strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo N r . I-1022 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 27 d. pavedimą (protokolo Nr. 6, 10 klausimo 2 punktas) Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, atsižvelgiant į Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. pasitarimo sprendimą (protokolo Nr. 44, 3 klausimas), parengti ir pateikti Vyriausybei reikiamus teisės aktų dėl strateginių prekių kontrolę reglamentuojančių nuostatų tobulinimo projektus. Parengto Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai – siekti užtikrinti, kad strateginių prekių kontrolės sistema taptų veiksmingesnė. Įstatyme atlikti pakeitimai taip pat skirti
(ES) Nr. 2021/821 , nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 2021/821 ), nuostatų taikymui. Reglamente Nr. 2021/821 yra p abrėžiama, kad reikalinga veiksminga bendra dvejopo naudojimo prekių kontrolės sistema, siekiama stiprinti keitimąsi atitinkama informacija, išplečiamas reeksporto sąvokos taikymas, siekiama nustatyti veiksmingesnio kontrolės taikymo gaires. Siekiant užkirsti kelią rizikai, kad valstybė gali būti išnaudojama vykdant nacionalinio saugumo interesų neatitinkančius sandorius, taip pat siekiant aiškiau apibrėžti tarpininkavimo A kategorijos ginklais reglamentavimą, siūloma nurodyti, kad tarpininkavimo veikla dėl karinei įrangai priskirtų A kategorijos ginklų draudžiama, išskyrus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytus atvejus. Siūlomi įstatymo pakeitimai įgyvendina Reglamento Nr.
2021/821 nuostatas, apimančias nuostatas dėl nustatytų kontrolės priemonių išplėtimo. Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad dvejopo naudojimo prekių, neišvardytų Reglamento Nr. 2021/821 I priede, eksportas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti uždraustas dėl priežasčių, susijusių su visuomenės saugumu, įskaitant teroro aktų prevenciją arba žmogaus teisių apsaugą. Įstatymas papildytas naujais punktais dėl licencijų neišdavimo, sustabdymo ir galiojimo panaikinimo pagrindų, siekiant užtikrinti licencijos išdavimo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, įvertinti subjekto, vykdančio su strateginių prekių eksportu, importu, tranzitu, siuntimu Europos Sąjungoje, įvežimu, tarpininkaujančio sandoriams ar teikiančio techninę pagalbą, patikimumą. Įstatymo nuostatos dėl karinę įrangą gaminančios įmonės karinės įrangos gavėjų sertifikavimo ir jų patikimumo apima vertinimą, ar nebuvo pažeisti strateginių prekių kontrolę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, apimantys nustatytus licencijų reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnis nustato bausmę už strateginių prekių gabenimą neturint leidimo ar jo nepateikiant ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Įgyvendinant Reglamento Nr. 2021/821 nuostatas, siūloma atlikti įstatymo pakeitimus dėl nustatytų dvejopo naudojimo prekių kontrolės priemonių išplėtimo. Valstybių narių kompetentingos institucijos tam tikromis aplinkybėmis gali uždrausti ne Sąjungos dvejopo naudojimo prekių tranzitą, jei jos, remdamosi žvalgybos informacija ar kitais šaltiniais, turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad tos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos galutiniam kariniam naudojimui valstybėje, kuriai taikomas ginklų embargas, arba masinio naikinimo ginklams arba jų siuntimo į taikinį sistemoms platinti. Valstybė narė gali išplėsti kontrolės taikymą į sąrašą neįtrauktoms prekėms.
Tarpininkavimo paslaugoms teikti ir techninei pagalbos teikimui reikalingas leidimas tuo atveju, jeigu valstybės narės kompetentinga institucija tarpininkui praneša, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos bet kuriam iš Reglamento Nr. 2021/821 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų. Taip pat valstybės narės gali išplėsti kontrolės taikymą į sąrašą neįtrauktoms dvejopo naudojimo prekėms. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamentas ( direktorius – Osvaldas Šmitas, tel. 8 699 19945, el. p. [email protected] ) Strateginių prekių politikos skyrius (vedėja Aušra Šablinskienė, tel. 8 659 15 769 el. p. ausra.sablinskiene @ eimin.lt ), vyriausioji specialistė Rūta Sakalauskienė ( tel. 8 659 06 035, el. p. ruta.sakalauskiene@ eimin.lt). 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 3.1 . Įstatyme nėra nuostatos, apibrėžiančios, kokiais atvejais tarpininkavimo veikla karinei įrangai priskirtų A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių yra draudžiama. 3.2 . Įstatyme nėra nuostatos, kad 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduodama licencija nereikalinga, kai A, B, C, D kategorijų ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys kontroliuojami Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatytais atvejais. 3.3 . Įstatyme nėra reikalavimų, susijusių su duomenų, kad įmonės veikla gali neatitikti nacionalinio saugumo interesų, turėjimu, sertifikuojamos karinę įrangą gaminančios karinės įrangos gavėjos patikimumui įvertinti. 3.4 . Įstatyme nėra nustatyta, kad dvejopo naudojimo prekių, neišvardintų Reglamento Nr.
2021/821 I priede, eksportas gali būti uždraustas dėl priežasčių, susijusių su visuomenės saugumu, įskaitant teroro aktų prevenciją arba žmogaus teisių apsaugą. 3.5 . Įstatyme nėra nuostatų, kad dvejopo naudojimo prekių, neišvardintų Reglamento Nr. 2021/821 I priede, tranzitas gali būti uždraustas arba nustatytas reikalavimas gauti leidimą. 3.6 . Nėra aišku, kaip Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio ir neišnykusio ar nepanaikinto teistumo dėl strateginių prekių eksportuotojo, importuotojo, tiekėjo, gavėjo ar tarpininko padarytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, nusikalstamų veikų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, visuomenės saugumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valdymo tvarkai, praktikoje taikoma juridiniam asmeniui. 3.7 . Nėra nuostatų, kad licencija ir leidimas neišduodami, kai turima informacijos apie didinančius riziką ar keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui fizinio ar juridinio asmens ryšius su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. 3.8 . Nėra aiškiai apibrėžta reikalingų ekspertinių išvadų ir konsultacijų dėl prekių priskyrimo Reglamento Nr. 2021/821 I priedo prekių sąrašui teikimo tvarka. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiami pasiūlymai padės užtikrinti efektyvesnę strateginių prekių kontrolę. 4.1 . Siūlomi pakeitimai įgyvendina Reglamento Nr. 2021/821 nuostatas. Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad dvejopo naudojimo prekių, neišvardintų Reglamento Nr.
2021/821 I priede, eksportas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti uždraustas dėl priežasčių, susijusių su visuomenės saugumu, įskaitant teroro aktų prevenciją arba žmogaus teisių apsaugą. 4.2 . Siūloma suderinti nuostatas su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis – nurodyti, kad k arinei įrangai priskirtų A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksportas, importas, tranzitas ir tarpininkavimas A kategorijos ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis yra draudžiamas, išskyrus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytus atvejus. 4.2.1 . Į statymo projekto 6 straipsnis papildytas 7 dalimi, kurioje nurodyta, kad B, C, D kategorijų ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims ir jų dalims, kontroliuojamiems Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka, 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduodama licencija nereikalinga (teisinis reguliavimas nesikeičia, tačiau aiškiau išdėstomi atvejai, kada Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduota licencija nereikalinga). 4.2.2. Įstatymo 7 straipsnis papildytas nuostata, kad siunčiami B, C, D kategorijų ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys kontroliuojami Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatytais atvejais. 4.3 . Įstatymo projektu siekiama sugriežtinti reikalavimus sertifikuojamos karinės įrangos gavėjos patikimumui įvertinti. Projekto 7 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyti reikalavimai sertifikuojamai karinės įrangos gavėjai, siūloma papildyti nauju 8 punktu, nustatančiu, kad įvertinant sertifikuojamos karinės įrangos gavėjos patikimumą neturi būti duomenų, kad įmonės veikla neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Sertifikuotos karinę įrangą gaminančios įmonės karinės įrangos gavėjos turi teisę įvežti karinę įrangą pagal kitų valstybių narių paskelbtas bendrąsias siuntimo licencijas, jeigu yra sertifikuotos, todėl vertinant sertifikato išdavimą, jo galiojimo sustabdymą ar sertifikato panaikinimą nustatyta ir vertinama visa eilė nurodytų reikalavimų, pavyzdžiui sertifikato galiojimas panaikinamas jeigu Ekonomikos ir inovacijų ministerijai buvo pateiktą klaidinanti informaciją, klaidingi duomenys. 4.4 . Įstatymo 10 straipsnis papildytas naujais punktais dėl licencijų neišdavimo, sustabdymo ir galiojimo panaikinimo pagrindų: 4.4.1 . Siekiant užtikrinti licencijos išdavimo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, įvertinti subjekto, vykdančio su strateginių prekių eksportu, importu, tranzitu, siuntimu Europos Sąjungoje, įvežimu, tarpininkaujančio sandoriams ar teikiančio techninę pagalbą, patikimumą. 4.4.2 . Siekiant aiškiau nustatyti, kaip juridiniam asmeniui turi būti taikoma Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, ši nuostata patikslinta – nustatyta, kad įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir neišnykęs ar nepanaikintas teistumas dėl strateginių prekių eksportuotojo, importuotojo, tiekėjo, gavėjo ar tarpininko padarytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, nusikalstamų veikų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, visuomenės saugumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valdymo tvarkai, taikomas fiziniam asmeniui, juridinio asmens kontroliuojančiam asmeniui ir administracijos vadovui.
Siekiant įvertinti aplinkybes, susijusias su galutinio vartotojo patikimumo įvertinimu, papildytos ir patikslintos jau galiojančios šio straipsnio nuostatos. 4.4.3 Siekiant sumažinti rizikas nacionaliniam saugumui išplečiami licencijos neišdavimo atvejai (10 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7, 8, 9 punktai). 4.5 . Numatoma nuostata dėl reikalingų ekspertinių išvadų dėl prekių priskyrimo Reglamento Nr. 2021/821 I priedo prekių sąrašui. Strateginių prekių kontrolę atliekančioms valstybės institucijoms, susiduriančioms su ekspertų konsultacijų dėl prekių klasifikavimo poreikiu, bus aiškiau apibrėžta tvarka, kaip gauti reikalingas ekspertines konsultacijas. 4.6 . Reglamento Nr. 2021/821 nuostatų taikymui atliekami šie pakeitimai: 4.6.1 . Įstatymas papildomas nuostatomis dėl dvejopo naudojimo prekių techninės pagalbos teikimo kontrolės. 4.6.2 . Įgyvendinant Reglamento Nr. 2021/821 nuostatas, siūloma atlikti Strateginių prekių kontrolės įstatymo pakeitimus dėl nustatytų kontrolės priemonių išplėtimo. 4.6.3 . Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalis patikslinta – nurodyta, kad reikalingus dvejopo naudojimo prekių, ne tik išvardytų Reglamento Nr.
2021/821 I priede, leidimus tranzitui ir licencijas teikti techninę pagalbą išduoda Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Valstybių narių kompetentingos institucijos tam tikromis aplinkybėmis gali uždrausti ne Sąjungos dvejopo naudojimo prekių tranzitą, jei jos, remdamosi žvalgybos informacija ar kitais šaltiniais, turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad tos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos galutiniam kariniam naudojimui valstybėje, kuriai taikomas ginklų embargas, arba masinio naikinimo ginklams, arba jų siuntimo į taikinį sistemoms platinti. Kontrolės taikymą galima išplėsti į sąrašą neįtrauktoms prekėms. 4.6.4 . Dvejopo naudojimo prekių tarpininkavimo paslaugoms ir techninei pagalbai teikti reikalingas leidimas tuo atveju, jeigu kompetentinga institucija tarpininkui praneša, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos bet kuriam iš Reglamento Nr. 2021/821 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų. Taip pat nustatyta, kad valstybės narės gali išplėsti kontrolės taikymą į sąrašą neįtrauktoms dvejopo naudojimo prekėms. 4.6.5 . Įstatymo projekto 8 straipsnis papildytas nuostata, kad dvejopo naudojimo prekių, neišvardintų Reglamento Nr. 2021/821 I priede, eksportas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti uždraustas dėl priežasčių, susijusių su visuomenės saugumu arba žmogaus teisių apsauga. 4.7 . Įstatymo
dėl prekių priskyrimo Reglamento Nr. 2021/821 I priedui teikimo. Nustačius reikalingų ekspertinių išvadų dėl prekių priskyrimo I priedo prekių sąrašui teikimo tvarką, strateginių prekių kontrolę atliekančioms valstybės institucijoms, susiduriančioms su ekspertų konsultacijų dėl prekių klasifikavimo poreikiu, bus aiškiau apibrėžta tvarka, kaip gauti reikalingas ekspertines konsultacijas.
4.8 . Įstatymo 6 ir 7 straipsniai papildyti nuostatomis dėl reikalingų licencijų rūšių ir nustatytų jų galiojimo terminų. Bendrosios karinės įrangos siuntimo licencijos yra patvirtintos Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu ir naudojimosi šia licencija terminas nenustatomas. A tsižvelgiant į Europos Komisijos 2018 m. gruodžio 19 d. priimtas rekomendacijas Nr. (ES) 2018/2050, Nr. (ES) 2018/2051 ir Nr. (ES) 2018/2052 (toliau – Rekomendacijos) dėl karinės įrangos bendrųjų siuntimo licencijų taikymo pagal 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau- Nutarimas) 4.2 papunktį, ekonomikos ir inovacijų ministras yra įgaliotas, s uderinus su Krašto apsaugos ministerija ir Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, patvirtinti bendrąsias siuntimo Europos Sąjungoje licencijas bei šioms licencijoms taikomas Bendrojo karinės įrangos sąrašo kategorijas, nustatytas atsižvelgiant į siuntimo riziką ir galutinio panaudojimo sąlygas, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/43/EB 5 straipsnio nuostatas dėl skelbiamų bendrųjų siuntimo licencijų taikymo srities ir sąlygų suderinimo.
Prieš pirmą kartą pasinaudodamas Nutarimu nustatytomis bendrosiomis siuntimo Sąjungoje licencijomis, karinės įrangos tiekėjas privalo ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų raštu pranešti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai apie ketinimą naudotis šia licencija; Šiuo metu nuostatos dėl reikalingų licencijų rūšių ir nustatytų jų galiojimo terminų yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 932
„Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytoje tvarkoje (toliau – Nutarimas), todėl a
titinkamai, kaip numatyta, rengiant Nutarimo pakeitimo projektą į tai bus atsižvelgta ir pakeista. 5 .
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas pateikiamas atskirai pridedamoje Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje, parengtoje dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo
“. Įstatymo projekto priėmimas neigiamų pasekmių neturės. 6
. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai – vertinamas verslo ir konkurencijos sąlygų ir saugumo aspektų balansas. 8 . Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 .
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 12 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 932
„Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“. 13
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Teikiamo Įstatymo projekto 8 str. nuostatoms dėl reikalingų ekspertinių išvadų teikimo dėl dvejopo naudojimo prekių priskyrimo Reglamento Nr. 2021/821 I priedui įgyvendinti gali reikėti papildomų valstybės biudžeto lėšų. Planuojama, kad minėtas lėšų poreikis 2023 m. bus skiriamas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų asignavimų. 14 . Įstatymo projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Patikslintas Įstatymo projektas aptartas kartu su Vidaus reikalų ministerijos atstovais ir atsižvelgta į gautus Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymus. Teikiamas Įstatymo projektas darbo tvarka derintas su Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupe. Įstatymo projektas suderintas su Vidaus reikalų ministerija.
Krašto apsaugos ministerijos iškeltas klausimas dėl karinės įrangos siuntimo Europos Sąjungoje ir įvežimo kontrolės buvo aptartas darbo tvarka ir bus siūloma ieškoti praktinio sprendimo, gerinant keitimosi informacija praktiką. Užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupė pastabų nepateikė. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia SPK įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „strateginės prekės“, „karinės įrangos eksportas“, „karinės įrangos importas“, „dvejopo naudojimo prekės“, „tranzitas“, „tarpininkavimas“, „techninė pagalba“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2022-11-15 Nr. XIVP-2215 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje svarstytina vartojamą konstrukciją „raketų, nešančių tuos ginklus“ tikslinti nustatant universalesnę konstrukciją, pavyzdžiui, Reglamento
„siuntimo į taikinį sistemos“. 2. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje „karinės
įrangos tranzito“ sąvoka apibrėžiama kaip įrangos vežimas „iš trečiosios šalies teritorijos į trečiosios šalies teritoriją“, t. y. apima ir vežimą iš tos pačios į tą pačią šalį. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 7 punkte reglamentuojant tranzito licenciją nurodoma tik vežėjo teisė vežti įrangą tranzitu „iš nurodyto trečiosios šalies eksportuotojo nurodytam kitos trečiosios šalies importuotojui“, t. y. tik tarp skirtingų trečiųjų šalių. Šios keičiamo įstatymo nuostatos derintinos tarpusavyje. 3. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje žodžiai „Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduodama“ vertintini kaip pertekliniai, nes normose minimas licencijas išduodantis subjektas yra apibrėžtos kitose keičiamo įstatymo nuostatose. 4. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 1 punkte yra vartojama ,,galutinio vartotojo“ sąvoka, kuri nėra apibrėžiama keičiamame įstatyme. Pažymime, jog nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl sąvokų įstatyminis turinys turi būti aiškus ir negali būti nustatomas poįstatyminiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, minėtos sąvokos įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžtos.
Kitu atveju, keičiamame įstatyme turėtų būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose šios sąvokos yra apibrėžtos, nurodant, jog jos suprantamos, kaip tai nustatyta nurodytuose įstatymuose. 5. Keičiamo įstatymo 7 straipsnyje ir 10 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „įmonė“. Pastebėtina, kad Lietuvos teisėje įmonės yra juridiniai asmenys, todėl ir sąvoka „įmonė“ turėtų būti suprantama kaip
„juridinis asmuo“. Tačiau pagal kitas projekto nuostatas – keičiamo įstatymo 6
straipsnio 9 dalį ir 7 straipsnio 4 dalį atitinkamos licencijos išduodamos juridiniams ar fiziniams asmenims arba užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialams. Atsižvelgiant į tai, siūlytume vietoje sąvokos „įmonė“ vartoti apibendrintą sąvoką „asmuo“ (pvz., 7 straipsnyje vietoje „karinę įrangą gaminančios įmonės karinės įrangos gavėjos“ – „karinę įrangą gaminantys asmenys karinės įrangos gavėjai“), o kur būtina išskirti fizinį ar juridinį asmenį, vartoti fizinio ir juridinio asmens sąvokas (pvz., 7 straipsnio 12 dalies 5 ir 6 punktai). 6. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 4 punkte,
dalies 2 punkte vartojama sąvoka „įmonę kontroliuojantis asmuo“. Pastebėtina, kad projekte nėra pateikiama kontroliuojančio asmens apibrėžtis.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme ir Reglamente
.“ Atkreiptinas dėmesys, kad visuose keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje nurodytuose teisės aktuose sąvoka
„kontroliuojantis asmuo“ apibrėžta skirtingai (Lietuvos Respublikos ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 38 dalis, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis ir Reglamento
II priedo G skyriaus 3 dalies 1 punktas). Siekiant išvengti skirtingo įstatymo nuostatų interpretavimo, siūlytina keičiamą įstatymą papildyti ir pateikti juridinio asmens „kontrolės“ ar „kontroliuojančio asmens“ apibrėžimą. 7. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą atsako ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. 8. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 4 punkte vienas karinę įrangą gaminančios įmonės karinės įrangos gavėjos patikimumo reikalavimų apibrėžiamas taip: „neturi būti <…> įsiteisėjusių apkaltinamųjų teismo nuosprendžių ir neišnykusio ar nepanaikinto teistumo sertifikuojamam karinę įrangą gaminančiam fiziniam asmeniui, karinę įrangą gaminančios įmonės gavėjos kontroliuojančiam asmeniui ar juridinio asmens administracijos vadovui dėl padarytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, nusikalstamų veikų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, visuomenės saugumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valdymo tvarkai ” (išskirta – mūsų).
Atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamajame kodekse atsakomybė už nusikaltimus valdymo tvarkai numatyta dviejuose skyriuose – XLII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai“ ir XLIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu“. Pastarajame skyriuje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tokias nusikalstamas veikas kaip dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (300 straipsnis), antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas (301 straipsnis), antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (302 straipsnis), įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas (3021 straipsnis), antspaudo, spaudo ar dokumento sunaikinimas, sugadinimas arba paslėpimas (303 straipsnis), kas galėtų būti aktualu vertinant karinę įrangą gaminančios įmonės karinės įrangos gavėjos patikimumą. Nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodant nusikaltimus valdymo tvarkai turimos mintyje tik XLII skyriuje numatytos nusikalstamos veikos, ar ir šiame, ir XLIII skyriuje numatytos nusikalstamos veikos.
Siūlytina įvertinti, ar aptariamos keičiamo įstatymo nuostatos redakcija neturėtų būti atitinkamai patikslinta. 9. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 4 punkto ir
dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) paaiškėja šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės“. 10. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje yra numatoma pareiga Sertifikuotai karinę įrangą gaminančiai įmonei karinės įrangos gavėjai pranešti apie gamybinės veiklos pasikeitimus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos neapibrėžia jokio termino, per kurį įmonė privalo įvykdyti savo pareigą. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, šis terminas neturėtų būti apibrėžtas keičiamo įstatymo nuostatose. 11. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalies 5 punkte yra numatoma, kad sertifikato galiojimas panaikinamas, kai įmonė pasibaigia dėl likvidavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinis kodeksas numato, kad juridiniai asmenys pasibaigia ne tik likvidavimo būdu, tačiau ir reorganizavimo būdu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo nuostata neturėtų būti atitinkamai patikslinta. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata. 12. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalies 6 punkte ir 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte, derinant šių punktų nuostatas su Civilinio kodekso 2.10 straipsnio nuostatomis, vietoje formuluotės „pripažįstamas neveiksniu“ įrašytina formuluotė „pripažįstamas neveiksniu atitinkamoje srityje“. Be to, svarstytina, ar analizuojamų punktų nereikėtų papildyti nuostata dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu atitinkamoje srityje. 13.
dalies 2 ir 7 punktų nuostatos sukonstruotos remiantis skirtinga Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų klasifikacija – pagal tiesioginį nusikaltimų objektą 2 punkte ir pagal nusikaltimų laipsnį ir pobūdį 7 punkte. Taikant įstatymą dėl tokio neaiškaus reguliavimo gali kilti teisės taikymo problemų. Svarstytina, ar šių punktų nuostatų nereikėtų apjungti, pasirenkant vieną kurį nusikaltimų klasifikavimo kriterijų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 4 punkte yra remiamasi nusikaltimų klasifikacija pagal tiesioginį nusikaltimų objektą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir pats juridinis asmuo gali būti nuteistas už analizuojamuose punktuose nurodytų nusikaltimų padarymą. 14. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatoma sąlyga, kad leidimas ar licencija neišduodama „ jeigu paskirties vietos valstybei taikomas ginklų embargas
“. Svarstytina, ar šios nuostatos nereiktų tikslinti (suderinant su šio punkto
sąlyga „ strateginių prekių galutinio panaudojimo ar nukreipimo rizika “) papildomomis nuostatomis, kad sąlyga galiotų ir tuo atveju, jei yra duomenų, kad paskirties valstybė perduoda ar gali perduoti strategines prekes valstybei, kuriai taikomas ginklų embargas. 15. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 2 dalies 7 punktų nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad tarptautines sankcijas gali pažeisti ir pats juridinis asmuo, ne tik jo dalyviai ir vadovai. 16. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 10 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodoma sąlyga, kad asmuo „ yra pažeidęs tarptautines sankcijas “, tačiau keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodomos sankcijos, „ įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą
“. Šios keičiamo įstatymo nuostatos turėtų būti suvienodintos. 17.
nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad ir pats juridinis asmuo gali būti nuteistas už 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose nurodytų nusikaltimų padarymą. 18. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatomi licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymo pagrindai. Be kita ko, šios dalies 2, 3, 6, 7 9 punkte šie pagrindai konstruojami nurodant sąlygą, kad „ institucijos ar įstaigos gavo informacijos <…>
“. Šios nuostatos turėtų būti suprantamos kaip suteikiančios teisę
atitinkamai institucijai stabdyti licencijos ar leidimo galiojimą jei nustatytuose sustabdymo pagrinduose nurodyta informacija gauta iš įvairių galimų (nebūtinai oficialių) šaltinių, kol ta informacija nebus patvirtinta ar paneigta. Bet kuriuo atveju licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymo pagrindai šiais atvejais siejama su „informacijos gavimu“. Tačiau keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatomas licencijos ar leidimo panaikinimo pagrindas siejamas tik su sąlyga, kad „ licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymą lėmusios aplinkybės nepašalinamos arba neišnyksta. Kaip minėta, licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymo aplinkybės nustatytais atvejais siejamos su “informacijos gavimu” apie tam tikrą aplinkybę, o ne su pačios aplinkybės egzistavimu. Siūloma keičiamo įstatymo normų konstrukcija semantiškai aiškinant leistų panaikinti licencijos ar leidimo galiojimą tik tuo atveju, jei išnyko “Informacijos gavimo” aplinkybė, o ne tos Informacijos turinį sudarančios aplinkybės. Siekiant išvengti šio nelogiškumo, keičiamo įstatymo nuostatos tikslintinos. ,
dėmesys, kad 2022 m. liepos 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1396, kuris įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Šiame įstatyme įstaigos pavadinimas „Lietuvos statistikos departamentas“ pakeistas į įstaigos pavadinimą „Valstybės duomenų agentūra“.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos. 20. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra numatoma, kad „ kontrolę atliekantys asmenys turi teisę tikrinti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys bei užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialai, vykdantys strateginių prekių eksportą, importą, tranzitą, tarpininkavimą, techninę pagalbą, siuntimą, įvežimą, ar strateginių prekių galutiniai vartotojai laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių strateginių prekių kontrolę, reikalavimų, taip pat turi teisę patekti į teritoriją ir patalpas, kuriose yra saugomos ar naudojamos strateginės prekės, gauti strateginių prekių apskaitos dokumentus ir kitą kontrolei atlikti reikalingą informaciją“. Nurodytos nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog savo esme tai yra skirtingos teisės ir veiksmai, kuriuos derėtų reguliuoti atskirose nuostatose, aiškiai ir atskirai nustatyti kontrolę atliekančių asmenų teises: 1) tikrinti kaip juridiniai ir fiziniai asmenys bei juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialai laikosi keičiamo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių strateginių prekių kontrolę, reikalavimų; 2) patekti į šių subjektų teritoriją ir patalpas (galimai atskirai aptariant patekimą darbo valandomis ir po jų [1] ); 3) gauti strateginių prekių apskaitos dokumentus ir kitą kontrolei atlikti reikalingą medžiagą.
Antra, a tsižvelgiant į tai, jog kontrolę atliekantiems asmenims yra numatomos plačios teisės, manytina, kad keičiamame įstatyme turi būti aiškiai nurodytos ir kontrolės subjektų teisės, susijusios su aptariamais patikrinimais ir kontrolę atliekančių asmenų teisėmis, pavyzdžiui, teisė dalyvauti vykdant patikrinimą ir patenkant į teritorijas ir patalpas, teisė būti atstovaujamiems, teisė susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu atliekami patikrinimo veiksmai ir kt. Be to, pastebėtina, jog toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas įstatyme, nes asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros. Trečia, nekvestionuojant kontrolę atliekančių asmenų teisių vykdyti tam tikrą priežiūrą, atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose, suteikiant valstybės pareigūnams panašias teises, yra nustatomi specialūs pagrindai, kuriems esant jie gali naudotis jiems suteiktomis teisėmis (Konkurencijos įstatymo 25 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 122 straipsnis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnis ir kt.).
Be to, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai turi teisę tik su teismo leidimu nekliudomai įeiti į ūkio subjektų naudojamas patalpas, o mokesčių administratoriaus pareigūnai turi teisę be išankstinio įspėjimo patekti į mokesčių mokėtojo patalpas tik operatyvaus patikrinimo metu, be to, ne darbo valandomis mokesčių administratoriaus pareigūnas gali įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas tik jei yra pagrįstų įtarimų, kad daromi teisės pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnio 4 dalį, asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. 21. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalys keistinos vietomis, kadangi vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijų) 35 punktu, įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka. 22. Vadovaujantis Rekomendacijų 121 punktu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje skaičius „1“ keistinas žodžiu „vienerius“. Taip pat po žodžių „nenustato trumpesnio“ įrašytinas žodis „licencijos“. 23. Vadovaujantis Rekomendacijų 112 punktu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte prieš žodžius „ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M.Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] [1] Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti asmenų nuosavybės teisės apsaugą, valstybinių institucijų įgalinimai patekti į juridinių asmenų naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones turėtų būti ribojami juridinių asmenų darbo laiko požiūriu, nustatant, jog valstybinę priežiūrą vykdančių juridinių asmenų atstovai patekti į naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones gali darbo laiku, tuo tarpu ne darbo laiku toks patekimas turėtų būti ribojamas ir vykdomas juridiniam asmeniui davus sutikimą ir dalyvaujant juridinio asmens atstovui arba su teismo leidimu.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINIŲ PREKIŲ
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, todėl svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta data – 2022 m. gruodžio 30 d., iki kurios Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, yra reali. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Projektas
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
7 d. Nr. 104-P-98
: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėjas Justas Gaidys . Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Strateginių prekių politikos skyriaus vedėja Aušra Šablinskienė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Strateginių prekių politikos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Sakalauskienė, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Egidijus Skužinskas, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robert Juodka, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos narė Vitalija Lapina, Valstybės saugumo departamento atstovai Gražvydas Gaižiūnas, Giedrė Urbanavičienė ir Inga Šilinytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(1)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstomo Strateginių prekių kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje svarstytina vartojamą konstrukciją „raketų, nešančių tuos ginklus“ tikslinti nustatant universalesnę konstrukciją, pavyzdžiui, Reglamento (ES) Nr. 2021/821 2 straipsnio 1 dalyje vartojamą „siuntimo į taikinį sistemos“. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto
išdėstyti taip: “1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti veiksmingą strateginių prekių kontrolę, įgyvendinant tarptautinius susitarimus ir priemones, draudžiančius masinio naikinimo ginklų ir raketų nešančių tuos ginklus jų siuntimo į taikinį sistemų , platinimą; užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą, Lietuvos Respublikoje kuriant kontrolės sistemą, integruotą į Europos Sąjungos ir tarptautinių neplatinimo susitarimų eksporto kontrolės sistemą, skatinti atsakingą modernių technologijų eksportą, siekiant užtikrinti Lietuvos saugumo ir užsienio politikos interesus.”
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(6)87
įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje „karinės įrangos tranzito“ sąvoka apibrėžiama kaip įrangos vežimas „iš trečiosios šalies teritorijos į trečiosios šalies teritoriją“, t. y. apima ir vežimą iš tos pačios į tą pačią šalį. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 7 punkte reglamentuojant tranzito licenciją nurodoma tik vežėjo teisė vežti įrangą tranzitu „iš nurodyto trečiosios šalies eksportuotojo nurodytam kitos trečiosios šalies importuotojui“, t. y. tik tarp skirtingų trečiųjų šalių.
Šios keičiamo įstatymo nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti Projekto
čiamo įstatymo
dalies 7 punkt ą ir jį išdėstyti taip: „7) tranzito licencija – leidimas, suteikiantis vežėjui teisę vežti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją licencijoje nurodytą karinės įrangos kiekį viena siunta, siunčiama iš nurodyto trečiosios šalies eksportuotojo nurodytam kitos trečiosios šalies importuotojui;“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(6) 1(7)42
įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje žodžiai „Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduodama“ vertintini kaip pertekliniai, nes normose minimas licencijas išduodantis subjektas yra apibrėžtos kitose keičiamo įstatymo nuostatose. Pritarti Redakcinė pastaba. 4. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(6)81
įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 1 punkte yra vartojama ,,galutinio vartotojo“ sąvoka, kuri nėra apibrėžiama keičiamame įstatyme. Pažymime, jog nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl sąvokų įstatyminis turinys turi būti aiškus ir negali būti nustatomas poįstatyminiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, minėtos sąvokos įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžtos. Kitu atveju, keičiamame įstatyme turėtų būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose šios sąvokos yra apibrėžtos, nurodant, jog jos suprantamos, kaip tai nustatyta nurodytuose įstatymuose. Nepritarti Argumentai:
Europos Sąjungos Reglamentas ir kitų valstybių narių praktika užsienio gavėjų, galutinių vartotojų neapibrėžia.
Tai paaiškinama Europos Komisijos ir Tarybos Geriausios praktikos gairėse ir rekomendacijose. Pvz. Komisijos Rekomendacijoje 2021/1700 galutinis naudotojas apibrėžiamas žodynėlyje. Komisijos Rekomendacija (ES) 2021/1700 2021 m. rugsėjo 15 d. dėl mokslinių tyrimų, kuriuose naudojamos dvejopo naudojimo prekės, kontrolės vidaus atitikties užtikrinimo programų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/821, nustatantį Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą. Kitoje Rekomendacijoje taip pat paaiškinama dėl galutinio vartojo ir jo įsipareigojimų. Komisijos Rekomendacija (ES) 2019/1318 2019 m. liepos 30 d. dėl prekybos dvejopo naudojimo prekėmis kontrolės vidaus atitikties užtikrinimo programų pagal Reglamentą (EB) Nr. 428/2009 Galutinio panaudojimo įsipareigojimai atsispindi Tarybos Rekomendacijose dėl Geriausios praktikos, susijusios su galutinio vartotojo sertifikato elementais. 5. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 7 straipsnyje ir 10 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „įmonė“. Pastebėtina, kad Lietuvos teisėje įmonės yra juridiniai asmenys, todėl ir sąvoka „įmonė“ turėtų būti suprantama kaip „juridinis asmuo“. Tačiau pagal kitas projekto nuostatas – keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalį ir 7 straipsnio 4 dalį atitinkamos licencijos išduodamos juridiniams ar fiziniams asmenims arba užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialams.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume vietoje sąvokos „įmonė“ vartoti apibendrintą sąvoką „asmuo“ (pvz., 7 straipsnyje vietoje „karinę įrangą gaminančios įmonės karinės įrangos gavėjos“ – „karinę įrangą gaminantys asmenys karinės įrangos gavėjai“), o kur būtina išskirti fizinį ar juridinį asmenį, vartoti fizinio ir juridinio asmens sąvokas (pvz., 7 straipsnio 12 dalies 5 ir 6 punktai). Nepritarti Argumentai:
vartojama formuluotė reiškia įmonių (arba juridinių asmenų) pramonės sektorių - „gynybos įmones“ ir reglamentuoja karinę įrangą gaminančių įmonių karinės įrangos gavėjų sertifikavimą. Ši formuluotė nėra nauja ir suderinta su Direktyva 2009/43. Komisijos rekomendacija 2011 m. sausio 11 d. dėl gynybos įmonių sertifikavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo 9 straipsnį nustato sertifikavimo kriterijus. Dokumente sakoma, kad būtų būti sertifikuojamos tik tos įmonės gavėjos, kurios iš tikrųjų gamina su gynyba susijusius produktus arba iš dalies sukomplektuotus su gynyba susijusius produktus, kuriems taikoma Direktyva 2009/43/EB ir kurių sudedamosios dalys ir (arba) sistemos bei posistemės yra įsigytos iš trečiųjų asmenų, siekiant juos tiekti rinkai savo vardu arba su savo prekių ženklu. Sertifikuotos įmonės gavėjos su gynyba susijusius produktus, gautus pagal Direktyvos 2009/43/EB nurodytas bendrąsias siuntimo licencijas, turėtų naudoti savo gamybai (įskaitant sudedamųjų dalių naudojimą kitiems gaminiams ir kaip atsarginių ir remonto dalių naudojimą) ir neturėtų jų persiųsti ar eksportuoti (išskyrus atvejus, kai tai daroma techninės priežiūros ar remonto tikslais), jeigu reikalaujama turėti išankstinį kilmės valstybės narės leidimą.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(3)18
įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 4 punkte, 10 straipsnio 1 dalies 2, 6 ir 7 punktuose, 2 dalies 7 ir 9 punktuose ir 4 dalies 2 punkte vartojama sąvoka
„įmonę kontroliuojantis asmuo“. Pastebėtina, kad projekte nėra pateikiama
kontroliuojančio asmens apibrėžtis. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme ir Reglamente (ES) 2021/821.“ Atkreiptinas dėmesys, kad visuose keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje nurodytuose teisės aktuose sąvoka „kontroliuojantis asmuo“ apibrėžta skirtingai (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 38 dalis, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis ir Reglamento (ES) 2021/821 II priedo G skyriaus 3 dalies 1 punktas). Siekiant išvengti skirtingo įstatymo nuostatų interpretavimo, siūlytina keičiamą įstatymą papildyti ir pateikti juridinio asmens „kontrolės“ ar „kontroliuojančio asmens“ apibrėžimą. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: “18.
Šiame įstatyme vartojama savoka “Kontroliuojantysis asmuo” suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme ir Reglamente (ES) 2021/821 .”
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(7)74
įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą atsako ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Pritarti Pasi ūlymas:
čiamo įstatymo7 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: “4) neturi būti įsiteisėjusių teismo sprendimų, priimtų per paskutinius 3 metus, kuriuose būtų pripažinta, kad karinę įrangą gaminanti įmonė karinės įrangos gavėja pažeidė strateginių prekių kontrolę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, arba įsiteisėjusių apkaltinamųjų teismo nuosprendžių ir neišnykusio ar nepanaikinto teistumo sertifikuojamam karinę įrangą gaminančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, karinę įrangą gaminančios įmonės gavėjos kontroliuojančiam asmeniui ar juridinio asmens administracijos vadovui dėl padarytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, nusikalstamų veikų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, visuomenės saugumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valdymo tvarkai;”
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(7)74 8.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 4 punkte vienas karinę įrangą gaminančios įmonės karinės įrangos gavėjos patikimumo reikalavimų apibrėžiamas taip:
„neturi būti <…> įsiteisėjusių apkaltinamųjų teismo nuosprendžių ir
neišnykusio ar nepanaikinto teistumo sertifikuojamam karinę įrangą gaminančiam fiziniam asmeniui, karinę įrangą gaminančios įmonės gavėjos kontroliuojančiam asmeniui ar juridinio asmens administracijos vadovui dėl padarytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, nusikalstamų veikų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, visuomenės saugumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valdymo tvarkai” (išskirta – mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamajame kodekse atsakomybė už nusikaltimus valdymo tvarkai numatyta dviejuose skyriuose – XLII skyriuje
„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai“ ir XLIII skyriuje
„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su
dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu“. Pastarajame skyriuje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tokias nusikalstamas veikas kaip dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (300 straipsnis), antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas (301 straipsnis), antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (302 straipsnis), įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas (3021 straipsnis), antspaudo, spaudo ar dokumento sunaikinimas, sugadinimas arba paslėpimas (303 straipsnis), kas galėtų būti aktualu vertinant karinę įrangą gaminančios įmonės karinės įrangos gavėjos patikimumą.
Nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodant nusikaltimus valdymo tvarkai turimos mintyje tik XLII skyriuje numatytos nusikalstamos veikos, ar ir šiame, ir XLIII skyriuje numatytos nusikalstamos veikos. Siūlytina įvertinti, ar aptariamos keičiamo įstatymo nuostatos redakcija neturėtų būti atitinkamai patikslinta.
Pritarti Pasi ūlymas:
čiamo įstatymo7 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
“4) neturi būti įsiteisėjusių teismo sprendimų, priimtų per
paskutinius 3 metus, kuriuose būtų pripažinta, kad karinę įrangą gaminanti įmonė karinės įrangos gavėja pažeidė strateginių prekių kontrolę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, arba įsiteisėjusių apkaltinamųjų teismo nuosprendžių ir neišnykusio ar nepanaikinto teistumo sertifikuojamam karinę įrangą gaminančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, karinę įrangą gaminančios įmonės gavėjos kontroliuojančiam asmeniui ar juridinio asmens administracijos vadovui dėl padarytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, nusikalstamų veikų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, visuomenės saugumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ir nusikaltimų valdymo tvarkai kaip jie apibrėžti Baudžiamojo kodekso XLII ir XLIII skyriuose;”
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(7)122
įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 4 punkto ir 12 dalies 2 punkto nuostatos derintinos tarpusavyje. Siūlytina 7 straipsnio 12 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) paaiškėja šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės“.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti Projekto
čiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas per paskutinius 3 metus, kuriame pripažinta, kad karinę įrangą gaminanti įmonė gavėja pažeidė strateginių prekių kontrolę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, arba įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir neišnykęs ar nepanaikintas teistumas dėl šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytų nusikalstamų veikų paaiškėja šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(7)9
įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje yra numatoma pareiga Sertifikuotai karinę įrangą gaminančiai įmonei karinės įrangos gavėjai pranešti apie gamybinės veiklos pasikeitimus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos neapibrėžia jokio termino, per kurį įmonė privalo įvykdyti savo pareigą. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, šis terminas neturėtų būti apibrėžtas keičiamo įstatymo nuostatose. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti Projekto
čiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: “9. Sertifikuotą karinę įrangą gaminanti įmonė karinės įrangos gavėja privalo pranešti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ne vėliau nei per 6 mėnesius apie gamybinės veiklos pasikeitimus, atsiradusius po sertifikato išdavimo.”
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 7 straipsnio 12 dalies 5 punkte yra numatoma, kad sertifikato galiojimas panaikinamas, kai įmonė pasibaigia dėl likvidavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinis kodeksas numato, kad juridiniai asmenys pasibaigia ne tik likvidavimo būdu, tačiau ir reorganizavimo būdu.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo nuostata neturėtų būti atitinkamai patikslinta. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti Projekto
ą ir jį išdėstyti taip: “5) sertifikuota karinę įrangą gaminanti įmonė karinės įrangos gavėja pasibaigė dėl reorganizavimo ar likvidavimo.” Pasiūlymas: Atitinkamai pakeisti Projekto
čiamo įstatymo10 straipsnio 4 dalies 3 punkt ą ir jį išdėstyti taip: “3) licenciją ar leidimą turinti įmonė pasibaigė dėl reorganizavimo ar likvidavimo;”
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 7 straipsnio 12 dalies 6 punkte ir 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte, derinant šių punktų nuostatas su Civilinio kodekso 2.10 straipsnio nuostatomis, vietoje formuluotės „pripažįstamas neveiksniu“ įrašytina formuluotė „pripažįstamas neveiksniu atitinkamoje srityje“. Be to, svarstytina, ar analizuojamų punktų nereikėtų papildyti nuostata dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu atitinkamoje srityje. Pritarta Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: “6) sertifikato turėtojas – fizinis asmuo – pripažįstamas neveiksniu atitinkamoje srityje , miršta arba pripažįstamas mirusiu arba nežinia kur esančiu.” Pasiūlymas: Atitinkamai papildyti Projekto
čiamo įstatymo
punktą ir jį išdėstyti taip: “4) licencijos ar leidimo turėtojas – fizinis asmuo – pripažįstamas neveiksniu atitinkamoje srityje , miršta arba pripažįstamas mirusiu arba nežinia kur esančiu.”
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(10)1 2,7 13.
Neaišku, kodėl keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos sukonstruotos remiantis skirtinga Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų klasifikacija
yra remiamasi nusikaltimų klasifikacija pagal tiesioginį nusikaltimų objektą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir pats juridinis asmuo gali būti nuteistas už analizuojamuose punktuose nurodytų nusikaltimų padarymą. Nepritarti Argumentai: Teisės taikymo problemų nekils, nes bus įvertintos labai svarbios visos galimos ir susijusios neišdavimo aplinkybės, į kurias svarbu atsižvelgti dėl licencijų ir leidimų neišdavimo. 14. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(10)13
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatoma sąlyga, kad leidimas ar licencija neišduodama „jeigu paskirties vietos valstybei taikomas ginklų embargas“. Svarstytina, ar šios nuostatos nereiktų tikslinti (suderinant su šio punkto sąlyga „strateginių prekių galutinio panaudojimo ar nukreipimo rizika“) papildomomis nuostatomis, kad sąlyga galiotų ir tuo atveju, jei yra duomenų, kad paskirties valstybė perduoda ar gali perduoti strategines prekes valstybei, kuriai taikomas ginklų embargas. Nepritarti Argumentai:
Tokie atvejai nustatyti 10 straipsnio 1 dalyje, kad licencija neišduodama, jeigu tai prieštarauja Bendrojoje pozicijoje 2008/944 nustatančioje bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę nustatytiems kriterijams.
Vertinama pagal Bendrojoje pozicijoje nustatytus 8 kriterijus. Septintasis kriterijus: pavojus, kad karinės technologijos arba įranga perkančiojoje šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis Vertinant numatomų eksportuoti karinių technologijų arba įrangos poveikį šaliai gavėjai ir pavojų, kad tokios technologijos arba įranga galėtų būti skirtos nepageidautinam galutiniam naudotojui arba nepageidautinam galutiniam naudojimui, atsižvelgiama į:
interesus, įskaitant jos dalyvavimą Jungtinių Tautų arba kitose taikos palaikymo operacijose;
tokias technologijas arba įrangą;
kontroliuoti eksportą;
pakartotinai eksportuotos į nepageidautinas paskirties vietas, bei šalies gavėjos ankstesnį elgesį laikantis, eksportuojančiosios valstybės narės manymu, reikiamų nuostatų dėl pakartotinio eksporto ar gaunant jos leidimą pakartotinai eksportuoti;
skirtos teroristinėms organizacijoms ar atskiriems teroristams;
technologijų perdavimo pavojų. 15. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 2 dalies 7 punktų nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad tarptautines sankcijas gali pažeisti ir pats juridinis asmuo, ne tik jo dalyviai ir vadovai.
Pritarti Pasiūlymas: Papildyti Projekto
čiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) fizinis asmuo ar juridinis asmuo , juridinio asmens kontroliuojantis asmuo ar juridinio asmens administracijos vadovas per pastaruosius 5 metus yra pažeidęs tarptautines sankcijas;“ Pasiūlymas: Papildyti Projekto
čiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: “7) strateginių prekių kontrolę vykdančios valstybės institucijos ar įstaigos gavo informacijos, kad fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens kontroliuojantis asmuo ar juridinio asmens administracijos vadovas per pastaruosius 5 metus yra pažeidęs tarptautines sankcijas;”
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 10 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodoma sąlyga, kad asmuo „yra pažeidęs tarptautines sankcijas“, tačiau keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodomos sankcijos, „įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą“. Šios keičiamo įstatymo nuostatos turėtų būti suvienodintos.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti Projekto
išdėstyti taip: „6) fizinis asmuo ar juridinis asmuo, juridinio asmens kontroliuojantis asmuo ar juridinio asmens administracijos vadovas per pastaruosius 5 metus yra pažeidęs tarptautines sankcijas, įgyvendinamas pagal ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą ;“ Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu kei čiamo įstatymo
išdėstyti taip: “7) strateginių prekių kontrolę vykdančios valstybės institucijos ar įstaigos gavo informacijos, kad fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens kontroliuojantis asmuo ar juridinio asmens administracijos vadovas per pastaruosius 5 metus yra pažeidęs tarptautines sankcijas, įgyvendinamas pagal ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą ;”
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(10)42
įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad ir pats juridinis asmuo gali būti nuteistas už 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose nurodytų nusikaltimų padarymą. Pritarti Pasiūlymas: Papildyti Projekto
čiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) fizinio ar juridinio asmens, įmonę kontroliuojančio asmens ar administracijos vadovo atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir galiojantis teistumas dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose;“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(10)2
įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatomi licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymo pagrindai. Be kita ko, šios dalies 2, 3, 6, 7 9 punkte šie pagrindai konstruojami nurodant sąlygą, kad „institucijos ar įstaigos gavo informacijos <…>“.
Šios nuostatos turėtų būti suprantamos kaip suteikiančios teisę atitinkamai institucijai stabdyti licencijos ar leidimo galiojimą jei nustatytuose sustabdymo pagrinduose nurodyta informacija gauta iš įvairių galimų (nebūtinai oficialių) šaltinių, kol ta informacija nebus patvirtinta ar paneigta. Bet kuriuo atveju licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymo pagrindai šiais atvejais siejama su „informacijos gavimu“. Tačiau keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatomas licencijos ar leidimo panaikinimo pagrindas siejamas tik su sąlyga, kad „licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymą lėmusios aplinkybės nepašalinamos arba neišnyksta. Kaip minėta, licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymo aplinkybės nustatytais atvejais siejamos su “informacijos gavimu” apie tam tikrą aplinkybę, o ne su pačios aplinkybės egzistavimu. Siūloma keičiamo įstatymo normų konstrukcija semantiškai aiškinant leistų panaikinti licencijos ar leidimo galiojimą tik tuo atveju, jei išnyko “Informacijos gavimo” aplinkybė, o ne tos Informacijos turinį sudarančios aplinkybės. Siekiant išvengti šio nelogiškumo, keičiamo įstatymo nuostatos tikslintinos. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto
čiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: “1) licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymą lėmusios aplinkybės, susijusios su gauta informacija arba kitomis šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1, 4, 5 ir 8 punktuose paminėtomis aplinkybėmis, nepašalinamos arba neišnyksta per Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nustatytą terminą;”
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(12)2
dėmesys, kad 2022 m. liepos 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1396, kuris įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.
Šiame įstatyme įstaigos pavadinimas
„Lietuvos statistikos departamentas“ pakeistas į įstaigos pavadinimą
„Valstybės duomenų agentūra“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų
nuostatų suderinamumo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos. Pritarti Techninė pastaba. 20. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(14)1
įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra numatoma, kad „kontrolę atliekantys asmenys turi teisę tikrinti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys bei užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialai, vykdantys strateginių prekių eksportą, importą, tranzitą, tarpininkavimą, techninę pagalbą, siuntimą, įvežimą, ar strateginių prekių galutiniai vartotojai laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių strateginių prekių kontrolę, reikalavimų, taip pat turi teisę patekti į teritoriją ir patalpas, kuriose yra saugomos ar naudojamos strateginės prekės, gauti strateginių prekių apskaitos dokumentus ir kitą kontrolei atlikti reikalingą informaciją“. Nurodytos nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog savo esme tai yra skirtingos teisės ir veiksmai, kuriuos derėtų reguliuoti atskirose nuostatose, aiškiai ir atskirai nustatyti kontrolę atliekančių asmenų teises: 1) tikrinti kaip juridiniai ir fiziniai asmenys bei juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialai laikosi keičiamo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių strateginių prekių kontrolę, reikalavimų; 2) patekti į šių subjektų teritoriją ir patalpas (galimai atskirai aptariant patekimą darbo valandomis ir po jų ); 3) gauti strateginių prekių apskaitos dokumentus ir kitą kontrolei atlikti reikalingą medžiagą.
Antra, atsižvelgiant į tai, jog kontrolę atliekantiems asmenims yra numatomos plačios teisės, manytina, kad keičiamame įstatyme turi būti aiškiai nurodytos ir kontrolės subjektų teisės, susijusios su aptariamais patikrinimais ir kontrolę atliekančių asmenų teisėmis, pavyzdžiui, teisė dalyvauti vykdant patikrinimą ir patenkant į teritorijas ir patalpas, teisė būti atstovaujamiems, teisė susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu atliekami patikrinimo veiksmai ir kt. Be to, pastebėtina, jog toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas įstatyme, nes asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros. Trečia, nekvestionuojant kontrolę atliekančių asmenų teisių vykdyti tam tikrą priežiūrą, atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose, suteikiant valstybės pareigūnams panašias teises, yra nustatomi specialūs pagrindai, kuriems esant jie gali naudotis jiems suteiktomis teisėmis (Konkurencijos įstatymo 25 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 122 straipsnis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnis ir kt.).
Be to, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai turi teisę tik su teismo leidimu nekliudomai įeiti į ūkio subjektų naudojamas patalpas, o mokesčių administratoriaus pareigūnai turi teisę be išankstinio įspėjimo patekti į mokesčių mokėtojo patalpas tik operatyvaus patikrinimo metu, be to, ne darbo valandomis mokesčių administratoriaus pareigūnas gali įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas tik jei yra pagrįstų įtarimų, kad daromi teisės pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnio 4 dalį, asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Pritarti iš dalies Argumentai:
Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kontrolės taisyklėse nustatyta, kad kontroliuojami tie juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių veikla susijusi su karinės įrangos eksportu, importu, tranzitu, tarpininkavimu, įvežimu ir siuntimu Sąjungoje bei dvejopo naudojimo prekių eksportu, persiuntimu į valstybes nares, tranzitu ir tarpininkavimo paslaugų teikimu. Kontrolė atliekama, siekiant užtikrinti, kad strateginių prekių rūšis, pavidalas, kiekis, kilmės šalis ir galutinis panaudojimas atitiktų prašyme išduoti licenciją arba išduotoje licencijoje nurodytą strateginių prekių rūšį, pavidalą, kiekį, kilmės šalį ir galutinį panaudojimą;
Reglamento 2021/821 28 str. nustato, kad valstybės narės turi užtikrinti priemones tinkamam Reglamento taikymui.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “1. Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo, techninės pagalbos teikimo, siuntimo (persiuntimo) Europos Sąjungoje ir įvežimo kontrolę atliekantys asmenys turi teisę tikrinti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys bei užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialai, vykdantys strateginių prekių eksportą, importą, tranzitą, tarpininkavimą, techninę pagalbą, siuntimą, įvežimą, ar strateginių prekių galutiniai vartotojai laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių strateginių prekių kontrolę, reikalavimų, taip pat turi teisę patekti į teritoriją ir patalpas, kuriose yra saugomos ar naudojamos strateginės prekės, gauti strateginių prekių apskaitos dokumentus ir kitą kontrolei atlikti reikalingą informaciją. Strateginių prekių kontrolės atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija :
ir kitų organizacijų filialai, vykdantys strateginių prekių eksportą, importą, tranzitą, tarpininkavimą, techninę pagalbą, siuntimą, įvežimą, ar strateginių prekių galutiniai vartotojai laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių strateginių prekių kontrolę, reikalavimų;
strateginės prekės;
3) gauti strateginių prekių apskaitos dokumentus ir kitą kontrolei atlikti reikalingą informaciją. 2. Strateginių prekių kontrolės atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 23 .
2
3. Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka į Lietuvos Respubliką importuotos strateginės prekės gali būti tikrinamos eksportuojančių valstybių prašymu, taip pat dalyvaujant šių valstybių atstovams, o Lietuvos Respublikos atstovai gali būti įgalioti patikrinti iš
valstybėje. 3
tarptautinės inspekcijos, pagal tarptautines sutartis turinčios įgaliojimus kontroliuoti, kaip įgyvendinami tarptautiniai neplatinimo susitarimai. 45 . Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, siuntimo (persiuntimo) Europos Sąjungoje, įvežimo tarpininkavimo ir techninės pagalbos kontrolę atliekantys asmenys privalo užtikrinti iš juridinių ir fizinių asmenų bei užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialų gautos informacijos apsaugą Lietuvos Respublikos įstatymų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka.”
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(3) 3,4
įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalys keistinos vietomis, kadangi vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijų) 35 punktu, įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka. Pritarti Techninė pastaba. 22. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
Rekomendacijų 121 punktu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje skaičius
„1“ keistinas žodžiu „vienerius“. Taip pat po žodžių „nenustato trumpesnio“
įrašytinas žodis „licencijos“. Pritarti Redakcinė pastaba. 23. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 1(10)28 23.
Vadovaujantis Rekomendacijų 112 punktu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte prieš žodžius „ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Redakcinė pastaba. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui bei komiteto išvadai. 7.2 Komiteto pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai:
Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Šakalienė Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Komiteto biuro patarėjas Justas Gaidys