Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
2022
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 8 punktą: „
8) 50 procentų medžioklės plotų naudotojų mokamo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą; “2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 4 straipsnio 2 dalį. 2. Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms finansuoti. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir
(ar) jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė (Parašas) Ligita Girskienė
DĖL
Į
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. lapkričio 3 d. priėmė nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau -Nutarimas). Šiame nutarime konstatuota, kad Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo (toliau – AIMĮ) Nr. I-2944, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo (toliau – AARPĮ), Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MATĮ) Nr. VIII-1183, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – MVGIĮ) Nr. I-1163. Nr. IX-1607 nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos konstiticijai. Nors nutarimas priimtas dar
priėmusi teisės aktų, kurie ištaisytų teisinio reguliavimo spragas, todėl šiuo metu Specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos veikia antikonstituciškai ir kyla abejonės dėl lėšų naudojimo ir paskirstymo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarė:
Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2872) 3 straipsnio (su 2018 m. rugsėjo 11 d. pakeitimu; TAR, 2018-09-19, Nr.
14700) 1–7, 9–13 punktai, 4 straipsnio 1 dalis (2010 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 84-4409) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio 8 punktas (2018 m. rugsėjo 11 d. redakcija; TAR, 2018-09-19, Nr. 14700) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkto nuostatai, kad Seimas tvirtina valstybės biudžetą, 94 straipsnio 4 punkto nuostatai, kad Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą, 129 straipsniui, 130 straipsnio nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė, 131 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu, 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti.
Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2872) 4 straipsnio 2 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti.
Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio (2014 m. lapkričio 13 d. redakcija; TAR, 2014-12-01, Nr.
18284) 1 dalies 1 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkto nuostatai, kad Seimas tvirtina valstybės biudžetą, 94 straipsnio 4 punkto nuostatai, kad Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą, 129 straipsniui, 130 straipsnio nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė,
Seimas ir tvirtina įstatymu, 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti.
Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (2020 m. birželio 25 d. redakcija; TAR, 2020-07-07, Nr. 15136) 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkto nuostatai, kad Seimas tvirtina valstybės biudžetą, 94 straipsnio 4 punkto nuostatai, kad Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą, 129 straipsniui, 130 straipsnio nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė,
Seimas ir tvirtina įstatymu, 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. T.y. pagrindiniai akcentai yra tie, kad negalima nepanaudotų lėšų perkelti į kitų metų biudžetą, taip pat negalima paskirstyti to pačio mokesčių paskirstyti į skirtingus - savivaldybių ir valstybės biudžetus. Šiuos pakeitimus būtina padaryti, kad lėšų naudojimas būtų teisėtas.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu savvialdybės gyventojai tiesiogai patiria taršos poveikį, gyvūnų daromą žalą ir t.t., todėl savivaldybės geriausiai gali įvertinti kokios priemonės yra naudingiausios siekiant sumažinti taršą, pagerinti gyvūnų apsaugą imtis priemonių, kad apsaugoti gyvąją ir negyvąją gamtą nuo žmogaus poveikio ir atvirkščiai. Šiuo įstatymo projektu siekiama teisingiau paskirstyti, kurie mokesčiai priskirtini valstybės ir savivaldybių biudžetams. Šiuo projektu planuojama, kad savivaldybės gaus nuo 5 iki 10 mln. eurų daugiau kasmet. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narė Ligita Girskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu mokesčiai už teršalų išmetimą į aplinką, mokesčiai už valstybinius išteklius ir mokesčiai, sumokėti už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą yra skirstomos procentaliomis dalimis valstybei ir savivaldybei. Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų ir mobiliųjų taršos šaltinių skirstomas 30% į valstybės biudžetą, 70% į savivaldybės. Mokesčiai, sumokėti už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskiriant 50% savivaldybei, 50% valstybės pajamoms. Angliavandenilių išteklių mokestis įskaitomas: 90 procentų – į valstybės biudžetą, 10 procentų – į savivaldybės. Taip pat nustatyta bauda yra įskaitoma: 90 procentų – į valstybės biudžetą, 10 procentų – į savivaldybės biudžetą. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, įskaitomas: 80 procentų – į valstybės biudžetą, o 20 procentų – į savivaldybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. Didesnio tarifo mokestis už valstybinius gamtos išteklius įskaitomas: 90 procentų – į valstybės biudžetą, o 10 procentų
Mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas: 50 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės biudžetą ir 50 procentų – į valstybės biudžetą. AARPĮ numatyta, kad specialiosios programos lėšos nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms finansuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos tikslas – finansuoti savivaldybių vykdomas aplinkos apsaugos priemones, siekiant kurti sveiką ir darnią aplinką savivaldybės teritorijoje. Programos lėšos laikomos atskiroje kaupiamojoje sąskaitoje ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu ir kitais teisės aktais aplinkos kokybės gerinimo ir aplinkos apsaugos priemonėms savivaldybių teritorijose, atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonėms, aplinkos monitoringo, prevencinės, aplinkos atkūrimo priemonėms, visuomenės švietimo ir mokymo aplinkosaugos klausimais priemonėms, želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, būklės stebėsenos, želdynų kūrimo, želdinių veisimo, inventorizacijos priemonėms, medžiojamų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms ir kt. su Medžioklės įstatymu susijusioms priemonėms finansuoti. Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos savivaldybėms yra labai svarbios ir miestuose bei rajonuose sudaro ženklią biudžeto pajamų dalį. Šiomis lėšomis savivaldybės finansuoja daugybę reikšmingų priemonių, kurios yra svarbios sveikos ir darnios aplinkos savivaldybės teritorijoje užtikrinimui, aplinkos kokybės stebėsenai, aplinkos kokybės gerinimo planų rengimui ir pan.
Ženkli dalis programos lėšų kasmet skiriama visuomenės sveikatos programų įgyvendinimui. Svarbu paminėti, kad programos lėšų netekimas turėtų reikšmingą įtaką eilei savivaldos aplinkosaugos veiklos sričių. Projektu siūloma Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas paskirstyti tarp Valstybės dalies (toliau
Mokesčiai už teršalų išmetimą į aplinką šiuo metu - 30 % VD, 70 % SD; siūloma 100 % SD. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius šiuo metu - 80 % VD, 20 % SD; siūloma 100 % SD. mokesčiai, sumokėti už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą - šiuo metu - 50 % VD, 50 % ; siūloma 100 % SD. didesnio tarifo mokestis už gamtos išteklius, mokestis už angliavandenilių išteklius, baudos už nuslėptus ar nedeklaruotus angliavandenilių išteklius šiuo metu - 90 % VD, 10 % ; siūloma -
mokestis už angliavandenilių išteklius, baudos už pažeidimus susijusius su angliavandenilių ištekliais - 90 % VD, 10 % SD ; siūloma 100 % SD. Taip pat numatoma panaikinti Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančią nuostatą, kad specialiųjų programų lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms finansuoti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymų paketas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. A r įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Tai bus lėšų perskirstymas ir efektyvesnis lėšų panaudojimas atitinkantis Lietuvos Respublikos konstitucijai. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta 15.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
"Aplinka", "savivaldybės" , "valstybės biudžetas", "medžioklė" ,"tarša", "mokesčiai",
16Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Teikia Seimo narė Parašas Ligita Girskienė
DĖL
2022-09-28 Nr. XIVP-2027 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pripažinti netekusia galios Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 8 punkto nuostatą, nustatančią, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (įplaukas), be kita ko, sudaro 50 procentų medžioklės plotų naudotojų mokamo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl m okesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio pakeitimo projekto (reg. Nr. XIVP-2030) 1 straipsnyje dėstomo minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad mokestis už valstybinius gamtos išteklius (įskaitant ir mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius) įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. Šios projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog projekto pateikimą paskatino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir kad „<...> pagrindiniai akcentai yra tie, kad negalima nepanaudotų lėšų perkelti į kitų metų biudžetą, taip pat negalima paskirstyti to pačio mokesčių paskirstyti į skirtingus - savivaldybių ir valstybės biudžetus. Šiuos pakeitimus būtina padaryti, kad lėšų naudojimas būtų teisėtas“.
Pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad „ Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio 8 punkte (2018 m. rugsėjo 11 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu nepaisoma Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatymų, numatančių tam tikras išlaidas, sampratos ir su ja susijusio draudimo įstatymais, kurie nėra valstybės biudžeto įstatymas, numatyti konkretaus dydžio išlaidas valstybės nuolatinėms funkcijoms vykdyti, visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti. Tokiu teisiniu reguliavimu taip pat paneigiamos iš Konstitucijos 129 straipsnio kylančios Vyriausybės konstitucinės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams bei Seimo konstitucinės teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams, ribojami Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte, 130 straipsnyje nustatyti Vyriausybės įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą ir Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkte, 131 straipsnio 1 dalyje nustatyti Seimo įgaliojimai tvirtinti valstybės biudžetą“. Taigi Konstitucinio Teismo nutarimu nepaneigiama galimybė įskaityti aptariamą mokestį tiek į valstybės (ir naudoti Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti), tiek ir į savivaldybių biudžetus , tačiau nurodoma, kad įstatyme neturėtų būti nustatyti konkretūs procentai, kiek šio mokesčio įskaitoma į valstybės ir savivaldybių biudžetus, nes tokiu reguliavimu paneigiama Vyriausybės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą ir jame nustatyti konkretų mokesčių paskirstymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka minėtą Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną bei teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus.
Antra, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų (įplaukų) panaudojimą, konkrečiai nurodant kokios keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nurodytos lėšos (įplaukos) yra naudojamos tam tikroms aplinkos apsaugos priemonėms finansuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą aplinkos apsaugos priemonėms medžioklės srityje finansuoti yra naudojamos tiktai pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 punktą gautos minėtos programos lėšos (įplaukos). Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos (įplaukos) būtų naudojamos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytoms priemonėms finansuoti. Be to, siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projektu taip pat reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punkto nuostatas, kuriose yra vartojama nuoroda į projektu pripažįstamą netekusiu galios keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 punktą. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos finansavimo šaltinių yra medžioklės plotų naudotojų mokesčiai, mokami įstatymų nustatytomis proporcijomis ir tvarka už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Atsižvelgus į projektu teikiamus siūlymus, atitinkamai tikslintinos ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 3 straipsnio 2 punkto nuostatos. 2.
į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas: 3.1. įstatymo pavadinimą reikėtų išdėstyti taip: ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS
3.2. projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šios straipsnio 2 dalį“; 3.3. įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos iš didžiosios raidės mažosiomis raidėmis. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]