Projektas Nr. XIVP- lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis
asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje rūpintoju ar globėju, arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens
(asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju.“ Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi:
ar notaro sudaryta vaiko išlaikymo sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą; kai yra pateikiamos Vaiko teisių apsaugos tarnybų pažymos, jog nėra galimybių nustatyti tėvystės;
tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.“ Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi:
ar notaro sudaryta vaiko išlaikymo sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą; kai yra pateikiamos Vaiko teisių apsaugos tarnybų pažymos, jog nėra galimybių nustatyti tėvystės;
tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.“ Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys,
atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą.
Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą kai yra pateikiamos Vaiko teisių apsaugos tarnybų pažymos, jog nėra galimybių nustatyti tėvystės, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.“2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 papunktį į ir ją išdėstyti taip: „Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama šio straipsnio 11 dalyje nustatyto dydžio socialinė pašalpa, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:
įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, ir ne daugiau kaip vidutinė mėnesinė alga arba vidutinį valandinį atlygį /arba nustatyti 2 MMA;“
.
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas:
1160 1740 eurų;
bendra vertė viršija580870 eurų;
vieneto vertė viršija580870 eurų;
ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija580870 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;
580870 eurų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir
(ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
jų bendra suma viršija580870 eurų;
11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas:
1160 1740 eurų;
bendra vertė viršija580870 eurų;
vieneto vertė viršija580870 eurų;
ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija580870 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;
580870 eurų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir
(ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
jų bendra suma viršija580870 eurų;
11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos. 2.
turtą įskaitoma per piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos.“4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės
normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant2030 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui,15 22,5 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir1015 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.“ Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Piniginių lėšų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 1
dalies 8 punkte, normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant15 22,5 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui,1015 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir5 7,5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.“
pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus
pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti
2625 eurų per einamuosius kalendorinius metus.“
Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa ir (ar) kompensacijos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir medicininį mirties liudijimą, kai asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke.
Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos neišmokamos neišmokama, kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo sekančio mėnesio 1 dienos po aplinkybių pasikeitimo.“
Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 3 papunktį ir jį išdėstyti taip: „
3) 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys
gyventojai privalo:
1) išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kitų priklausančių išmokų ir (ar) pašalpų ir kita);
2) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;
3) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;
4) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
5) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams ir (ar) kitiems savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje;
7) dalyvauti savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys
gyventojai privalo:
1) išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kitų priklausančių išmokų ir (ar) pašalpų ir kita);
2) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;
3) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;
4) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
5) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams ir (ar) kitiems savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje;
7) dalyvauti savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos
Prezidentas Gitanas Nausėda Teikia LR Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė Gintautas Kindurys Algimantas Dumbrava Aurelijus Veryga
Lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis
asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje rūpintoju ar globėju , arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens
(asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju, kai nėra galimybių slaugomam ar prižiūrimam asmeniui/vaikui organizuoti ir teikti socialinių paslaugų, ugdymo ar kitą pagalbą. “ Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi:
ar notaro patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą; kai yra pateikiamos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių pažymos, jog nėra galimybių nustatyti tėvystės;
tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.“ Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi:
ar notaro patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą; kai yra pateikiamos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių pažymos, jog nėra galimybių nustatyti tėvystės;
tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.“ Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys,
atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, nėra sudarę teismo ar notaro patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą.
Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą kai yra pateikiamos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių pažymos, jog nėra galimybių nustatyti tėvystės, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.“
Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį: „1.
Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas:
1160 1740 eurų;
bendra vertė viršija580870 eurų;
vieneto vertė viršija580870 eurų;
ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija580870 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;
580870 eurų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir
(ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
jų bendra suma viršija580870 eurų;
11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos. 2.
turtą įskaitoma per piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos.“3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės
normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant2030 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui,15 22,5 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir1015 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.“ Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Piniginių lėšų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 1
dalies 8 punkte, normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant15 22,5 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui,1015 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir5 7,5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.“
pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus
pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti
eurų per einamuosius kalendorinius metus;“
Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa ir (ar) kompensacijos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir medicininį mirties liudijimą, kai asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke.
Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos neišmokamos neišmokama, kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo sekančio mėnesio 1 dienos po aplinkybių pasikeitimo.“
Pakeisti 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu“. Pakeisti 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas
bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo ar notaro patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir
(ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas“. 7 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnio 6 punktą:
„Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys
gyventojai privalo:
1) išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo ar notaro patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kitų priklausančių išmokų ir (ar) pašalpų ir kita);
2) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;
3) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;
4) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
5) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams ir (ar) kitiems savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje;
7) dalyvauti savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija iki
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Teikia LR Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė Aurelijus Veryga
Projektas Nr. XIVP- 2204(3) lyginamasis variantas
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 8, 14, 16, 17, 22, 23, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip : „5 ) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje rūpintoju ar globėju , arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju, kai nėra galimybių šeimai užtikrinti socialinių paslaugų teikimo ;“
2. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi:1 ) kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis ar notaro sudaryta vaiko išlaikymo sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą;2 ) mediacijos ar tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.“2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„1 vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, ir
ne daugiau kaip vidutinė mėnesinė alga arba vidutinį valandinį atlygį /arba nustatyti 2 minimalias mėnesines algas ;“
3. straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas:
1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;
2) privalomos registruoti transporto priemonės;
3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;
4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;
5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija
1884 eurų ;
6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija580 1413 eurų;
7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija580 1413 ;
8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija580 1413 eurų; išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;
9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija580 1413 eurų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija580 1413 eurų;
11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.“4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 .
Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant2030 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui,1522 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir1015 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.“
2. Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Piniginių lėšų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte, normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant1522 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui,1015 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir57 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.“5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8 ) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti
2826 eurų;“6 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5 .
Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa ir (ar) kompensacijos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir medicininį mirties liudijimą, kai asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos neišmokamos neišmokama, kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo sekančio mėnesio 1 dienos po aplinkybių pasikeitimo.“7 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas1 .
1. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 3 papunktį ir jį išdėstyti taip: „3 ) 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
2. Pripažinti netekusiu galios 23 straipsnio 3 dalies 11 punktą. 11 ) skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių). 8 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 25 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį
ar notaro sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kitų priklausančių išmokų ir (ar) pašalpų ir kita);“
2. Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnio 6 punktą.
6 ) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje;
3. Buvusį
76 ) dalyvauti savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje“9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2024 sausio 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 gruodžio 20 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
Projektas Nr. XIVP- 2204(4) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
:
„5) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas
gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos iki jų skyrimo termino pabaigos, individualios pagalbos išlaidų kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje rūpintoju ar globėju , arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens
(asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju, kai nėra galimybių šeimai užtikrinti socialinių paslaugų teikimo ;“
išdėstyti taip: „2.
Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi:
1) kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis ar notaro patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą;
tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.“ 3.
Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties ar notaro patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą.
Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas. 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip:
„1) vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų
įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, ir ne daugiau kaip 2 minimalias mėnesines algas ;“ 2.
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) Gavusiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių šios dalies 4
punkte nustatyto dydžio socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma tol, kol šioje dalyje nurodyti asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius atsisakys dalyvauti Užimtumo tarnybos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse“. 3. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauja
savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje arba aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. 3 straipsnis . 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas:
4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;
5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija
1884 eurų ;
6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija580 1413 eurų;
7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija580 1413 ;
8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija580 1413 eurų; išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;
9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija580 1413 eurų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija580 1413 eurų;
11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos .“
pakeitimas
išdėstyti taip: „4.
Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant2030 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui,1522 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir1015 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.“
išdėstyti taip:
„5. Piniginių lėšų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 1
dalies 8 punkte, normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant1522 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui,1015 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir57 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus
pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti
2826 eurų;“
Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa ir (ar) kompensacijos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir medicininį mirties liudijimą, kai asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos neišmokamos neišmokama, kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo sekančio mėnesio 1 dienos po aplinkybių pasikeitimo.“
1.
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
3) 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
1Pakeisti 23 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties ar notaro patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
netekusiu galios 23 straipsnio 3 dalies 11 punktą. 11) skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).
1Pakeisti 25 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes
(sudaryti teismo patvirtintą sutartį ar notaro patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kitų priklausančių išmokų ir (ar) pašalpų ir kita);“
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje;
dalį. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 gruodžio 20 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė Gintautas Kindurys Algimantas Dumbrava Ligita. Girskienė Aurelijus Veryga
Projektas Nr. XIVP- 2204(4) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
:
„5) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas
gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką
(įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos iki jų skyrimo termino pabaigos, individualios pagalbos išlaidų kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje rūpintoju ar globėju , arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju, kai nėra galimybių šeimai užtikrinti socialinių paslaugų teikimo . Savivaldybės administracija apie priimtą sprendimą neskirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos ar nemokėti paskirtos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos privalo pranešti slaugančiam asmeniui ar aprūpintojui.“
išdėstyti taip: „2.
Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir
(ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi:
1) kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis ar notaro patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą;
tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.“
3Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3 .
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties ar notaro patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas. “
jį išdėstyti taip:
„1) vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų
įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, ir ne daugiau kaip 2 minimalias mėnesines algas ;“ 2.
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) Gavusiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių šios dalies 4
punkte nustatyto dydžio socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma tol, kol šioje dalyje nurodyti asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius. “
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauja
savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje. “
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas:
4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;
5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija
1884 eurų ;
6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija580 1413 eurų;
7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija580 1413 ;
8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija580 1413 eurų; išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;
9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija580 1413 eurų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija580 1413 eurų;
11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos .“
pakeitimas
taip: „4.
Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant2030 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui,1522 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir1015 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.“
išdėstyti taip:
„5. Piniginių lėšų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 1
dalies 8 punkte, normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant1522 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui,1015 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir57 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus
pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti
2826 eurų per einamuosius kalendorinius metus. “
Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa ir (ar) kompensacijos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir medicininį mirties liudijimą, kai asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos neišmokamos neišmokama, kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo sekančio mėnesio 1 dienos po aplinkybių pasikeitimo.“
1.
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
3) 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
2. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties ar notaro patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
netekusiu galios 23 straipsnio 3 dalies 11 punktą.
vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių). 8 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 25 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes
(sudaryti teismo patvirtintą sutartį ar notaro patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kitų priklausančių išmokų ir (ar) pašalpų ir kita);“
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje;
sausio 1 d.,
gruodžio31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia LR Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė Gintautas Kindurys Algimantas Dumbrava Ligita Girskienė Aurelijus Veryga
asmenys, dalyvavę rengiant Įstatymo projektą: Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gegužės 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2883, kuriame buvo įtvirtinta viena iš nuostatų – nustatyti laikotarpį, per kurį, nustatant teisę į būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas (toliau – kompensacijos), nevertinamas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas. Sprendimas skiriant kompensacijas nevertinti asmens (šeimos) turto priimtas įvertinus pandemijos padarinius. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 19 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir
Nr. XIV-1108 ir reglamentavo, jog nustatant asmens (šeimos) teisę į kompensacijas asmens (šeimos) turtas nevertinamas iki 2024-04-30. Įstatymo pakeitimas parengtas ir priimtas vadovaujantis Lietuvos banko 2022 m. kovo 22 d. pateikta Lietuvos ekonomikos apžvalga, taip pat įvertinus Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pasekmes pasaulio ekonomikai bei pandemijos padarinius. Tačiau iš savivaldybių buvo gaunama informacija, jog teisinė nuostata nevertinti asmens turimo turto yra ydinga ir iškreipia socialinio teisingumo bei veiksmingumo principus. Siekiant išsiaiškinti situaciją š. m. liepos–rugpjūčio mėn. buvo paprašyta savivaldybių pareikšti nuomonę šiuo klausimu ir pateikti kitus socialinės paramos teikimo vertinimus.
Iki 80 proc. savivaldybių pasisakė, jog nustatant teisę į piniginę socialinę paramą ir kompensacijas tikslinga vertinti asmens (šeimos) turtą, nes fiksuojama pakankamai daug atvejų, kai dėl paramos kreipiasi asmenys, turintys ne vieną objektą nuosavybės teisėmis, o kai kurie jų įsigiję turtą 1-2 mėn. prieš šildymo sezoną. Nustatoma, jog pareiškėjai turi brangaus turto įvairiuose šalies miestuose, tokiuose kaip Palanga, Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Pastebima, kai socialinės paramos gavimo metu įsigyjamos naujos transporto priemonės. Nevertinant turimo turto sudaromos sąlygos piktnaudžiavimui, nelegalių pajamų gavimui. Gauti savivaldybių siūlymai vertinti asmens (šeimos) turtą, tačiau siūloma didinti turto normatyvus, kurie dėl šalies išorėje vykstančių pasaulinių įvykių bei infliacijos yra per maži. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis vidutinė metinė infliacija 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo 1,8 proc., tuo tarpu vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), 2022 m. spalio mėnesį buvo 24%. Siekiant, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymas atlieptų pagrindinį tikslą – suteikti socialinę paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims, būtina didinti turto normatyvus, kurių nepadidinus dalis gyventojų, kurių pajamos yra mažos, dėl turimo turto prarastų teisę į piniginę paramą. Savivaldybės pateikė ir kitus siūlymus, kuriais vadovaujantis parengtas projektas.
Projekto tikslas – sureguliuoti kai kurias Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) teisines normas taip, kad socialinė parama būtų suteikiama mažas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) siekiant mažinti skurdą, suteikti labiausiai reikiamą paramą ir efektyviai naudoti finansinius valstybės išteklius. Tam būtina sureguliuoti, kad socialinę pašalpą ir kompensacijas gautų mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), neturinčios brangaus turto ar neįsigyjančio jo socialinės paramos gavimo metu. Nustatyti teisę į socialinę paramą teismo sprendimu paskirtiems rūpintojams ir globėjams, neišskiriant rūpinamų ar globojamų asmenų negalios pobūdžio; vaikus auginantiems vieniems ar skyriumi gyvenantiems asmenims, sudarius notarinę vaiko išlaikymo sutartį; mediacijos ar tėvystės nustatymo bylos nagrinėjimo teisme laiku. Pakeisti nuostatą dėl teisės į socialinę paramą, kai asmuo augina po nusikalstamos veikos (kaip pasekmės) gimusį vaiką. 3) Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog teisę į paramą įgyja vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, rūpintoju.
Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio Įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi, kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą. Taip pat asmenys įgyja teisę į socialinę paramą, kai pateikia patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, patvirtinantį, jog vaikas (vaikai) gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė) ir nėra galimybių nustatyti tėvystės. Teisė į socialinė paramą įgyjama tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu. Įstatymo 10 straipsnyje yra reglamentuoti socialinės pašalpos papildomo skyrimo ir socialinės pašalpos mažinimo pagrindai.
Yra nustatyta, jog, jei vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, jam yra skiriama papildoma socialinė pašalpa, nustatant, jog jam yra mokama ne mažesnis kaip 1 minimalus darbo užmokestis (toliau – MMA). Įstatymo 4 skyriuje nurodyti turto vertės normatyvai piniginei socialinei paramai gauti.
Skiriant piniginę socialinę paramą 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog įskaitomas bendrai gyvenančių asmenų ar asmens turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai; 2) privalomos registruoti transporto priemonės; ) privaloma registruoti žemės ūkio technika; 4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių; 5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1 160 eurų; 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų; 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 580 eurų; 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų; 11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos. Įstatymo 16 straipsnyje reglamentuotas turto normatyvo apskaičiavimas.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų. Kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje, piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų. Įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kokios asmens pajamos yra skaičiuojamos vertinant asmens teisę į socialinę paramą. Prie šių pajamų priskiriamos ir pajamos gaunamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus.
reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pritarus 8 straipsnio 5 punkto pakeitimui ir nustačius, jog teisę į paramą įgyja vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų) rūpintoju, teisę gauti socialinę paramą įgytų ir kitų neįgalių suaugusių asmenų ar senyvo amžiaus asmenų, kuriems nėra paskirtos tikslinės kompensacijos, teismo sprendimu pripažinti rūpintojai. Senyvo amžiaus ar neįgalaus asmens, kuriam nėra paskirta ir mokama tikslinė kompensacija, tačiau, kuriam dėl senyvo amžiaus ar negalios reikalinga kito asmens pagalba, prašymu teismas paskiria rūpintoją. Darbingo amžiaus asmeniui, teismo sprendimu paskirtam rūpintoju, kuris registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau prisiima pareigą prižiūrėti senyvo amžiaus ar neįgalų asmenį, yra suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas (Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies
siūlomų paslaugų ir (ar) nedalyvauja užimtumo didinimo programose, jam suteikiamas bedarbio statusas (Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 3 punktas). Bedarbio asmens statusas asmeniui sustabdomas ar panaikinamas, t. y. asmuo yra išbraukiamas iš Užimtumo tarnybos registrų, Užimtumo įstatymo 24 straipsnio numatytais atvejais.
Tokiu atveju asmuo praranda ir teisę į socialinę paramą, nes neatitinka nei Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nei 5 punkte išdėstytų reikalavimų. Todėl asmuo, teismo sprendimu besirūpinantis kitu asmeniu, gali likti visai be pajamų, ypač, jei asmuo gyvena vienas. Pritarus 8 straipsnio 2 dalies pakeitimui, asmuo, auginantis vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, įgytų teisę į piniginę socialinę paramą ne tik tais atvejais, kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl išlaikymo, bet ir sudarius notarinę vaiko išlaikymo sutartį. Tai sumažintų teismų naštą, pagreitintų ir palengvintų asmenų (šeimų) veiksmus dėl teisės gauti socialinę paramą. Ir visiškai nekeistų esminio reikalavimo – įrodyti vaiko (vaikų) išlaikymo iki 18 metų amžiaus prievolę, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte yra reglamentuota teisė į socialinę paramą, kai asmenys augina vaikus, gimusius po nusikalstamos veikos. Ir tam, kad įgytų tokią teisę būtina pateikti savivaldybei faktą patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Savivaldybių nuomone, toks reikalavimas yra diskriminacinis socialinės paramos gavėjų atžvilgiu. Žinoma, kad dėl psichologinių problemų ar siekio apsaugoti ne tik savo, bet ir vaiko privatumą, asmenys tiesiog nesikreipia dėl piniginės paramos, nors jos labai reikia.
Projektu siūloma nustatyti sąlygą, kad užtektų asmenims pateikti informaciją iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių (pažymas), kad nustatyti tėvystės galimybių nėra. Informacijos gavimui iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos galima būtų atlikti administraciniais veiksmais. Tai palengvintų tokių šeimų situaciją ir nekeistų Įstatymo nuostatų dėl teisės nustatymo į piniginę paramą sąlygų. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte yra reglamentuota teisė į socialinę paramą, kai vyksta išlaikymo priteisimo procesai. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo nuostatomis nuo 2020 m. sausio 1 d. numatyta privalomoji meditacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, socialines paslaugas šeimai teikiantys socialiniai darbuotojai siūlo šeimoms kreiptis į mediatorius dar iki kreipimosi į teismą. Mediacijos laikotarpiu, kai yra tariamasi dėl tėvystės pripažinimo ar susitarimo dėl išlaikymo, asmenys neturi teisės į socialinę paramą. Praktika rodo, jog vis daugiau asmenų (šeimų) pripažįsta mediacijos reikšmę. Pritarus tokiam siūlymui tikėtina, jog daugiau asmenų susitars dėl tėvystės pripažinimo ar sutikimo prisidėti prie vaiko
(vaikų) išlaikymo, todėl mažės besikreipiančių į teismą dėl išlaikymo priteisimo, sutrumpės tėvystės pripažinimo teisminiai procesai. Svarbiausia – asmenys greičiau įgys teisę gauti socialinę paramą. Siekiant skatinti asmenis dalyvauti atviroje ir aktyvioje darbo rinkoje Įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje yra numatytos sąlygos įsidarbinus papildomai gauti socialinę pašalpą, tuo motyvuojant ilgą laiką nedirbančius ir mažas pajamas gaunančius asmenis įsidarbinti.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai įgiję išsilavinimą asmenys įsidarbina į gerai apmokamas darbo vietas (gydytojai rezistentai, informatikai, programuotojai ir t.t.), jiems mokamas darbo užmokestis du ar kelis kartus viršija MMA, tačiau tuo pačiu jie įgyja teisę ir į papildomą socialinę pašalpą. Teikiamas pasiūlymas peržiūrėti šią nuostatą ir įvertinti siūlant patikslinti sąlygą, jog papildoma socialinė pašalpa gali būti mokama kai asmuo įsidarbina ir jam yra mokama ne mažiau kaip 1 MMA ir ne daugiau kaip 2 MMA.
Įstatymo
nustatyti turto normatyvai 1,5 karto: 5 ) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1740 eurų (yra 1160 eurų); 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 870 eurų (yra 580 eurų); 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 870 eurų (yra 580 eurų); 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų);, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra
paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų).
Įstatymo
nustatyti turto normatyvai 1,5 karto: 5 ) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1740 eurų (yra 1160 eurų); 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 870 eurų (yra 580 eurų); 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 870 eurų (yra 580 eurų); 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų);, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra
paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų). Įstatymo
popierių ir pajų vertės normatyvą bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kuris būtų apskaičiuojamas sudedant 30 valstybės remiamų pajamų dydžių (toliau – VRP), t. y. didėtų nuo 2940 eurų iki 4410 eurų, vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 22,5 VRP kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui, t. y. didėtų nuo 2205 eurų iki 3307,5 eurų, o kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų būtų skaičiuojama 15 VRP ir didėtų nuo 1470 eurų iki 2205 eurų.
Įstatymo 16 straipsnio 5 dalies pakeitimu siūloma piniginių lėšų normatyvą bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuoti sudedant 22,5 VRP dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui (didėtų nuo 2205 eurų iki 3307,5 eurų), 15 VRP dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui (didėtų nuo 1470 eurų iki
(didėtų nuo 735 eurų iki 1102,5 eurų). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktu siūloma padidinti pajamų iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalies, gautos teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), normatyvą nuo 1750 eurų iki 2625 eurų, t. y. didinamas 1,5 karto.
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi siūloma, kad mirus asmeniui kompensacijų teikimas būtų nutraukiamas ne nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o ateinančio mėnesio 1 dienos po aplinkybių pasikeitimo ir būtų suderintos nuostatos su Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-174/A1-116,
mirus buto savininkui, kuriam buvo nustatyta teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą, apskaičiuotas mokėtinas kredito ir palūkanų dydis išmokamas už laikotarpį iki kito mėnesio po jo mirties.
Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 papunkčiu siūloma sudaryti sąlygas skirti socialinę pašalpą 6 mėnesius ne tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ir tiems, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą
(formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma) tais atvejais, kai yra gauta informacija iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų apie kitų bendrai gyvenančių asmenų nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu. Įstatymo 25 straipsniu 6 papunkčiu siūloma nurodytą pareigą piniginę socialinę paramą gaunantiems gyventojams d alyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, socialinės paramos gavėjai būtų skatinami dalyvauti savivaldybės administracijos parengtose užimtumo didinimo programose. 5) Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reiktų imtis, kad pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nebus. 6) Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai, nes dėl gautos socialinės paramos, asmenų pajamos kitoms reikmėms bus didesnės.
kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikti šių aktų sąrašą) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus projektą: Panaikinti 2012 m. gegužės 24 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-255 patvirtintą tvarkos aprašą „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti“. 8) Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokas ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9) Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 10) Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, teisės aktų metmenys:
sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Papildomų biudžeto lėšų nereikės. 12) Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
13) Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija ar piliečių įgalioti atstovai: Projektą parengė… 14) Reikšmingi žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc :
„socialinė parama“, „socialinė pašalpa“, „kompensacijos“. 15) Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia LR Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė Gintautas Kindurys Algimantas Dumbrava Aurelijus Veryga
asmenys, dalyvavę rengiant Įstatymo projektą: Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gegužės 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2883, kuriame buvo įtvirtinta viena iš nuostatų – nustatyti laikotarpį, per kurį, nustatant teisę į būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas (toliau – kompensacijos), nevertinamas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas. Sprendimas skiriant kompensacijas nevertinti asmens (šeimos) turto priimtas įvertinus pandemijos padarinius. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 19 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir
Nr. XIV-1108 ir reglamentavo, jog nustatant asmens (šeimos) teisę į kompensacijas asmens (šeimos) turtas nevertinamas iki 2024-04-30. Įstatymo pakeitimas parengtas ir priimtas vadovaujantis Lietuvos banko 2022 m. kovo 22 d. pateikta Lietuvos ekonomikos apžvalga, taip pat įvertinus Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pasekmes pasaulio ekonomikai bei pandemijos padarinius. Tačiau iš savivaldybių buvo gaunama informacija, jog teisinė nuostata nevertinti asmens turimo turto yra ydinga ir iškreipia socialinio teisingumo bei veiksmingumo principus. Siekiant išsiaiškinti situaciją š. m. liepos–rugpjūčio mėn. buvo paprašyta savivaldybių pareikšti nuomonę šiuo klausimu ir pateikti kitus socialinės paramos teikimo vertinimus.
Iki 80 proc. savivaldybių pasisakė, jog nustatant teisę į piniginę socialinę paramą ir kompensacijas tikslinga vertinti asmens (šeimos) turtą, nes fiksuojama pakankamai daug atvejų, kai dėl paramos kreipiasi asmenys, turintys ne vieną objektą nuosavybės teisėmis, o kai kurie jų įsigiję turtą 1-2 mėn. prieš šildymo sezoną. Nustatoma, jog pareiškėjai turi brangaus turto įvairiuose šalies miestuose, tokiuose kaip Palanga, Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Pastebima, kai socialinės paramos gavimo metu įsigyjamos naujos transporto priemonės. Nevertinant turimo turto sudaromos sąlygos piktnaudžiavimui, nelegalių pajamų gavimui. Gauti savivaldybių siūlymai vertinti asmens (šeimos) turtą, tačiau siūloma didinti turto normatyvus, kurie dėl šalies išorėje vykstančių pasaulinių įvykių bei infliacijos yra per maži. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis vidutinė metinė infliacija 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo 1,8 proc., tuo tarpu vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), 2022 m. spalio mėnesį buvo 24%. Siekiant, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymas atlieptų pagrindinį tikslą – suteikti socialinę paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims, būtina didinti turto normatyvus, kurių nepadidinus dalis gyventojų, kurių pajamos yra mažos, dėl turimo turto prarastų teisę į piniginę paramą. Savivaldybės pateikė ir kitus siūlymus, kuriais vadovaujantis parengtas projektas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą parengė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos savivaldybėmis. 3.
3Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Projekto tikslas – sureguliuoti kai kurias Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) teisines normas taip, kad socialinė parama būtų suteikiama mažas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) siekiant mažinti skurdą, suteikti labiausiai reikiamą paramą ir efektyviai naudoti finansinius valstybės išteklius. Tam būtina sureguliuoti, kad socialinę pašalpą ir kompensacijas gautų mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), neturinčios brangaus turto ar neįsigyjančio jo socialinės paramos gavimo metu. Nustatyti teisę į socialinę paramą teismo sprendimu paskirtiems rūpintojams ir globėjams, neišskiriant rūpinamų ar globojamų asmenų negalios pobūdžio; vaikus auginantiems vieniems ar skyriumi gyvenantiems asmenims, sudarius notarinę vaiko išlaikymo sutartį; mediacijos ar tėvystės nustatymo bylos nagrinėjimo teisme laiku. Pakeisti nuostatą dėl teisės į socialinę paramą, kai asmuo augina po nusikalstamos veikos (kaip pasekmės) gimusį vaiką. 4. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Įstatymo
vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, rūpintoju.
Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio Įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi, kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą. Taip pat asmenys įgyja teisę į socialinę paramą, kai pateikia patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, patvirtinantį, jog vaikas (vaikai) gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė) ir nėra galimybių nustatyti tėvystės. Teisė į socialinė paramą įgyjama tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu. Įstatymo 10 straipsnyje yra reglamentuoti socialinės pašalpos papildomo skyrimo ir socialinės pašalpos mažinimo pagrindai.
Yra nustatyta, jog, jei vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, jam yra skiriama papildoma socialinė pašalpa, nustatant, jog jam yra mokama ne mažesnis kaip 1 minimalus darbo užmokestis (toliau – MMA). Įstatymo 4 skyriuje nurodyti turto vertės normatyvai piniginei socialinei paramai gauti.
Skiriant piniginę socialinę paramą 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog įskaitomas bendrai gyvenančių asmenų ar asmens turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai; 2) privalomos registruoti transporto priemonės; ) privaloma registruoti žemės ūkio technika; 4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių; 5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1 160 eurų; 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų; 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 580 eurų; 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų; 11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos. Įstatymo 16 straipsnyje reglamentuotas turto normatyvo apskaičiavimas.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų. Kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje, piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų. Įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kokios asmens pajamos yra skaičiuojamos vertinant asmens teisę į socialinę paramą. Prie šių pajamų priskiriamos ir pajamos gaunamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus. 5.
reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pritarus
vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų) rūpintoju, teisę gauti socialinę paramą įgytų ir kitų neįgalių suaugusių asmenų ar senyvo amžiaus asmenų, kuriems nėra paskirtos tikslinės kompensacijos, teismo sprendimu pripažinti rūpintojai. Senyvo amžiaus ar neįgalaus asmens, kuriam nėra paskirta ir mokama tikslinė kompensacija, tačiau, kuriam dėl senyvo amžiaus ar negalios reikalinga kito asmens pagalba, prašymu teismas paskiria rūpintoją. Darbingo amžiaus asmeniui, teismo sprendimu paskirtam rūpintoju, kuris registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau prisiima pareigą prižiūrėti senyvo amžiaus ar neįgalų asmenį, yra suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas (Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Jei darbo rinkai besirengiantis asmuo nepriima Užimtumo tarnybos siūlomų paslaugų ir (ar) nedalyvauja užimtumo didinimo programose, jam suteikiamas bedarbio statusas (Užimtumo įstatymo 22 straipsnio
panaikinamas, t. y. asmuo yra išbraukiamas iš Užimtumo tarnybos registrų, Užimtumo įstatymo 24 straipsnio numatytais atvejais. Tokiu atveju asmuo praranda ir teisę į socialinę paramą, nes neatitinka nei Įstatymo
asmuo, teismo sprendimu besirūpinantis kitu asmeniu, gali likti visai be pajamų, ypač, jei asmuo gyvena vienas.
Pritarus
vaikus (įvaikius) iki 18 metų, nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, įgytų teisę į piniginę socialinę paramą ne tik tais atvejais, kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl išlaikymo, bet ir sudarius notarinę vaiko išlaikymo sutartį. Tai sumažintų teismų naštą, pagreitintų ir palengvintų asmenų (šeimų) veiksmus dėl teisės gauti socialinę paramą. Ir visiškai nekeistų esminio reikalavimo – įrodyti vaiko (vaikų) išlaikymo iki 18 metų amžiaus prievolę, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte yra reglamentuota teisė į socialinę paramą, kai asmenys augina vaikus, gimusius po nusikalstamos veikos. Ir tam, kad įgytų tokią teisę būtina pateikti savivaldybei faktą patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Savivaldybių nuomone, toks reikalavimas yra diskriminacinis socialinės paramos gavėjų atžvilgiu. Žinoma, kad dėl psichologinių problemų ar siekio apsaugoti ne tik savo, bet ir vaiko privatumą, asmenys tiesiog nesikreipia dėl piniginės paramos, nors jos labai reikia. Projektu siūloma nustatyti sąlygą, kad užtektų asmenims pateikti informaciją iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių (pažymas), kad nustatyti tėvystės galimybių nėra. Informacijos gavimui iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos galima būtų atlikti administraciniais veiksmais.
Tai palengvintų tokių šeimų situaciją ir nekeistų Įstatymo nuostatų dėl teisės nustatymo į piniginę paramą sąlygų. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte yra reglamentuota teisė į socialinę paramą, kai vyksta išlaikymo priteisimo procesai. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo nuostatomis nuo 2020 m. sausio 1 d. numatyta privalomoji meditacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, socialines paslaugas šeimai teikiantys socialiniai darbuotojai siūlo šeimoms kreiptis į mediatorius dar iki kreipimosi į teismą. Mediacijos laikotarpiu, kai yra tariamasi dėl tėvystės pripažinimo ar susitarimo dėl išlaikymo, asmenys neturi teisės į socialinę paramą. Praktika rodo, jog vis daugiau asmenų (šeimų) pripažįsta mediacijos reikšmę. Pritarus tokiam siūlymui tikėtina, jog daugiau asmenų susitars dėl tėvystės pripažinimo ar sutikimo prisidėti prie vaiko
(vaikų) išlaikymo, todėl mažės besikreipiančių į teismą dėl išlaikymo priteisimo, sutrumpės tėvystės pripažinimo teisminiai procesai. Svarbiausia – asmenys greičiau įgys teisę gauti socialinę paramą. Siekiant skatinti asmenis dalyvauti atviroje ir aktyvioje darbo rinkoje Įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje yra numatytos sąlygos įsidarbinus papildomai gauti socialinę pašalpą, tuo motyvuojant ilgą laiką nedirbančius ir mažas pajamas gaunančius asmenis įsidarbinti. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai įgiję išsilavinimą asmenys įsidarbina į gerai apmokamas darbo vietas (gydytojai rezistentai, informatikai, programuotojai ir t.t.), jiems mokamas darbo užmokestis du ar kelis kartus viršija MMA, tačiau tuo pačiu jie įgyja teisę ir į papildomą socialinę pašalpą.
Teikiamas pasiūlymas peržiūrėti šią nuostatą ir įvertinti siūlant patikslinti sąlygą, jog papildoma socialinė pašalpa gali būti mokama kai asmuo įsidarbina ir jam yra mokama ne mažiau kaip 1 MMA ir ne daugiau kaip 2 MMA. Įstatymo
nustatyti turto normatyvai 1,5 karto: 5 ) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1740 eurų (yra 1160 eurų); 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 870 eurų (yra 580 eurų); 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 870 eurų (yra 580 eurų); 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų);, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra
paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų).
Įstatymo
nustatyti turto normatyvai 1,5 karto: 5 ) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1740 eurų (yra 1160 eurų); 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 870 eurų (yra 580 eurų); 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 870 eurų (yra 580 eurų); 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų);, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra
paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų). Įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi siekiama padidinti kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvą bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kuris būtų apskaičiuojamas sudedant 30 valstybės remiamų pajamų dydžių (toliau – VRP), t. y. didėtų nuo 2940 eurų iki 4410 eurų, vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 22,5 VRP kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui, t. y. didėtų nuo 2205 eurų iki 3307,5 eurų, o kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų būtų skaičiuojama 15 VRP ir didėtų nuo 1470 eurų iki 2205 eurų.
Įstatymo 16 straipsnio 5 dalies pakeitimu siūloma piniginių lėšų normatyvą bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuoti sudedant 22,5 VRP dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui (didėtų nuo 2205 eurų iki 3307,5 eurų), 15 VRP dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui (didėtų nuo 1470 eurų iki 2205 eurų) ir 7,5 VRP dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų (didėtų nuo 735 eurų iki 1102,5 eurų). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktu siūloma padidinti pajamų iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalies, gautos teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), normatyvą nuo 1750 eurų iki 2625 eurų, t. y. didinamas 1,5 karto.
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi siūloma, kad mirus asmeniui kompensacijų teikimas būtų nutraukiamas ne nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o ateinančio mėnesio 1 dienos po aplinkybių pasikeitimo ir būtų suderintos nuostatos su Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-174/A1-116,
mirus buto savininkui, kuriam buvo nustatyta teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą, apskaičiuotas mokėtinas kredito ir palūkanų dydis išmokamas už laikotarpį iki kito mėnesio po jo mirties.
Įstatymo
pašalpą 6 mėnesius ne tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ir tiems, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą
(formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma) tais atvejais, kai yra gauta informacija iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų apie kitų bendrai gyvenančių asmenų nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu. Įstatymo
terminiją ir atsižvelgiama į tai, kad proceso šalys gali atlikti sutarties sudarymo veiksmą notariškai, o ne tik tvirtinama teismo nutartimi. Įstatymo
gaunantiems gyventojams d alyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, socialinės paramos gavėjai būtų skatinami dalyvauti savivaldybės administracijos parengtose užimtumo didinimo programose. 6. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reiktų imtis, kad pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nebus. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai, nes dėl gautos socialinės paramos, asmenų pajamos kitoms reikmėms bus didesnės. 8. Įstatymo įnkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikti šių aktų sąrašą) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus projektą:
Panaikinti 2012 m. gegužės 24 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-255 patvirtintą tvarkos aprašą „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti“. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokas ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, teisės aktų metmenys:
sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Papildomų biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13.
13Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija ar piliečių įgalioti atstovai:
14Reikšmingi žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc :
„socialinė parama“, „socialinė pašalpa“, „kompensacijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia LR Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė Aurelijus Veryga Ligita Girskienė
DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 8, 10, 14, 16, 17, 22, 23, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant Įstatymo projektą: Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gegužės 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2883, kuriame buvo įtvirtinta viena iš nuostatų – nustatyti laikotarpį, per kurį, nustatant teisę į būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas (toliau – kompensacijos), nevertinamas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas. Sprendimas skiriant kompensacijas nevertinti asmens (šeimos) turto priimtas įvertinus pandemijos padarinius. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 19 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2883 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1108 ir reglamentavo, jog nustatant asmens (šeimos) teisę į kompensacijas asmens (šeimos) turtas nevertinamas iki 2024-04-30. Įstatymo pakeitimas parengtas ir priimtas vadovaujantis Lietuvos banko 2022 m. kovo 22 d. pateikta Lietuvos ekonomikos apžvalga, taip pat įvertinus Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pasekmes pasaulio ekonomikai bei pandemijos padarinius. Tačiau iš savivaldybių buvo gaunama informacija, jog teisinė nuostata nevertinti asmens turimo turto yra ydinga ir iškreipia socialinio teisingumo bei veiksmingumo principus. Siekiant išsiaiškinti situaciją š. m. liepos–rugpjūčio mėn. buvo paprašyta savivaldybių pareikšti nuomonę šiuo klausimu ir pateikti kitus socialinės paramos teikimo vertinimus.
Iki 80 proc. savivaldybių pasisakė, jog nustatant teisę į piniginę socialinę paramą ir kompensacijas tikslinga vertinti asmens (šeimos) turtą, nes fiksuojama pakankamai daug atvejų, kai dėl paramos kreipiasi asmenys, turintys ne vieną objektą nuosavybės teisėmis, o kai kurie jų įsigiję turtą 1-2 mėn. prieš šildymo sezoną. Nustatoma, jog pareiškėjai turi brangaus turto įvairiuose šalies miestuose, tokiuose kaip Palanga, Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Pastebima, kai socialinės paramos gavimo metu įsigyjamos naujos transporto priemonės. Nevertinant turimo turto sudaromos sąlygos piktnaudžiavimui, nelegalių pajamų gavimui. Gauti savivaldybių siūlymai vertinti asmens (šeimos) turtą, tačiau siūloma didinti turto normatyvus, kurie dėl šalies išorėje vykstančių pasaulinių įvykių bei infliacijos yra per maži. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis vidutinė metinė infliacija 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo 1,8 proc., tuo tarpu vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), 2022 m. spalio mėnesį buvo 24%. Siekiant, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymas atlieptų pagrindinį tikslą – suteikti socialinę paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims, būtina didinti turto normatyvus, kurių nepadidinus dalis gyventojų, kurių pajamos yra mažos, dėl turimo turto prarastų teisę į piniginę paramą. Savivaldybės pateikė ir kitus siūlymus, kuriais vadovaujantis parengtas projektas. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą parengė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos savivaldybėmis. 3 .
3. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto tikslas – sureguliuoti kai kurias Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) teisines normas taip, kad socialinė parama būtų suteikiama mažas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) siekiant mažinti skurdą, suteikti labiausiai reikiamą paramą ir efektyviai naudoti finansinius valstybės išteklius. Tam būtina sureguliuoti, kad socialinę pašalpą ir kompensacijas gautų mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), neturinčios brangaus turto ar neįsigyjančio jo socialinės paramos gavimo metu. Nustatyti teisę į socialinę paramą teismo sprendimu paskirtiems rūpintojams ir globėjams, neišskiriant rūpinamų ar globojamų asmenų negalios pobūdžio; vaikus auginantiems vieniems ar skyriumi gyvenantiems asmenims, sudarius notarinę vaiko išlaikymo sutartį; mediacijos ar tėvystės nustatymo bylos nagrinėjimo teisme laiku. 4 . Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog teisę į paramą įgyja vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, rūpintoju.
Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio Įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi, kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą. Taip pat asmenys įgyja teisę į socialinę paramą, kai pateikia patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, patvirtinantį, jog vaikas (vaikai) gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė) ir nėra galimybių nustatyti tėvystės. Teisė į socialinė paramą įgyjama tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu. Įstatymo 4 skyriuje nurodyti turto vertės normatyvai piniginei socialinei paramai gauti.
Skiriant piniginę socialinę paramą 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog įskaitomas bendrai gyvenančių asmenų ar asmens turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai; 2) privalomos registruoti transporto priemonės; ) privaloma registruoti žemės ūkio technika; 4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių; 5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1 160 eurų; 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų; 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 580 eurų; 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų; 11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos. Įstatymo 16 straipsnyje reglamentuotas turto normatyvo apskaičiavimas.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų. Kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje, piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų. Įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kokios asmens pajamos yra skaičiuojamos vertinant asmens teisę į socialinę paramą. Prie šių pajamų priskiriamos ir pajamos gaunamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus. 5 .
5. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pritarus 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimui ir nustačius, jog teisę į paramą įgyja vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų) rūpintoju, teisę gauti socialinę paramą įgytų ir kitų neįgalių suaugusių asmenų ar senyvo amžiaus asmenų, kuriems nėra paskirtos tikslinės kompensacijos, teismo sprendimu pripažinti rūpintojai. Senyvo amžiaus ar neįgalaus asmens, kuriam nėra paskirta ir mokama tikslinė kompensacija, tačiau, kuriam dėl senyvo amžiaus ar negalios reikalinga kito asmens pagalba, prašymu teismas paskiria rūpintoją. Darbingo amžiaus asmeniui, teismo sprendimu paskirtam rūpintoju, kuris registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau prisiima pareigą prižiūrėti senyvo amžiaus ar neįgalų asmenį, yra suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas (Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Jei darbo rinkai besirengiantis asmuo nepriima Užimtumo tarnybos siūlomų paslaugų ir (ar) nedalyvauja užimtumo didinimo programose, jam suteikiamas bedarbio statusas (Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 3 punktas). Bedarbio asmens statusas asmeniui sustabdomas ar panaikinamas, t. y. asmuo yra išbraukiamas iš Užimtumo tarnybos registrų, Užimtumo įstatymo 24 straipsnio numatytais atvejais. Tokiu atveju asmuo praranda ir teisę į socialinę paramą, nes neatitinka nei Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nei 5 punkte išdėstytų reikalavimų. Todėl asmuo, teismo sprendimu besirūpinantis kitu asmeniu, gali likti visai be pajamų, ypač, jei asmuo gyvena vienas. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte yra reglamentuota teisė į socialinę paramą, kai vyksta išlaikymo priteisimo procesai.
Vadovaujantis Mediacijos įstatymo nuostatomis nuo 2020 m. sausio 1 d. numatyta privalomoji meditacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, socialines paslaugas šeimai teikiantys socialiniai darbuotojai siūlo šeimoms kreiptis į mediatorius dar iki kreipimosi į teismą. Mediacijos laikotarpiu, kai yra tariamasi dėl tėvystės pripažinimo ar susitarimo dėl išlaikymo, asmenys neturi teisės į socialinę paramą. Praktika rodo, jog vis daugiau asmenų (šeimų) pripažįsta mediacijos reikšmę. Pritarus tokiam siūlymui tikėtina, jog daugiau asmenų susitars dėl tėvystės pripažinimo ar sutikimo prisidėti prie vaiko (vaikų) išlaikymo, todėl mažės besikreipiančių į teismą dėl išlaikymo priteisimo, sutrumpės tėvystės pripažinimo teisminiai procesai. Svarbiausia – asmenys greičiau įgys teisę gauti socialinę paramą.
Įstatymo 14 straipsnio pakeitimu siūloma padidinti šio straipsnio 5-10 punktuose nustatyti turto normatyvai 1,5 karto: 5 ) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1884 eurų (yra 1160 eurų); 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 1413 eurų (yra 580 eurų); 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 1413 eurų (yra 580 eurų); 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų);, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 1413 eurų (yra 580 eurų), išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 1413 eurų (yra 580 eurų).
Įstatymo 14 straipsnio pakeitimu siūloma padidinti šio straipsnio 5-10 punktuose nustatyti turto normatyvai 1,5 karto: 5 ) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1884 eurų (yra 1160 eurų); 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 1413 eurų (yra 580 eurų); 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 1413 eurų (yra 580 eurų); 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų);, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 1413 eurų (yra 580 eurų), išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 1413 eurų (yra 580 eurų). Įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi siekiama padidinti kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvą bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kuris būtų apskaičiuojamas sudedant 30 valstybės remiamų pajamų dydžių (toliau – VRP), t. y. didėtų nuo 2940 eurų iki 4410 eurų, vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 22,5 VRP kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui, t. y. didėtų nuo 2205 eurų iki 3307,5 eurų, o kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų būtų skaičiuojama 15 VRP ir didėtų nuo 1470 eurų iki 2205 eurų.
Įstatymo 16 straipsnio 5 dalies pakeitimu siūloma piniginių lėšų normatyvą bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuoti sudedant 22 VRP dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 VRP dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam ir 7 VRP dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktu siūloma padidinti pajamų iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalies, gautos teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), normatyvą nuo 1750 eurų iki 2826 eurų.
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi siūloma, kad mirus asmeniui kompensacijų teikimas būtų nutraukiamas ne nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o ateinančio mėnesio 1 dienos po aplinkybių pasikeitimo ir būtų suderintos nuostatos su Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-174/A1-116,
mirus buto savininkui, kuriam buvo nustatyta teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą, apskaičiuotas mokėtinas kredito ir palūkanų dydis išmokamas už laikotarpį iki kito mėnesio po jo mirties.
Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu siūloma sudaryti sąlygas skirti socialinę pašalpą 6 mėnesius ne tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ir tiems, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma) tais atvejais, kai yra gauta informacija iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų apie kitų bendrai gyvenančių asmenų nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu. Įstatymo 25 straipsnio 1 punktu siekiama suvienodinti įstatyme naudojamą terminiją ir atsižvelgiama į tai, kad proceso šalys gali atlikti sutarties sudarymo veiksmą notariškai, o ne tik tvirtinama teismo nutartimi. Įstatymo 25 straipsniu 6 punktu siūloma nurodytą pareigą piniginę socialinę paramą gaunantiems gyventojams d alyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, socialinės paramos gavėjai būtų skatinami dalyvauti savivaldybės administracijos parengtose užimtumo didinimo programose. 6 . Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reiktų imtis, kad pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nebus. 7 .
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai, nes dėl gautos socialinės paramos, asmenų pajamos kitoms reikmėms bus didesnės. 8 . Įstatymo įnkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikti šių aktų sąrašą) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus projektą:
Panaikinti 2012 m. gegužės 24 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-255 patvirtintą tvarkos aprašą „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti“. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokas ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9 . Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 10 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, teisės aktų metmenys:
11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Papildomų biudžeto lėšų nereikės. 12 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13 .
13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija ar piliečių įgalioti atstovai: Projektą parengė LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė bendradarbiaujat su Lietuvos Respublikos savivaldybėmis. 14 . Reikšmingi žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc :
„socialinė parama“, „socialinė pašalpa“, „kompensacijos“. 15
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia LR Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė
DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 8, 10, 14, 16, 17, 22, 23, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant Įstatymo projektą: Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gegužės 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2883, kuriame buvo įtvirtinta viena iš nuostatų – nustatyti laikotarpį, per kurį, nustatant teisę į būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas (toliau – kompensacijos), nevertinamas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas. Sprendimas skiriant kompensacijas nevertinti asmens (šeimos) turto priimtas įvertinus pandemijos padarinius. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 19 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2883 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1108 ir reglamentavo, jog nustatant asmens (šeimos) teisę į kompensacijas asmens (šeimos) turtas nevertinamas iki 2024-04-30. Įstatymo pakeitimas parengtas ir priimtas vadovaujantis Lietuvos banko 2022 m. kovo 22 d. pateikta Lietuvos ekonomikos apžvalga, taip pat įvertinus Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pasekmes pasaulio ekonomikai bei pandemijos padarinius. Tačiau iš savivaldybių buvo gaunama informacija, jog teisinė nuostata nevertinti asmens turimo turto yra ydinga ir iškreipia socialinio teisingumo bei veiksmingumo principus. Siekiant išsiaiškinti situaciją š. m. liepos–rugpjūčio mėn. buvo paprašyta savivaldybių pareikšti nuomonę šiuo klausimu ir pateikti kitus socialinės paramos teikimo vertinimus.
Iki 80 proc. savivaldybių pasisakė, jog nustatant teisę į piniginę socialinę paramą ir kompensacijas tikslinga vertinti asmens (šeimos) turtą, nes fiksuojama pakankamai daug atvejų, kai dėl paramos kreipiasi asmenys, turintys ne vieną objektą nuosavybės teisėmis, o kai kurie jų įsigiję turtą 1-2 mėn. prieš šildymo sezoną. Nustatoma, jog pareiškėjai turi brangaus turto įvairiuose šalies miestuose, tokiuose kaip Palanga, Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Pastebima, kai socialinės paramos gavimo metu įsigyjamos naujos transporto priemonės. Nevertinant turimo turto sudaromos sąlygos piktnaudžiavimui, nelegalių pajamų gavimui. Gauti savivaldybių siūlymai vertinti asmens (šeimos) turtą, tačiau siūloma didinti turto normatyvus, kurie dėl šalies išorėje vykstančių pasaulinių įvykių bei infliacijos yra per maži. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis vidutinė metinė infliacija 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo 1,8 proc., tuo tarpu vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), 2022 m. spalio mėnesį buvo 24%. Siekiant, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymas atlieptų pagrindinį tikslą – suteikti socialinę paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims, būtina didinti turto normatyvus, kurių nepadidinus dalis gyventojų, kurių pajamos yra mažos, dėl turimo turto prarastų teisę į piniginę paramą. Savivaldybės pateikė ir kitus siūlymus, kuriais vadovaujantis parengtas projektas. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą parengė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos savivaldybėmis. 3 .
3. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto tikslas – sureguliuoti kai kurias Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) teisines normas taip, kad socialinė parama būtų suteikiama mažas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) siekiant mažinti skurdą, suteikti labiausiai reikiamą paramą ir efektyviai naudoti finansinius valstybės išteklius. Tam būtina sureguliuoti, kad socialinę pašalpą ir kompensacijas gautų mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), neturinčios brangaus turto ar neįsigyjančio jo socialinės paramos gavimo metu. Nustatyti teisę į socialinę paramą teismo sprendimu paskirtiems rūpintojams ir globėjams, neišskiriant rūpinamų ar globojamų asmenų negalios pobūdžio; vaikus auginantiems vieniems ar skyriumi gyvenantiems asmenims, sudarius notarinę vaiko išlaikymo sutartį; mediacijos ar tėvystės nustatymo bylos nagrinėjimo teisme laiku. 4 . Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog teisę į paramą įgyja vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, rūpintoju.
Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio Įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi, kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą. Taip pat asmenys įgyja teisę į socialinę paramą, kai pateikia patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, patvirtinantį, jog vaikas (vaikai) gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė) ir nėra galimybių nustatyti tėvystės. Teisė į socialinė paramą įgyjama tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu. Įstatymo 4 skyriuje nurodyti turto vertės normatyvai piniginei socialinei paramai gauti.
Skiriant piniginę socialinę paramą 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog įskaitomas bendrai gyvenančių asmenų ar asmens turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai; 2) privalomos registruoti transporto priemonės; ) privaloma registruoti žemės ūkio technika; 4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių; 5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1 160 eurų; 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų; 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 580 eurų; 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų; 11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos. Įstatymo 16 straipsnyje reglamentuotas turto normatyvo apskaičiavimas.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų. Kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje, piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų. Įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kokios asmens pajamos yra skaičiuojamos vertinant asmens teisę į socialinę paramą. Prie šių pajamų priskiriamos ir pajamos gaunamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus. 5 .
5. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pritarus 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimui ir nustačius, jog teisę į paramą įgyja vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų) rūpintoju, teisę gauti socialinę paramą įgytų ir kitų neįgalių suaugusių asmenų ar senyvo amžiaus asmenų, kuriems nėra paskirtos tikslinės kompensacijos, teismo sprendimu pripažinti rūpintojai. Senyvo amžiaus ar neįgalaus asmens, kuriam nėra paskirta ir mokama tikslinė kompensacija, tačiau, kuriam dėl senyvo amžiaus ar negalios reikalinga kito asmens pagalba, prašymu teismas paskiria rūpintoją. Darbingo amžiaus asmeniui, teismo sprendimu paskirtam rūpintoju, kuris registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau prisiima pareigą prižiūrėti senyvo amžiaus ar neįgalų asmenį, yra suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas (Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Jei darbo rinkai besirengiantis asmuo nepriima Užimtumo tarnybos siūlomų paslaugų ir (ar) nedalyvauja užimtumo didinimo programose, jam suteikiamas bedarbio statusas (Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 3 punktas). Bedarbio asmens statusas asmeniui sustabdomas ar panaikinamas, t. y. asmuo yra išbraukiamas iš Užimtumo tarnybos registrų, Užimtumo įstatymo 24 straipsnio numatytais atvejais. Tokiu atveju asmuo praranda ir teisę į socialinę paramą, nes neatitinka nei Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nei 5 punkte išdėstytų reikalavimų. Todėl asmuo, teismo sprendimu besirūpinantis kitu asmeniu, gali likti visai be pajamų, ypač, jei asmuo gyvena vienas. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte yra reglamentuota teisė į socialinę paramą, kai vyksta išlaikymo priteisimo procesai.
Vadovaujantis Mediacijos įstatymo nuostatomis nuo 2020 m. sausio 1 d. numatyta privalomoji meditacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, socialines paslaugas šeimai teikiantys socialiniai darbuotojai siūlo šeimoms kreiptis į mediatorius dar iki kreipimosi į teismą. Mediacijos laikotarpiu, kai yra tariamasi dėl tėvystės pripažinimo ar susitarimo dėl išlaikymo, asmenys neturi teisės į socialinę paramą. Praktika rodo, jog vis daugiau asmenų (šeimų) pripažįsta mediacijos reikšmę. Pritarus tokiam siūlymui tikėtina, jog daugiau asmenų susitars dėl tėvystės pripažinimo ar sutikimo prisidėti prie vaiko (vaikų) išlaikymo, todėl mažės besikreipiančių į teismą dėl išlaikymo priteisimo, sutrumpės tėvystės pripažinimo teisminiai procesai. Svarbiausia – asmenys greičiau įgys teisę gauti socialinę paramą.
Įstatymo 14 straipsnio pakeitimu siūloma padidinti šio straipsnio 5-10 punktuose nustatyti turto normatyvai 1,5 karto: 5 ) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1884 eurų (yra 1160 eurų); 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 1413 eurų (yra 580 eurų); 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 1413 eurų (yra 580 eurų); 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų);, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 1413 eurų (yra 580 eurų), išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 1413 eurų (yra 580 eurų).
Įstatymo 14 straipsnio pakeitimu siūloma padidinti šio straipsnio 5-10 punktuose nustatyti turto normatyvai 1,5 karto: 5 ) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1884 eurų (yra 1160 eurų); 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 1413 eurų (yra 580 eurų); 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 1413 eurų (yra 580 eurų); 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų);, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 1413 eurų (yra 580 eurų), išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 1413 eurų (yra 580 eurų). Įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi siekiama padidinti kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvą bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kuris būtų apskaičiuojamas sudedant 30 valstybės remiamų pajamų dydžių (toliau – VRP), t. y. didėtų nuo 2940 eurų iki 4410 eurų, vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 22,5 VRP kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui, t. y. didėtų nuo 2205 eurų iki 3307,5 eurų, o kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų būtų skaičiuojama 15 VRP ir didėtų nuo 1470 eurų iki 2205 eurų.
Įstatymo 16 straipsnio 5 dalies pakeitimu siūloma piniginių lėšų normatyvą bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuoti sudedant 22 VRP dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 VRP dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam ir 7 VRP dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktu siūloma padidinti pajamų iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalies, gautos teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), normatyvą nuo 1750 eurų iki 2826 eurų.
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi siūloma, kad mirus asmeniui kompensacijų teikimas būtų nutraukiamas ne nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o ateinančio mėnesio 1 dienos po aplinkybių pasikeitimo ir būtų suderintos nuostatos su Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-174/A1-116,
mirus buto savininkui, kuriam buvo nustatyta teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą, apskaičiuotas mokėtinas kredito ir palūkanų dydis išmokamas už laikotarpį iki kito mėnesio po jo mirties.
Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu siūloma sudaryti sąlygas skirti socialinę pašalpą 6 mėnesius ne tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ir tiems, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma) tais atvejais, kai yra gauta informacija iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų apie kitų bendrai gyvenančių asmenų nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu. Įstatymo 25 straipsnio 1 punktu siekiama suvienodinti įstatyme naudojamą terminiją ir atsižvelgiama į tai, kad proceso šalys gali atlikti sutarties sudarymo veiksmą notariškai, o ne tik tvirtinama teismo nutartimi. Įstatymo 25 straipsniu 6 punktu siūloma nurodytą pareigą piniginę socialinę paramą gaunantiems gyventojams d alyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, socialinės paramos gavėjai būtų skatinami dalyvauti savivaldybės administracijos parengtose užimtumo didinimo programose. 6 . Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reiktų imtis, kad pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nebus. 7 .
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai, nes dėl gautos socialinės paramos, asmenų pajamos kitoms reikmėms bus didesnės. 8 . Įstatymo įnkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikti šių aktų sąrašą) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus projektą:
Panaikinti 2012 m. gegužės 24 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-255 patvirtintą tvarkos aprašą „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti“. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokas ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9 . Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 10 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, teisės aktų metmenys:
11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Papildomų biudžeto lėšų nereikės. 12 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13 .
13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija ar piliečių įgalioti atstovai: Projektą parengė LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė bendradarbiaujat su Lietuvos Respublikos savivaldybėmis. 14 . Reikšmingi žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc :
„socialinė parama“, „socialinė pašalpa“, „kompensacijos“. 15
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia LR Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys,
dalyvavę rengiant Įstatymo projektą: Buvo gauti savivaldybių siūlymai vertinti asmens (šeimos) turtą bei siūloma didinti turto normatyvus, kurie dėl šalies išorėje vykstančių pasaulinių įvykių bei infliacijos yra per maži. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis vidutinė metinė infliacija 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo 1,8 proc., tuo tarpu vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), 2022 m. spalio mėnesį buvo 24%. Siekiant, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymas atlieptų pagrindinį tikslą – suteikti socialinę paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims, būtina didinti turto normatyvus, kurių nepadidinus dalis gyventojų, kurių pajamos yra mažos, dėl turimo turto prarastų teisę į piniginę paramą. Savivaldybės pateikė ir kitus siūlymus, kuriais vadovaujantis parengtas projektas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą parengė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos savivaldybėmis. 3. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Projekto tikslas – sureguliuoti kai kurias Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) teisines normas taip, kad socialinė parama būtų suteikiama mažas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) siekiant mažinti skurdą, suteikti labiausiai reikiamą paramą ir efektyviai naudoti finansinius valstybės išteklius.
Tam būtina sureguliuoti, kad socialinę pašalpą ir kompensacijas gautų mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), neturinčios brangaus turto ar neįsigyjančio jo socialinės paramos gavimo metu. Nustatyti teisę į socialinę paramą teismo sprendimu paskirtiems rūpintojams ir globėjams, neišskiriant rūpinamų ar globojamų asmenų negalios pobūdžio; vaikus auginantiems vieniems ar skyriumi gyvenantiems asmenims, sudarius notarinę vaiko išlaikymo sutartį; mediacijos ar tėvystės nustatymo bylos nagrinėjimo teisme laiku. 4. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Įstatymo
vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, rūpintoju. Įstatymo 4 skyriuje nurodyti turto vertės normatyvai piniginei socialinei paramai gauti.
Skiriant piniginę socialinę paramą 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog įskaitomas bendrai gyvenančių asmenų ar asmens turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai; 2) privalomos registruoti transporto priemonės; ) privaloma registruoti žemės ūkio technika; 4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių; 5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1 160 eurų; 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija
metalai, kurių vieneto vertė viršija 580 eurų; 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų; 11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos. Įstatymo 16 straipsnyje reglamentuotas turto normatyvo apskaičiavimas.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų. Kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje, piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų. Įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kokios asmens pajamos yra skaičiuojamos vertinant asmens teisę į socialinę paramą. Prie šių pajamų priskiriamos ir pajamos gaunamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus. 5.
reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pritarus
įgyja vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų) rūpintoju, teisę gauti socialinę paramą įgytų ir kitų neįgalių suaugusių asmenų ar senyvo amžiaus asmenų, kuriems nėra paskirtos tikslinės kompensacijos, teismo sprendimu pripažinti rūpintojai. Senyvo amžiaus ar neįgalaus asmens, kuriam nėra paskirta ir mokama tikslinė kompensacija, tačiau, kuriam dėl senyvo amžiaus ar negalios reikalinga kito asmens pagalba, prašymu teismas paskiria rūpintoją. Darbingo amžiaus asmeniui, teismo sprendimu paskirtam rūpintoju, kuris registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau prisiima pareigą prižiūrėti senyvo amžiaus ar neįgalų asmenį, yra suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas (Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies
siūlomų paslaugų ir (ar) nedalyvauja užimtumo didinimo programose, jam suteikiamas bedarbio statusas (Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 3 punktas). Bedarbio asmens statusas asmeniui sustabdomas ar panaikinamas, t. y. asmuo yra išbraukiamas iš Užimtumo tarnybos registrų, Užimtumo įstatymo 24 straipsnio numatytais atvejais. Tokiu atveju asmuo praranda ir teisę į socialinę paramą, nes neatitinka nei Įstatymo 8 straipsnio
sprendimu besirūpinantis kitu asmeniu, gali likti visai be pajamų, ypač, jei asmuo gyvena vienas. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte yra reglamentuota teisė į socialinę paramą, kai vyksta išlaikymo priteisimo procesai.
Vadovaujantis Mediacijos įstatymo nuostatomis nuo 2020 m. sausio 1 d. numatyta privalomoji meditacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, socialines paslaugas šeimai teikiantys socialiniai darbuotojai siūlo šeimoms kreiptis į mediatorius dar iki kreipimosi į teismą. Mediacijos laikotarpiu, kai yra tariamasi dėl tėvystės pripažinimo ar susitarimo dėl išlaikymo, asmenys neturi teisės į socialinę paramą. Praktika rodo, jog vis daugiau asmenų (šeimų) pripažįsta mediacijos reikšmę. Pritarus tokiam siūlymui tikėtina, jog daugiau asmenų susitars dėl tėvystės pripažinimo ar sutikimo prisidėti prie vaiko
(vaikų) išlaikymo, todėl mažės besikreipiančių į teismą dėl išlaikymo priteisimo, sutrumpės tėvystės pripažinimo teisminiai procesai. Svarbiausia – asmenys greičiau įgys teisę gauti socialinę paramą.
Įstatymo
nustatyti turto normatyvai 1,5 karto: 5 ) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1884 eurų (yra 1160 eurų); 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 1413 eurų (yra 580 eurų); 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 1413 eurų (yra 580 eurų); 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų);, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 1413 eurų (yra
arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir
(ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 1413 eurų (yra 580 eurų).
Įstatymo
nustatyti turto normatyvai 1,5 karto: 5 ) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1884 eurų (yra 1160 eurų); 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 1413 eurų (yra 580 eurų); 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 1413 eurų (yra 580 eurų); 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų);, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 1413 eurų (yra
arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir
(ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 1413 eurų (yra 580 eurų). Įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi siekiama padidinti kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvą bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kuris būtų apskaičiuojamas sudedant 30 valstybės remiamų pajamų dydžių (toliau – VRP), t. y. didėtų nuo 2940 eurų iki 4410 eurų, vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 22,5 VRP kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui, t. y. didėtų nuo 2205 eurų iki 3307,5 eurų, o kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų būtų skaičiuojama 15 VRP ir didėtų nuo 1470 eurų iki 2205 eurų.
Įstatymo 16 straipsnio 5 dalies pakeitimu siūloma piniginių lėšų normatyvą bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuoti sudedant 22 VRP dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 VRP dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam ir 7 VRP dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktu siūloma padidinti pajamų iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalies, gautos teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), normatyvą nuo 1750 eurų iki 2826 eurų.
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi siūloma, kad mirus asmeniui kompensacijų teikimas būtų nutraukiamas ne nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o ateinančio mėnesio 1 dienos po aplinkybių pasikeitimo ir būtų suderintos nuostatos su Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-174/A1-116,
mirus buto savininkui, kuriam buvo nustatyta teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą, apskaičiuotas mokėtinas kredito ir palūkanų dydis išmokamas už laikotarpį iki kito mėnesio po jo mirties.
Įstatymo
pašalpą 6 mėnesius ne tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ir tiems, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą
(formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma) tais atvejais, kai yra gauta informacija iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų apie kitų bendrai gyvenančių asmenų nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu. Įstatymo
atsižvelgiama į tai, kad proceso šalys gali atlikti sutarties sudarymo veiksmą notariškai, o ne tik tvirtinama teismo nutartimi. Įstatymo
gaunantiems gyventojams d alyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, socialinės paramos gavėjai būtų skatinami dalyvauti savivaldybės administracijos parengtose užimtumo didinimo programose. 6. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reiktų imtis, kad pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nebus. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai, nes dėl gautos socialinės paramos, asmenų pajamos kitoms reikmėms bus didesnės. 8. Įstatymo įnkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikti šių aktų sąrašą) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus projektą:
Panaikinti 2012 m. gegužės 24 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-255 patvirtintą tvarkos aprašą „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti“. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokas ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, teisės aktų metmenys:
sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Papildomų biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13.
13Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė,
įstatymo projekto iniciatoriai: institucija ar piliečių įgalioti atstovai: Projektą parengė LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė bendradarbiaujat su Lietuvos Respublikos savivaldybėmis. 14. Reikšmingi žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „socialinė parama“, „socialinė pašalpa“, „kompensacijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia LR Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė Gintautas Kindurys Algimantas Dumbrava Ligita Girskienė Aurelijus Veryga
ĮS
2022-11-08 Nr. XIVP-2204 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimu siūloma praplėsti vieną iš nustatytų sąlygų, kuriai esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgytų teisę į piniginę socialinę paramą, t. y. kad toks asmuo įstatymų nustatyta tvarka būtų paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų) rūpintoju ar globėju (vietoj šiuo metu numatytos nuostatos, kad toks asmuo būtų paskirtas fizinio asmens, pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje, globėju). Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 2.11 straipsnio nuostatas, fizinis asmuo gali būti pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pavyzdžiui, asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityje ir dėl to jam gali būti paskiriamas rūpintojas. Toks asmuo galėtų pats pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai, be nuolatinės rūpintojo priežiūros. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomos išimtinės sąlygos nustatymas darbingo amžiaus asmeniui (rūpintojui) atitiktų keičiamo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą socialinio teisingumo ir veiksmingumo principą, pagal kurį piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kai jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto vietoj žodžių „notaro sudaryta“ reikėtų rašyti žodžius „notaro patvirtinta“, nes sutarties sudarymo veiksmą atlieka sutarties šalys.
Šiame punkte taip pat reikėtų atsisakyti perteklinių žodžių
„vaiko išlaikymo“. Be to, atsižvelgiant į šiame punkte siūlomus pakeitimus, svarstytina,
ar nereikėtų kartu atitinkamai pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio 3 dalies 4 punkto bei 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, po žodžio „teismo“ įrašant žodžius „ar notaro“. 3. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos išduotų pažymas, patvirtinančias, jog nėra galimybių nustatyti tėvystės. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku, kuo remiantis Vaiko teisių apsaugos tarnybos (pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, ši institucija vadinasi „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ ) galėtų nustatyti, jog nėra galimybių nustatyti tėvystės. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
3K-3-321-687/2016). Taigi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kaip vaiko teises užtikrinanti instituciją, turėtų imtis priemonių, padėsiančių apginti vaiko teisę žinoti, kas jo tėvai, bet ne subjektyviu vertinimu konstatuoti, kad nėra galimybės nustatyti tėvystės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2003-12-12 konsultacija Nr. A3-95 Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio kodekso ir Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo normų taikymo) jau yra išaiškinęs, kad vaiko tėvą patvirtina gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas (CK 3.138 straipsnis). Todėl esant įstatyme įtvirtintai vaiko kilmės iš konkrečių asmenų (tėvo, motinos) fakto nustatymo ir įregistravimo tvarkai, juridinis faktas, jog vaiko tėvas nežinomas ar vaikas neturi tėvo ir kt., negali būti nustatomas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio
mediacijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą ,,mediacijos“ sąvoką, siūlytume patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir vietoj žodžių ,,mediacijos proceso“ įrašyti žodį ,,mediacijos“. 5. Projekto 3 ir 4 straipsniais siūloma padidinti turto vertės normatyvus piniginei socialinei paramai gauti (siūlomos nuostatos įsigaliotų 2023 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gegužės 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2883 (toliau - Įstatymas Nr. XIII-2883), kuriame, be kita ko, yra įtvirtintas laikotarpis, kuriuo, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nevertinamas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas (2022 m. gegužės 19 d. Nr.
Nr. XIV-1108 įstatymu Nr. XIV-1108 šis laikotarpis buvo pratęstas iki 2024 m. balandžio 30 d. Kaip nurodyta šio įstatymo aiškinamajame rašte, tokiu būdu siekiama užtikrinti sąlygas gauti piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas) ir taip apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų (galinčių kilti) pasekmių, įtvirtinant ilgesnį laikotarpį, kai, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas). Todėl siekiant šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti keičiamas Įstatymas Nr. XIII-2883. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad dažnas visuomeninių santykių piniginės socialinės paramos srityje keitimas kenkia teisinio reguliavimo stabilumui, o kartu ir teisiniam tikrumui bei asmenų pasitikėjimui teise. 6. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto siūlomas pakeitimas „ir ne daugiau kaip vidutinė mėnesinė alga arba vidutinį valandinį atlygį /arba nustatyti 2 MMA“ yra nevisiškai suprantamas. Neaišku, kokią alternatyvą čia siūloma nustatyti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo tekste nevartojama santrumpa „MMA“ – reikėtų rašyti „minimalioji mėnesinė alga“. Jeigu šiuo pakeitimu yra siūloma nustatyti į piniginę socialinę paramą pretenduojančio asmens maksimalią darbo užmokesčio ribą, atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinant Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito 2019 m. liepos 29 d. ataskaitoje Nr.
VA-5 „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“ nurodytas rekomendacijas (šiuo konkrečiu atveju, įgyvendinant rekomendacijos
„Siekiant užtikrinti, kad galintys dirbti asmenys galėtų lengviau
integruotis į darbo rinką, ir remti negalinčių dirbti socialinį aktyvumą“ priemonę
„Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti papildomą socialinę pašalpą
įsidarbinus, tobulinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, peržiūrint ir supaprastinant papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus gavimo kriterijus“ ) buvo atsisakyta gaunamo darbo užmokesčio dydžio ribojimo („lubų“) (iki 2 minimaliųjų mėnesinių algų). Minėtas pakeitimas buvo įtvirtintas Įstatyme Nr. XIII-2883. 7. Atsižvelgiant į projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlomus pakeitimus (savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalėtų skirti socialinę pašalpą vaikui iki 24 metų, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje), svarstytina, ar nereikėtų kartu pakeisti (pripažinti netekusiu galios) keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 11 punkto, kuriame numatyta savivaldybės administracijos teisė, patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių). 8.
reikalavimus:
pakeitimo esmės pabraukimo;
būti sunumeruotos;
esmėje vietoj žodžio „papunktį“ reikėtų rašyti žodį „punktą“, o vietoj žodžio
„ją“ rašyti žodį „jį“. Be to, šioje dalyje reikėtų dėstyti tik 1 punkto tekstą;
keisti tik 14 straipsnio 1 dalį, o ne visą straipsnį. Prieš keičiamos dalies tekstą reikėtų įrašyti dalies numerį;
turėtų būti sunumeruotos, be to, pakeitimo esmėje prieš dalių numerius reikėtų įrašyti skaičių ir žodį „16 straipsnio“;
esmėje vietoj žodžio „papunktį“ reikėtų įrašyti žodį „punktą“;
atsisakyti viso 25 straipsnio dėstymo nauja redakcija ir tik pripažinti netekusiu galios šio straipsnio 6 punktą. Šio straipsnio pakeitimo esmę reikėtų dėstyti taip: „Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnio 6 punktą.“
būti pildomas 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti reikės priimti ar pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus. Šioje dalyje reikėtų numatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Be to, reikėtų numatyti ankstesnį šios dalies įsigaliojimą. Atitinkamai reikėtų tikslinti šio straipsnio pavadinimą ir vietoj žodžio „taikymas“ įrašyti žodį „įgyvendinimas“ (šio straipsnio turinyje jokios taikymo nuostatos nėra nustatomos). 10. Atsižvelgiant į tai, kad socialinės paramos politiką formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bei į tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti galimai reikės papildomų lėšų, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2023-03-17 Nr. XIVP-2204(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotų pažymas, patvirtinančias, jog nėra galimybių nustatyti tėvystės (įstatymo projekte šios institucijos pavadinime vietoj „Valstybinės“ reikėtų įrašyti žodį „Valstybės“). Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku, kuo remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos galėtų nustatyti, jog nėra galimybių nustatyti tėvystės. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
3K-3-321-687/2016). Taigi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kaip vaiko teises užtikrinanti instituciją, turėtų imtis priemonių, padėsiančių apginti vaiko teisę žinoti, kas jo tėvai, bet ne subjektyviu vertinimu konstatuoti, kad nėra galimybės nustatyti tėvystės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2003-12-12 konsultacija Nr. A3-95 Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio kodekso ir Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo normų taikymo) jau yra išaiškinęs, kad vaiko tėvą patvirtina gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas (CK 3.138 straipsnis). Todėl esant įstatyme įtvirtintai vaiko kilmės iš konkrečių asmenų (tėvo, motinos) fakto nustatymo ir įregistravimo tvarkai, juridinis faktas, jog vaiko tėvas nežinomas ar vaikas neturi tėvo ir kt., negali būti nustatomas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 daliai. 2. Projekto 2 ir 3 straipsniais siūloma padidinti turto vertės normatyvus piniginei socialinei paramai gauti (siūlomos nuostatos įsigaliotų 2023 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gegužės 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2883 (toliau - Įstatymas Nr. XIII-2883), kuriame, be kita ko, yra įtvirtintas laikotarpis, kuriuo, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nevertinamas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas (2022 m. gegužės 19 d. Nr. XIV-1108 įstatymu Nr. XIV-1108 šis laikotarpis buvo pratęstas iki 2024 m. balandžio 30 d.
Kaip nurodyta šio įstatymo aiškinamajame rašte, tokiu būdu siekiama užtikrinti sąlygas gauti piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas) ir taip apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų (galinčių kilti) pasekmių, įtvirtinant ilgesnį laikotarpį, kai, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas). Todėl siekiant šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti keičiamas Įstatymas Nr. XIII-2883. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad dažnas visuomeninių santykių piniginės socialinės paramos srityje keitimas kenkia teisinio reguliavimo stabilumui, o kartu ir teisiniam tikrumui bei asmenų pasitikėjimui teise. 3. Atsižvelgiant į projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlomus pakeitimus (savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalėtų skirti socialinę pašalpą vaikui iki 24 metų, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje), svarstytina, ar nereikėtų kartu pakeisti (pripažinti netekusiu galios) keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 11 punkto, kuriame numatyta savivaldybės administracijos teisė, patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių). 4. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus :
pavadinimas turėtų būti patikslintas, jame išbraukiant skaičių „10“, nes įstatymo 10 straipsnis šiuo projektu nėra keičiamas;
turi būti sunumeruotos;
straipsniu siūloma keisti tik 14 straipsnio 1 dalį, o ne visą straipsnį, todėl įstatymo projekte reikėtų atsisakyti 14 straipsnio 2 dalies dėstymo. Šio straipsnio pakeitimo esmėje po žodžio „dalį“ reikėtų įrašyti žodžius „ir ją išdėstyti taip:“;
straipsnio pakeitimo esmėje reikėtų tikslinti keičiamos 22 straipsnio dalies numerį (turi būti nurodyta ne 1 dalis, o 5 dalis);
straipsnio pakeitimo esmėse po žodžio ,,Pakeisti“ reikėtų įrašyti skaičių ir žodį „23 straipsnio“;
pakeitimus, įstatymo projekto 7 straipsnyje reikėtų atsisakyti viso 25 straipsnio dėstymo nauja redakcija ir keisti tik šio straipsnio 1 punktą (dėl notaro tvirtinamos sutarties) bei pripažinti netekusiu galios šio straipsnio 6 punktą. Tokiu atveju įstatymo projekto 7 straipsnį sudarytų 2 dalys;
straipsnio 2 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytina išlyga „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 5. Atkreipiame dėmesį į tai, kad 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra suplanuotos.
Atsižvelgiant į tai ir į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el.
2023-08-17 Nr. XIVP-2204(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 5 punktas, atsižvelgiant į tai, kad
įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1723, kuriuo vietoj šiuo metu nustatytų slaugos ir priežiūros išlaidų kompensacijų bus nustatomos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas , slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios buvo paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nustatyta tvarka bus mokamos iki jų skyrimo termino pabaigos, jeigu teisė į jas yra išlikusi. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžių „notaro sudaryta“ reikėtų rašyti žodžius „notaro patvirtinta“, nes sutarties sudarymo veiksmą atlieka sutarties šalys bei atsisakyti perteklinių žodžių „vaiko išlaikymo“. Be to, a tsižvelgiant į šio punkto pakeitimus, svarstytina, ar nereikėtų kartu atitinkamai pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio 3 dalies 4 punkto, numatant ir juose notaro patvirtintas sutartis. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlomas pakeitimas „ir ne daugiau kaip vidutinė mėnesinė alga arba vidutinį valandinį atlygį /arba nustatyti 2 minimalias mėnesines algas“ yra nevisiškai suprantamas. Neaišku, kokią alternatyvą čia siūloma nustatyti.
Jeigu šiuo pakeitimu yra siūloma nustatyti į piniginę socialinę paramą pretenduojančio asmens maksimalią darbo užmokesčio ribą, atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinant Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito 2019 m. liepos 29 d. ataskaitoje Nr. VA-5 „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“ nurodytas rekomendacijas (šiuo konkrečiu atveju, įgyvendinant rekomendacijos „Siekiant užtikrinti, kad galintys dirbti asmenys galėtų lengviau integruotis į darbo rinką, ir remti negalinčių dirbti socialinį aktyvumą“ priemonę „Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus, tobulinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, peržiūrint ir supaprastinant papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus gavimo kriterijus“) buvo atsisakyta gaunamo darbo užmokesčio dydžio ribojimo („lubų“) (iki 2 minimaliųjų mėnesinių algų). Minėtas pakeitimas buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2883. 4. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 punkte po žodžio „notaro“ įrašyti žodį „patvirtintą“. 5. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 punktą, kuriame šiuo metu nustatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.
Pažymėtina, kad siūloma nuostata sistemiškai nedera su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis, pavyzdžiui, su keičiamo įstatymo 10 straipsniu, kuriame nustatyti socialinės pašalpos papildomo skyrimo ir socialinės pašalpos mažinimo pagrindai ir kurie siejami su asmens dalyvavimu visuomenei naudingoje veikloje (pvz., jeigu darbingo amžiaus asmuo dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, jam socialinės pašalpos dydis nemažinamas; socialinė pašalpa gali būti skiriama nepinigine forma tol, kol asmuo nepradės dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir kt.)
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus :
turėtų būti patikslintas, jame įrašant skaičių „10“, nes šiuo projektu yra keičiamas ir įstatymo 10 straipsnis;
pakeitimo esmėje vietoj žodžio „papunktį“ turėtų būti įrašytas žodis „punktą“;
pakeitimo esmėje vietoj žodžio „papunktį“ turėtų būti įrašytas žodis „punktą“;
atsisakyti 3 dalies, kuria pernumeruojamas buvęs 25 straipsnio 7 punktas, nes pripažinus netekusia galios teisės akto struktūrinę dalį, turinčią eilės numerį, po jos einančių struktūrinių dalių pernumeruoti nereikia;
įstatymas“ įrašytina išlyga „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o šio straipsnio pavadinime vietoj žodžio „taikymas“ turėtų būti įrašytas žodis „įgyvendinimas“. 7.
socialinės paramos politiką formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bei į tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti galimai reikės papildomų lėšų, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el.
2023-10-03 Nr. XIVP-2204(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokią taisyklę siūloma nuostata ,,jeigu jiems yra mokamos iki jų skyrimo termino pabaigos“ siekiama nustatyti. Pažymėtina, kad projekte turėtų būti numatyta 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1723 2 straipsnio 1 dalyje nustatytų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtų slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų mokėjimas iki jų skyrimo termino pabaigos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto lyginamasis variantas parengtas ne galiojančios teisės akto redakcijos pagrindu. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlomas pakeitimas, kuriuo būtų nustatytas maksimalus gaunamo darbo užmokesčio dydis (ne daugiau kaip 2 minimalių mėnesinių algų dydžiu) papildomai socialinei pašalpai paskirti, svarstytinas. Pažymėtina, kad įgyvendinant Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito 2019 m. liepos 29 d. ataskaitoje Nr.
VA-5 „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“ nurodytas rekomendacijas (šiuo konkrečiu atveju, įgyvendinant rekomendacijos „Siekiant užtikrinti, kad galintys dirbti asmenys galėtų lengviau integruotis į darbo rinką, ir remti negalinčių dirbti socialinį aktyvumą“ priemonę „Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus, tobulinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, peržiūrint ir supaprastinant papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus gavimo kriterijus“) buvo atsisakyta gaunamo darbo užmokesčio dydžio ribojimo („lubų“) (iki 2 minimaliųjų mėnesinių algų). Minėtas pakeitimas buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2883. 3. Tikslintini projekto 2 straipsniu 2 ir 3 dalimis keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punktas bei 10 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kadangi jie neatitinka įstatymo aktualios redakcijos teksto ir netiksliai atspindi siūlomus pakeitimus (šiuo metu galiojančioje keičiamo įstatymo
atsisakymu „dalyvauti Užimtumo tarnybos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse“, o keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte nėra nuostatų, susijusių su asmens dalyvavimu „aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse“). 4. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkto gale įrašytini iš galiojančios keičiamo įstatymo redakcijos praleisti žodžiai „per einamuosius kalendorinius metus“. 5.
dalių numeracija (jame yra po dvi 1 dalis). 6. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus. 6.1. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje prieš dėstomą keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies tekstą įrašytinas šios dalies numeris, t. y. skaičius ,,3” ir visas 3 dalies tekstas dėstytinas kabutėse. 6.2. Projekto
priimti iki įstatymo įsigaliojimo, todėl projekto 9 straipsnio 2 dalyje numatytas jų priėmimo terminas, atsižvelgiant į siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą – 2024 m. sausio 1 d., turėtų būti 2023 m. gruodžio 31 d. 7. Atsižvelgiant į tai, kad socialinės paramos politiką formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, į tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti galimai reikės papildomų lėšų bei į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el.
2023-11-14 Nr. XIVP-2204(5) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokią taisyklę siūloma nuostata ,,jeigu jiems yra mokamos iki jų skyrimo termino pabaigos“ siekiama nustatyti. Pažymėtina, kad projekte turėtų būti numatyta 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1723 2 straipsnio 1 dalyje nustatytų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtų slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų mokėjimas iki jų skyrimo termino pabaigos. Be to, šiame punkte siūloma įrašyti nuostata „savivaldybės administracija apie priimtą sprendimą neskirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos ar nemokėti paskirtos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos privalo pranešti slaugančiam asmeniui ar aprūpintojui“ nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, nes individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos skyrimo ir mokėjimo tvarka yra sureglamentuota specialiame Tikslinių kompensacijų įstatyme (žiūrėti šio įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 8 straipsnio 7 dalį, kurioje numatyta ir pareiga pranešti asmeniui apie priimtą sprendimą neskirti kompensacijos). 2.
straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlomas pakeitimas, kuriuo būtų nustatytas maksimalus gaunamo darbo užmokesčio dydis (ne daugiau kaip 2 minimalių mėnesinių algų dydžiu) papildomai socialinei pašalpai paskirti, svarstytinas. Pažymėtina, kad įgyvendinant Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito
skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“ nurodytas rekomendacijas (šiuo konkrečiu atveju, įgyvendinant rekomendacijos „Siekiant užtikrinti, kad galintys dirbti asmenys galėtų lengviau integruotis į darbo rinką, ir remti negalinčių dirbti socialinį aktyvumą“ priemonę „Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus, tobulinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, peržiūrint ir supaprastinant papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus gavimo kriterijus“) buvo atsisakyta gaunamo darbo užmokesčio dydžio ribojimo („lubų“) (iki 2 minimaliųjų mėnesinių algų). Minėtas pakeitimas buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2883. 3. Neaišku, kas yra keičiama projekto 2 straipsniu 2 ir 3 dalimis, nes įstatymo projekte pateikiami šių dalių galiojančios redakcijos tekstai, projekto lyginamajame variante neatspindint jokių atliekamų pakeitimų. 4.
siūlomą pakeitimą (siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 punktą, kuriame nustatyta piniginę socialinę paramą gaunančių nepasiturinčių gyventojų pareiga dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje), kartu turėtų būti atitinkamai keičiamos kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose nustatyti socialinės pašalpos papildomo skyrimo ir socialinės pašalpos mažinimo pagrindai, susiję su asmens dalyvavimu visuomenei naudingoje veikloje (pvz., keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 10 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 10 straipsnio
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, reikėtų derinti projektą ir projekto lyginamąjį variantą, pastarajame tiksliai atspindint visus daromus pakeitimus. 6. Atsižvelgiant į tai, kad socialinės paramos politiką formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, į tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti galimai reikės papildomų lėšų bei į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el.