Projekto lyginamasis variantas
1 , 7,17
2022 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio
savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo penkerių metų kadencijai, mero sprendimu jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo eitos kadencijos metu visuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose jo metų veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai. Sprendimas dėl savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo skyrimo be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai turi būti priimtas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki šio vadovo kadencijos pabaigos. Tos pačios savivaldybės viešosios bibliotekos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas neribotą kadencijų skaičių iš eilės. 22 . Savivaldybės viešosios bibliotekos vadovas, kuris nebuvo skirtas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 21 dalyje nurodytu atveju, turi teisę dalyvauti viešame konkurse šios bibliotekos vadovo pareigoms eiti. 23 . Likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo kadencijos pabaigos, meras priima sprendimą dėl konkurso šioms pareigoms eiti skelbimo, išskyrus atvejus, kai savivaldybės viešosios bibliotekos vadovas be konkurso skiriamas antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 21 dalyje nustatytu atveju. 24 . Jeigu, pasibaigus bibliotekos vadovo kadencijai, konkurso į laisvą pareigybę metu pretendentas nebuvo atrinktas, atitinkamai kultūros ministras ar meras gali paskirti eiti šias pareigas iki kadencijos pabaigos bibliotekos vadovo pareigas ėjusį ar kitą asmenį, iki konkurso būdu bus paskirtas naujas bibliotekos vadovas, bet ne ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui.
Šis asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip tai nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, ir atitikti kultūros ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje.
“ 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Lietuvos aklųjų biblioteka Lietuvos audiosensorinė biblioteka ;“. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 81 straipsniu Papildyti įstatymą 81 straipsniu:
„8
1Lietuvos audiosensorinė biblioteka y ra biudžetinė įstaiga. Jos savininkė yra valstybė, jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija. 2.
2Lietuvos audiosensorinė biblioteka atlieka šias funkcijas:
asmenis, negalinčius skaityti įprasto spausdinto teksto;
2) kaupia ir saugo tradicinių tiflotyrinių, prieinamumo bei įtraukties tematikos, skaitmeninių dokumentų ir dokumentų prieinamais formatais fondą;
informacijos išteklių prieinamais formatais leidybinę veiklą ir pritaiko bei adaptuoja išleistus ar viešai paskelbtus leidinius;
tarptautinį keitimąsi kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijomis;
Elektroninių leidinių valdymo informacinę sistemą (ELVIS);
gaires, rekomendacijas ir kitus dokumentus, padedančius įgyvendinti įtraukios leidybos principus, užtikrinant skaitmeninių leidinių prieinamumo reikalavimus;
skaitmeninio ir medijų raštingumo ugdymo, kultūrinės edukacijos ir kitas neformalaus švietimo veiklas ;
asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto, aptarnavimo metodinio centro funkcijas;
kitas teisės aktuose ir bibliotekos nuostatuose nustatytas funkcijas. 3. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pripažinta, kad Lietuvos audiosensorinė biblioteka atlieka mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą .“
straipsnio pakeitimas
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Depozitiniai fondai yra sudaromi iš retai vartotojų naudojamų, bet nepraradusių savo kultūrinės, mokslinės ir istorinės vertės dokumentų, siekiant optimaliai panaudoti bibliotekų saugyklas ir sumažinti saugojimo išlaidas. Depozitinis fondas yra saugomas Nacionalinėje bibliotekoje, išskyrus Lietuvos aklųjų audiosensorinėje bibliotekoje saugomus dokumentus aklųjų (Brailio) raštu, specialiai silpnaregiams išspausdintus didesniu šriftu, ir garsinius dokumentus. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 61 straipsnio 21 dalis dėl priėmimo į savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo pareigas antrajai kadencijai be konkurso taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems vadovams, jeigu jų pirmoji kadencija baigiasi po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vytautas Juozapaitis Kęstutis Vilkauskas Vytautas Kernagis Kristijonas Bartoševičius Stasys Tumėnas
Projekto lyginamasis variantas
1 , 7, 8, 9, 10,17
2022 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų (išskyrus Vilniaus universiteto biblioteką) vadovai į pareigas skiriami5 metų kadencijai. Lietuvos nacionalinės bibliotekos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų vadovų kadencijų
. Pasibaigus savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo 5 metų kadencijai, mero sprendimu jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai 5 metų kadencijai, jeigu jo eitos kadencijos metu visuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose jo metų veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai. Sprendimas dėl savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo skyrimo be konkurso antrajai 5 metų kadencijai turi būti priimtas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki šio vadovo kadencijos pabaigos. 22 . Savivaldybės viešosios bibliotekos vadovas, kuris nebuvo skirtas be konkurso antrajai 5 metų kadencijai šio straipsnio 21 dalyje nurodytu atveju, turi teisę dalyvauti viešame konkurse šios bibliotekos vadovo pareigoms eiti. 23 . Likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo kadencijos pabaigos, meras priima sprendimą dėl konkurso šioms pareigoms eiti skelbimo, išskyrus atvejus, kai savivaldybės viešosios bibliotekos vadovas be konkurso skiriamas antrajai 5 metų kadencijai šio straipsnio 21 dalyje nurodytu atveju. 24 .
2
4Jeigu, pasibaigus bibliotekos vadovo kadencijai, konkurso į laisvą pareigybę metu pretendentas nebuvo atrinktas, atitinkamai kultūros ministras ar meras gali paskirti eiti šias pareigas iki kadencijos pabaigos bibliotekos vadovo pareigas ėjusį ar kitą asmenį, iki konkurso būdu bus paskirtas naujas bibliotekos vadovas, bet ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Šis asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip tai nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, ir atitikti kultūros ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje.
“ 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Lietuvos aklųjų audiosensorinė biblioteka ;“. 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pripažinta, kad nacionalinė Nacionalinė biblioteka atlieka gali atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą.“
4 straipsnis. Įstatymo papildymas 81 straipsniu Papildyti įstatymą 81 straipsniu: „8
1Lietuvos audiosensorinė biblioteka y ra biudžetinė įstaiga. Jos savininkė yra valstybė, jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija. 2.
2Lietuvos audiosensorinė biblioteka atlieka šias funkcijas:
asmenis, negalinčius skaityti įprasto spausdinto teksto;
2) kaupia ir saugo tradicinių tiflotyrinių, prieinamumo bei įtraukties tematikos, skaitmeninių dokumentų ir dokumentų prieinamais formatais fondą;
informacijos išteklių prieinamais formatais leidybinę veiklą ir pritaiko bei adaptuoja išleistus ar viešai paskelbtus leidinius;
keitimąsi kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijomis;
5) kuria ir diegia Elektroninių leidinių valdymo informacinę sistemą
gaires, rekomendacijas ir kitus dokumentus, padedančius įgyvendinti įtraukios leidybos principus, užtikrinant skaitmeninių leidinių prieinamumo reikalavimus;
skaitmeninio ir medijų raštingumo ugdymo, kultūrinės edukacijos ir kitas neformalaus švietimo veiklas ;
asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto, aptarnavimo metodinio centro funkcijas;
kitas teisės aktuose ir savo nuostatuose nustatytas funkcijas. 3. Lietuvos audiosensorinė biblioteka gali atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
apskrities Apskrities viešoji biblioteka atlieka gali atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą. 6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
savivaldybės Savivaldybės viešoji biblioteka atlieka gali atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą. 7 straipsnis.
straipsnio pakeitimas
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Depozitiniai fondai yra sudaromi iš retai vartotojų naudojamų, bet nepraradusių savo kultūrinės, mokslinės ir istorinės vertės dokumentų, siekiant optimaliai panaudoti bibliotekų saugyklas ir sumažinti saugojimo išlaidas. Depozitinis fondas yra saugomas Nacionalinėje bibliotekoje, išskyrus Lietuvos aklųjų audiosensorinėje bibliotekoje saugomus dokumentus aklųjų (Brailio) raštu, specialiai silpnaregiams išspausdintus didesniu šriftu, ir garsinius dokumentus.“8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus 1 straipsnio2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio2 dalis įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsnio2 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo6
21 dalies nuostatos dėl priėmimo į savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo pareigas antrajai kadencijai be konkurso taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems vadovams, jeigu jų pirmoji kadencija baigiasi po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Kultūros ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis
dėl
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos bibliotekų bendruomenių, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos, taip pat Lietuvos savivaldybių bibliotekų, kultūros centrų, muziejų bendruomenių, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos ne kartą pažymėjo, kad Lietuvos regionai susiduria su kultūros srities specialistų trūkumu ir juo labiau atitinkančių vadovams keliamus reikalavimus. Nepakankamai motyvuojami jauni specialistai atsisako vykti į atokesnius savivaldybių miestus ir miestelius, ten gyventi, dirbti, taip pat esami specialistai nėra skatinami kandidatuoti į vadovus, nes neužtikrinamos socialinės garantijos. Be to, regionams yra ypač sunku rasti kompetentingus žmones savivaldybių įstaigų vadovų pareigoms užimti. Kaip nurodo bendruomenių atstovai, daugelis potencialių ir perspektyvių kandidatų atsisako tapti regioninių įstaigų vadovais dėl įstatymu nustatytų terminuotų ir trumpų kadencijų bei konkursų vadovo pareigoms užimti, kadangi tokiu būdu asmuo darbo vietą ir nuolatinį pajamų šaltinį užsitikrina tik penkeriems metams. Be kita ko, kaip teigia šių sričių atstovai, per penkerių metų laikotarpį vadovas nespėja įgyvendinti ilgalaikių projektų, idėjų, negali užtikrinti vykdomų darbų ir projektų įstaigoje tęstinumo. Rengiant Įstatymo projektą buvo detaliai susipažinta su užsienio šalių bibliotekų, aptarnaujančių asmenis, negalinčius skaityti įprasto spausdinto teksto, veiklos praktika, Lietuvos aklųjų bibliotekos (toliau – Biblioteka) plėtros strategija ir atliktų tyrimų rezultatais.
Pažymėtina, kad per pastarąjį dešimtmetį buvo keičiami didžiosios dalies Europos šalių (Danija, Suomija, Vokietija ir kt.) specialiųjų bibliotekų pavadinimai, atsisakant negalios formos akcentavimo ir orientuojantis į prieigos prie informacijos užtikrinimą asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto dėl regos, fizinių funkcijų, raidos, kompleksinių sutrikimų ir kitų įgimtų ar įgytų sveikatos sutrikimų bei mokymosi sunkumų. 2019 m. Lietuvos aklųjų biblioteka pradėjo įgyvendinti tikslinių auditorijų plėtros strategiją ir siekdama paskatinti naudotis Bibliotekos ištekliais ir paslaugomis žmones su įvairia negalia ir sutrikimais, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, identifikavo esminę problemą
tyrimo duomenis, 74 proc. besinaudojančių bibliotekos paslaugomis yra asmenys, turintys regos negalią ar sutrikimą, 16 proc. – asmenys, neturintys jokių regos, mokymosi ar skaitymo sutrikimų (specialistai, pedagogai, visuomenės nariai), tik 2 proc. besinaudojančių bibliotekos paslaugomis turi kitus mokymosi ar skaitymo ir 2 proc. fizinius sutrikimus, dėl kurių negali skaityti įprasto spausdinto teksto. Nepaisant aktyvaus bibliotekos paslaugų viešinimo, labai didelė visuomenės dalis biblioteką identifikuoja tik kaip aptarnaujančią asmenis su regos sutrikimais.
Svarbiausi teikiamo Įstatymo projekto tikslai:
reguliavimo priemonėmis suvienodinti nuostatas, reglamentuojančias Kultūros ministerijos valdymo sričiai priklausančių kultūros įstaigų veiklos valdymą (įstaigų vadovų darbo santykių reglamentavimą) ir s ukurti palankesnes darbo sąlygas regionų, kurie susiduria su aukštos kompetencijos ir tinkamo išsilavinimo vadovų trūkumu, specialistams, pakeičiant savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų skyrimo į pareigas antrajai kadencijai tvarką;
2) pakeisti Lietuvos aklųjų bibliotekos pavadinimą, įgyvendinant Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytus žmonių su negalia orumo, pagarbos ir nediskriminavimo, pabrėžiant negalią, principus bei atliepiant besikeičiantį negalios sąvokų vartojimą pabrėžiant ne medicininį, bet socialinį aspektą;
šiuo metu de facto vykdomas funkcijas, siekiant atliepti asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto, informacijos poreikius ir bibliotekos teikiamų paslaugų prieinamumą bei kokybę, socialinės realybės reikšmes, kurios iš esmės organizuoja negalią turinčių asmenų patirtis. Parengto projekto uždaviniai:
1) įtvirtinti nuostatą, kad, pasibaigus savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo eitos kadencijos metu visuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose jo metų veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai . Ši nuostata jau yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projekte;
naują Lietuvos aklųjų bibliotekos pavadinimą „Lietuvos audiosensorinė biblioteka“;
reglamentuoti Lietuvos aklųjų bibliotekos kompetencijai priskirtas ir šiuo metu de facto vykdomas funkcijas.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatori ai
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dėl savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų kadencijų Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymą (toliau – Bibliotekų įstatymas) savivaldybės viešosios bibliotekos vadovas baigia savo pirmąją penkerių metų kadenciją ir, nepaisant to, kaip buvo vertinama jo veikla, jis privalo iš naujo dalyvauti konkurse šios savivaldybės įstaigos vadovo pareigoms užimti. Dėl Bibliotekos pavadinimo Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 7 straipsnio 1 punkte yra nurodytas Bibliotekos pavadinimas „Lietuvos aklųjų biblioteka“. Dabartinis pavadinimas neatitinka Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, sukuria prielaidas žmogaus teisių suvaržymams, asmenų diferencijavimui ir antrinei stigmatizacijai, kuomet įstaigos pavadinime išskiriama tam tikra vartotojų grupė pagal negalios situacijos sąlygotą specifiką ir jos individualius poreikius . Dėl Bibliotekos funkcijų Įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių Bibliotekos kompetencijai priskirtas ir de facto vykdomas funkcijas. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų kadencijų Įstatymo projekto 1 straipsniu s iūloma patikslinti nuostatas, susijusias su savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų darbo santykių reglamentavimo ypatumais, siekiant paskatinti daugiau žmonių dalyvauti konkursuose savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovo pareigoms užimti, užtikrinti šių įstaigų vadovų darbo, idėjų ir projektų tęstinumą, sumažinti savivaldybių nerimą dėl kvalifikuotų vadovų trūkumo ar jų nenoro dalyvauti konkursuose. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pasibaigus savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo penkerių metų kadencijai, mero sprendimu jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu eitos kadencijos metu visuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose jo metų veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai, o sprendimas dėl savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo skyrimo be konkurso antrai penkerių metų kadencijai turi būti priimtas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki šio vadovo kadencijos pabaigos. Taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybės viešosios bibliotekos vadovas, kuris nebuvo skirtas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, turi teisę dalyvauti konkurse šios bibliotekos vadovo pareigoms eiti. Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad, pasibaigus savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo kadencijai, konkurso į laisvą pareigybę metu pretendentas nebuvo atrinktas, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali paskirti eiti šias pareigas iki kadencijos pabaigos viešosios bibliotekos vadovo pareigas ėjusį ar kitą asmenį, iki konkurso būdu bus paskirtas naujas bibliotekos vadovas, bet ne ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui. Panašios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 pakeitimo įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projekte.
N evienodas savivaldybių kultūros įstaigų vadovų darbo santykių reglamentavimas galimai pažeidžia lygiateisiškumo principą. Dėl Bibliotekos pavadinimo Įstatymo projekto 2 straipsniu s iūloma pakeisti Lietuvos aklųjų bibliotekos pavadinimą ir Įstatymo7 straipsnio 1 punkte vietoj „Lietuvos aklųjų biblioteka“ įrašyti
„Lietuvos audiosensorinė biblioteka“. Pakeitus Lietuvos
aklųjų bibliotekos pavadinimą bus kuriamas modernus valstybės požiūris ir atkreipiamas dėmesys į šiuolaikišką asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto, aprūpinimą informacija ir žiniomis. Bibliotekos pavadinimas tiksliau reprezentuos jos veiklos sritį, pobūdį ir pagrindinius tikslus. Naujuoju bibliotekos pavadinimu bus įtvirtinta šiuolaikinė, žmogaus teisėmis ir laisvėmis grįsta terminologija, akcentuojanti galimybes ir pagarbą kitokį įgalumą turinčiam žmogui, neišskiriant vienos ar kitos jo negalios formos. Dėl Bibliotekos funkcijų Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti Lietuvos audiosensorinės bibliotekos funkcijas (Įstatymo projekto 3 straipsnis), aktualizuojant Bibliotekos teikiamas paslaugas, kurios atitinka asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto, poreikius, atskleidžia Bibliotekos virsmą į modernią kultūros įstaigą ir tiksliau atspindi Bibliotekos kompetencijai priskirtas veiklos funkcijas. Pažymėtina, kad Bibliotekos kompetencijai priskirtos funkcijos de jure iki šiol buvo vykdomos de fakto .
Siūloma Įstatymą papildyti nuostatomis, kurios įpareigotų biblioteką
asmenis, negalinčius skaityti įprasto spausdinto teksto; 2) kaupti ir saugoti tradicinių tiflotyrinių, prieinamumo bei įtraukties tematikos, skaitmeninių dokumentų ir dokumentų prieinamais formatais fondą;
pritaikyti bei adaptuoti išleistus ar viešai paskelbtus leidinius; 3) vykdyti tarptautinį keitimąsi kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijomis;
3) kurti ir diegti Elektroninių leidinių valdymo informacinę sistemą (ELVIS); 4) teikti metodinę pagalbą leidėjams, rinkos priežiūros institucijoms, rengti gaires, rekomendacijas ir kitus dokumentus, padedančius įgyvendinti įtraukios leidybos principus, užtikrinant skaitmeninių leidinių prieinamumo reikalavimus; 5) vykdyti Brailio rašto naudojimo leidyboje stebėseną ir kontrolę; 6) vykdyti skaitmeninio ir medijų raštingumo ugdymo, kultūrinės edukacijos ir kitas neformalaus švietimo veiklas ; 7) atlikti asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto, aptarnavimo metodinio centro funkcijas; 8) atlikti kitas teisės aktuose ir bibliotekos nuostatuose nustatytas funkcijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Bibliotekos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. ĮV-813 „Dėl Lietuvos aklųjų bibliotekos nuostatų patvirtinimo“. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. Valstybine lietuvių kalbos komisijos 2022 m. birželio 30 d. raštu Nr. S1-203(1.7) „Dėl bibliotekos pavadinimo“ naujas pavadinimas Lietuvos audiosensorinė biblioteka yra suderintas ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. spalio 14 d. įsakymą Nr.
ĮV-813
„Dėl Lietuvos aklųjų bibliotekos nuostatų patvirtinimo“. Kitų
įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas parengtas remiantis ekspertų rekomendacijomis ir grindžiamas kitų užsienio šalių bibliotekų, aptarnaujančių asmenis, negalinčius skaityti įprasto spausdinto teksto, veiklos praktika. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kuriuos reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „ Lietuvos audiosensorinė biblioteka “, „ audiocensorinis “. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Bibliotekos pavadinimo keitimo iniciatyva ir pavadinimo projektas buvo pristatytas 2021 m. gruodžio 20 d. vykusiame Bibliotekos tarybos posėdyje, ir jam buvo vienbalsiai pritarta. Naujojo bibliotekos pavadinimo projektas pristatytas 2022 metų gegužės mėnesį bibliotekos teritoriniuose padaliniuose organizuotuose susitikimuose su Bibliotekos vartotojais, taip pat šių metų 2022 m. birželio 9 d. vykusiame Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos suvažiavime. Siekiant išplėsti Bibliotekos santykį su esamomis žmonių su regos negalia ir sutrikimais auditorijomis, 2021 m. buvo organizuotos plačios apimties konsultacijos – šešiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje), kuriuose Biblioteka turi teritorinius padalinius, organizuotos kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvavo 366 dalyviai.
Jų metu vyko diskusijos apie bibliotekos atsivėrimą platesnei auditorijai ir to teikiamas naudas, išklausyti esamų ir potencialių bibliotekos paslaugų vartotojų poreikiai ateities veikloms, diskutuota apie bibliotekos pavadinimo keitimą ir fiksuoti vartotojų pasiūlymai naujam pavadinimui. Konsultacijų metu gauti pasiūlymai ir kita informacija buvo paviešinta Bibliotekos metinėje ataskaitoje ir socialiniuose tinkluose. Teikia Seimo nariai:
Vytautas Juozapaitis Kęstutis Vilkauskas Vytautas Kernagis Kristijonas Bartoševičius Stasys Tumėnas
STRAIPSNIU Įstatymo
2022-11-10 Nr. XIVP-2229 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatyme nustatyta, kad panašios savo statusu ir veikla bibliotekos skirstomos į apskričių viešąsias bibliotekas bei savivaldybių viešąsias bibliotekas. Pagrindinis apskričių viešųjų bibliotekų bei savivaldybių viešųjų bibliotekų skiriamasis požymis yra jų savininkas (valstybė arba savivaldybė). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nevienodų viešųjų bibliotekų vadovų skyrimo į pareigas kitai kadencijai sąlygų nustatymas remiantis tik skirtingo savininko kriterijumi, yra pakankamai pagrįstas. Pažymėtina, kad toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris nėra objektyviai pagrįstas, t. y. jeigu tarp asmenų nėra objektyvių padėties skirtumų, jeigu juo nėra siekiama konstituciškai pagrįstų, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba nėra proporcingumo tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo – gali būti (turėtų būti) vertinamas kaip diskriminacinis. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Todėl vertinant, ar pagrįstai nustatomas skirtingas savivaldybių ir apskričių viešųjų bibliotekų vadovų skyrimo į pareigas kitai kadencijai reglamentavimas, būtina atsižvelgti į šių asmenų teisinės padėties skirtumus.
Mūsų nuomone, projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių tokio nevienodo teisinio reguliavimo būtinybę. 2. Derinant keičiamo įstatymo ir projekto terminiją tarpusavyje, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 21 ,22 ir 23 dalyse vietoj formuluotės „penkerių metų kadencijai“ įrašytinas skaičius ir žodžiai „5 metų kadencijai“. 3. Siūlytume projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 21 dalies paskutiniojo sakinio, numatančio, kad tos pačios savivaldybės viešosios bibliotekos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas neribotą kadencijų skaičių iš eilės, atsisakyti kaip perteklinio, nes jau šio straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad Lietuvos nacionalinės bibliotekos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, implikuoja, kad kitų tipų bibliotekų vadovams šis ribojimas nėra taikomas. Palikus projekte siūlomą nuostatą, siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, reikėtų nustatyti, kad ne daugiau kaip dviejų iš eilės kadencijų sąlyga taip pat netaikoma ir apskričių, ir valstybinės reikšmės bibliotekų vadovams. 4. Svarstytina, ar nereikėtų kaip perteklinio ir nenustatančio jokių papildomų teisinio reguliavimo normų atsisakyti keičiamo įstatymo 61 straipsnio 22 dalies nuostatų, kurios įtvirtina ir taip suprantamą nuostatą, kad savivaldybės viešosios bibliotekos vadovas, kuris nebuvo skirtas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, turi teisę dalyvauti viešame konkurse šios bibliotekos vadovo pareigoms eiti.
Pažymime, kad šio straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta, kad savivaldybės viešųjų bibliotekų vadovų kadencijų skaičius yra ribojamas, todėl ir taip aišku, kad buvęs savivaldybės viešosios bibliotekos vadovas, kaip ir kiti kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys, gali dalyvauti viešame konkurse. 5. Atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso 2.46 straipsnyje bei Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniai asmenys (biudžetinės įstaigos) savo veikloje vadovaujasi įstatais (nuostatais);
Civilinio kodekso 2.47 straipsnyje, Biudžetinių įstaigų 6 straipsnyje įtvirtinta, kad būtent įstatuose (nuostatuose) turėtų būti nurodomi juridinio asmens priskirtos funkcijos ir veiklos tikslai, siūlytume projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 81 straipsnio 2 dalies nuostatų atsisakyti kaip ne įstatyminio reguliavimo dalyko. 6. Siūlytina projekte 3 straipsniu keičiamo įstatymo 81 straipsnio 3 dalyje atsisakyti blanketinės, nekonkrečios, pridėtinės vertės nesukuriančios nuorodos į „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką“ arba ją tikslinti, nurodant konkrečius teisės aktus (tai taikytina ir kitoms keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies, 9 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 3 dalies ir kt. nuostatoms). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 76 punktą teisės akte turėtų būti kuo mažiau nuorodų į kitus teisės aktus, o nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas , į kurį jos nukreipia. 7.
bibliotekų vadovų kadencijų skaičius nėra ribojamas, o kita kadencija, kuriai jis galės būti skiriamas be konkurso, gali būti ne tik antroji, tačiau ir trečioji ar dar vėlesnė, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 21 , 22 ir 23 dalyse bei 5 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „antrajai“ įrašytinas žodis „kitai“. 8. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 24 dalyje reikėtų atskleisti laikinojo vadovo skyrimo į pareigas reguliavimą tuo atveju, kai asmuo į bibliotekos vadovo pareigas nebūtų paskirtas ir per projekte numatytą papildomą vienerių metų laikotarpį. 9. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui kultūros ministras turės patvirtinti poįstatyminius teisės aktus, projekto 5 straipsnis pildytinas 4 dalimi, nustatančiu atitinkamą įpareigojimą kultūros ministrui. Pažymėtina, kad minėtoji dalis turėtų įsigalioti nuo įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre. Be to, tikslintinas 5 straipsnio pavadinimas, kadangi šis straipsnis nustato ir jo taikymo taisyklę. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė,
[email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIBLIOTEKŲ ĮSTATYMO NR. I-920 61 , 7, 8, 9, 10, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 81 STRAIPSNIU Įstatymo PROJEKTO 2022-12-07 Nr. XIVP-2229(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 8 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL lietuvos respublikos bibliotekų įstatymo nr. i-
, 7, 17 straipsni ų pakeitimo ir įstatymo papildymo81 straipsniu įstatymo projekto nr. XIVP- 2229 2022-11-30
dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto n ariai Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė , padėjėja Vaida Patiejūnienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vadovė Rūta Pileckaitė-Vasilienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėja Gražina Lamanauskienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas Virginijus Varnaitis, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Mindaugas Bundza, Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-101 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamame įstatyme nustatyta, kad panašios savo statusu ir veikla bibliotekos skirstomos į apskričių viešąsias bibliotekas bei savivaldybių viešąsias bibliotekas. Pagrindinis apskričių viešųjų bibliotekų bei savivaldybių viešųjų bibliotekų skiriamasis požymis yra jų savininkas (valstybė arba savivaldybė). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nevienodų viešųjų bibliotekų vadovų skyrimo į pareigas kitai kadencijai sąlygų nustatymas remiantis tik skirtingo savininko kriterijumi, yra pakankamai pagrįstas. Pažymėtina, kad toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris nėra objektyviai pagrįstas, t. y. jeigu tarp asmenų nėra objektyvių padėties skirtumų, jeigu juo nėra siekiama konstituciškai pagrįstų, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba nėra proporcingumo tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo – gali būti (turėtų būti) vertinamas kaip diskriminacinis. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Todėl vertinant, ar pagrįstai nustatomas skirtingas savivaldybių ir apskričių viešųjų bibliotekų vadovų skyrimo į pareigas kitai kadencijai reglamentavimas, būtina atsižvelgti į šių asmenų teisinės padėties skirtumus. Mūsų nuomone, projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių tokio nevienodo teisinio reguliavimo būtinybę.
Nepritarti Apskričių viešųjų bibliotekų ir savivaldybių viešųjų bibliotekų skiriamieji požymiai yra ne tik jų savininkas (valstybė ar savivaldybė), bet taip pat ir atliekamų funkcijų pobūdis bei veiklos apimtis. Apskričių viešosios bibliotekos yra joms nustatytoje teritorijoje veikiančių savivaldybių ir mokyklų bibliotekų veiklos tyrimo, koordinavimo, metodinės pagalbos, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, tarpbibliotekinio skolinimo paslaugų, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centrai, kurie užtikrina valstybinių bibliotekininkystės plėtros programų vykdymą, aptarnauja vartotojus, suteikia galimybę tenkinti kultūros, savišvietos ir švietimo poreikius, ugdyti etnografinių regionų tradicijas, didinti kultūros ir meno paslaugų sklaidą. Šiandieninė situacija Lietuvos regionuose atskleidžia didelę ir opią problemą dėl kompetentingų ir kvalifikuotų kultūros srities specialistų, atitinkančių kultūros įstaigų vadovams keliamus reikalavimus, trūkumo. Siūlomu teisiniu reglamentavimu siekiama išspręsti šią ypač svarbią kultūros srities specialistų, galinčių eiti savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų pareigas, trūkumo regionuose problemą, taigi, manytina, kad įstatymo projektu yra siekiama visuomenei reikšmingų tikslų, o siekiamas tikslas yra proporcingas taikomoms priemonėms. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo ir projekto terminiją tarpusavyje, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 21 , 22 ir 23 dalyse vietoj formuluotės „penkerių metų kadencijai“ įrašytinas skaičius ir žodžiai „5 metų kadencijai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-101 (61 ) (21 ) 3.
Siūlytume projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 21 dalies paskutiniojo sakinio, numatančio, kad tos pačios savivaldybės viešosios bibliotekos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas neribotą kadencijų skaičių iš eilės, atsisakyti kaip perteklinio, nes jau šio straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad Lietuvos nacionalinės bibliotekos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, implikuoja, kad kitų tipų bibliotekų vadovams šis ribojimas nėra taikomas. Palikus projekte siūlomą nuostatą, siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, reikėtų nustatyti, kad ne daugiau kaip dviejų iš eilės kadencijų sąlyga taip pat netaikoma ir apskričių, ir valstybinės reikšmės bibliotekų vadovams. Pritarti iš dalies
siūlymui atsisakyti keičiamo įstatymo6
21 dalies paskutiniojo sakinio, tačiau siekiant teisinio aiškumo siūloma įstatymo6
2 dalį papildyti sakiniu „Apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų vadovų kadencijų skaičius neribojamas.“ Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-101 (61 ) (22 )
nereikėtų kaip perteklinio ir nenustatančio jokių papildomų teisinio reguliavimo normų atsisakyti keičiamo įstatymo 61 straipsnio 22 dalies nuostatų, kurios įtvirtina ir taip suprantamą nuostatą, kad savivaldybės viešosios bibliotekos vadovas, kuris nebuvo skirtas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, turi teisę dalyvauti viešame konkurse šios bibliotekos vadovo pareigoms eiti. Pažymime, kad šio straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta, kad savivaldybės viešųjų bibliotekų vadovų kadencijų skaičius yra ribojamas, todėl ir taip aišku, kad buvęs savivaldybės viešosios bibliotekos vadovas, kaip ir kiti kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys, gali dalyvauti viešame konkurse.
Nepritarti Siūlomu teisiniu reglamentavimu siekiama aiškumo ir teisės aktų suderinamumo. Vadovaujantis sisteminiu principu analogiška nuostata įrašyta Kultūros centrų įstatymo ir Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo projektuose. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-103 (81 )
į tai, kad Civilinio kodekso 2.46 straipsnyje bei Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniai asmenys (biudžetinės įstaigos) savo veikloje vadovaujasi įstatais (nuostatais); Civilinio kodekso
įstatuose (nuostatuose) turėtų būti nurodomi juridinio asmens priskirtos funkcijos ir veiklos tikslai, siūlytume projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 81 straipsnio 2 dalies nuostatų atsisakyti kaip ne įstatyminio reguliavimo dalyko. Nepritarti Įstatymo projektu nustatomas teisinis reglamentavimas būtinas siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kadangi šiuo metu galiojančiame Bibliotekų įstatyme pagrindinės funkcijos yra nustatytos visoms bibliotekoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, t. y. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, apskričių bibliotekoms, išskyrus Lietuvos aklųjų biblioteką. Pažymėtina, kad ši biblioteka yra Lietuvos bibliotekų sistemos dalis, koordinuojanti viso bibliotekų tinklo prieigos prie informacijos žmonėms su regos negalia ir skaitymo sutrikimais užtikrinimą. Įstatymo projekto nuostatos yra būtinos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų tikslų integravimui ir įgyvendinimui nacionaliniu lygmeniu. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-103 (81 )
Siūlytina projekte 3 straipsniu keičiamo įstatymo 81 straipsnio 3 dalyje atsisakyti blanketinės, nekonkrečios, pridėtinės vertės nesukuriančios nuorodos į „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką“ arba ją tikslinti, nurodant konkrečius teisės aktus (tai taikytina ir kitoms keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies, 9 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 3 dalies ir kt. nuostatoms). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 76 punktą teisės akte turėtų būti kuo mažiau nuorodų į kitus teisės aktus, o nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas , į kurį jos nukreipia. Pritarti Siūloma keičiamo įstatymo8
3 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: „
3Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pripažinta, kad Lietuvos audiosensorinė biblioteka atlieka gali atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą.“
5 (21 ,2 2 ,2
3
7Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės viešųjų bibliotekų vadovų kadencijų skaičius nėra ribojamas, o kita kadencija, kuriai jis galės būti skiriamas be konkurso, gali būti ne tik antroji, tačiau ir trečioji ar dar vėlesnė, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 21 , 22 ir 23 dalyse bei 5 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „antrajai“ įrašytinas žodis „kitai“. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo
6
2 1 dalyje išimtis , suteikianti galimybę savivaldybės viešosios bibliotekos vadovui be konkurso būti paskirtam kitai kadencijai, numatyta tik savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo antrajai kadencijai . 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-101 (61 ) (24 ) 8.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 24 dalyje reikėtų atskleisti laikinojo vadovo skyrimo į pareigas reguliavimą tuo atveju, kai asmuo į bibliotekos vadovo pareigas nebūtų paskirtas ir per projekte numatytą papildomą vienerių metų laikotarpį. Nepritarti Manytina, kad laikantis sisteminio principo (Kultūros centrų įstatymas, Muziejų įstatymas) tikslinti nuostatą dėl laikinojo vadovo skyrimo į pareigas tuo atveju, kai asmuo į bibliotekos vadovo pareigas nebūtų paskirtas per numatytą papildomą vienerių metų laikotarpį, yra netikslinga. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įgyvendinimui kultūros ministras turės patvirtinti poįstatyminius teisės aktus, projekto 5 straipsnis pildytinas 4 dalimi, nustatančiu atitinkamą įpareigojimą kultūros ministrui. Pažymėtina, kad minėtoji dalis turėtų įsigalioti nuo įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre. Be to, tikslintinas
taisyklę. Pritarti
įstatymo projekto5 straipsnio pavadinimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas “. Siūloma įstatymo projekto5 straipsnį papildyti nauja4 dalimi: „
įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-11-25 Įvertinę Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 6(1), 7, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2229 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija 2022-11-251 (61 ) Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija (toliau – Asociacija), susipažinusi su Teisės aktų projektų registre pateiktais Bibliotekų įstatymo Nr. I- 920 61 , 7, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo8 1 straipsniu įstatymo (registruotas 2022-11-09 Nr. XIVP-2229) ir Bibliotekų įstatymo Nr. I- 920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (registruotas 2022-11-08 Nr. XIVP-1347(2), prašo nepritarti Bibliotekų įstatymo Nr. I- 920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
6
3 dalyje siūlomai formuluotei: Pasibaigus savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo pirmajai
5 metų kadencijai, jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė savivaldybės planavimo dokumentuose tiems metams nustatytus rodiklius. Pasibaigus savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo kadencijai, jam sutikus, jo įgaliojimai pratęsiami, iki įvyks viešas konkursas ir bus paskirtas naujas vadovas. Asociacija prašo taikyti formuluotę ir papildomas nuostatas dėl vadovų darbo santykių, kurios teikiamos Bibliotekų įstatymo Nr. I- 920 61 , 7, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo8 1 straipsniu įstatymo projekte. Pažymime, kad jos atitinka ir Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas : vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I- 920 61 , 7, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo8 1 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP- 2229 sujungti su Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I- 920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP- 1347(2) ir teikti Seimui svarstyti bendrą įstatymo projektą Nr. XIVP- 2229(2). Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-9206
8 1 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP- 2229(2) , komiteto išvadoms ir pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Kultūros komitetas 2022-11-301 (61 ) 1 (2) N Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento trečią pastabą ir siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, siūloma įstatymo projekto
1 dalimi: „
6
2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų (išskyrus Vilniaus universiteto biblioteką) vadovai į pareigas skiriami
5 metų kadencijai. Lietuvos nacionalinės bibliotekos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų vadovų kadencijų skaičius neribojamas.“ Buvusią nesunumeruotą
2Kultūros komitetas 2022-11-303 (8) (6) N Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento šeštą pastabą dėl įstatyme vartojamų blanketinių, nekonkrečių, pridėtinės vertės nesukuriančių nuorodų į „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką“, siūloma įstatymo projektą papildyti nauju
3 straipsniu: „
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6Nacionalinė biblioteka gali atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą.“ Pritarti
3Kultūros komitetas 2022-11-305 (9) (3) N Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento šeštą pastabą dėl įstatyme vartojamų blanketinių, nekonkrečių, pridėtinės vertės nesukuriančių nuorodų į „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką“, siūloma įstatymo projektą papildyti nauju
5 straipsniu: „
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Apskrities viešoji biblioteka gali atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą.“ Pritarti
4Kultūros komitetas 2022-11-306 (10) (3) N Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento šeštą pastabą dėl įstatyme vartojamų blanketinių, nekonkrečių, pridėtinės vertės nesukuriančių nuorodų į „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką“, siūloma įstatymo projektą papildyti nauju
6 straipsniu: „
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Savivaldybės viešoji biblioteka gali atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą.“ Pritarti
5Kultūros komitetas 2022-11-30 I Atsižvelgiant į Kultūros komiteto siūlymus, suformuluotus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento šeštą pastabą papildomai pakeisti įstatymo 8, 9 ir 10 straipsnius, siūloma pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„
I-9206
“ Pritarti
6Kultūros komitetas 2022-11-30 3, 4, 5 Atsižvelgiant į Kultūros komiteto siūlymus, suformuluotus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento šeštą pastabą papildomai pakeisti įstatymo 8, 9 ir 10 straipsnius, siūloma pernumeruoti įstatymo projekto 3, 4, 5 straipsnius atitinkamai į 4, 7, 8 straipsnius. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristijonas Bartoševičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP- 2229(2) , jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė