Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 17 straipsnį nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip :
„
14Pajamos, gautos už darbą Lietuvos Respublikos rinkimų komisijose, į asmens pajamas neįskaitomos.
“ 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos skiriant piniginę socialinę paramą nuo 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Domas Griškevičius Tomas Tomilinas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 17 straipsnį nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip :
„14 . Pajamos, gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, neįskaitomos į asmens pajamas, išskyrus pajamas, gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje.
“ 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos skiriant piniginę socialinę paramą nuo 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Domas Griškevičius Tomas Tomilinas Audrius Petrošius
Projekto Nr. XIVP-2162(3) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip : „
1) pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas ir p ajamas, gautas už darbą apygardų, savivaldybių rinkimų komisijose, apylinkių rinkimų komisijose, savivaldybių referendumo komisijose, apylinkių referendumo komisijose ); “. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms, piniginė socialinė parama skiriama taip:
1) j eigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas;
2) j eigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, skiriant piniginę socialinę paramą taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;
3) jeigu dėl piniginės socialinės paramos kreipiamasi įsigaliojus šiam įstatymui, skiriant piniginę socialinę paramą taikomos šio įstatymo nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 17 STRAIPSNIO,
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų bei Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymų pakeitimų rengimą, pirmiausia, paskatino ekspertų pastebėjimai, jog kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose - bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti gaunamos socialinės paramos ar išankstinės pensijos praradimą, pareigūno ar kario pensijos mažėjimą. Norint valstybėje užtikrinti pasitikėjimą demokratija, valstybės institucijomis ir išrinktais valdžios atstovais, labai svarbu, kad valstybės piliečiai būtų kuo labiau įtraukti ir patys naudotųsi galimybe įsitraukti į politinę veiklą ne vien tik einant balsuoti rinkimuose. Viena iš tokių įsitraukimo formų ir gali būti dalyvavimas rinkimų komisijos veikloje, kurios metu piliečiai tiesiogiai gali stebėti, kaip yra įgyvendinama demokratija šalyje. Taigi, pažymėtina, kad egzistuojantis teisinis reguliavimas yra ydingas ir yra matomas poreikis jį atnaujinti. Įstatymo projektų rengimą taip pat paskatino ir drastiškai išaugusių kuro ir elektros kainų problema, artėjant šildymo sezonui, šildymo kainų augimą patiems pažeidžiamiesiems žmonėms šiemet gali amortizuoti tik veikianti piniginės socialinės paramos sistema, kuri, esant reikalui, užtikrina šildymo kaštų kompensavimą ir suteikia šeimoms reikalingą piniginę paramą. Aštrios pastarųjų metų krizės skaudžiai paliečia labiausiai nepasiturinčius gyventojus.
Kylančios energijos, maisto ir paslaugų kainos skurstančius asmenis verčia taupyti, apleidžiant būtinuosius poreikius. Nerimas ir ateities neapibrėžtumas taip pat turi psichosocialinių pasekmių tiek asmeniniu, tiek visuomenės lygmeniu, todėl tokiose situacijose labai svarbu užtikrinti veiksmingą šalies socialinę politiką, kuri turi prisidėti kuriant gyventojų socialinio saugumo ir stabilumo jausmą. Įstatymo projektų tikslas – skatinti Lietuvos piliečių įsitraukimą į politinę veiklą per darbą Lietuvos Respublikos rinkimų komisijose bei tobulinti esamą piniginės socialinės paramos ir kompensacijų už šildymą sistemą, panaikinant kai kuriuos neesminius įstatymo reikalavimus, kurie sudaro dirbtines kliūtis gyventojams pasinaudoti parama. Svarbiausi įstatymo projekto uždaviniai:
dirbti rinkimų komisijose;
2) skatinti šalies piliečius įsitraukti į politinę veiklą, taip didinant jų pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir išrinktais atstovais bei ugdyti pilietiškumą;
3) sudaryti sąlygas socialine parama pasinaudoti labiausiai pažeidžiamiems asmenims ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje, tai ypač aktualu šiuo metu sparčiai augant šildymo ir elektros kainoms;
4) didinti pasitikėjimą valstybės sistemomis, mažinti biurokratizmą ir tęsti COVID-19 pandemijos metu pradėtą piniginės socialinės paramos veikimo supaprastinimo politiką, siekiant spręsti socialinės paramos nepaėmimo problemą, ypač kalbant apie išlaidų šildymui kompensavimą, kuriuo pasinaudoja tik maža dalis jį galinčių gauti asmenų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Domas Griškevičius ir Tomas Tomilinas. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Piniginės socialinės paramos gavimas yra reguliuojamas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos. Verta paminėti, kad įstatyme yra numatyti ir piniginės socialinės paramos teikimo principai, kurie turi užtikrinti valstybės piliečių bendradarbiavimą ir dalyvavimą, prieinamumą, socialinį teisingumą ir veiksmingumą, visapusiškumą ir adekvatumą, įgalinimą bei lygias galimybes, tačiau šie principai nėra iki galo įgyvendinami. Pareigūnų pensijos skyrimo tvarką ir pensijų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Pagal įstatymą, jeigu asmuo neturi draudžiamųjų pajamų arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo, jam yra mokamas 1 socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 MMA, yra mokama priedo dalis. Išankstinės senatvės pensijos skyrimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme. Pagal šį įstatymą, senatvės pensija asmeniui gali būti skiriama iki senatvės pensijos amžiaus, jei kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną, asmuo atitinka tam tikras įstatyme minimas sąlygas. Viena iš keliamų sąlygų - žmogus, norėdamas gauti išankstinę senatvės pensiją, negali būti vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Rinkimų komisijų narių atlyginimas yra reguliuojamas Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Lietuvos Respublikos socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitime siūloma, kad pajamos, gautos už darbą Lietuvos Respublikos rinkimų komisijose, nebūtų įskaitomos į asmens pajamas. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitime siūloma į draudžiamąsias pajamas neįskaičiuoti užmokesčio už darbą Lietuvos Respublikos rinkimų komisijose. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitime siūloma išskirti asmenis, dirbančius Lietuvos Respublikos rinkimų komisijose. Įgyvendinus įstatymų pakeitimą tikimąsi išspręsti žmonių pritraukimo darbui rinkimų komisijose problemą, paskatinti didesnį žmonių norą įsitraukti į politinę veiklą, prisidėti prie demokratijos įgyvendinimo valstybėje, skatinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir išrinktais politikais bei kitais valdžios atstovais ir ugdyti pilietiškumą. Taip pat, siūlomas naujas teisinis reguliavimas padėtų išsaugoti socialinės paramos teikimą labiausiai pažeidžiamiems asmenims bei, iš tikrųjų, padėtų įgyvendinti piniginės socialinės paramos teikimo principus, kurie turi užtikrinti valstybės piliečių bendradarbiavimą ir dalyvavimą, prieinamumą, socialinį teisingumą ir veiksmingumą, visapusiškumą ir adekvatumą, įgalinimą bei lygias galimybes. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms. 8.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ patvirtinto 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano 2 strateginį tikslą „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, teisėkūros pagrindų, įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Projektui įgyvendinti reikia pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymus, savivaldybių institucijos turės pakeisti piniginės socialinės paramos skirstymo tvarkas. 13.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
siūlomoms nuostatoms, joms įgyvendinti reikės koreguoti2023 m. biudžeto projektą. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra „darbas rinkimų komisijoje“, „pareigūnų pensija“, „išankstinė pensija“, „draudžiamosios pajamos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo nariai Domas Griškevičius Tomas Tomilinas
IR
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimų rengimą pirmiausia paskatino ekspertų pastebėjimai, jog kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose - bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti gaunamos socialinės paramos ar išankstinės pensijos praradimą, pareigūno ar kario pensijos mažėjimą. Norint valstybėje užtikrinti pasitikėjimą demokratija, valstybės institucijomis ir išrinktais valdžios atstovais, labai svarbu, kad valstybės piliečiai būtų kuo labiau įtraukti ir patys naudotųsi galimybe įsitraukti į politinę veiklą ne vien tik einant balsuoti rinkimuose. Viena iš tokių įsitraukimo formų ir gali būti dalyvavimas apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose komisijų veikloje, kurios metu piliečiai tiesiogiai gali stebėti, kaip yra įgyvendinama demokratija šalyje. Taigi, pažymėtina, kad egzistuojantis teisinis reguliavimas yra ydingas ir yra matomas poreikis jį atnaujinti.
Įstatymo projektų rengimą taip pat paskatino ir drastiškai išaugusių kuro ir elektros kainų problema, šildymo kainų augimą patiems pažeidžiamiesiems žmonėms šiemet gali amortizuoti tik veikianti piniginės socialinės paramos sistema, kuri, esant būtinybei, užtikrina šildymo kaštų kompensavimą ir suteikia šeimoms reikalingą piniginę paramą. Aštrios pastarųjų metų krizės skaudžiai paliečia labiausiai nepasiturinčius gyventojus. Kylančios energijos, maisto ir paslaugų kainos skurstančius asmenis verčia taupyti, apleidžiant būtinuosius poreikius. Nerimas ir ateities neapibrėžtumas taip pat turi psichosocialinių pasekmių tiek asmeniniu, tiek visuomenės lygmeniu, todėl tokiose situacijose labai svarbu užtikrinti veiksmingą šalies socialinę politiką, kuri turi prisidėti kuriant gyventojų socialinio saugumo ir stabilumo jausmą. Keičiamų įstatymų projektų tikslas
Respublikos rinkimų komisijose bei tobulinti esamą piniginės socialinės paramos ir kompensacijų už šildymą sistemą, panaikinant tam tikrus neesminius įstatymo reikalavimus, kurie sudaro dirbtines kliūtis gyventojams pasinaudoti parama. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma keisti formuluotes atskiriant Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pajamas nuo regioninių komisijų ir įteisinti asmens pajamų išimtį dėl pajamų, kurios gaunamos ne reguliariai ir už labai trumpą laiką, kai yra rengiami rinkimai ir asmuo dalyvauja rinkimų komisijos veikloje. Už dalyvavimą komisijoje pajamos padengia asmenų laiko ir kitas sąnaudas dėl ypatingai svarbios demokratinės visuomenės gyvavimui misijos – rinkimų organizavimo.
Piniginės socialinės paramos sistemoje galioja ir kitos išimtys dėl kitų pajamų, kurias gauna nepasiturintys asmenys, pavyzdžiui, vaiko pinigai, stipendijos. Jos nėra įskaičiuojamos į pajamas. Be kita, ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimą galima įžvelgti dabar esančiame reguliavime, kai mažas pajamas gaunantys asmenys yra atgrasomi nuo dalyvavimo rinkimų organizavimo procese, nes jie gali netekti tam tikrų pastovių pajamų neretai net nežinodami apie tai. Tokiu būdu būtent socialiai pažeidžiami asmenys praranda pajamas, o likę visuomenės nariai dalyvaudami rinkimų komisijose gauna pajamas, padengia savo dalyvavimo sąnaudas svarbioje visuomeninėje misijoje. Svarbiausi įstatymų pakeitimo projektų uždaviniai:
1) spręsti žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose, stygiaus problemą;
2) skatinti šalies piliečius įsitraukti į politinę veiklą, taip didinant jų pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir išrinktais atstovais bei ugdyti pilietiškumą;
3) sudaryti sąlygas socialine parama pasinaudoti labiausiai pažeidžiamiems asmenims ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje, tai ypač aktualu šiuo metu sparčiai augant šildymo ir elektros kainoms;
4) didinti pasitikėjimą šalies viešojo valdymo sistema, mažinti biurokratizmą ir tęsti COVID-19 pandemijos metu pradėtą piniginės socialinės paramos veikimo supaprastinimo politiką, siekiant spręsti nepasinaudojimo socialinės paramos gavimo galimybėmis problemą, ypač kalbant apie išlaidų šildymui kompensavimą, kuriuo pasinaudoja tik maža dalis jį galinčių gauti asmenų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Domas Griškevičius, Tomas Tomilinas, Audrius Petrošius 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Piniginės socialinės paramos gavimas yra reguliuojamas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos. Paminėtina, kad įstatyme yra numatyti ir piniginės socialinės paramos teikimo principai, kurie turi užtikrinti valstybės piliečių bendradarbiavimą ir dalyvavimą, prieinamumą, socialinį teisingumą ir veiksmingumą, visapusiškumą ir adekvatumą, įgalinimą bei lygias galimybes, tačiau šie principai nėra iki galo įgyvendinami. Pareigūnų pensijos skyrimo tvarką ir pensijų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Pagal šį įstatymą, jeigu asmuo neturi draudžiamųjų pajamų arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo, jam yra mokamas 1
(vieno) socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 (viena) minimalioji mėnesinė alga, yra mokama priedo dalis. Išankstinės senatvės pensijos skyrimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme. Pagal šį įstatymą senatvės pensija asmeniui gali būti skiriama iki senatvės pensijos amžiaus, jei kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną, asmuo atitinka tam tikras įstatyme minimas sąlygas. Viena iš keliamų sąlygų - žmogus, norėdamas gauti išankstinę senatvės pensiją, negali būti vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą.
Teisinių santykių prilyginimą darbo santykiams apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas. Pagal šį įstatymą asmenų, atlygintinai einančių narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, tarnybos susiklostantys teisiniai santykiai, yra prilyginami darbo santykiams. Dėl to darbo neturintys asmenys atsisako eiti pareigas minėtose komisijose, nes toks trumpalaikių ir itin nedidelių pajamų gavimas sąlygoje bedarbio išmokų netekimą. Rinkimų komisijų narių atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma, kad pajamos, gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, išskyrus pajamas, gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje, nebūtų įskaitomos į asmens pajamas. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma į draudžiamąsias pajamas neįskaičiuoti užmokesčio už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, išskyrus pajamas, gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje.
Taip pat numatoma, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų, įskaitant pajamas gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje, bet neįskaitant pajamų, gautų už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 (viena) minimalioji mėnesinė alga, mokama priedo dalis. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma išskirti asmenis, gaunančius draudžiamųjų pajamų už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose ir negaunančius pajamų už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma numatyti, kad darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai yra darbas Vyriausioje rinkimų komisijoje, tačiau darbo santykiais nėra laikomas darbas apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijose. Įgyvendinus įstatymų pakeitimą tikimasi išspręsti žmonių pritraukimo darbui rinkimų komisijose problemą, paskatinti didesnį žmonių norą įsitraukti į politinę veiklą, prisidėti prie demokratijos įgyvendinimo valstybėje, skatinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir išrinktais politikais bei kitais valdžios atstovais ir ugdyti pilietiškumą.
Taip pat siūlomas naujas teisinis reguliavimas padėtų išsaugoti socialinės paramos teikimą labiausiai pažeidžiamiems asmenims bei iš tikrųjų padėtų įgyvendinti piniginės socialinės paramos teikimo principus, kurie turi užtikrinti valstybės piliečių bendradarbiavimą ir dalyvavimą, prieinamumą, socialinį teisingumą ir veiksmingumą, visapusiškumą ir adekvatumą, įgalinimą bei lygias galimybes. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ patvirtinto 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano 2 strateginį tikslą „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“. 9.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, teisėkūros pagrindų, įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Projektui įgyvendinti reikia pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymus, savivaldybių institucijos turės pakeisti piniginės socialinės paramos skirstymo tvarkas. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Pritarus siūlomiems pakeitimams, jiems įgyvendinti reikės koreguoti 2023 m. biudžeto projektą. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra „darbas rinkimų komisijoje“, „pareigūnų pensija“, „išankstinė pensija“, „draudžiamosios pajamos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo nariai: Domas Griškevičius Tomas Tomilinas
ĮS
2022-10-20 Nr. XIVP-2162 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnį nauja 14 dalimi ir nustatyti, kad pajamos, gautos už darbą Lietuvos Respublikos rinkimų komisijose, į asmens pajamas neįskaitomos. Siūlomas reguliavimas yra diskutuotinas keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jo atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pirma, pagal Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 19 straipsnį, rinkimų komisijos yra Vyriausioji rinkimų komisija, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos. Pagal šio kodekso 30 straipsnį, Vyriausioji rinkimų komisija yra nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija, o jos pirmininkui, jo pavaduotojams ir šios komisijos nariams mokamas nuolatinis darbo užmokestis (Rinkimų kodekso 41 straipsnio 1 dalis). Pagal Rinkimų kodekso 51 straipsnį, apygardų, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių nariams yra atlyginimą už darbo dieną rinkimų komisijose.
Pabrėžtina, kad visų rinkimų komisijų nariams mokamas darbo užmokestis ar atlyginimas savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitų pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautų pajamų, todėl projektu nustačius siūlomą išimtį, būtų diskriminuojami kiti asmenys, kurie taip pat dirbtų laikinai pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (pavyzdžiui, tai galėtų būti visuomenei būtini ir nenumatyti darbai, siekiant užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ir pan.) ir kurių pajamos būtų įskaitomos į asmens pajamas, skiriant piniginę socialinę paramą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar yra tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatos atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui . Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos
diskriminacijos bei privilegijų draudimą (2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2017 m. sausio 25 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai).
Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas).
Antra, įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įstatymo paskirties – teikti piniginę socialinę paramą tada, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, ir prieštarautų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam socialinio teisingumo ir veiksmingumo principui, pagal kurį „piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia <...> bei racionaliai naudojant turimus išteklius. Kartu akcentuotina, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu, be kita ko, atitinka reikalavimą, nustatantį, jog pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal keičiamo įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamas pajamas, tenkančias vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, pavyzdžiui, su darbo santykiais susijusios pajamos, autorinis atlyginimas, pensijos, piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai), kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, visų rūšių stipendijos, turto pardavimo pajamos, nedarbo draudimo išmokos ir t.t.
Kaip matyti, įstatymų leidėjas yra nustatęs itin platų spektrą pajamų rūšių, kurios įskaitomos į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas – tiek vienkartinio pobūdžio, tiek periodiškai gaunamų pajamų. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nėra priežasčių, pagrindžiančių pajamų, gautų už darbą rinkimų komisijose, kaip išimties, išskyrimą iš bendros pajamų vertinimo taisyklės, nes piniginė socialinė parama vienodomis sąlygomis teikiama visiems nepasiturintiems gyventojams, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, neatsižvelgiant į tai, iš kokių šaltinių pajamos yra gautos. Trečia, siūloma nuostata tarpusavyje derintina su keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos (pagal Užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai yra dėl asmenų, atlygintinai einančių narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, tarnybos susiklostantys teisiniai santykiai). 2.
teisinį reguliavimą, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 1 straipsniu siūloma išimtis turėtų būti dėstoma ne atskiroje keičiamo įstatymo 17 straipsnio 14 dalyje, bet keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 3. Jeigu būtų nuspręsta priimti teisinį reguliavimą, projekte turėtų būti nurodomos Rinkimų kodekso 19 straipsnio 1 dalyje nustatytos rinkimų komisijos. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus, tikslintina projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmė bei vienintelė šio straipsnio dalis nenumeruotina. 5. Siekiant teisinio apibrėžtumo bei užtikrinti sklandų naujų nuostatų taikymą vertinant asmenų pajamas, taip pat skaičiuojant ir skiriant nuo gautų pajamų priklausančią socialinę paramą, siūlytina numatyti įstatymo įsigaliojimą datą. 6. Siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnyje nustatytą įstatymo taikymo taisyklę, įtvirtinant siūlomų nuostatų taikymą po įstatymo įsigaliojimo tų asmenų, kurių pajamos jau įvertintos ir kuriems skirta piniginės socialinė parama ar numatoma ją skirti, atžvilgiu. 7. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti reikės koreguoti 2023 m. biudžeto projektą. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė 2023 metų valstybės biudžeto jau yra pateikusi Seimui, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2022-12-20 Nr. XIVP-2162(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnį nauja 14 dalimi ir nustatyti išimtį iš bendros pajamų vertinimo taisyklės piniginei socialinei paramai skirti, t.y. nustatyti, kad asmens pajamos, gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, nebūtų įskaitomos į pajamas socialinei paramai skirti. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pažymėtina, kad piniginė socialinė parama vienodomis sąlygomis teikiama visiems nepasiturintiems gyventojams, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, neatsižvelgiant į tai, iš kokių šaltinių ir kokiu būdu tokios pajamos yra gaunamos. Pagal keičiamo įstatymo nuostatas, asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu, be kita ko, atitinka reikalavimą, nustatantį, jog jo gaunamos pajamos yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamas pajamas per mėnesį. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visos asmens gaunamos pajamos, susijusios ne tik su darbo santykiais, bet ir autorinis atlyginimas, pensijos, piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai), kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, visų rūšių stipendijos, turto pardavimo pajamos, nedarbo draudimo išmokos ir t.t.
Todėl siūlomos išimties nustatymas diskriminuotų kitus asmenis, kurie taip pat gautų atlygį už darbą kitokio pobūdžio įstatymų pagrindais sudarytose komisijose ir kurių pajamos būtų įskaitomos į asmens pajamas, skiriant piniginę socialinę paramą arba kuriems piniginė socialinė parama iš viso nebūtų skiriama, jeigu jie gautų dar mažesnes pajamas nei asmenys, gaunantys atlyginimą už darbą apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijose (toliau – rinkimų komisijos nariai). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio.
Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose –bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti gaunamos socialinės paramos praradimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad rinkimų komisijų narių teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų atlygintinai dirbančių asmenų padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pagrįstas, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio
reguliavimas neatitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įstatymo paskirties – teikti piniginę socialinę paramą tada, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, ir prieštarauja įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam socialinio teisingumo ir veiksmingumo principui, pagal kurį „piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia <...> bei racionaliai naudojant turimus išteklius. 3.
nuspręsta priimti siūlomą teisinį reguliavimą, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 1 straipsniu siūloma išimtis turėtų būti dėstoma ne atskiroje keičiamo įstatymo 17 straipsnio 14 dalyje, bet keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 4. Jeigu būtų nuspręsta priimti teisinį reguliavimą, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte turėtų būti patikslinti nurodytų rinkimų (referendumų) komisijų pavadinimai, nes pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 21 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, referendumą organizuoja savivaldybių referendumo komisijos bei apylinkių referendumo komisijos; pagal Rinkimų kodekso 19 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkimų komisijos yra apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos (miestų, rajonų referendumų komisijos galiojančiuose įstatymuose nenumatytos ir nėra sudaromos). Be to, šiame punkte kaip pertekliniai brauktini žodžiai ,,išskyrus pajamas, gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje“. 5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus, tikslintina projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmė bei vienintelė šio straipsnio dalis nenumeruotina. 6. Siekiant teisinio apibrėžtumo bei užtikrinti sklandų naujų nuostatų taikymą vertinant asmenų pajamas, taip pat skaičiuojant ir skiriant nuo gautų pajamų priklausančią socialinę paramą, siūlytina numatyti įstatymo įsigaliojimą datą. 7. Siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnyje nustatytą įstatymo taikymo taisyklę, įtvirtinant siūlomų nuostatų taikymą po įstatymo įsigaliojimo tų asmenų, kurių pajamos jau įvertintos ir kuriems skirta piniginės socialinė parama ar numatoma ją skirti, atžvilgiu. 8. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti reikės koreguoti 2023 m. biudžeto projektą.
Atsižvelgiant į tai, kad 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2024-06-28 Nr. XIVP-2162(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto
D
2024-04-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Domas Griškevičius – Seimo narys, Karolis Dieninis – Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovas, Vaidotas Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovas, Lina Petronienė – Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau - Teisės departamentas), 2022-12-201 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-2162(2): Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnį nauja 14 dalimi ir nustatyti išimtį iš bendros pajamų vertinimo taisyklės piniginei socialinei paramai skirti, t.y. nustatyti, kad asmens pajamos, gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, nebūtų įskaitomos į pajamas socialinei paramai skirti. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pažymėtina, kad piniginė socialinė parama vienodomis sąlygomis teikiama visiems nepasiturintiems gyventojams, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, neatsižvelgiant į tai, iš kokių šaltinių ir kokiu būdu tokios pajamos yra gaunamos. Pagal keičiamo įstatymo nuostatas, asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu, be kita ko, atitinka reikalavimą, nustatantį, jog jo gaunamos pajamos yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamas pajamas per mėnesį. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visos asmens gaunamos pajamos, susijusios ne tik su darbo santykiais, bet ir autorinis atlyginimas, pensijos, piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai), kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, visų rūšių stipendijos, turto pardavimo pajamos, nedarbo draudimo išmokos ir t.t. Todėl siūlomos išimties nustatymas diskriminuotų kitus asmenis, kurie taip pat gautų atlygį už darbą kitokio pobūdžio įstatymų pagrindais sudarytose komisijose ir kurių pajamos būtų įskaitomos į asmens pajamas, skiriant piniginę socialinę paramą arba kuriems piniginė socialinė parama iš viso nebūtų skiriama, jeigu jie gautų dar mažesnes pajamas nei asmenys, gaunantys atlyginimą už darbą apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijose (toliau – rinkimų komisijos nariai).
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose –bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti gaunamos socialinės paramos praradimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis.
Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad rinkimų komisijų narių teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų atlygintinai dirbančių asmenų padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pagrįstas, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui. Įvertinta. 1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-01-11 preliminariai įvertino, kad siūlymas Įstatymo projekto
papildyti keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį nauja 14 dalimi ir nustatyti, kad pajamos, gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, į asmens pajamas neįskaitomos, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui . 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą). 2. Teisės departamentas, 2022-12-201 2.
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įstatymo paskirties – teikti piniginę socialinę paramą tada, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, ir prieštarauja įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam socialinio teisingumo ir veiksmingumo principui, pagal kurį „piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia <...> bei racionaliai naudojant turimus išteklius. Pritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą). 3. Teisės departamentas,
būtų nuspręsta priimti siūlomą teisinį reguliavimą, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 1 straipsniu siūloma išimtis turėtų būti dėstoma ne atskiroje keičiamo įstatymo 17 straipsnio 14 dalyje, bet keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Įvertinta. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą). 4. Teisės departamentas,
4Jeigu būtų nuspręsta priimti teisinį reguliavimą,
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte turėtų būti patikslinti nurodytų rinkimų (referendumų) komisijų pavadinimai, nes pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 21 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, referendumą organizuoja savivaldybių referendumo komisijos bei apylinkių referendumo komisijos; pagal Rinkimų kodekso 19 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkimų komisijos yra apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos (miestų, rajonų referendumų komisijos galiojančiuose įstatymuose nenumatytos ir nėra sudaromos). Be to, šiame punkte kaip pertekliniai brauktini žodžiai ,,išskyrus pajamas, gautas už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje“. Įvertinta. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą). 5. Teisės departamentas, 2022-12-201 5.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus, tikslintina projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmė bei vienintelė šio straipsnio dalis nenumeruotina. Įvertinta. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą). 6. Teisės departamentas,
apibrėžtumo bei užtikrinti sklandų naujų nuostatų taikymą vertinant asmenų pajamas, taip pat skaičiuojant ir skiriant nuo gautų pajamų priklausančią socialinę paramą, siūlytina numatyti įstatymo įsigaliojimą datą. Įvertinta. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą). 7. Teisės departamentas,
projekto 2 straipsnyje nustatytą įstatymo taikymo taisyklę, įtvirtinant siūlomų nuostatų taikymą po įstatymo įsigaliojimo tų asmenų, kurių pajamos jau įvertintos ir kuriems skirta piniginės socialinė parama ar numatoma ją skirti, atžvilgiu. Įvertinta. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą). 8. Teisės departamentas,
aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti reikės koreguoti 2023 m. biudžeto projektą. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Įvertinta. 1. Vyriausybės nuomonė gauta (žr. Vyriausybės išvadą). 2. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą). 9. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, 2022-12-23 Dėl
<...>
įstatymo projekto Nr. XIVP-2162(2) atitikties Europos Sąjungos teisei: Įvertinę
<...>
įstatymo projekto Nr. XIVP-2162(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų neturime. Įvertinta.
Įvertinta. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-01-17 Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas dėl
<...>
įstatymo projekto Nr. XIVP-2162(2)
<...>
2024-01-17 Nr. 64: <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2162(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) , Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. 1-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2163(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1‑549 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2164(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2336 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4) (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
keičiamo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnį nauja 14 dalimi ir nustatyti išimtį, kad asmens pajamos, gautos už darbą rinkimų arba referendumo komisijose, nebūtų vertinamos skiriant piniginę socialinę paramą.
Siūlomas teisinis reguliavimas prieštarautų Įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam socialinio teisingumo ir veiksmingumo principui, pagal kurį „piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia <...>“, nes kitų asmenų, kurie taip pat dirbtų laikinai pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, gautos pajamos būtų laikytinos pajamomis, kurios įskaitomos skiriant piniginę socialinę paramą. Pažymėtina, kad piniginė socialinė parama visiems nepasiturintiems gyventojams teikiama vienodomis sąlygomis, įvertinus asmenų turimą turtą ir gaunamas pajamas, neatsižvelgiant į tai, iš kokių šaltinių pajamos gautos. Taigi, nesant objektyviai pateisinamų aplinkybių, skirtingas asmenų, gaunančių savo prigimtimi analogiškas pajamas, traktavimas neužtikrintų asmenų lygiateisiškumo teikiant piniginę socialinę paramą, taip pat neatitiktų Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Įstatymo paskirties – teikti piniginę socialinę paramą tada, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 1 iniciatorių aiškinamajame rašte keliami Įstatymų projektų uždaviniai („sudaryti sąlygas socialine parama pasinaudoti labiausiai pažeidžiamiems asmenims ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje, tai ypač aktualu šiuo metu sparčiai augant šildymo ir elektros kainoms“, „didinti pasitikėjimą šalies viešojo valdymo sistema, mažinti biurokratizmą ir tęsti COVID-19 pandemijos metu pradėtą piniginės socialinės paramos veikimo supaprastinimo politiką, siekiant spręsti nepasinaudojimo socialinės paramos gavimo galimybėmis problemą, ypač kalbant apie išlaidų šildymui kompensavimą, kuriuo pasinaudoja tik maža dalis jį galinčių gauti asmenų“) įgyvendinami ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Pažeidžiamos asmenų grupės gali pasinaudoti valstybės teikiama parama, nes teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams turi ir dirbantys asmenys, kurių darbo, socialinio draudimo ir kitos pajamos dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių, priežasčių yra nepakankamos.
<...>
Pritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: Įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio
argumentus. Kadangi piniginė socialinė parama visiems nepasiturintiems gyventojams teikiama vienodomis sąlygomis, įvertinus asmenų turimą turtą ir gaunamas pajamas, neatsižvelgiant į tai, iš kokių šaltinių ir kokiu būdu pajamos gautos, s iūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmens pajamos, gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, nebūtų įskaitomos į pajamas socialinei paramai skirti, skirtingai traktuotų asmenis, gaunančius savo prigimtimi analogiškas pajamas.
Toks traktavimas neužtikrintų asmenų lygiateisiškumo teikiant piniginę socialinę paramą, neatitiktų keičiamo įstatymo paskirties – teikti piniginę socialinę paramą tada, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, ir prieštarautų keičiamame įstatyme įtvirtintam socialinio teisingumo ir veiksmingumo principui, pagal kurį „piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia <...> bei racionaliai naudojant turimus išteklius“. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 4, susilaikė – 1 (balsuota dėl įstatymo projekto). 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Jonas Varkalys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė Komiteto biuro patarėja D. Aleksejūnienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2023-01-11
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Domas Griškevičius, Seimo narys Tomas Tomilinas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Irena Šambaraitė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-12-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnį nauja 14 dalimi ir nustatyti išimtį iš bendros pajamų vertinimo taisyklės piniginei socialinei paramai skirti, t. y. nustatyti, kad asmens pajamos, gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, nebūtų įskaitomos į pajamas socialinei paramai skirti.
Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pažymėtina, kad piniginė socialinė parama vienodomis sąlygomis teikiama visiems nepasiturintiems gyventojams, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, neatsižvelgiant į tai, iš kokių šaltinių ir kokiu būdu tokios pajamos yra gaunamos. Pagal keičiamo įstatymo nuostatas, asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu, be kita ko, atitinka reikalavimą, nustatantį, jog jo gaunamos pajamos yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamas pajamas per mėnesį. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visos asmens gaunamos pajamos, susijusios ne tik su darbo santykiais, bet ir autorinis atlyginimas, pensijos, piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai), kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, visų rūšių stipendijos, turto pardavimo pajamos, nedarbo draudimo išmokos ir t.t. Todėl siūlomos išimties nustatymas diskriminuotų kitus asmenis, kurie taip pat gautų atlygį už darbą kitokio pobūdžio įstatymų pagrindais sudarytose komisijose ir kurių pajamos būtų įskaitomos į asmens pajamas, skiriant piniginę socialinę paramą arba kuriems piniginė socialinė parama iš viso nebūtų skiriama, jeigu jie gautų dar mažesnes pajamas nei asmenys, gaunantys atlyginimą už darbą apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijose (toliau – rinkimų komisijos nariai).
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose – bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti gaunamos socialinės paramos praradimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis.
Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad rinkimų komisijų narių teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų atlygintinai dirbančių asmenų padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pagrįstas, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui. Nepritarti Darbas apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose (toliau – rinkimų komisijos) yra laikinojo pobūdžio, todėl siūlomas reglamentavimas, siekiant pritraukti asmenis dirbti rinkimų komisijose, yra tikslingas. 3. Komiteto sprendimas: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad siūlymas Įstatymo projekto
papildyti keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį nauja 14 dalimi ir nustatyti, kad pajamos, gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, į asmens pajamas neįskaitomos, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui . 4. Balsavimo rezultatai:
Balsavimui teikta formuluotė, ar įstatymo projekto nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai : už – 0, prieš – 0, susilaikė – 8. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6.
6Komiteto narių atskiroji nuomonė:
negauta Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo nariai:
Domas Griškevičius, Audrius Petrošius, Gintautas Kindurys, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministras Vytautas Šilinskas, viceministras Martynas Šiurkus, Dabo rinkos grupės vadovė Inga Liubertė, Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė, Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina, grupės vyresnioji patarėja Kristina Tumienė, Finansų departamento Finansų skyriaus patarėja Brigita Rudokienė ,Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
straipsniu siūloma papildyti keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnį nauja 14 dalimi ir nustatyti išimtį iš bendros pajamų vertinimo taisyklės piniginei socialinei paramai skirti, t.y. nustatyti, kad asmens pajamos, gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, nebūtų įskaitomos į pajamas socialinei paramai skirti. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pažymėtina, kad piniginė socialinė parama vienodomis sąlygomis teikiama visiems nepasiturintiems gyventojams, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, neatsižvelgiant į tai, iš kokių šaltinių ir kokiu būdu tokios pajamos yra gaunamos. Pagal keičiamo įstatymo nuostatas, asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu, be kita ko, atitinka reikalavimą, nustatantį, jog jo gaunamos pajamos yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamas pajamas per mėnesį. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visos asmens gaunamos pajamos, susijusios ne tik su darbo santykiais, bet ir autorinis atlyginimas, pensijos, piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai), kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, visų rūšių stipendijos, turto pardavimo pajamos, nedarbo draudimo išmokos ir t.t. Todėl siūlomos išimties nustatymas diskriminuotų kitus asmenis, kurie taip pat gautų atlygį už darbą kitokio pobūdžio įstatymų pagrindais sudarytose komisijose ir kurių pajamos būtų įskaitomos į asmens pajamas, skiriant piniginę socialinę paramą arba kuriems piniginė socialinė parama iš viso nebūtų skiriama, jeigu jie gautų dar mažesnes pajamas nei asmenys, gaunantys atlyginimą už darbą apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijose (toliau – rinkimų komisijos nariai).
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose –bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti gaunamos socialinės paramos praradimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis.
Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad rinkimų komisijų narių teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų atlygintinai dirbančių asmenų padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pagrįstas, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui. Nepritarti
teisėtvarkos komitetas įvertino, kad siūlomos įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, argumentuodamas, kad d arbas apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose (toliau – rinkimų komisijos) yra laikinojo pobūdžio, todėl siūlomas reglamentavimas, siekiant pritraukti asmenis dirbti rinkimų komisijose, yra tikslingas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
teisinis reguliavimas neatitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įstatymo paskirties – teikti piniginę socialinę paramą tada, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, ir prieštarauja įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam socialinio teisingumo ir veiksmingumo principui, pagal kurį „piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia <...> bei racionaliai naudojant turimus išteklius.
Nepritarti Siekiant paskatinti piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas) gaunančius nepasiturinčius gyventojus įsidarbinti rinkimų ir referendumų komisijose, siūloma nustatyti, kad pajamos gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, nebūtų įskaitomos į asmens pajamas skiriant minėtą paramą. Kadangi darbas rinkimų ir referendumų komisijose yra laikinojo pobūdžio, piniginės socialinės paramos gavėjai, kurie pageidautų laikinai įsidarbinti šiose komisijose, tuo laikotarpiu neprarastų teisės į piniginę socialinę paramą arba parama jiems nesumažėtų, nes praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet paramos gavėjai, siekdami neprarasti paramos, atsisako jiems siūlomo trumpalaikio darbo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
priimti siūlomą teisinį reguliavimą, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 1 straipsniu siūloma išimtis turėtų būti dėstoma ne atskiroje keičiamo įstatymo 17 straipsnio 14 dalyje, bet keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pritarti
Teisės departamentas 2022-12-20 4.
Jeigu būtų nuspręsta priimti teisinį reguliavimą, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte turėtų būti patikslinti nurodytų rinkimų (referendumų) komisijų pavadinimai, nes pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 21 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, referendumą organizuoja savivaldybių referendumo komisijos bei apylinkių referendumo komisijos; pagal Rinkimų kodekso 19 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkimų komisijos yra apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos (miestų, rajonų referendumų komisijos galiojančiuose įstatymuose nenumatytos ir nėra sudaromos). Be to, šiame punkte kaip pertekliniai brauktini žodžiai ,,išskyrus pajamas, gautas už darbą
kanceliarijos Teisės departamentas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus, tikslintina projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmė bei vienintelė šio straipsnio dalis nenumeruotina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
apibrėžtumo bei užtikrinti sklandų naujų nuostatų taikymą vertinant asmenų pajamas, taip pat skaičiuojant ir skiriant nuo gautų pajamų priklausančią socialinę paramą, siūlytina numatyti įstatymo įsigaliojimą datą. Pritarti iš dalies Nustatytos įstatymo taikymo nuostatos. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 2 straipsnyje nustatytą įstatymo taikymo taisyklę, įtvirtinant siūlomų nuostatų taikymą po įstatymo įsigaliojimo tų asmenų, kurių pajamos jau įvertintos ir kuriems skirta piniginės socialinė parama ar numatoma ją skirti, atžvilgiu. Pritarti Siūloma nustatyti šias įstatymo taikymo nuostatas: „
Įstatymo taikymas Įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms, piniginė socialinė parama skiriama taip:
1) j eigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas;
2) j eigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, skiriant piniginę socialinę paramą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;
3) jeigu dėl piniginės socialinės paramos kreipiamasi įsigaliojus šiam įstatymui, skiriant piniginę socialinę paramą taikomos šio įstatymo nuostatos. “
kanceliarijos Teisės departamentas
aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti reikės koreguoti 2023 m. biudžeto projektą. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Nepritarti Lėšų poreikis nedidelis, todėl žymios įtakos valstybės ar savivaldybės biudžetams neturės. 9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-12-231 Įvertinę Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2162(2) atitiktį Europos
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-01-17 Nutarimas Nr. 641 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. SV‑S-1207 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2162(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. 1-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2163(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1‑549 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑2164(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2336 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4) (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnį nauja 14 dalimi ir nustatyti išimtį, kad asmens pajamos, gautos už darbą rinkimų arba referendumo komisijose, nebūtų vertinamos skiriant piniginę socialinę paramą.
Siūlomas teisinis reguliavimas prieštarautų Įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam socialinio teisingumo ir veiksmingumo principui, pagal kurį „piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia <...>“, nes kitų asmenų, kurie taip pat dirbtų laikinai pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, gautos pajamos būtų laikytinos pajamomis, kurios įskaitomos skiriant piniginę socialinę paramą. Pažymėtina, kad piniginė socialinė parama visiems nepasiturintiems gyventojams teikiama vienodomis sąlygomis, įvertinus asmenų turimą turtą ir gaunamas pajamas, neatsižvelgiant į tai, iš kokių šaltinių pajamos gautos. Taigi, nesant objektyviai pateisinamų aplinkybių, skirtingas asmenų, gaunančių savo prigimtimi analogiškas pajamas, traktavimas neužtikrintų asmenų lygiateisiškumo teikiant piniginę socialinę paramą, taip pat neatitiktų Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Įstatymo paskirties – teikti piniginę socialinę paramą tada, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 1 iniciatorių aiškinamajame rašte keliami Įstatymų projektų uždaviniai („sudaryti sąlygas socialine parama pasinaudoti labiausiai pažeidžiamiems asmenims ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje, tai ypač aktualu šiuo metu sparčiai augant šildymo ir elektros kainoms“, „didinti pasitikėjimą šalies viešojo valdymo sistema, mažinti biurokratizmą ir tęsti COVID-19 pandemijos metu pradėtą piniginės socialinės paramos veikimo supaprastinimo politiką, siekiant spręsti nepasinaudojimo socialinės paramos gavimo galimybėmis problemą, ypač kalbant apie išlaidų šildymui kompensavimą, kuriuo pasinaudoja tik maža dalis jį galinčių gauti asmenų“) įgyvendinami ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Pažeidžiamos asmenų grupės gali pasinaudoti valstybės teikiama parama, nes teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams turi ir dirbantys asmenys, kurių darbo, socialinio draudimo ir kitos pajamos dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių, priežasčių yra nepakankamos.
<...>
Pritarti iš dalies Siekiant paskatinti piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas) gaunančius nepasiturinčius gyventojus įsidarbinti rinkimų ir referendumų komisijose, siūloma nustatyti, kad pajamos gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, nebūtų įskaitomos į asmens pajamas skiriant minėtą paramą. Kadangi darbas rinkimų ir referendumų komisijose yra laikinojo pobūdžio, piniginės socialinės paramos gavėjai, kurie pageidautų laikinai įsidarbinti šiose komisijose, tuo laikotarpiu neprarastų teisės į piniginę socialinę paramą arba parama jiems nesumažėtų, nes praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet paramos gavėjai, siekdami neprarasti paramos, atsisako jiems siūlomo trumpalaikio darbo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.
XIVP-2162(3) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė