Projekto Lyginamasis variantas
RESPUBLIKOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XII-717 4 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2022 m. d. Nr. Vilnius
4 straipsnio 2 dalį 5 punktu: „5) Organizuoja nemokamos teisinės pagalbos teikimą Viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms;“
straipsnio 2 dalies 5 punktą laikyti 6 punktu. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „8 straipsnis. Viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimas, teisinės pagalbos teikimas ir nevyriausybinių organizacijų pripažinimas viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis
nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo lėšas, gali numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms teikiamas prioritetas. Nevyriausybinės organizacijos pripažįstamos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2.
organizacija pripažįstama nevyriausybinė organizacija, kuri:
1) vykdo veiklas, kurių didesnė dalis teikia naudą visuomenei ar jos daliai, aplinkos kokybės gerinimui ir kurios skirtos vaikų ir jaunimo gerovės didinimui, neįgaliųjų apsaugai, moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimui, žmogaus teisių apsaugai, šeimų stiprinimui, socialinės atskirties ir skurdo mažinimui, švietimo, mokslo, kultūros ir sporto skatinimui, humanitarinės pagalbos teikimui, sveikatos apsaugai, aplinkos apsaugai, pilietiniam ugdymui, visuomenės narių teisių apsaugai ir viešojo intereso užtikrinimui;
2) yra įregistravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre;
3) Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikusi dvejų praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitas ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
4) atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus;
5) siekia išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio visuomenei ar jos daliai, steigimo dokumente arba steigėjų patvirtintame dokumente yra nurodžiusi siekiamo socialinio poveikio tikslą (sprendžiamą socialinę problemą), išmatuojamo socialinio poveikio rodiklius, šių rodiklių vertinimo metodiką ir vieną kartą per kalendorinius metus vertina praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinį poveikį, ir veiklą siekiant socialinio poveikio organizuoja konsultuodamasi (suteikdama galimybę teikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis organizacijos vykdoma veikla, ir su visuomene. Socialinio poveikio rezultatai turi būti patvirtinti nevyriausybinės organizacijos steigėjų ir skelbiami viešai. Socialinio poveikio matavimas taikomas tik toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurių pagrindinis tikslas – teikti viešąsias paslaugas. 3.
3Vyriausybės įgaliota institucija,
vertindama nevyriausybinės organizacijos, siekiančios būti pripažinta viešosios naudos nevyriausybine organizacija, veiklą, įvertina jos įstatus, Juridinių asmenų registrui pateiktas dvejų praėjusių ataskaitinių metų veiklos ataskaitas ir pateiktus vienų praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinio poveikio rezultatus, jeigu nevyriausybinės organizacijos pagrindinis tikslas – teikti viešąsias paslaugas. 4. Viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, ginančioms viešąjį interesą, Vyriausybės įgaliota institucija suteikia nemokamą teisinę pagalbą, įskaitant ir gynybą teismuose.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir
(ar) jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Ligita Girskienė
Projekto Lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
4 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu: „5) Organizuoja nemokamos teisinės pagalbos teikimą Viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms;“
straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktu laikyti 6 ir 7 punktais. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „8 straipsnis. Viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimas, teisinės pagalbos teikimas ir nevyriausybinių organizacijų pripažinimas viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis
nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo lėšas, gali numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms teikiamas prioritetas. Nevyriausybinės organizacijos pripažįstamos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2.
organizacija pripažįstama nevyriausybinė organizacija, kuri:
1) vykdo veiklas, kurių didesnė dalis teikia naudą visuomenei ar jos daliai ir kurios skirtos vaikų ir jaunimo gerovės didinimui, neįgaliųjų apsaugai, moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimui, žmogaus teisių apsaugai, šeimų stiprinimui, socialinės atskirties ir skurdo mažinimui, švietimo, mokslo, kultūros ir sporto skatinimui, humanitarinės pagalbos teikimui, sveikatos apsaugai, aplinkos apsaugai, pilietiniam ugdymui, visuomenės narių teisių apsaugai ir viešojo intereso užtikrinimui;
2) yra įregistravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre;
3) Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikusi dvejų praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitas ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
4) atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus;
5) siekia išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio visuomenei ar jos daliai, steigimo dokumente arba steigėjų patvirtintame dokumente yra nurodžiusi siekiamo socialinio poveikio tikslą (sprendžiamą socialinę problemą), išmatuojamo socialinio poveikio rodiklius, šių rodiklių vertinimo metodiką ir vieną kartą per kalendorinius metus vertina praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinį poveikį, ir veiklą siekiant socialinio poveikio organizuoja konsultuodamasi (suteikdama galimybę teikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis organizacijos vykdoma veikla, ir su visuomene. Socialinio poveikio rezultatai turi būti patvirtinti nevyriausybinės organizacijos steigėjų ir skelbiami viešai. Socialinio poveikio matavimas taikomas tik toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurių pagrindinis tikslas – teikti viešąsias paslaugas. 3.
3Vyriausybės įgaliota institucija,
vertindama nevyriausybinės organizacijos, siekiančios būti pripažinta viešosios naudos nevyriausybine organizacija, veiklą, įvertina jos įstatus, Juridinių asmenų registrui pateiktas dvejų praėjusių ataskaitinių metų veiklos ataskaitas ir pateiktus vienų praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinio poveikio rezultatus, jeigu nevyriausybinės organizacijos pagrindinis tikslas – teikti viešąsias paslaugas. 4. Viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuoja nemokamos teisinės pagalbos, įskaitant ir gynybą teismuose, teikimą.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis Įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir
(ar) jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Ligita Girskienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Nevyriausybinis sektorius ypatingai svarbus mūsų valstybės raidai. Piliečiai nebūdami vyriausybės dalimi gali prisidėti prie valstybės problemų sprendimo ir jas efektyviai spręsti. Be Nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo valstybė dar ir dabar sunkiai pasirūpintų benamiais gyvūnais, sunkiai sergančiais vaikais, spręstų skurdo, aplinkosaugos problemas. Klaipėdos pavyzdys rodo, kad tik aktyvus Nevyriausybinių organizacijų (toliau - NVO) sektorius padėjo atskleisti taršos problemas, o aktyvūs piliečiai suorganizavo visuotines tvarkymosi akcijas, po kurių mūsų aplinka tampa švaresnė ir gražesnė. Visgi gyvendami teisinėje valstybėje ne visi piliečiai turi žinių kaip teisingai surašyti skundą, kaip išspręsti tam tikras problemas teisiniu keliu, todėl dažnai NVO sunkiai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis ir kartais nesusikalbėjimas yra išreiškiamas protestais, o ne problemų sprendimu teisiniu būdu. Valstybinės institucijos turi atskirus teisės padalinius, kurie konsultuoja teisinių žinių neturinčius tarnautojus, gina instituciją teismuose, tačiau NVO dažnai neturi galimybių pasisamdyti teisininkų, nes jų veikla paremta savanorišku pagrindu, o jei organizacija veikia srityje, kurioje neįmanoma uždirbti - pvz. atstovauja vietos bendruomenės žmones dėl taršos ir pan., savų lėšų gali neužtekti apginti savo interesus nuo stambaus kapitalo, kuris turi dideles finansines galimybes apsiginti ir pasisamdyti geriausius teisininkus. Šiuo įstatymu siūloma suteikti viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, ginančioms viešąjį interesą suteikti nemokamą teisinę pagalbą, įskaitant ir gynybą teismuose.
Patikslinti viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų apibrėžimą ir numatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bus atsakinga už nemokamos teisinės pagalbos teikimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narė Ligita Girskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu įstatyme nėra numatyta nemokamos teisinės pagalbos teikimas viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Šiuo įstatymo projektu siūloma suteikti viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, ginančioms viešąjį interesą suteikti nemokamą teisinę pagalbą, įskaitant ir gynybą teismuose. Patikslinti viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų apibrėžimą ir numatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bus atsakinga už nemokamos teisinės pagalbos teikimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus įstatymą jis gali pagerinti kriminogeninę situaciją ir sumažinti korupciją. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Projekto įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja 9.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti teisės aktų pakeitimus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymą turėtų būti keičiami poįstatyminiai teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų reikės, tačiau neįmanoma įvertinti koks būtų poreikis. Pirmais metais po įstatymo priėmimo biudžetinių lėšų poreikis galėtų būti iki
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: "Nemokama teisinė pagalba", "Nevyriausybinės organizacijos", "NVO" 16.
Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Parašas Ligita Girskienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Nevyriausybinis sektorius ypatingai svarbus mūsų valstybės raidai. Piliečiai, būdami vyriausybės dalimi, gali prisidėti prie valstybės problemų sprendimo ir jas efektyviai spręsti. Be nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo valstybė dar ir dabar sunkiai pasirūpintų benamiais gyvūnais, sunkiai sergančiais vaikais, spręstų skurdo, aplinkosaugos problemas. Klaipėdos pavyzdys rodo, kad tik aktyvus Nevyriausybinių organizacijų (toliau - NVO) sektorius padėjo atskleisti taršos problemas, o aktyvūs piliečiai suorganizavo visuotines tvarkymosi akcijas, po kurių mūsų aplinka tampa švaresnė ir gražesnė. Norėdamos tinkamai apginti gyventojų interesus nevyriausybinės organizacijos dažnai yra priverstos ginčus spręsti teismuose. Bylinėjimosi procesas yra labai brangus ir visuomenininkams tampa sunkia našta. Pažymetina, kad ne visi piliečiai turi žinių kaip teisingai surašyti skundą, kaip išspręsti tam tikras problemas teisiniu keliu, todėl dažnai NVO, ypač mažesčnių ir tų, kurios negauna finansavimo iš valstybės biudžeto arba gauna tikslinį finansavimą, kurio negalima panaudoti teisinių paslaugų įsigijumui, neturi galimybės samdyti teisininkų, todėl sunkiai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis ir kartais dėl elementarių žinių stokojimo įvyksta nesusikalbėjimas su insitucijomis, kuris skatina teisinį nihilizmą arba yra išreiškiamas protestais, o ne problemų sprendimu teisiniu būdu.
Valstybinės institucijos turi atskirus teisės padalinius, kurie konsultuoja teisinių žinių neturinčius tarnautojus, gina instituciją teismuose, tačiau NVO dažnai neturi galimybių pasisamdyti teisininkų, nes jų veikla paremta savanorišku pagrindu, o jei organizacija veikia srityje, kurioje neįmanoma uždirbti - pvz. atstovauja vietos bendruomenės žmones dėl taršos ir pan., savų lėšų gali neužtekti apginti savo interesus nuo stambaus kapitalo, kuris turi dideles finansines galimybes apsiginti ir pasisamdyti geriausius teisininkus. Taip bendruomenės netgi matydamos akivaizdžius teisės aktų pažeidimus, tačiau neturėdamos teisinių žinių nesugeba tinkamai suformuluoti pažeidimo esmės ir taip yra gaišinams valstybės institucijų ir pilietiškų asmenų laikas. Šiuo įstatymu siūloma suteikti viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, suteikti nemokamą teisinę pagalbą, įskaitant ir gynybą teismuose. Patikslinti viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų apibrėžimą ir numatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija būtų atsakinga už nemokamos teisinės pagalbos teikimo organizavimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau dabar yra atsakinga už nevyriausybinių organizacijų plėtrą, teikia bendruomenėms metodinę paramą.
Atsižvelgiant į tai, kad NVO yra pilietiškų žmonių sambūris, todėl yra daug efektyviau skirti teisinę pagalbą tokių žmonių sambūriui, o ne kiekvienam atskiram žmogui, kuris susiduria su ta pačia problema (naudojantis garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos sistema). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galėtų nustatyti kriterijus, kokiu atveju teisinė pagalba yra skiriama, paskirti atitinkamus tarnautojus arba pavesti tai padaryti vienai iš savo pavaldžių institucijų. Jau šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - SADM) pavaldžios institucijos teikia įvairią pagalbą įvairių grupių asmenims, todėl ši funkcija nebūtų nauja. SADM galėtų organizuoti viešąjį pirkimą dėl teisinių paslaugų teikimo NVO ir apmokėti teisines paslaugas pagal įvykusį faktą, numatant maksimalų valandų kiekį. SADM turėtų numatyti aiškius kriterijus kokią pagalbą ir kokiais atvejais galima būtų skirti - pvz. motyvavus, kad teisinė pagalba reikalinga tiesiogiai su viešuoju interesu susijusiai veiklai - pvz. pastabų dėl poveikio aplinkai vertinimo surašymui, arba skundui dėl galimos taršos surašymui, arba kreipimuisi į teismą siekiant apskųsti tam tikros institucijos sprendimą. Tokiu būdu ne tik bus suteikta pagalba pilietinei visuomenei, tačiau ir padidinta valstybės tarnautojų darbo kokybė, ypač atsakinėjant į NVO raštus ir sprendžiant susijusias problemas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narė Ligita Girskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme nėra numatyta nemokamos teisinės pagalbos teikimas viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Šiuo įstatymo projektu siūloma suteikti viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms suteikti nemokamą teisinę pagalbą, įskaitant ir gynybą teismuose. Patikslinti viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų apibrėžimą ir numatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bus atsakinga už nemokamos teisinės pagalbos teikimo organizavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus įstatymą jis gali pagerinti kriminogeninę situaciją ir sumažinti korupciją. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Projekto įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti teisės aktų pakeitimus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymą turėtų būti keičiami poįstatyminiai teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų reikės, tačiau neįmanoma įvertinti koks būtų poreikis. Pirmais metais po įstatymo priėmimo biudžetinių lėšų poreikis galėtų būti iki
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: "Nemokama teisinė pagalba", "Nevyriausybinės organizacijos", "NVO" 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narė Parašas Ligita Girskienė
2022-10-06 Nr. XIVP-2040 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuoja nemokamos teisinės pagalbos teikimą Viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms. Pastebėtina, kad šis punktas sistemiškai nedera su projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, kurioje nemokama teisinė pagalba būtų teikiama jau ne visoms viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, o tik toms, kurios gina viešąjį interesą. Pažymėtina ir tai, kad skiriasi projekto 1 ir 2 straipsnyje nurodyti nemokamos teisinės pagalbos teikimo subjektai – projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje – Vyriausybės įgaliota institucija. Be to, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodoma, kad nemokama teisinė pagalba turėtų būti organizuojama, o keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje – teikiama. Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto nuostatos derintinos tarpusavyje.
Be to, pažymėtina, jog iš projekto nuostatų ir kartu su juo pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip projektu teikiamos nuostatos būtų įgyvendinamos – kokiu būdu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuotų nemokamos teisinės pagalbos teikimą viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms ir ką toks „organizavimas“ apimtų, taip pat nėra aišku ir tai, kam būtų teikiama pati teisinė pagalba – ar ji būtų teikiama organizacijoms, kurios apskritai gina viešąjį interesą, ar būtų teikiama organizacijoms, kai jos gina viešąjį interesą. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Šiuo įstatymo projektu siūloma suteikti viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, ginančioms viešąjį interesą suteikti nemokamą teisinę pagalbą, įskaitant ir gynybą teismuose“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, manytina, kad projektu siūlomos nuostatos turėtų būti sistemiškai reglamentuojamos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, kuriame ne tik nustatomi subjektai, galintys teikti nemokamą teisinę pagalbą, bet ir išsamiai reglamentuojama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarka, kriterijai, finansavimo mechanizmas. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų siekti ne pildant keičiamą įstatymą, o teikiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektą. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad viešosios naudos nevyriausybinė organizacija yra juridinis asmuo, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalimi, yra „savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme“.
Taigi viešosios naudos nevyriausybinė organizacija, kaip ir bet kuris kitas viešasis juridinis asmuo, savarankiškai dalyvauja civiliniuose santykiuose, turi juridinio asmens valdymo organus su aiškiai nustatyta kompetencija, turto, gali samdyti darbuotojus. Atsižvelgus į tai, abejotina, ar juridinį asmenį būtų galima prilyginti fiziniam asmeniui ir laikyti jį tuo subjektu, kuris, vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, dėl lėšų stygiaus „neturi galimybių pasisamdyti teisininkų“, o nevyriausybinės organizacijos ne visi darbuotojai „turi žinių kaip teisingai surašyti skundą, kaip išspręsti tam tikras problemas teisiniu keliu, todėl dažnai NVO sunkiai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis ir kartais nesusikalbėjimas yra išreiškiamas protestais, o ne problemų sprendimu teisiniu būdu“. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 7 straipsniu, nevyriausybinėms organizacijoms konkurso būdu gali būti skiriamas finansavimas iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio
nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo lėšas, gali numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms teikiamas prioritetas.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų nebūtų galima pasiekti proporcingesnėmis priemonėmis nei šiuo metu galiojančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sistemos, skirtos tik fizinių asmenų teisinei gynybai, iškraipymu, pavyzdžiui, pasinaudojant racionalesniu lėšų naudojimu, kompetentingesnių darbuotojų samdymu, Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta advokato teise nemokamai teikti teisinę pagalbą ir pan. Trečia, projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad nevyriausybinei organizacijai „savų lėšų gali neužtekti apginti savo interesus nuo stambaus kapitalo, kuris turi dideles finansines galimybes apsiginti ir pasisamdyti geriausius teisininkus“. Pastebėtina, kad nevyriausybinės organizacijos nėra vienintelis subjektas, ginantis viešąjį interesą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, viešojo intereso gynimas yra prokuroro pareiga ir nevyriausybinės organizacijos, įtardamos viešojo intereso pažeidimą, turi teisę kreiptis į prokuratūrą dėl minėto intereso gynybos. Ketvirta, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija nevyriausybinėms organizacijoms suteikia nemokamą teisinę pagalbą, įskaitant ir gynybą teismuose. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma nuostata neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių, kas gali būti juridinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimą.
Penkta, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl subjektu, teikiančiu nemokamą teisinę pagalbą yra numatyta ne Teisingumo ministerija, šiuo metu atliekanti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijos funkcijas, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nevyriausybinės organizacijos gali veikti labai plačioje socialinėje srityje, kurių dalis (pavyzdžiui, aplinkosauga) neturi nieko bendra su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija ir funkcijomis. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios naudos nevyriausybine organizacija būtų pripažįstama nevyriausybinė organizacija, vykdanti veiklas, kurių didesnė dalis teikia naudą „aplinkos kokybės gerinimui“. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, pastebėtina, jog keičiamo įstatymo nuostata, kad viešosios naudos nevyriausybine organizacija pripažįstama nevyriausybinė organizacija, kuri vykdo veiklas, kurių didesnė dalis teikia naudą visuomenei ar jos daliai, yra bendresnio pobūdžio nuostata, nurodanti tokios organizacijos paskirtį – teikti naudą visuomenei ar jos daliai. Tuo tarpu konkrečios veiklos, kuriomis nauda visuomenei ar jos daliai yra teikiama, išvardijamos likusiame keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto tekste. Atsižvelgus į tai, manytina, jog teikiamas siūlymas nedera su keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto konstrukcija.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, šiuo metu viešosios naudos nevyriausybine organizacija yra pripažįstama nevyriausybinė organizacija, vykdanti veiklą, skirtą aplinkos apsaugai, o formuluotės „aplinkos kokybės gerinimas“ turinys bei jos santykis su formuluote „aplinkos apsauga“ iš projekto nuostatų nėra aiškus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu siūlomas nustatyti
„aplinkos kokybės gerinimo“ kriterijus nėra perteklinis. 4. Projekto nuostatoms įgyvendinti
bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, todėl atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija, Nacionaliniu pažangos planu, nacionalinėmis plėtros programomis, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais <...>“. Be to, pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir prižiūri jos įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, manytina, jog dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, tikslintinos projekto nuostatos: 5.1. projekto pavadinime žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ ir „ĮSTATYMAS“ dėstytini naujose eilutėse; 5.2. projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje po žodžių „2 dalį“ įrašytinas žodis „nauju“; 5.3. projekte 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte sąvoka „Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija“ turėtų būti pradedama rašyti mažąja raide; 5.4. pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį sudaro 6 punktai, todėl projekto 1 straipsnio 2 dalimi atitinkamai turėtų būti pernumeruojami keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktai. Taip pat projekto 1 straipsnio 2 dalis redaguotina kalbiniu aspektu; 5.5. tikslintina projekto straipsnių numeracija, nes projektas turi du antrus straipsnius; 5.6. projekto paskutinio straipsnio 1 dalis tikslintina po žodžio „įstatymas“ įrašant formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė - Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
2023-09-25 Nr. XIVP-2040(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuoja nemokamos teisinės pagalbos teikimą Viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms. Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų ir kartu su juo pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip projektu teikiamos nuostatos būtų įgyvendinamos – kokiu būdu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuotų nemokamos teisinės pagalbos teikimą viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms ir ką toks „organizavimas“ apimtų. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Šiuo įstatymu siūloma suteikti viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms nemokamą teisinę pagalbą, įskaitant ir gynybą teismuose“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, manytina, kad projektu siūlomos nuostatos turėtų būti sistemiškai reglamentuojamos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, kuriame ne tik nustatomi subjektai, galintys teikti nemokamą teisinę pagalbą, bet ir išsamiai reglamentuojama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarka, kriterijai, finansavimo mechanizmas. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų siekti ne pildant keičiamą įstatymą, o teikiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektą.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad viešosios naudos nevyriausybinė organizacija yra juridinis asmuo, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalimi, yra „savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme“. Taigi viešosios naudos nevyriausybinė organizacija, kaip ir bet kuris kitas viešasis juridinis asmuo, savarankiškai dalyvauja civiliniuose santykiuose, turi juridinio asmens valdymo organus su aiškiai nustatyta kompetencija, turto, gali samdyti darbuotojus. Atsižvelgus į tai, abejotina, ar juridinį asmenį būtų galima prilyginti fiziniam asmeniui ir laikyti jį tuo subjektu, kuris, vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, dėl lėšų stygiaus „neturi galimybės samdyti teisininkų“. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 7 straipsniu, nevyriausybinėms organizacijoms konkurso būdu gali būti skiriamas finansavimas iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asignavimų valdytojai, skirstydami nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo lėšas, gali numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms teikiamas prioritetas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų nebūtų galima pasiekti proporcingesnėmis priemonėmis nei šiuo metu galiojančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sistemos, skirtos tik fizinių asmenų teisinei gynybai, iškraipymu, pavyzdžiui, pasinaudojant racionalesniu lėšų naudojimu, kompetentingesnių darbuotojų samdymu, Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta advokato teise nemokamai teikti teisinę pagalbą ir pan.
Trečia, projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad nevyriausybinei organizacijai „savų lėšų gali neužtekti apginti savo interesus nuo stambaus kapitalo, kuris turi dideles finansines galimybes apsiginti ir pasisamdyti geriausius teisininkus“. Pastebėtina, kad nevyriausybinės organizacijos nėra vienintelis subjektas, ginantis viešąjį interesą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, viešojo intereso gynimas yra prokuroro pareiga ir nevyriausybinės organizacijos, įtardamos viešojo intereso pažeidimą, turi teisę kreiptis į prokuratūrą dėl minėto intereso gynybos. Ketvirta, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl subjektu, organizuojančiu nemokamą teisinę pagalbą yra numatyta ne Teisingumo ministerija, šiuo metu atliekanti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijos funkcijas, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nevyriausybinės organizacijos gali veikti labai plačioje socialinėje srityje, kurių dalis (pavyzdžiui, aplinkosauga) neturi nieko bendra su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija ir funkcijomis. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos yra identiškos projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos, atsisakant tų pačių nuostatų dubliavimo. 4.
papildomos valstybės biudžeto lėšos, todėl atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija, Nacionaliniu pažangos planu, nacionalinėmis plėtros programomis, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais <...>“. Be to, pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir prižiūri jos įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, manytina, jog dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 5. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte sąvoka „Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija“ turėtų būti pradedama rašyti mažąja raide. 6. Projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje formuluotė „5 ir 6 punktu laikyti“ keistina formuluote „5 ir 6 punktus laikytini atitinkamai“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad straipsnis dėstomas nauja redakcija, kai keičiama daugiau kaip pusė jo dalių, todėl projekto 2 straipsniu dėstytinas ne visas keičiamo įstatymo 8 straipsnis, o tik jo pavadinimas ir 4 dalis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]