LIETUVOS RESPUBLIKOS IKITEISMINIO ADMINISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 2, 3, 5, 11 13, 14, 20 ir 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 5, 7 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo,
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 7 ir 71 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo PROJEKTŲ
1. Įstatymo projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Parengti šie įstatymų projektai:1 ) Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. 1);2 ) Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. 2);3 ) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. 3);4
ir151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. 4);5 ) Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 7 ir 71 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. 5) (toliau kartu – Projektai). Projektas Nr.
Projektas Nr. 1 parengtas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – NSIĮ) ir jame reglamentuojama asmenų su negalia integracijos sistema tik iš dalies atitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo“ (toliau – Konvencija), nuostatas ir nevisiškai užtikrina asmenų su negalia lygių galimybių ir nediskriminavimo visose gyvenimo srityse kompleksiškumo principų laikymąsi:1 ) galiojantis negalios vertinimo modelis nepakankamai atliepia asmenų su negalia individualių poreikių tenkinimą. Asmens negalios vertinimas daugiausia grindžiamas medicininiais kriterijais ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie sudaro kliūtis asmenims su negalia integruotis į visuomenę. Negalios vertinimo modelio nuostatos, susijusios su negalios nustatymu senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, yra diskriminuojančios šių asmenų atžvilgiu, nes nustačius asmeniui negalią tolesni asmens įsitraukimo į visuomenę ir darbo rinką veiksmai ir priemonės nenumatomi (negalios nustatymo sistema nesusieta su paslaugų (pvz., socialinių, asmeninio asistento ir kt.) ir priemonių (pvz., techninės pagalbos priemonių, būsto pritaikymo ir kt.) poreikio vertinimu ir jų teikimu). Nesudaromos galimybės asmenims su negalia jau negalios vertinimo procese pasinaudoti socialinės integracijos priemonėmis ir (ar) reikiamomis paslaugomis, dažnai priemonės, įgyvendinamos siekiant užtikrinti asmenų su negalia individualius poreikius, būna netaiklios. Vertinant asmens poreikius, netaikomas atvejo vadybos principas, todėl asmenims su negalia nesudaromos prielaidos gauti visą būtiną valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiamą pagalbą ir (ar) priemones.
Tai apsunkina asmenų su negalia integraciją į visuomenę (mokytis, dirbti ir savarankiškai gyventi bendruomenėje). Nors šiuo metu yra nustatyta, kad specialieji slaugos ir priežiūros (pagalbos) poreikiai nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje, tačiau šių poreikių vertinimas taip pat grindžiamas daugiausia medicininiais kriterijais, neatliepiant skirtingo negalios pobūdžio ir (ar) reikiamos pagalbos šiems asmenims valandų skaičių;2 ) neracionali asmenų su negalia socialinės integracijos politikos priemones koordinuojančių ir įgyvendinančių institucijų sąranga. Asmenų su negalia socialinės integracijos priemonių įgyvendinimas savivaldybėse ir šių priemonių įgyvendinimo stebėsena paskirstyta kelioms Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – SADM) pavaldžioms institucijoms (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT), Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NRD), Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – TPNC), Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – GK), kurios veikia tik joms pavestose srityse. Įstaigų gausa klaidina asmenis, ieškančius informacijos ir (ar) pagalbos.
Nors kasmet vis daugiau Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skiriama minėtoms SADM pavaldžioms įstaigoms išlaikyti, tačiau tai neužtikrina efektyvesnės ir geresnės asmenų su negalia integracijos į visuomenę;3 ) aktuali informacija asmenims su negalia yra neprieinama jiems prieinamu bendravimo būdu (pvz., žodiniu, rašytiniu, garsiniu ir (ar) vaizdiniu informacijos perdavimo ir (ar) gavimo būdais naudojant Brailio raštą, lengvai suprantamą kalbą, gestų kalbą, kitus patobulintus ir (ar) alternatyvius bendravimo būdus) , nesukurta fizinė ir informacinė aplinka, kurioje asmuo su negalia galėtų nevaržomai būti, laisvai judėti, gauti ir naudotis paslaugomis ir (ar) prekėmis, gauti ir (ar) perduoti informaciją lygiai su kitais asmenimis . Nors tarptautiniai dokumentai, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja, kad būtų užtikrintas informacinės aplinkos prieinamumas asmenims su negalia ir sudarytos sąlygos gauti informaciją jiems prieinamu būdu, tiek skaitmeninė, tiek įprasto formato informacija daliai žmonių yra neprieinama, nepritaikyta skirtingą negalios tipą turinčių asmenų poreikiams. Todėl dalies asmenų su negalia komunikacijos poreikiai lieka nepatenkinti.
Visos viešąsias ir administracines paslaugas, informaciją teikiančios ir (ar) internetine prekyba užsiimančios įstaigos ir institucijos turi užtikrinti, kad jų interneto svetainės būtų pritaikytos asmenims su negalia, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – pripažinti žmonių su negalia pasirinktą (-us) prieinamą (-us) bendravimo būdą (-us) ir sudaryti jiems sąlygas ieškoti, gauti, skleisti informaciją prieinamais bendravimo būdais, kaip tai numato Konvencija;4 ) teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmenų su negalia integracijos procesą, apibrėžtos sąvokos tik iš dalies atitinka Konvencijoje vartojamas sąvokas ir jose pateiktas apibrėžtis. Per pastaruosius metus darbingo amžiaus asmenų ir pensinio amžiaus asmenų skaičius Lietuvoje mažėjo. SADM duomenimis, 2021 m. Lietuvoje gyveno apie 221 tūkst. asmenų su negalia, iš jų 147 tūkst. – darbingo amžiaus asmenų ir 15 tūkst. – vaikų su negalia, t .y. asmenys su negalia Lietuvoje sudaro apie 8 proc. visų gyventojų. Šią tendenciją lemia išorinė migracija, sumažėjęs gimstamumas, sveikesnis gyvenimo būdas ir geresnės sveikatos priežiūros paslaugos. Vertinant asmenų su negalia pasiskirstymą pagal negalios tipą – didžioji dalis (52 proc.) asmenų su negalia pripažinti neįgaliais dėl vidaus organų ir kitų sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, kraujotakos sistemos sutrikimų, įvairių navikų, vidaus organų pažeidimų (širdies nepakankamumo, žarnyno nepakankamumo), 27 proc. asmenų su negalia turi judėjimo negalią, 4 proc. – regos, 14 proc. psichosocialinę (proto ir (ar) intelekto) negalią, 3 proc. – klausos negalia. Atsižvelgiant į tai, darytina prielaida, kad yra 21 proc. asmenų su negalia, kuriems svarbus informacijos prieinamumas. Vertinant asmenų su negalia pasiskirstymą pagal amžių, vaikai su negalia sudaro apie 7 proc., darbingo amžiaus asmenys – 66,6 proc., pensinio amžiaus asmenys – 26,5 proc.
Kasmet naujai nustatoma negalia 1,9 tūkst. vaikams, 10 tūkst. darbingo amžiaus asmenų ir 11,7 tūkst. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims. Asmenų su negalia užimtumo darbo rinkoje lygis 2021 m. buvo 29 proc. Asmenų su negalia skurdo lygis 2020 m. siekė 32 proc., t. y. lyginant su 2019 m. padidėjo 0,7 proc., o Europos Sąjungos valstybėse narėse asmenų su negalia skurdo rizikos vidurkis 2019 m. buvo 21,1 proc. Siekiant greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir (ar) paslaugų trūkumą skirtingose srityse, atliekami epizodiniai atskirų sistemų (jų dalių) pakeitimai jų neintegruojant ir nematant visumos. Tai atspindi ir asmenų su negalia, pasinaudojusių socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti (proc.) rodiklis, kurį kasmet skaičiuoja SADM. Skaičiuojant šį rodiklį yra vertinamos įvairios priemonės, kuriomis turi teisę pasinaudoti asmenys su negalia: socialinės reabilitacijos paslaugos, būsto pritaikymas, mobilumo priemonės, gestų kalbos vertėjų paslaugos, asmeninė pagalba, techninės pagalbos priemonės ir pan. Nors kasmet skiriama vis daugiau valstybės biudžeto lėšų asmenų su negalia integracijos priemonėms (2019 m. – 12 041,9 tūkst. eurų, 2020 m. – 15 182 tūkst. eurų, 2021 m. – 14 629,6 tūkst. eurų) ir atsiranda naujos pagalbos formos ir (ar) paslaugos (pavyzdžiui, asmeninė pagalba, bendruomeninės paslaugos), tačiau, asmenų su negalia, pasinaudojusių socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti, skaičius išlieka ir kinta nežymiai (2019 m. – 34 proc., 2020 m. – 33,6 proc., 2021 m. – 34,3 proc.).
Šis rodiklis taip pat įtakos turi ir gyvenimo kokybės indeksui, pagal kurį vertinama asmeniui su negalia svarbių gyvenimo sričių kokybė – asmenų su negalia poreikių tenkinimo, fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo, užimtumo ir dalyvavimo kultūros ir sporto veiklose bei teisių gynimo ir socialinio aktyvumo statistinių rodiklių visuma. Asmenų su negalia gyvenimo kokybės indekso rodiklio reikšmės 2019–2021 m. (2019 m. – 52 proc., 2020 m. – 52,34 proc., 2021 m. – 52,07 proc.) neatskleidžia situacijos gerėjimo tendencijų. Projektas Nr. 2 parengtas siekiant suderinti šiame projekte ir Projekte Nr. 1 vartojamas sąvokas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai asmenys su negalia, sunkią negalią turintys bei senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, pakartotinai nustačius jiems specialųjį nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikį, dėl sunkios sveikatos būklės negali savivaldybės administracijai pateikti prašymo dėl tikslinės kompensacijos mokėjimo atnaujinimo (pratęsimo). Nepateikus prašymo atnaujinti (pratęsti) tikslinės kompensacijos mokėjimą, tikslinė kompensacija nemokama ir individualios pagalbos poreikiai netenkinami. Siekiant teisės aktų sistemiškumo, visas asmenims su negalia skiriamas tikslines kompensacijas, taip pat ir lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas, tikslinga reglamentuoti viename įstatyme – Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, parengtas Projektas Nr. 5 , kuriuo pripažįstamos netekusiomis galios Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo nuostatos dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skyrimo. Neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos ne kartą pažymėjo, kad šiuo metu skiriama ir mokama kompensacija nėra pakankama lengvojo automobilio įsigijimui ir jo techniniam pritaikymu. Jei asmuo su negalia pagal savo individualius poreikius gali įsigyti lengvąjį automobilį automobilių rinkoje (pavyzdžiui automobilį su automatine pavarų dėže), jam nereikia didelių investicijų, tačiau kompensacija yra per maža, siekiant techniškai pritaikyti lengvąjį automobilį asmenims, turintiems sunkią judėjimo negalią, pagal jų individualius poreikius, nes praktiškai automobilių rinkoje jų įsigyti nėra galimybių. Todėl neretai lengvojo automobilio techninis pritaikymas (pavyzdžiui, rankinis valdymas, keltuvo (lifto, rampos, nuovažos) vežimėliui įkelti į automobilį, pasukamos sėdynės, padedančios įsėsti į automobilį) asmeniui su negalia reikalauja didelių investicijų ir sudaro didelę finansinę naštą, siekiant užtikrinti tinkamą automobilio pritaikymą. Taigi skiriant minėtą kompensaciją skirtą techniškai pritaikyti lengvąjį automobilį nėra sudarytos palankios sąlygos asmenų, kurie gali patys vairuoti, savarankiškumui ir mobilumui didinti.
Atsižvelgus į tai, siūloma skirti ir mokėti skirtingo dydžio kompensacijas, t. y. asmenims, kuriems nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir, kurie turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį, skirti ir mokėti 64 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją arba iki 128 BSI dydžio lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Taigi, siekiant užtikrinti tinkamą automobilio pritaikymą, didinama lėšų, skiriamų lengvojo automobilio techniniam pritaikymui, suma. Asmenų, kuriems skiriamos ir mokamos tikslinės kompensacijos, yra apie 95 tūkst., iš jų slaugos išlaidų tikslinė kompensacija mokama 38 tūkst. asmenų, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija – 57 tūkst. asmenų. 2021 m. duomenimis, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos gavėjų buvo apie 900. Projektas Nr. 3 parengtas siekiant atsisakyti fragmentiškos ginčų nagrinėjimo sistemos, kai iš esmės skundus dėl institucijų sprendimų vienais atvejais nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK), kitais – GK, nors GK nagrinėjami skundai (teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčai) nėra labai specifiški ar nuo LAGK nagrinėjamų skundų skiriasi nežymiai. Šiuo projektu taip pat siekiama išspręsti LAGK veikloje kilusius organizacinius klausimus ir sudaryti sąlygas efektyviai nagrinėti skundus. Projektas Nr. 4 parengtas siekiant sustiprinti asmenų teisinę apsaugą nuo diskriminacijos, inter alia , dėl negalios teikiant administracines ir (ar) viešąsias paslaugas.
Tai itin svarbu siekiant, kad asmenys nepatirtų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios savo veikla sukuria valstybės ar savivaldybių garantuojamą ir visuomenės nariams vienodai prieinamą naudą, diskriminacijos.
Projektų uždaviniai:
savivaldybės administracija vykdo asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkciją, kurios tikslas – koordinuoti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir asmenų su negalia teisių, nustatytų tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi, Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje ir stiprinti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, dirbančių asmenų su negalia socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą.
Projektų uždaviniai:
savivaldybės administracija vykdo asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkciją, kurios tikslas – koordinuoti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir asmenų su negalia teisių, nustatytų tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi, Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje ir stiprinti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, dirbančių asmenų su negalia socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą. Asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos vykdymas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams.
Valstybės biudžeto dotacijų skyrimo asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos vykdymui finansuoti tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras;
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) priimtų sprendimų ir išspręsti LAGK veikloje kilusius organizacinius klausimus;
Valstybės biudžeto dotacijų skyrimo asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos vykdymui finansuoti tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras;
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) priimtų sprendimų ir išspręsti LAGK veikloje kilusius organizacinius klausimus;
Projektą Nr. 1, Projektą Nr. 2, Projektą Nr.
2, Projektą Nr. 3 ir Projektą Nr. 5 parengė Daiva Zabarauskienė, SADM Tikslinės pagalbos grupės vadovė, mob. 8 706 68 129, el. p. [email protected] , Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė, SADM Tikslinės pagalbos grupės vyresnioji patarėja, mob. 8 695 00 838, el. p. jurgita.ciuladaitė@socmin.lt , Irma Mituzienė, SADM Tikslinės pagalbos grupės vyresnioji patarėja, mob. 8 611 11 325, el. p. [email protected] . Projektą Nr. 4 parengė Eitvydas Zurba,
Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėjas, mob. 8 658 61 202, el. p. [email protected] ). 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame NSIĮ neįgalumas yra apibrėžiamas kaip dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Asmenims su negalia atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) dažnai išreiškia nuogąstavimus, kad ši sąvoka yra diskriminacinė. Žodis „neįgalusis“ suponuoja, kad asmuo yra kitoks, ne viską gali ar ne viską turi, lyginant su kitais asmenimis. Todėl sąvoka „asmuo su negalia“ arba „negalią turintis asmuo“ yra teisingesnė, priimtinesnė ir taiklesnė nei sąvoka „neįgalusis“. NSIĮ vartojama sąvoka „specialieji poreikiai“ taip pat nėra tinkama, nes kiekvienas asmuo turi poreikių; NSIĮ vartojama sąvoka „aplinka“, tačiau neapibrėžta, kas yra „prieinama aplinka“; nėra aiškiai apibrėžta ir įtvirtinta sąvoka „prieinamas bendravimo būdas“, kuri būtų taikoma, atsižvelgiant į asmens negalios pobūdį. Tai turi įtakos ir informacijos bei informacinės aplinkos neprieinamumui.
Sąvokos bei jų apibrėžtys „darbingumo lygis“ (asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus) ir „specialiųjų poreikių lygis“ (asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, savarankiškumo netekimo mastas, nustatomas atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius), neatspindi asmens su negalia dalyvumo galimybių, jo sėkmingo integravimosi į visuomenę galimybių. Šių sąvokų apibrėžtį lėmė tai, kad, asmeniui nustatant negalią, Lietuvos Respublikoje vis dar iš esmės remiamasi medicininiais kriterijais. Tačiau socialinis požiūris, priešingas medicininiam, pabrėžia, kad žmogaus negalia yra jo sąveikos su socialine aplinka ir kitais žmonėmis rezultatas, o negalia ‒ tai ilgalaikiai fiziniai, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimai, kurie, sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis, gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis. Socialinis požiūris skatina aplinkos prieinamumo gerinimą, palankų žmonių požiūrį, mokymąsi visiems drauge, darbo vietų pritaikymą, universalų aplinkos sutvarkymą ir kt. Negalios vertinimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas medicininiais ir veiklos bei dalyvavimo kriterijais (funkcionavimo vertinimu). Esant tokiam vertinimui, nekuriamas kompleksinis individualios pagalbos asmeniui su negalia planas, nesukurtas ir tokio plano stebėsenos ir įgyvendinimo mechanizmas. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pagalbos ir (ar) paslaugų poreikiai nustatomi keliose institucijose: savivaldybėse – asmeniui paprašius paslaugos, NDNT – nustatant neįgalumo /darbingumo lygį, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – UŽT) – vertinant įsidarbinimo galimybes, NVO – teikiant paslaugas pagal jų įgyvendinamus projektus.
Asmenims paslaugų poreikiai nustatomi ne vieno langelio principu. Atvejo vadybos modelis asmenims su negalia taikomas tik fragmentiškai, negalios vertinimo procese atskirose srityse netaikomas horizontalus atvejo vadybos metodas: atvejo vadyba klausos negalią turintiems asmenims, atvejo vadyba vaiko teisių apsaugos srityje, atvejo vadyba UŽT. Nors NDNT sprendimai automatiškai per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (toliau – SPIS) perduodami kelioms institucijoms (pvz., UŽT, TPNC) ar savivaldybių administracijoms, neretai pats asmuo su negalia turi kreiptis ir teikti prašymą institucijoms dėl jam priklausančių pagalbos priemonių ir (ar) paslaugų skyrimo. Nėra imperatyvaus reguliavimo ir bendro informacinio kanalo, kuris užtikrintų vieno langelio principą ne tik vertinant negalią, bet ir užtikrinant paslaugų ir (ar) pagalbos priemonių teikimą bei integracijos priemonių taikymą. Galiojantis negalios nustatymo modelis neatspindi asmenų su negalia tikrosios jų gebėjimų ir veiklos situacijos. NDNT priimtas sprendimas dėl rekomenduojamų specialiosios pagalbos priemonių neprivalomas savivaldybėms, atvejo vadybos modelis taikomas fragmentiškai, pagalbos ir paslaugų poreikį nustato skirtingos institucijos, nekoordinuojami veiksmai tarp institucijų, nesikeičiama informacija, taip pat nevykdoma stebėsena, ar teikiama pagalba padeda asmeniui su negalia gyventi savarankiškai.
Tai neužtikrina nuolatinės pagalbos mechanizmo, nesudaro prielaidų asmenims su negalia grįžti į darbo rinką, būti savarankiškiems; asmenų su negalia artimieji lieka jų prižiūrėti ir rūpintis jais, todėl negrįžta į darbo rinką. Tai atspindi ir kasmet tik nežymiai didėjantis asmenų su negalia, pasinaudojusių socialinės integracijos priemonėmis, skaičius, nors valstybės biudžeto lėšų šioms priemonėmis įgyvendinti kasmet yra skiriama vis daugiau [1] . Šiuo metu reglamentuojamas specialiųjų nuolatinės slaugos ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių nustatymas taip pat grindžiamas medicininiais kriterijais, daugiausia orientuojantis į fizinę negalią, nepakankamai vertinant asmens galimybes ir aplinkos kliuvinius ir tik iš dalies atliepiant psichosocialinę negalią turinčių asmenų poreikius. Pagal šiuo metu galiojančią negalios vertinimo sistemą darbingo amžiaus asmenims nustatomas darbingumo lygis (pvz., 15 proc., 20 proc. darbingumo lygis) ir jiems mokama netekto darbingumo pensija, kurios dydis priklauso nuo nustatyto darbingumo lygio ir asmens turimo darbo stažo. Nustatytas darbingumo lygis siejamas su asmens darbiniu užimtumu ar asmens galimybėmis dirbti, tačiau visiškai nevertinami aplinkos veiksniai, asmens galimybės gyventi savarankiškai, dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis. Asmeniui su negalia sukakus pensinį amžių, jo turimas darbingumo lygis prilyginamas vienam iš specialiųjų poreikių lygių (didelių arba vidutinių), ir šis asmuo, atsižvelgdamas į išmokos dydį, turi teisę pasirinkti, kurią išmoką norėtų gauti – netekto darbingumo pensiją ar senatvės pensiją.
O jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių (didelių arba vidutinių). Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška kaip darbingumo lygis, o pats asmuo neturi teisės rinktis, kurią išmoką norėtų gauti – netekto darbingumo pensiją ar senatvės pensiją. Šiuo metu yra 4 SADM pavaldžios įstaigos, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su negalios nustatymu, priemonių, skirtų asmenų su negalia integracijai ir savarankiškumui užtikrinti, įgyvendinimu, stebėsenos šiose srityje užtikrinimu: NDNT, TPNC, NRD, GK. NDNT sudaro centrinė administracija Vilniuje ir teritoriniai skyriai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (21 teritorinis skyrius). Tarnyboje patvirtinta 280 pareigybių. NDNT veiklai užtikrinti 2022 m. iš valstybės biudžeto skirta 6,1 mln. eurų. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, NDNT kompetencijai, nustatant negalią, priskiriamas negalios asmeniui nustatymas, atitinkamų teisės aktuose nurodytų dokumentų išdavimas ir išmokas mokančių institucijų informavimas (duomenys apie nustatytą negalią perduodami automatiškai per SPIS arba pagal NDNT ir pensiją mokančios institucijos sutartį). TPNC veikia teritoriniu principu apskričių pagrindu (10 teritorinių padalinių – po vieną apskrityje) ir centras Vilniuje. TPNC patvirtintos 55 pareigybės, iš jų 28 skirtos asmenims aptarnauti. TPNC veiklai užtikrinti kasmet iš valstybės biudžeto lėšų skiriama apie 998,6 tūkst. eurų (darbuotojų atlyginimams, patalpoms išlaikyti, transportui, skirtam darbo funkcijoms vykdyti, išlaikyti ir pan.).
TPNC vykdo iš esmės vieną pagrindinę funkciją (kartu su išvestinėmis priemonėmis šiai funkcijai įgyvendinti), t. y. organizuoja ir vykdo asmenų, kuriems nustatyti funkciniai sutrikimai, aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis. Vadovaudamasis kriterijais, pagal kuriuos nustatomas asmens poreikis įsigyti techninės pagalbos priemones (negalios priežastis ir pobūdis, liga ar fizinė būklė), TPNC organizuoja ir tam tikrų techninės pagalbos priemonių parinkimą. Tačiau dažnai techninės pagalbos priemonė asmeniui parenkama neatsižvelgiant į asmens gyvenamąją aplinką ar asmens dalyvumą. NRD paskirtis – koordinuoti ir įgyvendinti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos priemones. NRD yra patvirtintos 24 pareigybės, Lietuvių gestų kalbos vertimo centre dirba 108,75 etato lietuvių gestų kalbos vertėjų, teikiančių lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas klausos negalią turintiems asmenims. NRD veiklai užtikrinti kasmet iš valstybės biudžeto lėšų skiriama apie 700 tūkst. eurų (darbuotojų atlyginimams, patalpoms išlaikyti, transportui, skirtam darbo funkcijoms vykdyti, išlaikyti ir pan.). NRD tikslai: užtikrinti asmenų su negalia socialinės integracijos priemonių, programų ir projektų, skirtų neįgaliųjų problemoms spręsti, įgyvendinimą (pvz., būsto pritaikymas asmenims su negalia, suaugusiųjų asmenų siuntimas į socialinės globos įstaigas, asmeninės pagalbos teikimas); skatinti neįgaliųjų socialinės integracijos procesą, dalyvauti ir įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos priemones; įgyvendinti Lietuvių gestų kalbos vertimo centro savininko teises ir pareigas; įgyvendinti viešosios įstaigos Valakupių reabilitacijos centro savininko teises ir pareigas.
GK yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nagrinėjanti ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT. GK įsteigta 14 etatų (17 pareigybių), biudžetas siekia 237 tūkst. eurų. Taigi vieno skundo nagrinėjimas kainuoja apie 1 tūkstantį eurų, vieno komisijos nario (neįskaitant pirmininko) darbo krūvis – apie 50 skundų per metus. Sprendimo teisė, suteikta vienam subjektui, paprastai sietina su galimybe skirtingai traktuoti teisės aktų nuostatas ir (ar) skirtingai jas pritaikyti savo nuožiūra tam tikrais konkrečiais atvejais, veiksniai, indikuojantys šią riziką, – teisės aktų dviprasmiškumas, besikeičianti jų taikymo praktika. Tačiau valstybiniu mastu yra įsteigta ir veikia AGK, nagrinėjanti skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti asmens teisę skųsti priimtus individualius administracinius aktus, sukurta fragmentiška ir neefektyvi skundų nagrinėjimo tvarka, kai iš esmės skundus dėl institucijų sprendimų vienais atvejais nagrinėja LAGK, kitais – GK, nors GK nagrinėjami skundai (teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčai) nėra labai specifiški ar nuo kitų LAGK nagrinėjamų skundų skiriasi nežymiai.
GK pagrindinė funkcija – nagrinėti ir spręsti ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT dėl negalios nustatymo klausimų. Todėl pareiškėjui ne visada aišku, į kurią ginčų nagrinėjimo instituciją kreiptis, norint apskųsti NDNT sprendimą. Be to, skundų nagrinėjimas GK nėra efektyvus: 2021 m. buvo gauti 263 skundai, GK dirba 6 komisijos nariai, taigi vienam komisijos nariui per metus tenka apie 44 skundai. LAGK 2021 m. buvo gauti 1 674 skundai, joje dirba 26 komisijos nariai ir vienam komisijos nariui vidutiniškai tenka po 65 skundus per metus. Visos 4 įstaigos yra orientuotos į asmenų su negalia dalyvumo pokyčius, pradedant negalios nustatymu, sprendimo dėl negalios nustatymo apskundimo ir tinkamos pagalbos ir (ar) priemonių asmeniui su negalia suteikimo, tinkamo priemonių įgyvenimo savivaldybės lygmeniu. Išanalizavus šių įstaigų atliekamas funkcijas, pastebimas specialistų tarpusavio bendradarbiavimo trūkumas, neefektyvus ir ilgai trunkantis sprendimų priėmimo procesas, o atskirų informacinių sistemų valdymas skirtingose įstaigose nesukuria sąlygų operatyviai dalytis turima informacija. Visa tai suponuoja, kad nė viena institucija neturi visos reikiamos informacijos apie asmenį su negalia. Dažnais atvejais asmenys dėl įstaigų gausos ir nežinojimo, kur kreiptis, iš viso nesikreipia dėl jiems priklausančių paslaugų ir (ar) priemonių, be to, nėra kompleksinio asmens dalyvumo pokyčių, suteikus jam reikiamą pagalbą ar paslaugas, stebėjimo ir kontrolės mechanizmo. Pagal NSIĮ 17 straipsnį, veikia Neįgaliųjų reikalų taryba (toliau – NRT).
NRT yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma iš valstybės institucijų, neįgaliųjų asociacijų, savivaldybių, akademinės bendruomenės atstovų, o jos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. NRT nagrinėja neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos, jos įgyvendinimo, neįgaliųjų visuomeninius santykius reglamentuojančių teisės aktų projektų ir Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitų. Tačiau, NVO teigimu, būtina keisti NRT steigimo nuostatas ir jos atliekamas funkcijas, nes dabartinė NRT veikla tik iš dalies atliepia jos įsteigimo tikslą, o NRT priimti sprendimai nėra privalomi atitinkamoms institucijoms. Pažymėtina, kad koordinavimo funkcija, kurios tikslas – koordinuoti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir asmenų su negalia teisių savivaldybėje įgyvendinimą, šiuo metu teisės aktuose nėra reglamentuota (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 14 punkte numatyta tik viena iš savivaldybių savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) funkcijų
Pavyzdžiui, nors informacija lengvai suprantama kalba yra reikalinga 35 tūkstančiams Lietuvos gyventojų ir jos prieinamumas įgalintų šiuos asmenis savarankiškai priimti svarbius sprendimus, suteiktų daugiau galimybių lygiavertiškai įsitraukti į visuomenės gyvenimą, pasinaudoti savo teisėmis, šiuo metu lengvai suprantama kalba Lietuvos teisėje nėra reglamentuota. Taigi šiuo metu NSIĮ reglamentuotas tik informacijos pritaikymas asmenims su negalia, o ne informacijos prieinamumo principas, nereglamentuoti asmenims su negalia prieinami bendravimo būdai ir informacijos teikimas jiems prieinamais bendravimo būdais, skirtais užtikrinti, kad asmenys su negalia galėtų naudotis saviraiškos laisve ir laisve reikšti savo nuomonę, įskaitant laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas lygiai su kitais asmenimis, visomis pasirinktomis bendravimo priemonėmis, apibrėžtomis Konvencijos 2 straipsnyje: bendravimas – kalbų, tekstų, Brailio rašto, taktilinio bendravimo, stambių rašmenų, prieinamų multimedijos priemonių, taip pat rašytinės medžiagos, garsinių priemonių naudojimas, paprastos kalbos vartojimas, skaitovų paslaugos, taip pat patobulintų ir alternatyvių bendravimo būdų, priemonių ir formų naudojimas, įskaitant prieinamas informacijos ir ryšių technologijas; o kalba – šnekamoji ir gestų kalba, taip pat kitos ne šnekamosios kalbos formos. Remiantis Europos Tarybos 2017–2023 m. strategija, viena iš svarbiausių prioritetinių sričių, kurioje veiks Europos Taryba ir suteiks pridėtinę vertę darbui kituose regioniniuose ir tarptautiniuose kontekstuose, – prieinamumas, kurio itin svarbi sudedamoji dalis – galimybė gauti informaciją.
Dėl šios priežasties, Europos Tarybos institucijos, valstybės narės ir kitos atitinkamos suinteresuotosios šalys turi siekti skatinti naudoti prieinamas ir naudotojui patogias komunikacijos priemones, būdus ir formas, įskaitant gestų kalbas, Brailio raštą, lengvai suprantamą kalbą ir kitus alternatyvius bei patobulintus komunikacijos metodus. Dėl augančių nuolatinių skaitmeninimo inovacijų ir spartėjančių informacinių technologijų pokyčių keičiasi žmonių komunikacijos, naudojimosi informacija būdas. Internetas ir mobiliosios programos informacijai ir (ar) paslaugoms gauti tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. 2019 m. Lietuvos Respublikoje internetu naudojosi 82 proc. asmenų ir kasmet interneto naudotojų skaičius ir naudojimosi elektroninėmis paslaugomis lygis kyla (per 5 metus – 10 proc.). Interneto svetainių ir mobiliųjų aplikacijų pritaikymas negalią turintiems asmenims yra vienas iš kertinių teisės gauti informaciją užtikrinimo aspektų. Remiantis Valstybės kontrolės (2019) išvada, viešosios informacijos asmenims su negalia prieinamumas Lietuvos elektroninėje erdvėje tesiekia 3.4 proc. Pažymėtina, kad dėl iškylančių ekstremalių situacijų ar pasaulį sukrečiančių pandemijų labai svarbu, kad visi žmonės naudotųsi technologijų pažanga ir, kad nei vienas nebūtų paliktas nuošalyje, įskaitant asmenis su negalia ir individualiais poreikiais.
Tai, kad prieinama i nformacija asmenims su negalia internete – aktualus informacijos šaltinis, atskleidė apklausos „Neįgaliųjų individualių specialiųjų poreikių tenkinimo tyrimas, įvertinant jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo efektyvumą Lietuvoje“ rezultatų duomenys [2] : šios apklausos 26,3 proc. respondentų internete prieinamą informaciją pažymėjo kaip pirmą informacijos šaltinį pagal svarbą, dar 14,8 proc. – kaip antrą pagal svarbą. Atkreiptinas dėmesys, kad priežastį – nemokėjimą naudotis kompiuteriu, kuris trukdo jų savarankiškumui, nurodė tik 12,5 proc. Taigi, internetas kaip prieinamos informacijos gavimo svarbus šaltinis, turi didelį potencialą jaunų ir darbingo amžiaus neįgaliųjų, gyvenančių didesniuose miestuose, atveju. [3] Taip pat svarbu paminėti, kad minėto tyrimo rezultatai atskleidė, kad prasčiausiai kaip informacijos apie paslaugas šaltinis įvertintos savivaldybės. Tai rodo, kad savivaldybės institucijos neišnaudoja potencialo skleisti informaciją apie paslaugas asmenims su negalia. Šį informacijos trūkumą turi kompensuoti artimieji, kaimynai, draugai, pažįstami, medicinos darbuotojai ir panašiai, kas mažina asmens savarankiškumą. Taigi šiuo metu Lietuvoje nėra sukurto prieinamos informacijos asmenims su negalia organizavimo ir teikimo mechanizmo, kuris aiškiai reglamentuotų asmenų su negalia teisę savarankiškai gyventi ir dalyvauti visuomenės gyvenime, gaunant valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teikiamą informaciją jiems prieinamu būdu.
Taip pat nėra nustatytų bendrųjų reikalavimų viešiesiems elektroniniams ir popieriniams dokumentams bei publikuojamiems vaizdo ir (ar) garso įrašams (titrams, lietuvių gestų vertimui), kuriais vadovautųsi valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos rengdamos atsakymą (popierinį ar elektroninį dokumentą) išorės vartotojui pagal paklausimą ar publikuodamos vaizdo ir (ar) garso įrašus, skirtus visuomenei ir klausos negalią turintiems asmenims. Šiuo metu Tikslinių kompensacijų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tikslinės kompensacijos skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas (pratęsiamas) asmenų, turinčių teisę gauti šias kompensacijas, arba jų įgaliotų asmenų, sutuoktinių, artimųjų giminaičių, socialinių paslaugų įstaigos darbuotojų arba neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų, turinčių teisę gauti tikslines kompensacijas, globėjų prašymu. Tikslinės kompensacijos 18 metų nesukakusiems asmenims skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas (pratęsiamas) jų tėvų (įtėvių) arba globėjų ar rūpintojų, arba artimųjų giminaičių, arba socialinių paslaugų įstaigos darbuotojo prašymu. Paskirtos tikslinės kompensacijos mokamos asmenims, turintiems teisę gauti šias kompensacijas, arba jų atstovams, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį. Jeigu tikslinės kompensacijos skyrimo ir mokėjimo terminas pasibaigia ir NDNT pakartotinai asmeniui nustato specialųjį nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, asmuo savivaldybės administracijai turi pateikti prašymą dėl tikslinės kompensacijos skyrimo ir mokėjimo.
Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose numatyta lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija iš esmės nėra lengvata, todėl ji nėra Transporto lengvatų įstatymo reguliavimo dalykas. Sistemiškai vertinant, ji turėtų būti reglamentuota Tikslinių kompensacijų įstatyme. Galiojančiame Transporto lengvatų įstatyme numatyta, kad asmenys, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę vieną kartą per 6 metus gauti iki 64 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jei jie turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Tokią pat kompensaciją turi teisę gauti ir šeimos, auginančios sunkią negalią turinčius vaikus. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme (toliau – IAGNTĮ) šiuo metu nenumatyta ekspertizių skyrimo galimybė, taip pat aiškiai neįtvirtinta informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo galimybė, siekiant užtikrinti bylos šalių, jų atstovų, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimą LAGK posėdžiuose nuotoliniu būdu. Be to, IAGNTĮ reglamentuotas LAGK narių atleidimas nepasibaigus įgaliojimų laikui ar įgaliojimų nutrūkimas, tačiau nesureguliuoti atvejai, kai LGKA nariai dėl objektyvių priežasčių laikinai negali eiti pareigų, tačiau nėra teisinio pagrindo juos atleisti.
ĮAGNTĮ 4 straipsnyje numatyta, kad LAGK nariams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos. Taigi, LAGK nariams įgyvendinant jiems įstatymu suteiktą teisę į atitinkamas tikslines atostogas, galimos situacijos, kai LAGK nariai ilgą laiką negali eiti pareigų ir dėl to gali nesusidaryti būtinas trijų narių kvorumas skundams nagrinėti ir sprendimams priimti (IAGNTĮ 14 straipsnio 4 dalis). Šiuo metu Lygių galimybių įstatyme valstybės ir savivaldybės institucijoms bei įstaigoms nenumatyta pareiga nediskriminuoti, inter alia , asmenų su negalia teikiant administracines ir (ar) viešąsias paslaugas, todėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teisinio pagrindo nagrinėti skundus dėl tokios diskriminacijos neturi. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu Projektu Nr. 1 siūloma:1 ) pakeisti NSIĮ sąvokas ir jų apibrėžtis, atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas, taip pat Projekte Nr. 1 apibrėžti naujas sąvokas, pavyzdžiui, „prieinamas bendravimo būdas“, „prieinama aplinka“, „lengvai suprantama kalba“.
2 ) remiantis Konvencijoje įtvirtintais principais, apibrėžti pagrindines asmens su negalia teises ir nustatyti už jų užtikrinimą bei įgyvendinimą atsakingas institucijas;3 ) reglamentuoti asmenų su negalia teisių politikos valdymą ir atsakingų institucijų funkcijas, įtvirtinant šias naujoves:
Šie pakeitimai leis užtikrinti asmenų su negalia integracijos politikos horizontalaus principo užtikrinimą, sprendžiamų problemų nuoseklumą, tvaresnius ir didesnę galią turinčius sprendimus, sudaryti sąlygas efektyvesniam Konvencijos nuostatų įgyvendinimui;4 ) tobulinti negalios nustatymo modelį numatant, kad: a ) negalios vertinimas grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu, atsižvelgiant į kliūtis, trukdančias asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis. Naujasis negalios modelis sumažins medicininių kriterijų įtaką negalios vertinimo rezultatui. Priėmus pakeitimus, bus iš esmės peržiūrimi negalios vertinimo kriterijai, klausimynai, mažinant medicininių kriterijų įtaką nuo 90 proc. iki 40 proc. negalios vertinimo rezultatui. Taip pat į negalios vertinimo procesą būtų įtrauktas atvejo vadybos organizavimas, t. y. nedelsiant asmeniui būtų sudaromas reikiamos pagalbos ir (ar) paslaugų planas; b ) reglamentuoti, kad darbingo amžiaus asmenims ir pensinio amžiaus asmenims nustatomas dalyvumo lygis. Pensinio amžiaus asmenims nustatomas dalyvumo lygis, sudarys sąlygas šiems asmenims pasirinkti galimybę, kurią pensiją asmuo norėtų gauti (senatvės pensiją ar netekto dalyvumo pensiją). Pakeitimai suponuos teisingesnes išmokas, darys įtaka skurdo rizikos lygio mažėjimui.
SADM atliktais skaičiavimais, kasmet maždaug apie 1 000 pensinio amžiaus asmenų, kuriems būtų nustatytas dalyvumo lygis, turėtų teisę į didesnę pensiją. Vertinant pagal vidutinę senatvės pensiją, šių asmenų pensiją galėtų didėti nuo 5 iki 50 procentų; c ) reglamentuoti, kad vietoj specialiųjų poreikių vertinami individualūs asmens poreikiai, taip pat aiškiai apibrėžti šių poreikių rūšis ir jų tenkinimo mechanizmą; d ) reglamentuoti, kad vietoj šiuo metu nustatomų slaugos ir priežiūros išlaidų kompensacijos bus nustatomos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (I lygio, II lygio, III lygio, IV lygio). Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymas taip pat grindžiamas asmens gebėjimų ir galimybių vertinimu, daugiau atliepiant psichosocialinę negalią turinčių asmenų poreikius. Taip pat poreikio nustatymo kriterijuose patikslintas reikalingų pagalbos valandų skaičius, kuris didėja nuosekliai ir atliepia įvairią negalią turinčių asmenų poreikius. Kaip ir dabar, taip ir įsigaliojus naujam reglamentavimui asmuo, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę gauti Tikslinių kompensacijų įstatyme nustatyto dydžio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, t. y. šie poreikiai tenkinami išmokomis, kurių dydžiai nustatyti Tikslinių kompensacijų įstatyme. Minėtų kompensacijų dydžiai – nesikeičia. 5 ) reglamentuoti atvejo vadybos modelio taikymo, atvejo vadybos teikimo stebėsenos mechanizmą. Atvejo vadybininkai būtų įdarbinti agentūroje. Asmeniui, kuris kreiptųsi į Agentūrą dėl negalios nustatymo ir gavus jo sutikimą, jau negalios vertinimo procese yra įtraukiama atvejo vadyba. Nustačius negalia asmeniui paskiriamas atvejo vadybininkas, kuris kartu su asmeniu ir jo artimaisiais sudaro atvejo vadybos planą (kompleksinės pagalbos ir paslaugų teikimą).
Minėtą planą atvejo vadybininkas išsiunčia paslaugų teikėjams (el. ryšių priemonėmis) ir nuolat su jais kontaktuoja, stebi situaciją. Paslaugų teikėjai, gavę atvejo vadybos planą, priima sprendimus dėl konkrečių paslaugų suteikimo, įvertina konkrečių paslaugų ir (ar) pagalbos poreikį ir inicijuoja jų teikimą, apie tai informuoja atvejo vadybininką. Esant poreikiui, atvejo vadybos planas galėtų būti koreguojamas. Numatoma, kad atvejo vadybininkas dėl reikiamų paslaugų ir (ar) pagalbos atvejo vadybos planą pagal kompetenciją galės pateikti savivaldybės administracijai pagal asmens gyvenamąją vietą dėl asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo ir (ar) UŽT dėl profesinės reabilitacijos, užimtumo rėmimo priemonių ir (ar) darbo rinkos paslaugų teikimo asmeniui su negalia ir (ar) Agentūros įgaliotai įstaigai dėl asmens su negalia aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir (ar), esant poreikiui kitoms įstaigoms – pagal jų kompetenciją. Svarbu paminėti, kad atvejo vadybos mechanizmas taip pat prisidės prie numatomų pokyčių dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų gavimo (kai minėtas paslaugų teikimo modelis bus sukurtas, atvejo vadybininkas taip pat galės identifikuoti šios paslaugos reikalingumą);6 ) reglamentuoti, kad savivaldybės administracija vykdo asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkciją, kurios tikslas – koordinuoti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir asmenų su negalia teisių, nustatytų tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi, Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje ir stiprinti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, dirbančių asmenų su negalia socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą.
Asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos vykdymas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Valstybės biudžeto dotacijų skyrimo asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos vykdymui finansuoti tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Koordinavimo funkcija savivaldybėse taip pat prisidės prie sėkmingo atvejo vadybos plano koordinavimo savivaldybėse;7 ) reglamentuoti, kas yra prieinamas bendravimo būdas ir lengvai suprantama kalba ir numatyti jog valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pripažįsta asmens su negalia pasirinktą (-us) prieinamą (-us) bendravimo būdą (-us), siekia sudaryti sąlygas asmeniui su negalia jį (juos) naudoti viešuosiuose santykiuose – t. y. užtikrinti asmenims su negalia teisę dėl informacijos prieinamumo.
Įtvirtinus minėtą teisę, SAMD parengs Informacijos teikimo asmeniui su negalia jo pasirinktu prieinamu (-ais) bendravimo būdu (-ais) rekomendacijas, kuriose bus apibrėžti bendrieji informacijos teikimo reikalavimai visuomenei publikuojamiems ir (ar) pateikiamiems išorės vartotojams (pagal paklausimą) viešiesiems elektroniniams ir popieriniams dokumentams bei publikuojamiems vaizdo ir (ar) garso įrašams, skirtiems visuomenei (titrams) ir klausos negalią turintiems asmenims (lietuvių gestų vertimui), numatant jų taikymą viešojo sektoriaus įstaigoms (ar rašyti valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms);8 ) Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, teises, reglamentuoti pereinamąjį laikotarpį laikotarpis – nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2027 m. birželio 30 d. ir numatyti, kad asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo didelių specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas neterminuotai, Agentūra nustato 15 procentų dalyvumo lygį, išskyrus atvejį, kai asmuo su negalia kreipiasi į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo pagal šio įstatymo nuostatas; asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo vidutinių specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas neterminuotai, Agentūra nustato 40 procentų dalyvumo lygį, išskyrus atvejį, kai asmuo su negalia kreipiasi į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo pagal šio įstatymo nuostatas.
Įtvirtinus minėtą teisę, SAMD parengs Informacijos teikimo asmeniui su negalia jo pasirinktu prieinamu (-ais) bendravimo būdu (-ais) rekomendacijas, kuriose bus apibrėžti bendrieji informacijos teikimo reikalavimai visuomenei publikuojamiems ir (ar) pateikiamiems išorės vartotojams (pagal paklausimą) viešiesiems elektroniniams ir popieriniams dokumentams bei publikuojamiems vaizdo ir (ar) garso įrašams, skirtiems visuomenei (titrams) ir klausos negalią turintiems asmenims (lietuvių gestų vertimui), numatant jų taikymą viešojo sektoriaus įstaigoms (ar rašyti valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms);8 ) Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, teises, reglamentuoti pereinamąjį laikotarpį laikotarpis – nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2027 m. birželio 30 d. ir numatyti, kad asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo didelių specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas neterminuotai, Agentūra nustato 15 procentų dalyvumo lygį, išskyrus atvejį, kai asmuo su negalia kreipiasi į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo pagal šio įstatymo nuostatas; asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo vidutinių specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas neterminuotai, Agentūra nustato 40 procentų dalyvumo lygį, išskyrus atvejį, kai asmuo su negalia kreipiasi į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo pagal šio įstatymo nuostatas. Minėti dalyvumo lygio procentai (prilyginimas) pasirinktas atsižvelgiant NSIĮ 20 straipsnio 10 dalį, kurioje nustatyta, kad asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių didelių specialiųjų poreikių lygis nustatomas, jei jiems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 procentų darbingumo lygis.
Atsižvelgus į tai, ir įvertinus, kad šių asmenų dėl sveikatos būklės ir amžiaus paprastai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens dalyvumui, ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio ir nekintamo pobūdžio, siūloma didelių specialiųjų poreikių lygį prilyginti 15 procentų dalyvumo lygiui nustatant imant procentą iš intervalo 0–30 procentų vidurio. NSIĮ 20 straipsnio 10 dalyje taip pat nustatyta, kad asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, vidutinių specialiųjų poreikių lygis nustatomas, jei jiems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 procentų darbingumo lygis. Atsižvelgus į tai, ir įvertinus, kad šių asmenų dėl sveikatos būklės ir amžiaus tik iš dalies gali būti prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens dalyvumui, siūloma vidutinių specialiųjų poreikių lygį prilyginti 40 procentų dalyvumo lygiui, kuris atliepia vidutinio sunkumo negalią tarp 35–55 procentų darbingumo lygio. Teikiamu Projektu Nr.
Teikiamu Projektu Nr. 2 siūloma :
Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį, turi teisę vieną kartą per 72 mėnesius gauti 64 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų kompensaciją arba iki 128 BSI dydžio lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją;
smenis, turinčius teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, šios kompensacijos dydžio matą ir dydžius, reglamentuoti jos skyrimo ir mokėjimo tvarką;
:
Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį, turi teisę vieną kartą per 72 mėnesius gauti 64 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų kompensaciją arba iki 128 BSI dydžio lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją;
smenis, turinčius teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, šios kompensacijos dydžio matą ir dydžius, reglamentuoti jos skyrimo ir mokėjimo tvarką;
Teikiamu Projektu Nr. 3 siūloma:1 ) numatyti, kad LAGK privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Agentūros dėl Agentūros priimtų sprendimų;2 ) kadangi privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjant bylas dėl Agentūros sprendimų gali atsirasti poreikis skirti ekspertizę, siūloma, kad administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisija gali priimti sprendimą tokiose bylose skirti ekspertą arba pavesti ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę; šiuo atveju mutatis mutandis būtų taikomi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 61–62 straipsniai (reglamentuojantys ekspertizės skyrimo atvejus, jos skyrimo ir atlikimo tvarką, eksperto teises) ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas; numatoma reglamentuoti eksperto nušalinimo pagrindus, o siekiant reglamentavimo nuoseklumo – ir specialisto, vertėjo ir posėdžio sekretoriaus nušalinimo pagrindus; taip pat siūloma detaliau ir aiškiau reglamentuoti bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindus, terminus ir atnaujinimo tvarką, įtraukiant ir ekspertizės skyrimą kaip bylos sustabdymo pagrindą;3 ) siekiant sudaryti sąlygas efektyviau nagrinėti skundus LAGK, siūloma aiškiai įtvirtinti galimybę organizuoti nuotolinius komisijos posėdžius , naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip); taip pat siūloma įtvirtinti teisę LAGK pirmininko nustatyta tvarka, jei organizuojami nuotoliniai posėdžiai, perduoti bylą nagrinėti bet kuriam LAGK teritoriniam padaliniui, siekiant išvengti didelės bylų koncentracijos LAGK (centriniame padalinyje) ir sudaryti galimybę subalansuoti darbo, nagrinėjant bylas, krūvį atskiruose teritoriniuose padaliniuose;4 ) siekiant sureguliuoti atvejus, kai LAGK nariai dėl objektyvių priežasčių laikinai negali eiti pareigų, tačiau nėra teisinio pagrindo juos atleisti, taip pat siekiant užtikrinti būtiną trijų narių kvorumą skundams nagrinėti ir sprendimams priimti (IAGNTĮ 14 straipsnio 4 dalis), siūloma IAGNTĮ numatyti, kad, kai LAGK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys dėl IAGNTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslinių atostogų ar dėl kitų objektyvių priežasčių daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės negali ar negalės eiti šių pareigų, tačiau nėra IAGNTĮ 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų pagrindų, dėl kurių LAGK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui arba jo įgaliojimai nutrūksta, Vyriausybės nutarimu gali būti paskiriamas LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario pakaitinis narys; šimto dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės terminas pasirinktas, atsižvelgiant į galiojančio teisinio reguliavimo pavyzdžius (žr.
3 siūloma:1 ) numatyti, kad LAGK privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Agentūros dėl Agentūros priimtų sprendimų;2 ) kadangi privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjant bylas dėl Agentūros sprendimų gali atsirasti poreikis skirti ekspertizę, siūloma, kad administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisija gali priimti sprendimą tokiose bylose skirti ekspertą arba pavesti ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę; šiuo atveju mutatis mutandis būtų taikomi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 61–62 straipsniai (reglamentuojantys ekspertizės skyrimo atvejus, jos skyrimo ir atlikimo tvarką, eksperto teises) ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas; numatoma reglamentuoti eksperto nušalinimo pagrindus, o siekiant reglamentavimo nuoseklumo – ir specialisto, vertėjo ir posėdžio sekretoriaus nušalinimo pagrindus; taip pat siūloma detaliau ir aiškiau reglamentuoti bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindus, terminus ir atnaujinimo tvarką, įtraukiant ir ekspertizės skyrimą kaip bylos sustabdymo pagrindą;3 ) siekiant sudaryti sąlygas efektyviau nagrinėti skundus LAGK, siūloma aiškiai įtvirtinti galimybę organizuoti nuotolinius komisijos posėdžius , naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip); taip pat siūloma įtvirtinti teisę LAGK pirmininko nustatyta tvarka, jei organizuojami nuotoliniai posėdžiai, perduoti bylą nagrinėti bet kuriam LAGK teritoriniam padaliniui, siekiant išvengti didelės bylų koncentracijos LAGK (centriniame padalinyje) ir sudaryti galimybę subalansuoti darbo, nagrinėjant bylas, krūvį atskiruose teritoriniuose padaliniuose;4 ) siekiant sureguliuoti atvejus, kai LAGK nariai dėl objektyvių priežasčių laikinai negali eiti pareigų, tačiau nėra teisinio pagrindo juos atleisti, taip pat siekiant užtikrinti būtiną trijų narių kvorumą skundams nagrinėti ir
sprendimams priimti (IAGNTĮ 14 straipsnio 4 dalis), siūloma IAGNTĮ numatyti, kad, kai LAGK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys dėl IAGNTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslinių atostogų ar dėl kitų objektyvių priežasčių daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės negali ar negalės eiti šių pareigų, tačiau nėra IAGNTĮ 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų pagrindų, dėl kurių LAGK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui arba jo įgaliojimai nutrūksta, Vyriausybės nutarimu gali būti paskiriamas LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario pakaitinis narys; šimto dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės terminas pasirinktas, atsižvelgiant į galiojančio teisinio reguliavimo pavyzdžius (žr. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 2 dalį); pakaitinio nario paskyrimo laikotarpiu LAGK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys nebūtų išbraukiamas iš LAGK ar jos teritorinio padalinio sudėties, taip išlaikant šių narių statusą, o pakaitinis narys atitinkamai būtų papildomai įrašomas į LAGK ar jos teritorinio padalinio sudėtį; taip pat siūloma numatyti, kad LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas pavedama laikinai eiti kitam LAGK ar jos teritorinio padalinio nariui – tokiais atvejais Vyriausybės nutarimu galėtų būti paskiriamas šio nario pakaitinis narys; pakaitinis narys būtų paskiriamas ar LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas būtų pavedama eiti laikotarpiu, kai atitinkamas esamas narys negali
eiti šių pareigų, bet ne ilgiau kaip iki atitinkamo nario įgaliojimų pabaigos;5 ) siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, siūloma IAGNTĮ įtvirtinti bendrą nuostatą dėl bylos šalių procesinių teisių ir pareigų, pirmiausia nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus ir kt. (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai nustatytos).
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 2 dalį); pakaitinio nario paskyrimo laikotarpiu LAGK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys nebūtų išbraukiamas iš LAGK ar jos teritorinio padalinio sudėties, taip išlaikant šių narių statusą, o pakaitinis narys atitinkamai būtų papildomai įrašomas į LAGK ar jos teritorinio padalinio sudėtį; taip pat siūloma numatyti, kad LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas pavedama laikinai eiti kitam LAGK ar jos teritorinio padalinio nariui – tokiais atvejais Vyriausybės nutarimu galėtų būti paskiriamas šio nario pakaitinis narys; pakaitinis narys būtų paskiriamas ar LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje pareigas būtų pavedama eiti laikotarpiu, kai atitinkamas esamas narys negali eiti šių pareigų, bet ne ilgiau kaip iki atitinkamo nario įgaliojimų pabaigos;5 ) siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, siūloma IAGNTĮ įtvirtinti bendrą nuostatą dėl bylos šalių procesinių teisių ir pareigų, pirmiausia nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus ir kt. (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai nustatytos). Teikiamu Projektu Nr. 4 siūloma patikslinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pareigas lygių galimybių srityje ir nustatyti, kad šie subjektai, teikdami administracines ir (ar) viešąsias paslaugas, inter alia , turi pareigą nediskriminuoti asmenų su negalia.
Tokios pareigos įtraukimas į Lygių galimybių įstatymą leis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nagrinėti skundus dėl valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų veiksmų teikiant administracines ir (ar) viešąsias paslaugas, inter alia , asmenims su negalia. Teikiamu Projektu Nr. 5 siūloma pripažinti netekusiais galios Transporto lengvatų įstatymo straipsnius, reglamentuojančius asmens su negalia teisę į lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, atsižvelgiant į tai, kad Projektu Nr. 2 atitinkamomis nuostatomis siūloma papildyti Tikslinių kompensacijų įstatymą . Priėmus teikiamus Projektą Nr. 1, Projektą Nr. 2, Projektą Nr. 3 ir Projektą Nr. 5, bus panaikintos asmenis su negalia diskriminuojančios sąvokos, aiškiai reglamentuotos institucijų atsakomybės už asmenų su negalia teisių užtikrinimą ir užtikrintas aplinkos (fizinės ir informacinės) ir informacijos prieinamumas asmenims su negalia, bus atliepti asmenų su negalia individualūs poreikiai, reglamentuotas nuoseklus atvejo vadybos modelio taikymas, atvejo vadybos stebėsena ir kontrolė leis identifikuoti ribojančius veiksnius ir nustatyti reikalingas pagalbos priemones ir (ar) paslaugas, individualizuojant pagalbą, didinant asmens su negalia dalyvumo galimybes ir kartu mažinant atskirties rizikas. SADM pavaldžių įstaigų sujungimas leis optimizuoti valdymo ir administracijos struktūras, sumažinti viešojo valdymo išlaidas, užtikrinant, kad efektyviau ir racionaliau bus naudojami valstybės žmogiškieji, finansiniai ir infrastruktūros ištekliai, taip pat užtikrintas vieno langelio principo įgyvendinimas padės asmenims operatyviau gauti reikiamą pagalbą ir (ar) paslaugas.
Bus sudarytos patogesnės sąlygos asmenims kreiptis dėl negalios vertinimo, gauti negalios vertinimo rezultatus, sudaryti individualų atvejo vadybos planą, kurį įgyvendinant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiama pagalba asmeniui su negalia bus prieinamesnė. Taip pat bus sudarytos sąlygos efektyviau nagrinėti skundus LAGK. Siekiant teisinio aiškumo, kituose teisės aktuose vartojama sąvoka „neįgalusis“ bus tolygi sąvokai „asmuo su negalia“, sąvokos „darbingumo lygis“ ir „specialiųjų poreikių lygis“ – sąvokai „dalyvumo lygis“, sąvoka „specialusis poreikis“ – sąvokai „individualusis pagalbos poreikis“, sąvoka „specialusis nuolatinės slaugos poreikis“ – sąvokai „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis“, sąvoka „specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis“ – sąvokai „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis“, sąvoka „specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis“ – sąvokai „lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis“, s ąvoka „didelių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvokai „15 proc. dalyvumo lygis“, sąvoka „vidutinių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvokai „40 proc. dalyvumo lygis“, sąvoka „netektas darbingumas“ – sąvokai „netektas dalyvumas“, sąvoka „neįgalumas“ – sąvokai „negalia“. 5 .
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis reguliuojamai sričiai. Naujas teisinis reguliavimas leis užtikrinti asmenų su negalia lygias teises ir galimybes, didinti socialinį jų dalyvavimą, horizontalaus principo, sprendžiant asmenų su negalia klausimus, įgyvendinimą. Poveikis inovacijoms. Apibrėžus naujas sąvokas, pavyzdžiui, „prieinamas bendravimo būdas“, „lengvai suprantama kalba“, „prieinama aplinka“, atsiras paskata kurti novatoriškus, visiems prieinamus ir suprantamus informacijos perteikimo būdus, tiek valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, tiek privatus sektorius bus skatinami atnaujinti savo teikiamų paslaugų ir (ar) informacijos apie jas pateikimo būdus ir formas. Poveikis regionų plėtrai. Sistemiškas atvejo vadybos plano sudarymo reglamentavimas įstatyme, vienodos ir kokybiškos atvejo vadybos ir paslaugų bei pagalbos prieinamumo principo taikymas paskatins savivaldybes savo teritorijose užtikrinti reikiamas paslaugas, leis vykdyti nuolatinę asmens su negalia dalyvumo pažangos stebėseną. Poveikis asmenų su negalia savarankiškumui. Tikimasi, kad patobulintas negalios nustatymo modelis, atvejo vadybos mechanizmas leis užtikrinti į asmens gebėjimus orientuotų paslaugų ir (ar) pagalbos suteikimą laiku. Tai paskatins asmenų su negalia didesnį įsitraukimą ir dalyvavimą švietimo sistemoje, darbo rinkoje, kultūriniame gyvenime ir pan. Poveikis valstybės institucinei sąrangai.
Įstaigų ir jų atliekamų funkcijų sujungimas leis optimizuoti valdymo ir administracijos struktūras, sumažinti viešojo valdymo išlaidas, užtikrinant, kad efektyviau ir racionaliau bus naudojami valstybės žmogiškieji, finansiniai ir infrastruktūros ištekliai, taip pat užtikrinamas vieno langelio principo įgyvendinimas, horizontalaus principo, sprendžiant asmenų su negalia klausimus, taikymas. Bus sudarytos patogesnės sąlygos asmenims kreiptis dėl negalios vertinimo, gauti negalios vertinimo rezultatus, informuoti susijusias institucijas, įstaigas, organizacijas apie reikalingas suteikti paslaugas ir (ar) priemones. Rizikos, galinčios turėti neigiamą įtaką numatytoms priemonėms įgyvendinti ir tikslams pasiekti:
Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Projektų antikorupcinis vertinimas bus atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis prieš pateikiant Projektus Vyriausybei. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8 . Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 .
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant teisės sistemiškumo, priėmus Projektą Nr. 1 bei atliekant galiojančių teisės aktų, kuriuose vartojamos atitinkamos sąvokos, pakeitimus, jos bus keičiamos ir taip nuosekliai pereinama prie naujų sąvokų vartojimo, pavyzdžiui, parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui 2023 m. pavasario sesijoje specialiųjų teisės aktų projektai (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir kt.), kuriuose bus sureguliuotas naujų nuostatų taikymas asmens su negalia pensijų ir išmokų srityje. 10 . Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas . Projekte Nr. 1 vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 . Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 12 .
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, Agentūros direktorius, LAGK pirmininkas iki 2023 m. birželio 30 d. turės priimti šiuos įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl sutikimo reorganizuoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“;
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1426 „Dėl Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 193 „Dėl Medicininio ir socialinio neįgaliųjų aptarnavimo bei materialinės padėties garantijų“ pripažinimo netekusiu galios“;
4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Asmenų su negalia dalyvumo užtikrinimo agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl informacijos teikimo asmenims su negalia prieinamais bendravimo būdais aprėpties, taikymo ir įgyvendinimo metodikos ir teksto l engvai suprantama kalba kūrimo gairių patvirtinimo“;
6. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl atvejo vadybos organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;7 .
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1‑78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
8. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-765/V-1530 „Dėl Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
9. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. A1-242 „Dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
10. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. A1-39 „Dėl Kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
11. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A1-103 „Dėl Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;12 .
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-340 „Dėl Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“;
13. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. A1-110 „Dėl Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“;
14. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. A1-2 „Dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“;
15. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. A1-25 „Dėl Asmenų aprūpinimo klausos, regos, komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“;
16. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. A1-171 „Dėl Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“;
17. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. A1-688 „Dėl Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;18 .
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-670 „Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
19. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. A1-1/V-2 „Dėl darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
20. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. A1-498 „Dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistinės veiklos ataskaitos formos patvirtinimo“ pakeitimo“;
21. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. A1-285 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
22. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimo“;
23. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr.
A1-383 „Dėl Duomenų apie savivaldybių administracijoms tikslinėms kompensacijoms administruoti, dalyvauti vertinant asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje bei išmokoms vaikams administruoti skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ketvirtinių ataskaitų formų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
24. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. A1-402 „Dėl Savivaldybių administracijoms skirtų valstybės biudžeto lėšų tikslinėms kompensacijoms mokėti ir administruoti, dalyvauti vertinant asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje bei išmokoms vaikams mokėti ir administruoti paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
25. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-207 „Dėl Duomenų apie savivaldybės administracijos išmokėtas tikslines kompensacijas statistinių ataskaitų formų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
26. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A1-301 „Dėl Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
27. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. A1-114 „Dėl Išvados dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio formos patvirtinimo“ pakeitimo“;28 .
Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko įsakymą „Dėl Bylų perdavimo nagrinėti bet kuriam Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniam padaliniui tvarkos aprašo patvirtinimo“;
29. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko įsakymą „Dėl Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo Lietuvos administracinių ginčų komisijos posėdžiuose tvarkos aprašo patvirtinimo“;
30. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Valstybės biudžeto dotacijų skyrimo asmenų su negalia reikalų koordinavimui tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti SADM skaičiavimais, tikėtina, kad SADM pavaldžių įstaigų reorganizavimas (atsisakant vadovaujamų pareigybių, mažinant administracinių pastatų, atskirų informacinių sistemų išlaikymo išlaidas) leis iki 10 proc. sumažinti viešojo valdymo išlaidas, t. y. per metus bus sutaupyta apie 900 tūkst. eurų. 2023 m. numatytoms įstaigų reorganizavimo priemonėms įgyvendinti bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos (apie 300 tūkst. eurų):1 ) išeitinėms išmokoms reorganizuojamų įstaigų darbuotojams (nesutinkantiems dirbti pakeistomis sąlygomis) išmokėti – apie 80 tūkst. eurų (tikėtina, kad jas gaus apie 30 darbuotojų);2 ) bendrai Agentūros informacinei sistemai pritaikyti, dokumentų formoms pakeisti, įstaigos veiklai reikalingoms priemonėms įsigyti – apie 220 tūkst. eurų. Reglamentavus atvejo vadybos teikimą, planuojama, kad pradžioje Agentūroje dirbtų 30 atvejo vadybininkų, kurių darbo užmokesčiui lėšos būtų skiriamos iš Agentūros veiklai skirtų asignavimų.
Įteisinus prievolę valstybės ir savivaldybių įstaigoms pertvarkyti informacinę sistemą, tikėtina, kad reikės papildomų lėšų interneto svetainėms pritaikyti (lėšų poreikis priklausys nuo kiekvienos įstaigos turimos interneto svetainės). Papildomai pažymėtina, kad interneto svetainių pritaikymas tik apims naujo funkcionalumo sukūrimą (informacijos viešinimas lengvai suprantama kalba, informacijos talpinimas gestų kalba), darytina prielaida, kad tai galėtų daryti interneto svetaines prižiūrintis administratorius. Koordinavimo funkcijai savivaldybėse įgyvendinti nuo 2023 m. nuo liepos 1 d. (60 savivaldybių) iš valstybės biudžeto lėšų reikėtų skirti apie 700 tūkst. eurų. (kiekvienoje savivaldybėje, priklausomai nuo jos dydžio, reikės papildomai įdarbinti po vieną ar kelis darbuotojus šiai funkcijai įgyvendinti. Vieno darbuotojo, kurio darbo užmokesčiui 6 mėn. vienai savivaldybei reikėtų skirti 12 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto lėšų. (60-čiai savivaldybių – apie 700 tūkst. eurų). Nuo 2024 m. kasmet reikėtų apie 1,4 mln. eurų. Savivaldybės, kurios matytų, kad tikslinga įdarbinti daugiau nei vieną koordinavimo funkcijas atliekantį darbuotoją, jų darbo apmokėjimui lėšas turėtų planuoti savo biudžetuose Įteisinus naują lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, nuo 2024 m. sausio 1 d. kasmet reikės apie 1 mln. eurų šioms kompensacijoms mokėti. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nurodė, kad Projekto Nr. 4 nuostatoms įgyvendinti (skundams tirti, konsultacijoms teikti, švietimo funkcijoms atlikti) prireiks papildomo 0,5 etato, taigi ir papildomo finansavimo – nuo 2023 m. liepos 1 d. 7 tūkst. eurų, nuo 2024 m. sausio 1 d. kasmet 14 tūkst. eurų per metus. LAGK nenurodė, kad Projektui Nr. 3 įgyvendinti bus reikalingos papildomos lėšos. 14 .
14. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Rengiant Projektus konsultuotasi su NVO. Taip pat buvo organizuotos viešosios konsultacijos (nuotoliniu būdu), kuriose dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, NDNT, TPNC, NRD, mokslininkų bendruomenės, ir NVO ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. Konsultacijų dalyviams buvo pristatyti pasiūlymai ir galimi veiksmai bei jų alternatyvos, kurių būtina imtis, siekiant užtikrinti asmenų su negalia teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei interesus. Konsultacijų dalyviai pritarė, kad būtina keisti dabar galiojančią asmenų su negalia socialinės integracijos sistemą, pradedant sąvokomis, kurios, pasak NVO atstovų, yra diskriminuojančios, ypatingą dėmesį skiriant negalios nustatymo mechanizmui tobulinti ir pagrindiniam tikslui pasiekti mažinant medicininių kriterijų įtaką negaliai nustatyti. Konsultacijų dalyviai taip pat pritarė siūlymams dėl negalios srityje veikiančių įstaigų konsolidavimo bei NRT sprendimų įgalinimų, tačiau kartu išreiškė ir nuogąstavimus, kad, įtraukus ginčų dėl negalios nustatymo nagrinėjimo funkciją į bendrą ginčų nagrinėjimo mechanizmą, šie ginčai būtų nagrinėjami tik paviršutiniškai. Taip pat diskusijos dalyviai pritarė tam, kad būtų įtrauktas atvejo vadybos modelis, siekiant užtikrinti asmeniui su negalia ir (ar) jo atstovams kompleksinę pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti asmens su negalia ir (ar) jo atstovų problemas, su kuriomis jie susiduria ir negali būti savarankiški, bet ir sudarytų sąlygas jiems patiems siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių asmens su negalia interesus ir savarankiškumą.
Tačiau kartu atkreiptas dėmesys, jog būtina stiprinti glaudų įstaigų bendradarbiavimą ir tobulinti informacijos dalijimosi mechanizmą. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „asmuo su negalia“, „prieinama aplinka“, „prieinamas bendravimo būdas“, „lengvai suprantama kalba“, „dalyvumo lygis“, „lietuvių gestų kalba“, „asmenų su negalia teisių užtikrinimas“, „negalia“, „individualus poreikis“, „būsto pritaikymas“, „atvejo vadyba“,
„tikslinė kompensacija“, „diskriminacija“
. 16 . K iti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Prieiga per internetą: https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/SADM_SVP_2021-2023_A1-204.pdf, p. 33. [2] Prieiga per internetą: https://www.ndt.lt/wp-content/uploads/Ne%C4%AFgali%C5%B3j%C5%B3-poreiki%C5%B3-tyrimo-ataskaita-2018-12-07-GALUTINIS.pdf [3] Prieiga per internetą: https://www.ndt.lt/wp-content/uploads/Ne%C4%AFgali%C5%B3j%C5%B3-poreiki%C5%B3-tyrimo-ataskaita-2018-12-07-GALUTINIS.pdf
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-09-21 Nr. XIVP-2014 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „ Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens su negalia teisių apsaugą, taikomos tiek, kiek ši teisių apsauga nereglamentuota kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“ ( čia ir toliau – išskirta mūsų ).
Pažymėtina, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamas įstatymo pavadinimas, įstatymas reguliuos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindus , keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „ Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti asmens su negalia teisių apsaugą ir įgyvendinimą lygiai su kitais asmenimis, reglamentuoti negalios nustatymo, asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių nustatymo, tenkinimo ir finansavimo pagrindus , atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, kitas tarptautinės teisės normas ir principus , nustatyti asmens su negalia teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, funkcijas, teises ir pareigas asmens su negalia teisių apsaugos srityje.“ Atsižvelgiant į šio įstatymo paskirtį ir reguliuojamus teisinius santykius darytina išvada, kad įstatymu nustatomi asmens su negalia teisių apsaugos pagrindai, keičiamo įstatymo nuostata, pagal kurią š io įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens su negalia teisių apsaugą, taikomos tiek, kiek ši teisių apsauga nereglamentuota kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“ reikštų, kad kituose įstatymuose asmens su negalia teisių apsaugos pagrindai gali būti paneigti , todėl teisės požiūriu tokia norma nepriimtina. Pažymėtina, kad norma „ Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens su negalia teisių apsaugą, taikomos tiek, kiek ši teisių apsauga nereglamentuota kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“ gali kelti ir praktinio taikymo neaiškumų, nes būtų neaišku, kurios normos yra bendrosios, o kurios specialiosios.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies siūlytina atsisakyti. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad „ Aplinkos veiksnys
atsižvelgiant į aplinkos veiksnius . Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme samprata „nepalankūs aplinkos veiksniai“ nėra apibrėžta. 3. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateikiama „negalios” sąvoka yra tiksli, nes ilgalaikis funkcinis asmens organizmo sutrikimas (asmens įgimtos ir (ar) įgytos savybės), gali trukdyti asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis ir nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių palankumo ar nepalankumo, t. y. negalią gali suponuoti ir medicininio pobūdžio priežastis savaime. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje individualusis pagalbos poreikis apibrėžiamas kaip asmens su negalia poreikis, atsirandantis dėl jo negalios ir (ar) nepalankių aplinkos veiksnių . Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, apibrėžiant neįgalumo lygį, taip pat atsižvelgiama į asmens negalią ir aplinkos veiksmus . Taigi vertinant projekto nuostatas sistemiškai galima daryti išvadą, kad negalia gali egzistuoti ir nepriklausomai nuo nepalankių aplinkos veiksnių buvimo.
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu siūlomo „negalios“ apibrėžimo nereikėtų tikslinti. 4. Keičiamo įstatymo
2 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, užtikrindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, pagal kompetenciją, rengia ir tvirtina prieinamos aplinkos standartus ir (ar) gaires, prižiūri ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi. Atsižvelgiant į tai reikėtų tikslinti šio straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktų formuluotes, kuriose numatyta tik atitinkamų institucijų ir įstaigų pareiga parengti (liktų neaišku kas priima ar tvirtina) normatyvinius techninius dokumentus bei informacinės aplinkos prieinamumą reglamentuojančius teisės aktus. 5. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamas terminas „pagal ministrams priskirtas valdymo sritis“, o keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte - „ministrams pagal jiems pavestas valdymo sritis”. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme vartojamų terminų suvienodinimo, reikėtų šiose projekto nuostatose vartoti vieną kurį iš šių terminų. 6. Tikslintinas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos Tarybos pavadinimas, atsisakant nuorodos, kad Taryba yra patariamoji institucija „prie Vyriausybės“, nes žodis
„prie“ suponuoja institucijos priklausomumą ir pavaldumą, kaip pavyzdžiui
„įstaigų prie ministerijų“ atveju. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad
keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje trūksta 7 punkto, tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje į šį punktą yra pateikiama nuoroda. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. 8. Tikslintina keičiamo įstatymo
nacionaliniuose įstatymuose, o ne Europos sąjungos valstybėje narėje galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintų teisių apsaugą. 9.
keičiamo įstatymo 27 straipsnyje nurodoma, kokie teisiniai santykiai yra reglamentuojami Socialinių paslaugų įstatyme, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio kaip neturinčio teisinio krūvio. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 1 punkte, lyginant su šiuo metu galiojančia Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 202 straipsnio
asmens su negalia aprūpintojo teisių apimtis. Pagal šiuo metu galiojančias Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 202 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, aprūpintojas turi teisę inter alia kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugų teikimo , tuo tarpu projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 1 punkte ši aprūpintojo teisė yra formuluojama kur kas plačiau, nurodant, kad aprūpintojas turi teisę „ kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl paslaugų teikimo “. Pastebėtina, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, administracinė paslauga apibrėžiama kaip įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu, taigi ji apima bet kokias viešojo administravimo subjektų teikiamas paslaugas. Be administracinės paslaugos, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje taip pat apibrėžiama ir viešoji paslauga , apimanti pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdomą šių subjektų prižiūrimą veiklą, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda.
Siekiant išvengti slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia aprūpintojo ir globėjo/rūpintojo teisių kolizijos, skirtingo minėtų asmenų įgaliojimų interpretavimo bei atsižvelgiant į tai, kad aprūpintojo instituto paskirtis (siekiant atriboti jį nuo asmens globėjo ar rūpintojo institutų) yra tik pačių būtiniausių slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia poreikių tenkinimas, projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 1 punktas tikslintinas aiškiai įvardijant, dėl kokių konkrečiai
„paslaugų“ slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia aprūpintojas galėtų
kreiptis į viešojo administravimo subjektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį, aprūpintojui nustatyta pareiga namuose slaugomą ar prižiūrimą pilnametį asmenį su negalia, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl psichikos ir
(ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti . 11. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad atvejo vadyba skiriama asmenims su negalia, kurie kreipėsi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir davė sutikimą, kad jiems būtų teikiama atvejo vadyba .
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jei asmuo, kreipęsis dėl negalios vertinimo, nesutiktų, kad jam būtų teikiama atvejo vadyba bei kaip tai įtakotų negalios vertinimo proceso procedūras, pavyzdžiui, ar jam būtų galimybė savarankiškai pasinaudoti keičiamo įstatymo4 dalyje numatytu individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimu, kompleksine pagalba, profesine reabilitacija, techninės pagalbos priemonėmis ir kt. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. 12. Įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatomos nuostatos dėl asmens terminuotam laikotarpiui įgytų teisių ir garantijų išsaugojimo įsigaliojus šiam įstatymui. Svarstytina, ar šiame straipsnyje, siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo, nereikėtų pasisakyti ir dėl neterminuotam laikotarpiui nustatytų garantijų. 13. Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Agentūros direktorius iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Agentūra, kaip įstaiga, pradės veikti įsigaliojus įstatymui
įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2023 m. birželio 30 d. negalės būti įgyvendintas. Atsižvelgiant į tai, teisinis reguliavimas tobulintinas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2022-12-07 Nr. XIVP-2014(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „ Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens su negalia teisių apsaugą, taikomos tiek, kiek ši teisių apsauga nereglamentuota kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“ ( čia ir toliau – išskirta mūsų ).
Pažymėtina, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamas įstatymo pavadinimas, įstatymas reguliuos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindus , keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „ Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti asmens su negalia teisių apsaugą ir įgyvendinimą lygiai su kitais asmenimis, reglamentuoti negalios nustatymo, asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių nustatymo, tenkinimo ir finansavimo pagrindus , atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, kitas tarptautinės teisės normas ir principus , nustatyti asmens su negalia teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, funkcijas, teises ir pareigas asmens su negalia teisių apsaugos srityje.“ Atsižvelgiant į šio įstatymo paskirtį ir reguliuojamus teisinius santykius darytina išvada, kad įstatymu nustatomi asmens su negalia teisių apsaugos pagrindai, keičiamo įstatymo nuostata, pagal kurią š io įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens su negalia teisių apsaugą, taikomos tiek, kiek ši teisių apsauga nereglamentuota kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“ reikštų, kad kituose įstatymuose asmens su negalia teisių apsaugos pagrindai gali būti paneigti , todėl teisės požiūriu tokia norma nepriimtina. Pažymėtina, kad norma „ Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens su negalia teisių apsaugą, taikomos tiek, kiek ši teisių apsauga nereglamentuota kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“ gali kelti ir praktinio taikymo neaiškumų, nes būtų neaišku, kurios normos yra bendrosios, o kurios specialiosios.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies siūlytina atsisakyti. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
apibrėžta, kad „ Aplinkos veiksnys
„negalios” sąvoka yra tiksli, nes ilgalaikis funkcinis asmens organizmo sutrikimas (asmens įgimtos ir (ar) įgytos savybės), gali trukdyti asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis ir nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių palankumo ar nepalankumo, t. y. negalią gali suponuoti ir medicininio pobūdžio priežastis savaime. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje individualusis pagalbos poreikis apibrėžiamas kaip asmens su negalia poreikis, atsirandantis dėl jo negalios ir (ar) nepalankių aplinkos veiksnių . Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, apibrėžiant neįgalumo lygį, taip pat atsižvelgiama į asmens negalią ir aplinkos veiksmus .
Taigi vertinant projekto nuostatas sistemiškai galima daryti išvadą, kad negalia gali egzistuoti ir nepriklausomai nuo nepalankių aplinkos veiksnių buvimo. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu siūlomo
„negalios“ apibrėžimo nereikėtų tikslinti. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
2 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, užtikrindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, pagal kompetenciją, rengia ir tvirtina prieinamos aplinkos standartus ir
(ar) gaires, prižiūri ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi. Atsižvelgiant į tai reikėtų tikslinti šio straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktų formuluotes, kuriose numatyta tik atitinkamų institucijų ir įstaigų pareiga parengti (liktų neaišku kas priima ar tvirtina) normatyvinius techninius dokumentus bei informacinės aplinkos prieinamumą reglamentuojančius teisės aktus. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
142124
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte - „ministrams pagal jiems pavestas valdymo sritis”. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme vartojamų terminų suvienodinimo, reikėtų šiose projekto nuostatose vartoti vieną kurį iš šių terminų. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
Tarybos pavadinimas, atsisakant nuorodos, kad Taryba yra patariamoji institucija „prie Vyriausybės“, nes žodis „prie“ suponuoja institucijos priklausomumą ir pavaldumą, kaip pavyzdžiui „įstaigų prie ministerijų“ atveju. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 7.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo14 straipsnio 1 dalyje trūksta 7 punkto, tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje į šį punktą yra pateikiama nuoroda. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
yra skirtas reglamentuoti nacionaliniuose įstatymuose, o ne Europos sąjungos valstybėje narėje galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintų teisių apsaugą. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisiniai santykiai yra reglamentuojami Socialinių paslaugų įstatyme, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio kaip neturinčio teisinio krūvio. Spręsti pagrindiniame komitete. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
101
dėmesys, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 1 punkte, lyginant su šiuo metu galiojančia Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 202 straipsnio
asmens su negalia aprūpintojo teisių apimtis. Pagal šiuo metu galiojančias Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 202 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, aprūpintojas turi teisę inter alia kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugų teikimo , tuo tarpu projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 1 punkte ši aprūpintojo teisė yra formuluojama kur kas plačiau, nurodant, kad aprūpintojas turi teisę „kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl paslaugų teikimo “.
Pastebėtina, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, administracinė paslauga apibrėžiama kaip įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu, taigi ji apima bet kokias viešojo administravimo subjektų teikiamas paslaugas. Be administracinės paslaugos, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje taip pat apibrėžiama ir viešoji paslauga , apimanti pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdomą šių subjektų prižiūrimą veiklą, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. Siekiant išvengti slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia aprūpintojo ir globėjo/rūpintojo teisių kolizijos, skirtingo minėtų asmenų įgaliojimų interpretavimo bei atsižvelgiant į tai, kad aprūpintojo instituto paskirtis (siekiant atriboti jį nuo asmens globėjo ar rūpintojo institutų) yra tik pačių būtiniausių slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia poreikių tenkinimas, projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 1 punktas tikslintinas aiškiai įvardijant, dėl kokių konkrečiai „paslaugų“ slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia aprūpintojas galėtų kreiptis į viešojo administravimo subjektus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį, aprūpintojui nustatyta pareiga namuose slaugomą ar prižiūrimą pilnametį asmenį su negalia, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl psichikos ir
(ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir
(ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti . Spręsti pagrindiniame komitete. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
311
įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad atvejo vadyba skiriama asmenims su negalia, kurie kreipėsi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir davė sutikimą, kad jiems būtų teikiama atvejo vadyba . Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jei asmuo, kreipęsis dėl negalios vertinimo, nesutiktų, kad jam būtų teikiama atvejo vadyba bei kaip tai įtakotų negalios vertinimo proceso procedūras, pavyzdžiui, ar jam būtų galimybė savarankiškai pasinaudoti keičiamo įstatymo 4 dalyje numatytu individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimu, kompleksine pagalba, profesine reabilitacija, techninės pagalbos priemonėmis ir kt. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Spręsti pagrindiniame komitete. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-212 12.
Įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatomos nuostatos dėl asmens terminuotam laikotarpiui įgytų teisių ir garantijų išsaugojimo įsigaliojus šiam įstatymui. Svarstytina, ar šiame straipsnyje, siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo, nereikėtų pasisakyti ir dėl neterminuotam laikotarpiui nustatytų garantijų. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
projekto 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Agentūros direktorius iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Agentūra, kaip įstaiga, pradės veikti įsigaliojus įstatymui 2023 m. liepos 1 d., todėl pavedimas jos direktoriui priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2023 m. birželio 30 d. negalės būti įgyvendintas. Atsižvelgiant į tai, teisinis reguliavimas tobulintinas. Pritarti. 14. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija, 2022-10-171 <...>Projektu numatomas naujos redakcijos teisės akto pavadinimas - Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Komisija, vadovaudamasi Konvencija ir Rekomendacijomis, siūlo projekte XIVP-2014 ir susijusiuose teisės aktuose „asmens su negalia teisių apsauga" keisti į „asmens su negalia teisių užtikrinimas". Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti asmens su negalia teisių apsaugą ir įgyvendinimą lygiai su kitais asmenimis, reglamentuoti negalios nustatymo, asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių nustatymo, tenkinimo ir finansavimo pagrindus, atsižvelgiant užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, kitas tarptautinės teisės normas ir principus, nustatyti asmens su negalia teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, funkcijas, teises ir pareigas asmens su negalia teisių apsaugos srityje. Spręsti pagrindiniame komitete. 15.
komisija,
3 Papildyti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: Asmeninė pagalba - asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba asmeniui su negalia atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse lygiai su kitais asmenimis. Spręsti pagrindiniame komitete. 16. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija,
6 Papildyti 2 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip: Atvejo vadyba - asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo koordinavimas, jam teikiant kompleksinę pagalbą, užtikrinant jo savarankiškumą ir (ar) interesus, teises ir lygias galimybes dalyvauti visose gyvenimo srityse. Spręsti pagrindiniame komitete. 17. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija,
8 Papildyti 2 str. 8 dalį ir ją išdėstyti taip: Savarankiško dalyvumo lygis - atsižvelgiant į pilnamečio asmens negalią ir aplinkos veiksnius kompleksiškai įvertintos ir nustatytos asmens galimybės ir pajėgumas visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis. Spręsti pagrindiniame komitete. 18. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija,
10 Pakeisti ir papildyti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: Individualus pagalbos poreikis - asmens su negalia poreikis, atsirandantis dėl asmens turimos negalios ir (ar) nepalankių aplinkos veiksnių, trukdančių jam būti savarankiškam atliekant kasdieninę veiklą kasdienėje veikloje visose gyvenimo srityse lygiai su kitais asmenimis. Spręsti pagrindiniame komitete. 19. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija,
16 Papildyti 2 str.
16 dalį ir ją išdėstyti taip: Prieinamas bendravimo būdas - sakytinės, rašytinės, garsinės ir (ar) vaizdinės informacijos perdavimas ir (ar) gavimas, naudojant Brailio raštą, garsines, vaizdines priemones, lengvai suprantamą kalbą, įskaitant simbolius ir ženklus, prieinamą informacinę aplinką. Spręsti pagrindiniame komitete. 20. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija, 2022-10-17
nuomone, vietoj Projekto 3 str. numatytų pagrindinių asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimo principų, tikslinga perkelti Konvencijoje įtvirtintus principus. Spręsti pagrindiniame komitete. 21. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija, 2022-10-174 Projekto 4 str. ir visame Projekte siūloma vietoj termino „prieinamu(-ais) bendravimo būdu (-ais)" naudoti šj terminą „prieinamu (-ais) ir jam aiškiai suprantamu
(ais) bendravimo būdu (-ais)". Spręsti pagrindiniame komitete. 22. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija,
4 Projekto 5 str. 4 dalyje siūloma numatyti, kad už asmenų su negalia teisės į prieinamą aplinką įgyvendinimą atsako ir visos valstybės ir savivaldybių įstaigos. Spręsti pagrindiniame komitete. 23. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija,
3 Papildyti 8 str. 3 dalj ir ją išdėstyti taip: Už švietimo organizavimą ir jo prieinamumą lygiai su kitais asmenimis, užtikrindamos individualias pagalbas ir priemones asmeniui su negalia, atsako Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, švietimo teikėjas ir Spręsti pagrindiniame komitete.savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), nevalstybinių mokyklų savininkai ir švietimo įstaigos. Spręsti pagrindiniame komitete. 24. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija,
23 Papildyti 10 str.
2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: teikia asmeniui su negalia Užimtumo įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas ir individualias pagalbas, ir užimtumo rėmimo priemones bei organizuoja asmeniui su negalia profesinę reabilitaciją. Spręsti pagrindiniame komitete. 25. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija,
2 Projekto 17 str. 2 dalies 1-3 punktuose siūloma terminą „ugdytis" pakeisti į terminą
„ugdytis visose gyvenimo srityse". Spręsti
pagrindiniame komitete. 26. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija,
3 Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau - Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos paminėta (toliau - Pastabos), kad Komitetas reiškia susirūpinimą dėl dažnai vartojamų menkinamą konotaciją turinčių žodžių, kaip antai „kurčnebylys" ir „sutrikimas" kalbant apie neįgaliuosius teisės aktuose ir renkant duomenis, įtvirtinančių neigiamą požiūrį į neįgaliuosius (Pastabų 7 punktas). Atsižvelgiant į tai siūloma, Projekte vartojamą terminą „funkcinis sutrikimas" pakeisti j kitą terminą „funkcinė(s) kliūtis(ys)". Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
Neįgalumo lygis nustatomas kompleksiškai įvertinus aplinkos veiksnių įtaką asmens savarankiškumui, galimybėms ugdytis bei asmens organizmo funkcijų sutrikimus funkcines kliūtis po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės priemonės. Spręsti pagrindiniame komitete. 27.
komisija,
1844 Komitetas rekomenduoja valstybei, Konvencijos šaliai, peržiūrėti ir suderinti savo teisės aktus, susijusius su neįgaliųjų apibrėžtimi ir duomenų apie juos rinkimu, siekiant pašalinti visus menkinamą konotaciją turinčius žodžius, vartojamus kalbant apie neįgaliuosius, ir užtikrinti, kad visi esami ir nauji įstatymai ir reglamentai bei juose vartojamos apibrėžtys atitiktų žmogaus teisių principais pagrįstą neįgalumo modelį pagal Konvenciją. Komisijos nuomone, Projekto 17 str. 4 d. ir 18 str. 4 dalis tikslinga perkelti į poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius neįgalumo lygio ir savarankiško dalyvumo lygio nustatymo tvarką. Projekte siūlytina neminėti medicininių diagnozių bei nesiremti medicininiu negalios apibrėžties modeliu. Spręsti pagrindiniame komitete. 28. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija,
5 Projekto 18 str. 5 dalyje numatyta sąlyga, kada asmeniui nustatomas 0 procentų dalyvumo lygis. Pastebėtina, kad įteisinus šią nuostatą, abejotinu tampa žmonių su intelekto negalia profesinio mokymo ir jų lygių galimybių užtikrinimas, dalyvaujant mokymosi visą gyvenimą srityje bei užimtumas atviroje darbo rinkoje, nes darbdaviai galimai objektyviai nebus suinteresuoti įdarbinti asmenis, kuriems nustatytas 0 procentų darbingumo lygis. Dėl šios priežasties dalis žmonių su negalia gali patirti socialinę atskirti.
Svarstytina, ar minėta Projekto formuluotė nemenkins sunkiausią negalią turinčių žmonių orumo. įteisinus siūlomą nuostatą, švietimo sistemos specialistai taip pat galimai nesistengtų užtikrinti būtinų specialistų pagalbos teikimo bei, kad žmonių su intelekto negalia gebėjimai būtų lavinami ir ugdomi maksimaliu mastu, kad jie galėtų įgyti bei išlaikyti didžiausią įmanomą savarankiškumą (visus fizinius, protinius, socialinius ir profesinius gebėjimus), taip pat būtų maksimaliai įtraukti į visas gyvenimo sritis ir jose turėtų galimybę aktyviai dalyvauti lygiai su kitais asmenimis. Spręsti pagrindiniame komitete. 29. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija, 2022-10-1726 Dėl 26 str., Komisijos nuomone, valstybės įsipareigojimas užtikrinti asmeniui su negalia lygias galimybes visose visuomenės gyvenimo srityse negali būti apmokamas iš negaliai skirtų lėšų arba jos turi būti tokio dydžio, kad neblogintų asmens gyvenimo kokybės. Spręsti pagrindiniame komitete. 30. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija, 2022-10-1727 Projekto 27 straipsnyje siekiama įtvirtinti, jog asmeniui su negalia teikiamų socialinių paslaugų ir pagalbų finansavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarką, ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas. Komisija, vadovaudamasi Komiteto Pastabomis, rekomenduoja Projekto V skyriuje nurodytuose straipsniuose pagalbas asmeniui su negalia finansuoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, o asmeniui su negalia, turint galimybę, prisimokėti iš kitų, ne negaliai skirtų lėšų (nustatant minėtų priemonių apmokėjimo tvarką, tikslingiau remtis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio nuostatomis). Spręsti pagrindiniame komitete. 31.
komisija,
1 Taip pat pažymėtina, kad Komiteto 5-oje Bendroje pastaboje, dėl Konvencijos nuostatų teisingo įgyvendinimo išaiškinimo valstybėms narėms, rekomenduojama asmeninę pagalbą (angl. - personal assistance) teikti kaip būtinybę tam, kad asmeniui su negalia būtų užtikrintos visos savarankiško gyvenimo galimybės. Komiteto 5-je Bendroje pastaboje nurodyta valstybėms narėms, kad: „asmeninė pagalba: asmeninė pagalba reiškia konkrečiam neįgaliam asmeniui teikiamą žmogiškąją pagalbą, kurią kontroliuoja jos gavėjas ir kuri yra jo savarankiško gyvenimo įrankis. Finansavimą turi kontroliuoti neįgalusis, kuriam šios lėšos turi būti skiriamos sumokėti už bet kokią reikalingą pagalbą." Komisija visų lygių įstaigoms ir organizacijoms nuolat akcentuoja Komiteto Pastabų reikšmę ir svarbą, siekiant teisingai įgyvendinti Konvencijos nuostatas Lietuvoje. Papildyti 29 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Siekdamas sumažinti arba pašalinti funkcinių kliūčių įtaką savo savarankiškumui ir mobilumui, asmuo su neįgalia gali naudotis valstybės garantuota šuns pagalbininko, kuriam išduotas šuns pagalbininko akreditaciją patvirtinantis dokumentas (toliau - šuo pagalbininkas), teikiama pagalba. Spręsti pagrindiniame komitete. 32. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija,
33 Papildyti 29 str. 3 dalį pridedant 3 punktą ir jį išdėstyti taip: Asmuo su negalia, naudodamasis šuns pagalbininko pagalba, turi teisę: 3) patekti į renginius ir viešąsias maitinimo įstaigas ir juose būti. Spręsti pagrindiniame komitete. 33. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija,
5 Papildyti 29 str.
5 dalį ir ją išdėstyti taip: Asmuo su negalia, naudodamasis šio straipsnio 3 dalyje numatytomis teisėmis, atsakingo įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojo arba renginio organizatoriaus ar jo paskirto atsakingo asmens prašymu pateikia asmens su negalia pažymėjimą ir šuns pagalbininko akreditaciją patvirtinantį dokumentą (ar jų kopijas) arba leidžia nuskaityti lengvai nuskaitomą QR kodą kaip papildomą alternatyvą dokumentų pateikimui. Spręsti pagrindiniame komitete. 34. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija, 2022-10-1730 Dėl Projekto 30 straipsnio, paminėtina, kad sąvoka „aprūpintojas" objektyviai suponuoja įsipareigojimą rūpintis tik socialinės rūpybos ir bazinių poreikių srityse, tačiau atsižvelgiant į Konvencijos nuostatų reikalavimus, turime įgyvendinti įsipareigojimus ir užtikrinti žmogaus su negalia lygias galimybes visose visuomenės gyvenimo srityse, o tam būtinas ir tinkamas asmens su negalia teisių atstovavimas, todėl įteisinti „aprūpintoją" nėra tikslinga – turėtų būti pilnamečio su negalia atstovas. Nepilnamečio su negalia rūpintojų ar globėjų atveju, tapus vaikui pilnamečiu asmeniu, siūlytina paskirti analogiškai - pilnamečio rūpintoją ar pilnamečio globėją. Aprūpintojo pareigas numatoma pavesti vienam iš artimųjų, su kuriuo asmuo su negalia gyveno iki pilnametystės, todėl tikslinga, ypač kalbant apie negalią turinčio žmogaus tėvus ar šeimos narius, kad jie tęstinai taptų pilnamečio atstovais. Atsižvelgiant j tai, kad vaikas su negalia, tapęs pilnamečiu, tikėtina, kad ir toliau gyvens atviroje bendruomenėje, savo namuose su tėvais ar artimaisiais, tikslinga, siekiant mažinti papildomą krūvį tėvams ar artimiesiems, pilnamečio su negalia atstovą (Projekte - aprūpintoją) siūlytina skirti 60 mėnesių laikotarpiui (vietoj Projekte numatomų 36 mėn.). Spręsti pagrindiniame komitete. 3.
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA
3 Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA susipažinusi su neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo projektu, pritaria, kad reforma reikalinga ir naujai rengiamas įstatymas yra savalaikis. Kartu su negalios organizacijų forumu dalyvavome šiuo klausimu rengiamuose svarstymuose. Vadovaudamiesi bendrijos ilgamete darbo su kurčiaisiais ir neprigirdinčiais vaikais patirtimi, norime atkreipti dėmesį į tam tikrus niuansus ir teikiame žemiau išdėstytas pastabas:
Dėl 17 straipsnio 3 punkto: „Neįgalumo lygis nustatomas .... po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės priemonės.“ Ką kurčių vaikų atveju reiškia pastarasis teiginys? Ar neįgalumą bus galima nustatyti tik po to, kai vaikui bus pritaikytas klausos aparatas ar kochlearinis implantas? Juk tai yra medicininės priemonės. Sutinkame, kad socialiniai ir aplinkos veiksniai turi reikšmingos įtakos kiekvieno asmens su negalia visapusiškam funkcionavimui ir į juos reikia atsižvelgti, tačiau medicininių kriterijų vaidmuo yra labai svarbus. Siūlome šį punktą tikslinti. Dėl 6 straipsnio: tikrai pritariame, kad „ Kurčiasis ... turi prigimtinę teisę į kalbą ir teisę bendrauti, teikti ir gauti informaciją ir (ar) paslaugas lietuvių gestų kalba“ ir įstatymo projektas tam numato įvairias priemones. Tačiau pagal statistiką 9 iš 10 vaikų su klausos sutrikimais gimsta girdinčiųjų šeimose, yra ugdomi ir dalyvauja visuomeniniame gyvenime bendraudami lietuvių kalba. Girdinčiųjų šeimos, kurioms gimsta vaikas su klausos sutrikimais, dažnai nevartoja gestų kalbos.
Jie renkasi šnekamąją kalbą ir visas pažangias šiuolaikines medicinines priemones, padedančias vaikui girdėti (klausos aparatai, kochleariniai implantai), bei su specialistų pagalba mokina vaikus girdėti garsus ir kalbėti. Įstatymo projekte nenumatyta, kas užtikrina neprigirdinčio asmens teises (pvz. subtitravimo, konspektavimo paslaugos) ir todėl neprigirdintys yra diskriminuojami kurčiųjų atžvilgiu. Siūlome atkreipti dėmesį į aukščiau išdėstytą ir papildyti 6 straipsnį. Projekto 16 straipsnyje Nevyriausybinių organizacijų kompetencija asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje nurodomas NVO vaidmuo asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje, tačiau pasigendame daugiau funkcijų delegavimo NVO sektoriui . Atstovaudami savo tikslines grupes NVO geriausiai žino jų poreikius ir problematiką, geba atstovauti jų interesams bei kokybiškai ir kryptingai teikti neįgaliesiems skirtas paslaugas. Siūlome Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo naujoje redakcijoje daugiau funkcijų deleguoti nevyriausybinėms organizacijoms ir įtraukti jas kaip vieną iš pagrindinių paslaugų neįgaliesiems teikėjų, nes NVO ne tik teikia pasiūlymus ir įgyvendina projektus, tačiau aktyviai dalyvauja teikiant paslaugas savo atstovaujamoms tikslinėms grupėms. Bendrijos PAGAVA tėvai išreiškia nuogąstavimą, ar šeimos, kurių vaikai yra savarankiški ir gerai integruojasi į visuomenę, nes gautos socialines išmokos naudojamos vaiko ugdymui ir lavinimui (privačios papildomos surdopedagogo paslaugos, įvairūs būreliai, papildomos pamokos, klausos aparatų įsigijimas ir kt.), po reformos gaus tokias pat (tikrai ne mažesnes) išmokas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlome surengti atskirą diskusiją ir aptarti su kurčiais vaikais dirbančiai organizacijai bei kurčių ir neprigirdinčių vaikų šeimoms svarbius klausimus (tokia galimybė buvo minėta vieno susitikimo metu), į diskusiją pasikviečiant mokslininkus, dirbančius šioje srityje. Spręsti pagrindiniame komitete. 2. Dzeirana D., 2022-10-23 Aš reiškiu protestą prieš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą dėl žemiau nurodomų motyvų:
Projektu iš esmės sugriaunama dabar pakankamai efektyviai veikianti sistema. Užuot stiprinus dabar jau veikiančias socialinės pagalbos grandis – Socialinių paslaugų centrus, projektu visiškai sumenkinamas socialinių darbuotojų, medikų darbas, nes vertinant negalią, visiškai minimizuojami medicininiai kriterijai, visiškai neaišku, kas perims dabar savivaldos lygmenyje veikiančių socialinių paslaugų centrų funkcijas. Tik medikai gali nustatyti ir įvertinti žmogaus sveikatos būklę, galimas ligų, traumų pasekmes tolesnei jo gyvensenai. Ir tik po to, žinodami medicininį vertinimą ir medikų rekomendacijas, žmogui pagalbą teikia socialiniai darbuotojai, tačiau medikų priežiūra neįgaliajam yra būtina ir toliau. Pagalba žmogui efektyvi bus tik žinant medikų išvadas ir rekomendacijas. Projektu siūlomi atvejų vadybininkai iš esmės taps tik biurokratine našta medikams ir socialiniams darbuotojams.
Nustatant negalią tik medicininiai kriterijai gali būti objektyvus pagrindas, nes tai grindžiama klinikiniais tyrimais, kurių neįmanoma falsifikuoti ir jais paremtomis objektyviomis medikų išvadomis. Todėl medicininių kriterijų minimizavimas, juos pakeičiant subjektyviais ne medicininiais kriterijais, sudarys sąlygas vystytis korupcinei sistemai. Projekto rengėjų samprotavimai apie tai, kad dabartinė negalios nustatymo sistema neva yra diskriminacinė, nepagrįsti nei tyrimais, nei minimalia analize. Tai yra iš piršto laužtas teiginys. Tai, ką SADM pateikia kaip naujovę, iš esmės jau veikia socialinės paramos ir socialinių paslaugų centrų sistemoje, kuri priskirta savivaldybių kompetencijai. Socialinių paslaugų centralizavimas vienoje „agentūroje“ atitolins paslaugas nuo žmogaus. Eilinį kartą ypač nukentės regionai. Reforma visiškai sujaukia neįgaliųjų skundų nagrinėjimą, nes naikinama Ginčų komisija prie SADM. Dabartinė Ginčų komisija prie SADM vykdo valstybės misiją, užtikrinant nepriklausomą ginčų dėl neįgalumo nustatymo nagrinėjimą, taip pat užtikrinant pakankamą ginčus nagrinėjančio subjekto dalykinę kompetenciją, nes ši sritis ir jos teisinė bazė yra labai specifinės. Projekto rengėjai nutylėjo faktą, kad per aštuonis 2022 metų mėnesius Ginčų komisija prie SADM tenkino net 43 procentus neįgaliųjų skundų. Todėl siūlomas grynai mechaninis specializuotos institucijos funkcijų perdavimas nespecializuotai centralizuotai institucijai
Todėl ginčų nagrinėjimą perdavus nespecializuotai institucijai, neįgaliųjų skundai nebus tinkamai ir kokybiškai nagrinėjami, dėl ko bus pažeidžiamos neįgaliųjų teisės, nes neišvengiamai ilgės skundų nagrinėjimo terminai, kadangi ginčai yra labai specifiniai, reikalaujantys specialiųjų žinių. Tokiomis aplinkybėmis valstybė nesilaikys savo įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, nes Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti veiksmingą skundų nagrinėjimą, todėl privaloma stiprinti ikiteisminį ginčų nagrinėjimą. Tai galima padaryti ne naikinant Ginčų komisijos prie SADM, o suteikiant Komisijai daugiau savarankiškumo, todėl Ginčų komisijos steigėjo funkcijos turi būti perduotos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau - TPĮ) 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą gali būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimos teigiamos ir neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos. Todėl manome, kad Projekto rengėjas SADM privalėjo pasinaudoti šia galimybe ir atlikti išsamią ir sąžiningą neįgaliųjų bei jų šeimos narių apklausą, nes iš esmės keičiamas jautriausios visuomenės socialinės grupės srities teisinis reguliavimas, kuris palies iš viso ne mažiau kaip 300 tūkstančių Lietuvos gyventojų (įskaitant ir neįgaliųjų šeimų narius). Dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio. Šiame straipsnyje yra įtvirtinti pagrindiniai asmens su negalia teisių įgyvendinimo principai.
Pažymėtina, kad dabar galiojančios redakcijos NSIĮ taip pat 3 straipsnyje yra įtvirtinti neįgaliųjų socialinės integracijos principai – tarp kurių - neįgalumo kompensavimo principas, reiškiantis, kad neįgalumo pasekmės kompensuojamos neįgaliesiems skirtomis įvairiomis piniginės ir nepiniginės paramos formomis. Teisinėje, demokratinėje ir solidarioje valstybėje šis principas yra esminis (bent taip turėtų būti), užtikrinant neįgaliųjų asmenų teisių apsaugą ir socialinę integraciją. Naujos redakcijos Įstatyme šio principo neliko, todėl manytina, kad principas turi būti grąžintas į Įstatymo projekto tekstą, užtikrinant solidarios demokratinės visuomenės teisines vertybes. Minėto principo įtvirtinimas Įstatyme svarbus ir tuo aspektu, kad Lietuva, kaip JTO Neįgaliųjų teisių konvencijos šalis – dalyvė yra prisiėmusi eilę įsipareigojimų tarptautinei bendruomenei užtikrinant neįgalių asmenų teises. Todėl raginu:
Lietuvos Respublikos Prezidentą vetuoti Įstatymo projektą jei LR Seimas tokį Įstatymą priimtų. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę inicijuoti Įstatymo projekto grąžinimą Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę Vyriausybės vardu atsiimti Įstatymo projektą. LR Seimo narius nepritarti Įstatymo projektui. Spręsti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Tomas Tomilinas Justas Džiugelis
2 Argumentai: Siekdama neįgaliųjų įdarbinimo, valstybė įgyvendina įvairias neįgaliųjų užimtumo rėmimo priemones, tačiau savanoriškas neįgaliųjų įdarbinimo modelis veikia nepakankamai efektyviai.
Darbingo amžiaus neįgaliųjų užimtumo rodiklis daug metų negerėja, todėl būtina ieškoti efektyvių įdarbinimo priemonių. Siekiant skatinti negalią turinčių asmenų integraciją į atvirą darbo rinką, siūlome laikinai nustatyti neįgaliųjų darbo vietų kvotų sistemą viešojo sektoriaus organizacijoms. Tokiu būdu būtų užtikrinamos didesnės galimybės neįgaliesiems įsidarbinti. Kvotų sistema sėkmingai taikoma ir kitose Europos valstybėse: Airijoje, Austrijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Rumunijoje, Italijoje. Daugelyje šių valstybių ir privačiam sektoriui egzistuoja prievolė įdarbinti neįgaliuosius, tačiau Lietuvoje privačiam darbdaviui siūlome palikti rekomendaciją. Valstybė natūraliai prisiima daugiau socialinių įsipareigojimų ir rodo pavyzdį kitiems darbdaviams. Šiuo metu valstybės sektoriuje yra įdarbinta apie 6 proc. neįgaliųjų (švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriuose), tačiau egzistuoja dideli netolygumai ir kai kuriose įstaigose ir įmonėse įdarbintų neįgaliųjų yra žymiai mažiau. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
pakeitimas Papildyti 10 straipsnio 2 dalį papunkčiu: „4) valstybės ir savivaldybės įstaigose, įmonėse, akcinėse bendrovėse, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosiose įstaigose, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti kapitalo dalis suteikia 1/2 ar daugiau balsų, neįgalių darbuotojų skaičius nuo
darbuotojų skaičiaus, jeigu šiose organizacijose yra 25 ir daugiau darbuotojų.
Šios nuostatos laikymosi kontrolę vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Nesant tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, organizacija kartu su Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoja darbuotojo perkvalifikavimą ar parengimą, remiantis Užimtumo įstatymu. Ši nuostata galioja iki 2028 m. sausio 1 d. “ Spręsti pagrindiniame komitete. 2. Seimo nariai Vytautas Bakas,
14 Argumentai: Valdžios sektorius teikdamas viešąsias paslaugas negalia turintiems asmenims ne visada gali užtikrinti jų poreikį, todėl viena iš alternatyvų, kaip patenkinti negalią turinčių asmenų poreikius yra valdžios teikiamų viešųjų paslaugų perdavimas nevyriausybinėms organizacijoms (toliau – NVO). NVO gali lengviau identifikuoti atstovaujamų grupių poreikius, jos gali pasiūlyti šiuos poreikius atitinkančių paslaugų. NVO sektoriaus teikiamos paslaugos grindžiamos empatija, todėl žmonės labiau linkę pasitikėti šiuo sektoriumi. Atstovaudamos savo tikslines grupes NVO geriausiai žino jų poreikius ir problematiką, geba atstovauti jų interesams bei kokybiškai ir kryptingai teikti neįgaliesiems skirtas paslaugas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybė, matydama NVO potencialą teikti viešąsias paslaugas siekia padėti šiam sektoriui augti ir stiprėti, todėl Lietuvos 2021 – 2030 metų nacionalinės pažangos plane vienas iš siekių yra įtraukti nevyriausybinį sektorių į paslaugų teikimą. Šiame plane numatoma, kad trečiasis sektorius perims beveik trečdalį viešųjų paslaugų teikimo. Visgi šiandien žmones su negalia atstovaujančių NVO, kaip socialinių paslaugų teikėjų, veikla yra ribota, kadangi nėra finansavimą skatinančių mechanizmų bei finansinio tokios veiklos tvarumo. Savivaldybės skiria pagrindinę finansavimo dalį pavaldžioms arba jų įsteigtoms įstaigoms, o NVO finansavimas iš savivaldybių biudžetų lėšų yra labai mažas, nors vietinės NVO praktiškai neturi kitų finansavimo šaltinių. Nepaisant ir taip menkų galimybių gauti savivaldybių finansavimą, paslaugų teikimo sąlygoms keliami pertekliniai reikalavimai, dėl kurių nevyriausybinis sektorius beveik visais atvejais pralaimi finansavimo konkursus prieš savivaldybių/valstybines įstaigas dėl galimybės teikti socialines paslaugas. Pasiūlymų siekiama sudaryti prielaidas NVO teikti viešąsias paslaugas negalia turintiems asmenims, numatyti finansavimą skatinančius mechanizmus bei užtikrinti finansinio tokios veiklos tvarumą, sudaryti lygiaverčio NVO ir savivaldybių bendradarbiavimo galimybes teikiant socialines paslaugas neįgaliesiems. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
institucijos ir įstaigos skatina ir remia nevyriausybinių organizacijų veiklą asmens su negalia teisių apsaugos srityje, finansuodamos nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamas programas ir priemones, projektus, kitas iniciatyvas.
Vyriausybė tvirtina nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos bendrosios ir specialiosios socialinių paslaugų teikimo negalią turintiems asmenims priemonės ir projektai ir numatomi valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Savivaldybės institucijos bendrųjų ir specialiųjų socialinių paslaugų teikimo priemones ir projektus, skirtus negalią turintiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose. Šios priemonės ir projektai finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų.“ Spręsti pagrindiniame komitete. 3. Seimo nariai Vytautas Bakas,
2 5, 6 Argumentai: Tokie patys. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo pakeitimo projekto 12 straipsnio 1 dalį naujais 5 ir 6 punktais ir juos išdėstyti taip: „5) rengia specialiąsias programas sunkiai įdarbinamoms žmonių su negalia grupėms, tokioms kaip proto negalia ar psichikos sveikatos sutrikimai (negalia) ir organizuoja jų vykdymą;
6) rengia specialiąsias programas asmenų su sunkia negalia savarankiško gyvenimo užtikrinimui ir organizuoja savarankiško gyvenimo programų vykdymą ir finansavimą.“ Spręsti pagrindiniame komitete. 4. Seimo nariai Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas 2022-10-2514 Argumentai: Tokie patys. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 14 straipsnį 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „14 straipsnis. Agentūros kompetencija ir teisės asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje 1.
Agentūra ir (ar) jos struktūriniai padaliniai, dalyvaudami formuojant ir įgyvendinant asmens su negalia teisių apsaugos politiką:
1) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimą;
2) koordinuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių ir (ar) projektų įgyvendinimą;
3) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvos Respublikoje stebėseną, dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas;
4) teikia ministrams pagal jiems priskirtas veiklos sritis pasiūlymus dėl asmens su negalia teisių apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo;
5) teikia metodinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms dėl asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo;
6) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimus dėl asmens su negalia:
a) neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino;
b) dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, netekto dalyvumo procentų (100 procentų dalyvumo lygio ir asmeniui nustatyto dalyvumo lygio procentų skirtumo);
c) profesinės reabilitacijos poreikio;
d) asmens su negalia darbo pobūdžio ir sąlygų;
e) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
f) lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
g) techninės pagalbos priemonių poreikio;
h) automobilio statymo kortelės poreikio, termino;
i) atvejo vadybos poreikio;
j) aprūpintojo skyrimo;
k) darbo asistento pagalbos poreikio, termino;
8) rengia ir tvirtina asmens su negalia pažymėjimo išdavimo ir keitimo tvarką, jo formą, organizuoja šio pažymėjimo pagaminimą ir išdavimą;
9) rengia ir tvirtina asmens su negalia automobilio statymo kortelės formą, organizuoja šios kortelės pagaminimą ir išdavimą;
10) organizuoja atvejo vadybos asmeniui su negalia teikimą;
11) organizuoja asmens su negalia aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis;
12) organizuoja ir vykdo visuomenės švietimą asmens su negalia teisių apsaugos klausimais;
13) vykdo kitas šiame įstatyme ir Agentūros veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Agentūra ir (ar) jos struktūriniai padaliniai, dalyvaudami formuojant ir įgyvendinant asmens su negalia teisių apsaugos politiką:
1) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimą;
2) koordinuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių ir (ar) projektų įgyvendinimą;
3) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvos Respublikoje stebėseną, dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas;
4) teikia ministrams pagal jiems priskirtas veiklos sritis pasiūlymus dėl asmens su negalia teisių apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo;
5) teikia metodinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms dėl asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo;
6) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimus dėl asmens su negalia:
a) neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino;
b) dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, netekto dalyvumo procentų (100 procentų dalyvumo lygio ir asmeniui nustatyto dalyvumo lygio procentų skirtumo);
c) profesinės reabilitacijos poreikio;
d) asmens su negalia darbo pobūdžio ir sąlygų;
e) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
f) lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
g) techninės pagalbos priemonių poreikio;
h) automobilio statymo kortelės poreikio, termino;
i) atvejo vadybos poreikio;
j) aprūpintojo skyrimo;
k) darbo asistento pagalbos poreikio, termino;
8) rengia ir tvirtina asmens su negalia pažymėjimo išdavimo ir keitimo tvarką, jo formą, organizuoja šio pažymėjimo pagaminimą ir išdavimą;
9) rengia ir tvirtina asmens su negalia automobilio statymo kortelės formą, organizuoja šios kortelės pagaminimą ir išdavimą;
10) organizuoja atvejo vadybos asmeniui su negalia teikimą;
11) organizuoja asmens su negalia aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis;
12) organizuoja ir vykdo visuomenės švietimą asmens su negalia teisių apsaugos klausimais;
13) vykdo kitas šiame įstatyme ir Agentūros veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. Spręsti pagrindiniame komitete.
Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas 2022-10-2516 Argumentai: Tokie patys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje Nevyriausybinės organizacijos:
1) teikia siūlymus Vyriausybei , valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl asmens su negalia teisų apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo tobulinimo;
2) atstovaudamos asmenų su negalia teisėms ir interesams, įgyvendina asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo priemones ir (ar) projektus ;
3) teikia bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas;
visuomenės švietimą asmens su negalia teisių apsaugos klausimais;
5) organizuoja ir įgyvendina savarankiško gyvenimo programas sunkios negalios asmenims;
6) organizuoja ir įgyvendina specialiąsias užimtumo programas asmenims su proto ir psichikos sutrikimais (negalia);
7) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvos Respublikoje stebėseną. Stebėsenos rezultatai skelbiami viešai. Dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas;
8) organizuoja atvejo vadybos asmeniui su negalia teikimą;
9) organizuoja asmens su negalia aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis. Spręsti pagrindiniame komitete. 6. Seimo nariai Vytautas Bakas,
1 Argumentai: Tokie patys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atvejo vadyba skiriama asmenims su negalia, kurie kreipėsi į
Agentūrą dėl negalios vertinimo, kreipėsi į nevyriausybinę organizaciją pagalbos arba nevyriausybinė organizacija turi informaciją apie pagalbos poreikį asmenims su negalia ir pastarieji davė sutikimą, kad jiems būtų teikiama atvejo vadyba.
Atvejo vadybos asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas.“ Spręsti pagrindiniame komitete. 7. Seimo nariai Vytautas Bakas,
2 Argumentai: Tokie patys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
teikti Agentūros direktoriaus nevyriausybinės organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Spręsti pagrindiniame komitete. 8. Seimo narė Monika Ošmianskienė, 2022-10-317 Argumentai: Liūdna tiesa ir tai, jog Lietuvoje slaugos sistema yra nustekenta ir nepajėgi užtikrinti pilnavertę ir orią slaugą. Paprastai vienam slaugytojui turėtų tekti septyni pacientai ir dar trys slaugytojo padėjėjai, tačiau šiuo metu naktį slaugytojui tenka ir 64 pacientai. Be to pamaina trunka 12 ar net 24 val. Specialistai pabrėžia, kad, esant tokiai situacija, nebėra saugu teikti paslaugas – tai atsiliepia ir slaugytojų sveikatai, o pavargęs darbuotojas daro daugiau klaidų. Covid19 pandemijos metu išryškėjo dar vienas trūkumas – sveikatos įstaigos, stacionarai visiškai atsiribojo nuo išorinio pasaulio, taip palikdami savimi negalinčius pasirūpinti pacientus be jokios artimųjų pagalbos. Žmonės kankinosi ir mirė ne tik dėl ligų, bet ir dėl laiku negautos pagalbos - silpnos slaugos. Norisi pastebėti, kad buvo taikomos perteklinės apsaugos priemonės – jokios teisės lankyti ir slaugyti artimąjį.
Tuo tarpu ligonines nuolat lankė įvairūs specialistai – statybininkai, maisto tiekėjai, o ir patys pacientai būdavo pastebimi paliekantys ligoninių teritoriją. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis yra nustatomas asmeniui, kuriam dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba ir (ar) slauga. Todėl siūlau, kad šiems asmenims besigydant stacionare, būtų sudaromos sąlygos drauge būti ir artimąjam ar kitam jo pasirinktam asmeniui. Šiuo metu tokią teisę turi tik vaikai. Ši teisė turėtų išlikti ir karantino ar ekstremalios situacijos metu. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
teisė į sveikatos priežiūrą
asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą ir kitą sveikatinimo veiklą (toliau – sveikatos priežiūra) lygiai su kitais asmenimis. 2. Asmuo su negalia, kuriam yra nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę, jog jį sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu lydėtų, o jam teikiant stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas kartu būtų arba lankytų jo artimasis giminaitis ar kitas pasirinktas asmuo. Ši asmens su negalia teisė galioja ir paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną. 23 . Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, užtikrindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, pagal kompetenciją:
1) sudaro sąlygas asmeniui su negalia sveikatos priežiūros paslaugas gauti kuo arčiau jo gyvenamosios vietos;
2) taiko prevencijos priemones, padedančias asmeniui su negalia išvengti organizmo funkcijų, darančių įtaką neįgalumo ar dalyvumo lygio mažėjimui, sutrikimų didėjimo. 34 .
3
4. Sveikatos priežiūros paslaugos asmenims su negalia organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu. “ Spręsti pagrindiniame komitete. 9. Seimo narė Monika Ošmianskienė, 2022-10-3124 Argumentai: Šiemet Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą pasiekė keli skundai, susijęs su ta pačia problema, – daugiabučio namo liftas nestoja antrame aukšte, todėl apribojamos jame gyvenančių asmenų su negalia judėjimo galimybės – nėra užtikrinamas aplinkos prieinamumas. Namo administratorius paprastai siūlo rengti visų namo gyventojų balsavimą, kuris nuspręstų, ar leisti liftui sustoti antrame aukšte, ar ne. Lietuvos teisės aktuose šiuo metu nėra aiškių nuostatų, kurios įpareigotų namo administratorių sureguliuoti taip liftą, kad šis sustotų antrame aukšte, kai to pareikalauja bent vienas namo gyventojas ir kai tai būtina dėl asmens negalios. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
asmeniui su negalia poreikio nustatymas, terminai ir finansavimas
asmeniui su negalia poreikis nustatomas asmeniui su negalia, kurio judėjimo funkcijų sutrikimas yra pastovus ir negrįžtamas ir (ar) kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų. 2. Sprendimą dėl būsto pritaikymo asmeniui su negalia priima savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens sudaryta būsto pritaikymo komisija socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 3. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.
Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime nepriimamas sprendimas pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams, sprendimą, ar pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto ir jo aplinkos pritaikymo, vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo tvarka. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmusi savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas asmens su negalia poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės. Už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymą asmens su negalia poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, atsako savivaldybės vykdomoji institucija. 4. Daugiabučio laiptinėje su liftu antrame aukšte gyvenantis asmuo su negalia turi teisę į veikiantį ir antrame aukšte sustojantį liftą, nepriklausomai nuo kitų butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo. 45 . Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 56 . Už būsto pritaikymo asmeniui su negalia organizavimą ir būsto pritaikymo kokybės užtikrinimą atsako savivaldybės institucijos ir (ar) asmuo su negalia ar jo atstovas pagal įstatymą. “ Spręsti pagrindiniame komitete. 10.
Monika Ošmianskienė, 2022-10-3126 Argumentai: Naudodamiesi asmeninio asistento pagalba žmonės, turintys negalią, gali aktyviau dalyvauti kultūros, pramogų, sporto ir kituose (pvz. konferencijas, diskusijas, susitikimus su įdomiais žmonėmis ir pan.) renginiuose (toliau – Renginiai), tačiau praktikoje juos riboja finansinės galimybės. Todėl, nors į Renginį vyksta vykdydamas savo pareigas, asmeninis asistentas turi susimokėti už Renginio bilietą iš savo asmeninių lėšų arba papildomą bilietą turi nupirkti žmogus su negalia. Seime jau yra priimtos įstatymo pataisos, kuriomis asmeninis asistentas, lydintis asmenį su negalia į kultūros įstaigas (muziejus, galerijas ir kt.), lankytinas vietas, kultūros, pramogų ar sporto renginius, turi teisę įsigyti bilietą su 100 procentų nuolaida. Tačiau naujoje įstatymo redakcijoje šie pakeitimai ir pamesti, todėl siūlau ištaisyti klaidą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pagalbos poreikio nustatymas, teikimas, apmokėjimas ir finansavimas
gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį jo ar jo atstovo pagal įstatymą prašymu nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo, nutraukimo ir asmeninės pagalbos poreikio nustatymo termino priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo. 2.
teikti asmeninio asistento paslaugas, turi būti išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, jeigu neturi Socialinių paslaugų įstatyme nustatyto išsilavinimo, leidžiančio dirbti socialiniu darbuotoju, arba nėra įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo, lankomosios priežiūros darbuotojo ar individualios priežiūros darbuotojo kvalifikacijos pagal socialinių darbuotojų padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programą. Įžanginiai mokymai vykdomi pagal individualios priežiūros darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimo programas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 3. Asmeninis asistentas, lydintis asmenį su negalia į kultūros įstaigas (muziejus, galerijas ir kt.), lankytinas vietas, kultūros, pramogų ar sporto renginius, turi teisę įsigyti bilietą su 100 procentų nuolaida. 34 . Už asmeninės pagalbos teikimo organizavimą ir jos kokybės užtikrinimą atsako savivaldybių institucijos. 45 . Asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis negu 20 procentų asmens su negalia pajamų, nustatytų ir apskaičiuojamų vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsniu. Asmeninė pagalba teikiama nemokamai asmeniui su negalia, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai. Asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 56 . Valstybės biudžeto lėšų asmeninei pagalbai teikti paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. “ Spręsti pagrindiniame komitete. 11.
Monika Ošmianskienė,
4 Argumentai: Asmeninė pagalba yra dalis individualios pagalbos, todėl jos apmokėjimo dydis neturėtų būti didesnis, nei individualios pagalbos teikimui skiriamos kompensacijos dydis. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti
negu asmens su negalia gaunamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis
apskaičiuojamų vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsniu . Asmeninė pagalba teikiama nemokamai asmeniui su negalia, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai. Asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. “ Spręsti pagrindiniame komitete. 12. Seimo narė Monika Ošmianskienė, 2022-10-3128 Argumentai:
Šiuo metu Lietuvoje didžioji dauguma asmenų su negalia įsidarbinus išlaiko visas jiems priklausančias išmokas.2020 m. Pasaulio banko ataskaitoje „Negalios politika ir negalios vertinimo sistema Lietuvoje “ pažymima, kad: „Dalyvavimas darbo rinkoje (darbas pagal darbo sutartį) neturi jokios įtakos teisei gauti išmokas, išskyrus šalpos neįgalumo pensiją, kurios negalima gauti, jei asmuo dirba. Apskritai tai yra geras Lietuvos negalios sistemos bruožas: daugelyje šalių žmonės su negalia turi pasirinkti neįgalumo pensiją ar dalyvavimą darbo rinkoje. Vyriausybė gali apsvarstyti galimybę išplėsti šią politiką ir šalpos neįgalumo pensijoms, siekdama paskatinti šią pensiją gaunančius asmenis ieškoti darbo. “ Projekto rengėjai taip pat pabrėžia, kad šioje vietoje sistema nesikeis, todėl siūlau tai įtvirtinti įstatyme. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pagalbos priemonės
įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos šios finansinės pagalbos priemonės:
1) socialinė piniginė parama – skiriama siekiant užtikrinti jo materialinės padėties garantijas;
2) tikslinės kompensacijos ir (ar) pensijos, ir (ar) išmokos – skiriamos siekiant jam kompensuoti dėl negalios netektas pajamas ir individualios pagalbos poreikių tenkinimo išlaidas;
3) lengvatos – teikiamos siekiant jam užtikrinti individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą tais atvejais, kai galimybių patenkinti jo poreikius kitomis pagalbos priemonėmis nėra. 2. Asmuo su negalia nepraranda finansinių pagalbos priemonių įsidarbinimo atveju. “ Spręsti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
2022-10-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė, Seimo narys Tomas Tomilinas, Lietuvos Respublikos Prezidento vyr. patarėja Irena Segalovičienė, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja Eglė Bilevičiūtė, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos narys Tomas Bakučionis, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-211
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „ Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens su negalia teisių apsaugą, taikomos tiek, kiek ši teisių apsauga nereglamentuota kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“ ( čia ir toliau – išskirta mūsų ).
Pažymėtina, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamas įstatymo pavadinimas, įstatymas reguliuos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindus , keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „ Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti asmens su negalia teisių apsaugą ir įgyvendinimą lygiai su kitais asmenimis, reglamentuoti negalios nustatymo, asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių nustatymo, tenkinimo ir finansavimo pagrindus , atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, kitas tarptautinės teisės normas ir principus , nustatyti asmens su negalia teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, funkcijas, teises ir pareigas asmens su negalia teisių apsaugos srityje.“ Atsižvelgiant į šio įstatymo paskirtį ir reguliuojamus teisinius santykius darytina išvada, kad įstatymu nustatomi asmens su negalia teisių apsaugos pagrindai, keičiamo įstatymo nuostata, pagal kurią š io įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens su negalia teisių apsaugą, taikomos tiek, kiek ši teisių apsauga nereglamentuota kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“ reikštų, kad kituose įstatymuose asmens su negalia teisių apsaugos pagrindai gali būti paneigti , todėl teisės požiūriu tokia norma nepriimtina. Pažymėtina, kad norma „ Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens su negalia teisių apsaugą, taikomos tiek, kiek ši teisių apsauga nereglamentuota kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“ gali kelti ir praktinio taikymo neaiškumų, nes būtų neaišku, kurios normos yra bendrosios, o kurios specialiosios.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies siūlytina atsisakyti. Pritarti Keičiamo įstatymo
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-211
apibrėžta, kad „ Aplinkos veiksnys
padedanti arba trukdanti asmens su negalia savarankiškam gyvenimui ir veiklai.“ Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 ir 11 dalyse reikėtų atsisakyti žodžio „nepalankių“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, 17 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnį, neįgalumo lygis, be kita ko, nustatomas atsižvelgiant į aplinkos veiksnius . Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme samprata „nepalankūs aplinkos veiksniai“ nėra apibrėžta. Pritarti
2022-09-211
dalyje pateikiama „negalios” sąvoka yra tiksli, nes ilgalaikis funkcinis asmens organizmo sutrikimas (asmens įgimtos ir (ar) įgytos savybės), gali trukdyti asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis ir nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių palankumo ar nepalankumo, t. y. negalią gali suponuoti ir medicininio pobūdžio priežastis savaime. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje individualusis pagalbos poreikis apibrėžiamas kaip asmens su negalia poreikis, atsirandantis dėl jo negalios ir (ar) nepalankių aplinkos veiksnių .
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, apibrėžiant neįgalumo lygį, taip pat atsižvelgiama į asmens negalią ir aplinkos veiksmus . Taigi vertinant projekto nuostatas sistemiškai galima daryti išvadą, kad negalia gali egzistuoti ir nepriklausomai nuo nepalankių aplinkos veiksnių buvimo . Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu siūlomo „negalios“ apibrėžimo nereikėtų tikslinti. Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento 2 pastabą, įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalyje siūloma atsisakyti žodžio „nepalankių“ 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-211
(2,4)
institucijos ir įstaigos, užtikrindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, pagal kompetenciją, rengia ir tvirtina prieinamos aplinkos standartus ir (ar) gaires, prižiūri ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi. Atsižvelgiant į tai reikėtų tikslinti šio straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktų formuluotes, kuriose numatyta tik atitinkamų institucijų ir įstaigų pareiga parengti (liktų neaišku kas priima ar tvirtina) normatyvinius techninius dokumentus bei informacinės aplinkos prieinamumą reglamentuojančius teisės aktus. Pritarti 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-211
bei 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamas terminas „pagal ministrams priskirtas valdymo sritis“, o keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte - „ministrams pagal jiems pavestas valdymo sritis”. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme vartojamų terminų suvienodinimo, reikėtų šiose projekto nuostatose vartoti vieną kurį iš šių terminų. Pritarti 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-211
Tikslintinas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos Tarybos pavadinimas, atsisakant nuorodos, kad Taryba yra patariamoji institucija „prie Vyriausybės“, nes žodis „prie“ suponuoja institucijos priklausomumą ir pavaldumą, kaip pavyzdžiui „įstaigų prie ministerijų“ atveju. Pritarti Žr. Komiteto siūlymus Nr. 1 ir Nr. 2. Siekiant aiškiai reglamentuoti Asmens su negalia gerovės tarybos (toliau – Taryba) veikimo ir atskaitingumo pricipus, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Taryba yra kolegiali institucija, veikianti prie Vyriausybės ir sudaryta iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų paskirtų atstovų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenims su negalia, deleguotų atstovų, kurios tikslas – gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendravimą ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir teisės aktų įgyvendinimą asmens su negalia teisių apsaugos srityje. Tarybos sudarymo tvarką nustato ir jos veiklos nuostatus tvirtina Vyriausybė.“ 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-211
straipsnio 1 dalyje trūksta 7 punkto , tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje į šį punktą yra pateikiama nuoroda. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. Pritarti 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-211
dalis, nes keičiamas įstatymas yra skirtas reglamentuoti nacionaliniuose įstatymuose, o ne Europos sąjungos valstybėje narėje galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintų teisių apsaugą. Pritarti Žr. Komiteto siūlymą Nr. 3.
atsisakyti žodžių „kuri suteikia teisę asmeniui su negalia naudotis Europos Sąjungos valstybėje narėje galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis“ 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-211
straipsnyje nurodoma, kokie teisiniai santykiai yra reglamentuojami Socialinių paslaugų įstatyme, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio kaip neturinčio teisinio krūvio. Nepritarti Socialinės paslaugos priskiriamos prie asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių rūšių (23 str. 2 d. 4 p.), siekiant teisinio aiškumo, 27 straipsniu duodama nuoroda į įstatymą, kuris reglamentuoja socialines paslaugas. 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-211
straipsnio 10 dalies 1 punkte, lyginant su šiuo metu galiojančia Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 202 straipsnio 7 dalies 1 punkto redakcija, yra nustatoma platesnė slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia aprūpintojo teisių apimtis. Pagal šiuo metu galiojančias Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 202 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, aprūpintojas turi teisę inter alia kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugų teikimo , tuo tarpu projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 1 punkte ši aprūpintojo teisė yra formuluojama kur kas plačiau, nurodant, kad aprūpintojas turi teisę „ kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl paslaugų teikimo “. Pastebėtina, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, administracinė paslauga apibrėžiama kaip įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu, taigi ji apima bet kokias viešojo administravimo subjektų teikiamas paslaugas.
Be administracinės paslaugos, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje taip pat apibrėžiama ir viešoji paslauga , apimanti pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdomą šių subjektų prižiūrimą veiklą, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. Siekiant išvengti slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia aprūpintojo ir globėjo/rūpintojo teisių kolizijos, skirtingo minėtų asmenų įgaliojimų interpretavimo bei atsižvelgiant į tai, kad aprūpintojo instituto paskirtis (siekiant atriboti jį nuo asmens globėjo ar rūpintojo institutų) yra tik pačių būtiniausių slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia poreikių tenkinimas, projektu keičiamo įstatymo30 straipsnio 10 dalies 1 punktas tikslintinas aiškiai įvardijant, dėl kokių konkrečiai „paslaugų“ slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia aprūpintojas galėtų kreiptis į viešojo administravimo subjektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį, aprūpintojui nustatyta pareiga namuose slaugomą ar prižiūrimą pilnametį asmenį su negalia, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti . Pritarti Žr. Komiteto siūlymą Nr. 4. Siūlome 30 straipsnio 10 dalies 1 punktą dėstyti taip „1) kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl slaugomam ar prižiūrimam asmeniui individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo“ 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-211
11.
Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad atvejo vadyba skiriama asmenims su negalia, kurie kreipėsi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir davė sutikimą, kad jiems būtų teikiama atvejo vadyba . Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jei asmuo, kreipęsis dėl negalios vertinimo, nesutiktų, kad jam būtų teikiama atvejo vadyba bei kaip tai įtakotų negalios vertinimo proceso procedūras, pavyzdžiui, ar jam būtų galimybė savarankiškai pasinaudoti keičiamo įstatymo 4 dalyje numatytu individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimu, kompleksine pagalba, profesine reabilitacija, techninės pagalbos priemonėmis ir kt. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Žr. Komiteto siūlymą Nr. 5. Siūloma įstatymo 31 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Atvejo vadyba skiriama asmenims su negalia, kurie kreipėsi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir davė sutikimą, kad jiems būtų teikiama atvejo vadyba. Jei asmuo nesutinka, kad jam būtų teikiama atvejo vadyba, Agentūra organizuoja tik negalios vertinimą. Atvejo vadybos asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas.“ 1.12
nuostatos dėl asmens terminuotam laikotarpiui įgytų teisių ir garantijų išsaugojimo įsigaliojus šiam įstatymui. Svarstytina, ar šiame straipsnyje, siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo, nereikėtų pasisakyti ir dėl neterminuotam laikotarpiui nustatytų garantijų.
Nepritarti Įstatymo projekto nuostatos (2 straipsnis) numato visų asmenų teisių ir garantijų išsaugojimą iki nustatyto termino pabaigos. Terminas neterminuotai taip pat yra vienas iš negalios nustatymo terminų. 1.13
4
nustatyta, kad Agentūros direktorius iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Agentūra, kaip įstaiga, pradės veikti įsigaliojus įstatymui 2023 m. liepos 1 d., todėl pavedimas jos direktoriui priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2023 m. birželio 30 d. negalės būti įgyvendintas. Atsižvelgiant į tai, teisinis reguliavimas tobulintinas. Pritarti Žr. Komiteto siūlymą Nr. 6. Siūlome projekto
darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas , sveikatos apsaugos ministras ir švietimo, mokslo ir sporto ministras , Agentūros direktorius iki
redakcijos teisės akto pavadinimas - Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Komisija, vadovaudamasi Konvencija ir Rekomendacijomis, siūlo projekte XIVP-2014 ir susijusiuose teisės aktuose „asmens su negalia teisių apsauga" keisti į „asmens su negalia teisių užtikrinimas".
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti asmens su negalia teisių apsaugą ir įgyvendinimą lygiai su kitais asmenimis, reglamentuoti negalios nustatymo, asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių nustatymo, tenkinimo ir finansavimo pagrindus, atsižvelgiant užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, kitas tarptautinės teisės normas ir principus, nustatyti asmens su negalia teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, funkcijas, teises ir pareigas asmens su negalia teisių apsaugos srityje. Nepritarti Manome, kad siūlymas yra perteklinis. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo paskirtis – užtikrinti asmens su negalia teisių apsaugą ir įgyvendinimą lygiai su kitais asmenimis, reglamentuoti negalios nustatymo, asmens su negalia individualių pagalbos poreikių nustatymo, tenkinimo ir finansavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, kitas tarptautinės teisės normas ir principus, nustatyti asmens su negalia teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, funkcijas, teises ir pareigas asmens su negalia teisių apsaugos srityje. 2.2 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2022-10-17 Nr. (1.4)S-4841
Papildyti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: Asmeninė pagalba
Pritarti 2.3 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2022-10-17 Nr. (1.4)S-4841 (2) (6) Papildyti 2 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip: Atvejo vadyba - asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo koordinavimas, jam teikiant kompleksinę pagalbą, užtikrinant jo savarankiškumą ir (ar) interesus, teises ir lygias galimybes dalyvauti visose gyvenimo srityse. Pritarti 2.4 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2022-10-17 Nr. (1.4)S-4841 (2) (8) Papildyti 2 str. 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
Savarankiško dalyvumo lygis - atsižvelgiant į pilnamečio asmens negalią ir aplinkos veiksnius kompleksiškai įvertintos ir nustatytos asmens galimybės ir pajėgumas visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis. Pritarti 2.5 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2022-10-17 Nr. (1.4)S-4841 (2) (10) Pakeisti ir papildyti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
Individualus pagalbos poreikis - asmens su negalia poreikis, atsirandantis dėl asmens turimos negalios ir (ar) nepalankių aplinkos veiksnių, trukdančių jam būti savarankiškam atliekant kasdieninę veiklą kasdienėje veikloje visose gyvenimo srityse lygiai su kitais asmenimis. Pritarti 2.6 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2022-10-17 Nr. (1.4)S-4841 (2) (16) Papildyti 2 str.
16 dalį ir ją išdėstyti taip: Prieinamas bendravimo būdas - sakytinės, rašytinės, garsinės ir
(ar) vaizdinės informacijos perdavimas ir (ar) gavimas, naudojant Brailio raštą, garsines, vaizdines priemones, lengvai suprantamą kalbą, įskaitant simbolius ir ženklus, prieinamą informacinę aplinką. Pritarti 2.7 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2022-10-17 Nr. (1.4)S-4841 (3) Komisijos nuomone, vietoj Projekto 3 str. numatytų pagrindinių asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimo principų, tikslinga perkelti Konvencijoje įtvirtintus principus. Nepritarti Visi Konvencijos principai ir pagrindinės principų apibrėžtys yra apibrėžtos Projekto 3 straipsnyje. 2.8 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2022-10-17 Nr. (1.4)S-4841 (4) Projekto 4 str. ir visame Projekte siūloma vietoj termino „prieinamu(-ais) bendravimo būdu (-ais)" naudoti šj terminą „prieinamu (-ais) ir jam aiškiai suprantamu (ais) bendravimo būdu (-ais)". Pritarti 2.9 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2022-10-17 Nr. (1.4)S-4841 (5) (4) Projekto 5 str. 4 dalyje siūloma numatyti, kad už asmenų su negalia teisės į prieinamą aplinką įgyvendinimą atsako ir visos valstybės ir savivaldybių įstaigos. Pritarti 2.10 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2022-10-17 Nr. (1.4)S-4841 (8) (3) Papildyti 8 str. 3 dalj ir ją išdėstyti taip:
Už švietimo organizavimą ir jo prieinamumą lygiai su kitais asmenimis, užtikrindamos individualias pagalbas ir priemones asmeniui su negalia, atsako Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), nevalstybinių mokyklų savininkai ir švietimo įstaigos. Pritarti 2.11 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2022-10-17 Nr. (1.4)S-4841 (10) (2) (3) Papildyti 10 str.
2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: teikia asmeniui su negalia Užimtumo įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas ir individualias pagalbas, ir užimtumo rėmimo priemones bei organizuoja asmeniui su negalia profesinę reabilitaciją. Nepritarti LR užimtumo įstatyme yra nustatytos darbo rinkos paslaugos: laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų registravimas; informavimas; konsultavimas; įsidarbinimo galimybių vertinimas; tarpininkavimas įdarbinant; individualios užimtumo veiklos planavimas; įdarbinimas su pagalba. Paslaugas ir jų teikimo būdą Užimtumo tarnyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parenka individualiai, atsižvelgdama į asmenų individualius poreikius ir įsidarbinimo
Projekto 17 str. 2 dalies 1-3 punktuose siūloma terminą „ugdytis" pakeisti į terminą
„ugdytis visose gyvenimo srityse". Pritarti
neįgaliųjų teisių konvencijos Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau - Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos paminėta (toliau - Pastabos), kad Komitetas reiškia susirūpinimą dėl dažnai vartojamų menkinamą konotaciją turinčių žodžių, kaip antai „kurčnebylys" ir „sutrikimas" kalbant apie neįgaliuosius teisės aktuose ir renkant duomenis, įtvirtinančių neigiamą požiūrį į neįgaliuosius (Pastabų 7 punktas). Atsižvelgiant į tai siūloma, Projekte vartojamą terminą „funkcinis sutrikimas" pakeisti j kitą terminą „funkcinė(s) kliūtis(ys)".
Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: Neįgalumo lygis nustatomas kompleksiškai įvertinus aplinkos veiksnių įtaką asmens savarankiškumui, galimybėms ugdytis bei asmens organizmo funkcijų sutrikimus funkcines kliūtis po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės priemonės. Nepritarti Funkciniai sutrikimai – tai žmogaus organizmo sistemų ir organų veiklos sutrikimai; naudojant išorinius ir vidinius veiksnius jie gali būti koreguojami. Funkciniai sutrikimai provokuoja organinius (somatinius) sutrikimus, t. y. liga sutrikdo žmogaus organizmo funkcijas. Kai tuo tarpu pats žodis „kliuvinys“ suprantamas kaip kliūtis kažkokiai veiklai atlikti dėl asmens organizmo funkcinių sutrikimų. Todėl, siekiant aiškumo, nepritartina sąvoką „funkcinis sutrikimas" pakeisti į kitą terminą „funkcinė(s) kliūtis(ys)". 2.14
rekomenduoja valstybei, Konvencijos šaliai, peržiūrėti ir suderinti savo teisės aktus, susijusius su neįgaliųjų apibrėžtimi ir duomenų apie juos rinkimu, siekiant pašalinti visus menkinamą konotaciją turinčius žodžius, vartojamus kalbant apie neįgaliuosius, ir užtikrinti, kad visi esami ir nauji įstatymai ir reglamentai bei juose vartojamos apibrėžtys atitiktų žmogaus teisių principais pagrįstą neįgalumo modelį pagal Konvenciją. Komisijos nuomone, Projekto 17 str. 4 d. ir 18 str. 4 dalis tikslinga perkelti į poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius neįgalumo lygio ir savarankiško dalyvumo lygio nustatymo tvarką. Projekte siūlytina neminėti medicininių diagnozių bei nesiremti medicininiu negalios apibrėžties modeliu. Nepritarti Minėtuose straipsniuose apibrėžti neįgalumo ir dalyvumo lygio nustatymo terminai ir jų paaiškinimas.
Konkretūs terminai be kitą ko nurodo asmens teisę gauti tam tikrą laiką jam skiriamą išmoką, todėl jų apibrėžtis turėtų būti aiškiai apibrėžta įstatyminiame lygmenyje. Projekte minimos diagnozės tik vienu atveju, kai yra aiškiai apibrėžta, kad jas turint, be papildomų procedūrų, vaiko negalia, sukakus pilnametystei yra prilyginama dalyvumo lygiui. 2.15 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2022-10-17 Nr. (1.4)S-4841
Projekto 18 str. 5 dalyje numatyta sąlyga, kada asmeniui nustatomas 0 procentų dalyvumo lygis. Pastebėtina, kad įteisinus šią nuostatą, abejotinu tampa žmonių su intelekto negalia profesinio mokymo ir jų lygių galimybių užtikrinimas, dalyvaujant mokymosi visą gyvenimą srityje bei užimtumas atviroje darbo rinkoje, nes darbdaviai galimai objektyviai nebus suinteresuoti įdarbinti asmenis, kuriems nustatytas 0 procentų darbingumo lygis. Dėl šios priežasties dalis žmonių su negalia gali patirti socialinę atskirti. Svarstytina, ar minėta Projekto formuluotė nemenkins sunkiausią negalią turinčių žmonių orumo. įteisinus siūlomą nuostatą, švietimo sistemos specialistai taip pat galimai nesistengtų užtikrinti būtinų specialistų pagalbos teikimo bei, kad žmonių su intelekto negalia gebėjimai būtų lavinami ir ugdomi maksimaliu mastu, kad jie galėtų įgyti bei išlaikyti didžiausią įmanomą savarankiškumą (visus fizinius, protinius, socialinius ir profesinius gebėjimus), taip pat būtų maksimaliai įtraukti į visas gyvenimo sritis ir jose turėtų galimybę aktyviai dalyvauti lygiai su kitais asmenimis. Nepritarti Šiuo metu galiojančiame Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme jau yra reglamentuota, kad asmeniui, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo, nuo pilnametystės sukakties dienos nustatomas 0 procentų darbingumo lygis.
0 procentų darbingumo lygis nustatomas esant itin sunkiai asmens sveikatos būklei, kai asmuo pats savarankiškai (be kito asmens pagalbos) negali pasirūpinti savimi, yra visiškas bejėgis ir priklausomas nuo kitų asmenų, visiškai nesupranta jį supančios aplinkos, nesiorientuoja laike, nebendrauja, nesugeba išreikšti savo poreikių ir pan. Tačiau, jei asmens artimieji nesutiktų su siūlomu įteisinti automatiniu neįgalumo lygio prilyginimu darbingumo lygiui, jie ir toliau turės teisę kreiptis su asmenį gydančio gydytojo siuntimu į Agentūrą dėl darbingumo lygio nustatymo. Dalyvumo lygio nustatymas šiuo atveju suteikia teisę į piniginę išmoką, o asmens galimybės ugdytis ar gauti kitą jiems reikalinga pagalbą pagal poreikį bus vertinama individualiai ir atskirai nuo dalyvumo vertinimo, kas užtikrins šiems asmenims gauti jiems reikalingą pagalbą lygiai su kitais asmenimis. 2.16 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2022-10-17 Nr. (1.4)S-4841
Komisijos nuomone, valstybės įsipareigojimas užtikrinti asmeniui su negalia lygias galimybes visose visuomenės gyvenimo srityse negali būti apmokamas iš negaliai skirtų lėšų arba jos turi būti tokio dydžio, kad neblogintų asmens gyvenimo kokybės. Pritarti iš dalies Šiuo metu galiojanti paslaugų ar pagalbos teikimo sistema asmenims su negalia numato, kad už paslaugas ir (ar) pagalbą mažiausias pajamas gaunantys asmenys nemoka . Asmens su negalia pajamoms, viršijus minimalią pajamų ribą, mokėjimas už paslaugas diferencijuojamas atsižvelgiant į konkrečias jo pajamas. Pažymėtina, kad asmenys su negalia gauna finansinę pagalbą individualiems poreikiams tenkinti.
Skiriamos šios finansinės pagalbos priemonių neįgaliesiems rūšys: socialinė piniginė parama, tikslinės kompensacijos ir išmokos bei lengvatos. Tikslinių kompensacijų paskirtis
asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant slaugos pagalbos poreikius. Tikslinės kompensacijos gali būti naudojamos tik individualiems poreikiams tenkinti. Komitetas pritaria, kad išlaidos, patiriamos tenkinant slaugos pagalbos poreikius neturėtų bloginti asmens gyvenimo kokybės. 2.17 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2022-10-17 Nr. (1.4)S-4841
straipsnyje siekiama įtvirtinti, jog asmeniui su negalia teikiamų socialinių paslaugų ir pagalbų finansavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarką, ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas. Komisija, vadovaudamasi Komiteto Pastabomis, rekomenduoja Projekto V skyriuje nurodytuose straipsniuose pagalbas asmeniui su negalia finansuoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, o asmeniui su negalia, turint galimybę, prisimokėti iš kitų, ne negaliai skirtų lėšų (nustatant minėtų priemonių apmokėjimo tvarką, tikslingiau remtis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio nuostatomis). Nepritarti Šiuo metu galiojanti paslaugų ar pagalbos teikimo sistema asmenims su negalia numato, kad už paslaugas ir (ar) pagalbą mažiausias pajamas gaunantys asmenys nemoka. Asmens su negalia pajamoms, viršijus minimalią pajamų ribą, mokėjimas už paslaugas diferencijuojamas atsižvelgiant į konkrečias jo pajamas. Papildomai pažymėtina, kad asmenys su negalia gauna finansinę pagalbą individualiems poreikiams tenkinti . Skiriamos šios finansinės pagalbos priemonių neįgaliesiems rūšys: socialinė piniginė parama, tikslinės kompensacijos ir išmokos bei lengvatos.
Tikslinių kompensacijų paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant slaugos pagalbos poreikius. Tikslinės kompensacijos gali būti naudojamos tik individualiems poreikiams tenkinti. Konkrečios sąlygos dėl apmokėjimo yra reglamentuojamos Socialinių paslaugų įstatyme. 2.18 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2022-10-17 Nr. (1.4)S-4841
Taip pat pažymėtina, kad Komiteto 5-oje Bendroje pastaboje, dėl Konvencijos nuostatų teisingo įgyvendinimo išaiškinimo valstybėms narėms, rekomenduojama asmeninę pagalbą (angl. - personal assistance) teikti kaip būtinybę tam, kad asmeniui su negalia būtų užtikrintos visos savarankiško gyvenimo galimybės. Komiteto 5-je Bendroje pastaboje nurodyta valstybėms narėms, kad: „asmeninė pagalba: asmeninė pagalba reiškia konkrečiam neįgaliam asmeniui teikiamą žmogiškąją pagalbą, kurią kontroliuoja jos gavėjas ir kuri yra jo savarankiško gyvenimo įrankis. Finansavimą turi kontroliuoti neįgalusis, kuriam šios lėšos turi būti skiriamos sumokėti už bet kokią reikalingą pagalbą." Komisija visų lygių įstaigoms ir organizacijoms nuolat akcentuoja Komiteto Pastabų reikšmę ir svarbą, siekiant teisingai įgyvendinti Konvencijos nuostatas Lietuvoje. Papildyti 29 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Siekdamas sumažinti arba pašalinti funkcinių kliūčių įtaką savo savarankiškumui ir mobilumui, asmuo su neįgalia gali naudotis valstybės garantuota šuns pagalbininko, kuriam išduotas šuns pagalbininko akreditaciją patvirtinantis dokumentas (toliau - šuo pagalbininkas), teikiama pagalba.
Pritarti iš dalies Projektu siekiama tik sudaryti sąlygas asmeniui su negalia naudotis šuns pagalbininko pagalba ir patekti į viešąją erdvę, visuomeninės ir kitos paskirties pastatus ar statinius ir būti juose (pažymėtina, kad patekti į renginiais ir viešosios maitinimo įstaigos taip pat patenka į šią kategoriją), naudotis viešojo transporto objektais ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme numatytomis lengvatomis. Įteisinus šuns pagalbininko pagalbą, reikėtų įvertinti tokios pagalbos poreikį ir naudą neįgaliesiems ir tuomet priimti sprendimus dėl šuns pagalbininko įsigijimo ar jo išlaikymo išlaidų kompensavimo
Papildyti 29 str. 3 dalį pridedant 3 punktą ir jį išdėstyti taip: Asmuo su negalia, naudodamasis šuns pagalbininko pagalba, turi teisę:
3) patekti į renginius ir viešąsias maitinimo įstaigas ir juose būti. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad
pagalbininko pagalba, turi teisę patekti į viešąją erdvę, visuomeninės ir kitos paskirties pastatus ar statinius ir būti juose. Remiantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.02:2004 prie visuomeninės pastatų paskirties yra priskiriami ir maitinimo paskirties pastatai taip pat poilsio bei sporto paskirties pastatai. Todėl manytume, kad įstatymo projekte nereikėtų papildomai išskirti šių įstaigų.
Galimos situacijos, kai neįgalusis viešojoje erdvėje, visuomeninės ir kitos paskirties pastate ar statinyje ar vykstančiame renginyje negalės naudotis šuns pagalbininko teikiama pagalba (kai dėl kitų asmenų ar gyvūnų saugumo (pvz., baimės, alergijos ar kt.) ar kitų priežasčių tai būtų nepriimtina). Siekiant spręsti tokias situacijas, siūloma įstaigų ir organizacijų vidaus taisyklėse nustatyti pagalbos neįgaliajam priemones , taip pat priemones, skirtas šuns pagalbininko saugumui ir gerovei užtikrinti, kol neįgalusis būna viešojoje erdvėje, visuomeninės ir kitos paskirties pastate ar statinyje ir
(ar) vykstančiame renginyje. 2.20 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2022-10-17 Nr. (1.4)S-484
Papildyti 29 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip: Asmuo su negalia, naudodamasis šio straipsnio 3 dalyje numatytomis teisėmis, atsakingo įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojo arba renginio organizatoriaus ar jo paskirto atsakingo asmens prašymu pateikia asmens su negalia pažymėjimą ir šuns pagalbininko akreditaciją patvirtinantį dokumentą (ar jų kopijas) arba leidžia nuskaityti lengvai nuskaitomą QR kodą kaip papildomą alternatyvą dokumentų pateikimui. Nepritarti Projekto 30 straipsnio 5 dalis nenurodo, kokia yra reikiamų dokumentų forma (popieriniai, elektroninėje laikmenoje ir pan.). Esant poreikiui (jei tokią galimybę turės asmuo su negalia ar įstaiga (organizacija), į kurią nori patekti asmuo su negalia ir jo šuo pagalbininkas), galės naudoti lengvai nuskaitomą QR kodą, kaip papildomą alternatyvą dokumentų pateikimui.
2.21 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija 2022-10-17 Nr. (1.4)S-484
straipsnio, paminėtina, kad sąvoka „aprūpintojas" objektyviai suponuoja įsipareigojimą rūpintis tik socialinės rūpybos ir bazinių poreikių srityse, tačiau atsižvelgiant į Konvencijos nuostatų reikalavimus, turime įgyvendinti įsipareigojimus ir užtikrinti žmogaus su negalia lygias galimybes visose visuomenės gyvenimo srityse, o tam būtinas ir tinkamas asmens su negalia teisių atstovavimas, todėl įteisinti „aprūpintoją" nėra tikslinga – turėtų būti pilnamečio su negalia atstovas. Nepilnamečio su negalia rūpintojų ar globėjų atveju, tapus vaikui pilnamečiu asmeniu, siūlytina paskirti analogiškai - pilnamečio rūpintoją ar pilnamečio globėją. Aprūpintojo pareigas numatoma pavesti vienam iš artimųjų, su kuriuo asmuo su negalia gyveno iki pilnametystės, todėl tikslinga, ypač kalbant apie negalią turinčio žmogaus tėvus ar šeimos narius, kad jie tęstinai taptų pilnamečio atstovais. Atsižvelgiant j tai, kad vaikas su negalia, tapęs pilnamečiu, tikėtina, kad ir toliau gyvens atviroje bendruomenėje, savo namuose su tėvais ar artimaisiais, tikslinga, siekiant mažinti papildomą krūvį tėvams ar artimiesiems, pilnamečio su negalia atstovą (Projekte - aprūpintoją) siūlytina skirti 60 mėnesių laikotarpiui (vietoj Projekte numatomų 36 mėn.). Nepritarti Šiuo metu Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme jau įteisintas neįgaliojo aprūpintojas, jo skyrimo sąlygos, jo teisės ir pareigos. Minėtu reguliavimu nesiekiama reglamentuoti asmens su negalia, kaip civilinio subjekto, teisių ar pareigų perdavimo kitam asmeniui.
Pažymėtina, kad nustatoma tik labai siaura aprūpintojo teisės veikti neįgalaus asmens vardu apimtis (gauti išmokas, kompensacijas, kreiptis dėl slaugos priemonių skyrimo). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA 2022-10-17 Nr. 2022/691
Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA susipažinusi su neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo projektu, pritaria, kad reforma reikalinga ir naujai rengiamas įstatymas yra savalaikis. Kartu su negalios organizacijų forumu dalyvavome šiuo klausimu rengiamuose svarstymuose. Vadovaudamiesi bendrijos ilgamete darbo su kurčiaisiais ir neprigirdinčiais vaikais patirtimi, norime atkreipti dėmesį į tam tikrus niuansus ir teikiame žemiau išdėstytas pastabas:
Dėl 17 straipsnio 3 punkto: „Neįgalumo lygis nustatomas .... po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės priemonės.“ Ką kurčių vaikų atveju reiškia pastarasis teiginys? Ar neįgalumą bus galima nustatyti tik po to, kai vaikui bus pritaikytas klausos aparatas ar kochlearinis implantas? Juk tai yra medicininės priemonės. Sutinkame, kad socialiniai ir aplinkos veiksniai turi reikšmingos įtakos kiekvieno asmens su negalia visapusiškam funkcionavimui ir į juos reikia atsižvelgti, tačiau medicininių kriterijų vaidmuo yra labai svarbus. Siūlome šį punktą tikslinti. Pritarti 1.2 Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA 2022-10-17 Nr.
2022/691
pritariame, kad „ Kurčiasis ... turi prigimtinę teisę į kalbą ir teisę bendrauti, teikti ir gauti informaciją ir (ar) paslaugas lietuvių gestų kalba“ ir įstatymo projektas tam numato įvairias priemones. Tačiau pagal statistiką 9 iš 10 vaikų su klausos sutrikimais gimsta girdinčiųjų šeimose, yra ugdomi ir dalyvauja visuomeniniame gyvenime bendraudami lietuvių kalba. Girdinčiųjų šeimos, kurioms gimsta vaikas su klausos sutrikimais, dažnai nevartoja gestų kalbos. Jie renkasi šnekamąją kalbą ir visas pažangias šiuolaikines medicinines priemones, padedančias vaikui girdėti (klausos aparatai, kochleariniai implantai), bei su specialistų pagalba mokina vaikus girdėti garsus ir kalbėti. Įstatymo projekte nenumatyta, kas užtikrina neprigirdinčio asmens teises (pvz. subtitravimo, konspektavimo paslaugos) ir todėl neprigirdintys yra diskriminuojami kurčiųjų atžvilgiu. Siūlome atkreipti dėmesį į aukščiau išdėstytą ir papildyti 6 straipsnį. Pritarti 1.3 Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA 2022-10-17 Nr. 2022/691
Nevyriausybinių organizacijų kompetencija asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje nurodomas NVO vaidmuo asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje, tačiau pasigendame daugiau funkcijų delegavimo NVO sektoriui . Atstovaudami savo tikslines grupes NVO geriausiai žino jų poreikius ir problematiką, geba atstovauti jų interesams bei kokybiškai ir kryptingai teikti neįgaliesiems skirtas paslaugas.
Siūlome Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo naujoje redakcijoje daugiau funkcijų deleguoti nevyriausybinėms organizacijoms ir įtraukti jas kaip vieną iš pagrindinių paslaugų neįgaliesiems teikėjų, nes NVO ne tik teikia pasiūlymus ir įgyvendina projektus, tačiau aktyviai dalyvauja teikiant paslaugas savo atstovaujamoms tikslinėms grupėms. Bendrijos PAGAVA tėvai išreiškia nuogąstavimą, ar šeimos, kurių vaikai yra savarankiški ir gerai integruojasi į visuomenę, nes gautos socialines išmokos naudojamos vaiko ugdymui ir lavinimui (privačios papildomos surdopedagogo paslaugos, įvairūs būreliai, papildomos pamokos, klausos aparatų įsigijimas ir kt.), po reformos gaus tokias pat (tikrai ne mažesnes) išmokas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlome surengti atskirą diskusiją ir aptarti su kurčiais vaikais dirbančiai organizacijai bei kurčių ir neprigirdinčių vaikų šeimoms svarbius klausimus (tokia galimybė buvo minėta vieno susitikimo metu), į diskusiją pasikviečiant mokslininkus, dirbančius šioje srityje. Pritarti
D. 2022-10-23 Aš reiškiu protestą prieš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą dėl žemiau nurodomų motyvų: Projektu iš esmės sugriaunama dabar pakankamai efektyviai veikianti sistema. Užuot stiprinus dabar jau veikiančias socialinės pagalbos grandis – Socialinių paslaugų centrus, projektu visiškai sumenkinamas socialinių darbuotojų, medikų darbas, nes vertinant negalią, visiškai minimizuojami medicininiai kriterijai, visiškai neaišku, kas perims dabar savivaldos lygmenyje veikiančių socialinių paslaugų centrų funkcijas. Tik medikai gali nustatyti ir įvertinti žmogaus sveikatos būklę, galimas ligų, traumų pasekmes tolesnei jo gyvensenai.
Ir tik po to, žinodami medicininį vertinimą ir medikų rekomendacijas, žmogui pagalbą teikia socialiniai darbuotojai, tačiau medikų priežiūra neįgaliajam yra būtina ir toliau. Pagalba žmogui efektyvi bus tik žinant medikų išvadas ir rekomendacijas. Projektu siūlomi atvejų vadybininkai iš esmės taps tik biurokratine našta medikams ir socialiniams darbuotojams. Nustatant negalią tik medicininiai kriterijai gali būti objektyvus pagrindas, nes tai grindžiama klinikiniais tyrimais, kurių neįmanoma falsifikuoti ir jais paremtomis objektyviomis medikų išvadomis. Todėl medicininių kriterijų minimizavimas, juos pakeičiant subjektyviais ne medicininiais kriterijais, sudarys sąlygas vystytis korupcinei sistemai. Projekto rengėjų samprotavimai apie tai, kad dabartinė negalios nustatymo sistema neva yra diskriminacinė, nepagrįsti nei tyrimais, nei minimalia analize. Tai yra iš piršto laužtas teiginys. Tai, ką SADM pateikia kaip naujovę, iš esmės jau veikia socialinės paramos ir socialinių paslaugų centrų sistemoje, kuri priskirta savivaldybių kompetencijai. Socialinių paslaugų centralizavimas vienoje
„agentūroje“ atitolins paslaugas nuo žmogaus. Eilinį kartą ypač nukentės
regionai. Reforma visiškai sujaukia neįgaliųjų skundų nagrinėjimą, nes naikinama Ginčų komisija prie SADM. Dabartinė Ginčų komisija prie SADM vykdo valstybės misiją, užtikrinant nepriklausomą ginčų dėl neįgalumo nustatymo nagrinėjimą, taip pat užtikrinant pakankamą ginčus nagrinėjančio subjekto dalykinę kompetenciją, nes ši sritis ir jos teisinė bazė yra labai specifinės. Projekto rengėjai nutylėjo faktą, kad per aštuonis
neįgaliųjų skundų.
Todėl siūlomas grynai mechaninis specializuotos institucijos funkcijų perdavimas nespecializuotai centralizuotai institucijai
Neįgaliųjų teisių konvenciją, nes Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti veiksmingą skundų nagrinėjimą, todėl privaloma stiprinti ikiteisminį ginčų nagrinėjimą. Tai galima padaryti ne naikinant Ginčų komisijos prie SADM, o suteikiant Komisijai daugiau savarankiškumo, todėl Ginčų komisijos steigėjo funkcijos turi būti perduotos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau - TPĮ) 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą gali būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimos teigiamos ir neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos.
Todėl manome, kad Projekto rengėjas SADM privalėjo pasinaudoti šia galimybe ir atlikti išsamią ir sąžiningą neįgaliųjų bei jų šeimos narių apklausą, nes iš esmės keičiamas jautriausios visuomenės socialinės grupės srities teisinis reguliavimas, kuris palies iš viso ne mažiau kaip 300 tūkstančių Lietuvos gyventojų (įskaitant ir neįgaliųjų šeimų narius). Dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio. Šiame straipsnyje yra įtvirtinti pagrindiniai asmens su negalia teisių įgyvendinimo principai. Pažymėtina, kad dabar galiojančios redakcijos NSIĮ taip pat 3 straipsnyje yra įtvirtinti neįgaliųjų socialinės integracijos principai – tarp kurių - neįgalumo kompensavimo principas, reiškiantis, kad neįgalumo pasekmės kompensuojamos neįgaliesiems skirtomis įvairiomis piniginės ir nepiniginės paramos formomis. Teisinėje, demokratinėje ir solidarioje valstybėje šis principas yra esminis (bent taip turėtų būti), užtikrinant neįgaliųjų asmenų teisių apsaugą ir socialinę integraciją. Naujos redakcijos Įstatyme šio principo neliko, todėl manytina, kad principas turi būti grąžintas į Įstatymo projekto tekstą, užtikrinant solidarios demokratinės visuomenės teisines vertybes. Minėto principo įtvirtinimas Įstatyme svarbus ir tuo aspektu, kad Lietuva, kaip JTO Neįgaliųjų teisių konvencijos šalis – dalyvė yra prisiėmusi eilę įsipareigojimų tarptautinei bendruomenei užtikrinant neįgalių asmenų teises.
Todėl raginu: Lietuvos Respublikos Prezidentą vetuoti Įstatymo projektą jei LR Seimas tokį Įstatymą priimtų. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę inicijuoti Įstatymo projekto grąžinimą Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę Vyriausybės vardu atsiimti Įstatymo projektą. LR Seimo narius nepritarti Įstatymo projektui. Nepritarti LR socialinės pasaugos ir darbo ministerija rengdama įstatymų projektus, susijusius su negalios reforma, plačiai konsultavosi su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Įstatymų projektų aptarimo Komitete metu, nevyriausybinės organizacijos išsakė savo nuomonę, kad reforma yra reikalinga ir savalaikė. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Tomas Tomilinas Justas Džiugelis Linas Kukuraitis 2022-10-111
Argumentai: Siekdama neįgaliųjų įdarbinimo, valstybė įgyvendina įvairias neįgaliųjų užimtumo rėmimo priemones, tačiau savanoriškas neįgaliųjų įdarbinimo modelis veikia nepakankamai efektyviai. Darbingo amžiaus neįgaliųjų užimtumo rodiklis daug metų negerėja, todėl būtina ieškoti efektyvių įdarbinimo priemonių. Siekiant skatinti negalią turinčių asmenų integraciją į atvirą darbo rinką, siūlome laikinai nustatyti neįgaliųjų darbo vietų kvotų sistemą viešojo sektoriaus organizacijoms. Tokiu būdu būtų užtikrinamos didesnės galimybės neįgaliesiems įsidarbinti.
Kvotų sistema sėkmingai taikoma ir kitose Europos valstybėse: Airijoje, Austrijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Rumunijoje, Italijoje. Daugelyje šių valstybių ir privačiam sektoriui egzistuoja prievolė įdarbinti neįgaliuosius, tačiau Lietuvoje privačiam darbdaviui siūlome palikti rekomendaciją. Valstybė natūraliai prisiima daugiau socialinių įsipareigojimų ir rodo pavyzdį kitiems darbdaviams. Šiuo metu valstybės sektoriuje yra įdarbinta apie 6 proc. neįgaliųjų (švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriuose), tačiau egzistuoja dideli netolygumai ir kai kuriose įstaigose ir įmonėse įdarbintų neįgaliųjų yra žymiai mažiau. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Papildyti 10 straipsnio 2 dalį papunkčiu: „4) valstybės ir savivaldybės įstaigose, įmonėse, akcinėse bendrovėse, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosiose įstaigose, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti kapitalo dalis suteikia 1/2 ar daugiau balsų, neįgalių darbuotojų skaičius nuo
darbuotojų skaičiaus, jeigu šiose organizacijose yra 25 ir daugiau darbuotojų. Šios nuostatos laikymosi kontrolę vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Nesant tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, organizacija kartu su Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoja darbuotojo perkvalifikavimą ar parengimą, remiantis Užimtumo įstatymu.
nuostata galioja iki 2028 m. sausio 1 d. “ Pritarti 2.1 Seimo nariai Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis,
14 Argumentai: Valdžios sektorius teikdamas viešąsias paslaugas negalia turintiems asmenims ne visada gali užtikrinti jų poreikį, todėl viena iš alternatyvų, kaip patenkinti negalią turinčių asmenų poreikius yra valdžios teikiamų viešųjų paslaugų perdavimas nevyriausybinėms organizacijoms (toliau
bei kokybiškai ir kryptingai teikti neįgaliesiems skirtas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybė, matydama NVO potencialą teikti viešąsias paslaugas siekia padėti šiam sektoriui augti ir stiprėti, todėl Lietuvos 2021 – 2030 metų nacionalinės pažangos plane vienas iš siekių yra įtraukti nevyriausybinį sektorių į paslaugų teikimą. Šiame plane numatoma, kad trečiasis sektorius perims beveik trečdalį viešųjų paslaugų teikimo. Visgi šiandien žmones su negalia atstovaujančių NVO, kaip socialinių paslaugų teikėjų, veikla yra ribota, kadangi nėra finansavimą skatinančių mechanizmų bei finansinio tokios veiklos tvarumo. Savivaldybės skiria pagrindinę finansavimo dalį pavaldžioms arba jų įsteigtoms įstaigoms, o NVO finansavimas iš savivaldybių biudžetų lėšų yra labai mažas, nors vietinės NVO praktiškai neturi kitų finansavimo šaltinių.
Nepaisant ir taip menkų galimybių gauti savivaldybių finansavimą, paslaugų teikimo sąlygoms keliami pertekliniai reikalavimai, dėl kurių nevyriausybinis sektorius beveik visais atvejais pralaimi finansavimo konkursus prieš savivaldybių/valstybines įstaigas dėl galimybės teikti socialines paslaugas. Pasiūlymų siekiama sudaryti prielaidas NVO teikti viešąsias paslaugas negalia turintiems asmenims, numatyti finansavimą skatinančius mechanizmus bei užtikrinti finansinio tokios veiklos tvarumą, sudaryti lygiaverčio NVO ir savivaldybių bendradarbiavimo galimybes teikiant socialines paslaugas neįgaliesiems. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nevyriausybinių organizacijų veiklą asmens su negalia teisių apsaugos srityje, finansuodamos nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamas programas ir priemones, projektus, kitas iniciatyvas. Vyriausybė tvirtina nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos bendrosios ir specialiosios socialinių paslaugų teikimo negalią turintiems asmenims priemonės ir projektai ir numatomi valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Savivaldybės institucijos bendrųjų ir specialiųjų socialinių paslaugų teikimo priemones ir projektus, skirtus negalią turintiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir
(ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose. Šios priemonės ir projektai finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų.“ Nepritarti NVO gali būti perduodamas tam tikrų paslaugų teikimas, bet ne atvejo vadybos organizavimo funkcija.
Akredituotos, licenzijuotos ar konkurso keliu atrinktos NVO gali vykdyti veiklą paslaugų teikime, komunikacijoje, nuostatų keitime, švietime, teikti konsultacijas dėl prieinamumo aspektų, įvairių negalių specifinių klausimų ir pan. Atvejo vadyba – tai paslaugų organizavimo, t.y. viešojo administravimo funkcija, kurios Valstybė negali deleguoti NVO sektoriui. Pagal įstatymo projektą NVO yra priskiriama prie pagrindinių asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo institucijų. Asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymas – asmens su negalia teisių apsaugos politikos strateginių tikslų ir (ar) pažangos uždavinių nustatymas, priemonių ir projektų planavimas, administravimas, organizavimas, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymas ir stebėsena. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina ir remia nevyriausybinių organizacijų veiklą asmens su negalia teisių apsaugos srityje, finansuodamos nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamas programas ir priemones, projektus, kitas iniciatyvas. NVO sektorius gali aktyviai prisidėti konsultuojant Agentūrą ir identifikuojant asmenų su negalia poreikius. 2.2 Seimo nariai Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis,
2 5, 6 Argumentai: Tokie patys. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo pakeitimo projekto 12 straipsnio 1 dalį naujais 5 ir 6 punktais ir juos išdėstyti taip:
„5) rengia specialiąsias programas sunkiai įdarbinamoms
žmonių su negalia grupėms, tokioms kaip proto negalia ar psichikos sveikatos sutrikimai (negalia) ir organizuoja jų vykdymą;
6) rengia specialiąsias programas asmenų su sunkia negalia savarankiško gyvenimo užtikrinimui ir organizuoja savarankiško gyvenimo programų vykdymą ir finansavimą.“ Nepritarti Tokie patys.
2.3 Seimo nariai Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas 2022-10-2514 Argumentai: Tokie patys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 14 straipsnį 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Agentūros kompetencija ir teisės asmens
su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje 1.
Agentūra ir (ar) jos struktūriniai padaliniai, dalyvaudami formuojant ir įgyvendinant asmens su negalia teisių apsaugos politiką:
1) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimą;
2) koordinuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių ir (ar) projektų įgyvendinimą;
3) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvos Respublikoje stebėseną, dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas;
4) teikia ministrams pagal jiems priskirtas veiklos sritis pasiūlymus dėl asmens su negalia teisių apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo;
5) teikia metodinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms dėl asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo;
6) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimus dėl asmens su negalia:
a) neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino;
b) dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, netekto dalyvumo procentų (100 procentų dalyvumo lygio ir asmeniui nustatyto dalyvumo lygio procentų skirtumo);
c) profesinės reabilitacijos poreikio;
d) asmens su negalia darbo pobūdžio ir sąlygų;
e) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
f) lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
g) techninės pagalbos priemonių poreikio;
h) automobilio statymo kortelės poreikio, termino;
i) atvejo vadybos poreikio;
j) aprūpintojo skyrimo;
k) darbo asistento pagalbos poreikio, termino;
8) rengia ir tvirtina asmens su negalia pažymėjimo išdavimo ir keitimo tvarką, jo formą, organizuoja šio pažymėjimo pagaminimą ir išdavimą;
9) rengia ir tvirtina asmens su negalia automobilio statymo kortelės formą, organizuoja šios kortelės pagaminimą ir išdavimą;
10) organizuoja atvejo vadybos asmeniui su negalia teikimą;
11) organizuoja asmens su negalia aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis;
12) organizuoja ir vykdo visuomenės švietimą asmens su negalia teisių apsaugos klausimais;
13) vykdo kitas šiame įstatyme ir Agentūros veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Agentūra ir (ar) jos struktūriniai padaliniai, dalyvaudami formuojant ir įgyvendinant asmens su negalia teisių apsaugos politiką:
1) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimą;
2) koordinuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių ir (ar) projektų įgyvendinimą;
3) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvos Respublikoje stebėseną, dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas;
4) teikia ministrams pagal jiems priskirtas veiklos sritis pasiūlymus dėl asmens su negalia teisių apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo;
5) teikia metodinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms dėl asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo;
6) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimus dėl asmens su negalia:
a) neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino;
b) dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, netekto dalyvumo procentų (100 procentų dalyvumo lygio ir asmeniui nustatyto dalyvumo lygio procentų skirtumo);
c) profesinės reabilitacijos poreikio;
d) asmens su negalia darbo pobūdžio ir sąlygų;
e) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
f) lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
g) techninės pagalbos priemonių poreikio;
h) automobilio statymo kortelės poreikio, termino;
i) atvejo vadybos poreikio;
j) aprūpintojo skyrimo;
k) darbo asistento pagalbos poreikio, termino;
8) rengia ir tvirtina asmens su negalia pažymėjimo išdavimo ir keitimo tvarką, jo formą, organizuoja šio pažymėjimo pagaminimą ir išdavimą;
9) rengia ir tvirtina asmens su negalia automobilio statymo kortelės formą, organizuoja šios kortelės pagaminimą ir išdavimą;
10) organizuoja atvejo vadybos asmeniui su negalia teikimą;
11) organizuoja asmens su negalia aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis;
12) organizuoja ir vykdo visuomenės švietimą asmens su negalia teisių apsaugos klausimais;
13) vykdo kitas šiame įstatyme ir Agentūros veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. Nepritarti Tokie patys.
Nepritarti Tokie patys. 2.4 Seimo nariai Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas 2022-10-2516 Argumentai: Tokie patys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų kompetencija asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje Nevyriausybinės organizacijos:
1) teikia siūlymus Vyriausybei , valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl asmens su negalia teisų apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo tobulinimo;
2) atstovaudamos asmenų su negalia teisėms ir interesams, įgyvendina asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo priemones ir (ar) projektus ;
3) teikia bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas;
negalia teisių apsaugos klausimais;
5) organizuoja ir įgyvendina savarankiško gyvenimo programas sunkios negalios asmenims;
6) organizuoja ir įgyvendina specialiąsias užimtumo programas asmenims su proto ir psichikos sutrikimais (negalia);
7) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvos Respublikoje stebėseną. Stebėsenos rezultatai skelbiami viešai. Dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas;
8) organizuoja atvejo vadybos asmeniui su negalia teikimą;
9) organizuoja asmens su negalia aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis. Nepritarti Tokie patys. 2.5 Seimo nariai Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis,
1 Argumentai: Tokie patys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atvejo vadyba skiriama asmenims su negalia, kurie kreipėsi į Agentūrą dėl negalios vertinimo, kreipėsi į nevyriausybinę organizaciją pagalbos arba nevyriausybinė organizacija turi informaciją apie pagalbos poreikį asmenims su negalia ir pastarieji davė sutikimą, kad jiems būtų teikiama atvejo vadyba.
Atvejo vadybos asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas.“ Nepritarti Tokie patys. 2.6 Seimo nariai Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis,
2 Argumentai: Tokie patys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
asmeniui su negalia skiriama, pratęsiama ir baigiama teikti Agentūros direktoriaus nevyriausybinės organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Nepritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2014 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos, Seimo narių, nevyriausybinių organizacijų ir Seimo žmogaus teisių komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos Tarybos pavadinimą, atsisakant nuorodos, kad Taryba yra patariamoji institucija „prie Vyriausybės“, nes žodis „prie“ suponuoja institucijos priklausomumą ir pavaldumą, kaip pavyzdžiui „įstaigų prie ministerijų“ atveju.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) Asmens su negalia gerovės taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Taryba);
komitetas 2022-10-261
Argumentai: Siekiant aiškiai reglamentuoti Asmens su negalia gerovės tarybos (toliau – Taryba) veikimo ir atskaitingumo pricipus, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Pasiūlymas: „1. Taryba yra kolegiali institucija, veikianti prie Vyriausybės ir sudaryta iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų paskirtų atstovų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenims su negalia, deleguotų atstovų, kurios tikslas – gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendravimą ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir teisės aktų įgyvendinimą asmens su negalia teisių apsaugos srityje. Tarybos sudarymo tvarką nustato ir jos veiklos nuostatus tvirtina Vyriausybė.“
komitetas 2022-10-261
Argumentai: Siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, nes keičiamas įstatymas yra skirtas reglamentuoti nacionaliniuose įstatymuose, o ne Europos sąjungos valstybėje narėje galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintų teisių apsaugą. Siūloma atsisakyti žodžių „kuri suteikia teisę asmeniui su negalia naudotis Europos Sąjungos valstybėje narėje galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 1.
Asmens su negalia automobilio statymo kortelę , kuri suteikia teisę asmeniui su negalia naudotis Europos Sąjungos valstybėje narėje galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, turi teisę gauti:
išlaidų kompensacijos poreikis;
galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvąjį automobilį, ir dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis: vežimėliu, skirtu asmeniui su negalia, ar vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne ar kita vaikščiojimui palengvinti skirta priemone). Pritarti
komitetas 2022-10-261
Siekiant išvengti slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia aprūpintojo ir globėjo/rūpintojo teisių kolizijos, skirtingo minėtų asmenų įgaliojimų interpretavimo bei atsižvelgiant į tai, kad aprūpintojo instituto paskirtis (siekiant atriboti jį nuo asmens globėjo ar rūpintojo institutų) yra tik pačių būtiniausių slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia poreikių tenkinimas, siūlome projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 1 punktą tikslinti numatant dėl kokių „paslaugų“ slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia aprūpintojas galėtų kreiptis į viešojo administravimo subjektus. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį dėstyti taip: ,,10.
Aprūpintojo teisės:
paslaugų ir priemonių slaugomam ar prižiūrimam asmeniui teikimo; slaugomam ar prižiūrimam asmeniui individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo;“
komitetas 2022-10-261
Argumentai: Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad atvejo vadyba skiriama asmenims su negalia, kurie kreipėsi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir davė sutikimą, kad jiems būtų teikiama atvejo vadyba. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jei asmuo, kreipęsis dėl negalios vertinimo, nesutiktų, kad jam būtų teikiama atvejo vadyba bei kaip tai įtakotų negalios vertinimo proceso procedūras, pavyzdžiui, ar jam būtų galimybė savarankiškai pasinaudoti keičiamo įstatymo
pagalba, profesine reabilitacija, techninės pagalbos priemonėmis ir kt. Todėl siūlome projekto nuostatas patikslinti, siekiant pašalinant šį neaiškumą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Atvejo vadyba skiriama asmenims su negalia, kurie kreipėsi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir davė sutikimą, kad jiems būtų teikiama atvejo vadyba. Jei asmuo nesutinka, kad jam būtų teikiama atvejo vadyba, Agentūra organizuoja tik negalios vertinimą. Atvejo vadybos asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas.“
komitetas
4 Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Agentūros direktorius iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Agentūra, kaip įstaiga, pradės veikti įsigaliojus įstatymui 2023 m. liepos 1 d., todėl pavedimas jos direktoriui priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2023 m. birželio 30 d. negalės būti įgyvendintas. Atsižvelgiant į tai, siūlome teisinį reguliavimą patikslinti. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas , sveikatos apsaugos ministras ir švietimo, mokslo ir sporto ministras , Agentūros direktorius iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
7Balsavimo rezultatai:
,,už“ - 4, ,,prieš“ - 1, ,,susilaikė“ - 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas, Andrius Navickas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA D ĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO N R. XIVP-2014 2022-11-23 Nr. 103-P-48 Vilnius 1.
dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Angelė Jakavonytė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Paulė Kuzmickienė (pavaduojanti Viliją Aleknaitę-Abramikienę), Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vytautas Bakas – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Irena Segalovičienė
Čiuladaitė-Pritulskienė – Tikslinės pagalbos grupės vyresnioji patarėja, Lauryna Filatovaitė – ministrės patarėja, Justina Jakštienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, Milda Janeikaitė – Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėja, Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Martynas Šiurkus – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Irma Mituzinenė – Tikslinės pagalbos grupės vyresnioji patarėja, Daiva Zabarauskienė
Eitvydas Zurba – Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės vyresnysis patarėjas; Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai: Rasa Biekšienė – Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėja, Ilona Šakienė – Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja; Arvydas Akstinavičius – Ginčų komisijos pirmininkas, Tomas Bakučionis – Ginčų komisijos narys, Eglė Bilevičiūtė – Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja, Eglė Čaplikienė – Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė, Džeirana Digrilaitė – pilietė, Kristina Dudonytė – Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė, Vytautas Gendvilas – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos tarybos narys, Egidijus Grigonis – Lietuvos paraplegikų asociacijos teisininkas, Dovilė Juodkaitė – asociacijos
„Lietuvos negalios organizacijų forumas“ prezidentė, Vilija Juškienė – Techninės
pagalbos neįgaliesiems centro direktorė, Rasa Kavaliauskaitė – Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė, Reda Každailienė – Kelmės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, Vilius Kriaučiūnas – Lietuvos verslo konfederacijos patarėjas, Simona Kunigonytė – Dirbančių neįgaliųjų asociacijos prezidentė, Violeta Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, Sandra Lopetaitė – VšĮ „Panevėžio lietaus vaikai“ vadovė, Dana Migaliova – Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos
„Viltis“ direktorė, Dalia Mikalauskaitė – Žmonių su negalia teisių stebėsenos
komisijos pirmininko pavaduotoja, Žilvinas Mišeikis – Asmeninių asistentų asociacijos prezidentas, Edita Navickienė – Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė, Ramutė Pilypienė – Šiaulių m. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, Vytautė Polujanskienė – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorė, Lina Sasnauskienė – Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė, Rima Sitavičienė – Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos „Pagava“ pirmininkė, Ugnė Šakūnienė – Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė, Violeta Šimkūnienė
Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Henrika Varnienė – asociacijos „Lietuvos negalios organizacijų forumas“ administracijos direktorė.
Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Angelė Jakavonytė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Paulė Kuzmickienė (pavaduojanti Viliją Aleknaitę-Abramikienę), Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vytautas Bakas – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Irena Segalovičienė
Čiuladaitė-Pritulskienė – Tikslinės pagalbos grupės vyresnioji patarėja, Lauryna Filatovaitė – ministrės patarėja, Justina Jakštienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, Milda Janeikaitė – Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėja, Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Martynas Šiurkus – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Irma Mituzinenė – Tikslinės pagalbos grupės vyresnioji patarėja, Daiva Zabarauskienė
Eitvydas Zurba – Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės vyresnysis patarėjas; Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai: Rasa Biekšienė – Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėja, Ilona Šakienė – Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja; Arvydas Akstinavičius – Ginčų komisijos pirmininkas, Tomas Bakučionis – Ginčų komisijos narys, Eglė Bilevičiūtė – Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja, Eglė Čaplikienė – Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė, Džeirana Digrilaitė – pilietė, Kristina Dudonytė – Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė, Vytautas Gendvilas – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos tarybos narys, Egidijus Grigonis – Lietuvos paraplegikų asociacijos teisininkas, Dovilė Juodkaitė – asociacijos
„Lietuvos negalios organizacijų forumas“ prezidentė, Vilija Juškienė – Techninės
pagalbos neįgaliesiems centro direktorė, Rasa Kavaliauskaitė – Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė, Reda Každailienė – Kelmės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, Vilius Kriaučiūnas – Lietuvos verslo konfederacijos patarėjas, Simona Kunigonytė – Dirbančių neįgaliųjų asociacijos prezidentė, Violeta Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, Sandra Lopetaitė – VšĮ „Panevėžio lietaus vaikai“ vadovė, Dana Migaliova – Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos
„Viltis“ direktorė, Dalia Mikalauskaitė – Žmonių su negalia teisių stebėsenos
komisijos pirmininko pavaduotoja, Žilvinas Mišeikis – Asmeninių asistentų asociacijos prezidentas, Edita Navickienė – Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė, Ramutė Pilypienė – Šiaulių m. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, Vytautė Polujanskienė – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorė, Lina Sasnauskienė – Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė, Rima Sitavičienė – Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos „Pagava“ pirmininkė, Ugnė Šakūnienė – Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė, Violeta Šimkūnienė
Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Henrika Varnienė – asociacijos „Lietuvos negalios organizacijų forumas“ administracijos direktorė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-211 4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „ Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens su negalia teisių apsaugą, taikomos tiek, kiek ši teisių apsauga nereglamentuota kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“ ( čia ir toliau – išskirta mūsų ).
Pažymėtina, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamas įstatymo pavadinimas, įstatymas reguliuos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindus , keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „ Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti asmens su negalia teisių apsaugą ir įgyvendinimą lygiai su kitais asmenimis, reglamentuoti negalios nustatymo, asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių nustatymo, tenkinimo ir finansavimo pagrindus , atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, kitas tarptautinės teisės normas ir principus , nustatyti asmens su negalia teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, funkcijas, teises ir pareigas asmens su negalia teisių apsaugos srityje.“ Atsižvelgiant į šio įstatymo paskirtį ir reguliuojamus teisinius santykius darytina išvada, kad įstatymu nustatomi asmens su negalia teisių apsaugos pagrindai, keičiamo įstatymo nuostata, pagal kurią š io įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens su negalia teisių apsaugą, taikomos tiek, kiek ši teisių apsauga nereglamentuota kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“ reikštų, kad kituose įstatymuose asmens su negalia teisių apsaugos pagrindai gali būti paneigti , todėl teisės požiūriu tokia norma nepriimtina. Pažymėtina, kad norma „ Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens su negalia teisių apsaugą, taikomos tiek, kiek ši teisių apsauga nereglamentuota kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“ gali kelti ir praktinio taikymo neaiškumų, nes būtų neaišku, kurios normos yra bendrosios, o kurios specialiosios.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas,
Aplinkos veiksnys
padedanti arba trukdanti asmens su negalia savarankiškam gyvenimui ir veiklai.“ Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 ir 11 dalyse reikėtų atsisakyti žodžio „nepalankių“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, 17 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnį, neįgalumo lygis, be kita ko, nustatomas atsižvelgiant į aplinkos veiksnius . Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme samprata „nepalankūs aplinkos veiksniai“ nėra apibrėžta. (Pastaba: ne 11, o 13 dalyje). Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateikiama „negalios” sąvoka yra tiksli, nes ilgalaikis funkcinis asmens organizmo sutrikimas (asmens įgimtos ir (ar) įgytos savybės), gali trukdyti asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis ir nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių palankumo ar nepalankumo, t. y. negalią gali suponuoti ir medicininio pobūdžio priežastis savaime. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio
negalia poreikis, atsirandantis dėl jo negalios ir (ar) nepalankių aplinkos veiksnių .
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, apibrėžiant neįgalumo lygį, taip pat atsižvelgiama į asmens negalią ir aplinkos veiksmus . Taigi vertinant projekto nuostatas sistemiškai galima daryti išvadą, kad negalia gali egzistuoti ir nepriklausomai nuo nepalankių aplinkos veiksnių buvimo. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu siūlomo „negalios“ apibrėžimo nereikėtų tikslinti. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 2,4
straipsnio2 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, užtikrindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, pagal kompetenciją, rengia ir tvirtina prieinamos aplinkos standartus ir
(ar) gaires, prižiūri ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi. Atsižvelgiant į tai reikėtų tikslinti šio straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktų formuluotes, kuriose numatyta tik atitinkamų institucijų ir įstaigų pareiga parengti (liktų neaišku kas priima ar tvirtina) normatyvinius techninius dokumentus bei informacinės aplinkos prieinamumą reglamentuojančius teisės aktus. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamas terminas „pagal ministrams priskirtas valdymo sritis“, o keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte - „ministrams pagal jiems pavestas valdymo sritis”. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme vartojamų terminų suvienodinimo, reikėtų šiose projekto nuostatose vartoti vieną kurį iš šių terminų. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 6. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23 6.
Tikslintinas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos Tarybos pavadinimas, atsisakant nuorodos, kad Taryba yra patariamoji institucija „prie Vyriausybės“, nes žodis „prie“ suponuoja institucijos priklausomumą ir pavaldumą, kaip pavyzdžiui „įstaigų prie ministerijų“ atveju. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 7. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-2114 1,27
7Atkreiptinas dėmesys,
kad keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje trūksta 7 punkto, tuo tarpu šio straipsnio
tikslintinos. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 8. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, nes keičiamas įstatymas yra skirtas reglamentuoti nacionaliniuose įstatymuose, o ne Europos sąjungos valstybėje narėje galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintų teisių apsaugą. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 9. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9Atsižvelgiant į tai,
kad keičiamo įstatymo 27 straipsnyje nurodoma, kokie teisiniai santykiai yra reglamentuojami Socialinių paslaugų įstatyme, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio kaip neturinčio teisinio krūvio. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 10. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
101
10Atkreiptinas dėmesys,
kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 1 punkte, lyginant su šiuo metu galiojančia Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 202 straipsnio
asmens su negalia aprūpintojo teisių apimtis.
Pagal šiuo metu galiojančias Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 202 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, aprūpintojas turi teisę inter alia kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugų teikimo , tuo tarpu projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 1 punkte ši aprūpintojo teisė yra formuluojama kur kas plačiau, nurodant, kad aprūpintojas turi teisę „ kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl paslaugų teikimo “. Pastebėtina, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, administracinė paslauga apibrėžiama kaip įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu, taigi ji apima bet kokias viešojo administravimo subjektų teikiamas paslaugas. Be administracinės paslaugos, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje taip pat apibrėžiama ir viešoji paslauga , apimanti pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdomą šių subjektų prižiūrimą veiklą, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda.
Siekiant išvengti slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia aprūpintojo ir globėjo/rūpintojo teisių kolizijos, skirtingo minėtų asmenų įgaliojimų interpretavimo bei atsižvelgiant į tai, kad aprūpintojo instituto paskirtis (siekiant atriboti jį nuo asmens globėjo ar rūpintojo institutų) yra tik pačių būtiniausių slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia poreikių tenkinimas, projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 1 punktas tikslintinas aiškiai įvardijant, dėl kokių konkrečiai „paslaugų“ slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia aprūpintojas galėtų kreiptis į viešojo administravimo subjektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį, aprūpintojui nustatyta pareiga namuose slaugomą ar prižiūrimą pilnametį asmenį su negalia, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl psichikos ir
(ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir
(ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti . Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 11. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
11Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatoma,
kad atvejo vadyba skiriama asmenims su negalia, kurie kreipėsi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir davė sutikimą, kad jiems būtų teikiama atvejo vadyba .
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jei asmuo, kreipęsis dėl negalios vertinimo, nesutiktų, kad jam būtų teikiama atvejo vadyba bei kaip tai įtakotų negalios vertinimo proceso procedūras, pavyzdžiui, ar jam būtų galimybė savarankiškai pasinaudoti keičiamo įstatymo
pagalba, profesine reabilitacija, techninės pagalbos priemonėmis ir kt. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 12. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-21
dėl asmens terminuotam laikotarpiui įgytų teisių ir garantijų išsaugojimo įsigaliojus šiam įstatymui. Svarstytina, ar šiame straipsnyje, siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo, nereikėtų pasisakyti ir dėl neterminuotam laikotarpiui nustatytų garantijų. Nepritarti. Terminas „neterminuotai“ laikomas vienu iš terminų, kuriais nustatoma negalia. 13. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-21
13Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta,
kad Agentūros direktorius iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Agentūra, kaip įstaiga, pradės veikti įsigaliojus įstatymui 2023 m. liepos 1 d., todėl pavedimas jos direktoriui priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2023 m. birželio 30 d. negalės būti įgyvendintas. Atsižvelgiant į tai, teisinis reguliavimas tobulintinas. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA, 2022-10-17 (2022-10-20 Nr. G-2022-8699)6
<...>
Dėl 6 straipsnio: tikrai pritariame, kad „ Kurčiasis ... turi prigimtinę teisę į kalbą ir teisę bendrauti, teikti ir gauti informaciją ir (ar) paslaugas lietuvių gestų kalba" ir įstatymo projektas tam numato įvairias priemones. Tačiau pagal statistiką 9 iš 10 vaikų su klausos sutrikimais gimsta girdinčiųjų šeimose, yra ugdomi ir dalyvauja visuomeniniame gyvenime bendraudami lietuvių kalba. Girdinčiųjų šeimos, kurioms gimsta vaikas su klausos sutrikimais, dažnai nevartoja gestų kalbos. Jie renkasi šnekamąją kalbą ir visas pažangias šiuolaikines medicinines priemones, padedančias vaikui girdėti (klausos aparatai, kochleariniai implantai), bei su specialistų pagalba mokina vaikus girdėti garsus ir kalbėti. Įstatymo projekte nenumatyta, kas užtikrina neprigirdinčio asmens teises (pvz. subtitravimo, konspektavimo paslaugos) ir todėl neprigirdintys yra diskriminuojami kurčiųjų atžvilgiu. Siūlome atkreipti dėmesį į aukščiau išdėstytą ir papildyti 6 straipsnį. Nepritarti. Įvertinta. „Pagavos“ atstovas dalyvavo Komiteto posėdyje svarstant projektą, savo pastabas ir pasiūlymus išsakė, jie aptarti. Kurtiesiems ir asmenims su klausos negalia yra ir toliau bus teikiamos ir kitos jiems reikalingos paslaugos (subtitravimo, konspektavimo ir kt.). Projekte nustatoma, kad asmuo su negalia turi teisę į saviraiškos laisvę, įskaitant laisvę reikšti savo nuomonę ir teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu, taip pat lietuvių gestų kalba. Prieinamas bendravimo būdas apima ir subtitrus. Sudaryta darbo grupė (joje dalyvauja ir „Pagavos“ atstovas) Informacijos prieinamumo neįgaliesiems sistemos tobulinimo klausimams nagrinėti.
Dėl subtitravimo, konspektavimo – jei šios paslaugos reikia studentui, yra skiriama finansinė parama studentui, kurią jis gali panaudoti šiuo tikslu. Jei vaikui bendrojo ugdymo įstaigoje – šią paslaugą turi užtikrinti ugdymo įstaiga (teikiama švietimo pagalba -vienas iš individualių asmens poreikių). Neprigirdintiems asmenims Agentūra taip pat teiks pagalbos koordinavimą. Prieinamumo direktyvos įgyvendinimas asmenims su negalia užtikrins skaitmeninių prekių ir paslaugų prieinamumą. 2. 2. Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA, 2022-10-17 (2022-10-20 Nr. G-2022-8699)16 Projekto 16 straipsnyje Nevyriausybinių organizacijų kompetencija asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje nurodomas NVO vaidmuo asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje, tačiau pasigendame daugiau funkcijų delegavimo NVO sektoriui. Atstovaudami savo tikslines grupes NVO geriausiai žino jų poreikius ir problematiką, geba atstovauti jų interesams bei kokybiškai ir kryptingai teikti neįgaliesiems skirtas paslaugas. Siūlome Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo naujoje redakcijoje daugiau funkcijų deleguoti nevyriausybinėms organizacijoms ir įtraukti jas kaip vieną iš pagrindinių paslaugų neįgaliesiems teikėjų, nes NVO ne tik teikia pasiūlymus ir įgyvendina projektus, tačiau aktyviai dalyvauja teikiant paslaugas savo atstovaujamoms tikslinėms grupėms. Įvertinta. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina ir remia nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklą asmens su negalia teisių apsaugos srityje, finansuodamos NVO įgyvendinamas programas ir priemones, projektus, kitas iniciatyvas. NVO yra ta grandis, kurią siekiama pirmiausia pasitelkti teikiant paslaugas ir pagalbą.
Vis labiau atsisakoma projektinio finansavimo siekiant užtikrinti tvarų finansavimą. Atsižvelgdamas į Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNOF) pasiūlymus, Komitetas patobulino projektą, patikslindamas nuostatas, susijusias su negalios ir individualiųjų poreikių nustatymo kriterijų rengimu, įtraukdamas į jų rengimą NVO; papildydamas nuostatas, susijusius su savivaldos funkcijomis - savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo priemonių ir (ar) paslaugų įgyvendinimą savo savivaldybės teritorijoje, pasitelkdamos NVO; numatydamas, kad NVO dalyvauja atliekant asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvoje stebėseną ir dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (Konvencija) įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas; organizuoja ir vykdo visuomenės švietimą asmens su negalia teisių apsaugos klausimais; teikia kandidatus į Asmens su negalia gerovės Tarybos narius. 3. 3. Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA, 2022-10-17 (2022-10-20 Nr. G-2022-8699)173 <...> Dėl 17 straipsnio 3 punkto:
„Neįgalumo lygis nustatomas .... po to, kai yra panaudotos visos galimos
medicininės priemonės.“ Ką kurčių vaikų atveju reiškia pastarasis teiginys? Ar neįgalumą bus galima nustatyti tik po to, kai vaikui bus pritaikytas klausos aparatas ar kochlearinis implantas? Juk tai yra medicininės priemonės. Sutinkame, kad socialiniai ir aplinkos veiksniai turi reikšmingos įtakos kiekvieno asmens su negalia visapusiškam funkcionavimui ir į juos reikia atsižvelgti, tačiau medicininių kriterijų vaidmuo yra labai svarbus. Siūlome šį punktą tikslinti. Nepritarti. Įvertinta.
Įvertinta. Neįgalumo lygis yra nustatomas tam tikram terminui, atsižvelgiant į aplinkos veiksnių įtakos ir (ar) asmens organizmo funkcijų sutrikimų pasikeitimus, galinčius daryti įtaką asmens neįgalumo lygio pasikeitimui. Tai nereiškia, kad negalia bus nustatoma tik po to, kai vaikui bus implantuotas klausos aparatas. Vaiką gydantis gydytojas vertindamas, kad jau yra ilgalaikiai funkciniai organizmo sutrikimai, galės rengti siuntimą negaliai nustatyti. Darbo grupė peržiūrės vaikų negalios vertinimo klausimynus. Medicininių kriterijų neatsisakoma, tačiau mažinama jų įtaka. Taip pat bus parengtas poįstatyminis teisės aktas, kuriame bus apibrėžtos diagnozės, vertinamos tik pagal medicininius kriterijus. 4. 4. Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA, 2022-10-17 (2022-10-20 Nr. G-2022-8699) Bendrijos PAGAVA tėvai išreiškia nuogąstavimą, ar šeimos, kurių vaikai yra savarankiški ir gerai integruojasi į visuomenę, nes gautos socialines išmokos naudojamos vaiko ugdymui ir lavinimui (privačios papildomos surdopedagogo paslaugos, įvairūs būreliai, papildomos pamokos, klausos aparatų įsigijimas ir kt.), po reformos gaus tokias pat (tikrai ne mažesnes) išmokas. Nepritarti. Įvertinta. Visiems asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatyta negalia, išsaugomos visos teisės ir garantijos iki negalios nustatymo termino pabaigos. Naujai vertinant negalią, siekiama reikiamą pagalbą suteikti laiku. 5. 5. Džeirana D., 2022-10-23 (2022-10-24 Nr. G-2022-8798) Aš reiškiu protestą prieš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą dėl žemiau nurodomų motyvų:
Projektu iš esmės sugriaunama dabar pakankamai efektyviai veikianti sistema.
Užuot stiprinus dabar jau veikiančias socialinės pagalbos grandis – Socialinių paslaugų centrus, projektu visiškai sumenkinamas socialinių darbuotojų, medikų darbas, nes vertinant negalią, visiškai minimizuojami medicininiai kriterijai, visiškai neaišku, kas perims dabar savivaldos lygmenyje veikiančių socialinių paslaugų centrų funkcijas. Tik medikai gali nustatyti ir įvertinti žmogaus sveikatos būklę, galimas ligų, traumų pasekmes tolesnei jo gyvensenai. Ir tik po to, žinodami medicininį vertinimą ir medikų rekomendacijas, žmogui pagalbą teikia socialiniai darbuotojai, tačiau medikų priežiūra neįgaliajam yra būtina ir toliau. Pagalba žmogui efektyvi bus tik žinant medikų išvadas ir rekomendacijas. Projektu siūlomi atvejų vadybininkai iš esmės taps tik biurokratine našta medikams ir socialiniams darbuotojams. Nustatant negalią tik medicininiai kriterijai gali būti objektyvus pagrindas, nes tai grindžiama klinikiniais tyrimais, kurių neįmanoma falsifikuoti ir jais paremtomis objektyviomis medikų išvadomis. Todėl medicininių kriterijų minimizavimas, juos pakeičiant subjektyviais ne medicininiais kriterijais, sudarys sąlygas vystytis korupcinei sistemai. Projekto rengėjų samprotavimai apie tai, kad dabartinė negalios nustatymo sistema neva yra diskriminacinė, nepagrįsti nei tyrimais, nei minimalia analize. Tai yra iš piršto laužtas teiginys. Tai, ką SADM pateikia kaip naujovę, iš esmės jau veikia socialinės paramos ir socialinių paslaugų centrų sistemoje, kuri priskirta savivaldybių kompetencijai. Socialinių paslaugų centralizavimas vienoje
„agentūroje“ atitolins paslaugas nuo žmogaus. Eilinį kartą ypač nukentės
regionai.
Reforma visiškai sujaukia neįgaliųjų skundų nagrinėjimą, nes naikinama Ginčų komisija prie SADM. Dabartinė Ginčų komisija prie SADM vykdo valstybės misiją, užtikrinant nepriklausomą ginčų dėl neįgalumo nustatymo nagrinėjimą, taip pat užtikrinant pakankamą ginčus nagrinėjančio subjekto dalykinę kompetenciją, nes ši sritis ir jos teisinė bazė yra labai specifinės. Projekto rengėjai nutylėjo faktą, kad per aštuonis 2022 metų mėnesius Ginčų komisija prie SADM tenkino net 43 procentus neįgaliųjų skundų. Todėl siūlomas grynai mechaninis specializuotos institucijos funkcijų perdavimas nespecializuotai centralizuotai institucijai - Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri neturi tinkamų dalykinių kompetencijų, niekuo nepagrįstas. Juolab nepagrįsti projekto rengėjų samprotavimai apie „neefektyvią“ Ginčų komisijos veiklą. Todėl ginčų nagrinėjimą perdavus nespecializuotai institucijai, neįgaliųjų skundai nebus tinkamai ir kokybiškai nagrinėjami, dėl ko bus pažeidžiamos neįgaliųjų teisės, nes neišvengiamai ilgės skundų nagrinėjimo terminai, kadangi ginčai yra labai specifiniai, reikalaujantys specialiųjų žinių. Tokiomis aplinkybėmis valstybė nesilaikys savo įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, nes Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti veiksmingą skundų nagrinėjimą, todėl privaloma stiprinti ikiteisminį ginčų nagrinėjimą. Tai galima padaryti ne naikinant Ginčų komisijos prie SADM, o suteikiant Komisijai daugiau savarankiškumo, todėl Ginčų komisijos steigėjo funkcijos turi būti perduotos Vyriausybei.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau
reguliavimo pasekmės, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos. Todėl manome, kad Projekto rengėjas SADM privalėjo pasinaudoti šia galimybe ir atlikti išsamią ir sąžiningą neįgaliųjų bei jų šeimos narių apklausą, nes iš esmės keičiamas jautriausios visuomenės socialinės grupės srities teisinis reguliavimas, kuris palies iš viso ne mažiau kaip 300 tūkstančių Lietuvos gyventojų (įskaitant ir neįgaliųjų šeimų narius). Dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio. Šiame straipsnyje yra įtvirtinti pagrindiniai asmens su negalia teisių įgyvendinimo principai. Pažymėtina, kad dabar galiojančios redakcijos NSIĮ taip pat 3 straipsnyje yra įtvirtinti neįgaliųjų socialinės integracijos principai – tarp kurių – neįgalumo kompensavimo principas, reiškiantis, kad neįgalumo pasekmės kompensuojamos neįgaliesiems skirtomis įvairiomis piniginės ir nepiniginės paramos formomis. Teisinėje, demokratinėje ir solidarioje valstybėje šis principas yra esminis (bent taip turėtų būti), užtikrinant neįgaliųjų asmenų teisių apsaugą ir socialinę integraciją. Naujos redakcijos Įstatyme šio principo neliko, todėl manytina, kad principas turi būti grąžintas į Įstatymo projekto tekstą, užtikrinant solidarios demokratinės visuomenės teisines vertybes.
Minėto principo įtvirtinimas Įstatyme svarbus ir tuo aspektu, kad Lietuva, kaip JTO Neįgaliųjų teisių konvencijos šalis – dalyvė yra prisiėmusi eilę įsipareigojimų tarptautinei bendruomenei užtikrinant neįgalių asmenų teises. Todėl raginu: Lietuvos Respublikos Prezidentą vetuoti Įstatymo projektą jei LR Seimas tokį Įstatymą priimtų. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę inicijuoti Įstatymo projekto grąžinimą Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę Vyriausybės vardu atsiimti Įstatymo projektą. LR Seimo narius nepritarti Įstatymo projektui. Nepritarti. Įvertinta. Socialinės pasaugos ir darbo ministerija, rengdama įstatymų projektus, susijusius su negalios reforma, plačiai konsultavosi su įvairiomis
rojektų svarstymo Komitete metu NVO išsakė nuomonę, kad ši reforma yra reikalinga ir savalaikė.
Projektų paketas parengtas atsižvelgiant į Pasaulio Banko ekspertų pateiktas išvadas dėl negalios vertinimo pertvarkos ir į tai, kad šiuo metu galiojantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir jame reglamentuojama asmenų su negalia socialinės integracijos sistema tik iš dalies atitinka Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatas ir nepilnai užtikrina asmenų su negalia lygių galimybių ir nediskriminavimo visose gyvenimo srityse kompleksiškumo principų laikymąsi, kadangi galiojantis negalios vertinimo modelis dėl medicininės pakraipos neatliepia asmenų su negalia individualių poreikių tenkinimo; neracionali asmenų su negalia socialinės integracijos politikos priemones koordinuojančių ir įgyvendinančių institucijų sąranga; asmenims su negalia aktuali informacija jiems neprieinama dėl jiems neprieinamo bendravimo būdo; teisės aktų, reglamentuojančių asmenų su negalia integracijos procesą, sąvokos tik dalinai atitinka Konvencijos sąvokas ir jų apibrėžtis; šiuo metu veikia segreguota ginčų nagrinėjimo tvarka (veikia dvi atskiros ikiteisminės institucijos - Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos administracinių ginčų komisija). 6. 6. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, 2022-11-09 Nr. G-2022-9301 Persiunčia LVŽS šešėlinės Vyriausybės nutarimą:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinė Vyriausybė, reaguodama į Vyriausybės parengtą Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr.
1-2044 pakeitimo įstatymo, Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 2,3,5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Transporto lengvatų įstatymo 7 ir 7(1), straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektų, kuriais siekiama pertvarkyti neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą reformuojant ir neįgalumo nustatymą; pažymėdama, kad keičiamas teisinis reguliavimas palies ne mažiau nei 300 tūkst. Lietuvos gyventojų (įskaitant ir neįgaliųjų šeimų narius) - 2021 m. gyveno apie 221 tūkst. asmenų su negalia, iš jų 147 tūkst. - darbingo amžiaus asmenų ir 15 tūkst. - vaikų su negalia, t .y. asmenys su negalia sudaro apie 8 proc. visų gyventojų (tendencija ES šalyse apie 10 proc.), o šiuo metu žmonių su negalia skurdas siekia 31 proc. ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje; pabrėždama , kad siūlomi įstatymų pakeitimų projektai visiškai neatskleidžia, kaip faktiškai po reformos veiks sistema, o tai padaryti palieka poįstatyminiams teisės aktams, kurių projektai nėra pateikti, taip pat nėra siūlomos reformos analizės, esančios situacijos įvertinimo, o tai būtina planuojant pertvarkas socialiai jautrioms visuomenės grupėms. Kiekvienam neįgaliam asmeniui turi būti aišku ir suprantama, kaip reforma įtakos jo gyvenimą.
Be to, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (NSIĮ) ir asmenų su negalia integracijos sistema tik iš dalies atitinka JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo (Konvencija) nuostatas ir nepakankamai užtikrina asmenų su negalia lygių galimybių ir nediskriminavimo visose gyvenimo srityse principų laikymąsi; atkreipdama dėmesį , kad teikiamoje reformoje medicininiai kriterijai minimizuojami nustatant negalią, juos pakeičiant subjektyviais, bet to, socialiniai darbuotojai iš viso neminimi. Šiuo metu neįgalumas vertinamas remiantis 90 proc. medicininiais kriterijais, projekte nurodoma, kad šie kriterijai bus mažinami iki 60, 50,
žinant medikų išvadas ir rekomendacijas, tik jie gali nustatyti ir įvertinti žmogaus sveikatos būklę, galimas ligų, traumų pasekmes tolesnei gyvensenai ar sveikatos problemas, kurias asmuo turi, ypač nuo gimimo. Siūlomi atvejų vadybininkai reikšmingai neprisideda prie medikų ir socialinių darbuotojų teikiamos pagalbos neįgaliajam, greičiau priešingai - tampa biurokratine našta.
Taip pat nesprendžiamas tarpsektorinis paslaugų koordinavimo klausimas teikiant švietimo, socialines ir medicinines paslaugas. įvertindama siūlymą, atsisakyti darbingumo ir neįgalumo lygių nustatant „dalyvumo“ lygį darbingo amžiaus žmonėms ir sulaukusiems pensinio amžiaus, visiškai neaišku, koks realiai bus
„dalyvumo“ lygis asmenų, kuriems dabar yra nustatytas darbingumo lygis, kaip
tai bus nustatoma, kaip bus užkardoma korupcijos rizika (teigiama, kad projekto korupcinis vertinimas buvo atliktas, tačiau, visuose lygiuose pristatant įstatymo projektą, antikorupcinio vertinimo pažyma nebuvo pridėta, manytina, kad toks vertinimas neatliktas), Atkreiptinas dėmesys, kad nuo šio lygio nustatymo iš esmės priklauso šių žmonių gyvenimas, galima parama jiems ir kitos jiems priklausančios išmokos; atsižvelgdama į tai, kad projekte numatoma neįgalumo nustatymo ir pagalbos sistema netenkina daugumos žmonių su negalia nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių, taip pat neigiamai vertinama Seimo narių, dalyvaujančių, po įstatymo projekto pateikimo, svarstymuose. Projekto negalios nustatymo ir paslaugų teikimo esmė
Šiuo metu savivaldybėse Socialinės paramos centruose dirbantys socialiniai darbuotojai atlieka atvejo vadybininko funkcijas; pastebėdama, kad negalią turintys asmenys, jų šeimos nariai, darbdaviai neturi galimybės įvertinti, kokią faktiškai įtaką jiems turės siūloma reforma, nes neturi objektyvių galimybių nustatyti, ar jų dabar turimas darbingumo lygis atitiks būsimą „dalyvumo“ lygį, ar bus mažesnis, ar bus didesnis, be to, įstatymo projektu reglamentuotas tik informacijos pritaikymas asmenims su negalia, o ne informacijos prieinamumo principas, nereglamentuojami asmenims su negalia prieinami bendravimo būdai ir informacijos jiems teikimas; nerimaudama dėl siūlymo, kad projektu numatoma panaikinti Ginčų komisiją prie SADM, perduodant šias funkcijas atlikti Administracinių ginčų komisijai. Siūlomas mechaninis specializuotos institucijos funkcijų perdavimas nespecializuotai centralizuotai institucijai, kuri neturi tinkamų dalykinių kompetencijų, kvalifikacijos, medicinos specialistų ir patirties. Tokiomis aplinkybėmis valstybė nesilaikys savo įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, prie kurios prisijungdama Lietuva įsipareigojo užtikrinti veiksmingą skundų nagrinėjimą. Pažymėtina, kad per devynis 2022 m. mėnesius Ginčų komisija prie SADM tenkino net 43 proc. neįgaliųjų skundų; įžvelgdama, kad, jei būtų atsižvelgta į LRS Teisės departamento 2022 m. rugsėjo 21 d. išvadoje „Dėl neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 pakeitimo įstatymo projektą" Nr.
XIVP-2014, pateiktas pastabas dėl neapibrėžtų ir neaiškių projekto nuostatų ir jos būtų ištaisytos, manytina, dalies diskusijų nekiltų; apibendrindama, jog siūloma nauja Neįgaliųjų socialinės integracijos reforma įneš daugiau neaiškumo nustatant neįgalumą, bus sukurtas biurokratinis paslaugų neįgaliam asmeniui aparatas be vidurinės grandies, sumenkinamas savivaldybių Socialinių paslaugų centrų atliekamas darbas bei regionų galimybės, taip pat Ginčų komisijos prie SDADM panaikinimas ribos galimybes kreiptis su skundais į kompetentingą instituciją, kartu pailgės jų nagrinėjimo terminai ir, manytina, kokybė; n u t a r i a
Gitanui Nausėdai;
ir į Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę:
įstatymo projekto svarstyme pertrauką, surengti išsamias diskusijas visais Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projekte pateiktais ginčytinais klausimais su suinteresuotais asmenimis ir pataisyti įstatymo projektą;
dėl išsamesnių diskusijų, tarp jų su partijos skyriais, aptariant Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 pakeitimo įstatymo, Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 2,3,5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Transporto lengvatų įstatymo 7 ir 7(1), straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektų įstatymą ir planuojamą reformą. Įvertinta. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-11-14 Nr. (15) – SD -750 (2022-11-14 Nr.
G-9452) LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Savivaldybės yra aktyviai įsitraukusios į naujos redakcijos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projekto (Toliau - Projektas) svarstymą. Svarbu, kad pristatant planuojamą Negalios reformą buvo išgirstos savivaldybių specialistų/praktikų pastabos dėl pasirinkto Atvejo vadybos modelio ir nuspręsta šį modelį praktiškai išbandyti keliose Pilotinėse savivaldybėse. 2022 m. lapkričio 7 d. vykusiame LSA išplėstinio Socialinių reikalų komiteto posėdyje pristatyta Pilotinių savivaldybių praktika aiškiai parodė, kad Projekte reglamentuotas Atvejo vadybos modelis nėra tinkamas. Vykdant Atvejo vadybą pagal Projekto nuostatas dubliuojamos naujai kuriamos Agentūros ir savivaldybių funkcijos, žmonės, kuriems nustatomas neįgalumas ir vykdoma Atvejo vadyba, piktinasi, kad to paties klausinėja ir Agentūros atvejo vadybininkas, ir savivaldybės socialinis darbuotojas. Agentūros atvejo vadybininko telefonu gauti ir klausimyne sužymėti žmogaus atsakymai dėl jam reikalingų priemonių ir paslaugų neatitinka realių žmogaus poreikių. Dažniausiai tai būna tik žmogaus norai ar žymiai padidinti pageidavimai pagalbos priemonėms ir paslaugoms, tikslu gauti sunkesnę negalią ir didesnę neįgalumo išmoką. Socialinės paslaugos ir pagalba savivaldybėse teikiama pagal realius žmogaus poreikius. Todėl savivaldybės specialistas turi susisiekti su žmogumi, vykti į jo namus ir iš naujo nustatyti pagalbos poreikį įvertindamas žmogaus gyvenamąją aplinką, šeimos narių situaciją ir kt. Pastebėta, kad savivaldybės specialistui kalbantis su neįgalumą pageidaujančiu gauti asmeniu ar jo atstovu dėl jam reikalingos pagalbos, žmogus neturi preteksto jo didinti, todėl išsako realų pagalbos poreikį, kuris dažniausiai skiriasi nuo atžymėto Agentūros.
Pilotinės savivaldybės įsitikino, kad Atvejo vadyba turėtų būti vykdoma ne Agentūroje, o savivaldybėse. Pagalbos poreikio nustatymas turi būti taiklus, o pagalbos plano sudarymui ir jo įgyvendinimui būtina žinoti ir parinkti savivaldybės paslaugų/pagalbos teikėjus, žmogų reikia informuoti apie paslaugų suteikimo tvarką, apmokėjimą, rengti pasitarimus ir kt. Nežiūrint to, kad Atvejo vadybos planas dėl pagalbos priemonių ir paslaugų realiai ir sudaromas bei įgyvendinamas Pilotinėse savivaldybėse (jis tik persiunčiamas Agentūrai), Projekte reglamentuota, kad:
Agentūra organizuoja Atvejo vadybos asmeniui su negalia teikimą (14 str. l d. 10 p.), paskiria atvejo vadybininką, sudaro Atvejo vadybos planą, vykdo Atvejo vadybos plano įgyvendinimą, stebėseną, Atvejo vadybos plano peržiūrą ir kt. (31 str. 1, 2, 3, 4 d ). Taigi, savivaldybėms „nuleidžiami“ papildomi darbai, tačiau Projekte jie nereglamentuoti, neskiriamos lėšos jų vykdymui. Siūlome: - Keisti Projekto 14 str. ir 31 str. nuostatas ir reglamentuoti, kad Atvejo vadybą dėl pagalbos priemonių ir paslaugų vykdo savivaldybių atvejo vadybininkai;
Socialinių reikalų komiteto teikiamas pastabas bei siūlymus. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymus. LSA atstovas dalyvavo Komiteto posėdyje svarstant projektą, savo pastabas ir pasiūlymus išsakė, jie aptarti.
Komitetas patobulino projektą, pakeisdamas „atvejo vadybos“ sąvoką į „pagalbos koordinavimą“ ir pakeisdamas sąvokos turinį; įtraukdamas savivaldybes į pagalbos plano sudarymą ir jo keitimo inicijavimą; numatydamas papildomą finansavimą pagalbos planui įgyvendinti pagal kompetenciją per Tikslinių kompensacijų įstatymą. 8. Lietuvos paraplegikų asociacija, 2022-11-14 Nr. 22/29 (2022-11-15 Nr. G-2022-9479)102
įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektu, Lietuvos paraplegikų asociacija teikia savo nuomonę dėl kelių šio įstatymo nuostatų ir pasiūlymų. Pritariame grupės Seimo narių teikiamam siūlymui papildyti 10 straipsnio 2 dalį papunkčiu:
4) valstybės ir savivaldybės įstaigose, įmonėse, akcinėse bendrovėse, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosiose įstaigose, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti kapitalo dalis suteikia 1/2 ar daugiau balsų, neįgalių darbuotojų skaičius nuo 2024 m. sausio 1 d. turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu šiose organizacijose yra 25 ir daugiau darbuotojų. Šios nuostatos laikymosi kontrolę vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Nesant tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, organizacija kartu su Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoja darbuotojo perkvalifikavimą ar parengimą, remiantis Užimtumo įstatymu. Ši nuostata galioja iki 2028 m. sausio 1 d.
Manome, kad tokia nuostata tikslinga ne tik dėl asmenų su negalia įtraukimo į darbo rinką, tačiau ir visuomenės švietimo aspektu, o taip pat nurodytoms organizacijoms kartu su Užimtumo tarnyba atitinkamai koreguojant priėmimo į darbą ir perkvalifikavimo procesus. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 9. Lietuvos paraplegikų asociacija, 2022-11-14 Nr. 22/29 (2022-11-15 Nr. G-2022-9479)21 Abejojame dėl Įstatymo projekto 21 straipsnio nuostatų, kuriomis, be kita ko, įtvirtinami kriterijai, kuriais nustatoma teisė į asmens su negalia automobilio statymo kortelę. Pirma, abejotina, ar tokie kriterijai turėtų būti nustatyti įstatymo lygmeniu. Antra, teisės aktų nustatyta tvarka įrengtos vietos skirtos ir tinkamos judėjimo sutrikimus turintiems asmenims su negalia, nes jose numatytos išlipimo iš automobilio vietos; nustatyti lygių skirtumų ir dangos nuolydžių reikalavimai, o taip pat privaloma jungtis su prieinama judėjimo trasa. Šie infrastruktūros pritaikymai nėra reikalingi judėjimo negalios neturintiems asmenims, todėl Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinami neaiškūs kriterijai, kai teisę į minimą kortelę įgyja nebūtinai judėjimo funkcijų sutrikimus turintys asmenys, kurie patys ar jų kortelėmis besinaudojantys asmenys užimą kitiems būtinas vietas. Nepritarti. Įvertinta. Konstitucinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad pagrindinės teisės turi būti apibrėžtos įstatymo lygiu. Šiuo metu asmenų grupes šiai kortelei gauti nustato ministro įgaliota įstaiga. Paskutiniu metu Seimo kontrolieriaus įstaiga gauna daug skundų dėl šios kortelės gavėjų grupės susiaurinimo arba praplėtimo. Projektas buvo derintas su visomis suinteresuotomis grupėmis, ir visos pritarė tokiai asmenų apibrėžčiai. Projekte nustatyta, kad asmenų su negalia situacija negali būti pabloginta.
Pagal galiojančią tvarką, automobilio statymo kortelę gali gauti ir darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis; asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba specialusis nuolatinės pirmo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis. 10. Dirbančių neįgaliųjų asociacija, 2022-11-14 Nr. DNA2211/04 (2022-11-15 Nr. G-2022-9518) Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui Dėl Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I 2044 įstatymo projekto Dirbančių neįgaliųjų asociacija atstovauja dirbančių neįgaliųjų teises ir siekia prisidėti prie neįgaliųjų integracijos į darbo rinką. Todėl pateikiame savo poziciją. Iš esmės mes džiaugiamės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuojamais pokyčiais ir įgyvendinama reforma, tačiau gilinantis į planuojamus pakeitimus kyla klausimų susijusių su neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme Nr. I-2044 numatytais pokyčiais nustatant darbingumo/dalyvumo lygius. Po daugybės pokalbių, diskusijų, įstatymo projekto pristatymų, vis dar nėra aišku, kaip bus nustatomas dalyvumo lygis, kas tai atliks? Kokie konkrečiai specialistai atliks vertinimą? Kokiais konkrečiais kriterijais remiantis bus nustatomas dalyvumas? Šią informciją būtina žinoti jau besvarstant įstatymo projektą. Pritariame , seimo narių T. Tomilino, J. Džiugelio, L. Kukuraičio pateiktam siūlymui dėl kvotų viešąjam sektoriuje įvedimo, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. žmonės su negalia turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu šiose viešosiose organizacijose yra 25 ir daugiau darbuotojų. Vis dar matome bei girdime, kad privatus sektorius nenoriai juda į priekį. Žmonės su negalia diskriminuojami darbo rinkoje.
Jiems taip paprastai ir lengvai nepavyksta įsilieti į darbo rinką, todėl manome, jog kvotos viešajame sektoriuje paskatintų ir darbdavius ir žmones su negalia įsitraukti į darbo rinką. Kitas svarbus aspektas, jog pritarus tokiam Seimo narių siūlymui, viešasis sektorius taptų pavyzdžiu, taip paskatindamas ir privataus sektoriaus atstovus išdrįsti ir priimti daugiau asmenų su negalia į laisvas darbo vietas. Esant poreikiui esame pasiruošę aktyviai įsitraukti į šio įstatymo projekto svarstymą ir pateikti papildomus argumentus. Tikimės, kad įstatymo projektas sklandžiai bus svarstomas bei kuo greičiau priimtas Seime. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. DNA atstovas dalyvavo Komiteto posėdyje svarstant projektą, savo pastabas ir pasiūlymus išsakė, jie aptarti. 11. Asociacija
„Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga“,
2022-11-15 Nr.10 (2.7)94-S (2022-11-15 Nr. G-2022-9481)2 Argumentai: Įstatymo projekte aštuonis kartus minimas terminas „Prieinamas bendravimo būdas“. Sudėtinė šio termino dalis yra Brailio raštas. Tačiau apie brailio raštą projekte yra užsiminta tik vieną kartą – aiškinant sąvoką „Prieinamas bendravimo būdas“. Pasiūlymu siekiama visuomenei pateikti trumpą aiškų Brailio rašto apibrėžimą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnį pridedant naują punktą ir jį išdėstyti taip:
„Brailio raštas – lietuvių kalbai pritaikyta
iškilių taškų simbolių sistema informacijai užrašyti ir skaityti.“ Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. LASS atstovas dalyvavo Komiteto posėdyje svarstant projektą, savo pastabas ir pasiūlymus išsakė, jie aptarti. 12. Asociacija
„Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga“,
2022-11-15 Nr.10 (2.7)94-S (2022-11-15 Nr. G-2022-9481)241 Argumentai: Įstatymo projekto 24 straipsnio pavadinime įvardijamas būsto pritaikymo lyg ir visiems asmenims su negalia poreikis, terminai ir finansavimas.
Tačiau 24 straipsnio 1 punktu asmenų, kuriems gali būti taikoma ši nuostata, ratas apibrėžiamas judėjimo funkcijų, psichikos ar elgesio sutrikimais. Regos negalią turintys asmenys įsirengdami būstą patiria papildomų išlaidų specialiai prisitaikydami, kad galėtų savarankiškai naudotis būsto apšvietimo sistema, buitine technika, būsto informacinėmis sistemomis ir kt. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 24 straipsnio 1 punktą, j į išdėstant taip: „1. Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikis nustatomas asmeniui su negalia, kurio regos, judėjimo funkcijų sutrikimai yra pastovūs ir negrįžtami ir (ar) kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų.“ Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 13. Asociacija „Lietuvos negalios organizacijų forumas“, 2022-11-15 Nr. 1161 (2022-11-15 Nr. G-2022-9485) LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui Dėl LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projekto Lietuvos negalios organizacijų forumas, vienijantis 15 nacionaliniu lygiu veikiančių skirtingoms negalios grupėms atstovaujančių organizacijų, pozityviai vertina ir palaiko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamą negalios nustatymo ir žmonėms su negalia skirtų paslaugų teikimo reformą. Šios reformos principai atliepia žmonių su negalia teisių atstovų lūkestį nustatant negalią vertinti ne tik medicininius, bet ir socialinius su negalia susijusius kriterijus (aplinkos, informacijos kliūtis, galimybes mokytis, dirbti) bei skirti žmogaus su negalia dalyvumą skatinančias paslaugas, jas proaktyviai organizuoti, kontroliuoti jų teikimą.
Lietuvos negalios organizacijų forumo nariai pritaria vadinamam vieno langelio principui, kuomet nustatomi žmogaus su negalia individualūs poreikiai ir dalyvumui didinti ar palaikyti reikalingos paramos priemonės, įskaitant paslaugas, dėl kurių ne pats žmogus su negalia kreipiasi į paslaugas organizuojančias įstaigas, bet šios jį/ją susiranda. Tai neabejotinai padidins socialinių paslaugų prieinamumą ir skatins savivaldybes plėsti paslaugų spektrą ir teikėjų ratą, kurti naujas paslaugas, reikalingas žmonių su negalia ir jų artimųjų savarankiškumui užtikrinti. Primename, kad 2020 metais atliktas Valstybės kontrolės auditas parodė, jog tik 13 proc. asmenų su negalia, kuriems nustačius negalią buvo teiktos rekomendacijas dėl pagalbos poreikio, gavo reikalingas paslaugas savivaldybėse. Išskirtinai teigiamai vertinamas siūlomas platesnis informacijos prieinamumo reglamentavimas, padėsiantis užtikrinti žmonių su intelekto negalia ir kitų negalios grupių, pvz. turinčiųjų klausos negalią, lygias galimybes gauti visuomeninę informaciją. Taip pat LNF pritaria siūlomoms palankesnėms sąlygomis individualiems poreikiams pritaikyti automobilius bei suteikti galimybes pasirinkti palankesnį finansinės paramos mechanizmą pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms su negalia. Siekiant patobulinti įstatymo projekto nuostatas, teikiame šiuos pasiūlymus:
LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projekte įtraukti principą, kuris užtikrintų, kad žmogaus su negalia dalyvumas būtų skatinamas ir palaikomas tiek paslaugomis, tik finansine pagalba.
T.y. kad aukštas dalyvumas netaptų kliūtimi gauti paramą, reikalingą su negalia susijusioms išlaidoms. Formuluojant, kad dėl negalios atsiradę individualieji pagalbos poreikiai asmeniui su negalia kompensuojami teisės aktuose numatytomis finansinės pagalbos priemonėmis ir kitomis pagalbos ir (ar) paramos formomis, atsižvelgiant į individualiosios pagalbos, skatinančios ir palaikančios asmens dalyvumą, poreikio mastą “;
Nustatant negalią taip pat vertinamos medicininės būklės (pvz. lėtinės ligos, transplantacijos, silpnaregystės, neprigirdinčiųjų atvejais), todėl svarbu pabrėžti, kad turi būti tinkamai įvertinti dėl negalios sutrikimų kilę ir nuolatos įvairiose gyvenimo srityse patiriami sunkumai, kurie nebūtinai sąlygoja didelį tiesioginį pagalbos poreikį paslaugomis, bet lemia su būkle susijusius finansinius kaštus ir tikslinės negalios kompensacijos poreikį. Todėl pabrėžiame, kad negalios nustatymo procese reikalingas didelis dėmesys tinkamam sunkumų išsiaiškinimui, o asmeniui paskirtos finansinės išmokos, šiuo atvejo netektu darbingumo ir kitos išmokos būtų siejamos su negalios sukeltų sutrikusių funkcijų užtikrinimu. Svarbu užtikrinti, kad įvertinus žmogaus su negalia poreikius, būtų identifikuotos ne tik pagalbos rūšys, bet ir įvardintos konkrečios ir tikslinės pagalbos priemonės ir paslaugos, kurių teikimas būtų užtikrintas, tęstinis, ir pakankamai finansuojamas savivaldybėse. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. LNOF atstovas dalyvavo Komiteto posėdyje svarstant projektą, savo pastabas ir pasiūlymus išsakė, jie aptarti. 14. Asociacija „Lietuvos negalios organizacijų forumas“, 2022-11-15 Nr. 1161 (2022-11-15 Nr.
1161 (2022-11-15 Nr. G-2022-9485) 17,18, 19, 26 Siūlome LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 17, 18, 19, 26 straipsnių paskutinius punktus papildyti: nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru bei švietimo, mokslo ir sporto ministru, įtraukiant ir konsultuojantis su skirtingas negalias atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 15. Asociacija „Lietuvos negalios organizacijų forumas“, 2022-11-15 Nr. 1161 (2022-11-15 Nr. G-2022-9485)16 Dėl Nevyriausybinių organizacijų įtraukimo ir jų dalyvavimo visuose sprendimuose. Siūlome Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo naujoje redakcijoje daugiau funkcijų deleguoti nevyriausybinėms organizacijoms ir įtraukti jas kaip vieną iš pagrindinių paslaugų neįgaliesiems teikėjų, nes NVO ne tik teikia pasiūlymus ir įgyvendina projektus, tačiau aktyviai dalyvauja teikiant paslaugas savo atstovaujamoms tikslinėms grupėms. 16 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų kompetencija asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje Nevyriausybinės organizacijos:
1) teikia siūlymus Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl asmens su negalia teisų apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo tobulinimo;
2) atstovaudamos asmenų su negalia teisėms ir interesams, įgyvendina asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo priemones ir (ar) projektus iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų lėšų ;
3) dalyvauja vykdant asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvos Respublikoje stebėseną. Dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas;
4) organizuoja ir vykdo visuomenės švietimą asmens su negalia teisių apsaugos klausimais;
5) teikia kandidatus į Tarybos narius. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 16.
16Asociacija „Lietuvos negalios organizacijų forumas“,
2022-11-15 Nr. 1161 (2022-11-15 Nr. G-2022-9485) Siūlome įstatymo papildymus, atliepiant bei užtikrinant įvairią negalią turinčių asmenų teises, įgalinimą ir dalyvavimą visose gyvenimo srityse. Įstatymo principuose bei apibrėžtyse įtvirtinti Tinkamų sąlygų pritaikymo bei Universalaus dizaino sąvokas, remiantis JT Neįgaliųjų teisių konvencija. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymus. Komitetas nepritarė universalaus dizaino sąvokos įtraukimui, nes ji apibrėžta Statybos įstatyme. Komitetas patobulino projektą, įtraukdamas į jį naują principą – „tinkamo sąlygų pritaikymo“ (3 straipsnio 11 punktas). 17. Asociacija „Lietuvos negalios organizacijų forumas“, 2022-11-15 Nr. 1161 (2022-11-15 Nr. G-2022-9485)4 Įstatymo projekto 4 str. nepakankamai reglamentuota teisė bendrauti ir gauti informaciją kitų negalių asmenims (pvz. sutrikusio intelekto, neregių/silpnaregių) kitų komunikavimo, informacijos gavimo būdai. Siūloma 4 str. įtraukti ir kaip prievolę numatyti valstybės institucijoms teikti informaciją įvairiomis formomis (Brailio, lengvai suprantama kalba , gestų k., kt), ir bendrauti pasirinktais būdais. Nepritarti. Įvertinta. Projekto 4 straipsnio 2 dalis įtvirtina valstybių ir savivaldybių įstaigų prievolę teikti asmeniui su negalia viešąją informaciją nemokamai bent vienu jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu ar lietuvių gestų kalba. Prieinamas bendravimo būdas apibrėžtas sąvokose. 18. Asociacija „Lietuvos negalios organizacijų forumas“, 2022-11-15 Nr. 1161 (2022-11-15 Nr. G-2022-9485)7
projekte naują straipsnį dėl lengvai suprantamos kalbos. 7 straipsnis. Asmens su suvokimo sutrikimais (intelekto negalia) teisė bendrauti ir gauti informaciją lietuvių lengvai suprantama kalba
prigimtinę teisę į kalbą ir teisę bendrauti, teikti ir gauti informaciją ir
(ar) paslaugas lengvai suprantama kalba. 2.
kalbos paslaugos asmenims su negalia teikiamos nemokamai, atsižvelgiant į jų individualiuosius pagalbos poreikius. 3. Lengvai suprantamos kalbos paslaugų teikimą užtikrinama Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Agentūra) direktoriaus nustatyta tvarka. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, užtikrindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, pagal kompetenciją:
1) sudaro sąlygas ir galimybes darbuotojams mokytis teikti informaciją ir bendrauti lengvai suprantama kalba;
2) užtikrina, kad asmenims su negalia (pagal poreikį) informacija ir (ar) paslaugos būtų teikiamos lengvai suprantama kalba. Nepritarti. Įvertinta. Prieinamų bendravimo būdų yra daugiau ir jie apibrėžti sąvokoje „prieinamas bendravimo būdas“. Projekto 4 straipsnyje įtvirtinta, kad visa informacija turi būti prieinama ir nemokama. 19. Asociacija „Lietuvos negalios organizacijų forumas“, 2022-11-15 Nr. 1161 (2022-11-15 Nr. G-2022-9485)82 Įstatymo 8 straipsnis, nustatantis asmens su negalia teisę į švietimą, turi būti išplėstas įtraukiant teisę vaikams su negalia garantuoti ugdymą ikimokyklinėse įstaigose . Be to, užtikrinant bei įgyvendinant teisę į švietimą ir ugdymą, visose švietimo įstaigose turi būti sudaromos sąlygos vaikams su negalia ugdytis užtikrinant sveikatos ir priežiūros paslaugų teikimą, jeigu jos yra būtinos dėl negalios. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 20. Asociacija „Lietuvos negalios organizacijų forumas“, 2022-11-15 Nr. 1161 (2022-11-15 Nr. G-2022-9485) Taip pat siūlome Įstatymą papildyti nauju straipsniu. Asmens su negalia teisė į savarankišką gyvenimą, vadovaujantis JT Konvencijos 19 str. Įtvirtinant asmens su negalia teisę į savarankišką gyvenimą ir institucijų teikiamą pagalbą gyventi savarankiškai nepriklausomai nuo jo negalios. Nepritarti. Įvertinta.
Įvertinta. Asmens savarankiškas gyvenimas apima jo teisę į saviraiškos laisvę, teisę gauti informaciją, teisę į prieinamą aplinką, teisę bendrauti ir gauti informacija lietuvių gestų kalba, teisę į sveikatos priežiūrą, švietimą, užimtumą ir teisę į laisvalaikį, sportą ir kultūrinę veiklą. Visos šios teisės nuosekliai aprašytos įstatymo projekte, todėl netikslinga įtraukti dar vieną teisę, kuri yra suprantama kaip aukščiau nurodytų teisių visuma. 21. Asociacija „Lietuvos negalios organizacijų forumas“, 2022-11-15 Nr. 1161 (2022-11-15 Nr. G-2022-9485)1324
4) nagrinėja negalios tarybų savivaldybėse veiklos ataskaitas bei savivaldybėse renkamą statistiką. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 22. Asociacija „Lietuvos negalios organizacijų forumas“, 2022-11-15 Nr. 1161 (2022-11-15 Nr. G-2022-9485)151 Įstatymo 15 str. (Savivaldybių) papildyti: Mūsų siūlomas 15 straipsnio pakeitimas
dalį dėstyti taip:
„15 straipsnis. Savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencija asmens su negalia teisių
apsaugos valdymo srityje 1.
Savivaldybės institucijos ir įstaigos:
1) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo priemonių ir (ar) paslaugų įgyvendinimą savo savivaldybės teritorijoje, pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas ;
2) sudaro sąlygas asmeniui su negalia ir (ar) jo atstovui pagal įstatymą reikalingas paslaugas ir (ar) pagalbą gauti kuo arčiau gyvenamosios vietos, teikdamos prioritetą paslaugų ir (ar) pagalbos asmeniui su negalia teikimui bendruomenėje;
3) analizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo būklę savivaldybėje, savivaldybės planavimo dokumentuose numato asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo priemones ir užtikrina jų įgyvendinimą;
4) vertina asmens su negalia savarankiškumą kasdienėje veikloje, socialinių paslaugų, kompleksiškai teikiamos pagalbos, asmeninės pagalbos jam teikimo poreikį;
5) organizuoja socialinių paslaugų teikimą, būsto pritaikymą asmeniui su negalia, asmeninės pagalbos teikimą pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas ir perduoda fiziniams asmenims reikalingas techninės pagalbos priemones nuosavybėn ir (ar) panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis;
6) bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis asmenų su negalia teisėms ir interesams, pagal kompetenciją prisideda prie šios veiklos vykdymo;
7) pagal kompetenciją užtikrina atvejo vadybos plane numatytų individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą;
8) vykdo kitas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytas funkcijas, susijusias su sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų su negalia savarankiškumui bendruomenėje sudarymu
9) steigia Asmens su negalia gerovės tarybas savivaldybėse . Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 23. Asmeninių asistentų asociacija, 2022-11-15 (2022-11-15 Nr.
G-2022-9514) Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Lietuvos Respublika jau virš 30 metų bando „integruoti“ į visuomenę žmones su kitokia galia. Tačiau reikia pastebėti, kad žmonių su kitokia galia niekas iki šiol iš visuomenės neišintegravo. Jie visada buvo su mumis, tik valdžios institucijos jų nenorėjo matyti ir girdėti. Pirmą kartą rimtai pamatyti ir išgirsti žmonės su kitokia galia buvo po to, kai 2010 metais gegužės 27 d. kai Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo dar
d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą (toliau – Konvencija). Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių Komitetas (toliau – Komitetas) rekomendavo Lietuvai, kaip Konvencijos šaliai, pakeisti neįgalumo teisinę apibrėžtį pagal kriterijus ir principus, nurodytus Konvencijos 1–3 straipsniuose, ir veiksmingai pritaikyti ją visuose įstatymuose ir reglamentuose. Komitetas rekomendavo Lietuvai, kaip Konvencijos šaliai, peržiūrėti ir suderinti savo teisės aktus, susijusius su neįgaliųjų apibrėžtimi ir duomenų apie juos rinkimu, siekiant pašalinti visus menkinamą konotaciją turinčius žodžius, vartojamus kalbant apie neįgaliuosius, ir užtikrinti, kad visi esami ir nauji įstatymai ir reglamentai bei juose vartojamos apibrėžtys atitiktų žmogaus teisių principais pagrįstą neįgalumo modelį pagal Konvenciją. Komitetas Lietuvos Respublikai pateikė ir daugiau rekomendacijų, kurias įgyvendinus priartėsime prie Konvencijos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę. Įgyvendinant minėtas rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektą Nr.
I-2044 (toliau – Projektas) kuris, prieš jį pateikiant Lietuvos Respublikos Vyriausybei ne mažiau kaip tris kartus buvo derintas ir suderintas ne tik su suinteresuotomis institucijomis, bet ir su Lietuvoje veikiančiomis negalios nevyriausybinėmis organizacijos (toliau – NVO). Siekiant maksimaliau minėtą Projektą suderinti ir su suinteresuotomis institucijomis ir NVO, jis dar kartą buvo svarstomas (derinamas) LRS Žmogaus teisių komitete, kuris inter alia Projektui pritarė. LRS Neįgaliųjų teisių komisijoje projektas irgi buvo visapusiškai išdiskutuotas. Padaryti pakeitimai atsižvelgiant į komisijos narių, NVO atstovų pastabas ir pasiūlymus ir... Nedalyvaujant visiems komisijos nariams vieno balso persvara atmestas. Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto prašome atmesti Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos 2022 m. lapkričio 7 d. išvadą ir po svarstymo komitete Projektui pritarti inter alia su jame įtvirtintais pakeitimais. Įvertinta. Asociacijos atstovas dalyvavo Komiteto posėdyje svarstant projektą, savo pastabas ir pasiūlymus išsakė, jie aptarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)
<...>
Projektu numatomas naujos redakcijos teisės akto pavadinimas - Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Komisija, vadovaudamasi Konvencija ir Rekomendacijomis, siūlo projekte XIVP-2014 ir susijusiuose teisės aktuose „asmens su negalia teisių apsauga" keisti į „asmens su negalia teisių užtikrinimas". Nepritarti. Įvertinta.
Įvertinta. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos (Komisija) atstovas dalyvavo Komiteto posėdyje svarstant projektą, savo pastabas ir pasiūlymus išsakė, jie aptarti. Projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su Komisija derino. Derinimo metu Komisijos pastabos buvo įvertintos. Iš esmės teikiamos tos pačios pastabos, kokias Komisija teikė derinimo metu. Projekte įtvirtinta šio įstatymo paskirtis – užtikrinti asmens su negalia teisių apsaugą ir įgyvendinimą lygiai su kitais asmenimis. 2. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)11 Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti asmens su negalia teisių apsaugą ir įgyvendinimą lygiai su kitais asmenimis, reglamentuoti negalios nustatymo, asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių nustatymo, tenkinimo ir finansavimo pagrindus, atsižvelgiant užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, kitas tarptautinės teisės normas ir principus, nustatyti asmens su negalia teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, funkcijas, teises ir pareigas asmens su negalia teisių apsaugos srityje. Nepritarti. Įvertinta. Argumentai tokie patys, kaip ir dėl 1 pasiūlymo. 3. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)23 Papildyti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
Asmeninė pagalba
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)26 Papildyti 2 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip: Atvejo vadyba
jam teikiant kompleksinę pagalbą, užtikrinant jo savarankiškumą ir (ar) interesus, teises ir lygias galimybes dalyvauti visose gyvenimo srityse. Nepritarti. Įvertinta. Argumentai tokie patys, kaip ir dėl 1 pasiūlymo. 5. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)28 Papildyti 2 str. 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
Savarankiško dalyvumo lygis
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)210 Pakeisti ir papildyti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: Individualus pagalbos poreikis
veikloje visose gyvenimo srityse lygiai su kitais asmenimis. Nepritarti. Įvertinta. Argumentai tokie patys, kaip ir dėl 1 pasiūlymo. 7. Žmonių su negalia stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr.
G-2022-8585)216 Papildyti 2 str. 16 dalį ir ją išdėstyti taip: Prieinamas bendravimo būdas
Aštuonioliktosios sesijos 2017 m. rugpjūčio 14-31 d. preliminarios darbotvarkės 8 klausimo Bendrąsias pastabas (bendrąja pastaba dėl 19 straipsnio), gyvenimas savarankiškai ir įtrauktis į bendruomenę, komunikacija vykdoma asmenų su negalia pasirinktais prieinamais bendravimo būdais, įskaitant Brailio raštą, gestų kalbą, lytimuosius ženklus, lengvai suprantamą kalbą, alternatyvios ir augmentinės komunikacijos būdus. Siekiant atliepti individualius asmenų su negalia poreikius, Projekte prieinamas bendravimo būdas apibrėžiamas kaip žodinės, rašytinės, garsinės ir (ar) vaizdinės informacijos perdavimo ir (ar) gavimo būdas naudojant Brailio raštą, garsinę priemonę, vaizdinę priemonę, lengvai suprantamą kalbą, prieinamą informacinę aplinką, įtraukiant pagrindines asmenų su negalia prieinamų bendravimo būdų kategorijas (pvz., vaizdinė priemonė atitinka simbolių ir ženklų naudojimą, augmentinės ir alternatyviosios komunikacijos būdus, tokius kaip Bliss metodiką, Mayer–Johnson simbolius), todėl nėra tikslinga išskirti atskirų prieinamų bendravimo būdų subkategorijų apibrėžime. 8. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)3 Komisijos nuomone, vietoj Projekto 3 str. numatytų pagrindinių asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimo principų, tikslinga perkelti Konvencijoje įtvirtintus principus. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymus.
Komiteto pasiūlymus. Visi Konvencijos principai ir pagrindinės principų apibrėžtys yra apibrėžtos projekto 3 straipsnyje. Komitetas patobulino projektą, papildydamas jį asmens su negalia šeimos ar artimųjų įtraukimo ir tinkamo sąlygų pritaikymo principais. 9. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)4 Projekto 4 str. ir visame Projekte siūloma vietoj termino „prieinamu (-ais) bendravimo būdu (-ais)" naudoti šį terminą „prieinamu (-ais) ir jam aiškiai suprantamu (ais) bendravimo būdu (-ais)". Nepritarti. Įvertinta. Projekte remiamasi Konvencijos nuostatomis. Konvencijos
gauti informaciją b dalis pabrėžia Konvencijos šalių pareigą imtis visų atitinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad asmenys su negalia galėtų naudotis saviraiškos laisve ir laisve reikšti savo nuomonę, įskaitant gestų kalbos, Brailio rašto ir visų kitų asmenų su negalia pasirinktų prieinamų bendravimo būdų pripažinimą ir sąlygų juos naudoti oficialiuose santykiuose sudarymą. Remiantis Konvencijos apibrėžtimis, nėra tikslinga šios nuostatos plėsti tapačios reikšmės sąvoka preziumuojant, jog asmens su negalia pasirinktas prieinamas bendravimo būdas yra asmeniui aiškiai suprantamas ir prieinamiausias komunikacijai palaikyti. Prieš pateikdama Projektą suinteresuotoms institucijoms išvadoms gauti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl sąvokos „prieinamas bendravimo būdas“ diskutavo su suinteresuotomis institucijomis ir asmenis su negalia vienijančiomis NVO, rengė viešąsias konsultacijas, kurių metu buvo pristatomos sąvokos, prašoma teikti pasiūlymus. Sąvokai „prieinamas bendravimo būdas“ buvo pritarta bendru sutarimu. 10. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)54 Projekto 5 str.
4 dalyje siūloma numatyti, kad už asmenų su negalia teisės į prieinamą aplinką įgyvendinimą atsako ir visos valstybės ir savivaldybių įstaigos. Nepritarti. Įvertinta. Projekto 5 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad už asmenų su negalia teisės į prieinamą aplinką įgyvendinimą atsako statinių naudotojai. Statinių naudotojais gali būti valstybės ir savivaldybių įstaigos. 11. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)83 Papildyti 8 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
Už švietimo organizavimą ir jo prieinamumą lygiai su kitais asmenimis, užtikrindamos individualias pagalbas ir priemones asmeniui su negalia, atsako Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), nevalstybinių mokyklų savininkai ir švietimo įstaigos. Nepritarti. Įvertinta. Argumentai tokie patys, kaip ir dėl 1 pasiūlymo. Taip pat, pagal Švietimo įstatymo 14 straipsnį, mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai, atskirais atvejais – mokyklos (klasės), skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti. Vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomiems (mokomiems) pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, pirminio profesinio mokymo programas, ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pagal 49 straipsnį, mokytojas turi teisę siūlyti savo individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas, kurios yra parenkamos individualiai. 12.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)1023 Papildyti 10 str. 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: teikia asmeniui su negalia Užimtumo įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas ir individualias pagalbas, ir užimtumo rėmimo priemones bei organizuoja asmeniui su negalia profesinę reabilitaciją. Nepritarti. Įvertinta. Užimtumo įstatyme yra nustatytos darbo rinkos paslaugos: laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų registravimas; informavimas; konsultavimas; įsidarbinimo galimybių vertinimas; tarpininkavimas įdarbinant; individualios užimtumo veiklos planavimas; įdarbinimas su pagalba. Paslaugas ir jų teikimo būdą Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parenka individualiai, atsižvelgdama į asmenų individualius poreikius ir įsidarbinimo galimybes. 13. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)172 1, 2,3 Projekto 17 str. 2 dalies 1-3 punktuose siūloma terminą „ugdytis" pakeisti į terminą
„ugdytis visose gyvenimo srityse". Nepritarti. Įvertinta. Siūlomas terminas „ugdytis visose gyvenimo srityse“
būtų perteklinis, nes pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 35 dalį, ugdymas apibrėžiamas kaip dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant. Tai apima visas gyvenimo sritis. 14. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr.
G-2022-8585)173 Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau - Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos paminėta (toliau - Pastabos), kad Komitetas reiškia susirūpinimą dėl dažnai vartojamų menkinamą konotaciją turinčių žodžių, kaip antai „kurčnebylys" ir „sutrikimas" kalbant apie neįgaliuosius teisės aktuose ir renkant duomenis, įtvirtinančių neigiamą požiūrį į neįgaliuosius (Pastabų 7 punktas). Atsižvelgiant į tai siūloma, Projekte vartojamą terminą „funkcinis sutrikimas" pakeisti į kitą terminą „funkcinė(s) kliūtis(ys)". Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
Neįgalumo lygis nustatomas kompleksiškai įvertinus aplinkos veiksnių įtaką asmens savarankiškumui, galimybėms ugdytis bei asmens organizmo funkcijų sutrikimus funkcines kliūtis po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės priemonės. Nepritarti. Įvertinta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuolat diskutuoja su įvairiomis organizacijomis, teikia metodinę pagalbą ir informaciją įstaigoms ir institucijomis dėl vartojamų sąvokų, diskriminuojančių asmenis su negalia. Funkciniai sutrikimai – tai žmogaus organizmo sistemų ir organų veiklos sutrikimai; naudojant išorinius ir vidinius veiksnius jie gali būti koreguojami. Funkciniai sutrikimai provokuoja organinius (somatinius) sutrikimus, t. y. liga sutrikdo žmogaus organizmo funkcijas. Žodis „kliuvinys“ suprantamas kaip kliūtis kažkokiai veiklai atlikti dėl asmens organizmo funkcinių sutrikimų. Todėl siekiant aiškumo, nepritariame sąvoką „funkcinis sutrikimas" pakeisti kitu terminu
„funkcinė(s) kliūtis(ys)". 15. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr.
G-2022-8585) Komitetas rekomenduoja valstybei, Konvencijos šaliai, peržiūrėti ir suderinti savo teisės aktus, susijusius su neįgaliųjų apibrėžtimi ir duomenų apie juos rinkimu, siekiant pašalinti visus menkinamą konotaciją turinčius žodžius, vartojamus kalbant apie neįgaliuosius, ir užtikrinti, kad visi esami ir nauji įstatymai ir reglamentai bei juose vartojamos apibrėžtys atitiktų žmogaus teisių principais pagrįstą neįgalumo modelį pagal Konvenciją. Nepritarti. Įvertinta. Projektas ir kitų negalios reformos paketo projektų sąvokos ir jų turinys atitinka Konvenciją, o galiojantys įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai bus nuosekliai keičiami, kad ją atitiktų. 16. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)171844 Komisijos nuomone, Projekto 17 str. 4 d. ir 18 str. 4 dalis tikslinga perkelti į poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius neįgalumo lygio ir savarankiško dalyvumo lygio nustatymo tvarką. Projekte siūlytina neminėti medicininių diagnozių bei nesiremti medicininiu negalios apibrėžties modeliu. Nepritarti. Įvertinta. Minėtuose straipsniuose apibrėžti neįgalumo ir dalyvumo lygio nustatymo terminai ir jų paaiškinimas. Šio termino metu asmuo turi teisę į išmokas, paslaugas, lengvatas ir pan., todėl terminas turi būti įtvirtintas įstatymo lygmeniu. Projekte diagnozės minimos tik vienu atveju, kai yra aiškiai apibrėžta, kad jas turint, be papildomų procedūrų, vaiko negalia, sukakus pilnametystei yra prilyginama dalyvumo lygiui. 17. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)185 Projekto 18 str. 5 dalyje numatyta sąlyga, kada asmeniui nustatomas 0 procentų dalyvumo lygis.
Pastebėtina, kad įteisinus šią nuostatą, abejotinu tampa žmonių su intelekto negalia profesinio mokymo ir jų lygių galimybių užtikrinimas, dalyvaujant mokymosi visą gyvenimą srityje bei užimtumas atviroje darbo rinkoje, nes darbdaviai galimai objektyviai nebus suinteresuoti įdarbinti asmenis, kuriems nustatytas 0 procentų darbingumo lygis. Dėl šios priežasties dalis žmonių su negalia gali patirti socialinę atskirtį. Svarstytina, ar minėta Projekto formuluotė nemenkins sunkiausią negalią turinčių žmonių orumo. įteisinus siūlomą nuostatą, švietimo sistemos specialistai taip pat galimai nesistengtų užtikrinti būtinų specialistų pagalbos teikimo bei, kad žmonių su intelekto negalia gebėjimai būtų lavinami ir ugdomi maksimaliu mastu, kad jie galėtų įgyti bei išlaikyti didžiausią įmanomą savarankiškumą (visus fizinius, protinius, socialinius ir profesinius gebėjimus), taip pat būtų maksimaliai įtraukti į visas gyvenimo sritis ir jose turėtų galimybę aktyviai dalyvauti lygiai su kitais asmenimis. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymus. Komitetas patobulino įstatymo projektą, pritardamas Seimo narių Monikos Ošmianskienės ir Lino Kukuraičio pasiūlymams, ir vietoj 0 dalyvumo lygio įtvirtindamas nuorodą į dalyvumo lygio nustatymo kriterijus (18 straipsnio 5 dalis) ir atsisakydmas intervalo (21 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 18. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)26 Dėl 26 str., Komisijos nuomone, valstybės įsipareigojimas užtikrinti asmeniui su negalia lygias galimybes visose visuomenės gyvenimo srityse negali būti apmokamas iš negaliai skirtų lėšų arba jos turi būti tokio dydžio, kad neblogintų asmens gyvenimo kokybės. Nepritarti. Įvertinta.
Įvertinta. Šiuo metu galiojanti paslaugų ar pagalbos teikimo sistema asmenims su negalia numato, kad už paslaugas ir (ar) pagalbą mažiausias pajamas gaunantys asmenys nemoka. Asmens su negalia pajamoms viršijus minimalią pajamų ribą, mokėjimas už paslaugas diferencijuojamas atsižvelgiant į konkrečias jo pajamas. Be to, asmenys su negalia gauna finansinę pagalbą individualiems poreikiams tenkinti. Skiriamos šios finansinės pagalbos priemonių neįgaliesiems rūšys: socialinė piniginė parama, tikslinės kompensacijos ir išmokos bei lengvatos. Apmokėjimas yra reglamentuotas Socialinių paslaugų įstatyme. 19. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)27 Projekto 27 straipsnyje siekiama įtvirtinti, jog asmeniui su negalia teikiamų socialinių paslaugų ir pagalbų finansavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarką, ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas. Komisija, vadovaudamasi Komiteto Pastabomis, rekomenduoja Projekto V skyriuje nurodytuose straipsniuose pagalbas asmeniui su negalia finansuoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, o asmeniui su negalia, turint galimybę, prisimokėti iš kitų, ne negaliai skirtų lėšų (nustatant minėtų priemonių apmokėjimo tvarką, tikslingiau remtis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio nuostatomis). Taip pat pažymėtina, kad Komiteto 5-oje Bendroje pastaboje, dėl Konvencijos nuostatų teisingo įgyvendinimo išaiškinimo valstybėms narėms, rekomenduojama asmeninę pagalbą (angl.
Komiteto 5-je Bendroje pastaboje nurodyta valstybėms narėms, kad: „asmeninė pagalba: asmeninė pagalba reiškia konkrečiam neįgaliam asmeniui teikiamą žmogiškąją pagalbą, kurią kontroliuoja jos gavėjas ir kuri yra jo savarankiško gyvenimo įrankis. Finansavimą turi kontroliuoti neįgalusis, kuriam šios lėšos turi būti skiriamos sumokėti už bet kokią reikalingą pagalbą." Komisija visų lygių įstaigoms ir organizacijoms nuolat akcentuoja Komiteto Pastabų reikšmę ir svarbą, siekiant teisingai įgyvendinti Konvencijos nuostatas Lietuvoje. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymus. Argumentai tokie patys, kaip ir dėl 18 pasiūlymo. Be to, tikslinių kompensacijų paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant slaugos pagalbos poreikius. Tikslinės kompensacijos gali būti naudojamos tik individualiems poreikiams tenkinti. Komitetas patobulino projektą, pritardamas Seimo narės Monikos Ošmianskienės pasiūlymui, kad mokėjimo už asmeninę pagalbą dalis būtų apskaičiuojama tik nuo tikslinių kompensacijų. 20. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)291 Papildyti 29 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Siekdamas sumažinti arba pašalinti funkcinių kliūčių įtaką savo savarankiškumui ir mobilumui, asmuo su neįgalia gali naudotis valstybės garantuota šuns pagalbininko, kuriam išduotas šuns pagalbininko akreditaciją patvirtinantis dokumentas (toliau - šuo pagalbininkas), teikiama pagalba. Nepritarti. Įvertinta.
Įvertinta. Projektu siekiama tik sudaryti sąlygas asmeniui su negalia naudotis šuns pagalbininko pagalba ir patekti į viešąją erdvę, visuomeninės ir kitos paskirties pastatus ar statinius ir juose būti, naudotis viešojo transporto objektais ir Transporto lengvatų įstatyme numatytomis lengvatomis. Įteisinus šuns pagalbininko pagalbą, numatoma vertinti tokios pagalbos poreikį ir naudą neįgaliesiems ir tuomet priimti sprendimus dėl šuns pagalbininko įsigijimo ar jo išlaikymo išlaidų kompensavimo, t. y. numatoma vertinti priemonės veiksmingumą ir spręsti dėl šuns pagalbininko poreikio nustatymo ir finansavimo galimybių. 21. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)2933
Asmuo su negalia, naudodamasis šuns pagalbininko pagalba, turi teisę:
erdvėje, visuomeninės ir kitos paskirties pastate ar statinyje ar renginyje negalės naudotis šuns pagalbininko teikiama pagalba (kai dėl kitų asmenų ar gyvūnų saugumo ar kitų priežasčių tai būtų nepriimtina). Siekiant spręsti tokias situacijas, siūloma įstaigų ir organizacijų vidaus taisyklėse nustatyti pagalbos neįgaliajam priemones, taip pat priemones, skirtas šuns pagalbininko saugumui ir gerovei užtikrinti, kol neįgalusis būna viešojoje erdvėje, visuomeninės ir kitos paskirties pastate ar statinyje ir (ar) renginyje. 22. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)295 Papildyti 29 str.
5 dalį ir ją išdėstyti taip: Asmuo su negalia, naudodamasis šio straipsnio 3 dalyje numatytomis teisėmis, atsakingo įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojo arba renginio organizatoriaus ar jo paskirto atsakingo asmens prašymu pateikia asmens su negalia pažymėjimą ir šuns pagalbininko akreditaciją patvirtinantį dokumentą (ar jų kopijas) arba leidžia nuskaityti lengvai nuskaitomą QR kodą kaip papildomą alternatyvą dokumentų pateikimui. Nepritarti. Įvertinta. Projekto 29 straipsnio 5 dalis nenurodo, kokia yra reikiamų dokumentų forma (popieriniai, elektroninėje laikmenoje ir pan.). Esant poreikiui (jei tokią galimybę turės asmuo su negalia ar įstaiga (organizacija), į kurią nori patekti asmuo su negalia ir jo šuo pagalbininkas), galės naudoti lengvai nuskaitomą QR kodą, kaip papildomą alternatyvą dokumentų pateikimui. 23. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 2022-10-17 (2022-10-18 Nr. G-2022-8585)30 Dėl Projekto 30 straipsnio, paminėtina, kad sąvoka „aprūpintojas" objektyviai suponuoja įsipareigojimą rūpintis tik socialinės rūpybos ir bazinių poreikių srityse, tačiau atsižvelgiant į Konvencijos nuostatų reikalavimus, turime įgyvendinti įsipareigojimus ir užtikrinti žmogaus su negalia lygias galimybes visose visuomenės gyvenimo srityse, o tam būtinas ir tinkamas asmens su negalia teisių atstovavimas, todėl įteisinti „aprūpintoją" nėra tikslinga – turėtų būti pilnamečio su negalia atstovas. Nepilnamečio su negalia rūpintojų ar globėjų atveju, tapus vaikui pilnamečiu asmeniu, siūlytina paskirti analogiškai - pilnamečio rūpintoją ar pilnamečio globėją. Aprūpintojo pareigas numatoma pavesti vienam iš artimųjų, su kuriuo asmuo su negalia gyveno iki pilnametystės, todėl tikslinga, ypač kalbant apie negalią turinčio žmogaus tėvus ar šeimos narius, kad jie tęstinai taptų pilnamečio atstovais.
Atsižvelgiant į tai, kad vaikas su negalia, tapęs pilnamečiu, tikėtina, kad ir toliau gyvens atviroje bendruomenėje, savo namuose su tėvais ar artimaisiais, tikslinga, siekiant mažinti papildomą krūvį tėvams ar artimiesiems, pilnamečio su negalia atstovą (Projekte - aprūpintoją) siūlytina skirti 60 mėnesių laikotarpiui (vietoj Projekte numatomų 36 mėn.). Nepritarti. Įvertinta. Šiuo metu Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme jau įteisintas neįgaliojo aprūpintojas, jo skyrimo sąlygos, teisės ir pareigos. Minėtu reguliavimu nesiekiama reglamentuoti asmens su negalia, kaip civilinio subjekto, teisių ar pareigų perdavimo kitam asmeniui. Nustatoma tik labai siaura aprūpintojo teisės veikti neįgalaus asmens vardu apimtis (gauti išmokas, kompensacijas, kreiptis dėl slaugos priemonių skyrimo). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Linas Kukuraitis, Rima Baškienė, Zenonas Streikus, Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Vilija Targamadzė, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Laima Mogenienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas, 2022-11-112 11,12,17,18 Argumentai: Tikslinga ruošiamą įstatymą papildyti naujomis sąvokomis, kurios leistų geriau įvardinti ir apibūdinti žmonių su negalia situacijas bei atliepti jų ir jų šeimų narių poreikius. Nediskutuotina, kad šeimoje gimus vaikui su negalia tėvus ištinka psichologinis šokas, ypač jeigu apie vaisiaus sveikatos sutrikimus nebuvo žinoma iki jam gimstant arba jie atsiranda dėl gimdymo metu patiriamų traumų ir veiksnių.
Naujagimis yra visiškai priklausomas nuo tėvų ar rūpintojų priežiūros, tad jų fizinė, psichologinė, dvasinė būklė, atsiradusi dėl sukrėtimo, daro tiesioginę įtaką jų gebėjimui pasirūpinti savimi bei vaiku ir jo sveikata. Toks pats šokas ištinka visais atvejais, kai negalia nėra ilgalaikės, lėtinės ligos, kai sveikata palaipsniui nuolat prastėja, padarinys. Negaliai atsiradus po staigios sveikatos krizės, pavyzdžiui traumos, auto įvykio, sudėtingų ligos komplikacijų, galūnių amputacijų, kai negrįžtamai paveikiamos organizmo funkcijos, ar kitos medicininės intervencijos, po kurios sveikata nebegali grįžti į iki krizinę būseną, negalią įgijęs asmuo ir jo šeima ar artimiausi žmonės patiria psichologinį šoką, baimę, nerimą, nežinią, susiduriama su psichosocialinėmis problemomis, sunkumais įveikiant kasdienos iššūkius ir adaptuojantis naujoje realybėje. Šiuo, be galo sudėtingu asmeniui ir jo artimiesiems metu, reikalinga skubi, profesionali, tikslinga pagalba tam, kad blogėjant sveikatos situacijai būtų užkirstas kelias socialinių negalios pasekmių atsiradimui. Todėl būtina kuo greičiau ir efektyviau suteikti pagalbą krizinėje situacijoje, kad nesiformuotų kitos socialinės problemos, tokios kaip atskirtis, depresija, savidestrukcinis ar suicidinis elgesys. Svarbu suteikti reikalingą palaikymą šeimos nariams ar kitiems artimiesiems, kurie, savo ruožtu tampa atrama sveikatą ir savarankiškumą praradusiam asmeniui su negalia. Įgimto sveikatos sutrikimo ar kritinio sveikatos pokyčio metu svarbu, kad socialinės paslaugos būtų teikiamos kuo skubiau, nepaisant to ar asmeniui jau oficialiai nustatytas negalios lygis.
Gimus kūdikiui su negalia ar suaugusiam asmeniui patyrus tam tikrą medicininę intervenciją po kurios, tikėtina, asmuo įgis negalią, gydantis gydytojas turėtų kuo skubiau susisiekti su akredituota nevyriausybine organizacija (toliau NVO), kuri imtųsi teikti būtinas socialines paslaugas asmeniui su negalia ir jo artimiesiems. Be galo svarbu, kad kritinėje situacijoje pagalbos teikėjai sutiktų asmenį jo buvimo vietoje, t.y. gydymo įstaigoje ar namuose, nes fizinė ir psichologinė kliento būsena po negalią lemiančio įvykio, dažnai būna ypač sudėtinga ir visa teikiama pagalba turėtų būti “atnešama” minimalizuojant asmens pastangas, reikalingas paslaugoms gauti. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnį naujomis 11, 12, 17 ir 18 dalimis ir jas išdėstyti taip:
sutrikimas - naujagimio būklė dėl įgimtų sindromų, fizinio neišsivystymo, gimdymo traumų turinti neigiamą poveikį ir prognozes asmens tolimesnei raidai. 12. Kritinis sveikatos pokytis
kuria pateikiama informacija visuomenės atstovams, tarp jų skaitymo, suvokimo problemų, intelekto negalią turintiems asmenims, taip pat vaikams ir senyvo amžiaus asmenims. 12. 14. Lietuvių gestų kalba
pagalbos poreikių tenkinimo koordinavimas telkiant ir įpareigojant atsakingas institucijas užtikrinti asmens savarankiškumą ir (ar) interesus. 18. Palydėjimo paslauga - informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, intensyvių krizių įveikimo bei psichosocialinės pagalbos paslaugų visuma, teikiama su įgimtu sveikatos sutrikimu ar kritiniu sveikatos pokyčiu susiduriantiems asmenims ir jų šeimoms, siekiant padėti adaptuotis pasikeitusioje situacijoje. 15. 19. Prieinama aplinka
gyvenamosios paskirties pastatas, transporto objektas, kibernetinė erdvė), kurioje asmuo su negalia gali nevaržomas būti, laisvai judėti, gauti paslaugas ir (ar) prekes, gauti ir (ar) perduoti informaciją lygiai su kitais asmenimis. 16. 20. Prieinamas bendravimo būdas
(ar) pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas. 18. 22. Techninės pagalbos priemonė
standartinis ar specialus gaminys (įskaitant įtaisus, įrangą, programinę įrangą), padedantis kompensuoti, sumažinti organizmo funkcijų sutrikimus, veiklos ar dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybių apribojimus arba jų išvengti. 19. 23.
vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme . Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymus. Komitetas patobulino projektą, vietoj sąvokos „atvejo vadyba“ įtvirtindamas sąvoką „pagalbos koordinavimas“ ir pakeisdamas sąvokos turinį (nauja 2 straipsnio 17 dalis). Komitetas nepritarė projekto papildymui sąvokomis „įgimtas sveikatos sutrikimas“ (2 straipsnio 11 dalis), „kritinis sveikatos pokytis“ (2 straipsnio 12 dalis) ir „palydėjimo paslauga“ (2 straipsnio 18 dalis), kadangi šios sąvokos turėtų būti apibrėžiamos sveikatos sistemą ir socialines paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose, o ne šiame įstatyme. 2. Seimo nariai:
Linas Kukuraitis, Rima Baškienė, Zenonas Streikus, Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Vilija Targamadzė, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Laima Mogenienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas,
10 Argumentai: Negalia paveikia ne tik konkretų asmenį, tačiau ir artimiausią jo aplinką. Kūdikio ar mažamečio vaiko negalios atveju pats asmuo dar nesuvokia savo būsenos sudėtingumo, tačiau ji neigiamai paveikia tėvų ar kitų rūpintojų psichologinę sveikatą ir būseną, todėl krizės įveikos pagalba reikalinga teikti artimiesiems.
Suaugusio asmens atveju prarasta sveikata ir darbingumas, pasikeitusi fizinė būklė ir su tuo susijusios pasekmės turi neabejotiną įtaką asmens sutuoktiniui ar vaikams, jei tokių esama arba kitiems suaugusiems asmenims, kurie laikotarpiu, kol asmuo geba prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, prisiima atsakomybę už asmens gerovę ir juo rūpinasi. Šiuo, pačiu jautriausiu ir sudėtingiausiu laikotarpiu, kai stengiamasi suvokti ir priimti pasikeitusią situaciją, suplanuoti tolimesnius veiksmus ir pagalbos išteklius būtina teikti socialinę, psichologinę pagalbą ne tik asmeniui, bet ir jo šeimai. Šeimos nariai, ne tik patiria ir išgyvena asmens sveikatos būklės pasikeitimo sukeltą šoką, jie, įprastai, būna tie, kurie pokriziniu laikotarpiu yra pirmasis pagalbos ratas, prieš įsijungiant institucinėms paramos ir palaikymo sistemoms. Teikiant tiesioginę pagalbą artimiesiems ir šeimos nariams yra užtikrinamas jų gebėjimas palaikyti negalios ištiktą asmenį ir juo pasirūpinti. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip: Asmens su negalia šeimos ar artimųjų įtraukimo - negalią turintis asmuo suvokiamas kaip neatskiriama šeimos ar kitų jam svarbių asmenų grupės dalis. Gerbiama ir užtikrinama ne tik negalią turinčio asmens, tačiau ir jo tėvų, sutuoktinių, vaikų ar kitų artimą ryšį turinčių asmenų teisė į psichologinę, krizių įveikos, psichosocialinę pagalbą. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 3. Seimo narė Monika Ošmianskienė, 2022-10-317 Argumentai:
Liūdna tiesa ir tai, jog Lietuvoje slaugos sistema yra nustekenta ir nepajėgi užtikrinti pilnavertę ir orią slaugą.
Paprastai vienam slaugytojui turėtų tekti septyni pacientai ir dar trys slaugytojo padėjėjai, tačiau šiuo metu naktį slaugytojui tenka ir 64 pacientai. Be to pamaina trunka 12 ar net 24 val. Specialistai pabrėžia, kad, esant tokiai situacija, nebėra saugu teikti paslaugas – tai atsiliepia ir slaugytojų sveikatai, o pavargęs darbuotojas daro daugiau klaidų. Covid19 pandemijos metu išryškėjo dar vienas trūkumas – sveikatos įstaigos, stacionarai visiškai atsiribojo nuo išorinio pasaulio, taip palikdami savimi negalinčius pasirūpinti pacientus be jokios artimųjų pagalbos. Žmonės kankinosi ir mirė ne tik dėl ligų, bet ir dėl laiku negautos pagalbos - silpnos slaugos. Norisi pastebėti, kad buvo taikomos perteklinės apsaugos priemonės – jokios teisės lankyti ir slaugyti artimąjį. Tuo tarpu ligonines nuolat lankė įvairūs specialistai – statybininkai, maisto tiekėjai, o ir patys pacientai būdavo pastebimi paliekantys ligoninių teritoriją. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis yra nustatomas asmeniui, kuriam dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba ir (ar) slauga. Todėl siūlau, kad šiems asmenims besigydant stacionare, būtų sudaromos sąlygos drauge būti ir artimajam ar kitam jo pasirinktam asmeniui. Šiuo metu tokią teisę turi tik vaikai. Ši teisė turėtų išlikti ir karantino ar ekstremalios situacijos metu. Pasiūlymas:
7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
negalia turi teisę į asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą ir kitą sveikatinimo veiklą (toliau – sveikatos priežiūra) lygiai su kitais asmenimis. 2.
negalia, kuriam yra nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę, jog jį sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu lydėtų, o jam teikiant stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas kartu būtų arba lankytų jo artimasis giminaitis ar kitas pasirinktas asmuo. Ši asmens su negalia teisė galioja ir paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną. 23 . Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, užtikrindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, pagal kompetenciją:
1) sudaro sąlygas asmeniui su negalia sveikatos priežiūros paslaugas gauti kuo arčiau jo gyvenamosios vietos;
2) taiko prevencijos priemones, padedančias asmeniui su negalia išvengti organizmo funkcijų, darančių įtaką neįgalumo ar dalyvumo lygio mažėjimui, sutrikimų didėjimo. 34 . Sveikatos priežiūros paslaugos asmenims su negalia organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu. “ Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 4. Seimo nariai Tomas Tomilinas, Justas Džiugelis, Linas Kukuraitis,
2 Argumentai: Siekdama neįgaliųjų įdarbinimo, valstybė įgyvendina įvairias neįgaliųjų užimtumo rėmimo priemones, tačiau savanoriškas neįgaliųjų įdarbinimo modelis veikia nepakankamai efektyviai. Darbingo amžiaus neįgaliųjų užimtumo rodiklis daug metų negerėja, todėl būtina ieškoti efektyvių įdarbinimo priemonių. Siekiant skatinti negalią turinčių asmenų integraciją į atvirą darbo rinką, siūlome laikinai nustatyti neįgaliųjų darbo vietų kvotų sistemą viešojo sektoriaus organizacijoms. Tokiu būdu būtų užtikrinamos didesnės galimybės neįgaliesiems įsidarbinti. Kvotų sistema sėkmingai taikoma ir kitose Europos valstybėse: Airijoje, Austrijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Rumunijoje, Italijoje. Daugelyje šių valstybių ir privačiam sektoriui egzistuoja prievolė įdarbinti neįgaliuosius, tačiau Lietuvoje privačiam darbdaviui siūlome palikti rekomendaciją.
Valstybė natūraliai prisiima daugiau socialinių įsipareigojimų ir rodo pavyzdį kitiems darbdaviams. Šiuo metu valstybės sektoriuje yra įdarbinta apie 6 proc. neįgaliųjų (švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriuose), tačiau egzistuoja dideli netolygumai ir kai kuriose įstaigose ir įmonėse įdarbintų neįgaliųjų yra žymiai mažiau. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Papildyti 10 straipsnio 2 dalį papunkčiu: „4) valstybės ir savivaldybės įstaigose, įmonėse, akcinėse bendrovėse, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosiose įstaigose, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti kapitalo dalis suteikia 1/2 ar daugiau balsų, neįgalių darbuotojų skaičius nuo 2024 m. sausio 1 d. turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu šiose organizacijose yra 25 ir daugiau darbuotojų. Šios nuostatos laikymosi kontrolę vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Nesant tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, organizacija kartu su Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoja darbuotojo perkvalifikavimą ar parengimą, remiantis Užimtumo įstatymu. Ši nuostata galioja iki 2028 m. sausio 1 d.“ Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 5.
Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas,
4 Argumentai: Valdžios sektorius teikdamas viešąsias paslaugas negalia turintiems asmenims ne visada gali užtikrinti jų poreikį, todėl viena iš alternatyvų, kaip patenkinti negalią turinčių asmenų poreikius yra valdžios teikiamų viešųjų paslaugų perdavimas nevyriausybinėms organizacijoms (toliau – NVO). NVO gali lengviau identifikuoti atstovaujamų grupių poreikius, jos gali pasiūlyti šiuos poreikius atitinkančių paslaugų. NVO sektoriaus teikiamos paslaugos grindžiamos empatija, todėl žmonės labiau linkę pasitikėti šiuo sektoriumi. Atstovaudamos savo tikslines grupes NVO geriausiai žino jų poreikius ir problematiką, geba atstovauti jų interesams bei kokybiškai ir kryptingai teikti neįgaliesiems skirtas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybė, matydama NVO potencialą teikti viešąsias paslaugas siekia padėti šiam sektoriui augti ir stiprėti, todėl Lietuvos 2021 – 2030 metų nacionalinės pažangos plane vienas iš siekių yra įtraukti nevyriausybinį sektorių į paslaugų teikimą. Šiame plane numatoma, kad trečiasis sektorius perims beveik trečdalį viešųjų paslaugų teikimo. Visgi šiandien žmones su negalia atstovaujančių NVO, kaip socialinių paslaugų teikėjų, veikla yra ribota, kadangi nėra finansavimą skatinančių mechanizmų bei finansinio tokios veiklos tvarumo. Savivaldybės skiria pagrindinę finansavimo dalį pavaldžioms arba jų įsteigtoms įstaigoms, o NVO finansavimas iš savivaldybių biudžetų lėšų yra labai mažas, nors vietinės NVO praktiškai neturi kitų finansavimo šaltinių. Nepaisant ir taip menkų galimybių gauti savivaldybių finansavimą, paslaugų teikimo sąlygoms keliami pertekliniai reikalavimai, dėl kurių nevyriausybinis sektorius beveik visais atvejais pralaimi finansavimo konkursus prieš savivaldybių/valstybines įstaigas dėl galimybės teikti socialines paslaugas.
Pasiūlymų siekiama sudaryti prielaidas NVO teikti viešąsias paslaugas negalia turintiems asmenims, numatyti finansavimą skatinančius mechanizmus bei užtikrinti finansinio tokios veiklos tvarumą, sudaryti lygiaverčio NVO ir savivaldybių bendradarbiavimo galimybes teikiant socialines paslaugas neįgaliesiems. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nevyriausybinių organizacijų veiklą asmens su negalia teisių apsaugos srityje, finansuodamos nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamas programas ir priemones, projektus, kitas iniciatyvas. Vyriausybė tvirtina nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos bendrosios ir specialiosios socialinių paslaugų teikimo negalią turintiems asmenims priemonės ir projektai ir numatomi valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Savivaldybės institucijos bendrųjų ir specialiųjų socialinių paslaugų teikimo priemones ir projektus, skirtus negalią turintiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir
(ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose. Šios priemonės ir projektai finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų. Nepritarti. Pasiūlymas nedera su projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta Vyriausybės kompetencija tvirtinti Nacionalinį pažangos planą, kuriame nustato strateginius asmens su negalia teisių apsaugos politikos tikslus ir (ar) uždavinius, jiems įgyvendinti skirtas plėtros programas, kuriose nustatomos pažangos priemonės, ir 5 straipsnyje įtvirtinta savivaldybių kompetencija.
Pasiūlymas prieštarauja Strateginio valdymo įstatymui, kuriame nustatyti strateginio valdymo sistemos principai, apibrėžti planavimo dokumentų lygmenys, tipai, jų tarpusavio sąsajos ir įtaka pažangos lėšų ir tęstinės veiklos lėšų (toliau kartu – lėšos) planavimui, nustatyti strateginio valdymo sistemos dalyviai, jų teisės ir pareigos. Socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad savivaldybė s ocialinių paslaugų teikimo mastui ir rūšims pagal gyventojų poreikius nustatyti kasmet sudaro ir tvirtina socialinių paslaugų planą; rengia ir įgyvendina savivaldybės socialinių paslaugų priemones, numatytas savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (arba) strateginiame veiklos plane. Be to, regionuose gali ir nebūti stiprių NVO. NVO yra pirmiausia grandis, kurią siekiama pasitelkti teikiant paslaugą ar pagalbą. Vis daugiau atsisakoma projektinio finansavimo siekiant užtikrinti tvarų finansavimą. 6. Seimo nariai Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas,
2 5, 6 Argumentai: Tokie patys. Žr. pasiūlymą dėl 11 straipsnio 4 dalies. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo pakeitimo projekto 12 straipsnio 1 dalį naujais 5 ir 6 punktais ir juos išdėstyti taip:
„5) rengia specialiąsias programas sunkiai įdarbinamoms
žmonių su negalia grupėms, tokioms kaip proto negalia ar psichikos sveikatos sutrikimai (negalia) ir organizuoja jų vykdymą;
6) rengia specialiąsias programas asmenų su sunkia negalia savarankiško gyvenimo užtikrinimui ir organizuoja savarankiško gyvenimo programų vykdymą ir finansavimą.“ Nepritarti. Pasiūlymas yra perteklinis.
Pasiūlymas yra perteklinis. Vadovaudamasi strateginio planavimo metodikomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip plėtros programos valdytojas, formuoja ir vykdo šias pažangos priemones: įtraukios darbo rinkos plėtros programą (priemonės: didinti pažeidžiamų asmenų grupių užimtumą; užtikrinti ADRP priemonių finansavimą, veiksmingumą ir efektyvumą ir kt. horizontalios priemonės); socialinės sutelkties plėtros programą (priemonės: plėtoti kompleksinę neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą; sukurti tvarią nestacionarios ilgalaikės priežiūros sistemą; plėtoti pagalbos senyvo amžiaus asmenims sistemą ir kt.); asmenims su negalia tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse programą (priemonės: užtikrinti fizinės infrastruktūros prieinamumą neįgaliesiems; užtikrinti informacinės infrastruktūros prieinamumą neįgaliesiems ir kt.); pajamų nelygybės mažino plėtros programą (kurios tikslas - užtikrinti labiausiai skurstančioms visuomenės grupėms adekvačias disponuojamas pajamas ir mažinti disponuojamų pajamų atotrūkius visuomenėje). 7. Seimo nariai:
Linas Kukuraitis, Rima Baškienė, Zenonas Streikus, Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Vilija Targamadzė, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Laima Mogenienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas,
25 Argumentai: Nevyriausybinės organizacijos (NVO) dažnai yra gebančios lanksčiau ir greičiau reaguoti į susiklosčiusią situaciją, jų veikla mažiau formalizuota, pagalbą gaunantys asmenys, paprastai, linkę labiau pasitikėti NVO, nes nesijaučia vertinami, stebimi valstybinių institucijų, nesibaimina dėl galimų pasekmių priimant pagalbą. Lietuvoje gausu nevyriausybinių organizacijų, kurios apima konkrečios negalios sritį yra gerai susipažinę su problemų specifika, galimais sprendimų būdais, gali ne tik tiesiogiai teikti pagalbą bet ir nukreipti naujai negalią įgijusį asmenį ar jo artimuosius į veikiančias savipagalbos grupes, pasidalinti naudinga informacija.
Tokių NVO įdirbis su judesio, psichikos, proto ar kitas negalias turinčiais asmenimis yra didžiulis, tad teikdami palydėjimo paslaugas asmeniui jie ne tik spręstų esamą krizinę situaciją atsiradusią dėl sveikatos problemų, tačiau ir užsiimtų galimų socialinių problemų prevencija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per sau pavaldžias institucijas akredituodama tokias paslaugas teikiančias NVO prisidėtų prie šio sektoriaus plėtros, užtikrintų, jog būtinos palydėjimo paslaugos taps prieinamomis ir kad jas teiks geriausiai negalios sritį išmanantys specialistai, kurie, tikėtina, ne tik padės įveikti su negalia susijusią krizę, tačiau ir užtikrins asmens bei šeimos apsaugą nuo socialinės ar saviizoliacijos, pasiūlant jiems jau susiformavusią bendruomenę. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo pakeitimo projekto 12 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
5) užtikrina nevyriausybinių organizacijų, teikiančių palydėjimo paslaugas, akreditavimą ir paslaugų finansavimą. Nepritarti. Komitetas patobulino projektą, pritaręs posėdyje Komiteto išvados rengėjo Lino Kukuraičio pateiktiems pasiūlymams įstatyme įtvirtinti ankstyvosios pagalbos paslaugos teikimą nuo 2027 m. Iki 2025 m. pabaigos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šią paslaugą išbandytų ir įvertintų jos teikimo ir organizavimo perspektyvas. Ši paslauga būtų finansuojama iš valstybės ir (ar) savivaldybių, sudarant sutartį su akredituota ankstyvosios pagalbos paslaugą, pritaikytą konkrečiai negaliai, teikiančia socialinių paslaugų įstaiga ar organizacija ( projekto 27 straipsnio 4 ir 5 dalys, 3 straipsnio 1, 2 ir 9 dalys). 8.
Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, 2022-10-2514 Argumentai: Tokie patys. Žr. pasiūlymą dėl 11 straipsnio 4 dalies. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 14 straipsnį 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Agentūros kompetencija ir teisės asmens
su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje 1.
Agentūra ir (ar) jos struktūriniai padaliniai, dalyvaudami formuojant ir įgyvendinant asmens su negalia teisių apsaugos politiką:
1) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimą;
2) koordinuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių ir (ar) projektų įgyvendinimą;
3) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvos Respublikoje stebėseną, dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas;
4) teikia ministrams pagal jiems priskirtas veiklos sritis pasiūlymus dėl asmens su negalia teisių apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo;
5) teikia metodinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms dėl asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo;
6) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimus dėl asmens su negalia:
a) neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino;
b) dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, netekto dalyvumo procentų (100 procentų dalyvumo lygio ir asmeniui nustatyto dalyvumo lygio procentų skirtumo);
c) profesinės reabilitacijos poreikio;
d) asmens su negalia darbo pobūdžio ir sąlygų;
e) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
f) lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
g) techninės pagalbos priemonių poreikio;
h) automobilio statymo kortelės poreikio, termino;
i) atvejo vadybos poreikio;
j) aprūpintojo skyrimo;
k) darbo asistento pagalbos poreikio, termino;
8) rengia ir tvirtina asmens su negalia pažymėjimo išdavimo ir keitimo tvarką, jo formą, organizuoja šio pažymėjimo pagaminimą ir išdavimą;
9) rengia ir tvirtina asmens su negalia automobilio statymo kortelės formą, organizuoja šios kortelės pagaminimą ir išdavimą;
10) organizuoja atvejo vadybos asmeniui su negalia teikimą;
11) organizuoja asmens su negalia aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis;
12) organizuoja ir vykdo visuomenės švietimą asmens su negalia teisių apsaugos klausimais;
13) vykdo kitas šiame įstatyme ir Agentūros veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Agentūra ir (ar) jos struktūriniai padaliniai, dalyvaudami formuojant ir įgyvendinant asmens su negalia teisių apsaugos politiką:
1) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimą;
2) koordinuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių ir (ar) projektų įgyvendinimą;
3) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvos Respublikoje stebėseną, dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas;
4) teikia ministrams pagal jiems priskirtas veiklos sritis pasiūlymus dėl asmens su negalia teisių apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo;
5) teikia metodinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms dėl asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo;
6) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimus dėl asmens su negalia:
a) neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino;
b) dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, netekto dalyvumo procentų (100 procentų dalyvumo lygio ir asmeniui nustatyto dalyvumo lygio procentų skirtumo);
c) profesinės reabilitacijos poreikio;
d) asmens su negalia darbo pobūdžio ir sąlygų;
e) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
f) lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
g) techninės pagalbos priemonių poreikio;
h) automobilio statymo kortelės poreikio, termino;
i) atvejo vadybos poreikio;
j) aprūpintojo skyrimo;
k) darbo asistento pagalbos poreikio, termino;
8) rengia ir tvirtina asmens su negalia pažymėjimo išdavimo ir keitimo tvarką, jo formą, organizuoja šio pažymėjimo pagaminimą ir išdavimą;
9) rengia ir tvirtina asmens su negalia automobilio statymo kortelės formą, organizuoja šios kortelės pagaminimą ir išdavimą;
10) organizuoja atvejo vadybos asmeniui su negalia teikimą;
11) organizuoja asmens su negalia aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis;
12) organizuoja ir vykdo visuomenės švietimą asmens su negalia teisių apsaugos klausimais;
13) vykdo kitas šiame įstatyme ir Agentūros veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. Nepritarti.
Nepritarti. Komitetas patobulino projektą, pakeisdamas „atvejo vadybos“ sąvoką į
„pagalbos koordinavimo“ sąvoką ir pakeisdamas sąvokos turinį. NVO gali būti
perduodamas tam tikrų paslaugų teikimas, bet ne pagalbos koordinavimo funkcija. Akredituotos, licenzijuotos ar konkurso keliu atrinktos NVO gali teikti paslaugas, konsultacijas ir pan. Pagalbos koordinavimas yra paslaugų organizavimo, t.y. viešojo administravimo funkcija, kurios valstybė negali deleguoti NVO. Pagal projektą NVO priskiriamos pagrindinėms asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo institucijoms. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina ir remia NVO veiklą asmens su negalia teisių apsaugos srityje, finansuodamos NVO įgyvendinamas programas ir priemones, projektus, kitas iniciatyvas. NVO sektorius gali aktyviai prisidėti konsultuojant Agentūrą ir identifikuojant asmenų su negalia poreikius. Atsižvelgdamas į Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNOF) pasiūlymus, Komitetas patobulino projektą, patikslindamas nuostatas, susijusias su negalios ir individualiųjų poreikių nustatymo kriterijų rengimu, įtraukdamas į jų rengimą NVO; papildydamas nuostatas, susijusius su savivaldos funkcijomis - savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo priemonių ir (ar) paslaugų įgyvendinimą savo savivaldybės teritorijoje, pasitelkdamos NVO; numatydamas, kad NVO dalyvauja atliekant asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvoje stebėseną ir dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (Konvencija) įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas; organizuoja ir vykdo visuomenės švietimą asmens su negalia teisių apsaugos klausimais; teikia kandidatus į Asmens su negalia gerovės Tarybos narius. 9.
9Seimo nariai:
Linas Kukuraitis, Rima Baškienė, Zenonas Streikus, Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Vilija Targamadzė, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Laima Mogenienė,
Savivaldybių pajėgumas teikti socialines paslaugas asmenims su negalia ir jų šeimoms yra skirtingas, nėra aiškaus mechanizmo kaip vyksta gerosios praktikos sklaida, socialinių paslaugų plėtros stebėsena, nėra teikiamos nuoseklios rekomendacijos savivaldybėms, susipažinus su jų realia situacija ir gyventojų poreikiais. Agentūros paskirtas pagalbos koordinatorius apjungtų asmeninį, savivaldos ir nacionalinį lygmenis, teikdamas informaciją asmeniui su negalia apie jam priklausančias socialines paslaugas, perduodamas tokią informaciją jo gyvenamosios savivaldybės atsakingiems darbuotojams, stebėdamas kokios paslaugos teikiamos ir kokių stygius jaučiamas, teikdamas rekomendacijas savivaldai, vertindamas jų daromą pažangą ir rinkdamas duomenis, leidžiančius lyginti savivaldybes tarpusavyje, formuoti paslaugų asmenims su negalia standartą, užtikrinti dalijimąsi patirtimi bei reikšmingos statistikos rinkimą ir analizę. Pagalbos koordinatorius būtų atsakingas už vertikaliąją socialinių paslaugų teikimo ašį - užtikrina, kad informacija apie poreikius, galimybes, reikalingus resursus ir efektyvumo vertinimą pasiektų visas suinteresuotas šalis: asmenį, savivaldos įstaigas ir organizacijas bei nacionalinio lygmens atsakingas institucijas, formuojančias asmenų su negalia teisių užtikrinimo politiką.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 14 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktus ir juos išdėstyti taip:
6) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimus dėl asmens su negalia:
a) neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino;
b) dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, netekto dalyvumo procentų (100 procentų dalyvumo lygio ir asmeniui nustatyto dalyvumo lygio procentų skirtumo);
c) profesinės reabilitacijos poreikio;
d) asmens su negalia darbo pobūdžio ir sąlygų;
e) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
f) lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
g) techninės pagalbos priemonių poreikio;
h) automobilio statymo kortelės poreikio, termino;
pagalbos poreikio;
j) aprūpintojo skyrimo;
k) darbo asistento pagalbos poreikio, termino;
negalia teikimą organizuoja pagalbos asmeniui su negalia koordinavimą ; Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 10.
10Seimo nariai:
Linas Kukuraitis, Rima Baškienė, Zenonas Streikus, Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Vilija Targamadzė, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Laima Mogenienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas,
17 Argumentai: Siekiant išlaikyti socialinės srities integralumą ir sąvokų vientisumą bei remiantis gerąja praktika, susijusia su atvejo vadyba, įgyvendinama vaiko teisių užtikrinimo srityje, atvejo vadyba ir su tuo susiję funkcijos turėtų išlikti savivaldos atsakomybe ir būti organizuojama asmens gyvenamojoje vietoje. Atvejo vadybininkui bendraujant ir bendradarbiaujant su Agentūros paskirtu pagalbos koordinatoriumi paslaugų planavimas, teikimas ir vertinimas leistų ne tik kokybiškai padėti asmeniui su negalia, tačiau ir stebėti bei vertinti paslaugų poreikio ir plėtros dinamiką savivaldos ir nacionaliniu lygmenimis. Asmens su negalia atvejo vadybos vykdymas savivaldos lygmenyje leistų kompleksiškai teikti pagalbą ne tik pačiam asmeniui, tačiau ir jo šeimos nariams, pasitelkiant savivaldybėje kitose srityse jau veikiančius atvejo vadybininkus ir kitus pagalbos specialistus. Tai būtų tarsi socialinės pagalbos horizontali ašis, kai atvejo vadybininkui koordinuojant gali būti bendradarbiaujama su kitais savivaldybėje veikiančiais specialistais, kad teikiamos paslaugos būtų kuo platesnio spektro, tačiau nesidubliuotų. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
7) organizuoja asmens su negalia atvejo vadybą ir užtikrina atvejo vadybos plane numatytų individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą;
pagal kompetenciją vykdo kitas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytas funkcijas, susijusias su sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų su negalia savarankiškumui bendruomenėje sudarymu. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymus. Argumentai tokie patys, kaip ir dėl Seimo narių Vytauto Bako, Lino Kukuraičio, Tomo Tomilino pasiūlymo dėl projekto 14 straipsnio.
11Seimo nariai:
Linas Kukuraitis, Rima Baškienė, Zenonas Streikus, Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Vilija Targamadzė, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Laima Mogenienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas,
3 Argumentai: Sveikatos priežiūros įstaiga, įprastai yra vieta, kur asmuo atsiduria ištikus sveikatos krizei ir kurioje išgirsta žinias apie negrįžtamai pasikeitusią savo sveikatos būklę. Svarbu, jog asmenį gydantis gydytojas, matydamas jo būklę ir esamas indikacijas, bei įtardamas, jog tokia situacija nėra suderinama su iki krizinės sveikatos būklės susigrąžinimu apie tokį, gydomą pacientą, praneštų akredituotai NVO, teikiančiai palydėjimo paslaugas, kurios darbuotojai atvyktų į gydymo įstaigą ir imtųsi teikti būtinąją socialinę pagalbą. Svarbu, jog NVO palydėjimo paslaugas ima teikti remdamiesi faktine asmens sveikatos būkle ir gydančio gydytojo kreipimusi, nelaukdami, kol asmuo ar jo artimieji sutvarkys su negalia susijusius formalumus, nes tai gali užtrukti ilgą laiko tarpą, o krizės įveikimo pagalba reikalinga kuo greičiau po negalią sąlygojančio įvykio. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 15 straipsnio pavadinimą, papildyti 3 dalimi ir jį išdėstyti taip:
, ir įstaigų ir sveikatos priežiūros įstaigų kompetencija asmens su negalia teisių apsaugos valdymo srityje 3.
Sveikatos priežiūros įstaigos:
kūdikiui, kurio sveikatos būklė dėl įgimtų ligų, sindromų ar neišsivystymo arba dėl gimdymo metu patirtų traumų ir sveikatos pažeidimų leidžia gydančiam gydytojui pagrįstai manyti, jog dėl šių indikacijų kūdikis gali būti pripažintas turintis negalią, susisiekti su akredituota nevyriausybine organizacija, kuri nedelsiant pradėtų teikti kompleksines paslaugas krizės ištiktai šeimai;
2) įstaigoje gydant asmenį, kurio sveikatos būklė esmingai pasikeitė dėl patirtos traumos, ūmios ligos komplikacijos ar kitos staigios būklės, kurios buvimas leidžia pagrįstai manyti, jog asmuo įgyja negalią, apie tokį asmenį pranešti akredituotai nevyriausybiniai organizacijai, teikiančiai palydimąsias paslaugas. Nepritarti. Argumentai tokie patys, kaip ir dėl šių Seimo narių pasiūlymo dėl projekto
Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, 2022-10-2516 Argumentai: Tokie patys. Žr. pasiūlymą dėl 11 straipsnio 4 dalies. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Nevyriausybinių organizacijų kompetencija asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje Nevyriausybinės organizacijos:
1) teikia siūlymus Vyriausybei , valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl asmens su negalia teisų apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo tobulinimo;
2) atstovaudamos asmenų su negalia teisėms ir interesams, įgyvendina asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo priemones ir (ar) projektus ;
3) teikia bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas;
4) organizuoja ir vykdo visuomenės švietimą asmens su negalia teisių apsaugos klausimais;
5) organizuoja ir įgyvendina savarankiško gyvenimo programas sunkios negalios asmenims;
6) organizuoja ir įgyvendina specialiąsias užimtumo programas asmenims su proto ir psichikos sutrikimais (negalia);
7) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvos Respublikoje stebėseną. Stebėsenos rezultatai skelbiami viešai. Dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas;
8) organizuoja atvejo vadybos asmeniui su negalia teikimą;
9) organizuoja asmens su negalia aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymus. Argumentai tokie patys, kaip ir dėl šių Seimo narių pasiūlymo dėl projekto 14 straipsnio. 13. Seimo nariai: Linas Kukuraitis, Rima Baškienė, Zenonas Streikus, Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Vilija Targamadzė, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Laima Mogenienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas,
3 Argumentai: Tokie patys. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo pakeitimo projekto 16 straipsnį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip:
3) Akredituotos nevyriausybinės organizacijos teikia palydėjimo paslaugas: informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, intensyvios krizių įveikimo pagalbos ir psichosocialinės pagalbos.
Nepritarti. Argumentai tokie patys, kaip ir dėl šių Seimo narių pasiūlymo dėl projekto 12 straipsnio 2 dalies 5 punkto. 14. Seimo nariai
5 Argumentai: Siekiant panaikinti asmens orumą žeminančią „0 procentų dalyvumo“ sąvoką ir įstatymą dar labiau priartinti prie Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos dvasios, kritikuojamą sąvoką siūlome keisti kita - „pilno pagalbos poreikio“ sąvoka. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 18 straipsnio 5 dalį, 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir juos išdėstyti taip:
diagnozių pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), žymimų kodais F72 ir F73, sukakus pilnametystę, neįgalumo lygis prilyginamas
dalyvumo lygiui pilnam pagalbos poreikiui . Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 15. Seimo nariai
13 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir jį išdėstyti taip:
galiojimo terminai
3) asmenys, kuriems nustatytas0 pilnas pagalbos poreikis
Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 16.
Monika Ošmianskienė, 2022-10-3124 Argumentai: Šiemet Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą pasiekė keli skundai, susijęs su ta pačia problema, – daugiabučio namo liftas nestoja antrame aukšte, todėl apribojamos jame gyvenančių asmenų su negalia judėjimo galimybės – nėra užtikrinamas aplinkos prieinamumas. Namo administratorius paprastai siūlo rengti visų namo gyventojų balsavimą, kuris nuspręstų, ar leisti liftui sustoti antrame aukšte, ar ne. Lietuvos teisės aktuose šiuo metu nėra aiškių nuostatų, kurios įpareigotų namo administratorių sureguliuoti taip liftą, kad šis sustotų antrame aukšte, kai to pareikalauja bent vienas namo gyventojas ir kai tai būtina dėl asmens negalios. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymas, terminai ir finansavimas
pritaikymo asmeniui su negalia poreikis nustatomas asmeniui su negalia, kurio judėjimo funkcijų sutrikimas yra pastovus ir negrįžtamas ir (ar) kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų. 2. Sprendimą dėl būsto pritaikymo asmeniui su negalia priima savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens sudaryta būsto pritaikymo komisija socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 3. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.
Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime nepriimamas sprendimas pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams, sprendimą, ar pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto ir jo aplinkos pritaikymo, vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo tvarka. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmusi savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas asmens su negalia poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės. Už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymą asmens su negalia poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, atsako savivaldybės vykdomoji institucija. 4. Daugiabučio laiptinėje su liftu antrame aukšte gyvenantis asmuo su negalia turi teisę į veikiantį ir antrame aukšte sustojantį liftą, nepriklausomai nuo kitų butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo. 45 . Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 56 . Už būsto pritaikymo asmeniui su negalia organizavimą ir būsto pritaikymo kokybės užtikrinimą atsako savivaldybės institucijos ir (ar) asmuo su negalia ar jo atstovas pagal įstatymą. “ Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 17.
Monika Ošmianskienė, 2022-10-3126 Argumentai: Naudodamiesi asmeninio asistento pagalba žmonės, turintys negalią, gali aktyviau dalyvauti kultūros, pramogų, sporto ir kituose (pvz. konferencijas, diskusijas, susitikimus su įdomiais žmonėmis ir pan.) renginiuose (toliau – Renginiai), tačiau praktikoje juos riboja finansinės galimybės. Todėl, nors į Renginį vyksta vykdydamas savo pareigas, asmeninis asistentas turi susimokėti už Renginio bilietą iš savo asmeninių lėšų arba papildomą bilietą turi nupirkti žmogus su negalia. Seime jau yra priimtos įstatymo pataisos, kuriomis asmeninis asistentas, lydintis asmenį su negalia į kultūros įstaigas (muziejus, galerijas ir kt.), lankytinas vietas, kultūros, pramogų ar sporto renginius, turi teisę įsigyti bilietą su 100 procentų nuolaida. Tačiau naujoje įstatymo redakcijoje šie pakeitimai ir pamesti, todėl siūlau ištaisyti klaidą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymas, teikimas, apmokėjimas ir finansavimas
negalia, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį jo ar jo atstovo pagal įstatymą prašymu nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo, nutraukimo ir asmeninės pagalbos poreikio nustatymo termino priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo. 2.
asistentas, pradėdamas teikti asmeninio asistento paslaugas, turi būti išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, jeigu neturi Socialinių paslaugų įstatyme nustatyto išsilavinimo, leidžiančio dirbti socialiniu darbuotoju, arba nėra įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo, lankomosios priežiūros darbuotojo ar individualios priežiūros darbuotojo kvalifikacijos pagal socialinių darbuotojų padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programą. Įžanginiai mokymai vykdomi pagal individualios priežiūros darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimo programas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 3. Asmeninis asistentas, lydintis asmenį su negalia į kultūros įstaigas (muziejus, galerijas ir kt.), lankytinas vietas, kultūros, pramogų ar sporto renginius, turi teisę įsigyti bilietą su 100 procentų nuolaida. 34 . Už asmeninės pagalbos teikimo organizavimą ir jos kokybės užtikrinimą atsako savivaldybių institucijos. 45 . Asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis negu 20 procentų asmens su negalia pajamų, nustatytų ir apskaičiuojamų vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsniu. Asmeninė pagalba teikiama nemokamai asmeniui su negalia, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai. Asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 56 . Valstybės biudžeto lėšų asmeninei pagalbai teikti paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. “ Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 18.
Monika Ošmianskienė,
4 Argumentai: Asmeninė pagalba yra dalis individualios pagalbos, todėl jos apmokėjimo dydis neturėtų būti didesnis, nei individualios pagalbos teikimui skiriamos kompensacijos dydis. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „Asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis negu asmens su negalia gaunamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis
apskaičiuojamų vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsniu . Asmeninė pagalba teikiama nemokamai asmeniui su negalia, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai. Asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. “ Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 19. Seimo narė Monika Ošmianskienė, 2022-10-3128 Argumentai:
Šiuo metu Lietuvoje didžioji dauguma asmenų su negalia įsidarbinus išlaiko visas jiems priklausančias išmokas. 2020 m. Pasaulio banko ataskaitoje „Negalios politika ir negalios vertinimo sistema Lietuvoje “ pažymima, kad:
„Dalyvavimas darbo rinkoje (darbas pagal darbo sutartį) neturi jokios įtakos
teisei gauti išmokas, išskyrus šalpos neįgalumo pensiją, kurios negalima gauti, jei asmuo dirba. Apskritai tai yra geras Lietuvos negalios sistemos bruožas: daugelyje šalių žmonės su negalia turi pasirinkti neįgalumo pensiją ar dalyvavimą darbo rinkoje. Vyriausybė gali apsvarstyti galimybę išplėsti šią politiką ir šalpos neįgalumo pensijoms, siekdama paskatinti šią pensiją gaunančius asmenis ieškoti darbo. “ Projekto rengėjai taip pat pabrėžia, kad šioje vietoje sistema nesikeis, todėl siūlau tai įtvirtinti įstatyme. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
šios finansinės pagalbos priemonės:
1) socialinė piniginė parama – skiriama siekiant užtikrinti jo materialinės padėties garantijas;
2) tikslinės kompensacijos ir (ar) pensijos, ir (ar) išmokos – skiriamos siekiant jam kompensuoti dėl negalios netektas pajamas ir individualios pagalbos poreikių tenkinimo išlaidas;
3) lengvatos – teikiamos siekiant jam užtikrinti individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą tais atvejais, kai galimybių patenkinti jo poreikius kitomis pagalbos priemonėmis nėra. 2. Asmuo su negalia nepraranda finansinių pagalbos priemonių įsidarbinimo atveju. “ Pritarti iš esmės. Žr. Komiteto pasiūlymus. 20. Seimo nariai Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas,
1 Argumentai: Tokie patys. Žr. pasiūlymą 11 straipsnio 1 dalies 4 punktui. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atvejo vadyba skiriama asmenims su negalia, kurie kreipėsi į
Agentūrą dėl negalios vertinimo, kreipėsi į nevyriausybinę organizaciją pagalbos arba nevyriausybinė organizacija turi informaciją apie pagalbos poreikį asmenims su negalia ir pastarieji davė sutikimą, kad jiems būtų teikiama atvejo vadyba. Atvejo vadybos asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymus. Argumentai tokie patys, kaip ir dėl šių Seimo narių pasiūlymo dėl 14 straipsnio. 21. Seimo nariai Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas,
2 Argumentai: Tokie patys. Žr. pasiūlymą 11 straipsnio 1 dalies 4 punktui. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pakeitimo projekto 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.
Atvejo vadyba asmeniui su negalia skiriama, pratęsiama ir baigiama teikti Agentūros direktoriaus nevyriausybinės organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Nepritarti. Pasiūlymas susijęs su šių Seimo narių pasiūlymais dėl projekto 14 ir 16 straipsnių (Komitetas nepritarė pasiūlymui dėl 14 straipsnio, ir pritarė iš dalies pasiūlymui dėl
dėl 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto. 22. Seimo nariai: Linas Kukuraitis, Rima Baškienė, Zenonas Streikus, Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Vilija Targamadzė, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Laima Mogenienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas, 2022-11-1131 Argumentai: Tokie patys kaip pasiūlymuose 14 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktams ir 15 straipsnio 1 dalies 7 punktui. Pasiūlymas:
Papildyti VI skyriaus pavadinimą ir 32 straipsnį išdėstant juos taip:
JOS
31 straipsnis. Pagalbos koordinavimo, A a tvejo vadybos skyrimas, organizavimas ir vykdymas:
1Pagalbos koordinavimas skiriamas asmenims su negalia,
kurie kreipėsi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir davė sutikimą, kad jiems pagalba būtų koordinuojama arba asmeniui su negalia pačiam pareiškus norą pagalbos koordinavimui. 2. Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas. 3.
3Pagalbos koordinatorius:
1) teikia asmeniui visą informaciją apie negalios nustatymo, dalyvumo vertinimo sąlygas ir terminus, pateikia priklausančių socialinių paslaugų, lengvatų ir reikalingų techninių priemonių rekomendacijas, supažindina asmenį su kita aktualia informacija ir teisėmis;
2) vertina asmens su negalia koordinuotos pagalbos poreikį, nustato reikalingas paslaugas ir apie jas informuoja atsakingas institucijas;
3) bendradarbiauja su atvejo vadybininkais ir akredituotomis nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis palydėjimo paslaugas, dėl konkretaus asmens teisių ir interesų užtikrinimo;
su negalia poreikį, reikalingos teikti paslaugos ir informacija apie asmenį su negalia ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą perduodami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis vykdyti pagal kompetenciją:
1) savivaldybės administracijai pagal asmens gyvenamąją vietą dėl asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo bei kompleksinės pagalbos jam organizavimo ir (ar)
2) Užimtumo tarnybai dėl profesinės reabilitacijos, užimtumo rėmimo priemonių ir (ar) darbo rinkos paslaugų teikimo asmeniui su negalia, ir (ar)
3) Agentūros įgaliotai įstaigai dėl asmens su negalia aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, ir (ar)
4) prireikus – kitoms įstaigoms pagal jų kompetenciją. 1. 5. Atvejo vadyba skiriama asmenims su negalia, kurie kreipėsi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir davė sutikimą, kad jiems būtų teikiama atvejo vadyba. kuriems pagalbos koordinatorius nustatė atvejo vadybos poreikį ir asmenys davė sutikimą ir tiems, kurie ir (ar) jo atstovai patys pareiškia norą gauti atvejo vadybą. Atvejo vadybos asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas. 2. 6.
negalia skiriama, pratęsiama ir baigiama teikti Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu. savivaldybės administracijos padalinio, atsakingo už atvejo vadybos organizavimą, vadovo sprendimu bendrai sutarus atvejo vadybininkui ir asmeniui su negalia ir (ar) jo atstovui . 3. 7. Atvejo vadybos organizavimas apima:
pagalbos asmeniui su negalia teikimo poreikio įvertinimu, sudaro atvejo vadybininkas;
į atvejo vadybos plane numatytos kompleksinės pagalbos pobūdį, atvejo vadybos planą įgyvendina asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą užtikrinantys teikėjai. Atvejo vadybos plano įgyvendinimo stebėseną vykdo atvejo vadybininkas ;
4) atvejo vadybos plano peržiūrą. Jeigu įgyvendinant atvejo vadybos planą atsiranda ir (ar) vykdant jo įgyvendinimo stebėseną pastebima naujų aplinkybių arba buvusios aplinkybės, dėl kurių asmeniui su negalia buvo skirta atvejo vadyba, išnyksta, atvejo vadybininkas inicijuoja atvejo vadybos plano peržiūrą ir (ar) pakeitimą ir (ar) atvejo vadybos baigimą. 4 . Atsižvelgiant į atvejo vadybos plane numatytos kompleksinės pagalbos asmeniui su negalia poreikį, atvejo vadybos planas ir informacija apie asmenį su negalia ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą perduodami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis vykdyti pagal kompetenciją:
1) savivaldybės administracijai pagal asmens gyvenamąją vietą dėl asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo bei kompleksinės pagalbos jam organizavimo ir (ar)
2) Užimtumo tarnybai dėl profesinės reabilitacijos, užimtumo rėmimo priemonių ir (ar) darbo rinkos paslaugų teikimo asmeniui su negalia, ir (ar)
3) Agentūros įgaliotai įstaigai dėl asmens su negalia aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, ir (ar)
4) prireikus – kitoms įstaigoms pagal jų kompetenciją.
Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2022-10-31 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Sprendimas : pritarti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2014 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos, Seimo narių, nevyriausybinių organizacijų ir Seimo žmogaus teisių komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti komiteto išvadoms. Pasiūlymai: žr. toliau. Pritarti iš dalies:
teisių komitetas,
23 Argumentai: Siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos Tarybos pavadinimą, atsisakant nuorodos, kad Taryba yra patariamoji institucija „prie Vyriausybės“, nes žodis „prie“ suponuoja institucijos priklausomumą ir pavaldumą, kaip pavyzdžiui „įstaigų prie ministerijų“ atveju. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) Asmens su negalia gerovės taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Taryba);“. Pritarti. 1.2. LR Seimo Žmogaus teisių komitetas,
1 Argumentai: Siekiant aiškiai reglamentuoti Asmens su negalia gerovės tarybos (toliau – Taryba) veikimo ir atskaitingumo pricipus, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Pasiūlymas: „1. Taryba yra kolegiali institucija, veikianti prie Vyriausybės ir sudaryta iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų paskirtų atstovų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenims su negalia, deleguotų atstovų, kurios tikslas – gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendravimą ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir teisės aktų įgyvendinimą asmens su negalia teisių apsaugos srityje. Tarybos sudarymo tvarką nustato ir jos veiklos nuostatus tvirtina Vyriausybė.“ Pritarti. 1.3. LR Seimo Žmogaus teisių komitetas,
1 Argumentai: Siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, nes keičiamas įstatymas yra skirtas reglamentuoti nacionaliniuose įstatymuose, o ne Europos sąjungos valstybėje narėje galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintų teisių apsaugą. Siūloma atsisakyti žodžių „kuri suteikia teisę asmeniui su negalia naudotis Europos Sąjungos valstybėje narėje galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Asmens su negalia automobilio statymo kortelę , kuri suteikia teisę asmeniui su negalia naudotis Europos Sąjungos valstybėje narėje galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, turi teisę gauti:
1) asmenys, kuriems nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis;
2) asmenys, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis;
3) asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis;
4) asmenys, kuriems nustatytas 30–55 procentų dalyvumo lygis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvąjį automobilį, ir dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis: vežimėliu, skirtu asmeniui su negalia, ar vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne ar kita vaikščiojimui palengvinti skirta priemone).“ Pritarti. 1.4. LR Seimo Žmogaus teisių komitetas,
101 Argumentai: Siekiant išvengti slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia aprūpintojo ir globėjo/rūpintojo teisių kolizijos, skirtingo minėtų asmenų įgaliojimų interpretavimo bei atsižvelgiant į tai, kad aprūpintojo instituto paskirtis (siekiant atriboti jį nuo asmens globėjo ar rūpintojo institutų) yra tik pačių būtiniausių slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia poreikių tenkinimas, siūlome projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 1 punktą tikslinti numatant dėl kokių „paslaugų“ slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia aprūpintojas galėtų kreiptis į viešojo administravimo subjektus. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį dėstyti taip: ,,10.
Aprūpintojo teisės:
1) kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl paslaugų ir priemonių slaugomam ar prižiūrimam asmeniui teikimo; slaugomam ar prižiūrimam asmeniui individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo;“. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 1.5. LR Seimo Žmogaus teisių komitetas,
1 Argumentai: Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad atvejo vadyba skiriama asmenims su negalia, kurie kreipėsi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir davė sutikimą, kad jiems būtų teikiama atvejo vadyba. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jei asmuo, kreipęsis dėl negalios vertinimo, nesutiktų, kad jam būtų teikiama atvejo vadyba bei kaip tai įtakotų negalios vertinimo proceso procedūras, pavyzdžiui, ar jam būtų galimybė savarankiškai pasinaudoti keičiamo įstatymo
pagalba, profesine reabilitacija, techninės pagalbos priemonėmis ir kt. Todėl siūlome projekto nuostatas patikslinti, siekiant pašalinant šį neaiškumą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Atvejo vadyba skiriama asmenims su negalia, kurie kreipėsi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir davė sutikimą, kad jiems būtų teikiama atvejo vadyba. Jei asmuo nesutinka, kad jam būtų teikiama atvejo vadyba, Agentūra organizuoja tik negalios vertinimą. Atvejo vadybos asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas.“ Pritarti iš esmės (atvejo vadybą Komitetas siūlo keisti pagalbos koordinavimu). Žr. Komiteto pasiūlymus. 1.6. LR Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2022-10-313 P Argumentai:
Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Agentūros direktorius iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Agentūra, kaip įstaiga, pradės veikti įsigaliojus įstatymui 2023 m. liepos 1 d., todėl pavedimas jos direktoriui priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2023 m. birželio 30 d. negalės būti įgyvendintas. Atsižvelgiant į tai, siūlome teisinį reguliavimą patikslinti. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas , sveikatos apsaugos ministras ir švietimo, mokslo ir sporto ministras , Agentūros direktorius iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 2. LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisija, 2022-11-09 Komisijos sprendimas ir pasiūlymai: nepritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektui ir grąžinti jį iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas:
ir finansų komitetas, 2022-11-09 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-231 4,5 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento (Teisės departamentas) išvados 1 pastabai, s iūlome išbraukti įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo (projektas) 1 straipsnio 4 dalį (ir buvusią 5 dalį laikyti 4 dalimi): „
įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens su negalia teisių apsaugą, taikomos tiek, kiek ši teisių apsauga nereglamentuota kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. “ Pritarti. 2. iš
reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-2326 Argumentai ir pasiūlymas: Siekdami aiškaus kompetencijų pasiskirstymo tarp savivaldybių ir Agentūros bei iš dalies pritardami Seimo narių (Linas Kukuraitis, Rima Baškienė, Zenonas Streikus, Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Vilija Targamadzė, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Laima Mogenienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas) 1 pasiūlymui (dėl 2 straipsnio 11, 12, 17, 18 dalių), siūlome atsisakyti „atvejo vadybos“ sąvokos (papildydami projektą nauja „pagalbos koordinavimo“ sąvoka), išbraukdami projekto 2 straipsnio 6 dalį: „
vadyba
Pritarti. 3.
reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-2326 N Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pasiūlymui įtvirtinti projekte Brailio rašto sąvoką, siūlome papildyti projekto 2 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Brailio raštas – lietuvių kalbai pritaikyta
iškilių taškų simbolių sistema informacijai užrašyti ir skaityti.“
10 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Teisės departamento išvados 2 pastabai, s iūlome atsisakyti žodžio „nepalankių“, projekto 2 straipsnio 10 dalį išdėstydami taip: „10. Individualusis pagalbos poreikis – asmens su negalia poreikis, atsirandantis dėl jo negalios ir (ar) nepalankių aplinkos veiksnių, trukdančių jam būti savarankiškam atliekant kasdie ni nę veiklą.“
13 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Teisės departamento išvados 2 pastabai, s iūlome atsisakyti žodžio „nepalankių“, 2 straipsnio 13 dalį išdėstant taip: „13. Negalia
Pritarti. 6.
reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-232 15, 16,17,18,19,20 N Argumentai ir pasiūlymas: Siekdami aiškaus kompetencijų pasiskirstymo tarp savivaldybių ir Agentūros bei iš dalies pritardami Seimo narių (Linas Kukuraitis, Rima Baškienė, Zenonas Streikus, Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Vilija Targamadzė, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Laima Mogenienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas) 1 pasiūlymui pasiūlymui (dėl
sąvokos ir papildydami projektą nauja „pagalbos koordinavimo“ sąvoka (Komiteto pasiūlymas dėl projekto 2 straipsnio 6 dalies), siūlome projekto 2 straipsnį papildyti nauja 15 dalimi (ir buvusias 15-19 dalis laikyti atitinkamai 16-20 dalimis): „15. Pagalbos koordinavimas
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.“ Pritarti. 7.
8 Argumentai ir pasiūlymas: Atsižvelgdami į NVO išsakytus nuogąstavimus, kad naujas negalios vertinimo modelis gali lemti, jog nustačius aukštesnį asmens su negalia dalyvumą, dažnai priklausantį nuo asmeninių pastangų ir žmogaus bei jo (jos) šeimos investicijų į savo aplinkos pritaikymą, išsilavinimą ir užimtumą, gali būti paskirta mažesnė netekto darbingumo išmoka, ir Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNOF) pasiūlymą, siūlome įtvirtinti negalios kompensavimo nuostatą, kad negalia kompensuojama atsižvelgiant į individualiosios pagalbos, skatinančios asmens dalyvumą, poreikio mastą, siūlome pakeisti projekto 3 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) negalios kompensavimo – dėl negalios atsiradę
individualieji pagalbos poreikiai asmeniui su negalia kompensuojami teisės aktuose numatytomis finansinės pagalbos priemonėmis ir kitomis pagalbos ir
(ar) paramos formomis, atsižvelgiant į individualiojo pagalbos, skatinančios asmens dalyvumą, poreikio mastą
10 N Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Seimo narių (Linas Kukuraitis, Rima Baškienė, Zenonas Streikus, Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Vilija Targamadzė, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Laima Mogenienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas) 2 pasiūlymui (dėl 3 straipsnio 10 punkto), siūlome įtraukti naują asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimo principą - „asmens su negalia šeimos ar artimųjų įtraukimo“, projektą 3 straipsnį papildydami nauju 10 punktu: „
kaip neatskiriama šeimos ar kitų jam svarbių asmenų grupės dalis. Gerbiama ir užtikrinama ne tik asmens su negalia, tačiau ir jo tėvų, sutuoktinių, vaikų ar kitų artimą ryšį turinčių asmenų teisė į psichologinę, krizių įveikos, psichosocialinę pagalbą. “ Pritarti. 9.
11 N Argumentai ir pasiūlymas: Atsižvelgdami į LNOF pasiūlymą įtraukti naują asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimo principą – „tinkamo sąlygų pritaikymo“ – siūlome projekto 3 straipsnį papildyti nauju 11 punktu: „
11) tinkamo sąlygų pritaikymo – būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti asmenims su negalia galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves. “
4 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Teisės departamento išvados 4 pastabai, s iūlome pakeisti projekto 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Už asmens su negalia teisės į prieinamą
aplinką įgyvendinimą atsako:
1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija – už fizinės aplinkos pritaikymo asmens su negalia poreikiams statybos normatyvinių techninių dokumentų parengimą , patvirtinimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą;
2) Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją – už transporto objektų pritaikymo asmens su negalia poreikiams normatyvinių techninių dokumentų parengimą , patvirtinimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą;
3) statinių naudotojai – už statinių pritaikymą asmens su negalia poreikiams;
4) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Susisiekimo ministerija pagal kompetenciją – už informacinės aplinkos prieinamumą reglamentuojančių teisės aktų parengimą , patvirtinimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą.“ Pritarti. 11.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-237 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Seimo narės Monikos Ošmianskienės pasiūlymui, siūlome pakeisti projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Asmens su negalia teisė į sveikatos priežiūrą
1Asmuo su negalia turi teisę į asmens sveikatos priežiūrą,
visuomenės sveikatos priežiūrą, papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą ir kitą sveikatinimo veiklą (toliau – sveikatos priežiūra) lygiai su kitais asmenimis. 2. Asmuo su negalia, kuriam yra nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę, kad jį sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu lydėtų, o kai jam teikiamos stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos, kartu būtų arba lankytų jo artimasis giminaitis ar kitas pasirinktas asmuo, jeigu tai netrukdo paciento gydymo procesui, sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Ši asmens su negalia teisė galioja ir paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną. 23 . Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, užtikrindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, pagal kompetenciją:
1) sudaro sąlygas asmeniui su negalia sveikatos priežiūros paslaugas gauti kuo arčiau jo gyvenamosios vietos;
2) taiko prevencijos priemones, padedančias asmeniui su negalia išvengti organizmo funkcijų, darančių įtaką neįgalumo ar dalyvumo lygio mažėjimui, sutrikimų didėjimo. 34 . Sveikatos priežiūros paslaugos asmenims su negalia organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu. “
2 Argumentai ir pasiūlymas: Atsižvelgdami į LNOF pasiūlymą vaikams su negalia garantuoti ugdymą ikimokyklinėse įstaigose, siūlome pakeisti projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asmeniui su negalia garantuojamas ugdymas valstybės lėšomis valstybinėse ir savivaldybių ikimokyklinio ugdymo įstaigose , mokyklose pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, taip pat galimybė valstybės lėšomis mokytis pagal profesinio mokymo programas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka.“
24 N Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Seimo narių Tomo Tomilino, Justo Džiugelio ir Lino Kukuraičio pasiūlymui dėl žmonių su negalia darbo vietų laikinų kvotų viešajame sektoriuje, siūlome papildyti projekto 10 straipsnio 2 dalį 4 punktu: „
savivaldybės įstaigose, įmonėse, akcinėse bendrovėse, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosiose įstaigose, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti kapitalo dalis suteikia 1/2 ar daugiau balsų, darbuotojų su negalia skaičius nuo 2024 m. sausio 1 d. turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu šiose organizacijose yra 25 ir daugiau darbuotojų. Šios nuostatos laikymosi kontrolę atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Nesant tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, organizacija kartu su Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoja darbuotojo perkvalifikavimą ar parengimą, remdamosi Užimtumo įstatymu. Ši nuostata galioja iki 2028 m. sausio 1 d. “ Pritarti. 14.
23 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Teisės departamento išvados 6 pastabai ir LR Seimo Žmogaus teisių komiteto (Žmogaus teisių komitetas) pasiūlymui, s iūlome pakeisti projekto 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Asmens su negalia gerovės taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Teisės departamento išvados 6 pastabai ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui bei siekdami aiškiai reglamentuoti Asmens su negalia gerovės tarybos veikimo ir atskaitingumo pricipus, siūlome pakeisti projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Taryba yra kolegiali institucija, veikianti prie Vyriausybės ir sudaryta sudaroma iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų paskirtų atstovų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenims su negalia, deleguotų atstovų , . Tarybos veiklos kurios tikslas – gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendravimą ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir teisės aktų įgyvendinimą asmens su negalia teisių apsaugos srityje. Tarybos sudarymo tvarką nustato ir jos veiklos nuostatus tvirtina Vyriausybė.“
2 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Teisės departamento išvados 5 pastabai ir atsižvelgdami į LNOF pasiūlymą dėl Tarybos funkcijų praplėtimo, siūlome pakeisti projekto 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Taryba:
1) analizuoja asmens su negalia teisių apsaugos ir jų jo gerovės padėtį būklę Lietuvos Respublikoje ir teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministrams pagal jiems pavestas priskirtas valdymo sritis, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl jų formuojamos politikos ir (ar) jos įgyvendinimo tobulinimo;
2) analizuoja teisės aktus, susijusius su asmens su negalia teisių apsauga, ir vertina viešojo administravimo ar ūkio subjektų priimtų teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) atitiktį šiame įstatyme įtvirtintiems pagrindiniams asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimo principams;
ataskaitas ir savivaldybių renkamą statistiką;
atlieka kitas Tarybos veiklos nuostatuose numatytas funkcijas.“
1 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Teisės departamento išvados 7 pastabai ir pritardami Seimo narių (Linas Kukuraitis, Rima Baškienė, Zenonas Streikus, Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Vilija Targamadzė, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Laima Mogenienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas) 4 pasiūlymui (dėl 14 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktų), siūlome pakeisti projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Agentūra ir (ar) jos struktūriniai padaliniai, dalyvaudami formuojant ir įgyvendinant asmens su negalia teisių apsaugos politiką:
1) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimą;
2) koordinuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių ir (ar) projektų įgyvendinimą;
3) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvos Respublikoje stebėseną, dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas;
4) teikia ministrams pagal jiems priskirtas veiklos sritis pasiūlymus dėl asmens su negalia teisių apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo;
5) teikia metodinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms dėl asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo;
6) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimus dėl asmens su negalia:
a) neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino;
b) dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, netekto dalyvumo procentų (100 procentų dalyvumo lygio ir asmeniui nustatyto dalyvumo lygio procentų skirtumo);
c) profesinės reabilitacijos poreikio;
darbo pobūdžio ir sąlygų;
e) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
f) lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
g) techninės pagalbos priemonių poreikio;
h) automobilio statymo kortelės poreikio, termino;
pagalbos koordinavimo poreikio;
j) aprūpintojo skyrimo;
k) darbo asistento pagalbos poreikio, termino;
rengia ir tvirtina asmens su negalia pažymėjimo išdavimo ir keitimo tvarką tvarkos aprašą , jo pažymėjimo formą, organizuoja šio pažymėjimo pagaminimą ir išdavimą;
rengia ir tvirtina asmens su negalia automobilio statymo kortelės formą, organizuoja šios kortelės pagaminimą ir išdavimą;
organizuoja atvejo vadybos pagalbos plano, kuriame nustatomi asmens su negalia individualieji pagalbos poreikiai (toliau – pagalbos planas), sudarymą, įtraukiant asmenį su negalia bei individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą užtikrinančius teikėjus, ir pagalbos plano įgyvendinimo stebėseną asmeniui su negalia teikimą ;
organizuoja asmens su negalia aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis;
organizuoja ir vykdo visuomenės švietimą asmens su negalia teisių apsaugos klausimais;
vykdo atlieka kitas šiame įstatyme ir Agentūros veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“ Pritarti.
Agentūra ir (ar) jos struktūriniai padaliniai, dalyvaudami formuojant ir įgyvendinant asmens su negalia teisių apsaugos politiką:
1) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimą;
2) koordinuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių ir (ar) projektų įgyvendinimą;
3) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvos Respublikoje stebėseną, dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas;
4) teikia ministrams pagal jiems priskirtas veiklos sritis pasiūlymus dėl asmens su negalia teisių apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo;
5) teikia metodinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms dėl asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo;
6) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimus dėl asmens su negalia:
a) neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino;
b) dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, netekto dalyvumo procentų (100 procentų dalyvumo lygio ir asmeniui nustatyto dalyvumo lygio procentų skirtumo);
c) profesinės reabilitacijos poreikio;
darbo pobūdžio ir sąlygų;
e) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
f) lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, termino;
g) techninės pagalbos priemonių poreikio;
h) automobilio statymo kortelės poreikio, termino;
pagalbos koordinavimo poreikio;
j) aprūpintojo skyrimo;
k) darbo asistento pagalbos poreikio, termino;
rengia ir tvirtina asmens su negalia pažymėjimo išdavimo ir keitimo tvarką tvarkos aprašą , jo pažymėjimo formą, organizuoja šio pažymėjimo pagaminimą ir išdavimą;
rengia ir tvirtina asmens su negalia automobilio statymo kortelės formą, organizuoja šios kortelės pagaminimą ir išdavimą;
organizuoja atvejo vadybos pagalbos plano, kuriame nustatomi asmens su negalia individualieji pagalbos poreikiai (toliau – pagalbos planas), sudarymą, įtraukiant asmenį su negalia bei individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą užtikrinančius teikėjus, ir pagalbos plano įgyvendinimo stebėseną asmeniui su negalia teikimą ;
organizuoja asmens su negalia aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis;
organizuoja ir vykdo visuomenės švietimą asmens su negalia teisių apsaugos klausimais;
vykdo atlieka kitas šiame įstatyme ir Agentūros veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“ Pritarti. 18.
2 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Teisės departamento išvados 7 pastabai, siūlome pakeisti projekto 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Agentūra asmens su negalia teisių apsaugos
politikos įgyvendinimo tikslais turi teisę neatlygintinai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įmonių, kitų įmonių ir organizacijų, valstybės ir žinybinių registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų informaciją, duomenis, taip pat specialių kategorijų asmens duomenis, susijusius su šio straipsnio 1 dalies76 punkte nurodytų sprendimų priėmimu.“
1 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami iš dalies Seimo narių (Linas Kukuraitis, Rima Baškienė, Zenonas Streikus, Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Vilija Targamadzė, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Laima Mogenienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas) 5 pasiūlymui (dėl 15 straipsnio 1 dalies 7 punkto) ir pritardami iš dalies Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pasiūlymams ir LNOF pasiūlymams, siūlome pakeisti projekto 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Savivaldybės Savivaldybių institucijos ir įstaigos:
1) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo priemonių ir (ar) paslaugų įgyvendinimą savo savivaldybės teritorijoje , pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas ;
2) sudaro sąlygas asmeniui su negalia ir (ar) jo atstovui pagal įstatymą reikalingas paslaugas ir (ar) pagalbą gauti kuo arčiau gyvenamosios vietos, teikdamos prioritetą paslaugų ir (ar) pagalbos asmeniui su negalia teikimui bendruomenėje;
3) analizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo būklę savivaldybėje, savivaldybės planavimo dokumentuose numato asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo priemones ir užtikrina jų įgyvendinimą;
4) vertina asmens su negalia savarankiškumą kasdienėje veikloje, socialinių paslaugų, kompleksiškai teikiamos pagalbos, asmeninės pagalbos jam teikimo poreikį;
5) organizuoja socialinių paslaugų teikimą, būsto pritaikymą asmeniui su negalia, asmeninės pagalbos teikimą , pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas ir perduoda fiziniams asmenims reikalingas techninės pagalbos priemones nuosavybėn ir (ar) panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis;
6) bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis asmenų su negalia teisėms ir interesams , pagal kompetenciją prisideda prie šios veiklos vykdymo;
7) pagal kompetenciją dalyvauja sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą ;
a) susitikimo su asmeniu su negalia metu, aptaria jo individualiuosius pagalbos poreikius;
užtikrina atvejo vadybos pagalbos plane numatytų individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą ir apie tai informuoja Agentūra;
c) asmeniui su negalia raštu atsisakius pagalbos plane numatytų priemonių, apie tai informuoja Agentūrą ;
d) kartu su Agentūra inicijuoja pagalbos plano peržiūrą ir (ar) pakeitimą, jeigu įgyvendinant pagalbos planą atsiranda ir (ar) atliekant jo įgyvendinimo stebėseną pastebima naujų aplinkybių arba buvusios aplinkybės, dėl kurių asmeniui su negalia buvo skirtas pagalbos koordinavimas, išnyksta;
atlieka kitas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytas funkcijas, susijusias su sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų su negalia savarankiškumui bendruomenėje sudarymu;
. “ Pritarti.
Savivaldybės Savivaldybių institucijos ir įstaigos:
1) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo priemonių ir (ar) paslaugų įgyvendinimą savo savivaldybės teritorijoje , pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas ;
2) sudaro sąlygas asmeniui su negalia ir (ar) jo atstovui pagal įstatymą reikalingas paslaugas ir (ar) pagalbą gauti kuo arčiau gyvenamosios vietos, teikdamos prioritetą paslaugų ir (ar) pagalbos asmeniui su negalia teikimui bendruomenėje;
3) analizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo būklę savivaldybėje, savivaldybės planavimo dokumentuose numato asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo priemones ir užtikrina jų įgyvendinimą;
4) vertina asmens su negalia savarankiškumą kasdienėje veikloje, socialinių paslaugų, kompleksiškai teikiamos pagalbos, asmeninės pagalbos jam teikimo poreikį;
5) organizuoja socialinių paslaugų teikimą, būsto pritaikymą asmeniui su negalia, asmeninės pagalbos teikimą , pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas ir perduoda fiziniams asmenims reikalingas techninės pagalbos priemones nuosavybėn ir (ar) panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis;
6) bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis asmenų su negalia teisėms ir interesams , pagal kompetenciją prisideda prie šios veiklos vykdymo;
7) pagal kompetenciją dalyvauja sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą ;
a) susitikimo su asmeniu su negalia metu, aptaria jo individualiuosius pagalbos poreikius;
užtikrina atvejo vadybos pagalbos plane numatytų individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą ir apie tai informuoja Agentūra;
c) asmeniui su negalia raštu atsisakius pagalbos plane numatytų priemonių, apie tai informuoja Agentūrą ;
d) kartu su Agentūra inicijuoja pagalbos plano peržiūrą ir (ar) pakeitimą, jeigu įgyvendinant pagalbos planą atsiranda ir (ar) atliekant jo įgyvendinimo stebėseną pastebima naujų aplinkybių arba buvusios aplinkybės, dėl kurių asmeniui su negalia buvo skirtas pagalbos koordinavimas, išnyksta;
atlieka kitas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytas funkcijas, susijusias su sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų su negalia savarankiškumui bendruomenėje sudarymu;
. “ Pritarti. 20.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-2316 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LNOF pasiūlymui dėl NVO kompetencijų didinimo, siūlome pakeisti projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų kompetencija asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje Nevyriausybinės organizacijos:
1) teikia siūlymus Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl asmens su negalia teis i ų apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo tobulinimo;
2) atstovaudamos asmenų su negalia teisėms ir interesams, įgyvendina asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo priemones ir (ar) projektus iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų lėšų ;
3) dalyvauja atliekant asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvos Respublikoje stebėseną, dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas;
4) organizuoja ir vykdo visuomenės švietimą asmens su negalia teisių apsaugos klausimais;
5) teikia kandidatus į Tarybos narius. “
3 Argumentai ir pasiūlymas: Atsižvelgdami į NVO išsakytus nuogąstavimus, kad naujas negalios vertinimo modelis gali lemti, kad nustačius aukštesnį asmens su negalia dalyvumą, dažnai priklausantį nuo asmeninių pastangų ir žmogaus bei jo (jos) šeimos investicijų į savo aplinkos pritaikymą, išsilavinimą ir užimtumą, gali būti paskirta mažesnė netekto darbingumo išmoka, ir LNOF pasiūlymą, siūlome nustatyti, kad neįgalumo lygis nustatomas atsižvelgiant ir į individualiojo pagalbos poreikio mastą, pakeičiant projekto 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstant taip: „3.
Neįgalumo lygis nustatomas kompleksiškai įvertinus aplinkos veiksnių įtaką asmens savarankiškumui, galimybėms ugdytis bei asmens organizmo funkcijų sutrikimus po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės priemonės ir atsižvelgiant į individualiojo pagalbos poreikio mastą “. Pritarti. 22. LR Seimo
5 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LNOF pasiūlymui dėl didesnio NVO įsitraukimo priimant sprendimus, siūlome pakeisti projekto 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Neįgalumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką
nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru bei švietimo, mokslo ir sporto ministru. Rengiant n eįgalumo lygio nustatymo kriterijus ir neįgalumo lygio nustatymo tvarkos aprašą įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos. “ Pritarti. 23.
reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-23183 Argumentai ir pasiūlymas: Atsižvelgdami į NVO išsakytus nuogąstavimus, kad naujas negalios vertinimo modelis gali lemti, kad nustačius aukštesnį asmens su negalia dalyvumą, dažnai priklausantį nuo asmeninių pastangų ir žmogaus bei jo (jos) šeimos investicijų į savo aplinkos pritaikymą, išsilavinimą ir užimtumą, gali būti paskirta mažesnė netekto darbingumo išmoka, ir LNOF pasiūlymą, siūlome nustatyti, kad dalyvumo lygis nustatomas atsižvelgiant ir į individualiojo pagalbos poreikio mastą, pakeičiant projekto 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstant taip: ,,3. Dalyvumo lygis nustatomas kompleksiškai įvertinus aplinkos veiksnių įtaką asmens savarankiškumui, galimybes veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime bei asmens organizmo funkcijų sutrikimus po to, kai yra iš pa naudotos visos galimos medicininės priemonės ir atsižvelgiant į individualiojo pagalbos poreikio mastą “. Pritarti. 24. LR Seimo
5 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Seimo narių Monikos Ošmianskienės ir Lino Kukuraičio pasiūlymui bei iš dalies pritardami Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (Komisija) pasiūlymui, siūlome pakeisti projekto 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
neįgalumo lygis buvo nustatytas dėl diagnozių pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), žymimų kodais F72 ir F73, sukakus pilnametystę, neįgalumo lygis prilyginamas
dalyvumo lygiui vadovaujantis dalyvumo lygio nustatymo kriterijais. “ Pritarti. 25.
7 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LNOF pasiūlymui dėl didesnio NVO įsitraukimo priimant sprendimus, siūlome pakeisti projekto 18 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Dalyvumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką
nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Rengiant dalyvumo lygio nustatymo kriterijus ir dalyvumo lygio nustatymo tvarkos aprašą įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos. “
5 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LNOF pasiūlymui dėl didesnio NVO įsitraukimo priimant sprendimus, siūlome pakeisti projekto 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Rengiant individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo kriterijus ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo tvarkos aprašą įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos. “ Pritarti. 27. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-2321 Argumentai ir pasiūlymas:
Pritardami Teisės departamento išvados 8 pastabai ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui, Seimo narių Monikos Ošmianskienės ir Lino Kukuraičio pasiūlymui bei ir iš dalies pritardami Komisijos pas iūlymui, taip pat į tai, kad nėra straipsnio 2 dalies, siūlome pakeisti projekto 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
negalia automobilio statymo kortelė ir jos galiojimo terminai 1.
Asmens su negalia automobilio statymo kortelę , kuri suteikia teisę asmeniui su negalia naudotis Europos Sąjungos valstybėje narėje galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, turi teisę gauti:
1) asmenys, kuriems nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis;
2) asmenys, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis;
3) asmenys, kuriems nustatytas
iki25 procentų dalyvumo lygis;
4) asmenys, kuriems nustatytas 30–55 procentų dalyvumo lygis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvąjį automobilį, ir dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis: vežimėliu, skirtu asmeniui su negalia, ar vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne ar kita vaikščiojimui palengvinti skirta priemone).“
statymo kortelė galioja iki nustatyto:
1) lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio termino pabaigos;
2) sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygio termino pabaigos;
3) dalyvumo lygio termino pabaigos. 4. 3. Asmens su negalia automobilio statymo kortelės išdavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas.“
1 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LASS pasiūlymui, siūlome pakeisti projekto 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikis
nustatomas asmeniui su negalia, kurio judėjimo funkcijų sutrikimas yra pastovus ir negrįžtamas ir (ar) kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio arba regos sutrikimų.“ Pritarti. 29.
2 Argumentai ir pasiūlymas: Atsižvelgdami į tai, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančioje Vietos savivaldos įstatymo naujoje redakcijoje naujai reglamentuojamos savivaldybės mero (savivaldybės vadovo) ir savivaldybės administracijos direktoriaus (įstaigos vadovo) funkcijos, teisės ir pareigos – vykdomosios valdžios funkcijas vykdys meras, o ne administracijos direktorius, ir siekdami nedidinti administracinės naštos savivaldybei, siūlome pakeisti projekto 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą dėl būsto pritaikymo asmeniui su
negalia priima savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo sudaryta būsto pritaikymo komisija socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“
3 Argumentai ir pasiūlymas: Argumentai tokie patys, kaip ir pasiūlymui aukščiau. Siūlome pakeisti projekto 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo
bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime nepriimamas sprendimas pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams nepriimamas , sprendimą, ar pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės vykdomoji institucija meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs , gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto ir jo aplinkos pritaikymo, vadovaudamasi s socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo tvarka.
Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmusi savivaldybės vykdomoji institucija priėmęs meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas asmens su negalia poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės. Už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymą asmens su negalia poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, atsako savivaldybės vykdomoji institucija meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas .“
4 N Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Seimo narės Monikos Ošmianskienės pasiūlymui, s iūlome papildyti projekto 24 straipsnį nauja 4 dalimi (buvusias 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis): „
4Jeigu asmuo su negalia gyvena daugiabučiame name,
kuriame įrengtas liftas, turi būti užtikrinta galimybė juo naudotis visuose daugiabučio namo aukštuose, nereikalaujant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo.
Šią teisę asmuo įgyvendina kreipdamasis į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją, kuris organizuoja darbus, užtikrinančius, kad liftas veiktų visuose daugiabučio namo aukštuose. “ Pritarti. 32. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-2326 Argumentai ir pasiūlymas: Atsižvelgdami į tai, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančioje Vietos savivaldos įstatymo naujoje redakcijoje vykdomosios valdžios funkcijas vykdys meras, o ne administracijos direktorius, ir siekdami nedidinti administracinės naštos savivaldybei; siekdami ateityje išvengti Įstatymo tikslinimo dėl Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimų, siūlome atsisakyti nuorodų į konkretų minėto įstatymo straipsnį ir jo dalį; pritardami Seimo narės Monikos Ošmianskienės pasiūlymams dėl taiklesnio pajamų apskaičiavimo gaunant asmeninę pagalbą ir dėl asmeninio asistento, lydinčio asmenį su negalia į renginius, teisės į nemokamą bilietą; pritardami LNOF pasiūlymui dėl didesnio NVO įsitraukimo priimant sprendimus; siūlome pakeisti projekto 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pagalbos poreikio nustatymas, teikimas, apmokėjimas ir finansavimas
1Asmens su negalia, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą,
asmeninės pagalbos poreikį jo ar jo atstovo pagal įstatymą prašymu nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo nustatyta tvarka. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Rengiant asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkos aprašą įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos.
Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo, nutraukimo ir asmeninės pagalbos poreikio nustatymo termino priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas . 2. Asmeninis asistentas, pradėdamas teikti asmeninio asistento paslaugas, turi būti išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, jeigu neturi Socialinių paslaugų įstatyme nustatyto išsilavinimo, leidžiančio dirbti socialiniu darbuotoju, arba nėra įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo, lankomosios priežiūros darbuotojo ar individualios priežiūros darbuotojo kvalifikacijos pagal socialinių darbuotojų padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programą. Įžanginiai mokymai vykdomi pagal individualios priežiūros darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimo programas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 3. Asmeninis asistentas, lydintis asmenį su negalia į kultūros įstaigas (muziejus, galerijas ir kt.), lankytinas vietas, kultūros, pramogų ar sporto renginius, turi teisę įsigyti bilietą su 100 procentų nuolaida. 3. 4. Už asmeninės pagalbos teikimo organizavimą ir jos kokybės užtikrinimą atsako savivaldybių institucijos. 4. 5. Asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis negu asmens su negalia gaunamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis
asmens su negalia pajamų, nustatytų ir apskaičiuojamų vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsniu.
Jeigu asmeniui su negalia nėra skiriama ir mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, jo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis nustatomas vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio. Asmeninė pagalba teikiama nemokamai asmeniui su negalia, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai. Asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo administracijos direktoriaus įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 5. 6. Valstybės biudžeto lėšų asmeninei pagalbai teikti paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti. 33. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-2327 Argumentai ir pasiūlymas:
Pritardami Teisės departamento išvados 9 pastabai ir pritardami Komiteto išvados rengėjo Seimo nario Lino Kukuraičio pasiūlymams įstatyme įtvirtinti ankstyvosios pagalbos paslaugą, s iūlome pakeisti projekto 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Socialinės paslaugos Asmeniui su negalia teikiamų socialinių paslaugų sampratą, teises į socialines paslaugas, socialinių paslaugų valdymo, teikimo, skyrimo ir gavimo sąlygas, socialinių paslaugų kontrolės ir priežiūros, pirkimo, finansavimo, mokėjimo už socialines paslaugas principus reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas. 1.
jo individualųjį pagalbos poreikį, lygiai su kitais asmenimis. 2. Už socialinių paslaugų organizavimą ir prieinamumą atsako valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. 3. Socialinės paslaugos asmenims su negalia organizuojamos ir teikiamos vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu. 4. Asmeniui, turinčiam akivaizdžių negalios požymių, iki jam dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, jo ar jo šeimos narių sutikimu teikiama ankstyvosios pagalbos paslauga. Ankstyvosios pagalbos paslauga finansuojama iš valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų, sudarant sutartį su akredituota ankstyvosios pagalbos paslaugą, pritaikytą konkrečiai negaliai, teikiančia socialinių paslaugų įstaiga ar organizacija. 5 . Ankstyvosios pagalbos paslaugos turinį, jos skyrimo ir organizavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras bendru įsakymu, finansavimo tvarką - socialinės apsaugos ir darbo ministras. “
reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-23282 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami iš esmės Seimo narės Monikos Ošmianskienės pasiūlymui, s iūlome papildyti projekto 28 straipsnį 2 dalimi ( buvusią vieną nenumeruotą dalį laikyti 1 dalimi) : „
smuo su negalia nepraranda tikslinės kompensacijos ir (ar) socialinio draudimo netekto dalyvumo pensijos. “
101 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Teisės departamento išvados 9 pastabai ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui , siūlome pakeisti projekto 30 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kreiptis į viešojo administravimo subjektus
dėl slaugomo ar prižiūrimo asmens individualiųjų pagalbos poreikių paslaugų ir priemonių slaugomam ar prižiūrimam asmeniui teikimo tenkinimo ;“. Pritarti. 36.
31 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami Teisės departamento išvados 11 pastabai ir pritardami iš esmės Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui ; siekdami procedūrinių veiksmų aiškumo ir nuoseklumo tais atvejais, jei asmuo nesutiktų, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas; pritardami iš dalies Seimo narių (Linas Kukuraitis, Rima Baškienė, Zenonas Streikus, Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Vilija Targamadzė, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Laima Mogenienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas) 1, 4, 5 ir 8 pasiūlymams (dėl 2 straipsnio 11, 12, 17, 18 dalių, 14 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 31 straipsnio); pritardami iš dalies LSA pasiūlymams; siūlome pakeisti projekto VI skyrių ir 31 straipsnį ir juos išdėstyti taip: „VI
skyrimas, organizavimas ir vykdymas
Pagalbos koordinavimas skiriama s asmenims su negalia, kurie kreipėsi kreipiasi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir davė duoda sutikimą, kad jiems būtų teikiama s atvejo vadyba pagalbos koordinavimas . Jeigu asmuo nesutinka, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, Agentūra organizuoja tik negalios vertinimą. Atvejo vadybos Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas. 2. Atvejo vadyba Pagalbos koordinavimas asmeniui su negalia skiriama s , pratęsiama s ir baigiama s teikti Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu. 3.
3Atvejo vadybos organizavimas Pagalbos koordinavimas Agentūroje apima:
1) informacijos asmeniui su negalia ir (ar) jo atstovui pagal įstatymą suteikimą apie negalios nustatymo sąlygas ir terminus, individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą, asmens su negalia supažindinimą su kita jam aktualia informacija;1 2 ) atvejo pagalbos vadybininko paskyrimą;2 3 ) atvejo vadybos pagalbos plano sudarymą. Atvejo vadybos Pagalbos planą, pagrįstą individualiųjų pagalbos poreikių kompleksinės pagalbos asmeniui su negalia teikimo poreikio įvertinimu, sudaro atvejo pagalbos vadybininkas įtraukdamas asmenį su negalia bei individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą užtikrinančius teikėjus . ;3 4 ) atvejo vadybos pagalbos plano įgyvendinimą ir jo įgyvendinimo stebėseną. Atsižvelgiant į atvejo vadybos pagalbos plane numatytos numatytus individualiuosius pagalbos poreikius kompleksinės pagalbos pobūdį , atvejo vadybos pagalbos planą įgyvendina asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą užtikrinantys teikėjai. Atvejo vadybos Pagalbos plano įgyvendinimo stebėseną vykdo atlieka atvejo pagalbos vadybininkas;4 5 ) atvejo vadybos pagalbos plano peržiūrą. Jeigu , įgyvendinant atvejo vadybos pagalbos planą atsiranda ir (ar) vykdant atliekant jo įgyvendinimo stebėseną , pastebima naujų aplinkybių arba buvusios aplinkybės, dėl kurių asmeniui su negalia buvo skirta s atvejo vadyba pagalbos koordinavimas , išnyksta, atvejo pagalbos vadybininkas inicijuoja atvejo vadybos pagalbos plano peržiūrą ir (ar) pakeitimą, įtraukdamas individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą užtikrinančiu s teikėjus, ir (ar) atvejo vadybos pagalbos koordinavimo baigimą. 4.
atvejo vadybos pagalbos plane numatytos numatytus individualiuosius pagalbos poreikius kompleksinės pagalbos asmeniui su negalia poreikį , atvejo vadybos pagalbos planas ir informacija apie asmenį su negalia ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą perduodami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis vykdyti pagal kompetenciją:
1) savivaldybės administracijai pagal asmens gyvenamąją vietą dėl asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo bei kompleksinės pagalbos jam organizavimo ir užtikrinimo ir (ar)
2) Užimtumo tarnybai dėl profesinės reabilitacijos, užimtumo rėmimo priemonių ir (ar) darbo rinkos paslaugų teikimo asmeniui su negalia, ir
techninės pagalbos priemonėmis, ir (ar)
4) prireikus – kitoms įstaigoms pagal jų kompetenciją .“
6 P Argumentai ir pasiūlymas: Įvertindami tai, kad reforma - didelės apimties ir reikalaujanti daug teisės aktų pakeitimų, bei informacinių sistemų sukūrimo ir esamų adaptavimo, įstaigų reorganizavimo procedūrinių terminų išlaikymo, siūlome įstatymo įsigaliojimo terminą nustatyti 2024 m. sausio 1 d., pakeisdami projekto 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstydami taip: „
išsaugoti asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, teises, numatomas šiems asmenims nustatyto specialiųjų poreikių lygio prilyginimo dalyvumo lygiui pereinamasis laikotarpis – nuo 2023 m. liepos 1 d. 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d.
Asmenų rašytiniu prašymu, remdamasi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais, Agentūra nustato:
1) 15 procentų dalyvumo lygį – asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
2) 40 procentų dalyvumo lygį – asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.“ Pritarti. 38. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-11-233 P Argumentai ir pasiūlymas: Siūlydami įstatymo įsigaliojimo terminą nustatyti
teisių komiteto pasiūlymui; pritardami Komiteto išvados rengėjo Seimo nario Lino Kukuraičio pasiūlymams įstatyme įtvirtinti ankstyvosios pagalbos paslaugos išbandymo ir jos teikimo tvarkos parengimo terminus; atsižvelgdami į kitus projekto pakeitimus, siūlome pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio45 dalį ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 5 dalis , įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto A smens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo27 straipsnio 4 ir 5 dalys įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. 23 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtų Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) pirmininko ir narių įgaliojimai tęsiasi iki
. Skundai, pateikti Ginčų komisijai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos , baigiami nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka.
Skundai, pateikti Ginčų komisijai po šio įstatymo įsigaliojimo įsigaliojus šiam įstatymui , nagrinėjami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. 45 . Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas , sveikatos apsaugos ministras ir švietimo, mokslo ir sporto ministras , Agentūros direktorius iki 2023 m. birželio 30 gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 56 . Kituose teisės aktuose vartojama sąvoka „neįgalusis“ tolygi sąvokai „asmuo su negalia“, sąvokos „darbingumo lygis“ ir „specialiųjų poreikių lygis“ – sąvokai „dalyvumo lygis“, sąvoka „specialusis poreikis“ – sąvokai
„individualusis pagalbos poreikis“, sąvoka „specialusis nuolatinės slaugos
poreikis“ – sąvokai „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis“, sąvoka „specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis“ – sąvokai „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis“, sąvoka „specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis“ – sąvokai „lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis“, s ąvoka „didelių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvokai „15
dalyvumo lygis“, sąvoka „vidutinių specialiųjų poreikių lygis“ – sąvokai „40
dalyvumo lygis“, sąvoka „netektas darbingumas“ – sąvokai „netektas dalyvumas“, sąvoka „neįgalumas“ – sąvokai „negalia“. 67 .
6
7. Kituose teisės aktuose ir sutartyse Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimai yra tolygūs pavadinimui „Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“. 78 . Kituose teisės aktuose nuoroda į Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą. 9. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki 2025 m. gruodžio 31 d. ankstyvosios pagalbos paslaugą išbando, įvertina šios paslaugos teikimo ir organizavimo perspektyvas ir prireikus kartu su Sveikatos apsaugos ministerija iki 2026 m. liepos 1 d. parengia teisės aktų, susijusių su ankstyvosios pagalbos paslaugos teikimu ir organizavimu, pakeitimus. “
4 P Argumentai ir pasiūlymas: Atsižvelgdami į tai, kad siūlome atsisakyti sąvokos
„atvejo vadyba“ ir įvesti „pagalbos koordinavimo“ sąvoką bei nukelti reformos
įsigaliojimą, siūlome pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį dėstyti taip: „
nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
darbo ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą , turi būti įvertinta, ar negalios nustatymo modelio pakeitimas, atvejo vadybos pagalbos koordinavimo modelio taikymas ir informacijos teikimas asmeniui su negalia jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu užtikrino užtikrina asmens su negalia gyvenimo kokybės gerėjimą. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – septyneri7 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2032 m. kovo spalio1 dienos d .“ Pritarti. 8.
8Balsavimo rezultatai:
už – 8, prieš – 0, susilaikė – 4. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja D. Aleksejūnienė