1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai 2019 m. balandžio 17 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (Europos prieinamumo aktas) (toliau – Prieinamumo direktyva), kurios tikslas – suderinti prieinamumo reikalavimus tam tikriems gaminiams ir tam tikroms paslaugoms, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) vidaus rinka sklandžiai veiktų, panaikinant dėl skirtingų nacionalinės teisės aktų kylančias kliūtis laisvam gaminių ir paslaugų judėjimui bei kad kuo daugiau asmenų su negalia galėtų naudotis atitinkamais gaminiais ir paslaugomis. Aplinkos prieinamumas asmenims su negalia yra viena iš pagrindinių jų savarankiškumo sąlygų̨, kad asmenys su negalia galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtintas prieinamumo principas, kuris yra asmenų su negalia galimybių užtikrinimo veiksnys visose gyvenimo srityse. Lietuvoje dideliu iššūkiu išlieka neprieinamumas asmenims su negalia, kas neužtikrina jiems galimybių gauti informaciją suprantama kalba apie prekes ir paslaugas bei jų įsigyti. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NRD) duomenimis, net 65 procentai asmenų su negalia dėl aplinkos neprieinamumo patiria sunkumų savarankiškai gyvendami, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis ir įsigydami prekes ar paslaugas.
NRD užsakymu atliktas kokybinis tyrimas „Paslaugų prieinamumo ir gaminių tinkamumo visiems Lietuvoje gyvenantiems vartotojams kuo platesniu mastu“ [1] analizė atskleidė, kad teikiant paslaugas arba gaminant gaminius paslaugų teikėjai ir (ar) gamintojai daugiausia dėmesio skiria judėjimo negalią turinčių asmenų poreikiams, nevertinant kitokias negalias (regos, klausos, pažinimo, psichosocialinės) turinčių asmenų poreikių, o didelė dalis vartotojų negali tinkamai įvertinti prekės kokybės ir ja pasinaudoti dėl netinkamos prekės pakuotės ar informacijos apie prekę pateikimo (šriftas, kontrastas, garsinė informacija ir pan.). Didelė dalis prekių ir paslaugų nėra pakankamai prieinamos asmenims su negalia, dėl vieningo visose ES valstybėse narėse prekių ir paslaugų prieinamumo, kaip vieno iš pagrindinio reikalavimų, reglamentavimo trūkumo. Nacionaliniuose teisės aktuose nėra apibrėžti bendri reikalavimai gaminiams ir paslaugoms. Nuo 2025 m. įsigaliosianti Prieinamumo direktyva bus taikoma kompiuteriams ir operacinėms sistemoms, mokėjimo terminalams ir tam tikriems savitarnos terminalams (pvz., bankomatams, bilietų pardavimo automatams, registracijos automatams ir interaktyviems informacijos teikimo savitarnos terminalams), išmaniesiems telefonams ir kitai įrangai, naudojamai elektroninių ryšių paslaugoms, televizijos įrangai su skaitmeninės televizijos paslaugomis, elektroninėms skaityklėms.
Taip pat telefonijos paslaugoms, paslaugoms, kuriomis suteikiama prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, tam tikriems oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugų elementams (pvz., interneto svetainėms, nešiojamaisiais prietaisais teikiamoms paslaugoms, elektroniniams bilietams ir informacijos teikimui), banko paslaugoms vartotojams, elektroninėms knygoms, elektroninės prekybos paslaugoms, atsakymams į skubios pagalbos pranešimus, kurie gaunami skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Europos Komisija, priimant Prieinamumo direktyvą, įsipareigojo parengti prieinamumo reikalavimų technines specifikacijas ir darniuosius standartus, kurie sudarys prielaidas aukščiau išvardintų prekių ir paslaugų vienodiems prieinamumo reikalavimams ES valstybėse narėse. Prieinamumo direktyvoje numatytas perkėlimo terminas – 2022 m. birželio 28 d. Reglamentavimas ir atitinkami prieinamumo reikalavimai taikomi nuo 2025 m. birželio 28 d.
Atsižvelgiant į tai, kad Prieinamumo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas jau yra pasibaigęs ir į tai, kad 2022 m. liepą buvo gauta Europos Komisijos užklausa dėl Prieinamumo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę, egzistuojant rizikai, kad bus pradėta ES teisės pažeidimo procedūra ir siekiant kuo greičiau užtikrinti tiek teisės į prieinamumą reglamentavimą gaminių ir paslaugų srityje, tiek sudaryti tinkamas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams pasirengti įgyvendinti gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos Seimui siūlo svarstyti Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektą (toliau – Centrinis įstatymas) skubos tvarka. Siekiant tinkamai išanalizuoti egzistuojančią teisinę aplinką bei pasirengti Prieinamumo direktyvos perkėlimui, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu buvo atliktas teisinis tyrimas. [2] Atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus ir į teisės aktų rengimo procese dalyvavusių institucijų bei socialinių partnerių įžvalgas buvo parengtas ir teikiamas Centrinis įstatymas, sukursiantis aiškų institucinės sąrangos modelį, numatant prieinamumo politikos formavimo Lietuvoje atsakomybę, gaminių ir paslaugų prieinamumo priežiūros koordinavimo ir vykdymo mechanizmus, procesuose dalyvaujančias institucijas ir jų atsakomybių pasidalijimą, kartu siekiant sinergijos. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Centrinio įstatymo projektą rengimą inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Centrinio įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su darbo grupės Prieinamumo direktyvos perkėlimui į nacionalinę teisę, sudarytos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr.
A1-453 „Dėl darbo grupės 2019 m. balandžio 17 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos (ES) 2019/882 Dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų perkėlimo į nacionalinę teisę sudarymo“, nariais. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvoje nuosekli rinkos priežiūra prieinamumo reikalavimų atžvilgiu nėra vykdoma, tačiau atskirose srityse egzistuoja pavieniai prieinamumo reikalavimai: · viešųjų pirkimų srityje:
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 50 straipsnyje nustatyti privalomi prieinamumo reikalavimai; · transporto srityje: prieinamumo reikalavimus nustato tiesioginio taikymo ES teisės aktai: 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru, 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų, 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004; · apstatytos aplinkos srityje: Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad „reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziškai tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse įgyvendinami atliekant teritorijų planavimą ir statinių projektavimą bei viešosios paskirties pastatų, būsto ir jo aplinkos, viešojo transporto objektų, skirtų keleiviams aptarnauti, ir jų infrastruktūros, informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams“; · audiovizualinės žiniasklaidos srityje: priimta 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva), kuri perkelta į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą, o Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai taikomi dar griežtesni reikalavimai pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą. 4 . Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Centrinį įstatymą, pirmiausia, siekiama tinkamai perkelti ir įgyvendinti Prieinamumo direktyvą. Siūlomas reglamentavimas užtikrins, kad į rinka būtų teikiami tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir teikiamos tik prieinamumo reikalavimus atitinkančios paslaugos, kai šiems gaminiams ir paslaugoms yra taikomi tokie reikalavimai. Centriniame įstatyme apibrėžiami gaminiai ir paslaugos, kuriems taikomi prieinamumo reikalavimai, gamintojų, importuotojų, platintojų ir paslaugų teikėjų pareigos, įskaitant techninių dokumentų, atitikties deklaracijų rengimą ir CE ženklinimą bei neproporcingos naštos vertinimo pagrindines nuostatas.
Centrinio įstatymo prieduose pateikiami taikytini prieinamumo reikalavimai bei neproporcingos naštos vertinimo kriterijai. Teigiami rezultatai: įsigaliojus Centriniam įstatymui, bus sudarytos sąlygos laisvam prekių ir (ar) paslaugų judėjimui Europos ekonominėje erdvėje, taip gerinant verslo sąlygas. Kartu, bus užtikrintos asmenų su negalia teisės, susijusios su prieinamumu, nes daugiau asmenų su negalia be kliūčių turės galimybę naudotis gaminiais ir paslaugomis. Centriniame įstatyme taip pat nustatomas nacionalinis Prieinamumo direktyvos įgyvendinimo modelis, įskaitant rinkos priežiūros mechanizmą. Siūlomas modelis, įskaitant procesines bei atsakomybės nuostatas, sukurtas remiantis jau egzistuojančiais modeliais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme bei Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme. Centrinio įstatymo rengimo metu svarstytos įvairios alternatyvos dėl nacionalinio modelio, kuriuo būtų įgyvendinta Prieinamumo direktyva, įskaitant ir galimybę centralizuotai vykdyti rinkos priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad prieinamumo reikalavimai yra pirmiausia skirti asmenų su negalia teisėms užtikrinti, įprastai taikant universalaus dizaino principą, t. y. sukuriant visiems asmenims tinkamą aplinką, todėl prieinamumo reikalavimo įgyvendinimas yra naudingas įvairioms visuomenės grupėms (pagyvenusiems asmenims, nėščiosioms, keleiviams su bagažu ir pan.). Tačiau prieinamumo reguliavimas ir pareiga užtikrinti prieinamumą pirmiausia kyla iš asmenų su negalia teisių apsaugai skirtų teisės aktų, kuriuose nustatomas prieinamumo reikalavimas, taip pat detalizuojami jo standartai, sukuriamos pareigos konkrečioms institucijoms ir pan.
Kiti Centrinio įstatymo rengimo metu svarstyti modeliai buvo sutelkti į rinkos priežiūros prioriteto požiūrį (pvz., svarstyta galimybė centrinę politikos formavimo instituciją pasirinkti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją bei jos pavaldžią (įgaliotą) įstaigą kaip politiką koordinuojančią instituciją), tačiau Centriniame įstatyme siūlomas modelis pasirinktas atsižvelgiant į asmenų su negalia teisių apsaugos institucinį mechanizmą
inter alia, prieinamumo srityje, taip užtikrinant ne tik gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų laikymosi, tačiau taip pat ir užtikrinant, kad rinkos priežiūros institucijos, vykdydamos kitas funkcijas, būtų labiau prieinamos asmenims su negalia bei kitiems asmenims, turintiems individualių poreikių.
Pagal ES valstybių narių pasisakymus ES lygmens dėl Prieinamumo direktyvos susitikimų metu, panašų, decentralizuotą perkėlimo modelį, naudoja ir kitos ES valstybės narės – Lenkija, Suomija, Vokietija, Švedija, Slovėnija ir kt. Centriniame įstatyme yra įtvirtintos ex post vertinimo nuostatos, kurios užtikrins, kad nustatomas teisinis reglamentavimas bus įvertintas jam pradėjus veikti, įskaitant galimybes išplėsti Centrinio įstatymo taikymą papildomiems paslaugoms ir gaminiams. Centriniame įstatyme pasirinkta neperkelti neprivalomų Prieinamumo direktyvos nuostatų dėl apstatytos aplinkos, atsižvelgiant į tai, kad žymi dalis kitų ES valstybių narių to daryti neketina – pvz., Liuksemburgas, Belgija, Danija ir kt. Politikos formavimas Atsižvelgiant į šiuo metu vykdomas ministerijų funkcijas, numatoma, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja valstybės politiką gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje ir organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje įgyvendinimą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija dalyvauja formuojant, koordinuojant ir kontroliuojant valstybės politiką gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje dėl konkurencijos politikos, ES vidaus rinkos politikos, viešųjų pirkimų politikos, verslo ir rinkos priežiūros. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija dalyvauja formuojant, koordinuojant ir kontroliuojant valstybės politiką gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje dėl fizinės aplinkos prieinamumo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija dalyvauja formuojant, koordinuojant ir kontroliuojant valstybės politiką gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje dėl vartotojų teisių. Lietuvos Respublikos finansų ministerija dalyvauja formuojant, koordinuojant ir kontroliuojant valstybės politiką gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje dėl finansų rinkos ir finansinių paslaugų. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija dalyvauja formuojant, koordinuojant ir kontroliuojant valstybės politiką gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje dėl visuomenės informavimo ir leidybos. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija dalyvauja formuojant, koordinuojant ir kontroliuojant valstybės politiką gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje dėl transporto ir elektroninių ryšių prieinamumo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija dalyvauja formuojant, koordinuojant ir kontroliuojant valstybės politiką paslaugų prieinamumo srityje dėl Bendrojo pagalbos centro atsakymų į skubios pagalbos prašymus, kurie gaunami skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Atitinkamai, numatoma, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija atliks gaminių ir paslaugų prieinamumo situacijos stebėseną Lietuvoje, kitos ministerijos stebėseną turės atlikti savo kompetencijų srityse ir, pagal poreikį, teikti informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Koordinacinis lygmuo Siekiant efektyvaus bendradarbiavimo tiek formuojant gaminių ir paslaugų politiką, tiek ir įgyvendinant gaminių ir paslaugų prieinamumo politiką bei vykdant rinkos priežiūrą, Centriniu įstatymu siūloma steigti Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisiją (toliau – Komisija). Planuojama, kad Komisija veiks NRD. Planuojama, kad Komisiją sudarys ministerijų, rinkos priežiūros institucijų, metodinę pagalbą teikiančių institucijų bei ekonominių ir (ar) socialinių partnerių atstovai.
Rinkos priežiūros lygmuo Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol rinkos priežiūra dėl prieinamumo nebuvo vykdoma (išskyrus kelias išimtis) ir siekiant įgyvendinti Prieinamumo direktyvą, siūloma naudotis Lietuvoje jau egzistuojančiais rinkos priežiūros mechanizmais, kurie yra susiformavę pagal sektorinį reglamentavimą, taip pat Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymą, ir atitinkamai priskirti rinkos priežiūros funkcijas taip:
Gaminys ar paslauga Rinkos priežiūros institucija Bendrosios paskirties vartotojų kompiuterių aparatinės įrangos sistemos ir tos aparatinės įrangos sistemoms skirtoms operacinėms sistemoms Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) Savitarnos terminalai (mokėjimo terminalai, savitarnos terminalai, kurie skirti paslaugoms, kurioms taikomas šis įstatymas – bankomatai, bilietų pardavimo automatai, registracijos automatai, interaktyvūs informacijos teikimo savitarnos terminalai, paštomatai, taros surinkimo automatai, pastatų vidaus navigacijos informacinės lentos Tarnyba Vartotojų galiniai įrenginiai su interaktyviais kompiuteriniais pajėgumais, naudojami elektroninių ryšių paslaugoms Tarnyba Vartotojų galiniai įrenginiai su interaktyviais kompiuteriniais pajėgumais, naudojami prieigai prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų Lietuvos radijo ir televizijos komisija Elektroninės skaityklės Tarnyba Elektroninių ryšių paslaugos Ryšių reguliavimo tarnyba Paslaugos, kuriomis suteikiama prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų Lietuvos radijo ir televizijos komisija Keleivinio oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugos (išskyrus mieste ir priemiesčiuose teikiamas transporto paslaugas bei regioninio transporto paslaugas), interneto svetainės, nešiojamaisiais prietaisais teikiamos paslaugos (įskaitant mobiliąsias programas), elektroniniais bilietai ir elektroninių bilietų pardavimo paslaugos, informacijos apie transporto paslaugas teikimas (įskaitant kelionių informaciją realiuoju laiku) Lietuvos transporto saugos administracija Keleivinio oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugos (įskaitant mieste ir priemiesčiuose teikiamas transporto paslaugas bei regioninio transporto paslaugos), esantys interaktyvūs savitarnos terminalai (išskyrus tuos, kurie yra transporto priemonių, orlaivių, laivų ir riedmenų, naudojamų bet kuriai tokių keleivinio transporto paslaugų daliai teikti, įmontuotos sudedamosios dalys) Lietuvos transporto saugos administracija Banko paslaugos vartotojams Tarnyba Elektroninės knygos bei specialiai programinė įranga Tarnyba Elektroninės prekybos paslaugos Tarnyba Metodinė pagalba Atsižvelgiant į tai, kad Centriniame įstatyme nustatomas naujas reglamentavimas ir į tai, kad atitinkamai jau veikiančios institucijos turi sukaupusios nemažą patirtį dirbant su asmenų su negalia teisėmis ir (ar) prieinamumu, Centriniame įstatyme numatoma, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga (planuojama, kad NRD) kartu su kultūros ministro įgaliota įstaiga (planuojama, kad Lietuvos aklųjų biblioteka) ir Lietuvos banku teikia metodinę pagalbą politiką formuojančioms institucijoms bei rinkos priežiūros institucijoms, kartu pasitelkiant ir asmenų su negalia nevyriausybines organizacijas.
Rinkos priežiūros lygmuo Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol rinkos priežiūra dėl prieinamumo nebuvo vykdoma (išskyrus kelias išimtis) ir siekiant įgyvendinti Prieinamumo direktyvą, siūloma naudotis Lietuvoje jau egzistuojančiais rinkos priežiūros mechanizmais, kurie yra susiformavę pagal sektorinį reglamentavimą, taip pat Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymą, ir atitinkamai priskirti rinkos priežiūros funkcijas taip:
Gaminys ar paslauga Rinkos priežiūros institucija Bendrosios paskirties vartotojų kompiuterių aparatinės įrangos sistemos ir tos aparatinės įrangos sistemoms skirtoms operacinėms sistemoms Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) Savitarnos terminalai (mokėjimo terminalai, savitarnos terminalai, kurie skirti paslaugoms, kurioms taikomas šis įstatymas – bankomatai, bilietų pardavimo automatai, registracijos automatai, interaktyvūs informacijos teikimo savitarnos terminalai, paštomatai, taros surinkimo automatai, pastatų vidaus navigacijos informacinės lentos Tarnyba Vartotojų galiniai įrenginiai su interaktyviais kompiuteriniais pajėgumais, naudojami elektroninių ryšių paslaugoms Tarnyba Vartotojų galiniai įrenginiai su interaktyviais kompiuteriniais pajėgumais, naudojami prieigai prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų Lietuvos radijo ir televizijos komisija Elektroninės skaityklės Tarnyba Elektroninių ryšių paslaugos Ryšių reguliavimo tarnyba Paslaugos, kuriomis suteikiama prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų Lietuvos radijo ir televizijos komisija Keleivinio oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugos (išskyrus mieste ir priemiesčiuose teikiamas transporto paslaugas bei regioninio transporto paslaugas), interneto svetainės, nešiojamaisiais prietaisais teikiamos paslaugos (įskaitant mobiliąsias programas), elektroniniais bilietai ir elektroninių bilietų pardavimo paslaugos, informacijos apie transporto paslaugas teikimas (įskaitant kelionių informaciją realiuoju laiku) Lietuvos transporto saugos administracija Keleivinio oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugos (įskaitant mieste ir priemiesčiuose teikiamas transporto paslaugas bei regioninio transporto paslaugos), esantys interaktyvūs savitarnos terminalai (išskyrus tuos, kurie yra transporto priemonių, orlaivių, laivų ir riedmenų, naudojamų bet kuriai tokių keleivinio transporto paslaugų daliai teikti, įmontuotos sudedamosios dalys) Lietuvos transporto saugos administracija Banko paslaugos vartotojams Tarnyba Elektroninės knygos bei specialiai programinė įranga Tarnyba Elektroninės prekybos paslaugos Tarnyba Metodinė pagalba Atsižvelgiant į tai, kad Centriniame įstatyme nustatomas naujas reglamentavimas ir į tai, kad atitinkamai jau veikiančios institucijos turi sukaupusios nemažą patirtį dirbant su asmenų su negalia teisėmis ir (ar) prieinamumu, Centriniame įstatyme numatoma, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga (planuojama, kad NRD) kartu su kultūros ministro įgaliota įstaiga (planuojama, kad Lietuvos aklųjų biblioteka) ir Lietuvos banku teikia metodinę pagalbą politiką formuojančioms institucijoms bei rinkos priežiūros institucijoms, kartu pasitelkiant ir asmenų su negalia nevyriausybines organizacijas. Rinkos priežiūros institucijos, kaip tą numato Prieinamumo direktyva, taip pat turės teikti metodinę pagalbą ekonominės veiklos vykdytojams, taip pat rengti pagalbinius dokumentus (gaires, įrankius ir kt.).
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Centrinį įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus Centriniam įstatymui ekonominės veiklos vykdytojai turės susipažinti su nustatytais reikalavimais, juos taikyti ir parengti atitinkamus dokumentus, Centrinio įstatymo rengimo metu buvo atliktas administracinės naštos vertinimas, kuris parodė, kad Centriniame įstatyme nustatyti informaciniai įpareigojimai yra būtini ir pagrįsti, o administracinė našta proporcinga siekiamam tikslui. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Centrinis įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Atlikus Centrinio įstatymo antikorupcinį vertinimas rizikų nenustatyta. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Prieinamumo direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Atsižvelgiant į tai, kad keitimai yra susiję su Prieinamumo direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę ir į tai, kad Prieinamumo direktyva priimta 2019 m., o įsigalios tik 2025 m., laikoma, kad verslo sektorius turi pakankamai laiko pasiruošti pokyčiams, kurie bus taikomi visoje Europos ekonominėje erdvėje. Europos Komisijai parengus prieinamumo reikalavimų technines specifikacijas ir darniuosius standartus, ekonominės veiklos vykdytojai galės jais vadovautis ir taip paprasčiau prisitaikyti prie gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų.
Papildomai pastebėtina, kad Prieinamumo direktyva nustato pereinamąjį laikotarpį kuris baigiasi 2030 m. birželio 28 d., per kurį paslaugų teikėjai gali toliau teikti savo paslaugas naudodami gaminius, kuriuos jie iki tos datos teisėtai naudojo teikdami panašias paslaugas. Taip pat paslaugų sutartys, sudarytos anksčiau nei 2025 m. birželio 28 d., gali likti galioti be pakeitimų iki jų galiojimo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip penkerius metus nuo Centrinio įstatymo įsigaliojimo. 8 . Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Centrinis įstatymas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Projektas tiesiogiai neįgyvendina Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, tačiau prisideda prie šių jo priemonių: ·
„2.2.4. Didinti kultūros ir visuomenės informavimo paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia ir socialinės atskirties grupėms, atitinkamai pritaikyti jiems informacinę infrastruktūrą, užtikrinti jų teisę savarankiškai dalyvauti kultūroje“;
·
„3.2.5. Mažinti žmonių su negalia diskriminaciją, sukuriant informacijos prieinamumo neįgaliesiems sistemą“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu, Centriniame įstatyme numatoma, kad Vyriausybė tvirtina nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos gaminių ir paslaugų prieinamumo skatinimo priemonės. 9
.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Centrinį įstatymą bus reikalinga priimti įgyvendinamuosius teisės aktu, nurodytus 12 aiškinamojo rašto punkte. Laikantis teisėkūros ekonomiškumo principo kartu su Centriniu įstatymu nėra teikiami kiti įstatymų projektai, kurių vienintelis pakeitimas būtų jų priedų pakeitimas, siekiant nurodyti, kad jie įgyvendina Direktyvą (ES) 2019/882 dėl juose vartojamų sąvokų ir (ar) bendrųjų nuostatų, tačiau šie įstatymai turės būti pakeisti kitą kartą, į jų priedus įtraukiant Direktyvą (ES) 2019/882, kai atitinkami įstatymai bus keičiami iš esmės: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos Bendrojo pagalbos centro įstatymas, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas. 10 . Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų, jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Centrinis įstatymas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Centriniame įstatyme vartojamos sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 11 .
11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Centrinis įstatymas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 12 . Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Siekiant įgyvendinti Centrinį įstatymą bei perkelti Prieinamumo direktyvą pilna apimtimi, reikalingi šie įgyvendinamieji teisės aktai:
Teisės aktas Priimantis subjektas Teisės aktą rengiantis subjektas Terminas Gaminių bandinių paėmimo tvarka (procedūra, atlyginimas už gaminius) Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2022-12-31 Koordinacinės gaminių ir paslaugų prieinamumo komisijos nuostatai (įskaitant sudarymo tvarką) bei šios komisijos personalinė sudėtis Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija 2022-12-31 Vidinės rinkos priežiūros institucijų tvarkos (patikrinimų atlikimas, skundų ir pažeidimų nagrinėjimo taisyklės, informavimo apie pažeidimus tvarkos ir kt.) Rinkos priežiūros institucijos Rinkos priežiūros institucijos 2022-12-3113 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
1. NRD nurodė tokį poreikį Centrinio įstatymo įgyvendinimui, NRD viso planuojama įsteigti 5 papildomus etatus: 1.1 . Vyriausiojo patarėjo etatą darbui su metodine pagalba ir atstovavimui ES formatuose – nuo 2023 m. sausio – lėšų poreikis darbo užmokesčiui yra 28,6 tūkst. Eur kasmet. 1.2 . Patarėjo etatą darbui su metodinės pagalbos teikimu, tikslinių grupių pereinamumo poreikių analize – nuo 2023 m. sausio – lėšų poreikis darbo užmokesčiui yra 24,7 tūkst. Eur kasmet. 1.3 .
1.3 . Patarėjo etatą darbui su metodinės pagalbos teikimu bei komunikacija su gamintojais bei paslaugų teikėjais – nuo 2023 m. liepos – lėšų poreikis darbo užmokesčiui yra 24,7 tūkst. Eur kasmet (2023 m. reikalingos lėšos vienam pusmečiui – 12,4 tūkst. Eur). 1.4 . 2 patarėjų etatus darbui su metodinės pagalbos teikimu – nuo 2025 m. sausio – lėšų poreikis darbo užmokesčiui yra 24,7 tūkst. Eur kasmet kiekvienam patarėjo etatui. Papildomai, šių darbuotojų darbo vietų įrengimui ir jų ryšio išlaidoms bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, detali informacija pateikiama lentelėje: 2023 m. 2024 m. 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2028 m. 2028 m. 2029 m. 2030 m. Darbo užmokestis su darbdavio mokesčiais 65,778 127,4 127,4 127,4 127,4 127,4 127,4 127,4 Prekės
7 Ryšio išlaidos 0,25 0,3 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 Viso (tūkst. Eur): 84,95 85,3 142,9 134,9 134,9 134,9 134,9 134,9 134,92 . Centriniame įstatyme numatomų rinkos priežiūros funkcijų vykdymui Tarnybai nuo 2025 m. reikės papildomų 10 etatų (po 2 etatus Tarnybos regioniniuose skyriuose ir 2 etatus Tarnybos administracijoje). Bendras finansinių išteklių poreikis kasmet Tarnybai būtų apie 330 864 eurų (286 704,00 eurų darbo užmokesčiui ir 44 160,00 eurų kitoms išlaidoms (darbo vietos išlaikymui, aprūpinimui). 3 . Centrinio įstatymo įgyvendinimui Lietuvos transporto saugos administracijoje reikės sukurti 1 darbo vietą, kuriai išlaikyti bus reikalingos šios papildomos valstybės biudžeto lėšos: 2023 m. 2024 m. 2025-2030 m. Darbo užmokestis su darbdavio mokesčiais 28,7 28,7 Bus patikslinta pagal nustatytą poreikį Prekės 4 - Komandiruotės 0,2 0,2 Ryšio išlaidos 0,25 0,25 Viso (tūkst. Eur): 33,15 29,154 . Centriniame įstatyme numatomų rinkos priežiūros funkcijų vykdymui, preliminariai, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nuo 2025 m. reikės papildomo 1 etato, kurio išlaikymui reikėtų 33 000 eurų per metus.
Jeigu valstybės biudžeto lėšos 2023 m. nebus skirtos, institucijos joms priskirtas funkcijas turės įgyvendinti iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Centrinį įstatymą buvo atsižvelgta į darbo grupės, į kurios sudėtį įeina kompetentingų institucijų, asmenų su negalia bei vartotojų nevyriausybinių organizacijų bei akademinės bendruomenės atstovų, bei kitų subjektų, pasiūlymus. Centrinis įstatymas buvo aptartas susitikime su asmenų su negalia nevyriausybinėmis organizacijomis – šios organizacijos pastabų Centriniam įstatymui neturėjo ir išreiškė lūkestį, kad ateityje Centrinio įstatymo apimtis galės būti plečiama. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant „Europos žodyno“ ( Eurovoc ) terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal „Europos žodyną“ ( Eurovoc ), yra „vidaus rinka“, „ES rinka“, „neįgalusis“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Tyrimo rezultatai skelbiami NRD interneto svetainėje: https://www.ndt.lt/wp-content/uploads/UD-tyrimas-ataskaita-2020-01-24-galutine.pdf . [2] Tyrimo rezultatai skelbiami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/tyrimai/ministerijos-uzsakymu .
2022-11-07 Nr. XIVP-2209 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad į Europos ekonominės bendrijos rinką būtų pateikiami tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad 1993 m. lapkričio1 d., įsigaliojus Mastrichto sutarčiai , Europos ekonominė bendrija buvo pavadinta Europos Bendrija, greta jos buvo įkurta Europos Sąjunga. 2009
1 d., įsigaliojus Lisabonos sutarčiai , Europos Bendrija buvo panaikinta. Atsižvelgiant į tai, šią nuostatą siūlome tikslinti, derinant ją su projekto 1 straipsnio 1 dalyje vartojama „Europos ekonominės erdvės“ sąvoka. Kita vertus, šio projekto tikslas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos jurisdikciją bei Lietuvos Respublikos teisės aktų taikymo teritoriją, mūsų nuomone, yra siauresnis, t. y. užtikrinti, kad ne į Europos Sąjungos vidaus rinką apskritai, o būtent į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų pateikiami tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos. Kitaip sakant, šio įstatymo tikslas yra būtent Lietuvos Respublikoje teikiamų paslaugų ir į Lietuvos Respublikos rinką patenkančių gaminių prieinamumo reikalavimų užtikrinimas ir šių reikalavimų laikymosi Lietuvos Respublikos teritorijoje priežiūra. 2. Įstatymo projekto skyrių įvardijimas neatitinka Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 37.1 papunkčio nuostatų, jog teisės akto skyriai iš eilės žymimi paryškintais romėniškais skaitmenimis ir žodžiu didžiosiomis paryškintomis raidėmis (pvz., I SKYRIUS) eilutės centre. 3. Nėra aiškus projekto 2 straipsnio 4 dalies 3 punkte vartojamos formuluotės
„regioninio transporto paslaugos” turinys, nes „regioninio transporto“ sąvoka
Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nei apibrėžta, nei vartojama. 4. Atsižvelgiant į pirmąją šios išvados pastabą, projekto 2 straipsnio 4 dalies 3 punkto formuluotė turėtų būti tikslinama tuo aspektu, kad šiuo įstatymu paslaugų prieinamumo reikalavimai informaciniams ekranams taikomi ne ES teritorijoje esantiems interaktyviems ir interaktyviesiems savitarnos ekranams, o Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems interaktyviems ekranams (o kitose ES valstybėse narėse esančių interaktyviųjų ekranų atitikties prieinamumo reikalavimams užtikrinimas yra būtent tų ES valstybių nacionalinių teisės aktų reguliavimo dalykas). 5. Iš projekto 2 straipsnio 6 dalies 3 punkto formuluotės nėra aišku, ar kartografavimo paslaugoms, kurioms netaikomi šio įstatymo reikalavimai, yra nustatytos tam tikros sąlygos (kaip nustatyta internetiniams žemėlapiams), ar, vis dėlto, įstatymas netaikomas bet kokioms interneto svetainių ir mobiliųjų programų kartografavimo paslaugoms. Jeigu įstatymo nuostatos netaikomos visoms kartografavimo paslaugoms, projekto 2 straipsnio 6 dalies 3 punktą siūlome dėstyti taip: „kartografavimo paslaugoms, o taip pat ir internetiniams žemėlapiams, jeigu žemėlapiuose, skirtuose navigacijai, esminė informacija pateikiama prieinamu skaitmeniniu būdu“. 6.
Banko paslaugos vartotojams
Respublikos Bendrojo pagalbos centro įstatyme ir įvertinus tai, kad pastarojo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,pagalbos prašymas“ bet ne ,,skubios pagalbos prašymas“, siūlytina atitinkamai patikslinti projekto 2 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio 9 dalį, 7 straipsnį 2 dalį, septintą skyrių bei projektu teikiamo įstatymo priedus . 8. Projekto
šioje dalyje reiktų išbraukti perteklinius žodžius „teikiamas paslaugas“). 9. Projekto
„įranga“. 11. A tkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.
1R-72 (toliau – Aprašas), 20 punktu, teisės aktuose visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas tada, kai Europos Sąjungos teisės aktas teisės akto tekste minimas pirmą kartą, o toliau nurodomas jo sutrumpintas pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 7 dalyje jau yra minimi kai kurie Europos Sąjungos teisės aktai, siūlytina projekto 3 straipsnio 20 dalyje pateikti sutrumpintus Reglamento (EB) Nr. 1107/2006, Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 181/2011 pavadinimus. 12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2014, kuriuo siūloma pakeisti šio įstatymo pavadinimą į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir kurio įsigaliojimas numatytas 2023 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, siūlytume įvertinti, ar nereikėtų kartu atitinkamai pakeisti projekto 3 straipsnio 20 dalyje pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, juolab, kad šio įstatymo projekto įsigaliojimas numatytas 2025 m. birželio 28 d. 13. Tikslintina projekto 4 straipsnio 10 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 1-9 dalyse įvardytas institucijas, kadangi abejotina, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija galėtų teikti metodinę pagalbą (rekomendacinio pobūdžio konsultacijas) tiesiogiai Vyriausybei, jai tvirtinant nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos gaminių ir paslaugų prieinamumo skatinimo priemonės . 14. Projekto
„įgaliotos institucijos vadovas“. 15. Projekto
5 straipsnio 2 dalį siūlome patikslinti keliais aspektais.
Pirma, atsižvelgiant į tai, kad ministro įgaliotos institucijos vadovas tvirtins ne institucinę, o personalinę gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisijos sudėtį, reikėtų nurodyti, kad į Komisiją įtraukiamos ne institucijos, o institucijų deleguoti atstovai. Antra, reikėtų aiškiai nurodyti, kad į Komisijos sudėtį įtraukiami ne tik šio įstatymo 4 straipsnio 2–8 ir 10 dalyse įvardytų institucijų bei rinkos priežiūros institucijų atstovai, tačiau ir asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų, aukštojo mokslo institucijų bei verslo asociacijų atstovai (ir tik paskui nurodant pastarųjų atstovams garantuojamą minimalų vietų skaičių). Trečia, vietoj formuluotės „aukštojo mokslo institucijos“ įrašytina sąvoka „mokslo ir studijų institucijos“ (derinant projektą su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis). 16. Siūlytume patikslinti projekto 6 straipsnio 1 dalį, pateikiant konkrečias nuorodas į šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus gaminius bei į šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytas teikiamas paslaugos (analogiškai kaip nurodoma kituose projekto straipsniuose). 17. Atkreiptinas dėmesys, kad sutampa trečiojo skyriaus ir 7 straipsnio pavadinimai. 18. Projekto
jo redakcija suponuoja, kad gamintojo kontaktiniai duomenys turi būti nurodomi ne ant jo pakuotės arba prie gaminio pridėtame dokumente, o aiškiai ir suprantamai pateikiami konkrečiai galutiniams vartotojams ir rinkos priežiūros institucijoms. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 4 daliai. Pastebėtina ir tai, kad projekto 8 straipsnio 6 dalies žodis „prekių“ keistinas žodžiu „prekės“. 19. Tikslintinas
įrašytinas praleistas žodis ,,tvarka“ bei prieš žodį ,,visas“ praleistas žodis
teisinio aiškumo, projekto 13 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama viešai, pateikiama raštu ir žodžiu“ siūlome įrašyti žodžius „Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama viešai, suinteresuotų asmenų prašymu pateikiama jiems raštu ar žodžiu“. 21. Vertinant projekto 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų turinį, galima daryti išvadą, kad juose pateikti ne kumuliatyvūs, o alternatyvūs galimo prieinamumo reikalavimų nesilaikymo pagrindai (tą implikuoja ir šio straipsnio 5 dalis, kurioje pateikiama nuoroda tik viename iš punktų įtvirtintą išlygą, bei 16 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė - „Jeigu gamintojas nusprendė nesilaikyti prieinamumo reikalavimų remdamasis šio įstatymo 14 straipsniu, jis turi įrodyti, kad dėl atitinkamų prieinamumo reikalavimų reikėtų atlikti esminį pakeitimą arba kiltų neproporcinga našta“ ) . Kitaip sakant, ekonominės veiklos vykdytojai, siekdami nesilaikyti prieinamumo reikalavimų, gali remtis arba 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta išlyga. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti projekto 14 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotes, tarp šiose dalyse nurodytų galimo prieinamumo reikalavimų nesilaikymo pagrindų rašant jungtuką
„arba“, o ne jungtuką „ir“ (arba kitaip aiškiai atskleisti alternatyvų šių
dviejų išlygų pobūdį). Jeigu, vis dėlto, neproporcingos naštos išlygą sudaro abi kumuliatyvios 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos sąlygos, reikėtų tikslinti atitinkamas aukščiau nurodytas projekto nuostatas. 22. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 14 straipsnio 6 dalyje reikėtų atskleisti formuluotės „vieši ar privatūs finansavimo šaltiniai“ turinį, nes tokia terminija Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra vartojama. 23.
dokumentų vengiama užkrauti nepagrįstą naštą labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, turinys ir jos paskirtis nėra aiški. Pažymėtina, kad šios nuostatos, išdėstytos Direktyvoje (ES) 2019/882, turinys iš esmės atspindi deklaratyvų siekį, kurį turėtų užtikrinti valstybės narės perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę. Todėl tik pažodinis šios direktyvinės nuostatos pakartojimas įstatyme jokios teisinės reikšmės įstatymo taikymui neturės. 24. Atsižvelgiant į tai, kad gaminio duomenų lentelė yra tik vienas iš prie gaminio pridedamas dokumentas, siūlome projekto 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti, kad CE ženklu pažymima gaminys, o jeigu gaminio pažymėti neįmanoma arba negalima dėl gaminio pobūdžio, CE ženklu pažymima pakuotė, gaminio duomenų lentelė ir kiti prie jo pridėti dokumentai. 25. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto 17 straipsnio 2 dalyje žodį „jos“ pakeisti žodžiais
„gamintojo pareigos“, kadangi iš teikiamo reguliavimo nėra aiškus vartojamo
termino „jos“ turinys. 26. Projekto
žodžiai „su visais pakeitimais“. Analogiškai tikslintini projekto 18 straipsnio
18 straipsnio 2 dalies nuostata ik dvitaškio nedera su šios dalies 2 punktu, nes nuostatoje iki dvitaškio nurodoma sąlyga, kuriai esant ši dalis apskritai taikoma, t. y., kai ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko prieinamumo reikalavimų remdamasis šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, apskritai paneigia
kaip laikomasi taikytinų prieinamumo reikalavimų, taikymo galimybę. Galbūt turima omenyje, kad rinkos priežiūros institucija patikrina kaip laikomasi kitų tam gaminiui ar paslaugai taikytinų prieinamumo reikalavimų, kurių neapima jų pasinaudota išlyga. 28.
šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, atliks ne ekonominės veiklos vykdytojai, o būtent rinkos priežiūros institucija. 29. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei teisėtų ūkio subjektų interesų užtikrinimo, projekto 19 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti nustatytos bent minimalaus pagrįsto neatitikties pobūdį atitinkančio laikotarpio, per kurį ekonominės veiklos vykdytojas turi imtis tinkamų taisomųjų veiksmų, ribos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 20 straipsnio 2 daliai. 30. Projekto
formuluotė. Svarstytina ar siekiant aiškumo nereikėtų suvienodinti šių projekte vartojamų formuluočių. 31. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte po žodžių „siūlyti atitinkamai“ įrašyti žodžius „licenciją išdavusiai“. 32. Projekto
įrašytinas žodis „teisėtus“. 33. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 23 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„pateikusiam“ įrašytini žodžiai „ar tiekiančiam“. 34. Derinant
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 23 straipsnio 2 dalyje reikėtų numatyti baudų skyrimo atvejus ir už tai, kad ekonominės veiklos vykdytojas nevykdo ne tik gaminio tiekimo rinkai draudimo, tačiau ir tiekimo ribojimo (kaip tai nustatyta projekto 19 straipsnio 8 dalyje). 35. Projekto
„slėpė“. 36. Kadangi projekto 26 straipsnio 1 dalyje nenurodoma jokia konkreti pažeidimo nagrinėjimo procedūra, šio straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta“ įrašytini žodžiai „Šio įstatymo“. 37.
priėmus sprendimą dėl rinkos ribojimo priemonės, nurodytos šio įstatymo 19 straipsnio 2 ar 3 dalyje bei 20 straipsnio 2 dalyje, taikymo, surašomas šio įstatymo pažeidimo protokolas ir pradedama įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad išnagrinėjusi pažeidimą, rinkos priežiūros institucija priima vieną iš sprendimų, įskaitant ir sprendimą atsisakyti skirti šiame įstatyme nustatytą baudą ar įspėjimą. Sistemiškai vertinant šių nuostatų turinį, kyla tam tikrų neaiškumų dėl jų taikymo. Pirma, šios nuostatos implikuoja, kad sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių, tame tarpe ir nurodymas pašalinti gaminius iš rinkos, gali būti priimami dar net ir neatlikus įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros. Tai suponuoja, kad įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra būtų skirta ne pačiam įstatymo pažeidimo faktui, o tik įstatymo pažeidimo sunkumui konstatuoti ir skiriamos baudos dydžiui nustatyti. Tačiau tokią prezumpciją paneigia nuostata, nurodanti, kad išnagrinėjusi pažeidimą, rinkos priežiūros institucija gali priimti sprendimą ir atsisakyti skirti šiame įstatyme nustatytą baudą ar įspėjimą. Tai reiškia, kad įstatymo pažeidimo nagrinėjimo metu gali būti nustatyta, kad pažeidimo ir nebuvo, todėl nėra pagrindo skirti ir baudą ar įspėjimą. Tačiau tokiu atveju lieka neaišku rinkos ribojimo priemonių, kurios buvo paskirtos, skyrimo pagrindas ir tokio sprendimo, kuris kaip paaiškėtų buvo nepagrįstas, pasekmės. Antra, projekte neatskleista rinkos ribojimo priemonių skyrimo procedūra, t. y. neaiškūs procedūros, prasidedančios, kai rinkos priežiūros institucija gauna informacijos apie galimą gaminių ar paslaugų neatitikimą prieinamumo reikalavimams ir inicijuoja vertinimą, bei pasibaigiančios rinkos priežiūros institucijos priimamu sprendimu dėl rinkos ribojimo priemonių, etapai.
Kaip jau minėta aukščiau, nėra aiškus ir šios procedūros santykis su įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra (kuri būtų pradedama jau po sprendimo skirti rinkos ribojimo priemones). Manytume, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsniu, reglamentuojančiu poveikio priemonių ūkio subjektams skyrimo sąlygas, rinkos ribojimo priemonės kartu su ekonomine sankcija turėtų būti skiriamos būtent po galimo įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros, kurios metu būtų išsamiai bei objektyviai ištiriamos visos galimo pažeidimo aplinkybės bei išklausomos visos suinteresuotos šalys. 38. Projekto
įforminami nutarimais. Pažymėtina, kad ši nuostata nedera su projekto 27 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad nutarimais būtų įforminami ne visi rinkos priežiūros institucijos sprendimai, o tik sprendimai dėl baudų ar įspėjimų skyrimo. Tačiau vertinant tokią projekto 27 straipsnio 1 dalies nuostatą, lieka neaiškus toks priimamų sprendimų įforminimo būdų skirtumų pagrįstumas, nes abiem nurodytais atvejais rinkos priežiūros institucija priima sprendimą dėl poveikio priemonių ūkio subjektui skyrimo. Taip pat pažymime, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, formaliai skundžiami būtent viešojo administravimo subjekto sprendimai (nepaisant jų būdo ir (ar) formos). 39.
sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ir nutarimai dėl baudų ar įspėjimų skyrimo per vieną mėnesį nuo šių sprendimų ar nutarimų įteikimo dienos gali būti apskųsti Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio ar Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, prieštarauja imperatyviajai Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 5 daliai, nustatančiai, kad sprendimas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 40. Projekto
žodžio „treji“ įrašytinas skaičius „3“; 4 dalyje vietoje žodžio „devynis“ įrašytinas skaičius „9“. 41. Vadovaujantis Aprašo 14 punktu projekto 3 priedo pavadinimas dėstytinas taip „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2022-12-06 Nr. XIVP-2209(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ne pasvirusiu brūkšniu. 2. Projekto
Banko paslaugos vartotojams
dalyje nurodytos komisijos sudėtį yra įtraukiami ne aukštojo mokslo ir studijų institucijų atstovai, bet mokslo ir studijų institucijų atstovai. 5. Projekto
teisinio aiškumo, projekto 14 straipsnio 6 dalyje siūlome arba išbraukti žodžius „jiems nepriklausančių“, arba atskleisti jų turinį. Pažymėtina, kad jau pati formuluotė, nustatanti, kad finansavimas gautas iš kitų šaltinių, jau implikuoja, kad prieinamumui gerinti būti naudojamos ne nuosavos ekonominės veiklos vykdytojo lėšos. 7.
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 17 straipsnio 1 dalyje po žodžių
„įskaitomai ir neištrinamai gaminio“ įrašytini žodžiai „arba jo duomenų
lentelės“. 8. Projekto
priežiūros institucija patikrina kaip laikomasi gaminiams taikytinų prieinamumo reikalavimų, kurių neapima veiklos vykdytojų taikoma išlyga. 9. Siekiant aiškumo, projekto 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių „ši nuostata netaikoma“ įrašyti žodžius „šis punktas netaikomas“. 10. Projekto
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 26 straipsnio 9 dalis, reglamentuojanti galimų rinkos priežiūros institucijos sprendimų turinį, reikėtų papildyti nuostatomis ir dėl galimo rinkos ribojimo priemonių skyrimo. Taip pat pažymėtina, kad projekto 27 straipsnio 1 dalis suponuoja, kad rinkos priežiūros institucija, išnagrinėjusi galimą įstatymo pažeidimą, būtų įgaliota priimti dviejų rūšių nutarimus - nutarimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ir nutarimus dėl baudų ar įspėjimų skyrimo. Mūsų nuomone, toks nutarimų rūšių išskyrimo pagrįstumas ir tikslingumas apskritai yra beprasmis ir jo reikėtų atsisakyti. Bet kokiu atveju, projekto 26 straipsnio 9 dalyje turi atsispindėti sprendimai ne tik dėl baudų, tačiau ir dėl rinkos ribojimo priemonių skyrimo. 12.
dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ir nutarimai dėl baudų ar įspėjimų skyrimo per vieną mėnesį nuo šių sprendimų ar nutarimų įteikimo dienos gali būti apskųsti Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio ar Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, prieštarauja imperatyviajai Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 5 daliai, nustatančiai, kad sprendimas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad projekte siūlomas reguliavimas būtų nelogiškas ir ydingas, nes implikuotų galimybę rinkos priežiūros institucijos vadovo (ar kolegialios valdymo institucijos) sprendimą skųsti tam pačiam, šį sprendimą būtent ir priėmusiam subjektui. Kitaip sakant, nešališkam ir objektyviam skundo (dėl rinkos priežiūros institucijos sprendimo ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje) nagrinėjimui toje pačioje institucijoje tiesiog nėra galimybių. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Griščenko,
[email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el.
I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2022-11-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė, Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės vyresnysis patarėjas Eitvydas Zurba, Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Eglė Čaplikienė ir Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja Lina Gulbinė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento Geresnio reglamentavimo politikos skyriaus patarėja Justė Bulytė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Gabrielė Andrašiūnienė, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,
kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad į Europos ekonominės bendrijos rinką būtų pateikiami tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos.
Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad 1993 m. lapkričio1 d., įsigaliojus Mastrichto sutarčiai , Europos ekonominė bendrija buvo pavadinta Europos Bendrija, greta jos buvo įkurta Europos Sąjunga. 2009
d., įsigaliojus Lisabonos sutarčiai , Europos Bendrija buvo panaikinta. Atsižvelgiant į tai, šią nuostatą siūlome tikslinti, derinant ją su projekto 1 straipsnio 1 dalyje vartojama „Europos ekonominės erdvės“ sąvoka. Kita vertus, šio projekto tikslas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos jurisdikciją bei Lietuvos Respublikos teisės aktų taikymo teritoriją, mūsų nuomone, yra siauresnis, t. y. užtikrinti, kad ne į Europos Sąjungos vidaus rinką apskritai, o būtent į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų pateikiami tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos. Kitaip sakant, šio įstatymo tikslas yra būtent Lietuvos Respublikoje teikiamų paslaugų ir į Lietuvos Respublikos rinką patenkančių gaminių prieinamumo reikalavimų užtikrinimas ir šių reikalavimų laikymosi Lietuvos Respublikos teritorijoje priežiūra. Pritarti
rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“, 37.1 papunkčio nuostatų, jog teisės akto skyriai iš eilės žymimi paryškintais romėniškais skaitmenimis ir žodžiu didžiosiomis paryškintomis raidėmis (pvz., I SKYRIUS) eilutės centre. Pritarti
3
formuluotės „regioninio transporto paslaugos” turinys, nes „regioninio transporto“ sąvoka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nei apibrėžta, nei vartojama. Pritarti
3 4.
243
dalies 3 punkto formuluotė turėtų būti tikslinama tuo aspektu, kad šiuo įstatymu paslaugų prieinamumo reikalavimai informaciniams ekranams taikomi ne ES teritorijoje esantiems interaktyviems ir interaktyviesiems savitarnos ekranams, o Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems interaktyviems ekranams (o kitose ES valstybėse narėse esančių interaktyviųjų ekranų atitikties prieinamumo reikalavimams užtikrinimas yra būtent tų ES valstybių nacionalinių teisės aktų reguliavimo dalykas). Pritarti
formuluotės nėra aišku, ar kartografavimo paslaugoms, kurioms netaikomi šio įstatymo reikalavimai, yra nustatytos tam tikros sąlygos (kaip nustatyta internetiniams žemėlapiams), ar, vis dėlto, įstatymas netaikomas bet kokioms interneto svetainių ir mobiliųjų programų kartografavimo paslaugoms. Jeigu įstatymo nuostatos netaikomos visoms kartografavimo paslaugoms, projekto 2 straipsnio
pat ir internetiniams žemėlapiams, jeigu žemėlapiuose, skirtuose navigacijai, esminė informacija pateikiama prieinamu skaitmeniniu būdu“. Nepritarti Projekte naudojama Direktyvos (ES) 2019/882 formuluotė: „internetiniams žemėlapiams ir kartografavimo paslaugoms, jeigu žemėlapių, skirtų navigacijai, atveju esminė informacija pateikiama prieinamu skaitmeniniu būdu;“ Siūlytina formuluotės nekeisti, siekiant nepagrįstai neišplėsti ir (ar) nesusiaurinti Direktyvos
Banko paslaugos vartotojams
banko ir finansinės paslaugos:<...>“ (pabraukta mūsų).
Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus sąvokos „banko“ paslaugos turinys bei jų skirtumas nuo
„finansinių paslaugų“, kurios yra išvardijamos atitinkamuose projekto 3
straipsnio 2 dalies punktuose, ir kurias gali teikti tiek bankai, tiek ir kitos finansų įstaigos. Atsižvelgiant į tai siūlytina projekto nuostatą tikslinti, aiškiai apibrėžiant „banko paslaugų“ turinį arba nurodant, kad banko paslaugomis vartotojams būtų laikomos finansų įstaigų teikiamos projekto 3 straipsnio 2 dalies punktuose išvardintos finansų paslaugos. Pritarti
7592
nuostatas kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos, be kita ko, Lietuvos Respublikos Bendrojo pagalbos centro įstatyme ir įvertinus tai, kad pastarojo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,pagalbos prašymas“ bet ne ,,skubios pagalbos prašymas“, siūlytina atitinkamai patikslinti projekto 2 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio
priedus
požiūriu (manytina, kad šioje dalyje reiktų išbraukti perteklinius žodžius „teikiamas paslaugas“). Nepritarti Pasiūlymas neatitiktų Direktyvos (ES) 2019/882 3 str. 30 p. įtvirtintos sąvokos:
„ 30) e. prekybos paslaugos – paslaugos, teikiamos nuotoliniu būdu,
naudojant interneto svetaines ir nešiojamaisiais prietaisais teikiamas paslaugas , elektroninėmis priemonėmis ir individualiu vartotojo prašymu siekiant sudaryti vartojimo sutartį;“ (angl.
„(30)
‘e-commerce services’ means services provided at a
distance, through websites and mobile device-based services by electronic means and at the individual request of a consumer with a view to concluding a consumer contract “ )
„sąveiką“. Pritarti
„atitinkama programine“ įrašytinas žodis „įranga“. Pritarti
tkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72 (toliau – Aprašas), 20 punktu, teisės aktuose visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas tada, kai Europos Sąjungos teisės aktas teisės akto tekste minimas pirmą kartą, o toliau nurodomas jo sutrumpintas pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 7 dalyje jau yra minimi kai kurie Europos Sąjungos teisės aktai, siūlytina projekto 3 straipsnio 20 dalyje pateikti sutrumpintus
12Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad šiuo metu Seime yra svarstomas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2014, kuriuo siūloma pakeisti šio įstatymo pavadinimą į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir kurio įsigaliojimas numatytas 2023 m. liepos 1 d.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume įvertinti, ar nereikėtų kartu atitinkamai pakeisti projekto 3 straipsnio 20 dalyje pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, juolab, kad šio įstatymo projekto įsigaliojimas numatytas 2025 m. birželio 28 d. Pritarti Jei projektui Nr. XIVP-2014 bus pritarta ankščiau, nei šiam Projektui, tuomet siūlytume atitinkamai pakeisti ir nuorodą. Jeigu projektui Nr. XIVP-2014 nebus pritarta ankščiau, siūlytina palikti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pavadinimą. 13. 410
straipsnio 10 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 1-9 dalyse įvardytas institucijas, kadangi abejotina, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija galėtų teikti metodinę pagalbą (rekomendacinio pobūdžio konsultacijas) tiesiogiai Vyriausybei, jai tvirtinant nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos gaminių ir paslaugų prieinamumo skatinimo priemonės
„įgaliota institucija“ įrašytini žodžiai „įgaliotos institucijos vadovas“. Pritarti
keliais aspektais. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad ministro įgaliotos institucijos vadovas tvirtins ne institucinę, o personalinę gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisijos sudėtį, reikėtų nurodyti, kad į Komisiją įtraukiamos ne institucijos, o institucijų deleguoti atstovai.
Antra, reikėtų aiškiai nurodyti, kad į Komisijos sudėtį įtraukiami ne tik šio įstatymo 4 straipsnio 2–8 ir 10 dalyse įvardytų institucijų bei rinkos priežiūros institucijų atstovai, tačiau ir asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų, aukštojo mokslo institucijų bei verslo asociacijų atstovai (ir tik paskui nurodant pastarųjų atstovams garantuojamą minimalų vietų skaičių). Trečia, vietoj formuluotės „aukštojo mokslo institucijos“ įrašytina sąvoka „mokslo ir studijų institucijos“ (derinant projektą su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis). Pritarti
dalį, pateikiant konkrečias nuorodas į šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus gaminius bei į šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytas teikiamas paslaugos (analogiškai kaip nurodoma kituose projekto straipsniuose). Pritarti
skyriaus ir 7 straipsnio pavadinimai. Pritarti
64
formuluotė tikslintina, nes dabartinė jo redakcija suponuoja, kad gamintojo kontaktiniai duomenys turi būti nurodomi ne ant jo pakuotės arba prie gaminio pridėtame dokumente, o aiškiai ir suprantamai pateikiami konkrečiai galutiniams vartotojams ir rinkos priežiūros institucijoms. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 4 daliai. Pastebėtina ir tai, kad projekto 8 straipsnio 6 dalies žodis „prekių“ keistinas žodžiu „prekės“. Pritarti
sakinys – po žodžių ,,jos nustatyta“ įrašytinas praleistas žodis ,,tvarka“ bei prieš žodį ,,visas“ praleistas žodis - ,,apie“. Pritarti
20.
132
informacija skelbiama viešai, pateikiama raštu ir žodžiu“ siūlome įrašyti žodžius „Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama viešai, suinteresuotų asmenų prašymu pateikiama jiems raštu ar žodžiu“. Pritarti
punktų turinį, galima daryti išvadą, kad juose pateikti ne kumuliatyvūs, o alternatyvūs galimo prieinamumo reikalavimų nesilaikymo pagrindai (tą implikuoja ir šio straipsnio 5 dalis, kurioje pateikiama nuoroda tik viename iš punktų įtvirtintą išlygą, bei 16 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė
šaltiniai“ turinį, nes tokia terminija Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra vartojama. Pritarti
23.
162
23Projekto 16 straipsnio 2 dalies nuostatos,
nustatančios, kad reikalavimais dėl techninių dokumentų vengiama užkrauti nepagrįstą naštą labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, turinys ir jos paskirtis nėra aiški. Pažymėtina, kad šios nuostatos, išdėstytos Direktyvoje (ES) 2019/882, turinys iš esmės atspindi deklaratyvų siekį, kurį turėtų užtikrinti valstybės narės perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę. Todėl tik pažodinis šios direktyvinės nuostatos pakartojimas įstatyme jokios teisinės reikšmės įstatymo taikymui neturės. Pritarti
šią nuostatą
yra tik vienas iš prie gaminio pridedamas dokumentas, siūlome projekto 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti, kad CE ženklu pažymima gaminys, o jeigu gaminio pažymėti neįmanoma arba negalima dėl gaminio pobūdžio, CE ženklu pažymima pakuotė, gaminio duomenų lentelė ir kiti prie jo pridėti dokumentai. Nepritarti Pasiūlymas prieštarauja Direktyvos (ES) 2019/882 18 str. 1 d., kuris nurodo, kad „ Gaminys arba jo duomenų lentelė CE ženklu pažymimi taip, kad šis ženklas būtų matomas, įskaitomas ir neištrinamas.“ (angl. „The CE marking shall be affixed visibly, legibly and indelibly to the product or to its data plate “
teikiamo reguliavimo nėra aiškus vartojamo termino „jos“ turinys. Pritarti
19
121
„Reglamento (EB) Nr. 765/2008“ brauktini žodžiai „su visais pakeitimais“. Analogiškai tikslintini projekto 18 straipsnio 3 dalis, 19 straipsnio 4 dalis
ir 19 straipsnio 12 dalies 1 punktas. Pritarti
27.
182
dvitaškio nedera su šios dalies 2 punktu, nes nuostatoje iki dvitaškio nurodoma sąlyga, kuriai esant ši dalis apskritai taikoma, t. y., kai ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko prieinamumo reikalavimų remdamasis šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, apskritai paneigia 2 punkto, nustatančio, kad tokiu atveju rinkos priežiūros institucija patikrina kaip laikomasi taikytinų prieinamumo reikalavimų, taikymo galimybę. Galbūt turima omenyje, kad rinkos priežiūros institucija patikrina kaip laikomasi kitų tam gaminiui ar paslaugai taikytinų prieinamumo reikalavimų, kurių neapima jų pasinaudota išlyga. Pritarti
tikslintinas, nes vertinimą, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, atliks ne ekonominės veiklos vykdytojai, o būtent rinkos priežiūros institucija. Pritarti
22
teisėtų ūkio subjektų interesų užtikrinimo, projekto 19 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti nustatytos bent minimalaus pagrįsto neatitikties pobūdį atitinkančio laikotarpio, per kurį ekonominės veiklos vykdytojas turi imtis tinkamų taisomųjų veiksmų, ribos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 20 straipsnio 2 daliai. Pritarti Direktyva (ES) 2019/882 (aktualus 20 str.) nenumato terminų, kurie galėtų būti taikomi. Kitur Projekte taikomi 3 d. minimalūs terminai
23
„taisomųjų veiksmų“ formuluotė, o projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatose
yra vartojamos „tinkamų taisomųjų veiksmų“ formuluotė. Svarstytina ar siekiant aiškumo nereikėtų suvienodinti šių projekte vartojamų formuluočių. Pritarti
6
straipsnio 1 dalies 6 punkte po žodžių „siūlyti atitinkamai“ įrašyti žodžius „licenciją išdavusiai“. Pritarti
1 32.
2141
žodžių „rinkos priežiūros institucijų“ įrašytinas žodis „teisėtus“. Pritarti
tiekiančiam“. Pritarti
ekonominės veiklos vykdytojas nevykdo ne tik gaminio tiekimo rinkai draudimo, tačiau ir tiekimo ribojimo (kaip tai nustatyta projekto 19 straipsnio 8 dalyje). Pritarti
2
žodžio „slepia“ įrašytinas žodis „slėpė“. Pritarti
nenurodoma jokia konkreti pažeidimo nagrinėjimo procedūra, šio straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta“ įrašytini žodžiai „Šio įstatymo“. Pritarti
nustatyti, kad rinkos priežiūros institucijai priėmus sprendimą dėl rinkos ribojimo priemonės, nurodytos šio įstatymo 19 straipsnio 2 ar 3 dalyje bei 20 straipsnio 2 dalyje, taikymo, surašomas šio įstatymo pažeidimo protokolas ir pradedama įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad išnagrinėjusi pažeidimą, rinkos priežiūros institucija priima vieną iš sprendimų, įskaitant ir sprendimą atsisakyti skirti šiame įstatyme nustatytą baudą ar įspėjimą. Sistemiškai vertinant šių nuostatų turinį, kyla tam tikrų neaiškumų dėl jų taikymo. Pirma, šios nuostatos implikuoja, kad sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių, tame tarpe ir nurodymas pašalinti gaminius iš rinkos, gali būti priimami dar net ir neatlikus įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros. Tai suponuoja, kad įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra būtų skirta ne pačiam įstatymo pažeidimo faktui, o tik įstatymo pažeidimo sunkumui konstatuoti ir skiriamos baudos dydžiui nustatyti.
Tačiau tokią prezumpciją paneigia nuostata, nurodanti, kad išnagrinėjusi pažeidimą, rinkos priežiūros institucija gali priimti sprendimą ir atsisakyti skirti šiame įstatyme nustatytą baudą ar įspėjimą. Tai reiškia, kad įstatymo pažeidimo nagrinėjimo metu gali būti nustatyta, kad pažeidimo ir nebuvo, todėl nėra pagrindo skirti ir baudą ar įspėjimą. Tačiau tokiu atveju lieka neaišku rinkos ribojimo priemonių, kurios buvo paskirtos, skyrimo pagrindas ir tokio sprendimo, kuris kaip paaiškėtų buvo nepagrįstas, pasekmės. Antra, projekte neatskleista rinkos ribojimo priemonių skyrimo procedūra, t. y. neaiškūs procedūros, prasidedančios, kai rinkos priežiūros institucija gauna informacijos apie galimą gaminių ar paslaugų neatitikimą prieinamumo reikalavimams ir inicijuoja vertinimą, bei pasibaigiančios rinkos priežiūros institucijos priimamu sprendimu dėl rinkos ribojimo priemonių, etapai. Kaip jau minėta aukščiau, nėra aiškus ir šios procedūros santykis su įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra (kuri būtų pradedama jau po sprendimo skirti rinkos ribojimo priemones). Manytume, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsniu, reglamentuojančiu poveikio priemonių ūkio subjektams skyrimo sąlygas, rinkos ribojimo priemonės kartu su ekonomine sankcija turėtų būti skiriamos būtent po galimo įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros, kurios metu būtų išsamiai bei objektyviai ištiriamos visos galimo pažeidimo aplinkybės bei išklausomos visos suinteresuotos šalys. Pritarti
rinkos priežiūros institucijos sprendimai įforminami nutarimais.
Pažymėtina, kad ši nuostata nedera su projekto 27 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad nutarimais būtų įforminami ne visi rinkos priežiūros institucijos sprendimai, o tik sprendimai dėl baudų ar įspėjimų skyrimo. Tačiau vertinant tokią projekto 27 straipsnio 1 dalies nuostatą, lieka neaiškus toks priimamų sprendimų įforminimo būdų skirtumų pagrįstumas, nes abiem nurodytais atvejais rinkos priežiūros institucija priima sprendimą dėl poveikio priemonių ūkio subjektui skyrimo. Taip pat pažymime, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, formaliai skundžiami būtent viešojo administravimo subjekto sprendimai (nepaisant jų būdo ir (ar) formos). Pritarti
39Projekto 27 straipsnio 1 dalies nuostata,
nustatanti, kad rinkos priežiūros institucijų sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ir nutarimai dėl baudų ar įspėjimų skyrimo per vieną mėnesį nuo šių sprendimų ar nutarimų įteikimo dienos gali būti apskųsti Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio ar Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, prieštarauja imperatyviajai Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 5 daliai, nustatančiai, kad sprendimas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nepritarti Manome, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio ir Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies santykis atitinka visumos ir dalies santykį (manytina, kad 37 straipsnio 5 dalis yra perteklinė).
Priešingai nei viešojo administravimo subjektams (kuriems leidžiama tik tai, kas konkrečiai įvardinta (administracinis principas), asmenims taikomas dispozityvus platesnis reguliavimas, todėl pastarieji rinkos priežiūros institucijų sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ir nutarimus dėl baudų ar įspėjimų skyrimo turi teisę skųsti tiek naudodamiesi reguliavimu reglamentuotu VAĮ 14 str., tiek reguliavimu nustatytu 37 straipsnyje. Priešingas aiškinimas rinkos priežiūros institucijas nepagrįstai išskirtų visų kitų viešojo administravimo subjektų kontekste ir paneigtų VAĮ 14 str. nustatytą institutą suteikiantį asmenims teisę viešojo administravimo subjektų (rinkos priežiūros institucijų) skųsti jiems patiems. 40. 31
„šiame straipsnyje“; 3 dalyje vietoje žodžio „treji“ įrašytinas skaičius „3“;
punktu projekto 3 priedo pavadinimas dėstytinas taip „Įgyvendinami Europos
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Lietuvos radijo ir televizijos asociacija 2022-11-21 Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (toliau – Asociacija) susipažino su Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektu Nr.
XIVP-2209 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (toliau – Prieinamumo direktyva), kurios tikslas – suderinti prieinamumo reikalavimus tam tikriems gaminiams ir tam tikroms paslaugoms, kad Europos Sąjungos vidaus rinka sklandžiai veiktų, panaikinant dėl skirtingų nacionalinės teisės aktų kylančias kliūtis laisvam gaminių ir paslaugų judėjimui, bei kad kuo daugiau asmenų su negalia galėtų naudotis atitinkamais gaminiais ir paslaugomis. Asociacija palaiko Įstatymo projekto tikslus, tačiau kartu ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus, kurie turėtų padėti verslui sklandžiau prisitaikyti prie būsimų reikalavimų. Pirmiausia, norime atkreipti dėmesį, kad teikiamu Įstatymo projektu visam privačiam visuomenės informavimo sektoriui paslaugų prieinamumo reikalavimai yra sukuriami lygiaverčiai kaip ir visuomeniniam transliuotojui, kuris yra išlaikomas iš visų mokesčių mokėtojų lėšų ir turi pastovų, kasmet augantį finansavimą. Visuomeninis transliuotojas turėdamas pastovų biudžetą, gali nesunkiai planuotis ir įgyvendinti visus Įstatymo projekto keliamus reikalavimus, tuo tarpu privatūs paslaugų teikėjai siekdami atitikti reikalavimus susidurs su milžiniška finansine našta. Visuomeninės žiniasklaidos priemonės yra išlaikomos visos visuomenės lėšomis, todėl pareiga pilna apimtimi atliepti prieinamumo reikalavimus yra suprantama ir pagrįsta. Vis dėlto, visos kitos visuomenės informavimo priemonės turi susikurti ir pritraukti savo auditoriją, todėl paslaugų prieinamumo reikalavimų išpildymas itin neigiamai paveiks komercinės žiniasklaidos finansinį stabilumą.
Nemažiau svarbu pažymėti ir tai, kad visuomeninis transliuotojas veikiausiai turi gerokai daugiau informacinio pobūdžio turinio, kurio prieinamumas yra itin svarbus visuomenei, tuo tarpu privatūs transliuotojai dažniausiai turi daugiau pramoginio turinio, kurio prieinamumo įgyvendinimas nėra kritiškai svarbus Lietuvos piliečių atžvilgiu. Atsižvelgiant į būsimus milžiniškus kaštus privatiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kuriuos jie turės pasidengti asmeninėmis lėšomis, raginame apsvarstyti galimybę numatyti taikyti paslaugų ir gaminių prieinamumo reikalavimus tik visuomeninėms visuomenės informavimo priemonėms arba sukurti finansavimo mechanizmus, kurie padėtų privačioms visuomenės informavimo priemonėms prisitaikyti prie Įstatymo projektų siūlomų reikalavimų. Nepritarti Direktyva (ES) 2019/882 taikoma visai ES vidaus rinkai ir, atitinkamai, Lietuvoje veikiančioms audiovizualinės žiniasklaidos priemonėms. Reikalavimų susiaurinimas tik iki visuomeninio transliuotojo prieštarautų
judėjimą ES vidaus rinkoje. 1.2303 Dėl Įstatymo projekto nuostatų taikymo pereinamojo laikotarpio Pagal šį Įstatymo projektą gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai bus taikomi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieigos paslaugoms, o tai reiškia, kad, visų pirma televizijos, turės labai didelę žmogiškųjų resursų bei finansinę naštą, siekiant pritaikyti savo prieigos paslaugas visuomenei.
Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo 1 priede nurodytuose konkrečiuose reikalavimuose yra numatoma, kad pateikiant informacijos turinį teksto formatais, kuriuos naudojant turės būti galima generuoti alternatyvius pagalbinius formatus, kurie naudotojams turės būti pateikiami įvairiai ir daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu. Tai reiškia, kad visas tekstinis prieigos paslaugos turinys turės būti pilna apimtimi papildytas audio ar video medžiaga. Taip pat numatoma, kad turi būti užtikrinta, jog audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieinamumo komponentai (prieigos paslaugos), kaip antai, subtitrai kurtiesiems ir klausos sutrikimų turintiems asmenims, garsinis vaizdavimas, įgarsinti subtitrai ir vertimas į gestų kalbą, būtų visapusiškai perduodami užtikrinant tinkamą tikslaus perteikimo kokybę ir sinchronizuojami su garsu ir vaizdo medžiaga, naudotojams sudarant sąlygas valdyti jų perteikimą ir naudojimą. Tai reiškia, kad būtų pagerinama prieigos paslauga, visus jos gerinimo parametrus (garsinį vaizdavimą, subtitrus, gestų apipavidalinimą) teks pritaikyti visam viešai skelbiamam turiniui. Atkreipiame dėmesį, kad platformose keliamos ne tik atskiros programos, bet ir yra retransliuojamas tinklelis, informacinės programos ir t.t., todėl numatyti reikalavimai pareikalaus nepaprastai didelio žmogiškųjų resursų įtraukimo. Akivaizdu, kad toks prieigos paslaugos turinio konvertavimas į alternatyvius pagalbinius formatus bei visų prieigos paslaugų komponentų pritaikymas visam viešajam turiniui reikalaus ne tik didelio techninio bei finansinio indėlio, tačiau yra ir labai imlus laikui.
Atsižvelgiant į būsimą prieigą atitikti paslaugos pritaikymo Įstatymo projektui reikalavimus ir iš to kylančią naštą įmonėms bei organizacijoms prašome numatyti, aiškų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu įmonės bei organizacijos turėtų realią galimybę prisitaikyti prie keliamų reikalavimų. Šiuo metu Įstatymo projekto 30 straipsnis nurodo pereinamojo laikotarpį tik paslaugų teikėjams, kurie savo paslaugose naudoja gaminius. Nurodoma, kad tokios paslaugų teikimo sutartys, sudarytos iki 2025 m. birželio 28 d., galioja be pakeitimų iki jų galiojimo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2030 m. birželio 28 d. Norime atkreipti dėmesį, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslauga apskritai nėra teikiama sutarties pagrindu – ji yra tiesiog laisvai prieinama vartotojui. Tai reiškia, kad audiovizualinei žiniasklaidai apskritai nėra taikoms pereinamasis laikotarpis, kuris yra būtinas siekiant prisitaikyti prie daug žmogiškųjų, laiko ir finansinių resursų pareikalausiančio reikalavimo. Svarbu pažymėti, kad kokybiškai pasiruošti tokio pobūdžio ir apimties reikalavimams reikės ne tik sukurti visai naują šios veiklos koncepciją, bet ir ją ištestuoti, integruoti žmogiškuosius resursus ir kt. Nemažiau svarbu yra ir tai, kad įgyvendinant Prieinamumo direktyvos tikslus, turi būti vengiama diskriminacinio pobūdžio normų įtvirtinimo tarp skirtingų tipų paslaugų ir paslaugų teikėjų. Siekiant išlaikyti sąžiningas sąlygas visų paslaugų ir gaminių teikėjų atžvilgiu prašome numatyti vieningą Įstatymo įsigaliojimo terminą vistiems gaminių ir paslaugų teikėjams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus siūlome pakoreguoti Įstatymo projekto 30 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: 3.
Paslaugų teikėjai iki 2030 m. birželio 28 d. turi teisę toliau teikti paslaugas, naudodami gaminius, kuriuos jie teisėtai naudojo iki šio įstatymo įsigaliojimo, teikdami panašaus pobūdžiu paslaugas. Paslaugų teikimo sutartys, sudarytos iki 2025 m. birželio 28 d., galioja be pakeitimų iki jų galiojimo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2030 m. birželio 28 d . Gaminių ir paslaugų teikėjai iki 2030 m. birželio 28 d. turi teisę toliau teikti paslaugas bei gaminius, kuriuos teisėtai teikė rinkai iki šio įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgti
2 Dėl tekstinės informacijos apie paslaugos teikimą išdėstymo alternatyviu būdu Įstatymo projekto 1 priedo trečias skyrius apibrėžia visoms paslaugoms, pagal gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą, taikytinus prieinamumo reikalavimus. Šio skyriaus 10.2.6. punktas nurodo, kad teikiant informaciją apie paslaugos veikimą, reikia papildyti bet kokį netekstinį turinį alternatyviu to turinio išdėstymu. Norime atkreipti dėmesį, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų atveju, net ir prieigos paslaugoje (t. y. interneto puslapyje) jau yra pateikiamas ir pačių programų turinys. Tokia 1 priedo 10.2.6. punkto formuluotė leidžia interpretuoti, jog ir pačių programų, kurioms netaikomi paslaugų prieinamumo reikalavimai, turinys taip pat turėtų būti išdėstytas alternatyviai.
Siekiant išvengti teisės normų kolizijos ir užtikrinti, kad Įstatymo projektas nenustatytų perteklinės pareigos alternatyviai išdėstyti visą turinį, net ir tą, kuriam nėra taikomos Prieinamumo direktyvos nuostatos, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 1 priedo 10.2. punktą ir išdėstyti jį taip:
prieigos paslaugos veikimą ir, kai teikiant paslaugas naudojami gaminiai, jų sąsają su šiais gaminiais, taip pat informaciją apie jų prieinamumo charakteristikas ir sąveikumą su pagalbiniais prietaisais bei priemonėmis:
nei viena jusle atpažįstamu būdu;
suprantamai;
naudotojams taip, kad jie galėtų ją suvokti;
teksto formatais, kuriuos naudojant galima generuoti alternatyvius pagalbinius formatus, kurie naudotojams gali būti pateikiami įvairiai ir daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu;
tipo šriftu atsižvelgiant į numatomas naudojimo sąlygas ir užtikrinant pakankamą kontrastą, taip pat pritaikant tarpus tarp raidžių, eilučių ir pastraipų;
bet kokį netekstinį turinį alternatyviu to turinio išdėstymu;
informaciją, reikalingą atitinkamai paslaugai teikti, pateikiant nuosekliai ir tinkamai, kad ji būtų suvokiama, ją būtų galima naudoti, ji būtų suprantama ir tvari; Atsižvelgti 1.414 Dėl esminio keitimo ir neproporcingos naštos kriterijų Įstatymo projekto 14 straipsnis reglamentuoja, jog paslaugų teikėjai paslaugų prieinamumo reikalavimus taiko tik tokia apimtimi, kad nereikėtų daryti esminio gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio pakeitimo ir nebūtų sukelta neproporcinga ekonominė našta.
Siekiant išvengti teisės normų kolizijos ir užtikrinti, kad Įstatymo projektas nenustatytų perteklinės pareigos alternatyviai išdėstyti visą turinį, net ir tą, kuriam nėra taikomos Prieinamumo direktyvos nuostatos, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 1 priedo 10.2. punktą ir išdėstyti jį taip:
prieigos paslaugos veikimą ir, kai teikiant paslaugas naudojami gaminiai, jų sąsają su šiais gaminiais, taip pat informaciją apie jų prieinamumo charakteristikas ir sąveikumą su pagalbiniais prietaisais bei priemonėmis:
nei viena jusle atpažįstamu būdu;
suprantamai;
naudotojams taip, kad jie galėtų ją suvokti;
teksto formatais, kuriuos naudojant galima generuoti alternatyvius pagalbinius formatus, kurie naudotojams gali būti pateikiami įvairiai ir daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu;
tipo šriftu atsižvelgiant į numatomas naudojimo sąlygas ir užtikrinant pakankamą kontrastą, taip pat pritaikant tarpus tarp raidžių, eilučių ir pastraipų;
bet kokį netekstinį turinį alternatyviu to turinio išdėstymu;
informaciją, reikalingą atitinkamai paslaugai teikti, pateikiant nuosekliai ir tinkamai, kad ji būtų suvokiama, ją būtų galima naudoti, ji būtų suprantama ir tvari; Atsižvelgti 1.414 Dėl esminio keitimo ir neproporcingos naštos kriterijų Įstatymo projekto 14 straipsnis reglamentuoja, jog paslaugų teikėjai paslaugų prieinamumo reikalavimus taiko tik tokia apimtimi, kad nereikėtų daryti esminio gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio pakeitimo ir nebūtų sukelta neproporcinga ekonominė našta. Paslaugų teikėjai privalo parengti dokumentuotą vertinimą, ar dėl taikytinų prieinamumo reikalavimų laikymosi būtų padaryti esminiai gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio keitimai, ir, remiantis šio įstatymo 2 priede įtvirtintais kriterijais, būtų nustatyta, kad organizacinio ar finansinio pobūdžio našta būtų didesnė, atsižvelgiant į tikėtiną gauti naudą ir sukeltų neproporcingą naštą ekonominės veiklos vykdytojui.
Nepaneigiant būtinybės paslaugų teikėjams atlikti paslaugų prieinamumo reikalavimų vertinimus bei juos dokumentuoti, manome, kad būtina sukonkretinti Įstatymo projekto 2 priede išdėstytų kriterijų įvertinimą ekonominės veiklos vykdytojui. Šiuo metu, preziumuojama, kad prieinamumo reikalavimų taikymo išimtis galima remiantis 2 priede išdėstytų kriterijų visuma. Tai ir prieinamumo reikalavimų laikymosi grynųjų išlaidų santykis su paslaugos teikimo bendromis išlaidomis, numatomos ekonominės veiklos vykdytojų išlaidos ir gaunama nauda, palyginti su numatoma nauda asmenims su negalia bei prieinamumo reikalavimų laikymosi grynųjų išlaidų santykis su ekonominės veiklos vykdytojo grynąja apyvarta. Minėtos kriterijų rūšys ne tik nepapildo vieni kitų, bet priešingai - ne visais paslaugų teikimo atvejais yra net tarpusavyje susijusios. Todėl siekiant išlaikyti pareigą ekonominės veiklos vykdytojams argumentuotai įrodyti esminio gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio keitimo būtinumą arba kilusią neproporcingą naštą vertėtų numatyti konkretesnę neproporcingos naštos ar gaminio/paslaugos keitimo prezumpciją. Remiantis anksčiau išdėstytais argumentais siūlome papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnį nurodant, kad ekonominės veiklos vykdytojui prieinamumo reikalavimai netaikomi tokia apimtimi, kokia jis gali dokumentuotai pagrįsti įstatymo II priede reglamentuotų neproporcingos naštos vieno ar kelių kriterijų tenkinimą juos detalizuojančiais II priede reglamentuotais elementais ar kitais būdais.
Siūlome pakoreguoti Įstatymo projekto 14 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
ir neproporcinga našta
taikomi tik tokia apimtimi, kad dėl šių reikalavimų laikymosi:
1) nereikėtų daryti esminio gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio pakeitimo, ir
2) nebūtų sukelta neproporcinga našta atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams. 2. Prieinamumo reikalavimai netaikomi tokia apimtimi, kokia ekonominės veiklos vykdytojas gali dokumentuotai pagrįsti įstatymo II priede reglamentuotų neproporcingos naštos vieno ar kelių kriterijų tenkinimą juos detalizuojančiais II priede reglamentuotais elementais ar kitais būdais. 2. 3. Ekonominės veiklos vykdytojai, atsižvelgdami į šio įstatymo 2 priede įtvirtintus kriterijus, atlieka vertinimą, ar dėl taikytinų prieinamumo reikalavimų laikymosi būtų padaryti esminiai gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio keitimai, ir, remiantis šio įstatymo 2 priede įtvirtintais kriterijais, būtų nustatyta, kad organizacinio ar finansinio pobūdžio našta būtų didesnė, atsižvelgiant į tikėtiną gauti naudą ir sukeltų neproporcingą naštą ekonominės veiklos vykdytojui (toliau – neproporcingos naštos vertinimas). 3. 4. Ekonominės veiklos vykdytojai neproporcingos naštos vertinimą dokumentuoja. Neproporcingos naštos vertinimo ataskaitą jie saugo penkerius metus po to, kai gaminys rinkai buvo patiektas paskutinį kartą, arba atitinkamai po to, kai paslauga buvo suteikta paskutinį kartą.
Gavę rinkos priežiūros institucijos prašymą, ekonominės veiklos vykdytojai rinkos priežiūros institucijai raštu pateikia neproporcingos naštos vertinimo ataskaitos kopiją per rinkos priežiūros institucijos nurodytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 3 darbo dienos. 4. 5. Labai mažoms įmonėms, užsiimančioms gamyba, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas parengti neproporcingos naštos vertinimo ataskaitą netaikomas, tačiau rinkos priežiūros institucijos prašymu tokios įmonės, kurios nusprendė nesilaikyti vieno ar kelių prieinamumo reikalavimų, pagal šio straipsnio 1 dalį, rinkos priežiūros institucijai raštu pateikia faktus, susijusius su neproporcingos naštos vertinimu, per rinkos priežiūros institucijos nurodytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 3 darbo dienos. 5. 6. Paslaugų teikėjai, kurie, atsižvelgdami į šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta išlygą, nesilaiko vieno ar kelių prieinamumo reikalavimų, atnaujina neproporcingos naštos vertinimą kiekvienai paslaugų kategorijai ar rūšiai, esant bet kuriai iš šių sąlygų:
1) kai siūlomos paslaugos keičiamos;
2) rinkos priežiūros institucijų prašymu;
3) arba bent kas penkerius metus. 6. 7. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojai gauna finansavimą, kuris teikiamas siekiant pagerinti prieinamumą, iš kitų šaltinių (viešų ar privačių), o ne naudoja nuosavus išteklius, ekonominės veiklos vykdytojai pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą neturi teisės nesilaikyti prieinamumo reikalavimų. 7. 8.
konkretaus gaminio ar paslaugos ekonominės veiklos vykdytojai remiasi šio straipsnio 1 dalimi, jie raštu perduoda informaciją, nurodytą šio straipsnio
nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto neproporcingos naštos vertinimo atlikimo dienos. Ši pareiga netaikoma labai mažoms įmonėms. Atsižvelgti
5 Dėl terminų apibrėžiančių informacijos pateikimą neatitikties prieinamumo reikalavimams atveju Įstatymo projekto 13 straipsnis numato paslaugų teikėjų pareigas, o šio straipsnio 5 punktas apibrėžia, kad neatitikties prieinamumo reikalavimams atveju paslaugų teikėjai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos, kurią sužinojo apie neatitiktį, apie tai informuoja atitinkamą rinkos priežiūros instituciją jos nustatyta tvarka, pateikdami duomenis apie neatitiktį ir apie visas priemones, kurių buvo imtasi. Visiškai sutikdami dėl pareigos pateikti visą reikalingą ir dokumentuotą informaciją, tačiau suprasdami tokios argumentuotos informacijos apimtį manome, kad reikalavimas pateikti visą dokumentuotą informaciją apie paslaugos prieinamumo standartus per 3 dienas yra realiai neįgyvendinamas. Dėl šios priežasties, prašome prailginti informacijos pateikimo terminą, kad paslaugų teikėjai turėtų galimybė pateikti išsamią ir pagrįstą informacija apie neatitikties prieinamumo reikalavimams atvejus. Priešingu atveju, gali susidaryti situacijos, kuriose paslaugų teikėjai neturės galimybės net išanalizuoti tokių neatitikties prieinamumo reikalavimams atvejų atsiradimo priežasties ir išsiaiškinti kaip būtų galima užkirsti kelia kitiems panašiems atvejams ateityje. Todėl prašome nustatyti realų terminą kokybiškai reaguoti į atsirandančius atvejus, pateikiant duomenis apie neatitiktį ir apie visas priemones, kurių buvo imtasi. Siūlome pakoreguoti 13 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: 5.
Neatitikties prieinamumo reikalavimams atveju paslaugų teikėjai imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų paslaugos atitiktį jai taikytiniems prieinamumo reikalavimams. Jei paslauga neatitinka jai taikytinų prieinamumo reikalavimų, paslaugų teikėjai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per314 darbo dienų nuo dienos, kurią sužinojo apie neatitiktį, apie tai informuoja atitinkamą rinkos priežiūros instituciją jos nustatyta tvarka, pateikdami duomenis apie neatitiktį ir apie visas priemones, kurių buvo imtasi. Atsižvelgti
17 Dėl priežiūros institucijų kompetencijų Įstatymo projekto 21 straipsnis nustato rinkos priežiūros institucijų bei ekonominės veiklos vykdytojų teisės ir pareigos rinkos priežiūros metu. Šio straipsnio 1 dalies 7 punktas suteikia teisę priežiūros institucijai nustačius gaminių ir paslaugų prieinamumą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, įspėti apie tai ekonominės veiklos vykdytoją ir įpareigoti jį nedelsiant šiuos pažeidimus pašalinti. Siekiant užtikrinti, kad kontroliuojančios institucijos pateiktų pagrįstus vertinimus dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo, būtina numatyti pareigą priežiūros institucijai motyvuotai pagrįsti užfiksuotą paslaugų prieinamumo reikalavimų pažeidimą. Nemažiau svarbu ir tai, kad minėtas punktas suteikia teisę priežiūros institucijai įpareigoti paslaugos teikėją nedelsiant pašalinti esamus pažeidimus. Esame įsitikinę, jog terminas „nedelsiant“ yra neadekvatus ir nerealus reikalavimas, suprantant paslaugų tipų įvairovę. Dėl šios priežasties siūlytume nustatyti įpareigojimą paslaugų teikėjams pašalinti pažeidimus „per protingą terminą“.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus siūlome pakoreguoti 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir išdėstyti jį taip:
7) nustačiusios gaminių ir paslaugų prieinamumą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, motyvuotu pranešimu įspėti apie tai ekonominės veiklos vykdytoją ir įpareigoti jį nedelsiant per protingą terminą šiuos pažeidimus pašalinti;
15 Taip pat norime atkreipti dėmesį į Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą teisė rinkos priežiūros institucijai reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir pateiktų paaiškinimus žodžiu ar raštu. Esame įsitikinę, kad šiais laikais reikalavimas paslaugų teikėjams fiziškai atvykti į priežiūros instituciją yra prasilenkiantis su logika. Egzistuojančios ir plačiai taikomos technologijos suteikia galimybes ekonominės veiklos vykdytojams pateikti visą reikalaujamą informaciją ir paaiškinimus elektroninėmis ryšio priemonėmis ir ne tik. Todėl reikalavimo fiziškai atvykti pateikti paaiškinimus įtvirtinimas įstatymo nuostatose yra perteklinis. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais prašome pakoreguoti Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį taip:
5) reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir pateiktų paaiškinimus žodžiu ar raštu;
13 Galiausiai, Įstatymo projekto 21 straipsnio
patikrinimą fizinėje paslaugos teikimo vietoje, patalpose. Norime atkreipti dėmesį, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo atveju, minėta priežiūros institucijos teisė yra perteklinė ir nepagrįsta. Teikiant paslaugas visuomenės informavimo sektoriuje, nors veikloje ir būtų pasitelkiami žmogiškieji resursai, tačiau iš esmės paslaugų prieinamumas būtų įgyvendinamas tik montažo procese.
Audiovizualinės žiniasklaidos sektorius neturi pramoninių gamybinių procesų, kuriuos reikėtų prižiūrėti fizine priežiūros institucijų patikrinimų forma, kuomet tikrinamos patalpos, kuriuose vyksta paslaugų montažo darbai. Dėl šios priežasties, siūlome patikslinti Įstatymo projekto nuostatas ir atsisakyti perteklinių priežiūros institucijos teisių fiziškai kontroliuoti paslaugų teikėjus, kurie neteikia fizinių paslaugų vartotojams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome pakoreguoti Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
3) dalyvaujant ekonominės veiklos vykdytojui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikusios tarnybinį pažymėjimą ir rinkos priežiūros institucijos vadovo pavedimą atlikti veiklos patikrinimą, šių ekonominės veiklos vykdytojų darbo metu patekti į Lietuvos Respublikoje esančią jų teritoriją, pastatus, patalpas (įskaitant nuomojamus ar naudojamus panaudos teisinių santykių pagrindu), kuriuose gaminami, parduodami, laikomi (sandėliuojami) arba naudojami gaminiai arba teikiamos paslaugos, ir atlikti veiklos patikrinimus. Į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas rinkos priežiūros institucijos pareigūnai turi teisę patekti tik tuo atveju, jei šis fizinis asmuo sutinka ir įstatymuose nenustatyta kitaip; ši nuostata netaikoma visuomenės informavimo paslaugų teikimo atveju. Prašome atsižvelgti į išdėstytus argumentus ir pakoreguoti Įstatymo projektą pagal teikiamus pasiūlymus. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektui Nr.
XIVP-2209 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos pastabas, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Arūnas Valinskas, Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821
ekonomikos komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys : Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Justina Jakštienė – viceministrė, Lauryna Filatovaitė – ministrės patarėja, Daiva Zabarauskienė – Tikslinės pagalbos grupės vadovė, Jolanta Sakalauskienė – Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės vadovė, Eitvydas Zurba – Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės vyresn. patarėjas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovės: Ieva Valeškaitė – viceministrė, Justė Bulytė – Geresnio reglamentavimo politikos skyriaus patarėja, Lina Rumčikienė – Verslo priežiūros politikos skyriaus patarėja;
Kultūros ministerija Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas; Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės patarėjas Simas Grigonis; Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai: Goda Aleksaitė – direktorė, Audronė Kaušylienė – Teisės skyriaus vedėja, Agnė Gudonytė – Teisės skyriaus vyresn. patarėja, Arvydas Naina – Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus vyresn. patarėjas; Neįgaliųjų reikalų departamento atstovės: Eglė Čaplikienė – direktorė, Lina Gulbinė – Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja, patarėja Rasa Grigaliūnienė, vyriausiasis specialistas Nikolaj Špakov; Nevyriausybinių organizacijų atstovai: Egidijus Grigonis – Lietuvos paraplegikų asociacijos teisininkas, Ana Staševičienė – Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos vadovė, Jurgita Tarasevičienė – Lietuvos žmonių su negalia sąjungos administratorė, Kęstutis Vaišnora – Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas; Lietuvos radijo ir televizijos asociacija direktorė Gabrielė Andrašiūnienė;
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad į Europos ekonominės bendrijos rinką būtų pateikiami tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad 1993 m. lapkričio 1 d., įsigaliojus Mastrichto sutarčiai , Europos ekonominė bendrija buvo pavadinta Europos Bendrija, greta jos buvo įkurta Europos Sąjunga. 2009
d., įsigaliojus Lisabonos sutarčiai , Europos Bendrija buvo panaikinta. Atsižvelgiant į tai, šią nuostatą siūlome tikslinti, derinant ją su projekto
vertus, šio projekto tikslas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos jurisdikciją bei Lietuvos Respublikos teisės aktų taikymo teritoriją, mūsų nuomone, yra siauresnis, t. y. užtikrinti, kad ne į Europos Sąjungos vidaus rinką apskritai, o būtent į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų pateikiami tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos. Kitaip sakant, šio įstatymo tikslas yra būtent Lietuvos Respublikoje teikiamų paslaugų ir į Lietuvos Respublikos rinką patenkančių gaminių prieinamumo reikalavimų užtikrinimas ir šių reikalavimų laikymosi Lietuvos Respublikos teritorijoje priežiūra. Pritarti Pasiūlymas 1:
Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad į
Europos ekonominės bendrijos Lietuvos Respublikos rinką (toliau – rinka) būtų pateikiami tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos, jei šiems gaminiams ir paslaugoms taikomi prieinamumo reikalavimai .“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-07 2.
Įstatymo projekto skyrių įvardijimas neatitinka Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 37.1 papunkčio nuostatų, jog teisės akto skyriai iš eilės žymimi paryškintais romėniškais skaitmenimis ir žodžiu didžiosiomis paryškintomis raidėmis (pvz., I SKYRIUS) eilutės centre. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto ir jo priedų skyrius numeruoti romėniškais skaitmenimis t.y. vietoje žodžių „PIRMASIS“, „
„
, „TREČIAS“ ir t.t. atitinkamai rašyti romėniškus skaitmenis I, II, III ir t.t. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškus projekto 2 straipsnio 4 dalies 3 punkte vartojamos formuluotės
„regioninio transporto paslaugos” turinys, nes „regioninio transporto“ sąvoka
Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nei apibrėžta, nei vartojama. Pritarti Pasiūlymas 1: Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) šiems keleivinio oro, autobusų ir vandens transporto paslaugų, išskyrus mieste ir priemiesčiuose teikiamas transporto paslaugas bei regioninio transporto paslaugas , keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų elementams: interneto svetainėms, nešiojamaisiais prietaisais teikiamoms paslaugoms (įskaitant mobiliąsias programas), elektroniniams bilietams ir elektroninių bilietų pardavimo paslaugoms, informacijos apie transporto paslaugas teikimui, įskaitant kelionių informaciją realiuoju laiku, informaciniams ekranams ir interaktyviems savitarnos terminalams.
Paslaugų prieinamumo reikalavimai informaciniams ekranams taikomi tik ES Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems interaktyviems ekranams, taip pat Lietuvos Respublikos ES teritorijoje esantiems interaktyviems savitarnos terminalams, išskyrus ekranus ir terminalus, kurie yra transporto priemonių, orlaivių, laivų arba geležinkelių riedmenų įmontuotos sudedamosios dalys;“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 1 priedo IV skyriaus 11 dalies 11.3 punktą išdėstyti taip:
„11.3. keleivinio oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugos, išskyrus mieste ir priemiesčiuose teikiamas transporto paslaugas ir regionines transporto paslaugas :“ Pasiūlymas 3:
Įstatymo projekto 1 priedo IV skyriaus 11 dalies 11.4 punktą išdėstyti taip:
„11.4. mieste ir priemiesčiuose teikiamos transporto paslaugos ir regioninės transporto paslaugos : užtikrinama prieiga prie savitarnos terminalų, naudojamų teikiant paslaugą, pagal šio priedo 2, 3 ir 5–9 punktus;“
4 3 4.
Atsižvelgiant į pirmąją šios išvados pastabą, projekto 2 straipsnio 4 dalies 3 punkto formuluotė turėtų būti tikslinama tuo aspektu, kad šiuo įstatymu paslaugų prieinamumo reikalavimai informaciniams ekranams taikomi ne ES teritorijoje esantiems interaktyviems ir interaktyviesiems savitarnos ekranams, o Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems interaktyviems ekranams (o kitose ES valstybėse narėse esančių interaktyviųjų ekranų atitikties prieinamumo reikalavimams užtikrinimas yra būtent tų ES valstybių nacionalinių teisės aktų reguliavimo dalykas) Pritarti Žr. pasiūlymą prie 3 TD pastabos. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
63
5Iš projekto 2 straipsnio 6 dalies 3 punkto formuluotės nėra aišku,
ar kartografavimo paslaugoms, kurioms netaikomi šio įstatymo reikalavimai, yra nustatytos tam tikros sąlygos (kaip nustatyta internetiniams žemėlapiams), ar, vis dėlto, įstatymas netaikomas bet kokioms interneto svetainių ir mobiliųjų programų kartografavimo paslaugoms. Jeigu įstatymo nuostatos netaikomos visoms kartografavimo paslaugoms, projekto 2 straipsnio
pat ir internetiniams žemėlapiams, jeigu žemėlapiuose, skirtuose navigacijai, esminė informacija pateikiama prieinamu skaitmeniniu būdu“. Nepritarti Argumentai: Manytina, kad Įstatymo projekte naudojama Direktyvos (ES) 2019/882 formuluotė yra tinkama ir siūlytina formuluotės nekeisti, siekiant nepagrįstai neišplėsti ir (ar) nesusiaurinti Direktyvos (ES) 2019/882 taikymo (perkėlimo). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus sąvokos „banko“ paslaugos turinys bei jų skirtumas nuo „finansinių paslaugų“, kurios yra išvardijamos atitinkamuose projekto 3 straipsnio 2 dalies punktuose, ir kurias gali teikti tiek bankai, tiek ir kitos finansų įstaigos. Atsižvelgiant į tai siūlytina projekto nuostatą tikslinti, aiškiai apibrėžiant „banko paslaugų“ turinį arba nurodant, kad banko paslaugomis vartotojams būtų laikomos finansų įstaigų teikiamos projekto 3 straipsnio 2 dalies punktuose išvardintos finansų paslaugos. Nepritarti Argumentai:
LR terminų banko įstatymo nustatyta tvarka suderinto ir LR terminų banke skelbiamo šio termino straipsnyje apibrėžtis formuluojama: „ vartotojams teikiamos banko ir finansinės paslaugos:...“. Banko paslaugos apibrėžtyje įvardijamos ir Direktyvoje. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad pagal projekto 3 straipsnio 20 dalies nuostatas kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos, be kita ko, Lietuvos Respublikos Bendrojo pagalbos centro įstatyme ir įvertinus tai, kad pastarojo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,pagalbos prašymas“ bet ne ,,skubios pagalbos prašymas“, siūlytina atitinkamai patikslinti projekto 2 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio 9 dalį, 7 straipsnį 2 dalį, septintą skyrių bei projektu teikiamo įstatymo priedus . Pritarti Pasiūlymas 1:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „
taip pat taikomas atsakymams į skubios pagalbos prašymus, kurie gaunami skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. “ Pasiūlymas 2: Įstatymo projekto 4 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija dalyvauja formuojant, koordinuojant ir kontroliuojant valstybės politiką paslaugų prieinamumo srityje dėl Bendrojo pagalbos centro atsakymų į skubios pagalbos prašymus, kurie gaunami skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.“ Pasiūlymas 3: Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Prieinamumo reikalavimai taip pat taikomi Bendrojo pagalbos centro atsakymams į skubios pagalbos prašymus, kurie gaunami skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.“ Pasiūlymas 4:
Įstatymo projekto 1 priedo VII skyrių išdėstyti taip:
VII
tarnybų ryšio numerį 112 pagal numatytą jų paskirtį galėtų kuo daugiau naudotis asmenys su negalia, Bendrojo pagalbos centro atsakymas į skubios pagalbos prašymus <...>
skubios pagalbos prašymus skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 <...>“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
3 straipsnio 6 dalies formuluotė tikslintina redakciniu požiūriu (manytina, kad šioje dalyje reiktų išbraukti perteklinius žodžius „teikiamas paslaugas“). Pritarti Pasiūlymas: Siūlome naudoti Terminų banke aprobuotą sąvoką ir Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Elektroninės prekybos paslaugos
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 9.
Projekto 3 straipsnio 8 dalies žodis „saveika“ keistinas žodžiu „sąveiką“ Pritarti Pasiūlymas 1: Įstatymo projekto 3 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. Interaktyvieji kompiuteriniai pajėgumai
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17
„įranga“. . Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalį išdėstyti taip: „
bendrosios paskirties kompiuterių aparatinės įrangos sistema
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20
tkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto
(toliau – Aprašas), 20 punktu, teisės aktuose visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas tada, kai Europos Sąjungos teisės aktas teisės akto tekste minimas pirmą kartą, o toliau nurodomas jo sutrumpintas pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 7 dalyje jau yra minimi kai kurie Europos Sąjungos teisės aktai, siūlytina projekto 3 straipsnio 20 dalyje pateikti sutrumpintus Reglamento (EB) Nr. 1107/2006, Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 181/2011 pavadinimus. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 20 dalį išdėstyti taip: „ 20.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru , 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame akreditavimo reikalavimus ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 su visais pakeitimais, 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011, Reglamente (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 , Reglamente (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ,
dėl Europos standartizacijos, <...> . 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20
dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2014, kuriuo siūloma pakeisti šio įstatymo pavadinimą į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir kurio įsigaliojimas numatytas
atitinkamai pakeisti projekto 3 straipsnio 20 dalyje pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, juolab, kad šio įstatymo projekto įsigaliojimas numatytas 2025 m. birželio 28 d. Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekte yra nurodytas galiojančio įstatymo pavadinimas. Pažymime, kad Seimui pateikto Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr.
I-2044 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2014, kuriuo siūloma pakeisti šio įstatymo pavadinimą į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, nėra priimtas ir nežinia, kaip jis gali keistis. Nepakeitus Įstatymo projekte nurodyto įstatymo pavadinimo ir priėmus įstatymo projektą Nr. XIVP-2014, vadovaujantis šio įstatymo projekto 3 str. 7 d. , nuostata, kad „ kituose teisės aktuose nuoroda į Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą“ teisinių iššūkių dėl to neturėtų būti.. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
nuoroda į šio straipsnio 1-9 dalyse įvardytas institucijas, kadangi abejotina, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija galėtų teikti metodinę pagalbą (rekomendacinio pobūdžio konsultacijas) tiesiogiai Vyriausybei, jai tvirtinant nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos gaminių ir paslaugų prieinamumo skatinimo priemonės . Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 4 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „
institucija koordinuoja ir kartu su kultūros ministro įgaliota institucija, Lietuvos banku ir asmenų su negalia nevyriausybinėmis organizacijomis teikia metodinę pagalbą (rekomendacinio pobūdžio konsultacijas) šio straipsnio12 –9 dalyse įvardytoms institucijoms bei rinkos priežiūros institucijoms. “
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
114 Projekto 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „įgaliota institucija“ įrašytini žodžiai „įgaliotos institucijos vadovas“. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „ 1.
Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisija (toliau – Komisija) yra prie socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos veikianti patariamoji institucija, kuri nagrinėja gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimus, teikia ministerijoms ir kitoms institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo valstybės politikos, jos įgyvendinimo ir atlieka kitas Komisijos nuostatuose nustatytas funkcijas. Komisiją techniškai aptarnauja socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija. Komisijos veiklos nuostatus, įskaitant Komisijos sudarymo tvarką, ir personalinę sudėtį, tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įgaliotos institucija institucijos vadovas . “
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
aspektais. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad ministro įgaliotos institucijos vadovas tvirtins ne institucinę, o personalinę gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisijos sudėtį, reikėtų nurodyti, kad į Komisiją įtraukiamos ne institucijos, o institucijų deleguoti atstovai. Antra, reikėtų aiškiai nurodyti, kad į Komisijos sudėtį įtraukiami ne tik šio įstatymo 4 straipsnio 2–8 ir 10 dalyse įvardytų institucijų bei rinkos priežiūros institucijų atstovai, tačiau ir asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų, aukštojo mokslo institucijų bei verslo asociacijų atstovai (ir tik paskui nurodant pastarųjų atstovams garantuojamą minimalų vietų skaičių). Trečia, vietoj formuluotės „aukštojo mokslo institucijos“ įrašytina sąvoka „mokslo ir studijų institucijos“ (derinant projektą su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis). Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „ 2.
Į Komisijos sudėtį įtraukiamos įtraukiami šio įstatymo 4 straipsnio 2–8 ir 10 dalyse įvardytos įvardytų institucijos institucijų, bei rinkos priežiūros institucijos institucijų, asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų, verslo asociacijų atstovai . Asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų, aukštojo mokslo ir studijų institucijų bei verslo asociacijų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį Komisijos narių. “
1
16Siūlytume patikslinti projekto 6 straipsnio 1 dalį, pateikiant konkrečias nuorodas į šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus gaminius bei į šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytas teikiamas paslaugos (analogiškai kaip nurodoma kituose projekto straipsniuose) . Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
1Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad į rinką būtų teikiami tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys šiame šio įstatyme įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti gaminiai ir teikiamos tik prieinamumo reikalavimus atitinkančios šiame šio įstatyme įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytos paslaugos, laikymąsi prižiūri šiame straipsnyje įvardintos rinkos priežiūros institucijos.“
17Atkreiptinas dėmesys, kad sutampa trečiojo skyriaus ir 7 straipsnio pavadinimai. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 7 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„ 7 straipsnis. Prieinamumo reikalavimų ai taikymas “
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-07 8,
10 6, 4 18.
Projekto 8 straipsnio 6 dalies paskutinio sakinio formuluotė tikslintina, nes dabartinė jo redakcija suponuoja, kad gamintojo kontaktiniai duomenys turi būti nurodomi ne ant jo pakuotės arba prie gaminio pridėtame dokumente, o aiškiai ir suprantamai pateikiami konkrečiai galutiniams vartotojams ir rinkos priežiūros institucijoms. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 4 daliai. Pastebėtina ir tai, kad projekto 8 straipsnio 6 dalies žodis „prekių“ keistinas žodžiu „prekės“. Pritarti Pasiūlymas 1:
Įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „
nurodo savo pavadinimą (gamintojai, kurie yra fiziniai asmenys, nurodo savo vardą ir pavardę), registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekių prekės ženklą ir elektroninio pašto ar veiklos adresą, kuriuo su gamintojais galima susisiekti, ant gaminio arba, jeigu to neįmanoma padaryti, ant jo pakuotės arba prie gaminio pridėtame dokumente. Gamintojas turi nurodyti vieną elektroninio pašto ar veiklos adresą, kuriuo galima su juo susisiekti. Gamintojo kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto ar veiklos adresas ir, jei taikoma, telefono ryšio numeris) ant gaminio arba, jeigu to neįmanoma padaryti, ant jo pakuotės arba prie gaminio pridėtame dokumente pateikiami aiškiai ir lengvai suprantamai galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms. “ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „
nurodo savo pavadinimą (importuotojai, kurie yra fiziniai asmenys, nurodo savo vardą ir pavardę), registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą, elektroninio pašto adresą ir (ar) veiklos adresą, ir (ar) telefono ryšio numerį, kuriais su jais galima susisiekti, ant gaminio arba, jeigu to neįmanoma padaryti, ant jo pakuotės, arba prie gaminio pridėtame dokumente.
Importuotojo kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto ir (ar) veiklos adresas ir, jei taikoma, telefono ryšio numeris) ant gaminio arba, jeigu to neįmanoma padaryti, ant jo pakuotės arba prie gaminio pridėtame dokumente pateikiami aiškiai ir lengvai suprantamai galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
praleistas žodis ,,tvarka“ bei prieš žodį ,,visas“ praleistas žodis - ,,apie“. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. <...>Jei gaminys neatitinka jam taikytinų prieinamumo reikalavimų, platintojai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos, kurią sužinojo apie neatitiktį, apie tai informuoja atitinkamą rinkos priežiūros instituciją jos nustatyta tvarka , pateikdami duomenis apie neatitiktį ir apie visas priemones, kurių buvo imtasi.“
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama viešai, pateikiama raštu ir žodžiu“ siūlome įrašyti žodžius „Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama viešai, suinteresuotų asmenų prašymu pateikiama jiems raštu ar žodžiu“.
Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. <...> Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama viešai, suinteresuotų asmenų prašymu pateikiama raštu ir žodžiu, taip pat ir asmenims su negalia prieinamu būdu. <...>:“
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-0714 1,2
projekto 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų turinį, galima daryti išvadą, kad juose pateikti ne kumuliatyvūs, o alternatyvūs galimo prieinamumo reikalavimų nesilaikymo pagrindai (tą implikuoja ir šio straipsnio 5 dalis, kurioje pateikiama nuoroda tik viename iš punktų įtvirtintą išlygą, bei 16 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė - „Jeigu gamintojas nusprendė nesilaikyti prieinamumo reikalavimų remdamasis šio įstatymo 14 straipsniu, jis turi įrodyti, kad dėl atitinkamų prieinamumo reikalavimų reikėtų atlikti esminį pakeitimą arba kiltų neproporcinga našta“ ) . Kitaip sakant, ekonominės veiklos vykdytojai, siekdami nesilaikyti prieinamumo reikalavimų, gali remtis arba 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta išlyga. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti projekto 14 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotes, tarp šiose dalyse nurodytų galimo prieinamumo reikalavimų nesilaikymo pagrindų rašant jungtuką „arba“, o ne jungtuką „ir“ (arba kitaip aiškiai atskleisti alternatyvų šių dviejų išlygų pobūdį). Jeigu, vis dėlto, neproporcingos naštos išlygą sudaro abi kumuliatyvios 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos sąlygos, reikėtų tikslinti atitinkamas aukščiau nurodytas projekto nuostatas. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „ 1.
Prieinamumo reikalavimai taikomi tik tokia apimtimi, kad dėl šių reikalavimų laikymosi:
1) nereikėtų daryti esminio gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio pakeitimo, ir arba
2) nebūtų sukelta neproporcinga našta atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams. 2. Ekonominės veiklos vykdytojai atlieka vertinimą, ar dėl taikytinų prieinamumo reikalavimų laikymosi būtų padaryti esminiai gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio keitimai, ar Ekonominės veiklos vykdytojai, atsižvelgdami į šio įstatymo 2 priede įtvirtintus kriterijus, atlieka vertinimą, ar dėl taikytinų prieinamumo reikalavimų laikymosi būtų padaryti esminiai gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio keitimai, ir , remiantis šio įstatymo 2 priede įtvirtintais kriterijais, būtų nustatyta, kad organizacinio ar finansinio pobūdžio našta būtų didesnė, atsižvelgiant į tikėtiną gauti naudą ir sukeltų neproporcingą naštą ekonominės veiklos vykdytojui (toliau – neproporcingos naštos vertinimas). “
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
teisinio aiškumo, projekto 14 straipsnio 6 dalyje reikėtų atskleisti formuluotės „vieši ar privatūs finansavimo šaltiniai“ turinį, nes tokia terminija Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra vartojama. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 14 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojai gauna
finansavimą, kuris teikiamas siekiant pagerinti prieinamumą, iš kitų , nepriklausančių ekonominės veiklos vykdytojui, finansavimo šaltinių (viešų ar privačių), o ne naudoja nuosavus išteklius , ekonominės veiklos vykdytojai pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą neturi teisės nesilaikyti prieinamumo reikalavimų.“
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 23.
Projekto 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad reikalavimais dėl techninių dokumentų vengiama užkrauti nepagrįstą naštą labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, turinys ir jos paskirtis nėra aiški. Pažymėtina, kad šios nuostatos, išdėstytos Direktyvoje (ES) 2019/882, turinys iš esmės atspindi deklaratyvų siekį, kurį turėtų užtikrinti valstybės narės perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę. Todėl tik pažodinis šios direktyvinės nuostatos pakartojimas įstatyme jokios teisinės reikšmės įstatymo taikymui neturės . Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 14 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „
2ES atitikties deklaracijos forma atitinka 2008 m.
liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinančio Sprendimą 93/465/EEB III priedo pavyzdinę formą. Reikalavimais dėl techninių dokumentų vengiama užkrauti nepagrįstą naštą labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms. ES atitikties deklaracijoje nurodomas gaminys, kuriam ji buvo parengta. Pakeitus gaminio savybes ir (ar) techninius dokumentus, ES atitikties deklaracija atnaujinama. ES atitikties deklaracija išverčiama į lietuvių kalbą.“
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
į tai, kad gaminio duomenų lentelė yra tik vienas iš prie gaminio pridedamas dokumentas, siūlome projekto 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti, kad CE ženklu pažymima gaminys, o jeigu gaminio pažymėti neįmanoma arba negalima dėl gaminio pobūdžio, CE ženklu pažymima pakuotė, gaminio duomenų lentelė ir kiti prie jo pridėti dokumentai. Nepritarti Argumentai:
Manytina, kad siūlomas pakeitimas galimai prieštarautų Direktyvos (ES) 2019/882 18 str. 1 d., kuris nurodo, kad „ Gaminys arba jo duomenų lentelė CE ženklu pažymimi taip, kad šis ženklas būtų matomas, įskaitomas ir neištrinamas.“ (angl.
„The CE marking shall be affixed visibly, legibly and indelibly to the product or to its data plate “ ). 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-0717
2
25Siekiant aiškumo, siūlytina projekto 17 straipsnio 2 dalyje žodį „jos“ pakeisti žodžiais „gamintojo pareigos“, kadangi iš teikiamo reguliavimo nėra aiškus vartojamo termino „jos“ turinys. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „
2Šio straipsnio 1 dalyje gamintojo pareigas savo vardu ir atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, nurodytas šio įstatymo 9 straipsnyje, jeigu gamintojo pareigos jos nurodytos įgaliojime .“
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-07 18,
19 1, 3, 4,121
26Projekto 18 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Reglamento (EB) Nr. 765/2008“ brauktini žodžiai „su visais pakeitimais“. Analogiškai tikslintini projekto 18 straipsnio 3 dalis, 19 straipsnio 4 dalis ir 19 straipsnio 12 dalies 1 punktas. Pritarti Pasiūlymas 1:
Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 ir 3 dalisišdėstyti taip: „
1Gaminiams taikoma Reglamento (EB) Nr. 765/2008 su visais pakeitimais 15 straipsnio 3 dalis, 16–19 straipsniai, 21 straipsnis, 23–28 straipsniai ir 29 straipsnio 2 ir 3 dalys.
<...>
3Vartotojai turi teisę gauti informaciją iš rinkos priežiūros institucijų prieinamu formatu apie tai, kaip ekonominės veiklos vykdytojai laikosi taikytinų prieinamumo reikalavimų, ir šio įstatymo 14 straipsnyje numatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai ta informacija negali būti pateikta dėl konfidencialumo, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 su visais pakeitimais 19 straipsnio 5 dalyje.“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms priemonėms taikomas Reglamento (EB) Nr.
765/2008 su visais pakeitimais
Pasiūlymas 3: Įstatymo projekto 19 straipsnio 12 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) gaminys CE ženklu pažymėtas pažeidžiant
Reglamento (EB) Nr. 765/2008 su visais pakeitimais
šio įstatymo 17 straipsnį;“
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
18 straipsnio 2 dalies nuostata ik dvitaškio nedera su šios dalies 2 punktu, nes nuostatoje iki dvitaškio nurodoma sąlyga, kuriai esant ši dalis apskritai taikoma, t. y., kai ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko prieinamumo reikalavimų remdamasis šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, apskritai paneigia 2 punkto, nustatančio, kad tokiu atveju rinkos priežiūros institucija patikrina kaip laikomasi taikytinų prieinamumo reikalavimų, taikymo galimybę. Galbūt turima omenyje, kad rinkos priežiūros institucija patikrina kaip laikomasi kitų tam gaminiui ar paslaugai taikytinų prieinamumo reikalavimų, kurių neapima jų pasinaudota išlyga. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas pasirinko taikyti nesilaiko prieinamumo reikalavimų remdamasis šio įstatymo
dalimi dalį, atitinkama rinkos priežiūros institucija, vykdydama gaminių rinkos priežiūrą:“
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
sakinys tikslintinas, nes vertinimą, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, atliks ne ekonominės veiklos vykdytojai, o būtent rinkos priežiūros institucija. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Jeigu rinkos priežiūros institucija turi pagrįstą pagrindą manyti, kad gaminys neatitinka taikytinų prieinamumo reikalavimų, ji atlieka šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, susijusią įvertinimą , susijusį su atitinkamu gaminiu ir apimantį apimančią visus gaminiui taikytinus prieinamumo reikalavimus. Atlikdami Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros atlikimo metu vertinimą, ekonominės veiklos vykdytojai visapusiškai bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucija.“
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-07 19,20 2,2
29Svarstytina,
ar siekiant teisinio aiškumo bei teisėtų ūkio subjektų interesų užtikrinimo, projekto 19 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti nustatytos bent minimalaus pagrįsto neatitikties pobūdį atitinkančio laikotarpio, per kurį ekonominės veiklos vykdytojas turi imtis tinkamų taisomųjų veiksmų, ribos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 20 straipsnio 2 daliai. Pritarti Pasiūlymas 1:
Įstatymo projekto 19 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Jeigu atlikdama atlikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūrą vertinimą rinkos priežiūros institucija nustato, kad gaminys neatitinka taikytinų prieinamumo reikalavimų, ji nedelsdama pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų reikiamų taisomųjų veiksmų, siekiant užtikrinti gaminio atitiktį tiems reikalavimams per jos nustatytą pagrįstą neatitikties pobūdį atitinkantį laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 3 darbo dienos.“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Rinkos priežiūros institucija, atlikusi šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūrą ir nustačiusi, kad paslaugų teikėjas nesilaiko taikytinų prieinamumo reikalavimų, nurodo per jos nustatytą pagrįstą, neatitikties pobūdį atitinkantį, laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 3 darbo dienos, ekonominės veiklos vykdytojui imtis veiksmų, siekiant užtikrinti paslaugos atitiktį tiems reikalavimams. Ekonominės veiklos vykdytojui neįvykdžius ir neužtikrinus atitikties reikalavimų per nustatytą laikotarpį, rinkos priežiūros institucija nurodo nebeteikti paslaugos.“
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-0719 2,3
„taisomųjų veiksmų“ formuluotė, o projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatose
yra vartojamos „tinkamų taisomųjų veiksmų“ formuluotė. Svarstytina ar siekiant aiškumo nereikėtų suvienodinti šių projekte vartojamų formuluočių. Pritarti Pasiūlymas 1: Žr. Įstatymo projekto 19 straipsnio 2 dalies formuluotę prie 29 TD pastabos. Pasiūlymas 2: Įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Rinkos priežiūros institucija reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų iš rinkos gaminį per papildomą pagrįstą laikotarpį tik tuo atveju, jeigu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį nesiėmė tinkamų visų reikiamų taisomųjų veiksmų, kad būtų užtikrinta gaminio atitiktis taikytiniems prieinamumo reikalavimams.“
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
aiškumo, siūlytina projekto 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte po žodžių
„siūlyti atitinkamai“ įrašyti žodžius „licenciją išdavusiai“. Pritarti
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) siūlyti atitinkamai licenciją išdavusiai institucijai sustabdyti ar panaikinti licencijos verstis ekonomine veikla galiojimą asmenims, kurių pateikti ir tiekiami rinkai gaminiai ar teikiamos paslaugos neatitinka prieinamumo reikalavimų, jei tokį licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo pagrindą numato tos ekonominės veiklos licencijavimą reglamentuojantis įstatymas;“
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
41
įrašytinas žodis „teisėtus“. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) vykdyti rinkos priežiūros institucijų
teisėtus nurodymus ir reikalavimus;“
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 23 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„pateikusiam“ įrašytini žodžiai „ar tiekiančiam“. Pritarti
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Ekonominės veiklos vykdytojui, pateikusiam ar tiekiančiam rinkai prieinamumo reikalavimų neatitinkantį gaminį, suteikusiam ar teikiančiam prieinamumo reikalavimų neatitinkančią paslaugą skiriama nuo 500 iki 2500 eurų bauda.“ 34.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
34Derinant projekto nuostatas tarpusavyje,
projekto 23 straipsnio 2 dalyje reikėtų numatyti baudų skyrimo atvejus ir už tai, kad ekonominės veiklos vykdytojas nevykdo ne tik gaminio tiekimo rinkai draudimo, tačiau ir tiekimo ribojimo (kaip tai nustatyta projekto 19 straipsnio 8 dalyje). Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Ekonominės veiklos vykdytojui, nepaisančiam rinkos priežiūros institucijos draudimo ar ribojimo pateikti ir tiekti rinkai prieinamumo reikalavimų neatitinkančius gaminius, jei rinkos priežiūros institucija uždraudė ar apribojo prieinamumo reikalavimų neatitinkančių gaminių pateikimą ir tiekimą rinkai, ar reikalavimo prieinamumo reikalavimų neatitinkantį gaminį pašalinti iš rinkos, susigrąžinti prieinamumo reikalavimų neatitinkantį gaminį iš vartotojų ir (ar) galutinių naudotojų ir (arba) jį sunaikinti, jei rinkos priežiūros institucija nurodė prieinamumo reikalavimų neatitinkantį gaminį iš vartotojų ir (ar) galutinių naudotojų susigrąžinti ir (arba) jį sunaikinti, arba toliau teikiančiam prieinamumo reikalavimų neatitinkančią paslaugą, jei rinkos priežiūros institucija nurodė nebeteikti paslaugos, skiriama nuo 1000 iki 6500 eurų bauda.“
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
„slėpė“. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 24 straipsnio
išdėstyti taip: „2) pažeidėjas trukdo trukd
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 36.
Kadangi projekto 26 straipsnio 1 dalyje nenurodoma jokia konkreti pažeidimo nagrinėjimo procedūra, šio straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta“ įrašytini žodžiai „Šio įstatymo“. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 26 straipsnio
išdėstyti taip: „
straipsnio 1 dalyje įstatymo nurodyta pažeidimo nagrinėjimo procedūra pradedama: “
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
37Projekto 26 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti,
kad rinkos priežiūros institucijai priėmus sprendimą dėl rinkos ribojimo priemonės, nurodytos šio įstatymo 19 straipsnio 2 ar 3 dalyje bei 20 straipsnio 2 dalyje, taikymo, surašomas šio įstatymo pažeidimo protokolas ir pradedama įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad išnagrinėjusi pažeidimą, rinkos priežiūros institucija priima vieną iš sprendimų, įskaitant ir sprendimą atsisakyti skirti šiame įstatyme nustatytą baudą ar įspėjimą. Sistemiškai vertinant šių nuostatų turinį, kyla tam tikrų neaiškumų dėl jų taikymo. Pirma, šios nuostatos implikuoja, kad sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių, tame tarpe ir nurodymas pašalinti gaminius iš rinkos, gali būti priimami dar net ir neatlikus įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros. Tai suponuoja, kad įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra būtų skirta ne pačiam įstatymo pažeidimo faktui, o tik įstatymo pažeidimo sunkumui konstatuoti ir skiriamos baudos dydžiui nustatyti. Tačiau tokią prezumpciją paneigia nuostata, nurodanti, kad išnagrinėjusi pažeidimą, rinkos priežiūros institucija gali priimti sprendimą ir atsisakyti skirti šiame įstatyme nustatytą baudą ar įspėjimą. Tai reiškia, kad įstatymo pažeidimo nagrinėjimo metu gali būti nustatyta, kad pažeidimo ir nebuvo, todėl nėra pagrindo skirti ir baudą ar įspėjimą.
Tačiau tokiu atveju lieka neaišku rinkos ribojimo priemonių, kurios buvo paskirtos, skyrimo pagrindas ir tokio sprendimo, kuris kaip paaiškėtų buvo nepagrįstas, pasekmės. Antra, projekte neatskleista rinkos ribojimo priemonių skyrimo procedūra, t. y. neaiškūs procedūros, prasidedančios, kai rinkos priežiūros institucija gauna informacijos apie galimą gaminių ar paslaugų neatitikimą prieinamumo reikalavimams ir inicijuoja vertinimą, bei pasibaigiančios rinkos priežiūros institucijos priimamu sprendimu dėl rinkos ribojimo priemonių, etapai. Kaip jau minėta aukščiau, nėra aiškus ir šios procedūros santykis su įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra (kuri būtų pradedama jau po sprendimo skirti rinkos ribojimo priemones). Manytume, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsniu, reglamentuojančiu poveikio priemonių ūkio subjektams skyrimo sąlygas, rinkos ribojimo priemonės kartu su ekonomine sankcija turėtų būti skiriamos būtent po galimo įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros, kurios metu būtų išsamiai bei objektyviai ištiriamos visos galimo pažeidimo aplinkybės bei išklausomos visos suinteresuotos šalys. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 26 straipsnio
išdėstyti taip: „3.
Rinkos priežiūros institucijai institucijos priėmus sprendimą sprendimas dėl rinkos ribojimo priemonės, nurodytos šio įstatymo 19 straipsnio 2 ar 3 dalyje bei 20 straipsnio 2 dalyje, taikymo, priimamas po to, kai šio įstatymo pažeidimo protokolo surašomas šio įstatymo pažeidimo protokolas (nurodoma rinkos ribojimo priemonė, aprašomas šio įstatymo pažeidimas, įvardijama, kam priemonė taikoma ( nurodomas juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, o fizinių asmenų – vardas ir pavardė ) (toliau – protokolas) , pagrindu išnagrinėtas ir patvirtintas sprendimas dėl kurio ir kitų tyrimo metu surinktų įrodymų (toliau kartu – tyrimo medžiaga) pagrindu bus nagrinėjamas šio įstatymo pažeidimas pažeidimo . Protokolą surašo ekonominės veiklos vykdytojo veiklos patikrinimą atlikęs rinkos priežiūros institucijos pareigūnas. Protokolas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, registruotu laišku ar elektroninių ryšių priemonėmis susipažinti perduodamas ekonominės veiklos vykdytojui.“
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
sprendimai įforminami nutarimais. Pažymėtina, kad ši nuostata nedera su projekto
visi rinkos priežiūros institucijos sprendimai, o tik sprendimai dėl baudų ar įspėjimų skyrimo. Tačiau vertinant tokią projekto 27 straipsnio 1 dalies nuostatą, lieka neaiškus toks priimamų sprendimų įforminimo būdų skirtumų pagrįstumas, nes abiem nurodytais atvejais rinkos priežiūros institucija priima sprendimą dėl poveikio priemonių ūkio subjektui skyrimo. Taip pat pažymime, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, formaliai skundžiami būtent viešojo administravimo subjekto sprendimai (nepaisant jų būdo ir (ar) formos).
Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 27 straipsnio
išdėstyti taip: „1. Rinkos priežiūros institucijų sprendimai nutarimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ir nutarimai dėl baudų ar įspėjimų skyrimo per vieną mėnesį nuo šių sprendimų ar nutarimų įteikimo dienos gali būti apskųsti Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio ar Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
institucijų sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ir nutarimai dėl baudų ar įspėjimų skyrimo per vieną mėnesį nuo šių sprendimų ar nutarimų įteikimo dienos gali būti apskųsti Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio ar Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, prieštarauja imperatyviajai Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 5 daliai, nustatančiai, kad sprendimas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nepritarti Argumentai:
Manytina, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio ir Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies santykis atitinka visumos ir dalies santykį (manytina, kad 37 straipsnio 5 dalis yra perteklinė). Priešingai nei viešojo administravimo subjektams (kuriems leidžiama tik tai, kas konkrečiai įvardinta (administracinis principas), asmenims taikomas dispozityvus platesnis reguliavimas, todėl pastarieji rinkos priežiūros institucijų sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ir nutarimus dėl baudų ar įspėjimų skyrimo turi teisę skųsti tiek naudodamiesi reguliavimu reglamentuotu VAĮ 14 str., tiek reguliavimu nustatytu 37 straipsnyje.
Priešingas aiškinimas rinkos priežiūros institucijas nepagrįstai išskirtų visų kitų viešojo administravimo subjektų kontekste ir paneigtų VAĮ 14 str. nustatytą institutą suteikiantį asmenims teisę viešojo administravimo subjektų (rinkos priežiūros institucijų) skųsti jiems patiems.“
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-0731 1, 3,
4
40Projekto 31 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „šiame straipsnyje“; 3 dalyje vietoje žodžio „treji“ įrašytinas skaičius „3“; 4 dalyje vietoje žodžio „devynis“ įrašytinas skaičius „9“. Pritarti Pasiūlymas 1:
Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau šiame straipsnyje – ex post vertinimas).“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto 31 straipsnio 3 ir 4 dalis išdėstyti taip:
„3. Ex post vertinimo laikotarpis – treji
3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas per devynis
41Vadovaujantis Aprašo 14 punktu projekto 3 priedo pavadinimas dėstytinas taip „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 3 priedo pavadinimą išdėstyti taip:
„ Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, 2022-11-21 * Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (toliau - Asociacija) <...> palaiko Įstatymo projekto tikslus, tačiau kartu ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus, kurie turėtų padėti verslui sklandžiau prisitaikyti prie būsimų reikalavimų. Pirmiausia, norime atkreipti dėmesį, kad teikiamu įstatymo projektu visam privačiam visuomenės informavimo sektoriui paslaugu prieinamumo reikalavimai yra sukuriami lygiaverčiai kaip ir visuomeniniam transliuotojui, kuris yra išlaikomas iš visu mokesčiu mokėtoju lėšų ir turi pastovu, kasmet auganti finansavimą. Visuomeninis transliuotojas turėdamas pastovų biudžetą, gali nesunkiai planuotis ir įgyvendinti visus Įstatymo projekto keliamus reikalavimus, tuo tarpu privatūs paslaugų teikėjai siekdami atitikti reikalavimus susidurs su milžiniška finansine našta. Visuomeninės žiniasklaidos priemonės yra išlaikomos visos visuomenės lėšomis, todėl pareiga pilna apimtimi atliepti prieinamumo reikalavimus yra suprantama ir pagrista. Vis dėlto, visos kitos visuomenės informavimo priemonės turi susikurti ir pritraukti savo auditoriją, todėl paslaugų prieinamumo reikalavimų išpildymas itin neigiamai paveiks komercinės žiniasklaidos finansinį stabilumą. Nemažiau svarbu pažymėti ir tai, kad visuomeninis transliuotojas veikiausiai turi gerokai daugiau informacinio pobūdžio turinio, kurio prieinamumas yra itin svarbus visuomenei, tuo tarpu privatūs transliuotojai dažniausiai turi daugiau pramoginio turinio, kurio prieinamumo įgyvendinimas nėra kritiškai svarbus Lietuvos piliečių atžvilgiu.
Atsižvelgiant į būsimus milžiniškus kaštus privatiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kuriuos jie turės pasidengti asmeninėmis lėšomis, raginame apsvarstyti galimybę numatyti taikyti paslaugų ir gaminių prieinamumo reikalavimus tik visuomeninėms visuomenės informavimo priemonėms arba sukurti finansavimo mechanizmus, kurie padėtu privačioms visuomenės informavimo priemonėms prisitaikyti prie įstatymo projektu siūlomu reikalavimu. Nepritarti Argumentai:
Direktyva (ES) 2019/882 taikoma visai ES vidaus rinkai ir, atitinkamai, Lietuvoje veikiančioms audiovizualinės žiniasklaidos priemonėms. Reikalavimų susiaurinimas tik iki visuomeninio transliuotojo prieštarautų Direktyvai (ES) 2019/882 ir, atitinkamai, nepagrįstai ribotų laisvą paslaugų judėjimą ES vidaus rinkoje
2Lietuvos radijo ir televizijos asociacija,
3 Dėl įstatymo projekto nuostatu taikymo pereinamojo laikotarpio Pagal šį Įstatymo projektą gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai bus taikomi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieigos paslaugoms, o tai reiškia, kad, visų pirma televizijos, turės labai didelę žmogiškųjų resursų bei finansinę naštą, siekiant pritaikyti savo prieigos paslaugas visuomenei. Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo 1 priede nurodytuose konkrečiuose reikalavimuose yra numatoma, kad pateikiant informacijos turinį teksto formatais, kuriuos naudojant turės būti galima generuoti alternatyvius pagalbinius formatus, kurie naudotojams turės būti pateikiami įvairiai ir daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu.
Tai reiškia, kad visas tekstinis prieigos paslaugos turinys turės būti pilna apimtimi papildytas audio ar video medžiaga. Taip pat numatoma, kad turi būti užtikrinta, jog audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieinamumo komponentai (prieigos paslaugos), kaip antai, subtitrai kurtiesiems ir klausos sutrikimų turintiems asmenims, garsinis vaizdavimas, įgarsinti subtitrai ir vertimas į gestų kalbą, būtų visapusiškai perduodami užtikrinant tinkamą tikslaus perteikimo kokybę ir sinchronizuojami su garsu ir vaizdo medžiaga, naudotojams sudarant sąlygas valdyti jų perteikimą ir naudojimą. Tai reiškia, kad būtų pagerinama prieigos paslauga, visus jos gerinimo parametrus (garsinį vaizdavimą, subtitrus, gestų apipavidalinimą) teks pritaikyti visam viešai skelbiamam turiniui. Atkreipiame dėmesį, kad platformose keliamos ne tik atskiros programos, bet ir yra retransliuojamas tinklelis, informacinės programos ir t.t., todėl numatyti reikalavimai pareikalaus nepaprastai didelio žmogiškųjų resursų įtraukimo. Akivaizdu, kad toks prieigos paslaugos turinio konvertavimas į alternatyvius pagalbinius formatus bei visų prieigos paslaugų komponentų pritaikymas visam viešajam turiniui reikalaus ne tik didelio techninio bei finansinio indėlio, tačiau yra ir labai imlus laikui. Atsižvelgiant į būsimą prieigą atitikti paslaugos pritaikymo Įstatymo projektui reikalavimus ir iš to kylančią naštą įmonėms bei organizacijoms prašome numatyti, aiškų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu įmonės bei organizacijos turėtų realią galimybę prisitaikyti prie keliamų reikalavimų.
Šiuo metu Įstatymo projekto 30 straipsnis nurodo pereinamojo laikotarpį tik paslaugų teikėjams, kurie savo paslaugose naudoja gaminius. Nurodoma, kad tokios paslaugų teikimo sutartys, sudarytos iki 2025 m. birželio 28 d., galioja be pakeitimų iki jų galiojimo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2030 m. birželio 28 d. Norime atkreipti dėmesį, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslauga apskritai nėra teikiama sutarties pagrindu - ji yra tiesiog laisvai prieinama vartotojui. Tai reiškia, kad audiovizualinei žiniasklaidai apskritai nėra taikoms pereinamasis laikotarpis, kuris yra būtinas siekiant prisitaikyti prie daug žmogiškųjų, laiko ir finansinių resursų pareikalausiančio reikalavimo. Svarbu pažymėti, kad kokybiškai pasiruošti tokio pobūdžio ir apimties reikalavimams reikės ne tik sukurti visai naują šios veiklos koncepciją, bet ir ją ištestuoti, integruoti žmogiškuosius resursus ir kt. Nemažiau svarbu yra ir tai, kad įgyvendinant Prieinamumo direktyvos tikslus, turi būti vengiama diskriminacinio pobūdžio normų įtvirtinimo tarp skirtingų tipų paslaugų ir paslaugų teikėjų. Siekiant išlaikyti sąžiningas sąlygas visų paslaugų ir gaminių teikėjų atžvilgiu prašome numatyti vieningą Įstatymo įsigaliojimo terminą vistiems gaminių ir paslaugų teikėjams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus siūlome pakoreguoti Įstatymo projekto 30 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Paslaugų teikėjai iki 2030 m. birželio 28 d. turi teisę toliau teikti paslaugas, naudodami gaminius, kuriuos jie teisėtai naudojo iki šio įstatymo įsigaliojimo, teikdami panašaus pobūdžiu paslaugas.
Paslaugų teikimo sutartys, sudarytos iki 2025 m. birželio 28 d., galioja be pakeitimų iki jų galiojimo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2030 m. birželio 28 d. Gaminių ir paslaugų teikėjai iki 2030 m. birželio 28 d. turi teisę toliau teikti paslaugas bei gaminius, kuriuos teisėtai teikė rinkai iki šio įstatymo įsigaliojimo.“ Nepritarti Argumentai:
Pasiūlymas prieštarautų Direktyvai (ES) 2019/882 – ši direktyva nenumato galimybės taikyti pereinamąjį laikotarpį visiems gaminiams ir visoms paslaugoms. Toks pasiūlymas nepagrįstai ribotų laisvą paslaugų bei gaminių judėjimą ES vidaus rinkoje. Realiu pereinamuoju laikotarpiu laikomas laikotarpis nuo direktyvos priėmimo 2019 m. iki jos įsigaliojimo 2025 m., per kurį ekonominės veiklos vykdytojai gali susipažinti su taikytinais prieinamumo reikalavimais ir pasirengti jų įgyvendinimui. 3. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, 2022-11-21 I 10.2 Dėl tekstinės informacijos apie paslaugos teikimą išdėstymo alternatyviu būdu Įstatymo projekto 1 priedo trečias skyrius apibrėžia visoms paslaugoms, pagal gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą, taikytinus prieinamumo reikalavimus. Šio skyriaus 10.2.6. punktas nurodo, kad teikiant informaciją apie paslaugos veikimą, reikia papildyti bet kokį netekstinį turinį alternatyviu to turinio išdėstymu. Norime atkreipti dėmesį, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų atveju, net ir prieigos paslaugoje (t. y. interneto puslapyje) jau yra pateikiamas ir pačių programų turinys. Tokia 1 priedo 10.2.6. punkto formuluotė leidžia interpretuoti, jog ir pačių programų, kurioms netaikomi paslaugų prieinamumo reikalavimai, turinys taip pat turėtų būti išdėstytas alternatyviai.
Siekiant išvengti teisės normų kolizijos ir užtikrinti, kad įstatymo projektas nenustatytu perteklinės pareigos alternatyviai išdėstyti visa turinį, net ir tą. kuriam nėra taikomos Prieinamumo direktyvos nuostatos, siūlome patikslinti ir Įstatymo projekto 1 priedo 10.2. punktą ir išdėstyti jį taip: „10.2. teikiant informaciją apie prieigos paslaugos veikimą ir, kai teikiant paslaugas naudojami gaminiai, jų sąsają su šiais gaminiais, taip pat informaciją apie jų prieinamumo charakteristikas ir sąveikumą su pagalbiniais prietaisais bei priemonėmis:
daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu;
suprantamai;
naudotojams taip, kad jie galėtų ją suvokti;
turinį teksto formatais, kuriuos naudojant galima generuoti alternatyvius pagalbinius formatus, kurie naudotojams gali būti pateikiami įvairiai ir daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu;
dydžio ir tipo šriftu atsižvelgiant į numatomas naudojimo sąlygas ir užtikrinant pakankamą kontrastą, taip pat pritaikant tarpus tarp raidžių, eilučių ir pastraipų:
bet kokį netekstinį turinį alternatyviu to turinio išdėstymu; 10.2.7. elektroninę informaciją, reikalingą atitinkamai paslaugai teikti, pateikiant nuosekliai ir tinkamai, kad ji būtų suvokiama, ją būtų galima naudoti, ji būtų suprantama ir tvari:“ Nepritarti Argumentai:
neatitinka Direktyvos (ES) 2019/882 nuostatų, nes nepagrįstai susiaurina teisės normos taikymo sritį ir iškreipia Direktyvoje (ES) 2019/882 bei Įstatymo projekte nustatytą logiką, kad teikiant informaciją apie visas paslaugas, nurodytas Įstatymo projekte, privaloma laikytis atitinkamų prieinamumo reikalavimų, nustatytų Įstatymo projekto 1 priedo 10.2 papunktyje.
Siekiant išvengti teisės normų kolizijos ir užtikrinti, kad įstatymo projektas nenustatytu perteklinės pareigos alternatyviai išdėstyti visa turinį, net ir tą. kuriam nėra taikomos Prieinamumo direktyvos nuostatos, siūlome patikslinti ir Įstatymo projekto 1 priedo 10.2. punktą ir išdėstyti jį taip: „10.2. teikiant informaciją apie prieigos paslaugos veikimą ir, kai teikiant paslaugas naudojami gaminiai, jų sąsają su šiais gaminiais, taip pat informaciją apie jų prieinamumo charakteristikas ir sąveikumą su pagalbiniais prietaisais bei priemonėmis:
daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu;
suprantamai;
naudotojams taip, kad jie galėtų ją suvokti;
turinį teksto formatais, kuriuos naudojant galima generuoti alternatyvius pagalbinius formatus, kurie naudotojams gali būti pateikiami įvairiai ir daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu;
dydžio ir tipo šriftu atsižvelgiant į numatomas naudojimo sąlygas ir užtikrinant pakankamą kontrastą, taip pat pritaikant tarpus tarp raidžių, eilučių ir pastraipų:
bet kokį netekstinį turinį alternatyviu to turinio išdėstymu; 10.2.7. elektroninę informaciją, reikalingą atitinkamai paslaugai teikti, pateikiant nuosekliai ir tinkamai, kad ji būtų suvokiama, ją būtų galima naudoti, ji būtų suprantama ir tvari:“ Nepritarti Argumentai:
neatitinka Direktyvos (ES) 2019/882 nuostatų, nes nepagrįstai susiaurina teisės normos taikymo sritį ir iškreipia Direktyvoje (ES) 2019/882 bei Įstatymo projekte nustatytą logiką, kad teikiant informaciją apie visas paslaugas, nurodytas Įstatymo projekte, privaloma laikytis atitinkamų prieinamumo reikalavimų, nustatytų Įstatymo projekto 1 priedo 10.2 papunktyje. 4.
2 N Dėl esminio keitimo ir neproporcingos naštos kriterijų Įstatymo projekto 14 straipsnis reglamentuoja, jog paslaugų teikėjai paslaugų prieinamumo reikalavimus taiko tik tokia apimtimi, kad nereikėtų daryti esminio gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio pakeitimo ir nebūtų sukelta neproporcinga ekonominė našta. Paslaugų teikėjai privalo parengti dokumentuotą vertinimą, ar dėl taikytinų prieinamumo reikalavimų laikymosi būtų padaryti esminiai gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio keitimai, ir, remiantis šio įstatymo 2 priede įtvirtintais kriterijais, būtų nustatyta, kad organizacinio ar finansinio pobūdžio našta būtų didesnė, atsižvelgiant į tikėtiną gauti naudą ir sukeltų neproporcingą naštą ekonominės veiklos vykdytojui. Nepaneigiant būtinybės paslaugų teikėjams atlikti paslaugų prieinamumo reikalavimų vertinimus bei juos dokumentuoti, manome, kad būtina sukonkretinti įstatymo projekto 2 priede išdėstytų kriterijų įvertinimą ekonominės veiklos vykdytojui. Šiuo metu, preziumuojama, kad prieinamumo reikalavimų taikymo išimtis galima remiantis 2 priede išdėstytų kriterijų visuma. Tai ir prieinamumo reikalavimų laikymosi grynųjų išlaidų santykis su paslaugos teikimo bendromis išlaidomis, numatomos ekonominės veiklos vykdytojų išlaidos ir gaunama nauda, palyginti su numatoma nauda asmenims su negalia bei prieinamumo reikalavimų laikymosi grynųjų išlaidų santykis su ekonominės veiklos vykdytojo grynąja apyvarta. Minėtos kriterijų rūšys ne tik nepapildo vieni kitų, bet priešingai - ne visais paslaugų teikimo atvejais yra net tarpusavyje susijusios. Todėl siekiant išlaikyti pareigą ekonominės veiklos vykdytojams argumentuotai įrodyti esminio gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio keitimo būtinumą arba kilusią neproporcingą naštą vertėtų numatyti konkretesnę neproporcingos naštos ar gaminio/paslaugos keitimo prezumpciją.
Remiantis anksčiau išdėstytais argumentais siūlome papildyti įstatymo projekto 14 straipsnį nurodant, kad ekonominės veiklos vykdytojui prieinamumo reikalavimai netaikomi tokia apimtimi, kokia jis gali dokumentuotai pagristi įstatymo II priede reglamentuotų neproporcingos naštos vieno ar kelių kriterijų tenkinimą juos detalizuojančiais II priede reglamentuotais elementais ar kitais būdais. Siūlome pakoreguoti Įstatymo projekto 14 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „14 straipsnis. Esminis keitimas ir neproporcinga našta
taikomi tik tokia apimtimi, kad dėl šių reikalavimų laikymosi:
1) nereikėtų daryti esminio gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio pakeitimo, ir
2) nebūtų sukelta neproporcinga našta atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams. 2. Prieinamumo reikalavimai netaikomi tokia apimtimi, kokia ekonominės veiklos vykdytojas gali dokumentuotai pagrįsti įstatymo I priede reglamentuotų neproporcingos naštos vieno ar kelių kriterijų tenkinimą juos detalizuojančiais II priede reglamentuotais elementais ar kitais būdais. 23 . Ekonominės veiklos vykdytojai, atsižvelgdami į šio įstatymo 2 priede įtvirtintus kriterijus, atlieka vertinimą, ar dėl taikytinų prieinamumo reikalavimų laikymosi būtų padaryti esminiai gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio keitimai, ir, remiantis šio įstatymo 2 priede įtvirtintais kriterijais, būtų nustatyta, kad organizacinio ar finansinio pobūdžio našta būtų didesnė, atsižvelgiant į tikėtiną gauti naudą ir sukeltų neproporcingą naštą ekonominės veiklos vykdytojui (toliau - neproporcingos naštos vertinimas). 34 . Ekonominės veiklos vykdytojai neproporcingos naštos vertinimą dokumentuoja.
Neproporcingos naštos vertinimo ataskaitą jie saugo penkerius metus po to, kai gaminys rinkai buvo patiektas paskutinį kartą, arba atitinkamai po to, kai paslauga buvo suteikta paskutinį kartą. Gavę rinkos priežiūros institucijos prašymą, ekonominės veiklos vykdytojai rinkos priežiūros institucijai raštu pateikia neproporcingos naštos vertinimo ataskaitos kopiją per rinkos priežiūros institucijos nurodytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 3 darbo dienos. 45 . Labai mažoms įmonėms, užsiimančioms gamyba, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas parengti neproporcingos naštos vertinimo ataskaitą netaikomas, tačiau rinkos priežiūros institucijos prašymu tokios įmonės, kurios nusprendė nesilaikyk vieno ar kelių prieinamumo reikalavimų, pagal šio straipsnio 1 dalį, rinkos priežiūros institucijai raštu pateikia faktus, susijusius su neproporcingos naštos vertinimu, per rinkos priežiūros institucijos nurodytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 3 darbo dienos. 56 . Paslaugų teikėjai, kurie, atsižvelgdami į šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta išlygą, nesilaiko vieno ar kelių prieinamumo reikalavimų, atnaujina neproporcingos naštos vertinimą kiekvienai paslaugų kategorijai ar rūšiai, esant bet kuriai iš šių sąlygų:
1) kai siūlomos paslaugos keičiamos;
2) rinkos priežiūros institucijų prašymu:
3) arba bent kas penkerius metus. 6 . 7 . Jeigu ekonominės veiklos vykdytojai gauna finansavimą, kuris teikiamas siekiant pagerinti prieinamumą, iš kitų šaltinių (viešų ar privačių), o ne naudoja nuosavus išteklius, ekonominės veiklos vykdytojai pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą netari teisės nesilaikyti prieinamumo reikalavimų. 78 .
7
8. Jeigu dėl konkretaus gaminio ar paslaugos ekonominės veiklos vykdytojai remiasi šio straipsnio 1 dalimi, jie raštu perduoda informaciją, nurodytą šio straipsnio 3 dalyje, atitinkamai rinkos priežiūros institucijai jo s nustatyta tvarka nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto neproporcingos naštos vertinimo atlikimo dienos. Ši pareiga netaikoma labai mažoms įmonėms.“ Nepritarti Argumentai:
Pasiūlymas neatitinka Direktyvos (ES) 2019/882 – pasiūlymas reikštų laisvą ekonominės veiklos vykdytojų pasirinkimą netaikyti prieinamumo reikalavimų, kas lemtų realiai neįgyvendinamus prieinamumo reikalavimus. Direktyva (ES) 2019/882 nenustato galimybės vertinti neproporcingą naštą „kitais būdais“. Pagal Direktyvą (ES) 2019/882, ekonominės veiklos vykdytojai atlieka vertinimą, ar dėl prieinamumo reikalavimų laikymosi būtų padaryti esminiai keitimai, ar, remiantis atitinkamais Direktyvoje (ES) 2019/882 nustatytais kriterijais, dėl to būtų sukelta neproporcinga našta. Šis vertinimas turi būti dokumentuojamas. Šios nuostatos yra nustatytos Įstatymo projekte. 5. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, 2022-11-21135 Dėl terminu apibrėžiančiu informacijos pateikimą neatitikties prieinamumo reikalavimams atveju Įstatymo projekto 13 straipsnis numato paslaugų teikėjų pareigas, o šio straipsnio 5 punktas apibrėžia, kad neatitikties prieinamumo reikalavimams atveju paslaugų teikėjai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos, kurią sužinojo apie neatitiktį, apie tai informuoja atitinkamą rinkos priežiūros instituciją jos nustatyta tvarka, pateikdami duomenis apie neatitiktį ir apie visas priemones, kurių buvo imtasi. Visiškai sutikdami dėl pareigos pateikti visa reikalinga ir dokumentuota informaciją, tačiau suprasdami tokios argumentuotos informacijos apimti manome, kad reikalavimas pateikti visa dokumentuota informaciją apie paslaugos prieinamumo standartus per 3 dienas yra realiai neįgyvendinamas.
Dėl šios priežasties, prašome prailginti informacijos pateikimo terminą, kad paslaugų teikėjai turėtų galimybę pateikti išsamią ir pagristą informaciją apie neatitikties prieinamumo reikalavimams atvejus. Priešingu atveju, gali susidaryti situacijos, kuriose paslaugų teikėjai neturės galimybės net išanalizuoti tokių neatitikties prieinamumo reikalavimams atvejų atsiradimo priežasties ir išsiaiškinti kaip būtų galima užkirsti kelią kitiems panašiems atvejams ateityje. Todėl prašome nustatyti realų terminą kokybiškai reaguoti į atsirandančius atvejus, pateikiant duomenis apie neatitiktį ir apie visas priemones, kurių buvo imtasi. Siūlome pakoreguoti 13 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5. Neatitikties prieinamumo reikalavimams atveju paslaugų teikėjai imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų paslaugos atitiktį ja i taikytiniems prieinamumo reikalavimams. Jei paslauga neatitinka jai taikytinų prieinamumo reikalavimų, paslaugų teikėjai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per314 darbo dienų nuo dienos, kurią sužinojo apie neatitiktį, apie tai informuoja atitinkamą rinkos priežiūros instituciją jo s nustatyta tvarka, pateikdami duomenis apie neatitiktį ir apie visas priemones, kurių buvo imtasi.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūlomas termino prailginimas yra neproporcingai ilgas ir sudarytų sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams nepagrįstai ilgai neįvykdyti pareigos informuoti rinkos priežiūros instituciją. Rinkos priežiūros institucija, gavusi informaciją apie galimą reikalavimų neatitikties atvejį, spręstų kokių priemonių veiksminga imtis, tame tarpe galimas termino pratęsimas papildomai informacijai pateikti/surinkti.
Pasiūlymas: Siūloma prailginti terminą informacijai pateikti iki 5 dienų. ir įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Neatitikties prieinamumo reikalavimams
atveju paslaugų teikėjai imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų paslaugos atitiktį ja i taikytiniems prieinamumo reikalavimams. Jei paslauga neatitinka jai taikytinų prieinamumo reikalavimų, paslaugų teikėjai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per35 darbo dienų nuo dienos, kurią sužinojo apie neatitiktį, apie tai informuoja atitinkamą rinkos priežiūros instituciją jo s nustatyta tvarka, pateikdami duomenis apie neatitiktį ir apie visas priemones, kurių buvo imtasi.“
17 Dėl priežiūros institucijų kompetencijų Įstatymo projekto 21 straipsnis nustato rinkos priežiūros institucijų bei ekonominės veiklos vykdytojų teises ir pareigas rinkos priežiūros metu. Šio straipsnio 1 dalies 7 punktas suteikia teisę priežiūros institucijai nustačius gaminių ir paslaugų prieinamumą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, įspėti apie tai ekonominės veiklos vykdytoją ir įpareigoti jį nedelsiant šiuos pažeidimus pašalinti. Siekiant užtikrinti, kad kontroliuojančios institucijos pateiktų pagristus vertinimus dėl teisės akto reikalavimų pažeidimo, būtina numatyti pareigą priežiūros institucijai motyvuotai pagristi užfiksuotą paslaugų prieinamumo reikalavimų pažeidimą. Nemažiau svarbu ir tai, kad minėtas punktas suteikia teisę priežiūros institucijai įpareigoti paslaugos teikėją nedelsiant pašalinti esamus pažeidimus. Esame įsitikinę, jog terminas „nedelsiant" yra neadekvatus ir nerealus reikalavimas, suprantant paslaugų tipų įvairovę.
Dėl šios priežasties siūlytume nustatyti įpareigojimą paslaugų teikėjams pašalinti pažeidimus „per protingą terminą". Atsižvelgiant j šiuos argumentus siūlome pakoreguoti 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir išdėstyti jį taip: „7) nustačiusios gaminių ir paslaugų prieinamumą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, motyvuotu pranešimu įspėti apie tai ekonominės veiklos vykdytoją ir įpareigoti jį nedelsiant per protingą terminą šiuos pažeidimus pašalinti:“
7Lietuvos radijo ir televizijos asociacija,
15 Taip pat norime atkreipti dėmesį į Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą teisė rinkos priežiūros institucijai reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir pateiktų paaiškinimus žodžiu ar raštu. Esame įsitikinę, kad šiais laikais reikalavimas paslaugų teikėjams fiziškai atvykti i priežiūros instituciją yra prasilenkiantis su logika. Egzistuojančios ir plačiai taikomos technologijos suteikia galimybes ekonominės veiklos vykdytojams pateikti visą reikalaujamą informaciją ir paaiškinimus elektroninėmis ryšio priemonėmis ir ne tik. Todėl reikalavimo fiziškai atvykti pateikti paaiškinimus įtvirtinimas įstatymo nuostatose yra perteklinis. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, prašome pakoreguoti Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį taip: „5) reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir pateiktų paaiškinimus žodžiu ar raštu:“
13 Galiausiai, Įstatymo projekto 21 straipsnio
patikrinimą fizinėje paslaugos teikimo vietoje, patalpose.
Norime atkreipti dėmesį, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo atveju, minėta priežiūros institucijos teisė yra perteklinė ir nepagrįsta. Teikiant paslaugas visuomenės informavimo sektoriuje, nors veikloje ir būtų pasitelkiami žmogiškieji resursai, tačiau iš esmės paslaugų prieinamumas būtų įgyvendinamas tik montažo procese. Audiovizualinės žiniasklaidos sektorius neturi pramoninių gamybinių procesų, kuriuos reikėtų prižiūrėti fizine priežiūros institucijų patikrinimų forma, kuomet tikrinamos patalpos, kuriuose vyksta paslaugų montažo darbai. Dėl šios priežasties, siūlome patikslinti įstatymo projekto nuostatas ir atsisakyti perteklinių priežiūros institucijos teisių fiziškai kontroliuoti paslaugų teikėjus, kurie neteikia fizinių paslaugų vartotojams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome pakoreguoti Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip: „3) dalyvaujant ekonominės veiklos vykdytojui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikusios tarnybinį pažymėjimą ir rinkos priežiūros institucijos vadovo pavedimą atlikti veiklos patikrinimą, šių ekonominės veiklos vykdytojų darbo metu patekti į Lietuvos Respublikoje esančią jų teritoriją, pastatus, patalpas (įskaitant nuomojamus ar naudojamus panaudos teisinių santykių pagrindu), kuriuose gaminami, parduodami, laikomi (sandėliuojami) arba naudojami gaminiai arba teikiamos paslaugos, ir atlikti veiklos patikrinimus. Į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas rinkos priežiūros institucijos pareigūnai turi teisę patekti tik tuo atveju, jei šis fizinis asmuo sutinka ir įstatymuose nenustatyta kitaip.
Ši nuostata netaikoma visuomenės informavimo paslaugų teikimo atveju;“
argumentus ir pakoreguoti Įstatymo projektą pagal teikiamus pasiūlymus. Pritarti
9Interneto žiniasklaidos asociacija,
2022-11-29 <...> Pirmiausia labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagrindinis šio projekto tikslas yra Lietuvoje suteikti kur kas platesnę socialinę paslaugą negalią turintiems žmonėms, į Lietuvos teisę perkeliant Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatas, taip siekiant užtikrinti, kad vidaus rinka sklandžiai veiktų ir kuo daugiau žmonių su negalia galėtų patogiau naudotis atitinkamais gaminiais ir paslaugomis. Įstatymo projekte išskiriama ir paslaugų grupė – audiovizualinės žiniasklaidos turinio pritaikymas žmonėms su negalia (tai padaryti galima pasitelkus subtitrus, įgarsinimą, vertimą į gestų kalbą) irgi yra socialinė paslauga, kuri padėtų geriau gauti reikiamą informaciją žmonėms su negalia. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad kasdien interneto žiniasklaidoje skelbiamos informacijos srautai yra didžiuliai – pavyzdžiui, kasdien viename iš didžiausių naujienų portalų yra paskelbiama vidutiniškai 400 turinio vienetų (straipsnių, reportažų, žinių, pokalbio laidų, reklamų, transliuojamos ir retransliuojamos sporto varžybos, renginiai, kai kuriuose portaluose – ir filmai), o mažesniuose regioniniuose portaluose – vidutiniškai po 100-200. Vien visi IŽA nariai kasdien publikuoja vidutiniškai 2500 turinio vienetų, tarp kurių nemažą dalį sudaro ir vaizdo turinio vienetai – didžiuosiuose portaluose vidutiniškai keliasdešimt, o regioniniuose kasdien po keliolika vaizdo turinio vienetų (žinių, pokalbių laidų, transliuojamų ir retransliuojamų sporto varžybų, renginių, kai kuriuose portaluose – ir filmų, jų premjerų).
Norint kokybiškai ir profesionaliai pritaikyti audiovizualinį naujienų portaluose skelbiamą turinį nuo 2025 m. žmonėms su negalia, tokia socialinė paslauga redakcijoms kainuotų labai brangiai ir reikėtų kur kas daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių nei dabar. Šiuo metu 1 vieneto vaizdo turinio pritaikymo subtitrais kaina siekia apie 20 eurų. Tai reiškia, kad vien IŽA vienijantiems naujienų portalams, neskaičiuojant visos Lietuvos žiniasklaidos rinkos dalyvių, norint vienos dienos vaizdinio turinio vienetus pritaikyti žmonėms su negalia (versti į gestų lietuvių kalbą, subtitruoti) tokios socialinės paslaugos teikimas jiems kainuotų nuo keliolikos iki keliasdešimt tūkstančių eurų per dieną, o per mėnesį – išlaidos išaugtų iki kelių šimtų tūkstančių, o per metus pasiektų ir kelis milijonų eurų. Pavyzdžiui, remiantis preliminariais skaičiavimais ir dabartiniais paslaugų įkainiais, jei per dieną visi IŽA nariai (9 naujienų portalai) publikuotų 200 vaizdo turinio vienetų, jų pritaikymas pagal įstatyme numatytus reikalavimus kainuotų 4 tūkst. eurų per dienai, per mėnesį – 120 tūkst. eurų, o per metus – 1,44 mln. eurų . Tuo tarpu vidutinė lietuvių gestų kalbos vertėjo valandos kaina 50-100 eurų (be mokesčių), priklausomai nuo turinio sudėtingumo. Gestų kalbos vertėjai būtų reikalingi tiesioginių transliacijų metu, kurios vyksta ne tik naujienų portaluose, bet ir televizijose.
Tarkim, jei per dieną visuose IŽA narių portaluose būtų reikalinga valandos trukmės 150 tiesioginių transliacijų, tai dienos išlaidos IŽA nariams siektų 7,5 tūkst. – 15 tūkst. eurų, mėnesio 225 tūkst. – 450 tūkst. eurų, o per metus tokia paslauga kainuotų 2,7 mln. – 5,4 mln. eurų. Tai labai prašome užtikrinti, kad būtų numatyti valstybės finansinės paramos mechanizmai žiniasklaidos priemonėms, kurie leistų užtikrinti kokybišką šios socialinės paslaugos teikimą. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ankstesnė Lietuvos patirtis rodo, jog perkeliant tam tikrų ES direktyvų nuostatas į šalies teisę, ES skirdavo finansinės paramos išteklius ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Tad siūlome atsakingoms Lietuvos institucijoms, šiuo atveju Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kreiptis į atsakingas EK institucijas dėl finansinės paramos Lietuvos rinkai, kuri ruošiasi nuo 2025 m. teikti naują socialinę paslaugą – audiovizualinės informacijos pritaikymą žmonėms su negalia . Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo įstatymo projektu privačiam žiniasklaidos sektoriui yra sukuriami lygiaverčiai – analogiški reikalavimai kaip ir visuomeniniam transliuotojui
šalies žiniasklaidos jas kartu sudėjus metinės pajamos. Tai reiškia, kad tik visuomeninis transliuotojas gali planuotis ir pilnai įgyvendinti visus keliamus reikalavimus, tačiau kitos žiniasklaidos priemonės susidurs su didžiule finansine našta, nes jos turi pačios generuoti pajamas, pritraukti auditoriją, mokėti darbuotojams atlyginimus, todėl paslaugų prieinamumo reikalavimų išpildymas itin neigiamai paveiks žiniasklaidos finansinį stabilumą. Ypač mažuosius ir regioninius žiniasklaidos rinkos dalyvius.
Todėl siūlome nustatyti taisykles, kad pilnai pritaikyti audiovizualinę informaciją žmonėms su negalia privalėtų tik visuomeninis transliuotojas, o kitos žiniasklaidos priemonės – dalinai, tik tam tikroms naujienų srauto grupėms, pavyzdžiui, žinioms ir aktualijoms, kurios apima ekonomiką, socialinę ir kitą svarbią informaciją. Taip pat įstatymo projekte numatyta, kad audiovizualinis kūrinys lietuvių kalba privalomai verčiamas tik vienu būdu. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje retransliuojama žinių laida iš Ukrainos (įrašyta ar tiesioginė) į lietuvių kalbą turi būti išversta mažiausiai dviem būdais. Tai nerealu, neprotinga ir aiškiai per brangu. Būtent todėl siūlome nustatyti, kad užsienio kilmės audiovizualinis kūrinys į lietuvių kalbą privalomai verčiamas tik vienu būdu (ypač jei verčiama tiesioginė transliacija). Tai svarbu, nes naujieji įstatymo reikalavimai bus taikomi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieigos paslaugoms. Vadinasi, naujienų portalai, kaip ir televizijos, turės didžiulę žmogiškųjų resursų bei finansinę naštą, siekiant pritaikyti savo prieigos paslaugas visuomenei. Reikalavimuose numatyta, kad pateikiant informacijos turinį teksto formatais, visas tekstinis prieigos paslaugos turinys turės būti pilna apimtimi papildytas garso ar vaizdo medžiaga. Taip pat numatoma, kad turi būti užtikrinta, jog audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieinamumo komponentai (prieigos paslaugos) tokie kaip subtitrai kurtiesiems ir klausos sutrikimų turintiems žmonėms, garsinis vaizdavimas, įgarsinti subtitrai ir vertimas į lietuvių gestų kalbą, būtų visapusiškai perduodami užtikrinant tinkamą tikslaus perteikimo kokybę ir sinchronizuojami su garsu ir vaizdo medžiaga, naudotojams sudarant patogias sąlygas gauti informaciją. Tai reiškia, kad teks pritaikyti visą viešai skelbiamą audiovizualinį turinį.
Atkreipiame dėmesį, kad naujienų portaluose publikuojami ne tik straipsniai, rodomos žinios, aktualijų laidos, pateikiama speciali reklaminė informacija, bet ir transliuojamos bei retransliuojamos sporto varžybos, kai kurios užsienio laidos ir informacinės programos, renginiai, valstybinės reikšmės šventės ir pan. Akivaizdu, kad turinio konvertavimas į alternatyvius pagalbinius formatus bei visų informacijos formatų pritaikymas visam turiniui reikalaus ne tik didelio techninio bei finansinio indėlio, tačiau yra ir labai imlus laikui. Būtent todėl prašome numatyti aiškų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu naujienų portalai turėtų realią galimybę prisitaikyti prie keliamų reikalavimų . Be to, ilgesnis pereinamasis laikotarpis svarbus ir tuo, kad Lietuvoje labai trūksta tam tikros srities profesionalų – lietuvių gestų kalbos vertėjų. Tai reiškia, kad žiniasklaidos priemonės nusižengtų reikalavimams ne savo noru, nes net ir gavusios, tarkim, valstybės paramą turinio pritaikymui, susidurtų su žmogiškųjų išteklių trūkumu, kadangi gestų kalbos vertėjų rinkoje yra pernelyg mažai ir dabartinėmis sąlygomis nebūtų patenkinamas net Vilniaus regiono poreikis, jei visos šio regiono televizijos ir naujienų portalai kviestų gestų kalbos vertėjus. Tad būtina spręsti jau dabar šios srities profesionalų trūkumą ir ruošti jų daugiau. Atsižvelgti
10Interneto žiniasklaidos asociacija,
3 Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus siūlome pakoreguoti Įstatymo projekto 30 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Paslaugų teikėjai iki
gaminius, kuriuos jie teisėtai naudojo iki šio įstatymo įsigaliojimo, teikdami panašaus pobūdžiu paslaugas. Paslaugų teikimo sutartys, sudarytos iki 2025 m. birželio 28 d., galioja be pakeitimų iki jų galiojimo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2030 m. birželio 28 d .
Gaminių ir paslaugų teikėjai iki 2030 m. birželio 28 d. turi teisę toliau teikti paslaugas bei gaminius, kuriuos teisėtai teikė rinkai iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nepritarti Argumentai: Pasiūlymas prieštarautų Direktyvai (ES) 2019/882 – ši direktyva nenumato galimybės taikyti pereinamąjį laikotarpį visiems gaminiams ir visoms paslaugoms. Toks pasiūlymas nepagrįstai ribotų laisvą paslaugų bei gaminių judėjimą ES vidaus rinkoje. Realiu pereinamuoju laikotarpiu laikomas laikotarpis nuo direktyvos priėmimo 2019 m. iki jos įsigaliojimo 2025 m., per kurį ekonominės veiklos vykdytojai gali susipažinti su taikytinais prieinamumo reikalavimais ir pasirengti jų įgyvendinimui. 11. Interneto žiniasklaidos asociacija, 2022-11-29 Taip pat siekiant užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas ir neiškreipti vietinės žiniasklaidos konkurencinės aplinkos, kuri vis aktyviau yra priversta konkuruoti su pasauliniais tinklais, šio įstatymo reikalavimai turėtų būti taikomi ne tik tradicinei žiniasklaidai, bet ir nuomonės formuotojams, turintiems paskyras socialiniuose tinkluose, kuriantiems vaizdo medžiagą, kuria dalijasi su šimtatūkstantinėmis auditorijomis. Taip pat šio įstatymo reikalavimai turėtų būti taikomi ir Lietuvoje veikiančioms pasaulinėms interneto platformoms tokioms kaip Google, Facebook, Linkedin, Twiter, Youtube, TikTok, Instagram ir kiti, kurie yra ir socialinės medijos, ir interneto svetainės, kuriose taip pat skelbiamas audiovizualinis turinys. Nepritarti Argumentai:
Tais atvejais, kai įvardinti ekonominės veiklos vykdytojai teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieigos paslaugas, jiems Įstatymo projekto bus taikomas. 12. Interneto žiniasklaidos asociacija,
1 Argumentai: Audiovizualinis kūrinys lietuvių kalba privalomai verčiamas tik vienu būdu.
Tuo tarpu pagal pradinį įstatymo projektą išeina, kad, pvz., Lietuvoje retransliuojama žinių laida iš Ukrainos (įrašyta ar tiesioginė) į lietuvių kalbą turi būti išversta mažiausiai dviem būdais. Tai nerealu, neprotinga ir aiškiai per brangu. Todėl siūlome įtvirtinti, kad užtenka vieno vertimo būdo. Taip pat prašome atsižvelgti į audiovizualinių kūrinių skirtingą paskirtį, kuri ne visada susijusi su naujienų pranešimu ir pan. Turi būti aiškiai nustatyta, kad turi būti užtikrintas naujienų ir aktualijų laidų prieinamumas. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 3 straipsnį 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieigos paslaugos
Nepritarti Argumentai: Pasiūlymas neatitinka Direktyvos (ES) 2019/882, nes Direktyva (ES) 2019/882 nėra taikoma pačiam audiovizualinės žiniasklaidos turiniui. 13. Interneto žiniasklaidos asociacija,
6 Argumentai: Įstatymo įgyvendinimui turi būti skirtos biudžeto lėšos.
Jeigu iki įstatymo įsigaliojimo paslaugos teikėjas neturėjo pareigos savo sąskaita užtikrinti paslaugos prieinamumą (kaip jis suprantamas įstatymo prasme), valstybė turi visiškai ar iš dalies padengti šias išlaidas. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybė visiškai ar iš dalies finansuoja paslaugos teikėjo išlaidas, kuriomis siekiama pagerinti paslaugos prieinamumą. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojai gauna finansavimą, kuris teikiamas siekiant pagerinti prieinamumą, iš kitų šaltinių (viešų ar privačių), o ne naudoja nuosavus išteklius, ekonominės veiklos vykdytojai pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą neturi teisės nesilaikyti prieinamumo reikalavimų.“ Nepritarti Argumentai:
Projekte numatoma, kad valstybės institucijos teiks metodinę pagalbą verslui prisitaikant prie prieinamumo reikalavimų. Ekonominės veiklos vykdytojai šiuo metu gali naudotis jau esamais finansavimo mechanizmais, siekiant prisitaikyti. Atkreipiame dėmesį, kad nacionaliniai valstybės finansinės paramos mechanizmai žiniasklaidos priemonėms, kurių nenumato Direktyva (ES) 2019/882, galimai darytų poveikį konkurencijai ir nepagrįstai ribotų laisvą paslaugų judėjimą ES vidaus rinkoje. Taip pat pažymime, kad prieinamumo reikalavimai taikomi tik tokia apimtimi, kad dėl šių reikalavimų laikymosi:
gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio pakeitimo , ir
atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams. 14. Interneto žiniasklaidos asociacija,
3 Argumentai: Projekto formuluotę sunku suprasti. Pagal teisės normos prasmę kalba eina apie paslaugų teikėjų naudojamą įrangą. Todėl siūlome nuostatą patikslinti. Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalį ir išdėstyti taip: „3.
Paslaugų teikėjai iki 2030 m. birželio 28 d. turi teisę toliau teikti paslaugas, naudodami gaminius ar įrangą , kuriuos jie teisėtai naudojo iki šio įstatymo įsigaliojimo, teikdami panašaus pobūdžiu pobūdžio paslaugas. Paslaugų teikimo sutartys, sudarytos iki 2025 m. birželio 28 d., galioja be pakeitimų iki jų galiojimo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2030 m. birželio 28 d.“ Nepritarti Argumentai:
Pasiūlymas neatitinka Direktyvos (ES) 2019/882 formuluotės, pagal kurią taikoma išimtis ir nepagrįstai praplečia išimties taikymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Neįgaliųjų teisių komisija, 2022-11-21 Komisijos sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektui Nr. XIVP-2209 ir komisijos išvadai, bei siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui šį projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
2Žmogaus teisių komitetas,
2022-11-23 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektui Nr. XIVP-2209 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos pastabas, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti komiteto išvadoms. Pritarti
pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2209(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė. 10.
nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-2209(2). Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė