Projekto lyginamasis variantas
straipsniu Papildyti Kodeksą 2291 straipsniu: „229
bylą
konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose to apygardos teismo veiklos teritorijoje, apygardos teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos bylos gali būti priskirtos nagrinėti kito apylinkės teismo, esančio to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėjams. 2. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose skirtingų apygardos teismų veiklos teritorijose, ar apygardų teismuose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos šiems teismams pagal kompetenciją priskirtos nagrinėti bylos, gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams arba kito apygardos teismo teisėjams. 3. Nagrinėti kito teismo teisėjams gali būti priskiriamos bylos, kurios dar nėra paskirtos konkrečiam teisėjui (teisėjų kolegijai). 4. Bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. 5. Nagrinėti kito teismo teisėjams priskirtos bylos paskirstomos ir teisėjų kolegijos, kai bylą nagrinėja ne vienas teisėjas, sudaromos Teismų įstatymo nustatyta tvarka iš teismo, kurio teisėjams jos priskirtos, teisėjų. Teisėją skiria, reikiamais atvejais teisėjų kolegiją sudaro ir jos pirmininką bei pranešėją skiria, įstatymų numatytais atvejais pakeičia teismo, kuriame dirba teisėjas (teisėjai), pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
Kitus su nagrinėti kito teismo teisėjams priskirtomis bylomis susijusius procesinius klausimus, kuriuos spręsti įstatymuose priskirta teismo pirmininkui, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui, sprendžia atitinkamai teismo, kuriam byla teisminga, pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. 6. Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pirmiausiai nagrinėti kito teismo teisėjams priskiriamos bylos, kurios šio Kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos nerengiant teismo posėdžio ir rašytinio proceso tvarka, kai šio Kodekso nustatyta tvarka jos nagrinėjamos naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taip pat kitais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad paskyrus bylą n agrinėti kito teismo teisėjams ji bus išnagrinėta greičiau ir tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės. 7. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir nagrinėjant proceso dalyvių skundus, pareiškimus, prašymus ir kitus dokumentus, kuriuos šio Kodekso nustatyta tvarka nagrinėja apylinkių ir apygardų teismai, nenagrinėdami baudžiamosios bylos iš esmės pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. “
priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Stasys Šedbaras
Projekto XIVP-2225(2) lyginamasis variantas
straipsniu Papildyti Kodeksą 2291 straipsniu: „229
bylą
konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose to apygardos teismo veiklos teritorijoje, apygardos teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos bylos gali būti priskirtos nagrinėti kito apylinkės teismo, esančio to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėjams. 2. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose skirtingų apygardos teismų veiklos teritorijose, ar apygardų teismuose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos šiems teismams pagal kompetenciją priskirtos nagrinėti bylos gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams arba kito apygardos teismo teisėjams. 3. Nagrinėti kito teismo teisėjams gali būti priskiriamos bylos, kurios dar nėra paskirtos konkrečiam teisėjui (teisėjų kolegijai). 4. Bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. 5. Nagrinėti kito teismo teisėjams priskirtos bylos paskirstomos ir teisėjų kolegijos, kai bylą nagrinėja ne vienas teisėjas, sudaromos Teismų įstatymo nustatyta tvarka iš teismo, kurio teisėjams jos priskirtos, teisėjų. Teisėją skiria, reikiamais atvejais teisėjų kolegiją sudaro ir jos pirmininką bei pranešėją skiria, įstatymų numatytais atvejais pakeičia teismo, kuriame dirba teisėjas (teisėjai), pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
Kitus su nagrinėti kito teismo teisėjams priskirtomis bylomis susijusius procesinius klausimus, kuriuos spręsti įstatymuose priskirta teismo pirmininkui, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui, sprendžia atitinkamai teismo, kuriam byla teisminga, pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. 6. Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais nagrinėti kito teismo teisėjams pirmiausiai priskiriamos bylos, kurios šio Kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos nerengiant teismo posėdžio ir rašytinio proceso tvarka, kai šio Kodekso nustatyta tvarka jos nagrinėjamos naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taip pat kitais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad paskyrus bylą n agrinėti kito teismo teisėjams ji bus išnagrinėta greičiau ir tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės. 7. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir nagrinėjant proceso dalyvių skundus, pareiškimus, prašymus ir kitus dokumentus, kuriuos šio Kodekso nustatyta tvarka nagrinėja apylinkių ir apygardų teismai, nenagrinėdami baudžiamosios bylos iš esmės pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. 8. Duomenys apie teismų darbo krūvį teikiami ir vertinami Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. “
įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Teisėjų taryba iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos baudžiamojo PROCESO kodekso
ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Respublikos Prezidento iniciatyva pateiktas Teismų įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų paketas, registro Nr. XIVP-568-609, tačiau su juo nebuvo pateiktas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau
pakeitimų įstatymo projektas dėl teismų darbo krūvio subalansavimo. Teisėjų taryba, atsižvelgdama į pateiktais derinti projektais siekiamus tikslus, pateikė papildomą siūlymą dėl Baudžiamojo proceso kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo. Pažymėtina, kad teikiamo Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 2291 straipsniu įstatymo projekto tikslas
subalansuoti apylinkių teismų darbo krūvį, siekiant spartinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, kadangi šis klausimas teismuose šiandien yra itin aktualus. Kalbant apie baudžiamąsias bylas, pasiūlymas nebūtų visiškai naujas ar neįprastas reiškinys dėl darbo krūvio reguliavimo baudžiamojo proceso metu, nes jau yra tam tikros taisyklės, nustatytos BPK 174 ir 229 straipsniuose. BPK 174 straipsnis numato aukštesniojo prokuroro teisę perduoti ikiteisminius tyrimus kitai įstaigai („ Siekiant užtikrinti, kad nusikalstama veika būtų ištirta kuo greičiau ir išsamiau, tyrimas gali būti pavestas kitos vietovės prokurorui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai“
straipsnis taip pat apima siekį paspartinti bylų nagrinėjimą, tačiau jame nustatytos taisyklės dėl galimybės perduoti baudžiamąją bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams yra kur kas siauresnės, jos leidžia perduoti bylas kitam teismui, o ne priskirti bylas nagrinėti kito teismo teisėjams.
Be to, šis instrumentas yra išimtinis ir tik retais atvejais leidžia perduoti kitam teismui konkrečią bylą, kurioje jau žinomi proceso dalyviai (žr.,
2018 m. liepos 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018), o ne perduoti atsitiktine tvarka atrinktų bylų tam tikrą skaičių. Dėl šios priežasties tam tikrais atvejais galiojantis BPK instrumentas yra kritikuojamas ir dėl galimo subjektyvumo perduodant bylas nagrinėti kitam teismui. Taigi, pavienių bylų perdavimas pagal galiojančias BPK 229 straipsnio nuostatas nėra pakankama priemonė spręsti ilgo baudžiamųjų bylų nagrinėjimo problemą ir užtikrinti tolygų darbo krūvį teismuose. Dėl šios priežasties prireikė imtis ir efektyvesnio teisinio instrumento reguliuoti teismų darbo krūvį. Teikiamo naujo
229
(toliau
621 straipsnio taisykles ir a tsižvelgus į pozityvią CPK 621 straipsnio taikymo patirtį nuo jo įsigaliojimo 2016 m. kovo 1 d. . Įstatymų leidėjas vėliau praktikoje itin pasiteisinusias nuostatas numatė tik 2015 metų pabaigoje ir tik reglamentuodamas civilinių bylų nagrinėjimą. Paminėtina, kad CPK papildymo 621 straipsniu projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad tuo atveju, jeigu siūlomas mechanizmas pasiteisins praktikoje ir atsiras poreikis išplėsti jo taikymo sritį, vėliau bus galima svarstyti dėl kitų proceso įstatymų (BPK, ANK) pakeitimų, leidžiančių atitinkamas bylas priskirti kito teismo teisėjams.
tokiomis pažangiomis organizacinėmis priemonėmis, kaip numatyta CPK621 straipsnyje, baudžiamosiose bylose šiuo metu dar nėra galimybės, tačiau šis naujas BPK pakeitimas analogiškai nustatys teismo administracinę priežiūrą atliekančio subjekto (apygardos teismų pirmininkų ar atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko) teisę nutartimi dar nepaskirtas konkrečiam teisėjui (teisėjų kolegijai) bylas, atrinktas atsitiktine tvarka, priskirti nagrinėti kito teismo teisėjams. Tokia teise minėti subjektai galės pasinaudoti įžvelgdami galimybę paspartini bylų nagrinėjimą tais atvejais, kai dėl skirtingo atskiruose teismuose gaunamo bylų srauto esmingai skirsis teisėjų ir teismo darbo krūviai. Atsižvelgiant į siekiamus tikslus (spręsti darbo krūvio netolygumą ir su tuo susijusias ilgo bylų nagrinėjimo bei žmogiškųjų išteklių trūkumo teismuose problemas), teisiniame reguliavime svarbu numatyti ir tam tikrus saugiklius, užtikrinančius teismo procese dalyvaujančių asmenų teises bei teisėjų statusą ir jų nepriklausomumą, t. y., numatyti, kad aukštesnės pakopos teismo pirmininkui, remiantis objektyviais duomenimis, konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą, kito teismo teisėjams galėtų būti priskiriama atsitiktiniu būdu atrinktų ir dar nepaskirtų konkretiems teisėjams bylų grupė (ne pavienės bylos). Todėl siūlytina numatyti, kad kitam teismui gali būti priskirtos pirmiausiai rašytinio proceso tvarka nagrinėjamos baudžiamosios bylos.
Pažymėtina, kad bylą priskyrus nagrinėti kito teismo teisėjams, jos teismingumas nebūtų keičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veiktų teismo, kurio byla buvo priskirta kito teismo teisėjams, vardu. Šiuo projektu taip pat nustatoma galimybė baudžiamąsias bylas, taip pat atskirus proceso dalyvių prašymus, pareiškimus, skundus ir kitus dokumentus, kuriuos BPK nustatyta tvarka nagrinėja teismai, nenagrinėdami bylos iš esmės (pvz., skundus dėl prokurorų nutarimų atsisakyti pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą, įvairius pareiškimus ir teikimus) priskirti nagrinėti kito apylinkės ar apygardos teismo teisėjams. Pastebėtina, kad t eikiamo BPK pakeitimo pasiūlymo kontekste administracinių nusižengimų bylų teisena nėra specifinė, todėl, Teisėjų tarybos nuomone, turėtų būti reguliuojama analogiškai. Įstatymų leidėjas ANK daugelyje straipsnių šių bylų proceso detaliai nereguliuoja ir nukreipia į BPK, įtvirtindamas, jog tokiais atvejais mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, todėl šis BPK projektas yra svarbus administracinės teisenos atžvilgiu ir jį būtina priimti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Teisėjų taryba. Įstatymų projekto rengėjas ir teikėjas – Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. Pagal šiuo metu galiojančias BPK 229 straipsnio nuostatas yra tik fragmentiška galimybė perduoti baudžiamąją bylą kitam teismui. Tai išimtinis instrumentas ir tik retais atvejais leidžia perduoti kitam teismui konkrečią bylą, kurioje jau žinomi proceso dalyviai.
Tačiau remiantis objektyviais duomenimis, konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą teismuose, atsitiktine tvarka atrinktas bylas perduoti kito teismo teisėjams, perskirstyti darbo krūvį teismuose šiandien nėra galimybės. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Pažymėtina, kad naujame BPK2291 straipsnyje įtvirtintų taisyklių paskirtis yra tinkamai subalansuoti apylinkių teismų darbo krūvį. Tai visiškai naujas teisinis reguliavimas baudžiamajame procese. Šio straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad apygardos teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose to apygardos teismo veiklos teritorijoje, apygardos teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos bylos gali būti priskirtos nagrinėti kito apylinkės teismo, esančio to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėjams. Šio straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose skirtingų apygardos teismų veiklos teritorijose, ar apygardų teismuose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos šiems teismams pagal kompetenciją priskirtos nagrinėti bylos, gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams arba kito apygardos teismo teisėjams. Šio straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad nagrinėti kito teismo teisėjams gali būti priskiriamos bylos, kurios dar nėra paskirtos konkrečiam teisėjui (teisėjų kolegijai). Straipsnio
teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu.
Šio straipsnio 5 dalyje nustatoma: nagrinėti kito teismo teisėjams priskirtos bylos paskirstomos ir teisėjų kolegijos, kai bylą nagrinėja ne vienas teisėjas, sudaromos Teismų įstatymo nustatyta tvarka iš teismo, kurio teisėjams jos priskirtos, teisėjų. Teisėją skiria, reikiamais atvejais teisėjų kolegiją sudaro ir jos pirmininką bei pranešėją skiria, įstatymų numatytais atvejais pakeičia teismo, kuriame dirba teisėjas (teisėjai), pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Kitus su nagrinėti kito teismo teisėjams priskirtomis bylomis susijusius procesinius klausimus, kuriuos spręsti įstatymuose priskirta teismo pirmininkui, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui, sprendžia atitinkamai teismo, kuriam byla teisminga, pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Straipsnio
pirmiausiai nagrinėti kito teismo teisėjams priskiriamos bylos, kurios šio Kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos nerengiant teismo posėdžio ir rašytinio proceso tvarka, kai šio Kodekso nustatyta tvarka jos nagrinėjamos naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taip pat kitais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad paskyrus bylą n agrinėti kito teismo teisėjams ji bus išnagrinėta greičiau ir tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės.
Straipsnio
nagrinėjant proceso dalyvių skundus, pareiškimus, prašymus ir kitus dokumentus, kuriuos šio Kodekso nustatyta tvarka nagrinėja apylinkių ir apygardų teismai, nenagrinėdami baudžiamosios bylos iš esmės pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatoma, kad Įstatymo projektas neigiamų pasekmių neturės. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 10 . Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Šio įstatymo įgyvendinimui priimti ar pakeisti teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo specialistų vertinimų ar išvadų negauta, tačiau projekto rengimą kuravo Teisėjų taryba. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „teismo pirmininkas“, „ darbo krūvio skirtumas “, „priskirtos bylos“, „kito teismo teisėjas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra Teikia: Seimo narys Stasys Šedbaras
DĖL
2022-11-10 Nr. XIVP-2225 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: projekto1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso 2211 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose skirtingų apygardos teismų veiklos teritorijose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos šiems teismams pagal kompetenciją priskirtos nagrinėti bylos, gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams. Pastebėtina, kad vadovaujantis Teismų įstatymo 104 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apylinkių teismų administracinės veiklos priežiūrą atlieka atitinkamo apygardos teismo pirmininkas, o apygardų teismų – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas gautų informaciją apie apylinkės teismų darbo krūvį, reikalingą konstatuoti esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analogišką teisinį reglamentavimą dėl teismų darbo krūvio subalansavimo nustatančiame Civilinio proceso kodekso 621 straipsnyje, projektu siūlomo reguliavimo dėl teisės Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui nutartimi perduoti bylas kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams, nėra nustatyta, todėl siūlytina projekto nuostatas tikslinti, detalizuojant, kokia tvarka Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas gautų atitinkamą informaciją, kuria remdamasis galėtų konstatuoti esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. ( 8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAPILDYMO 2291 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-11- 23 Nr. XIVP-2225(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. ( 8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošitis, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teismo teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2022-11-101 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso 2211 (2291 str. – pastaba mūsų) straipsnio
konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose skirtingų apygardos teismų veiklos teritorijose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos šiems teismams pagal kompetenciją priskirtos nagrinėti bylos, gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams. Pastebėtina, kad vadovaujantis Teismų įstatymo 104 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apylinkių teismų administracinės veiklos priežiūrą atlieka atitinkamo apygardos teismo pirmininkas, o apygardų teismų – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas gautų informaciją apie apylinkės teismų darbo krūvį, reikalingą konstatuoti esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analogišką teisinį reglamentavimą dėl teismų darbo krūvio subalansavimo nustatančiame Civilinio proceso kodekso 621 straipsnyje, projektu siūlomo reguliavimo dėl teisės Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui nutartimi perduoti bylas kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams, nėra nustatyta, todėl siūlytina projekto nuostatas tikslinti, detalizuojant, kokia tvarka Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas gautų atitinkamą informaciją, kuria remdamasis galėtų konstatuoti esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, suderinus su Teisėjų taryba, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2225(2).
Argumentai : Naujas BPK pakeitimas dėl bylų perdavimo tarp skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančių apylinkių teismų būtų įgyvendinamas taip: Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui pagal jo užklausimą Nacionalinė teismų administracija (NTA) pateiktų duomenis iš
apie teismų darbo krūvį atskiruose apylinkių teismuose. NTA sugeneruotų pažymą pagal reikšmingus šio klausimo sprendimui parametrus: išnagrinėtų bylų rodiklių skirtumus, teisėjų, nagrinėjančių tokias bylas, bei jiems padedančių teisėjų padėjėjų skaičių, gaunamų bylų srautus, neišnagrinėtų bylų likučius, vidutinę bylų nagrinėjimo trukmę ir neišnagrinėtų bylų likučio skirtumus lėmusias priežastis. Šiuo metu tokios informacijos rinkimą reglamentuoja Administravimo teismuose nuostatai, patvirtinti Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, įvertinęs tokius duomenis, priima nutartį dėl bylų perdavimo (paprastai tokia nutartis priimama ne dažniau kaip kas pusmetį, perduodamas tam tikras bylų kiekis). Perduotos bylos registruojamos teisme, į kurį jos buvo perduotos, teismo pirmininkas paskiria bylai nagrinėti automatizuotu būdu bylų skirstymo modulio parinktą teisėją. Analogiška Civilinių bylų perdavimo sistema realiai veikia, padeda suvienodinti teisėjų darbo krūvį. Taip pat bus patikslintas ir CPK 621 straipsnis analogiška pastaboje minėta BPK 2291 str. 2 dalies nuostata. Patobulinto įstatymo projekto 1 straipsnis papildomas nauja 8 dalimi, kuri apibrėžia, kokia tvarka tie duomenys renkami ir vertinami. Teisėjų taryba atitinkamai turės pakeisti Administravimo teismuose aprašą ir duomenų gavimą apie apylinkių teismų darbo krūvį visoje Lietuvoje. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnis papildomas nauja 8 dalimi: „ 8.
Duomenys apie teismų darbo krūvį teikiami ir vertinami Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. “ Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnis papildomas įgyvendinimo nuostatomis: „
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-11-15 *
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAPILDYMO 229(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2225 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 229(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2225 atitiktį Europos
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai : nėra. 7. Komiteto sprendimas : pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-2225(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai : už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai :
Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė : negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė