Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 91 straipsnio papildymas
1Papildyti 91 straipsnį 8 dalimi:
„
8Ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype šis straipsnis netaikomas.
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai
O
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Parengti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo pataisas paskatino siekis numatyti išimtį nuostatoms, susijusioms su apskaičiuojamu atlyginimu už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams . Lietuvos Respublikos Seimui 2021 m. lapkričio 25 d. priėmus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymą Nr. XIV-717, šio Įstatymo rengėjai galimai neįvertino galimų neigiamų priimto įstatymo pasekmių ir nesvarstė priemonių joms išvengti. Analizuojant minimą Įstatymo projekto rengimą paskatinusias priežastis, pastebėtina, kad minima problematika susijusi su subjektų, vykdančių ūkinio komercinio pobūdžio veiklą išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose. Tačiau Įstatymo nuostatos, susijusios su atlyginimo už teisę statyti išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose naujus ar rekonstruoti esamus statinius dydžiais ir mokėjimo tvarka taikytinos ne tik ūkinio komercinio pobūdžio veiklą vykdantiems subjektams, tačiau ir gyventojams bei juos atstovaujančioms Daugiabučių namų savininkų bendrijoms. Įstatymo, kurio vienas iš siekių yra nustatyti teisės statyti statinius išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose suteikimo tvarką ir įgyvendinimo sąlygas, atlyginimo už teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius dydžius ir mokėjimo tvarką, rengimą paskatino Įstatymo projekto aprašomajame rašte įvardinama problematika, susijusi su nuomininkais, nesąžiningai pasinaudojusiais galimybe išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose vystyti kito ūkinio pobūdžio veiklą.
Be to, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad daug nuomininkų valstybinės žemės sklypuose, nekeisdami žemės naudojimo paskirties, stato naujus ir rekonstruoja esamus statinius (pvz., vietoje seno administracinio pastato statomas naujas prekybos centras), už tokios teisės įgyvendinimą valstybei nieko neatlygindami. Tokie reiškiniai, pasak Įstatymo projekto rengėjų, rinkoje iškraipo konkurenciją, kai vieni ūkio subjektai įgyja konkurencinį pranašumą prieš kitus. Negalima nesutikti su nuostata, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas, tačiau valstybės (savivaldybių) nuosavybė turi būti tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Gyventojai, kurie veikia per bendruomenines organizacijas (pvz., Daugiabučių namų savininkų bendrijos, asociacijos ir pan.), negali būti sutapatinami su subjektais, vykdančiais komercinio pobūdžio veiklą, todėl svarbu subalansuoti šių grupių interesus, atsižvelgiant į jų galimybes ir valstybinės žemės naudojimo tikslus. Daugeliui gyventojų automobilių stovėjimo aikštelė ne prabangos, o būtinybės dalykas. Gyventojai, priešingai nei ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, negauna finansinės naudos iš išnuomotų valstybinės žemės sklypų. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Bakas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti nustatyto dydžio atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos apskaičiuojamo žemės mokesčio, Daugiabučių namų savininkų bendrijoms, norinčioms gauti leidimą įrengti automobilių stovėjimo aikšteles keletui automobilių, mokestis tapo nepakeliama finansine našta. Daugeliui senyvo amžiaus ar negalią turinčių gyventojų automobilių stovėjimo aikštelė šalia namų yra ypač svarbus objektas, tačiau naujai apskaičiuoto atlyginimo už žemę dydis didžiajai daugumai gyventojų neįperkamas. 4. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma numatyti išimtį nuostatoms, susijusioms su apskaičiuojamu atlyginimu už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams . 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. Sudarius galimybę ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype nemokant ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams apskaičiuojamo atlyginimo, į sirengdami aikšteles ir panaudodami savo lėšas gyventojai gerins miesto infrastruktūrą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Reikės pakeisti Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Valstybinė žemė“, ,,teisė statyti“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo nariai
DĖL
2022-09-21 Nr. XIVP-2020 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma keičiamo Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 91 straipsnį papildyti nauja dalimi ir nustatyti, kad „Ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype šis straipsnis netaikomas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia veikla būtų laikoma ūkine komercine veikla, nes ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta, jos apibrėžti nėra siūloma ir teikiamame įstatymo projekte. Konstitucinis Teismas
čio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme turėtų būti atskleistas šios sąvokos turinys arba pateikta nuoroda į įstatymą, kurioje jos turinys yra apibrėžtas. Antra, pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai“ nemokėtų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje, t. y. jiems būtų sudaromos išskirtinės, lengvatinės sąlygos, lyginant su kitais subjektais, išsinuomotuose valstybinės žemės sklypuose statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius.
Pažymėtina, kad pastatyti nauji statiniai, rekonstruoti statiniai ar įrenginiai taptų šių subjektų nuosavybe, kurią ,,ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai“ turėtų teisę perleisti kitiems asmenims ir gauti pelno, taip pat statinius išnuomoti ir panašiai. Taigi, jie kaip ir ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, pasistatę naujus statinius, taip pat pastatytus statinius ar įrenginius rekonstravę išsinuomotoje valstybinėje žemėje, galėtų gauti pelną, tik esminis skirtumas, kad ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai tokius objektus pastatytų (rekonstruotų) mažesnėmis sąnaudomis. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus, nes projekto aiškinamajame rašte minimas siauresnis subjektų, kuriems reikėtų taikyti atitinkamas lengvatas, ratas. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nurodytus Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, nes, priėmus įstatymą, galimi atvejai, kai ne ūkinę komercinę vykdantys subjektai galėtų gauti turtinę naudą valstybės turto sąskaita, t. y. neatlygintinai gaudami teisę vykdyti statybas valstybinėje žemėje.
Trečia, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „ne komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius
“ turinys, nes iš jų nėra aišku, kaip šios įstatymo nuostatos
būtų suprantamos ir aiškinamos, t. y. neaišku, kokie Statybos įstatyme apibrėžti statybos dalyviai - statytojai (užsakovai), kurie investuoja lėšas į statybą, bet patys jos nevykdo, ar statinio statybos rangovai, kurie turi teisę užsiimti statyba - turimi omenyje. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip minėti subjektai būtų susiję su valstybinės žemės nuoma (pvz., jie yra valstybinės žemės nuomininkai ar būtų suprantami kažkaip kitaip). Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 91 straipsnis reglamentuoja, būtent, valstybinės žemės nuomininkų teisę statyti jų nuomojamoje valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 91 straipsnio 7 dalyje jau yra reglamentuojama viena šio straipsnio netaikymo išimtis, todėl, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų išdėstyti papildant keičiamo įstatymo 91 straipsnio 7 dalį, o ne dar vieną išimtį dėstyti atskiroje šio straipsnio dalyje. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekte numatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo bei įgyvendinimo datas, kad būtų galima tinkamai jam pasirengti ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Be to, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nes nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku , ar projektu siūloma teisinio reguliavimo išimtis būtų taikoma tų subjektų atžvilgiu, kurie jau pradėjo pagal galiojantį teisinį reguliavimą statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo valstybinėje išnuomotoje žemėje procedūras. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIVP-1311 (nauja redakcija), kuris įsigalios 2023 m. sausio 4 d. Siekiant, kad projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas galiotų ir įsigaliojus naujai Žemės įstatymo redakcijai, reikėtų atitinkamai teikti minėto Žemės įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimo projektą. 4. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu - valstybinės žemės sklypų nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, priėmus įstatymą, ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai už teisę statyti valstybinėje žemėje nemokėtų atlyginimo, kurio dalis yra įskaitoma į valstybės biudžetą. Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 5. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statybas valstybinėje išnuomotoje žemėje.
Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. 6. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas: 6.1. įstatymo pavadinime vietoj žodžio „PAPILDYMO“ įrašytinas žodis „PAKEITIMO“; 6.2. projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“; 6.3. reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo;
Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas šio reikalavimo neatitinka. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL
11
posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Aistrida Latvėnė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Vytautas Bakas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-211 (91 )
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9(1) straipsnį papildyti nauja dalimi ir nustatyti, kad „Ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype šis straipsnis netaikomas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia veikla būtų laikoma ūkine komercine veikla, nes ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta, jos apibrėžti nėra siūloma ir teikiamame įstatymo projekte.
Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme turėtų būti atskleistas šios sąvokos turinys arba pateikta nuoroda į įstatymą, kurioje jos turinys yra apibrėžtas. Antra, pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai“ nemokėtų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje, t. y. jiems būtų sudaromos išskirtinės, lengvatinės sąlygos, lyginant su kitais subjektais, išsinuomotuose valstybinės žemės sklypuose statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius. Pažymėtina, kad pastatyti nauji statiniai, rekonstruoti statiniai ar įrenginiai taptų šių subjektų nuosavybe, kurią ,,ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai“ turėtų teisę perleisti kitiems asmenims ir gauti pelno, taip pat statinius išnuomoti ir panašiai. Taigi, jie kaip ir ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, pasistatę naujus statinius, taip pat pastatytus statinius ar įrenginius rekonstravę išsinuomotoje valstybinėje žemėje, galėtų gauti pelną, tik esminis skirtumas, kad ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai tokius objektus pastatytų (rekonstruotų) mažesnėmis sąnaudomis. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus, nes projekto aiškinamajame rašte minimas siauresnis subjektų, kuriems reikėtų taikyti atitinkamas lengvatas, ratas.
Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nurodytus Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, nes, priėmus įstatymą, galimi atvejai, kai ne ūkinę komercinę vykdantys subjektai galėtų gauti turtinę naudą valstybės turto sąskaita, t. y. neatlygintinai gaudami teisę vykdyti statybas valstybinėje žemėje. Trečia, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „ne komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius“ turinys, nes iš jų nėra aišku, kaip šios įstatymo nuostatos būtų suprantamos ir aiškinamos, t. y. neaišku, kokie Statybos įstatyme apibrėžti statybos dalyviai - statytojai (užsakovai), kurie investuoja lėšas į statybą, bet patys jos nevykdo, ar statinio statybos rangovai, kurie turi teisę užsiimti statyba - turimi omenyje. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip minėti subjektai būtų susiję su valstybinės žemės nuoma (pvz., jie yra valstybinės žemės nuomininkai ar būtų suprantami kažkaip kitaip). Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9(1) straipsnis reglamentuoja, būtent, valstybinės žemės nuomininkų teisę statyti jų nuomojamoje valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9(1) straipsnio 7 dalyje jau yra reglamentuojama viena šio straipsnio netaikymo išimtis, todėl, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų išdėstyti papildant keičiamo įstatymo 91 straipsnio 7 dalį, o ne dar vieną išimtį dėstyti atskiroje šio straipsnio dalyje. Pritarti
* 2.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekte numatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo bei įgyvendinimo datas, kad būtų galima tinkamai jam pasirengti ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nes nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar projektu siūloma teisinio reguliavimo išimtis būtų taikoma tų subjektų atžvilgiu, kurie jau pradėjo pagal galiojantį teisinį reguliavimą statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo valstybinėje išnuomotoje žemėje procedūras. Pritarti
3Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m.
birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIVP-1311 (nauja redakcija), kuris įsigalios 2023 m. sausio 4 d. Siekiant, kad projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas galiotų ir įsigaliojus naujai Žemės įstatymo redakcijai, reikėtų atitinkamai teikti minėto Žemės įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimo projektą. Pritarti
reglamentuoti disponavimą valstybės turtu - valstybinės žemės sklypų nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, priėmus įstatymą, ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai už teisę statyti valstybinėje žemėje nemokėtų atlyginimo, kurio dalis yra įskaitoma į valstybės biudžetą. Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti
reglamentuoti statybas valstybinėje išnuomotoje žemėje. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti STT antikorupcinis vertinimas atliktas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-21
rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
„PAPILDYMO“ įrašytinas žodis „PAKEITIMO“;
vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo;
naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas šio reikalavimo neatitinka. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Teisingumo ministerija,
91 )
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Respublikos Seimo komiteto prašymas atlikti antikorupcinį vertinimą), atliko Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 (toliau – Žemės įstatymas) 91 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. 1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
<...>
reikšmingas išimtis ir lengvatas neapibrėžtam subjektų ratui.
Nei Projekto, nei aktualios redakcijos Žemės įstatymo nuostatos nereglamentuoja, kurie subjektai, siekiantys statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius lengvatine tvarka be aukciono (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas) išsinuomotame valstybinės žemės sklype, laikytini vykdančiais ar nevykdančiais ūkinės komercinės veiklos. <...> Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, aukščiausios galios teisės akte – įstatyme – aiškiai ir nedviprasmiškai nedetalizuojant privalomų ne ūkinės komercinės veiklos sąvokos turinio (arba nuorodos į įstatymą, kuriame jis apibrėžtas) bei jį atitinkantiems subjektams taikytinų kitų privalomų reikalavimų, praktikoje ne tik sukeltų problemų dėl šių nuostatų traktavimo bei taikymo, bei ir suteiktų teisę nemokėti Žemės įstatymo 91 nustatyto atlyginimo už papildomas naudojimosi valstybine žeme galimybes pernelyg plačiam subjektų ratui. 1.1.1. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto nuostatos nenumato sprendimo dėl atleidimo ar neatleidimo nuo Žemės įstatymo 91 straipsnyje numatyto atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje procedūros, šį sprendimą priimsiančio subjekto (-ų), jo (jų) teigiamam ar neigiamam sprendimui įtakos turinčių motyvų, faktų, aplinkybių, pan., o tokia situacija, kiekvieną atvejį atsakingam subjektui (-ams) nagrinėjant individualiai be nustatytų objektyvių kriterijų, taip pat keltų abejonių dėl sprendimo pagrįstumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai.
<...>
1.2.
Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas neužtikrintų, kad nemokant atlyginimo už teisę statyti ant be aukciono išsinuomotos valstybinės žemės, naujas statinys ar jo dalis vėliau nebūtų parduoti Projekto nuostatos nenumato jokių papildomų sąlygų ar apribojimų lengvatine tvarka, nemokant papildomo atlyginimo už naudojimąsi ribotu valstybės turtu, tam tikrą statinį ar įrenginį pastačiusiems ar rekonstravusiems subjektams vėliau jį visą ar jo dalį (dalis) išnuomoti ar parduoti, gaunant pajamų, tai yra sudaryti sandorį, turintį komercinės (pelno siekimo) veiklos požymių [1] , tokiu atveju (naujo ar rekonstruoto statinio, įrenginio ar jų dalies perleidimo), pavyzdžiui, neįpareigojant sumokėti mokesčio, nuo kurio tie subjektai būtų buvę atleisti.
<...>
kai kurių subjektų teisės statyti valstybinėje žemėje, išvengiant ne tik papildomo atlyginimo už šią teisę mokėjimo, bet ir galimai apeinant kitus Žemės įstatyme nustatytus apribojimus Projektu siūloma įtvirtinti, kad ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype šis straipsnis netaikomas, t. y. būtų netaikomos visos Žemės įstatymo 91 straipsnio nuostatos.
Loginė-lingvistinė analizuojamos Projekto nuostatos konstrukcija suponuoja, kad teisės aktuose neapibrėžtą ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams ne tik nebūtų taikomi papildomi mokesčiai už teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 91 straipsnio 3–6 dalys), bet ir galimai nereikėtų įrašyti galimybės statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jiems negaliotų kitos būtinos sąlygos – dėl valstybinės žemės sklypo išnuomavimo ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir kad tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (Žemės įstatymo 91 straipsnio
91 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias v alstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad priėmus Projektą būtų pažeisti racionalaus, efektyvaus ir valstybės bei visuomenės interesus atitinkančio valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, todėl Projekto nuostatos – tobulintinos, siekiant užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą.s
3Specialiųjų tyrimų tarnyba,
91 )
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
interpretuojama Nei Projekte, nei aktualios redakcijos Žemės įstatyme ar jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra atskleidžiama įrenginio sąvoka ir nėra papildomai detalizuojami su valstybinės žemės nuoma po įrenginiais, naujų įrenginių statyba ar jų rekonstravimu bei papildomo atlyginimo už tai, įrenginių išpirkimu susiję aktualūs aspektai, kurie yra svarbūs tiek Projekto, tiek galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 91 straipsnio nuostatų kontekste.
<...>
Todėl, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, tiek Projekto nuostatų, tiek galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 91 nuostatų taikymas praktikoje gali kelti abejonių dėl pagrįstumo ir skaidrumo (pavyzdžiui, kai vienas objektas traktuojamas kaip savarankiškas įrenginys, kurio rekonstrukcija ar statyba valstybinėje žemėje turėtų būti papildomai apmokestinama, kitais galbūt analogiškais atvejais – ne).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Projektu nebūtų pasiekti jo aiškinamajame rašte išdėstyti tikslai.
<...>
3Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Vyriausybė, 2022-12-07 nutarimas Nr.1216 1 (91 ) (8N) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-679 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIVP-2020 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių : 1.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo išimtį tam tikriems subjektams – asmenims, vykdantiems ne ūkinę komercinę veiklą. Įstatymo projekte vartojama subjektų, vykdančių ne ūkinę komercinę veiklą, sąvoka nėra apibrėžta. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodoma, kokių teisės aktų nuostatomis būtų vadovaujamasi, kokie kriterijai būtų taikomi priimant sprendimą, kad asmuo laikomas subjektu, vykdančiu ne ūkinę komercinę veiklą. Įtvirtinus tokią išimtį, valstybinės žemės nuomininkai – asmenys, vykdantys ne ūkinę komercinę veiklą – nuomojamame valstybinės žemės sklype statantys naujus ar rekonstruojantys esamus statinius, nemokėtų Žemės įstatymo 91 straipsnyje nustatyto atlyginimo. Pagal Įstatymo projekto formuluotę išimtis būtų taikoma tiek fiziniams asmenims, tiek juridiniams asmenims, nenumatant, ar šių asmenų vykdoma veikla turi būti susijusi su ketinamų statyti (rekonstruoti) statinių paskirtimi. Apibrėžiant Žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo atvejus, nenumatoma, kokius objektus statant (rekonstruojant) nemokamas šiame straipsnyje numatytas atlyginimas. Nustatant atvejus, kai galimybė statyti nuomojamame žemės sklype suteikiama neatlygintinai, tokios išimties nustatymas turi būti susijęs su viešojo intereso tenkinimu, kadangi valstybinė žemė yra visuomeninė vertybė. Įstatymo projektu siekiant nustatyti išimtį plačiam ir neapibrėžtam subjektų ratui – asmenims, vykdantiems ne ūkinę komercinę veiklą, sudaromos prielaidos valstybinės žemės neefektyviam naudojimui ir tai neatitinka valstybės kaip žemės savininkės interesų bei racionalaus valstybinės žemės naudojimo principų.
Įstatymo projekte, numatant Žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo išimtį, neįvertinta Įstatymo projekte vartojamos asmenų grupės – asmenų, vykdančių ne ūkinę komercinę veiklą, veiklos ar (ir) jų statomų (rekonstruojamų) statinių, įrenginių sąsajos su viešojo intereso tenkinimu. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojama, kad nustatant subjektus, kuriems netaikomas Žemės įstatymo 91 straipsnis, įvertinta tai, jog tokie asmenys, naudodamiesi valstybine žeme, negauna finansinės naudos. Pažymėtina, kad naudojimosi valstybine žeme lengvatos, remiantis valstybinės žemės kaip visuomeninės vertybės statusu, gali būti nustatomos atsižvelgiant į tai, ar tokių asmenų (kurių atžvilgiu nustatoma lengvata) veikla ir (ar) valstybinėje žemėje statomi statiniai naudingi visai visuomenei ir atitinka viešąjį interesą. Įtvirtinus Žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo išimtį labai plačiam subjektų ratui, galimai būtų pažeidžiami lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principai. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktas pagrindimas neatitinka siūlomo teisinio reguliavimo. Jame nurodoma, kad Įstatymo projektu siekiama nustatyti, jog fiziniai asmenys (daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai) galėtų lengvatinėmis sąlygomis statyti (rekonstruoti) inžinerinės infrastruktūros statinius prie daugiabučių gyvenamųjų namų, tačiau Įstatymo projekte numatoma, kad lengvata taikoma platesniam subjektų ratui, ir nenurodyta, kad išimtis taikytina tik daugiabučių gyvenamųjų namų inžinerinės infrastruktūros statybos (rekonstravimo) atveju.
Nustatant lengvatą tik daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkams ir (ar) daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, kiltų klausimas, ar nustatant tokią lengvatą nediskriminuojami individualių gyvenamųjų namų savininkai. Aiškinamajame rašte akcentuojama, kad gyventojai, priešingai nei ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, negauna finansinės naudos iš išnuomotų valstybinės žemės sklypų“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad finansinė nauda gali būti gaunama, nes naudojantis valstybine žeme, yra sukuriamas naujas nekilnojamasis daiktas, kuris nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės nuomininkui. Tais atvejais, kai daugiabučiame gyvenamajame name esančiame bute ar kitoje patalpoje vykdoma ūkinė komercinė veikla, nuomojami butai ar prie daugiabučių namų esančios stovėjimo aikštelės, valstybinės žemės nuomininkas taip pat gauna finansinę naudą. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės neigiamą nuomonę, siūloma a tmesti iniciatorių pateiktą Žemės įstatymo Nr. I-446 9(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2020 . 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Kasparas Adomaitis. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė [1] Į šį aspektą dėmesys atkreiptas ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje.
Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/24a0565039a811edbf47f0036855e731?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=c217116c-7913-4a83-abca-8191e416cb32 .
DĖL
1
2023-03-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė, Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Jurgita Gricė, Žemės ūkio ministerijos Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento Kaimo vietovių žemės reikalų skyriaus vedėjas Simonas Valotka, Žemės ūkio ministerijos Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento Kaimo vietovių žemės reikalų skyriaus patarėja Inga Puzienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Goda Kuznecovaitė, Lietuvos s avivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo Žemės įstatymo (toliau
(ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype šis straipsnis netaikomas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia veikla būtų laikoma ūkine komercine veikla, nes ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta, jos apibrėžti nėra siūloma ir teikiamame įstatymo projekte. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme turėtų būti atskleistas šios sąvokos turinys arba pateikta nuoroda į įstatymą, kurioje jos turinys yra apibrėžtas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-211 Antra, pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai“ nemokėtų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje, t. y. jiems būtų sudaromos išskirtinės, lengvatinės sąlygos, lyginant su kitais subjektais, išsinuomotuose valstybinės žemės sklypuose statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius.
Pažymėtina, kad pastatyti nauji statiniai, rekonstruoti statiniai ar įrenginiai taptų šių subjektų nuosavybe, kurią ,,ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai“ turėtų teisę perleisti kitiems asmenims ir gauti pelno, taip pat statinius išnuomoti ir panašiai. Taigi, jie kaip ir ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, pasistatę naujus statinius, taip pat pastatytus statinius ar įrenginius rekonstravę išsinuomotoje valstybinėje žemėje, galėtų gauti pelną, tik esminis skirtumas, kad ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai tokius objektus pastatytų (rekonstruotų) mažesnėmis sąnaudomis. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus, nes projekto aiškinamajame rašte minimas siauresnis subjektų, kuriems reikėtų taikyti atitinkamas lengvatas, ratas. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nurodytus Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, nes, priėmus įstatymą, galimi atvejai, kai ne ūkinę komercinę vykdantys subjektai galėtų gauti turtinę naudą valstybės turto sąskaita, t. y. neatlygintinai gaudami teisę vykdyti statybas valstybinėje žemėje. Pritarti 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-211 Trečia, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „ne komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius “ turinys, nes iš jų nėra aišku, kaip šios įstatymo nuostatos būtų suprantamos ir aiškinamos, t. y. neaišku, kokie Statybos įstatyme apibrėžti statybos dalyviai - statytojai (užsakovai), kurie investuoja lėšas į statybą, bet patys jos nevykdo, ar statinio statybos rangovai, kurie turi teisę užsiimti statyba - turimi omenyje. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip minėti subjektai būtų susiję su valstybinės žemės nuoma (pvz., jie yra valstybinės žemės nuomininkai ar būtų suprantami kažkaip kitaip). Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 91 straipsnis reglamentuoja, būtent, valstybinės žemės nuomininkų teisę statyti jų nuomojamoje valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-211 Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 91 straipsnio 7 dalyje jau yra reglamentuojama viena šio straipsnio netaikymo išimtis, todėl, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų išdėstyti papildant keičiamo įstatymo 91 straipsnio 7 dalį, o ne dar vieną išimtį dėstyti atskiroje šio straipsnio dalyje. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekte numatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo bei įgyvendinimo datas, kad būtų galima tinkamai jam pasirengti ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Be to, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nes nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku , ar projektu siūloma teisinio reguliavimo išimtis būtų taikoma tų subjektų atžvilgiu, kurie jau pradėjo pagal galiojantį teisinį reguliavimą statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo valstybinėje išnuomotoje žemėje procedūras. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIVP-1311 (nauja redakcija), kuris įsigalios 2023 m. sausio 4 d. Siekiant, kad projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas galiotų ir įsigaliojus naujai Žemės įstatymo redakcijai, reikėtų atitinkamai teikti minėto Žemės įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimo projektą. Pritarti iš dalies Argumentai: 2023-01-04 įsigaliojo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1311 (nauja redakcija). Įstatymo projekto 91 straipsnio nuostatos naujoje redakcijoje išdėstytos atitinkamai 10 straipsnyje. Kadangi naujos redakcijos įstatymas šiai dienai jau galioja, o įstatymo projekto pavadinimas atitinka galiojantį naujos redakcijos įstatymo pavadinimą, reikalinga atitinkamai patikslinti įstatymo projektą, jame nustatant, kad įstatymo projektu keičiama norma taikoma ne 91 straipsniui, o 10 straipsniui. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
valstybės turtu - valstybinės žemės sklypų nuomą.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, priėmus įstatymą, ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai už teisę statyti valstybinėje žemėje nemokėtų atlyginimo, kurio dalis yra įskaitoma į valstybės biudžetą. Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti Argumentai:
Vyriausybė
ėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020
“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
valstybinėje išnuomotoje žemėje. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Argumentai: Specialiųjų tyrimų tarnyba
d. pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-8828 „ Dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 9(1) straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020 “
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose,
patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas: 6.1. įstatymo pavadinime vietoj žodžio
„PAPILDYMO“ įrašytinas žodis „PAKEITIMO“;
Pritarti 10.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-211
įrašytinas žodis „pakeitimas“;
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-211
struktūrinės dalies numeravimo;
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-21 *
straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas šio reikalavimo neatitinka. Pritarti
13Teisingumo ministerija,
2022-10-03 * Įvertinę Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-11-041 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Respublikos Seimo komiteto prašymas [1] atlikti antikorupcinį vertinimą), atliko Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 (toliau – Žemės įstatymas) 91 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.
[2] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. 1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Projektu siūloma papildyti Žemės įstatymo 91 straipsnį 8 dalimi numatant, kad ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype nebūtų taikomos Žemės įstatymo 91 straipsnio nuostatos, be kita ko, numatančios atlyginimą už teisę statyti be aukciono išnuomotoje valstybinėje žemėje. Specialiųjų tyrimų tarnyba yra atlikusi ne vieną antikorupcinį vertinimą, susijusį su valstybinės žemės nuoma be aukciono, tokių sklypų naudojimo kontrole, statybomis lengvatine tvarka išsinuomotuose valstybinės žemės sklypuose [3] . Iki 2021 m. priimtų Žemės įstatymo pakeitimų valstybinės žemės sklypai be aukciono lengvatinėmis sąlygomis, mokant Vyriausybės nustatytą mažesnį nei rinkos kaina žemės nuomos mokestį, galėjo būti išnuomojami tik tiems asmenims, kurių nuosavybės ar nuomos teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais tas žemės sklypas užstatytas šiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tačiau praktikoje dažnai pasitaikydavo atvejų, kai dėl valstybinės žemės sklypo komercinio patrauklumo buvo įsigyjami apleisti, sunykę, nenaudojami statiniai ar jų dalys, garažai, sandėliukai ir pan., neturint tikslo šių statinių eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, o ketinant lengvatine tvarka be aukciono jų eksploatavimui išsinuomotame valstybinės žemės sklype vystyti naujus nekilnojamojo turto projektus.
Pažymėtina, jog situacija, kai valstybinė žemė yra naudojama, joje vystomi projektai savaime nėra neigiama, tačiau iki 2021 m. galiojusi valstybinės žemės nuomos praktika sukūrė nevienodas konkurencijos sąlygas, galimybę išskirtinėmis sąlygomis vykdyti nekilnojamojo turto plėtros projektus, kai valstybė (visuomenė) tuo pat metu negaudavo adekvačių pajamų bei maksimalios naudos iš jai priklausančio turto
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išanalizavę Projekto nuostatas, manome, kad Projekto siūlymas netaikyti Žemės įstatymo 91 straipsnio nuostatų ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype galimai išplečia aiškinamajame rašte paminėtus siūlomų pakeitimų tikslus ir sudarytų sąlygas nepagrįstai išvengti privalomo atlyginimo už tokią teisę pernelyg plačiam subjektų ratui. Aukščiau minėtos prielaidos grindžiamos šiais argumentais:
ir lengvatas neapibrėžtam subjektų ratui Nei Projekto, nei aktualios redakcijos Žemės įstatymo nuostatos nereglamentuoja, kurie subjektai, siekiantys statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius lengvatine tvarka be aukciono (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas) išsinuomotame valstybinės žemės sklype, laikytini vykdančiais ar nevykdančiais ūkinės komercinės veiklos. Teisės doktrinoje ūkinė komercinė veikla apibrėžiama kaip nuolatinė , savarankiška , t. y. savo rizika plėtojama, asmens veikla, siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu-pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą . Aiškinant paminėtą ūkinės komercinės veiklos sąvoką lingvistiškai, išskirtini tokie pagrindiniai ūkinei komercinei veiklai būdingi požymiai: pirma, tęstinumas, nuolatinis veikos pobūdis; antra, savarankiškumas, t. y. veikimas savo rizika ir savo vardu; trečia, atlygintinumas, t. y. veikla siekiama pelno, tam tikros ekonominės naudos.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta aukščiau, Projekto nuostatų kontekste nėra pakankamai aišku, ar, pavyzdžiui, vieno statinio rekonstravimas ar statyba, nepriklausomai nuo jų užsakovo, susidedantys iš kelių etapų ir neapibrėžtos trukmės laike, susiję su paslaugų bei prekių užsakymu, įsigijimu, atlygintinumu, bei naudos siekimu – pagerinti statinio būklę rekonstruojant ir suteikiant jam naują kokybę bei padidinant vertę, arba sukuriant naują statinį ir įgyjant teises į jį, būtų priskirtini ūkinei komercinei veiklai, ar ne. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, aukščiausios galios teisės akte – įstatyme – aiškiai ir nedviprasmiškai nedetalizuojant privalomų ne ūkinės komercinės veiklos sąvokos turinio (arba nuorodos į įstatymą, kuriame jis apibrėžtas) bei jį atitinkantiems subjektams taikytinų kitų privalomų reikalavimų, praktikoje ne tik sukeltų problemų dėl šių nuostatų traktavimo bei taikymo, bei ir suteiktų teisę nemokėti Žemės įstatymo 91 nustatyto atlyginimo už papildomas naudojimosi valstybine žeme galimybes pernelyg plačiam subjektų ratui. 1.1.1. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto nuostatos nenumato sprendimo dėl atleidimo ar neatleidimo nuo Žemės įstatymo 91 straipsnyje numatyto atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje procedūros, šį sprendimą priimsiančio subjekto (-ų), jo
(jų) teigiamam ar neigiamam sprendimui įtakos turinčių motyvų, faktų, aplinkybių, pan., o tokia situacija, kiekvieną atvejį atsakingam subjektui (-ams) nagrinėjant individualiai be nustatytų objektyvių kriterijų, taip pat keltų abejonių dėl sprendimo pagrįstumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai.
Projekto aiškinamajame rašte [4] taip pat nenurodyta, kuriuos teisės aktus reikės pakeisti, detalizuojant aukščiau minėtus teisinius aspektus. Atsižvelgdami į tai, kad teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, neišsamumas, nevienareikšmiškumas ir skirtingo taikymo galimybė yra vertintini kaip korupcijos rizikos veiksniai, taip pat į tai, kad subjektų teises ir pareigas reikšmingai keičiančios nuostatos, laikantis teisės aktų hierarchijos, turėtų būti įtvirtintos aukščiausios galios teisės akte (analizuojamu atveju – Žemės įstatyme), siūlome svarstyti galimybę tikslinti Projekto nuostatas pašalinant minėtus teisnius neaiškumus. 1.2. Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas neužtikrintų, kad nemokant atlyginimo už teisę statyti ant be aukciono išsinuomotos valstybinės žemės, naujas statinys ar jo dalis vėliau nebūtų parduoti Projekto nuostatos nenumato jokių papildomų sąlygų ar apribojimų lengvatine tvarka, nemokant papildomo atlyginimo už naudojimąsi ribotu valstybės turtu, tam tikrą statinį ar įrenginį pastačiusiems ar rekonstravusiems subjektams vėliau jį visą ar jo dalį (dalis) išnuomoti ar parduoti, gaunant pajamų, tai yra sudaryti sandorį, turintį komercinės (pelno siekimo) veiklos požymių [5] , tokiu atveju (naujo ar rekonstruoto statinio, įrenginio ar jų dalies perleidimo), pavyzdžiui, neįpareigojant sumokėti mokesčio, nuo kurio tie subjektai būtų buvę atleisti.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, skaidrumo ir Projektu reguliuojamų teisinių santykių dalyvių lygiateisiškumo, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, aukščiau minėti aspektai turėtų būti detalizuoti Projekte. 1.3. Projektu nepagrįstai išplečiamos kai kurių subjektų teisės statyti valstybinėje žemėje, išvengiant ne tik papildomo atlyginimo už šią teisę mokėjimo, bet ir galimai apeinant kitus Žemės įstatyme nustatytus apribojimus Projektu siūloma įtvirtinti, kad ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype šis straipsnis netaikomas , t. y. būtų netaikomos visos Žemės įstatymo 91 straipsnio nuostatos.
Loginė-lingvistinė analizuojamos Projekto nuostatos konstrukcija suponuoja, kad teisės aktuose neapibrėžtą ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams ne tik nebūtų taikomi papildomi mokesčiai už teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 91 straipsnio 3–6 dalys), bet ir galimai nereikėtų įrašyti galimybės statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jiems negaliotų kitos būtinos sąlygos – dėl valstybinės žemės sklypo išnuomavimo ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir kad tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (Žemės įstatymo 91 straipsnio
91 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias v alstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad priėmus Projektą būtų pažeisti racionalaus, efektyvaus ir valstybės bei visuomenės interesus atitinkančio valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, todėl Projekto nuostatos – tobulintinos, siekiant užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
sąvoka gali būti skirtingai interpretuojama Nei Projekte, nei aktualios redakcijos Žemės įstatyme ar jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra atskleidžiama įrenginio sąvoka ir nėra papildomai detalizuojami su valstybinės žemės nuoma po įrenginiais, naujų įrenginių statyba ar jų rekonstravimu bei papildomo atlyginimo už tai, įrenginių išpirkimu susiję aktualūs aspektai, kurie yra svarbūs tiek Projekto, tiek galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 91 straipsnio nuostatų kontekste. Ankstesnėje antikorupcinio vertinimo išvadoje [6] esame atkreipę dėmesį, kad Žemės įstatyme įrenginio sąvoka nedetalizuojama, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti .
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas 9 straipsnio 1 dalyje išvardinti nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, kurie turi būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems yra suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Atsižvelgiant į tai, įrenginiai nėra nekilnojamieji daiktai, todėl nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Projektu nebūtų pasiekti jo aiškinamajame rašte išdėstyti tikslai. Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti Projekto nuostatų tikslinimo galimybę, aiškinamajame rašte išdėstytus atvejus kaip išimtis apibrėžiant tiksliai ir nedviprasmiškai, kaip, pavyzdžiui, padaryta Žemės įstatymo 91 straipsnio 7 dalyje įtvirtinant šio straipsnio taikymo išimtis. 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Projekto nuostatos gali būti taikomos nevienareikšmiškai, kas didina ir korupcijos pasireiškimo riziką, bei neužtikrina, kad bus pasiekti Projektu siekiami tikslai. Todėl siūlome svarstyti Projekto nuostatų tobulinimo galimybę.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-12-071 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-679 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIVP-2020 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo išimtį tam tikriems subjektams – asmenims, vykdantiems ne ūkinę komercinę veiklą. Įstatymo projekte vartojama subjektų, vykdančių ne ūkinę komercinę veiklą, sąvoka nėra apibrėžta. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodoma, kokių teisės aktų nuostatomis būtų vadovaujamasi, kokie kriterijai būtų taikomi priimant sprendimą, kad asmuo laikomas subjektu, vykdančiu ne ūkinę komercinę veiklą. Įtvirtinus tokią išimtį, valstybinės žemės nuomininkai – asmenys, vykdantys ne ūkinę komercinę veiklą – nuomojamame valstybinės žemės sklype statantys naujus ar rekonstruojantys esamus statinius, nemokėtų Žemės įstatymo 91 straipsnyje nustatyto atlyginimo. Pagal Įstatymo projekto formuluotę išimtis būtų taikoma tiek fiziniams asmenims, tiek juridiniams asmenims, nenumatant, ar šių asmenų vykdoma veikla turi būti susijusi su ketinamų statyti (rekonstruoti) statinių paskirtimi. Apibrėžiant Žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo atvejus, nenumatoma, kokius objektus statant (rekonstruojant) nemokamas šiame straipsnyje numatytas atlyginimas.
Nustatant atvejus, kai galimybė statyti nuomojamame žemės sklype suteikiama neatlygintinai, tokios išimties nustatymas turi būti susijęs su viešojo intereso tenkinimu, kadangi valstybinė žemė yra visuomeninė vertybė. Įstatymo projektu siekiant nustatyti išimtį plačiam ir neapibrėžtam subjektų ratui – asmenims, vykdantiems ne ūkinę komercinę veiklą, sudaromos prielaidos valstybinės žemės neefektyviam naudojimui ir tai neatitinka valstybės kaip žemės savininkės interesų bei racionalaus valstybinės žemės naudojimo principų. Įstatymo projekte, numatant Žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo išimtį, neįvertinta Įstatymo projekte vartojamos asmenų grupės – asmenų, vykdančių ne ūkinę komercinę veiklą, veiklos ar (ir) jų statomų (rekonstruojamų) statinių, įrenginių sąsajos su viešojo intereso tenkinimu. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojama, kad nustatant subjektus, kuriems netaikomas Žemės įstatymo 91 straipsnis, įvertinta tai, jog tokie asmenys, naudodamiesi valstybine žeme, negauna finansinės naudos. Pažymėtina, kad naudojimosi valstybine žeme lengvatos, remiantis valstybinės žemės kaip visuomeninės vertybės statusu, gali būti nustatomos atsižvelgiant į tai, ar tokių asmenų (kurių atžvilgiu nustatoma lengvata) veikla ir (ar) valstybinėje žemėje statomi statiniai naudingi visai visuomenei ir atitinka viešąjį interesą. Įtvirtinus Žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo išimtį labai plačiam subjektų ratui, galimai būtų pažeidžiami lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principai. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktas pagrindimas neatitinka siūlomo teisinio reguliavimo.
Jame nurodoma, kad Įstatymo projektu siekiama nustatyti, jog fiziniai asmenys (daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai) galėtų lengvatinėmis sąlygomis statyti (rekonstruoti) inžinerinės infrastruktūros statinius prie daugiabučių gyvenamųjų namų, tačiau Įstatymo projekte numatoma, kad lengvata taikoma platesniam subjektų ratui, ir nenurodyta, kad išimtis taikytina tik daugiabučių gyvenamųjų namų inžinerinės infrastruktūros statybos (rekonstravimo) atveju. Nustatant lengvatą tik daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkams ir (ar) daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, kiltų klausimas, ar nustatant tokią lengvatą nediskriminuojami individualių gyvenamųjų namų savininkai. Aiškinamajame rašte akcentuojama, kad gyventojai, priešingai nei ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, negauna finansinės naudos iš išnuomotų valstybinės žemės sklypų“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad finansinė nauda gali būti gaunama, nes naudojantis valstybine žeme, yra sukuriamas naujas nekilnojamasis daiktas, kuris nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės nuomininkui. Tais atvejais, kai daugiabučiame gyvenamajame name esančiame bute ar kitoje patalpoje vykdoma ūkinė komercinė veikla, nuomojami butai ar prie daugiabučių namų esančios stovėjimo aikštelės, valstybinės žemės nuomininkas taip pat gauna finansinę naudą. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Išanalizavus įstatymo projektą, įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, atsižvelgus į tai, kad Vyriausybė iš esmės nepritaria įstatymo projektui, taip pat įvertinus kritines antikorupcines pastabas, pateiktas Specialiųjų tyrimų tarnybos, ir nustačius, kad įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu gali būti pažeisti lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principai bei valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai , siūloma įstatymo projektą Nr.
grąžinti iniciatoriams tobulinti . 6.2. Pasiūlymai: nepateikta. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas [1]
siuntimo“ Nr. S-2022-4422 [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/a02ec14037f411edbf47f0036855e731?jfwid=-1ncshj4wv
Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ pakeitimo projektų“ Nr. 4-01-1199; 2. 2020 m. gruodžio 17 d. antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4274(2)“ Nr. 4-01-10502; 3. 2020 m. vasario 18 d. antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4274“ Nr. 4-01-1369; 4. 2019 m. rugsėjo 26 d. antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ Nr. 4-01-8333; 5.
4-01-8333; 5. 2019 m. kovo 5 d. antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl valstybinės žemės nuomą be aukciono reglamentuojančių teisės aktų“ Nr. 4-01-2180; 6. 2019 m. rugsėjo 6 d. antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ projekto Nr. 18-5852(2)“ Nr. 4-01-7785; 7. 2018 m. liepos 9 d. antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 34 straipsnio pakeitimo projekto“ Nr. 4-01-5340 [4] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/487bc6e037f511edbf47f0036855e731?jfwid=-1ncshj4wv [5] Į šį aspektą dėmesys atkreiptas ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/24a0565039a811edbf47f0036855e731?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=c217116c-7913-4a83-abca-8191e416cb32 [6] Antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo projekto (Nr. 22-5818)“
Kaimo reikalų komitetas
9
12
posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis - Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)1 (91 )
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 9(1) straipsnį papildyti nauja dalimi ir nustatyti, kad
„Ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar)
rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype šis straipsnis netaikomas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia veikla būtų laikoma ūkine komercine veikla, nes ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta, jos apibrėžti nėra siūloma ir teikiamame įstatymo projekte. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu.
Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme turėtų būti atskleistas šios sąvokos turinys arba pateikta nuoroda į įstatymą, kurioje jos turinys yra apibrėžtas. Antra, pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai“ nemokėtų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje, t. y. jiems būtų sudaromos išskirtinės, lengvatinės sąlygos, lyginant su kitais subjektais, išsinuomotuose valstybinės žemės sklypuose statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius. Pažymėtina, kad pastatyti nauji statiniai, rekonstruoti statiniai ar įrenginiai taptų šių subjektų nuosavybe, kurią ,,ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai“ turėtų teisę perleisti kitiems asmenims ir gauti pelno, taip pat statinius išnuomoti ir panašiai. Taigi, jie kaip ir ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, pasistatę naujus statinius, taip pat pastatytus statinius ar įrenginius rekonstravę išsinuomotoje valstybinėje žemėje, galėtų gauti pelną, tik esminis skirtumas, kad ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai tokius objektus pastatytų (rekonstruotų) mažesnėmis sąnaudomis. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus, nes projekto aiškinamajame rašte minimas siauresnis subjektų, kuriems reikėtų taikyti atitinkamas lengvatas, ratas.
Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nurodytus Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, nes, priėmus įstatymą, galimi atvejai, kai ne ūkinę komercinę vykdantys subjektai galėtų gauti turtinę naudą valstybės turto sąskaita, t. y. neatlygintinai gaudami teisę vykdyti statybas valstybinėje žemėje. Trečia, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „ne komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius“ turinys, nes iš jų nėra aišku, kaip šios įstatymo nuostatos būtų suprantamos ir aiškinamos, t. y. neaišku, kokie Statybos įstatyme apibrėžti statybos dalyviai - statytojai (užsakovai), kurie investuoja lėšas į statybą, bet patys jos nevykdo, ar statinio statybos rangovai, kurie turi teisę užsiimti statyba - turimi omenyje. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip minėti subjektai būtų susiję su valstybinės žemės nuoma (pvz., jie yra valstybinės žemės nuomininkai ar būtų suprantami kažkaip kitaip). Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9(1) straipsnis reglamentuoja, būtent, valstybinės žemės nuomininkų teisę statyti jų nuomojamoje valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9(1) straipsnio 7 dalyje jau yra reglamentuojama viena šio straipsnio netaikymo išimtis, todėl, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų išdėstyti papildant keičiamo įstatymo 91 straipsnio 7 dalį, o ne dar vieną išimtį dėstyti atskiroje šio straipsnio dalyje. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25) * 2.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekte numatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo bei įgyvendinimo datas, kad būtų galima tinkamai jam pasirengti ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nes nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar projektu siūloma teisinio reguliavimo išimtis būtų taikoma tų subjektų atžvilgiu, kurie jau pradėjo pagal galiojantį teisinį reguliavimą statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo valstybinėje išnuomotoje žemėje procedūras. Atsižvelgti. Siūloma įstatymo projektą atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIVP-1311 (nauja redakcija), kuris įsigalios 2023 m. sausio 4 d. Siekiant, kad projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas galiotų ir įsigaliojus naujai Žemės įstatymo redakcijai, reikėtų atitinkamai teikti minėto Žemės įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimo projektą. Atsižvelgti. Siūloma įstatymo projektą atmesti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25) * 4.Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu - valstybinės žemės sklypų nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, priėmus įstatymą, ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai už teisę statyti valstybinėje žemėje nemokėtų atlyginimo, kurio dalis yra įskaitoma į valstybės biudžetą.
Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Atsižvelgti. Vyriausybės nuomonė gauta. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)
valstybinėje išnuomotoje žemėje. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Atsižvelgti. Antikorupcinio vertinimo išvada gauta. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25) * 6.Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
„PAPILDYMO“ įrašytinas žodis „PAKEITIMO“;
vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo;
straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas šio reikalavimo neatitinka. Atsižvelgti. Siūloma įstatymo projektą atmesti. 7. Teisingumo
Įvertinę Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime . Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Respublikos Seimo komiteto prašymas atlikti antikorupcinį vertinimą), atliko Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 (toliau – Žemės įstatymas) 91 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. 1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
<...>
siūloma įtvirtinti reikšmingas išimtis ir lengvatas neapibrėžtam subjektų ratui.
Nei Projekto, nei aktualios redakcijos Žemės įstatymo nuostatos nereglamentuoja, kurie subjektai, siekiantys statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius lengvatine tvarka be aukciono (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas) išsinuomotame valstybinės žemės sklype, laikytini vykdančiais ar nevykdančiais ūkinės komercinės veiklos. <...> Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, aukščiausios galios teisės akte – įstatyme – aiškiai ir nedviprasmiškai nedetalizuojant privalomų ne ūkinės komercinės veiklos sąvokos turinio (arba nuorodos į įstatymą, kuriame jis apibrėžtas) bei jį atitinkantiems subjektams taikytinų kitų privalomų reikalavimų, praktikoje ne tik sukeltų problemų dėl šių nuostatų traktavimo bei taikymo, bei ir suteiktų teisę nemokėti Žemės įstatymo 91 nustatyto atlyginimo už papildomas naudojimosi valstybine žeme galimybes pernelyg plačiam subjektų ratui. 1.1.1. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto nuostatos nenumato sprendimo dėl atleidimo ar neatleidimo nuo Žemės įstatymo 91 straipsnyje numatyto atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje procedūros, šį sprendimą priimsiančio subjekto (-ų), jo
(jų) teigiamam ar neigiamam sprendimui įtakos turinčių motyvų, faktų, aplinkybių, pan., o tokia situacija, kiekvieną atvejį atsakingam subjektui (-ams) nagrinėjant individualiai be nustatytų objektyvių kriterijų, taip pat keltų abejonių dėl sprendimo pagrįstumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai.
<...>
1.2.
Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas neužtikrintų, kad nemokant atlyginimo už teisę statyti ant be aukciono išsinuomotos valstybinės žemės, naujas statinys ar jo dalis vėliau nebūtų parduoti Projekto nuostatos nenumato jokių papildomų sąlygų ar apribojimų lengvatine tvarka, nemokant papildomo atlyginimo už naudojimąsi ribotu valstybės turtu, tam tikrą statinį ar įrenginį pastačiusiems ar rekonstravusiems subjektams vėliau jį visą ar jo dalį (dalis) išnuomoti ar parduoti, gaunant pajamų, tai yra sudaryti sandorį, turintį komercinės (pelno siekimo) veiklos požymių [1] , tokiu atveju (naujo ar rekonstruoto statinio, įrenginio ar jų dalies perleidimo), pavyzdžiui, neįpareigojant sumokėti mokesčio, nuo kurio tie subjektai būtų buvę atleisti.
<...>
išplečiamos kai kurių subjektų teisės statyti valstybinėje žemėje, išvengiant ne tik papildomo atlyginimo už šią teisę mokėjimo, bet ir galimai apeinant kitus Žemės įstatyme nustatytus apribojimus Projektu siūloma įtvirtinti, kad ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype šis straipsnis netaikomas, t. y. būtų netaikomos visos Žemės įstatymo 91 straipsnio nuostatos.
Loginė-lingvistinė analizuojamos Projekto nuostatos konstrukcija suponuoja, kad teisės aktuose neapibrėžtą ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams ne tik nebūtų taikomi papildomi mokesčiai už teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 91 straipsnio 3–6 dalys), bet ir galimai nereikėtų įrašyti galimybės statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jiems negaliotų kitos būtinos sąlygos – dėl valstybinės žemės sklypo išnuomavimo ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir kad tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (Žemės įstatymo 91 straipsnio 1 dalis). Taip pat tokiems subjektams galimai nebūtų taikomos Žemės įstatymo 91 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias v alstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad priėmus Projektą būtų pažeisti racionalaus, efektyvaus ir valstybės bei visuomenės interesus atitinkančio valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, todėl Projekto nuostatos – tobulintinos, siekiant užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą. Pritarti
2Specialiųjų tyrimų tarnyba,
91 )
pasiūlymai:
įrenginio sąvoka gali būti skirtingai interpretuojama Nei Projekte, nei aktualios redakcijos Žemės įstatyme ar jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra atskleidžiama įrenginio sąvoka ir nėra papildomai detalizuojami su valstybinės žemės nuoma po įrenginiais, naujų įrenginių statyba ar jų rekonstravimu bei papildomo atlyginimo už tai, įrenginių išpirkimu susiję aktualūs aspektai, kurie yra svarbūs tiek Projekto, tiek galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 91 straipsnio nuostatų kontekste.
<...>
Todėl, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, tiek Projekto nuostatų, tiek galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 91 nuostatų taikymas praktikoje gali kelti abejonių dėl pagrįstumo ir skaidrumo (pavyzdžiui, kai vienas objektas traktuojamas kaip savarankiškas įrenginys, kurio rekonstrukcija ar statyba valstybinėje žemėje turėtų būti papildomai apmokestinama, kitais galbūt analogiškais atvejais – ne).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Projektu nebūtų pasiekti jo aiškinamajame rašte išdėstyti tikslai.
<...>
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Vyriausybė, 2022-12-07 nutarimas Nr.1216 1 (91 ) (8N) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-679 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIVP-2020 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių : 1.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo išimtį tam tikriems subjektams – asmenims, vykdantiems ne ūkinę komercinę veiklą. Įstatymo projekte vartojama subjektų, vykdančių ne ūkinę komercinę veiklą, sąvoka nėra apibrėžta. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodoma, kokių teisės aktų nuostatomis būtų vadovaujamasi, kokie kriterijai būtų taikomi priimant sprendimą, kad asmuo laikomas subjektu, vykdančiu ne ūkinę komercinę veiklą. Įtvirtinus tokią išimtį, valstybinės žemės nuomininkai – asmenys, vykdantys ne ūkinę komercinę veiklą – nuomojamame valstybinės žemės sklype statantys naujus ar rekonstruojantys esamus statinius, nemokėtų Žemės įstatymo 91 straipsnyje nustatyto atlyginimo. Pagal Įstatymo projekto formuluotę išimtis būtų taikoma tiek fiziniams asmenims, tiek juridiniams asmenims, nenumatant, ar šių asmenų vykdoma veikla turi būti susijusi su ketinamų statyti (rekonstruoti) statinių paskirtimi. Apibrėžiant Žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo atvejus, nenumatoma, kokius objektus statant (rekonstruojant) nemokamas šiame straipsnyje numatytas atlyginimas. Nustatant atvejus, kai galimybė statyti nuomojamame žemės sklype suteikiama neatlygintinai, tokios išimties nustatymas turi būti susijęs su viešojo intereso tenkinimu, kadangi valstybinė žemė yra visuomeninė vertybė. Įstatymo projektu siekiant nustatyti išimtį plačiam ir neapibrėžtam subjektų ratui – asmenims, vykdantiems ne ūkinę komercinę veiklą, sudaromos prielaidos valstybinės žemės neefektyviam naudojimui ir tai neatitinka valstybės kaip žemės savininkės interesų bei racionalaus valstybinės žemės naudojimo principų.
Įstatymo projekte, numatant Žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo išimtį, neįvertinta Įstatymo projekte vartojamos asmenų grupės – asmenų, vykdančių ne ūkinę komercinę veiklą, veiklos ar (ir) jų statomų (rekonstruojamų) statinių, įrenginių sąsajos su viešojo intereso tenkinimu. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojama, kad nustatant subjektus, kuriems netaikomas Žemės įstatymo 91 straipsnis, įvertinta tai, jog tokie asmenys, naudodamiesi valstybine žeme, negauna finansinės naudos. Pažymėtina, kad naudojimosi valstybine žeme lengvatos, remiantis valstybinės žemės kaip visuomeninės vertybės statusu, gali būti nustatomos atsižvelgiant į tai, ar tokių asmenų (kurių atžvilgiu nustatoma lengvata) veikla ir (ar) valstybinėje žemėje statomi statiniai naudingi visai visuomenei ir atitinka viešąjį interesą. Įtvirtinus Žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo išimtį labai plačiam subjektų ratui, galimai būtų pažeidžiami lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principai. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktas pagrindimas neatitinka siūlomo teisinio reguliavimo. Jame nurodoma, kad Įstatymo projektu siekiama nustatyti, jog fiziniai asmenys (daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai) galėtų lengvatinėmis sąlygomis statyti (rekonstruoti) inžinerinės infrastruktūros statinius prie daugiabučių gyvenamųjų namų, tačiau Įstatymo projekte numatoma, kad lengvata taikoma platesniam subjektų ratui, ir nenurodyta, kad išimtis taikytina tik daugiabučių gyvenamųjų namų inžinerinės infrastruktūros statybos (rekonstravimo) atveju.
Nustatant lengvatą tik daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkams ir (ar) daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, kiltų klausimas, ar nustatant tokią lengvatą nediskriminuojami individualių gyvenamųjų namų savininkai. Aiškinamajame rašte akcentuojama, kad gyventojai, priešingai nei ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, negauna finansinės naudos iš išnuomotų valstybinės žemės sklypų“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad finansinė nauda gali būti gaunama, nes naudojantis valstybine žeme, yra sukuriamas naujas nekilnojamasis daiktas, kuris nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės nuomininkui. Tais atvejais, kai daugiabučiame gyvenamajame name esančiame bute ar kitoje patalpoje vykdoma ūkinė komercinė veikla, nuomojami butai ar prie daugiabučių namų esančios stovėjimo aikštelės, valstybinės žemės nuomininkas taip pat gauna finansinę naudą. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas ( 2022-12-14) Siūlyti iniciatorių pateiktą Žemės įstatymo Nr. I-446 9(1) straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.
atmesti atsižvelgiant į tai, kad:
nedetalizuotas ūkinės komercinės veiklos sąvokos turinys, kas gali sukelti šios nuostatos traktavimo problemų praktikoje , nes sudaromos sąlygos nepagrįstai išvengti privalomo atlyginimo pernelyg plačiam subjektų ratui, taip pat nėra aišku, kurie subjektai yra laikytini vykdančiais ar nevykdančiais ūkinės komercinės veiklos. Taip sudaromos prielaidos valstybinės žemės neefektyviam naudojimui ir neatitinka valstybės, kaip valstybinės žemės savininkės, interesų bei racionalaus valstybinės žemės naudojimo principų,
aukciono išsinuomotos valstybinės žemės, naujas statinys ar jo dalis vėliau nebūtų parduoti . Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą yra atkreipusi dėmesį į tai, kad gausiai susiduriama su atvejais, kai pakeitus žemės naudojimo būdą, nuomininkas tame lengvatinėmis sąlygomis išnuomotame valstybinės žemės sklype, vykdo naujų statinių statybas, o vėliau tuos naujai pastatytus statinius parduoda, taip lengvatinėmis sąlygomis valstybės sąskaita gaudamas naudą iš esmės tik sau. Be kita ko, Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupcinio vertinimo išvadoje šio įstatymo projekto akcentavo, kad nuostatos nenumato jokių papildomų sąlygų ar apribojimų lengvatine tvarka, nemokant papildomo atlyginimo už naudojimąsi ribotu valstybės turtu, tam tikrą statinį ar įrenginį pastačiusiems ar rekonstravusiems subjektams vėliau jį visą ar jo dalį išnuomoti ar parduoti, gaunant pajamų, tai yra sudaryti sandorį, turintį komercinės (pelno siekimo) veiklos požymių, tokiu atveju, pavyzdžiui, neįpareigojant sumokėti mokesčio, nuo kurio tie subjektai būtų buvę atleisti,
liminuojama galimybė įvertinti ir apsvarstyti šiuo metu atliekamos sisteminės viso Žemės įstatymo nuostatų įgyvendinimo ir taikymo peržiūros rezultatus .
Įgyvendinant žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo ir kontrolės pertvarkos pirmąjį etapą, 2022 m. birželio 30 d. Seime priimtas naujos redakcijos Žemės įstatymas ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimai. Tęsiant šią pertvarką, Aplinkos ministras įsakymu [2] sudarė darbo grupę, kuri iki
siūlymus dėl minėto Žemės ir kitų su žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės teisinio reguliavimo tobulinimo. Taigi, šiuo metu atliekant visapusišką Žemės ir su juo susijusių įstatymų, taip pat šios srities procesų ir institucijų funkcijų peržiūrą, yra sistemiškai vertinamos, be kita ko, ir Žemės įstatymo 91 straipsnio nuostatos, kurias siūlo keisti įstatymo projekto Nr. XIVP-2020 iniciatoriai. Pritarti. 2.
(2023-03-29) Išanalizavus įstatymo projektą, įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, atsižvelgus į tai, kad Vyriausybė iš esmės nepritaria įstatymo projektui, taip pat įvertinus kritines antikorupcines pastabas, pateiktas Specialiųjų tyrimų tarnybos, ir nustačius, kad įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu gali būti pažeisti lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principai bei valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, siūloma įstatymo projektą Nr. XIVP-2020 grąžinti iniciatoriams tobulinti . Pritarti iš dalies. Siūloma įstatymo projektą atmesti. 3. Aplinkos apsaugos komitetas (2023-04-05) Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės neigiamą nuomonę, siūloma atmesti iniciatorių pateiktą Žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2020. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: atmesti Žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-2020, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, Vyriausybės ir papildomų Audito, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Aplinkos apsaugos komitetų sprendimus. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
J. Gudauskas, K. Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] Į šį aspektą dėmesys atkreiptas ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/24a0565039a811edbf47f0036855e731?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=c217116c-7913-4a83-abca-8191e416cb32 .
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9(1) STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP- 2020 2022-12-14 Nr. 141-P-34 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis , komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministerijos Žemės ir nekilnojamojo turto politikos departamento direktorė Aura Šalugienė, Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo politikos skyriaus vedėja Inga Puzienė, Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Monika Juodvalkė, Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Erika Giedratienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-211 (9 1 ) (8N) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 91 straipsnį papildyti nauja dalimi ir nustatyti, kad „Ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir
(ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype šis straipsnis netaikomas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais.
Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia veikla būtų laikoma ūkine komercine veikla, nes ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta, jos apibrėžti nėra siūloma ir teikiamame įstatymo projekte. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme turėtų būti atskleistas šios sąvokos turinys arba pateikta nuoroda į įstatymą, kurioje jos turinys yra apibrėžtas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
91 )
projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai“ nemokėtų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje, t. y. jiems būtų sudaromos išskirtinės, lengvatinės sąlygos, lyginant su kitais subjektais, išsinuomotuose valstybinės žemės sklypuose statyti ir
(ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius. Pažymėtina, kad pastatyti nauji statiniai, rekonstruoti statiniai ar įrenginiai taptų šių subjektų nuosavybe, kurią ,,ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai“ turėtų teisę perleisti kitiems asmenims ir gauti pelno, taip pat statinius išnuomoti ir panašiai. Taigi, jie kaip ir ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, pasistatę naujus statinius, taip pat pastatytus statinius ar įrenginius rekonstravę išsinuomotoje valstybinėje žemėje, galėtų gauti pelną, tik esminis skirtumas, kad ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai tokius objektus pastatytų (rekonstruotų) mažesnėmis sąnaudomis.
Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus, nes projekto aiškinamajame rašte minimas siauresnis subjektų, kuriems reikėtų taikyti atitinkamas lengvatas, ratas. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nurodytus Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, nes, priėmus įstatymą, galimi atvejai, kai ne ūkinę komercinę vykdantys subjektai galėtų gauti turtinę naudą valstybės turto sąskaita, t. y. neatlygintinai gaudami teisę vykdyti statybas valstybinėje žemėje. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
91 )
aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „ne komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius
“ turinys, nes iš jų nėra aišku, kaip šios įstatymo nuostatos
būtų suprantamos ir aiškinamos, t. y. neaišku, kokie Statybos įstatyme apibrėžti statybos dalyviai - statytojai (užsakovai), kurie investuoja lėšas į statybą, bet patys jos nevykdo, ar statinio statybos rangovai, kurie turi teisę užsiimti statyba - turimi omenyje. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip minėti subjektai būtų susiję su valstybinės žemės nuoma (pvz., jie yra valstybinės žemės nuomininkai ar būtų suprantami kažkaip kitaip). Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 91 straipsnis reglamentuoja, būtent, valstybinės žemės nuomininkų teisę statyti jų nuomojamoje valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
91 )
atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 91 straipsnio 7 dalyje jau yra reglamentuojama viena šio straipsnio netaikymo išimtis, todėl, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų išdėstyti papildant keičiamo įstatymo 91 straipsnio 7 dalį, o ne dar vieną išimtį dėstyti atskiroje šio straipsnio dalyje. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
91 )
1.1. projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“; 1.2. reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo;
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekte numatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo bei įgyvendinimo datas, kad būtų galima tinkamai jam pasirengti ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nes nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar projektu siūloma teisinio reguliavimo išimtis būtų taikoma tų subjektų atžvilgiu, kurie jau pradėjo pagal galiojantį teisinį reguliavimą statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo valstybinėje išnuomotoje žemėje procedūras. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIVP-1311 (nauja redakcija), kuris įsigalios 2023 m. sausio 4 d. Siekiant, kad projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas galiotų ir įsigaliojus naujai Žemės įstatymo redakcijai, reikėtų atitinkamai teikti minėto Žemės įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimo projektą.
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
valstybės turtu – valstybinės žemės sklypų nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, priėmus įstatymą, ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai už teisę statyti valstybinėje žemėje nemokėtų atlyginimo, kurio dalis yra įskaitoma į valstybės biudžetą. Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti Argumentai: 2022-12-07 pateikta Vyriausybės išvada Nr. 1216. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
valstybinėje išnuomotoje žemėje. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Argumentai: 2022-11-04 pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-8828. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas: 6.1. įstatymo pavadinime vietoj žodžio „PAPILDYMO“ įrašytinas žodis
Pritarti 11.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-21 *
dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas šio reikalavimo neatitinka. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
2Specialiųjų tyrimų tarnyba,
91 )
pasiūlymai:
<...>
1.1.
Projektu siūloma įtvirtinti reikšmingas išimtis ir lengvatas neapibrėžtam subjektų ratui Nei Projekto, nei aktualios redakcijos Žemės įstatymo nuostatos nereglamentuoja, kurie subjektai, siekiantys statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius lengvatine tvarka be aukciono (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas) išsinuomotame valstybinės žemės sklype, laikytini vykdančiais ar nevykdančiais ūkinės komercinės veiklos. <...> Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, aukščiausios galios teisės akte – įstatyme – aiškiai ir nedviprasmiškai nedetalizuojant privalomų ne ūkinės komercinės veiklos sąvokos turinio (arba nuorodos į įstatymą, kuriame jis apibrėžtas) bei jį atitinkantiems subjektams taikytinų kitų privalomų reikalavimų, praktikoje ne tik sukeltų problemų dėl šių nuostatų traktavimo bei taikymo, bei ir suteiktų teisę nemokėti Žemės įstatymo 91 nustatyto atlyginimo už papildomas naudojimosi valstybine žeme galimybes pernelyg plačiam subjektų ratui. 1.1.1. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto nuostatos nenumato sprendimo dėl atleidimo ar neatleidimo nuo Žemės įstatymo 91 straipsnyje numatyto atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje procedūros, šį sprendimą priimsiančio subjekto (-ų), jo (jų) teigiamam ar neigiamam sprendimui įtakos turinčių motyvų, faktų, aplinkybių, pan., o tokia situacija, kiekvieną atvejį atsakingam subjektui (-ams) nagrinėjant individualiai be nustatytų objektyvių kriterijų, taip pat keltų abejonių dėl sprendimo pagrįstumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai.
<...>
1.2.
Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas neužtikrintų, kad nemokant atlyginimo už teisę statyti ant be aukciono išsinuomotos valstybinės žemės, naujas statinys ar jo dalis vėliau nebūtų parduoti Projekto nuostatos nenumato jokių papildomų sąlygų ar apribojimų lengvatine tvarka, nemokant papildomo atlyginimo už naudojimąsi ribotu valstybės turtu, tam tikrą statinį ar įrenginį pastačiusiems ar rekonstravusiems subjektams vėliau jį visą ar jo dalį (dalis) išnuomoti ar parduoti, gaunant pajamų, tai yra sudaryti sandorį, turintį komercinės (pelno siekimo) veiklos požymių [1] , tokiu atveju (naujo ar rekonstruoto statinio, įrenginio ar jų dalies perleidimo), pavyzdžiui, neįpareigojant sumokėti mokesčio, nuo kurio tie subjektai būtų buvę atleisti.
<...>
1.3.
Projektu nepagrįstai išplečiamos kai kurių subjektų teisės statyti valstybinėje žemėje, išvengiant ne tik papildomo atlyginimo už šią teisę mokėjimo, bet ir galimai apeinant kitus Žemės įstatyme nustatytus apribojimus
<...>
Loginė-lingvistinė analizuojamos Projekto nuostatos konstrukcija suponuoja, kad teisės aktuose neapibrėžtą ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams ne tik nebūtų taikomi papildomi mokesčiai už teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 91 straipsnio 3–6 dalys), bet ir galimai nereikėtų įrašyti galimybės statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jiems negaliotų kitos būtinos sąlygos – dėl valstybinės žemės sklypo išnuomavimo ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir kad tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (Žemės įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).
91 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias v alstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad priėmus Projektą būtų pažeisti racionalaus, efektyvaus ir valstybės bei visuomenės interesus atitinkančio valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai.
Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, todėl Projekto nuostatos – tobulintinos, siekiant užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
interpretuojama Nei Projekte, nei aktualios redakcijos Žemės įstatyme ar jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra atskleidžiama įrenginio sąvoka ir nėra papildomai detalizuojami su valstybinės žemės nuoma po įrenginiais, naujų įrenginių statyba ar jų rekonstravimu bei papildomo atlyginimo už tai, įrenginių išpirkimu susiję aktualūs aspektai, kurie yra svarbūs tiek Projekto, tiek galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 91 straipsnio nuostatų kontekste.
<...>
Todėl, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, tiek Projekto nuostatų, tiek galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 91 nuostatų taikymas praktikoje gali kelti abejonių dėl pagrįstumo ir skaidrumo (pavyzdžiui, kai vienas objektas traktuojamas kaip savarankiškas įrenginys, kurio rekonstrukcija ar statyba valstybinėje žemėje turėtų būti papildomai apmokestinama, kitais galbūt analogiškais atvejais – ne). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Projektu nebūtų pasiekti jo aiškinamajame rašte išdėstyti tikslai.
<...>
3Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
<...>
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.
XIVP-2020 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Respublikos žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo išimtį tam tikriems subjektams – asmenims, vykdantiems ne ūkinę komercinę veiklą. Įstatymo projekte vartojama subjektų, vykdančių ne ūkinę komercinę veiklą, sąvoka nėra apibrėžta. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodoma, kokių teisės aktų nuostatomis būtų vadovaujamasi, kokie kriterijai būtų taikomi priimant sprendimą, kad asmuo laikomas subjektu, vykdančiu ne ūkinę komercinę veiklą. Įtvirtinus tokią išimtį, valstybinės žemės nuomininkai – asmenys, vykdantys ne ūkinę komercinę veiklą – nuomojamame valstybinės žemės sklype statantys naujus ar rekonstruojantys esamus statinius, nemokėtų Žemės įstatymo 91 straipsnyje nustatyto atlyginimo. Pagal Įstatymo projekto formuluotę išimtis būtų taikoma tiek fiziniams asmenims, tiek juridiniams asmenims, nenumatant, ar šių asmenų vykdoma veikla turi būti susijusi su ketinamų statyti (rekonstruoti) statinių paskirtimi. Apibrėžiant Žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo atvejus, nenumatoma, kokius objektus statant (rekonstruojant) nemokamas šiame straipsnyje numatytas atlyginimas. Nustatant atvejus, kai galimybė statyti nuomojamame žemės sklype suteikiama neatlygintinai, tokios išimties nustatymas turi būti susijęs su viešojo intereso tenkinimu, kadangi valstybinė žemė yra visuomeninė vertybė. Įstatymo projektu siekiant nustatyti išimtį plačiam ir neapibrėžtam subjektų ratui – asmenims, vykdantiems ne ūkinę komercinę veiklą, sudaromos prielaidos valstybinės žemės neefektyviam naudojimui ir tai neatitinka valstybės kaip žemės savininkės interesų bei racionalaus valstybinės žemės naudojimo principų.
Įstatymo projekte, numatant Žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo išimtį, neįvertinta Įstatymo projekte vartojamos asmenų grupės – asmenų, vykdančių ne ūkinę komercinę veiklą, veiklos ar (ir) jų statomų (rekonstruojamų) statinių, įrenginių sąsajos su viešojo intereso tenkinimu. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojama, kad nustatant subjektus, kuriems netaikomas Žemės įstatymo 91 straipsnis, įvertinta tai, jog tokie asmenys, naudodamiesi valstybine žeme, negauna finansinės naudos. Pažymėtina, kad naudojimosi valstybine žeme lengvatos, remiantis valstybinės žemės kaip visuomeninės vertybės statusu, gali būti nustatomos atsižvelgiant į tai, ar tokių asmenų (kurių atžvilgiu nustatoma lengvata) veikla ir (ar) valstybinėje žemėje statomi statiniai naudingi visai visuomenei ir atitinka viešąjį interesą. Įtvirtinus Žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo išimtį labai plačiam subjektų ratui, galimai būtų pažeidžiami lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principai. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktas pagrindimas neatitinka siūlomo teisinio reguliavimo. Jame nurodoma, kad Įstatymo projektu siekiama nustatyti, jog fiziniai asmenys (daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai) galėtų lengvatinėmis sąlygomis statyti (rekonstruoti) inžinerinės infrastruktūros statinius prie daugiabučių gyvenamųjų namų, tačiau Įstatymo projekte numatoma, kad lengvata taikoma platesniam subjektų ratui, ir nenurodyta, kad išimtis taikytina tik daugiabučių gyvenamųjų namų inžinerinės infrastruktūros statybos (rekonstravimo) atveju.
Nustatant lengvatą tik daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkams ir (ar) daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, kiltų klausimas, ar nustatant tokią lengvatą nediskriminuojami individualių gyvenamųjų namų savininkai. Aiškinamajame rašte akcentuojama, kad gyventojai, priešingai nei ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, negauna finansinės naudos iš išnuomotų valstybinės žemės sklypų“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad finansinė nauda gali būti gaunama, nes naudojantis valstybine žeme, yra sukuriamas naujas nekilnojamasis daiktas, kuris nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės nuomininkui. Tais atvejais, kai daugiabučiame gyvenamajame name esančiame bute ar kitoje patalpoje vykdoma ūkinė komercinė veikla, nuomojami butai ar prie daugiabučių namų esančios stovėjimo aikštelės, valstybinės žemės nuomininkas taip pat gauna finansinę naudą. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: atsižvelgiant į tai, kad:
nedetalizuotas ūkinės komercinės veiklos sąvokos turinys, kas gali sukelti šios nuostatos traktavimo problemų praktikoje , nes sudaromos sąlygos nepagrįstai išvengti privalomo atlyginimo pernelyg plačiam subjektų ratui, taip pat nėra aišku, kurie subjektai yra laikytini vykdančiais ar nevykdančiais ūkinės komercinės veiklos.
Taip sudaromos prielaidos valstybinės žemės neefektyviam naudojimui ir neatitinka valstybės, kaip valstybinės žemės savininkės, interesų bei racionalaus valstybinės žemės naudojimo principų,
statyti ant be aukciono išsinuomotos valstybinės žemės, naujas statinys ar jo dalis vėliau nebūtų parduoti . Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą yra atkreipusi dėmesį į tai, kad gausiai susiduriama su atvejais, kai pakeitus žemės naudojimo būdą, nuomininkas tame lengvatinėmis sąlygomis išnuomotame valstybinės žemės sklype, vykdo naujų statinių statybas, o vėliau tuos naujai pastatytus statinius parduoda, taip lengvatinėmis sąlygomis valstybės sąskaita gaudamas naudą iš esmės tik sau. Be kita ko, Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupcinio vertinimo išvadoje šio įstatymo projekto akcentavo, kad nuostatos nenumato jokių papildomų sąlygų ar apribojimų lengvatine tvarka, nemokant papildomo atlyginimo už naudojimąsi ribotu valstybės turtu, tam tikrą statinį ar įrenginį pastačiusiems ar rekonstravusiems subjektams vėliau jį visą ar jo dalį išnuomoti ar parduoti, gaunant pajamų, tai yra sudaryti sandorį, turintį komercinės (pelno siekimo) veiklos požymių, tokiu atveju, pavyzdžiui, neįpareigojant sumokėti mokesčio, nuo kurio tie subjektai būtų buvę atleisti,
liminuojama galimybė įvertinti ir apsvarstyti šiuo metu atliekamos sisteminės viso Žemės įstatymo nuostatų įgyvendinimo ir taikymo peržiūros rezultatus . Įgyvendinant žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo ir kontrolės pertvarkos pirmąjį etapą, 2022 m. birželio 30 d.
Seime priimtas naujos redakcijos Žemės įstatymas ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimai. Tęsiant šią pertvarką, Aplinkos ministras įsakymu [2] sudarė darbo grupę, kuri iki 2022 m. gruodžio 1 d. turi įvertinti ir pateikti Aplinkos ministerijai siūlymus dėl minėto Žemės ir kitų su žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės teisinio reguliavimo tobulinimo. Taigi, šiuo metu atliekant visapusišką Žemės ir su juo susijusių įstatymų, taip pat šios srities procesų ir institucijų funkcijų peržiūrą, yra sistemiškai vertinamos, be kita ko, ir Žemės įstatymo 9(1) straipsnio nuostatos, kurias siūlo keisti įstatymo projekto Nr. XIVP-2020 iniciatoriai, siūlyti iniciatorių pateiktą Žemės įstatymo Nr. I-446 9( 1 ) straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP- 2020 atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
J. Razma. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja A. Buragienė) [1] Į šį aspektą dėmesys atkreiptas ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/24a0565039a811edbf47f0036855e731?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=c217116c-7913-4a83-abca-8191e416cb32 . [2] A plinkos ministro 2022- 09-09 įsakymas Nr. V-151 „Dėl darbo grupės žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos antrojo etapo klausimams spręsti sudarymo“.