Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Projekto lyginamasis variantas
IKITEISMINIO ADMINISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 2, 3, 5, 11 13, 14, 20 ir 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 4 dalimi: „
4. Jeigu pareiškėjo dalyvavimas posėdyje užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), tokia byla Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko nustatyta tvarka gali būti perduodama nagrinėti bet kuriam Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniam padaliniui. “2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi: „
6. Jei Lietuvos administracinių ginčų komisijos arba jos teritorinio padalinio narys dėl šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslinių atostogų ar dėl kitų objektyvių priežasčių daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės negali ar negalės eiti šių pareigų, tačiau nėra šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų pagrindų, dėl kurių Lietuvos administracinių ginčų komisijos arba jos teritorinio padalinio narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui arba jo įgaliojimai nutrūksta, Vyriausybės nutarimu gali būti paskiriamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos arba jos teritorinio padalinio nario pakaitinis narys. Šioje dalyje nurodytais atvejais Vyriausybės nutarimu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas pavedama laikinai eiti kitam Lietuvos administracinių ginčų komisijos arba jos teritorinio padalinio nariui, gali būti paskiriamas šio nario pakaitinis narys. “
2. Papildyti 3 straipsnį 7 dalimi: „7 .
Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pakaitinis narys paskiriamas ar Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas eiti pavedama laikotarpiui, kol esamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys negali eiti šių pareigų, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, bet ne ilgiau kaip iki Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario, negalinčio eiti šių pareigų, įgaliojimų pabaigos. “
3. Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi: „
8. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytam pakaitiniam nariui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario veiklą ir statusą. “3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Papildyti 5 straipsnį 21 dalimi: „2
1. Lietuvos administracinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) dėl Agentūros priimtų sprendimų.
Kai nagrinėjamas ginčas tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Agentūros dėl Agentūros priimtų sprendimų, administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisijos sprendimu gali būti skiriamas ekspertas arba pavedama ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 ir 62 straipsnių bei Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatos. Už paskirtą ekspertizę administracinių ginčų komisija apmoka iš einamiesiems metams administracinių ginčų komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. “5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Papildyti 13 straipsnį 6 dalimi: „
6. Bylos šalių procesinės teisės yra lygios. Bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti administracinių ginčų komisijos sprendimų, kurie priimami išsprendus bylą, kopijas, apskųsti administracinių ginčų komisijos sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis. “6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Prireikus gali būti organizuojami išvažiuojamieji administracinių ginčų komisijos posėdžiai. Bylos šalių, jų atstovų, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas administracinių ginčų komisijos posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko nustatyta tvarka naudojant šias technologijas turi būti užtikrinamas patikimas bylos šalių, jų atstovų, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo tapatybės nustatymas ir paaiškinimų, parodymų, klausimų bei prašymų pateikimo objektyvumas. “
2. Pakeisti 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys , taip pat specialistas, ekspertas, vertėjas ar posėdžio sekretorius negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir privalo pareikšti, kad nusišalina , jeigu : jis yra bylos šalies giminaitis; jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; jeigu jis toje byloje vykdė neteisminę mediaciją; yra kitokių aplinkybių, kurios kelia gali sukelti abejonių dėl jo nešališkumo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir privalo pareikšti, kad nusišalina, jeigu jis toje byloje vykdė neteisminę mediaciją. Ekspertas taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 3 dalies 1-3 punktuose nustatytais atvejais. Šioje dalyje nurodytais pagrindais nušalinimą gali pareikšti ir bylos šalys.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito (kitų) komisijos arba jos teritorinio padalinio nario (narių), specialisto, eksperto, vertėjo ar posėdžio sekretoriaus nušalinimo klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos posėdyje, bylos šalims nedalyvaujant. Tai, kad specialistas, ekspertas, vertėjas ar posėdžio sekretorius dalyvavo anksčiau nagrinėjant tą bylą kaip specialistas, ekspertas, vertėjas ar posėdžio sekretorius, nėra pagrindas jį nušalinti. “7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Papildyti 20 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „4 ) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą per Komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. “8 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Administracinių ginčų komisija sustabdo bylos nagrinėjimą, iki paaiškės mirusio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas, kai miršta bylos šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 1
dalimi, paskiriamas ekspertas arba pavedama ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę, – iki ekspertas arba ekspertizės įstaiga atliks ekspertizę. “9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2 . Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Projekto Nr. XIVP-2016(2) lyginamasis variantas
IKITEISMINIO ADMINISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 2, 3, 5, 11 13, 14, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Papildyti 2 straipsnį 4 dalimi: „
4Jeigu pareiškėjo dalyvavimas posėdyje užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), tokia byla Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko nustatyta tvarka gali būti perduodama nagrinėti bet kuriam Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniam padaliniui.
“
Papildyti 3 straipsnį 6, 7 ir 8 dalimis: „
6Kai Lietuvos administracinių ginčų komisijos arba jos teritorinio padalinio narys dėl šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslinių atostogų ar dėl kitų objektyvių priežasčių daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės negali ar negalės eiti savo pareigų, tačiau nėra šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų pagrindų, dėl kurių Lietuvos administracinių ginčų komisijos arba jos teritorinio padalinio narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui arba jo įgaliojimai nutrūksta, Vyriausybės nutarimu gali būti paskiriamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos arba jos teritorinio padalinio nario pakaitinis narys. Šioje dalyje nurodytais atvejais Vyriausybės nutarimu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas pavedama laikinai eiti kitam Lietuvos administracinių ginčų komisijos arba jos teritorinio padalinio nariui, taip pat gali būti paskiriamas šio nario pakaitinis narys. 7.
7Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pakaitinis narys paskiriamas arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas eiti pavedama tol, kol esamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys negali eiti savo pareigų, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, bet ne ilgiau kaip iki Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario, negalinčio eiti savo pareigų, įgaliojimų pabaigos. 8. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytam pakaitiniam nariui
, taip pat Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo ar komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas laikinai einančiam asmeniui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario veiklą ir statusą. “
Pakeisti
į ir ją išdėstyti taip: „
1. Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Agentūros vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.
. Kai nagrinėjamas skundas (prašymas) dėl Agentūros individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Agentūros vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisijos sprendimu gali būti skiriamas ekspertas arba pavedama ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 ir 62 straipsnių bei Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatos. Už paskirtą ekspertizę administracinių ginčų komisija apmoka iš einamiesiems metams administracinių ginčų komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. “
Papildyti 13 straipsnį 6 dalimi: „
6Bylos šalių procesinės teisės yra lygios.
Bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti administracinių ginčų komisijos sprendimų, kurie priimami išsprendus bylą, kopijas, apskųsti administracinių ginčų komisijos sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis. “
išdėstyti taip:
„3. Prireikus gali būti organizuojami išvažiuojamieji administracinių ginčų komisijos posėdžiai. Bylos šalių, jų atstovų, liudytojų, specialistų, ekspertų vertėjų dalyvavimas administracinių ginčų komisijos posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko nustatyta tvarka naudojant šias technologijas turi būti užtikrinamas patikimas bylos šalių, jų atstovų, liudytojų, specialistų, ekspertų, vertėjų tapatybės nustatymas ir paaiškinimų, parodymų, klausimų bei prašymų pateikimo objektyvumas.
“
2Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,8. Administracinių ginčų komisijos posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu apie ginčo dalyką, bylos šalis, administracinių ginčų komisijos sudėtį posėdyje, administracinių ginčų komisijos posėdžio sekretorių. Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams . Bylos šalių prašymai sprendžiami nedelsiant.“
3Pakeisti 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys , taip pat specialistas, ekspertas, vertėjas ar posėdžio sekretorius negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir privalo pareikšti, kad nusišalina , jeigu : jis yra bylos šalies giminaitis; jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; jeigu jis toje byloje vykdė neteisminę mediaciją; jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia gali sukelti abejonių dėl jo nešališkumo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir privalo pareikšti, kad nusišalina, jeigu jis toje byloje vykdė neteisminę mediaciją. Ekspertas taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais. Šioje dalyje nurodytais pagrindais nušalinimą gali pareikšti ir bylos šalys. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito (kitų) komisijos arba jos teritorinio padalinio nario (narių), specialisto, eksperto, vertėjo ar posėdžio sekretoriaus nušalinimo klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos posėdyje, bylos šalims nedalyvaujant. Tai, kad specialistas, ekspertas, vertėjas ar posėdžio sekretorius dalyvavo anksčiau nagrinėjant tą bylą kaip specialistas, ekspertas, vertėjas ar posėdžio sekretorius, nėra pagrindas jį nušalinti. “
Pakeisti 20 straipsnio
į ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;
2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį;
3) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą per administracinių ginčų komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą;
įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą.“
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Administracinių ginčų komisija sustabdo bylos nagrinėjimą,
iki paaiškės mirusio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas, kai miršta bylos šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais laikydamasi atitinkamų Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytų terminų, o tuo atveju, kai, vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 21 dalimi, paskiriamas ekspertas arba pavedama ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę, – iki ekspertas arba ekspertizės įstaiga atliks ekspertizę. “
2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas iki 2023 m. gruodžio31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS IKITEISMINIO ADMINISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 2, 3, 5, 11 13, 14, 20 ir 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 5, 7 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo,
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 7 ir 71 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo PROJEKTŲ
1. Įstatymo projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Parengti šie įstatymų projektai:1 ) Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. 1);2 ) Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. 2);3 ) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. 3);4
ir151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. 4);5 ) Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 7 ir 71 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. 5) (toliau kartu – Projektai). Projektas Nr.
Projektas Nr. 1 parengtas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – NSIĮ) ir jame reglamentuojama asmenų su negalia integracijos sistema tik iš dalies atitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo“ (toliau – Konvencija), nuostatas ir nevisiškai užtikrina asmenų su negalia lygių galimybių ir nediskriminavimo visose gyvenimo srityse kompleksiškumo principų laikymąsi:1 ) galiojantis negalios vertinimo modelis nepakankamai atliepia asmenų su negalia individualių poreikių tenkinimą. Asmens negalios vertinimas daugiausia grindžiamas medicininiais kriterijais ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie sudaro kliūtis asmenims su negalia integruotis į visuomenę. Negalios vertinimo modelio nuostatos, susijusios su negalios nustatymu senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, yra diskriminuojančios šių asmenų atžvilgiu, nes nustačius asmeniui negalią tolesni asmens įsitraukimo į visuomenę ir darbo rinką veiksmai ir priemonės nenumatomi (negalios nustatymo sistema nesusieta su paslaugų (pvz., socialinių, asmeninio asistento ir kt.) ir priemonių (pvz., techninės pagalbos priemonių, būsto pritaikymo ir kt.) poreikio vertinimu ir jų teikimu). Nesudaromos galimybės asmenims su negalia jau negalios vertinimo procese pasinaudoti socialinės integracijos priemonėmis ir (ar) reikiamomis paslaugomis, dažnai priemonės, įgyvendinamos siekiant užtikrinti asmenų su negalia individualius poreikius, būna netaiklios. Vertinant asmens poreikius, netaikomas atvejo vadybos principas, todėl asmenims su negalia nesudaromos prielaidos gauti visą būtiną valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiamą pagalbą ir (ar) priemones.
Tai apsunkina asmenų su negalia integraciją į visuomenę (mokytis, dirbti ir savarankiškai gyventi bendruomenėje). Nors šiuo metu yra nustatyta, kad specialieji slaugos ir priežiūros (pagalbos) poreikiai nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje, tačiau šių poreikių vertinimas taip pat grindžiamas daugiausia medicininiais kriterijais, neatliepiant skirtingo negalios pobūdžio ir (ar) reikiamos pagalbos šiems asmenims valandų skaičių;2 ) neracionali asmenų su negalia socialinės integracijos politikos priemones koordinuojančių ir įgyvendinančių institucijų sąranga. Asmenų su negalia socialinės integracijos priemonių įgyvendinimas savivaldybėse ir šių priemonių įgyvendinimo stebėsena paskirstyta kelioms Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – SADM) pavaldžioms institucijoms (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT), Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NRD), Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – TPNC), Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – GK), kurios veikia tik joms pavestose srityse. Įstaigų gausa klaidina asmenis, ieškančius informacijos ir (ar) pagalbos.
Nors kasmet vis daugiau Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skiriama minėtoms SADM pavaldžioms įstaigoms išlaikyti, tačiau tai neužtikrina efektyvesnės ir geresnės asmenų su negalia integracijos į visuomenę;3 ) aktuali informacija asmenims su negalia yra neprieinama jiems prieinamu bendravimo būdu (pvz., žodiniu, rašytiniu, garsiniu ir (ar) vaizdiniu informacijos perdavimo ir (ar) gavimo būdais naudojant Brailio raštą, lengvai suprantamą kalbą, gestų kalbą, kitus patobulintus ir (ar) alternatyvius bendravimo būdus) , nesukurta fizinė ir informacinė aplinka, kurioje asmuo su negalia galėtų nevaržomai būti, laisvai judėti, gauti ir naudotis paslaugomis ir (ar) prekėmis, gauti ir (ar) perduoti informaciją lygiai su kitais asmenimis . Nors tarptautiniai dokumentai, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja, kad būtų užtikrintas informacinės aplinkos prieinamumas asmenims su negalia ir sudarytos sąlygos gauti informaciją jiems prieinamu būdu, tiek skaitmeninė, tiek įprasto formato informacija daliai žmonių yra neprieinama, nepritaikyta skirtingą negalios tipą turinčių asmenų poreikiams. Todėl dalies asmenų su negalia komunikacijos poreikiai lieka nepatenkinti.
Visos viešąsias ir administracines paslaugas, informaciją teikiančios ir (ar) internetine prekyba užsiimančios įstaigos ir institucijos turi užtikrinti, kad jų interneto svetainės būtų pritaikytos asmenims su negalia, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – pripažinti žmonių su negalia pasirinktą (-us) prieinamą (-us) bendravimo būdą (-us) ir sudaryti jiems sąlygas ieškoti, gauti, skleisti informaciją prieinamais bendravimo būdais, kaip tai numato Konvencija;4 ) teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmenų su negalia integracijos procesą, apibrėžtos sąvokos tik iš dalies atitinka Konvencijoje vartojamas sąvokas ir jose pateiktas apibrėžtis. Per pastaruosius metus darbingo amžiaus asmenų ir pensinio amžiaus asmenų skaičius Lietuvoje mažėjo. SADM duomenimis, 2021 m. Lietuvoje gyveno apie 221 tūkst. asmenų su negalia, iš jų 147 tūkst. – darbingo amžiaus asmenų ir 15 tūkst. – vaikų su negalia, t .y. asmenys su negalia Lietuvoje sudaro apie 8 proc. visų gyventojų. Šią tendenciją lemia išorinė migracija, sumažėjęs gimstamumas, sveikesnis gyvenimo būdas ir geresnės sveikatos priežiūros paslaugos. Vertinant asmenų su negalia pasiskirstymą pagal negalios tipą – didžioji dalis (52 proc.) asmenų su negalia pripažinti neįgaliais dėl vidaus organų ir kitų sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, kraujotakos sistemos sutrikimų, įvairių navikų, vidaus organų pažeidimų (širdies nepakankamumo, žarnyno nepakankamumo), 27 proc. asmenų su negalia turi judėjimo negalią, 4 proc. – regos, 14 proc. psichosocialinę (proto ir (ar) intelekto) negalią, 3 proc. – klausos negalia. Atsižvelgiant į tai, darytina prielaida, kad yra 21 proc. asmenų su negalia, kuriems svarbus informacijos prieinamumas. Vertinant asmenų su negalia pasiskirstymą pagal amžių, vaikai su negalia sudaro apie 7 proc., darbingo amžiaus asmenys – 66,6 proc., pensinio amžiaus asmenys – 26,5 proc.
Kasmet naujai nustatoma negalia 1,9 tūkst. vaikams, 10 tūkst. darbingo amžiaus asmenų ir 11,7 tūkst. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims. Asmenų su negalia užimtumo darbo rinkoje lygis 2021 m. buvo 29 proc. Asmenų su negalia skurdo lygis 2020 m. siekė 32 proc., t. y. lyginant su 2019 m. padidėjo 0,7 proc., o Europos Sąjungos valstybėse narėse asmenų su negalia skurdo rizikos vidurkis 2019 m. buvo 21,1 proc. Siekiant greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir (ar) paslaugų trūkumą skirtingose srityse, atliekami epizodiniai atskirų sistemų (jų dalių) pakeitimai jų neintegruojant ir nematant visumos. Tai atspindi ir asmenų su negalia, pasinaudojusių socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti (proc.) rodiklis, kurį kasmet skaičiuoja SADM. Skaičiuojant šį rodiklį yra vertinamos įvairios priemonės, kuriomis turi teisę pasinaudoti asmenys su negalia: socialinės reabilitacijos paslaugos, būsto pritaikymas, mobilumo priemonės, gestų kalbos vertėjų paslaugos, asmeninė pagalba, techninės pagalbos priemonės ir pan. Nors kasmet skiriama vis daugiau valstybės biudžeto lėšų asmenų su negalia integracijos priemonėms (2019 m. – 12 041,9 tūkst. eurų, 2020 m. – 15 182 tūkst. eurų, 2021 m. – 14 629,6 tūkst. eurų) ir atsiranda naujos pagalbos formos ir (ar) paslaugos (pavyzdžiui, asmeninė pagalba, bendruomeninės paslaugos), tačiau, asmenų su negalia, pasinaudojusių socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti, skaičius išlieka ir kinta nežymiai (2019 m. – 34 proc., 2020 m. – 33,6 proc., 2021 m. – 34,3 proc.).
Šis rodiklis taip pat įtakos turi ir gyvenimo kokybės indeksui, pagal kurį vertinama asmeniui su negalia svarbių gyvenimo sričių kokybė – asmenų su negalia poreikių tenkinimo, fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo, užimtumo ir dalyvavimo kultūros ir sporto veiklose bei teisių gynimo ir socialinio aktyvumo statistinių rodiklių visuma. Asmenų su negalia gyvenimo kokybės indekso rodiklio reikšmės 2019–2021 m. (2019 m. – 52 proc., 2020 m. – 52,34 proc., 2021 m. – 52,07 proc.) neatskleidžia situacijos gerėjimo tendencijų. Projektas Nr. 2 parengtas siekiant suderinti šiame projekte ir Projekte Nr. 1 vartojamas sąvokas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai asmenys su negalia, sunkią negalią turintys bei senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, pakartotinai nustačius jiems specialųjį nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikį, dėl sunkios sveikatos būklės negali savivaldybės administracijai pateikti prašymo dėl tikslinės kompensacijos mokėjimo atnaujinimo (pratęsimo). Nepateikus prašymo atnaujinti (pratęsti) tikslinės kompensacijos mokėjimą, tikslinė kompensacija nemokama ir individualios pagalbos poreikiai netenkinami. Siekiant teisės aktų sistemiškumo, visas asmenims su negalia skiriamas tikslines kompensacijas, taip pat ir lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas, tikslinga reglamentuoti viename įstatyme – Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, parengtas Projektas Nr. 5 , kuriuo pripažįstamos netekusiomis galios Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo nuostatos dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skyrimo. Neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos ne kartą pažymėjo, kad šiuo metu skiriama ir mokama kompensacija nėra pakankama lengvojo automobilio įsigijimui ir jo techniniam pritaikymu. Jei asmuo su negalia pagal savo individualius poreikius gali įsigyti lengvąjį automobilį automobilių rinkoje (pavyzdžiui automobilį su automatine pavarų dėže), jam nereikia didelių investicijų, tačiau kompensacija yra per maža, siekiant techniškai pritaikyti lengvąjį automobilį asmenims, turintiems sunkią judėjimo negalią, pagal jų individualius poreikius, nes praktiškai automobilių rinkoje jų įsigyti nėra galimybių. Todėl neretai lengvojo automobilio techninis pritaikymas (pavyzdžiui, rankinis valdymas, keltuvo (lifto, rampos, nuovažos) vežimėliui įkelti į automobilį, pasukamos sėdynės, padedančios įsėsti į automobilį) asmeniui su negalia reikalauja didelių investicijų ir sudaro didelę finansinę naštą, siekiant užtikrinti tinkamą automobilio pritaikymą. Taigi skiriant minėtą kompensaciją skirtą techniškai pritaikyti lengvąjį automobilį nėra sudarytos palankios sąlygos asmenų, kurie gali patys vairuoti, savarankiškumui ir mobilumui didinti.
Atsižvelgus į tai, siūloma skirti ir mokėti skirtingo dydžio kompensacijas, t. y. asmenims, kuriems nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir, kurie turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį, skirti ir mokėti 64 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją arba iki 128 BSI dydžio lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Taigi, siekiant užtikrinti tinkamą automobilio pritaikymą, didinama lėšų, skiriamų lengvojo automobilio techniniam pritaikymui, suma. Asmenų, kuriems skiriamos ir mokamos tikslinės kompensacijos, yra apie 95 tūkst., iš jų slaugos išlaidų tikslinė kompensacija mokama 38 tūkst. asmenų, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija – 57 tūkst. asmenų. 2021 m. duomenimis, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos gavėjų buvo apie 900. Projektas Nr. 3 parengtas siekiant atsisakyti fragmentiškos ginčų nagrinėjimo sistemos, kai iš esmės skundus dėl institucijų sprendimų vienais atvejais nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK), kitais – GK, nors GK nagrinėjami skundai (teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčai) nėra labai specifiški ar nuo LAGK nagrinėjamų skundų skiriasi nežymiai. Šiuo projektu taip pat siekiama išspręsti LAGK veikloje kilusius organizacinius klausimus ir sudaryti sąlygas efektyviai nagrinėti skundus. Projektas Nr. 4 parengtas siekiant sustiprinti asmenų teisinę apsaugą nuo diskriminacijos, inter alia , dėl negalios teikiant administracines ir (ar) viešąsias paslaugas.
Tai itin svarbu siekiant, kad asmenys nepatirtų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios savo veikla sukuria valstybės ar savivaldybių garantuojamą ir visuomenės nariams vienodai prieinamą naudą, diskriminacijos.
Projektų uždaviniai:
savivaldybės administracija vykdo asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkciją, kurios tikslas – koordinuoti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir asmenų su negalia teisių, nustatytų tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi, Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje ir stiprinti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, dirbančių asmenų su negalia socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą.
Projektų uždaviniai:
savivaldybės administracija vykdo asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkciją, kurios tikslas – koordinuoti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir asmenų su negalia teisių, nustatytų tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi, Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje ir stiprinti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, dirbančių asmenų su negalia socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą. Asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos vykdymas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams.
Valstybės biudžeto dotacijų skyrimo asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos vykdymui finansuoti tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras;
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) priimtų sprendimų ir išspręsti LAGK veikloje kilusius organizacinius klausimus;
Valstybės biudžeto dotacijų skyrimo asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos vykdymui finansuoti tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras;
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) priimtų sprendimų ir išspręsti LAGK veikloje kilusius organizacinius klausimus;
Projektą Nr. 1, Projektą Nr. 2, Projektą Nr.
2, Projektą Nr. 3 ir Projektą Nr. 5 parengė Daiva Zabarauskienė, SADM Tikslinės pagalbos grupės vadovė, mob. 8 706 68 129, el. p. [email protected] , Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė, SADM Tikslinės pagalbos grupės vyresnioji patarėja, mob. 8 695 00 838, el. p. jurgita.ciuladaitė@socmin.lt , Irma Mituzienė, SADM Tikslinės pagalbos grupės vyresnioji patarėja, mob. 8 611 11 325, el. p. [email protected] . Projektą Nr. 4 parengė Eitvydas Zurba,
Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėjas, mob. 8 658 61 202, el. p. [email protected] ). 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame NSIĮ neįgalumas yra apibrėžiamas kaip dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Asmenims su negalia atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) dažnai išreiškia nuogąstavimus, kad ši sąvoka yra diskriminacinė. Žodis „neįgalusis“ suponuoja, kad asmuo yra kitoks, ne viską gali ar ne viską turi, lyginant su kitais asmenimis. Todėl sąvoka „asmuo su negalia“ arba „negalią turintis asmuo“ yra teisingesnė, priimtinesnė ir taiklesnė nei sąvoka „neįgalusis“. NSIĮ vartojama sąvoka „specialieji poreikiai“ taip pat nėra tinkama, nes kiekvienas asmuo turi poreikių; NSIĮ vartojama sąvoka „aplinka“, tačiau neapibrėžta, kas yra „prieinama aplinka“; nėra aiškiai apibrėžta ir įtvirtinta sąvoka „prieinamas bendravimo būdas“, kuri būtų taikoma, atsižvelgiant į asmens negalios pobūdį. Tai turi įtakos ir informacijos bei informacinės aplinkos neprieinamumui.
Sąvokos bei jų apibrėžtys „darbingumo lygis“ (asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus) ir „specialiųjų poreikių lygis“ (asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, savarankiškumo netekimo mastas, nustatomas atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius), neatspindi asmens su negalia dalyvumo galimybių, jo sėkmingo integravimosi į visuomenę galimybių. Šių sąvokų apibrėžtį lėmė tai, kad, asmeniui nustatant negalią, Lietuvos Respublikoje vis dar iš esmės remiamasi medicininiais kriterijais. Tačiau socialinis požiūris, priešingas medicininiam, pabrėžia, kad žmogaus negalia yra jo sąveikos su socialine aplinka ir kitais žmonėmis rezultatas, o negalia ‒ tai ilgalaikiai fiziniai, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimai, kurie, sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis, gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis. Socialinis požiūris skatina aplinkos prieinamumo gerinimą, palankų žmonių požiūrį, mokymąsi visiems drauge, darbo vietų pritaikymą, universalų aplinkos sutvarkymą ir kt. Negalios vertinimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas medicininiais ir veiklos bei dalyvavimo kriterijais (funkcionavimo vertinimu). Esant tokiam vertinimui, nekuriamas kompleksinis individualios pagalbos asmeniui su negalia planas, nesukurtas ir tokio plano stebėsenos ir įgyvendinimo mechanizmas. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pagalbos ir (ar) paslaugų poreikiai nustatomi keliose institucijose: savivaldybėse – asmeniui paprašius paslaugos, NDNT – nustatant neįgalumo /darbingumo lygį, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – UŽT) – vertinant įsidarbinimo galimybes, NVO – teikiant paslaugas pagal jų įgyvendinamus projektus.
Asmenims paslaugų poreikiai nustatomi ne vieno langelio principu. Atvejo vadybos modelis asmenims su negalia taikomas tik fragmentiškai, negalios vertinimo procese atskirose srityse netaikomas horizontalus atvejo vadybos metodas: atvejo vadyba klausos negalią turintiems asmenims, atvejo vadyba vaiko teisių apsaugos srityje, atvejo vadyba UŽT. Nors NDNT sprendimai automatiškai per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (toliau – SPIS) perduodami kelioms institucijoms (pvz., UŽT, TPNC) ar savivaldybių administracijoms, neretai pats asmuo su negalia turi kreiptis ir teikti prašymą institucijoms dėl jam priklausančių pagalbos priemonių ir (ar) paslaugų skyrimo. Nėra imperatyvaus reguliavimo ir bendro informacinio kanalo, kuris užtikrintų vieno langelio principą ne tik vertinant negalią, bet ir užtikrinant paslaugų ir (ar) pagalbos priemonių teikimą bei integracijos priemonių taikymą. Galiojantis negalios nustatymo modelis neatspindi asmenų su negalia tikrosios jų gebėjimų ir veiklos situacijos. NDNT priimtas sprendimas dėl rekomenduojamų specialiosios pagalbos priemonių neprivalomas savivaldybėms, atvejo vadybos modelis taikomas fragmentiškai, pagalbos ir paslaugų poreikį nustato skirtingos institucijos, nekoordinuojami veiksmai tarp institucijų, nesikeičiama informacija, taip pat nevykdoma stebėsena, ar teikiama pagalba padeda asmeniui su negalia gyventi savarankiškai.
Tai neužtikrina nuolatinės pagalbos mechanizmo, nesudaro prielaidų asmenims su negalia grįžti į darbo rinką, būti savarankiškiems; asmenų su negalia artimieji lieka jų prižiūrėti ir rūpintis jais, todėl negrįžta į darbo rinką. Tai atspindi ir kasmet tik nežymiai didėjantis asmenų su negalia, pasinaudojusių socialinės integracijos priemonėmis, skaičius, nors valstybės biudžeto lėšų šioms priemonėmis įgyvendinti kasmet yra skiriama vis daugiau [1] . Šiuo metu reglamentuojamas specialiųjų nuolatinės slaugos ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių nustatymas taip pat grindžiamas medicininiais kriterijais, daugiausia orientuojantis į fizinę negalią, nepakankamai vertinant asmens galimybes ir aplinkos kliuvinius ir tik iš dalies atliepiant psichosocialinę negalią turinčių asmenų poreikius. Pagal šiuo metu galiojančią negalios vertinimo sistemą darbingo amžiaus asmenims nustatomas darbingumo lygis (pvz., 15 proc., 20 proc. darbingumo lygis) ir jiems mokama netekto darbingumo pensija, kurios dydis priklauso nuo nustatyto darbingumo lygio ir asmens turimo darbo stažo. Nustatytas darbingumo lygis siejamas su asmens darbiniu užimtumu ar asmens galimybėmis dirbti, tačiau visiškai nevertinami aplinkos veiksniai, asmens galimybės gyventi savarankiškai, dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis. Asmeniui su negalia sukakus pensinį amžių, jo turimas darbingumo lygis prilyginamas vienam iš specialiųjų poreikių lygių (didelių arba vidutinių), ir šis asmuo, atsižvelgdamas į išmokos dydį, turi teisę pasirinkti, kurią išmoką norėtų gauti – netekto darbingumo pensiją ar senatvės pensiją.
O jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių (didelių arba vidutinių). Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška kaip darbingumo lygis, o pats asmuo neturi teisės rinktis, kurią išmoką norėtų gauti – netekto darbingumo pensiją ar senatvės pensiją. Šiuo metu yra 4 SADM pavaldžios įstaigos, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su negalios nustatymu, priemonių, skirtų asmenų su negalia integracijai ir savarankiškumui užtikrinti, įgyvendinimu, stebėsenos šiose srityje užtikrinimu: NDNT, TPNC, NRD, GK. NDNT sudaro centrinė administracija Vilniuje ir teritoriniai skyriai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (21 teritorinis skyrius). Tarnyboje patvirtinta 280 pareigybių. NDNT veiklai užtikrinti 2022 m. iš valstybės biudžeto skirta 6,1 mln. eurų. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, NDNT kompetencijai, nustatant negalią, priskiriamas negalios asmeniui nustatymas, atitinkamų teisės aktuose nurodytų dokumentų išdavimas ir išmokas mokančių institucijų informavimas (duomenys apie nustatytą negalią perduodami automatiškai per SPIS arba pagal NDNT ir pensiją mokančios institucijos sutartį). TPNC veikia teritoriniu principu apskričių pagrindu (10 teritorinių padalinių – po vieną apskrityje) ir centras Vilniuje. TPNC patvirtintos 55 pareigybės, iš jų 28 skirtos asmenims aptarnauti. TPNC veiklai užtikrinti kasmet iš valstybės biudžeto lėšų skiriama apie 998,6 tūkst. eurų (darbuotojų atlyginimams, patalpoms išlaikyti, transportui, skirtam darbo funkcijoms vykdyti, išlaikyti ir pan.).
TPNC vykdo iš esmės vieną pagrindinę funkciją (kartu su išvestinėmis priemonėmis šiai funkcijai įgyvendinti), t. y. organizuoja ir vykdo asmenų, kuriems nustatyti funkciniai sutrikimai, aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis. Vadovaudamasis kriterijais, pagal kuriuos nustatomas asmens poreikis įsigyti techninės pagalbos priemones (negalios priežastis ir pobūdis, liga ar fizinė būklė), TPNC organizuoja ir tam tikrų techninės pagalbos priemonių parinkimą. Tačiau dažnai techninės pagalbos priemonė asmeniui parenkama neatsižvelgiant į asmens gyvenamąją aplinką ar asmens dalyvumą. NRD paskirtis – koordinuoti ir įgyvendinti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos priemones. NRD yra patvirtintos 24 pareigybės, Lietuvių gestų kalbos vertimo centre dirba 108,75 etato lietuvių gestų kalbos vertėjų, teikiančių lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas klausos negalią turintiems asmenims. NRD veiklai užtikrinti kasmet iš valstybės biudžeto lėšų skiriama apie 700 tūkst. eurų (darbuotojų atlyginimams, patalpoms išlaikyti, transportui, skirtam darbo funkcijoms vykdyti, išlaikyti ir pan.). NRD tikslai: užtikrinti asmenų su negalia socialinės integracijos priemonių, programų ir projektų, skirtų neįgaliųjų problemoms spręsti, įgyvendinimą (pvz., būsto pritaikymas asmenims su negalia, suaugusiųjų asmenų siuntimas į socialinės globos įstaigas, asmeninės pagalbos teikimas); skatinti neįgaliųjų socialinės integracijos procesą, dalyvauti ir įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos priemones; įgyvendinti Lietuvių gestų kalbos vertimo centro savininko teises ir pareigas; įgyvendinti viešosios įstaigos Valakupių reabilitacijos centro savininko teises ir pareigas.
GK yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nagrinėjanti ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT. GK įsteigta 14 etatų (17 pareigybių), biudžetas siekia 237 tūkst. eurų. Taigi vieno skundo nagrinėjimas kainuoja apie 1 tūkstantį eurų, vieno komisijos nario (neįskaitant pirmininko) darbo krūvis – apie 50 skundų per metus. Sprendimo teisė, suteikta vienam subjektui, paprastai sietina su galimybe skirtingai traktuoti teisės aktų nuostatas ir (ar) skirtingai jas pritaikyti savo nuožiūra tam tikrais konkrečiais atvejais, veiksniai, indikuojantys šią riziką, – teisės aktų dviprasmiškumas, besikeičianti jų taikymo praktika. Tačiau valstybiniu mastu yra įsteigta ir veikia AGK, nagrinėjanti skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti asmens teisę skųsti priimtus individualius administracinius aktus, sukurta fragmentiška ir neefektyvi skundų nagrinėjimo tvarka, kai iš esmės skundus dėl institucijų sprendimų vienais atvejais nagrinėja LAGK, kitais – GK, nors GK nagrinėjami skundai (teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčai) nėra labai specifiški ar nuo kitų LAGK nagrinėjamų skundų skiriasi nežymiai.
GK pagrindinė funkcija – nagrinėti ir spręsti ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT dėl negalios nustatymo klausimų. Todėl pareiškėjui ne visada aišku, į kurią ginčų nagrinėjimo instituciją kreiptis, norint apskųsti NDNT sprendimą. Be to, skundų nagrinėjimas GK nėra efektyvus: 2021 m. buvo gauti 263 skundai, GK dirba 6 komisijos nariai, taigi vienam komisijos nariui per metus tenka apie 44 skundai. LAGK 2021 m. buvo gauti 1 674 skundai, joje dirba 26 komisijos nariai ir vienam komisijos nariui vidutiniškai tenka po 65 skundus per metus. Visos 4 įstaigos yra orientuotos į asmenų su negalia dalyvumo pokyčius, pradedant negalios nustatymu, sprendimo dėl negalios nustatymo apskundimo ir tinkamos pagalbos ir (ar) priemonių asmeniui su negalia suteikimo, tinkamo priemonių įgyvenimo savivaldybės lygmeniu. Išanalizavus šių įstaigų atliekamas funkcijas, pastebimas specialistų tarpusavio bendradarbiavimo trūkumas, neefektyvus ir ilgai trunkantis sprendimų priėmimo procesas, o atskirų informacinių sistemų valdymas skirtingose įstaigose nesukuria sąlygų operatyviai dalytis turima informacija. Visa tai suponuoja, kad nė viena institucija neturi visos reikiamos informacijos apie asmenį su negalia. Dažnais atvejais asmenys dėl įstaigų gausos ir nežinojimo, kur kreiptis, iš viso nesikreipia dėl jiems priklausančių paslaugų ir (ar) priemonių, be to, nėra kompleksinio asmens dalyvumo pokyčių, suteikus jam reikiamą pagalbą ar paslaugas, stebėjimo ir kontrolės mechanizmo. Pagal NSIĮ 17 straipsnį, veikia Neįgaliųjų reikalų taryba (toliau – NRT).
NRT yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma iš valstybės institucijų, neįgaliųjų asociacijų, savivaldybių, akademinės bendruomenės atstovų, o jos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. NRT nagrinėja neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos, jos įgyvendinimo, neįgaliųjų visuomeninius santykius reglamentuojančių teisės aktų projektų ir Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitų. Tačiau, NVO teigimu, būtina keisti NRT steigimo nuostatas ir jos atliekamas funkcijas, nes dabartinė NRT veikla tik iš dalies atliepia jos įsteigimo tikslą, o NRT priimti sprendimai nėra privalomi atitinkamoms institucijoms. Pažymėtina, kad koordinavimo funkcija, kurios tikslas – koordinuoti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir asmenų su negalia teisių savivaldybėje įgyvendinimą, šiuo metu teisės aktuose nėra reglamentuota (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 14 punkte numatyta tik viena iš savivaldybių savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) funkcijų
Pavyzdžiui, nors informacija lengvai suprantama kalba yra reikalinga 35 tūkstančiams Lietuvos gyventojų ir jos prieinamumas įgalintų šiuos asmenis savarankiškai priimti svarbius sprendimus, suteiktų daugiau galimybių lygiavertiškai įsitraukti į visuomenės gyvenimą, pasinaudoti savo teisėmis, šiuo metu lengvai suprantama kalba Lietuvos teisėje nėra reglamentuota. Taigi šiuo metu NSIĮ reglamentuotas tik informacijos pritaikymas asmenims su negalia, o ne informacijos prieinamumo principas, nereglamentuoti asmenims su negalia prieinami bendravimo būdai ir informacijos teikimas jiems prieinamais bendravimo būdais, skirtais užtikrinti, kad asmenys su negalia galėtų naudotis saviraiškos laisve ir laisve reikšti savo nuomonę, įskaitant laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas lygiai su kitais asmenimis, visomis pasirinktomis bendravimo priemonėmis, apibrėžtomis Konvencijos 2 straipsnyje: bendravimas – kalbų, tekstų, Brailio rašto, taktilinio bendravimo, stambių rašmenų, prieinamų multimedijos priemonių, taip pat rašytinės medžiagos, garsinių priemonių naudojimas, paprastos kalbos vartojimas, skaitovų paslaugos, taip pat patobulintų ir alternatyvių bendravimo būdų, priemonių ir formų naudojimas, įskaitant prieinamas informacijos ir ryšių technologijas; o kalba – šnekamoji ir gestų kalba, taip pat kitos ne šnekamosios kalbos formos. Remiantis Europos Tarybos 2017–2023 m. strategija, viena iš svarbiausių prioritetinių sričių, kurioje veiks Europos Taryba ir suteiks pridėtinę vertę darbui kituose regioniniuose ir tarptautiniuose kontekstuose, – prieinamumas, kurio itin svarbi sudedamoji dalis – galimybė gauti informaciją.
Dėl šios priežasties, Europos Tarybos institucijos, valstybės narės ir kitos atitinkamos suinteresuotosios šalys turi siekti skatinti naudoti prieinamas ir naudotojui patogias komunikacijos priemones, būdus ir formas, įskaitant gestų kalbas, Brailio raštą, lengvai suprantamą kalbą ir kitus alternatyvius bei patobulintus komunikacijos metodus. Dėl augančių nuolatinių skaitmeninimo inovacijų ir spartėjančių informacinių technologijų pokyčių keičiasi žmonių komunikacijos, naudojimosi informacija būdas. Internetas ir mobiliosios programos informacijai ir (ar) paslaugoms gauti tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. 2019 m. Lietuvos Respublikoje internetu naudojosi 82 proc. asmenų ir kasmet interneto naudotojų skaičius ir naudojimosi elektroninėmis paslaugomis lygis kyla (per 5 metus – 10 proc.). Interneto svetainių ir mobiliųjų aplikacijų pritaikymas negalią turintiems asmenims yra vienas iš kertinių teisės gauti informaciją užtikrinimo aspektų. Remiantis Valstybės kontrolės (2019) išvada, viešosios informacijos asmenims su negalia prieinamumas Lietuvos elektroninėje erdvėje tesiekia 3.4 proc. Pažymėtina, kad dėl iškylančių ekstremalių situacijų ar pasaulį sukrečiančių pandemijų labai svarbu, kad visi žmonės naudotųsi technologijų pažanga ir, kad nei vienas nebūtų paliktas nuošalyje, įskaitant asmenis su negalia ir individualiais poreikiais.
Tai, kad prieinama i nformacija asmenims su negalia internete – aktualus informacijos šaltinis, atskleidė apklausos „Neįgaliųjų individualių specialiųjų poreikių tenkinimo tyrimas, įvertinant jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo efektyvumą Lietuvoje“ rezultatų duomenys [2] : šios apklausos 26,3 proc. respondentų internete prieinamą informaciją pažymėjo kaip pirmą informacijos šaltinį pagal svarbą, dar 14,8 proc. – kaip antrą pagal svarbą. Atkreiptinas dėmesys, kad priežastį – nemokėjimą naudotis kompiuteriu, kuris trukdo jų savarankiškumui, nurodė tik 12,5 proc. Taigi, internetas kaip prieinamos informacijos gavimo svarbus šaltinis, turi didelį potencialą jaunų ir darbingo amžiaus neįgaliųjų, gyvenančių didesniuose miestuose, atveju. [3] Taip pat svarbu paminėti, kad minėto tyrimo rezultatai atskleidė, kad prasčiausiai kaip informacijos apie paslaugas šaltinis įvertintos savivaldybės. Tai rodo, kad savivaldybės institucijos neišnaudoja potencialo skleisti informaciją apie paslaugas asmenims su negalia. Šį informacijos trūkumą turi kompensuoti artimieji, kaimynai, draugai, pažįstami, medicinos darbuotojai ir panašiai, kas mažina asmens savarankiškumą. Taigi šiuo metu Lietuvoje nėra sukurto prieinamos informacijos asmenims su negalia organizavimo ir teikimo mechanizmo, kuris aiškiai reglamentuotų asmenų su negalia teisę savarankiškai gyventi ir dalyvauti visuomenės gyvenime, gaunant valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teikiamą informaciją jiems prieinamu būdu.
Taip pat nėra nustatytų bendrųjų reikalavimų viešiesiems elektroniniams ir popieriniams dokumentams bei publikuojamiems vaizdo ir (ar) garso įrašams (titrams, lietuvių gestų vertimui), kuriais vadovautųsi valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos rengdamos atsakymą (popierinį ar elektroninį dokumentą) išorės vartotojui pagal paklausimą ar publikuodamos vaizdo ir (ar) garso įrašus, skirtus visuomenei ir klausos negalią turintiems asmenims. Šiuo metu Tikslinių kompensacijų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tikslinės kompensacijos skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas (pratęsiamas) asmenų, turinčių teisę gauti šias kompensacijas, arba jų įgaliotų asmenų, sutuoktinių, artimųjų giminaičių, socialinių paslaugų įstaigos darbuotojų arba neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų, turinčių teisę gauti tikslines kompensacijas, globėjų prašymu. Tikslinės kompensacijos 18 metų nesukakusiems asmenims skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas (pratęsiamas) jų tėvų (įtėvių) arba globėjų ar rūpintojų, arba artimųjų giminaičių, arba socialinių paslaugų įstaigos darbuotojo prašymu. Paskirtos tikslinės kompensacijos mokamos asmenims, turintiems teisę gauti šias kompensacijas, arba jų atstovams, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį. Jeigu tikslinės kompensacijos skyrimo ir mokėjimo terminas pasibaigia ir NDNT pakartotinai asmeniui nustato specialųjį nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, asmuo savivaldybės administracijai turi pateikti prašymą dėl tikslinės kompensacijos skyrimo ir mokėjimo.
Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose numatyta lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija iš esmės nėra lengvata, todėl ji nėra Transporto lengvatų įstatymo reguliavimo dalykas. Sistemiškai vertinant, ji turėtų būti reglamentuota Tikslinių kompensacijų įstatyme. Galiojančiame Transporto lengvatų įstatyme numatyta, kad asmenys, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę vieną kartą per 6 metus gauti iki 64 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jei jie turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Tokią pat kompensaciją turi teisę gauti ir šeimos, auginančios sunkią negalią turinčius vaikus. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme (toliau – IAGNTĮ) šiuo metu nenumatyta ekspertizių skyrimo galimybė, taip pat aiškiai neįtvirtinta informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo galimybė, siekiant užtikrinti bylos šalių, jų atstovų, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimą LAGK posėdžiuose nuotoliniu būdu. Be to, IAGNTĮ reglamentuotas LAGK narių atleidimas nepasibaigus įgaliojimų laikui ar įgaliojimų nutrūkimas, tačiau nesureguliuoti atvejai, kai LGKA nariai dėl objektyvių priežasčių laikinai negali eiti pareigų, tačiau nėra teisinio pagrindo juos atleisti.
ĮAGNTĮ 4 straipsnyje numatyta, kad LAGK nariams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos. Taigi, LAGK nariams įgyvendinant jiems įstatymu suteiktą teisę į atitinkamas tikslines atostogas, galimos situacijos, kai LAGK nariai ilgą laiką negali eiti pareigų ir dėl to gali nesusidaryti būtinas trijų narių kvorumas skundams nagrinėti ir sprendimams priimti (IAGNTĮ 14 straipsnio 4 dalis). Šiuo metu Lygių galimybių įstatyme valstybės ir savivaldybės institucijoms bei įstaigoms nenumatyta pareiga nediskriminuoti, inter alia , asmenų su negalia teikiant administracines ir (ar) viešąsias paslaugas, todėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teisinio pagrindo nagrinėti skundus dėl tokios diskriminacijos neturi. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu Projektu Nr. 1 siūloma:1 ) pakeisti NSIĮ sąvokas ir jų apibrėžtis, atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas, taip pat Projekte Nr. 1 apibrėžti naujas sąvokas, pavyzdžiui, „prieinamas bendravimo būdas“, „prieinama aplinka“, „lengvai suprantama kalba“.
2 ) remiantis Konvencijoje įtvirtintais principais, apibrėžti pagrindines asmens su negalia teises ir nustatyti už jų užtikrinimą bei įgyvendinimą atsakingas institucijas;3 ) reglamentuoti asmenų su negalia teisių politikos valdymą ir atsakingų institucijų funkcijas, įtvirtinant šias naujoves:
Šie pakeitimai leis užtikrinti asmenų su negalia integracijos politikos horizontalaus principo užtikrinimą, sprendžiamų problemų nuoseklumą, tvaresnius ir didesnę galią turinčius sprendimus, sudaryti sąlygas efektyvesniam Konvencijos nuostatų įgyvendinimui;4 ) tobulinti negalios nustatymo modelį numatant, kad: a ) negalios vertinimas grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu, atsižvelgiant į kliūtis, trukdančias asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis. Naujasis negalios modelis sumažins medicininių kriterijų įtaką negalios vertinimo rezultatui. Priėmus pakeitimus, bus iš esmės peržiūrimi negalios vertinimo kriterijai, klausimynai, mažinant medicininių kriterijų įtaką nuo 90 proc. iki 40 proc. negalios vertinimo rezultatui. Taip pat į negalios vertinimo procesą būtų įtrauktas atvejo vadybos organizavimas, t. y. nedelsiant asmeniui būtų sudaromas reikiamos pagalbos ir (ar) paslaugų planas; b ) reglamentuoti, kad darbingo amžiaus asmenims ir pensinio amžiaus asmenims nustatomas dalyvumo lygis. Pensinio amžiaus asmenims nustatomas dalyvumo lygis, sudarys sąlygas šiems asmenims pasirinkti galimybę, kurią pensiją asmuo norėtų gauti (senatvės pensiją ar netekto dalyvumo pensiją). Pakeitimai suponuos teisingesnes išmokas, darys įtaka skurdo rizikos lygio mažėjimui.
SADM atliktais skaičiavimais, kasmet maždaug apie 1 000 pensinio amžiaus asmenų, kuriems būtų nustatytas dalyvumo lygis, turėtų teisę į didesnę pensiją. Vertinant pagal vidutinę senatvės pensiją, šių asmenų pensiją galėtų didėti nuo 5 iki 50 procentų; c ) reglamentuoti, kad vietoj specialiųjų poreikių vertinami individualūs asmens poreikiai, taip pat aiškiai apibrėžti šių poreikių rūšis ir jų tenkinimo mechanizmą; d ) reglamentuoti, kad vietoj šiuo metu nustatomų slaugos ir priežiūros išlaidų kompensacijos bus nustatomos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (I lygio, II lygio, III lygio, IV lygio). Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymas taip pat grindžiamas asmens gebėjimų ir galimybių vertinimu, daugiau atliepiant psichosocialinę negalią turinčių asmenų poreikius. Taip pat poreikio nustatymo kriterijuose patikslintas reikalingų pagalbos valandų skaičius, kuris didėja nuosekliai ir atliepia įvairią negalią turinčių asmenų poreikius. Kaip ir dabar, taip ir įsigaliojus naujam reglamentavimui asmuo, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę gauti Tikslinių kompensacijų įstatyme nustatyto dydžio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, t. y. šie poreikiai tenkinami išmokomis, kurių dydžiai nustatyti Tikslinių kompensacijų įstatyme. Minėtų kompensacijų dydžiai – nesikeičia. 5 ) reglamentuoti atvejo vadybos modelio taikymo, atvejo vadybos teikimo stebėsenos mechanizmą. Atvejo vadybininkai būtų įdarbinti agentūroje. Asmeniui, kuris kreiptųsi į Agentūrą dėl negalios nustatymo ir gavus jo sutikimą, jau negalios vertinimo procese yra įtraukiama atvejo vadyba. Nustačius negalia asmeniui paskiriamas atvejo vadybininkas, kuris kartu su asmeniu ir jo artimaisiais sudaro atvejo vadybos planą (kompleksinės pagalbos ir paslaugų teikimą).
Minėtą planą atvejo vadybininkas išsiunčia paslaugų teikėjams (el. ryšių priemonėmis) ir nuolat su jais kontaktuoja, stebi situaciją. Paslaugų teikėjai, gavę atvejo vadybos planą, priima sprendimus dėl konkrečių paslaugų suteikimo, įvertina konkrečių paslaugų ir (ar) pagalbos poreikį ir inicijuoja jų teikimą, apie tai informuoja atvejo vadybininką. Esant poreikiui, atvejo vadybos planas galėtų būti koreguojamas. Numatoma, kad atvejo vadybininkas dėl reikiamų paslaugų ir (ar) pagalbos atvejo vadybos planą pagal kompetenciją galės pateikti savivaldybės administracijai pagal asmens gyvenamąją vietą dėl asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo ir (ar) UŽT dėl profesinės reabilitacijos, užimtumo rėmimo priemonių ir (ar) darbo rinkos paslaugų teikimo asmeniui su negalia ir (ar) Agentūros įgaliotai įstaigai dėl asmens su negalia aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir (ar), esant poreikiui kitoms įstaigoms – pagal jų kompetenciją. Svarbu paminėti, kad atvejo vadybos mechanizmas taip pat prisidės prie numatomų pokyčių dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų gavimo (kai minėtas paslaugų teikimo modelis bus sukurtas, atvejo vadybininkas taip pat galės identifikuoti šios paslaugos reikalingumą);6 ) reglamentuoti, kad savivaldybės administracija vykdo asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkciją, kurios tikslas – koordinuoti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir asmenų su negalia teisių, nustatytų tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi, Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje ir stiprinti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, dirbančių asmenų su negalia socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą.
Asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos vykdymas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Valstybės biudžeto dotacijų skyrimo asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos vykdymui finansuoti tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Koordinavimo funkcija savivaldybėse taip pat prisidės prie sėkmingo atvejo vadybos plano koordinavimo savivaldybėse;7 ) reglamentuoti, kas yra prieinamas bendravimo būdas ir lengvai suprantama kalba ir numatyti jog valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pripažįsta asmens su negalia pasirinktą (-us) prieinamą (-us) bendravimo būdą (-us), siekia sudaryti sąlygas asmeniui su negalia jį (juos) naudoti viešuosiuose santykiuose – t. y. užtikrinti asmenims su negalia teisę dėl informacijos prieinamumo.
Įtvirtinus minėtą teisę, SAMD parengs Informacijos teikimo asmeniui su negalia jo pasirinktu prieinamu (-ais) bendravimo būdu (-ais) rekomendacijas, kuriose bus apibrėžti bendrieji informacijos teikimo reikalavimai visuomenei publikuojamiems ir (ar) pateikiamiems išorės vartotojams (pagal paklausimą) viešiesiems elektroniniams ir popieriniams dokumentams bei publikuojamiems vaizdo ir (ar) garso įrašams, skirtiems visuomenei (titrams) ir klausos negalią turintiems asmenims (lietuvių gestų vertimui), numatant jų taikymą viešojo sektoriaus įstaigoms (ar rašyti valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms);8 ) Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, teises, reglamentuoti pereinamąjį laikotarpį laikotarpis – nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2027 m. birželio 30 d. ir numatyti, kad asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo didelių specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas neterminuotai, Agentūra nustato 15 procentų dalyvumo lygį, išskyrus atvejį, kai asmuo su negalia kreipiasi į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo pagal šio įstatymo nuostatas; asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo vidutinių specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas neterminuotai, Agentūra nustato 40 procentų dalyvumo lygį, išskyrus atvejį, kai asmuo su negalia kreipiasi į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo pagal šio įstatymo nuostatas.
Įtvirtinus minėtą teisę, SAMD parengs Informacijos teikimo asmeniui su negalia jo pasirinktu prieinamu (-ais) bendravimo būdu (-ais) rekomendacijas, kuriose bus apibrėžti bendrieji informacijos teikimo reikalavimai visuomenei publikuojamiems ir (ar) pateikiamiems išorės vartotojams (pagal paklausimą) viešiesiems elektroniniams ir popieriniams dokumentams bei publikuojamiems vaizdo ir (ar) garso įrašams, skirtiems visuomenei (titrams) ir klausos negalią turintiems asmenims (lietuvių gestų vertimui), numatant jų taikymą viešojo sektoriaus įstaigoms (ar rašyti valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms);8 ) Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, teises, reglamentuoti pereinamąjį laikotarpį laikotarpis – nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2027 m. birželio 30 d. ir numatyti, kad asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo didelių specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas neterminuotai, Agentūra nustato 15 procentų dalyvumo lygį, išskyrus atvejį, kai asmuo su negalia kreipiasi į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo pagal šio įstatymo nuostatas; asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo vidutinių specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas neterminuotai, Agentūra nustato 40 procentų dalyvumo lygį, išskyrus atvejį, kai asmuo su negalia kreipiasi į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo pagal šio įstatymo nuostatas. Minėti dalyvumo lygio procentai (prilyginimas) pasirinktas atsižvelgiant NSIĮ 20 straipsnio 10 dalį, kurioje nustatyta, kad asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių didelių specialiųjų poreikių lygis nustatomas, jei jiems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 procentų darbingumo lygis.
Atsižvelgus į tai, ir įvertinus, kad šių asmenų dėl sveikatos būklės ir amžiaus paprastai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens dalyvumui, ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio ir nekintamo pobūdžio, siūloma didelių specialiųjų poreikių lygį prilyginti 15 procentų dalyvumo lygiui nustatant imant procentą iš intervalo 0–30 procentų vidurio. NSIĮ 20 straipsnio 10 dalyje taip pat nustatyta, kad asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, vidutinių specialiųjų poreikių lygis nustatomas, jei jiems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 procentų darbingumo lygis. Atsižvelgus į tai, ir įvertinus, kad šių asmenų dėl sveikatos būklės ir amžiaus tik iš dalies gali būti prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens dalyvumui, siūloma vidutinių specialiųjų poreikių lygį prilyginti 40 procentų dalyvumo lygiui, kuris atliepia vidutinio sunkumo negalią tarp 35–55 procentų darbingumo lygio. Teikiamu Projektu Nr.
Teikiamu Projektu Nr. 2 siūloma :
Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį, turi teisę vieną kartą per 72 mėnesius gauti 64 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų kompensaciją arba iki 128 BSI dydžio lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją;
smenis, turinčius teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, šios kompensacijos dydžio matą ir dydžius, reglamentuoti jos skyrimo ir mokėjimo tvarką;
:
Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį, turi teisę vieną kartą per 72 mėnesius gauti 64 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų kompensaciją arba iki 128 BSI dydžio lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją;
smenis, turinčius teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, šios kompensacijos dydžio matą ir dydžius, reglamentuoti jos skyrimo ir mokėjimo tvarką;
Teikiamu Projektu Nr. 3 siūloma:1 ) numatyti, kad LAGK privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Agentūros dėl Agentūros priimtų sprendimų;2 ) kadangi privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjant bylas dėl Agentūros sprendimų gali atsirasti poreikis skirti ekspertizę, siūloma, kad administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisija gali priimti sprendimą tokiose bylose skirti ekspertą arba pavesti ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę; šiuo atveju mutatis mutandis būtų taikomi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 61–62 straipsniai (reglamentuojantys ekspertizės skyrimo atvejus, jos skyrimo ir atlikimo tvarką, eksperto teises) ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas; numatoma reglamentuoti eksperto nušalinimo pagrindus, o siekiant reglamentavimo nuoseklumo – ir specialisto, vertėjo ir posėdžio sekretoriaus nušalinimo pagrindus; taip pat siūloma detaliau ir aiškiau reglamentuoti bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindus, terminus ir atnaujinimo tvarką, įtraukiant ir ekspertizės skyrimą kaip bylos sustabdymo pagrindą;3 ) siekiant sudaryti sąlygas efektyviau nagrinėti skundus LAGK, siūloma aiškiai įtvirtinti galimybę organizuoti nuotolinius komisijos posėdžius , naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip); taip pat siūloma įtvirtinti teisę LAGK pirmininko nustatyta tvarka, jei organizuojami nuotoliniai posėdžiai, perduoti bylą nagrinėti bet kuriam LAGK teritoriniam padaliniui, siekiant išvengti didelės bylų koncentracijos LAGK (centriniame padalinyje) ir sudaryti galimybę subalansuoti darbo, nagrinėjant bylas, krūvį atskiruose teritoriniuose padaliniuose;4 ) siekiant sureguliuoti atvejus, kai LAGK nariai dėl objektyvių priežasčių laikinai negali eiti pareigų, tačiau nėra teisinio pagrindo juos atleisti, taip pat siekiant užtikrinti būtiną trijų narių kvorumą skundams nagrinėti ir sprendimams priimti (IAGNTĮ 14 straipsnio 4 dalis), siūloma IAGNTĮ numatyti, kad, kai LAGK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys dėl IAGNTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslinių atostogų ar dėl kitų objektyvių priežasčių daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės negali ar negalės eiti šių pareigų, tačiau nėra IAGNTĮ 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų pagrindų, dėl kurių LAGK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui arba jo įgaliojimai nutrūksta, Vyriausybės nutarimu gali būti paskiriamas LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario pakaitinis narys; šimto dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės terminas pasirinktas, atsižvelgiant į galiojančio teisinio reguliavimo pavyzdžius (žr.
3 siūloma:1 ) numatyti, kad LAGK privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Agentūros dėl Agentūros priimtų sprendimų;2 ) kadangi privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjant bylas dėl Agentūros sprendimų gali atsirasti poreikis skirti ekspertizę, siūloma, kad administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisija gali priimti sprendimą tokiose bylose skirti ekspertą arba pavesti ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę; šiuo atveju mutatis mutandis būtų taikomi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 61–62 straipsniai (reglamentuojantys ekspertizės skyrimo atvejus, jos skyrimo ir atlikimo tvarką, eksperto teises) ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas; numatoma reglamentuoti eksperto nušalinimo pagrindus, o siekiant reglamentavimo nuoseklumo – ir specialisto, vertėjo ir posėdžio sekretoriaus nušalinimo pagrindus; taip pat siūloma detaliau ir aiškiau reglamentuoti bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindus, terminus ir atnaujinimo tvarką, įtraukiant ir ekspertizės skyrimą kaip bylos sustabdymo pagrindą;3 ) siekiant sudaryti sąlygas efektyviau nagrinėti skundus LAGK, siūloma aiškiai įtvirtinti galimybę organizuoti nuotolinius komisijos posėdžius , naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip); taip pat siūloma įtvirtinti teisę LAGK pirmininko nustatyta tvarka, jei organizuojami nuotoliniai posėdžiai, perduoti bylą nagrinėti bet kuriam LAGK teritoriniam padaliniui, siekiant išvengti didelės bylų koncentracijos LAGK (centriniame padalinyje) ir sudaryti galimybę subalansuoti darbo, nagrinėjant bylas, krūvį atskiruose teritoriniuose padaliniuose;4 ) siekiant sureguliuoti atvejus, kai LAGK nariai dėl objektyvių priežasčių laikinai negali eiti pareigų, tačiau nėra teisinio pagrindo juos atleisti, taip pat siekiant užtikrinti būtiną trijų narių kvorumą skundams nagrinėti ir
sprendimams priimti (IAGNTĮ 14 straipsnio 4 dalis), siūloma IAGNTĮ numatyti, kad, kai LAGK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys dėl IAGNTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslinių atostogų ar dėl kitų objektyvių priežasčių daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės negali ar negalės eiti šių pareigų, tačiau nėra IAGNTĮ 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų pagrindų, dėl kurių LAGK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui arba jo įgaliojimai nutrūksta, Vyriausybės nutarimu gali būti paskiriamas LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario pakaitinis narys; šimto dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės terminas pasirinktas, atsižvelgiant į galiojančio teisinio reguliavimo pavyzdžius (žr. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 2 dalį); pakaitinio nario paskyrimo laikotarpiu LAGK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys nebūtų išbraukiamas iš LAGK ar jos teritorinio padalinio sudėties, taip išlaikant šių narių statusą, o pakaitinis narys atitinkamai būtų papildomai įrašomas į LAGK ar jos teritorinio padalinio sudėtį; taip pat siūloma numatyti, kad LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas pavedama laikinai eiti kitam LAGK ar jos teritorinio padalinio nariui – tokiais atvejais Vyriausybės nutarimu galėtų būti paskiriamas šio nario pakaitinis narys; pakaitinis narys būtų paskiriamas ar LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas būtų pavedama eiti laikotarpiu, kai atitinkamas esamas narys negali
eiti šių pareigų, bet ne ilgiau kaip iki atitinkamo nario įgaliojimų pabaigos;5 ) siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, siūloma IAGNTĮ įtvirtinti bendrą nuostatą dėl bylos šalių procesinių teisių ir pareigų, pirmiausia nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus ir kt. (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai nustatytos).
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 2 dalį); pakaitinio nario paskyrimo laikotarpiu LAGK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys nebūtų išbraukiamas iš LAGK ar jos teritorinio padalinio sudėties, taip išlaikant šių narių statusą, o pakaitinis narys atitinkamai būtų papildomai įrašomas į LAGK ar jos teritorinio padalinio sudėtį; taip pat siūloma numatyti, kad LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas pavedama laikinai eiti kitam LAGK ar jos teritorinio padalinio nariui – tokiais atvejais Vyriausybės nutarimu galėtų būti paskiriamas šio nario pakaitinis narys; pakaitinis narys būtų paskiriamas ar LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas būtų pavedama eiti laikotarpiu, kai atitinkamas esamas narys negali eiti šių pareigų, bet ne ilgiau kaip iki atitinkamo nario įgaliojimų pabaigos;5 ) siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, siūloma IAGNTĮ įtvirtinti bendrą nuostatą dėl bylos šalių procesinių teisių ir pareigų, pirmiausia nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus ir kt. (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai nustatytos). Teikiamu Projektu Nr. 4 siūloma patikslinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pareigas lygių galimybių srityje ir nustatyti, kad šie subjektai, teikdami administracines ir (ar) viešąsias paslaugas, inter alia , turi pareigą nediskriminuoti asmenų su negalia.
Tokios pareigos įtraukimas į Lygių galimybių įstatymą leis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nagrinėti skundus dėl valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų veiksmų teikiant administracines ir (ar) viešąsias paslaugas, inter alia , asmenims su negalia. Teikiamu Projektu Nr. 5 siūloma pripažinti netekusiais galios Transporto lengvatų įstatymo straipsnius, reglamentuojančius asmens su negalia teisę į lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, atsižvelgiant į tai, kad Projektu Nr. 2 atitinkamomis nuostatomis siūloma papildyti Tikslinių kompensacijų įstatymą . Priėmus teikiamus Projektą Nr. 1, Projektą Nr. 2, Projektą Nr. 3 ir Projektą Nr. 5, bus panaikintos asmenis su negalia diskriminuojančios sąvokos, aiškiai reglamentuotos institucijų atsakomybės už asmenų su negalia teisių užtikrinimą ir užtikrintas aplinkos (fizinės ir informacinės) ir informacijos prieinamumas asmenims su negalia, bus atliepti asmenų su negalia individualūs poreikiai, reglamentuotas nuoseklus atvejo vadybos modelio taikymas, atvejo vadybos stebėsena ir kontrolė leis identifikuoti ribojančius veiksnius ir nustatyti reikalingas pagalbos priemones ir (ar) paslaugas, individualizuojant pagalbą, didinant asmens su negalia dalyvumo galimybes ir kartu mažinant atskirties rizikas. SADM pavaldžių įstaigų sujungimas leis optimizuoti valdymo ir administracijos struktūras, sumažinti viešojo valdymo išlaidas, užtikrinant, kad efektyviau ir racionaliau bus naudojami valstybės žmogiškieji, finansiniai ir infrastruktūros ištekliai, taip pat užtikrintas vieno langelio principo įgyvendinimas padės asmenims operatyviau gauti reikiamą pagalbą ir (ar) paslaugas.
Bus sudarytos patogesnės sąlygos asmenims kreiptis dėl negalios vertinimo, gauti negalios vertinimo rezultatus, sudaryti individualų atvejo vadybos planą, kurį įgyvendinant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiama pagalba asmeniui su negalia bus prieinamesnė. Taip pat bus sudarytos sąlygos efektyviau nagrinėti skundus LAGK. Siekiant teisinio aiškumo, kituose teisės aktuose vartojama sąvoka „neįgalusis“ bus tolygi sąvokai „asmuo su negalia“, sąvokos „darbingumo lygis“ ir „specialiųjų poreikių lygis“ – sąvokai „dalyvumo lygis“, sąvoka „specialusis poreikis“ – sąvokai „individualusis pagalbos poreikis“, sąvoka „specialusis nuolatinės slaugos poreikis“ – sąvokai „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis“, sąvoka „specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis“ – sąvokai „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis“, sąvoka „specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis“ – sąvokai „lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis“, s ąvoka „didelių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvokai „15 proc. dalyvumo lygis“, sąvoka „vidutinių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvokai „40 proc. dalyvumo lygis“, sąvoka „netektas darbingumas“ – sąvokai „netektas dalyvumas“, sąvoka „neįgalumas“ – sąvokai „negalia“. 5 .
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis reguliuojamai sričiai. Naujas teisinis reguliavimas leis užtikrinti asmenų su negalia lygias teises ir galimybes, didinti socialinį jų dalyvavimą, horizontalaus principo, sprendžiant asmenų su negalia klausimus, įgyvendinimą. Poveikis inovacijoms. Apibrėžus naujas sąvokas, pavyzdžiui, „prieinamas bendravimo būdas“, „lengvai suprantama kalba“, „prieinama aplinka“, atsiras paskata kurti novatoriškus, visiems prieinamus ir suprantamus informacijos perteikimo būdus, tiek valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, tiek privatus sektorius bus skatinami atnaujinti savo teikiamų paslaugų ir (ar) informacijos apie jas pateikimo būdus ir formas. Poveikis regionų plėtrai. Sistemiškas atvejo vadybos plano sudarymo reglamentavimas įstatyme, vienodos ir kokybiškos atvejo vadybos ir paslaugų bei pagalbos prieinamumo principo taikymas paskatins savivaldybes savo teritorijose užtikrinti reikiamas paslaugas, leis vykdyti nuolatinę asmens su negalia dalyvumo pažangos stebėseną. Poveikis asmenų su negalia savarankiškumui. Tikimasi, kad patobulintas negalios nustatymo modelis, atvejo vadybos mechanizmas leis užtikrinti į asmens gebėjimus orientuotų paslaugų ir (ar) pagalbos suteikimą laiku. Tai paskatins asmenų su negalia didesnį įsitraukimą ir dalyvavimą švietimo sistemoje, darbo rinkoje, kultūriniame gyvenime ir pan. Poveikis valstybės institucinei sąrangai.
Įstaigų ir jų atliekamų funkcijų sujungimas leis optimizuoti valdymo ir administracijos struktūras, sumažinti viešojo valdymo išlaidas, užtikrinant, kad efektyviau ir racionaliau bus naudojami valstybės žmogiškieji, finansiniai ir infrastruktūros ištekliai, taip pat užtikrinamas vieno langelio principo įgyvendinimas, horizontalaus principo, sprendžiant asmenų su negalia klausimus, taikymas. Bus sudarytos patogesnės sąlygos asmenims kreiptis dėl negalios vertinimo, gauti negalios vertinimo rezultatus, informuoti susijusias institucijas, įstaigas, organizacijas apie reikalingas suteikti paslaugas ir (ar) priemones. Rizikos, galinčios turėti neigiamą įtaką numatytoms priemonėms įgyvendinti ir tikslams pasiekti:
Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Projektų antikorupcinis vertinimas bus atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis prieš pateikiant Projektus Vyriausybei. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8 . Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 .
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant teisės sistemiškumo, priėmus Projektą Nr. 1 bei atliekant galiojančių teisės aktų, kuriuose vartojamos atitinkamos sąvokos, pakeitimus, jos bus keičiamos ir taip nuosekliai pereinama prie naujų sąvokų vartojimo, pavyzdžiui, parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui 2023 m. pavasario sesijoje specialiųjų teisės aktų projektai (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir kt.), kuriuose bus sureguliuotas naujų nuostatų taikymas asmens su negalia pensijų ir išmokų srityje. 10 . Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas . Projekte Nr. 1 vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 . Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 12 .
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, Agentūros direktorius, LAGK pirmininkas iki 2023 m. birželio 30 d. turės priimti šiuos įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl sutikimo reorganizuoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“;
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1426 „Dėl Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 193 „Dėl Medicininio ir socialinio neįgaliųjų aptarnavimo bei materialinės padėties garantijų“ pripažinimo netekusiu galios“;
4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Asmenų su negalia dalyvumo užtikrinimo agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl informacijos teikimo asmenims su negalia prieinamais bendravimo būdais aprėpties, taikymo ir įgyvendinimo metodikos ir teksto l engvai suprantama kalba kūrimo gairių patvirtinimo“;
6. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl atvejo vadybos organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;7 .
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1‑78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
8. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-765/V-1530 „Dėl Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
9. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. A1-242 „Dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
10. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. A1-39 „Dėl Kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
11. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A1-103 „Dėl Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;12 .
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-340 „Dėl Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“;
13. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. A1-110 „Dėl Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“;
14. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. A1-2 „Dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“;
15. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. A1-25 „Dėl Asmenų aprūpinimo klausos, regos, komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“;
16. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. A1-171 „Dėl Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“;
17. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. A1-688 „Dėl Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;18 .
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-670 „Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
19. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. A1-1/V-2 „Dėl darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
20. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. A1-498 „Dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistinės veiklos ataskaitos formos patvirtinimo“ pakeitimo“;
21. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. A1-285 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
22. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimo“;
23. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr.
A1-383 „Dėl Duomenų apie savivaldybių administracijoms tikslinėms kompensacijoms administruoti, dalyvauti vertinant asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje bei išmokoms vaikams administruoti skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ketvirtinių ataskaitų formų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
24. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. A1-402 „Dėl Savivaldybių administracijoms skirtų valstybės biudžeto lėšų tikslinėms kompensacijoms mokėti ir administruoti, dalyvauti vertinant asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje bei išmokoms vaikams mokėti ir administruoti paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
25. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-207 „Dėl Duomenų apie savivaldybės administracijos išmokėtas tikslines kompensacijas statistinių ataskaitų formų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
26. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A1-301 „Dėl Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
27. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. A1-114 „Dėl Išvados dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio formos patvirtinimo“ pakeitimo“;28 .
Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko įsakymą „Dėl Bylų perdavimo nagrinėti bet kuriam Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniam padaliniui tvarkos aprašo patvirtinimo“;
29. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko įsakymą „Dėl Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo Lietuvos administracinių ginčų komisijos posėdžiuose tvarkos aprašo patvirtinimo“;
30. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Valstybės biudžeto dotacijų skyrimo asmenų su negalia reikalų koordinavimui tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti SADM skaičiavimais, tikėtina, kad SADM pavaldžių įstaigų reorganizavimas (atsisakant vadovaujamų pareigybių, mažinant administracinių pastatų, atskirų informacinių sistemų išlaikymo išlaidas) leis iki 10 proc. sumažinti viešojo valdymo išlaidas, t. y. per metus bus sutaupyta apie 900 tūkst. eurų. 2023 m. numatytoms įstaigų reorganizavimo priemonėms įgyvendinti bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos (apie 300 tūkst. eurų):1 ) išeitinėms išmokoms reorganizuojamų įstaigų darbuotojams (nesutinkantiems dirbti pakeistomis sąlygomis) išmokėti – apie 80 tūkst. eurų (tikėtina, kad jas gaus apie 30 darbuotojų);2 ) bendrai Agentūros informacinei sistemai pritaikyti, dokumentų formoms pakeisti, įstaigos veiklai reikalingoms priemonėms įsigyti – apie 220 tūkst. eurų. Reglamentavus atvejo vadybos teikimą, planuojama, kad pradžioje Agentūroje dirbtų 30 atvejo vadybininkų, kurių darbo užmokesčiui lėšos būtų skiriamos iš Agentūros veiklai skirtų asignavimų.
Įteisinus prievolę valstybės ir savivaldybių įstaigoms pertvarkyti informacinę sistemą, tikėtina, kad reikės papildomų lėšų interneto svetainėms pritaikyti (lėšų poreikis priklausys nuo kiekvienos įstaigos turimos interneto svetainės). Papildomai pažymėtina, kad interneto svetainių pritaikymas tik apims naujo funkcionalumo sukūrimą (informacijos viešinimas lengvai suprantama kalba, informacijos talpinimas gestų kalba), darytina prielaida, kad tai galėtų daryti interneto svetaines prižiūrintis administratorius. Koordinavimo funkcijai savivaldybėse įgyvendinti nuo 2023 m. nuo liepos 1 d. (60 savivaldybių) iš valstybės biudžeto lėšų reikėtų skirti apie 700 tūkst. eurų. (kiekvienoje savivaldybėje, priklausomai nuo jos dydžio, reikės papildomai įdarbinti po vieną ar kelis darbuotojus šiai funkcijai įgyvendinti. Vieno darbuotojo, kurio darbo užmokesčiui 6 mėn. vienai savivaldybei reikėtų skirti 12 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto lėšų. (60-čiai savivaldybių – apie 700 tūkst. eurų). Nuo 2024 m. kasmet reikėtų apie 1,4 mln. eurų. Savivaldybės, kurios matytų, kad tikslinga įdarbinti daugiau nei vieną koordinavimo funkcijas atliekantį darbuotoją, jų darbo apmokėjimui lėšas turėtų planuoti savo biudžetuose Įteisinus naują lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, nuo 2024 m. sausio 1 d. kasmet reikės apie 1 mln. eurų šioms kompensacijoms mokėti. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nurodė, kad Projekto Nr. 4 nuostatoms įgyvendinti (skundams tirti, konsultacijoms teikti, švietimo funkcijoms atlikti) prireiks papildomo 0,5 etato, taigi ir papildomo finansavimo – nuo 2023 m. liepos 1 d. 7 tūkst. eurų, nuo 2024 m. sausio 1 d. kasmet 14 tūkst. eurų per metus. LAGK nenurodė, kad Projektui Nr. 3 įgyvendinti bus reikalingos papildomos lėšos. 14 .
14. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Rengiant Projektus konsultuotasi su NVO. Taip pat buvo organizuotos viešosios konsultacijos (nuotoliniu būdu), kuriose dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, NDNT, TPNC, NRD, mokslininkų bendruomenės, ir NVO ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. Konsultacijų dalyviams buvo pristatyti pasiūlymai ir galimi veiksmai bei jų alternatyvos, kurių būtina imtis, siekiant užtikrinti asmenų su negalia teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei interesus. Konsultacijų dalyviai pritarė, kad būtina keisti dabar galiojančią asmenų su negalia socialinės integracijos sistemą, pradedant sąvokomis, kurios, pasak NVO atstovų, yra diskriminuojančios, ypatingą dėmesį skiriant negalios nustatymo mechanizmui tobulinti ir pagrindiniam tikslui pasiekti mažinant medicininių kriterijų įtaką negaliai nustatyti. Konsultacijų dalyviai taip pat pritarė siūlymams dėl negalios srityje veikiančių įstaigų konsolidavimo bei NRT sprendimų įgalinimų, tačiau kartu išreiškė ir nuogąstavimus, kad, įtraukus ginčų dėl negalios nustatymo nagrinėjimo funkciją į bendrą ginčų nagrinėjimo mechanizmą, šie ginčai būtų nagrinėjami tik paviršutiniškai. Taip pat diskusijos dalyviai pritarė tam, kad būtų įtrauktas atvejo vadybos modelis, siekiant užtikrinti asmeniui su negalia ir (ar) jo atstovams kompleksinę pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti asmens su negalia ir (ar) jo atstovų problemas, su kuriomis jie susiduria ir negali būti savarankiški, bet ir sudarytų sąlygas jiems patiems siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių asmens su negalia interesus ir savarankiškumą.
Tačiau kartu atkreiptas dėmesys, jog būtina stiprinti glaudų įstaigų bendradarbiavimą ir tobulinti informacijos dalijimosi mechanizmą. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „asmuo su negalia“, „prieinama aplinka“, „prieinamas bendravimo būdas“, „lengvai suprantama kalba“, „dalyvumo lygis“, „lietuvių gestų kalba“, „asmenų su negalia teisių užtikrinimas“, „negalia“, „individualus poreikis“, „būsto pritaikymas“, „atvejo vadyba“,
„tikslinė kompensacija“, „diskriminacija“
. 16 . K iti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Prieiga per internetą: https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/SADM_SVP_2021-2023_A1-204.pdf, p. 33. [2] Prieiga per internetą: https://www.ndt.lt/wp-content/uploads/Ne%C4%AFgali%C5%B3j%C5%B3-poreiki%C5%B3-tyrimo-ataskaita-2018-12-07-GALUTINIS.pdf [3] Prieiga per internetą: https://www.ndt.lt/wp-content/uploads/Ne%C4%AFgali%C5%B3j%C5%B3-poreiki%C5%B3-tyrimo-ataskaita-2018-12-07-GALUTINIS.pdf
DĖL
2022-09-21 Nr. XIVP-2016 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išanalizavus projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalį galima daryti išvadą, kad sąvoka „pakaitiniai nariai“ neapima Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo ar komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas laikinai einančių asmenų (t. y. Lietuvos administracinių ginčų komisijos arba jos teritorinio padalinio narys laikytinas „pakaitiniu nariu“ tik tada, jeigu jis pakeičia komisijos narį, kuris neina išvardintų vadovaujančių pareigų). Dėl to projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje siūlytina aiškiai nurodyti, kad ne tik pakaitiniams nariams, bet ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo ar komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas laikinai einantiems asmenims mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario veiklą ir statusą. 2.
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 21 dalies formuluotėje
„<...> komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tarp
asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) dėl Agentūros priimtų sprendimų“ brauktini žodžiai „dėl Agentūros priimtų sprendimų“, kadangi pagal šią dalį Lietuvos administracinių ginčų komisijoje privaloma ikiteismine tvarka turėtų būti nagrinėjami ne tik ginčai dėl Agentūros priimtų sprendimų, bet ir ginčai dėl pensiją ar išmoką mokančios institucijos sprendimų. Kartu pastebėtina, jog galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, reglamentuojančiose Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetenciją, ginčo objektas apibūdinamas vartojant ne žodį „sprendimai“, o žodžius „<...> nagrinėja skundus (prašymus) dėl <...> individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus“. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 21 dalies šiuo atžvilgiu nereikėtų sistemiškai derinti su nurodytomis galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo nuostatomis. Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet turėtų būti analogiškai tikslinama ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 21 dalis. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnis pildomas 21 dalimi, nustatančia naują Lietuvos administracinių ginčų komisijos funkciją, susijusią su ginčų dėl Agentūros sprendimų nagrinėjimu. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatos dėstomos nuosekliai 1 dalyje apibrėžiant Lietuvos administracinių ginčų komisijos, o 2 dalyje – jos teritorinių padalinių kompetenciją.
Svarstytina, ar sistemiškai vertinant nauja Lietuvos administracinių ginčų komisijos funkcija neturėtų būti išdėstyta pildomo straipsnio 1 dalyje arba naujoje straipsnio dalyje, einančioje po 1 dalies. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje siūloma nustatyti, kad nagrinėjant ginčą dėl Agentūros priimtų sprendimų gali būti skiriamas ekspertas arba pavedama ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Nėra aišku, kodėl eksperto/ekspertizės institutas siūlomas nustatyti tik šiuo vienu konkrečiu Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijos atveju. Pažymime, kad toks siūlomas pakeitimas vertinamo projekto ir kartu su juo teikiamų projektų aiškinamajame rašte nėra pagrįstas naujos Lietuvos administracinių ginčų komisijos funkcijos išskirtinumu, o galiojančiame Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme reglamentuojant analogiškų ginčų nagrinėjimą eksperto/ekspertizės institutai nėra nustatyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes svarstytina, ar eksperto/ekspertizės instituto nustatymas tik vienoje siauroje Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijos srityje yra pagrįstas. 5. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalies konstrukcijos „Šioje dalyje nurodytais pagrindais nušalinimą gali pareikšti ir bylos šalys“ lingvistinė išraiška (konkrečiai – jungtukas „ir“) suponuoja, kad nušalinimą atitinkamiems subjektams galėtų pareikšti ne tik bylos šalys, bet ir dar kažkokie kiti asmenys, kurie projekte nėra nurodomi. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalį koreguoti.
Tobulinant projektą taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog vertinama projekto nuostata dubliuoja ir tuo pačiu iš dalies prieštarauja galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 daliai, kurioje įtvirtinta, kad „Bylos šalims suteikiama galimybė <...> pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams“, – dubliuoja dėl to, kad analogišką galimybę pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams siūloma pakartotinai nustatyti ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje, o iš dalies prieštarauja todėl, kad pagal projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo
ratui (t. y. ne tik administracinių ginčų komisijos nariams, bet ir specialistams, ekspertams, vertėjams bei posėdžių sekretoriams). Šiame kontekste pabrėžtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra akcentuojama pareiga įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris būtų, be kita ko, neprieštaringas ir nuoseklus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas)
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąvoka
„individualų administracinį aktą“ nedera su galiojančiuose teisės aktuose
vartojama terminija. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei, įvardijama ne kaip „individualus administracinis aktas“, o kaip „administracinis sprendimas“[ [1] ].
Kartu su projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu reikėtų tikslinti ir kitas galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo struktūrines dalis, kuriose minima nebevartotina sąvoka „individualus administracinis aktas“ (galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1, 3 dalis, 5 straipsnio 1, 2 dalis, 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą, 8 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 5 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus,
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 4 punktu, nustatančiu naują Administracinių ginčų komisijos sprendimo rūšį – „panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą per Komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą“. Svarstytina, ar sistemiškai vertinant ši nauja sprendimo rūšis neturėtų būti išdėstyta pildomo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte „panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį“ (jį papildant galimybe panaikinant skundžiamą aktą ar jo dalį kartu nustatyti ir atitinkamą įpareigojimą) arba naujame punkte, einančiame po 2 punkto. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el.
P.
Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] [1] Sąvoka „individualus administracinis aktas“ buvo pakeista sąvoka
„administracinis sprendimas“ Seimui 2020 m. gegužės 28 d. priėmus Lietuvos
Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2987.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IKITEISMINIO ADMINISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 2, 3, 5, 11
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-212
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalį galima daryti išvadą, kad sąvoka „pakaitiniai nariai“ neapima Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo ar komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas laikinai einančių asmenų (t. y. Lietuvos administracinių ginčų komisijos arba jos teritorinio padalinio narys laikytinas „pakaitiniu nariu“ tik tada, jeigu jis pakeičia komisijos narį, kuris neina išvardintų vadovaujančių pareigų).
Dėl to projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje siūlytina aiškiai nurodyti, kad ne tik pakaitiniams nariams, bet ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo ar komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas laikinai einantiems asmenims mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario veiklą ir statusą. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 21 dalies formuluotėje „<...> komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) dėl Agentūros priimtų sprendimų“ brauktini žodžiai „dėl Agentūros priimtų sprendimų“, kadangi pagal šią dalį Lietuvos administracinių ginčų komisijoje privaloma ikiteismine tvarka turėtų būti nagrinėjami ne tik ginčai dėl Agentūros priimtų sprendimų, bet ir ginčai dėl pensiją ar išmoką mokančios institucijos sprendimų. Kartu pastebėtina, jog galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, reglamentuojančiose Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetenciją, ginčo objektas apibūdinamas vartojant ne žodį „sprendimai“, o žodžius „<...> nagrinėja skundus (prašymus) dėl <...> individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus“.
Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 21 dalies šiuo atžvilgiu nereikėtų sistemiškai derinti su nurodytomis galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo nuostatomis. Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet turėtų būti analogiškai tikslinama ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 21 dalis. Spręsti pagrindiniame komitete. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 5 straipsnis pildomas 21 dalimi, nustatančia naują Lietuvos administracinių ginčų komisijos funkciją, susijusią su ginčų dėl Agentūros sprendimų nagrinėjimu. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatos dėstomos nuosekliai 1 dalyje apibrėžiant Lietuvos administracinių ginčų komisijos, o 2 dalyje – jos teritorinių padalinių kompetenciją. Svarstytina, ar sistemiškai vertinant nauja Lietuvos administracinių ginčų komisijos funkcija neturėtų būti išdėstyta pildomo straipsnio 1 dalyje arba naujoje straipsnio dalyje, einančioje po 1 dalies. Spręsti pagrindiniame komitete. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 11 straipsnyje siūloma nustatyti, kad nagrinėjant ginčą dėl Agentūros priimtų sprendimų gali būti skiriamas ekspertas arba pavedama ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Nėra aišku, kodėl eksperto/ekspertizės institutas siūlomas nustatyti tik šiuo vienu konkrečiu Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijos atveju.
Pažymime, kad toks siūlomas pakeitimas vertinamo projekto ir kartu su juo teikiamų projektų aiškinamajame rašte nėra pagrįstas naujos Lietuvos administracinių ginčų komisijos funkcijos išskirtinumu, o galiojančiame Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme reglamentuojant analogiškų ginčų nagrinėjimą eksperto/ekspertizės institutai nėra nustatyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes svarstytina, ar eksperto/ekspertizės instituto nustatymas tik vienoje siauroje Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijos srityje yra pagrįstas. Spręsti pagrindiniame komitete. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 9 dalies konstrukcijos „Šioje dalyje nurodytais pagrindais nušalinimą gali pareikšti ir bylos šalys“ lingvistinė išraiška (konkrečiai – jungtukas „ir“) suponuoja, kad nušalinimą atitinkamiems subjektams galėtų pareikšti ne tik bylos šalys, bet ir dar kažkokie kiti asmenys, kurie projekte nėra nurodomi. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalį koreguoti.
Tobulinant projektą taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog vertinama projekto nuostata dubliuoja ir tuo pačiu iš dalies prieštarauja galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 daliai, kurioje įtvirtinta, kad „Bylos šalims suteikiama galimybė <...> pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams“, – dubliuoja dėl to, kad analogišką galimybę pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams siūloma pakartotinai nustatyti ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje, o iš dalies prieštarauja todėl, kad pagal projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalį bylos šalys nušalinimus galėtų reikšti platesniam subjektų ratui (t. y. ne tik administracinių ginčų komisijos nariams, bet ir specialistams, ekspertams, vertėjams bei posėdžių sekretoriams). Šiame kontekste pabrėžtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra akcentuojama pareiga įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris būtų, be kita ko, neprieštaringas ir nuoseklus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas) Spręsti pagrindiniame komitete. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąvoka „individualų administracinį aktą“ nedera su galiojančiuose teisės aktuose vartojama terminija. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei, įvardijama ne kaip „individualus administracinis aktas“, o kaip „administracinis sprendimas“[ [1] ].
Kartu su projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu reikėtų tikslinti ir kitas galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo struktūrines dalis, kuriose minima nebevartotina sąvoka „individualus administracinis aktas“ (galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1, 3 dalis, 5 straipsnio 1, 2 dalis, 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą, 8 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 5 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 4 punktu, nustatančiu naują Administracinių ginčų komisijos sprendimo rūšį –
„panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir
įpareigoti viešojo administravimo subjektą per Komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą“. Svarstytina, ar sistemiškai vertinant ši nauja sprendimo rūšis neturėtų būti išdėstyta pildomo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte „panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį“ (jį papildant galimybe panaikinant skundžiamą aktą ar jo dalį kartu nustatyti ir atitinkamą įpareigojimą) arba naujame punkte, einančiame po 2 punkto. Spręsti pagrindiniame komitete. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pasiūlymai:
: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus . 7. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė
Mykolas Majauskas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė [1] Sąvoka „individualus administracinis aktas“ buvo pakeista sąvoka
„administracinis sprendimas“ Seimui 2020 m. gegužės 28 d. priėmus Lietuvos
Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2987.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Papildomo komiteto
D
2, 3, 5, 11 13, 14, 20 ir 21 STRAIPSNIŲ
2022-11-23
posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Angelė Jakavonytė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Paulė Kuzmickienė (pavaduojanti Viliją Aleknaitę-Abramikienę), Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Justina Jakštienė – viceministrė, Daiva Zabarauskienė – Tikslinės pagalbos grupės vadovė; Tomas Bakučionis – Ginčų komisijos narys, Eglė Bilevičiūtė – Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-212 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalį galima daryti išvadą, kad sąvoka „pakaitiniai nariai“ neapima Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo ar komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas laikinai einančių asmenų (t. y.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos arba jos teritorinio padalinio narys laikytinas „pakaitiniu nariu“ tik tada, jeigu jis pakeičia komisijos narį, kuris neina išvardintų vadovaujančių pareigų). Dėl to projekto
nurodyti, kad ne tik pakaitiniams nariams, bet ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo ar komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas laikinai einantiems asmenims mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario veiklą ir statusą. Pritarta. Žr. Komiteto pasiūlymą. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 5 straipsnio 21 dalies formuluotėje „<...> komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) dėl Agentūros priimtų sprendimų“ brauktini žodžiai „dėl Agentūros priimtų sprendimų“, kadangi pagal šią dalį Lietuvos administracinių ginčų komisijoje privaloma ikiteismine tvarka turėtų būti nagrinėjami ne tik ginčai dėl Agentūros priimtų sprendimų, bet ir ginčai dėl pensiją ar išmoką mokančios institucijos sprendimų.
Kartu pastebėtina, jog galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, reglamentuojančiose Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetenciją, ginčo objektas apibūdinamas vartojant ne žodį „sprendimai“, o žodžius „<...> nagrinėja skundus (prašymus) dėl <...> individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus“. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 21 dalies šiuo atžvilgiu nereikėtų sistemiškai derinti su nurodytomis galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo nuostatomis. Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet turėtų būti analogiškai tikslinama ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 21 dalis. Įvertinta ir pritarta iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymą. Dėl nepritarimo: Nustatoma, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija (Komisija) nagrinėja ginčus tik dėl Agentūros priimtų sprendimų. T. y. skųsti Agentūros priimtą sprendimą gali asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija, kai nesutinka su Agentūros pakartotinai priimtu sprendimu.
Tokia pati Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) priimtų sprendimų apskundimo Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (GK) tvarka taikoma ir šiuo metu. Atsisakius žodžių „dėl Agentūros priimtų sprendimų“, Komisijoje privaloma ikiteismine tvarka turėtų būti nagrinėjami ir ginčai dėl pensiją ar išmoką mokančios institucijos sprendimų. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 5 straipsnis pildomas 21 dalimi, nustatančia naują Lietuvos administracinių ginčų komisijos funkciją, susijusią su ginčų dėl Agentūros sprendimų nagrinėjimu. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatos dėstomos nuosekliai 1 dalyje apibrėžiant Lietuvos administracinių ginčų komisijos, o 2 dalyje – jos teritorinių padalinių kompetenciją. Svarstytina, ar sistemiškai vertinant nauja Lietuvos administracinių ginčų komisijos funkcija neturėtų būti išdėstyta pildomo straipsnio 1 dalyje arba naujoje straipsnio dalyje, einančioje po 1 dalies. Pritarta. Spręsti pagrindiniam komitetui. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 11 straipsnyje siūloma nustatyti, kad nagrinėjant ginčą dėl Agentūros priimtų sprendimų gali būti skiriamas ekspertas arba pavedama ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Nėra aišku, kodėl eksperto/ekspertizės institutas siūlomas nustatyti tik šiuo vienu konkrečiu Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijos atveju.
Pažymime, kad toks siūlomas pakeitimas vertinamo projekto ir kartu su juo teikiamų projektų aiškinamajame rašte nėra pagrįstas naujos Lietuvos administracinių ginčų komisijos funkcijos išskirtinumu, o galiojančiame Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme reglamentuojant analogiškų ginčų nagrinėjimą eksperto/ekspertizės institutai nėra nustatyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes svarstytina, ar eksperto/ekspertizės instituto nustatymas tik vienoje siauroje Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijos srityje yra pagrįstas. Įvertinta ir nepritarta. Specifiniams klausimams aptariamoje ginčų kategorijoje išsiaiškinti gali prireikti ekspertizės. Šiuo metu GK taip pat gali pasitelkti ekspertus. Visų LAGK nagrinėjamų skundų atveju nustatyti ekspertizės galimybės nesiūloma dėl papildomų lėšų poreikio. 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 14 straipsnio 9 dalies konstrukcijos „Šioje dalyje nurodytais pagrindais nušalinimą gali pareikšti ir bylos šalys“ lingvistinė išraiška (konkrečiai – jungtukas „ir“) suponuoja, kad nušalinimą atitinkamiems subjektams galėtų pareikšti ne tik bylos šalys, bet ir dar kažkokie kiti asmenys, kurie projekte nėra nurodomi. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalį koreguoti.
Tobulinant projektą taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog vertinama projekto nuostata dubliuoja ir tuo pačiu iš dalies prieštarauja galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 daliai, kurioje įtvirtinta, kad „Bylos šalims suteikiama galimybė <...> pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams“, – dubliuoja dėl to, kad analogišką galimybę pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams siūloma pakartotinai nustatyti ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje, o iš dalies prieštarauja todėl, kad pagal projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalį bylos šalys nušalinimus galėtų reikšti platesniam subjektų ratui (t. y. ne tik administracinių ginčų komisijos nariams, bet ir specialistams, ekspertams, vertėjams bei posėdžių sekretoriams). Šiame kontekste pabrėžtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra akcentuojama pareiga įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris būtų, be kita ko, neprieštaringas ir nuoseklus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas) . Įvertinta ir pritarta iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymą. Dėl nepritarimo:
Nepritariama jungtuko „ir“ išbraukimui, kadangi šiuo atveju jungtukas „ir“ reiškia, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nurodyti nušalinimo pagrindai taikomi ne tik tuomet, kai nusišalina patys subjektai, bet ir kai nušalinimą pareiškia bylos šalys. 6. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąvoka „individualų administracinį aktą“ nedera su galiojančiuose teisės aktuose vartojama terminija.
Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei, įvardijama ne kaip „individualus administracinis aktas“, o kaip „administracinis sprendimas“[ [1] ]. Kartu su projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu reikėtų tikslinti ir kitas galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo struktūrines dalis, kuriose minima nebevartotina sąvoka „individualus administracinis aktas“ (galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1, 3 dalis, 5 straipsnio 1, 2 dalis, 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą, 8 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 5 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Įvertinta ir nepritarta. Sąvoka
„individualus administracinis aktas“ vartojama visame keičiamame įstatyme. Be to, sąvokos „individualus administracinis aktas“ ir „individualus teisės
aktas“ vartojamos Administracinių bylų teisenos įstatyme, su kuriuo keičiamas įstatymas taip pat turi būti suderintas. 7. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 20 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 4 punktu, nustatančiu naują Administracinių ginčų komisijos sprendimo rūšį – „panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą per Komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą“.
Svarstytina, ar sistemiškai vertinant ši nauja sprendimo rūšis neturėtų būti išdėstyta pildomo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte „panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį“ (jį papildant galimybe panaikinant skundžiamą aktą ar jo dalį kartu nustatyti ir atitinkamą įpareigojimą) arba naujame punkte, einančiame po 2 punkto. Pritarta. Žr. Komiteto pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai : negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgus į Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo
3 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 pastabai, s iūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
dalimi: „8.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodytam pakaitiniam nariui , Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo ar komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas laikinai einančiam asmeniui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario veiklą ir statusą.“ Pritarti. 2. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-233 Argumentai ir pasiūlymas:
Iš dalies pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 2 pastabai, s iūlome pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Papildyti 5 straipsnį 21 dalimi: „21 . Lietuvos administracinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Agentūros vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Agentūros vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. “ Pritarti. 3.
reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-236 2,3 N Argumentai ir pasiūlymas: Iš dalies pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 5 pastabai, s iūlome papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 2 dalimi, o esamą 2 dalį laikyti 3 dalimi, ir 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,8. Administracinių ginčų komisijos posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu apie ginčo dalyką, bylos šalis, administracinių ginčų komisijos sudėtį posėdyje, administracinių ginčų komisijos posėdžio sekretorių. Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams . Bylos šalių prašymai sprendžiami nedelsiant.“ Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-237 Argumentai ir pasiūlymas:
Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 7 pastabai, s iūlome pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pakeitimas Papildyti 20 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu: „4) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą per Komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;
2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį;
3) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą per Komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą;
administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą. “ Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-239 Argumentai ir pasiūlymas: Atsižvelgdami į tai, kad reforma didelės apimties ir reikalaujanti daug teisės aktų pakeitimų, bei informacinių sistemų sukūrimo ir esamų adaptavimo, įstaigų reorganizavimo procedūrinių terminų išlaikymo, siūlome įstatymo įsigaliojimo terminą nurodyti 2024 m. sausio 1 d., kaip ir kituose susijusiuose įstatymų projektuose ir įstatymo projekto 9 straipsnį išdėstyti taip: „
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja
pirmininkas iki 2023 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai : už – 8, prieš – 0, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja D. Aleksejūnienė [1] Sąvoka „individualus administracinis aktas“ buvo pakeista sąvoka
„administracinis sprendimas“ Seimui 2020 m. gegužės 28 d. priėmus Lietuvos
Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2987.
2022-10-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė, Seimo narys Tomas Tomilinas, Lietuvos Respublikos Prezidento vyr. patarėja Irena Segalovičienė, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja Eglė Bilevičiūtė, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos narys Tomas Bakučionis, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-212
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalį galima daryti išvadą, kad sąvoka
„pakaitiniai nariai“ neapima Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko,
komisijos pirmininko pavaduotojo ar komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas laikinai einančių asmenų (t. y.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos arba jos teritorinio padalinio narys laikytinas „pakaitiniu nariu“ tik tada, jeigu jis pakeičia komisijos narį, kuris neina išvardintų vadovaujančių pareigų). Dėl to projekto
nurodyti, kad ne tik pakaitiniams nariams, bet ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo ar komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas laikinai einantiems asmenims mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario veiklą ir statusą. Pritarti
straipsnio 21 dalies formuluotėje „<...> komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) dėl Agentūros priimtų sprendimų“ brauktini žodžiai „dėl Agentūros priimtų sprendimų“, kadangi pagal šią dalį Lietuvos administracinių ginčų komisijoje privaloma ikiteismine tvarka turėtų būti nagrinėjami ne tik ginčai dėl Agentūros priimtų sprendimų, bet ir ginčai dėl pensiją ar išmoką mokančios institucijos sprendimų.
Kartu pastebėtina, jog galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, reglamentuojančiose Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetenciją, ginčo objektas apibūdinamas vartojant ne žodį „sprendimai“, o žodžius „<...> nagrinėja skundus (prašymus) dėl <...> individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus“. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 21 dalies šiuo atžvilgiu nereikėtų sistemiškai derinti su nurodytomis galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo nuostatomis. Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet turėtų būti analogiškai tikslinama ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 21 dalis. Pritarti
straipsnis pildomas 21 dalimi, nustatančia naują Lietuvos administracinių ginčų komisijos funkciją, susijusią su ginčų dėl Agentūros sprendimų nagrinėjimu. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatos dėstomos nuosekliai 1 dalyje apibrėžiant Lietuvos administracinių ginčų komisijos, o 2 dalyje – jos teritorinių padalinių kompetenciją.
Svarstytina, ar sistemiškai vertinant nauja Lietuvos administracinių ginčų komisijos funkcija neturėtų būti išdėstyta pildomo straipsnio 1 dalyje arba naujoje straipsnio dalyje, einančioje po 1 dalies. Pritarti
straipsnyje siūloma nustatyti, kad nagrinėjant ginčą dėl Agentūros priimtų sprendimų gali būti skiriamas ekspertas arba pavedama ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Nėra aišku, kodėl eksperto/ekspertizės institutas siūlomas nustatyti tik šiuo vienu konkrečiu Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijos atveju. Pažymime, kad toks siūlomas pakeitimas vertinamo projekto ir kartu su juo teikiamų projektų aiškinamajame rašte nėra pagrįstas naujos Lietuvos administracinių ginčų komisijos funkcijos išskirtinumu, o galiojančiame Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme reglamentuojant analogiškų ginčų nagrinėjimą eksperto/ekspertizės institutai nėra nustatyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes svarstytina, ar eksperto/ekspertizės instituto nustatymas tik vienoje siauroje Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijos srityje yra pagrįstas. Nepritarti Kaip ir nurodyta aiškinamajame rašte, būtent privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjant bylas dėl Agentūros sprendimų, gali atsirasti poreikis skirti ekspertizę, t. y. nustatant privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, nagrinėjimo sąlygos turėtų būti panašios į teismui sudarytas sąlygas. Manytina, kad specifiniams klausimams aptariamoje ginčų kategorijoje išsiaiškinti gali kilti ekspertizės poreikis. Svarbu, kad klausimai būtų išnagrinėti tinkamai, nes Agentūros priimti sprendimai suteikia teisę asmenims į atitinkamas išmokas, galimybę gauti tam tikras paslaugas ir pagalbą.
Tai, kad Ginčų komisija šiuo metu gali pasitelkti ekspertus yra numatyta Ginčų komisijos prie SADM nuostatuose („9. Komisija turi teisę: 9.3. pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir (ar) kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadą ginčijamu klausimu;“), taip pat Ginčų dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM priimtų sprendimų nagrinėjimo tvarkos apraše („21. Skundui (prašymui) nagrinėti Komisija gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus“). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 9 dalies konstrukcijos „Šioje dalyje nurodytais pagrindais nušalinimą gali pareikšti ir bylos šalys“ lingvistinė išraiška (konkrečiai – jungtukas „ir“) suponuoja, kad nušalinimą atitinkamiems subjektams galėtų pareikšti ne tik bylos šalys, bet ir dar kažkokie kiti asmenys, kurie projekte nėra nurodomi. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalį koreguoti.
Tobulinant projektą taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog vertinama projekto nuostata dubliuoja ir tuo pačiu iš dalies prieštarauja galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 daliai, kurioje įtvirtinta, kad „Bylos šalims suteikiama galimybė <...> pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams“, – dubliuoja dėl to, kad analogišką galimybę pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams siūloma pakartotinai nustatyti ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje, o iš dalies prieštarauja todėl, kad pagal projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalį bylos šalys nušalinimus galėtų reikšti platesniam subjektų ratui (t. y. ne tik administracinių ginčų komisijos nariams, bet ir specialistams, ekspertams, vertėjams bei posėdžių sekretoriams). Šiame kontekste pabrėžtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra akcentuojama pareiga įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris būtų, be kita ko, neprieštaringas ir nuoseklus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio
Pritarti iš dalies Pritartina, kad siekiant aiškumo gali būti papildomai patikslinta Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 14 straipsnio 8 dalis, aptariamoje nuostatoje išbraukiant žodžius „administracinių ginčų komisijos nariams“. Nepritartina jungtuko
„ir“ išbraukimui, kadangi šiuo atveju jungtukas „ir“ reiškia, kad IANGTĮ 14
straipsnio 9 dalyje nurodyti nušalinimo pagrindai taikomi ne tik, kai nusišalina patys atitinkami subjektai, bet ir kai nušalinimą pareiškia bylos šalys, t. y. jungtukas „ir“ suponuoja tų pačių nušalinimo pagrindų taikymą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-217 6.
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąvoka „individualų administracinį aktą“ nedera su galiojančiuose teisės aktuose vartojama terminija. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei, įvardijama ne kaip „individualus administracinis aktas“, o kaip „administracinis sprendimas“[ [1] ]. Kartu su projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu reikėtų tikslinti ir kitas galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo struktūrines dalis, kuriose minima nebevartotina sąvoka „individualus administracinis aktas“ (galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1, 3 dalis, 5 straipsnio 1, 2 dalis, 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą, 8 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 5 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Pritarti
straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 4 punktu, nustatančiu naują Administracinių ginčų komisijos sprendimo rūšį – „panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą per Komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą“. Svarstytina, ar sistemiškai vertinant ši nauja sprendimo rūšis neturėtų būti išdėstyta pildomo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte „panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį“ (jį papildant galimybe panaikinant skundžiamą aktą ar jo dalį kartu nustatyti ir atitinkamą įpareigojimą) arba naujame punkte, einančiame po 2 punkto. Pritarti 3.
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2016 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir Seimo žmogaus teisių komiteto siūlymą, kuriam pritarė Seimo žmogaus teisių komitetas ir pritarti Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas6 2(N) Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalis dubliuoja galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalį, kurioje įtvirtinta, kad „Bylos šalims suteikiama galimybė <...> pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams“. Siekiant aiškumo siūlytume papildomai patikslinti Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 14 straipsnio 8 dalį išbraukiant žodžius „administracinių ginčų komisijos nariams“. Pasiūlymas:
Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
pirmininko pranešimu apie ginčo dalyką, bylos šalis, administracinių ginčų komisijos sudėtį posėdyje, administracinių ginčų komisijos posėdžio sekretorių. Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis.
Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams . Bylos šalių prašymai sprendžiami nedelsiant.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas, Andrius Navickas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821 [1] Sąvoka „individualus administracinis aktas“ buvo pakeista sąvoka
„administracinis sprendimas“ Seimui 2020 m. gegužės 28 d. priėmus Lietuvos
Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2987.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IKITEISMINIO ADMINISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 2, 3, 5, 11 13, 14, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas , Česlav Olševski. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministrė J, Jakštienė, ministrės patarėja L. Filotovaitė, Tikslinės pagalbos grupės vadovė D. Zabarauskienė, Tikslinės pagalbos grupės vyresnioji patarėja I. Mituzienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyriausioji patarėja R. Gabrilavičiūtė, Lietuvos administracinių ginčų komisijos atstovai: pirmininko pavaduotoja E. Bilevičiūtė, Administravimo ir teisinės pagalbos skyriaus l. e. p. vedėja E. Galiauskaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnysis patarėjas P. Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-212 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Sistemiškai išanalizavus projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalį galima daryti išvadą, kad sąvoka „pakaitiniai nariai“ neapima Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo ar komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas laikinai einančių asmenų (t. y. Lietuvos administracinių ginčų komisijos arba jos teritorinio padalinio narys laikytinas „pakaitiniu nariu“ tik tada, jeigu jis pakeičia komisijos narį, kuris neina išvardintų vadovaujančių pareigų). Dėl to projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje siūlytina aiškiai nurodyti, kad ne tik pakaitiniams nariams, bet ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo ar komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas laikinai einantiems asmenims mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario veiklą ir statusą. Pritarti
2022-09-213 2.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 21 dalies formuluotėje „<...> komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) dėl Agentūros priimtų sprendimų“ brauktini žodžiai „dėl Agentūros priimtų sprendimų“, kadangi pagal šią dalį Lietuvos administracinių ginčų komisijoje privaloma ikiteismine tvarka turėtų būti nagrinėjami ne tik ginčai dėl Agentūros priimtų sprendimų, bet ir ginčai dėl pensiją ar išmoką mokančios institucijos sprendimų. Kartu pastebėtina, jog galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, reglamentuojančiose Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetenciją, ginčo objektas apibūdinamas vartojant ne žodį „sprendimai“, o žodžius „<...> nagrinėja skundus (prašymus) dėl <...> individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus“. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 21 dalies šiuo atžvilgiu nereikėtų sistemiškai derinti su nurodytomis galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo nuostatomis. Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet turėtų būti analogiškai tikslinama ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 21 dalis. Pritarti iš dalies Projektu siekiama, kad administracinių ginčų komisija nagrinėtų ginčus tik dėl Agentūros priimtų sprendimų. Agentūros priimtą sprendimą skųsti gali asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija, nesutinkantys su Agentūros pakartotinai priimtu sprendimu. Tokia pati NDNT priimtų sprendimų apskundimo procedūra administracinių ginčų komisijai taikoma ir šiuo metu.
Atsisakius žodžių „dėl Agentūros priimtų sprendimų“, kaip siūlo Teisės departamentas, komisijoje privaloma ikiteismine tvarka turėtų būti nagrinėjami ne tik ginčai dėl Agentūros priimtų sprendimų, bet ir ginčai dėl pensiją ar išmoką mokančios institucijos sprendimų, nors siūlomų pakeitimų tikslas įtvirtinti, kad asmuo turėtų teisę kreiptis į administracinių ginčų komisiją tik dėl Agentūros priimtų sprendimų. Pritarta iš dalies SRDK pasiūlymui (žr. žemiau). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnis pildomas 21 dalimi, nustatančia naują Lietuvos administracinių ginčų komisijos funkciją, susijusią su ginčų dėl Agentūros sprendimų nagrinėjimu. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatos dėstomos nuosekliai 1 dalyje apibrėžiant Lietuvos administracinių ginčų komisijos, o 2 dalyje – jos teritorinių padalinių kompetenciją. Svarstytina, ar sistemiškai vertinant nauja Lietuvos administracinių ginčų komisijos funkcija neturėtų būti išdėstyta pildomo straipsnio 1 dalyje arba naujoje straipsnio dalyje, einančioje po 1 dalies. Pritarti Pildytina 5 straipsnio 1 dalis: „
1. Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
Lietuvos administracinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo , taip pat dėl Agentūros vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. “ Atsižvelgiant į šiuos pataisymus, koreguotinas ir projekto
bazinio įstatymo
sprendimų gali būti skiriamas ekspertas arba pavedama ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Nėra aišku, kodėl eksperto/ekspertizės institutas siūlomas nustatyti tik šiuo vienu konkrečiu Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijos atveju. Pažymime, kad toks siūlomas pakeitimas vertinamo projekto ir kartu su juo teikiamų projektų aiškinamajame rašte nėra pagrįstas naujos Lietuvos administracinių ginčų komisijos funkcijos išskirtinumu, o galiojančiame Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme reglamentuojant analogiškų ginčų nagrinėjimą eksperto/ekspertizės institutai nėra nustatyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes svarstytina, ar eksperto/ekspertizės instituto nustatymas tik vienoje siauroje Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijos srityje yra pagrįstas.
Nepritarti Kaip ir nurodyta aiškinamajame rašte, būtent privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjant bylas dėl Agentūros sprendimų, gali atsirasti poreikis skirti ekspertizę, t. y. nustatant privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, nagrinėjimo sąlygos turėtų būti panašios į teismui sudarytas sąlygas. Manytina, kad specifiniams klausimams aptariamoje ginčų kategorijoje išsiaiškinti gali kilti ekspertizės poreikis. Svarbu, kad klausimai būtų išnagrinėti tinkamai, nes Agentūros priimti sprendimai suteikia teisę asmenims į atitinkamas išmokas, galimybę gauti tam tikras paslaugas ir pagalbą. Tai, kad Ginčų komisija šiuo metu gali pasitelkti ekspertus yra numatyta Ginčų komisijos prie SADM nuostatuose („9. Komisija turi teisę: 9.3. pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir (ar) kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadą ginčijamu klausimu;“), taip pat Ginčų dėl NDNT priimtų sprendimų nagrinėjimo tvarkos apraše („21. Skundui (prašymui) nagrinėti Komisija gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus“). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nušalinimą gali pareikšti ir bylos šalys“ lingvistinė išraiška (konkrečiai – jungtukas „ir“) suponuoja, kad nušalinimą atitinkamiems subjektams galėtų pareikšti ne tik bylos šalys, bet ir dar kažkokie kiti asmenys, kurie projekte nėra nurodomi. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalį koreguoti.
Tobulinant projektą taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog vertinama projekto nuostata dubliuoja ir tuo pačiu iš dalies prieštarauja galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 daliai, kurioje įtvirtinta, kad „Bylos šalims suteikiama galimybė <...> pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams“, – dubliuoja dėl to, kad analogišką galimybę pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams siūloma pakartotinai nustatyti ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje, o iš dalies prieštarauja todėl, kad pagal projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalį bylos šalys nušalinimus galėtų reikšti platesniam subjektų ratui (t. y. ne tik administracinių ginčų komisijos nariams, bet ir specialistams, ekspertams, vertėjams bei posėdžių sekretoriams). Šiame kontekste pabrėžtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra akcentuojama pareiga įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris būtų, be kita ko, neprieštaringas ir nuoseklus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio
Pritarti iš dalies Pritarti, kad siekiant aiškumo gali būti papildomai patikslinta Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 14 straipsnio 8 dalis, aptariamoje nuostatoje išbraukiant žodžius
„administracinių ginčų komisijos nariams“. Nepritarti jungtuko „ir“ išbraukimui, kadangi šiuo atveju jungtukas
„ir“ reiškia, kad IANGTĮ 14 straipsnio 9 dalyje nurodyti nušalinimo pagrindai
taikomi ne tik, kai nusišalina patys atitinkami subjektai, bet ir kai nušalinimą pareiškia bylos šalys, t. y. jungtukas „ir“ suponuoja tų pačių nušalinimo pagrindų taikymą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-217 6.
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo
nedera su galiojančiuose teisės aktuose vartojama terminija. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei, įvardijama ne kaip „individualus administracinis aktas“, o kaip „administracinis sprendimas“[ [1] ]. Kartu su projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu reikėtų tikslinti ir kitas galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo struktūrines dalis, kuriose minima nebevartotina sąvoka „individualus administracinis aktas“ (galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1, 3 dalis, 5 straipsnio 1, 2 dalis, 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą, 8 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 5 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Nepritarti Sąvoka „individualus administracinis aktas“ vartojama visame keičiamame įstatyme. Be to, sąvokos
„individualus administracinis aktas“ ir „individualus teisės aktas“
vartojamos Administracinių bylų teisenos įstatyme, su kuriuo keičiamas įstatymas taip pat turi būti suderintas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Administracinių ginčų komisijos sprendimo rūšį – „panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą per Komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą“.
Svarstytina, ar sistemiškai vertinant ši nauja sprendimo rūšis neturėtų būti išdėstyta pildomo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte „panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį“ (jį papildant galimybe panaikinant skundžiamą aktą ar jo dalį kartu nustatyti ir atitinkamą įpareigojimą) arba naujame punkte, einančiame po 2 punkto. Pritarti Pritarta TD pastabai ir SRDK pasiūlymui papildyti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVZS) šešėlinė Vyriausybė 2022-11-08 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVZS) šešėlinė Vyriausybė, reaguodama į Vyriausybės parengtą Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 pakeitimo įstatymo, Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 2, 3, 5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Transporto lengvatų įstatymo 7 ir 7(1), straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektų, kuriais siekiama pertvarkyti neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą reformuojant ir neįgalumo nustatymą; pažymėdama, kad keičiamas teisinis reguliavimas palies ne mažiau nei 300 tūkst.
Lietuvos gyventojų (įskaitant ir neįgaliųjų šeimų narius) - 2021 m. gyveno apie 221 tūkst. asmenų su negalia, iš jų 147 tūkst.
Šiuo metu neįgalumas vertinamas remiantis 90 proc. medicininiais kriterijais, projekte nurodoma, kad šie kriterijai bus mažinami iki 60, 50, 40 proc., nors akivaizdu, kad efektyvi pagalba žmogui gali būti teikiama tik žinant medikų išvadas ir rekomendacijas, tik jie gali nustatyti ir įvertinti žmogaus sveikatos būklę, galimas ligų, traumų pasekmes tolesnei gyvensenai ar sveikatos problemas, kurias asmuo turi, ypač nuo gimimo. Siūlomi atvejų vadybininkai reikšmingai neprisideda prie medikų ir socialinių darbuotojų teikiamos pagalbos neįgaliajam, greičiau priešingai - tampa biurokratine našta.
Taip pat nesprendžiamas tarpsektorinis paslaugų koordinavimo klausimas teikiant švietimo, socialines ir medicinines paslaugas. įvertindama siūlymą, atsisakyti darbingumo ir neįgalumo lygių nustatant „dalyvumo“ lygį darbingo amžiaus žmonėms ir sulaukusiems pensinio amžiaus, visiškai neaišku, koks realiai bus „dalyvumo“ lygis asmenų, kuriems dabar yra nustatytas darbingumo lygis, kaip tai bus nustatoma, kaip bus užkardoma korupcijos rizika (teigiama, kad projekto korupcinis vertinimas buvo atliktas, tačiau, visuose lygiuose pristatant įstatymo projektą, antikorupcinio vertinimo pažyma nebuvo pridėta, manytina, kad toks vertinimas neatliktas), Atkreiptinas dėmesys, kad nuo šio lygio nustatymo iš esmės priklauso šių žmonių gyvenimas, galima parama jiems ir kitos jiems priklausančios išmokos; atsižvelgdama į tai, kad projekte numatoma neįgalumo nustatymo ir pagalbos sistema netenkina daugumos žmonių su negalia nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių, taip pat neigiamai vertinama Seimo narių, dalyvaujančių, po įstatymo projekto pateikimo, svarstymuose. Projekto negalios nustatymo ir paslaugų teikimo esmė - siūloma grandis - naujai steigiama Agentūra su atvejo vadybininkais ir koordinatoriais savivaldybėse. 50 įdarbintų atvejo vadybininkų sudarys vadybos planus, kontroliuos, kaip paslaugos teikiamos neįgaliesiems, vertins, kokios techninės priemonės reikalingos neįgaliesiems ir pan., tačiau jie visiškai nebus žmonių su negalia gyvenamojoje vietoje, jų darbas bus kabinetinis, o koordinatoriaus funkcija visiškai neaiški.
Šiuo metu savivaldybėse Socialinės paramos centruose dirbantys socialiniai darbuotojai atlieka atvejo vadybininko funkcijas; pastebėdama, kad negalią turintys asmenys, jų šeimos nariai, darbdaviai neturi galimybės įvertinti, kokią faktiškai įtaką jiems turės siūloma reforma, nes neturi objektyvių galimybių nustatyti, ar jų dabar turimas darbingumo lygis atitiks būsimą „dalyvumo“ lygį, ar bus mažesnis, ar bus didesnis, be to, įstatymo projektu reglamentuotas tik informacijos pritaikymas asmenims su negalia, o ne informacijos prieinamumo principas, nereglamentuojami asmenims su negalia prieinami bendravimo būdai ir informacijos jiems teikimas; nerimaudama dėl siūlymo, kad projektu numatoma panaikinti Ginčų komisiją prie SADM, perduodant šias funkcijas atlikti Administracinių ginčų komisijai. Siūlomas mechaninis specializuotos institucijos funkcijų perdavimas nespecializuotai centralizuotai institucijai, kuri neturi tinkamų dalykinių kompetencijų, kvalifikacijos, medicinos specialistų ir patirties. Tokiomis aplinkybėmis valstybė nesilaikys savo įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, prie kurios prisijungdama Lietuva įsipareigojo užtikrinti veiksmingą skundų nagrinėjimą. Pažymėtina, kad per devynis 2022 m. mėnesius Ginčų komisija prie SADM tenkino net 43 proc. neįgaliųjų skundų; įžvelgdama, kad, jei būtų atsižvelgta į LRS Teisės departamento 2022 m. rugsėjo 21 d. išvadoje „Dėl neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 pakeitimo įstatymo projektą" Nr.
XIVP-2014, pateiktas pastabas dėl neapibrėžtų ir neaiškių projekto nuostatų ir jos būtų ištaisytos, manytina, dalies diskusijų nekiltų; apibendrindama, jog siūloma nauja Neįgaliųjų socialinės integracijos reforma įneš daugiau neaiškumo nustatant neįgalumą, bus sukurtas biurokratinis paslaugų neįgaliam asmeniui aparatas be vidurinės grandies, sumenkinamas savivaldybių Socialinių paslaugų centrų atliekamas darbas bei regionų galimybės, taip pat Ginčų komisijos prie SDADM panaikinimas ribos galimybes kreiptis su skundais į kompetentingą instituciją, kartu pailgės jų nagrinėjimo terminai ir, manytina, kokybė; nutaria:
Respublikos Prezidentui Gitananui Nausėdai;
ir į Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę:
integracijos įstatymo projekto svarstyme pertrauką, surengti išsamias diskusijas visais Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projekte pateiktais ginčytinais klausimais su suinteresuotais asmenimis ir pataisyti įstatymo projektą;
frakciją dėl išsamesnių diskusijų, tarp jų su partijos skyriais, aptariant Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 pakeitimo įstatymo, Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 2,3,5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Transporto lengvatų įstatymo
įstatymą ir planuojamą reformą. Atsižvelgti Iš esmės pasisakoma dėl viso įstatymų paketo svarstymo pertraukos. SRDK, kaip pagrindinis komitetas apsvarstė ir patobulino projektus. Todėl lydimasis projektas turi būti svarstomas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2022-10-26 * Pritarti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2016 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir Seimo žmogaus teisių komiteto siūlymą, kuriam pritarė Seimo žmogaus teisių komitetas ir pritarti Komiteto išvadoms. Pritarti
2022-10-266 2(N) Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalis dubliuoja galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalį, kurioje įtvirtinta, kad „Bylos šalims suteikiama galimybė <...> pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams“. Siekiant aiškumo siūlytume papildomai patikslinti Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 14 straipsnio 8 dalį išbraukiant žodžius „administracinių ginčų komisijos nariams“. Pasiūlymas:
Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 8. Administracinių ginčų komisijos posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu apie ginčo dalyką, bylos šalis, administracinių ginčų komisijos sudėtį posėdyje, administracinių ginčų komisijos posėdžio sekretorių. Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams . Bylos šalių prašymai sprendžiami nedelsiant. Pritarti 3.
2022-11-07 * Nepritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2016 , atsižvelgiant į tai, kad Komisija nepritarė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2014 ir grąžino jį iniciatoriams tobulinti. Nepritarti Komitetas patobulino įstatymo projektą. 4. Biudžeto ir finansų komitetas 2022-11-09 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus. Pritarti
23 * Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgus į
2323 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 pastabai, siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi:
„8. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytam pakaitiniam
nariui , Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo ar komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas laikinai einančiam asmeniui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario veiklą ir statusą.“ Pritarti 7.
233 Argumentai ir pasiūlymas: Iš dalies pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 2 pastabai, siūlome pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Papildyti 5 straipsnį 21 dalimi: „21 . Lietuvos administracinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Agentūros vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Agentūros vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. “
3 pastabą, projekto
ėstytinas taip: „3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti
į ir ją išdėstyti taip: „1 .
Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Agentūros vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. “
236 2,3 N Argumentai ir pasiūlymas: Iš dalies pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 5 pastabai, siūlome papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 2 dalimi, o esamą 2 dalį laikyti 3 dalimi, ir 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,8. Administracinių ginčų komisijos posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu apie ginčo dalyką, bylos šalis, administracinių ginčų komisijos sudėtį posėdyje, administracinių ginčų komisijos posėdžio sekretorių. Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams .
Bylos šalių prašymai sprendžiami nedelsiant.“ Pritarti Pritarta šiam SRDK ir analogiškam ŽTK pasiūlymui. 8. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
237 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 7 pastabai, siūlome pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Papildyti 20 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu: „4) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą per Komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi
skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;
2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį;
3) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą per Komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą;
4) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą. “ Pritarti Redakciškai pakoregavus
ėstytinas taip: “7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio
į ir ją išdėstyti taip: 1.
Administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;
2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį;
3) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą per administracinių ginčų komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą;
įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą.“
239 Argumentai ir pasiūlymas: Atsižvelgdami į tai, kad reforma didelės apimties ir reikalaujanti daug teisės aktų pakeitimų, bei informacinių sistemų sukūrimo ir esamų adaptavimo, įstaigų reorganizavimo procedūrinių terminų išlaikymo, siūlome įstatymo įsigaliojimo terminą nurodyti 2024 m. sausio 1 d., kaip ir kituose susijusiuose įstatymų projektuose ir įstatymo projekto 9 straipsnį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja
pirmininkas iki 2023 m. birželio 30 d. gruodžio 31
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėjos L. Zdanavičienė, I. Leonavičiūtė.