Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio
išdėstyti taip:
„1. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už
tarnybą gavėjui nuo teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki visų dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos, skiriamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą (toliau šiame straipsnyje – priedas). Priedas mokamas iki tol, kol asmuo įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, jeigu mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, šio asmens draudžiamosios pajamos, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – draudžiamosios pajamos), yra mažesnės negu 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau
1) K – koeficientas,
2) P – asmens draudžiamosios pajamos.“
įgyvendinimas
2023 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Domas Griškevičius Tomas Tomilinas
Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio
išdėstyti taip: „1. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui nuo teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki visų dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos, skiriamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą (toliau šiame straipsnyje – priedas). Priedas mokamas iki tol, kol asmuo įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, jeigu mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, šio asmens draudžiamosios pajamos, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – draudžiamosios pajamos), yra mažesnės negu 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) arba jis kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo. Jeigu asmuo neturi draudžiamųjų pajamų arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų arba gavo pajamų už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, išskyrus pajamas, gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje, ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo, jam mokamas 1 socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija) dydžio priedas.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų, įskaitant pajamas, gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje, bet neįskaitant pajamų, gautų už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 MMA, mokama priedo dalis, kuri apskaičiuojama bazinės pensijos dydį dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, draudžiamųjų pajamų dydį:
K = (MMA - P) / MMA, čia:
1) K – koeficientas,
2) P – asmens draudžiamosios pajamos.“
Šis įstatymas įsigalioja
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Domas Griškevičius Tomas Tomilinas Audrius Petrošius
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 17 STRAIPSNIO,
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų bei Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymų pakeitimų rengimą, pirmiausia, paskatino ekspertų pastebėjimai, jog kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose - bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti gaunamos socialinės paramos ar išankstinės pensijos praradimą, pareigūno ar kario pensijos mažėjimą. Norint valstybėje užtikrinti pasitikėjimą demokratija, valstybės institucijomis ir išrinktais valdžios atstovais, labai svarbu, kad valstybės piliečiai būtų kuo labiau įtraukti ir patys naudotųsi galimybe įsitraukti į politinę veiklą ne vien tik einant balsuoti rinkimuose. Viena iš tokių įsitraukimo formų ir gali būti dalyvavimas rinkimų komisijos veikloje, kurios metu piliečiai tiesiogiai gali stebėti, kaip yra įgyvendinama demokratija šalyje. Taigi, pažymėtina, kad egzistuojantis teisinis reguliavimas yra ydingas ir yra matomas poreikis jį atnaujinti. Įstatymo projektų rengimą taip pat paskatino ir drastiškai išaugusių kuro ir elektros kainų problema, artėjant šildymo sezonui, šildymo kainų augimą patiems pažeidžiamiesiems žmonėms šiemet gali amortizuoti tik veikianti piniginės socialinės paramos sistema, kuri, esant reikalui, užtikrina šildymo kaštų kompensavimą ir suteikia šeimoms reikalingą piniginę paramą. Aštrios pastarųjų metų krizės skaudžiai paliečia labiausiai nepasiturinčius gyventojus.
Kylančios energijos, maisto ir paslaugų kainos skurstančius asmenis verčia taupyti, apleidžiant būtinuosius poreikius. Nerimas ir ateities neapibrėžtumas taip pat turi psichosocialinių pasekmių tiek asmeniniu, tiek visuomenės lygmeniu, todėl tokiose situacijose labai svarbu užtikrinti veiksmingą šalies socialinę politiką, kuri turi prisidėti kuriant gyventojų socialinio saugumo ir stabilumo jausmą. Įstatymo projektų tikslas – skatinti Lietuvos piliečių įsitraukimą į politinę veiklą per darbą Lietuvos Respublikos rinkimų komisijose bei tobulinti esamą piniginės socialinės paramos ir kompensacijų už šildymą sistemą, panaikinant kai kuriuos neesminius įstatymo reikalavimus, kurie sudaro dirbtines kliūtis gyventojams pasinaudoti parama. Svarbiausi įstatymo projekto uždaviniai:
dirbti rinkimų komisijose;
2) skatinti šalies piliečius įsitraukti į politinę veiklą, taip didinant jų pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir išrinktais atstovais bei ugdyti pilietiškumą;
3) sudaryti sąlygas socialine parama pasinaudoti labiausiai pažeidžiamiems asmenims ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje, tai ypač aktualu šiuo metu sparčiai augant šildymo ir elektros kainoms;
4) didinti pasitikėjimą valstybės sistemomis, mažinti biurokratizmą ir tęsti COVID-19 pandemijos metu pradėtą piniginės socialinės paramos veikimo supaprastinimo politiką, siekiant spręsti socialinės paramos nepaėmimo problemą, ypač kalbant apie išlaidų šildymui kompensavimą, kuriuo pasinaudoja tik maža dalis jį galinčių gauti asmenų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Domas Griškevičius ir Tomas Tomilinas. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Piniginės socialinės paramos gavimas yra reguliuojamas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos. Verta paminėti, kad įstatyme yra numatyti ir piniginės socialinės paramos teikimo principai, kurie turi užtikrinti valstybės piliečių bendradarbiavimą ir dalyvavimą, prieinamumą, socialinį teisingumą ir veiksmingumą, visapusiškumą ir adekvatumą, įgalinimą bei lygias galimybes, tačiau šie principai nėra iki galo įgyvendinami. Pareigūnų pensijos skyrimo tvarką ir pensijų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Pagal įstatymą, jeigu asmuo neturi draudžiamųjų pajamų arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo, jam yra mokamas 1 socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 MMA, yra mokama priedo dalis. Išankstinės senatvės pensijos skyrimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme. Pagal šį įstatymą, senatvės pensija asmeniui gali būti skiriama iki senatvės pensijos amžiaus, jei kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną, asmuo atitinka tam tikras įstatyme minimas sąlygas. Viena iš keliamų sąlygų - žmogus, norėdamas gauti išankstinę senatvės pensiją, negali būti vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Rinkimų komisijų narių atlyginimas yra reguliuojamas Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Lietuvos Respublikos socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitime siūloma, kad pajamos, gautos už darbą Lietuvos Respublikos rinkimų komisijose, nebūtų įskaitomos į asmens pajamas. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitime siūloma į draudžiamąsias pajamas neįskaičiuoti užmokesčio už darbą Lietuvos Respublikos rinkimų komisijose. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitime siūloma išskirti asmenis, dirbančius Lietuvos Respublikos rinkimų komisijose. Įgyvendinus įstatymų pakeitimą tikimąsi išspręsti žmonių pritraukimo darbui rinkimų komisijose problemą, paskatinti didesnį žmonių norą įsitraukti į politinę veiklą, prisidėti prie demokratijos įgyvendinimo valstybėje, skatinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir išrinktais politikais bei kitais valdžios atstovais ir ugdyti pilietiškumą. Taip pat, siūlomas naujas teisinis reguliavimas padėtų išsaugoti socialinės paramos teikimą labiausiai pažeidžiamiems asmenims bei, iš tikrųjų, padėtų įgyvendinti piniginės socialinės paramos teikimo principus, kurie turi užtikrinti valstybės piliečių bendradarbiavimą ir dalyvavimą, prieinamumą, socialinį teisingumą ir veiksmingumą, visapusiškumą ir adekvatumą, įgalinimą bei lygias galimybes. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms. 8.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ patvirtinto 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano 2 strateginį tikslą „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, teisėkūros pagrindų, įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Projektui įgyvendinti reikia pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymus, savivaldybių institucijos turės pakeisti piniginės socialinės paramos skirstymo tvarkas. 13.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
siūlomoms nuostatoms, joms įgyvendinti reikės koreguoti2023 m. biudžeto projektą. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra „darbas rinkimų komisijoje“, „pareigūnų pensija“, „išankstinė pensija“, „draudžiamosios pajamos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo nariai Domas Griškevičius Tomas Tomilinas
IR
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimų rengimą pirmiausia paskatino ekspertų pastebėjimai, jog kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose - bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti gaunamos socialinės paramos ar išankstinės pensijos praradimą, pareigūno ar kario pensijos mažėjimą. Norint valstybėje užtikrinti pasitikėjimą demokratija, valstybės institucijomis ir išrinktais valdžios atstovais, labai svarbu, kad valstybės piliečiai būtų kuo labiau įtraukti ir patys naudotųsi galimybe įsitraukti į politinę veiklą ne vien tik einant balsuoti rinkimuose. Viena iš tokių įsitraukimo formų ir gali būti dalyvavimas apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose komisijų veikloje, kurios metu piliečiai tiesiogiai gali stebėti, kaip yra įgyvendinama demokratija šalyje. Taigi, pažymėtina, kad egzistuojantis teisinis reguliavimas yra ydingas ir yra matomas poreikis jį atnaujinti.
Įstatymo projektų rengimą taip pat paskatino ir drastiškai išaugusių kuro ir elektros kainų problema, šildymo kainų augimą patiems pažeidžiamiesiems žmonėms šiemet gali amortizuoti tik veikianti piniginės socialinės paramos sistema, kuri, esant būtinybei, užtikrina šildymo kaštų kompensavimą ir suteikia šeimoms reikalingą piniginę paramą. Aštrios pastarųjų metų krizės skaudžiai paliečia labiausiai nepasiturinčius gyventojus. Kylančios energijos, maisto ir paslaugų kainos skurstančius asmenis verčia taupyti, apleidžiant būtinuosius poreikius. Nerimas ir ateities neapibrėžtumas taip pat turi psichosocialinių pasekmių tiek asmeniniu, tiek visuomenės lygmeniu, todėl tokiose situacijose labai svarbu užtikrinti veiksmingą šalies socialinę politiką, kuri turi prisidėti kuriant gyventojų socialinio saugumo ir stabilumo jausmą. Keičiamų įstatymų projektų tikslas
Respublikos rinkimų komisijose bei tobulinti esamą piniginės socialinės paramos ir kompensacijų už šildymą sistemą, panaikinant tam tikrus neesminius įstatymo reikalavimus, kurie sudaro dirbtines kliūtis gyventojams pasinaudoti parama. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma keisti formuluotes atskiriant Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pajamas nuo regioninių komisijų ir įteisinti asmens pajamų išimtį dėl pajamų, kurios gaunamos ne reguliariai ir už labai trumpą laiką, kai yra rengiami rinkimai ir asmuo dalyvauja rinkimų komisijos veikloje. Už dalyvavimą komisijoje pajamos padengia asmenų laiko ir kitas sąnaudas dėl ypatingai svarbios demokratinės visuomenės gyvavimui misijos – rinkimų organizavimo.
Piniginės socialinės paramos sistemoje galioja ir kitos išimtys dėl kitų pajamų, kurias gauna nepasiturintys asmenys, pavyzdžiui, vaiko pinigai, stipendijos. Jos nėra įskaičiuojamos į pajamas. Be kita, ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimą galima įžvelgti dabar esančiame reguliavime, kai mažas pajamas gaunantys asmenys yra atgrasomi nuo dalyvavimo rinkimų organizavimo procese, nes jie gali netekti tam tikrų pastovių pajamų neretai net nežinodami apie tai. Tokiu būdu būtent socialiai pažeidžiami asmenys praranda pajamas, o likę visuomenės nariai dalyvaudami rinkimų komisijose gauna pajamas, padengia savo dalyvavimo sąnaudas svarbioje visuomeninėje misijoje. Svarbiausi įstatymų pakeitimo projektų uždaviniai:
1) spręsti žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose, stygiaus problemą;
2) skatinti šalies piliečius įsitraukti į politinę veiklą, taip didinant jų pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir išrinktais atstovais bei ugdyti pilietiškumą;
3) sudaryti sąlygas socialine parama pasinaudoti labiausiai pažeidžiamiems asmenims ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje, tai ypač aktualu šiuo metu sparčiai augant šildymo ir elektros kainoms;
4) didinti pasitikėjimą šalies viešojo valdymo sistema, mažinti biurokratizmą ir tęsti COVID-19 pandemijos metu pradėtą piniginės socialinės paramos veikimo supaprastinimo politiką, siekiant spręsti nepasinaudojimo socialinės paramos gavimo galimybėmis problemą, ypač kalbant apie išlaidų šildymui kompensavimą, kuriuo pasinaudoja tik maža dalis jį galinčių gauti asmenų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Domas Griškevičius, Tomas Tomilinas, Audrius Petrošius 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Piniginės socialinės paramos gavimas yra reguliuojamas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos. Paminėtina, kad įstatyme yra numatyti ir piniginės socialinės paramos teikimo principai, kurie turi užtikrinti valstybės piliečių bendradarbiavimą ir dalyvavimą, prieinamumą, socialinį teisingumą ir veiksmingumą, visapusiškumą ir adekvatumą, įgalinimą bei lygias galimybes, tačiau šie principai nėra iki galo įgyvendinami. Pareigūnų pensijos skyrimo tvarką ir pensijų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Pagal šį įstatymą, jeigu asmuo neturi draudžiamųjų pajamų arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo, jam yra mokamas 1
(vieno) socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 (viena) minimalioji mėnesinė alga, yra mokama priedo dalis. Išankstinės senatvės pensijos skyrimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme. Pagal šį įstatymą senatvės pensija asmeniui gali būti skiriama iki senatvės pensijos amžiaus, jei kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną, asmuo atitinka tam tikras įstatyme minimas sąlygas. Viena iš keliamų sąlygų - žmogus, norėdamas gauti išankstinę senatvės pensiją, negali būti vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą.
Teisinių santykių prilyginimą darbo santykiams apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas. Pagal šį įstatymą asmenų, atlygintinai einančių narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, tarnybos susiklostantys teisiniai santykiai, yra prilyginami darbo santykiams. Dėl to darbo neturintys asmenys atsisako eiti pareigas minėtose komisijose, nes toks trumpalaikių ir itin nedidelių pajamų gavimas sąlygoje bedarbio išmokų netekimą. Rinkimų komisijų narių atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma, kad pajamos, gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, išskyrus pajamas, gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje, nebūtų įskaitomos į asmens pajamas. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma į draudžiamąsias pajamas neįskaičiuoti užmokesčio už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, išskyrus pajamas, gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje.
Taip pat numatoma, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų, įskaitant pajamas gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje, bet neįskaitant pajamų, gautų už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 (viena) minimalioji mėnesinė alga, mokama priedo dalis. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma išskirti asmenis, gaunančius draudžiamųjų pajamų už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose ir negaunančius pajamų už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma numatyti, kad darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai yra darbas Vyriausioje rinkimų komisijoje, tačiau darbo santykiais nėra laikomas darbas apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijose. Įgyvendinus įstatymų pakeitimą tikimasi išspręsti žmonių pritraukimo darbui rinkimų komisijose problemą, paskatinti didesnį žmonių norą įsitraukti į politinę veiklą, prisidėti prie demokratijos įgyvendinimo valstybėje, skatinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir išrinktais politikais bei kitais valdžios atstovais ir ugdyti pilietiškumą.
Taip pat siūlomas naujas teisinis reguliavimas padėtų išsaugoti socialinės paramos teikimą labiausiai pažeidžiamiems asmenims bei iš tikrųjų padėtų įgyvendinti piniginės socialinės paramos teikimo principus, kurie turi užtikrinti valstybės piliečių bendradarbiavimą ir dalyvavimą, prieinamumą, socialinį teisingumą ir veiksmingumą, visapusiškumą ir adekvatumą, įgalinimą bei lygias galimybes. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ patvirtinto 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano 2 strateginį tikslą „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“. 9.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, teisėkūros pagrindų, įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Projektui įgyvendinti reikia pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymus, savivaldybių institucijos turės pakeisti piniginės socialinės paramos skirstymo tvarkas. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Pritarus siūlomiems pakeitimams, jiems įgyvendinti reikės koreguoti 2023 m. biudžeto projektą. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra „darbas rinkimų komisijoje“, „pareigūnų pensija“, „išankstinė pensija“, „draudžiamosios pajamos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo nariai: Domas Griškevičius Tomas Tomilinas
ĮS
2022-10-20 Nr. XIVP-2163 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
kariams, gaunantiems pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą (toliau – priedas), kurio mokėjimas paprastai sustabdomas jiems gaunant draudžiamųjų pajamų arba mokamas priedo ir šių pajamų skirtumas, nemažinti šio priedo, jeigu šie asmenys gauna užmokestį už darbą Lietuvos Respublikos rinkimų komisijose. Siūlomas reguliavimas yra diskutuotinos keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jo atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui . Pirma, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 19 straipsnį, rinkimų komisijos yra Vyriausioji rinkimų komisija, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos. Pagal šio kodekso 30 straipsnį, Vyriausioji rinkimų komisija yra nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija, o jos pirmininkui, jo pavaduotojams ir šios komisijos nariams mokamas nuolatinis darbo užmokestis (Rinkimų kodekso 41 straipsnio 1 dalis). Pagal Rinkimų kodekso 51 straipsnį, apygardų, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių nariams yra atlyginimą už darbo dieną rinkimų komisijose.
Pabrėžtina, kad visų rinkimų komisijų nariams mokamas darbo užmokestis ar atlyginimas savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitų pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautų pajamų, todėl projektu nustačius, kad priedas nemažinamos ir toliau mokamas tik tiems asmenims, kurie gauna užmokestį už darbą rinkimų komisijose būtų diskriminuojami kiti asmenys, kurie taip pat dirbtų laikinai pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (pavyzdžiui, tai galėtų būti visuomenei būtini ir nenumatyti darbai, siekiant užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ir pan.) ir kuriems dėl to būtų mažinamas ar nustojamas mokėti priedas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar yra tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatos atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą (2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai ( inter alia
d., 2017 m. sausio 25 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai).
Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas ( inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas).
Antra, keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatytas priedas skiriamas tik nutraukus tarnybą (tai yra sąlyga pareigūnų ir karių pensijai skirti) ir nustatytas kaip kompensacija pareigūnui ar kariui, kuris dėl tarnybos santykių ypatumų būdamas darbingo amžiaus neturi galimybių integruotis į darbo rinką ir gauti darbo pajamų, iki jis įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją. Todėl pritarus teikiamam pasiūlymui nebūtų pasiektas valstybės teikiamos socialinės paramos tikslas, nes priedą gautų ir asmenys, kurie dalyvauja darbo rinkoje ir kuriems negautų darbo pajamų nėra tikslo kompensuoti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 7 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens teisė į socialinę paramą ir apskritai į socialinę apsaugą aiškintina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus. Asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, nesistengti ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Tad pagal Konstituciją įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokius socialinės paramos teikimo pagrindus ir sąlygas, socialinės paramos rūšis ir dydžius, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pagal išgales stengtis pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove, prisidėti prie visos visuomenės gerovės. 2.
reguliavimą, projekte turėtų būti nurodomos Rinkimų kodekso 19 straipsnio 1 dalyje nustatytos rinkimų komisijos. 3. Projekto 2 straipsnio pavadinime esantys žodžiai „ir įgyvendinimas“ brauktini kaip pertekliniai, nes jokios su šio projekto įgyvendinimu susijusios nuostatos šiame straipsnyje nedėstomos, o tik nustatoma jo įsigaliojimo data. Be to, šio straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2022-12-20 Nr. XIVP-2163(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto
valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma sudaryti galimybę pareigūnams ir kariams, gaunantiems pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą (toliau – priedas), kurio mokėjimas paprastai sustabdomas jiems gaunant draudžiamųjų pajamų arba mokamas priedo ir šių pajamų skirtumas, nemažinti šio priedo, jeigu šie asmenys gauna pajamų už darbą ,,apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, išskyrus pajamas, gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje“. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pažymėtina, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą skiriamas vienodomis sąlygomis visiems pareigūnams, įvertinus jų ne tik gaunamas draudžiamąsias pajamas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, bet ir pajamas, susijusias su darbo santykiais, gautas kitoje valstybėje bei pajamas, gautas vykdant savarankišką veiklą. Todėl kitokios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą sąlygos nustatymas tik tiems asmenims, kurie gauna pajamų už darbą apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijose (toliau – rinkimų komisijos nariai), diskriminuotų kitus asmenis, kuriems priedas už tarnybą galėtų būti mažinamas ar jos mokėjimas sustabdomas, jeigu jie gautų dar mažesnes draudžiamąsias pajamas nei rinkimų komisijos nariai.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad
„Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri
asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose –bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti pareigūno ar kario pensijos mažėjimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis. Be to, pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, priedo mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kurią asmuo vėl atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priedo gavimo sąlygas.
Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra tinkamo objektyvaus pagrindo skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui. 2. Tikslintini projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 21 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, referendumą organizuoja savivaldybių referendumo komisijos bei apylinkių referendumo komisijos; pagal Rinkimų kodekso 19 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkimų komisijos yra apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos (miestų, rajonų referendumų komisijos galiojančiuose įstatymuose nenumatytos ir nėra sudaromos). 3. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. sausio 1 d. yra reali. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-693
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo nariai:
Domas Griškevičius, Audrius Petrošius, Gintautas Kindurys, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministras Vytautas Šilinskas, viceministras Martynas Šiurkus, Dabo rinkos grupės vadovė Inga Liubertė, Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė, Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina, grupės vyresnioji patarėja Kristina Tumienė, Finansų departamento Finansų skyriaus patarėja Brigita Rudokienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose –bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti pareigūno ar kario pensijos mažėjimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis. Be to, pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, priedo mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kurią asmuo vėl atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priedo gavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra tinkamo objektyvaus pagrindo skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui.
Nepritarti
teisėtvarkos komitetas įvertino, kad siūlomos įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, argumentuodamas, kad d arbas apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose (toliau – rinkimų komisijos) yra laikinojo pobūdžio, todėl siūlomas reglamentavimas, siekiant pritraukti asmenis dirbti rinkimų komisijose, yra tikslingas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų rinkimų (referendumų) komisijų pavadinimai, nes pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 21 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, referendumą organizuoja savivaldybių referendumo komisijos bei apylinkių referendumo komisijos; pagal Rinkimų kodekso 19 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkimų komisijos yra apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos (miestų, rajonų referendumų komisijos galiojančiuose įstatymuose nenumatytos ir nėra sudaromos). Pritarti iš dalies
kanceliarijos Teisės departamentas
Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data –
Įstatymo projektą siūloma atmesti. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-12-231 Įvertinę Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų neturime. Atsižvelgti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-01-17 Nutarimas Nr. 641 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. SV‑S-1207 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2162(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. 1-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2163(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1‑549 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2164(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2336 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4) (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
<...>
2Įstatymo projekto Nr. 2 ir Įstatymo projekto Nr.
iniciatorių aiškinamajame rašte keliami Įstatymų projektų uždaviniai („spręsti žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose, stygiaus problemą; skatinti šalies piliečius įsitraukti į politinę veiklą, taip didinant jų pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir išrinktais atstovais bei ugdyti pilietiškumą“) susiję išskirtinai su asmenų darbu rinkimų komisijose ir iš esmės neatitinka siūlomų keisti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatų ir jų paskirties – vienodomis sąlygomis asmenims teikti šiuose įstatymuose nustatytas socialines garantijas. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta papildoma garantija – priedas prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos – skiriama draudžiamųjų pajamų negaunantiems pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams arba mokama ne viso dydžio, jei draudžiamosios pajamos yra mažesnės už minimalų darbo užmokestį, nesvarbu, iš kokios veiklos draudžiamosios pajamos gaunamos. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnyje nustatyta garantija asmenims, kurie iki senatvės pensijos amžiaus sukakties likus ne daugiau kaip 5 metams nėra draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, t. y. nedirba pagal darbo sutartį ar narystės pagrindu ar nevykdo savarankiškos veiklos – tik tokiomis įstatyme nustatytomis sąlygomis šie asmenys gali įgyti teisę gauti socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją. Įstatymų projektų iniciatorių siūlomi pakeitimai sudaro prielaidas pažeisti konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo visų pensijų gavėjų atžvilgiu principus. Įstatymo projektu Nr. 2 ir Įstatymo projektu Nr. 3 siūlomas teisinis reguliavimas išskirtų viena veikla užsiimančius asmenis iš kitų pensijas gaunančių asmenų, kuriems nustatyti atitinkami ribojimai.
Priedas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams nemokamas, jei jie gauna draudžiamąsias pajamas arba šis priedas mokamas mažesnio dydžio, jei draudžiamosios pajamos yra mažesnės už minimalų darbo užmokestį, nepriklausomai nuo vykdomos veiklos rūšies (darbas pagal darbo sutartį, savarankiška veikla ar darbas narystės pagrindu). Išankstinės senatvės pensijos neskiriamos, o paskirtosios nemokamos ir daugeliui kitų asmenų, kurie dėl jų socialinio statuso ypatumų pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnį draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, nors tuo metu jie jokių pajamų negauna, kategorijų. Todėl Įstatymo projektu Nr. 2 ir Įstatymo projektu Nr. 3 siūlomas teisinis reguliavimas nepagrįstai išskirtų vieną asmenų grupę iš kitų gavėjų ir galėtų būti traktuojamas kaip diskriminacinis kitų gavėjų atžvilgiu. <...>. Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentus, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. 1-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2163(2) siūloma atmesti. Argumentai:
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija turint draudžiamųjų pajamų nemažėja, todėl asmenys, dirbantys rinkimų komisijose, neigiamo poveikio nepatirs. Nedirbantys buvę pareigūnai ir kariai kartu su valstybine pensija gauna ir socialinio draudimo bazinės pensijos (269,77 eurus) dydžio priedą. Dirbantiems ir uždirbantiems pajamas, mažesnes už minimalią algą, priedas mažinamas atvirkščiai proporcingai gaunamam darbo užmokesčiui, t. y. kuo didesnes pajamas asmuo gauna, tuo mažesnė priedo dalis jam išmokama. Priedas nemokamas tik gaunantiems minimalią mėnesinę algą ir daugiau.
Kai gaunamos pajamos yra nedidelės, priedo sumažėjimas yra nereikšmingas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto
DĖL
2024-04-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Domas Griškevičius – Seimo narys, Karolis Dieninis – Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovas, Vaidotas Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovas, Lina Petronienė – Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma sudaryti galimybę pareigūnams ir kariams, gaunantiems pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą (toliau – priedas), kurio mokėjimas paprastai sustabdomas jiems gaunant draudžiamųjų pajamų arba mokamas priedo ir šių pajamų skirtumas, nemažinti šio priedo, jeigu šie asmenys gauna pajamų už darbą ,,apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, išskyrus pajamas, gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje“. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pažymėtina, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą skiriamas vienodomis sąlygomis visiems pareigūnams, įvertinus jų ne tik gaunamas draudžiamąsias pajamas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, bet ir pajamas, susijusias su darbo santykiais, gautas kitoje valstybėje bei pajamas, gautas vykdant savarankišką veiklą. Todėl kitokios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą sąlygos nustatymas tik tiems asmenims, kurie gauna pajamų už darbą apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijose (toliau – rinkimų komisijos nariai), diskriminuotų kitus asmenis, kuriems priedas už tarnybą galėtų būti mažinamas ar jos mokėjimas sustabdomas, jeigu jie gautų dar mažesnes draudžiamąsias pajamas nei rinkimų komisijos nariai. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad
„Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam
tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose –bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti pareigūno ar kario pensijos mažėjimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso
reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis. Be to, pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, priedo mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kurią asmuo vėl atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priedo gavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra tinkamo objektyvaus pagrindo skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos
teisėtvarkos komitetas 2023-01-11 vertino ar Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVIP-2163(2) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas ( žr. Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023-01-11 išvadą Nr. 102-P-1): „vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad siūlymas Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies pakeitimu sudaryti galimybę pareigūnams ir kariams, gaunantiems pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą, kurio mokėjimas paprastai sustabdomas jiems gaunant draudžiamųjų pajamų arba mokamas priedo ir šių pajamų skirtumas, nemažinti šio priedo, jeigu šie asmenys gauna užmokestį už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui .“
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų rinkimų (referendumų) komisijų pavadinimai, nes pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 21 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, referendumą organizuoja savivaldybių referendumo komisijos bei apylinkių referendumo komisijos; pagal Rinkimų kodekso 19 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkimų komisijos yra apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos (miestų, rajonų referendumų komisijos galiojančiuose įstatymuose nenumatytos ir nėra sudaromos). Nepritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-20 3.
Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. sausio 1 d. yra reali. Nepritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą). 4. LR Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-12-23 Įvertinę Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2163(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 64 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. SV‑S-1207 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2162(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. 1-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2163(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1‑549 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2164(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr.
3) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2336 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4) (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių: <...>Įstatymo projekto Nr. 2 ir Įstatymo projekto Nr. 3 iniciatorių aiškinamajame rašte keliami Įstatymų projektų uždaviniai („spręsti žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose, stygiaus problemą; skatinti šalies piliečius įsitraukti į politinę veiklą, taip didinant jų pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir išrinktais atstovais bei ugdyti pilietiškumą“) susiję išskirtinai su asmenų darbu rinkimų komisijose ir iš esmės neatitinka siūlomų keisti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatų ir jų paskirties – vienodomis sąlygomis asmenims teikti šiuose įstatymuose nustatytas socialines garantijas. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo
karių valstybinės pensijos – skiriama draudžiamųjų pajamų negaunantiems pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams arba mokama ne viso dydžio, jei draudžiamosios pajamos yra mažesnės už minimalų darbo užmokestį, nesvarbu, iš kokios veiklos draudžiamosios pajamos gaunamos. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnyje nustatyta garantija asmenims, kurie iki senatvės pensijos amžiaus sukakties likus ne daugiau kaip 5 metams nėra draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, t. y. nedirba pagal darbo sutartį ar narystės pagrindu ar nevykdo savarankiškos veiklos – tik tokiomis įstatyme nustatytomis sąlygomis šie asmenys gali įgyti teisę gauti socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją. Įstatymų projektų iniciatorių siūlomi pakeitimai sudaro prielaidas pažeisti konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo visų pensijų gavėjų atžvilgiu principus. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 ir Įstatymo projektu Nr. 3 siūlomas teisinis reguliavimas išskirtų viena veikla užsiimančius asmenis iš kitų pensijas gaunančių asmenų, kuriems nustatyti atitinkami ribojimai. Priedas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams nemokamas, jei jie gauna draudžiamąsias pajamas arba šis priedas mokamas mažesnio dydžio, jei draudžiamosios pajamos yra mažesnės už minimalų darbo užmokestį, nepriklausomai nuo vykdomos veiklos rūšies (darbas pagal darbo sutartį, savarankiška veikla ar darbas narystės pagrindu). Išankstinės senatvės pensijos neskiriamos, o paskirtosios nemokamos ir daugeliui kitų asmenų, kurie dėl jų socialinio statuso ypatumų pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnį draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, nors tuo metu jie jokių pajamų negauna, kategorijų. Todėl Įstatymo projektu Nr. 2 ir Įstatymo projektu Nr. 3 siūlomas teisinis reguliavimas nepagrįstai išskirtų vieną asmenų grupę iš kitų gavėjų ir galėtų būti traktuojamas kaip diskriminacinis kitų gavėjų atžvilgiu.
<...>
Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: siūlome P areigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. 1-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP‑2163(2) atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 64 2 punkte, taip pat Teisės departamento išvados
siūlomas teisinis reguliavimas nepagrįstai išskirtų tam tikra veikla užsiimančius asmenis iš kitų pensijas gaunančių asmenų, kuriems nustatyti ribojimai, ir galėtų būti traktuojamas kaip diskriminacinis . 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jonas Varkalys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė Biuro vedėja I. Kuodienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas KOMITETO IŠVADA DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-693 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS Nr. XIVP-2163(2) NEPRIEŠTARAUJA
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Domas Griškevičius, Seimo narys Tomas Tomilinas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Irena Šambaraitė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
projekto 1 straipsniu keičiamo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma sudaryti galimybę pareigūnams ir kariams, gaunantiems pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą (toliau – priedas), kurio mokėjimas paprastai sustabdomas jiems gaunant draudžiamųjų pajamų arba mokamas priedo ir šių pajamų skirtumas, nemažinti šio priedo, jeigu šie asmenys gauna pajamų už darbą ,,apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, išskyrus pajamas, gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje“. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pažymėtina, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą skiriamas vienodomis sąlygomis visiems pareigūnams, įvertinus jų ne tik gaunamas draudžiamąsias pajamas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, bet ir pajamas, susijusias su darbo santykiais, gautas kitoje valstybėje bei pajamas, gautas vykdant savarankišką veiklą. Todėl kitokios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą sąlygos nustatymas tik tiems asmenims, kurie gauna pajamų už darbą apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijose (toliau – rinkimų komisijos nariai), diskriminuotų kitus asmenis, kuriems priedas už tarnybą galėtų būti mažinamas ar jos mokėjimas sustabdomas, jeigu jie gautų dar mažesnes draudžiamąsias pajamas nei rinkimų komisijos nariai. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad
„Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam
tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose –bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti pareigūno ar kario pensijos mažėjimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis. Be to, pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, priedo mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kurią asmuo vėl atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priedo gavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra tinkamo objektyvaus pagrindo skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos
Darbas apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose (toliau – rinkimų komisijos) yra laikinojo pobūdžio, todėl siūlomas reglamentavimas, siekiant pritraukti asmenis dirbti rinkimų komisijose, yra tikslingas. 3.
3Komiteto sprendimas:
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad siūlymas Įstatymo projekto
keičiamo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies pakeitimu sudaryti galimybę pareigūnams ir kariams, gaunantiems pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą, kurio mokėjimas paprastai sustabdomas jiems gaunant draudžiamųjų pajamų arba mokamas priedo ir šių pajamų skirtumas, nemažinti šio priedo, jeigu šie asmenys gauna užmokestį už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, neprieštarauja Konstitucijos
. 4. Balsavimo rezultatai: Balsavimui teikta formuluotė, ar įstatymo projekto nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai : už – 0, prieš – 0, susilaikė – 8. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė