1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 (toliau – Įstatymas Nr. IX- 433) pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama įgyvendinti 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (toliau – Direktyva (ES) 2020/2184) nuostatas. Direktyvos (ES) 2020/2184 nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2023 m. sausio 12 d. Įstatymo projektu taip pat siekiama atnaujinti geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo, stebėsenos, išlygų taikymo, valstybinės priežiūros, medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su geriamuoju vandeniu reikalavimus, su šių reikalavimų vykdymu susijusias valstybės, savivaldybės institucijų ir geriamojo vandens tiekėjų funkcijas bei atsakomybę. Įstatymo projektas teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Atsižvelgus į gautas pastabas Įstatymo projektas patikslintas ir peržiūrėtas iš esmės, parengta nauja redakcija, atsisakant teisinio reguliavimo nuostatų, kurios yra neveikiančios praktikoje ir nenaudojamos arba jau yra nustatytos kituose teisės aktuose, reguliuojančiuose geriamojo vandens gavybą, ruošimą, tiekimą ir kt. Įstatymo projektas patikslintas ir suderintas darbine tvarka pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pastabas. Pagal pastabas gautas ministerijų atstovų pasitarime 2022-10-04, projektas patikslintas darbiniame Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų pasitarime 2022-10-11. 2 .
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto tiesioginiai rengėjai – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento (direktorius Audrius Ščeponavičius, tel. (8 5) 266 1466, el. p. [email protected] ) Sveikatos saugos skyriaus (vedėja – Rita Sketerskienė, tel. (8 5) 260 4716; el. p. [email protected] ) vyriausiasis specialistas Normantas Dučinskas (8 5) 266 1445, el. p. [email protected] ) ir vyriausioji specialistė Indrė Makarskienė (8 5) 219 3337, el. p. [email protected] ). 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Įstatymas Nr. IX-433 n ustato į rinką tiekiamo, maisto įmonėse ir individualiai asmeniniame namų ūkyje naudojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo sąlygas įgyvendinant Lietuvos Respublikos gyventojų teisę vartoti sveiką ir švarų geriamąjį vandenį bei gauti informaciją apie jo saugą ir kokybę. Įstatymas Nr. IX-433 reglamentuoja pagrindines valstybės, savivaldybės institucijų, vandens tiekėjų ir vandens vartotojų funkcijas ir santykius, susijusius su geriamojo vandens gavyba, tiekimu, naudojimu, individualiu apsirūpinimu juo bei geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrole. Įstatymo Nr. IX-433 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąvokos „geriamasis vanduo“ apibrėžtis atitinka 1998 m. lapkričio 3 d. Europos Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (toliau
98/83/EB ) 2 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įstatymo Nr. IX-433 3–5 straipsniuose nustatyti f izinių ir juridinių asmenų aprūpinimo geriamuoju vandeniu bendrieji principai, savivaldybių institucijų funkcijos aprūpinant gyventojus geriamuoju vandeniu. Įstatymas Nr. IX-433 buvo priimtas 2003 m., o
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau ̶ Įstatymas Nr.
X-764) , kurio 1 straipsnio 1 dalyje įvardytas tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Įstatymo Nr. IX-433 2 straipsnio 7 dalyje pateikta „geriamojo vandens vartotojo“ sąvoka, 14 dalyje pateikta „geriamojo vandens tiekėjo“ sąvoka, 15 dalyje – „geriamojo vandens tiekimo sąvoka“, 16 dalyje apibrėžta, kas yra individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, 25 dalyje nurodyta, kas yra geriamojo vandens viešasis tiekimas. Pastarosios sąvokos apibrėžtos ir Įstatymo Nr. X-764 3 straipsnyje – 8, 9, 15, 32, 34 dalyse, tačiau šių sąvokų turinys skiriasi (pvz., pagal Įstatymą Nr. X- 764 geriamojo vandens tiekėju gali būti tik juridinis asmuo, o pagal Įstatymą Nr. IX-433 – ir fizinis, ir juridinis asmuo; pagal Įstatymą Nr. X-764 – vandens tiekėjas turi turėti licenciją vandeniui tiekti, o Įstatymas Nr. X-764 tokio reikalavimo nenustato; iš esmės skiriasi ir individualaus apsirūpinimo geriamuoju vandeniu ir geriamojo vandens viešo tiekimo sąvokos). Toks teisinis reglamentavimas, kai iš esmės tą pačią sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamos tokios pat sąvokos, tačiau jų apibrėžtys (turinys) yra skirtingos, sukuria prielaidas netinkamam teisės aktų taikymui praktikoje.
Valstybinė geriamojo vandens kontrolė atliekama vadovaujantis teisės aktais be išankstinio įspėjimo reguliariai pagal iš anksto sudarytas programas, taip pat įtarus, kad gali būti pažeisti šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, o naudojami metodai turi būti tinkami kontrolės tikslui. Į valstybinę geriamojo vandens kontrolę įeina visi geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo etapai (nuo vandens viešajam tiekimui ir individualiam apsirūpinimui skirtų geriamojo vandens vandenviečių saugos tikrinimo iki geriamojo vandens naudojimo gyvenamuosiuose, viešuose pastatuose vietų, taip pat fasuoto geriamojo vandens tiekimas rinkai). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi užtikrinti individualiai naudojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę ir kitas teisės aktuose nustatytas higienos priemones, įskaitant individualiai apsirūpinančių geriamuoju vandeniu gyventojų informavimą, jeigu per geriamąjį vandenį plinta ar gali plisti užkrečiamosios ligos arba jeigu atsiranda geriamojo vandens cheminio užteršimo pavojus. Įstatymo Nr. IX-433 11 straipsnyje nustatyti bendrieji geriamojo vandens programinės priežiūros reikalavimai, o minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad geriamojo vandens programinė priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėta tvarka buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1388 „Dėl Vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams viešai tiekiamo geriamojo vandens programinės priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1388). Didesnę Direktyvos 98/83/EB nuostatų dalį geriamojo vandens saugos reguliavimo srityje įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr.
V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 24:2017). Higienos normos VI skyriuje nustatyti detalūs geriamojo vandens programinės priežiūros reikalavimai, registruojami rodikliai, mėginių ėmimo normos, sąlygos ir kt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 bei 7 punktuose įtvirtintais aiškumo ir sistemiškumo principais, manytina, kad detalūs geriamojo vandens programinės priežiūros reikalavimai turėtų būti išdėstyti viename teisės akte ̶ Higienos normoje HN 24:2017. Geriamojo vandens saugai įtakos turi visi gaminiai, besiliečiantys su geriamuoju vandeniu, įskaitant gaminius, skirtus geriamajam vandeniui ruošti. Šiuo metu Įstatymo Nr. IX-433 8 straipsnio 5 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje galima naudoti tik nekeliančias pavojaus žmonių sveikatai vandens ruošimo priemones, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad „Vandentiekio skirstomojo tinklo vamzdžiuose, talpyklose, vandens fasavimo įrenginiuose naudojamos su vandeniu besiliečiančios medžiagos neturi į vandenį išskirti tokio sudedamųjų dalių kiekio, kad tai galėtų pakenkti žmonių sveikatai arba lemti nepageidaujamus vandens kokybės pokyčius“. Vadovaudamasi Įstatymo Nr. IX-433 12 straipsniu ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.
744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo valstybinę geriamojo vandens kontrolę ir geriamojo vandens vandenviečių tikrinimą, techninių geriamojo vandens ruošimo priemonių ir susiliečiančių su geriamuoju vandeniu medžiagų saugaus naudojimo tikrinimą ir geriamojo vandens tiekimo įrenginių tikrinimą. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siekiant užtikrinti nuoseklesnį reglamentavimą, Įstatymo projektas papildomas naujomis sąvokomis: „Atitikties vieta“, atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2020/2184 nuostatas, sąvoka „Geriamojo vandens programinė priežiūra“ keičiama į „Geriamojo vandens stebėsena“ ir papildoma nauja sąvoka „Pavojus žmonių sveikatai“, patikslinta sąvoka „Išlyga“. Įstatymo projekte atsisakoma kituose teisės aktuose nustatytų arba su įstatymo projekto taikymo sritimi nesusijusių sąvokų: „Centralizuotos techninės geriamojo vandens ruošimo priemonės“, „Geriamojo vandens fasavimas“, „Geriamojo vandens vartotojai“, „Geriamojo vandens naudojimas maisto įmonėse“, „Geriamojo vandens sauga“, „Geriamojo vandens vandenvietė“, „Geriamojo vandens vandenvietės apsauga“, „Geriamojo vandens teršalai“, „Geriamojo vandens tiekėjas“, „Geriamojo vandens tiekimas“, „Individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu“, „Individualios techninės geriamojo vandens ruošimo priemonės“, „Nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas“, „Pastatų vidaus vandentiekis“, „Rodiklis“, „Vandens tiekimo įrenginiai“, „Vandentiekis“, „Vandentiekio skirstomasis tinklas“, „Vandenvietės mitybos sritis“, „Geriamojo vandens viešasis tiekimas“, „Įvadas“, „Geriamojo vandens tiekimo objekto teritorija“.
Sąvokos „Geriamasis vanduo“ apibrėžtis patikslinta pagal Direktyvos (ES) 2020/2184
pateiktą apibrėžtį . Atsisakoma sąvokos „Geriamojo vandens kokybė“, nes Direktyvoje (ES) Nr. 2020/2184 nepateikta atskirai šios sąvokos apibrėžtis, tačiau Įstatymo projekte, įgyvendinant Direktyvos (ES) Nr. 2020/2184 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatoma, koks geriamasis vanduo laikomas saugiu. Su Direktyvos (ES) 2020/2184 įgyvendinimu susijusios įstatymo projekto nuostatos Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įstatymas netaikomas natūraliam mineraliniam vandeniui, pripažintam teisės aktų nustatyta tvarka, ir vandeniui, kuris yra vaistas (vaistinis preparatas), kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas. Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2020/2184 14 straipsnio nuostatas, Įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatyti veiksmai, kurių turi imtis geriamojo vandens tiekėjai ir valstybės institucijos, kai geriamasis vanduo neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kelia pavojų žmonių sveikatai.
Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2020/2184 13 straipsnio nuostatas, Įstatymo projekte atsisakoma nuostatos, kad geriamojo vandens programinė priežiūra (stebėsena) atliekama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Dalis Nutarimo Nr. 1388 nuostatų perkelta į Įstatymo projekto 4 straipsnį „Geriamojo vandens stebėsena“, o detalūs stebėsenos reikalavimai, stebimi rodikliai ir mėginių ėmimo dažnumas, įgyvendinant Direktyvos (ES) 2020/2184 13 straipsnio nuostatas, bus nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu tvirtinamoje Higienos normoje HN 24:2017. Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendaciją, patikslinta sąvoka „Išlyga“ atsisakant alternatyvaus termino „Nukrypti leidžianti nuostata“. Įstatymo projekto 5 straipsnyje „Išlygų taikymas“ aiškiau išdėstytos savivaldybių vykdomųjų institucijų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigos ir funkcijos, susijusios su sąlygų taikyti išlygas išdavimu ir priežiūra. Direktyvos (ES) 2020/2184 15 straipsnyje susiaurintos išlygų taikymo sąlygos (kai nustatomas naujas geriamojo vandens gavybai skirtas vandens baseinas, kai geriamojo vandens gavybos vietai skirtame vandens baseine nustatomas naujas taršos šaltinis arba kai tiriami ar nustatomi nauji geriamojo vandens rodikliai ir (arba) jų ribinės vertės, arba kai esamame geriamojo vandens gavybos vietai skirtame vandens baseine susidaro nenumatyta ir išimtinė situacija, dėl kurios laikinai viršijamos geriamojo vandens rodiklių ribinės vertės).
Išlygų taikymo reikalavimai nustatyti Įstatymo projekto 5 straipsnyje. Siekiant aiškesnio išlygų taikymo proceso valdymo, Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimus taikyti išlygas suteikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro patvirtinta išlygų taikymo tvarka. Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2020/2184 15 straipsnio ir 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, Įstatymo projekte nebelieka galimybės teikti prašymą taikyti išlygą trečią kartą, išskyrus atvejus, kai prašymas Europos Komisijai gali būti teikiamas dėl leidimo taikyti tą pačią išlygą trečią kartą, jeigu antrą kartą išlyga buvo taikoma 2021 m. sausio 12 d.
Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2020/2184 11 straipsnyje nustatytus minimaliuosius higienos reikalavimus, taikomus medžiagoms ir gaminiams, kurie liečiasi su geriamuoju vandeniu, Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad medžiagos, kurias numatoma naudoti naujuose arba, jei atliekami remonto ar rekonstrukcijos darbai, esamuose geriamojo vandens gavybos, ruošimo, laikymo ar paskirstymo įrenginiuose ir kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu:1 ) nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neturi kelti pavojaus žmonių sveikatai;2 ) neturi daryti neigiamo poveikio geriamojo vandens spalvai, kvapui ar skoniui;3 ) neturi skatinti mikroorganizmų augimo;4 ) neturi į geriamąjį vandenį išplauti daugiau teršalų, nei leidžiama pagal geriamojo vandens saugą reglamentuojančius teisės aktus, atsižvelgiant į numatytą medžiagos paskirtį. Vadovaudamasi Direktyvos (ES) 2020/2184 11 straipsnio 2 dalimi, Europos Komisija priims įgyvendinimo aktus, kuriais bus nustatyti konkretūs reikalavimai, taikomi tokioms medžiagoms. Europos Komisijai priėmus Direktyvos (ES) 2020/2184 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus, turės būti pakeisti nacionaliniai statybos produktus reguliuojantys teisės aktai, kad būtų į juos perkelta Direktyvos (ES)2020/2184 2 straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytos sąvokų „pradinė medžiaga“ ir „sudėtis“ apibrėžtys ir Direktyvos (ES) 2020/2184 11 straipsnio 7 dalies nuostatos. Direktyvos (ES) 2020/2184 12 straipsnyje nustatyti minimalieji reikalavimai, taikomi vandens ruošimo cheminėms medžiagoms ir filtravimo priemonėms (toliau – geriamojo vandens ruošimo gaminiai), kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu.
Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami ir naudojami geriamojo vandens ruošimo gaminiai turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:1 ) nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neturi kelti pavojaus žmonių sveikatai;2 ) neturi daryti neigiamo poveikio geriamojo vandens spalvai, kvapui ar skoniui;3 ) negali atsitiktinai skatinti mikroorganizmų augimo;4 ) negali užteršti geriamojo vandens daugiau nei būtina atsižvelgiant į numatytą paskirtį. Direktyvos (ES) 2020/2184 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad „<...> taikant atitinkamus Europos standartus dėl konkrečių vandens ruošimo cheminių medžiagų ar filtravimo priemonių, valstybės narės užtikrina, kad būtų vertinamas vandens ruošimo cheminių medžiagų ar filtravimo priemonių grynumas ir užtikrinama tokių cheminių medžiagų bei filtravimo priemonių kokybė“. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad aplinkos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru nustato reikalavimus geriamojo vandens ruošimo gaminiams, jų grynumui ir kokybei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai asmenims, Lietuvos Respublikos rinkai tiekiantiems ar naudojantiems geriamojo vandens ruošimo gaminius, užtikrinti, kad geriamojo vandens ruošimo gaminiai atitiktų įstatyme ir aplinkos ministro kartu su sveikatos apsaugos ministru nustatytus reikalavimus, taikomi vandens ruošimo gaminiams, kurie liečiasi su geriamuoju vandeniu.
Įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prižiūri, ar rinkai tiekiami Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti gaminiai, skirti liestis su geriamuoju vandeniu, išskyrus biocidinius produktus, atitinka įstatymo, aplinkos ministro kartu su sveikatos apsaugos ministru nustatytus reikalavimus geriamojo vandens ruošimo gaminiams bei kitų ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vertinimu, Įstatymo 7 straipsnio 7 dalies įgyvendinimui turės būti numatytas finansavimas bandymams laboratorijose atlikti . L ėšų poreikis bus nustatomas vėlesniame etape, kai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba planuos savo veiklą pagal priimtus teisės aktus. Su šiuo įstatymo projektu teikiama Direktyvos nuostatų perkėlimo atitikties lentelė, apimanti tik šiuo įstatymo projektu perkeliamas Direktyvos nuostatas. Atitikties lentelėje Direktyvos straipsnių nuostatos, prie kurių nurodoma, kad perkėlimas dalinis, visiškai bus perkeltos parengus ir patvirtinus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įgyvendinamuosius teisės aktus (2003 m. liepos 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr.
V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimą, sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl Išlygų taikymo tvarkos aprašo tvirtinimo“), Aplinkos ministerijos parengtą 2006 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymą bei jame nurodytą sveikatos apsaugos ministro ir aplinkos ministro įsakymą „Dėl Geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimo ir rizikos valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei kitus teisės aktus, kurie bus patikslinti vėliau, suderinus su Aplinkos ministerija bendrą Direktyvos perkėlimo atitikties lentelę. Kitos Įstatymo projekto nuostatos Siekiant išvengti apsinuodijimų nitritais ir nitratais, vartojant individualiai išgautą požeminio vandens įrenginiais geriamąjį vandenį nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, Įstatymo projekto 3 straipsnio 11 dalyje Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui nustatyta pareiga atlikti nėščiųjų ar kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maistui individualiai išgaunamo požeminio vandens įrenginiais ir naudojamo geriamojo vandens nitritų ir nitratų kiekių tyrimus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į teisės aktams taikomus aiškumo ir sistemiškumo principus, Įstatymo projekte atsisakoma Įstatymo Nr. IX-433 3 straipsnyje nustatytų fizinių ir juridinių asmenų aprūpinimo geriamuoju vandeniu bendrųjų principų, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme ir Įstatyme Nr. X-764. Įstatymo projekte atsisakoma Įstatymo Nr.
IX-433 4 straipsnyje nustatytų savivaldybių institucijų funkcijų, aprūpinant gyventojus geriamuoju vandeniu, kurios yra nustatytos Įstatyme Nr. X-764. Įstatymo projekte atsisakoma Įstatymo Nr. IX-433 6 straipsnio nuostatų dėl individualaus apsirūpinimo geriamuoju vandeniu, nes šios nuostatos reguliuojamos Įstatyme Nr. X-764 ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Įstatymo projekte atsisakoma Įstatymo Nr. IX-433 9 straipsnio nuostatų dėl pasirengimo gyventojus aprūpinti geriamuoju vandeniu ekstremaliųjų situacijų metu, nes gyventojų aprūpinimas geriamuoju vandeniu nėra šio įstatymo objektas. Gyventojų aprūpinimas geriamuoju vandeniu yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 dalis. Ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms reglamentuoja civilinę saugą reglamentuojantys teisės aktai. Taip pat Įstatymo projekte padaryti ir kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Poveikis teisinei sistemai: bus perkeltos Direktyvos (ES) 2020/2184 nuostatos ir suvienodintas nacionalinis teisinis reglamentavimas. Įstatymo projektas išgrynina institucijų veiksmus, kurių turi būti imamasi, kai geriamasis vanduo neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Poveikis ekonomikai: Įstatymo projektas ekonomikai poveikio neturės.
Poveikis valstybės finansams: Siekiant aiškesnio išlygų taikymo proceso valdymo, Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimus taikyti išlygas suteikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro nustatyta išlygų taikymo tvarka, o Įstatymo projekto 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliekamą prašymų leisti taikyti išlygą vertinimą ir suteikiamus leidimus taikyti išlygą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Poveikis verslo sąlygoms: Įstatymo projektas poveikio verslo sąlygoms neturės. Poveikis socialinei aplinkai: Įstatymo projektu bus pagerintos geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo sąlygos, kad būtų išvengta pavojaus žmonių sveikatai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 patvirtintos Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. programos 112.2 papunktį, kuriame numatoma aprūpinti kūdikius ir vaikus sveikatai saugiu geriamuoju vandeniu, Įstatymo projekte nustatyta pareiga Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka tirti nėščiųjų ar kūdikių iki 6 mėn. amžiaus maistui individualiai išgaunamo požeminio vandens įrenginiais ir naudojamo geriamojo vandens nitritų ir nitratų kiekius. Poveikis aplinkai: Įstatymo projektu siekiama, kad geriamasis vanduo būtų saugus ir kokybiškas. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Siūlomi pakeitimai ūkio subjektams nesukels papildomos administracinės naštos. 8 .
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos strateginio lygmens planavimo dokumentams:1 ) Aštuonioliktosios Lietuvos Vyriausybės programai, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-71 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“;2 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 797 redakcija) patvirtintam 2021–2030 metų Nacionaliniam pažangos planui;3 ) Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 patvirtintai Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. programai. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Siekiant Įstatymo projekte siūlomas nuostatas inkorporuoti į teisinę sistemą, kartu su Įstatymo projektu turi būti priimtas ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymas. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos v alstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos, todėl įstatymo projektas įvertintas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 .
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti:
Iki Įstatymo projekto įsigaliojimo Sveikatos apsaugos ministerija turės parengti bei sveikatos apsaugos ministras turės priimti šiuos teisės aktus arba galiojančių teisės aktų pakeitimus:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1388 „Dėl Vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams viešai tiekiamo geriamojo vandens programinės priežiūros tvarkos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios projektą;
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. V
3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl Išlygų taikymo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Iki Įstatymo projekto įsigaliojimo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turės parengti bei šios tarnybos direktorius patvirtinti šiuos teisės aktus arba galiojančių teisės aktų pakeitimus:
1. Valstybinės geriamojo vandens kontrolės tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 643 „Dėl Valstybinės geriamojo vandens kontrolės tvarkos patvirtinimo“, pakeitimo projektą;
2. Geriamojo vandens tiekėjų vykdomos geriamojo vandens programinės priežiūros metinės statistinės ataskaitos teikimo tvarkos aprašo ir Geriamojo vandens tiekėjų pranešimų apie vandens tiekimo sąlygų pasikeitimus teikimo tvarkos aprašo, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.
B1-467 „Dėl Geriamojo vandens tiekėjų vykdomos geriamojo vandens programinės priežiūros metinės statistinės ataskaitos teikimo tvarkos aprašo ir Geriamojo vandens tiekėjų pranešimų apie vandens tiekimo sąlygų pasikeitimus teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimo projektą. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektas poveikio atskirų savivaldybių biudžetams neturės. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Geriamasis vanduo“, „geriamojo vandens stebėsena“, „valstybinė geriamojo vandens kontrolė“, „išlyga“
. 16 . Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra
DĖL
2022-11-09 Nr. XIVP–2214 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
paskirtį siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma atitinkamai įtvirtinti įstatymo tikslą bei reglamentuoti įstatymo taikymą. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti taip, kad jis atitiktų šio straipsnio turinį. 2. Projekto
„geriamojo vandens tiekėjas“, kurios turinys keičiamo įstatymo 2 straipsnyje
nėra apibrėžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. spalio 27 d. Seimo priimtame Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1466 (toliau šioje išvadoje – Įstatymas Nr. XIV-1466) yra apibrėžiama sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar jame vartojama sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“ atitinka minėtame įstatyme apibrėžtą sąvoką „geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“, ar jos turinys būtų suprantamas kaip nors kitaip. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nereikėtų apibrėžti sąvokos „geriamojo vandens tiekėjas“ arba bent jau nurodyti kaip ji yra suprantama šio įstatymo kontekste. 3.
nustatyti, kad „Tiekėjams, kurie vidutiniškai per parą išgauna mažiau kaip 10 m3 geriamojo vandens arba vandeniu aprūpina mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o išgautą geriamąjį vandenį parduoda arba naudoja viešajam geriamojo vandens tiekimui, taikomi tik įstatymo 1-5 ir 8 straipsniai“, t. y. šiems tiekėjams nebūtų taikomi keičiamo įstatymo 6 ir 7 straipsniai, reglamentuojantys valstybinę geriamojo vandens priežiūrą bei reikalavimus besiliečiančioms su geriamuoju vandeniu medžiagoms, gaminiams, geriamojo vandens ruošimo cheminėms medžiagoms ir filtravimo priemonėms. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių motyvų ar tikslų, kurios pagrįstų tokių projekto nuostatų tikslingumą. Pažymėtina, kad šios projekto nuostatos yra susijusios su viešuoju geriamojo vandens tiekimu ir tokį geriamojo vandens tiekėjo tiekiamą geriamąjį vandenį gali naudoti iki 50 fizinių asmenų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokios projekto nuostatos atitinka projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą įstatymo tikslą – nustatyti reikalavimus, kad būtų apsaugota žmonių sveikata nuo neigiamo poveikio, kylančio dėl geriamojo vandens užterštumo, ir kad geriamasis vanduo būtų saugus ir kokybiškas. Pažymėtina ir tai, kad individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu visos keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus teisėkūros tikslingumo ir sistemiškumo principus. 4. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio yra numatoma, kad „<...> vanduo turi atitikti teisės aktuose nustatytus rodiklius ir kurioje:“.
Atkreiptinas dėmesys, kad v adovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos),
nuorodų, pavyzdžiui: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“,
„įstatymų nustatyta tvarka“ ir panašiai. Prireikus pateikti nuorodą į
nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pavyzdžiui, „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, k eičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dal is tikslintina pagal Rekomendacijų 76 punkto reikalavimus. Pritarus šiai pastabai, analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
straipsnio 6 dalies bei projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies. 5. Projekto
,,geriamasis vanduo“ apibrėžime vartojami terminai ,,vieša patalpa“ ir ,,privati patalpa“, kurių turinys keičiamame įstatyme nėra atskleistas. Taikant įstatymą, jos gali būti nevienodai aiškinamos. Nėra aišku, ar šie terminai naudojami turint tikslą nurodyti, kad patalpų savininkai gali būti, pavyzdžiui, viešieji ar privatūs juridiniai asmenys, ar šie terminai vartojami turint tikslą apibūdinti tokių patalpų naudojimo paskirtį. Atkreipiame dėmesį, kad statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuoja aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.
D1-713 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo” patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pagal kurį statiniai klasifikuojami į gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties statinius, bet ne viešos ar privačios paskirties statinius. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Be to, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „produktams ar medžiagoms“ nereikėtų vartoti formuluotės „maisto produktams ar medžiagoms“, kad būtų aišku, jog maisto tvarkymo subjektai vandenį naudoja būtent maisto produktams ar medžiagoms gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti rinkai. 6. Projekto
nustatyti, kad ,,kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos <...> ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 35 punkto nuostatas, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti įstatymų, kuriuose yra apibrėžtos keičiamame įstatyme vartojamos sąvokos, pavadinimus, atsisakant abstrakčios nuostatos ,,kaip jos apibrėžtos <…> kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose”. 7. Projekto
į ,,šio straipsnio 6 dalies 1 punktą“ tikslintina, nes projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalis punktų neturi, o taisomuosius veiksmus siūloma nustatyti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos yra sunkiai suprantamos, dėstomos viename, tačiau labai ilgame, sudėtingos konstrukcijos sakinyje.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, šios projekto nuostatos nereikėtų dėstyti keliuose sakiniuose taip, kad jos turinys būtų aiškus ir suprantamas. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies sąvoka ,,geriamojo vandens indikatoriniai rodikliai“ nėra aiški. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamame įstatyme nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio. 8. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje tiekėjams yra numatoma pareiga informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą apie neatitiktis, jų priežastis ir taisomuosius veiksmus, kurių jie ėmėsi. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose nėra neapibrėžiamas terminas, per kurį tiekėjas privalo įvykdyti šią pareigą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šis terminas neturėtų būti apibrėžtas projekto nuostatose. 9. Projekto
siūloma įtvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigas, nustačius, kad geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai. Tokiu atveju minėta tarnyba turėtų pareigą uždrausti arba apriboti tokio geriamojo vandens vartojimą ar uždrausti jo tiekimą, apie geriamojo vandens vartojimo apribojimą ar tiekimo uždraudimą informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei nurodyti tiekėjams imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais terminais, po to, kai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatytų, kad geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai, ji turėtų imtis aukščiau nurodytų veiksmų, t. y. apriboti geriamojo vandens vartojimą ar uždrausti jo tiekimą, apie nustatytą faktą informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir panašiai. Manytina, kad, siekiant pašalinti gresiantį pavojų žmonių sveikatai dėl galimo netinkamos kokybės geriamojo vandens vartojimo, tokių veiksmų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų imtis nedelsiant arba per kuo trumpiausiai įmanomus terminus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti terminus, per kuriuos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai, turėtų atlikti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose siūlomus nustatyti veiksmus. 10. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl geriamojo vandens tiekimo uždraudimo ar vartojimo apribojimo, atsižvelgiant į riziką žmonių sveikatai, kurią sukeltų geriamojo vandens tiekimo uždraudimas arba vartojimo apribojimas, priima Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Vertinamojoje projekto nuostatoje nėra nurodoma, kurie minėtos tarnybos darbuotojai (pareigūnai) tarnybos vardu galėtų priimti aukščiau nurodytus sprendimus. Todėl manytina, kad sprendimą galėtų priimti tik šios tarnybos vadovas.
Atkreipiame dėmesį, kad tuo tarpu pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatas tokius sprendimus turėtų teisę priimti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai . Svarstytina, ar siekiant aiškumo bei teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekte nereikėtų įvardinti visus asmenis, kurie turėtų įgaliojimus tarnybos vardu priimti sprendimus dėl geriamojo vandens tiekimo uždraudimo ar jo vartojimo apribojimo. 11. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų panaikinti savo sprendimą, kuriuo buvo uždraustas geriamojo vandens tiekimas ar apribojamas geriamojo vandens vartojimas, po to, kai ji nustatytų, kad žmonių sveikatai nėra pavojaus. Kitu atveju, toks sprendimas galėtų būti panaikintas praėjus nepagrįstai ilgam laiko tarpui. Be to, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba apie sprendimo panaikinimą turėtų pranešti geriamojo vandens tiekėjams, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir atitinkamos savivaldybės vykdomajai institucijai. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamą terminą reikėtų nustatyti ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje. 12. Projekto
nustatyti savivaldybės vykdomosios institucijos pareigą šio straipsnio 11 dalyje nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims viešai pateikti atitinkamas rekomendacijas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir galimo nevienodo įstatymo nuostatos aiškinimo taikant įstatymą, projekte nereikėtų nustatyti, kokiais konkrečiai būdais atitinkamos rekomendacijoms asmenims turėtų būti pateikiamos.
1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14, 15 ir 16 dalyse, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte vartojama nuostata ,,visuomeninės paskirties pastatai”, kurios turinys keičiamame įstatyme nėra atskleistas. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, pagal aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017
„Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo” patvirtintas Statybos techninis
reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ statiniai klasifikuojami į gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties statinius, bet ne į visuomeninės paskirties statinius. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina arba projekte reikėtų atskleisti sąvokos ,,visuomeninės paskirties pastatai“ turinį. 14. Iš projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriais atvejais už geriamojo vandens saugą ir kokybę atsakytų ,,visuomeninės paskirties pastatų” savininkai, o kuriais tokių pastatų naudotojai. Siekiant aiškumo, projekto nuostata tikslintina pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais, tikslintinos projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalies nuostatos, atitinkamai nustatant, kokiais atvejais už atsakingais už geriamojo vandens stebėseną bei geriamojo vandens cheminį ir mikrobiologinį ištyrimą būtų atsakingi ,,visuomeninės paskirties pastatų“ savininkai, o kuriais tokių pastatų naudotojai. 15.
projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, ar šiose nuostatose turimas omenyje individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, kaip jis suprantamas Įstatyme Nr. XIV-1466, ar turimas omenyje kažkoks kitoks individualus geriamojo vandens išgavimas. Jei turimas omenyje individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, tai šių projekto nuostatų formuluotė „išgautas individualiai iš šių pastatų naudotojams ar savininkams nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančių arba naudojamų požeminių vandens gręžinių ar šachtinių šulinių“ turėtų būti derinama su Įstatyme Nr. XIV-1466 apibrėžtos sąvokos „individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu“ turinio nuostatomis (kaip tai yra projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje). 16. Projekto
nustatyti, kad „V isuomeninės paskirties pastatų, kuriuose tiekėjų tiekiamas geriamasis vanduo, naudotojai ar savininkai privalo nedelsdami organizuoti geriamojo vandens cheminį ir mikrobiologinį ištyrimą, jei dėl vandentiekio avarijos, geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros remont o, vamzdynų bandymų ar kitų veiksmų galėjo nukentėti geriamojo vandens sauga ar kokybė ir tais atvejais, kai nustatoma, kad yra viršytos rodiklių ribinės vertės. Šie asmenys, susiderinę su tiekėjais, imasi veiksmų rodiklių ribinių verčių viršijimo priežastims nustatyti ir geriamojo vandens rodiklių vertėms atkurti iki rodiklių ribinių verčių , o prireikus uždrausti ar apriboti tokio geriamojo vandens vartojimą ir apsirūpinti alternatyviu geriamojo vandens šaltiniu“.
Šios projekto nuostatos stokoja aiškumo, nes neaišku kokiu atveju visuomeninės paskirties pastatų naudotojai ir savininkai privalėtų organizuoti ir vykdyti įstatyme nustatytus veiksmus, t. y. ar jie šiuos veiksmus privalėtų vykdyti, jei geriamojo vandens sauga ar kokybė galėtų nukentėti dėl pastato vidaus vandentiekio sistemos įrangos, už kurios priežiūrą pagal Įstatymo Nr. XIV-1466 nuostatas yra atsakingi tokios įrangos savininkai ar jų įgalioti asmenys, avarijos, remonto, bandymų; ar ir tuo atveju, kai geriamojo vandens sauga ar kokybė galėtų nukentėti dėl geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, kuri nuosavybės teise priklauso ar yra valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekėjo, avarijos, remonto, bandymų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto
tiekėjas atsako už geriamojo vandens saugą ir kokybę iki įvadų į vartotojams ir
(arba) abonentams nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų pastatų vidaus vandentiekį, o pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalį, geriamojo vandens tiekėjas vykdo visas būtinas priemones, skirtas atkurti geriamojo vandens rodiklių vertes. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai tikslinti. 17. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje yra minimas, plačiau neatskleidžiant jo turinio, „atsargumo principas“.
Atsižvelgiant į tai, kad jis gali būti suprantamas ir vertinamas tik lingvistiškai, t. y. remiantis tiesioginėmis lietuvių kalbos žodžių reikšmėmis, svarstytina, ar šio principo nereikėtų apibrėžti, kadangi pateiktas teisinis reguliavimas vertintinas kaip stokojantis teisinio aiškumo. 18. Projekto
formuluotės „vykdo viešai tiekiamo geriamojo vandens stebėseną“ turinys, nes neaišku, kaip yra suprantama formuluotė „ viešai tiekiamas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatoms. 19. Iš projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, už ką (pavyzdžiui, už geriamojo vandens stebėsenos programų rengimą ir derinimą ar už stebėseną, kurią pagal projekto nuostatas sudaro geriamojo vandens mėginių ėmimas, tyrimas ir kt.) imama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. 20. Projekto
nustatyti, kad ,,tiekėjai, vykdydami geriamojo vandens stebėseną, turi teisę imti geriamojo vandens mėginius iš vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų pastatų vidaus vandentiekio čiaupų”. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą geriamojo vandens mėginius tiekėjai turėtų teisę paimti tiek patekę į vartotojams ir (arba) abonementams nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas negyvenamąsias, taip pat ir į gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, proporcingas siekiamam tikslui, o vartotojų ir
(arba) abonentų nuosavybės teisės būtų pakankamai apsaugotos.
Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad teikėjai geriamojo vandens mėginius turi teisę paimti tik iš vartotojams ir (arba) abonentams priklausančių negyvenamųjų patalpų, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, manytina, kad keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs atvejai, kada tiekėjas turėtų teisę patekti į vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančias patalpas siekiant imti geriamojo vandens mėginius, taip pat tokių mėginių ėmimo tvarka. Kartu svarstytina, ar tuo atveju, jeigu poreikis geriamojo vandens mėginius imti iš vandentiekio čiaupų, esančių vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančiose ar kitaip valdomose ir ar naudojamose gyvenamosiose patalpose, tai neturėtų būti atliekama tik su vartotojų ir (arba) abonentų sutikimu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Įstatymo Nr. XIV-1466 nuostatas geriamojo vandens tiekėjas privalo daugiabučio namo įvade, pastato vidaus vandentiekio sistemoje įrengti geriamojo vandens mėginių paėmimo vietą, skirtą geriamojo vandens saugai ir kokybei tikrinti . Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vertinamoji projekto nuostata turėtų būti suderinta ir su minėta Įstatymo Nr. XIV-1466 nuostata. 21. Projekto
nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjai, nustatę, kad ištirto geriamojo vandens mėginių rodiklių, išskyrus indikatorinius rodiklius, vertės neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų ribinių verčių, ne vėliau kaip kitą darbo dieną informavimo priemonėmis informuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą apie nustatytas arba galimas rodiklių neatitikimą sukėlusias priežastis ir taikomus taisomuosius veiksmus .
Taigi, pagal projekto nuostatas geriamojo vandens tiekėjai taisomuosius veiksmus galėtų atlikti ir savo nuožiūra, nesant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimo, kaip tai nurodyta projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar geriamojo vandens tiekėjai, vykdant geriamojo vandens stebėseną nustatę, kad geriamojo vandens mėginių rodikliai neatitinka nustatytų ribinių verčių, turėtų teisę imtis projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies 1-3 punktuose siūlomų nustatyti taisomųjų veiksmų, ar ir kitų taisomųjų veiksmų. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant, kokių konkrečiai taisomųjų veiksmų minėtu atveju turėtų teisę imtis geriamojo vandens tiekėjai. 22. Projekto
geriamojo vandens tiekėjų pareigą teikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai geriamojo vandens stebėsenos programų įgyvendinimo ataskaitas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, už kokį laikotarpį geriamojo vandens tiekėjai privalėtų teikti minėtas ataskaitas, kokiais terminais jas privalėtų pateikti minėtai tarnybai, taip pat atkreipiame dėmesį, kad nėra siūloma nustatyti jokios geriamojo vandens tiekėjų atsakomybės už minėtų ataskaitų nepateikimą. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis aukščiau minėtus neaiškumus, taip pat turėtų būti nustatyta geriamojo vandens tiekėjų atsakomybė už ataskaitų nepateikimą. 23. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti, nuo kokio momento būtų pradedamas skaičiuoti 3 metų išlygos taikymo terminas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 dalies nuostatas. 24. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio
sveikatos centras, gavęs atitinkamus prašymus, dokumentus ir informaciją, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro patvirtintu Išlygų taikymo tvarkos aprašu, per 20 darbo dienų priima sprendimą leisti arba atsisakyti leisti taikyti išlygas. Pažymėtina, kad tuo tarpu pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies nuostatas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, esant atitinkamoms sąlygoms, turėtų ne priimti sprendimą atsisakyti leisti taikyti išlygą, bet turėtų atsisakyti suteikti leidimą taikyti išlygą.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje taip, kad būtų aišku, ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tik priimtų sprendimą leisti taikyti išlygą, ar kartu su sprendimu leisti taikyti išlygą atitinkamiems asmenims būtų išduodamas ir leidimas tokią išlygą taikyti. Be to, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris dėl svarbių priežasčių turėtų teisę priimti sprendimą pailginti sprendimo leisti arba atsisakyti leisti taikyti išlygą priėmimo terminą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo terminai yra pratęsiami, siūlytina žodį „pailgintas“ pakeisti žodžiu „pratęstas“. 25. Vadovaujantis Rekomendacijų 112 punktu projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius „Vyriausybės“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas „Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ pavadinimas vartojamas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. 26. Projekto
dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 5 punkte numatoma, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atsisako suteikti leidimą taikyti išlygą, kai yra nesumokėta valstybės rinkliava. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis projekto nuostatomis tiekėjams yra numatoma pareiga mokėti kelių skirtingų rūšių rinkliavas, svarstytina ar siekiant aiškumo p rojekto
dalies 5 punkte nereikėtu konkrečiai įvardinti kokia rinkliava turima omenyje. 27.
27Svarstytina,
ar projekto 5 straipsnio 11 dalies 2 punkte vietoj žodžio „pažangą“ nereikėtų įrašyti žodžio „eigą“, nes šios projekto nuostatos suponuoja tai, kad geriamojo vandens tiekėjai privalo informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą apie taisomųjų veiksmų plano ir gyventojų informavimo plano vykdymo pažangą, t. y. tada, kai pasiekiamas tam tikras plano vykdymo progresas (judėjimas į priekį). Manytina, kad apie minėto plano vykdymą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turėtų būti informuojamas ir tada, kai nėra vykdoma jo „pažanga“. 28. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 12 ir 13 dalyse reikėtų nurodyti kokių 30 dienų (kalendorinių ar darbo) terminas turimas omenyje. 29. Projekto
pastaruosius 12 mėnesių“ nėra pakankamai aiški. Šios projekto nuostatos tikslintinos, nurodant, iki kokio momento (įvykio) turėtų būti skaičiuojamas 12 mėnesių terminas. Be to, svarstytina, ar siekiant aiškumo, vietoj nuostatos ,,šio straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos” įrašytina nuostata ,,šio straipsnio 12 dalyje nurodytas leidimas taikyti trumpalaikę išlygą neišduodamas”. 30. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio
nurodyti, kokie geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo etapai sudaro valstybinę geriamojo vandens priežiūrą. 31.
dalies 1 punkte yra numatoma, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinės geriamojo vandens priežiūros funkcijas, turi teisę „ patekti į geriamojo vandens tiekimo įmonių, maisto tvarkymo subjektų, visuomeninės paskirties pastatų teritorijas, patalpas, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, jas tikrinti, imti mėginius, reikalauti visų reikalingų dokumentų ir juos tikrinti, daryti jų išrašus, nuorašus ar kopijas
“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma pastebėtina,
jog savo esme tai yra skirtingos teisės ir veiksmai, kuriuos derėtų reguliuoti atskirose nuostatose, aiškiai ir atskirai nustatyti kontrolę atliekančių asmenų teises: 1) patekti į geriamojo vandens tiekimo įmonių, maisto tvarkymo subjektų, visuomeninės paskirties pastatų teritorijas, patalpas, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, jas tikrinti (galimai atskirai aptariant patekimą darbo valandomis ir po jų [1] );
2) imti mėginius; 3) reikalauti visų reikalingų dokumentų ir juos tikrinti, daryti jų išrašus, nuorašus ar kopijas . Antra a tsižvelgiant į tai, jog kontrolę atliekantiems pareigūnams yra numatomos plačios teisės, manytina, kad projekte turi būti aiškiai nurodytos ir kontroliuojamųjų subjektų teisės, susijusios su aptariamais patikrinimais ir kontrolę atliekančių pareigūnų teisėmis, pavyzdžiui, teisė dalyvauti vykdant patikrinimą ir patenkant į teritorijas ir patalpas, vandenviečių apsaugos zonas, teisė būti atstovaujamiems, teisė susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu atliekami patikrinimo veiksmai ir kt. Be to, pastebėtina, jog toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas įstatyme, nes asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros.
Trečia, nekvestionuojant kontrolę atliekančių pareigūnų teisių vykdyti tam tikrą priežiūrą, atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose, suteikiant valstybės pareigūnams panašias teises, yra nustatomi specialūs pagrindai, kuriems esant jie gali naudotis jiems suteiktomis teisėmis (pvz., Konkurencijos įstatymo 25 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo
ir kt.). Be to, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai turi teisę tik su teismo leidimu nekliudomai įeiti į ūkio subjektų naudojamas patalpas, o mokesčių administratoriaus pareigūnai turi teisę be išankstinio įspėjimo patekti į mokesčių mokėtojo patalpas tik operatyvaus patikrinimo metu, be to, ne darbo valandomis mokesčių administratoriaus pareigūnas gali įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas tik jei yra pagrįstų įtarimų, kad daromi teisės pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnio 4 dalį, asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. 32. Projekto
aiškus sąvokos „geriamojo vandens tiekimo įmonių“ turinys, nes nei projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nei jo 8 dalyje nurodytuose įstatymuose ši sąvoka nėra apibrėžta. 33.
projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą medžiagos, kurias numatoma naudoti naujuose arba, jei atliekami remonto ar rekonstrukcijos darbai, esamuose geriamojo vandens gavybos, ruošimo, laikymo ar paskirstymo įrenginiuose ir kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu, neturi į geriamąjį vandenį išplauti daugiau teršalų , nei leidžiama pagal geriamojo vandens saugą reglamentuojančius teisės aktus, atsižvelgiant į numatytą medžiagos paskirtį. Tuo tarpu projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad besiliečiančios su geriamuoju vandeniu į Lietuvos Respublikos rinką tiekiamos ir naudojamos geriamajam vandeniui ruošti skirtos cheminės medžiagos ir filtravimo priemonės negali užteršti geriamojo vandens daugiau nei būtina atsižvelgiant į numatytą paskirtį. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suvienodinti, nes vienoje projekto nuostatoje medžiagos neturėtų į geriamąjį vandenį išplauti daugiau teršalų nei leidžiama, o pagal kitą nuostatą geriamąjį vandenį ,,negali užteršti daugiau“ nei būtina atsižvelgiant į numatytą paskirtį. 34. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatose vietoj formuluotės „nacionalinių teisės aktų“ siūlytina įrašyti formuluotę „Lietuvos Respublikos teisės aktų“. 35. Siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo tarpusavyje, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostatose prieš žodį „rinkai“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastabai taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje vartojamam žodžiui „rinką“. 36. Vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.
1R-72, 14 punktu projekto priedo pavadinimas dėstytinas taip „ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI“. 37. Atsižvelgiant į aiškinamojo rašto 12 punkto pirmos pastraipos 1 papunktį, projekto 2 straipsnio
įgyvendinamuosius teisės aktus. 38. Projekto
leidimo taikyti tą pačią išlygą trečią kartą gali būti teikiamas, tik jeigu antrą kartą ta pati išlyga buvo taikoma 2021 m. sausio 12 d.”. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomoje naujoje keičiamo įstatymo redakcijoje nėra siūloma reglamentuoti leidimo taikyti tą pačią išlygą trečiąkart išdavimo, taip pat nėra siūloma įtvirtinti nuostatų, kad dėl leidimo taikyti tą pačią išlygą trečiąkart išdavimui būtų reikalingas Europos Komisijos leidimas, taip pat prašymo Europos Komisijai teikimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir projekto nuostatų tarpusavio suderinamumo, atitinkamai nereikėtų papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomų keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M.Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] [1] Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti asmenų nuosavybės teisės apsaugą, valstybinių institucijų įgalinimai patekti į juridinių asmenų naudojamas patalpas, teritoriją turėtų būti ribojami juridinių asmenų darbo laiko požiūriu, nustatant, jog valstybinę priežiūrą vykdančių juridinių asmenų atstovai patekti į naudojamas patalpas, teritoriją gali darbo laiku, tuo tarpu ne darbo laiku toks patekimas turėtų būti ribojamas ir vykdomas juridiniam asmeniui davus sutikimą ir dalyvaujant juridinio asmens atstovui arba su teismo leidimu.
DĖL
2022-12-20 Nr. XIVP–2214(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymuose vartojamų sąvokų suderinamumo ir atsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 42 dalį, projekto 1 straipsnyje dėstomo Geriamojo vandens įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje po žodžio „regioninių“ įrašytinas žodis „viešųjų“. 2. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 35 punktą, nustatantį, kad straipsnyje, kuriame išdėstomos įstatyme vartojamos sąvokos, šių sąvokų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami, tikslintinos projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatos iki dvitaškio. Taip pat, atitinkamai tikslintinos ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos, kuriose vartojamas šio straipsnio 1 dalyje įvestas trumpinys. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, p rojekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
vietomis. 3. Projekto
pateikiamas sąvokos
„papildomas geriamojo vandens rodiklis“ apibrėžimas. Atkreiptinas dėmesys, kad
kitose keičiamo įstatymo nuostatose ši sąvoka nėra vartojama, tačiau vartojama sąvoka „papildomas rodiklis“ (pvz., projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir kitur).
Jei keičiamo įstatymo nuostatose vartojama sąvoka „papildomas rodiklis“ yra ta pati projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtai sąvokai „papildomas geriamojo vandens rodiklis“, tai siūlytina tikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas, jose šalia termino įvedant trumpinį. Jei šios sąvokos nėra tapačios, tai projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatų reikėtų atsisakyti kaip perteklinių ir šiame straipsnyje apibrėžti sąvoką „papildomas rodiklis“. 4. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies
žodis „priėmimo“. 5. Projekto
vartojamos sąvokos „ūkio subjektas“ turinys, t. y. neaišku, ar pagal šias projekto nuostatas prašymus galėtų pateikti tik tie ūkio subjektai, kaip jie suprantami pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio
ir pan. 6. Projekto
aiški formuluotė „teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi“, nes keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato Tarnybos funkcijas, o ne teismo leidimo išdavimą. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas. 7.
suderinti įstatyme vartojamas formuluotes ir atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostatas, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „pažeidžiami geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojantys teisės aktai“ siūlytina įrašyti formuluotę „pažeidžiami šio įstatymo ir kitų geriamojo vandens saugą ir kokybė reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai“. Be to, svarstytina, ar atitinkama formuluotė neturėtų būti vartojama ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje, vietoj joje vartojamos formuluotės „šio įstatymo ar kitų geriamojo vandens srities teisės aktuose nustatytų reikalavimų“. 8. Projekto
nustatyti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinės geriamojo vandens priežiūros funkcijas, turi teisę suderinę su vartotoju ar abonementu patekti į jų patalpas, teritoriją, kai nagrinėjami vartotojų ir abonentų skundai ar pranešimai dėl geriamojo vandens saugos ir kokybės ir (arba) atliekama teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklių laikymosi priežiūra. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą minėtos tarnybos pareigūnai turėtų teisę patekti į vartotojams ir (arba) abonementams nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas negyvenamąsias, taip pat ir į gyvenamąsias patalpas. Projekto nuostatos galėtų būti aiškinamas taip, kad tarnybos pareigūnams įstatymas suteikia teisę patekti į vartotojams ir (arba) abonementams nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas gyvenamąsias patalpas. Jiems kiltų pareiga tik susitarti su vartotojais ir (arba) abonementais dėl patekimo į būstą laiko.
Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, proporcingas siekiamam tikslui, o vartotojų ir
(arba) abonentų nuosavybės teisės pakankamai apsaugotos, užtikrintas būsto neliečiamumo principo laikymasis. Konstitucijos 24 straipsnyje nustatyta:
„Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama
kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą“. Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus būsto neliečiamumo principas. Konstitucine žmogaus būsto neliečiamumo garantija - žmogaus būsto saugumo nuo pašalinių įsibrovimo laidavimu yra užtikrinamos ir kitos asmens konstitucinės teisės ir laisvės: teisė į privatumą, teisė į nuosavybę ir kt., taip pat jo įgytosios teisės (Konstitucinio Tesimo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje žodžiai ,,suderinę su vartotoju ar abonentu“ neturėtų būti pakeisti žodžiais ,,vartotojo ar abonemento sutikimu“. 9. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 9 punkte yra teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2-6 punktus, o projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje yra teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2-7 punktus.
Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi, yra kreipiamasi į apygardos administracinį teismą dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2-7 punktuose nurodytų Tarnybos pareigūnų veiksmų, svarstytina ar analogiškai neturėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostatos numatant, kad a tlikti nustatytus veiksmus su teismo leidimu Tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinės geriamojo vandens priežiūros funkcijas, turi teisę ir dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punkto. 10. Pagal projekto
teisinį reguliavimą prašymai išduoti leidimą atlikti atitinkamus veiksmus pateikiami apygardos administraciniam teismui . Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. lapkričio 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymą Nr. XIV-1574. Pagal šio įstatymo
administraciniai teismai yra sujungiami į vieną teismą, kurio pavadinimas nuo 2024 m. sausio 1 d. bus Regionų administracinis teismas. Atkreipiame dėmesį, kad nuostata ,,apygardos administracinis teismas” vartojama ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į tai, teikiamo įstatymo projekto nuostatas reikėtų suderinti su Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymo nuostatomis.
Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nauju straipsniu, kuriame keičiamo įstatymo 6 straipsnis būtų dėstomas nauja redakcija arba dėstomi šio straipsnio struktūrinių dalių, kuriose vartojama nuostata ,,apygardos administracinis teismas”, pakeitimai, nuostatą ,,apygardos administracinis teismas” pakeičiant nuostata ,,Regionų administracinis teismas”. Naujame projekto straipsnyje dėstomas teisinis reguliavimas turėtų įsigalioti 2024 m. sausio 1 d. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL
PROJEKTO nr. xivp-2214 2022-11-23
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę); komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Taršos prevencijos politikos vyr. specialistė Judita Vaišnorienė , Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos saugos skyriaus vedėja Rita Sketerskienė, vyr. specialistai Normantas Dučinskas, Indrė Makarskienė, teisininkė Inga Girdžiūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-091 Projekto 1 straipsnyje dėstomo Geriamojo vandens įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, nes projekto paskirtį siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma atitinkamai įtvirtinti įstatymo tikslą bei reglamentuoti įstatymo taikymą. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti taip, kad jis atitiktų šio straipsnio turinį. Pritarti2
1 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“, kurios turinys keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nėra apibrėžiamas.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. spalio 27 d. Seimo priimtame Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1466 (toliau šioje išvadoje – Įstatymas Nr. XIV-1466) yra apibrėžiama sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar jame vartojama sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“ atitinka minėtame įstatyme apibrėžtą sąvoką „geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“, ar jos turinys būtų suprantamas kaip nors kitaip. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nereikėtų apibrėžti sąvokos „geriamojo vandens tiekėjas“ arba bent jau nurodyti kaip ji yra suprantama šio įstatymo kontekste. Pritarti3
4 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tiekėjams, kurie vidutiniškai per parą išgauna mažiau kaip 10 m3 geriamojo vandens arba vandeniu aprūpina mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o išgautą geriamąjį vandenį parduoda arba naudoja viešajam geriamojo vandens tiekimui, taikomi tik įstatymo 1-5 ir 8 straipsniai“, t. y. šiems tiekėjams nebūtų taikomi keičiamo įstatymo 6 ir 7 straipsniai, reglamentuojantys valstybinę geriamojo vandens priežiūrą bei reikalavimus besiliečiančioms su geriamuoju vandeniu medžiagoms, gaminiams, geriamojo vandens ruošimo cheminėms medžiagoms ir filtravimo priemonėms. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių motyvų ar tikslų, kurios pagrįstų tokių projekto nuostatų tikslingumą.
Pažymėtina, kad šios projekto nuostatos yra susijusios su viešuoju geriamojo vandens tiekimu ir tokį geriamojo vandens tiekėjo tiekiamą geriamąjį vandenį gali naudoti iki 50 fizinių asmenų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokios projekto nuostatos atitinka projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą įstatymo tikslą – nustatyti reikalavimus, kad būtų apsaugota žmonių sveikata nuo neigiamo poveikio, kylančio dėl geriamojo vandens užterštumo, ir kad geriamasis vanduo būtų saugus ir kokybiškas. Pažymėtina ir tai, kad individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu visos keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus teisėkūros tikslingumo ir sistemiškumo principus. Pritarti4
1 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio yra numatoma, kad „<...> vanduo turi atitikti teisės aktuose nustatytus rodiklius ir kurioje:“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 76 punktu vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pavyzdžiui: „teisės aktų nustatyta tvarka“,
„kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir panašiai. Prireikus
pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pavyzdžiui, „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“.
Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis tikslintina pagal Rekomendacijų 76 punkto reikalavimus. Pritarus šiai pastabai, analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3-6 dalių, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies bei projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies. Pritarti5
2 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje sąvokos ,,geriamasis vanduo“ apibrėžime vartojami terminai ,,vieša patalpa“ ir ,,privati patalpa“, kurių turinys keičiamame įstatyme nėra atskleistas. Taikant įstatymą, jos gali būti nevienodai aiškinamos. Nėra aišku, ar šie terminai naudojami turint tikslą nurodyti, kad patalpų savininkai gali būti, pavyzdžiui, viešieji ar privatūs juridiniai asmenys, ar šie terminai vartojami turint tikslą apibūdinti tokių patalpų naudojimo paskirtį. Atkreipiame dėmesį, kad statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuoja aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo” patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017
„Statinių klasifikavimas“, pagal kurį statiniai klasifikuojami į gyvenamosios
ir negyvenamosios paskirties statinius, bet ne viešos ar privačios paskirties statinius. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti.
Be to, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „produktams ar medžiagoms“ nereikėtų vartoti formuluotės „maisto produktams ar medžiagoms“, kad būtų aišku, jog maisto tvarkymo subjektai vandenį naudoja būtent maisto produktams ar medžiagoms gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti rinkai. Pritarti6
8 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos <...> ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 35 punkto nuostatas, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti įstatymų, kuriuose yra apibrėžtos keičiamame įstatyme vartojamos sąvokos, pavadinimus, atsisakant abstrakčios nuostatos ,,kaip jos apibrėžtos <…> kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose”. Pritarti7
3 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į ,,šio straipsnio 6 dalies 1 punktą“ tikslintina, nes projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalis punktų neturi, o taisomuosius veiksmus siūloma nustatyti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos yra sunkiai suprantamos, dėstomos viename, tačiau labai ilgame, sudėtingos konstrukcijos sakinyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, šios projekto nuostatos nereikėtų dėstyti keliuose sakiniuose taip, kad jos turinys būtų aiškus ir suprantamas. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies sąvoka ,,geriamojo vandens indikatoriniai rodikliai“ nėra aiški.
nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio. Pritarti8
3 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje tiekėjams yra numatoma pareiga informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą apie neatitiktis, jų priežastis ir taisomuosius veiksmus, kurių jie ėmėsi. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose nėra neapibrėžiamas terminas, per kurį tiekėjas privalo įvykdyti šią pareigą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šis terminas neturėtų būti apibrėžtas projekto nuostatose. 9
4 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose siūloma įtvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigas, nustačius, kad geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai. Tokiu atveju minėta tarnyba turėtų pareigą uždrausti arba apriboti tokio geriamojo vandens vartojimą ar uždrausti jo tiekimą, apie geriamojo vandens vartojimo apribojimą ar tiekimo uždraudimą informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei nurodyti tiekėjams imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais terminais, po to, kai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatytų, kad geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai, ji turėtų imtis aukščiau nurodytų veiksmų, t. y. apriboti geriamojo vandens vartojimą ar uždrausti jo tiekimą, apie nustatytą faktą informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir panašiai.
Manytina, kad, siekiant pašalinti gresiantį pavojų žmonių sveikatai dėl galimo netinkamos kokybės geriamojo vandens vartojimo, tokių veiksmų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų imtis nedelsiant arba per kuo trumpiausiai įmanomus terminus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti terminus, per kuriuos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai, turėtų atlikti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose siūlomus nustatyti veiksmus. Pritarti10
5 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl geriamojo vandens tiekimo uždraudimo ar vartojimo apribojimo, atsižvelgiant į riziką žmonių sveikatai, kurią sukeltų geriamojo vandens tiekimo uždraudimas arba vartojimo apribojimas, priima Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Vertinamojoje projekto nuostatoje nėra nurodoma, kurie minėtos tarnybos darbuotojai (pareigūnai) tarnybos vardu galėtų priimti aukščiau nurodytus sprendimus. Todėl manytina, kad sprendimą galėtų priimti tik šios tarnybos vadovas. Atkreipiame dėmesį, kad tuo tarpu pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatas tokius sprendimus turėtų teisę priimti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai .
Svarstytina, ar siekiant aiškumo bei teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekte nereikėtų įvardinti visus asmenis, kurie turėtų įgaliojimus tarnybos vardu priimti sprendimus dėl geriamojo vandens tiekimo uždraudimo ar jo vartojimo apribojimo. Pritarti11
9 Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų panaikinti savo sprendimą, kuriuo buvo uždraustas geriamojo vandens tiekimas ar apribojamas geriamojo vandens vartojimas, po to, kai ji nustatytų, kad žmonių sveikatai nėra pavojaus. Kitu atveju, toks sprendimas galėtų būti panaikintas praėjus nepagrįstai ilgam laiko tarpui. Be to, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba apie sprendimo panaikinimą turėtų pranešti geriamojo vandens tiekėjams, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir atitinkamos savivaldybės vykdomajai institucijai. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamą terminą reikėtų nustatyti ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje. Pritarti12
12 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti savivaldybės vykdomosios institucijos pareigą šio straipsnio 11 dalyje nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims viešai pateikti atitinkamas rekomendacijas.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir galimo nevienodo įstatymo nuostatos aiškinimo taikant įstatymą, projekte nereikėtų nustatyti, kokiais konkrečiai būdais atitinkamos rekomendacijoms asmenims turėtų būti pateikiamos. Pritarti13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-093 14, 15, 16 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14, 15 ir 16 dalyse, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte vartojama nuostata ,,visuomeninės paskirties pastatai”, kurios turinys keičiamame įstatyme nėra atskleistas. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, pagal aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo” patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ statiniai klasifikuojami į gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties statinius, bet ne į visuomeninės paskirties statinius. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina arba projekte reikėtų atskleisti sąvokos ,,visuomeninės paskirties pastatai“ turinį. Pritarti14
15 Iš projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriais atvejais už geriamojo vandens saugą ir kokybę atsakytų ,,visuomeninės paskirties pastatų” savininkai, o kuriais tokių pastatų naudotojai. Siekiant aiškumo, projekto nuostata tikslintina pašalinant šį neaiškumą.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais, tikslintinos projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalies nuostatos, atitinkamai nustatant, kokiais atvejais už atsakingais už geriamojo vandens stebėseną bei geriamojo vandens cheminį ir mikrobiologinį ištyrimą būtų atsakingi ,,visuomeninės paskirties pastatų“ savininkai, o kuriais tokių pastatų naudotojai. Pritarti15
15 Iš projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, ar šiose nuostatose turimas omenyje individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, kaip jis suprantamas Įstatyme Nr. XIV-1466, ar turimas omenyje kažkoks kitoks individualus geriamojo vandens išgavimas. Jei turimas omenyje individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, tai šių projekto nuostatų formuluotė „išgautas individualiai iš šių pastatų naudotojams ar savininkams nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančių arba naudojamų požeminių vandens gręžinių ar šachtinių šulinių“ turėtų būti derinama su Įstatyme Nr. XIV-1466 apibrėžtos sąvokos „individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu“ turinio nuostatomis (kaip tai yra projekto
16
16 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, kad „V isuomeninės paskirties pastatų, kuriuose tiekėjų tiekiamas geriamasis vanduo, naudotojai ar savininkai privalo nedelsdami organizuoti geriamojo vandens cheminį ir mikrobiologinį ištyrimą, jei dėl vandentiekio avarijos, geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros remont o, vamzdynų bandymų ar kitų veiksmų galėjo nukentėti geriamojo vandens sauga ar kokybė ir tais atvejais, kai nustatoma, kad yra viršytos rodiklių ribinės vertės.
Šie asmenys, susiderinę su tiekėjais, imasi veiksmų rodiklių ribinių verčių viršijimo priežastims nustatyti ir geriamojo vandens rodiklių vertėms atkurti iki rodiklių ribinių verčių , o prireikus uždrausti ar apriboti tokio geriamojo vandens vartojimą ir apsirūpinti alternatyviu geriamojo vandens šaltiniu“. Šios projekto nuostatos stokoja aiškumo, nes neaišku kokiu atveju visuomeninės paskirties pastatų naudotojai ir savininkai privalėtų organizuoti ir vykdyti įstatyme nustatytus veiksmus, t. y. ar jie šiuos veiksmus privalėtų vykdyti, jei geriamojo vandens sauga ar kokybė galėtų nukentėti dėl pastato vidaus vandentiekio sistemos įrangos, už kurios priežiūrą pagal Įstatymo Nr. XIV-1466 nuostatas yra atsakingi tokios įrangos savininkai ar jų įgalioti asmenys, avarijos, remonto, bandymų; ar ir tuo atveju, kai geriamojo vandens sauga ar kokybė galėtų nukentėti dėl geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, kuri nuosavybės teise priklauso ar yra valdoma ir
(arba) naudojama geriamojo vandens tiekėjo, avarijos, remonto, bandymų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalį geriamojo vandens tiekėjas atsako už geriamojo vandens saugą ir kokybę iki įvadų į vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų pastatų vidaus vandentiekį, o pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalį, geriamojo vandens tiekėjas vykdo visas būtinas priemones, skirtas atkurti geriamojo vandens rodiklių vertes. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai tikslinti. Pritarti17
16 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje yra minimas, plačiau neatskleidžiant jo turinio,
„atsargumo principas“. Atsižvelgiant į tai, kad jis gali būti suprantamas ir
vertinamas tik lingvistiškai, t. y. remiantis tiesioginėmis lietuvių kalbos žodžių reikšmėmis, svarstytina, ar šio principo nereikėtų apibrėžti, kadangi pateiktas teisinis reguliavimas vertintinas kaip stokojantis teisinio aiškumo. Pritarti18
1 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus formuluotės „vykdo viešai tiekiamo geriamojo vandens stebėseną“ turinys, nes neaišku, kaip yra suprantama formuluotė „ viešai tiekiamas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
19
2 Iš projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, už ką (pavyzdžiui, už geriamojo vandens stebėsenos programų rengimą ir derinimą ar už stebėseną, kurią pagal projekto nuostatas sudaro geriamojo vandens mėginių ėmimas, tyrimas ir kt.) imama
20
3 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,tiekėjai, vykdydami geriamojo vandens stebėseną, turi teisę imti geriamojo vandens mėginius iš vartotojams ir
(arba) abonentams nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų pastatų vidaus vandentiekio čiaupų”. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą geriamojo vandens mėginius tiekėjai turėtų teisę paimti tiek patekę į vartotojams ir (arba) abonementams nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas negyvenamąsias, taip pat ir į gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, proporcingas siekiamam tikslui, o vartotojų ir (arba) abonentų nuosavybės teisės būtų pakankamai apsaugotos. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad teikėjai geriamojo vandens mėginius turi teisę paimti tik iš vartotojams ir (arba) abonentams priklausančių negyvenamųjų patalpų, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, manytina, kad keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs atvejai, kada tiekėjas turėtų teisę patekti į vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančias patalpas siekiant imti geriamojo vandens mėginius, taip pat tokių mėginių ėmimo tvarka.
Kartu svarstytina, ar tuo atveju, jeigu poreikis geriamojo vandens mėginius imti iš vandentiekio čiaupų, esančių vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančiose ar kitaip valdomose ir ar naudojamose gyvenamosiose patalpose, tai neturėtų būti atliekama tik su vartotojų ir (arba) abonentų sutikimu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Įstatymo Nr. XIV-1466 nuostatas geriamojo vandens tiekėjas privalo daugiabučio namo įvade, pastato vidaus vandentiekio sistemoje įrengti geriamojo vandens mėginių paėmimo vietą, skirtą geriamojo vandens saugai ir kokybei tikrinti
suderinta ir su minėta Įstatymo Nr. XIV-1466 nuostata. Pritarti21
5 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjai, nustatę, kad ištirto geriamojo vandens mėginių rodiklių, išskyrus indikatorinius rodiklius, vertės neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų ribinių verčių, ne vėliau kaip kitą darbo dieną informavimo priemonėmis informuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą apie nustatytas arba galimas rodiklių neatitikimą sukėlusias priežastis ir taikomus taisomuosius veiksmus . Taigi, pagal projekto nuostatas geriamojo vandens tiekėjai taisomuosius veiksmus galėtų atlikti ir savo nuožiūra, nesant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimo, kaip tai nurodyta projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje.
Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar geriamojo vandens tiekėjai, vykdant geriamojo vandens stebėseną nustatę, kad geriamojo vandens mėginių rodikliai neatitinka nustatytų ribinių verčių, turėtų teisę imtis projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies 1-3 punktuose siūlomų nustatyti taisomųjų veiksmų, ar ir kitų taisomųjų veiksmų. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant, kokių konkrečiai taisomųjų veiksmų minėtu atveju turėtų teisę imtis geriamojo vandens tiekėjai. Pritarti22
7 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti geriamojo vandens tiekėjų pareigą teikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai geriamojo vandens stebėsenos programų įgyvendinimo ataskaitas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, už kokį laikotarpį geriamojo vandens tiekėjai privalėtų teikti minėtas ataskaitas, kokiais terminais jas privalėtų pateikti minėtai tarnybai, taip pat atkreipiame dėmesį, kad nėra siūloma nustatyti jokios geriamojo vandens tiekėjų atsakomybės už minėtų ataskaitų nepateikimą. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis aukščiau minėtus neaiškumus, taip pat turėtų būti nustatyta geriamojo vandens tiekėjų atsakomybė už ataskaitų nepateikimą.
23
3 Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti, nuo kokio momento būtų pradedamas skaičiuoti 3 metų išlygos taikymo terminas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pritarti24
6 Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, gavęs atitinkamus prašymus, dokumentus ir informaciją, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro patvirtintu Išlygų taikymo tvarkos aprašu, per 20 darbo dienų priima sprendimą leisti arba atsisakyti leisti taikyti išlygas. Pažymėtina, kad tuo tarpu pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies nuostatas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, esant atitinkamoms sąlygoms, turėtų ne priimti sprendimą atsisakyti leisti taikyti išlygą, bet turėtų atsisakyti suteikti leidimą taikyti išlygą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje taip, kad būtų aišku, ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tik priimtų sprendimą leisti taikyti išlygą, ar kartu su sprendimu leisti taikyti išlygą atitinkamiems asmenims būtų išduodamas ir leidimas tokią išlygą taikyti. Be to, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris dėl svarbių priežasčių turėtų teisę priimti sprendimą pailginti sprendimo leisti arba atsisakyti leisti taikyti išlygą priėmimo terminą.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo terminai yra pratęsiami, siūlytina žodį „pailgintas“ pakeisti žodžiu „pratęstas“. Pritarti25
9 Vadovaujantis Rekomendacijų 112 punktu projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius
„Vyriausybės“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ pavadinimas vartojamas projekto 1
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Pritarti26
10 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 5 punkte numatoma, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atsisako suteikti leidimą taikyti išlygą, kai yra nesumokėta valstybės rinkliava. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis projekto nuostatomis tiekėjams yra numatoma pareiga mokėti kelių skirtingų rūšių rinkliavas, svarstytina ar siekiant aiškumo p rojekto 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 5 punkte nereikėtu konkrečiai įvardinti kokia rinkliava turima omenyje. Pritarti27
11 Svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 11 dalies 2 punkte vietoj žodžio „pažangą“ nereikėtų įrašyti žodžio „eigą“, nes šios projekto nuostatos suponuoja tai, kad geriamojo vandens tiekėjai privalo informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą apie taisomųjų veiksmų plano ir gyventojų informavimo plano vykdymo pažangą, t. y. tada, kai pasiekiamas tam tikras plano vykdymo progresas (judėjimas į priekį). Manytina, kad apie minėto plano vykdymą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turėtų būti informuojamas ir tada, kai nėra vykdoma jo „pažanga“.
28 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-095 11,12 Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 12 ir 13 dalyse reikėtų nurodyti kokių 30 dienų (kalendorinių ar darbo) terminas turimas omenyje. Pritarti29
13 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 13 dalies nuostata ,,per pastaruosius 12 mėnesių“ nėra pakankamai aiški. Šios projekto nuostatos tikslintinos, nurodant, iki kokio momento (įvykio) turėtų būti skaičiuojamas 12 mėnesių terminas. Be to, svarstytina, ar siekiant aiškumo, vietoj nuostatos ,,šio straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos” įrašytina nuostata ,,šio straipsnio 12 dalyje nurodytas leidimas taikyti trumpalaikę išlygą neišduodamas”. Pritarti30
1 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti dalies nuostatų dėstymo skliaustuose ir aiškiai nurodyti, kokie geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo etapai sudaro valstybinę geriamojo vandens priežiūrą. Pritarti31
4 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra numatoma, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinės geriamojo vandens priežiūros funkcijas, turi teisę „ patekti į geriamojo vandens tiekimo įmonių, maisto tvarkymo subjektų, visuomeninės paskirties pastatų teritorijas, patalpas, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, jas tikrinti, imti mėginius, reikalauti visų reikalingų dokumentų ir juos tikrinti, daryti jų išrašus, nuorašus ar kopijas “. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma pastebėtina, jog savo esme tai yra skirtingos teisės ir veiksmai, kuriuos derėtų reguliuoti atskirose nuostatose, aiškiai ir atskirai nustatyti kontrolę atliekančių asmenų teises:
maisto tvarkymo subjektų, visuomeninės paskirties pastatų teritorijas, patalpas, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, jas tikrinti (galimai atskirai aptariant patekimą darbo valandomis ir po jų [1] );
2) imti mėginius; 3) reikalauti visų reikalingų dokumentų ir juos tikrinti, daryti jų išrašus, nuorašus ar kopijas . Antra a tsižvelgiant į tai, jog kontrolę atliekantiems pareigūnams yra numatomos plačios teisės, manytina, kad projekte turi būti aiškiai nurodytos ir kontroliuojamųjų subjektų teisės, susijusios su aptariamais patikrinimais ir kontrolę atliekančių pareigūnų teisėmis, pavyzdžiui, teisė dalyvauti vykdant patikrinimą ir patenkant į teritorijas ir patalpas, vandenviečių apsaugos zonas, teisė būti atstovaujamiems, teisė susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu atliekami patikrinimo veiksmai ir kt. Be to, pastebėtina, jog toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas įstatyme, nes asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros. Trečia, nekvestionuojant kontrolę atliekančių pareigūnų teisių vykdyti tam tikrą priežiūrą, atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose, suteikiant valstybės pareigūnams panašias teises, yra nustatomi specialūs pagrindai, kuriems esant jie gali naudotis jiems suteiktomis teisėmis (pvz., Konkurencijos įstatymo 25 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 122 straipsnis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnis ir kt.).
Be to, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai turi teisę tik su teismo leidimu nekliudomai įeiti į ūkio subjektų naudojamas patalpas, o mokesčių administratoriaus pareigūnai turi teisę be išankstinio įspėjimo patekti į mokesčių mokėtojo patalpas tik operatyvaus patikrinimo metu, be to, ne darbo valandomis mokesčių administratoriaus pareigūnas gali įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas tik jei yra pagrįstų įtarimų, kad daromi teisės pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnio 4 dalį, asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Pritarti32
4 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nėra aiškus sąvokos „geriamojo vandens tiekimo įmonių“ turinys, nes nei projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nei jo 8 dalyje nurodytuose įstatymuose ši sąvoka nėra apibrėžta.
33
1 Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą medžiagos, kurias numatoma naudoti naujuose arba, jei atliekami remonto ar rekonstrukcijos darbai, esamuose geriamojo vandens gavybos, ruošimo, laikymo ar paskirstymo įrenginiuose ir kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu, neturi į geriamąjį vandenį išplauti daugiau teršalų , nei leidžiama pagal geriamojo vandens saugą reglamentuojančius teisės aktus, atsižvelgiant į numatytą medžiagos paskirtį. Tuo tarpu projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad besiliečiančios su geriamuoju vandeniu į Lietuvos Respublikos rinką tiekiamos ir naudojamos geriamajam vandeniui ruošti skirtos cheminės medžiagos ir filtravimo priemonės negali užteršti geriamojo vandens daugiau nei būtina atsižvelgiant į numatytą paskirtį. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suvienodinti, nes vienoje projekto nuostatoje medžiagos neturėtų į geriamąjį vandenį išplauti daugiau teršalų nei leidžiama, o pagal kitą nuostatą geriamąjį vandenį ,,negali užteršti daugiau“ nei būtina atsižvelgiant į numatytą paskirtį. Pritarti34
6 Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatose vietoj formuluotės „nacionalinių teisės aktų“ siūlytina įrašyti formuluotę „Lietuvos Respublikos teisės aktų“.
35
7 Siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo tarpusavyje, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostatose prieš žodį „rinkai“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastabai taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje vartojamam žodžiui „rinką“. Pritarti36 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72, 14 punktu projekto priedo pavadinimas dėstytinas taip „ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
37 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Atsižvelgiant į aiškinamojo rašto 12 punkto pirmos pastraipos 1 papunktį, projekto 2 straipsnio 2 dalis pildytina nuostatomis, nurodant, kad ir Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti38 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,prašymas Europos Komisijai dėl leidimo taikyti tą pačią išlygą trečią kartą gali būti teikiamas, tik jeigu antrą kartą ta pati išlyga buvo taikoma 2021 m. sausio
keičiamo įstatymo redakcijoje nėra siūloma reglamentuoti leidimo taikyti tą pačią išlygą trečiąkart išdavimo, taip pat nėra siūloma įtvirtinti nuostatų, kad dėl leidimo taikyti tą pačią išlygą trečiąkart išdavimui būtų reikalingas Europos Komisijos leidimas, taip pat prašymo Europos Komisijai teikimo tvarka.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir projekto nuostatų tarpusavio suderinamumo, atitinkamai nereikėtų papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomų keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra
pasiūlymai: nėra
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
nėra
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2214 ir Komiteto išvadoms bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
J. Urbanavičius . Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas A. Želvys, el. p. [email protected] [1] Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti asmenų nuosavybės teisės apsaugą, valstybinių institucijų įgalinimai patekti į juridinių asmenų naudojamas patalpas, teritoriją turėtų būti ribojami juridinių asmenų darbo laiko požiūriu, nustatant, jog valstybinę priežiūrą vykdančių juridinių asmenų atstovai patekti į naudojamas patalpas, teritoriją gali darbo laiku, tuo tarpu ne darbo laiku toks patekimas turėtų būti ribojamas ir vykdomas juridiniam asmeniui davus sutikimą ir dalyvaujant juridinio asmens atstovui arba su teismo leidimu.
Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIVP-2214 2022-12-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(1)
straipsnyje dėstomo Geriamojo vandens įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
paskirtį siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma atitinkamai įtvirtinti įstatymo tikslą bei reglamentuoti įstatymo taikymą. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti taip, kad jis atitiktų šio straipsnio turinį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(2)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka
„geriamojo vandens tiekėjas“, kurios turinys keičiamo įstatymo 2 straipsnyje
nėra apibrėžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. spalio 27 d. Seimo priimtame Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1466 (toliau šioje išvadoje – Įstatymas Nr. XIV-1466) yra apibrėžiama sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“.
Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar jame vartojama sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“ atitinka minėtame įstatyme apibrėžtą sąvoką „geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“, ar jos turinys būtų suprantamas kaip nors kitaip. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nereikėtų apibrėžti sąvokos „geriamojo vandens tiekėjas“ arba bent jau nurodyti kaip ji yra suprantama šio įstatymo kontekste. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(1)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tiekėjams, kurie vidutiniškai per parą išgauna mažiau kaip 10 m3 geriamojo vandens arba vandeniu aprūpina mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o išgautą geriamąjį vandenį parduoda arba naudoja viešajam geriamojo vandens tiekimui, taikomi tik įstatymo 1-5 ir 8 straipsniai“, t. y. šiems tiekėjams nebūtų taikomi keičiamo įstatymo 6 ir 7 straipsniai, reglamentuojantys valstybinę geriamojo vandens priežiūrą bei reikalavimus besiliečiančioms su geriamuoju vandeniu medžiagoms, gaminiams, geriamojo vandens ruošimo cheminėms medžiagoms ir filtravimo priemonėms. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių motyvų ar tikslų, kurios pagrįstų tokių projekto nuostatų tikslingumą. Pažymėtina, kad šios projekto nuostatos yra susijusios su viešuoju geriamojo vandens tiekimu ir tokį geriamojo vandens tiekėjo tiekiamą geriamąjį vandenį gali naudoti iki
nuostatos atitinka projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą įstatymo tikslą – nustatyti reikalavimus, kad būtų apsaugota žmonių sveikata nuo neigiamo poveikio, kylančio dėl geriamojo vandens užterštumo, ir kad geriamasis vanduo būtų saugus ir kokybiškas.
Pažymėtina ir tai, kad individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu visos keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus teisėkūros tikslingumo ir sistemiškumo principus. Pritarti Seimo kanceliarijos
1
straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio yra numatoma, kad „<...> vanduo turi atitikti teisės aktuose nustatytus rodiklius ir kurioje:“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 76 punktu vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pavyzdžiui: „teisės aktų nustatyta tvarka“,
„kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir panašiai. Prireikus
pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pavyzdžiui, „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis tikslintina pagal Rekomendacijų 76 punkto reikalavimus.
Pritarus šiai pastabai, analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3-6 dalių, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies bei projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(2)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje sąvokos ,,geriamasis vanduo“ apibrėžime vartojami terminai ,,vieša patalpa“ ir ,,privati patalpa“, kurių turinys keičiamame įstatyme nėra atskleistas. Taikant įstatymą, jos gali būti nevienodai aiškinamos. Nėra aišku, ar šie terminai naudojami turint tikslą nurodyti, kad patalpų savininkai gali būti, pavyzdžiui, viešieji ar privatūs juridiniai asmenys, ar šie terminai vartojami turint tikslą apibūdinti tokių patalpų naudojimo paskirtį. Atkreipiame dėmesį, kad statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuoja aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo” patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017
„Statinių klasifikavimas“, pagal kurį statiniai klasifikuojami į gyvenamosios
ir negyvenamosios paskirties statinius, bet ne viešos ar privačios paskirties statinius. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Be to, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „produktams ar medžiagoms“ nereikėtų vartoti formuluotės „maisto produktams ar medžiagoms“, kad būtų aišku, jog maisto tvarkymo subjektai vandenį naudoja būtent maisto produktams ar medžiagoms gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti rinkai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(2)
1(2)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos <...> ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 35 punkto nuostatas, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti įstatymų, kuriuose yra apibrėžtos keičiamame įstatyme vartojamos sąvokos, pavadinimus, atsisakant abstrakčios nuostatos ,,kaip jos apibrėžtos <…> kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose”. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(3)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į ,,šio straipsnio 6 dalies 1 punktą“ tikslintina, nes projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalis punktų neturi, o taisomuosius veiksmus siūloma nustatyti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos yra sunkiai suprantamos, dėstomos viename, tačiau labai ilgame, sudėtingos konstrukcijos sakinyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, šios projekto nuostatos nereikėtų dėstyti keliuose sakiniuose taip, kad jos turinys būtų aiškus ir suprantamas. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies sąvoka ,,geriamojo vandens indikatoriniai rodikliai“ nėra aiški. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamame įstatyme nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(3)
straipsnio 3 dalyje tiekėjams yra numatoma pareiga informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą apie neatitiktis, jų priežastis ir taisomuosius veiksmus, kurių jie ėmėsi.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose nėra neapibrėžiamas terminas, per kurį tiekėjas privalo įvykdyti šią pareigą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šis terminas neturėtų būti apibrėžtas projekto nuostatose. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(3)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose siūloma įtvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigas, nustačius, kad geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai. Tokiu atveju minėta tarnyba turėtų pareigą uždrausti arba apriboti tokio geriamojo vandens vartojimą ar uždrausti jo tiekimą, apie geriamojo vandens vartojimo apribojimą ar tiekimo uždraudimą informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei nurodyti tiekėjams imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais terminais, po to, kai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatytų, kad geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai, ji turėtų imtis aukščiau nurodytų veiksmų, t. y. apriboti geriamojo vandens vartojimą ar uždrausti jo tiekimą, apie nustatytą faktą informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir panašiai. Manytina, kad, siekiant pašalinti gresiantį pavojų žmonių sveikatai dėl galimo netinkamos kokybės geriamojo vandens vartojimo, tokių veiksmų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų imtis nedelsiant arba per kuo trumpiausiai įmanomus terminus .
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti terminus, per kuriuos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai, turėtų atlikti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose siūlomus nustatyti veiksmus. Nepritarti Siūloma terminus nustatyti poįstatyminiais teisės aktais, kaip tai šiuo metu įtvirtinta VMVT sprendimais. VMVT sprendime dėl geriamojo vandens vartojimo apribojimo ar tiekimo uždraudimo tvarkoje, bus nustatyti terminai, per kuriuos VMVT imsis veiksmų. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(3)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl geriamojo vandens tiekimo uždraudimo ar vartojimo apribojimo, atsižvelgiant į riziką žmonių sveikatai, kurią sukeltų geriamojo vandens tiekimo uždraudimas arba vartojimo apribojimas, priima Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Vertinamojoje projekto nuostatoje nėra nurodoma, kurie minėtos tarnybos darbuotojai (pareigūnai) tarnybos vardu galėtų priimti aukščiau nurodytus sprendimus. Todėl manytina, kad sprendimą galėtų priimti tik šios tarnybos vadovas. Atkreipiame dėmesį, kad tuo tarpu pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatas tokius sprendimus turėtų teisę priimti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai . Svarstytina, ar siekiant aiškumo bei teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekte nereikėtų įvardinti visus asmenis, kurie turėtų įgaliojimus tarnybos vardu priimti sprendimus dėl geriamojo vandens tiekimo uždraudimo ar jo vartojimo apribojimo.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(3)
nereikėtų nustatyti termino, per kurį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų panaikinti savo sprendimą, kuriuo buvo uždraustas geriamojo vandens tiekimas ar apribojamas geriamojo vandens vartojimas, po to, kai ji nustatytų, kad žmonių sveikatai nėra pavojaus. Kitu atveju, toks sprendimas galėtų būti panaikintas praėjus nepagrįstai ilgam laiko tarpui. Be to, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba apie sprendimo panaikinimą turėtų pranešti geriamojo vandens tiekėjams, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir atitinkamos savivaldybės vykdomajai institucijai. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamą terminą reikėtų nustatyti ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje. Nepritarti Terminus siūloma nustatyti poįstatyminiais teisės aktais. VMVT sprendimu dėl geriamojo vandens vartojimo apribojimo ar tiekimo uždraudimo tvarkoje bus nustatyti terminai, per kuriuos VMVT turėtų panaikinti savo sprendimą, kuriuo buvo uždraustas geriamojo vandens tiekimas ar apribojamas geriamojo vandens vartojimas. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(3)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti savivaldybės vykdomosios institucijos pareigą šio straipsnio 11 dalyje nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims viešai pateikti atitinkamas rekomendacijas.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir galimo nevienodo įstatymo nuostatos aiškinimo taikant įstatymą, projekte nereikėtų nustatyti, kokiais konkrečiai būdais atitinkamos rekomendacijoms asmenims turėtų būti pateikiamos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(3) (14, 15, 16)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14, 15 ir 16 dalyse, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte vartojama nuostata ,,visuomeninės paskirties pastatai”, kurios turinys keičiamame įstatyme nėra atskleistas. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, pagal aplinkos ministro 2016 m. spalio
„Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo” patvirtintas Statybos techninis
reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ statiniai klasifikuojami į gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties statinius, bet ne į visuomeninės paskirties statinius. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina arba projekte reikėtų atskleisti sąvokos ,,visuomeninės paskirties pastatai“ turinį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(3)
nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriais atvejais už geriamojo vandens saugą ir kokybę atsakytų ,,visuomeninės paskirties pastatų” savininkai, o kuriais tokių pastatų naudotojai. Siekiant aiškumo, projekto nuostata tikslintina pašalinant šį neaiškumą.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais, tikslintinos projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalies nuostatos, atitinkamai nustatant, kokiais atvejais už atsakingais už geriamojo vandens stebėseną bei geriamojo vandens cheminį ir mikrobiologinį ištyrimą būtų atsakingi ,,visuomeninės paskirties pastatų“ savininkai, o kuriais tokių pastatų naudotojai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(3)
pakankamai aišku, ar šiose nuostatose turimas omenyje individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, kaip jis suprantamas Įstatyme Nr. XIV-1466, ar turimas omenyje kažkoks kitoks individualus geriamojo vandens išgavimas. Jei turimas omenyje individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, tai šių projekto nuostatų formuluotė „išgautas individualiai iš šių pastatų naudotojams ar savininkams nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančių arba naudojamų požeminių vandens gręžinių ar šachtinių šulinių“ turėtų būti derinama su Įstatyme Nr. XIV-1466 apibrėžtos sąvokos
„individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu“ turinio nuostatomis (kaip
tai yra projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(3)
1(3)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, kad „V isuomeninės paskirties pastatų, kuriuose tiekėjų tiekiamas geriamasis vanduo, naudotojai ar savininkai privalo nedelsdami organizuoti geriamojo vandens cheminį ir mikrobiologinį ištyrimą, jei dėl vandentiekio avarijos, geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros remont o, vamzdynų bandymų ar kitų veiksmų galėjo nukentėti geriamojo vandens sauga ar kokybė ir tais atvejais, kai nustatoma, kad yra viršytos rodiklių ribinės vertės. Šie asmenys, susiderinę su tiekėjais, imasi veiksmų rodiklių ribinių verčių viršijimo priežastims nustatyti ir geriamojo vandens rodiklių vertėms atkurti iki rodiklių ribinių verčių , o prireikus uždrausti ar apriboti tokio geriamojo vandens vartojimą ir apsirūpinti alternatyviu geriamojo vandens šaltiniu“. Šios projekto nuostatos stokoja aiškumo, nes neaišku kokiu atveju visuomeninės paskirties pastatų naudotojai ir savininkai privalėtų organizuoti ir vykdyti įstatyme nustatytus veiksmus, t. y. ar jie šiuos veiksmus privalėtų vykdyti, jei geriamojo vandens sauga ar kokybė galėtų nukentėti dėl pastato vidaus vandentiekio sistemos įrangos, už kurios priežiūrą pagal Įstatymo Nr. XIV-1466 nuostatas yra atsakingi tokios įrangos savininkai ar jų įgalioti asmenys, avarijos, remonto, bandymų; ar ir tuo atveju, kai geriamojo vandens sauga ar kokybė galėtų nukentėti dėl geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, kuri nuosavybės teise priklauso ar yra valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekėjo, avarijos, remonto, bandymų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalį geriamojo vandens tiekėjas atsako už geriamojo vandens saugą ir kokybę iki įvadų į vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų pastatų vidaus vandentiekį, o pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalį, geriamojo vandens tiekėjas vykdo visas būtinas priemones, skirtas atkurti geriamojo vandens rodiklių vertes. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai tikslinti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(3)
straipsnio 16 dalyje yra minimas, plačiau neatskleidžiant jo turinio,
„atsargumo principas“. Atsižvelgiant į tai, kad jis gali būti suprantamas ir
vertinamas tik lingvistiškai, t. y. remiantis tiesioginėmis lietuvių kalbos žodžių reikšmėmis, svarstytina, ar šio principo nereikėtų apibrėžti, kadangi pateiktas teisinis reguliavimas vertintinas kaip stokojantis teisinio aiškumo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(4)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus formuluotės „vykdo viešai tiekiamo geriamojo vandens stebėseną“ turinys, nes neaišku, kaip yra suprantama formuluotė „ viešai tiekiamas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(4)
1(4)
aišku, už ką (pavyzdžiui, už geriamojo vandens stebėsenos programų rengimą ir derinimą ar už stebėseną, kurią pagal projekto nuostatas sudaro geriamojo vandens mėginių ėmimas, tyrimas ir kt.) imama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(4)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,tiekėjai, vykdydami geriamojo vandens stebėseną, turi teisę imti geriamojo vandens mėginius iš vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų pastatų vidaus vandentiekio čiaupų”. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą geriamojo vandens mėginius tiekėjai turėtų teisę paimti tiek patekę į vartotojams ir (arba) abonementams nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas negyvenamąsias, taip pat ir į gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, proporcingas siekiamam tikslui, o vartotojų ir (arba) abonentų nuosavybės teisės būtų pakankamai apsaugotos. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad teikėjai geriamojo vandens mėginius turi teisę paimti tik iš vartotojams ir
(arba) abonentams priklausančių negyvenamųjų patalpų, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, manytina, kad keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs atvejai, kada tiekėjas turėtų teisę patekti į vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančias patalpas siekiant imti geriamojo vandens mėginius, taip pat tokių mėginių ėmimo tvarka.
Kartu svarstytina, ar tuo atveju, jeigu poreikis geriamojo vandens mėginius imti iš vandentiekio čiaupų, esančių vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančiose ar kitaip valdomose ir ar naudojamose gyvenamosiose patalpose, tai neturėtų būti atliekama tik su vartotojų ir (arba) abonentų sutikimu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Įstatymo Nr. XIV-1466 nuostatas geriamojo vandens tiekėjas privalo daugiabučio namo įvade, pastato vidaus vandentiekio sistemoje įrengti geriamojo vandens mėginių paėmimo vietą, skirtą geriamojo vandens saugai ir kokybei tikrinti . Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vertinamoji projekto nuostata turėtų būti suderinta ir su minėta Įstatymo Nr. XIV-1466 nuostata. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(4)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjai, nustatę, kad ištirto geriamojo vandens mėginių rodiklių, išskyrus indikatorinius rodiklius, vertės neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų ribinių verčių, ne vėliau kaip kitą darbo dieną informavimo priemonėmis informuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą apie nustatytas arba galimas rodiklių neatitikimą sukėlusias priežastis ir taikomus taisomuosius veiksmus . Taigi, pagal projekto nuostatas geriamojo vandens tiekėjai taisomuosius veiksmus galėtų atlikti ir savo nuožiūra, nesant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimo, kaip tai nurodyta projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje.
Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar geriamojo vandens tiekėjai, vykdant geriamojo vandens stebėseną nustatę, kad geriamojo vandens mėginių rodikliai neatitinka nustatytų ribinių verčių, turėtų teisę imtis projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies 1-3 punktuose siūlomų nustatyti taisomųjų veiksmų, ar ir kitų taisomųjų veiksmų. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant, kokių konkrečiai taisomųjų veiksmų minėtu atveju turėtų teisę imtis geriamojo vandens tiekėjai. Nepritarti Taisomieji veiksmai pasirenkami individualiai pagal pažeidimo pobūdį, todėl netikslinga juos nustatyti baigtiniu sąrašu įstatymo projekte. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(4)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti geriamojo vandens tiekėjų pareigą teikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai geriamojo vandens stebėsenos programų įgyvendinimo ataskaitas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, už kokį laikotarpį geriamojo vandens tiekėjai privalėtų teikti minėtas ataskaitas, kokiais terminais jas privalėtų pateikti minėtai tarnybai, taip pat atkreipiame dėmesį, kad nėra siūloma nustatyti jokios geriamojo vandens tiekėjų atsakomybės už minėtų ataskaitų nepateikimą. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis aukščiau minėtus neaiškumus, taip pat turėtų būti nustatyta geriamojo vandens tiekėjų atsakomybė už ataskaitų nepateikimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(5)
1(5)
aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti, nuo kokio momento būtų pradedamas skaičiuoti 3 metų išlygos taikymo terminas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(5)
dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, gavęs atitinkamus prašymus, dokumentus ir informaciją, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro patvirtintu Išlygų taikymo tvarkos aprašu, per 20 darbo dienų priima sprendimą leisti arba atsisakyti leisti taikyti išlygas. Pažymėtina, kad tuo tarpu pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies nuostatas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, esant atitinkamoms sąlygoms, turėtų ne priimti sprendimą atsisakyti leisti taikyti išlygą, bet turėtų atsisakyti suteikti leidimą taikyti išlygą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje taip, kad būtų aišku, ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tik priimtų sprendimą leisti taikyti išlygą, ar kartu su sprendimu leisti taikyti išlygą atitinkamiems asmenims būtų išduodamas ir leidimas tokią išlygą taikyti. Be to, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris dėl svarbių priežasčių turėtų teisę priimti sprendimą pailginti sprendimo leisti arba atsisakyti leisti taikyti išlygą priėmimo terminą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo terminai yra pratęsiami, siūlytina žodį „pailgintas“ pakeisti žodžiu „pratęstas“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(5)
1(5)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius
„Vyriausybės“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ pavadinimas vartojamas projekto 1
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(5)
straipsnio 10 dalies 5 punkte numatoma, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atsisako suteikti leidimą taikyti išlygą, kai yra nesumokėta valstybės rinkliava. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis projekto nuostatomis tiekėjams yra numatoma pareiga mokėti kelių skirtingų rūšių rinkliavas, svarstytina ar siekiant aiškumo p rojekto 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 5 punkte nereikėtu konkrečiai įvardinti kokia rinkliava turima omenyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(5)
„pažangą“ nereikėtų įrašyti žodžio „eigą“, nes šios projekto nuostatos
suponuoja tai, kad geriamojo vandens tiekėjai privalo informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą apie taisomųjų veiksmų plano ir gyventojų informavimo plano vykdymo pažangą, t. y. tada, kai pasiekiamas tam tikras plano vykdymo progresas (judėjimas į priekį). Manytina, kad apie minėto plano vykdymą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turėtų būti informuojamas ir tada, kai nėra vykdoma jo „pažanga“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(5) (11, 12, 13)
aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 12 ir
turimas omenyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(5)
1(5)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 13 dalies nuostata ,,per pastaruosius 12 mėnesių“ nėra pakankamai aiški. Šios projekto nuostatos tikslintinos, nurodant, iki kokio momento (įvykio) turėtų būti skaičiuojamas
nuostatos ,,šio straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos” įrašytina nuostata ,,šio straipsnio 12 dalyje nurodytas leidimas taikyti trumpalaikę išlygą neišduodamas”. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(6)
teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti dalies nuostatų dėstymo skliaustuose ir aiškiai nurodyti, kokie geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo etapai sudaro valstybinę geriamojo vandens priežiūrą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(6)
straipsnio 4 dalies 1 punkte yra numatoma, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinės geriamojo vandens priežiūros funkcijas, turi teisę „ patekti į geriamojo vandens tiekimo įmonių, maisto tvarkymo subjektų, visuomeninės paskirties pastatų teritorijas, patalpas, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, jas tikrinti, imti mėginius, reikalauti visų reikalingų dokumentų ir juos tikrinti, daryti jų išrašus, nuorašus ar kopijas “. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma pastebėtina, jog savo esme tai yra skirtingos teisės ir veiksmai, kuriuos derėtų reguliuoti atskirose nuostatose, aiškiai ir atskirai nustatyti kontrolę atliekančių asmenų teises: 1) patekti į geriamojo vandens tiekimo įmonių, maisto tvarkymo subjektų, visuomeninės paskirties pastatų teritorijas, patalpas, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, jas tikrinti (galimai atskirai aptariant patekimą darbo valandomis ir po jų [1] );
2) imti mėginius; 3) reikalauti visų reikalingų dokumentų ir juos tikrinti, daryti jų išrašus, nuorašus ar kopijas . Antra a tsižvelgiant į tai, jog kontrolę atliekantiems pareigūnams yra numatomos plačios teisės, manytina, kad projekte turi būti aiškiai nurodytos ir kontroliuojamųjų subjektų teisės, susijusios su aptariamais patikrinimais ir kontrolę atliekančių pareigūnų teisėmis, pavyzdžiui, teisė dalyvauti vykdant patikrinimą ir patenkant į teritorijas ir patalpas, vandenviečių apsaugos zonas, teisė būti atstovaujamiems, teisė susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu atliekami patikrinimo veiksmai ir kt. Be to, pastebėtina, jog toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas įstatyme, nes asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros. Trečia, nekvestionuojant kontrolę atliekančių pareigūnų teisių vykdyti tam tikrą priežiūrą, atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose, suteikiant valstybės pareigūnams panašias teises, yra nustatomi specialūs pagrindai, kuriems esant jie gali naudotis jiems suteiktomis teisėmis (pvz., Konkurencijos įstatymo 25 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 122 straipsnis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnis ir kt.).
Be to, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai turi teisę tik su teismo leidimu nekliudomai įeiti į ūkio subjektų naudojamas patalpas, o mokesčių administratoriaus pareigūnai turi teisę be išankstinio įspėjimo patekti į mokesčių mokėtojo patalpas tik operatyvaus patikrinimo metu, be to, ne darbo valandomis mokesčių administratoriaus pareigūnas gali įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas tik jei yra pagrįstų įtarimų, kad daromi teisės pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnio 4 dalį, asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Pritarti Atsižvelgiant į šią (31) TD pastabą, VMVT teikia pasiūlymą, žr. šios išvados 4 lentelėje. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(6)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nėra aiškus sąvokos „geriamojo vandens tiekimo įmonių“ turinys, nes nei projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nei jo 8 dalyje nurodytuose įstatymuose ši sąvoka nėra apibrėžta. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(7)
33.
1(7)
projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą medžiagos, kurias numatoma naudoti naujuose arba, jei atliekami remonto ar rekonstrukcijos darbai, esamuose geriamojo vandens gavybos, ruošimo, laikymo ar paskirstymo įrenginiuose ir kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu, neturi į geriamąjį vandenį išplauti daugiau teršalų , nei leidžiama pagal geriamojo vandens saugą reglamentuojančius teisės aktus, atsižvelgiant į numatytą medžiagos paskirtį. Tuo tarpu projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad besiliečiančios su geriamuoju vandeniu į Lietuvos Respublikos rinką tiekiamos ir naudojamos geriamajam vandeniui ruošti skirtos cheminės medžiagos ir filtravimo priemonės negali užteršti geriamojo vandens daugiau nei būtina atsižvelgiant į numatytą paskirtį. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suvienodinti, nes vienoje projekto nuostatoje medžiagos neturėtų į geriamąjį vandenį išplauti daugiau teršalų nei leidžiama, o pagal kitą nuostatą geriamąjį vandenį ,,negali užteršti daugiau“ nei būtina atsižvelgiant į numatytą paskirtį. Nepritarti Siūlomos suvienodinti nuostatos apibrėžia skirtingas medžiagų grupes, kurioms taikomi skirtingi reikalavimai ir šie reikalavimai atitinka Direktyvos (ES) 2020/2184 11 ir 12 str. išdėstytas nuostatas. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 1(7)
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatose vietoj formuluotės
„nacionalinių teisės aktų“ siūlytina įrašyti formuluotę „Lietuvos Respublikos
Siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo tarpusavyje, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostatose prieš žodį „rinkai“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastabai taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje vartojamam žodžiui „rinką“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72, 14 punktu projekto priedo pavadinimas dėstytinas taip „ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI“. Pritarti Seimo kanceliarijos
2
pastraipos 1 papunktį, projekto 2 straipsnio 2 dalis pildytina nuostatomis, nurodant, kad ir Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-09 Nr. XIVP–2214 2, 1(5)4
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,prašymas Europos Komisijai dėl leidimo taikyti tą pačią išlygą trečią kartą gali būti teikiamas, tik jeigu antrą kartą ta pati išlyga buvo taikoma 2021 m. sausio 12 d.”. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomoje naujoje keičiamo įstatymo redakcijoje nėra siūloma reglamentuoti leidimo taikyti tą pačią išlygą trečiąkart išdavimo, taip pat nėra siūloma įtvirtinti nuostatų, kad dėl leidimo taikyti tą pačią išlygą trečiąkart išdavimui būtų reikalingas Europos Komisijos leidimas, taip pat prašymo Europos Komisijai teikimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir projekto nuostatų tarpusavio suderinamumo, atitinkamai nereikėtų papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomų keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus.
Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvada 2022-11-21 Nr. 4-01-9205 1(3)
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Projekto nuostatos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – Tarnyba) sudaro sąlygas neribotai diskrecijai, t. y. savo nuožiūra spręsti, ar Sveikatos apsaugos ministro nustatytos geriamojo vandens mikrobiologinių ir cheminių rodiklių ribinių verčių viršijimas yra nereikšmingas ir nevertinamas, kaip potencialus pavojus žmonių sveikatai. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministro nustatytų geriamojo vandens mikrobiologinių ir cheminių rodiklių ribinių verčių viršijimas atitikties vietoje laikomas potencialiu pavojumi žmonių sveikatai, išskyrus atvejus, kai Tarnyba rodiklių ribinių verčių viršijimą laiko nereikšmingu, kai rodiklių ribinių verčių viršijimas atsirado dėl techninės klaidos imant mėginius ar vykdant laboratorinius tyrimus. Iš šios nuostatos neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasi Tarnyba priimtų sprendimą, kad nustatytas geriamojo vandens mikrobiologinių ir cheminių rodiklių (toliau – rodikliai) ribinių verčių viršijimas konkrečių dydžiu yra nereikšmingas ir konstatuotų, kad nėra potencialaus pavojaus žmonių sveikatai. Tokia procedūra nereglamentuota ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
Nesant nustatytų kriterijų ir procedūrų, kuriais vadovaudamasi Tarnyba įvertintų rodiklių ribinių reikšmių viršijimą kaip nereikšmingą, atskirais atvejais, atskirų Tarnybos subjektų (padalinių ar darbuotojų) tokie patys rodiklių ribinių verčių viršijimai gali būti įvertinami skirtingai, t. y. vienais atvejais, vadovaujantis savo nustatytais subjektyviais kriterijais, gali būti pripažįstami nereikšmingais, o kitais atvejais – potencialiai pavojingais žmonių sveikatai (pavyzdžiui, gali susidaryti tokios situacijos, kai didesni rodiklių ribinių verčių viršijimai bus pripažinti nereikšmingais, o mažesni – kaip potencialiai pavojingi žmonių sveikatai). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pavojų žmonių sveikatai sukelia ne tik į geriamąjį vandenį patekę kenksmingos medžiagos, tačiau ir natūraliai geriamajame vandenyje esančios cheminės medžiagos ar mikrobiologiniai elementai, kurie turi kaupiamąjį efektą, kai pasiekę tam tikrą koncentraciją žmogaus organizme kelia pavojų žmogaus sveikatai, todėl net ir nežymus rodiklių nustatytų ribinių verčių viršijimas yra potencialiai pavojingas žmonių sveikatai bei negali būti vertinamas, kaip nereikšmingas ir turi būti imamasi taisomųjų priemonių pagerinti esamą geriamojo vandens būklę, tačiau pagal siūlomą teisinį reglamentavimą, Tarnybai pripažinus rodiklių ribinių verčių viršijimą nereikšmingu, geriamojo vandens tiekėjams neatsiranda teisės aktuose nustatyta prievolė imtis taisomųjų priemonių geriamojo vandens būklei pagerinti, todėl ilgalaikis, nors ir nežymus, rodiklių ribinių verčių viršijimas gali kelti pavojų žmonių sveikatai.
Kadangi taisomųjų priemonių vandens kokybei pagerinti taikymas susijęs su finansinių sąnaudų padidėjimu, geriamojo vandens tiekėjai nustatę rodiklių ribinių verčių viršijimus turėtų finansinį interesą, pasinaudodami šia nuostata, įvairiais būdais (taip pat ir korupciniais) siekti pripažinti rodiklių ribinių verčių viršijimus nereikšmingais, kad išvengtų tokių papildomų finansinių išlaidų, susijusių su taisomųjų priemonių geriamojo vandens būklei pagerinti taikymu. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvada 2022-11-21 Nr. 4-01-9205 1(3)
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Nepakankamai aiškiai ir detaliai reglamentuoti Sveikatos apsaugos ministro papildomų rodiklių nustatymo pagrindai ir procedūros.
Projekto 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjai, nustatę ar gavę informaciją iš Tarnybos, kad jų tiekiamas geriamasis vanduo neatitinka rodiklių ribinių verčių ir (arba) sveikatos apsaugos ministro nustatytų geriamojo vandens papildomų rodiklių ribinių verčių , kurios nenustatytos Europos Sąjungos teisės aktuose, taikomų Lietuvos Respublikoje ar tam tikroje jos teritorijoje tiekėjų tiekiamam geriamajam vandeniui, jei oficialūs rizikos vertinimo duomenys rodo, kad to reikia visuomenės sveikatai apsaugoti, išskyrus sveikatos apsaugos ministro nustatytus geriamojo vandens indikatorinius rodiklius (toliau – indikatoriniai rodikliai), nedelsdami ištiria neatitikties priežastis, imasi šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytų taisomųjų veiksmų joms pašalinti ir apie neatitiktis, jų priežastis ir taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi, informuoja Tarnybą. Projekte nėra reglamentuota kokiais atvejais Sveikatos apsaugos ministras privalo nustatyti geriamojo vandens papildomus rodiklius ir jų vertes, kurių viršijimas keltų pavojų visuomenės sveikatai. Nors nuostatoje nurodyta, kad papildomi rodikliai taikomi jei oficialūs rizikos vertinimo duomenys rodo, kad to reikia visuomenės sveikatai apsaugoti, tačiau Projekte ir jo lydinčiuosiuose dokumentuose nenustatyta, koks subjektas ir kokia metodika vadovaudamasis turi atlikti rizikos vertinimus, kokie rizikos vertinimo duomenys sąlygoja būtinumą nustatyti papildomus rodiklius ir jų ribines vertes, taip pat nenurodomas teisės aktas, kuriame tokios procedūros turi būti reglamentuotos ir ar planuojama jas reglamentuoti.
Analizuojant galiojantį teisinį reglamentavimą nustatyta, kad papildomų rodiklių ir jų ribinių verčių, kurios nenustatytos Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatymo procedūros nėra reglamentuotos, tačiau Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (2017 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. V-1220 redakcija) antikorupciniu požiūriu ydingai nustatyta, kad papildomus rodiklius gali nustatyti Tarnybos teritorinis departamentas (25.5 ir 25.7 papunkčiai), nenurodant papildomų rodiklių nustatymo kriterijų. Nepakankamai detaliai ir aiškiai reglamentuota papildomų rodiklių ir jų verčių nustatymo procedūra sudaro sąlygas atskiriems Tarnybos subjektams papildomus rodiklius savo nuožiūra taikyti pasirinktinai atskirų vandens tiekėjų tiekiamam vandeniui. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvada
ir pasiūlymų neteikiame. Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu pateiktus argumentus, manome, kad antikorupcinio vertinimo išvadoje nurodytos Projekto nuostatos yra ydingos antikorupciniu požiūriu, todėl jas siūlome tobulinti atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir argumentus. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
veterinarijos tarnyba 2022-12-05 1(6) (4,5,6,7,
atsižvelgdama į Teisės departamento Išvadoje pateiktą 31 pastabą siūlo: „<...> aiškiai išskirti ir išdėstyti VMVT pareigūnų, vykdančių valstybinės geriamojo vandens priežiūros funkcijas, teisių sąrašą (Žr. keičiamo įstatymo 6 str. 4 d. išskirtus 9 punktus, kuriuose išvardintos VMVT pareigūnų, vykdančių valstybinės geriamojo vandens kontrolės priežiūros funkcijas, teises (pvz., nekliudomai patekti į tiekėjų įmonių patalpas, teritoriją, gauti ir paimti iš tiekėjų dokumentus ir pan.). VMVT, atsižvelgusi į pastabą, kad Projekte trūksta specialių pagrindų, suteikiančių teisę valstybės pareigūnams įgyvendinti tam tikras teises bei į Veterinarijos įstatymo 7 straipsnį, kuris nustato VMVT pareigūnų teises, teismo leidimų atlikti kontrolės veiksmus išdavimo tvarką, atitinkamai siūlo papildyti Projektu keičiamo įstatymo 6 str. 4 d. 9 punktu, nustatančiu, kad VMVT pareigūnai, vykdantys valstybinės geriamojo vandens kontrolės priežiūros funkcijas, turi teisę atlikti atitinkamus veiksmus gavę teismo leidimą. Taip pat, siekdama detalizuoti teismo leidimo išdavimo tvarką, VMVT siūlo papildyti Projekto 6 str. 5 dalimi ir joje nustatyti tokio teismo leidimo išdavimo procedūrą, bei teismo sprendimo neišduoti leidimo apskundimo procedūrą. VMVT taip pat siūlo Projekto 6 str. papildyti 6 dalimi, ir joje numatyti galimybę neatidėliotinais atvejais VMVT pareigūnų veiksmus atlikti Tarnybos direktoriaus sprendimu, su sąlyga, kad tokiems veiksmams per 2 darbo dienas po tokio sprendimo priėmimo būtų gautas teismo patvirtinimas. Pasiūlymas:
4.
Tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinės geriamojo vandens priežiūros funkcijas, pagal savo kompetenciją turi teisę:
tiekimo įmonių, maisto tvarkymo subjektų, visuomeninės paskirties pastatų teritorijas, patalpas, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, jas tikrinti, imti mėginius, reikalauti visų reikalingų dokumentų ir juos tikrinti, daryti jų išrašus, nuorašus ar kopijas ;
tiekėjų įmonių patalpas, teritoriją, kuriose tiekėjai vykdo veiklą, susijusią su Tarnybos kontroliuojamų Įstatyme ir kituose geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymųsi, šių įmonių darbo valandomis;
kituose geriamojo vandens saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
patalpas, teritoriją, nagrinėjant abonentų ir vartotojų skundus (pranešimus) dėl geriamojo vandens saugos ir kokybės ir /ar atliekant teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklių laikymosi priežiūrą;
yra įtarimų dėl geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į tiekėjų įmonių patalpas, teritoriją;
ir paimti iš tiekėjų visus valstybinei geriamojo vandens priežiūrai reikalingus dokumentus ir daryti jų išrašus, nuorašus, kopijas bei kitą būtiną informaciją pareigų atlikimui;
tiekėjai duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
mėginius laboratoriniams tyrimams;
jiems pavestas funkcijas, pasitelkti į pagalbą kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnus;
punktuose nustatytus veiksmus su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, jeigu tiekėjas ar kitas asmuo trukdo atlikti tiekėjo geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimą ar kitais būdais siekia išvengti tiekėjo geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimo ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinės geriamojo vandens priežiūros funkcijas, pagal savo kompetenciją turi teisę:
tiekimo įmonių, maisto tvarkymo subjektų, visuomeninės paskirties pastatų teritorijas, patalpas, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, jas tikrinti, imti mėginius, reikalauti visų reikalingų dokumentų ir juos tikrinti, daryti jų išrašus, nuorašus ar kopijas ;
tiekėjų įmonių patalpas, teritoriją, kuriose tiekėjai vykdo veiklą, susijusią su Tarnybos kontroliuojamų Įstatyme ir kituose geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymųsi, šių įmonių darbo valandomis;
kituose geriamojo vandens saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
patalpas, teritoriją, nagrinėjant abonentų ir vartotojų skundus (pranešimus) dėl geriamojo vandens saugos ir kokybės ir /ar atliekant teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklių laikymosi priežiūrą;
yra įtarimų dėl geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į tiekėjų įmonių patalpas, teritoriją;
ir paimti iš tiekėjų visus valstybinei geriamojo vandens priežiūrai reikalingus dokumentus ir daryti jų išrašus, nuorašus, kopijas bei kitą būtiną informaciją pareigų atlikimui;
tiekėjai duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
mėginius laboratoriniams tyrimams;
jiems pavestas funkcijas, pasitelkti į pagalbą kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnus;
punktuose nustatytus veiksmus su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, jeigu tiekėjas ar kitas asmuo trukdo atlikti tiekėjo geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimą ar kitais būdais siekia išvengti tiekėjo geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimo ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 5.
straipsnio 4 dalies 9 punkte, pateikiamas apygardos administraciniam teismui. Apygardos administracinis teismas išnagrinėja prašymą ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesutinka su apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 darbo dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 darbo dienas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant skundą žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 6. Neatidėliotinais atvejais, kai tiekėjai, ar jų atstovai trukdo atlikti Tarnybos pareigūnų atliekamą geriamo vandens tiekimo veiklos patikrinimą ar kitais būdais siekia išvengti Tarnybos pareigūnų atliekamos geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimo ir yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojantys teisės aktai, bei dėl tokio pažeidimo gresia pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, šio straipsnio 4 dalies 3–7 punktuose nurodyti Tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti atliekami Tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas pateikiamas apygardos administraciniam teismui šio straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po tokio sprendimo priėmimo.
Apygardos administracinis teismas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka priima nutartį patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą arba atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą. Tarnyba užtikrina informacijos, gautos vykdant neatidėliotinus veiksmus, slaptumą, iki įsiteisės teismo nutartis. Jeigu apygardos administracinis teismas atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnyba turi teisę apskųsti teismo nutartį šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsisakoma patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnybos veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija sunaikinama. „
nurodytas funkcijas, Tarnybos pareigūnai, nustatę įstatymo ar kitų geriamojo vandens srities teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, vadovaudamiesi įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei 6 ir (arba) 7 dalyje nustatytais atvejais, privalo priimti sprendimą dėl geriamojo vandens vartojimo apribojimo arba tiekimo uždraudimo . 6. 8. Tarnyba parengia ir kasmet atnaujina geriamojo vandens saugos ir kokybės duomenų rinkinius ir pateikia juos Europos Komisijai.“
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Juozas Baublys.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė) [1] Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti asmenų nuosavybės teisės apsaugą, valstybinių institucijų įgalinimai patekti į juridinių asmenų naudojamas patalpas, teritoriją turėtų būti ribojami juridinių asmenų darbo laiko požiūriu, nustatant, jog valstybinę priežiūrą vykdančių juridinių asmenų atstovai patekti į naudojamas patalpas, teritoriją gali darbo laiku, tuo tarpu ne darbo laiku toks patekimas turėtų būti ribojamas ir vykdomas juridiniam asmeniui davus sutikimą ir dalyvaujant juridinio asmens atstovui arba su teismo leidimu.
DĖL
PROJEKTO nr. xivp-2214 2022-12-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, A. Veryga, Seimo narys V. Kernagis, pavaduojantis Komiteto narę M. Navickienę , Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėja K. Civilkienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė, padėjėja D. Žukauskė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas P. Gradeckas, Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės patarėja Ž. Gudlevičienė, Sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, ministro patarėja S. Bieliūnė, Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus vedėja R. Sketerskienė, vyr. specialistas N. Dučinskas, vyr. specialistė I. Makarskienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėja J. Vaišnorienė, patarėja V. Tuskenytė, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė S. Krasilnikova, Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas M. Guščius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(1) Projekto 1 straipsnyje dėstomo Geriamojo vandens įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
paskirtį siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma atitinkamai įtvirtinti įstatymo tikslą bei reglamentuoti įstatymo taikymą.
Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti taip, kad jis atitiktų šio straipsnio turinį. Pritarti Pasiūlymas: pakeisti Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis , tikslas ir taikymo sritis “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(1)
straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“, kurios turinys keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nėra apibrėžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. spalio 27 d. Seimo priimtame Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1466 (toliau šioje išvadoje – Įstatymas Nr. XIV-1466) yra apibrėžiama sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar jame vartojama sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“ atitinka minėtame įstatyme apibrėžtą sąvoką „geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“, ar jos turinys būtų suprantamas kaip nors kitaip. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nereikėtų apibrėžti sąvokos „geriamojo vandens tiekėjas“ arba bent jau nurodyti kaip ji yra suprantama šio įstatymo kontekste. Pritarti Argumentai: siūlytina patikslinti geriamojo vandens tiekėjų sąvoką taip kaip suprantama šiame įstatyme, bei suderinta su į statymo Nr.
XIV-1466 nuostatomis, papildomai pridedant ūkio subjektus, kurie nėra tiekėjai, tačiau naudoja pačių išgautą jiems priklausiančiais požeminio vandens įrenginiais geriamąjį vandenį vykdydami ūkinę veiklą, t.y. teikdami, pavyzdžiui, apgyvendinimo, maitinimo, rekreacines ir kt. paslaugas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens
įstatymas (toliau – įstatymas) nustato geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo, stebėsenos, išlygų taikymo, valstybinės priežiūros, medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su geriamuoju vandeniu, reikalavimus, su šių reikalavimų vykdymu susijusias valstybės, savivaldybės institucijų, ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, regioninių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, garantinių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų (toliau – tiekėjai) bei ūkio subjektų, kurie nėra tiekėjai, bet išgauna geriamąjį vandenį ir naudoja jį vykdydami ūkinę veiklą (toliau – ūkio subjektai), funkcijas bei atsakomybę.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(1)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tiekėjams, kurie vidutiniškai per parą išgauna mažiau kaip 10 m3 geriamojo vandens arba vandeniu aprūpina mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o išgautą geriamąjį vandenį parduoda arba naudoja viešajam geriamojo vandens tiekimui, taikomi tik įstatymo 1-5 ir 8 straipsniai“, t. y. šiems tiekėjams nebūtų taikomi keičiamo įstatymo 6 ir 7 straipsniai, reglamentuojantys valstybinę geriamojo vandens priežiūrą bei reikalavimus besiliečiančioms su geriamuoju vandeniu medžiagoms, gaminiams, geriamojo vandens ruošimo cheminėms medžiagoms ir filtravimo priemonėms.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių motyvų ar tikslų, kurios pagrįstų tokių projekto nuostatų tikslingumą. Pažymėtina, kad šios projekto nuostatos yra susijusios su viešuoju geriamojo vandens tiekimu ir tokį geriamojo vandens tiekėjo tiekiamą geriamąjį vandenį gali naudoti iki
nuostatos atitinka projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą įstatymo tikslą – nustatyti reikalavimus, kad būtų apsaugota žmonių sveikata nuo neigiamo poveikio, kylančio dėl geriamojo vandens užterštumo, ir kad geriamasis vanduo būtų saugus ir kokybiškas. Pažymėtina ir tai, kad individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu visos keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus teisėkūros tikslingumo ir sistemiškumo principus. Pritarti iš dalies Argumentai:
12020 gruodžio 16 d.
2020 gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) (toliau –direktyva) 3 straipsnio 6 dalies nuostatos yra privalomos šalims narėms ir turi būti perkeltos į Lietuvos Respublikos teisės aktus iki 2023 sausio 12 d.: „
komercinę arba viešąją veiklą, per dieną vidutiniškai tiekia mažiau kaip 10 m3 vandens arba vandeniu aprūpina mažiau kaip 50 žmonių, taikomi tik šios direktyvos 1–6, 13, 14 ir 15 straipsniai bei atitinkami jos priedai.“ Atitinkami direktyvos straipsniai yra nurodyti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje. 2. Kadangi direktyvos kontekste tiekėjų sąvoka suprantama plačiau negu į statymo Nr. XIV-1466 kontekste ir apima dvi grupes ūkio subjektų t. y. tiekėjus, kurių ūkinė veikla yra tiekti geriamąjį vandenį ir kuri yra apibrėžta įstatyme Nr. XIV-1466, bei kitą grupę ūkio subjektų, kurie nėra licencijuoti geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, tačiau ūkinėje veikloje geriamąjį vandenį teikia per kitas ūkinės veiklos paslaugas pavyzdžiui, apgyvendinimo, maitinimo, ugdymo, rekreacines ir kt. paslaugas. 3. Kadangi keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas atvejis neatitinka
“individualaus apsirūpinimo” sąvokos, taip kaip ji apibrėžta įstatymo Nr. XIV-1466 3 straipsnio 22 dalyje “22.
Individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu – geriamojo vandens išgavimas iš požeminio vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (arba) naudojamais įrenginiais, kai per parą išgaunama mažiau kaip 10 m3 geriamojo vandens arba geriamuoju vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o išgautas vanduo neparduodamas arba nenaudojamas viešajam geriamojo vandens tiekimui.”, o keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje yra įvardinti ūkio subjektai tiesiogiai ar netiesiogiai parduoda geriamąjį vandenį, vykdydami ūkinę komercinę veiklą, patikslinome keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatą, aiškiau išdėstydami sąlygas, kurioms esant ūkio subjektams taikoma šios dalies nuostata. 4. Kadangi ūkio subjektai išgaudami patys geriamąjį vandenį jiems priklausiančiais požeminio vandens įrenginiais privalo naudoti saugius gaminius tokiam vandeniui išgauti, keičiamoje įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje papildomas ūkio subjektams taikomų straipsnių sąrašas 7 straipsniu, kuris nustato besiliečiančių su geriamuoju vandeniu gaminių ir medžiagų saugos reikalavimus. 5. Kadangi Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboje Nr. 3 yra siūloma nustatyti, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo 1 straipsnio 4 dalyje nurodytiems tiekėjams taikyti ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, kurios yra taikomos tik Tiekėjų (taip kaip jie suprantami įstatymo Nr. XIV-1466 nuostatose) priežiūrai, atsižvelgiant į tai, kad patikslinta
vietoje tiekėjų nurodant ūkio subjektus, todėl keičiamo įstatymo6 straipsnio nuostatos nėra taikomos tokiems ūkio subjektams. Pasiūlymas: Pakeisti
keičiamo įstatymo 1 straipsnio4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Tiekėjams Ūkio subjektams , kurie iš požeminių vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (arba) naudojamais įrenginiais vidutiniškai per parą išgauna mažiau kaip 10 m3 geriamojo vandens arba šiuo vandeniu aprūpina mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o išgautą geriamąjį vandenį parduoda arba naudoja viešajam geriamojo vandens tiekimui ūkinėje veikloje , taikomi tik įstatymo 1–5,7 ir 8 straipsniai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(2) 1(4) 1(6)
nuostatoje iki dvitaškio yra numatoma, kad „<...> vanduo turi atitikti teisės aktuose nustatytus rodiklius ir kurioje:“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau
valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis tikslintina pagal Rekomendacijų 76 punkto reikalavimus. Pritarus šiai pastabai, analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3-6 dalių, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies bei projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies. Pritarti Pasiūlymas: 1.Pakeisti Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (iki dvitaškio) ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Atitikties vieta – vieta, kurioje geriamasis vanduo turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus (toliau – saugos ir kokybės reikalavimai) rodiklius ir kurioje:
“ 2.Pakeisti Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
„6. Jeigu geriamojo vandens saugos ir kokybės blogėjimas siejamas su vartotojams ir
(arba) abonentams nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų pastatų vidaus vandentiekio sistemų ar jų priežiūros trūkumais, tiekėjai informavimo priemonėmis pateikia rekomendacijas dėl veiksmų, kurių turi imtis vartotojai ir (arba) abonentai, kad nebūtų pakenkta žmonių sveikatai, o geriamojo vandens sauga ir kokybė geriamasis vanduo atitiktų saugos ir kokybės atitiktų teisės aktų reikalavimus.“ 3.Pakeisti Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Valstybinė geriamojo vandens priežiūra apima geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo reikalavimų laikymosi priežiūrą, tiekėjams vykdant geriamojo vandens ruošimą ir tiekimą.
etapus (teisės aktuoses nustatytų saugos ir kokybės rodiklių laikymosi priežiūra, tiekėjų vykdomos geriamojo vandens stebėsenos priežiūrą ir kt.). “
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(2) (2) Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje sąvokos ,,geriamasis vanduo“ apibrėžime vartojami terminai ,,vieša patalpa“ ir ,,privati patalpa“, kurių turinys keičiamame įstatyme nėra atskleistas. Taikant įstatymą, jos gali būti nevienodai aiškinamos.
Nėra aišku, ar šie terminai naudojami turint tikslą nurodyti, kad patalpų savininkai gali būti, pavyzdžiui, viešieji ar privatūs juridiniai asmenys, ar šie terminai vartojami turint tikslą apibūdinti tokių patalpų naudojimo paskirtį. Atkreipiame dėmesį, kad statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuoja aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017
„Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo” patvirtintas Statybos techninis
reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pagal kurį statiniai klasifikuojami į gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties statinius, bet ne viešos ar privačios paskirties statinius. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Be to, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „produktams ar medžiagoms“ nereikėtų vartoti formuluotės „maisto produktams ar medžiagoms“, kad būtų aišku, jog maisto tvarkymo subjektai vandenį naudoja būtent maisto produktams ar medžiagoms gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti rinkai. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
vanduo
ar paruoštas vanduo, įskaitant šaltinio vandenį, skirtas gerti, virti, ruošti maistui ar naudoti kitoms buities reikmėms tiek viešose gyvenamosios, tiek privačiose patalpose negyvenamosios paskirties pastatuose , neatsižvelgiant į jo kilmę ir į tai, ar jis tiekiamas iš skirstomojo tinklo, cisternos, buteliais ar kita tara, taip pat bet koks vanduo, maisto tvarkymo subjektų naudojamas žmonėms vartoti skirtiems maisto produktams ar medžiagoms gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti rinkai.“ 6.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(2)
straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos <...> ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 35 punkto nuostatas, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti įstatymų, kuriuose yra apibrėžtos keičiamame įstatyme vartojamos sąvokos, pavadinimus, atsisakant abstrakčios nuostatos ,,kaip jos apibrėžtos <…> kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose”. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos maisto įstatyme , Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose .“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(3)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į ,,šio straipsnio 6 dalies 1 punktą“ tikslintina, nes projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalis punktų neturi, o taisomuosius veiksmus siūloma nustatyti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos yra sunkiai suprantamos, dėstomos viename, tačiau labai ilgame, sudėtingos konstrukcijos sakinyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, šios projekto nuostatos nereikėtų dėstyti keliuose sakiniuose taip, kad jos turinys būtų aiškus ir suprantamas. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies sąvoka ,,geriamojo vandens indikatoriniai rodikliai“ nėra aiški. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamame įstatyme nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio. Pritarti Argumentai:
Siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pataisyti nuorodą į 3 str. 8 dalį ir šioje dalyje atsisakyti papildomų rodiklių verčių platesnio paaiškinimo, o vietoj to apibrėžti Indikatorinių rodiklių sąvoką keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tiekėjai, nustatę ar gavę informaciją iš Tarnybos, kad jų tiekiamas geriamasis vanduo neatitinka rodiklių ribinių verčių ir (arba) sveikatos apsaugos ministro nustatytų geriamojo vandens papildomų rodiklių ribinių verčių, kurios nenustatytos Europos Sąjungos teisės aktuose, taikomų Lietuvos Respublikoje ar tam tikroje jos teritorijoje tiekėjų tiekiamam geriamajam vandeniui, jei oficialūs rizikos vertinimo duomenys rodo, kad to reikia visuomenės sveikatai apsaugoti (toliau – papildomų rodiklių ribinės vertės) papildomų rodiklių ribinių verčių , išskyrus sveikatos apsaugos ministro nustatytus geriamojo vandens indikatorinius rodiklius , (toliau
ištiria neatitikties priežastis ;
imasi šio straipsnio
nustatytų taisomųjų veiksmų neatitikties priežastims joms pašalinti;
3.3) ir apie neatitiktis, jų priežastis ir taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi, ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo tyrimų rezultatų gavimo dienos informuoja Tarnybą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(3)
įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje tiekėjams yra numatoma pareiga informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą apie neatitiktis, jų priežastis ir taisomuosius veiksmus, kurių jie ėmėsi. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose nėra neapibrėžiamas terminas, per kurį tiekėjas privalo įvykdyti šią pareigą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šis terminas neturėtų būti apibrėžtas projekto nuostatose. Pritarti Žiūrėti į aukščiau išdėstytą pasiūlymą. 9.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(3)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose siūloma įtvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigas, nustačius, kad geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai. Tokiu atveju minėta tarnyba turėtų pareigą uždrausti arba apriboti tokio geriamojo vandens vartojimą ar uždrausti jo tiekimą, apie geriamojo vandens vartojimo apribojimą ar tiekimo uždraudimą informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei nurodyti tiekėjams imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais terminais, po to, kai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatytų, kad geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai, ji turėtų imtis aukščiau nurodytų veiksmų, t. y. apriboti geriamojo vandens vartojimą ar uždrausti jo tiekimą, apie nustatytą faktą informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir panašiai. Manytina, kad, siekiant pašalinti gresiantį pavojų žmonių sveikatai dėl galimo netinkamos kokybės geriamojo vandens vartojimo, tokių veiksmų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų imtis nedelsiant arba per kuo trumpiausiai įmanomus terminus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti terminus, per kuriuos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai, turėtų atlikti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose siūlomus nustatyti veiksmus. Pritarti Argumentai:
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus tvirtinamais teisės aktais nustatomos detalesnės procedūros. Pavyzdžiui, pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašą, patvirtintą VMVT direktoriaus 2013-01-18 d. įsakymu Nr.
B1-12, priimamas sprendimas „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo, uždraudimo“. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tarnyba, nustačiusi, kad geriamasis vanduo kelia
pavojų žmonių sveikatai, privalo:
1) Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais kriterijais, per 3 darbo dienas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (kai didelė nagrinėjamos medžiagos apimtis) nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos, apriboti tokio vandens vartojimą ar uždrausti jo tiekimą;
2) apie geriamojo vandens vartojimo apribojimą ar tiekimo uždraudimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo apie geriamojo vandens vartojimo apribojimą ar uždraudimą dienos informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), savivaldybės, kurioje dėl rodiklių ribinių verčių viršijimo kyla pavojus žmonių sveikatai, vykdomąją instituciją;
dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos, nurodyti tiekėjams imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų taisomųjų veiksmų, būtinų žmonių sveikatai apsaugoti;
kaip tiekėjai vykdo šio straipsnio8 dalyje nurodytus taisomuosius veiksmus “. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(3)
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl geriamojo vandens tiekimo uždraudimo ar vartojimo apribojimo, atsižvelgiant į riziką žmonių sveikatai, kurią sukeltų geriamojo vandens tiekimo uždraudimas arba vartojimo apribojimas, priima Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Vertinamojoje projekto nuostatoje nėra nurodoma, kurie minėtos tarnybos darbuotojai (pareigūnai) tarnybos vardu galėtų priimti aukščiau nurodytus sprendimus. Todėl manytina, kad sprendimą galėtų priimti tik šios tarnybos vadovas. Atkreipiame dėmesį, kad tuo tarpu pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatas tokius sprendimus turėtų teisę priimti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai . Svarstytina, ar siekiant aiškumo bei teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekte nereikėtų įvardinti visus asmenis, kurie turėtų įgaliojimus tarnybos vardu priimti sprendimus dėl geriamojo vandens tiekimo uždraudimo ar jo vartojimo apribojimo. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tarnybos departamentų vadovai, juos pavaduojantys asmenys ar kiti tarnybos direktoriaus įgalioti asmenys (toliau
Tarnyba priima sprendimą dėl geriamojo vandens tiekimo uždraudimo ar vartojimo apribojimo, atsižvelgdam a i į riziką žmonių sveikatai, kurią sukeltų geriamojo vandens tiekimo uždraudimas arba vartojimo apribojimas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(3)
projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų panaikinti savo sprendimą, kuriuo buvo uždraustas geriamojo vandens tiekimas ar apribojamas geriamojo vandens vartojimas, po to, kai ji nustatytų, kad žmonių sveikatai nėra pavojaus.
Kitu atveju, toks sprendimas galėtų būti panaikintas praėjus nepagrįstai ilgam laiko tarpui. Be to, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio
veterinarijos tarnyba apie sprendimo panaikinimą turėtų pranešti geriamojo vandens tiekėjams, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir atitinkamos savivaldybės vykdomajai institucijai. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamą terminą reikėtų nustatyti ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Tarnyba, nustačiusi, kad nebėra pavojaus žmonių sveikatai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo ūkio subjekto prašymo gavimo dienos, ar nuo patikrinimo akto surašymo, ar laboratorinių tyrimų išvadų gavimo dienos, jei šiems sprendimams priimti buvo reikalinga atlikti patikrinimą ar laboratorinius tyrimus, panaikina sprendimą dėl geriamojo vandens tiekimo uždraudimo arba vartojimo apribojimo ir ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo šio sprendimo panaikinimo dienos apie tai praneša tiekėjams, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, savivaldybės, kurioje dėl rodiklių verčių viršijimo buvo kilęs pavojus žmonių sveikatai, vykdomajai institucijai.“ 12.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(3)
straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti savivaldybės vykdomosios institucijos pareigą šio straipsnio 11 dalyje nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims viešai pateikti atitinkamas rekomendacijas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir galimo nevienodo įstatymo nuostatos aiškinimo taikant įstatymą, projekte nereikėtų nustatyti, kokiais konkrečiai būdais atitinkamos rekomendacijoms asmenims turėtų būti pateikiamos. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Savivaldybės, kurios teritorijoje įrengti šio straipsnio 11 dalyje nurodyti
įrenginiai, vykdomoji institucija užtikrina, kad šio straipsnio 11 dalyje nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys būtų viešai informuojami viešai paskelbiant savivaldybės interneto svetainėje informaciją apie šio straipsnio 11 dalies reikalavimus ir apie veiksmus, kurių jie gali imtis, kad apsaugotų savo ir kitų geriamojo vandens naudotojų sveikatą nuo neigiamo poveikio, susijusio su bet kokiu individualiai išgauto geriamojo vandens užterštumu.
Tais atvejais, kai yra aišku, kad tokio geriamojo vandens vartojimas gali kelti pavojų žmonių sveikatai, šios savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad šio straipsnio 11 dalyje nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims nedelsiant viešai būtų pateikiamos atitinkamos rekomendacijos jas viešai paskelbiant savivaldybės interneto svetainėje .“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(3)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14, 15 ir 16 dalyse, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte vartojama nuostata ,,visuomeninės paskirties pastatai”, kurios turinys keičiamame įstatyme nėra atskleistas. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, pagal aplinkos ministro
STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo” patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ statiniai klasifikuojami į gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties statinius, bet ne į visuomeninės paskirties statinius. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina arba projekte reikėtų atskleisti sąvokos ,,visuomeninės paskirties pastatai“ turinį. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į pastabą, siūlytina vartoti sąvoką „Viešasis pastatas“, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje, taip pat sąvoką „Ūkio subjektai“.
Taip pat keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14, 15 ir 16 dalyse išbraukti žodžius „naudotojai“; Pasiūlymas: 1.Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Visuomeninės paskirties Viešųjų pastatų naudotojai ar savininkai atsako už geriamojo vandens saugą ir kokybę jiems nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų pastatų vidaus vandentiekio sistemose.“ 2.Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Visuomeninės paskirties pastatų, Ūkio subjektai , kuriuose kurie vykdydami ūkinę veiklą naudojamas naudoja geriamasis geriamąjį vanduo vandenį , išgautas išgautą individualiai iš šių pastatų naudotojams ar savininkams jiems nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančių arba jų valdomų ir (arba) naudojamų požeminių vandens gręžinių ar šachtinių šulinių, šių pastatų naudotojai ar savininkai atsako, kad būtų vykdoma tokio šio geriamojo vandens stebėsena pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.“ 3.Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Visuomeninės paskirties Viešųjų pastatų, kuriuose tiekėjų tiekiamas geriamasis vanduo, naudotojai ar savininkai privalo nedelsdami organizuoti geriamojo vandens cheminį ir mikrobiologinį ištyrimą, jei dėl pastatų vidaus vandentiekio sistemos avarijos, geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros remonto, vamzdynų bandymų ar kitų veiksmų galėjo nukentėti geriamojo vandens sauga ar kokybė ir tais atvejais, kai nustatoma, kad yra viršytos rodiklių ribinės vertės.
Šie asmenys, susiderinę su tiekėjais, imasi veiksmų rodiklių ribinių verčių viršijimo priežastims nustatyti ir geriamojo vandens rodiklių vertėms atkurti iki rodiklių ribinių verčių, o prireikus uždrausti ar apriboti tokio geriamojo vandens vartojimą ir apsirūpinti alternatyviu geriamojo vandens šaltiniu.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(3)
Iš projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriais atvejais už geriamojo vandens saugą ir kokybę atsakytų ,,visuomeninės paskirties pastatų” savininkai, o kuriais tokių pastatų naudotojai. Siekiant aiškumo, projekto nuostata tikslintina pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais, tikslintinos projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalies nuostatos, atitinkamai nustatant, kokiais atvejais už atsakingais už geriamojo vandens stebėseną bei geriamojo vandens cheminį ir mikrobiologinį ištyrimą būtų atsakingi ,,visuomeninės paskirties pastatų“ savininkai, o kuriais tokių pastatų naudotojai. Pritarti Argumentai:
Siekiant aiškiai apibrėžti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 ir 16 dalies nuostatas, paliekama atsakomybė viešojo pastato savininkams. Jeigu pastatas bus perduodamas laikinam naudojimui kitiems asmenims, tai atsakomybes pastato savininkas gali pasilikti sau arba perduoti kitiems asmenims teisėtais pagrindais (pvz. pastato nuomos sutartyse).
Pasiūlymas: Žiūrėti į aukščiau išdėstytą pasiūlymą. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(3)
turimas omenyje individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, kaip jis suprantamas Įstatyme Nr. XIV-1466, ar turimas omenyje kažkoks kitoks individualus geriamojo vandens išgavimas. Jei turimas omenyje individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, tai šių projekto nuostatų formuluotė
„išgautas individualiai iš šių pastatų naudotojams ar savininkams nuosavybės
ar patikėjimo teise priklausančių arba naudojamų požeminių vandens gręžinių ar šachtinių šulinių“ turėtų būti derinama su Įstatyme Nr. XIV-1466 apibrėžtos sąvokos „individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu“ turinio nuostatomis (kaip tai yra projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje). Pritarti Argumentai:
Siekiant patikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalies nuostatas, kad būtų aišku, kam taikoma ši nuostata, bei atskirti sąvokos „individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu“, kurios esmė, kad išgautas vanduo neparduodamas, nuo šioje dalyje nurodyto apsirūpinimo geriamuoju vandeniu su tikslu naudoti jį ūkinėje veikloje t.y. parduoti, suformuluota šios dalies nuostat a. Pasiūlymas: žiūrėti į aukščiau išdėstytą pasiūlymą ir į pasiūlymą dėl keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
ą. 16.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(3)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, kad „V isuomeninės paskirties pastatų, kuriuose tiekėjų tiekiamas geriamasis vanduo, naudotojai ar savininkai privalo nedelsdami organizuoti geriamojo vandens cheminį ir mikrobiologinį ištyrimą, jei dėl vandentiekio avarijos, geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros remont o, vamzdynų bandymų ar kitų veiksmų galėjo nukentėti geriamojo vandens sauga ar kokybė ir tais atvejais, kai nustatoma, kad yra viršytos rodiklių ribinės vertės. Šie asmenys, susiderinę su tiekėjais, imasi veiksmų rodiklių ribinių verčių viršijimo priežastims nustatyti ir geriamojo vandens rodiklių vertėms atkurti iki rodiklių ribinių verčių , o prireikus uždrausti ar apriboti tokio geriamojo vandens vartojimą ir apsirūpinti alternatyviu geriamojo vandens šaltiniu“. Šios projekto nuostatos stokoja aiškumo, nes neaišku kokiu atveju visuomeninės paskirties pastatų naudotojai ir savininkai privalėtų organizuoti ir vykdyti įstatyme nustatytus veiksmus, t. y. ar jie šiuos veiksmus privalėtų vykdyti, jei geriamojo vandens sauga ar kokybė galėtų nukentėti dėl pastato vidaus vandentiekio sistemos įrangos, už kurios priežiūrą pagal Įstatymo Nr. XIV-1466 nuostatas yra atsakingi tokios įrangos savininkai ar jų įgalioti asmenys, avarijos, remonto, bandymų; ar ir tuo atveju, kai geriamojo vandens sauga ar kokybė galėtų nukentėti dėl geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, kuri nuosavybės teise priklauso ar yra valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekėjo, avarijos, remonto, bandymų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalį geriamojo vandens tiekėjas atsako už geriamojo vandens saugą ir kokybę iki įvadų į vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų pastatų vidaus vandentiekį, o pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalį, geriamojo vandens tiekėjas vykdo visas būtinas priemones, skirtas atkurti geriamojo vandens rodiklių vertes. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai tikslinti. Pritarti Argumentai:
Siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalį patikslinti, išbraukiant žodį „naudotojai“, paliekant atsakomybę viešųjų pastatų savininkams, papildyti tekstą „pastatų vidaus“, „sistemos“, kad būtų aišku, už kurias dalis ir įvykius viešųjų pastatų savininkai turi imtis veiksmų, jeigu įvyksta incidentai, t.y. už pastatų vidaus vandentiekio sistemas. Kadangi pagal įstatymą Nr. XIV-1466 tiekėjai atsako už jiems priklausančią geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą iki įvado į pastatą, išbraukti žodžius „geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros“, kad nebūtų dvejopai interpretuojama, kam priklauso ši infrastruktūra - tiekėjams ar pastatų savininkams. Pasiūlymas: žiūrėti į pasiūlymą dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalies pakeitimo, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento13 pastab ą. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(3)
įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje yra minimas, plačiau neatskleidžiant jo turinio, „atsargumo principas“.
Atsižvelgiant į tai, kad jis gali būti suprantamas ir vertinamas tik lingvistiškai, t. y. remiantis tiesioginėmis lietuvių kalbos žodžių reikšmėmis, svarstytina, ar šio principo nereikėtų apibrėžti, kadangi pateiktas teisinis reguliavimas vertintinas kaip stokojantis teisinio aiškumo. Nepritarti Argumentai:
Keičiamo įstatymo
straipsnio 2 dalį, pažymėtina, kad joje įtvirtintos dvi savarankiškos pareigos valstybėms narėms, kurios abi turi būti perkeltos ir įgyvendintos, t.y.:
priemonės, kurių imamasi šiai direktyvai įgyvendinti, būtų pagrįstos atsargumo principu (kurio turinys šiuo atveju nėra atskleistas pačioje direktyvoje);
dėl priemonių, kurių imasi valstybės narės jokiomis aplinkybėmis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepablogėtų esama žmonėms vartoti skirto vandens kokybė ir nepadidėtų vandens, iš kurio gaminamas žmonėms vartoti skirtas vanduo, tarša. Pagal Teisingumo Teismo išaiškinimus, atsargumo principas reiškia, kad jei kyla abejonių dėl pavojaus žmonių sveikatai buvimo ar jo masto, apsaugos priemonių galima imtis nelaukiant, kol bus visiškai įrodyta, jog šis pavojus realus ir rimtas. Jeigu paaiškėja, kad dėl atliktų tyrimų rezultatų neįtikinamumo neįmanoma neabejotinai nustatyti nurodomo pavojaus buvimo arba apimties, tačiau realaus pavojaus visuomenės sveikatai tikimybė išlieka tuo atveju, jeigu pavojus pasitvirtintų, atsargumo principas pateisina ribojamųjų priemonių ėmimąsi. Pažymime, kad atsargumo principas Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstamas bendruoju Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės principu. Savo ruožtu, bendrieji teisės principai sudaro ES pirminės teisės dalį.
Kadangi ES pirminę teisę aiškinti gali tik Teisingumo Teismas, visų pirma, atsargumo principo turinys yra formuluojamas Teisingumo Teismo praktikoje, o jo turinys skirtingose srityse nuolat plėtojamas ir kinta. Atsižvelgiant į tai, praktika, kai valstybės narės pačios apibrėžia ir „fiksuoja“ atsargumo principo sampratą savo nacionalinėje teisėje, yra vengtina . Kadangi atsargumo principo turinys nuolat kinta, praėjus šiek tiek laiko valstybės nacionalinėje teisėje įtvirtinta samprata galimai nebeatitiktų Teisingumo Teismo formuluojamos sampratos, dėl ko galėtų susiklostyti nacionalinės teisės prieštaravimas ES teisei. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(4) 1(5)
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus formuluotės „vykdo viešai tiekiamo geriamojo vandens stebėseną“ turinys, nes neaišku, kaip yra suprantama formuluotė „ viešai tiekiamas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pritarti Pasiūlymas: 1.Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tiekėjai vykdo viešai jų tiekiamo geriamojo vandens stebėseną pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.“ 2.Pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras sveikatos apsaugos
ministro nustatyta tvarka leidžia išduoda leidimą taikyti išlygą.
Šiame pagal kurią leidime taikyti išlygą nurodytomis sąlygomis ribotą laikotarpį tam tikroje teritorijoje tiekėjams leidžiama viešai tiekti geriamąjį vandenį, kuris neatitinka vieno ar kelių cheminių rodiklių ir (arba) papildomų rodiklių ribinių verčių (toliau – išlygos taikymo rodiklių ribinės vertės), jeigu toje teritorijoje cheminių rodiklių ribinių verčių ir (arba) papildomų rodiklių ribinių verčių neviršijantis geriamasis vanduo negali būti tiekiamas jokiais kitais priimtinais būdais ir šis išlygos taikymas nekels pavojaus žmonių sveikatai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustato didžiausią leidžiamą išlygos taikymo rodiklio vertę. Pirmą kartą išlyga taikoma tik esant bent vienai iš šių sąlygų:
1) nustatomas naujas geriamojo vandens gavybai skirtas vandens baseinas;
2) geriamojo vandens gavybos vietai skirtame vandens baseine nustatomas naujas taršos šaltinis arba kai tiriami ar nustatomi nauji geriamojo vandens rodikliai ir
(arba) jų ribinės vertės;
gavybos vietai skirtame vandens baseine susidaro nenumatyta ir išimtinė situacija, dėl kurios ribotą laikotarpį viršijamos išlygos taikymo rodiklių ribinės vertės.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(4)
vandens stebėsenos programų rengimą ir derinimą ar už stebėseną, kurią pagal projekto nuostatas sudaro geriamojo vandens mėginių ėmimas, tyrimas ir kt.) imama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti k eičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tiekėjai rengia ir derina su Tarnyba geriamojo vandens stebėsenos programas Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka ir už šių programų derinimą tai imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(4)
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,tiekėjai, vykdydami geriamojo vandens stebėseną, turi teisę imti geriamojo vandens mėginius iš vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų pastatų vidaus vandentiekio čiaupų”. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą geriamojo vandens mėginius tiekėjai turėtų teisę paimti tiek patekę į vartotojams ir (arba) abonementams nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas negyvenamąsias, taip pat ir į gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, proporcingas siekiamam tikslui, o vartotojų ir (arba) abonentų nuosavybės teisės būtų pakankamai apsaugotos. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad teikėjai geriamojo vandens mėginius turi teisę paimti tik iš vartotojams ir
(arba) abonentams priklausančių negyvenamųjų patalpų, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, manytina, kad keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs atvejai, kada tiekėjas turėtų teisę patekti į vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančias patalpas siekiant imti geriamojo vandens mėginius, taip pat tokių mėginių ėmimo tvarka.
Kartu svarstytina, ar tuo atveju, jeigu poreikis geriamojo vandens mėginius imti iš vandentiekio čiaupų, esančių vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančiose ar kitaip valdomose ir ar naudojamose gyvenamosiose patalpose, tai neturėtų būti atliekama tik su vartotojų ir (arba) abonentų sutikimu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Įstatymo Nr. XIV-1466 nuostatas geriamojo vandens tiekėjas privalo daugiabučio namo įvade, pastato vidaus vandentiekio sistemoje įrengti geriamojo vandens mėginių paėmimo vietą, skirtą geriamojo vandens saugai ir kokybei tikrinti . Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vertinamoji projekto nuostata turėtų būti suderinta ir su minėta Įstatymo Nr. XIV-1466 nuostata. Pritarti Pasiūlymas: 1.Papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
tiekėjo įgaliotas atstovas, norėdamas paimti geriamojo vandens mėginius, negali patekti į butą (patalpas), bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją arba jeigu tiekėjo įgaliotam atstovui nesudarytos sąlygos atlikti geriamojo vandens stebėseną, vartotojo arba abonento adresu išsiunčiamas registruotas laiškas su motyvuotu raštu. Jame vartotojo arba abonento prašoma per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos informuoti apie jam tinkamą darbo dienos laiką nuo 8 iki 20 valandos, kada tiekėjo įgaliotas atstovas galėtų atlikti geriamojo vandens mėginių paėmimą.“ Buvusias keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3-7 dalis laikyti atitinkamai 4-8 dalimis. 2.Pakeisti k eičiamo įstatymo 4 straipsnio4 dalį ir ją išdėstyti taip: 3. 4.
Tiekėjai, vykdydami geriamojo vandens stebėseną, turi šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka suderinus datą ir laiką, privalo įleisti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą (patalpas), bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją tiekėjo įgaliotą atstovą, pateikusį tiekėjo išduotą darbuotojo darbo pažymėjimą, paimti geriamojo vandens mėginius teisę imti geriamojo vandens mėginius iš vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų pastatų vidaus vandentiekio sistemose įrengtų geriamojo vandens mėginių paėmimo vietų, skirtų geriamojo vandens saugai ir kokybei tikrinti bei iš pastatų vidaus vandentiekio čiaupų.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(4)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjai, nustatę, kad ištirto geriamojo vandens mėginių rodiklių, išskyrus indikatorinius rodiklius, vertės neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų ribinių verčių, ne vėliau kaip kitą darbo dieną informavimo priemonėmis informuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą apie nustatytas arba galimas rodiklių neatitikimą sukėlusias priežastis ir taikomus taisomuosius veiksmus . Taigi, pagal projekto nuostatas geriamojo vandens tiekėjai taisomuosius veiksmus galėtų atlikti ir savo nuožiūra, nesant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimo, kaip tai nurodyta projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
aišku, ar geriamojo vandens tiekėjai, vykdant geriamojo vandens stebėseną nustatę, kad geriamojo vandens mėginių rodikliai neatitinka nustatytų ribinių verčių, turėtų teisę imtis projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies 1-3 punktuose siūlomų nustatyti taisomųjų veiksmų, ar ir kitų taisomųjų veiksmų.
Svarstytina, ar siekiant aiškumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant, kokių konkrečiai taisomųjų veiksmų minėtu atveju turėtų teisę imtis geriamojo vandens tiekėjai. Pritarti Argumentai: Siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies (buvusios 5 dalies) nuostatą, nurodant, apie kokius veiksmus tiekėjai informuoja Tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 str. 8 dalis skirta veiksmams, kai Tarnyba apriboja geriamojo vandens vartojimą ar uždraudžia jo tiekimą, o keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje (buvusioje 5 dalyje) kalbama apie savarankiškus teikėjų veiksmus, siekiant kuo greičiau užtikrinti saugą. Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo 4 straipsnio5 dalį, ją laikyti 6 dalimi ir išdėstyti taip: „
geriamojo vandens mėginių rodiklių, išskyrus indikatorinius rodiklius, vertės neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų ribinių verčių, ne vėliau kaip kitą darbo dieną informavimo priemonėmis informuoja Tarnybą apie nustatytas arba galimas rodiklių neatitikimą sukėlusias priežastis ir taikomus taisomuosius apie veiksmus, kurių ėmėsi tiekėjai, siekdami geriamojo vandens rodiklių vertes atkurti iki rodiklių ribinių verčių. “ 22.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(4)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti geriamojo vandens tiekėjų pareigą teikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai geriamojo vandens stebėsenos programų įgyvendinimo ataskaitas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, už kokį laikotarpį geriamojo vandens tiekėjai privalėtų teikti minėtas ataskaitas, kokiais terminais jas privalėtų pateikti minėtai tarnybai, taip pat atkreipiame dėmesį, kad nėra siūloma nustatyti jokios geriamojo vandens tiekėjų atsakomybės už minėtų ataskaitų nepateikimą. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis aukščiau minėtus neaiškumus, taip pat turėtų būti nustatyta geriamojo vandens tiekėjų atsakomybė už ataskaitų nepateikimą. Pritarti Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad sankcijos už keičiamo įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimus jau yra nustatytos keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo 4 straipsnio7 dalį, ją laikyti 8 dalimi ir išdėstyti taip: „
iki kiekvienų metų kovo 31 d. privalo pateikti pateikia Tarnybai geriamojo vandens stebėsenos programų įgyvendinimo metines ataskaitas Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.“ 23.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(5)
Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti, nuo kokio momento būtų pradedamas skaičiuoti 3 metų išlygos taikymo terminas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio
Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo 5 straipsnio3 dalį ir išdėstyti ją taip: „
siūlomą išlygos taikymo laikotarpio trukmę, kuri turi būti pagrįsta taisomųjų veiksmų tvarkaraščiu. Išlygos taikymo trukmė neturi viršyti 3 metų nuo leidimo taikyti išlygą išdavimo dienos. “
eičiamo įstatymo 5 straipsnio8 dalį ir išdėstyti ją taip: „8.Antrą kartą taikomos išlygos trukmė negali viršyti 3 metų nuo leidimo taikyti išlygą antrą kartą išdavimo dienos .“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(5)
dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, gavęs atitinkamus prašymus, dokumentus ir informaciją, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro patvirtintu Išlygų taikymo tvarkos aprašu, per 20 darbo dienų priima sprendimą leisti arba atsisakyti leisti taikyti išlygas. Pažymėtina, kad tuo tarpu pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies nuostatas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, esant atitinkamoms sąlygoms, turėtų ne priimti sprendimą atsisakyti leisti taikyti išlygą, bet turėtų atsisakyti suteikti leidimą taikyti išlygą.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje taip, kad būtų aišku, ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tik priimtų sprendimą leisti taikyti išlygą, ar kartu su sprendimu leisti taikyti išlygą atitinkamiems asmenims būtų išduodamas ir leidimas tokią išlygą taikyti. Be to, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris dėl svarbių priežasčių turėtų teisę priimti sprendimą pailginti sprendimo leisti arba atsisakyti leisti taikyti išlygą priėmimo terminą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo terminai yra pratęsiami, siūlytina žodį „pailgintas“ pakeisti žodžiu „pratęstas“. Pritarti Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo 5 straipsnio6 dalį ir išdėstyti ją taip: „6. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, gavęs šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytus prašymus, dokumentus ir informaciją, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro patvirtintu Išlygų taikymo tvarkos aprašu, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų priima sprendimą leisti išduoda arba atsisakyti leisti atsisako išduoti leidimą taikyti išlygasą išlygą . Dėl svarbių priežasčių, kai priimti sprendimui leisti išduoti arba atsisakyti leisti išduoti leidimą taikyti išlygą reikia atlikti epidemiologinių tyrimų duomenų analizę, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras gali pratęsti sprendimų priėmimo terminas terminą gali būti pailgintas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
Sprendime leisti Leidime taikyti išlygą nurodoma išlygos taikymo motyvai, išlygos taikymo rodiklio pavadinimas, atitinkami ankstesnės stebėsenos rezultatai ir didžiausia leidžiama išlygos taikymo rodiklio vertė, išlygos taikymo teritorija, kasdien tiekiamo taikant išlygą geriamojo vandens kiekis, vartotojai ir (arba) abonentai, kuriems bus tiekiamas geriamasis vanduo taikant išlygą ir poveikio bet kuriam atitinkamam maisto tvarkymo subjektui tikimybė, išlygos taikymo stebėsenos planas, prireikus numatant dažnesnį stebėsenos vykdymą, būtinų taisomųjų veiksmų plano santrauka, įskaitant darbų tvarkaraštį, išlaidų sąmatą ir prireikus peržiūrėtinas minėtų dokumentų nuostatas bei išlygos taikymo trukmė.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(5)
projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius „Vyriausybės“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas „Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ pavadinimas vartojamas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Pritarti Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo 5 straipsnio9 dalį ir išdėstyti ją taip: „9. Už Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliekamą prašymų leisti išduoti leidimą taikyti išlygą vertinimą ir suteikiamus leidim us ų taikyti išlygą išdavimus imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.“ 26.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(5)
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 5 punkte numatoma, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atsisako suteikti leidimą taikyti išlygą, kai yra nesumokėta valstybės rinkliava. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis projekto nuostatomis tiekėjams yra numatoma pareiga mokėti kelių skirtingų rūšių rinkliavas, svarstytina ar siekiant aiškumo p rojekto 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 5 punkte nereikėtu konkrečiai įvardinti kokia rinkliava turima omenyje. Pritarti Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo 5 straipsnio10 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) nesumokėta šio straipsnio 9 dalyje nurodyta valstybės rinkliava“. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(5)
Svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 11 dalies 2 punkte vietoj žodžio „pažangą“ nereikėtų įrašyti žodžio „eigą“, nes šios projekto nuostatos suponuoja tai, kad geriamojo vandens tiekėjai privalo informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą apie taisomųjų veiksmų plano ir gyventojų informavimo plano vykdymo pažangą, t. y. tada, kai pasiekiamas tam tikras plano vykdymo progresas (judėjimas į priekį). Manytina, kad apie minėto plano vykdymą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turėtų būti informuojamas ir tada, kai nėra vykdoma jo „pažanga“. Pritarti Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo 5 straipsnio11 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą apie šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytų taisomųjų veiksmų plano ir gyventojų informavimo plano (išlygos taikymo laikotarpiu) vykdymo pažangą eigą .“ 28.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(5)
Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 12 ir 13 dalyse reikėtų nurodyti kokių 30 dienų (kalendorinių ar darbo) terminas turimas omenyje. Pritarti Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo 5 straipsnio12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Konstatavęs, kad išlygos taikymo rodiklių ribinių verčių
viršijimas yra nereikšmingas ir taisomųjų veiksmų, kurių ėmėsi tiekėjai, pakanka susidariusiai padėčiai ištaisyti per 30 kalendorinių dienų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras leidžia išduoda leidimą taikyti trumpalaikę išlygą, nurodydamas tik didžiausią leistiną rodiklio ribinę vertę ir laikotarpį, kuris reikalingas rodiklio ribinei vertei atkurti bei, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro patvirtintu Išlygų taikymo tvarkos aprašu, nurodo tiekėjams taikyti šio straipsnio 11 dalies 1 punkto nuostatas. 2
eičiamo įstatymo 5 straipsnio13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Jeigu per pastaruosius 12 mėnesių iki prašymo išduoti leidimą taikyti trumpalaikę išlygą pateikimo dienos geriamojo vandens, tiekiamo tam tikroje teritorijoje, bet kurio geriamojo vandens rodiklio ribinės vertės buvo nesilaikoma iš viso daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, šio straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos dalyje nurodytas leidimas taikyti trumpalaikę išlygą neišduodamas .“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(5)
straipsnio 13 dalies nuostata ,,per pastaruosius 12 mėnesių“ nėra pakankamai aiški.
Šios projekto nuostatos tikslintinos, nurodant, iki kokio momento
(įvykio) turėtų būti skaičiuojamas 12 mėnesių terminas. Be to, svarstytina, ar siekiant aiškumo, vietoj nuostatos ,,šio straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos” įrašytina nuostata ,,šio straipsnio 12 dalyje nurodytas leidimas taikyti trumpalaikę išlygą neišduodamas”. Pritarti Žiūrėti į aukščiau išdėstytą pasiūlymą. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(6)
dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti dalies nuostatų dėstymo skliaustuose ir aiškiai nurodyti, kokie geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo etapai sudaro valstybinę geriamojo vandens priežiūrą. Pritarti Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo 6 straipsnio1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinė geriamojo vandens priežiūra apima geriamojo vandens
saugos ir kokybės reikalavimų užtikrinimo laikymosi priežiūrą, tiekėjams vykdant geriamojo vandens ruošimą ir tiekimą. etapus (teisės aktuose nustatytų saugos ir kokybės rodiklių laikymosi priežiūrą, tiekėjų vykdomos geriamojo vandens stebėsenos priežiūrą ir kt.) .“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(6)
yra numatoma, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinės geriamojo vandens priežiūros funkcijas, turi teisę „ patekti į geriamojo vandens tiekimo įmonių, maisto tvarkymo subjektų, visuomeninės paskirties pastatų teritorijas, patalpas, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, jas tikrinti, imti mėginius, reikalauti visų reikalingų dokumentų ir juos tikrinti, daryti jų išrašus, nuorašus ar kopijas “. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma pastebėtina, jog savo esme tai yra skirtingos teisės ir veiksmai, kuriuos derėtų reguliuoti atskirose nuostatose, aiškiai ir atskirai nustatyti kontrolę atliekančių asmenų teises: 1) patekti į geriamojo vandens tiekimo įmonių, maisto tvarkymo subjektų, visuomeninės paskirties pastatų teritorijas, patalpas, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, jas tikrinti (galimai atskirai aptariant patekimą darbo valandomis ir po jų); 2) imti mėginius; 3) reikalauti visų reikalingų dokumentų ir juos tikrinti, daryti jų išrašus, nuorašus ar kopijas . Antra a tsižvelgiant į tai, jog kontrolę atliekantiems pareigūnams yra numatomos plačios teisės, manytina, kad projekte turi būti aiškiai nurodytos ir kontroliuojamųjų subjektų teisės, susijusios su aptariamais patikrinimais ir kontrolę atliekančių pareigūnų teisėmis, pavyzdžiui, teisė dalyvauti vykdant patikrinimą ir patenkant į teritorijas ir patalpas, vandenviečių apsaugos zonas, teisė būti atstovaujamiems, teisė susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu atliekami patikrinimo veiksmai ir kt. Be to, pastebėtina, jog toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas įstatyme, nes asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros. Trečia, nekvestionuojant kontrolę atliekančių pareigūnų teisių vykdyti tam tikrą priežiūrą, atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose, suteikiant valstybės pareigūnams panašias teises, yra nustatomi specialūs pagrindai, kuriems esant jie gali naudotis jiems suteiktomis teisėmis (pvz., Konkurencijos įstatymo 25 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 122 straipsnis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnis ir kt.).
Be to, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai turi teisę tik su teismo leidimu nekliudomai įeiti į ūkio subjektų naudojamas patalpas, o mokesčių administratoriaus pareigūnai turi teisę be išankstinio įspėjimo patekti į mokesčių mokėtojo patalpas tik operatyvaus patikrinimo metu, be to, ne darbo valandomis mokesčių administratoriaus pareigūnas gali įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas tik jei yra pagrįstų įtarimų, kad daromi teisės pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnio 4 dalį, asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Pritarti Argumentai:
Kadangi keičiamame įstatyme nenumatyta Tarnybos funkcija, kad tarnybos pareigūnai prižiūrėtų vandenviečių apsaugos zonas, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatose išbraukti žodžiai „vandenviečių apsaugos zonas“. Nuostatos dėl tarnybos pareigūnų, atliekančių valstybinę geriamojo vandens priežiūrą, teisių suderintos su analogiškomis tarnybos pareigūnų teisėmis patvirtintomis Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatyme. Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo 6 straipsnio4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinės geriamojo vandens priežiūros funkcijas, turi teisę:
1) nekliudomai patekti į geriamojo vandens tiekimo įmonių tiekėjų patalpas, teritoriją, kuriose tiekėjai vykdo veiklą, susijusią su Tarnybos prižiūrimų įstatyme ir kituose geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymųsi, šių įmonių darbo valandomis;
2) kai yra įtarimų dėl geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į tiekėjų patalpas, teritoriją;
3) suderinus su vartotoju ar abonentu patekti į jų patalpas, teritoriją, nagrinėjant vartotojų ir abonentų skundus ar pranešimus dėl geriamojo vandens saugos ir kokybės ir
(arba) atliekant teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklių laikymosi priežiūrą;
4) gauti ir paimti iš tiekėjų visus valstybinei geriamojo vandens priežiūrai reikalingus dokumentus ir daryti jų įšrašus, nuorašus, kopijas bei informaciją;
5) reikalauti, kad tikrinami tiekėjai duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio tarnybos pareigūno tarnybines patalpas;
fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
7) imti mėginius laboratoriniams tyrimams;
8) atlikdami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti į pagalbą kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnus;
9) atlikti šios dalies 2–6 punktuose nustatytus veiksmus su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu tiekėjas ar kitas asmuo trukdo atlikti tiekėjo geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimą ar kitais būdais siekia išvengti tiekėjo geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimo ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“ 2.Papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnį naujomis 5 ir 6 dalimis: „5.
Tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinės geriamojo vandens priežiūros funkcijas, turi teisę:
1) nekliudomai patekti į geriamojo vandens tiekimo įmonių tiekėjų patalpas, teritoriją, kuriose tiekėjai vykdo veiklą, susijusią su Tarnybos prižiūrimų įstatyme ir kituose geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymųsi, šių įmonių darbo valandomis;
2) kai yra įtarimų dėl geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į tiekėjų patalpas, teritoriją;
3) suderinus su vartotoju ar abonentu patekti į jų patalpas, teritoriją, nagrinėjant vartotojų ir abonentų skundus ar pranešimus dėl geriamojo vandens saugos ir kokybės ir
(arba) atliekant teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklių laikymosi priežiūrą;
4) gauti ir paimti iš tiekėjų visus valstybinei geriamojo vandens priežiūrai reikalingus dokumentus ir daryti jų įšrašus, nuorašus, kopijas bei informaciją;
5) reikalauti, kad tikrinami tiekėjai duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio tarnybos pareigūno tarnybines patalpas;
fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
7) imti mėginius laboratoriniams tyrimams;
8) atlikdami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti į pagalbą kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnus;
9) atlikti šios dalies 2–6 punktuose nustatytus veiksmus su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu tiekėjas ar kitas asmuo trukdo atlikti tiekėjo geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimą ar kitais būdais siekia išvengti tiekėjo geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimo ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“ 2.Papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnį naujomis 5 ir 6 dalimis: „5. Prašymas išduoti leidimą, nustatytą šio straipsnio 4 dalies 9 punkte, pateikiamas apygardos prašymas administraciniam teismui.
Apygardos administracinis teismas išnagrinėja prašymą ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Tarnyba nesutinka su apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 darbo dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 darbo dienas. Tarnybos įgaliotas pareigūnas ir
(arba) atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant skundą žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 6. Neatidėliotinais atvejais, kai tiekėjai, ar jų atstovai trukdo atlikti tarnybos pareigūnų atliekamą geriamo vandens tiekimo veiklos patikrinimą ar kitais būdais siekia išvengti tarnybos pareigūnų atliekamos geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimo ir yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojantys teisės aktai, bei dėl tokio pažeidimo gresia pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, šio straipsnio 4 dalies 2–7 punktuose nurodyti Tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti atliekami Tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas pateikiamas apygardos administraciniam teismui šio straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po tokio sprendimo priėmimo. Apygardos administracinis teismas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka priima nutartį patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą arba atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą.
Tarnyba užtikrina informacijos, gautos vykdant neatidėliotinus veiksmus, slaptumą, iki įsiteisės teismo nutartis. Jeigu apygardos administracinis teismas atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnyba turi teisę apskųsti teismo nutartį šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsisakoma patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnybos veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija sunaikinama.“ Buvusias keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalis, atitinkamai laikyti 7 ir 8 dalimis. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(6)
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nėra aiškus sąvokos „geriamojo vandens tiekimo įmonių“ turinys, nes nei projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nei jo 8 dalyje nurodytuose įstatymuose ši sąvoka nėra apibrėžta. Pritarti Argumentai :
Tiekėjai apibrėžti įstatymo XIV-1466 nuostatose ir taip pat nurodyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, kurioje apibrėžiama įstatymo taikymo sritis. Pasiūlymas: Žiūrėti į aukščiau išdėstytą pasiūlymą. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(7)
Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą medžiagos, kurias numatoma naudoti naujuose arba, jei atliekami remonto ar rekonstrukcijos darbai, esamuose geriamojo vandens gavybos, ruošimo, laikymo ar paskirstymo įrenginiuose ir kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu, neturi į geriamąjį vandenį išplauti daugiau teršalų , nei leidžiama pagal geriamojo vandens saugą reglamentuojančius teisės aktus, atsižvelgiant į numatytą medžiagos paskirtį.
Tuo tarpu projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad besiliečiančios su geriamuoju vandeniu į Lietuvos Respublikos rinką tiekiamos ir naudojamos geriamajam vandeniui ruošti skirtos cheminės medžiagos ir filtravimo priemonės negali užteršti geriamojo vandens daugiau nei būtina atsižvelgiant į numatytą paskirtį. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suvienodinti, nes vienoje projekto nuostatoje medžiagos neturėtų į geriamąjį vandenį išplauti daugiau teršalų nei leidžiama, o pagal kitą nuostatą geriamąjį vandenį ,,negali užteršti daugiau“ nei būtina atsižvelgiant į numatytą paskirtį. Nepritarti Argumentai:
Šių punktų formuluotės perkelia į Lietuvos Respublikos teisę direktyvos 11 straipsnio
įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies 4 punkto nuostatos taikomos skirtingiems objektams. 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata taikoma statybinėms medžiagoms, o 7 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata – geriamojo vandens ruošimo medžiagoms, todėl turi likti atskirai reglamentuotos.
Kadangi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata perkelia Direktyvos
(vamzdžiai, talpos ir kt.), tai norima, kad nepatektų iš šių gaminių medžiagų į geriamąjį vandenį, kai jis liečiasi su šiais gaminiais. Todėl naudojamas žodis „neišplautų“ teršalų iki nustatytų ribų. Minimalus medžiagų migravimas bus, tačiau atitiks EK nustatytas ribas. Kitas atvejis reglamentuojamas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4) punkte, perkeliantis Direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d) punkto nuostatas, kurios taikomas geriamojo vandens ruošimo medžiagoms (cheminės medžiagos ir filtravimo priemonės, dezinfekcinės medžiagos ir pan.), kurios tikslingai dedamos į vandenį, kad pasiekti geriamo vandens valymo nuo tam tikrų cheminių medžiagų ( dezinfekcijai, minkštinimui ir kt.) paruošimo rezultatą. Jų neturi būti dedama per daug, kad nebūtų didelis likutinis kiekis po paruošimo. Todėl minėtame punkte dėstoma - „neužteršti daugiau nei būtina“. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(7)
dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatose vietoj formuluotės
„nacionalinių teisės aktų“ siūlytina įrašyti formuluotę „Lietuvos Respublikos
teisės aktų“. Pritarti Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.Nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies nuostatų, biocidiniai produktai, skirti geriamajam vandeniui dezinfekuoti, turi atitikti 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo su visais pakeitimais V priedo 5 produktų tipo produktų, naudojamų geriamajam vandeniui dezinfekuoti, nuostatas, taip pat visas kitas taikomas Europos Sąjungos ar nacionalinių Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių biocidinius produktus, nuostatas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 1(7) 1(8)
Siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo tarpusavyje, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostatose prieš žodį „rinkai“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastabai taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje vartojamam žodžiui „rinką“. Pritarti Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo
7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prižiūri, ar
Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti gaminiai ir šio straipsnio 3 dalyje nurodyti geriamojo vandens ruošimo gaminiai, išskyrus biocidinius produktus , atitinka įstatymo, aplinkos ministro kartu su sveikatos apsaugos ministru nustatytus reikalavimus geriamojo vandens ruošimo gaminiams, jų grynumui ir kokybei bei kitų ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus.“
įstatymo
2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys, pažeidę įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, susijusius su
pateikiamų į Lietuvos Respublikos rinką įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų gaminių ir 3 dalyje nurodytų geriamojo vandens ruošimo gaminių, skirtų liestis su geriamuoju vandeniu, sauga, kokybe, ženklinimu, atsako Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 19 straipsnio nustatyta tvarka.“ 36.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-09 Vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72, 14 punktu projekto priedo pavadinimas dėstytinas taip „ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI“. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti k eičiamo įstatymo priedo pavadinimą ir jį
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-0922 Atsižvelgiant į aiškinamojo rašto 12 punkto pirmos pastraipos 1 papunktį, projekto 2 straipsnio 2 dalis pildytina nuostatomis, nurodant, kad ir Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
, S sveikatos apsaugos ministras, aplinkos ministras ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius iki
4 Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,prašymas Europos Komisijai dėl leidimo taikyti tą pačią išlygą trečią kartą gali būti teikiamas, tik jeigu antrą kartą ta pati išlyga buvo taikoma 2021 m. sausio 12 d.”.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomoje naujoje keičiamo įstatymo redakcijoje nėra siūloma reglamentuoti leidimo taikyti tą pačią išlygą trečiąkart išdavimo, taip pat nėra siūloma įtvirtinti nuostatų, kad dėl leidimo taikyti tą pačią išlygą trečiąkart išdavimui būtų reikalingas Europos Komisijos leidimas, taip pat prašymo Europos Komisijai teikimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir projekto nuostatų tarpusavio suderinamumo, atitinkamai nereikėtų papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomų keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. Pritarti iš dalies Argumentai:
Kadangi Direktyvos
nurodyta, kad prašymas Europos Komisijai dėl leidimo taikyti išlygą trečią kartą teikiamas vadovaujantis anksčiau galiojusia direktyvos versija t.y. „Teisė prašyti Komisijos leisti taikyti trečią nukrypti leidžiančią nuostatą pagal Direktyvos 98/83/EB 9 straipsnio 2 dalį tebegalioja antros nukrypti leidžiančios nuostatos, kuri vis dar taikoma 2021 m. sausio 12 d., atžvilgiu.“, siūlome patikslinti Projekto 2 straipsnio 4 dalį. Atkreipiame dėmesį, kad anksčiau galiojusios direktyvos 98/83/EB nuostatos buvo perkeltos į dabar galiojantį Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymą Nr. IX-433.
IX-433. Kadangi Projekto
Direktyvos (ES) 2020/2184
nuostatų paskutiniu sakiniu: „Teisė prašyti Komisijos leisti taikyti trečią nukrypti leidžiančią nuostatą pagal Direktyvos 98/83/EB 9 straipsnio 2 dalį tebegalioja antros nukrypti leidžiančios nuostatos, kuri vis dar taikoma 2021 m. sausio 12 d., atžvilgiu.“, atsižvelgiant į tai negalime išdėstyti teksto dėl išlygų taikymo trečią kartą keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, nes pagal naują Direktyvos (ES) 2020/2184
taikyti išlygas tik du kartus , o trečios išlygos nėra numatyta, todėl, perkėlus minimą
nuostatą į keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, galimybė prašyti trečią kartą klaidintų tiekėjus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
įstatymo įsigaliojimo antrą kartą pradėtoms taikyti išlygoms, kurios buvo taikomos 2021 m. sausio 12 d. ir kurios vis dar taikomos įsigaliojus įstatymui, pasibaigus jų taikymo terminui gali būti teikiamas P p rašymas Europos Komisijai dėl leidimo taikyti tą pačią išlygą šias išlygas trečią kartą gali būti teikiamas, tik jeigu antrą kartą ta pati išlyga buvo taikoma 2021 m. sausio 12 d. vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatomis. “
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-11-21 1(3)
specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2, 4 ir 5 punktais, atliko Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-2214 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Projekto nuostatos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – Tarnyba) sudaro sąlygas neribotai diskrecijai, t. y. savo nuožiūra spręsti, ar Sveikatos apsaugos ministro nustatytos geriamojo vandens mikrobiologinių ir cheminių rodiklių ribinių verčių viršijimas yra nereikšmingas ir nevertinamas, kaip potencialus pavojus žmonių sveikatai. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministro nustatytų geriamojo vandens mikrobiologinių ir cheminių rodiklių ribinių verčių viršijimas atitikties vietoje laikomas potencialiu pavojumi žmonių sveikatai, išskyrus atvejus, kai Tarnyba rodiklių ribinių verčių viršijimą laiko nereikšmingu, kai rodiklių ribinių verčių viršijimas atsirado dėl techninės klaidos imant mėginius ar vykdant laboratorinius tyrimus. Iš šios nuostatos neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasi Tarnyba priimtų sprendimą, kad nustatytas geriamojo vandens mikrobiologinių ir cheminių rodiklių (toliau – rodikliai) ribinių verčių viršijimas konkrečių dydžiu yra nereikšmingas ir konstatuotų, kad nėra potencialaus pavojaus žmonių sveikatai. Tokia procedūra nereglamentuota ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
Nesant nustatytų kriterijų ir procedūrų, kuriais vadovaudamasi Tarnyba įvertintų rodiklių ribinių reikšmių viršijimą kaip nereikšmingą, atskirais atvejais, atskirų Tarnybos subjektų (padalinių ar darbuotojų) tokie patys rodiklių ribinių verčių viršijimai gali būti įvertinami skirtingai, t. y. vienais atvejais, vadovaujantis savo nustatytais subjektyviais kriterijais, gali būti pripažįstami nereikšmingais, o kitais atvejais – potencialiai pavojingais žmonių sveikatai (pavyzdžiui, gali susidaryti tokios situacijos, kai didesni rodiklių ribinių verčių viršijimai bus pripažinti nereikšmingais, o mažesni – kaip potencialiai pavojingi žmonių sveikatai). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pavojų žmonių sveikatai sukelia ne tik į geriamąjį vandenį patekę kenksmingos medžiagos, tačiau ir natūraliai geriamajame vandenyje esančios cheminės medžiagos ar mikrobiologiniai elementai, kurie turi kaupiamąjį efektą, kai pasiekę tam tikrą koncentraciją žmogaus organizme kelia pavojų žmogaus sveikatai, todėl net ir nežymus rodiklių nustatytų ribinių verčių viršijimas yra potencialiai pavojingas žmonių sveikatai bei negali būti vertinamas, kaip nereikšmingas ir turi būti imamasi taisomųjų priemonių pagerinti esamą geriamojo vandens būklę, tačiau pagal siūlomą teisinį reglamentavimą, Tarnybai pripažinus rodiklių ribinių verčių viršijimą nereikšmingu, geriamojo vandens tiekėjams neatsiranda teisės aktuose nustatyta prievolė imtis taisomųjų priemonių geriamojo vandens būklei pagerinti, todėl ilgalaikis, nors ir nežymus, rodiklių ribinių verčių viršijimas gali kelti pavojų žmonių sveikatai.
Kadangi taisomųjų priemonių vandens kokybei pagerinti taikymas susijęs su finansinių sąnaudų padidėjimu, geriamojo vandens tiekėjai nustatę rodiklių ribinių verčių viršijimus turėtų finansinį interesą, pasinaudodami šia nuostata, įvairiais būdais (taip pat ir korupciniais) siekti pripažinti rodiklių ribinių verčių viršijimus nereikšmingais, kad išvengtų tokių papildomų finansinių išlaidų, susijusių su taisomųjų priemonių geriamojo vandens būklei pagerinti taikymu. Pritarti Argumentai:
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis suformuluota vadovaujantis 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 „Dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija)“ (toliau – direktyva) nuostatomis, kuriose nustatoma pareiga šalių narių kompetentingoms institucijoms spręsti apie rodiklio viršijimo nereikšmingumą ir kad šias nuostatas turime perkelti į nacionalinę teisę, t.y.
Direktyvos (31) konstatuojamoji dalis bei 14 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys „Valstybės narės I priedo A ir B dalyse nustatytų parametrų verčių minimaliųjų reikalavimų nesilaikymą laiko potencialiu pavojumi žmonių sveikatai, išskyrus atvejus, kai, kompetentingos institucijos nuomone, neatitiktis parametro vertei yra nereikšminga.. “ Pagal Vyriausybės siūlymus, pridėti kriterijai, kada geriamojo vandens rodiklių ribinių verčių viršijimas gali būti laikomas nereikšmingu: „kai rodiklių ribinių verčių viršijimas atsirado dėl techninės klaidos imant mėginius ar vykdant laboratorinius tyrimus“. Atkreiptinas dėmesys, kad patobulintoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatoje nurodyta, kad rodiklio reikšmių viršijimo reikšmingumas vertinamas Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Be to Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga Tarnybos direktoriui priimti įstatymo įgyvendinamuosius aktus. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2.
Sveikatos apsaugos ministro nustatytų geriamojo vandens mikrobiologinių, ir cheminių ir papildomų rodiklių ribinių verčių (toliau – rodiklių ribinės vertės) viršijimas atitikties vietoje laikomas potencialiu pavojumi žmonių sveikatai. , išskyrus atvejus, kai Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka Tarnyba laiko, kad tyrimų rezultatai, rodantys
rodiklių ribinių verčių viršijimas atsirado dėl techninės klaidos imant mėginius;
2) rodiklių ribinių verčių viršijimas atsirado dėl techninės klaidos ar vykdant laboratorinius tyrimus;
3) Tarnybai pakartotinai atlikus geriamojo vandens mėginių, paimtų iš tos pačios atitikties vietos, tyrimus, rodiklių ribinių verčių viršijimo nenustatoma.“
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-11-21 1(2) 2.Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Nepakankamai aiškiai ir detaliai reglamentuoti Sveikatos apsaugos ministro papildomų rodiklių nustatymo pagrindai ir procedūros. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjai, nustatę ar gavę informaciją iš Tarnybos, kad jų tiekiamas geriamasis vanduo neatitinka rodiklių ribinių verčių ir
(arba) sveikatos apsaugos ministro nustatytų geriamojo vandens papildomų rodiklių ribinių verčių , kurios nenustatytos Europos Sąjungos teisės aktuose, taikomų Lietuvos Respublikoje ar tam tikroje jos teritorijoje tiekėjų tiekiamam geriamajam vandeniui, jei oficialūs rizikos vertinimo duomenys rodo, kad to reikia visuomenės sveikatai apsaugoti, išskyrus sveikatos apsaugos ministro nustatytus geriamojo vandens indikatorinius rodiklius (toliau
Projekte nėra reglamentuota kokiais atvejais Sveikatos apsaugos ministras privalo nustatyti geriamojo vandens papildomus rodiklius ir jų vertes, kurių viršijimas keltų pavojų visuomenės sveikatai. Nors nuostatoje nurodyta, kad papildomi rodikliai taikomi jei oficialūs rizikos vertinimo duomenys rodo, kad to reikia visuomenės sveikatai apsaugoti, tačiau Projekte ir jo lydinčiuosiuose dokumentuose nenustatyta, koks subjektas ir kokia metodika vadovaudamasis turi atlikti rizikos vertinimus, kokie rizikos vertinimo duomenys sąlygoja būtinumą nustatyti papildomus rodiklius ir jų ribines vertes, taip pat nenurodomas teisės aktas, kuriame tokios procedūros turi būti reglamentuotos ir ar planuojama jas reglamentuoti. Analizuojant galiojantį teisinį reglamentavimą nustatyta, kad papildomų rodiklių ir jų ribinių verčių, kurios nenustatytos Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatymo procedūros nėra reglamentuotos, tačiau Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr.
V-455 (2017 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. V-1220 redakcija) antikorupciniu požiūriu ydingai nustatyta, kad papildomus rodiklius gali nustatyti Tarnybos teritorinis departamentas (25.5 ir 25.7 papunkčiai), nenurodant papildomų rodiklių nustatymo kriterijų. Nepakankamai detaliai ir aiškiai reglamentuota papildomų rodiklių ir jų verčių nustatymo procedūra sudaro sąlygas atskiriems Tarnybos subjektams papildomus rodiklius savo nuožiūra taikyti pasirinktinai atskirų vandens tiekėjų tiekiamam vandeniui. Pritarti Argumentai:
Papildomas rodiklis ir jo ribinė vertė bus tvirtinama sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Šiuo metu geriamojo vandens rodikliams ir jų vertėms tvirtinti yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ ir jo naujausios redakcijos (Toliau – Higienos norma Nr.24). Kol kas tokių papildomų rodiklių nėra nustatyta. Kai šalyje atsiras poreikis nustatyti šiuos rodiklius ir jų vertes, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos, mokslo ir epidemiologinių tyrimų duomenis, bus papildyta Higienos norma Nr. 24. Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo2 straipsnį nauja8 dalimi: „8.
Papildomas geriamojo vandens rodiklis – Europos Sąjungos geriamojo vandens saugą ir kokybę reguliuojančiuose teisės aktuose nenustatytas geriamojo vandens rodiklis, kurio pavadinimą ir ribinę vertę tvirtina Sveikatos apsaugos ministras tais atvejais, kai oficialūs rizikos vertinimo duomenys rodo, kad to reikia Lietuvos Respublikos ar jos teritorijos dalies gyventojų sveikatai apsaugoti.“
keičiamo įstatymo2 straipsnį nauja9 dalimi: „9. Indikatorinis rodiklis – mikrobiologinis, cheminis ar fizikinis rodiklis, tiesiogiai nesietinas su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau integraliai atspindintis neparuošto vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją. Jis tiriamas, kad būtų galima nustatyti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų ir imtis atitinkamų priemonių.“
ir veterinarijos tarnyba, 2022-12-05 1(6)
VMVT, atsižvelgdama į Teisės departamento Išvadoje pateiktą 31 pastabą siūlo:
„<...> aiškiai išskirti ir išdėstyti VMVT pareigūnų, vykdančių
valstybinės geriamojo vandens priežiūros funkcijas, teisių sąrašą (Žr. keičiamo įstatymo 6 str. 4 d. išskirtus 9 punktus, kuriuose išvardintos VMVT pareigūnų, vykdančių valstybinės geriamojo vandens kontrolės priežiūros funkcijas, teises (pvz., nekliudomai patekti į tiekėjų įmonių patalpas, teritoriją, gauti ir paimti iš tiekėjų dokumentus ir pan.) (žr. Priedą). VMVT, atsižvelgusi į pastabą, kad Projekte trūksta specialių pagrindų, suteikiančių teisę valstybės pareigūnams įgyvendinti tam tikras teises bei į Veterinarijos įstatymo 7 straipsnį, kuris nustato VMVT pareigūnų teises, teismo leidimų atlikti kontrolės veiksmus išdavimo tvarką, atitinkamai siūlo papildyti Projektu keičiamo įstatymo 6 str. 4 d.
4 d. 9 punktu, nustatančiu, kad VMVT pareigūnai, vykdantys valstybinės geriamojo vandens kontrolės priežiūros funkcijas, turi teisę atlikti atitinkamus veiksmus gavę teismo leidimą. Taip pat, siekdama detalizuoti teismo leidimo išdavimo tvarką, VMVT siūlo papildyti Projekto 6 str. 5 dalimi ir joje nustatyti tokio teismo leidimo išdavimo procedūrą, bei teismo sprendimo neišduoti leidimo apskundimo procedūrą. VMVT taip pat siūlo Projekto 6 str. papildyti 6 dalimi, ir joje numatyti galimybę neatidėliotinais atvejais VMVT pareigūnų veiksmus atlikti Tarnybos direktoriaus sprendimu, su sąlyga, kad tokiems veiksmams per 2 darbo dienas po tokio sprendimo priėmimo būtų gautas teismo patvirtinimas. Pasiūlymas:
4.
Tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinės geriamojo vandens priežiūros funkcijas, pagal savo kompetenciją turi teisę:
visuomeninės paskirties pastatų teritorijas, patalpas, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, jas tikrinti, imti mėginius, reikalauti visų reikalingų dokumentų ir juos tikrinti, daryti jų išrašus, nuorašus ar kopijas ;
patekti į tiekėjų įmonių patalpas, teritoriją, kuriose tiekėjai vykdo veiklą, susijusią su Tarnybos kontroliuojamų Įstatyme ir kituose geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymųsi, šių įmonių darbo valandomis;
kaip tiekėjai vykdo įstatyme ir kituose geriamojo vandens saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
patekti į jų patalpas, teritoriją, nagrinėjant abonentų ir vartotojų skundus (pranešimus) dėl geriamojo vandens saugos ir kokybės ir /ar atliekant teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklių laikymosi priežiūrą;
kokybę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į tiekėjų įmonių patalpas, teritoriją;
tiekėjų visus valstybinei geriamojo vandens priežiūrai reikalingus dokumentus ir daryti jų išrašus, nuorašus, kopijas bei kitą būtiną informaciją pareigų atlikimui;
tiekėjai duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
pagalbą kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnus;
leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, jeigu tiekėjas ar kitas asmuo trukdo atlikti tiekėjo geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimą ar kitais būdais siekia išvengti tiekėjo geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimo ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinės geriamojo vandens priežiūros funkcijas, pagal savo kompetenciją turi teisę:
visuomeninės paskirties pastatų teritorijas, patalpas, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, jas tikrinti, imti mėginius, reikalauti visų reikalingų dokumentų ir juos tikrinti, daryti jų išrašus, nuorašus ar kopijas ;
patekti į tiekėjų įmonių patalpas, teritoriją, kuriose tiekėjai vykdo veiklą, susijusią su Tarnybos kontroliuojamų Įstatyme ir kituose geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymųsi, šių įmonių darbo valandomis;
kaip tiekėjai vykdo įstatyme ir kituose geriamojo vandens saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
patekti į jų patalpas, teritoriją, nagrinėjant abonentų ir vartotojų skundus (pranešimus) dėl geriamojo vandens saugos ir kokybės ir /ar atliekant teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklių laikymosi priežiūrą;
kokybę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į tiekėjų įmonių patalpas, teritoriją;
tiekėjų visus valstybinei geriamojo vandens priežiūrai reikalingus dokumentus ir daryti jų išrašus, nuorašus, kopijas bei kitą būtiną informaciją pareigų atlikimui;
tiekėjai duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
pagalbą kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnus;
leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, jeigu tiekėjas ar kitas asmuo trukdo atlikti tiekėjo geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimą ar kitais būdais siekia išvengti tiekėjo geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimo ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 5.
straipsnio 4 dalies 9 punkte, pateikiamas apygardos administraciniam teismui. Apygardos administracinis teismas išnagrinėja prašymą ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesutinka su apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 darbo dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 darbo dienas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant skundą žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 6. Neatidėliotinais atvejais, kai tiekėjai, ar jų atstovai trukdo atlikti Tarnybos pareigūnų atliekamą geriamo vandens tiekimo veiklos patikrinimą ar kitais būdais siekia išvengti Tarnybos pareigūnų atliekamos geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimo ir yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojantys teisės aktai, bei dėl tokio pažeidimo gresia pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, šio straipsnio 4 dalies 3–7 punktuose nurodyti Tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti atliekami Tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas pateikiamas apygardos administraciniam teismui šio straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po tokio sprendimo priėmimo.
Apygardos administracinis teismas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka priima nutartį patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą arba atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą. Tarnyba užtikrina informacijos, gautos vykdant neatidėliotinus veiksmus, slaptumą, iki įsiteisės teismo nutartis. Jeigu apygardos administracinis teismas atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnyba turi teisę apskųsti teismo nutartį šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsisakoma patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnybos veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija sunaikinama. „
dalyje nurodytas funkcijas, Tarnybos pareigūnai, nustatę įstatymo ar kitų geriamojo vandens srities teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, vadovaudamiesi įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei 6 ir (arba) 7 dalyje nustatytais atvejais, privalo priimti sprendimą dėl geriamojo vandens vartojimo apribojimo arba tiekimo uždraudimo . 6. 8. Tarnyba parengia ir kasmet atnaujina geriamojo vandens saugos ir kokybės duomenų rinkinius ir pateikia juos Europos Komisijai.“ Pritarti Žiūrėti į Komiteto pasiūlymų 37, 38, 39 punktus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, 2022-11-23 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-2214 ir Komiteto išvadoms bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2214(2) ir Komiteto išvadai. 2. Seimo Kaimo reikalų komitetas, 2022-12-06 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2214(2) ir Komiteto išvadai. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2214(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(1) Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimo formuluotė. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis , tikslas ir taikymo sritis “ Pritarti 2.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(1)
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto
įstatymo 1 straipsnio 1 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens
įstatymas (toliau – įstatymas) nustato geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo, stebėsenos, išlygų taikymo, valstybinės priežiūros, medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su geriamuoju vandeniu, reikalavimus, su šių reikalavimų vykdymu susijusias valstybės, savivaldybės institucijų, ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, regioninių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, garantinių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų (toliau – tiekėjai) bei ūkio subjektų, kurie nėra tiekėjai, bet išgauna geriamąjį vandenį ir naudoja jį vykdydami ūkinę veiklą (toliau – ūkio subjektai),
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos dokumentą Nr. 2020L2184R(01) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) klaidų ištaisymas (Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 435, 2020 m. gruodžio 23 d.), siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 7 dalimi, apibrėžiančia
„maisto verslo“ sąvoką, ir patikslinti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3
dalies 3 punkto nuostatą, pakeičiant žodžius „maisto tvarkymo“ į „maisto verslo“.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
“3 )maisto tvarkymo subjektams, apsirūpinantiems geriamuoju vandeniu iš požeminio vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (arba) naudojamais įrenginiais, kiek tai susiję su konkretiems maisto tvarkymo verslo tikslams naudojamu vandeniu, jei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – Tarnyba), šių maisto tvarkymo subjektų prašymu atlikusi vertinimą, patvirtina, kad laikantis tų maisto tvarkymo subjektų rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemoje nustatytų principų ir taisomųjų veiksmų tokio vandens sauga ir kokybė negali turėti poveikio galutinių maisto produktų saugai.“ Pritarti
4Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(1) (4) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tiekėjams Ūkio subjektams , kurie iš požeminių vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir
(arba) naudojamais įrenginiais vidutiniškai per parą išgauna mažiau kaip 10 m 3 geriamojo vandens arba šiuo vandeniu aprūpina mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o išgautą geriamąjį vandenį parduoda arba naudoja viešajam geriamojo vandens tiekimui ūkinėje veikloje , taikomi tik įstatymo 1–5, 7 ir 8 straipsniai.“ Pritarti 5.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(2) (1) Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies formuluotė. Pasiūlymas: 1.Pakeisti Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (iki dvitaškio) ir ją išdėstyti taip: „
1Atitikties vieta – vieta, kurioje geriamasis vanduo turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus (toliau – saugos ir kokybės reikalavimai) rodiklius ir kurioje:
“ Pritarti
6Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(2) (2) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Geriamasis vanduo – neparuoštas ar paruoštas vanduo, įskaitant šaltinio vandenį, skirtas gerti, virti, ruošti maistui ar naudoti kitoms buities reikmėms tiek viešose gyvenamosios, tiek privačiose patalpose negyvenamosios paskirties pastatuose , neatsižvelgiant į jo kilmę ir į tai, ar jis tiekiamas iš skirstomojo tinklo, cisternos, buteliais ar kita tara, taip pat bet koks vanduo, maisto tvarkymo subjektų naudojamas žmonėms vartoti skirtiems maisto produktams ar medžiagoms gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti rinkai.“ Pritarti 7.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(2) (7) N Argumentai: Atsižvelgiant į Europos Sąjungos dokumentą Nr. 2020L2184R(01) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) klaidų ištaisymas (Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 435, 2020 m. gruodžio 23 d.), siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 7 dalimi, apibrėžiančia „maisto verslo“ sąvoką, ir patikslinti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatą, pakeičiant žodžius „maisto tvarkymo“ į „maisto verslo“. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo
7 dalimi:
„7. Maisto verslas – maisto verslas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 2 punkte.“ Buvusias keičiamo įstatymo
8Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(2) (8) N Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, p rojekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnis papildomas nauja 8 dalimi . Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo
8 dalimi: „8.
Papildomas geriamojo vandens rodiklis – Europos Sąjungos geriamojo vandens saugą ir kokybę reguliuojančiuose teisės aktuose nenustatytas geriamojo vandens rodiklis, kurio pavadinimą ir ribinę vertę tvirtina Sveikatos apsaugos ministras tais atvejais, kai oficialūs rizikos vertinimo duomenys rodo, kad to reikia Lietuvos Respublikos ar jos teritorijos dalies gyventojų sveikatai apsaugoti.“ Pritarti
9Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(2) (9) N Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, p rojekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnis papildomas nauja 9 dalimi . Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo
9 dalimi:
„9. Indikatorinis rodiklis – mikrobiologinis, cheminis ar fizikinis rodiklis, tiesiogiai nesietinas su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau integraliai atspindintis neparuošto vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją. Jis tiriamas, kad būtų galima nustatyti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų ir imtis atitinkamų priemonių.“ Pritarti
10Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(2) (8) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, ją laikyti 11 dalimi ir išdėstyti taip: „
811 . Kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos maisto įstatyme , Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose .“ Pritarti 11.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(3) (2) Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Sveikatos apsaugos ministro nustatytų geriamojo vandens mikrobiologinių, ir cheminių ir papildomų rodiklių ribinių verčių (toliau – rodiklių ribinės vertės) viršijimas atitikties vietoje laikomas potencialiu pavojumi žmonių sveikatai.
, išskyrus atvejus, kai Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka Tarnyba laiko, kad tyrimų rezultatai, rodantys rodiklių ribinių verčių viršijimą laiko , yra nereikšming u i tik kai :
1) rodiklių ribinių verčių viršijimas atsirado dėl techninės klaidos imant mėginius;
2) rodiklių ribinių verčių viršijimas atsirado dėl techninės klaidos ar vykdant laboratorinius tyrimus;
3) Tarnybai pakartotinai atlikus geriamojo vandens mėginių, paimtų iš tos pačios atitikties vietos, tyrimus, rodiklių ribinių verčių viršijimo nenustatoma.“ Pritarti
12Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(3) (3) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tiekėjai, nustatę ar gavę informaciją iš Tarnybos, kad jų tiekiamas geriamasis vanduo neatitinka rodiklių ribinių verčių ir (arba) sveikatos apsaugos ministro nustatytų geriamojo vandens papildomų rodiklių ribinių verčių, kurios nenustatytos Europos Sąjungos teisės aktuose, taikomų Lietuvos Respublikoje ar tam tikroje jos teritorijoje tiekėjų tiekiamam geriamajam vandeniui, jei oficialūs rizikos vertinimo duomenys rodo, kad to reikia visuomenės sveikatai apsaugoti (toliau – papildomų rodiklių ribinės vertės) papildomų rodiklių ribinių verčių , išskyrus sveikatos apsaugos ministro nustatytus geriamojo vandens indikatorinius rodiklius , (toliau – indikatoriniai rodikliai) imasi šių veiksmų:
1) nedelsiant ištiria neatitikties priežastis ;
2) nedelsiant imasi šio straipsnio 6 dalies 1 punkte 8 dalyje nustatytų taisomųjų veiksmų neatitikties priežastims joms pašalinti; 3 .3) ir apie neatitiktis, jų priežastis ir taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi, ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo tyrimų rezultatų gavimo dienos informuoja Tarnybą.“ Pritarti
13Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(3) (4) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Tarnyba, nustačiusi, kad geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai, privalo:
1) Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais kriterijais, per 3 darbo dienas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (kai didelė nagrinėjamos medžiagos apimtis) nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos, apriboti tokio vandens vartojimą ar uždrausti jo tiekimą;
2) apie geriamojo vandens vartojimo apribojimą ar tiekimo uždraudimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo apie geriamojo vandens vartojimo apribojimą ar uždraudimą dienos informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), savivaldybės, kurioje dėl rodiklių ribinių verčių viršijimo kyla pavojus žmonių sveikatai, vykdomąją instituciją;
dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos, nurodyti tiekėjams imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų taisomųjų veiksmų, būtinų žmonių sveikatai apsaugoti;
kaip tiekėjai vykdo šio straipsnio8 dalyje nurodytus taisomuosius veiksmus “. Pritarti
reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(3)
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tarnybos departamentų vadovai, juos pavaduojantys asmenys ar kiti tarnybos direktoriaus įgalioti asmenys (toliau
Tarnyba priima sprendimą dėl geriamojo vandens tiekimo uždraudimo ar vartojimo apribojimo, atsižvelgdam a i į riziką žmonių sveikatai, kurią sukeltų geriamojo vandens tiekimo uždraudimas arba vartojimo apribojimas.“ Pritarti 15.
kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Tarnyba, nustačiusi, kad nebėra pavojaus žmonių
sveikatai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo ūkio subjekto prašymo gavimo dienos, ar nuo patikrinimo akto surašymo, ar laboratorinių tyrimų išvadų gavimo dienos, jei šiems sprendimams priimti buvo reikalinga atlikti patikrinimą ar laboratorinius tyrimus, panaikina sprendimą dėl geriamojo vandens tiekimo uždraudimo arba vartojimo apribojimo ir ne vėliau kaip per
apie tai praneša tiekėjams, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, savivaldybės, kurioje dėl rodiklių verčių viršijimo buvo kilęs pavojus žmonių sveikatai, vykdomajai institucijai.“
reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(3)
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Tiekėjai, gavę iš Tarnybos šio straipsnio9 dalyje nurodytą pranešimą, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo šio pranešimo gavimo dienos , informavimo priemonėmis praneša vartotojams ir
(arba) abonentams, kad nebėra pavojaus žmonių sveikatai ir kad geriamojo vandens tiekimo paslauga vėl teikiama įprastai
kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 12 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Savivaldybės, kurios teritorijoje įrengti šio straipsnio 11 dalyje nurodyti
įrenginiai, vykdomoji institucija užtikrina, kad šio straipsnio 11 dalyje nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys būtų viešai informuojami viešai paskelbiant savivaldybės interneto svetainėje informaciją apie šio straipsnio 11 dalies reikalavimus ir apie veiksmus, kurių jie gali imtis, kad apsaugotų savo ir kitų geriamojo vandens naudotojų sveikatą nuo neigiamo poveikio, susijusio su bet kokiu individualiai išgauto geriamojo vandens užterštumu. Tais atvejais, kai yra aišku, kad tokio geriamojo vandens vartojimas gali kelti pavojų žmonių sveikatai, šios savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad šio straipsnio 11 dalyje nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims nedelsiant viešai būtų pateikiamos atitinkamos rekomendacijos jas viešai paskelbiant savivaldybės interneto svetainėje
kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalies formuluotė. Pasiūlymas: 1.Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14.
Visuomeninės paskirties Viešųjų pastatų naudotojai ar savininkai atsako už geriamojo vandens saugą ir kokybę jiems nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų pastatų vidaus vandentiekio sistemose.“ Pritarti
19Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(3) (15) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Visuomeninės paskirties pastatų, Ūkio subjektai , kuriuose kurie vykdydami ūkinę veiklą naudojamas naudoja geriamasis geriamąjį vanduo vandenį , išgautas išgautą individualiai iš šių pastatų naudotojams ar savininkams jiems nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančių arba jų valdomų ir (arba) naudojamų požeminių vandens gręžinių ar šachtinių šulinių, šių pastatų naudotojai ar savininkai atsako, kad būtų vykdoma tokio šio geriamojo vandens stebėsena pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.“ Pritarti
20Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(3) (16) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Visuomeninės paskirties Viešųjų pastatų, kuriuose tiekėjų tiekiamas geriamasis vanduo, naudotojai ar savininkai privalo nedelsdami organizuoti geriamojo vandens cheminį ir mikrobiologinį ištyrimą, jei dėl pastatų vidaus vandentiekio sistemos avarijos, geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros remonto, vamzdynų bandymų ar kitų veiksmų galėjo nukentėti geriamojo vandens sauga ar kokybė ir tais atvejais, kai nustatoma, kad yra viršytos rodiklių ribinės vertės.
Šie asmenys, susiderinę su tiekėjais, imasi veiksmų rodiklių ribinių verčių viršijimo priežastims nustatyti ir geriamojo vandens rodiklių vertėms atkurti iki rodiklių ribinių verčių, o prireikus uždrausti ar apriboti tokio geriamojo vandens vartojimą ir apsirūpinti alternatyviu geriamojo vandens šaltiniu.“ Pritarti
21Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(4) (1) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tiekėjai vykdo viešai jų tiekiamo geriamojo vandens stebėseną pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.“ Pritarti
22Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(4) (2) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti k eičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tiekėjai rengia ir derina su Tarnyba geriamojo vandens stebėsenos programas Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka ir už šių programų derinimą tai imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.“ Pritarti 23.
kanceliarijos Teisės departamento pastabas, keičiamo įstatymo 4 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi. Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
tiekėjo įgaliotas atstovas, norėdamas paimti geriamojo vandens mėginius, negali patekti į butą (patalpas), bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją arba jeigu tiekėjo įgaliotam atstovui nesudarytos sąlygos atlikti geriamojo vandens stebėseną, abonento ar vartotojo adresu išsiunčiamas registruotas laiškas su motyvuotu raštu. Jame vartotojo ar abonento prašoma per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos informuoti apie jam tinkamą darbo dienos laiką nuo 8 iki 20 valandos, kada tiekėjo įgaliotas atstovas galėtų atlikti geriamojo vandens mėginių paėmimą.“
įstatymo 4 straipsnio 3-7 dalis laikyti atitinkamai 4-8 dalimis. Pritarti
reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(4)
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies formuluotė. Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo 4 straipsnio3 dalį, ją laikyti
ir išdėstyti taip:
.
4Vartotojai ir (arba) abonentai Tiekėjai, vykdydami geriamojo vandens stebėseną, turi šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka suderinus datą ir laiką, privalo įleisti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą (patalpas), bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją tiekėjo įgaliotą atstovą, pateikusį tiekėjo išduotą darbuotojo darbo pažymėjimą, paimti geriamojo vandens mėginius teisę imti geriamojo vandens mėginius iš vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų pastatų vidaus vandentiekio sistemose įrengtų geriamojo vandens mėginių paėmimo vietų, skirtų geriamojo vandens saugai ir kokybei tikrinti bei iš pastatų vidaus vandentiekio čiaupų.“ Pritarti
25Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(4) (5) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti k eičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, ją laikyti 6 dalimi ir išdėstyti taip: „
56. Tiekėjai, nustatę, kad ištirto geriamojo vandens mėginių rodiklių, išskyrus indikatorinius rodiklius, vertės neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų ribinių verčių, ne vėliau kaip kitą darbo dieną informavimo priemonėmis informuoja Tarnybą apie nustatytas arba galimas rodiklių neatitikimą sukėlusias priežastis ir taikomus taisomuosius apie veiksmus, kurių ėmėsi tiekėjai, siekdami geriamojo vandens rodiklių vertes atkurti iki rodiklių ribinių verčių.
“ Pritarti
26Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(4) (6) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, ją laikyti 7 dalimi ir išdėstyti ją taip: „ 6. 7.
7Jeigu geriamojo vandens saugos ir kokybės blogėjimas siejamas su vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ir
(arba) naudojamų pastatų vidaus vandentiekio sistemų ar jų priežiūros trūkumais, tiekėjai informavimo priemonėmis pateikia rekomendacijas dėl veiksmų, kurių turi imtis vartotojai ir (arba) abonentai, kad nebūtų pakenkta žmonių sveikatai, o geriamojo vandens sauga ir kokybė geriamasis vanduo atitiktų saugos ir kokybės atitiktų teisės aktų reikalavimus.“ Pritarti
27Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(4) (7) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti k eičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalį, ją laikyti 8 dalimi ir išdėstyti taip: „
78. Tiekėjai iki kiekvienų metų kovo 31 d.
privalo pateikti pateikia Tarnybai geriamojo vandens stebėsenos programų įgyvendinimo metines ataskaitas Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.“ Pritarti
28Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(5) (1) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka leidžia išduoda leidimą taikyti išlygą.
Šiame pagal kurią leidime taikyti išlygą nurodytomis sąlygomis ribotą laikotarpį tam tikroje teritorijoje tiekėjams leidžiama viešai tiekti geriamąjį vandenį, kuris neatitinka vieno ar kelių cheminių rodiklių ir (arba) papildomų rodiklių ribinių verčių (toliau – išlygos taikymo rodiklių ribinės vertės), jeigu toje teritorijoje cheminių rodiklių ribinių verčių ir (arba) papildomų rodiklių ribinių verčių neviršijantis geriamasis vanduo negali būti tiekiamas jokiais kitais priimtinais būdais ir šis išlygos taikymas nekels pavojaus žmonių sveikatai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustato didžiausią leidžiamą išlygos taikymo rodiklio vertę. Pirmą kartą išlyga taikoma tik esant bent vienai iš šių sąlygų:
1) nustatomas naujas geriamojo vandens gavybai skirtas vandens baseinas;
2) geriamojo vandens gavybos vietai skirtame vandens baseine nustatomas naujas taršos šaltinis arba kai tiriami ar nustatomi nauji geriamojo vandens rodikliai ir
(arba) jų ribinės vertės;
gavybos vietai skirtame vandens baseine susidaro nenumatyta ir išimtinė situacija, dėl kurios ribotą laikotarpį viršijamos išlygos taikymo rodiklių ribinės vertės.“
reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(5)
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies formuluotė. Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo 5 straipsnio3 dalį ir išdėstyti ją taip: „
siūlomą išlygos taikymo laikotarpio trukmę, kuri turi būti pagrįsta taisomųjų veiksmų tvarkaraščiu. Išlygos taikymo trukmė neturi viršyti 3 metų nuo leidimo taikyti išlygą išdavimo dienos. “ Pritarti 30.
kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies formuluotė. Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo 5 straipsnio6 dalį ir išdėstyti ją taip: „6. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, gavęs šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytus prašymus, dokumentus ir informaciją, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro patvirtintu Išlygų taikymo tvarkos aprašu, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų priima sprendimą leisti išduoda arba atsisakyti leisti atsisako išduoti leidimą taikyti išlygasą išlygą . Dėl svarbių priežasčių, kai priimti sprendimui leisti išduoti arba atsisakyti leisti išduoti leidimą taikyti išlygą reikia atlikti epidemiologinių tyrimų duomenų analizę, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras gali pratęsti sprendimų priėmimo terminas terminą gali būti pailgintas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Sprendime leisti Leidime taikyti išlygą nurodoma išlygos taikymo motyvai, išlygos taikymo rodiklio pavadinimas, atitinkami ankstesnės stebėsenos rezultatai ir didžiausia leidžiama išlygos taikymo rodiklio vertė, išlygos taikymo teritorija, kasdien tiekiamo taikant išlygą geriamojo vandens kiekis, vartotojai ir (arba) abonentai, kuriems bus tiekiamas geriamasis vanduo taikant išlygą ir poveikio bet kuriam atitinkamam maisto tvarkymo subjektui tikimybė, išlygos taikymo stebėsenos planas, prireikus numatant dažnesnį stebėsenos vykdymą, būtinų taisomųjų veiksmų plano santrauka, įskaitant darbų tvarkaraštį, išlaidų sąmatą ir prireikus peržiūrėtinas minėtų dokumentų nuostatas bei išlygos taikymo trukmė.“ Pritarti 31.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(5) (8) Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti k eičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:
„8.Antrą kartą taikomos išlygos trukmė negali viršyti 3 metų nuo leidimo taikyti išlygą antrą kartą išdavimo dienos .“ Pritarti
32Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(5) (9) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti k eičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti ją taip:
„9. Už Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliekamą prašymų leisti išduoti leidimą taikyti išlygą vertinimą ir suteikiamus leidim us ų taikyti išlygą išdavimus imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.“ Pritarti 33.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(5) (10) (5) Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 5 punkto formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti k eičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nesumokėta šio straipsnio 9 dalyje nurodyta valstybės rinkliava“. Pritarti
34Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(5) (11) (2) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 11 dalies 2 punkto formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti k eičiamo įstatymo 5 straipsnio 11 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą apie šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytų taisomųjų veiksmų plano ir gyventojų informavimo plano (išlygos taikymo laikotarpiu) vykdymo pažangą eigą .“ Pritarti
35Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(5) (12) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 12 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti k eičiamo įstatymo 5 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Konstatavęs, kad išlygos taikymo rodiklių ribinių verčių viršijimas yra nereikšmingas ir taisomųjų veiksmų, kurių ėmėsi tiekėjai, pakanka susidariusiai padėčiai ištaisyti per 30 kalendorinių dienų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras leidžia išduoda leidimą taikyti trumpalaikę išlygą, nurodydamas tik didžiausią leistiną rodiklio ribinę vertę ir laikotarpį, kuris reikalingas rodiklio ribinei vertei atkurti bei, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro patvirtintu Išlygų taikymo tvarkos aprašu, nurodo tiekėjams taikyti šio straipsnio 11 dalies 1 punkto nuostatas.“ Pritarti
36Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(5) (13) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 13 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti k eičiamo įstatymo 5 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Jeigu per pastaruosius 12 mėnesių iki prašymo išduoti leidimą taikyti trumpalaikę išlygą pateikimo dienos geriamojo vandens, tiekiamo tam tikroje teritorijoje, bet kurio geriamojo vandens rodiklio ribinės vertės buvo nesilaikoma iš viso daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, šio straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos dalyje nurodytas leidimas taikyti trumpalaikę išlygą neišduodamas .“ Pritarti
37Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(6) (1) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti k eičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinė geriamojo vandens priežiūra apima geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų užtikrinimo laikymosi priežiūrą, tiekėjams vykdant geriamojo vandens ruošimą ir tiekimą. etapus (teisės aktuose nustatytų saugos ir kokybės rodiklių laikymosi priežiūrą, tiekėjų vykdomos geriamojo vandens stebėsenos priežiūrą ir kt.) .“ Pritarti
38Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(6) (4) Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti k eičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinės geriamojo vandens priežiūros funkcijas, turi teisę:
1) nekliudomai patekti į geriamojo vandens tiekimo įmonių tiekėjų patalpas, teritoriją, kuriose tiekėjai vykdo veiklą, susijusią su Tarnybos prižiūrimų įstatyme ir kituose geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymųsi, šių įmonių darbo valandomis;
2) kai yra įtarimų dėl geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į tiekėjų patalpas, teritoriją;
3) suderinus su vartotoju ar abonentu patekti į jų patalpas, teritoriją, nagrinėjant vartotojų ir abonentų skundus ar pranešimus dėl geriamojo vandens saugos ir kokybės ir (arba) atliekant teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklių laikymosi priežiūrą;
4) gauti ir paimti iš tiekėjų visus valstybinei geriamojo vandens priežiūrai reikalingus dokumentus ir daryti jų įšrašus, nuorašus, kopijas bei informaciją;
5) reikalauti, kad tikrinami tiekėjai duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio tarnybos pareigūno tarnybines patalpas;
fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
7) imti mėginius laboratoriniams tyrimams;
8) atlikdami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti į pagalbą kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnus;
9) atlikti šios dalies 2–6 punktuose nustatytus veiksmus su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu tiekėjas ar kitas asmuo trukdo atlikti tiekėjo geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimą ar kitais būdais siekia išvengti tiekėjo geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimo ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“ Pritarti 39.
Tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinės geriamojo vandens priežiūros funkcijas, turi teisę:
1) nekliudomai patekti į geriamojo vandens tiekimo įmonių tiekėjų patalpas, teritoriją, kuriose tiekėjai vykdo veiklą, susijusią su Tarnybos prižiūrimų įstatyme ir kituose geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymųsi, šių įmonių darbo valandomis;
2) kai yra įtarimų dėl geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į tiekėjų patalpas, teritoriją;
3) suderinus su vartotoju ar abonentu patekti į jų patalpas, teritoriją, nagrinėjant vartotojų ir abonentų skundus ar pranešimus dėl geriamojo vandens saugos ir kokybės ir (arba) atliekant teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklių laikymosi priežiūrą;
4) gauti ir paimti iš tiekėjų visus valstybinei geriamojo vandens priežiūrai reikalingus dokumentus ir daryti jų įšrašus, nuorašus, kopijas bei informaciją;
5) reikalauti, kad tikrinami tiekėjai duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio tarnybos pareigūno tarnybines patalpas;
fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
7) imti mėginius laboratoriniams tyrimams;
8) atlikdami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti į pagalbą kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnus;
9) atlikti šios dalies 2–6 punktuose nustatytus veiksmus su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu tiekėjas ar kitas asmuo trukdo atlikti tiekėjo geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimą ar kitais būdais siekia išvengti tiekėjo geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimo ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“
kanceliarijos Teisės departamento pastabas, keičiamo įstatymo 6 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi: Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnį nauja 5 dalimi: „5.
Prašymas išduoti leidimą, nustatytą šio straipsnio 4 dalies 9 punkte, pateikiamas apygardos prašymas administraciniam teismui. Apygardos administracinis teismas išnagrinėja prašymą ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Tarnyba nesutinka su apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 darbo dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 darbo dienas. Tarnybos įgaliotas pareigūnas ir
(arba) atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant skundą žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“
įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalis, atitinkamai laikyti 7 ir 8 dalimis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento pastabas, keičiamo įstatymo 6 straipsnis papildomas nauja 6 dalimi: Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnį nauja 6 dalimi: „ 6.
Neatidėliotinais atvejais, kai tiekėjai, ar jų atstovai trukdo atlikti tarnybos pareigūnų atliekamą geriamo vandens tiekimo veiklos patikrinimą ar kitais būdais siekia išvengti tarnybos pareigūnų atliekamos geriamojo vandens tiekimo veiklos patikrinimo ir yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuojantys teisės aktai, bei dėl tokio pažeidimo gresia pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, šio straipsnio 4 dalies 2–7 punktuose nurodyti Tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti atliekami Tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas pateikiamas apygardos administraciniam teismui šio straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po tokio sprendimo priėmimo. Apygardos administracinis teismas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka priima nutartį patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą arba atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą. Tarnyba užtikrina informacijos, gautos vykdant neatidėliotinus veiksmus, slaptumą, iki įsiteisės teismo nutartis. Jeigu apygardos administracinis teismas atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnyba turi teisę apskųsti teismo nutartį šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsisakoma patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnybos veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija sunaikinama.“
reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(7)
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies formuluotė.
Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo
6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.Nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies nuostatų,
biocidiniai produktai, skirti geriamajam vandeniui dezinfekuoti, turi atitikti 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo su visais pakeitimais V priedo 5 produktų tipo produktų, naudojamų geriamajam vandeniui dezinfekuoti, nuostatas, taip pat visas kitas taikomas Europos Sąjungos ar nacionalinių Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių biocidinius produktus, nuostatas.“
reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(7)
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies formuluotė. Pasiūlymas:
eičiamo įstatymo
7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prižiūri, ar
Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti gaminiai ir šio straipsnio 3 dalyje nurodyti geriamojo vandens ruošimo gaminiai, išskyrus biocidinius produktus, atitinka įstatymo, aplinkos ministro kartu su sveikatos apsaugos ministru nustatytus reikalavimus geriamojo vandens ruošimo gaminiams, jų grynumui ir kokybei bei kitų ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus.“
reikalų komitetas, 2022 -12 -07 1(8)
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies formuluotė.
Pasiūlymas: Pakeisti k eičiamo įstatymo
2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys, pažeidę įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, susijusius su pateikiamų į Lietuvos Respublikos rinką įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų gaminių ir 3 dalyje nurodytų geriamojo vandens ruošimo gaminių, skirtų liestis su geriamuoju vandeniu, sauga, kokybe, ženklinimu, atsako Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 19 straipsnio nustatyta tvarka.“ Pritarti
44Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022 -12 -071 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo priedo pavadinimo formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti k eičiamo įstatymo priedo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 2 straipsnio 2 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Vyriausybė , S sveikatos apsaugos ministras, aplinkos ministras ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius iki 2023 m. sausio 11 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikiama patobulinta Projekto 2 straipsnio 4 dalies formuluotė. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Iki įstatymo įsigaliojimo antrą kartą pradėtoms taikyti išlygoms, kurios buvo taikomos 2021 m. sausio 12 d. ir kurios vis dar taikomos įsigaliojus įstatymui, pasibaigus jų taikymo terminui gali būti teikiamas P p rašymas Europos Komisijai dėl leidimo taikyti tą pačią išlygą šias išlygas trečią kartą gali būti teikiamas, tik jeigu antrą kartą ta pati išlyga buvo taikoma 2021 m. sausio 12 d. vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatomis. “ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: P. Kuzmickienė, A. Veryga. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas