1
72 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5Pareiginės algos koeficientai yra šie:
1 ) instituto direktoriaus – 11,89 13,08 – 21,21 23,33 ; 2 ) instituto mokslinio sekretoriaus – 8,93 9,82 – 17,07 18,78 ; 3 ) vyriausiojo mokslo darbuotojo – 10,24 11,26 – 18,44 20,28 ; 4 ) vyresniojo mokslo darbuotojo – 8,93 9,82 – 14,32 15,75 ; 5 ) mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 8,93 9,82 – 10,89 11,98 ;
2 straipsnis . Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 dieną. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 721 straipsnio pakeitimas Pakeisti72 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pareiginės algos koeficientai yra šie:
1) instituto direktoriaus – 11,89 13,08 – 21,21 23,33 ;
2) instituto mokslinio sekretoriaus – 8,93 9,82 – 17,07 18,78 ;
3) vyriausiojo mokslo darbuotojo – 10,24 11,26 – 18,44 20,28 ;
4) vyresniojo mokslo darbuotojo – 8,93 9,82 – 14,32 15,75 ;
5) mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 8,93 9,82 – 10,89 11,98 ;
6) jaunesniojo mokslo darbuotojo – 8,51 9,36 – 10,08 11,09 .“ 2 straipsnis . Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
0ad7b614-7284-426c-88aa-3c77f0fa552a
1
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721 , 73, 753 , 77, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 641 STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XIV-1257 24 STRAIPSNIO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-24272
1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721 , 73, 753 , 77, 85 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti siekiant įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – programa), numatytą siekį, kad mokslas ir studijos būtų pasaulinio lygmens, programos įgyvendinimo priemonėse numatyta sudaryti prielaidas mokslo ir studijų institucijų akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui didėti, kad jis pasiektų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, taip pat neakademinių darbuotojų atlyginimams augti. Dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai yra pernelyg maži ir nekonkurencingi šalies ir tarptautinėje darbo rinkoje. 2017 m. pirmą kartą nuo 2009 m. didėjo mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai, tam papildomai skirta 3,1 mln. Eur valstybės biudžeto asignavimų.
Nuo 2018 m. vykdant švietimo ir mokslo sistemos struktūrinę reformą, siekiama dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams sudaryti palankias darbo sąlygas, užtikrinti stabilų jų darbo užmokesčio augimą. Tai vykdoma palaipsniui, atlyginimus didinant etapais: 2018 m. dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc. (tam skirta 23 mln. Eur), 2019 m. – vidutiniškai 16 proc. (tam skirta dar 23,1 mln. Eur), 2020 m. – vidutiniškai 10 proc. (tam skirta 13,8 mln. Eur), 2021 m. – asistentų ir jaunesniųjų mokslo darbuotojų algoms didinti skirta 5,2 mln. Eur . 2022 m. akademinių ir neakademinių darbuotojų atlyginimams padidinti vidutiniškai 12,49 proc. skirta 28,8 mln. Eur. Sparčiai didėjant atlyginimams Lietuvos darbo rinkoje (visų sektorių darbuotojams), akademinių darbuotojų darbo užmokesčio augimas nėra pakankamas. Dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai vis dar išlieka nekonkurencingi tiek šalies, tiek tarptautinėje darbo rinkoje ir neatitinka akademinės bendruomenės lūkesčių. Dėl nekonkurencingų atlyginimų dėstytojo bei mokslininko karjera Lietuvoje nėra patraukli, todėl dažnai gabus jaunimas jos Lietuvoje nesirenka. Maži atlyginimai yra viena iš priežasčių, stabdančių Lietuvos mokslo ir studijų sistemos kokybinę pažangą. Atsižvelgiant į šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimą ir anksčiau išdėstytas priežastis, siekiama ir toliau didinti atlyginimus dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Siekiant sudaryti teisines prielaidas darbo užmokesčiui didinti valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, parengtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas Nr. 1). Įstatymo projekto Nr. 1 tikslas
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Įstatymas)721 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareiginės algos koeficientų apatines ir viršutines ribas („šakutes“) visoms pareigybių grupėms padidinti 10 proc. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721 , 73, 753 , 77, 85 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymu Nr. XIV-1257 (toliau – Pakeitimo įstatymas), nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigalioja Įstatymo redakcija, kurioje nebelieka tyrėjo pareigybės. Pakeitimo įstatymu Įstatymo 721 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos („šakutės“) pareigybių grupėms nebuvo keistos ir atitinka šiuo metu galiojantį Įstatymą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 139 punktu, parengtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721 , 73, 753 , 77, 85 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257
įstatymo projektas Nr. 2 ) , kurio tikslas – pakeisti Pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos („šakutės“) visoms pareigybių grupėms yra nustatomos tokios pat, kokios yra numatytos įstatymo projekte Nr. 1. Pritarus įstatymo projektui Nr. 1, jis įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Įstatymo projektu Nr. 2 siekiama, kad ne susidarytų situacija, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioję padidinti koeficientai atsižvelgiant į Pakeitimo įstatymą nuo 2023 m. liepos 1 d. vėl nesumažėtų.
Kadangi anksčiau minėta Įstatymo redakcija įsigalioja tik nuo 2023 m. liepos 1 d., toliau aiškinamajame rašte yra vartojamos mokslo darbuotojo, tyrėjo sąvokos. Pažymėtina, kad įstatymo projektai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo parengti skubos tvarka, atsižvelgiant į tai, kad rengiant Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, jame numatyta papildomų asignavimų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų atlyginimams padidinti nuo 2023 m. sausio 1 d. Siekiama sudaryti teisines prielaidas darbo užmokesčiui didinti valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, kuris būtinas skatinant pradėti mokslininko karjerą, sukurti paskatas pritraukti talentingus mokslininkus į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, didinti šiuo metu Lietuvoje dirbančių mokslininkų motyvaciją, taip prisidėti prie šalies mokslo potencialo stiprinimo ir konkurencingumo didinimo bei pagal galimybes atsižvelgti į akademinės bendruomenės lūkesčius dėl darbo užmokesčio augimo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, numatyta prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti nurodytus įstatymų projektus skubos tvarka. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 3 . Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas. Nuo 2017 m. birželio 20 d. valstybinių mokslinių tyrimų institutų administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus), mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygas ir socialines garantijas reglamentuoja Įstatymo72
Šio straipsnio 5 dalyje visoms pareigybių grupėms (jų yra 6) nustatytos pareiginės algos koeficientų dydžių apatinės ir viršutinės ribos („šakutės“). 4 . Naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Numatoma Įstatymo 721 straipsnio 5 dalyje numatytoms visoms pareigybių grupėms 10 proc. padidinti pareiginės algos koeficientų dydžių apatines ir viršutines ribas („šakutes“) . Pritarus siūlomiems pakeitimams valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga bruto , įskaitant pareiginės algos bazinio dydžio (toliau – bazinis dydis) didėjimą (nuo 2023 m. sausio 1 d. bazinį dydį numatoma didinti nuo 181 Eur iki 186 Eur), galėtų kilti 241–434 Eur, vyresniojo mokslo darbuotojo – 210–338 Eur, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 210–257 Eur, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 201–238 Eur . Tikslas – palaipsniui pasiekti, kad 2024 m. šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tik nuoseklus valstybės finansines galimybes atitinkantis atlyginimų didinimas, kuris būtinas skatinant jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą, padidins šiuo metu Lietuvoje dirbančių mokslininkų motyvaciją, o tai sudarys sąlygas siekti aukštos mokslo ir studijų sistemos kokybės, didinti šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimtų įstatymų projektų pasekmių nenumatoma. 6 . Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektai prisidės prie 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 1 strateginio tikslo – pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą
Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą. Kitų norminių teisės aktų keisti nereikės. 10 . Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nevartojamos naujos sąvokos. 11 . Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12 .
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Kitų norminių teisės aktų keisti nereikės. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Įstatymų projektams įgyvendinti 2023 m. reikės apie 3,1 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, kurios numatytos 2023 m. valstybės biudžeto projekte. Tai leis, įskaitant bazinio dydžio didėjimą, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestį valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose padidinti vidutiniškai 13 proc. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Su visuomene konsultuojamasi, įstatymų projektus skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 15 . Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: valstybinis mokslinių tyrimų institutas, darbo užmokestis, pareiginės algos koeficientas. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad teikiami įstatymų projektai susiję tik su valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslininkų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčio didinimu. Aukštosios mokyklos pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Įstatymo 8 straipsnį turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Laikydamosi įstatymų ir kitų teisės aktų, aukštosios mokyklos pačios nustato savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas.
1
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
1
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL
2022-10-26
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja V. Targamadzė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša, I. Kačinskaitė-Urbonienė, S. Lengvinienė, L. Nagienė, A. Norkienė, B. Pietkiewicz, E. Pupinis, E. Rudelienė, A. Navickas, pavaduojantis Komiteto narį A. Anušauską, P. Kuzmickienė, pavaduojanti Komiteto narę R. Morkūnaitę-Mikulėnienę. Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, Komiteto biuro patarėjos J. Paukštė, R. Steponėnienė, D. Žegunė, padėjėja G. Petrauskaitė. Kiti asmenys: LR Prezidento patarėjas P. Baltokas, LR Prezidento patarėja V. Bačkiūtė, LR Ministrės Pirmininkės patarėja A. Kairienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Skaudžius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) Ekonomikos departamento direktorė E. Radėnienė, ŠMSM Tarptautinių investicijų koordinavimo departamento direktorius R. Paškevičius, ŠMSM tarptautinių investicijų planavimo skyriaus vedėjas A. Pakalniškis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) Darbo teisės grupės vadovė V. Baliukevičienė, SADM darbo teisės grupės patarėjos A. Nakčerienė ir I. Vaicekauskaitė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vys. specialistės I. Kanovalovaitė ir D. Bucevičienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas J. Mickus, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas D. Žvirdauskas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas A. Jurgelevičius, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-10 Įvertinę projekto atitiktį
taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas 2022-10-11 Kreipiamės į Jus norėdami išsiaiškinti, ar gali Vyriausybė naudotis neteisingomis metodikomis ir taip skelbti neteisingus duomenis apie gaunamus atlyginimų padidėjimus ir apie partijų susitarimų vykdymą. Rugsėjo 21 d. svarstant Švietimo šakos kolektyvinę sutartį ir iškilus diskusijai dėl to, kaip gali Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) deklaruojamas darbo užmokesčio (DU) vidurkis aukštajame moksle būti didesnis nei Lietuvos statistikos departamento (LSD) deklaruojamas ir viršyti kelis kartus realiai gaunamas pajamas, iškilo būtinybė išsiaiškinti ir skaičiavimo metodiką bei statistikos duomenis. Darbo užmokesčio duomenys falsifikuojami dar ir todėl, kad ministerija vidutinį DU skaičiuoja aukštajame moksle tik universitetams (P854220 – Aukštasis universitetinis mokslas) ir neįkalkuliuoja kolegijų, kurios neturi profesorių etatų ir kuriose algos žemesnės, bei institutų, kur šiuo metu svarstomas įstatymo pakeitimas, leisiantis vyriausiojo mokslo darbuotojo DU padidinti nuo 90 proc. nuo šalies vidutinio DU iki 99 proc. šalies vidutinio DU. Kyla klausimas, kodėl ministerija ignoruoja Mokslo ir studijų įstatymą ir aukštojo mokslo įstaigomis nepripažįsta nuo 2009 m. įstatymu įtvirtintų kolegijų ir institutų?
Užklausę Lietuvos statistikos departamento atstovų ir gavę LSD naudojamas DU skaičiavimo formules, matome, kad LSD naudojama formulė turi esminį trūkumą: sunorminama dirbančių mažiau nei etatu darbuotojų dalis (kas yra teisinga), bet nieko nedaroma su tais, kurie dirba daugiau nei etatu (o tai neteisinga). Nesutvarkius tų, kurie dirba daugiau nei etatu, DU apskaičiavimo formulių, jų alga atitinkamai padidėja nors realiai jų vidutinis darbo užmokestis dėl to netampa didesnis. Pavyzdžiui, jeigu profesoriaus koeficientas yra 51 ir jis dirba vienu etatu, o Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamame projekte jo koeficientas 30,1 ir čia jis dirba 0,5 etato, pagal LSD naudojamą formulę jo DU padidėja 29,5 proc. (iki 66,05), nors realiai profesoriaus vidutinis etatinis DU dėl žemesnio LMT koeficiento turėtų sumažėti 13,6 proc. (iki 44,03). Todėl ir išeina, kad vidurkis, kurį skelbia LSD, neatitinka tikrovės. Formulę taikant sektoriuose, kuriuose daliai darbuotojų įprasta dirbti daugiau kaip vienu etatu, pastarieji smarkiai užaukština vidurkį, ypač jeigu daugiau nei etatu dirba aukštesnį įkainį turintys darbuotojai. LSD naudojamos formulės tinka tik tada, jei nėra dirbama daugiau negu etatu, priešingu atveju rezultatas yra iškraipomas ir neatitinka tikrovės (tai pripažino ir LSD darbuotoja ir pasiūlė vidurkį skaičiuoti taikant valandinį įkainį). Taip pat diskusijos metu išaiškėjo, kad ŠMSM prognozuoja ketvirtojo ketvirčio reikšmę pagal praėjusių metų duomenis.
Pritaikius žemiau pateiktų skaičiavimų, naudojant valandinio bruto DU duomenis (nes skaičiuojant valandinį DU normuojamas ir daugiau nei etatu dirbančių darbuotojų DU!), paaiškėjo, kad
darbuotojų DU (valandinis bruto) buvo 133 proc. nuo vidutinio šalies DU, bet
to, ketvirtojo ketvirčio universitetų darbuotojų DU vidurkis buvo maždaug 8 proc. didesnis nei jų vidutinis metinis DU, kas kelia pagrįstą abejonę, ar ŠMSM sąžiningai elgiasi, skaičiuodama vien tik ketvirtojo ketvirčio vidurkį ir naudodama vien tik universitetų DU vidurkio duomenis. Taip skaičiuojant vidurkis tampa progresyvus, t. y. skaičiuojamas tik pagal didžiausias reikšmes. Paprastai toks vidurkio skaičiavimo metodas taikomas siekiant palyginti atotrūkį tarp žemiausių reikšmių vidurkio ir aukščiausių reikšmių vidurkio, bet šiuo atveju tai nedaroma, o pagal progresinį vidurkį nustatoma sektoriaus finansavimo apimtis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad P8531: bendrasis vidurinis ugdymas aukščiausią savo DU dalį pasiekė 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį (97 proc. nuo valandinio (bruto) DU vidurkio šalies ūkyje), bet vis tiek liko žemiau šalies vidurkio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad švietimo vidutinis DU (P85) skaičiuojamas tik pagal bendrojo ugdymo (P8531) ir aukštojo universitetinio mokslo (P854220) duomenis. Į jį neįtraukti darželiai, profesinės mokyklos ir kiti švietimo dalyviai, kurių DU ženkliai mažesnis. Pavyzdžiui, auklėtojo eksperto, koncertmeisterio eksperto, akompaniatoriaus eksperto, kurio darbo stažas daugiau kaip 15 metų, 2023 m. planuojamas DU bus 7,24, kas atitinka apie 1
DU (1 780,5 Eur bruto ir 1 116,2 Eur neto) Nė kiek ne geresnė mokytojų padėtis.
Sprendžiant iš įstatymo pakeitimo, aukščiausios kvalifikacijos mokytojo (eksperto, kurio darbo stažas didesnis nei 25 metai) DU po įstatymo pakeitimo 2023 m. pasieks 115 proc. Tad pagal šį rodiklį, Švietimo šakos kolektyvinės sutarties įpareigojimas ir partijų susitarimas
ekspertai, kurių darbo stažas didesnis nei 25 metai. Ko ėmėsi Vyriausybė? LRV spalio 7 d. posėdyje pritarė finansavimo modeliui, kuris pažeidžia Švietimo šakos kolektyvinę sutartį ir partijų susitarimą. Aukštųjų mokyklų vidutiniam DU pakelti (pagal aukščiau aprašytą ydingą metodiką) 13 proc. reikia 33,4 mln. Eur. Tačiau iš jų dalis (15 mln. Eur) atiduodama, kuriame dalyvauja apie 3 proc. akademinės bendruomenės. Atitinkamai tai reiškia, kad DU didinti skiriama tik 18,4 mln. Eur, o tai leis padidinti DU tik 7 proc. Reikalaujame:
vidutinį darbo užmokestį ir įvertinti visas įstaigas, dirbančias tiek valstybinio aukštojo mokslo sektoriuje (universitetai, akademijos, kolegijos, mokslo institutai), tiek viešojo ugdymo sektoriuje (darželiai, profesinės mokyklos ir t. t.). 2. Kad LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kreiptųsi į Lietuvos statistikos departamentą, kad būtų pakeista metodika ir rodiklis apimtų visus švietimo ir aukštojo mokslo sistemos dalyvius ir būtų pašalinti DU skaičiavimo trūkumai, iškreipiantys esamą DU padėtį švietimo ir aukštojo mokslo srityje. 3.
esamos skaičiavimo metodikos klaidas, apskaičiuoti realų vidutinio DU atotrūkį nuo 130 proc. ir 150 proc. šalies vidutinio DU ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su profesinėmis sąlygomis turi susiderinti atotrūkio sumažinimo terminą, kuris turi būti ne vėlesnis nei 2023 m. antrasis ketvirtis. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas posėdžio metu priėmė protokolinį nutarimą ir, atsižvelgiant į Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo iškeltus klausimus dėl Lietuvos statistikos departamento naudojamos skaičiavimo metodikos ir statistinių duomenų tikslumo, taip pat pritariant išsakytai pastabai dėl to, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį aukštojo mokslo sektoriuje neįtraukiami kolegijų darbuotojai, nutarė prašyti Lietuvos statistikos departamento įvertinti pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir informuoti Komitetą apie planuojamus veiksmus, užtikrinančius tikslių ir visapusiškų statistinių duomenų rinkimą. Komitetas taip pat nusprendė, kad gavus Lietuvos statistikos departamento įvertinimą ir pasiūlymus, jeigu būtų nutarta tobulinti statistinių duomenų skaičiavimo metodiką, inicijuoti Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos nustatytų rodiklių peržiūrėjimą ir siūlyti LR Vyriausybei
ketvirtį tikslinti 2023 m. valstybės biudžetą, kad būtų užtikrintas nuoseklus Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos nustatytų rodiklių įgyvendinimas. Už protokolinį nutarimą balsavo 8 Komiteto nariai,
išnagrinėjo LAMPSS raštą ir kreipėsi į Finansų ministeriją ir Lietuvos statistikos departamentą (STD), prašydama pagal kompetenciją pateikti nuomonę dėl LAMPSS pastabų ir pasiūlymų. STD taip pat paprašyta pateikti informaciją apie galimybes skaičiuoti ir skelbti viešojo sektoriaus įstaigų dėstytojų ir mokslo darbuotojų VDU duomenis, apimančius ne tik universitetus bei mokslo institutus, bet ir kolegijas.
Ministerija taip pat pateikė paaiškinimus LAMPSS, kaip ŠMSM modeliuoja VDU kitimą. Siekiant, kad 2024 m. tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU), prognostiniuose modeliavimuose svarbus rodiklis yra dėstytojų ir mokslininkų bruto VDU, kurio faktinės reikšmės atitinkamiems metams apskaičiuojamos pagal STD skelbiamą mėnesinį darbo užmokestį šiuose sektoriuose: „Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla finansuojama iš biudžeto“ ir „Aukštasis universitetinis mokslas“. VDU skelbiamas kas ketvirtį, todėl, siekiant išvesti metinį VDU, apskaičiuojamas atitinkamų metų keturių ketvirčių reikšmių vidurkis. Ši taisyklė gali keistis, jei atitinkamais metais darbo užmokestis būtų didinamas ne nuo metų pradžios (pvz., nuo rugsėjo 1 d.), tuomet ateities prognozių atspirties taškas turėtų būti jau padidintas VDU. Kadangi modeliavimuose naudojamas bendras tyrėjų ir dėstytojų VDU, išvedamas sektorių „Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla finansuojama iš biudžeto“ ir „Aukštasis universitetinis mokslas“ VDU reikšmių svertinis vidurkis pagal atitinkamą STD skelbiamą darbuotojų skaičių minėtuose sektoriuose. Statistiniai duomenys apie konkrečių profesijų – dėstytojų ir mokslininkų, finansuojamų iš biudžeto – darbo užmokestį nėra rengiami ir skelbiami, todėl skaičiavimams naudojami turimi statistiniai duomenys. Pažymėtina, kad šiuo metu STD skelbia tik kelių viešojo sektoriaus profesijų VDU duomenis (tarp jų – ir mokytojų, kuriais vadovaujamasi, modeliuojant mokytojų darbo užmokestį). Modeliuojant ateitį, būtina turėti šalies VDU prognozes.
Šio rodiklio reikšmės imamos iš Finansų ministerijos skelbiamo šalies ekonominės raidos scenarijaus, kuriame nurodomas prognozuojamas ateinančių trijų metų šalies vidutinis darbo užmokestis. STD ir Finansų ministerija yra valstybės institucijos, įgaliotos rengti atitinkamus duomenis. Savo darbą jos atlieka, laikydamosi teisės aktų ir aiškių metodikų, todėl neturime pagrindo abejoti minėtų institucijų kompetencija ar jų rengiamų duomenų patikimumu. ŠMSM manymu, profesinių sąjungų pastabas dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo ar prognozavimo turėtų vertinti šios srities profesionalai, nes tai liečia ne tik švietimą ar mokslą, bet visus šalies sektorius. Pažymėtina, kad aukščiau minėtuose dokumentuose siekiamos rodiklių reikšmės nustatytos, remiantis esamomis metodikomis ir duomenimis, todėl juos pakeitus, šios rodiklių reikšmės taip pat turėtų būti peržiūrėtos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas:
Pritarti Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2126(2), Komiteto išvadoms ir teikti Įstatymo projektą Seimui svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Žukauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP- 2126(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas (Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)