Projekto lyginamasis variantas
straipsnio
„Perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų reguliavimas“
papildymas 82 punktu : „82 Dėl ekstremalių aplinkybių ženkliai padidėjus elektros kainoms įmonėms kompensuojama ta sąnaudų už elektrą dalis, kuri viršija 5 proc. įmonės apyvartos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai - remiantis ES valstybių gerąja praktika kompensuoti verslo įmonėms jų patiriamas sąnaudas tais atvejais, kai dėl ypatingų aplinkybių labai pabrangsta elektros energija. Siūlomas būdas – ženklai padidėjus elektros kainoms tuo laikotarpiu įmonėms kompensuojama ta sąnaudų už elektrą dalis, kuri viršija
į siūlomą pataisa panašius pagalbos verslui būdus: Estijos vyriausybės 2022 m. sausį–kovą nutarė verslo įmonėms 100 proc. kompensuoti tinklo mokesčius už suvartotą elektros energiją ir gamtines dujas (anksčiau buvo kompensuojama 50 proc. šių mokesčių). Be to, vyriausybė skyrė 50 mln. Eur paskolų garantijoms, kad įmonės, kurios dėl aukštų energijos kainų susiduria su laikinais likvidumo sunkumais, galėtų toliau vykdyti veiklą. Graikijos vyriausybė paskelbė, kad
ūkiams ir įmonėms sumažinti padidėjusias mėnesio sąskaitas už elektros energiją... Ši paramos priemonė svarbi ir verslui. Mažoms ir vidutinėms įmonėms subsidijos leis padengti iki 89 proc. kainų augimo, Ispanijos vyriausybė 2022 m. pavasarį patvirtino paramos priemonių paketą, kuriame numatyta skirti tiesioginę paramą verslui už 6 mlrd. Eur, dar 100 mlrd. Eur – teikiant paskolas įmonėms įvairiuose sektoriuose (transporto, maisto ir kituose energijai imliuose sektoriuose). Daug elektros energijos sunaudojančioms įmonėms
mokesčiai už naudojimąsi elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklais (priemonės vertė apie 250 mln. Eur). Italija: v isos daug energijos naudojančios įmonės, kurių kainos, palyginti su 2019 m., padidėjo 30 proc., galėjo pasinaudoti 20 proc. mokesčių lengvata. D.
D. Britanija: a tsižvelgiant į tai, kad įmonėms nebuvo taikoma viršutinė energijos kainų riba ir jos ne visada gali fiksuoti energijos kainą, daugelio jų energijos sąnaudos išaugo daugiau nei 500 proc. Pagal naują 6 mėnesių programą įmonėms bus teikiama tokia pat parama, kaip ir buitiniams vartotojams. Lenkijos Vyriausybė teiks paramą daug energijos naudojančioms pramonės šakoms – subsidijas elektros energijai ir dujoms pirkti. Nuo 2023 m. tokios įmonės turės galimybę tiesiogiai prisijungti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Paramą galės gauti keli šimtai įmonių iš tokių pramonės šakų, kaip metalurgija, keramika, stiklo ir trąšų gamyba . Norvegijos vyriausybė 2022 m. rugsėjo
kurių įmonių sąskaitų už elektros energiją, kad padėtų sušvelninti didėjančių energijos išteklių kainų poveikį. Parama galės pasinaudoti apie 20 tūkst. Norvegijos įmonių: vyriausybė padengs dalį sąskaitų, kai energijos kainos pakils virš tam tikro lygio. Paramai iš viso skirta apie 3 mlrd. kronų . Įmonės, kuriose 2022 m. pirmąjį pusmetį energijos sąnaudos sudarė daugiau nei 3 proc. visų išlaidų, galės kreiptis dėl dotacijų. Vyriausybė padengs 25 proc. skirtumo tarp dabartinės rinkos kainos ir 70 Eur/kWh, taip pat net 45 proc. skirtumo, jei įmonė bus įgyvendinusi energijos taupymo priemones. Įmonėms, investuojančioms į energijos taupymo priemones, dalį sąskaitos taip pat gali padengti valstybės dotacijos. Slovėnijos parlamentas priėmė įstatymą, kad pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir įmonėms, kurios smarkiai nukentėjo dėl aukštų dujų ir elektros kainų, bus taikomos specialios paramos priemonės. Verslui skirtas 40 mln. Eur paramos paketas (po 20 mln. Eur 2022 ir 2023 m.). Priklausomai nuo paramos rūšies, valstybė finansuos 30 arba 70 proc. reikalavimus atitinkančių įmonių energijos sąnaudų. Vokietija : kuo labiau įmonė patiria didelių energijos sąnaudų poveikį, tuo didesnės subsidijos jai skiriamos.
Energijos sąnaudų mažinimo programa skirta nuo didelių energijos kainų ypač kenčiančioms įmonėms. Jos gali kreiptis į Vokietijos federalinę ūkio ir eksporto kontrolės įstaigą dėl subsidijos gamtinių dujų ir elektros energijos išlaidoms padengti. Vienai įmonei skiriama ne didesnė kaip 50 mln. Eur subsidija. Paraiškas gali teikti įmonės, veikiančios ypač daug energijos naudojančiuose sektoriuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame įstatyme nenumatyta jokia parama verslui tais atvejais, kai ekstremaliai pakyla elektros energijos kainos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma laikinai Vyriausybės nustatytu laikotarpiu įmonėms kompensuoti tą jų sąnaudų už elektrą dalį, kuri viršija 5 proc. tų metų įmonės apyvartos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Sumažėtų elektros kainų šoko neigiamas poveikis verslui ir tokio šoko keliamas darbo vietų mažėjimas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas turės labai teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, maisto pramonei ir šalies ūkio augimui. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Tokių lėšų reikės – jų poreikį turės suskaičiuoti Vyriausybė. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „ elektra “, „ parama verslui
“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Petras Gražulis
2022-09-28 Nr. XIVP-2041 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 69 straipsnį, papildant jį 82 dalimi, ir nustatyti: „ Dėl ekstremalių aplinkybių ženkliai padidėjus elektros kainoms įmonėms kompensuojama ta sąnaudų už elektrą dalis, kuri viršija 5 proc. įmonės apyvartos.“ Projektas tobulintinas, nes: 1.1. neaišku, kas šiuo atveju būtų laikoma „įmone“. Pastebėtina, kad juridiniai asmenys gali būti privatūs, kurių tikslas tenkinti privačius interesus (akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos, individualios įmonės ir kt.) ir viešieji, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybių įmonės, biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos ir kt.). Be to, ūkine komercine veikla gali būti verčiamasi nesteigiant juridinio asmens (individuali veikla pagal pažymą ar verslo liudijimą), „sąnaudų už elektrą“ taip pat patiria ūkininkai. Jeigu projektu siekiama nustatyti kompensavimą už elektros energijos kainos dalį tik kai kurioms ūkio subjektų grupėms, t. y. nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą; šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. vasario 6 d. ir kiti nutarimai). 1.2. neaišku, kokios „ekstremalios aplinkybės“ turimos omenyje, kas ir kokia tvarka konstatuotų šių aplinkybių buvimą;
būtų laikoma „ženkliai padidėjusi“, kas ir kokia tvarka konstatuotų elektros energijos kainos „ženklų padidėjimą“;
kompensuoti „sąnaudų už elektrą“ dalį; 1.5. kokia įmonės apyvarta turima omenyje (mėnesio, ketvirčio ir pan.). 2. Projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data taisytina, atsižvelgiant į teisėkūros procedūrų Seime terminus. 3. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 6, 7 ir 9 straipsniuose nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos funkcijas, dėl projekto turėtų būti gautos Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados. 4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
pasikartojančius žodžius „LIETUVOS RESPUBLIKOS;
taip: „69 straipsnio pakeitimas“, o šio straipsnio pakeitimo esmė dėstytina taip: „Papildyti 69 straipsnį 82 dalimi:“;
formuluotę „ir taikymas“ išbraukiant kaip perteklinę. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el.