Lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymO Nr. IX-751
2022
1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) buitinės technikos ir elektronikos prietaisų, avalynės, galanterijos, laikrodžių, drabužių ir buitinės tekstilės gaminių, baldų, vaikų žaislų, dviračių, elektrinių paspirtukų remontui bei neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymO Nr. IX-751
projekto rengimą paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino siekis įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus, paskatinti Lietuvoje žaliąją ekonomiką ir tvaresnį daiktų naudojimą, kuris mažintų buityje susidarančių atliekų skaičių bei leistų gyventojams sutaupyti išlaidas. 2020 metais atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad 77 proc. Europos Sąjungos piliečių verčiau taisytų savo prietaisus, nei juos keistų kitais. Visgi daiktų taisymo kainos, kurios dažnai sudaro 30 proc. daikto vertės, neskatina žmonių tai daryti. 2021 metų kovą Europos Sąjungoje įsigaliojo ekologinio projektavimo taisyklės, kurios turėtų užtikrinti, kad buityje naudojama elektroninė įranga tarnautų kuo ilgiau. Buityje naudojamos elektroninės įrangos gamintojai privalo dar ne mažiau kaip 7-10 metų tiekti profesionaliems remontininkams atsargines dalis po įrangos gamybos nutraukimo. Gamintojai taip pat privalo pateikti tam tikras atsargines dalis ir vartotojams, kurie nėra profesionalūs remontininkai, bet mėgsta patys taisyti gaminius. Tokių atsarginių dalių tiekimą privaloma užtikrinti dar kelerius metus po to, kai gaminys jau neparduodamas Europos Sąjungos rinkoje. Tai atvėrė didesnes galimybes žiedinei ekonomikai ir elektroninių daiktų taisymui. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016–2020 m. Lietuvos rinkai patiektos elektros ir elektronikos įrangos kiekiai augo 20 proc., arba penktadaliu. Nors Lietuvoje kasmet surenkamų elektronikos atliekų kiekiai po truputį auga, tačiau Europos Sąjungos nustatytos dalies surinkti nepavyksta jau keletą metų iš eilės.
Taip pat pastebima, kad dėl vartotojiškumo, kuris skatina pirkti naujus daiktus, o ne juos taisyti, pradeda nykti tam tikri amatai: laikrodininkų, batų taisytojų, mažiau darbo turi siuvėjai. Įvairios Europos Sąjungos valstybės, siekdamos paskatinti ilgesnį daiktų naudojimą, mažesnį atliekų išmetimą ir žiedinės ekonomikos plėtrą, imasi įvairių mokestinių lengvatų, kurios skatintų taisyti senus daiktus, o ne juos išmesti ir pirkti naujus. Airijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Švedijoje, Portugalijoje taikomos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, skirtos dviračių, batų, odos dirbinių, drabužių ir namų apyvokos audinių taisymui. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo projekto tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas ilgesniam daiktų naudojimui, jų taisymui, kas padės ne tik sumažinti išmetamų atliekų kiekį, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį gaminant naujus ir perdirbant senus daiktus, bet taip pat leis kurti darbo vietas, išsaugoti senuosius amatus. Šiam tikslui pasiekti siūloma Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio
punktu numatyti, kad lengvatinis 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas taikomas „ buitinės technikos ir elektronikos prietaisų, avalynės, galanterijos, laikrodžių, drabužių ir buitinės tekstilės gaminių, baldų, vaikų žaislų, dviračių, elektrinių paspirtukų remontui bei neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui“. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Seimo narys Linas Jonauskas 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
metu Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio4 dalies 2 punkte numatyta, kad lengvatinis 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas taikomas tik neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio
punktą ir jame numatyti, kad lengvatinis 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas būtų taikomas „ buitinės technikos ir elektronikos prietaisų, avalynės, galanterijos, laikrodžių, drabužių ir buitinės tekstilės gaminių, baldų, vaikų žaislų, dviračių, elektrinių paspirtukų remontui bei neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui“. Tikimasi, kad priėmus įstatymo pataisas, bus sudarytos palankesnės sąlygos ilgesniam daiktų naudojimui, jų taisymui, kas padės ne tik sumažinti išmetamų atliekų kiekį, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį gaminant naujus ir perdirbant senus daiktus, bet taip pat leis kurti darbo vietas, išsaugoti senuosius amatus, o Lietuvos gyventojams – sutaupyti išlaidas, pigiau taisant buitinės technikos ir elektronikos prietaisus, avalynę, galanteriją, laikrodžius, drabužius ir buitinės tekstilės gaminius, baldus, vaikų žaislus, dviračius, elektrinius paspirtukus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymą, įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas pagerins smulkaus verslo (užsiimančio buitinės technikos ir elektronikos prietaisų, avalynės, galanterijos, laikrodžių, drabužių ir buitinės tekstilės gaminių, baldų, vaikų žaislų, dviračių, elektrinių paspirtukų remontu ) sąlygas ir jų plėtrą. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų, jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti biudžeto lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 15.
žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Daiktų taisymas“, „Daiktų remontas“, „Žiedinė ekonomika“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
ĮS
2022-10-10 Nr. XIVP-2106 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pakeisti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir nustatyti lengvatinį 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą „ buitinės technikos ir elektronikos prietaisų, avalynės, galanterijos, laikrodžių, drabužių ir buitinės tekstilės gaminių, baldų, vaikų žaislų, dviračių, elektrinių paspirtukų remontui “. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) reikalavimai. Pažymėtina, kad PVM direktyvos 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus tik Direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame priede yra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas galėtų būti taikomas buitinių prietaisų, batų ir odos dirbinių, drabužių ir buitinės tekstilės gaminių taisymo (įskaitant lopymą ir persiuvimą) paslaugų teikimui bei dviračių, įskaitant elektrinius dviračius, tiekimui ir tokių dviračių nuomos ir taisymo paslaugoms. Pastebėtina, jog dalies iš projektu siūlomų prekių remontui lengvatų PVM direktyvoje nėra numatyta, t. y. nėra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas galėtų būti taikomas galanterijos, laikrodžių, baldų, vaikų žaislų, elektrinių paspirtukų remontui.
Atsižvelgus į tai, manytina, kad iš dalies projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka PVM direktyvos nuostatų, tad projekto nuostatos derintinos su PVM direktyvos nuostatomis. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte yra numatytas lengvatinis 5 procentų PVM tarifas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui. Atsižvelgus į projektu siūlomos lengvatos turinį, siūlytina ją dėstyti atskiru keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies punktu. 2. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8
5) 239 6164, el. p. [email protected]