Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRALIZUOTAI VALDOMO VALSTYBĖS TURTO VALDYTOJO ĮSTATYMO NR. XII-791 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Papildyti 4 straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu, buvusį 10 punktą atitinkamai laikant 11 punktu:
„10) sudaro sutartis su juridiniais asmenimis dėl jiems nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo Vyriausybės nustatyta tvarka;“
2Buvusį 10 punktą laikyti atitinkamai 11 punktu:
„11) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas, susijusias su centralizuotu valstybės nekilnojamojo turto valdymu.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Jurgis Razma
Projekto lyginamasis variantas
2022
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įmonės veiklos tikslai – įgyvendinti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, vykdyti valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, išieškoti skolas valstybei ir administruoti pagal pavedimo sutartis perduotas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė arba savivaldybė, dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (statinių ir jiems priskirtų žemės sklypų), pardavimo.“
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 4 straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip:
„10) sudaro sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė ir gali sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto (statinių ir jiems priskirtų žemės sklypų), kurio negalima panaudoti pagal valstybės priskirtą funkciją, pardavimo, kai Vyriausybės nustatyta tvarka viešajai įstaigai yra suteiktas leidimas tokį turtą perleisti.“
dalies 10 punktą laikyti 11 punktu. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
Projekto Nr. XIVP-2054(3) lyginamasis variantas
2022
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu: „10) sudaro sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimų, tačiau tos viešosios įstaigos valstybės priskirtoms funkcijoms nenaudojamų statinių, patalpų ar jų dalių, pardavimo kartu su viešajai įstaigai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti, arba dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimų statinių, patalpų ar jų dalių pardavimo, jeigu pagal įstatymus valstybinės žemės sklypas negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, kai Vyriausybės nustatyta tvarka viešajai įstaigai yra suteiktas sutikimas tokį turtą perleisti;“. 2. Buvusį 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą laikyti 11 punktu. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Audito komiteto vardu Komiteto pirmininkas Z. Balčytis
Projekto Nr. XIVP-2054(3) lyginamasis variantas
2022
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu: „10) sudaro sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimų, tačiau tos viešosios įstaigos valstybės priskirtoms funkcijoms nenaudojamų statinių, patalpų ar jų dalių, pardavimo kartu su viešajai įstaigai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti, arba dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimų statinių, patalpų ar jų dalių pardavimo, jeigu pagal įstatymus valstybinės žemės sklypas negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, kai Vyriausybės nustatyta tvarka viešajai įstaigai yra suteiktas sutikimas tokį turtą perleisti;“. 2. Buvusį 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą laikyti 11 punktu. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Audito komiteto vardu Komiteto pirmininkas Z. Balčytis
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo (toliau – CVVTVĮ) 4 straipsnio 2 dalis numato, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (valstybės įmonė Turto bankas), įgyvendindamas centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, valdo, naudoja jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikėjimo teise perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus valstybinės žemės sklypus ir jais disponuoja, parduoda įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus, ir kitus nekilnojamuosius daiktus bei atlieka kitas minėtame įstatyme numatytas funkcijas. Pastaruoju metu tiek viešojoje erdvėje, tiek Lietuvos Respublikos Seime bei kitose valstybės institucijose vyko diskusijos dėl Reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ pastatų, esančių Pušyno kelias 23, 25, 27, Vilniuje, galimo pardavimo. Siekiant pardavimo procedūras įgyvendinti skaidriai, efektyviai ir gaunant didžiausią naudą visuomenei, buvo siūloma perduoti šį turtą pardavimo organizavimui didelę pardavimo viešuose aukcionuose patirtį turinčiai valstybės įmonei Turto bankui, tačiau toks siūlymas šiuo metu negalėjo būti įgyvendinamas, nes minėtas turtas nėra valstybės nuosavybė. Minėtas turtas yra valdomas viešosios įstaigos nuosavybės teise, todėl gali būti parduodamas viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Analogiška situacija yra tais atvejais, kai valstybės valdoma bendrovė (akcinė bendrovė) priima sprendimą parduoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Tokį turtą parduoti viešame aukcione valstybės įmonė Turto bankas taip pat neturi teisės.
Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) yra siekiama suteikti teisę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (valstybės įmonei Turto bankui) viešuose aukcionuose parduoti ne tik valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau ir kitiems juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jei su šiais juridiniais asmenimis būtų sudarytos sutartys dėl tokio turto pardavimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. CVVTVĮ šiuo metu numato, jog centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas įstatymų nustatyta tvarka parduoda valstybės nekilnojamąjį turtą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siekiama suteikti teisę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui viešuose aukcionuose parduoti ne tik valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau ir kitiems juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jei su šiais juridiniais asmenimis būtų sudarytos sutartys dėl tokio turto pardavimo. Tokiu būdu būtų užtikrinta galimybė laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir saviavldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymų principų parduoti viešuose aukcionuose ne tik valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, bet ir tokį turtą, kurį nuosavybės teise valdo viešosios įstaigos, kurių dalininke yra valstybė, bei valstybės valdomos bendrovės. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Reikės pakeisti Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos teisės aktus. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Atitinka. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai „Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Jurgis Razma
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII –791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP–2054 antras variantas parengtas atsižvelgus į Seimo Teisės departamento išvadas. Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo (toliau – CVVTVĮ) 4 straipsnio 2 dalis numato, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (valstybės įmonė Turto bankas), įgyvendindamas centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, valdo, naudoja jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikėjimo teise perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus valstybinės žemės sklypus ir jais disponuoja, parduoda įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus, ir kitus nekilnojamuosius daiktus bei atlieka kitas minėtame įstatyme numatytas funkcijas. Pastaruoju metu tiek viešojoje erdvėje, tiek Lietuvos Respublikos Seime bei kitose valstybės institucijose vyko diskusijos dėl Reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ pastatų, esančių Pušyno kelias 23, 25, 27, Vilniuje, galimo pardavimo. Siekiant pardavimo procedūras įgyvendinti skaidriai, efektyviai ir gaunant didžiausią naudą visuomenei, buvo siūloma perduoti šį turtą pardavimo organizavimui didelę pardavimo viešuose aukcionuose patirtį turinčiai valstybės įmonei Turto bankui, tačiau toks siūlymas šiuo metu negalėjo būti įgyvendinamas, nes minėtas turtas nėra valstybės nuosavybė. Minėtas turtas yra valdomas viešosios įstaigos nuosavybės teise, todėl gali būti parduodamas viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) yra siekiama suteikti teisę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (valstybės įmonei Turto bankui) viešuose aukcionuose parduoti ne tik valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau ir viešosioms įstaigoms, kurių dalininku yra valstybė ar savivaldybė, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, su jomis sudarius sutartis dėl tokio turto pardavimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Įstatymai draudžia kitiems subjektams jiems valstybės perduotą nekilnojamąjį turtą, kai valstybės turtas valdomas patikėjimo teise, perleisti tretiesiems asmenims (žr. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnį, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 str.). Jei tokio turto įstaigos nebenaudoja valstybinėms funkcijoms vykdyti, jis turi būti grąžinamas tam, kas jį perdavė. Kiti įstatymai numato galimybę atitinkamoms valstybės institucijoms, viešosioms įstaigoms, įskaitant ir tas, kurių savininkas ar dalininkas yra valstybė ar savivaldybė, įgyti nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise (pagal testamentą, dovanojimo būdu) jų vardu (pavyzdžiui, Mokslo ir studijų įstatymas, Profesinių mokyklų įstatymas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas). Kai nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdo valstybinės institucijos, jos gali tokį nekilnojamąjį turtą įstatymo nustatytąja tvarka perleisti tretiesiems asmenims.
Tačiau nekilnojamojo turto, įgyto nuosavybės teise, perleidimas, kai toks turtas nebereikalingas valstybės priskirtoms funkcijoms vykdyti, kai šias funkcijas vykdo viešosios įstaigos, įstatymais nenustatytas, nors įstatymai leidžia ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė įgyti turtą nuosavybės teise įstaigos vardu, kai turtas joms dovanojamas ar paveldimas. Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymu (toliau tekste – ir Įstatymas) įmonei yra numatyta teisė vykdyti valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, be kita ko, sudaryti su kitais akcininkais valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo kartu su šių akcininkų akcijomis sutartis (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktas), bet nenumatyta nei pareiga, nei teisė sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkas ar dalininkas yra valstybė, dėl šioms įstaigoms nuosavybės teise priklausančio nebereikalingo valstybės priskirtoms funkcijoms vykdyti nekilnojamojo turto pardavimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siekiama sudaryti galimybę nereikalingą viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, jų nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, parduoti panaudojant gautas lėšas viešosios įstaigos veiklai vykdyti. Tuo tikslu siūloma nustatyti skaidrią viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė ar valstybė, pardavimo tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kad tokio turto (dovanoto, paveldėto ir pan.) vienetų yra nedidelis skaičius, numatoma pareiga Lietuvos Respublikos centralizuotai turto valdytojui viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė nekilnojamąjį turtą parduoti pagal sudarytą sutartį su viešąja įstaiga. Įstatymo projektu taip pat suteikiama teisė viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, kreiptis į Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją sudaryti sutartį, o viešajai įstaigai, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė, nustatoma pareiga kreiptis į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją sudaryti sutartį dėl jai nuosavybės teise priklausančio nebereikalingo valstybės priskirtoms nekilnojamojo turto pardavimo, joms gavus Vyriausybės nustatyta tvarka leidimą, kai įvykdytos numatytos sąlygos tokiam leidimui gauti, be kita ko, pagrindžiant gautų lėšų už parduotą nekilnojamąjį turtą panaudojimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Reikės pakeisti Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos teisės aktus. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Atitinka. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai „Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Jurgis Razma
2022-10-05 Nr. XIVP–2054 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui sudaryti sutartis su juridiniais asmenimis dėl jiems nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Vertinant tokios nuostatos turinį, pabrėžtina, kad siūlomas reglamentavimas iš esmės nedera nei su keičiamame įstatyme įtvirtintais centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo paskirtimi, nei su jos veiklos tikslais, nei su vykdomu funkcijų turiniu. Pažymėtina, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiklos tikslas yra įgyvendinti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, vykdyti valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, išieškoti skolas valstybei ir administruoti pagal pavedimo sutartis perduotas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus. Atitinkamai ir šios įmonės vykdomos funkcijos tiesiogiai ir betarpiškai susijusios būtent su valstybės nuosavybės teise valdomu turtu bei valstybės turtiniais įsipareigojimais. Tuo tarpu projektu teikiamas siūlymas, pagal kurį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas galėtų sudaryti sutartis su bet kokiais juridiniais asmenimis dėl jiems nuosavybės teise priklausančio turto, į kurį valstybė tiesiogiai ar netiesiogiai neturi jokių valdymo teisių, pardavimo, mūsų nuomone, nedera su šios įmonės veiklos principais.
Taip pat pažymėtina, kad nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama sudaryti galimybę laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymų principų parduoti viešuose aukcionuose ne tik valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, bet ir tokį turtą, kurį nuosavybės teise valdo viešosios įstaigos, kurių dalininke yra valstybė, bei valstybės valdomos bendrovės, pačiame projekte toks specialus reguliavimas nenustatytas, o įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata dėl centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisės parduoti bet kokios teisinės formos ir bet kokių dalyvių valdomų juridinių asmenų turto pardavimo. 2. Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą ir siūlomą nuostatą būtų nuspręsta palikti, projektas taisytinas ir tikslintinas keliais aspektais. Pirma, reikėtų aiškiai atskleisti kriterijus, kuriuos atitinkančių juridinių asmenų turtą galėtų parduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, t. y. atsižvelgiant į šios įmonės veiklos tikslus ir principus, siūlytina nurodyti, kad galėtų būti parduodamas tik tokių juridinių asmenų, kurių savininkė ar viena iš dalyvių (dalininkų) yra valstybė. Antra, reikėtų aiškiai nurodyti, kad šiame punkte turimas omenyje būtent juridinių asmenų nekilnojamojo turto ir jam priskirtų žemės sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimas. Trečia, siekiant teisės akto nuostatų sistemiškumo ir vidinės darnos, turėtų būti tikslinamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, jas atitinkamai pakeičiant pagal siūlomą naują centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkciją.
Ketvirta, reikėtų aiškiai nustatyti sutarčių su juridiniais asmenimis sudarymo sąlygas, t. y. reikėtų atskleisti, ar centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui būtų nustatyta imperatyvi pareiga sudaryti sutartis ir parduoti jų turtą su visais atitinkamus kriterijus atitinkančiais juridiniais asmenimis, ar, vis dėlto, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turėtų tik teisę savo nuožiūra sudaryti sutartis su atitinkamus kriterijus atitinkančiais juridiniais asmenimis. Penkta, siūloma formuluotė implikuoja, kad projekto autoriai siūlo Vyriausybei pavesti nustatyti atskirą tvarką, pagal kurią būtų parduodamas juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau pažymėtina, kad turto priklausymas nuosavybės teise ne valstybei, o kažkokiam juridiniam asmeniui tikrai negali būti vertintinas kaip būtinas pagrindas nustatyti kažkokią kitokią pardavimo tvarką. Jeigu, vis dėlto, turima omenyje, kad Vyriausybė nustatytų tvarką, pagal kurią centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui būtų atlyginama už suteiktą paslaugą, tokia nuostata yra perteklinė, nes keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte jau įtvirtinta, kad įmonės atlygis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atskirai kiekvienai šios įmonės veiklai (įskaitant ir už nekilnojamojo turto ir jam priskirtų valstybinės žemės sklypų bei kitų nekilnojamųjų daiktų, pardavimą). 3. Atsižvelgiant į tai, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo – valstybės įmonės Turto banko – savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija, siūlytina dėl projekto gauti Vyriausybės išvadą. 4.
4Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
brauktini žodžiai „buvusį 10 punktą atitinkamai laikant 11 punktu“;
žodžio „buvusį“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „4 straipsnio 2 dalies“, o žodis „atitinkamai“ brauktinas;
„įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Privatinės
teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-10-26 Nr. XIVP–2054(2) Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ,,sudaro sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė ir gali sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto (statinių ir jiems priskirtų žemės sklypų), kurio negalima panaudoti pagal valstybės priskirtą funkciją, pardavimo, kai Vyriausybės nustatyta tvarka viešajai įstaigai yra suteiktas leidimas tokį turtą perleisti”. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinos šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas suteiktų viešajai įstaigai leidimą parduoti projekte nurodytą nekilnojamąjį turtą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo. Taigi, nėra aiškus projektu siūlomo teisinio reguliavimo santykis su minėta Viešųjų įstaigų įstatymo nuostata, nes Viešųjų įstaigų įstatyme nėra nurodytas joks kitas subjektas, kuris turėtų teisę viešajai įstaigai suteikti leidimą parduoti atitinkamą nekilnojamąjį turtą.
Svarstytina, ar siekiant teikiamo įstatymo projekto nuostatas suderinti su galiojančio Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, pastarojo įstatymo nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų reglamentuojamas viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nenaudojamo priskirtai valstybės funkcijai vykdyti, pardavimas. Kita vertus, valstybė ar savivaldybės gali būti tik vienos iš daugelio viešosios įstaigos dalininkų ir neturėti lemiamos įtakos viešosios įstaigos dalininkų susirinkimui priimant sprendimus dėl nekilnojamo jo turto pardavimo. Taigi, gali susidaryti situacijos, kai leidimas parduoti turtą būtų suteiktas, bet viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas atitinkamo sprendimo nepriimtų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti taikomas tik toms viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė arba savivaldybė, taip pat viešosioms įstaigoms, kurias valstybė ir (ar) savivaldybė kontroliuoja. Antra, siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą siūlome patikslinti, nurodant, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas sutartis su viešosiomis įstaigomis sudaro šių įstaigų prašymu (t.y. iniciatyvą dėl viešųjų įstaigų valdomo turto pardavimo turi pareikšti pačios įstaigos). Kitaip sakant, jeigu gavusi leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą viešoji įstaiga su atitinkamu prašymu nesikreiptų į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, pastarasis neturėtų pareigos su viešąja įstaiga sudaryti sutarties dėl turto pardavimo (o viešoji įstaiga šį turtą turėtų pardavinėti savarankiškai).
Trečia, siūlytina numatyti galimybę, kad viešosios įstaigos, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, gali kreiptis dėl jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto paradavimo ne tik tais atvejais, kai turto negalima panaudoti pagal valstybės priskirtą funkciją, tačiau ir tais atvejais, kai nebetikslinga to turto naudoti pagal valstybės priskirtą funkciją (nes gali būti atvejų, kada turtas faktiškai nors ir gali būti toliau naudojamas pagal tam tikrą, tačiau dėl objektyvių aplinkybių toks jo naudojimas būtų netikslingas, nenaudingas ar net nuostolingas). 2. Atsižvelgiant į tai, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo – valstybės įmonės Turto banko – savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija, siūlytina dėl projekto gauti Vyriausybės išvadą. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-12-08 Nr. XIVP-2054(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas sudaro sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimų, tačiau tos viešosios įstaigos valstybės priskirtoms funkcijoms nenaudojamų statinių, patalpų ar jų dalių pardavimo kartu su viešajai įstaigai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti, arba dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimų statinių, patalpų ar jų dalių pardavimo, jeigu pagal įstatymus valstybinės žemės sklypas negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, kai Vyriausybės nustatyta tvarka viešajai įstaigai yra suteiktas sutikimas tokį turtą perleisti. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas suteiktų viešajai įstaigai, kurios savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, sutikimą parduoti projekte nurodytą nekilnojamąjį turtą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo.
Taigi, nėra aiškus projektu siūlomo teisinio reguliavimo santykis su minėta Viešųjų įstaigų įstatymo nuostata, nes Viešųjų įstaigų įstatyme nėra nurodytas joks kitas subjektas, kuris turėtų teisę viešajai įstaigai suteikti sutikimą parduoti atitinkamą nekilnojamąjį turtą. Manytume, kad siekiant teikiamo įstatymo projekto nuostatas suderinti su galiojančio Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, pastarąjį įstatymą reikėtų papildyti išlyga, nustatančia, kad viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, dalininkų susirinkimas sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo gali priimti tik esant Vyriausybės nustatyta tvarka duotam sutikimui tokį turtą perleisti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose na kartą pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (2015 m. vasario 24 d. nutarimas); įstatymuose turi būti inter alia nustatyta valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai).
Pažymėtina, kad nors projekte nėra siūloma reglamentuoti valstybės turto, kuris tiesiogiai nuosavybės teise priklauso valstybei, perleidimo, tačiau viešosios įstaigos, kurių turtas būtų perleidžiamas vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis, nuosavybės teise priklauso valstybei arba yra jos kontroliuojamos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuota doktrina turėtų būti taikytina ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, valstybė, turto perleidimui, o keičiamame įstatyme turėtų būti nurodyta valstybės institucija, kuri turėtų teisę duoti sutikimą perleisti tokių viešųjų įstaigų turtą, bei jos įgaliojimai. Atsižvelgiant į tai, teikiamo įstatymo projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
AUDITO komiteto
2022-11-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, VĮ Turto banko Teisės ir administravimo departamento direktorė Justė Žibūdienė, VĮ Turto banko Teisės skyriaus vadovė Mintija Kaleinykienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-262
<...>
dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ,,sudaro sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė ir gali sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto (statinių ir jiems priskirtų žemės sklypų), kurio negalima panaudoti pagal valstybės priskirtą funkciją, pardavimo, kai Vyriausybės nustatyta tvarka viešajai įstaigai yra suteiktas leidimas tokį turtą perleisti”. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinos šiais aspektais.
Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas suteiktų viešajai įstaigai leidimą parduoti projekte nurodytą nekilnojamąjį turtą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo. Taigi, nėra aiškus projektu siūlomo teisinio reguliavimo santykis su minėta Viešųjų įstaigų įstatymo nuostata, nes Viešųjų įstaigų įstatyme nėra nurodytas joks kitas subjektas, kuris turėtų teisę viešajai įstaigai suteikti leidimą parduoti atitinkamą nekilnojamąjį turtą. Svarstytina, ar siekiant teikiamo įstatymo projekto nuostatas suderinti su galiojančio Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, pastarojo įstatymo nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų reglamentuojamas viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nenaudojamo priskirtai valstybės funkcijai vykdyti, pardavimas. Kita vertus, valstybė ar savivaldybės gali būti tik vienos iš daugelio viešosios įstaigos dalininkų ir neturėti lemiamos įtakos viešosios įstaigos dalininkų susirinkimui priimant sprendimus dėl nekilnojamo jo turto pardavimo. Taigi, gali susidaryti situacijos, kai leidimas parduoti turtą būtų suteiktas, bet viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas atitinkamo sprendimo nepriimtų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti taikomas tik toms viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė arba savivaldybė, taip pat viešosioms įstaigoms, kurias valstybė ir (ar) savivaldybė kontroliuoja. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nepritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos daliai, kad nėra aišku, kuris subjektas suteiktų viešajai įstaigai leidimą parduoti projekte nurodytą nekilnojamąjį turtą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Dėl Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo kriterijų ir sprendimų priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 758 ir 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Dėl Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose Nr. 1025 jau yra patvirtinusi atitinkamas tvarkas ir taisykles ir šiuo atveju analogiškai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatytų tvarką dėl sutikimo parduoti nekilnojamąjį turtą suteikimo viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar viena iš dalininkų, turinti daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė. Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas tik toms viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė taip pat viešosioms įstaigoms, kurias valstybė kontroliuoja. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-262
(10)N Antra, siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą siūlome patikslinti, nurodant, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas sutartis su viešosiomis įstaigomis sudaro šių įstaigų prašymu (t. y. iniciatyvą dėl viešųjų įstaigų valdomo turto pardavimo turi pareikšti pačios įstaigos).
Kitaip sakant, jeigu gavusi leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą viešoji įstaiga su atitinkamu prašymu nesikreiptų į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, pastarasis neturėtų pareigos su viešąja įstaiga sudaryti sutarties dėl turto pardavimo (o viešoji įstaiga šį turtą turėtų pardavinėti savarankiškai). Nepritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar viena iš dalininkų, turinti daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamojo turto pardavimo procedūras įgyvendinti skaidriai, efektyviai ir gaunant didžiausią naudą visuomenei ir valstybei, Komiteto nuomone reikia likti prie imperatyvios Įstatymo projekto nuostatos, kuri nepaliktų pasirinkimo laisvės minėtoms viešosios įstaigoms sprendžiant dėl sutarties dėl nekilnojamojo turto pardavimo su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju sudarymo, kad būtų užtikrinti Įstatymo projekto tikslai ir nekilnojamojo turto pardavimą organizuotų reikiamą kompetenciją ir patirtį valdant ir parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą turintis subjektas. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-262
(10)N Trečia, siūlytina numatyti galimybę, kad viešosios įstaigos, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, gali kreiptis dėl jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto paradavimo ne tik tais atvejais, kai turto negalima panaudoti pagal valstybės priskirtą funkciją, tačiau ir tais atvejais, kai nebetikslinga to turto naudoti pagal valstybės priskirtą funkciją (nes gali būti atvejų, kada turtas faktiškai nors ir gali būti toliau naudojamas pagal tam tikrą, tačiau dėl objektyvių aplinkybių toks jo naudojimas būtų netikslingas, nenaudingas ar net nuostolingas). Nepritarti Argumentai:
Kadangi sprendimus dėl savivaldybių viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo priima savivaldybių tarybos, o savivaldybių nekilnojamojo turto aukciono organizatorės yra savivaldybių administracijos, siūlytina atsisakyti nuostatos dėl savivaldybių viešųjų įstaigų, kurių savininkas yra savivaldybė, taip pat viešųjų įstaigų, kurias savivaldybė kontroliuoja. Iš esmės neprieštaraujant, kad sutartys dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto (statinių, patalpų ar jų dalių,) pardavimo gali būti sudaromos ne tik tais atvejais, kai turto negalima panaudoti, bet taip pat ir kai jo nebetikslinga naudoti pagal valstybės priskirtą funkciją, paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Dėl Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose Nr.
kalendorinius metus analizuotų viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – statinių, patalpų ar jų dalių (toliau – viešosios įstaigos nekilnojamasis turtas) ir valstybės perduoto valdyti ir naudoti patikėjimo teise nekilnojamojo turto (toliau – valstybės nekilnojamasis turtas) poreikį viešosios įstaigos veiklai užtikrinti, nustatytų viešosios įstaigos veiklai nenaudojamą (nereikalingą) viešosios įstaigos nekilnojamąjį turtą ar valstybės nekilnojamąjį turtą, taip pat su viešosios įstaigos įstatuose ar kituose veiklos dokumentuose nurodytomis veiklos sritimis, tikslais ar funkcijomis nesusijusį viešosios įstaigos nekilnojamąjį turtą ir priimtų sprendimus atsisakyti tokio viešosios įstaigos nekilnojamojo turto ar valstybės nekilnojamojo turto. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
valstybės įmonės Turto banko – savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija, siūlytina dėl projekto gauti Vyriausybės išvadą.
Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas, siekdamas sudaryti sąlygas svarstomo įstatymo projekto priėmimui dar Seimo V
(rudens) sesijoje, priėmė sprendimą prašyti pastabas ir pasiūlymus dėl svarstomo įstatymo projekto pateikti VĮ turto banko teises ir pareigas įgyvendinančios Finansų ministerijos. 2022 m. lapkričio 25 d. Finansų ministerija raštu Nr. G-2022-9886 pateikė pastabas ir pasiūlymus Įstatymo projektui. 6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-11-11 * Įvertinę Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2054(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2022-11-251
Finansų ministerija, gavusi Seimo Audito komiteto prašymą pateikti ministerijos pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2054(2) (toliau – Įstatymo projektas), išnagrinėjo Įstatymo projekte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ir teikia šias pastabas. 1.
projekto 1 straipsnyje keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vienas iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (toliau – CTV) veiklos tikslų yra sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė arba savivaldybė, dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (statinių ir jiems priskirtų žemės sklypų), pardavimo. Kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, šiuo projektu siekiama CTV (valstybės įmonei Turto bankui) suteikti teisę viešuose aukcionuose parduoti ne tik valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau ir viešosioms įstaigoms, kurių dalininkė arba savininkė yra valstybė ar savivaldybė, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, su jomis sudarius sutartis dėl tokio turto pardavimo. Finansų ministerijos nuomone, susitarimų pagrindu paremta CTV teisė parduoti minėtų juridinių asmenų nuosavybės teise valdomą turtą nėra sietina su įmonės veiklos tikslais, kuriems įvaraus lygio strateginio planavimo dokumentuose nustatomi siektini rodikliai ir jų įgyvendinimo kontrolė. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 2 straipsnyje šia CTV teise papildomos centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą sudarančios veiklos, o centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo įgyvendinimas ir yra vienas pagrindinių CTV veiklos tikslų. Todėl manome, kad Įsatymo 3 straipsnio 4 dalies pakeitimas yra perteklinis. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 2. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2022-11-252
2.
Įsatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies naujame 10 punkte siūloma nustatyti, kad CTV sudaro sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė ir gali sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto (statinių ir jiems priskirtų žemės sklypų), kurio negalima panaudoti pagal valstybės priskirtą funkciją, pardavimo, kai Vyriausybės nustatyta tvarka viešajai įstaigai yra suteiktas leidimas tokį turtą perleisti. 1) Pirmiausia norėtume atkreipti dėmesį, kad valstybės arba savivaldybių viešosioms įstaigoms įstatymai nesuteikia teisės parduoti jų nuosavybės priklausančiam nekilnojamajam turtui priskirtos valstybinės žemės, nes pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį viešosios įstaigos gali valstybinę žemę, reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naudoti tik panaudos sutarčių pagrindu. Teisė parduoti valstybinę žemę (jeigu įstatymų nustatyta tvarka ji gali būti parduodama), priskirtą kitų juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, nesuteikta ir CTV, nes pagal Žemės įstatymo 10 straipsnį CTV gali parduoti tik tuos valstybinės žemės sklypus, kurie priskirti parduodamam valstybei arba savivaldybėms nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui. Kadangi CTV teisės ir įgaliojimai neapsiriboja tik CTV įstatymu, be Žemės įstatymo pakeitimų siūlomos nustatyti CTV teisės nebus galimybės realizuoti. Manytume, kad susitarimų pagrindu CTV galėtų parduoti tik nekilnojamąjį turtą, be valstybinės žemės. Kartu norėtume atkreipti dėmesį, kad valstybinės žemės pardavimo sandorių sudarymas yra reglamentuotas Žemės įstatymo 10 straipsnyje.
Pardavus juridinių asmenų nekilnojamąjį turtą, naujas šio turto savininkas turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kuriai Žemės įstatymo
žemės pardavimo sandorius, o pagal minėto įstatymo 9 straipsnį – žemės nuomos sandorius. Naujas turto savininkas pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą be aukciono už rinkos kainą gali įsigyti jo nuosavybės teise priklausantiems statiniams (pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį) eksploatuoti reikalingą žemę arba valstybinę žemę išsinuomoti vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu. Nepritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad įstatymo projektu siekiama sudaryti galimybes centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui parduoti valstybės viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomą turtą (statinius, patalpas ar jų dalis), kuris nenaudotinas pagal valstybės priskirtą funkciją. Pagal siūlomą projekto redakciją Vyriausybės nustatyta tvarka viešoji įstaiga turės gauti sutikimą nekilnojamąjį turtą realizuoti. Priimant sprendimą dėl nenaudojamų statinių, patalpų ar jų dalių pagal valstybės priskirtą funkciją, in corpore turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl žemės, reikalingos parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybe valdomam turtui eksploatuoti pardavimo. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 3. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2022-11-252
2) Svarbu pažymėti, kad Vyriausybės nutarimu, reglamentuojančiu valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą viešosiose įstaigose, yra nustatyti viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto valdymo principai. Vienas jų – nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti tik aukcionuose, didžiausią kainą pasiūliusiam aukciono dalyviui.
Dauguma valstybės viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdo tą turtą, kuris Vyriausybės sprendimais buvo investuotas didinant viešosios įstaigos dalininko kapitalą. Nuo 2014 m. ypatingai švietimo srityje išaugo valstybės turto investavimo su tikslu jį parduoti atvejų, buvo keičiamas valstybės turto investavimo teisinis reguliavimas, kuris apribojo pardavimo pajamų panaudojimą, nustatant, kad nenaudojamą funkcijoms vykdyti valstybės nekilnojamąjį turtą investuojant su tikslu jį parduoti, pardavimo pajamos gali būti naudojamos tik įstaigų investiciniams projektams finansuoti. Atsižvelgus į tai ir pritardami Seimo Teisės departamento pastaboms, norėtume pažymėti, kad Vyriausybės leidimas parduoti viešųjų įstaigų turtą yra perteklinis, nes priimant sprendimą dėl valstybės turto investavimo yra žinomas investuoto turto panaudojimo tikslas. Be to, toks leidimas negali apimti savivaldybių viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo, dėl kurio leidimus galėtų priimti tik savivaldybių tarybos. Abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas – nauja valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo veikla, turėtų apimti savivaldybių viešąsias įstaigas. Savivaldybių nekilnojamojo turto aukciono organizatorės yra savivaldybių administracijos, o ne CTV. Manytume, kad savivaldybių viešųjų įstaigų turto valdymas ir disponavimas juo nėra CTV įstatymo reguliavimo sritis.
Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar viena iš dalininkų, turinti daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamojo turto pardavimo procedūras įgyvendinti skaidriai, efektyviai ir gaunant didžiausią naudą visuomenei ir valstybei, siūlytina likti prie tos nuostatos, kad Vyriausybės nustatyta tvarka viešajai įstaigai turi būti suteiktas sutikimas tokį turtą perleisti, nes manytina, kad ši papildoma administracinė našta (Vyriausybės spręs kokia ta tvarka bus nustatyta) duos reikšmingos naudos perleidžiant nekilnojamąjį turtą, kai sprendimą priims ne vienas subjektas ir atsiras papildomas kontrolės mechanizmas. Pritartina pastabai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas tik toms viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė taip pat viešosioms įstaigoms, kurias valstybė kontroliuoja. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 4. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2022-11-252
CTV teisių praplėtimas neatsiejamas nuo viešųjų įstaigų teisės sudaryti sandorius dėl jų turto aukciono organizavimo. Imperatyvi 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostata – „CTV sudaro sutartis“ gali būti traktuojama kaip konkurencinių sąlygų ribojimas, nes paslaugas, įskaitant aukcionų organizavimo, tokie subjektai turėtų įsigyti viešųjų pirkimų nustatyta tvarka, o jas gali teikti ne tik CTV, bet ir kiti nekilnojamojo turto rinkos dalyviai.
Suprasdami tai, kad viešosios įstaigos – viešieji juridiniai asmenys, kurių tikslas yra tenkinti viešuosius interesus, o ne vykdyti komercinę veiklą, neturi pakankamai gebėjimų organizuoti nuosavybės teise priklausančio turto aukcionus, apibendrinę visas šiame rašte išdėstytas pastabas Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkte siūlytume nustatyti, kad CTV gali sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių dalininkė yra valstybė, dėl joms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo. Nepritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant viešųjų įstaigų, kurių savininkas yra valstybė, taip pat viešųjų įstaigų, kuriose valstybė turi daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, nekilnojamojo turto pardavimo procedūras įgyvendinti skaidriai, efektyviai ir gaunant didžiausią naudą visuomenei ir valstybei, Komiteto nuomone reikia likti prie imperatyvios Įstatymo projekto nuostatos, kuri nepaliktų sprendimo laisvės centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui dėl sutarties dėl nekilnojamojo turto pardavimo su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė sudarymo, kad būtų užtikrinti Įstatymo projekto tikslai ir nekilnojamojo turtą pardavimą visais atvejais organizuotų reikiamą kompetenciją ir patirtį valdant ir parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą turintis subjektas. 5. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2022-11-25 * Be to, reaguojant į 2022 m. lapkričio 23 d.
Seimo Audito komiteto posėdyje pateiktus pasiūlymus suteikti CTV teisę parduoti valstybės valdomų bendrovių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuri sukurs pareigą bendrovėms sudaryti sandorius tik su CTV, norėtume pažymėti, kad valstybės valdomų bendrovių nekilnojamojo turto valdymo principai yra nustatyti teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą valstybės valdomose įmonėse.
Vyriausybė yra nustačiusi, kad valstybės valdomų bendrovių akcijų valdytojai turi siekti, o tais atvejais, kai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrinti, kad valstybės valdoma bendrovė:
1) kartą į metus inventorizuodama nekilnojamąjį turtą, atsisakytų nenaudojamo nekilnojamojo turto, taip pat nekilnojamojo turto, kurio panaudojimo paskirtis nėra susijusi su valstybės valdomos bendrovės įstatuose ar kituose dokumentuose nurodytomis veiklos sritimis, tikslais ar funkcijomis;
2) nustatytų valstybės valdomos bendrovės valdomo nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarymo tvarkas ir informaciją apie jas paskelbtų valstybės valdomos bendrovės interneto svetainėje;
3) nustatytų nekilnojamojo turto pardavimo procedūras – numatytų, kad valstybės valdomos bendrovės nekilnojamasis turtas parduodamas taikant viešo pardavimo procedūras, kurios sudarytų sąlygas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti su didžiausią kainą pasiūliusiu viešos pardavimo procedūros dalyviu;
4) nustatytų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto nuomos viešas procedūras, kurios sudarytų sąlygas bendrovės nekilnojamąjį turtą išnuomoti didžiausią nuomos kainą pasiūliusiam asmeniui;
5) užtikrintų, kad pagal pardavimo ar nuomos sandorius nekilnojamasis turtas nebūtų perleidžiamas ar išnuomojamas valstybės valdomos bendrovės darbuotojams, valstybės valdomos bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams ar su jais susijusiems asmenims, sprendimus dėl nekilnojamojo turto perleidimo nuosavybės arba nuomos teisėmis priimtų valstybės valdomos bendrovės kolegialus valdymo organas bendrovės įstatų ar kito veiklos dokumento nustatyta tvarka, o priimant šiuos sprendimus dalyvaujantys asmenys arba tokio perleidimo procedūras vykdantys asmenys įsipareigotų deklaruoti privačius interesus, vengtų bet kokio interesų konflikto ir, jei gali kilti interesų konfliktas, nusišalintų nuo tokių sprendimų priėmimo ar procedūrų vykdymo;
6) skelbtų nuasmenintus nekilnojamojo turto pardavimo arba nuomos sandorius viešai valstybės valdomos bendrovės interneto svetainėje, užtikrindama bendrovės komercinės paslapties apsaugą;
7) nesudarytų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neatlygintino naudojimo arba neatlygintino perleidimo nuosavybės teise sutarčių.
Vyriausybė yra nustačiusi, kad valstybės valdomų bendrovių akcijų valdytojai turi siekti, o tais atvejais, kai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrinti, kad valstybės valdoma bendrovė:
1) kartą į metus inventorizuodama nekilnojamąjį turtą, atsisakytų nenaudojamo nekilnojamojo turto, taip pat nekilnojamojo turto, kurio panaudojimo paskirtis nėra susijusi su valstybės valdomos bendrovės įstatuose ar kituose dokumentuose nurodytomis veiklos sritimis, tikslais ar funkcijomis;
2) nustatytų valstybės valdomos bendrovės valdomo nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarymo tvarkas ir informaciją apie jas paskelbtų valstybės valdomos bendrovės interneto svetainėje;
3) nustatytų nekilnojamojo turto pardavimo procedūras – numatytų, kad valstybės valdomos bendrovės nekilnojamasis turtas parduodamas taikant viešo pardavimo procedūras, kurios sudarytų sąlygas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti su didžiausią kainą pasiūliusiu viešos pardavimo procedūros dalyviu;
4) nustatytų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto nuomos viešas procedūras, kurios sudarytų sąlygas bendrovės nekilnojamąjį turtą išnuomoti didžiausią nuomos kainą pasiūliusiam asmeniui;
5) užtikrintų, kad pagal pardavimo ar nuomos sandorius nekilnojamasis turtas nebūtų perleidžiamas ar išnuomojamas valstybės valdomos bendrovės darbuotojams, valstybės valdomos bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams ar su jais susijusiems asmenims, sprendimus dėl nekilnojamojo turto perleidimo nuosavybės arba nuomos teisėmis priimtų valstybės valdomos bendrovės kolegialus valdymo organas bendrovės įstatų ar kito veiklos dokumento nustatyta tvarka, o priimant šiuos sprendimus dalyvaujantys asmenys arba tokio perleidimo procedūras vykdantys asmenys įsipareigotų deklaruoti privačius interesus, vengtų bet kokio interesų konflikto ir, jei gali kilti interesų konfliktas, nusišalintų nuo tokių sprendimų priėmimo ar procedūrų vykdymo;
6) skelbtų nuasmenintus nekilnojamojo turto pardavimo arba nuomos sandorius viešai valstybės valdomos bendrovės interneto svetainėje, užtikrindama bendrovės komercinės paslapties apsaugą;
7) nesudarytų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neatlygintino naudojimo arba neatlygintino perleidimo nuosavybės teise sutarčių. Išvardintos nuostatos užtikrina bendrovių valdomo nekilnojamojo turto valdymo kontrolę, užtikrina tinkamą skaidrumą bei didžiausios kainos gavimo principą, nepažeidžia kitų akcininkų teisių ir neriboja sąžiningos konkurencijos įsigyjant aukcionų organizavimo paslaugas.
Atsižvelgus į tai, manome, kad siūlomos Įstatymo projekto pataisos neturi būti siejamos su valstybės valdomų bendrovių nekilnojamuoju turtu, nes valstybės valdomų bendrovių veiklos teisinis reguliavimas gali būti nustatytas Akcinių bendrovių įstatyme ir
(arba) valstybės turtinių/neturtinių teisių įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, o ne CTV veiklą reglamentuojančiame įstatyme. Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant sudaryti sąlygas spręsti tiek visuomenėje, tiek diskusijose Seime aptartus atvejus ir neuždelsti sprendimo dėl šio Įstatymo projekto priėmimo tam, kad jis galėtų būti svarstomas Seimo posėdyje, kreiptis dėl naujai iškeltų pasiūlymų vertinimo į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad būtų atlikta išsami tų pasiūlymų analizė bei, esant poreikiui juos įgyvendinti, parengti ir pateikti Seimui kitų teisės aktų pakeitimo projektai. 6. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2022-11-25 * Kartu norėtume pažymėti, kad Finansų ministerijos pateiktos pastabos neeliminuoja poreikio gauti Vyriausybės išvadą dėl šio Įstatymo projekto. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2054(3) ir Komiteto pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Audito komitetas,
2022-10-301
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pritarus Įstatymo projektui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo pareiga sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, kuri įtraukiama prie centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiklų Įstatymo projekto 2 straipsnyje, netaps centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiklos tikslu, taip pat pritariant Finansų ministerijos argumentams, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnį išbraukti ir atitinkamai pakeisti kitų Įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnį: „1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įmonės veiklos tikslai – įgyvendinti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, vykdyti valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, išieškoti skolas valstybei ir administruoti pagal pavedimo sutartis perduotas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė arba savivaldybė, dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (statinių ir jiems priskirtų žemės sklypų), pardavimo.“
Įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti 2.
2Audito komitetas,
2022-10-302
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Finansų ministerijos pastabas ir tai, kad:
1) pagal Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo priima viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas;
2) priimant sprendimą dėl nenaudojamų statinių, patalpų ar jų dalių pagal valstybės priskirtą funkciją, in corpore turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl žemės, reikalingos parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybe valdomam turtui eksploatuoti pardavimo;
3) sprendimus dėl savivaldybių viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo priima savivaldybių tarybos, o savivaldybių nekilnojamojo turto aukciono organizatorės yra savivaldybių administracijos; pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį (pakeitus Įstatymo projekto numeraciją
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Papildyti 4 straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu: „10) sudaro sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų dalininkė, turinti daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė ir gali sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto (statinių ir jiems priskirtų žemės sklypų), kurio negalima panaudoti pagal valstybės priskirtą funkciją, pardavimo, turimų, tačiau tos viešosios įstaigos valstybės priskirtoms funkcijoms nenaudojamų statinių, patalpų ar jų dalių, pardavimo kartu su viešajai įstaigai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti, arba dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimų statinių, patalpų ar jų dalių pardavimo, jeigu pagal įstatymus valstybinės žemės sklypas negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, kai Vyriausybės nustatyta tvarka viešajai įstaigai yra suteiktas leidimas sutikimas tokį turtą perleisti.“
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš –0,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Skardžius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2054(3), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Zigmantas Balčytis (Audito komiteto biuro patarėja (ES) Eglė Jonevičienė)
AUDITO komiteto
2022-11-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, VĮ Turto banko Teisės ir administravimo departamento direktorė Justė Žibūdienė, VĮ Turto banko Teisės skyriaus vadovė Mintija Kaleinykienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-262
<...>
dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ,,sudaro sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė ir gali sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto (statinių ir jiems priskirtų žemės sklypų), kurio negalima panaudoti pagal valstybės priskirtą funkciją, pardavimo, kai Vyriausybės nustatyta tvarka viešajai įstaigai yra suteiktas leidimas tokį turtą perleisti”. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinos šiais aspektais.
Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas suteiktų viešajai įstaigai leidimą parduoti projekte nurodytą nekilnojamąjį turtą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo. Taigi, nėra aiškus projektu siūlomo teisinio reguliavimo santykis su minėta Viešųjų įstaigų įstatymo nuostata, nes Viešųjų įstaigų įstatyme nėra nurodytas joks kitas subjektas, kuris turėtų teisę viešajai įstaigai suteikti leidimą parduoti atitinkamą nekilnojamąjį turtą. Svarstytina, ar siekiant teikiamo įstatymo projekto nuostatas suderinti su galiojančio Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, pastarojo įstatymo nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų reglamentuojamas viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nenaudojamo priskirtai valstybės funkcijai vykdyti, pardavimas. Kita vertus, valstybė ar savivaldybės gali būti tik vienos iš daugelio viešosios įstaigos dalininkų ir neturėti lemiamos įtakos viešosios įstaigos dalininkų susirinkimui priimant sprendimus dėl nekilnojamo jo turto pardavimo. Taigi, gali susidaryti situacijos, kai leidimas parduoti turtą būtų suteiktas, bet viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas atitinkamo sprendimo nepriimtų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti taikomas tik toms viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė arba savivaldybė, taip pat viešosioms įstaigoms, kurias valstybė ir (ar) savivaldybė kontroliuoja. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nepritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos daliai, kad nėra aišku, kuris subjektas suteiktų viešajai įstaigai leidimą parduoti projekte nurodytą nekilnojamąjį turtą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Dėl Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo kriterijų ir sprendimų priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 758 ir 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Dėl Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose Nr. 1025 jau yra patvirtinusi atitinkamas tvarkas ir taisykles ir šiuo atveju analogiškai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatytų tvarką dėl sutikimo parduoti nekilnojamąjį turtą suteikimo viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar viena iš dalininkų, turinti daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė. Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas tik toms viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė taip pat viešosioms įstaigoms, kurias valstybė kontroliuoja. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-262
(10)N Antra, siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą siūlome patikslinti, nurodant, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas sutartis su viešosiomis įstaigomis sudaro šių įstaigų prašymu (t. y. iniciatyvą dėl viešųjų įstaigų valdomo turto pardavimo turi pareikšti pačios įstaigos).
Kitaip sakant, jeigu gavusi leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą viešoji įstaiga su atitinkamu prašymu nesikreiptų į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, pastarasis neturėtų pareigos su viešąja įstaiga sudaryti sutarties dėl turto pardavimo (o viešoji įstaiga šį turtą turėtų pardavinėti savarankiškai). Nepritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar viena iš dalininkų, turinti daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamojo turto pardavimo procedūras įgyvendinti skaidriai, efektyviai ir gaunant didžiausią naudą visuomenei ir valstybei, Komiteto nuomone reikia likti prie imperatyvios Įstatymo projekto nuostatos, kuri nepaliktų pasirinkimo laisvės minėtoms viešosios įstaigoms sprendžiant dėl sutarties dėl nekilnojamojo turto pardavimo su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju sudarymo, kad būtų užtikrinti Įstatymo projekto tikslai ir nekilnojamojo turto pardavimą organizuotų reikiamą kompetenciją ir patirtį valdant ir parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą turintis subjektas. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-262
(10)N Trečia, siūlytina numatyti galimybę, kad viešosios įstaigos, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, gali kreiptis dėl jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto paradavimo ne tik tais atvejais, kai turto negalima panaudoti pagal valstybės priskirtą funkciją, tačiau ir tais atvejais, kai nebetikslinga to turto naudoti pagal valstybės priskirtą funkciją (nes gali būti atvejų, kada turtas faktiškai nors ir gali būti toliau naudojamas pagal tam tikrą, tačiau dėl objektyvių aplinkybių toks jo naudojimas būtų netikslingas, nenaudingas ar net nuostolingas). Nepritarti Argumentai:
Kadangi sprendimus dėl savivaldybių viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo priima savivaldybių tarybos, o savivaldybių nekilnojamojo turto aukciono organizatorės yra savivaldybių administracijos, siūlytina atsisakyti nuostatos dėl savivaldybių viešųjų įstaigų, kurių savininkas yra savivaldybė, taip pat viešųjų įstaigų, kurias savivaldybė kontroliuoja. Iš esmės neprieštaraujant, kad sutartys dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto (statinių, patalpų ar jų dalių,) pardavimo gali būti sudaromos ne tik tais atvejais, kai turto negalima panaudoti, bet taip pat ir kai jo nebetikslinga naudoti pagal valstybės priskirtą funkciją, paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Dėl Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose Nr.
kalendorinius metus analizuotų viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – statinių, patalpų ar jų dalių (toliau – viešosios įstaigos nekilnojamasis turtas) ir valstybės perduoto valdyti ir naudoti patikėjimo teise nekilnojamojo turto (toliau – valstybės nekilnojamasis turtas) poreikį viešosios įstaigos veiklai užtikrinti, nustatytų viešosios įstaigos veiklai nenaudojamą (nereikalingą) viešosios įstaigos nekilnojamąjį turtą ar valstybės nekilnojamąjį turtą, taip pat su viešosios įstaigos įstatuose ar kituose veiklos dokumentuose nurodytomis veiklos sritimis, tikslais ar funkcijomis nesusijusį viešosios įstaigos nekilnojamąjį turtą ir priimtų sprendimus atsisakyti tokio viešosios įstaigos nekilnojamojo turto ar valstybės nekilnojamojo turto. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
valstybės įmonės Turto banko – savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija, siūlytina dėl projekto gauti Vyriausybės išvadą.
Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas, siekdamas sudaryti sąlygas svarstomo įstatymo projekto priėmimui dar Seimo V
(rudens) sesijoje, priėmė sprendimą prašyti pastabas ir pasiūlymus dėl svarstomo įstatymo projekto pateikti VĮ turto banko teises ir pareigas įgyvendinančios Finansų ministerijos. 2022 m. lapkričio 25 d. Finansų ministerija raštu Nr. G-2022-9886 pateikė pastabas ir pasiūlymus Įstatymo projektui. 6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-11-11 * Įvertinę Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2054(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2022-11-251
Finansų ministerija, gavusi Seimo Audito komiteto prašymą pateikti ministerijos pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2054(2) (toliau – Įstatymo projektas), išnagrinėjo Įstatymo projekte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ir teikia šias pastabas. 1.
projekto 1 straipsnyje keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vienas iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (toliau – CTV) veiklos tikslų yra sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė arba savivaldybė, dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (statinių ir jiems priskirtų žemės sklypų), pardavimo. Kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, šiuo projektu siekiama CTV (valstybės įmonei Turto bankui) suteikti teisę viešuose aukcionuose parduoti ne tik valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau ir viešosioms įstaigoms, kurių dalininkė arba savininkė yra valstybė ar savivaldybė, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, su jomis sudarius sutartis dėl tokio turto pardavimo. Finansų ministerijos nuomone, susitarimų pagrindu paremta CTV teisė parduoti minėtų juridinių asmenų nuosavybės teise valdomą turtą nėra sietina su įmonės veiklos tikslais, kuriems įvaraus lygio strateginio planavimo dokumentuose nustatomi siektini rodikliai ir jų įgyvendinimo kontrolė. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 2 straipsnyje šia CTV teise papildomos centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą sudarančios veiklos, o centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo įgyvendinimas ir yra vienas pagrindinių CTV veiklos tikslų. Todėl manome, kad Įsatymo 3 straipsnio 4 dalies pakeitimas yra perteklinis. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 2. VĮ Turto bankas, 2022-11-291
Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas), susipažinusi su Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo (toliau – CVVTVĮ) Nr. XII-791 3 ir
projektas), teikia šias pastabas bei pasiūlymus. 1. Turto bankas siūlo nekeisti CVVTVĮ 3 straipsnio, kuriame reglamentuoti įmonės tikslai.
Įstatymo projekte siūloma papildyti įmonės tikslus nauju tikslu – „sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė arba savivaldybė, dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (statinių ir jiems priskirtų žemės sklypų), pardavimo“. Manome, kad ši funkcija būtų vykdoma kaip susijusi su centralizuotu valstybės NT valdymu, nors pats viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausantis turtas nėra valstybės turtas, tačiau šis turtas priklauso juridiniam asmeniui, kurio dalininkas (ar vienas iš dalininkų) yra valstybė, todėl tikslinga būtų ir tokio nekilnojamojo turto, kuris dažnu atveju yra investuotas valstybės, pardavimą pavesti profesionaliam valstybės nekilnojamojo turto aukcionų organizatoriui. Pažymėtina, kad ir Įstatymo projekte naują funkciją siūloma įdėti į keičiamo CVVTĮ 4 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią, ką centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atlieka įgyvendindamas centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą. Šios straipsnio dalies dabar galiojančios redakcijos 11 punktas numato, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas taip pat atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas, susijusias su centralizuotu valstybės nekilnojamojo turto valdymu, taigi, ši funkcija būtų vykdoma siekiant CVVTĮ 3 straipsnio 4 dalį nustatyto tikslo
Analogiškai, kaip centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, vykdydamas jam patikėjimo teise teisės aktų nustatyta tvarka perduotų valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, sudaro su kitais akcininkais valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo kartu su šių akcininkų akcijomis sutartis arba sudaro sutartis su savivaldybėmis dėl joms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo (CVVTVĮ 4 straipsnio 3 dalis atitinkamai 3 ir 4 punktai). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 3. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2022-11-252
projekto 2 straipsnyje keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies naujame 10 punkte siūloma nustatyti, kad CTV sudaro sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė ir gali sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto (statinių ir jiems priskirtų žemės sklypų), kurio negalima panaudoti pagal valstybės priskirtą funkciją, pardavimo, kai Vyriausybės nustatyta tvarka viešajai įstaigai yra suteiktas leidimas tokį turtą perleisti.
1) Pirmiausia norėtume atkreipti dėmesį, kad valstybės arba savivaldybių viešosioms įstaigoms įstatymai nesuteikia teisės parduoti jų nuosavybės priklausančiam nekilnojamajam turtui priskirtos valstybinės žemės, nes pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį viešosios įstaigos gali valstybinę žemę, reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naudoti tik panaudos sutarčių pagrindu. Teisė parduoti valstybinę žemę (jeigu įstatymų nustatyta tvarka ji gali būti parduodama), priskirtą kitų juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, nesuteikta ir CTV, nes pagal Žemės įstatymo 10 straipsnį CTV gali parduoti tik tuos valstybinės žemės sklypus, kurie priskirti parduodamam valstybei arba savivaldybėms nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui. Kadangi CTV teisės ir įgaliojimai neapsiriboja tik CTV įstatymu, be Žemės įstatymo pakeitimų siūlomos nustatyti CTV teisės nebus galimybės realizuoti. Manytume, kad susitarimų pagrindu CTV galėtų parduoti tik nekilnojamąjį turtą, be valstybinės žemės. Kartu norėtume atkreipti dėmesį, kad valstybinės žemės pardavimo sandorių sudarymas yra reglamentuotas Žemės įstatymo 10 straipsnyje.
Pardavus juridinių asmenų nekilnojamąjį turtą, naujas šio turto savininkas turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kuriai Žemės įstatymo
žemės pardavimo sandorius, o pagal minėto įstatymo 9 straipsnį – žemės nuomos sandorius. Naujas turto savininkas pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą be aukciono už rinkos kainą gali įsigyti jo nuosavybės teise priklausantiems statiniams (pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį) eksploatuoti reikalingą žemę arba valstybinę žemę išsinuomoti vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu. Nepritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad įstatymo projektu siekiama sudaryti galimybes centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui parduoti valstybės viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomą turtą (statinius, patalpas ar jų dalis), kuris nenaudotinas pagal valstybės priskirtą funkciją. Pagal siūlomą projekto redakciją Vyriausybės nustatyta tvarka viešoji įstaiga turės gauti sutikimą nekilnojamąjį turtą realizuoti. Priimant sprendimą dėl nenaudojamų statinių, patalpų ar jų dalių pagal valstybės priskirtą funkciją, in corpore turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl žemės, reikalingos parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybe valdomam turtui eksploatuoti pardavimo. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 4. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2022-11-252
2) Svarbu pažymėti, kad Vyriausybės nutarimu, reglamentuojančiu valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą viešosiose įstaigose, yra nustatyti viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto valdymo principai. Vienas jų – nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti tik aukcionuose, didžiausią kainą pasiūliusiam aukciono dalyviui.
Dauguma valstybės viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdo tą turtą, kuris Vyriausybės sprendimais buvo investuotas didinant viešosios įstaigos dalininko kapitalą. Nuo 2014 m. ypatingai švietimo srityje išaugo valstybės turto investavimo su tikslu jį parduoti atvejų, buvo keičiamas valstybės turto investavimo teisinis reguliavimas, kuris apribojo pardavimo pajamų panaudojimą, nustatant, kad nenaudojamą funkcijoms vykdyti valstybės nekilnojamąjį turtą investuojant su tikslu jį parduoti, pardavimo pajamos gali būti naudojamos tik įstaigų investiciniams projektams finansuoti. Atsižvelgus į tai ir pritardami Seimo Teisės departamento pastaboms, norėtume pažymėti, kad Vyriausybės leidimas parduoti viešųjų įstaigų turtą yra perteklinis, nes priimant sprendimą dėl valstybės turto investavimo yra žinomas investuoto turto panaudojimo tikslas. Be to, toks leidimas negali apimti savivaldybių viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo, dėl kurio leidimus galėtų priimti tik savivaldybių tarybos. Abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas – nauja valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo veikla, turėtų apimti savivaldybių viešąsias įstaigas. Savivaldybių nekilnojamojo turto aukciono organizatorės yra savivaldybių administracijos, o ne CTV. Manytume, kad savivaldybių viešųjų įstaigų turto valdymas ir disponavimas juo nėra CTV įstatymo reguliavimo sritis.
Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar viena iš dalininkų, turinti daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamojo turto pardavimo procedūras įgyvendinti skaidriai, efektyviai ir gaunant didžiausią naudą visuomenei ir valstybei, siūlytina likti prie tos nuostatos, kad Vyriausybės nustatyta tvarka viešajai įstaigai turi būti suteiktas sutikimas tokį turtą perleisti, nes manytina, kad ši papildoma administracinė našta (Vyriausybės spręs kokia ta tvarka bus nustatyta) duos reikšmingos naudos perleidžiant nekilnojamąjį turtą, kai sprendimą priims ne vienas subjektas ir atsiras papildomas kontrolės mechanizmas. Pritartina pastabai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas tik toms viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė taip pat viešosioms įstaigoms, kurias valstybė kontroliuoja. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 5. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2022-11-252
CTV teisių praplėtimas neatsiejamas nuo viešųjų įstaigų teisės sudaryti sandorius dėl jų turto aukciono organizavimo. Imperatyvi 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostata – „CTV sudaro sutartis“ gali būti traktuojama kaip konkurencinių sąlygų ribojimas, nes paslaugas, įskaitant aukcionų organizavimo, tokie subjektai turėtų įsigyti viešųjų pirkimų nustatyta tvarka, o jas gali teikti ne tik CTV, bet ir kiti nekilnojamojo turto rinkos dalyviai.
Suprasdami tai, kad viešosios įstaigos – viešieji juridiniai asmenys, kurių tikslas yra tenkinti viešuosius interesus, o ne vykdyti komercinę veiklą, neturi pakankamai gebėjimų organizuoti nuosavybės teise priklausančio turto aukcionus, apibendrinę visas šiame rašte išdėstytas pastabas Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkte siūlytume nustatyti, kad CTV gali sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių dalininkė yra valstybė, dėl joms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo. Nepritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant viešųjų įstaigų, kurių savininkas yra valstybė, taip pat viešųjų įstaigų, kuriose valstybė turi daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, nekilnojamojo turto pardavimo procedūras įgyvendinti skaidriai, efektyviai ir gaunant didžiausią naudą visuomenei ir valstybei, Komiteto nuomone reikia likti prie imperatyvios Įstatymo projekto nuostatos, kuri nepaliktų sprendimo laisvės centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui dėl sutarties dėl nekilnojamojo turto pardavimo su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė sudarymo, kad būtų užtikrinti Įstatymo projekto tikslai ir nekilnojamojo turtą pardavimą visais atvejais organizuotų reikiamą kompetenciją ir patirtį valdant ir parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą turintis subjektas. 6. VĮ Turto bankas, 2022-11-292
2.
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo turi teisę tik viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas (Viešųjų įstaigų įstatymo
galėtų būti imperatyviai taikomas tik toms viešosioms įstaigoms, kurių dalininkas-valstybė turi lemiamą balsą tiek priimant sprendimą parduoti įstaigai priklausantį nekilnojamąjį turtą apskritai, tiek priimant sprendimą parduoti jį per centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamus aukcionus. Atkreipiame dėmesį į tai, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui už teikiamą aukciono organizavimo paslaugą turės būti mokamas atlygis, todėl viešajai įstaigai, prieš priimant sprendimą, kurio aukciono organizatoriaus teikiamą paslaugą pirkti, aktualu įsivertinti ir tokios paslaugos kainą, t.y., ar privatus aukciono organizatorius nesuteiks šios paslaugos mažesne kaina, nei tą teisės aktų nustatyta tvarka darytų centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Pritarti Žr. Komiteto sprendimą Nr. 2. 7. VĮ Turto bankas,
suteikti teisę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui organizuoti pardavimą ne tik viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, turto, bet ir turto, kuris nuosavybės teise priklauso valstybės valdomoms akcinėms bei uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose daugiau nei 50 procentų akcijų valdo valstybė (pvz.: buvo keliamas klausimas dėl AB „Lietuvos paštas“ turto pardavimo per Turto banko organizuojamus aukcionus, tačiau tokios galimybės teisės aktai šiuo metu nenumato). Tiesa, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pastabas ankstesniajam Seimo nario J.
Razmos teiktam projektui (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/8f5ca2003f1111edbf47f0036855e731?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=10a16e82-1f55-449a-97ea-c0e876541666 ), manome, kad tokio reguliavimo nustatymo klausimas galėtų būti svarstomas tik kompetentingoms institucijoms įvertinus šį siūlymą valstybės pagalbos teisėtumo aspektu. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos draudžia valstybės pagalbą ir nepagrįstą kišimąsi, galintį daryti įtaką konkurencijai rinkoje (Teisingumo ministerijos išvada https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/92faaa404ebd11edba0ded10be2fa21c?jfwid=42w2z8u80 ). Atsižvelgti Argumentai:
Komitete priimtas sprendimas kreiptis dėl naujai iškeltų pasiūlymų vertinimo į Finansų ministeriją, kad būtų atlikta išsami tų pasiūlymų analizė bei, esant poreikiui juos įgyvendinti, parengti ir prireikus pateikti Seimui kitų įstatymų pakeitimo projektus. 8. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2022-11-25 * Be to, reaguojant į 2022 m. lapkričio 23 d. Seimo Audito komiteto posėdyje pateiktus pasiūlymus suteikti CTV teisę parduoti valstybės valdomų bendrovių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuri sukurs pareigą bendrovėms sudaryti sandorius tik su CTV, norėtume pažymėti, kad valstybės valdomų bendrovių nekilnojamojo turto valdymo principai yra nustatyti teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą valstybės valdomose įmonėse.
Vyriausybė yra nustačiusi, kad valstybės valdomų bendrovių akcijų valdytojai turi siekti, o tais atvejais, kai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrinti, kad valstybės valdoma bendrovė:
1) kartą į metus inventorizuodama nekilnojamąjį turtą, atsisakytų nenaudojamo nekilnojamojo turto, taip pat nekilnojamojo turto, kurio panaudojimo paskirtis nėra susijusi su valstybės valdomos bendrovės įstatuose ar kituose dokumentuose nurodytomis veiklos sritimis, tikslais ar funkcijomis;
2) nustatytų valstybės valdomos bendrovės valdomo nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarymo tvarkas ir informaciją apie jas paskelbtų valstybės valdomos bendrovės interneto svetainėje;
3) nustatytų nekilnojamojo turto pardavimo procedūras – numatytų, kad valstybės valdomos bendrovės nekilnojamasis turtas parduodamas taikant viešo pardavimo procedūras, kurios sudarytų sąlygas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti su didžiausią kainą pasiūliusiu viešos pardavimo procedūros dalyviu;
4) nustatytų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto nuomos viešas procedūras, kurios sudarytų sąlygas bendrovės nekilnojamąjį turtą išnuomoti didžiausią nuomos kainą pasiūliusiam asmeniui;
5) užtikrintų, kad pagal pardavimo ar nuomos sandorius nekilnojamasis turtas nebūtų perleidžiamas ar išnuomojamas valstybės valdomos bendrovės darbuotojams, valstybės valdomos bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams ar su jais susijusiems asmenims, sprendimus dėl nekilnojamojo turto perleidimo nuosavybės arba nuomos teisėmis priimtų valstybės valdomos bendrovės kolegialus valdymo organas bendrovės įstatų ar kito veiklos dokumento nustatyta tvarka, o priimant šiuos sprendimus dalyvaujantys asmenys arba tokio perleidimo procedūras vykdantys asmenys įsipareigotų deklaruoti privačius interesus, vengtų bet kokio interesų konflikto ir, jei gali kilti interesų konfliktas, nusišalintų nuo tokių sprendimų priėmimo ar procedūrų vykdymo;
6) skelbtų nuasmenintus nekilnojamojo turto pardavimo arba nuomos sandorius viešai valstybės valdomos bendrovės interneto svetainėje, užtikrindama bendrovės komercinės paslapties apsaugą;
7) nesudarytų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neatlygintino naudojimo arba neatlygintino perleidimo nuosavybės teise sutarčių.
Vyriausybė yra nustačiusi, kad valstybės valdomų bendrovių akcijų valdytojai turi siekti, o tais atvejais, kai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrinti, kad valstybės valdoma bendrovė:
1) kartą į metus inventorizuodama nekilnojamąjį turtą, atsisakytų nenaudojamo nekilnojamojo turto, taip pat nekilnojamojo turto, kurio panaudojimo paskirtis nėra susijusi su valstybės valdomos bendrovės įstatuose ar kituose dokumentuose nurodytomis veiklos sritimis, tikslais ar funkcijomis;
2) nustatytų valstybės valdomos bendrovės valdomo nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarymo tvarkas ir informaciją apie jas paskelbtų valstybės valdomos bendrovės interneto svetainėje;
3) nustatytų nekilnojamojo turto pardavimo procedūras – numatytų, kad valstybės valdomos bendrovės nekilnojamasis turtas parduodamas taikant viešo pardavimo procedūras, kurios sudarytų sąlygas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti su didžiausią kainą pasiūliusiu viešos pardavimo procedūros dalyviu;
4) nustatytų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto nuomos viešas procedūras, kurios sudarytų sąlygas bendrovės nekilnojamąjį turtą išnuomoti didžiausią nuomos kainą pasiūliusiam asmeniui;
5) užtikrintų, kad pagal pardavimo ar nuomos sandorius nekilnojamasis turtas nebūtų perleidžiamas ar išnuomojamas valstybės valdomos bendrovės darbuotojams, valstybės valdomos bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams ar su jais susijusiems asmenims, sprendimus dėl nekilnojamojo turto perleidimo nuosavybės arba nuomos teisėmis priimtų valstybės valdomos bendrovės kolegialus valdymo organas bendrovės įstatų ar kito veiklos dokumento nustatyta tvarka, o priimant šiuos sprendimus dalyvaujantys asmenys arba tokio perleidimo procedūras vykdantys asmenys įsipareigotų deklaruoti privačius interesus, vengtų bet kokio interesų konflikto ir, jei gali kilti interesų konfliktas, nusišalintų nuo tokių sprendimų priėmimo ar procedūrų vykdymo;
6) skelbtų nuasmenintus nekilnojamojo turto pardavimo arba nuomos sandorius viešai valstybės valdomos bendrovės interneto svetainėje, užtikrindama bendrovės komercinės paslapties apsaugą;
7) nesudarytų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neatlygintino naudojimo arba neatlygintino perleidimo nuosavybės teise sutarčių. Išvardintos nuostatos užtikrina bendrovių valdomo nekilnojamojo turto valdymo kontrolę, užtikrina tinkamą skaidrumą bei didžiausios kainos gavimo principą, nepažeidžia kitų akcininkų teisių ir neriboja sąžiningos konkurencijos įsigyjant aukcionų organizavimo paslaugas.
Atsižvelgus į tai, manome, kad siūlomos Įstatymo projekto pataisos neturi būti siejamos su valstybės valdomų bendrovių nekilnojamuoju turtu, nes valstybės valdomų bendrovių veiklos teisinis reguliavimas gali būti nustatytas Akcinių bendrovių įstatyme ir
(arba) valstybės turtinių/neturtinių teisių įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, o ne CTV veiklą reglamentuojančiame įstatyme. Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant sudaryti sąlygas spręsti tiek visuomenėje, tiek diskusijose Seime aptartus atvejus ir neuždelsti sprendimo dėl šio Įstatymo projekto priėmimo tam, kad jis galėtų būti svarstomas Seimo posėdyje, komitete priimtas sprendimas kreiptis dėl naujai iškeltų pasiūlymų vertinimo į Finansų ministeriją, kad būtų atlikta išsami tų pasiūlymų analizė bei, esant poreikiui juos įgyvendinti, parengti ir prireikus pateikti Seimui kiti įstatymų pakeitimo projektai. 9. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2022-11-25 * Kartu norėtume pažymėti, kad Finansų ministerijos pateiktos pastabos neeliminuoja poreikio gauti Vyriausybės išvadą dėl šio Įstatymo projekto. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2054(3) ir Komiteto pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Audito komitetas,
2022-10-301
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pritarus Įstatymo projektui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo pareiga sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, kuri įtraukiama prie centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiklų Įstatymo projekto 2 straipsnyje, netaps centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiklos tikslu, taip pat pritariant Finansų ministerijos argumentams, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnį išbraukti ir atitinkamai pakeisti kitų Įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnį: „1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įmonės veiklos tikslai – įgyvendinti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, vykdyti valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, išieškoti skolas valstybei ir administruoti pagal pavedimo sutartis perduotas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė arba savivaldybė, dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (statinių ir jiems priskirtų žemės sklypų), pardavimo.“
Įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti 2.
2Audito komitetas,
2022-10-302
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Finansų ministerijos pastabas ir tai, kad:
1) pagal Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo priima viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas;
2) priimant sprendimą dėl nenaudojamų statinių, patalpų ar jų dalių pagal valstybės priskirtą funkciją, in corpore turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl žemės, reikalingos parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybe valdomam turtui eksploatuoti pardavimo;
3) sprendimus dėl savivaldybių viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo priima savivaldybių tarybos, o savivaldybių nekilnojamojo turto aukciono organizatorės yra savivaldybių administracijos; pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį (pakeitus Įstatymo projekto numeraciją
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Papildyti 4 straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu: „10) sudaro sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų dalininkė, turinti daugiau kaip pusę visų balsų visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė ir gali sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto (statinių ir jiems priskirtų žemės sklypų), kurio negalima panaudoti pagal valstybės priskirtą funkciją, pardavimo, turimų, tačiau tos viešosios įstaigos valstybės priskirtoms funkcijoms nenaudojamų statinių, patalpų ar jų dalių, pardavimo kartu su viešajai įstaigai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti, arba dėl viešosios įstaigos nuosavybės teise turimų statinių, patalpų ar jų dalių pardavimo, jeigu pagal įstatymus valstybinės žemės sklypas negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, kai Vyriausybės nustatyta tvarka viešajai įstaigai yra suteiktas leidimas sutikimas tokį turtą perleisti.“
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš –0,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Skardžius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2054(3), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Zigmantas Balčytis (Audito komiteto biuro patarėja (ES) Eglė Jonevičienė)