Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto lyginamasis variantas
straipsni O pakeitimo įstatymas 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnio 7 dalį 7 punktu: „ 7 ) iki kiekvienų metų birželio 30 dienos savivaldybių biudžetų atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2, 4–7 dalyse nustatytoms taisyklėms ir neatitikties šioms taisyklėms ištaisymo vertinimo ataskaitą. “ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto Nr. XIVP-2203(2) lyginamasis variantas
straipsni O pakeitimo įstatymas 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnio 7 dalį 7 punktu: „ 7 ) iki kiekvienų metų birželio 30 dienos savivaldybių biudžetų atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2, 4–7 dalyse nustatytoms taisyklėms ir neatitikties šioms taisyklėms ištaisymo vertinimo ataskaitą. “ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO PRIEDU KONSTITUCINIO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 10, 17, 18, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO,
NR. I-533 16 straipsniO pakeitimo ĮSTATYMO,
NR. I-533 pakeitimo ĮSTATYMO NR. XIV-1268 1 straipsniO pakeitimo ĮSTATYMO, Lietuvos respublikos biudžeto sandaros įstatymo
Nr. XIv-1271 3 straipsnio pakeitimo įstatymo IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-907 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektas (toliau – Konstitucinio įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 10, 17, 18, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Biudžeto sandaros įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 11, 25, 26, 27, 31 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1271 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į:
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), 180 ir 181.2 punktus, susijusius su savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimu – suteikiant daugiau lankstumo skolintis projektų, įgyvendinamų Europos Sąjungos (toliau – ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bendrajam finansavimui;
Kokybės užtikrinimas išlaikant finansų tvarumą“ [1] pateikiamas rekomendacijas stiprinti savivaldybių finansinį nepriklausomumą, praplėsti investavimo galimybes, kartu siekiant išlaikyti savivaldybių finansus tvariais, nustatyti finansines ir administracines kontrolės priemones savivaldybėms, pažeidusioms fiskalinės drausmės taisykles;
Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas, tel.
219 9342) Fiskalinės priežiūros skyriaus vedėja Eglė Radzevičienė (tel. 219 9361, el. p. [email protected] ). 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Konstituciniame įstatyme nustatytos valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklės, t. y. fiskalinės drausmės – biudžetų sudarymo – taisyklės, taikomos savivaldybėms:
Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienos savivaldybės, kurios asignavimai neviršija 0,3 procento praėjusių metų BVP, biudžetas turi būti nominaliai subalansuotas, tai yra asignavimai turi neviršyti pajamų. Savivaldybės biudžeto balansas (pajamų ir asignavimų skirtumas) vertinamas pinigų srautų principu. Tais metais, kai produkcijos atotrūkis nuo potencialo yra neigiamas, šių savivaldybių biudžetai gali būti deficitiniai – asignavimai gali viršyti pajamas. Tokiu atveju savivaldybės asignavimai gali viršyti pajamas ne daugiau kaip 1,5 procento, o tokį susidariusį biudžeto deficitą savivaldybė gali finansuoti skolintomis lėšomis. Ši taisyklė 2022 metais taikoma 56 mažosioms savivaldybėms (visoms savivaldybėms, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestų savivaldybes). Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienos savivaldybės, kurios asignavimai viršija 0,3 procento praėjusių metų BVP, biudžetas, sprendžiant pagal jo struktūrinį balanso rodiklį, apskaičiuotą kaupiamuoju principu, turi būti perteklinis arba subalansuotas. Tais metais, kai produkcijos atotrūkis nuo potencialo yra teigiamas, savivaldybės asignavimai turi būti mažesni negu pajamos tos savivaldybės biudžeto ciklinės dalies dydžiu. Ir atvirkščiai, tais metais, kai produkcijos atotrūkis nuo potencialo yra neigiamas, savivaldybės asignavimai gali būti didesni negu pajamos tos savivaldybės biudžeto ciklinės dalies dydžiu.
Tokiu atveju susidariusį biudžeto deficitą savivaldybė gali finansuoti skolintomis lėšomis. Ši taisyklė 2022 metais taikoma 4 didžiosioms savivaldybėms – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestų. Konstituciniame įstatyme nėra numatyta savivaldybėms taikomų fiskalinės drausmės – biudžetų sudarymo – taisyklių lankstumo sąlygų, pagal kurias savivaldybės turėtų galimybę planuoti didesnius biudžetų asignavimus, negu planuoja gauti pajamų (išskyrus metus, kai produkcijos atotrūkis nuo potencialo yra neigiamas), ir vykdyti tokius suplanuotus biudžetus. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų dydį ribojantys limitai kasmet iš naujo nustatomi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mažųjų savivaldybių asignavimai ir pajamos vertinami pinigų srautų principu. Tai reiškia, kad trumpalaikiai savivaldybių įsiskolinimai (jų pokytis per metus) nėra įvertinami pagal Konstituciniame įstatyme nustatytas fiskalinės drausmės – biudžetų sudarymo – taisykles. Siekiant sumažinti trumpalaikių įsiskolinimų galimo neigiamo poveikio savivaldybių finansų tvarumui riziką, tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatoma atskira nuostata, įpareigojanti savivaldybes per biudžetinius metus nepadidinti trumpalaikio įsiskolinimo. Tačiau Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad didžiųjų savivaldybių asignavimai ir pajamos (atitinkamai ir balansas) vertinami kaupiamuoju principu.
Šiuo principu vertinant savivaldybės biudžeto balansą ir jo atitiktį Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytai biudžeto sudarymo taisyklei, į vertinimą patenka ir trumpalaikių įsipareigojimų pokytis per metus. Konstituciniame įstatyme nėra numatytos prievolės savivaldybei pašalinti skolos limito pažeidimą ar fiskalinės drausmės – biudžeto sudarymo – taisyklės nesilaikymą, jeigu toks pažeidimas ar nesilaikymas įvyktų. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė savivaldybėms, tikrinant savo biudžeto atitiktį Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytai fiskalinės drausmės
numatyta, kad biudžeto politikos kontrolės institucija teiktų Seimui ataskaitą dėl to, kaip savivaldybės laikosi Konstituciniame įstatyme nustatytų savivaldybių biudžetams taikomų fiskalinės drausmės taisyklių. De facto biudžeto politikos kontrolės institucija tokią ataskaitą rengia ir ją viešai skelbia. 4 .
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Konstitucinio įstatymo projekte siūloma nustatyti savivaldybėms taikomų fiskalinės drausmės – biudžeto sudarymo – taisyklių lankstumo sąlygą (taisyklę), susijusią su:
. Tokios lankstumo sąlygos nesukeltų papildomos administracinės naštos nei centrinės, nei vietos valdžios institucijoms, nes: taikant lankstumo sąlygą, susijusią su bendrojo finansavimo išlaidomis, būtų galima naudotis jau egzistuojančia ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos administravimo sistema; lankstumo sąlyga, susijusi su nepanaudota pajamų dalimi, taikoma ir šiuo metu.
Konstitucinio įstatymo ir Biudžeto sandaros įstatymo projektais siūloma lankstumo sąlygą perkelti iš Biudžeto sandaros įstatymo į Konstitucinį įstatymą, panaikinant reglamentavimą, kokiam tikslui nepanaudota pajamų dalis turi būti naudojama. Tokiam fiskalinės drausmės – biudžeto sudarymo – taisyklių, nustatytų Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse, lankstumui sudaryti Konstitucinio įstatymo projekte siūloma papildyti 4 straipsnį 5 dalimi. Papildant Konstitucinio įstatymo 4 straipsnį 6 ir 7 dalimis, Konstitucinio įstatymo projekte siūloma nustatyti savivaldybių skolos ir garantijų limitus , nekeičiant limitų skaitinių verčių, šiuo metu nustatytų Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme . Taip pat siūloma savivaldybių skolos ir garantijų limitus skaičiuoti ne nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytų tiems metams prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, bet nuo didesnės savivaldybių pajamų apimties, tai yra nuo prognozuojamų einamųjų metų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir paskutinių pasibaigusių metų savivaldybės biudžeto gautų pajamų, išskyrus pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir valstybės biudžeto dotacijas. Nustačius limitus Konstituciniame įstatyme, būtų atsižvelgta į EBPO rekomendaciją sudaryti mažiau kintančią reguliacinę aplinką savivaldybėms, kad jos, žinodamos jų finansus ribojančias sąlygas ir rodiklius, galėtų ilgesniam laikotarpiui planuoti savo finansus.
Konstitucinio įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalyje siūloma numatyti principinę nuostatą, kad Seimas, esant reikalui, gali nustatyti metinio grynojo skolinimosi limitą. Atitinkamai Biudžeto sandaros įstatymo projekte siūloma pakeisti Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuriame būtų nustatyta, kad tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte gali būti nustatytas savivaldybių metinis grynojo skolinimosi limitas. Papildant Konstitucinio įstatymo 4 straipsnį 9 ir 10 dalimis, Konstitucinio įstatymo projekte siūloma numatyti įpareigojimą savivaldybėms pašalinti skolos limito pažeidimą ar fiskalinės drausmės – biudžeto sudarymo – taisyklės, susijusios su savivaldybės biudžeto balansu, nesilaikymą, jeigu toks pažeidimas ar nesilaikymas įvyktų. Taip pat siūloma numatyti lankstumo sąlygos taikymo apribojimą, pagal kurį savivaldybei tol nebūtų taikoma biudžeto sudarymo taisyklės lankstumo sąlyga, nustatyta Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, kol savivaldybė viršija skolos limitą ir (arba) nepašalina fiskalinės drausmės – biudžeto sudarymo – taisyklės, susijusios su savivaldybės biudžeto balansu, nesilaikymo . Siekiant suvienodinti didžiųjų ir mažųjų savivaldybių pajamų ir asignavimų vertinimo principą, nustatoma, kad, tikrinant bet kurios savivaldybės biudžeto rodiklių atitiktį Konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje nustatytoms fiskalinės drausmės – biudžeto sudarymo – taisyklėms, savivaldybės (nepriklausomai nuo jos dydžio) pajamos ir asignavimai vertinami kaupiamuoju principu.
Toks suvienodinimas sudarytų galimybes į fiskalinės drausmės vertinimą įtraukti trumpalaikių įsipareigojimų pokyčio poveikį mažųjų savivaldybių biudžetams. Pakeičiant Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Konstitucinio įstatymo projekte siūloma numatyti, kad mažųjų savivaldybių pajamos ir asignavimai būtų vertinami kaupiamuoju principu, t. y. trumpalaikių įsipareigojimų pokytis per metus yra pagrindinis savivaldybės balanso, apskaičiuoto pinigų srautų principu ir kaupiamuoju (įsipareigojimų) principu, skirtumo veiksnys. Vertinant kaupiamuoju principu, trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas per metus blogina savivaldybės balansą, o sumažėjimas jį gerina. Tokiu atveju būtų galima atsisakyti trumpalaikių įsipareigojimų pokyčio per metus reglamentavimo tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Tam, kad pačios savivaldybės galėtų įvertinti savo planuojamus ir tvirtinamus biudžetus kaupiamuoju principu, būtina savivaldybėms numatyti, kaip keisis trumpalaikių įsiskolinimų suma tais biudžetiniais metais. Duomenų apie savivaldybių trumpalaikių įsiskolinimų planuojamą pokytį reikės ir Biudžeto kontrolės institucijai, kuri atliks savivaldybių biudžetų atitikimo Konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių ex-ante vertinimą. Todėl siūloma papildyti Biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 4 dalį 3 punktu, numatant kad tvirtinant savivaldybės biudžetą, būtų patvirtinta ir planuojama trumpalaikių įsiskolinimų pokyčio tais biudžetiniai metais įsiskolinimo suma.
Siūloma atsisakyti Biudžeto sandaros įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatų, jas iš esmės perkeliant į Konstitucinį įstatymą. Taip pat siekiama atsižvelgti į b iudžeto politikos kontrolės institucijos pastebėjimus dėl galimai Konstitucinio įstatymo nuostatų, neatitinkančių savivaldybių biudžetams taikomų fiskalinės drausmės taisyklių išimčių, nustatytų žemesnio lygio teisės aktuose. Taip pat siūloma papildyti Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytą biudžeto politikos kontrolės institucijos Seimui teikiamų ataskaitų sąrašą nauja ataskaita. Naujojoje ataskaitoje būtų pateikiamas savivaldybių biudžetų atitikties Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4–7 dalyse nustatytoms biudžetų taisyklėms ir neatitikties šioms taisyklėms ištaisymo vertinimas (toliau – atitikties taisyklėms vertinimas). Atitikties taisyklėms vertinimas būtinas savivaldybių fiskalinės sistemos, numatomos Konstitucinio įstatymo projekte, elementas, sudarysiantis Seimui galimybę gauti nepriklausomo vertintojo
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7 .
7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priėmus Įstatymų projektus, savivaldybės turės didesnes galimybes įgyvendinti investicijų projektus, kurie, tikėtina, gerintų verslo sąlygas ir skatintų verslo plėtrą savivaldybių teritorijose. 8 . Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10 . Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11 . Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, ES teisei neprieštarauja. 12 . Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymų projektus, iki 2022 m. gruodžio 31 d. turės būti pakeisti šie teisės aktai:1 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 345 „Dėl Savivaldybių skolinimosi taisyklių patvirtinimo“, papildant nutarimą nuoroda į Konstitucinį įstatymą;2 ) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr.
1K-361 „ Dėl Savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teikimo Finansų ministerijai taisyklių ir ataskaitų formų patvirtinimo
“, patikslinant įsakymą taip, kad iš savivaldybės teikiamų duomenų būtų galima išskirti ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų bendrojo finansavimo
faktines sumas;3 ) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 1K-006 „Dėl savivaldybių biudžetų formų patvirtinimo“, patikslinant įsakymą taip, kad iš savivaldybės teikiamų duomenų būtų galima išskirti ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų bendrojo finansavimo planines sumas ir sudaryti savivaldybėms galimybę savivaldybių biudžetų planinius duomenis atspindinčioje formoje pateikti informaciją apie tais metais suplanuotą įsiskolinimų (mokėtinų sumų, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) pokytį. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimo poveikis atskiriems savivaldybių biudžetams bus skirtingas ir priklausys nuo to, kiek ir kokios apimties projektų, finansuojamų savivaldybės ir ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis, konkreti savivaldybė įgyvendins, taip pat nuo to, kokia apimtimi naudosis su nepanaudota pajamų dalimi susijusia lankstumo sąlyga.
Įstatymų projektų rengimo metu turimais duomenimis, numatoma didžiausia suma, kurią visos savivaldybės ( in corpore ) galėtų skirti ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti (neįskaitant bendrojo finansavimo lėšų, savivaldybių gaunamų iš valstybės biudžeto), sudarytų 47,1 mln. eurų, arba apie 0,1 procento BVP to meto kainomis (kiekvienais 2022–2029 metų laikotarpio metais, visą 377 mln. eurų bendrajam finansavimui reikalingų lėšų sumą išdėstant pamečiui lygiomis dalimis ir laikant, kad 2021–2027 metų ES fondų lėšos gali būti naudojamos dar 2 metus finansavimo laikotarpiui pasibaigus). 2022 m. sausio 1 d. duomenimis, savivaldybės turėjo 333,2 mln. eurų sukauptų nepanaudotų pajamų. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados 2021 metais Vyriausybės kanclerio sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė atliko EBPO rekomendacijų ir jų įgyvendinimo galimybių analizę, kurią atliekant dalyvavo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Savivaldybių skolinimosi galimybių išplėtimo klausimas nagrinėtas kompleksiškai, atsižvelgiant ir į kitas EBPO rekomendacijas, susijusias su savivaldybių fiskaline sistema.
Ši darbo grupė sutarė, kad reikia ne tik išplėsti savivaldybių skolinimosi galimybes, bet ir nustatyti priemones, kurios padėtų užtikrinti savivaldybių finansų tvarumą, būtų sudaryta galimybė vertinti ir valdyti savivaldybių, kartu ir viso valdžios sektoriaus finansų rizikas. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Konstitucinis įstatymas“, „biudžeto sudarymo taisyklės“, Biudžeto sandaros įstatymas“, „fiskalinė drausmė“. 16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] EBPO ataskaita: https://lrv.lt/lt/naujienos/ebpo-lietuvos-vyriausybei-regionine-pletra-yra-vienas-is-svarbiausiu-politikos-prioritetu.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS
2022-10-27 Nr. XIVP-2203 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys, jog s iekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl šio įstatymo nuostatų taikymo rengiant tam tikrų metų savivaldybių biudžetų atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo taisyklėms vertinimo ataskaitą. 2. Pastebėtina, kad Seimo statute nėra numatyta savivaldybių biudžetų atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo taisyklėms vertinimo ataskaitos svarstymo procedūros. Atsižvelgus į numatomus teisinio reguliavimo pokyčius, manytina, kad kartu turėtų būti teikiami ir Seimo statuto pakeitimai. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p.
[email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
DĖL
įstatymo PROJEKTO 2022-12-21 Nr. XIVP-2203(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
DĖL
straipsni O pakeitimo įstatymO PROJEKTO NR. XIVP-2203 2022-12-07 Nr. 141-P-
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis , komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma . Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas, Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės patarėjas Aurimas Miškinis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 202 2-10-272 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas . 1. Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl šio įstatymo nuostatų taikymo rengiant tam tikrų metų savivaldybių biudžetų atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo taisyklėms vertinimo ataskaitą. Nepritarti Svarstomo įstatymo projekto įsigaliojimo data suderinta su Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2198 (toliau – Konstitucinio įstatymo projektas) įsigaliojimo data. T. y. Konstitucinio įstatymo projekto ir jo lydinčiojo įstatymo projekto Nr. XIVP-2203 įsigaliojimo data yra ta pati – 2023 m. sausio 1 d.
Tokia įsigaliojimo data nurodyta todėl, kad savivaldybės savo
Konstitucinio įstatymo pakeitimui. Galiojant šiam pakeistam įstatymui, jį savivaldybėms bus privalu taikyti, tvirtinant ir vykdant savo 2023 m. biudžetus. Taigi, analogiškai patikslintos lydinčiojo įstatymo projekto Nr. XIVP-2203 nuostatos dėl Valstybės kontrolės rengtinos savivaldybių biudžetų atitikties Konstituciniame įstatyme įtvirtintoms fiskalinės drausmės taisyklėms vertinimo ataskaitos taip pat taikytinos nuo 2023 m. sausio 1 d. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,202
nėra numatyta savivaldybių biudžetų atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo taisyklėms vertinimo ataskaitos svarstymo procedūros. Atsižvelgus į numatomus teisinio reguliavimo pokyčius, manytina, kad kartu turėtų būti teikiami ir Seimo statuto pakeitimai.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad:
1) Valstybės kontrolė jau eilę metų rengia ir birželio mėn. teikia Seimui susipažinti savivaldybių biudžetų atitikties Konstituciniame įstatyme įtvirtintoms fiskalinės drausmės taisyklėms vertinimo ataskaitą (toks vertinimas atliekamas dviem pjūviais, pvz., Valstybės kontrolės 2022 m. pateiktoje ataskaitoje atliktas vertinimas, ar buvo laikomasi šių taisyklių a) vykdant
ex-post ) ir b) tvirtinant 2022 m. savivaldybių biudžetus ( ex-ante ));
2) Valstybės kontrolė, vykdydama Konstituciniame įstatyme nustatytas jos, kaip biudžeto politikos kontrolės institucijos, funkcijas, esant poreikiui, gali rengti ir teikti Seimui susipažinti ir kitokio pobūdžio vertinimo ataskaitas, kuriose gali būti nagrinėjami ir kiti fiskalinės drausmės laikymosi (ne tik savivaldybių biudžetų atitikties, bet ir, pvz., valdžios sektoriaus skolos) klausimai;
3) Valstybės kontrolės vertinimo ataskaitose paprastai nagrinėjami ne tik fiskalinės drausmės atitikties, bet ir kitų sričių (pvz., pensijos sistemos pokyčių, skurdo mažinimo pažangos, Lietuvos pasirengimo įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir pan.) klausimai, kurias svarsto Seimo komitetai pagal Seimo statute nustatytus Seimo komitetų įgaliojimus bei jų veiklos kryptis (šiuo atžvilgiu fiskalinės drausmės laikymosi vertinimo ataskaitas paprastai svarsto Biudžeto ir finansų bei Audito komitetai). T. y. tokios vertinimo ataskaitos nėra susijusios su konkretaus Seimo statute nustatyto proceso (pvz., Seimo teisės aktais tvirtinamų vidutinio laikotarpio tikslo ir struktūrinio postūmio užduoties nustatymo, valstybės biudžeto projekto pateikimo, svarstymo ir priėmimo) reglamentavimu, todėl atskiros tokių ataskaitų svarstymo Seime procedūros nenumatytos; darytina išvada, kad Seimo statuto pakeitimai šiuo klausimu nėra tikslingi. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2203(2) ir Audito komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Rasa Budbergytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2203(2);
kontrolės įstatymo Nr. I-907 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2203(2) lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis Komiteto biuro patarėja Diana Andriūnaitė