VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO 2023 METŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Į statymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatym o projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – p atvirtinti Įstatymo projekte teikiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžeto 2023 metų rodiklius ir
Fondo biudžetą . Įstatymo projektas ir 2023 metų Fondo biudžeto projektas parengti v adovaujantis:1 ) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad Fondo biudžeto projektas sudaromas biudžetiniams metams;2 ) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. rugsėjo 12 d. paskelbtu šalies ekonominės raidos scenarijumi 2022–2025 metams. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja Rima Sereikienė, tel. 867 54461, el. p. [email protected] . 2023 metų Fondo biudžeto projektą parengė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (direktorė – Julita Varanauskienė, tel. 272 4864, el. p. [email protected] ). 3 . K aip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad Fondo biudžetas tvirtinamas atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Šiuo metu Fondo biudžetas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 14 d. priimtą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. XIV-749. Ateinančių metų Fondo biudžeto rodikliai bus tvirtinami šiuo Įstatymo projektu. 4 .
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:1 ) patvirtinti Fondo biudžeto 2023 metų rodiklius, pagal kuriuos bus vykdomas Fondo biudžetas;2 ) patvirtinti 2023 metų Fondo biudžetą;3 ) nustatyti, kad priimtas įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Detalesnė informacija apie 2023–2025 metais planuojamas Fondo biudžeto pajamas ir išlaidas, pinigines įplaukas ir išlaidas pateikta Fondo biudžeto aiškinamuosiuose raštuose. Atsižvelgiant į tai, kad suplanuoti Fondo biudžeto rodikliai atitinka Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir planuojamas Fondo biudžeto struktūrinis perteklius, Fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduotis 2023 metams nenustatoma. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10 .
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 11 . Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12 . J eigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti jo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų, reikalingų valstybinio socialinio draudimo išmokoms, trūkumas dengiamas skolintomis lėšomis. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „biudžetas“, „socialinis draudimas“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO 2023 METŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-10-10 Nr. XIVP-2143 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime . Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8
5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO 2023 METŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-11-17 Nr. XIVP-214 3(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime . Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8
5) 239 6842, el. p. [email protected]
2022-11-04
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis , komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė. Kviestieji asmenys:
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas, Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022- 10-10 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės kontrolė, 2022-10-28 * Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – VK FI), teikia Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – biudžeto projektas).
Įtempta geopolitinė situacija ir energetikos krizė lemia prastėjančią viešųjų finansų situaciją. Susidūrus su smarkiu elektros ir dujų kainų išaugimu, 2023 m. biudžeto projekte numatytos paramos priemonės gyventojams ir verslui. Tarptautinės organizacijos rekomenduoja taikyti trumpalaikes priemones, skirtas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. VK FI vertinimu, didžioji dalis su energetika susijusių priemonių, numatytų biudžeto projekte, nėra tikslinės. Politikos formuotojų sprendimais siekiamos priimti ilgalaikės priemonės toliau reikšmingai prisidėtų prie ilgalaikių išlaidų, nepadengtų pajamomis, augimo. Kylant palūkanų normoms, finansuoti deficitus ir refinansuoti jau turimus įsipareigojimus bus brangiau, o rizikos dėl ekonominės raidos išlieka reikšmingos, todėl ypač svarbu, kad sprendimai, didinantys išlaidas ir mažinantys pajamas, būtų pagrįsti.
Ekonomikos skatinimas esamomis aplinkybėmis yra reikalingas, tačiau, kylant palūkanų normoms, taikomos priemonės turėtų būti labiau tikslinės · Parengtomis paramos priemonėmis nukrypstama nuo tarptautinių organizacijų rekomenduojamų principų · Biudžeto projekte numatomas 2022–2023 m. valdžios sektoriaus deficitas yra artimas VK FI projektuojamam, tačiau dėl kylančių rizikų jis gali būti didesnis · Augant ilgalaikėmis pajamomis nepadengtoms išlaidoms, būtinos konkrečios priemonės, siekiant 2024–2025 m. valdžios sektoriaus deficito mažėjimo · Kylančios palūkanų normos lemia brangstantį deficito finansavimą · Netaikant fiskalinės drausmės taisyklių, 2023 m. numatomas stiprus šalies ekonomikos skatinimas
<...>
Augant ilgalaikėmis pajamomis nepadengtoms išlaidoms, būtinos konkrečios priemonės, siekiant 2024–2025 m. valdžios sektoriaus deficito mažėjimo
<...>
Didėjantys įsipareigojimai dėl socialinių išmokų, atlygio darbuotojams ir šalies gynybos stiprinimo lems valdžios sektoriaus išlaidų augimą vidutiniu laikotarpiu. Atsižvelgus į įsipareigojimus ir tendenciją diskretiškai juos dar labiau didinti, VK FI projektuoja, kad tokiu atveju išlaidos kompensacijai dirbantiesiems vidutiniu laikotarpiu nemažėtų ir 2024–2025 m. siektų apie 11,2 proc. BVP. Augimą didžiąja dalimi turėtų palaikyti įsipareigojimai didinti atlyginimus iki 2025 m. sveikatos [1] ir švietimo [2] sričių darbuotojams. Be to, atsižvelgiant į demografines tendencijas, atliktas analizes [3] , VK FI vertinimu, šių sričių darbuotojų skaičiaus mažėjimas vidutiniu laikotarpiu nenumatomas. Siekiant konkurencingumo su privačiu sektoriumi ir atsižvelgiant į infliacijos dinamiką [4] , tikėtina, augs ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
Išliks didelis poreikis kitų ilgalaikių išlaidų, ypač susijusių su gynyba ar visuomenės senėjimu. Dėl numatytų ilgalaikių įsipareigojimų (pvz., pensijų indeksavimas, bazinių dydžių didinimas, nuo kurių priklauso įvairių išmokų bei pašalpų dydis) didinimo didesniu tempu nei BVP augimas, išlaidų socialinėms išmokoms santykis su BVP nemažės. Pavyzdžiui, 2023 m. numatant perviršį VSDF planuojama 5,8 proc. papildomai indeksuoti socialinio draudimo pensijos individualią dalį. Kryptis didinti senatvės pensijos socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšį yra teisinga, tačiau tai formuoja ilgalaikius įsipareigojimus, kuriuos reikės padengti pajamomis.
<...>
<...>
Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, 2022 –2023 m. valdžios sektoriaus biudžetai atitiks Konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus [5] . Išskirtinių aplinkybių laikotarpiu perteklinio VS ir VS išlaidų augimo ribojimo taisyklės nėra taikomos. VK FI įvertintas struktūrinis VSDF biudžeto balansas 2022 ir 2023 m. sieks atitinkamai 0,7 ir 0,5 proc. BVP. VSDF biudžetas atitinka Konstitucinio įstatymo (KĮ) 4 str. 3 d. keliamus reikalavimus, nes numatomas teigiamas
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2023 m. valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui.
Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2023 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai) [6] . Projektuose suplanuoti VS biudžetų finansiniai rodikliai turės teigiamos įtakos įmonių ir gyventojų finansiniam atsparumui, tačiau didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje. Poveikis kainų raidai bus juntamas, bet palyginti nedidelis: suplanuotos gyventojų pajamas didinančios priemonės (neįskaitant elektros ir dujų kompensacijoms numatytos sumos) infliaciją Lietuvoje 2023 m. padidins 0,2–0,6 proc. punkto, o 2024 m. – 0,1–0,7 proc. punkto. Svarbu pažymėti, kad šis dėl didėsiančios vidaus paklausos atsirandantis infliaciją didinantis poveikis 2023 m. gali būti nusvertas infliaciją mažinančio poveikio, atsirasiančio dėl suplanuotų elektros ir dujų padidėjusių kainų kompensacijų gyventojams ir verslui. Jeigu elektros ir dujų kompensavimo priemonės bus panaudotos visa planuojama apimtimi, jos turės reikšmingą (2–3 proc. punktų) mažinantį poveikį infliacijai 2023 m., ir tokiu atveju bendras biudžeto projekto poveikis infliaciją sumažins (1,8–2,4 proc. punkto).
Vertinant projektų poveikį vidutinei metinei infliacijai buvo analizuoti šie kainų raidą paveiksiantys sprendimai :
kainų poveikiui švelninti . 2023 m. numatyta gyventojams ir verslo subjektams skirti atitinkamai 812 mln. ir 234 mln. Eur dujų ir elektros kainų padidėjimo daliai kompensuoti;
. 2023 m. numatyta atlygiui VS darbuotojams papildomai skirti
kėlimui, papildomam atlygio kėlimui švietimo, kultūros, socialinės, sveiktos apsaugos darbuotojams ir pareigūnams). Taip pat apie 340 mln. Eur bus skirta socialinės paramos bazinių dydžių padidinimui, šalpos išmokų padidinimui, papildomai valstybinio socialinio draudimo pensijos individualiajai daliai indeksuoti bei būsto šildymo kompensacijoms mokėti;
Ukrainą . 2023 m. numatyta šioms priemonėms skirti 138 mln. Eur;
. Siūloma NPD padidinti nuo 540 iki 625 Eur, dėl to gyventojų pajamos 2023 m. bus 164 mln. Eur didesnės (VS pajamos iš GPM bus tokiu pačiu mastu mažesnės);
priemonės . Numatoma skirti papildomų asignavimų krašto apsaugai (išlaidų gynybai procentui ties 2,52 proc. BVP palaikyti), taip pat skirti lėšų VSAT ginklams įsigyti, kibernetinio saugumo plėtros programai, karinio mobilumo paketui, NATO susitikimui Lietuvoje organizuoti, stiprinti Lietuvos institucijų parengtį krizinėms situacijoms ir kt. Tam iš viso numatyta skirti apie 275 mln. Eur;
akcizų tarifai tabako produktams ir etilo alkoholiui .
Pagal ankstesniais metais patvirtintą planą, 2023 m. padidės akcizo tarifai tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui, taip pat etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams.
<...>
Siūlomas dujų ir elektros kainų padidėjimo dalies kompensavimo mechanizmas visiems gyventojams atrodo platus ir įvertinus projektuose teikiamus sprendimus papildomai didinti gyventojų pajamas (kelti VS darbuotojų darbo užmokestį, socialinio draudimo pensijas, bazinius socialinės paramos dydžius) . Projektuose planuojama padidinti MMA, kelti pareiginės algos bazinį dydį, mažiausius koeficientus, kurie taikomi viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Be to, numatomi papildomi atlyginimų padidinimai švietimo, kultūros, socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos darbuotojams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. Atsižvelgiant į socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarką ir 2023–2024 m. planuojamą pensijų socialinio draudimo perteklių, numatoma 2023 m. socialinio draudimo pensijas indeksuoti pagal pagrindinį ir pagal papildomo indeksavimo mechanizmus, todėl socialinio draudimo pensijoms mokėti skirtos lėšos suplanuotos 13,4 proc. didesnės. Projektuose didinamos lėšos ir socialinei paramai: su bazine socialine išmoka ar valstybės remiamų pajamų dydžiu susietoms pažeidžiamiausių gyventojų grupių išmokoms, šalpos pensijoms, tikslinėms kompensacijoms ir valstybės pensijų bazei padidinti numatoma papildomai skirti 238 mln. Eur.
<...>
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam L ietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-214 3, papildomai dėmesį atkreipiant į Valstybės kontrolės 2022 spalio28 d. išvadoje Nr.
BPE-9 „ Dėl struktūrinio postūmio užduoties pateiktus pastebėjimus, kad išliks didelis poreikis kitų ilgalaikių išlaidų, ypač susijusių su visuomenės senėjimu, ir nors kryptis didinti senatvės pensijos socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšį yra teisinga, tačiau tai formuoja ilgalaikius įsipareigojimus, kuriuos reikės padengti pajamomis. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Rasa Budbergytė. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja A. Buragienė) [1] Kolektyvinė sutartis dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2022–2024 m.: Prieiga per internetą: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/%C5%A0akos%20kolektyvin%C4%97%20sutartis.pdf . [2] Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje numatytas 10,0 proc. darbo užmokesčio didinimas 2023–2024 m. Prieiga per internetą: https://www.svietimoprofsajunga.lt/wp-content/uploads/2021/11/2017-m.-lapkricio-22-d.-Lietuvos-svietimo-ir-mokslo-sakos-kolektyvines-sutarties-pakeitimas.pdf . [3] Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta analizė, 2019 m. Prieiga per internetą: https://strata.gov.lt/images/tyrimai/Sveikatos%20specialistu%20poreikio%20tyrimas.pdf . [4] TVF pastaba, kad aukštame infliacijos fone viešojo sektoriaus atlyginimai turėtų augti. 2022-10-12 Fiscal Monitor. Prieiga per internetą: https://www.imf.org/-/media/Files/Publications/fiscal-monitor/2022/October/English/text.ashx . [5] Detalų taisyklių laikymosi vertinimą galima rasti interneto puslapyje kartu su šia išvada pateiktoje MS Excel darbaknygėje. Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/BiudzetoStebesena . [6] Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-2146, 2022 m. spalio 7 d., plačiau: čia .
Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-2143, 2022 m. spalio 7 d., plačiau: čia . 2023 m. Lietuvos biudžeto projektas, pateiktas Europos Komisijai, 2022 m. spalio 17 d., plačiau: čia .
Biudžeto ir finansų komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime . Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-2143. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
2022
posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Valstybės kontrolės atstovai: Rasa Ibelhauptaitė – Biudžeto stebėsenos departamento vyresnioji ekonomistė, Jaroslav Mečkovki – Biudžeto stebėsenos departamento vyresnysis ekonomistas, Audrius Misevičius – valstybės kontrolieriaus pavaduotojas; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Vytautas Šilinskas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Martynas Šiurkus – socialinės apsaugos ir darbo viceministras; Raimundas Kuodis – Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Julita Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime . Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės kontrolė, 2022-10-28 Nr. G-2022-8987 * Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – VK FI), teikia Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – biudžeto projektas). Įtempta geopolitinė situacija ir energetikos krizė lemia prastėjančią viešųjų finansų situaciją. Susidūrus su smarkiu elektros ir dujų kainų išaugimu, 2023 m. biudžeto projekte numatytos paramos priemonės gyventojams ir verslui. Tarptautinės organizacijos rekomenduoja taikyti trumpalaikes priemones, skirtas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. VK FI vertinimu, didžioji dalis su energetika susijusių priemonių, numatytų biudžeto projekte, nėra tikslinės. Politikos formuotojų sprendimais siekiamos priimti ilgalaikės priemonės toliau reikšmingai prisidėtų prie ilgalaikių išlaidų, nepadengtų pajamomis, augimo. Kylant palūkanų normoms, finansuoti deficitus ir refinansuoti jau turimus įsipareigojimus bus brangiau, o rizikos dėl ekonominės raidos išlieka reikšmingos, todėl ypač svarbu, kad sprendimai, didinantys išlaidas ir mažinantys pajamas, būtų pagrįsti.
Ekonomikos skatinimas esamomis aplinkybėmis yra reikalingas, tačiau, kylant palūkanų normoms, taikomos priemonės turėtų būti labiau tikslinės
valdžios sektoriaus deficitas yra artimas VK FI projektuojamam, tačiau dėl kylančių rizikų jis gali būti didesnis
nepadengtoms išlaidoms, būtinos konkrečios priemonės, siekiant 2024–2025 m. valdžios sektoriaus deficito mažėjimo
<...>
Augant ilgalaikėmis pajamomis nepadengtoms išlaidoms, būtinos konkrečios priemonės, siekiant 2024–2025 m. valdžios sektoriaus deficito mažėjimo
<...>
Didėjantys įsipareigojimai dėl socialinių išmokų, atlygio darbuotojams ir šalies gynybos stiprinimo lems valdžios sektoriaus išlaidų augimą vidutiniu laikotarpiu. Atsižvelgus į įsipareigojimus ir tendenciją diskretiškai juos dar labiau didinti, VK FI projektuoja, kad tokiu atveju išlaidos kompensacijai dirbantiesiems vidutiniu laikotarpiu nemažėtų ir 2024–2025 m. siektų apie 11,2 proc. BVP. Augimą didžiąja dalimi turėtų palaikyti įsipareigojimai didinti atlyginimus iki 2025 m. sveikatos [1] ir švietimo [2] sričių darbuotojams. Be to, atsižvelgiant į demografines tendencijas, atliktas analizes [3]
vertinimu, šių sričių darbuotojų skaičiaus mažėjimas vidutiniu laikotarpiu nenumatomas. Siekiant konkurencingumo su privačiu sektoriumi ir atsižvelgiant į infliacijos dinamiką [4] , tikėtina, augs ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
Išliks didelis poreikis kitų ilgalaikių išlaidų, ypač susijusių su gynyba ar visuomenės senėjimu. Dėl numatytų ilgalaikių įsipareigojimų (pvz., pensijų indeksavimas, bazinių dydžių didinimas, nuo kurių priklauso įvairių išmokų bei pašalpų dydis) didinimo didesniu tempu nei BVP augimas, išlaidų socialinėms išmokoms santykis su BVP nemažės. Pavyzdžiui, 2023 m. numatant perviršį VSDF planuojama 5,8 proc. papildomai indeksuoti socialinio draudimo pensijos individualią dalį. Kryptis didinti senatvės pensijos socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšį yra teisinga, tačiau tai formuoja ilgalaikius įsipareigojimus, kuriuos reikės padengti pajamomis.
<...>
NETAIKANT FISKALINĖS DRAUSMĖS TAISYKLIŲ, 2023 M. NUMATOMAS STIPRUS ŠALIES EKONOMIKOS SKATINIMAS
<...>
Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, 2022–2023 m. valdžios sektoriaus biudžetai atitiks Konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus [5] . Išskirtinių aplinkybių laikotarpiu perteklinio VS ir VS išlaidų augimo ribojimo taisyklės nėra taikomos. VK FI įvertintas struktūrinis VSDF biudžeto balansas 2022 ir 2023 m. sieks atitinkamai 0,7 ir 0,5 proc. BVP. VSDF biudžetas atitinka Konstitucinio įstatymo (KĮ) 4 str. 3 d. keliamus reikalavimus, nes numatomas teigiamas
Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2023 m. valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui.
Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai) [6] . Projektuose suplanuoti VS biudžetų finansiniai rodikliai turės teigiamos įtakos įmonių ir gyventojų finansiniam atsparumui, tačiau didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje. Poveikis kainų raidai bus juntamas, bet palyginti nedidelis: suplanuotos gyventojų pajamas didinančios priemonės (neįskaitant elektros ir dujų kompensacijoms numatytos sumos) infliaciją Lietuvoje 2023 m. padidins 0,2–0,6 proc. punkto, o 2024 m. – 0,1–0,7 proc. punkto. Svarbu pažymėti, kad šis dėl didėsiančios vidaus paklausos atsirandantis infliaciją didinantis poveikis
suplanuotų elektros ir dujų padidėjusių kainų kompensacijų gyventojams ir verslui. Jeigu elektros ir dujų kompensavimo priemonės bus panaudotos visa planuojama apimtimi, jos turės reikšmingą (2–3 proc. punktų) mažinantį poveikį infliacijai 2023 m., ir tokiu atveju bendras biudžeto projekto poveikis infliaciją sumažins (1,8–2,4 proc. punkto).
Vertinant projektų poveikį vidutinei metinei infliacijai buvo analizuoti šie kainų raidą paveiksiantys sprendimai :
ir verslui, skirtos išaugusių elektros ir dujų kainų poveikiui švelninti . 2023 m. numatyta gyventojams ir verslo subjektams skirti atitinkamai 812 mln. ir 234 mln. Eur dujų ir elektros kainų padidėjimo daliai kompensuoti;
gyventojų pajamų didinimui . 2023 m. numatyta atlygiui VS darbuotojams papildomai skirti 560 mln. Eur (MMA, pareiginės algos bazinio dydžio ir mažiausių koeficientų kėlimui, papildomam atlygio kėlimui švietimo, kultūros, socialinės, sveiktos apsaugos darbuotojams ir pareigūnams). Taip pat apie 340 mln. Eur bus skirta socialinės paramos bazinių dydžių padidinimui, šalpos išmokų padidinimui, papildomai valstybinio socialinio draudimo pensijos individualiajai daliai indeksuoti bei būsto šildymo kompensacijoms mokėti;
dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą . 2023 m. numatyta šioms priemonėms skirti 138 mln. Eur;
pajamų dydžio (NPD) didinimas . Siūloma NPD padidinti nuo 540 iki 625 Eur, dėl to gyventojų pajamos 2023 m. bus 164 mln. Eur didesnės (VS pajamos iš GPM bus tokiu pačiu mastu mažesnės);
. Numatoma skirti papildomų asignavimų krašto apsaugai (išlaidų gynybai procentui ties 2,52 proc. BVP palaikyti), taip pat skirti lėšų VSAT ginklams įsigyti, kibernetinio saugumo plėtros programai, karinio mobilumo paketui, NATO susitikimui Lietuvoje organizuoti, stiprinti Lietuvos institucijų parengtį krizinėms situacijoms ir kt. Tam iš viso numatyta skirti apie 275 mln. Eur;
produktams ir etilo alkoholiui .
Pagal ankstesniais metais patvirtintą planą, 2023 m. padidės akcizo tarifai tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui, taip pat etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams.
<...>
Siūlomas dujų ir elektros kainų padidėjimo dalies kompensavimo mechanizmas visiems gyventojams atrodo platus ir įvertinus projektuose teikiamus sprendimus papildomai didinti gyventojų pajamas (kelti VS darbuotojų darbo užmokestį, socialinio draudimo pensijas, bazinius socialinės paramos dydžius) . Projektuose planuojama padidinti MMA, kelti pareiginės algos bazinį dydį, mažiausius koeficientus, kurie taikomi viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Be to, numatomi papildomi atlyginimų padidinimai švietimo, kultūros, socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos darbuotojams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. Atsižvelgiant į socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarką ir 2023–2024 m. planuojamą pensijų socialinio draudimo perteklių, numatoma 2023 m. socialinio draudimo pensijas indeksuoti pagal pagrindinį ir pagal papildomo indeksavimo mechanizmus, todėl socialinio draudimo pensijoms mokėti skirtos lėšos suplanuotos 13,4 proc. didesnės. Projektuose didinamos lėšos ir socialinei paramai: su bazine socialine išmoka ar valstybės remiamų pajamų dydžiu susietoms pažeidžiamiausių gyventojų grupių išmokoms, šalpos pensijoms, tikslinėms kompensacijoms ir valstybės pensijų bazei padidinti numatoma papildomai skirti 238 mln. Eur.
<...>
Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai L. Kukuraitis, R. Baškienė, L. Mogenienė, T. Tomilinas, L.
Tomilinas, L. Nagienė, 2022-11-086 Argumentai: Senstant visuomenei Lietuva kartu su visa Europa susiduria su milžiniškais sunkumais siekiant išlaikyti pensinio amžiaus asmenų orias pajamas. Sekdama kitų Europos valstybių teisine patirtimi Lietuva 2019 metais pasiryžo įvykdyti pensijų reformą. Norint užtikrinti stabilų pensijų augimą, mažėjant dirbančiųjų (ilgalaikės demografinės prognozės) nebeužtenka remtis vien iš darbo mokesčių surenkamomis pajamomis. Todėl buvo nuspręsta pensijos mokėjimą padalinti į dvi dalis „Sodros“ ir valstybės biudžetams. Pagrindinė valstybinė dalis turėjo remtis ne tik GPM surenkamomis pajamomis, bet ir kitais mokesčiais (akcizo mokesčiai, PVM ir t.t). Tai turėjo užtikrinti stabilų senatvės pensijų augimą, remiantis ne tik darbo jėgos, bet ir kitais valstybės renkamais mokesčiais. 2022 metų spalio mėn. metinė infliacija siekė 22% o kai kurių būtiniausių išlaidų (duona, energetinės išlaidos ir kt.) viršijo ir 30%. 2023 metų biudžeto projekte ne tik, kad netęsiami 2019 m. reformos metu apibrėžti siekiai, bet ir didžiajai pensininkų daliai planuojami didinimai nesiekiantys infliacijos lygmens. “Sodros” ir valstybinio biudžeto finansuojamų skirtingų pensijų indeksavimo augimo disproporcijos aiškiai rodo, kad ne tik, kad nepridedama iš kitų surenkamų mokesčių (kaip buvo numatyta 2019 m. reformoje), bet pagrindinei daliai neskiriama ir visa darbo mokesčiais surenkama dalis. „Sodros“ (individuali) dalis kils apie 15%, o valstybės biudžeto (pagrindinė) - 9%, nors abi finansuojamos iš tų pačių darbo mokesčių. Jeigu „Sodros“ surenkamos įmokos ir ateities projekcijos leidžia pensijas didinti 15%, kodėl iš valstybės biudžeto didinama tik 9%?
Siekiant užtikrinti pilną darbo užmokesčio įmokomis surenkamo biudžeto perskirstymą pensijų mokėjimui, neutralizuoti infliacijose pasekmes pažeidžiamiausiai visuomenės daliai, sparčiau mažinti pensininkų skurdą bei greičiau pasiekti
indeksavimas) tikslų, teikiame siūlymą 2023-iais metais pensijų indeksavimo koeficientą nustatyti 1,1534, o pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 6,03 euro. Tai leistų pensijas papildomai padidinti vidutiniškai daugiau negu 30 Eur/mėn., būtų pilnai išmokėti pensijoms skirti valstybės biudžeto asignavimai, o Sodros rezervas papildytas kiek mažiau negu numatoma dabartiniame projekte (planuojama, kad Rezervo fondo dydis su investicijomis ir turtu 2023 m. pasieks 1 mlrd. 605,6 mln. eurų). Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) pensijų indeksavimo koeficientą –
prieštarauja Socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Pensijų įstatymas) įtvirtintai pensijų indeksavimo tvarkai. Norint socialinio draudimo pensijas indeksuoti kitaip, būtina keisti Pensijų įstatymo 8 straipsnį. Pagal galiojančio Pensijų įstatymo 8 straipsnį, pensijų indeksavimo galimybės priklauso nuo darbo užmokesčio fondo augimo (apskaičiuojamas 7 metų darbo užmokesčio fondo pokyčio vidurkis). 2023 metais pagal darbo užmokesčio fondo pokytį pensijos turėtų būti indeksuojamos 9,02 procento (kaip yra numatyta Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte Nr. XIVP-2143(2).
XIVP-2143(2). Pagal Pensijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, individualioji pensijos dalis gali būti indeksuojama sparčiau, jei pensijų draudimo įmokų planuojama surinkti daugiau negu išleisti pinigų pensijoms finansuoti, o bendras valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezultatas yra teigiamas. 2. Siūlymo įgyvendinimui reikalingų papildomų valstybės biudžeto lėšų nėra, šias lėšas reikėtų papildomai skolintis, taip didinant ne tik ilgalaikius valstybės įsipareigojimus, bet ir valstybės skolą. Dėl papildomo socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų didinimo kyla rizikų, kad socialinio draudimo pensijų indeksavimas tolimesniais metais sulėtės arba išvis nevyks, nes dėl priimtų pernelyg didelių įsipareigojimų pensijų draudimo rūšis bus deficitinė. Pagal pasiūlymą pritaikius pensijų indeksavimo koeficientą 15,34 proc., išlaidos bendrajai pensijos daliai padidėja 156,5 mln. Eur, o dėl apskaitos vieneto vertės dydžio augimo
R. Baškienė, 2022-11-086 Argumentai: Pateiktame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos SODROS biudžeto įstatymo projekte, bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji
Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 metų spalio mėn. infliacija siekė 22% o kai kurios būtiniausios –prekės ir išlaidos išaugo apie 25% – 30%., todėl toks pensijų padidinimas nėra pakankamas ir neatsveria infliacijos dydžio. Siekiant didinti sumokėtų įmokų ir išmokų ryšį, tikslinga sparčiau didinti individualią pensijos dalį – iki 20 proc. Tam papildomai reikėtų apie 89 milijonus eurų iš SODROS rezervo. Atkreiptinas dėmesys, kad Rezervo fondo dydis su investicijomis ir turtu 2023 m. pasieks 1 mlrd. 605,6 mln. eurų, todėl šis siūlymas netaptų Rezervui didelė našta. Individualios dalies spartesnis didinimas taip pat skatins dirbančiuosius sąžiningai mokėti mokesčius ir tikėtis didesnės pensijos. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus ir juos išdėstyti taip:
„4) papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies
indeksavimo koeficientą – 1,0580 1,1010 ;
5) pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 5,70 5,93 euro.“ Nepritarti. Argumentai: Dėl pasiūlymu teikiamo papildomo socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų didinimo kyla rizikų, kad socialinio draudimo pensijų indeksavimas tolimesniais metais sulėtės arba išvis nevyks, nes dėl priimtų pernelyg didelių įsipareigojimų pensijų draudimo rūšis bus deficitinė. Preliminariais vertinimais, įgyvendinus siūlymą, jau 2025 metais pensijų draudimo rūšis bus deficitinė, todėl turės būti taikoma Pensijų įstatymo 8 straipsnio 2dalies 2 punkte nustatyta 75 procentų taisyklė, t. y. pensijos bus indeksuojamos ne pagal darbo užmokesčio pokytį, o tik tiek, kiek leis turimi ištekliai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vertinimu, 2025 m. pensijos vietoj 7,6 procento pagal darbo užmokesčio fondo pokytį galėtų didėti tik 2,6 procento pagal turimas lėšas. Dėl tokio mažo augimo pensijos pradės atsilikti nuo darbo užmokesčio augimo tempo. 3. Seimo narė R.
Seimo narė R. Baškienė, 2022-11-087 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Papildomam individualiosios socialinio draudimo
pensijos dalies indeksavimui 2023 metais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto,
skirti120000
tūkst. eurų.“ Nepritarti. Argumentai:
susijęs su Seimo narės R. Baškienės 2022-11-08 pasiūlymu dėl įstatymo projekto 6 straipsnio, kuriam nepritarta. 2. Pastebėtina, kad pagal Vyriausybės 2017 m. nutarimą Nr. 438 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatų patvirtinimo“, VSDF rezervinio fondo lėšos gali būti naudojamos
biudžeto išlaidoms pensijų išmokoms finansuoti, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės , kai dėl šių aplinkybių atsiradimo kalendoriniais metais neužtenka pensijų socialinio draudimo rūšies pajamų. Kol šios išskirtinės aplinkybės nėra paskelbtos, rezerviniame fonde esančios lėšos negali būti naudojamos. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam L ietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
atkreipiant į Valstybės kontrolės 2022 spalio 28 d. išvadoje Nr. BPE-9 „ Dėl struktūrinio postūmio užduoties pateiktus pastebėjimus, kad išliks didelis poreikis kitų ilgalaikių išlaidų, ypač susijusių su visuomenės senėjimu, ir nors kryptis didinti senatvės pensijos socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšį yra teisinga, tačiau tai formuoja ilgalaikius įsipareigojimus, kuriuos reikės padengti pajamomis. 6.2. Pasiūlymai: nėra. Pritarti. 2.
2Biudžeto ir finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-2143. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-214 3(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Mindaugas Lingė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė [1] Kolektyvinė sutartis dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2022–2024 m.: Prieiga per internetą: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/%C5%A0akos%20kolektyvin%C4%97%20sutartis.pdf . [2] Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje numatytas 10,0 proc. darbo užmokesčio didinimas 2023–2024 m. Prieiga per internetą: https://www.svietimoprofsajunga.lt/wp-content/uploads/2021/11/2017-m.-lapkricio-22-d.-Lietuvos-svietimo-ir-mokslo-sakos-kolektyvines-sutarties-pakeitimas.pdf . [3] Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta analizė, 2019 m. Prieiga per internetą: https://strata.gov.lt/images/tyrimai/Sveikatos%20specialistu%20poreikio%20tyrimas.pdf . [4] TVF pastaba, kad aukštame infliacijos fone viešojo sektoriaus atlyginimai turėtų augti. 2022-10-12 Fiscal Monitor. Prieiga per internetą: https://www.imf.org/-/media/Files/Publications/fiscal-monitor/2022/October/English/text.ashx . [5] Detalų taisyklių laikymosi vertinimą galima rasti interneto puslapyje kartu su šia išvada pateiktoje MS Excel darbaknygėje.
Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/BiudzetoStebesena . [6] Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-2146, 2022 m. spalio 7 d., plačiau: čia . Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-2143, 2022 m. spalio 7 d., plačiau: čia . 2023 m. Lietuvos biudžeto projektas, pateiktas Europos Komisijai, 2022 m. spalio 17 d., plačiau: čia .