos turės būti taikomos tik tais atvejais, kai servitutai administraciniu aktu bus nustatomi Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytais atvejais, tai yra, Žemės įstatymo 2 dalies paskutinėje pastraipoje siūlomos įtvirtinti nuostatos nebus taikomos Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nustatytais atvejais, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje siūlomos įtvirtinti nuostatos turi būti nustatytos atskiroje Žemės įstatymo 22 straipsnio dalyje. 2.
siūloma Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyti, kad ,,<...> Servitutai administraciniu aktu šiame punkte nurodytais atvejais nustatomi tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko, kuris vykdant žemės reformą pats įsigijo iš valstybės arba paveldėjo kito asmens iš valstybės įsigytą nuosavybėn žemės sklypą, prašymas <...>“. Pažymime, kad daugeliu atvejų klaida dėl nenustatyto privažiavimo prie žemės sklypo atsirado ne tuo metu, kai buvo projektuojamas valstybinės žemės sklypas įsigijimui iš valstybės, o vėliau – kai buvo projektuojami ar formuojami aplink šį žemės sklypą esantys valstybinės žemės sklypai ir jau tuo metu (klaidos padarymo metu) žemės sklypai, prie kurių reikalingas privažiavimas, jau buvo perleisti kitiems asmenims, kurie nėra tiesioginiai valstybinės žemės įgijėjai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Projekto 2 straipsniu Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas ne tik žemės reformos teisiniuose santykiuose dalyvavusiems asmenims. 3. Projektui taip pat teikiamos šio rašto 6, 7, 8 ir 9 punktuose pateiktos pastabos. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto
komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2238(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas, V. Jukna. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė