1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ III skyriaus „Misija – asmenybės ir visuomenės gyvenimo kokybę keičianti kultūra“ 2 skirsnio „Vyriausybės prioritetiniai projektai“ 78.4 papunkčio tikslą ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2 misijos (prioriteto) „Asmenybės ir visuomenės gyvenimo kokybę keičianti kultūra“ 2.4 darbo „Vyriausybės programos projektas – tolygi regioninė kultūros politika“ 2.4.7 veiksmą „Parengti ir priimti Kultūros centrų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, siekiant tikslinti teisinį reglamentavimą, susijusį su kultūros centrų atliekamomis funkcijomis, aktualizuoti kultūros centrų teikiamas paslaugas“. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys:
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas (toliau – Įstatymas) yra priimtas 2004 m. ir iki 2022 m. buvo atlikti atskirų jo straipsnių nuostatų pakeitimai, atsižvelgiant į besikeičiantį teisinį reguliavimą. Šiuolaikiniai kultūros centrai savo veiklos pobūdžiu, kuriamomis bei teikiamomis kultūros paslaugomis yra tapę ne tik tradicijų tęstinumo, kultūrinių, edukacinių, socialinių iniciatyvų organizavimo, bet ir inovacijų erdvėmis.
Dabartinis kultūros centrų teisinis reglamentavimas neatitinka vykdomos veiklos įvairovės, kuri egzistuoja kultūros centruose. Atsižvelgiant į kintančius kultūros ir regioninės politikos tikslus ir siekiant sustiprinti kultūros centrų vaidmenį juos įgyvendinant, sudaryti sąlygas Lietuvos žmonėms dalyvauti kultūroje ir gauti kokybiškas kultūros paslaugas, mažinti visuomenės kultūrinę atskirtį, būtina aiškiau apibrėžti, papildyti bei nustatyti naujas kultūros centrų funkcijas, kurios atitiktų šių dienų kultūros centrų teikiamas paslaugas kultūros, socialiniais ir švietimo (edukacijos) aspektais. Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – sistemiškai peržiūrėti kultūros centrų veiklos reglamentavimą, atsisakant neaktualių teisinio reguliavimo nuostatų, įtvirtinant naujus kultūros centrų veiklos principus, patikslinant jų funkcijas, kurios labiau atlieptų visuomenės kultūros centrams šiandien keliamus lūkesčius ir atitiktų gyventojų poreikius, ir, išlaikant glaudų santykį su vietos bendruomenėmis, užtikrinti kultūros paslaugų prieinamumą visuomenei. Kiti Įstatymo projekto tikslai:
1. Nustatyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, svarbiausių veiklų, tokių kaip valstybės kultūros politikos įgyvendinimas regionų kultūros, kultūros centrų, etninės kultūros, mėgėjų meno, nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo srityse, pasirengimo dainų šventėms proceso vykdymas, Lietuvos dainų švenčių organizavimas, kultūros centrų vadovų ir kultūros ir meno darbuotojų kvalifikacijos kėlimo seminarų organizavimas, tautinių tradicijų perėmimo, meistriškumo ugdymo metodikų kaupimas ir kt. reglamentavimą. 2 .
2. Sukurti palankesnes darbo sąlygas regionuose, kurie susiduria su aukštos kompetencijos ir tinkamo išsilavinimo kultūros įstaigų vadovų trūkumu, nustatant savivaldybės kultūros centrų vadovų skyrimo į pareigas antrajai kadencijai tvarką. 3 . Sustiprinti savivaldybių vaidmenį, užtikrinant ir koordinuojant kultūros centruose teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir sklaidą visoje savivaldybės teritorijoje. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo iniciatorė – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Įstatymo projektą parengė Darbo grupė Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo pakeitimo projektui parengti, sudaryta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ĮV-299 „Dėl Darbo grupės Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo pakeitimo projektui parengti sudarymo“. Darbo grupės vadovas – kultūros viceministras Albinas Vilčinskas. Įstatymo projektą apibendrino Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos grupės (vadovė Iveta Ieva Gedvilaitė Puodžiūnienė (tel. +370 608 45641, el. p. iveta.puodž [email protected] ) patarėja Birutė Kazlauskienė (tel. +370 608 45631, el. p. [email protected] )
1. Dabar galiojantis Įstatymas nustato kultūros centrų steigimą, klasifikavimą, teisinio reguliavimo ypatumus. Įstatymo 4 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad kultūros centrai skirstomi į valstybės, savivaldybių ir kitus kultūros centrus. Kultūros centrai pagal veiklos pobūdį skirstomi į specializuotus ir daugiafunkcius. Kultūros centrai pagal Kultūros ministerijos nustatytus veiklos ir materialinės bazės kriterijus skirstomi į aukščiausios, pirmos, antros ir trečios kategorijos kultūros centrus. 2 .
2. Įstatymo 5 straipsnio 5 dalis įtvirtina nuostatą, kad juridinis asmuo, siekiantis būti pripažintu kultūros centru, turi vykdyti ne mažiau, kaip dvi iš Įstatyme nustatytų dešimties kultūros centrų funkcijų:1 ) sudaryti sąlygas etninės kultūros sklaidai, populiarinti senąsias kultūros tradicijas, papročius, laiduoti etninės kultūros perimamumą;2 ) organizuoti mėgėjų meno kolektyvų, studijų, būrelių veiklą;3 ) rūpintis mėgėjų meno kolektyvų parengimu ir dalyvavimu Dainų šventėse, vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose;4 ) organizuoti pramoginius, edukacinius ir kitus renginius;5 ) organizuoti valstybinių švenčių, atmintinų datų, kalendorinių švenčių paminėjimą;6 ) rūpintis vaikų ir jaunimo užimtumu, meniniu ugdymu;7 ) kurti ir įprasminti šiuolaikines modernias meno veiklos formas;8 ) organizuoti etninę kultūrą, mėgėjų meną populiarinančius renginius, tenkinti kitus bendruomenės kultūrinius poreikius;9 ) sudaryti sąlygas profesionalaus meno sklaidai;10 ) tenkinti sociokultūrinius bendruomenės poreikius. 3 . Kultūros ministerijos nustatyta akreditavimo tvarka juridinį asmenį kultūros centru pripažįsta steigėjas. Akreditavimą vykdo steigėjo sudaryta komisija, į kurios sudėtį įeina ir Kultūros ministerijos atstovai. Šiuo metu kultūros centras, siekiantis akreditacijos, turi atitikti šiuos reikalavimus:1 ) turi veiklai tinkamas patalpas ir darbo organizavimui reikiamas priemones;2 ) turi atitinkamos kvalifikacijos kultūros ir meno darbuotojų;3 ) sistemingai rengia veiklos planus ir juos įgyvendina. 4 . Įstatymas reglamentuoja Kultūros ministerijos, savivaldybių ir kitų ministerijų kompetencijas, reglamentuojant kultūros centrų veiklą. Nustatyta, kad valstybės politiką kultūros centrų veiklos reglamentavimo srityje įgyvendina ir pagal savo kompetenciją koordinuoja Kultūros ministerija, tačiau galiojančiame Įstatyme nėra reglamentuotos Lietuvos nacionalinio kultūros centro funkcijos. 5 .
5. Šiuo metu galiojantis Įstatymas reglamentuoja valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų skyrimo į pareigas tvarką, valstybės kultūros centrų vadovams nustato jų veiklos kadencijų skaičių (tas pats asmuo gali eiti vadovo pareigas ne daugiau 2 kadencijų iš eilės). 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1. Įstatymo projektu siūloma patikslinti šio įstatymo sąvokas „kultūros centras“, „mėgėjų menas“, „mėgėjų meno kolektyvas“. Atsižvelgus į nauja redakcija dėstomo Įstatymo 5 straipsnyje numatytas savivaldybių ir kitų kultūros centrų funkcijas, siūloma papildyti Įstatymo projektą šiomis sąvokomis: „kultūrinė edukacija“ (keičia sąvoką „švietėjiška (edukacinė) veikla“), „kūrybinis verslumas“. Be to, siūloma atsisakyti perteklinių sąvokų „akreditacija“, „būrelis“, „pramoginė veikla“, „repertuaras“, „scenos menas“, „sociokultūrinė veikla“, „studija“. Pažymėtina, kad sąvoka „kultūros paslauga“ [1] aprobuota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir yra Terminų banke (žr. www.vlkk.lt ), ji buvo numatyta Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekte. 2 . Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kultūros centrų tinklą sudaro:1 ) Lietuvos nacionalinis kultūros centras – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija;2 ) savivaldybių kultūros centrai – biudžetinės įstaigos ar viešosios įstaigos, kurių savininkė yra savivaldybė, ar viešosios įstaigos, kurių dalininkės yra dvi ar daugiau savivaldybių. Tokiu atveju, sudaromos teisinės prielaidos kelioms savivaldybėms steigti kultūros centrą, kurio juridinis statusas būtų viešoji įstaiga. 3 ) kiti kultūros centrai – viešieji arba privatūs juridiniai asmenys, išskyrus šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus kultūros centrus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kultūros centrai, kurių vienas iš dalininkų yra savivaldybė, o kiti viešieji ar privatūs asmenys, būtų priskiriami kitų kultūros centrų kategorijai.
3. Nauju teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti savivaldybės kultūros centrų tinklo formavimo kriterijus. Siekiant užtikrinti sklandų kultūros centrų funkcionavimą ir veiklų plėtrą, sukurti kultūros centrų tinklą, padėsiantį racionaliai naudoti išteklius ir teikti kultūros paslaugas, atitinkančias gyventojų poreikius, siūloma įtvirtinti nuostatas, kad kiekviena savivaldybė, pasitelkdama jos teritorijoje veiklą vykdančius daugiasričius ir (ar) specializuotus savivaldybių kultūros centrus , ar Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – kitus kultūros centrus ir (ar) kultūros paslaugų teikėjus, turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos visos šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytos savivaldybių kultūros centrų funkcijos. Šios nuostatos įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d. Įstatymo projekte numatytos nuostatos, nustatančios savivaldybei, siekiant užtikrinti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytų savivaldybių kultūros centrų funkcijų įgyvendinimą, pasitelkti kitus kultūros centrus ar kultūros paslaugų teikėjus (nauja redakcija dėstomo Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Ši galimybė suteikiama tik toms savivaldybėms, kuriose veiklą vykdo tik vienas specializuotas ar daugiasritis kultūros centras, tokiu būdu orientuojantis į gyventojų skaičiumi mažas savivaldybes, kurioms prievolė steigti naujus juridinius asmenis būtų neįgyvendinama dėl resursų stokos. Ši norma suteiktų galimybę ieškoti kitų alternatyvių kultūros paslaugų teikimo būdų, sutelkiant kelis finansavimo šaltinius ir taip sprendžiant kultūros paslaugų prieinamumą regionuose. 4 .
4. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti Lietuvos nacionalinio kultūros centro funkcijas (nauja redakcija dėstomo Įstatymo 4 straipsnis), taip pat tikslinti teisinį reglamentavimą, susijusį su savivaldybių ir kitų kultūros centrų atliekamomis funkcijomis, aktualizuojant šių kultūros centrų teikiamas paslaugas ir sąrašą papildant naujomis funkcijomis, kurios atitinka šių dienų vartotojų poreikius. Šią nuostatą patvirtina ir 2022 m.
Kultūros ministerijos užsakymu atliktas Kokybinis kultūros centrų tyrimas, kuriame teigiama, kad „planuojant sklandų kultūros centrų funkcionavimą ir veiklų plėtrą, (rekomenduotina) remtis ne vien infrastruktūriniais ir techniniais kultūros centrų parametrais, bet ir realiai jų vykdomomis funkcijomis, veiklų spektru, bendradarbiavimu ir veikimo lygiu (…), užtikrinant tolygų visų paslaugų prieinamumą gyventojams ir kultūros centro atliekamų funkcijų įgyvendinimą“. [2] Siūloma savivaldybių kultūros centrų funkcijas patikslinti ir papildyti nuostatomis, kurios įpareigotų kultūros centrus vykdyti šias funkcijas:
teikti priemones ir (ar) išteklius, reikalingus jų kultūrinei veiklai vykdyti ;
, rengti ir įgyvendinti kultūrinės edukacijos ir neformaliojo švietimo veiklas;
3) įgyvendinti iniciatyvas, skirtas Lietuvos tapatybės ir tradicijų išsaugojimui, istorinės atminties aktualizavimui užtikrinti, stiprinančias vietos ir regiono kultūrinį savitumą, skatinančias pilietiškai aktyvios bendruomenės ugdymą; 4) įgyvendinti iniciatyvas, skirtas vietos bendruomenę įsitraukti į socialines iniciatyvas meninėmis ir kūrybinėmis saviraiškos formomis; 5) vykdyti veiklas, kurios skatina įvairių kultūrų pažinimą, taip pat socialinės atskirties grupių įtraukimą į kultūros paslaugų prieinamumą ir plėtrą; 6) vykdyti kultūros pristatymą ir sklaidą užsienyje; 7) rengti kultūros centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas ir užtikrinti įstaigos darbuotojų dalyvavimą jose ; 8) vykdyti teikiamų kultūros paslaugų poreikio ir kokybės stebėseną; 9) teikti kultūros paslaugas, skatinančias kultūrinį verslumą.
Kultūros ministerijos užsakymu atliktas Kokybinis kultūros centrų tyrimas, kuriame teigiama, kad „planuojant sklandų kultūros centrų funkcionavimą ir veiklų plėtrą, (rekomenduotina) remtis ne vien infrastruktūriniais ir techniniais kultūros centrų parametrais, bet ir realiai jų vykdomomis funkcijomis, veiklų spektru, bendradarbiavimu ir veikimo lygiu (…), užtikrinant tolygų visų paslaugų prieinamumą gyventojams ir kultūros centro atliekamų funkcijų įgyvendinimą“. [2] Siūloma savivaldybių kultūros centrų funkcijas patikslinti ir papildyti nuostatomis, kurios įpareigotų kultūros centrus vykdyti šias funkcijas:
teikti priemones ir (ar) išteklius, reikalingus jų kultūrinei veiklai vykdyti ;
, rengti ir įgyvendinti kultūrinės edukacijos ir neformaliojo švietimo veiklas;
3) įgyvendinti iniciatyvas, skirtas Lietuvos tapatybės ir tradicijų išsaugojimui, istorinės atminties aktualizavimui užtikrinti, stiprinančias vietos ir regiono kultūrinį savitumą, skatinančias pilietiškai aktyvios bendruomenės ugdymą; 4) įgyvendinti iniciatyvas, skirtas vietos bendruomenę įsitraukti į socialines iniciatyvas meninėmis ir kūrybinėmis saviraiškos formomis; 5) vykdyti veiklas, kurios skatina įvairių kultūrų pažinimą, taip pat socialinės atskirties grupių įtraukimą į kultūros paslaugų prieinamumą ir plėtrą; 6) vykdyti kultūros pristatymą ir sklaidą užsienyje; 7) rengti kultūros centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas ir užtikrinti įstaigos darbuotojų dalyvavimą jose ; 8) vykdyti teikiamų kultūros paslaugų poreikio ir kokybės stebėseną; 9) teikti kultūros paslaugas, skatinančias kultūrinį verslumą. Siūlomi pakeitimai labiau atlieps šiandieninę savivaldybių ir kitų kultūros centrų įstaigų daugialypę veiklos praktiką ir vykdomas funkcijas kultūros, švietimo (edukacijos) ir socialiniais aspektais (nauja redakcija dėstomo Įstatymo 5 straipsnis). 5 .
5. Taip pat siūloma Įstatymo projekte įtvirtinti nuostatas, kad savivaldybės ir kitas kultūros centras turi vykdyti ne mažiau kaip pusę Įstatymo projekto nauja redakcija dėstomo Įstatymo 5 straipsnyje išvardintų funkcijų (nauja redakcija dėstomo Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Nauju teisiniu reguliavimu siūloma papildomai nustatyti, kad kultūros centro nuostatuose turi būti nurodyta kultūros centro veiklos sritis (t. y. daugiasritis ar specializuotas kultūros centras) (nauja redakcija dėstomo Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). 6 . Siūloma Įstatymo projekte atsisakyti savivaldybių kultūros centrų akreditavimo ir jų skirstymo į atskiras kategorijas (aukščiausią, pirmą, antrą ir trečią). Praktika parodė, kad dabar galiojantis savivaldybių kultūros centrų skirstymas į atskiras kategorijas nesukuria jokių teisinių ar funkcinių pasekmių, t.y. tiesiogiai nėra susijęs su įstaigos veiklų finansavimu, vykdomų veiklų apimtimis ir neįtakoja jų kokybės. Kokybinio kultūros centrų tyrimo duomenimis, dabartinė kultūros centrų klasifikavimo sistema, kuomet suteikiant kategoriją kultūros centrai bei jiems priklausantys struktūriniai padaliniai ar skyriai vertinami in corpore , neatspindi realios situacijos. Suteikiant kategoriją vertinama jų materialinė bazė, priemonės veiklai, lėšos, darbuotojai, vykdomos veiklos vertinamos bendrai. Tokiu būdu vienos savivaldybės kultūros centro padalinys ar skyrius gauna tokią pačią kategoriją kaip ir jį valdantis kultūros centras, nors atskirai gali ir neatitikti suteikiamai kategorijai keliamų reikalavimų. [3] Todėl Įstatymo projekte siūloma dėmesį kreipti į kultūros centrų funkcijų įgyvendinimą ir įvairių kultūros paslaugų prieinamumo užtikrinimą visuomenei, nepriklausomai nuo kultūros centro kategorijos. Įgyvendinamų funkcijų apimtis priklausys nuo savivaldybės kultūros centro veiklos pobūdžio (daugiasritis ar specializuotas kultūros centras), kuris nustatomas kultūros įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos, bet neužbaigtos kultūros centrų kategorijų suteikimo ir kultūros centrų akreditavimo procedūros turi būti nutrauktos. 7 . Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir savivaldybių kultūros centrų vadovai į pareigas penkerių metų kadencijai skiriami viešo konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai savivaldybės kultūros centro vadovas be konkurso skiriamas antrajai kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju . Tačiau Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintas Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, taikomas tik viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra savivaldybė, todėl jį būtina pakeisti, nustatant konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką ir tais atvejais, kai atrenkami savivaldybių kultūros centrų – viešųjų įstaigų, kurių dalininkės yra dvi ar daugiau savivaldybių, vadovai. Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad kitų Lietuvos nacionalinio kultūros centro pareigybių, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką nustatytų Vyriausybė (nauja redakcija dėstomo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Šis poreikis kilo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.
3K-3-131-686/2017, išaiškinus, kad visos pareigybės tiek, kiek nesureguliuota specialiuose įstatymuose, turėtų būti laikomos nekonkursinėmis. Šiuo atveju atskiras teisės aktas nebūtų priimamas, nes būtų taikomas minėtas Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Savivaldybių kultūros centrams tokio pareigybių sąrašo nesiūloma nustatyti, nes regionuose susiduriama su darbuotojų trūkumu, todėl pareiga organizuoti konkursus tik apsunkintų naujų darbuotojų paiešką ir pritraukimą. 8 . Siekiant užtikrinti savivaldybių kultūros centrų, kurie susiduria su aukštos kompetencijos ir tinkamo išsilavinimo vadovų trūkumu, tęstinį numatytų veiklos planų įgyvendinimą bei paskatinti kompetentingus kultūros srities specialistus tapti šių įstaigų vadovais, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad, pasibaigus savivaldybės kultūros centro vadovo penkerių metų kadencijai, mero ar visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė savivaldybės planavimo dokumentuose tiems metams nustatytus rodiklius . Sprendimas dėl savivaldybės kultūros centro vadovo skyrimo be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai turi būti priimtas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki šio vadovo kadencijos pabaigos. (nauja redakcija dėstomo Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Kadangi šių įstaigų vadovų kadencijų skaičius yra neribojamas, trečiajai ar vėlesnėms kadencijoms tie patys asmenys į kultūros įstaigos vadovo pareigas galėtų būti atrenkami tik viešo konkurso tvarka, sudarant sąlygas darbuotojų kaitai. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog savivaldybių kultūros centrų įstaigų teisinė forma yra biudžetinė įstaiga arba viešoji įstaiga.
Viešųjų įstaigų vadovams, skirtingai nei biudžetinių įstaigų vadovams, nėra taikomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas ir jame įtvirtintas kasmetinis vadovo veiklos vertinimas. Taigi, siekiant nepažeisti lygybės prieš įstatymą principo ir visiems savivaldybių kultūros centrų vadovams (nepriklausomai nuo įstaigos teisinės formos) sudaryti vienodas galimybes būti paskirtiems be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, siūloma šią galimybę sieti su savivaldybės planavimo dokumentuose įstaigai nustatytų rodiklių pasiekimu. 9 . Siūloma nustatyti, kad savivaldybės kultūros centro vadovas, kuris nebuvo skirtas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio nauja redakcija dėstomo Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju, turi teisę dalyvauti viešame konkurse savivaldybės kultūros centro vadovo pareigoms eiti (nauja redakcija dėstomo Įstatymo 7 straipsnio 5 dalis). 10 . Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad, likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki Lietuvos nacionalinio kultūros centro ar savivaldybės kultūros centro vadovo kadencijos pabaigos, atitinkamai kultūros ministras, meras arba visuotinis dalininkų susirinkimas skelbia konkursą šio kultūros įstaigos vadovo pareigoms eiti, išskyrus atvejus, kai savivaldybės kultūros centro vadovas be konkurso skiriamas antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju. Kitais atvejais konkursas Lietuvos nacionalinio kultūros centro ar savivaldybės kultūros centro vadovo pareigoms eiti skelbiamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo darbo sutarties pasibaigimo dienos. Jeigu konkursas neįvyksta, naujas konkursas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų (nauja redakcija dėstomo Įstatymo 7 straipsnio 3 ir 6 dalys).
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad, pasibaigus Lietuvos nacionalinio kultūros centro ar savivaldybių kultūros centro vadovo kadencijai, konkurso į laisvą pareigybę metu pretendentas nebuvo atrinktas, atitinkamai kultūros ministras, meras ar visuotinis dalininkų susirinkimas gali paskirti eiti šias pareigas iki kadencijos pabaigos kultūros centro vadovo pareigas ėjusį ar kitą asmenį, iki konkurso būdu bus paskirtas naujas kultūros centro vadovas, bet ne ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui. Šis asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip tai nustatyta šio straipsnio 9 dalyje, ir atitikti kultūros ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 8 dalyje (nauja redakcija dėstomo Įstatymo 7 straipsnio 7 dalis). Panašios nuostatos galioja Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. Be to, yra patikslinamos sąlygos, kurioms esant vadovas būtų nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jas siejant su Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintu reguliavimu ( nauja redakcija dėstomo Įstatymo
. Siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančių nuostatų, įpareigojančių valstybės ir savivaldybių kultūros centruose sudaryti kultūros centro tarybą, kadangi ji pagal savo pobūdį nėra juridinio asmens valdymo, o tik patariamasis organas. Tokios tarybos galės būti sudaromos konkretaus kultūros centro vadovo nuožiūra. 12 . Nauju teisiniu reguliavimu siūloma patikslinti Kultūros ministerijos ir savivaldybių kompetencijas kultūros centrų veiklos srityje, išskiriant savivaldybės atstovaujamosios (savivaldybės tarybos) ir vykdomosios (savivaldybės mero) valdžios funkcijas, jas derinant su naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymu, kuris įsigalios 2023 m. balandžio 1 d.
Siūloma reglamentuoti, kad Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su kultūros centrų bendruomene, formuoja valstybės kultūros centrų politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą; rengia ir tvirtina kultūros centrų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ; tvirtina Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuostatus, nustato veiklos prioritetus ir vertinimo kriterijus, tvirtina įstaigos planavimo dokumentus ir koordinuoja jų įgyvendinimą; konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovą; tvirtina kultūros centrų veiklos plėtros rekomendacijas ir prisideda prie jų įgyvendinimo finansavimo (nauja redakcija dėstomo Įstatymo 10 straipsnis). Taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba bus atsakinga už savivaldybių kultūros centrų steigimą, sprendimus dėl jų pabaigos ir pertvarkymo, tvirtins savivaldybių kultūros centrų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir planavimo dokumentus; bendradarbiaudama su kultūros centrų bendruomene, nustatys savivaldybių kultūros centrų veiklos prioritetus; užtikrins savivaldybių kultūros centrų finansavimą ir (ar) kitokį prisidėjimą prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių savivaldybės kultūros centrų veiklos , mėgėjų meno kolektyvų dalyvavimo tarptautinėse, respublikinėse, regioninėse kultūrinėse programose, dainų šventėse; atliks kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su kultūros centrų veiklos valdymu savivaldybės teritorijoje.
Tuo tarpu savivaldybės vykdomoji valdžia (meras) bus atsakingas už savivaldybės teritorijoje veikiančių savivaldybių kultūros centrų koordinavimą ir kontrolę, organizuos jų teikiamų paslaugų kokybės stebėseną; atliks kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su kultūros centrų veiklos valdymu savivaldybės teritorijoje (nauja redakcija dėstomo Įstatymo 11 straipsnis). Atsižvelgus į nauja redakcija dėstomame Įstatyme patikslintą kultūros centrų klasifikavimą, siūloma atsisakyti nuostatų, susijusių su kitų ministerijų įgaliojimais valstybės kultūros centrų veiklos reglamentavimo srityje. 13 . Siūloma patikslinti Kultūros centrų tarybos, veikiančios prie Kultūros ministerijos kaip kolegialios, patariamojo balso teisę turinčios institucijos, teisinį reglamentavimą. Siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančių Įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų dėl Kultūros centrų tarybos formavimo ir apmokėjimo nuostatų, jas perkeliant į poįstatyminį teisės aktą – Kultūros centrų tarybos nuostatus, kurie būtų tvirtinami Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu. 14 . Siūloma patikslinti nuostatas, susijusias su kultūros centrų finansavimu. 15 .
15. Siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančių šių straipsnių reglamentavimo: Kultūros centrų nuostatų reglamentavimo (Įstatymo 6 straipsnis). Kultūros centrų darbuotojų darbo santykių reglamentavimas (Įstatymo 10 straipsnis). Kultūros centrų darbuotojų darbo apmokėjimas (Įstatymo 11 straipsnis). Kitų ministerijų įgaliojimai valstybės kultūros centrų veiklos reglamentavimo srityje (Įstatymo 13 straipsnis). Šios nuostatos yra susijusios su kituose teisės aktuose nustatytu teisiniu reguliavimu ir yra perteklinės. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teigiamos siūlomo reguliavimo pasekmės:1 ) Aiškiau reglamentuotos kultūros centrų funkcijos. 2 ) Įtvirtintos Lietuvos nacionalinio kultūros centro kaip nacionalinio kultūros centro funkcijos. 3 ) Savivaldybių kultūros centrų vadovams sudaromos galimybės eiti vadovo pareigas be konkurso antrajai kadencijai, jei jie atitinka nustatytus Įstatyme reikalavimus. 4 ) Aiškesnis kultūros centrų tinklas. 5 ) Sustiprinamas savivaldybių vaidmuo ir atsakomybės, įgyvendinant kultūros centrų politiką. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir šalies kriminogeninei situacijai neturės. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 .
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų galiojančių įstatymų keisti ar priimti naujų nereikės. 10 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, patikslinti terminai yra derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 . Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisės aktams. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti 2017 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ ir juo patvirtintą Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą. Kultūros ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti:1 ) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymą Nr.
ĮV-417 „Dėl Geriausio kultūros centro premijų įsteigimo ir premijavimo nuostatų patvirtinimo“;2 ) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. ĮV-385 „ Dėl kvalifikacinių reikalavimų valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams patvirtinimo“;3 ) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. ĮV-368 „Dėl Kultūros centrų tarybos nuostatų patvirtinimo“;4 ) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. ĮV-654 „Dėl Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuostatų patvirtinimo“. Taip pat reikės pripažinti netekusiu galios:5 ) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. ĮV-443 „Dėl kultūros centrų akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu Kultūros ministerijos užsakymu buvo vykdomas „Kokybinis kultūros centrų tyrimas“, į kurio pateiktas įžvalgas ir rezultatus buvo iš dalies atsižvelgta. (Su tyrimu išsamiau galima susipažinti Kultūros ministerijos svetainėje: https://lrkm.lrv.lt/lt/teisine-informacija/tyrimai-ir-analizes/kokybiniai-tyrimai, www.kulturostyrimai.lt ). 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai:
Kultūros centras, kultūros centrų tinklas, kultūrinė edukacija, kultūros centro vadovas. 16 .
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] „Kultūros paslauga“ - Kultūrinė, meninė ar pažintinė veikla, kuria teikiama nemateriali nauda ar sukuriamas materialus produktas, tenkinantis viešuosius visuomenės kultūrinius poreikius ir interesus (žr. http://terminai.vlkk.lt/) [2] Su tyrimu išsamiau galima susipažinti svetainėse: https://lrkm.lrv.lt/lt/teisine-informacija/tyrimai-ir-analizes/kokybiniai-tyrimai, www.kulturostyrimai.lt [3] https://lrkm.lrv.lt/lt/teisine-informacija/tyrimai-ir-analizes/kokybiniai-tyrimai, www.kulturostyrimai.lt
NR. ix-2395
2022-10-26 Nr. XIVP-2115 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu keičiamo Kultūros centrų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje žodžiai „įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas“ išbrauktini kaip pertekliniai. 2. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio
vieną kartą, todėl diskutuotinas tokios sąvokos atskiro apibrėžimo tikslingumas. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalių konstrukcijos suponuoja mėgėjų meno kūrimą ir mėgėjų meno kolektyvų veiklą tik „meninio, sociokultūrinio ugdymo “ ir „neformaliojo švietimo “ (pabraukta mūsų) srityse. Svarstytina, ar šios sąvokos nėra nepagrįstai susiaurinamos vien iki ugdymo ir švietimo sričių, ypač atsižvelgiant, pavyzdžiui, į žymiai platesnes keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatytas kultūros centrų veiklos sritis. 4. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nėra aišku, kokios „šios tendencijos“ turimos omenyje. 5. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkte, be kita ko, nustatoma Lietuvos nacionalinio kultūros centro funkcija vykdyti „tautinio, archeologinio, istorinio kostiumo tyrimų ir atkūrimo darbus“. Svarstytina, ar ši funkcija nėra per siaura, kad būtų išskirta įstatyme, ir ar jos neapima, pavyzdžiui, tame pačiame punkte nustatyta „etninės kultūros tyrimų ir atkūrimo“ bei 1 punkte nustatyta „ įgyvendina valstybės kultūros politiką <…> etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo, istorinės atminties įprasminimo ir aktualizavimo srityse “ funkcija. 6.
nurodant kokie kolektyvai turimi omenyje (galbūt keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžti mėgėjų meno kolektyvai). 7. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nustatoma Lietuvos nacionalinio kultūros centro funkciją „ rengia tautinio paveldo ir tradicijų perėmimo <…> metodikas“ sistemiškai labiau tiktų dėstyti tos pačios dalies 1 arba
Lietuvos nacionalinio kultūros centro funkcija „ rengia mėgėjų meno kolektyvų repertuarą
“ diskutuotina. Ši konstrukcija suponuoja
privalomą centralizuotą visų Lietuvos mėgėjų meno kolektyvų repertuaro rengimą ir kiekvieno šio kolektyvo pareigą laikytis centralizuotai parengto repertuaro. Svarstytina, ar tokia imperatyvi repertuaro centralizacija atitinka neprofesionalaus, laisvalaikiu veikiančio mėgėjų meno kolektyvo tikslą ir paskirtį, ir ar tokia centralizacija apskritai turėta omenyje rengiant projektą. 9. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 punkto nuostata „rengia <...> vaizdo, garso, elektronines publikacijas “ tikslintina, nes šioje konstrukcijoje kaip alternatyvūs nurodomi ir publikacijų formos, ir turinio požymiai. 10. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 punkte nustatyta kultūros centrų funkcija „vykdo veiklas, kurios skatina <...> socialinės atskirties grupių įtraukimą į kultūros paslaugų prieinamumą ir plėtrą
“ atsižvelgiant į teisėkūros aiškumo principą konstruotina taip: „skatina
kultūros paslaugų prieinamumą socialinės atskirties grupėms“, „skatina socialinių grupių įtraukimą į kultūros plėtrą“ ar pan. 11. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 11 punkte žodis
„įstaigos“ keistinas į „kultūros centro“. 12. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje
nustatoma pareiga visiems savivaldybių ar kitiems kultūros centrams vykdyti ne mažiau kaip pusę keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatytų funkcijų.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus požymius, svarstytina, ar tokia pareiga turėtų būti taikoma ir specializuotiems kultūros centrams. 13. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje žodžiai „savivaldybių kultūros centrų ir kitų“ brauktini kaip pertekliniai (atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir jos 2 punktą), o teikiama nuoroda į 3 straipsnio 2 dalį tikslintina nurodant 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą. 14. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad specializuotų savivaldybių kultūros centrų ir kitų kultūros centrų nuostatuose ar įstatuose turi būti nurodyta kultūros centro veiklos sritis. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl veiklos sritis reikia nurodyti tik specializuotiems savivaldybių kultūros centrams, o tuo tarpu daugiasričiams savivaldybių kultūros centrams minėta pareiga nėra nustatoma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, „kiti kultūros centrai“ taip pat gali būti tiek daugiasričiai, tiek ir specializuoti, taigi vadovaujantis projekto nuostatomis „kiti kultūros centrai“ veiklos sritis privalėtų nurodyti nepriklausomai nuo savo veiklos formos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 15. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kitų Lietuvos nacionalinio kultūros centro pareigybių, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Vyriausybė“.
Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą Lietuvos nacionalinio kultūros centro savininko funkcijas įgyvendinančia institucija numatoma Kultūros ministerija, pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį kultūros ministras tvirtina kvalifikacinius reikalavimus centro vadovui. Svarstytina, ar atsižvelgiant į teisėkūros efektyvumo principą minėta Vyriausybės funkcija yra tinkama ir ar neturėtų būti suteikiama centro savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. 16. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje yra pasakyta, kad savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse yra nustatoma tvarka, kaip asmuo gali būti skiriamas antrajai kadencijai, tačiau nieko nekalbama apie tolesnes kadencijas. Taigi vertinant 7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis tarpusavyje gali kilti neaiškumų dėl jų santykio. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pasakyta, kad „ kadangi šių įstaigų vadovų kadencijų skaičius yra neribojamas, trečiajai ar vėlesnėms kadencijoms tie patys asmenys į kultūros įstaigos vadovo pareigas galėtų būti atrenkami tik viešo konkurso tvarka, sudarant sąlygas darbuotojų kaitai.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo tekste trūksta konkretumo ir aiškumo dėl tokio šių nuostatų taikymo, kadangi tokia taisyklė pačiame įstatyme nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas gali sukelti praktinių taikymo problemų bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pašalinti šį neaiškumą ir pačiame teisės akte nustatyti aiškią taisyklę dėl trečiosios ir vėlesnės kadencijos. 17.
nustatyti, kad „savivaldybės kultūros centro vadovas gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė savivaldybės planavimo dokumentuose tiems metams nustatytus rodiklius“. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės planavimo dokumentai gali neapimti savivaldybės kultūros centrų veiklos rodiklių (įstatymuose šios konkrečios srities planavimo dokumentų privalomumas nėra įtvirtintas), todėl tokios savivaldybės kultūros centro vadovas netektų įstatyme nustatytos galimybės, nors jo vadovaujamos įstaigos veikla ir atitiktų kitu būdų nei savivaldybės planavimu dokumentuose nustatytus rodiklius. 18. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies formuluotė „ Šio straipsnio 3 dalyje nenumatytais atvejais“ nevisiškai suprantama ir, manytina, suformuluota ydingai. Neaišku, kokius atvejus ši formuluotė suponuoja – kad iki kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 2 mėnesiai ar kažkokius kitus atvejus. Siūlytina aiškiau ir konkrečiau nustatyti, kada būtų taikoma keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta taisyklė. 19. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūloma įtvirtinti, kad kvalifikacinius reikalavimus Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir savivaldybių kultūros centrų vadovams nustatytų kultūros ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos asmens teisių ir pareigų turinys, turėtų būti įtvirtinamas įstatymu. Svarstytina, ar nurodytų kultūros centrų vadovams keliami bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai neturėtų būti nustatyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, bendrieji kvalifikacijos reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti vadovų pareigas atitinkamose srityse, yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme, taip pat Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir pan.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies nuostatos, kad kultūros ministras nustato Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir savivaldybių kultūros centrų vadovams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, neturėtų būti tikslinamos, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus įtvirtinant keičiamame įstatyme. 20. Pastebėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatomi jokie konkretūs Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir savivaldybių kultūros centrų vadovų atrankos kriterijai, kas neatitinka Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos, susijusios su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, nes Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad su asmens teisių ir pareigų apimtimi susijęs reguliavimas turi būti įtvirtintas tik įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose (2007 m. gegužės 5 d. ir kt. nutarimai). Pastebėtina ir tai, kad poįstatyminis teisės aktas, kuriuo vadovaudamasis kompetentingas asmuo (kultūros ministras, meras arba visuotinis dalininkų susirinkimas) vykdytų kultūros centro vadovo atranką, nustatytų įstatymo turinį, nes tiesiogiai įtvirtintų kriterijus, interpretuojančius įstatymą, lemiančius įstatymo taikymą ar netaikymą, kas, be kita ko, vertintina ir kaip padidinta korupcijos rizika. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina tikslinti. 21. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, nustatanti termino nuo kultūros ministro patvirtintų Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių šiurkštaus pažeidimo skaičiavimą „nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“ nėra tinkama.
Lietuvos teisės sistemoje terminas „nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“ skaičiuojamas nustatant laiką, per kurį pažeidimas gali būti konstatuotas kompetentingos institucijos, o pažeidėjui gali būti paskirta sankcija už tokį pažeidimą. Jei pažeidimas jau yra konstatuotas, su juo susiję terminai (įskaitant teisės eiti pareigas apribojimą) turėtų būti skaičiuojami nuo pažeidimo konstatavimo ir sankcijos paskyrimo dienos, o jei toks sprendimas buvo apskųstas – nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas buvo atmestas, įsiteisėjimo dienos. Taip pat nėra aišku, kaip šis terminas būtų skaičiuojamas „ du ir daugiau kartų per vienerius metus
“ padarius taisyklių pažeidimą. 22. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 punktas
tikslintinas nurodant ne „Valstybės kultūros centrų politiką“, o „kultūros centrų valstybės politiką“. 23. Reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 punkte nurodytas funkcijas, nes teisės aktus ir dokumentus tvirtina įstaigos vadovas ar ministras, be to, Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovo skyrimas ir jo atleidimas iš pareigų yra kultūros ministro, o ne ministerijos kompetencija. 24. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje pavedant kultūros ministrui patvirtinti Kultūros centrų tarybos sudarymo tvarką, įstatyme turėtų būti nustatyti pagrindiniai šios tarybos sudarymo ir narių delegavimo į ją principai, narių status aspektai, kadencijos trukmė, įgaliojimų pabaigos pagrindai ir pan. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J.
Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2022-12- 12 Nr. XIVP-2115(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2115
36
dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto n ariai Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė , padėjėja Vaida Patiejūnienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos grupės patarėja Birutė Kazlauskienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas Virginijus Varnaitis, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Mindaugas Bundza, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Etninės kultūros globos tarybos Strateginių veiklos krypčių administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Daraškevičienė, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu keičiamo Kultūros centrų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio
pertekliniai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
dėmesį, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta sąvoka
„kultūrinis verslumas“ toliau projekte vartojama tik vieną kartą, todėl
diskutuotinas tokios sąvokos atskiro apibrėžimo tikslingumas. Nepritarti Keičiamo įstatymo
dalyje apibrėžta sąvoka
„kultūrinis verslumas“ yra susijusi su keičiamo įstatymo
5 straipsnyje išdėstyta nauja savivaldybių kultūros centrų ir kitų kultūros centrų funkcija, todėl siekiant teisinio aiškumo, šios sąvokos apibrėžimas įstatyme yra visiškai tikslingas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-262 4,5
dalių konstrukcijos suponuoja mėgėjų meno kūrimą ir mėgėjų meno kolektyvų veiklą tik „meninio, sociokultūrinio ugdymo “ ir „neformaliojo švietimo “ (pabraukta mūsų) srityse. Svarstytina, ar šios sąvokos nėra nepagrįstai susiaurinamos vien iki ugdymo ir švietimo sričių, ypač atsižvelgiant, pavyzdžiui, į žymiai platesnes keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatytas kultūros centrų veiklos sritis. Pritarti Siūloma keičiamo įstatymo
ir5 dalis išdėstyti taip: „
ugdymo ir (ar) neformaliojo švietimo procese per meninę ir (ar) kūrybinę saviraišką, meninį, sociokultūrinį ugdymą ir (ar) neformalųjį švietimą sukuriamas kurios nors kultūros srities, meno šakos ar jų junginio veiklos rezultatas. 5.
meno kolektyvas
menine veikla mėgėjų menu užsiimanti asmenų grupė, meninio, sociokultūrinio ugdymo ir (ar) neformaliojo švietimo procese sukurianti, visuomenei pristatanti meninės veiklos rezultatus ir (ar) teikianti kultūros paslaugas.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2
nėra aišku, kokios „šios tendencijos“ turimos omenyje. Pritarti Siūloma keičiamo įstatymo
punktą išdėstyti taip: „
nematerialaus kultūros paveldo , būklės ir raidos stebėseną, inicijuoja ir (ar) atlieka analitinius tyrimus, kaupia statistinę informaciją, inicijuoja ir (ar) atlieka šias tendencijas analizuojančius tyrimus, rengia ar dalyvauja rengiant su minėtomis sritimis susijusius teisės aktus;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo 4 straipsnio 3 punkte, be kita ko, nustatoma Lietuvos nacionalinio kultūros centro funkcija vykdyti „tautinio, archeologinio, istorinio kostiumo tyrimų ir atkūrimo darbus“. Svarstytina, ar ši funkcija nėra per siaura, kad būtų išskirta įstatyme, ir ar jos neapima, pavyzdžiui, tame pačiame punkte nustatyta „etninės kultūros tyrimų ir atkūrimo“ bei 1 punkte nustatyta „ įgyvendina valstybės kultūros politiką <…> etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo, istorinės atminties įprasminimo ir aktualizavimo srityse “ funkcija. Nepritarti Lietuvos nacionalinio kultūros centro funkcija – tautinio, archeologinio, istorinio kostiumo tyrimų ir atkūrimo darbai – yra labai svarbi ir unikali. Ji apima tautinio ir baltų genčių archeologinio, istorinio kostiumo tyrimus (įvairios mokslinės ir metodinės medžiagos (konstrukcinių brėžinių, piešinių ir kt.) rinkimą), tautinių ir baltų genčių archeologinių, istorinių kostiumų kolekcijų atkūrimą, remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis ir Europos ikonografija. 6.
4
6Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 punktas tikslintinas nurodant kokie kolektyvai turimi omenyje (galbūt keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžti mėgėjų meno kolektyvai). Pritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento šeštą ir septintą pastabas, siūloma keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip:
„ 4) analizuoja įvairių meno sričių ir žanrų mėgėjų meno kolektyvų veiklą, rengia tautinio paveldo ir tradicijų perėmimo, meistriškumo ugdymo metodikas, vertina mėgėjų meno kolektyvų meistriškumą , rengia tautinio paveldo ir tradicijų perėmimo, meistriškumo ugdymo metodikas ;“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-264
4
7Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nustatomą Lietuvos nacionalinio kultūros centro funkciją „ rengia tautinio paveldo ir tradicijų perėmimo <…> metodikas“ sistemiškai labiau tiktų dėstyti tos pačios dalies 1 arba 3 punkte. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento šeštą ir septintą pastabas, siūloma keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip:
„ 4) analizuoja įvairių meno sričių ir žanrų mėgėjų meno kolektyvų veiklą, rengia tautinio paveldo ir tradicijų perėmimo, meistriškumo ugdymo metodikas, vertina mėgėjų meno kolektyvų meistriškumą , rengia tautinio paveldo ir tradicijų perėmimo, meistriškumo ugdymo metodikas ;“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-264
8
8Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 punkte nustatoma Lietuvos nacionalinio kultūros centro funkcija „ rengia mėgėjų meno kolektyvų repertuarą “ diskutuotina. Ši konstrukcija suponuoja privalomą centralizuotą visų Lietuvos mėgėjų meno kolektyvų repertuaro rengimą ir kiekvieno šio kolektyvo pareigą laikytis centralizuotai parengto repertuaro.
Svarstytina, ar tokia imperatyvi repertuaro centralizacija atitinka neprofesionalaus, laisvalaikiu veikiančio mėgėjų meno kolektyvo tikslą ir paskirtį, ir ar tokia centralizacija apskritai turėta omenyje rengiant projektą. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento aštuntą ir devintą pastabas, siūloma keičiamo įstatymo
punktą išdėstyti taip: „
inicijuoja naujų kūrinių atsiradimą ir rūpinasi jų sklaida , rengia ir leidžia metodinius leidinius, folkloro rinkinius, vaizdo, garso įrašų , elektronines elektroninių leidinių publikacijas, viešina informaciją apie kultūros reiškinius, procesus ir įvykius, susijusius su priskirtomis sritimis, nurodytomis šio straipsnio1 punkte;“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
įstatymo 4 straipsnio 8 punkto nuostata „rengia <...> vaizdo, garso, elektronines publikacijas “ tikslintina, nes šioje konstrukcijoje kaip alternatyvūs nurodomi ir publikacijų formos, ir turinio požymiai. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento aštuntą ir devintą pastabas, siūloma keičiamo įstatymo
punktą išdėstyti taip: „
inicijuoja naujų kūrinių atsiradimą ir rūpinasi jų sklaida , rengia ir leidžia metodinius leidinius, folkloro rinkinius, vaizdo, garso įrašų , elektronines elektroninių leidinių publikacijas, viešina informaciją apie kultūros reiškinius, procesus ir įvykius, susijusius su priskirtomis sritimis, nurodytomis šio straipsnio1 punkte;“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9 10.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 punkte nustatyta kultūros centrų funkcija „vykdo veiklas, kurios skatina <...> socialinės atskirties grupių įtraukimą į kultūros paslaugų prieinamumą ir plėtrą “ atsižvelgiant į teisėkūros aiškumo principą konstruotina taip: „skatina kultūros paslaugų prieinamumą socialinės atskirties grupėms“, „skatina socialinių grupių įtraukimą į kultūros plėtrą“ ar pan. Pritarti Siūloma keičiamo įstatymo
punktą išdėstyti taip: „
socialinės atskirties grupių įtraukimą į kultūros paslaugų prieinamumą ir plėtrą kultūros paslaugų prieinamumą socialinės atskirties grupėms bei šių grupių įtraukimą į kultūros plėtrą ;“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
įstatymo 5 straipsnio 11 punkte žodis „įstaigos“ keistinas į „kultūros centro“. Pritarti Siūloma keičiamo įstatymo
išdėstyti taip: „
programas ir užtikrina įstaigos kultūros centrų darbuotojų dalyvavimą jose;“. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatoma pareiga visiems savivaldybių ar kitiems kultūros centrams vykdyti ne mažiau kaip pusę keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatytų funkcijų. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus požymius, svarstytina, ar tokia pareiga turėtų būti taikoma ir specializuotiems kultūros centrams. Nepritarti Keičiamo įstatymo
dalyje nustatytas kultūros centrų, išskyrus Lietuvos nacionalinį kultūros centrą, skirstymas pagal veiklos sritis į daugiasričius ir specializuotus kultūros centrus, kurie skiriasi tik savo veiklos apimtimi, t. y. daugiasričių kultūros centrų veikla apima dvi ar daugiau kultūros ir meno sričių, o specializuotų kultūros centrų veikla apima vieną kultūros ir meno sritį.
keičiamo įstatymo5 straipsnyje yra nustatomos savivaldybių kultūros centrų ir kitų kultūros centrų funkcijos, kurios iš esmės nepriklauso nuo kultūros centro veiklos sričių skaičiaus. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje žodžiai „savivaldybių kultūros centrų ir kitų“ brauktini kaip pertekliniai (atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir jos 2 punktą), o teikiama nuoroda į 3 straipsnio 2 dalį tikslintina nurodant 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nepritarti Siūloma patikslinti keičiamo įstatymo
dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Specializuotų savivaldybių Savivaldybių kultūros centrų ir kitų kultūros centrų nuostatuose ar įstatuose turi būti nurodyta kultūros centro veiklos sritis pagal šio įstatymo
.“
kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad specializuotų savivaldybių kultūros centrų ir kitų kultūros centrų nuostatuose ar įstatuose turi būti nurodyta kultūros centro veiklos sritis. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl veiklos sritis reikia nurodyti tik specializuotiems savivaldybių kultūros centrams, o tuo tarpu daugiasričiams savivaldybių kultūros centrams minėta pareiga nėra nustatoma.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, „kiti kultūros centrai“ taip pat gali būti tiek daugiasričiai, tiek ir specializuoti, taigi vadovaujantis projekto nuostatomis „kiti kultūros centrai“ veiklos sritis privalėtų nurodyti nepriklausomai nuo savo veiklos formos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Žr. į Seimo kanceliarijos Teisės departamento tryliktai pastabai argumentuose išdėstytą keičiamo įstatymo
3 dalies siūlymą. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kitų Lietuvos nacionalinio kultūros centro pareigybių, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Vyriausybė“. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą Lietuvos nacionalinio kultūros centro savininko funkcijas įgyvendinančia institucija numatoma Kultūros ministerija, pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį kultūros ministras tvirtina kvalifikacinius reikalavimus centro vadovui. Svarstytina, ar atsižvelgiant į teisėkūros efektyvumo principą minėta Vyriausybės funkcija yra tinkama ir ar neturėtų būti suteikiama centro savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Nepritarti Manytina, kad Lietuvos nacionalinio kultūros centro, o taip pat ir savivaldybių kultūros centrų pareigybių, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką turi nustatyti Vyriausybė. Šiuo metu tai reglamentuota Vyriausybės
496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintame Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje yra pasakyta, kad savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse yra nustatoma tvarka, kaip asmuo gali būti skiriamas antrajai kadencijai, tačiau nieko nekalbama apie tolesnes kadencijas. Taigi vertinant 7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis tarpusavyje gali kilti neaiškumų dėl jų santykio. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pasakyta, kad „ kadangi šių įstaigų vadovų kadencijų skaičius yra neribojamas, trečiajai ar vėlesnėms kadencijoms tie patys asmenys į kultūros įstaigos vadovo pareigas galėtų būti atrenkami tik viešo konkurso tvarka, sudarant sąlygas darbuotojų kaitai.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo tekste trūksta konkretumo ir aiškumo dėl tokio šių nuostatų taikymo, kadangi tokia taisyklė pačiame įstatyme nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas gali sukelti praktinių taikymo problemų bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pašalinti šį neaiškumą ir pačiame teisės akte nustatyti aiškią taisyklę dėl trečiosios ir vėlesnės kadencijos. Nepritarti Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad savivaldybių kultūros centrų vadovai į pareigas penkerių metų kadencijai skiriami viešo konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, kai savivaldybės kultūros centro vadovas be konkurso skiriamas antrajai kadencijai.
Tai reiškia, jog išimtis numatyta tik savivaldybių kultūros centrų vadovų antrajai kadencijai, todėl manytina, kad patikslinimas dėl trečiosios ar vėlesnės savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencijos būtų perteklinis. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
siūloma nustatyti, kad „savivaldybės kultūros centro vadovas gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė savivaldybės planavimo dokumentuose tiems metams nustatytus rodiklius“. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės planavimo dokumentai gali neapimti savivaldybės kultūros centrų veiklos rodiklių (įstatymuose šios konkrečios srities planavimo dokumentų privalomumas nėra įtvirtintas), todėl tokios savivaldybės kultūros centro vadovas netektų įstatyme nustatytos galimybės, nors jo vadovaujamos įstaigos veikla ir atitiktų kitu būdu nei savivaldybės planavimo dokumentuose nustatytus rodiklius. Nepritarti Taikant siūlomą nuostatą, sudaroma galimybė savivaldybių kultūros centrų ( tiek biudžetinių įstaigų, tiek viešųjų įstaigų ) vadovams be konkurso būti paskirtiems antrajai penkerių metų kadencijai. Savivaldybių planavimo dokumentuose yra nustatomi rodikliai, kuriais remiantis galima priimti sprendimą dėl savivaldybių kultūros centrų vadovų skyrimo be konkurso antrajai kadencijai. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
įstatymo 7 straipsnio 6 dalies formuluotė „ Šio straipsnio 3 dalyje nenumatytais atvejais“ nevisiškai suprantama ir, manytina, suformuluota ydingai.
Neaišku, kokius atvejus ši formuluotė suponuoja – kad iki kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 2 mėnesiai ar kažkokius kitus atvejus. Siūlytina aiškiau ir konkrečiau nustatyti, kada būtų taikoma keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta taisyklė. Pritarti iš dalies Siūloma keičiamo įstatymo
dalį išdėstyti taip: „
3 dalyje nenumatytais
3 dalyje numatytais, atvejais konkursas
pareigoms eiti skelbiamas ne vėliau kaip per20 darbo dienų nuo vadovo darbo sutarties pasibaigimo dienos. Jeigu konkursas neįvyksta, naujas konkursas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per20 darbo dienų nuo neįvykusio konkurso procedūrų pabaigos.“
kanceliarijos Teisės departamentas
8
įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūloma įtvirtinti, kad kvalifikacinius reikalavimus Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir savivaldybių kultūros centrų vadovams nustatytų kultūros ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos asmens teisių ir pareigų turinys, turėtų būti įtvirtinamas įstatymu. Svarstytina, ar nurodytų kultūros centrų vadovams keliami bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai neturėtų būti nustatyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, bendrieji kvalifikacijos reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti vadovų pareigas atitinkamose srityse, yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme, taip pat Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir pan.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies nuostatos, kad kultūros ministras nustato Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir savivaldybių kultūros centrų vadovams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, neturėtų būti tikslinamos, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus įtvirtinant keičiamame įstatyme. Nepritarti Siūlomas teisinis reglamentavimas, kai Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir savivaldybių kultūros centrų vadovams keliami bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai yra įtvirtinami poįstatyminiame teisės akte, yra tikslingas, kadangi šis sisteminis principas taikomas ir kitų savivaldybių kultūros įstaigų (bibliotekų, muziejų) vadovams. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
20Pastebėtina,
kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatomi jokie konkretūs Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir savivaldybių kultūros centrų vadovų atrankos kriterijai, kas neatitinka Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos, susijusios su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, nes Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad su asmens teisių ir pareigų apimtimi susijęs reguliavimas turi būti įtvirtintas tik įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose (2007 m. gegužės 5 d. ir kt. nutarimai). Pastebėtina ir tai, kad poįstatyminis teisės aktas, kuriuo vadovaudamasis kompetentingas asmuo (kultūros ministras, meras arba visuotinis dalininkų susirinkimas) vykdytų kultūros centro vadovo atranką, nustatytų įstatymo turinį, nes tiesiogiai įtvirtintų kriterijus, interpretuojančius įstatymą, lemiančius įstatymo taikymą ar netaikymą, kas, be kita ko, vertintina ir kaip padidinta korupcijos rizika. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina tikslinti.
Nepritarti Manytina, kad būtų tikslinga laikytis sisteminio principo reglamentuojant kultūros įstaigų vadovų atrankos procedūras. Reglamentavimas, susijęs su įstaigų (kultūros centrų) vadovų atrankos kriterijais, yra nustatytas Vyriausybės
d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintame Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
92
įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, nustatanti termino nuo kultūros ministro patvirtintų Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių šiurkštaus pažeidimo skaičiavimą „nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“ nėra tinkama. Lietuvos teisės sistemoje terminas „nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“ skaičiuojamas nustatant laiką, per kurį pažeidimas gali būti konstatuotas kompetentingos institucijos, o pažeidėjui gali būti paskirta sankcija už tokį pažeidimą. Jei pažeidimas jau yra konstatuotas, su juo susiję terminai (įskaitant teisės eiti pareigas apribojimą) turėtų būti skaičiuojami nuo pažeidimo konstatavimo ir sankcijos paskyrimo dienos, o jei toks sprendimas buvo apskųstas – nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas buvo atmestas, įsiteisėjimo dienos. Taip pat nėra aišku, kaip šis terminas būtų skaičiuojamas „ du ir daugiau kartų per vienerius metus “ padarius taisyklių pažeidimą.
Pritarti Siūloma keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles (toliau – Taisyklės) ir nuo pažeidimo paaiškėjimo pripažinimo padarius šiurkštų pažeidimą dienos nepraėjo 3 metai. Taisyklių šiurkščiu pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienerius metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją.“
kanceliarijos Teisės departamentas
punktas tikslintinas nurodant ne „Valstybės kultūros centrų politiką“, o
„kultūros centrų valstybės politiką“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2, 3, 4 ir 5 punkte nurodytas funkcijas, nes teisės aktus ir dokumentus tvirtina įstaigos vadovas ar ministras, be to, Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovo skyrimas ir jo atleidimas iš pareigų yra kultūros ministro, o ne ministerijos kompetencija. Pritarti
keičiamo įstatymo10 straipsnį išdėstyti taip: „
1Kultūros ministerija:
valstybės politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą;
kultūros centrų veiklą reglamentuojančius teisės aktus;
Lietuvos nacionalinio kultūros centro planavimo dokumentų įgyvendinimą;
prie kultūros centrų veiklos plėtros rekomendacijų įgyvendinimo finansavimo;
kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas funkcijas, susijusias su kultūros centrų veiklos valdymu. 2.
ministras:
kultūros centrų veiklą reglamentuojančius teisės aktus;
Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuostatus, nustato veiklos prioritetus ir vertinimo kriterijus, tvirtina įstaigos planavimo dokumentus;
būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovą;
kultūros centrų veiklos plėtros rekomendacijas;
kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas funkcijas, susijusias su kultūros centrų veiklos valdymu.“
kanceliarijos Teisės departamentas
pavedant kultūros ministrui patvirtinti Kultūros centrų tarybos sudarymo tvarką, įstatyme turėtų būti nustatyti pagrindiniai šios tarybos sudarymo ir narių delegavimo į ją principai, narių statuso aspektai, kadencijos trukmė, įgaliojimų pabaigos pagrindai ir pan. Nepritarti Manytina, kad laikantis sisteminio požiūrio (Bibliotekų įstatyme, Muziejų įstatyme) formuojant patariamąsias tarybas prie Kultūros ministerijos, nėra tikslinga įstatyme įtvirtinti Kultūros centrų tarybos sudarymo, narių delegavimo ir kitus principus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kultūros centrų asociacija 2022-11-177 3,4 Lietuvos kultūros centrų asociacija siūlo pakeisti LR kultūros centrų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto III skyriaus
dalies siūlymą, kuriame numatoma, kad savivaldybių kultūros centrų vadovai antrai kadencijai skiriami likus2 mėnesiams iki kadencijos pabaigos. Siūlome keisti ir vadovą antrai kadencijai skirti likus4 mėnesiams iki kadencijos pabaigos. Ir analogiškai konkursai į kultūros centrų vadovus turi būti organizuojami likus4 mėnesiams iki jau pareigas einančio vadovo kadencijos pabaigos.
Laikotarpį iš
4 mėnesius prailginti siūlome, nes kultūros centruose vyksta daug tęstinių ilgalaikių projektų, vadovai vadovauja meno kolektyvams ir t. t., todėl šių ir kitų svarbių veiklų perdavimui būtinas laikas. Kita vertus, vadovas turi turėti pakankamai laiko susirasti kitą darbą ar net gyvenamą vietą. Visiems šiems procesams būtinas optimalus laikas. Nepritarti (vyko alternatyvus balsavimas:
1) dėl siūlymo įrašyti „likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams“ – už – 4;
2) dėl siūlymo įrašyti „likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams“ – už – 2) Nustatytas terminas pasirinktas laikantis sisteminio principo ir, manytina, yra optimalus. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte yra numatyta, jog įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d., tuo tarpu savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencija baigiasi 2023 m. liepos
7 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos tampa nebeįgyvendinamos savivaldybių kultūros centrų dabartinių vadovų atžvilgiu. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Etninės kultūros globos taryba 2022-11-082 Etninės kultūros globos tarybos (toliau – Taryba) ekspertai aptarė Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2115.
XIVP-2115. Džiugina, kad naujos redakcijos Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo projekte (toliau – KCĮ projektas) pabrėžiamas įstatymo tikslas skatinti Lietuvos tapatybės, tautinio paveldo ir tradicijų, nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimą ir plėtrą, o apibrėžiant kultūros centro sąvoką įtvirtinama jo priedermė puoselėti etninę kultūrą, įgyvendinti nacionalinių, regiono ir vietos etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo vertybių išsaugojimo, stiprinimo ir sklaidos priemones bei įgyvendinti iniciatyvas, skirtas Lietuvos tapatybės ir tradicijų išsaugojimui, istorinės atminties aktualizavimui užtikrinti, stiprinančias vietos ir regiono kultūrinį savitumą. Dėl to Taryba iš esmės pritaria KCĮ projektui. Tačiau siūlome jį tobulinti, įtraukiant kai kuriuos patikslinimus ir papildymus:
ne kartą atskirai įvardijama etninė kultūra ir mėgėjų menas (nes tai nėra tapačios sąvokos), tačiau šios nuostatos nuosekliai nesilaikoma. KCĮ projekte įvardijant tik mėgėjų meno kolektyvus, nutylėjimo būdu su jais sutapatinami ir etninės kultūros srityje veikiantys kolektyvai, tačiau šie pagal Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą patenka į etninės kultūros subjektų apibrėžtį, etninės kultūros kolektyvams netinka KCĮ projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateiktas sąvokos mėgėjų meno kolektyvas apibrėžimas, kuriame kaip pagrindinės akcentuojamos šios kolektyvo ypatybės – meno kūrinių sukūrimas ir tų kūrinių pristatymas.
Toks apibrėžimas etninės kultūros kolektyvams netinka dėl šių priežasčių: 1) jų veikla nėra grindžiama siekiu kurti naujus meno kūrinius, – priešingai, etninės kultūros kolektyvai siekia kuo labiau atitikti liaudies kūrybos autentiškas ypatybes, atsižvelgiant į Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą priedermę remti autentiškas, natūralioje aplinkoje gyvuojančias etninės kultūros raiškos formas; 2) etninė kultūra ir jos subjektai negali būti priskiriami tik scenos meno sričiai, nes tai nėra pagrindinė etnokultūros srityje veikiančių kolektyvų misija ir paskirtis; 3) tokių kolektyvų veikla gali neapsiriboti folkloro (muzikinio, sakytinio) atlikimu, nes nematerialaus kultūros paveldo įvairovės išsaugojimo tikslais į kolektyvus gali burtis ir kitų etninės kultūros sričių (pvz., tautodailės, tradicinių amatų, kulinarinio paveldo ir pan.) tradicijų saugotojai ar vietos bendruomenės. Todėl siūlome KCĮ projekto 2 straipsnį papildyti nauja dalimi, apibrėžiant joje sąvoką etninės kultūros kolektyvas, šį terminą naudoti 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose, 5 straipsnio 4 punkte. 2. Etninės kultūros plėtrai ypatingą reikšmę turi specializuotų etninės kultūros centrų veikla, tačiau nė viename teisės akte nėra apibrėžta etninės kultūros centro sąvoka. Todėl siūlome KCĮ projekto 2 straipsnį papildyti nauja dalimi, apibrėžiant joje sąvoką etninės kultūros centras.
Terminą etninės kultūros centras siūlome įtraukti į 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kaip pateikta pridedamame priede. Priede pateikiame Tarybos siūlomus konkrečių KCĮ projekto straipsnių papildymus ir pakeitimus. Argumentai: Etninės kultūros plėtrai ypatingą reikšmę turi specializuotų etninės kultūros centrų veikla, tačiau nė viename teisės akte nėra apibrėžta etninės kultūros centro sąvoka. Todėl siūlome Lietuvos Respublikos kultūros centrų į statymo naujos redakcijos projekto (toliau – Įstatymo projektas)
papildyti nauja dalimi, apibrėžiant joje sąvoką etninės kultūros centras . Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo 2 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „ Etninės kultūros centras
Nepritarti Manytina, kad toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai įstatyme išskiriami tik vienos kultūros ar meno srities specializuoti kultūros centrai, šiuo atveju etninės kultūros centrai, nėra objektyviai pagrįstas. Tokiu atveju įstatyme reikėtų apibrėžti ir visų kitų kultūros ar meno sričių specializuotus kultūros centrus. Etninės kultūros puoselėjimui ir sklaidai yra skiriamas dėmesys tiek apibrėžiant kultūros centro sąvoką, tiek reglamentuojant Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir savivaldybių bei kitų kultūros centrų funkcijas. 2. Etninės kultūros globos taryba 2022-11-082 Argumentai:
Įstatymo projekte ne kartą atskirai įvardijama etninė kultūra ir mėgėjų menas (nes tai nėra tapačios sąvokos), tačiau šios nuostatos nuosekliai nesilaikoma.
Įstatymo projekte įvardijant tik mėgėjų meno kolektyvus , nutylėjimo būdu su jais sutapatinami ir etninės kultūros srityje veikiantys kolektyvai, tačiau šie pagal Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą patenka į etninės kultūros subjektų apibrėžtį, etninės kultūros kolektyvams netinka Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateiktas sąvokos mėgėjų meno kolektyvas apibrėžimas, kuriame kaip pagrindinės akcentuojamos šios kolektyvo ypatybės – meno kūrinių sukūrimas ir tų kūrinių pristatymas. Toks apibrėžimas etninės kultūros kolektyvams netinka dėl šių priežasčių: 1) jų veikla nėra grindžiama siekiu kurti naujus meno kūrinius, – priešingai, etninės kultūros kolektyvai siekia kuo labiau atitikti liaudies kūrybos autentiškas ypatybes, atsižvelgiant į Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo
priedermę remti autentiškas, natūralioje aplinkoje gyvuojančias etninės kultūros raiškos formas ; 2) etninė kultūra ir jos subjektai negali būti priskiriami tik scenos meno sričiai, nes tai nėra pagrindinė etnokultūros srityje veikiančių kolektyvų misija ir paskirtis; 3) tokių kolektyvų veikla gali neapsiriboti folkloro (muzikinio, sakytinio) atlikimu, nes nematerialaus kultūros paveldo įvairovės išsaugojimo tikslais į kolektyvus gali burtis ir kitų etninės kultūros sričių (pvz., tautodailės, tradicinių amatų, kulinarinio paveldo ir pan.) tradicijų saugotojai ar vietos bendruomenės. Todėl siūlome Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti nauja dalimi, apibrėžiant joje sąvoką etninės kultūros kolektyvas .
Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „ Etninės kultūros kolektyvas
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad etninės kultūros subjektai yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo
dalyje. Manytina, kad įstatymo projekte įtvirtinta mėgėjų meno kolektyvo sąvoka yra pakankama ir apimanti visose kultūros ar meno srityse veikiančių, t. y. laisvalaikiu menine veikla užsiimančių, asmenų grupes. 3. Etninės kultūros globos taryba
22 Argumentai: Etninės kultūros plėtrą labiausiai vykdo etninės kultūros centrai, todėl, siekiant užtikrinti valstybinę etninės kultūros globą, svarbu tokius centrus identifikuoti ir išskirti bendrame kultūros centrų tinkle. Siūlome papildant Įstatymo projekto 3 straipsnio „Kultūros centrų tinklas “
kultūros centrų pavadinimų pavyzdžius. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnio 2 dalies 2 punktą žodžiais „ (pavyzdžiui, etninės kultūros centras, etninės kultūros ir tradicinių amatų centras) “, išdėstant šią dalį taip: „
sritį (pavyzdžiui, etninės kultūros centras, etninės kultūros ir tradicinių amatų centras) .“ Nepritarti Siūlymas apibrėžiant specializuotus kultūros centrus kaip pavyzdžius įvardinti tik etninės kultūros centrus ir etninės kultūros ir tradicinių amatų centrus, t. y. įvardinant tik pasirinktos kultūros ar meno srities specializuotus kultūros centrus, yra netikslingas ir gali būti laikomas diskriminaciniu. 4.
4 Argumentai: Įstatymo projekte ne kartą atskirai įvardijama etninė kultūra ir mėgėjų menas, nes tai yra netapačios sąvokos, todėl šios nuostatos reikėtų laikytis ir 4 straipsnio 4 punkte įvardijant vieną iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro funkcijų. Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnio 4 punktą žodžiais „etninės kultūros ir“, jį išdėstant taip : „
tradicijų perėmimo, meistriškumo ugdymo metodikas, vertina etninės kultūros ir mėgėjų meno kolektyvų meistriškumą, vykdo jų atrankas; “. Nepritarti Siūlymas įvardinant mėgėjų meno kolektyvus atskirai išskirti etninės kultūros, kaip vienos iš kultūros ar meno sričių, kolektyvus yra netikslingas ir gali būti laikomas diskriminaciniu. 5. Etninės kultūros globos taryba
5 Argumentai: Įstatymo projekte ne kartą atskirai įvardijama etninė kultūra ir mėgėjų menas, nes tai yra netapačios sąvokos, todėl šios nuostatos reikėtų laikytis ir 4 straipsnio 5 punkte įvardijant vieną iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro funkcijų. Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnio 5 punktą žodžiais
„etninės kultūros ir“, jį išdėstant taip:
„
kultūros centrų vadovams ir darbuotojams, nematerialaus kultūros paveldo, etninės kultūros specialistams, etninės kultūros ir mėgėjų meno kolektyvų vadovams, analizuoja šių darbuotojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo, perkvalifikavimo poreikius; “. Nepritarti Siūlymas įvardinant mėgėjų meno kolektyvus atskirai išskirti etninės kultūros, kaip vienos iš kultūros ar meno sričių, kolektyvus yra netikslingas ir gali būti laikomas diskriminaciniu. 6.
4 Argumentai: Etninės kultūros kolektyvai savo pobūdžiu skiriasi nuo mėgėjų meno kolektyvų, todėl būtina šalia pastarųjų įvardyti ir etninės kultūros kolektyvus apibrėžiant vieną iš savivaldybių ir kitų kultūros centrų funkcijų Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 punkte. Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnio 4 punktą žodžiais
„etninės kultūros ir“, jį išdėstant taip:
„
etninės kultūros ir mėgėjų meno kolektyvus, įgyvendina mėgėjų meno kolektyvų jų plėtrą, teikia priemones ir (ar) išteklius, reikalingus jų kultūrinei veiklai vykdyti; “. Nepritarti Siūlymas įvardinant mėgėjų meno kolektyvus atskirai išskirti etninės kultūros, kaip vienos iš kultūros ar meno sričių, kolektyvus yra netikslingas ir gali būti laikomas diskriminaciniu. 7. Etninės kultūros globos taryba 2022-11-222 Etninės kultūros globos tarybos (toliau – Taryba) ekspertai 2022 lapkričio 15 dienos posėdyje dar kartą aptarė Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2115. Šiame rašte pateikiame patikslintą argumentaciją dėl Tarybos siūlymų, todėl prašome šį raštą su pasiūlymais imti už pagrindą pakeičiant ankstesnį Seimo Kultūros komitetui adresuotą Tarybos raštą 2022-11-08 Nr. S-156. Džiugina, kad naujos redakcijos Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo projekte (toliau – KCĮ projektas) pabrėžiamas įstatymo tikslas skatinti Lietuvos tapatybės, tautinio paveldo ir tradicijų, nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimą ir plėtrą, o apibrėžiant kultūros centro sąvoką įtvirtinama jo priedermė puoselėti etninę kultūrą, įgyvendinti nacionalinių, regiono ir vietos etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo vertybių išsaugojimo, stiprinimo ir sklaidos priemones bei įgyvendinti iniciatyvas, skirtas Lietuvos tapatybės ir tradicijų išsaugojimui, istorinės atminties aktualizavimui užtikrinti, stiprinančias vietos ir regiono kultūrinį savitumą. Dėl to Taryba iš esmės pritaria KCĮ projektui.
Tačiau siūlome jį tobulinti, įtraukiant kai kuriuos patikslinimus ir papildymus:
etninė kultūra ir mėgėjų menas (nes tai nėra tapačios sąvokos), tačiau šios nuostatos nuosekliai nesilaikoma. KCĮ projekte įvardijant tik mėgėjų meno kolektyvus nutylėjimo būdu su jais sutapatinami ir etninės kultūros srityje veikiantys kolektyvai. Tačiau šie pagal Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą patenka į etninės kultūros subjektų apibrėžtį. KCĮ projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateiktas sąvokos mėgėjų meno kolektyvas apibrėžimas netinka etninės kultūros kolektyvams dėl šių priežasčių: 1) jų veikla nėra grindžiama siekiu kurti naujus meno kūrinius;
2) tarp etninės kultūros kolektyvų yra ir tokių, kurie menine veikla užsiima ne laisvalaikiu; 3) dauguma etninės kultūros kolektyvų atlieka istorines folkloro rekonstrukcijas, kurių parengimas reikalauja profesionalumo, o dalį kolektyvų sudaro šios srities diplomuoti profesionalai, mokslininkai; 4) etninės kultūros kolektyvų veikla gali neapsiriboti vien meniniu folkloro (muzikinio, sakytinio) atlikimu, nes nematerialaus kultūros paveldo įvairovės išsaugojimo tikslais į kolektyvus gali burtis ir kitų etninės kultūros sričių tradicijų saugotojai ar vietos bendruomenės. Etninės kultūros kolektyvų priskyrimas vien mėgėjų meno kolektyvams neatitinka realios situacijos ir užkerta kelią vystytis profesionaliems aukšto meistriškumo ir meninio lygio etninės kultūros kolektyvams. Todėl siūlome KCĮ projekto 2 straipsnį papildyti nauja dalimi, apibrėžiant joje sąvoką etninės kultūros kolektyvas, šį terminą naudoti 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose, 5 straipsnio 4 punkte. 2. Etninės kultūros plėtrai ypatingą reikšmę turi specializuotų etninės kultūros centrų veikla, tačiau nė viename teisės akte nėra apibrėžta etninės kultūros centro sąvoka.
Todėl siūlome 2 KCĮ projekto 2 straipsnį papildyti nauja dalimi, apibrėžiant joje sąvoką etninės kultūros centras. Terminą etninės kultūros centras siūlome įtraukti į 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kaip pateikta pridedamame priede. Priede pateikiame Tarybos siūlomus konkrečių KCĮ projekto straipsnių papildymus ir pakeitimus. Argumentai:
Etninės kultūros plėtrai ypatingą reikšmę turi specializuotų etninės kultūros centrų veikla, tačiau nė viename teisės akte nėra apibrėžta etninės kultūros centro sąvoka. Todėl siūlome Lietuvos Respublikos kultūros centrų į statymo naujos redakcijos projekto (toliau – Įstatymo projektas)
papildyti nauja dalimi, apibrėžiant joje sąvoką etninės kultūros centras . Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo 2 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „ Etninės kultūros centras
Nepritarti Manytina, kad toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai įstatyme išskiriami tik vienos kultūros ar meno srities specializuoti kultūros centrai, šiuo atveju etninės kultūros centrai, nėra objektyviai pagrįstas. Tokiu atveju įstatyme reikėtų apibrėžti ir visų kitų kultūros ar meno sričių specializuotus kultūros centrus. Etninės kultūros puoselėjimui ir sklaidai yra skiriamas dėmesys tiek apibrėžiant kultūros centro sąvoką, tiek reglamentuojant Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir savivaldybių bei kitų kultūros centrų funkcijas. 8. Etninės kultūros globos taryba 2022-11-222 Argumentai:
Įstatymo projekte ne kartą atskirai įvardijama etninė kultūra ir mėgėjų menas (nes tai nėra tapačios sąvokos), tačiau šios nuostatos nuosekliai nesilaikoma.
Įstatymo projekte įvardijant tik mėgėjų meno kolektyvus , nutylėjimo būdu su jais sutapatinami ir etninės kultūros srityje veikiantys kolektyvai, tačiau šie pagal Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą patenka į etninės kultūros subjektų apibrėžtį. Etninės kultūros kolektyvams netinka Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateiktas sąvokos mėgėjų meno kolektyvas apibrėžimas, kuriame kaip pagrindinės akcentuojamos šios kolektyvo ypatybės: „ laisvalaikiu menine veikla užsiimanti asmenų grupė, meninio, sociokultūrinio ugdymo ir (ar) neformaliojo švietimo procese sukurianti, visuomenei pristatanti meninės veiklos rezultatus ir (ar) teikianti kultūros paslaugas“ .
Toks apibrėžimas etninės kultūros kolektyvams netinka dėl šių priežasčių: 1) jų veikla nėra grindžiama siekiu kurti naujus meno kūrinius, – priešingai, etninės kultūros kolektyvai siekia kuo labiau atitikti liaudies kūrybos autentiškas ypatybes, atsižvelgiant į Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą priedermę remti autentiškas, natūralioje aplinkoje gyvuojančias etninės kultūros raiškos formas; 2) tarp etninės kultūros kolektyvų yra ir tokių, kurie menine veikla užsiima ne laisvalaikiu – tai yra jų profesinė veikla, tampanti bene svarbiausiu pragyvenimo šaltiniu; 3) dauguma etninės kultūros kolektyvų atlieka istorines folkloro rekonstrukcijas, kurių parengimas reikalauja profesionalumo, dalį kolektyvų sudaro savo srities profesionalai, turintys šios srities aukštojo mokslo diplomus bei gilias žinias, mokslo laipsnius, todėl šie žinovai labai kritiškai žiūri į mėgėjišką veiklą; 4) etninės kultūros kolektyvų veikla gali neapsiriboti vien meniniu folkloro (muzikinio, sakytinio) atlikimu, nes nematerialaus kultūros paveldo įvairovės išsaugojimo tikslais į kolektyvus gali burtis ir kitų etninės kultūros sričių (pvz., istorinių rekonstrukcijų, tradicinių amatų, kulinarinio paveldo ir pan.) tradicijų saugotojai ar vietos bendruomenės. Taigi etninės kultūros kolektyvų priskyrimas vien mėgėjų meno kolektyvams neatitinka realios situacijos ir užkerta kelią vystytis profesionaliems aukšto meistriškumo ir meninio lygio etninės kultūros kolektyvams.
Todėl siūlome Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti nauja dalimi, apibrėžiant joje sąvoką etninės kultūros kolektyvas . Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „ Etninės kultūros kolektyvas
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad etninės kultūros subjektai yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo
dalyje. Manytina, kad įstatymo projekte įtvirtinta mėgėjų meno kolektyvo sąvoka yra pakankama ir apimanti visose kultūros ar meno srityse veikiančių, t. y. mėgėjų meno veikla užsiimančių, asmenų grupes. 9. Etninės kultūros globos taryba
22 Argumentai: Etninės kultūros plėtrą labiausiai vykdo etninės kultūros centrai, todėl, siekiant užtikrinti valstybinę etninės kultūros globą, svarbu tokius centrus identifikuoti ir išskirti bendrame kultūros centrų tinkle. Siūlome, papildant Įstatymo projekto 3 straipsnio „Kultūros centrų tinklas “ 2 dalies 2 punktą, įvardyti specializuotų kultūros centrų pavyzdžius, pateikiant įvairius etninės kultūros centrų pavadinimus ir kt.
Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnio 2 dalies 2 punktą žodžiais „ (pavyzdžiui, etninės kultūros centras, etninės kultūros ir tradicinių amatų centras) “, išdėstant šią dalį taip: „
2) specializuotus – kultūros centrus, kurių veikla apima vieną kultūros ar meno sritį (pavyzdžiui, etninės kultūros centras, etninės kultūros ir tradicinių amatų centras) .“ Nepritarti Siūlymas apibrėžiant specializuotus kultūros centrus kaip pavyzdžius įvardinti tik etninės kultūros centrus ir etninės kultūros ir tradicinių amatų centrus, t. y. įvardinant tik pasirinktos kultūros ar meno srities specializuotus kultūros centrus, yra netikslingas ir gali būti laikomas diskriminaciniu. 10. Etninės kultūros globos taryba
4 Argumentai: Įstatymo projekte ne kartą atskirai įvardijama etninė kultūra ir mėgėjų menas, nes tai yra netapačios sąvokos, todėl šios nuostatos reikėtų laikytis ir 4 straipsnio 4 punkte įvardijant vieną iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro funkcijų. Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnio 4 punktą žodžiais „etninės kultūros ir“, jį išdėstant taip : „
tradicijų perėmimo, meistriškumo ugdymo metodikas, vertina etninės kultūros ir mėgėjų meno kolektyvų meistriškumą, vykdo jų atrankas; “ Nepritarti Siūlymas įvardinant mėgėjų meno kolektyvus atskirai išskirti etninės kultūros, kaip vienos iš kultūros ar meno sričių, kolektyvus yra netikslingas ir gali būti laikomas diskriminaciniu. 11. Etninės kultūros globos taryba
5 Argumentai: Įstatymo projekte ne kartą atskirai įvardijama etninė kultūra ir mėgėjų menas, nes tai yra netapačios sąvokos, todėl šios nuostatos reikėtų laikytis ir 4 straipsnio 5 punkte įvardijant vieną iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro funkcijų.
Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnio 5 punktą žodžiais
„etninės kultūros ir“, jį išdėstant taip:
„
kultūros centrų vadovams ir darbuotojams, nematerialaus kultūros paveldo, etninės kultūros specialistams, etninės kultūros ir mėgėjų meno kolektyvų vadovams, analizuoja šių darbuotojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo, perkvalifikavimo poreikius; “. Nepritarti Siūlymas įvardinant mėgėjų meno kolektyvus atskirai išskirti etninės kultūros, kaip vienos iš kultūros ar meno sričių, kolektyvus yra netikslingas ir gali būti laikomas diskriminaciniu. 12. Etninės kultūros globos taryba
4 Argumentai: Etninės kultūros kolektyvai savo pobūdžiu skiriasi nuo mėgėjų meno kolektyvų, todėl, apibrėžiant vieną iš savivaldybių ir kitų kultūros centrų funkcijų Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 punkte, būtina šalia mėgėjų meno kolektyvų įvardyti ir etninės kultūros kolektyvus. Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnio 4 punktą žodžiais
„etninės kultūros ir“, jį išdėstant taip:
„
etninės kultūros ir mėgėjų meno kolektyvus, įgyvendina mėgėjų meno kolektyvų jų plėtrą, teikia priemones ir (ar) išteklius, reikalingus jų kultūrinei veiklai vykdyti; “. Nepritarti Siūlymas įvardinant mėgėjų meno kolektyvus atskirai išskirti etninės kultūros, kaip vienos iš kultūros ar meno sričių, kolektyvus yra netikslingas ir gali būti laikomas diskriminaciniu. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
narys Kęstutis Vilkauskas
3 Argumentai: Sprendimai dėl savivaldybės kultūros centro vadovo skyrimo tiek be konkurso antrai penkerių metų kadencijai, tiek ir konkurso būdu, turėtų būti priimami ne prieš 2, bet prieš 4 mėnesius. Ilginti šį laikotarpį reikalinga todėl, kad kultūros centruose, kaip rodo praktika, paprastai vyksta daug tęstinių projektų, vadovai (patys, personaliai) vadovauja meno kolektyvams, ir šių svarbių veiklų perdavimui, jeigu vadovas nedalyvauja konkurse ar neskiriamas į pareigas antrai kadencijai be konkurso, reikia daugiau, negu 2 mėnesių laiko. Kultūros centro vadovas, nedalyvaujantis naujame konkurse ar skyrime į šias pareigas be konkurso antrai kadencijai, būdamas darbingo amžiaus ir gyvenantis provincijoje, turi turėti pakankamai laiko susirasti naują darbą ar net naują gyvenamąją vietą. Tam vėlgi, reikalingas, kaip rodo praktika, gerokai ilgesnis, negu 2 mėnesių laikotarpis. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomo naujos redakcijos Kultūros centrų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki Lietuvos nacionalinio kultūros centro ar4 mėnesiams iki savivaldybės kultūros centro vadovo kadencijos pabaigos, atitinkamai kultūros ministras, meras arba visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl konkurso šioms pareigoms eiti skelbimo, išskyrus atvejus, kai savivaldybės kultūros centro vadovas be konkurso skiriamas antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju.“ Nepritarti Nustatytas terminas pasirinktas laikantis sisteminio principo ir, manytina, yra optimalus.
dėmesys, kad įstatymo projekte yra numatyta, jog įstatymas įsigalioja 2023
1 d., tuo tarpu savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencija baigiasi 2023 m. liepos31 d., tai reiškia, kad nustačius siūlomą terminą „likus ne mažiau kaip4 mėnesiams“ įstatymo
3 dalies nuostata tampa nebeįgyvendinama savivaldybių kultūros centrų dabartinių vadovų atžvilgiu. 2. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas
4 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomo naujos redakcijos Kultūros centrų įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pasibaigus savivaldybės kultūros centro vadovo penkerių metų kadencijai, mero ar visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė savivaldybės planavimo dokumentuose tiems metams nustatytus rodiklius. Sprendimas dėl savivaldybės kultūros centro vadovo skyrimo be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai turi būti priimtas likus ne mažiau kaip24 mėnesiams iki šio vadovo kadencijos pabaigos.“ Nepritarti Nustatytas terminas pasirinktas laikantis sisteminio principo ir, manytina, yra optimalus.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte yra numatyta, jog įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d., tuo tarpu savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencija baigiasi 2023 m. liepos
4 dalies nuostata tampa nebeįgyvendinama savivaldybių kultūros centrų dabartinių vadovų atžvilgiu. 3. Seimo narys Kristijonas Bartoševičius 2022-11-214 7 Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsnio 7 punkte yra pateikiamos Lietuvos nacionalinio kultūros centro funkcijos. Šio straipsnio 7 punkte numatyta, jog Lietuvos nacionalinis kultūros centras organizuoja ar dalyvauja organizuojant tarptautinius, respublikinius ir regioninius mėgėjų meno ir etninės kultūros renginius. Nurodytose straipsnio dalyse renginiai yra klasifikuojami– tarptautiniai, respublikiniai ir regioniniai. Lietuvos Respublikos lygmeniu vykstančių renginių nereikėtų įvardinti kaip respublikinių, kadangi anot VLKK būdvardis respublikinis junginiuose respublikinis rašinių konkursas , respublikinė ligoninė , respublikinis projektai ir pan. sietinas su trečiąja žodžio respublika reikšme (ist. valstybių sąjungos narė), nusakančia ne dabarties, o praeities (sovietinio laikotarpio) realijas. Dėl šios priežasties nusakant visai šaliai aktualius, visos šalies masto įvykius, reiškinius ir pan., vartotini žodžiai valstybinis , nacionalinis , šalies ir kt. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) organizuoja ar dalyvauja organizuojant tarptautinius, nacionalinius respublikinius ir regioninius mėgėjų meno ir etninės kultūros renginius;“. Pritarti 4.
narys Kristijonas
13 Argumentai: Įstatymo projekto 11 straipsnyje yra nurodomos savivaldybių institucijų kompetencijos kultūros centrų veiklos valdymo srityje. Minimo straipsnio 1 dalies 3 punkte pateikta, jog savivaldybės taryba užtikrina savivaldybių kultūros centrų finansavimą ir
(ar) kitokį prisidėjimą prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių savivaldybės kultūros centrų veiklos, mėgėjų meno kolektyvų dalyvavimo tarptautinėse, respublikinėse, regioninėse kultūrinėse programose, dainų šventėse. Nurodytose straipsnio dalyse programos ir dainų šventės yra klasifikuojamos – tarptautinės, respublikinės ir regioninės. Lietuvos Respublikos lygmeniu vykstančių renginių nereikėtų įvardinti kaip respublikinių, kadangi anot VLKK būdvardis respublikinis junginiuose respublikinis rašinių konkursas , respublikinė ligoninė , respublikinis projektai ir pan. sietinas su trečiąja žodžio respublika reikšme (ist. valstybių sąjungos narė), nusakančia ne dabarties, o praeities (sovietinio laikotarpio) realijas. Dėl šios priežasties nusakant visai šaliai aktualius, visos šalies masto įvykius, reiškinius ir pan., vartotini žodžiai valstybinis, nacionalinis, šalies ir kt. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užtikrina savivaldybių kultūros centrų
finansavimą ir (ar) kitokį prisidėjimą prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių savivaldybės kultūros centrų veiklos, mėgėjų meno kolektyvų dalyvavimo tarptautinėse, nacionalinėse respublikinėse , regioninėse kultūrinėse programose, dainų šventėse.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX- 2395 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP- 2115(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9.
paskirti pranešėjai: Kristijonas Bartoševičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP- 2115(2) . Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė