Projekto lyginamasis variantas
2022 m. __ d. Nr. Vilnius
Papildyti 6 straipsnio 1 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „7. hidrologiniais skaičiavimais.“
ir jį išdėstyti taip: „2) statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus sodybos statinius esamose sodybose, hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebėjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių, ir atvejus, kai statinių statyba ir įrenginių įrengimas vykdomi teritorijoje, apsaugotoje nuo potvynių.“
išdėstyti taip: „4. Šiame straipsnyje nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti netaikomos tais atvejais, kai atitinkamos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas yra numatytas šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytuose dokumentuose.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
projekto tikslai ir uždaviniai:
naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriame, be kita ko, buvo numatyti ribojimai ūkinei veiklai vietovėse, kurios, vadovaujantis potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiais Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose (toliau – Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai) duomenimis, patenka į potvynių grėsmės teritorijas. Praėjus daugiau nei 2 metams nuo Įstatymo įsigaliojimo dėl galimai nepakankamai tikslių ir pernelyg imperatyvių (nenumatant jokių išimčių ir taikant vienodas taisykles visoms be išimties teritorijoms) dalies šio teisės akto formuluočių bei jų nesuderinamumo su Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių sprendinių nustatymo metodologija (įskaitant, bet neapsiribojant ir tuo, kad tokie žemėlapiai atnaujinami tik kas 6 metus, kas nėra tinkama šiuo metu itin dinamiškam teritorijų vystymosi procesui), nebuvo pradėta riboti veiklos vystymo ir /ar vykdymo atskirose potvynių grėsmės teritorijose. Dėl minėtos priežasties atskirose šalies dalyse esančios ir į potvynių grėsmės teritorijas patenkančios bei dažnu atveju visiškai skirtingos savo santykiu su joms kylančia potvynių rizika teritorijos negali būti tinkamai įsisavinamos ir racionaliai naudojamos, todėl yra būtina keisti ir pildyti Įstatymą toje apimtyje, kiek juo yra reglamentuojama veikla potvynių grėsmės teritorijose.
Projekto tikslas yra papildyti ir pakeisti Įstatymą taip, kad būtų sudaryta galimybė, nustatant konkrečių teritorijų potvynių rizikos lygį, vadovautis ne tik Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių duomenimis, bet ir taikytinų teisės aktų pagrindu atliktais hidrologiniais skaičiavimais, poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, taip pat numatyti galimybę vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą didelės grėsmės potvynių teritorijose tais atvejais, kai tokiai veiklai reikalingų statinių statyba ir įrenginių įrengimas vykdomi teritorijoje, apsaugotoje nuo potvynių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Seimo narių grupė. 3.
santykiai: Dėl Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies Šiuo metu Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Įstatyme nurodomos teritorijos yra nustatomos iš tokio baigtinio sąrašo (be galimybės vadovautis kitais dokumentais, pavyzdžiui, hidrologiniais skaičiavimais) dokumentų:
1) patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose; 2) statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas; 3) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas); 4) atitinkamos srities ministrų pagal jiems pavestas valdymo sritis nustatyta tvarka parengtuose ir suderintuose kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektuose, kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektuose ir (ar) kituose suderintuose projektuose, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami; 5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose; 6) įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintuose planuose, žemėlapiuose ir
(ar) schemose nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą. Atitinkamai galiojančiame Statybos techniniame reglamente STR 2.05.19:2005 „Inžinerinė hidrologija. Pagrindiniai skaičiavimų reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr.
D1-458 (su pakeitimais) numatyta, kad hidrologiniai skaičiavimai – hidrologinių charakteristikų skaičiavimai, modeliavimas ar kiti jų būdingų reikšmių ir kitimo pobūdžio įvertinimo metodai ir būdai, priklausomai nuo turimų hidrometrinių, hidrologinių duomenų, atliekami: 1) turint pakankamai ilgą vandens matavimų (stebėjimo) duomenų eilę, 2) turint nepakankamai ilgą duomenų eilę ir 3) visai neturint šių duomenų. Dėl Įstatymo 104 straipsnio Šiuo metu Įstatymo 104 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama: 1) įrengti gyvulių laikymo, srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas, tirštojo mėšlo rietuves; 2) statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus sodybos statinius esamose sodybose, hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebėjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių. Tokia 1 dalies formuluotė kartu su bendra viso 104 straipsnio reguliavimo apimti nustato imperatyvų draudimą vykdyti statinių statybą ir įrenginių draudimą didelės grėsmės potvynių teritorijoje ir nenumato jokių šios teisės normos išimčių. Atitinkamai galiojančioje Įstatymo redakcijoje, 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad Įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose, parengtuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, tačiau Įstatymo 104 straipsnyje nėra numatyta nuorodos į tokius dokumentus, kuomet veiklos vykdymas atskiroje teritorijoje būtų galimas vadovaujantis poveikio aplinkai vertinimu. 4.
teigiamų rezultatų laukiama: Dėl Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies papildymo Įstatymo pakeitimo ir papildymo projektu siūloma 7 punktu papildyti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį numatant, kad Įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos, be kita ko, ir hidrologinių skaičiavimų pagrindu. Pažymėtina, kad sąvoka „hidrologiniai skaičiavimai“ jau yra naudojama Įstatymo
potvynių grėsmės teritorijų sąvoką. Atitinkamai papildžius Įstatymą, didelės, mažos ir vidutinės potvynių grėsmės teritorijas būtų galima nustatyti ne tik iš Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių, bet ir atliekant hidrologinius skaičiavimus, kurių sąvoka ir atlikimo taisyklės apibrėžtos galiojančiame Statybos techniniame reglamente STR 2.05.19:2005 „Inžinerinė hidrologija. Pagrindiniai skaičiavimų reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. D1-458 (su pakeitimais). Dėl Įstatymo 104 straipsnio pakeitimo ir papildymo Įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimu siūloma numatyti išimtį, kuri didelės grėsmės potvynių teritorijoje leistų statinių statybą ir įrenginių statybą tais atvejais, kai tokių statinių statyba ir įrenginių įrengimas vykdomi teritorijoje, apsaugotoje nuo potvynių. Toks pakeitimas leistų įsisavinti teritorijas, kurios jau yra faktiškai tinkamai apsaugotos nuo potvynių, tačiau tokia faktinė situacija nėra įvertinta Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiuose (pvz., šiuo metu atlikus teritorijos žemės paviršiaus altitudės pakėlimą (tai atskirais atvejais laikytina tinkama apsauga nuo potvynių grėsmės ir priemone, mažinančia potvynių riziką), toks pakėlimas Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiuose bus įvertintas tik juos atnaujinus, o tai vadovaujantis taikytinų teisės aktų nuostatomis vyksta tik kas 6 metus).
Atitinkamai siūlomas pakeitimas suteiktų galimybę įsisavinti tas teritorijas, kuriose, vadovaujantis kompleksiniais ir specialiaisiais planavimo dokumentais, yra galima vykdyti įvairi ūkinė veikla, tačiau dėl šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje nustatytų imperatyvių nuostatų ir su Įstatymo taikymo specifika nesuderinto bei pernelyg retai atnaujinamų Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių tokiai veiklai būtinų statinių ir įrenginių statyba nėra galima.
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procesas, kuris apima: 1) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – programa), jeigu programa rengiama šio įstatymo nustatyta tvarka, ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) parengimą pagal teisės aktų reikalavimus; 2) poveikio aplinkai vertinimo subjektų atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl programos ir ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai parengimą; 3) visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese, kaip nustatyta teisės aktuose, kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – ir konsultacijas su kitomis valstybėmis; 4) atsakingosios institucijos atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateiktos papildomos informacijos, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka tokia informacija pateikiama, nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, jeigu toks atliktas, rezultatus; 5) atsakingosios institucijos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimą ir jo viešinimą.
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procesas, kuris apima: 1) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – programa), jeigu programa rengiama šio įstatymo nustatyta tvarka, ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) parengimą pagal teisės aktų reikalavimus; 2) poveikio aplinkai vertinimo subjektų atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl programos ir ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai parengimą; 3) visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese, kaip nustatyta teisės aktuose, kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – ir konsultacijas su kitomis valstybėmis; 4) atsakingosios institucijos atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateiktos papildomos informacijos, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka tokia informacija pateikiama, nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, jeigu toks atliktas, rezultatus; 5) atsakingosios institucijos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimą ir jo viešinimą. Atitinkamai šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai yra dokumentas, kuriame nurodoma, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, planuojamas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones, atitinka teisės aktų reikalavimus, ir kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu.
Atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo proceso kompleksiškumą ir išsamumą, taip pat į tai, kad šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje numatyta, jog Įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos, be kita ko, ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose, siūlomas Įstatymo 104 straipsnio papildymas 4 dalyje leistų vykdyti ūkinę veiklą įvairiose potvynių grėsmės teritorijose, netaikant tame pačiame straipsnyje numatytų ribojimų, tuo atveju, jei tokios veiklos vykdymas būtų numatytas poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose ir dėl tokių dokumentų būtų priimtas atitinkamas sprendimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Verslo sąlygos pagerės ūkinės ir (ar) kitos veiklos vykdytojams (įskaitant, bet tuo neapsiribojant visuomeninės ir rekreacinės bei kitokių galimų veiklų vykdytojus, taip pat su vietiniu turizmu susijusius organizatorius, atskirų miestų ir rajonų savivaldybes, planuojančias plėtrą ties vidaus paviršiniais vandens telkiniais esančioje vietovėse), tokią veiklą planuojantiems vykdyti potvynių grėsmės teritorijose. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymo pakeitimus įgyvendinančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priimto įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės keisti poįstatyminių teisės aktų. 13.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Hidrologiniai skaičiavimai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai
2022-09-26 Nr. XIVP-2025 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyti, kad šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos ,,hidrologiniais skaičiavimais“. Projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais: Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nei keičiamame įstatyme, nei projekte sąvokos ,,hidrologiniai skaičiavimai“ turinys nėra apibrėžtas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Pažymėtina, kad sąvoka „hidrologiniai skaičiavimai“ jau yra naudojama Įstatymo 2 str. 4, 16 ir 53 d. apibrėžiant atitinkamai didelės, mažos ir vidutinės potvynių grėsmės teritorijų sąvoką. Atitinkamai papildžius Įstatymą, didelės, mažos ir vidutinės potvynių grėsmės teritorijas būtų galima nustatyti ne tik iš Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių, bet ir atliekant hidrologinius skaičiavimus, kurių sąvoka ir atlikimo taisyklės apibrėžtos galiojančiame Statybos techniniame reglamente STR 2.05.19:2005 „Inžinerinė hidrologija. Pagrindiniai skaičiavimų reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. D1-458 (su pakeitimais)“. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu.
Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme turėtų būti atskleistas sąvokos ,,hidrologiniai skaičiavimai“ turinys arba pateikta nuoroda į įstatymą, kurioje jos turinys yra apibrėžtas. Todėl projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Antra, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose yra nurodyti keičiamame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo dokumentai. Tuo tarpu nuostata ,,hidrologiniai skaičiavimai“ galėtų būti suprantama kaip tam tikras procesas, bet ne dokumentas. Be to, nėra aišku, kokio (-ių) subjekto (-ų) atliekami ir (ar) patvirtinti hidrologiniai skaičiavimai būtų laikomi dokumentais, kurių pagrindu būtų nustatomos keičiamame įstatyme nurodytos teritorijos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu 1 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata sistemiškai dera su kitomis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nuostatomis.
Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, koks projektu siūlomos naujos nuostatos tarpusavio santykis būtų su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad „šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytuose dokumentuose, kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodyti dokumentai nerengiami ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu“, t. y. neaišku, ar minėtos teritorijos būtų nustatomos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytuose dokumentuose, kai hidrologiniai skaičiavimai nėra atlikti. Taip pat nėra aiškus projektu siūlomos naujos nuostatos tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalių, 8 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kuriose yra minimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, apsaugotose nuo potvynių, būtų leidžiama statinių statyba ir įrenginių įrengimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas šiose teritorijose būtų leidžiama visų statinių, nepriklausomai nuo jų paskirties ar juose vykdomos ūkinės ar kitokios veiklos pobūdžio.
Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 104 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, pagal kurias mažesnės potvynių tikimybės teritorijose draudžiama tam tikrų statinių statyba nepriklausomai nuo to, ar tokių statinių statyba būtų vykdoma apsaugotoje nuo potvynių teritorijoje, ar ne (pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 104 straipsnio 2 dalies 1 punktą vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama statyti gamybos ir pramonės, kitos
(fermų) paskirties pastatus; sandėliavimo paskirties pastatus, jeigu juose laikomos pavojingos medžiagos, o pagal keičiamo įstatymo 3 dalį mažos tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama statyti gamybos ir pramonės, kitos
(fermų) paskirties pastatus, kuriuose vykdomai veiklai Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka būtinas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ir statyti sandėliavimo paskirties pastatus, jeigu juose laikomos pavojingos medžiagos). Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principus. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 104 straipsnio 4 dalies nuostatos kelia abejonių šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti dokumentai, kuriuose nustatomos keičiamame įstatyme nurodytos teritorijos. Tokiose teritorijose yra taikomos keičiamame įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad keičiamame įstatyme nurodytos teritorijos gali būti nustatytos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose.
Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nustatytas keičiamo įstatymo tikslas yra užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, keičiamame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą ūkinė ar kita veikla galėtų būti vykdoma potvynių grėsmės teritorijose, jeigu tai būtų numatyta poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. Kyla abejonių, ar poveikio aplinkai vertinimas ir atitinkami poveikio aplinkai dokumentai, pavyzdžiui, apimtų tokius aspektus kaip valstybės saugumo aspektų, visuomenės sveikatos saugos įvertinimą ir panašiai. Todėl, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus, nurodytus keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, o atitinkama veikla potvynio grėsmės teritorijose galėtų būti leidžiama vien tik poveikio aplinkai dokumentų pagrindu. Antra, siekiant aiškumo, vertinamoji projekto nuostata tikslintina, konkrečiai įvardinant teritorijas, kuriose būtų numatyta galimybė vykdyti atitinkamą ūkinę ir (ar) kitą veiklą. 4. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu, kuris pagal projekto 3 dalies nuostatas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 142 straipsnyje yra išdėstyta keičiamo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio nauja redakcija (įskaitant ir keičiamo įstatymo 6 straipsnį), kuri pagal keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 dalį taip pat įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projektu reikėtų pildyti ne galiojančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o keičiamo įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto II skyriaus antrojo skirsnio 6 straipsnio 1 dalį. 5. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statybas potvynių grėsmės teritorijose. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. 6. Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 7. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
pavadinime brauktini žodžiai „IR PAPILDYMO“;
pavadinime brauktinas skaičius ir žodis „1 dalies“;
pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“;
dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto numeris turėtų būti žymimas skaičiumi su skliausteliu; 7.5.projekto 2 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir papildymas“;
dalies pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
kaimo reikalų komitetas
DĖL Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 6 ir 104 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nr. XIVP-2025 2023-04-05
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-26. 1
straipsniu siūloma Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyti, kad šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos ,,hidrologiniais skaičiavimais“. Projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais: Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nei keičiamame įstatyme, nei projekte sąvokos ,,hidrologiniai skaičiavimai“ turinys nėra apibrėžtas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Pažymėtina, kad sąvoka „hidrologiniai skaičiavimai“ jau yra naudojama Įstatymo 2 str. 4, 16 ir 53 d. apibrėžiant atitinkamai didelės, mažos ir vidutinės potvynių grėsmės teritorijų sąvoką. Atitinkamai papildžius Įstatymą, didelės, mažos ir vidutinės potvynių grėsmės teritorijas būtų galima nustatyti ne tik iš Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių, bet ir atliekant hidrologinius skaičiavimus, kurių sąvoka ir atlikimo taisyklės apibrėžtos galiojančiame Statybos techniniame reglamente STR 2.05.19:2005
„Inžinerinė hidrologija. Pagrindiniai skaičiavimų reikalavimai“,
patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. D1-458 (su pakeitimais)“.
D1-458 (su pakeitimais)“. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio
vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme turėtų būti atskleistas sąvokos ,,hidrologiniai skaičiavimai“ turinys arba pateikta nuoroda į įstatymą, kurioje jos turinys yra apibrėžtas. Todėl projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Antra, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose yra nurodyti keičiamame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo dokumentai. Tuo tarpu nuostata ,,hidrologiniai skaičiavimai“ galėtų būti suprantama kaip tam tikras procesas, bet ne dokumentas. Be to, nėra aišku, kokio (-ių) subjekto (-ų) atliekami ir (ar) patvirtinti hidrologiniai skaičiavimai būtų laikomi dokumentais, kurių pagrindu būtų nustatomos keičiamame įstatyme nurodytos teritorijos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu 1 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata sistemiškai dera su kitomis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nuostatomis.
Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, koks projektu siūlomos naujos nuostatos tarpusavio santykis būtų su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad „šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytuose dokumentuose, kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodyti dokumentai nerengiami ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu“, t. y. neaišku, ar minėtos teritorijos būtų nustatomos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytuose dokumentuose, kai hidrologiniai skaičiavimai nėra atlikti. Taip pat nėra aiškus projektu siūlomos naujos nuostatos tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalių, 8 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kuriose yra minimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-26. 2
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, apsaugotose nuo potvynių, būtų leidžiama statinių statyba ir įrenginių įrengimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas šiose teritorijose būtų leidžiama visų statinių, nepriklausomai nuo jų paskirties ar juose vykdomos ūkinės ar kitokios veiklos pobūdžio.
Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo
tikimybės teritorijose draudžiama tam tikrų statinių statyba nepriklausomai nuo to, ar tokių statinių statyba būtų vykdoma apsaugotoje nuo potvynių teritorijoje, ar ne (pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 104 straipsnio 2 dalies 1 punktą vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama statyti gamybos ir pramonės, kitos (fermų) paskirties pastatus; sandėliavimo paskirties pastatus, jeigu juose laikomos pavojingos medžiagos, o pagal keičiamo įstatymo 3 dalį mažos tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama statyti gamybos ir pramonės, kitos (fermų) paskirties pastatus, kuriuose vykdomai veiklai Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka būtinas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ir statyti sandėliavimo paskirties pastatus, jeigu juose laikomos pavojingos medžiagos). Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principus. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-26. 2
straipsnio 2 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 104 straipsnio 4 dalies nuostatos kelia abejonių šiais aspektais: Pirma, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti dokumentai, kuriuose nustatomos keičiamame įstatyme nurodytos teritorijos. Tokiose teritorijose yra taikomos keičiamame įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad keičiamame įstatyme nurodytos teritorijos gali būti nustatytos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose.
Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nustatytas keičiamo įstatymo tikslas yra užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, keičiamame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą ūkinė ar kita veikla galėtų būti vykdoma potvynių grėsmės teritorijose, jeigu tai būtų numatyta poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. Kyla abejonių, ar poveikio aplinkai vertinimas ir atitinkami poveikio aplinkai dokumentai, pavyzdžiui, apimtų tokius aspektus kaip valstybės saugumo aspektų, visuomenės sveikatos saugos įvertinimą ir panašiai. Todėl, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus, nurodytus keičiamo įstatymo
leidžiama vien tik poveikio aplinkai dokumentų pagrindu. Antra, siekiant aiškumo, vertinamoji projekto nuostata tikslintina, konkrečiai įvardinant teritorijas, kuriose būtų numatyta galimybė vykdyti atitinkamą ūkinę ir (ar) kitą veiklą. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-26. 1
7
straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu, kuris pagal projekto 3 dalies nuostatas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 142 straipsnyje yra išdėstyta keičiamo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio nauja redakcija (įskaitant ir keičiamo įstatymo 6 straipsnį), kuri pagal keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 dalį taip pat įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projektu reikėtų pildyti ne galiojančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o keičiamo įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto
5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-26. 5. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statybas potvynių grėsmės teritorijose. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-26. 6. Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta
7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-26. 7. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
pavadinime brauktini žodžiai „IR PAPILDYMO“;
straipsnio pavadinime brauktinas skaičius ir žodis „1 dalies“;
straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“;
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto numeris turėtų būti žymimas skaičiumi su skliausteliu;
straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir papildymas“;
straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-10-20. 1
7
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį 7 punktu ir nustatyti, kad Įstatyme nurodytos teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos hidrologiniais skaičiavimais. Projekto aiškinamajame rašte siūlomi Įstatymo nuostatų pakeitimai argumentuojami, kad
„atitinkamai papildžius Įstatymą, didelės, mažos ir vidutinės potvynių
grėsmės teritorijas būtų galima nustatyti ne tik iš Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių, bet ir atliekant hidrologinius skaičiavimus, kurių sąvoka ir atlikimo taisyklės apibrėžtos galiojančiame Statybos techniniame reglamente STR 2.05.19:2005 „Inžinerinė hidrologija. Pagrindiniai skaičiavimų reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. D1-458 (su pakeitimais)“ (toliau - STR 2.05.19:2005). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 4, 16 ir 53 dalyse, kuriomis apibrėžiamos
„Didelės tikimybės potvynio“, „Mažos tikimybės potvynio“ ir „Vidutinės
tikimybės potvynio“ sąvokos. Pagal minėtų sąvokų nuostatas šios potvynio tikimybės nustatomos remiantis hidrologiniais skaičiavimais.
Vertinant Projektu siūlomas nuostatas reikšminga yra tai, kad potvynių grėsmės ir rizikos teritorijos šiuo metu yra nustatytos teisės aktu, o (sprendžiant iš Įstatymo 2 straipsnio 4, 16 ir 53 dalių bei STR 2.05.19:2005 nuostatų) tai įgyvendinta remiantis (tačiau, tikėtina, neapsiribojant) ir atliktais hidrologiniais skaičiavimais. Šiuo atveju manytume, kad Projekto siūlymai svarstytini ne tik tikslingumo (nes didelės, mažos ir vidutinės potvynių grėsmės teritorijos jau nustatytos), bet ir teisinio aiškumo bei sąlygų sudarymo teisinio reglamentavimo dviprasmiškumams bei kolizinėms situacijoms aspektu: galima situacija, kada jau patvirtintų potvynių grėsmės ir rizikos teritorijų ir naujai atliktų hidrologinių skaičiavimų duomenys / rezultatai tam tikrais atvejais gali nesutapti (pavyzdžiui: atvejais, kai patvirtintos potvynių grėsmės ir rizikos teritorijos bei hidrologiniais skaičiavimais įvertintų teritorijų ribos nesutaptų), todėl liktų neaišku, kokiais konkrečiais duomenimis (patvirtintų ar naujai atliktų skaičiavimų) tokiose situacijose turėtų būti vadovaujamasi. Kita vertus, neatmetama prielaida, kad tokios situacijos gali būti palankios nesąžiningo elgesio apraiškoms (pavyzdžiui: kada siekiant išvengti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo bus bandoma daryti poveikį hidrologinius skaičiavimus atliekančių asmenų objektyvumui arba remiamasi neobjektyviai atliktais skaičiavimais ir /ar panaudoti selektyviai parinktus tik palankius duomenis ir kt.). 2.1.2. Projektu neatskleidžiamos su „hidrologiniais skaičiavimais“ susijusių procedūrų vykdymo tvarka, todėl neaišku kaip ir kas atliktiems „hidrologiniams skaičiavimams“ suteiktų dokumento, nustatančio teritorijas, kuriose (ne)taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, statusas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šis aspektas itin reikšmingas atsižvelgiant į tai, kad „hidrologinių skaičiavimų dokumento“ pagrindu būtų nustatomos arba netaikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, reikšmingos ūkinės ir kitoms veikloms itin įvairiose visuomeninių santykių srityse. Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo (o taip pat užtikrinant minėtų nuostatų įgyvendinimo skaidrumą Projekto priėmimo atveju) Projektu arba jį lydinčiaisiais teisės aktais turėtų būti atskleista, kam, kaip ir kokiais tikslais būtų suteikiami įgaliojimai atlikti tokius skaičiavimus; kokie reikalavimai (taip pat atsakomybė) būtų taikomi tokius įgaliojimus turintiems subjektams; kokia tvarka ir kas patvirtintų Įstatymo 6 straipsnio kontekstą atitinkančio „hidrologinių skaičiavimo dokumento“ statusą ir pan. Pritarti2 Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-10-20. 2
pastabos ir pasiūlymai:
straipsnio 2 dalimi siūloma galiojančio Įstatymo 104 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir nustatyti, kad Įstatymo 104 straipsnyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (taikomos didelės, vidutinės ir mažos tikimybės potvynių grėsmės teritorijoms) gali būti netaikomos tais atvejais, kai atitinkamos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas yra numatytas poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. Šiuo atveju atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą poveikio aplinkai vertinimo turinys susijęs su faktinės planuojamos vykdyti ūkinės veiklos įvertinimu.
Tuo tarpu Projekto priėmimo atveju turėtų būti atliekamas ne faktinės ūkinės veiklos įvertinimas aplinkos pokyčio požiūriu, bet galimas aplinkos pokytis (dėl planuojamos veiklos) susiklosčius tam tikroms aplinkybėms (kilus potvyniui). Taigi, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui yra būtinas naujas teisinis reglamentavimas, savo turiniu apimantis itin platų visuomeninių santykių sričių ratą. Dėl minėtos aplinkybės, kol tokių teisės aktų projektai nėra parengti, visapusiškai ir objektyviai įvertinti Projektu siūlomų nuostatų poveikį korupcijos mastui nėra galimybės. 3.2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi (numatančia įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimus), siūloma nustatyti galimybę didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose statyti statinius ir įrengti įrenginius, kai jų statyba / įrengimas vykdomi apsaugotoje nuo potvynių teritorijoje. Taigi, Projekto priėmimo atveju „nuo potvynių apsaugotose teritorijose“ galėtų būti statomi bet kokios paskirties statiniai ir įrenginiai. Šiuo atveju reikšminga, kad galiojančio Įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis specialiosios žemės naudojimo sąlygos (draudžiančios statinių statybą ir įrenginių įrengimą) nustatytos įgyvendinant Įstatymu saugomas vertybes – t. y. užtikrinant visuomenės sveikatos saugą, Įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą. Kadangi Projekto priėmimo atveju minėtų sąlygų netaikymas būtų siejamas su aplinkybe, kad statybos vykdomos „nuo potvynių apsaugotoje teritorijoje“, būtent su šio statuso teritorijoms suteikimu (galimai ir išsaugojimu) susiję veiksniai yra itin svarbūs Įstatymu saugomų vertybių užtikrinimo aspektu.
Specialiųjų tyrimų tarnybai kyla abejonių, ar iš esamo teisinio reglamentavimo yra aišku, kaip ir kokia tvarka teritorijoms yra /būtų suteikiamas toks „nuo potvynių apsaugotos teritorijos“ statusas, ir ar tokio statuso suteikimas visais atvejais užtikrintų, kad Projekto priėmimo ir juo siūlomų nuostatų įgyvendinimo atveju, Įstatymu saugomiems interesams nekils žalos pasireiškimo rizika. Atsižvelgdami į išdėstytą manytume, kad šiuo klausimu plačiau pasisakyti galėtų kompetentingos institucijos. Pritarti3 Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-10-20. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas, pagal kurį didelės, mažos ir vidutinės potvynių grėsmės teritorijas būtų galima nustatyti ne tik iš Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių, bet ir atliekant hidrologinius skaičiavimus, gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi sudarytų sąlygas teisinio reglamentavimo dviprasmiškumui ir kolizinėms situacijoms. Pritarti4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-12-14. Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 6 ir 104 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIVP-2025 (toliau – Projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (toliau – Potvynių direktyva) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr.
patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) 2.1.4 papunkčiu, Aplinkos ministerijai arba jos įgaliotai institucijai, remiantis Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), pavesta rengti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius ir, vadovaujantis Nutarimo 2.2.1 papunkčiu, Aplinkos ministerijai pavesta tvirtinti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius. Taip pat Nutarimo 2.2.2 papunkčiu Aplinkos ministerijai pavesta ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 22 d., o vėliau – kas 6 metus peržiūrėti ir prireikus pakeisti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius. Pažymėtina, kad, atlikus išsamų visos šalies potvynių rizikos vertinimą, išskirtos potvynių grėsmės teritorijos pagal užliejimo tikimybę (10 proc. (didelės), 1 proc. (vidutinės) ir 0,1 proc. (mažos)) ir parengti pirmieji potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai, jie patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“ (toliau – įsakymas). 2022 m. potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai atnaujinti ir patvirtinti 2022 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-147 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. D1-655 „Dėl potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“ pakeitimo“.
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) 104 straipsnio specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos įsakymu patvirtintoms teritorijoms, kas atitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą. Atkreiptinas dėmesys, kad potvynių grėsmės žemėlapiai sudaryti naudojant faktinius vandens lygio stebėjimų duomenis vandens matavimo stotyse, taikant ne tik hidrologinių skaičiavimų metodikas, bet ir matematinių simuliacijų metodus, plačiai naudojamus visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Potvynių grėsmė, kaip ir dauguma ekstremalių gamtos reiškinių, vertinama atsižvelgiant į tokio įvykio pasikartojimo tikimybę. Vadovaujantis Potvynių direktyvos ir Aprašo nuostatomis, Lietuvoje potvynių pavojus vertinamas, kai kyla potvyniai, galintys pasikartoti kas 10, 100 ir 1000 metų. Pažymėtina, kad potvynių rizika vertinama ir potvynių rizikos žemėlapiai sudaromi visoje Lietuvoje, bet ne atskiruose sklypuose. Vertinti potvynių grėsmę konkrečiame sklype sudėtinga, nes tam reikalingos vandens lygio matavimo stotys, kurios atliktų matavimus bent kelis dešimtmečius. Be to, toks potvynių rizikos vertinimas prieštarautų Potvynių direktyvos reikalavimams, kadangi joje numatyta prievolė vertinti potvynių grėsmę pagal jų pasikartojimo tikimybę, – vertinti privaloma ne tik įvykusius potvynius, bet ir potvynius, kurie dar gali įvykti, taip pat į vertinimą turi būti įtraukta klimato kaitos poveikio analizė.
Todėl Projekte pateiktas pasiūlymas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį papildyti 7 punktu „7. hidrologiniais skaičiavimais.“ (tai, vadovaujantis Projekto aiškinamuoju raštu, reikštų, kad „didelės, mažos ir vidutinės potvynių grėsmės teritorijas būtų galima nustatyti ne tik iš Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių, bet ir atliekant hidrologinius skaičiavimus“) negali būti priskirtas tinkamam potvynių grėsmės įvertinimui pagal Potvynių direktyvos reikalavimus. Taikydami hidrologinius skaičiavimus, vertindami potvynių riziką konkrečiame sklype įsipareigojimų pagal Potvynių direktyvą neįgyvendinsime. Be to, atsiranda galimybė interpretuoti duomenis siekiant sumažinti potvynių tikimybės teritorijas ir grėsmė, kad nebus užtikrintas viešasis interesas ir civilinis saugumas. Apibendrindami pateiktą informaciją siūlome nepritarti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies papildymui. Pritarti5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-12-14. 2
straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, apsaugotose nuo potvynių, būtų leidžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, nepriklausomai nuo šių statinių ir įrenginių paskirties ar juose vykdomos ūkinės ar kitokios veiklos pobūdžio. Vadinasi, būtų galima bet kokių statinių, net ir uždraustų vidutinės ir mažos tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, statyba didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose. Toks siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų teisėkūros sistemiškumo, proporcingumo ir teisės akto darnos principų.
Pažymime, kad, siekiant prisitaikyti prie ekstremalių reiškinių, statybos sektoriuje atsiranda inovatyvių medžiagų ir konstrukcijų (pastatai ant polių), kurios užtikrina potvynio vandens srauto pralaidumą ir nedidina potvynių grėsmės šalia esančiose teritorijose, todėl manome, kad turėtų būti galimybė didelės potvynių grėsmės urbanizuotose teritorijose (miestuose ir miesteliuose) įgyvendinti teritorijų planavimo dokumentuose numatytus sprendinius. Tačiau, įgyvendinant teisėkūros sistemiškumo, proporcingumo ir teisės aktų darnos principus, didelės potvynių grėsmės teritorijose negali atsirasti statinių, kurie yra uždrausti vidutinės ir mažos tikimybės potvynių grėsmės teritorijose. Siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir saugumą, įgyvendinti Potvynių direktyvos nuostatas ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių suderinamumo su potvynių rizikos mažinimo tikslais, siūloma tikslinti Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 2 punktą nurodant išimtis, kad naujus gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus ir įrenginius įrengti galima tik tankiai urbanizuotose arba numatytose urbanizuoti teritorijose (miestuose ir miesteliuose), kur išplėtota infrastruktūra ir susisiekimas, kai tokių pastatų statyba ir įrenginių įrengimas numatyti teritorijų planavimo dokumentuose ir šie pastatai ir įrenginiai apsaugoti nuo potvynių ir nedidina potvynių grėsmės šalia esančiose teritorijose. Pritarti6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-12-14.
dėmesį, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai, kuriuose nustatomos Įstatyme nurodytos teritorijos. Tokiose teritorijose taikomos Įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Įstatyme nurodytos teritorijos gali būti nustatytos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 4 straipsnyje nustatytais tikslais nenumatyta nustatyti potvynių grėsmės teritorijų, kadangi potvynių grėsmė tam tikroje teritorijoje nėra susijusi su konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikiu aplinkai. Pagal Projekte siūlomą teisinį reguliavimą, ūkinė ar kita veikla galėtų būti vykdoma didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, jeigu tai būtų numatyta poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. Toks vertinimas neleistų pasiekti Potvynių direktyvos tikslų – sumažinti neigiamą potvynių poveikį žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai visoje šalies teritorijoje – įgyvendinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus siūlomai nuostatai iškiltų ir neaiškumų dėl PAV įstatymo ir Įstatymo nuostatų suderinamumo, kadangi, vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla tiesiogiai uždrausta įstatymais, t. y., atsižvelgiant į Įstatymo 104 straipsnio 1–3 dalyse nustatytus draudimus ir PAV įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, poveikio aplinkai vertinimo procedūros net negalėtų būti atliekamos. Manome, kad statyba potvynio grėsmės teritorijose neturėtų būti leidžiama remiantis tik poveikio aplinkai dokumentais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad siūlomas nustatyti reguliavimas teisėkūros prasme yra ydingas, nes teisės akte negali būti dviprasmiškų formuluočių, kurios neatitiktų teisėkūros principų, todėl siūlome nepritarti Projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktam pasiūlymui. Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: grąžinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 6 ir 104 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-2025 iniciatoriams patobulinti, kadangi siūlomas teisinis reglamentavimas, pagal kurį didelės, mažos ir vidutinės potvynių grėsmės teritorijas būtų galima nustatyti ne tik iš Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių, bet ir atliekant hidrologinius skaičiavimus, gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Baublys. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius